ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.138.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
||
|
|
|
|
III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi |
|
|
|
AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 456/2009
2009 m. birželio 3 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. birželio 4 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 3 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
IL |
69,6 |
MA |
125,3 |
|
TR |
57,2 |
|
ZZ |
84,0 |
|
0707 00 05 |
MK |
27,4 |
TR |
134,5 |
|
ZZ |
81,0 |
|
0709 90 70 |
TR |
117,0 |
ZZ |
117,0 |
|
0805 50 10 |
AR |
51,1 |
TR |
57,8 |
|
ZA |
57,9 |
|
ZZ |
55,6 |
|
0808 10 80 |
AR |
80,0 |
BR |
72,8 |
|
CL |
71,8 |
|
CN |
90,3 |
|
NZ |
105,8 |
|
US |
119,3 |
|
UY |
71,7 |
|
ZA |
82,2 |
|
ZZ |
86,7 |
|
0809 10 00 |
TR |
227,5 |
ZZ |
227,5 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 457/2009
2009 m. birželio 3 d.
dėl česnakų importo licencijų išdavimo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema. |
(2) |
Kiekis, dėl kurio per penkias pirmąsias darbo dienas pradedant nuo 2009 m. gegužės 15 d. tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija, ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją. |
(3) |
Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2009 m. gegužės pabaigos Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį per penkias pirmąsias darbo dienas pradedant nuo 2009 m. gegužės 15 d. pateiktos ir iki 2009 m. gegužės pabaigos Komisijai perduotos „A“ importo licencijų paraiškos patenkinamos atsižvelgiant į prašomų kiekių procentinę dalį kaip numatyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 3 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.
(3) OL L 90, 2007 3 30, p. 12.
PRIEDAS
Kilmės šalis |
Eilės Nr. |
Paskirstymo koeficientas |
|||
Argentina |
|||||
|
09.4104 |
X |
|||
|
09.4099 |
X |
|||
Kinija |
|||||
|
09.4105 |
22,555813 % |
|||
|
09.4100 |
0,413896 % |
|||
Kitos trečiosios šalys |
|||||
|
09.4106 |
100 % |
|||
|
09.4102 |
55,571395 % |
|||
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/5 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. gegužės 26 d.
iš dalies keičiantis Sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Vokietijoje
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3965)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/423/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimu 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (3), nustatomos tam tikros klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonės šio sprendimo priede nurodytose valstybėse narėse ar jų regionuose. |
(2) |
Vokietija pranešė Komisijai apie šios laukinių kiaulių ligos plitimo permainas tam tikrose Reino krašto-Pfalco federalinės žemės teritorijose. |
(3) |
Reino krašto-Pfalco pietuose nustatyta naujų klasikinio kiaulių maro laukinių kiaulių populiacijoje atvejų. Todėl ši teritorija turėtų būti įtraukta į Sprendimo 2008/855/EB priedo sąrašą, taip pat jai reikėtų taikyti minėtame sprendime nustatytas priemones. |
(4) |
Siekiant Bendrijos teisės aktų skaidrumo visa su Vokietija susijusi Sprendimo 2008/855/EB priede pateikto sąrašo dalis turėtų būti pakeista šio sprendimo priedo tekstu. |
(5) |
Todėl Sprendimą 2008/855/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(6) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 2008/855/EB priedo I dalies 1 punktas keičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 26 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.
(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
(3) OL L 302, 2008 11 13, p. 19.
PRIEDAS
„1. Vokietija
A. Reino krašto-Pfalco federalinėje žemėje:
a) |
Ahrweiler rajone: Adenau ir Altenahr savivaldybės; |
b) |
Vulkaneifel rajone: Birgel, Esch, Feusdorf ir Jünkerath gyvenvietės Obere Kyll savivaldybėje; Berndorf, Dohm-Lammersdorf, Hillesheim, Kerpen, Nohn, Oberehe-Stroheich, Üxheim, Walsdorf ir Wiesbaum gyvenvietės Hillesheim savivaldybėje; Dreis-Brück gyvenvietė Daun savivaldybėje; Beinhausen, Bodenbach, Bongard, Borler, Boxberg, Brücktal, Drees, Gelenberg, Kelberg, Kirsbach, Neichen, Nitz, Reimerath ir Welcherath gyvenvietės Kelberg savivaldybėje; |
c) |
Alterkirchen ir Neuwied rajonuose; |
d) |
Westerwald rajone: Bad Marienberg, Hachenburg, Ransbach-Baumbach, Rennerod, Selters, Wallmerod ir Westerburg savivaldybės; Höhr-Grenzhausen savivaldybės teritorija, esanti į šiaurę nuo A48 greitkelio, Montabaur savivaldybės teritorija, esanti į šiaurę nuo A3 greitkelio, ir Wirges savivaldybės teritorija, esanti į šiaurę nuo A48 ir A3 greitkelių. |
e) |
Thaleischweiler-Fröschen, Waldfischbach-Burgalben ir Wallhalben savivaldybės Südwestpfalz rajone; |
f) |
Bruchmühlbach-Miesau savivaldybės teritorija, esanti į pietus nuo A6 greitkelio, Kaiserslautern-Süd ir Landstuhl savivaldybės Kaiserslautern rajone; |
g) |
Kaiserslautern miestas, į pietus nuo A6 greitkelio. |
B. Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje:
a) |
Euskirchen rajone: Bad Münstereifel miestas, Mechernich miesto Antweiler, Harzheim, Holzheim, Lessenich, Rißdorf, Wachendorf ir Weiler am Berge gyvenvietės; Euskirchen miesto Billig, Euenheim, Euskirchen, Flamersheim, Kirchheim, Kuchenheim, Kreuzweingarten, Niederkastenholz, Palmersheim, Rheder, Roitzheim, Schweinheim ir Stotzheim gyvenvietės; Bouderath, Buir, Engelgau, Frohngau, Holzmühlheim, Pesch, Tondorf ir Roderath gyvenvietės Nettersheim savivaldybėje; Dahlem gyvenvietė Dahlem savivaldybėje ir Blankenheim savivaldybė, išskyrus Blankenheimer Wald gyvenvietę; |
b) |
Rhein-Sieg rajone: Meckenheim miesto Ersdorf ir Altendorf gyvenvietės; Rheinbach miesto Oberdrees, Niederdrees, Wormersdorf, Todenfeld, Hilberath, Merzbach, Irlenbusch, Queckenberg, Kleinschlehbach, Großschlehbach, Loch, Berscheidt, Eichen ir Kurtenberg gyvenvietės; Miel ir Odendorf gyvenvietės Swisttal savivaldybėje; Bad Honnef, Königswinter, Hennef (Sieg), Sankt Augustin, Niederkassel, Troisdorf, Siegburg ir Lohmar miestai ir Neunkirchen-Seelscheid, Eitorf, Ruppichteroth, Windeck bei Much savivaldybės; |
c) |
Krombach, Eichen, Fellinghausen, Osthelden, Junkernhees ir Mittelhees gyvenvietės Siegen-Wittgenstein rajono Kreuztal savivaldybėje; Siegen miesto Sohlbach, Dillnhütten, Geisweid, Birlenbach, Trupbach, Seelbach, Achenbach, Lindenberg, Rosterberg, Rödgen, Obersdorf, Eisern ir Eiserfeld gyvenvietės; Freudenberg, Neunkirchen ir Burbach savivaldybės; Rinsdorf ir Wilden gyvenvietės Wilnsdorf savivaldybėje; |
d) |
Olpe rajone Drolshagen miesto Drolshagen, Lüdespert, Schlade, Hützemert, Feldmannshof, Gipperich, Benolpe, Wormberg, Gelsingen, Husten, Halbhusten, Iseringhausen, Brachtpe, Berlinghausen, Eichen, Heiderhof, Forth ir Buchhagen gyvenvietės; Olpe miesto Olpe, Rhode, Saßmicke, Dahl, Friedrichsthal, Thieringhausen, Günsen, Altenkleusheim, Rhonard, Stachelau, Lütringhausen ir Rüblinghausen gyvenvietės; Wenden savivaldybė; |
e) |
Märkische rajone Halver, Kierspe ir Meinerzhagen miestai; |
f) |
Remscheid miesto Halle, Lusebusch, Hackenberg, Dörper Höhe, Niederlangenbach, Durchsholz, Nagelsberg, Kleebach, Niederfeldbach, Endringhausen, Lennep, Westerholt, Grenzwall, Birgden, Schneppendahl, Oberfeldbach, Hasenberg, Lüdorf, Engelsburg, Forsten, Oberlangenbach, Niederlangenbach, Karlsruhe, Sonnenschein, Buchholzen, Bornefeld ir Bergisch Born gyvenvietės; |
g) |
Kelno (Köln) ir Bonos (Bonn) miestų savivaldybės, esančios dešinėje Reino pusėje; |
h) |
Lėverkuzeno (Leverkusen) miestas; |
i) |
Rheinisch-Bergische rajonas; |
j) |
Oberbergische rajonas.“ |
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/8 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. gegužės 28 d.
dėl technikos pažangos iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB I priedo nuostatas dėl prekybos žibalu ir degiuoju kepsninių skysčiu ir jų naudojimo apribojimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4020)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/424/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (1), ypač į jos 2a straipsnį,
kadangi:
(1) |
Nuo 2000 m. liepos 1 d. Direktyva 76/769/EEB yra ribojamas rizikos fraze R65 paženklintų ir dekoratyvinėse lempose naudojamų bei keliančių pavojų, jeigu būtų jų įkvėpta, alyvų su spalvinamaisiais ir kvapiaisiais priedais pardavimas vartotojams. |
(2) |
Nors 1967 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis (2) ir 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/45/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pavojingų preparatų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu (3) nustatyta, kad rizikos fraze R65 paženklintos talpyklos, kuriose laikomas degusis kepsninių skystis ir žibalas, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus, nelaimingų atsitikimų vis dar nutinka, nes talpyklos netinkamai uždaromos arba medžiaga iš didelių pirminių talpyklų perpilama į mažesnes talpyklas, kurios neturi vaikų sunkiai atidaromų uždarymo įtaisų. |
(3) |
Remiantis nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad rizikos fraze R65 paženklintas žibalas ir degusis kepsninių skystis, į kuriuos nededama kvapiųjų ir spalvinamųjų priedų, kelia riziką žmonių ir ypač mažų vaikų sveikatai, nes nurytos šios medžiagos sutrikdo kvėpavimą ir pakenkia kvėpavimo traktui. |
(4) |
Todėl būtina griežtinti dabartines nuostatas dėl žibalo, naudojamo dekoratyvinėms lempoms, ir užtikrinti, kad medžiagos ir mišiniai, parduodami plačiajai visuomenei kaip degusis kepsninių skystis, būtų tinkamai paženklinti. |
(5) |
Siekiant sumažinti atvejų, kai maži vaikai atsitiktinai nuryja medžiagų, turėtų būti nustatyti pakavimo reikalavimai, kad žibalas ir degusis kepsninių skystis mažiau patrauktų vaikus ar mažiau žadintų jų smalsumą ir kad šie produktai per klaidą nebūtų laikomi gėrimais. Be to, taip pat turėtų būti apribotas talpyklos dydis, kad sumažėtų su medžiagos perpylimu iš pirminių talpyklų į vaikų sunkiai atidaromų uždarymo įtaisų neturinčias arba atitinkamai nepaženklintas mažesnes talpyklas susijusių nelaimingų atsitikimų. |
(6) |
Siekiant sumažinti mažų vaikų prieinamumą prie alyvų, naudojamų dekoratyvinėse žibalinėse lempose, 2002 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas Europos standartas, kuriuo nustatomi saugių dekoratyvinių lempų projektavimo reikalavimai (EN 14059). Šiame standarte numatyta atitikties 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (4) prielaida. Vartotojų apsauga turi būti griežtinama ir todėl nustatytinas reikalavimas laikytis šio standarto. |
(7) |
Šiame sprendime nustatant prekybos ir naudojimo apribojimus buvo atsižvelgta į dabartinį žinių apie saugesnius minėtų medžiagų pakaitalus lygį. Valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai šių pakaitalų kūrimo ataskaitas, kad Europos cheminių medžiagų agentūrai būtų lengviau peržiūrėti šiuos apribojimus. Atsižvelgdama į pasiūlytųjų priemonių tinkamumą vaikų saugai užtikrinti, agentūra nustatys, ar reikia imtis papildomų priemonių ir uždrausti naudoti degųjį kepsninių skystį bei dekoratyvinių lempų kurą. Šiuo tikslu agentūra atsižvelgs į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (5) XV priedo reikalavimus. |
(8) |
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/112/EB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (6), pavojingų medžiagų, kurios rinkai bus tiekiamos iki 2010 m. gruodžio 1 d., gamintojams nustatomi įsipareigojimai. Siekiant palengvinti šiame sprendime nustatytų papildomų ženklinimo ir pakavimo nuostatų įgyvendinimą, ta pati data turėtų būti nustatyta gamintojams, Bendrijos rinkai tiekiantiems žibalą ir degųjį kepsninių skystį. Be to, turėtų būti naudojama Direktyvoje 2008/112/EB nustatyta nauja rizikos frazė (H304). |
(9) |
Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 nuo 2009 m. birželio 1 d. panaikinama ir pakeičiama Direktyva 76/769/EEB. Šio reglamento XVII priedu pakeičiamas Direktyvos 76/769/EEB I priedas. Todėl visi apribojimų, nustatytų pagal Direktyvą 76/769/EEB, pakeitimai turėtų būti įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedą. |
(10) |
Todėl Direktyva 76/769/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. |
(11) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo prekiaujant pavojingomis medžiagomis ir preparatais derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 76/769/EEB I priedas iš dalies pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2009 m. gegužės 28 d.
Komisijos vardu
Günter VERHEUGEN
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 262, 1976 9 27, p. 201.
(3) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
(5) OL L 396, 2006 12 30, p. 1, pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.
(6) OL L 345, 2008 12 23, p. 68.
PRIEDAS
Direktyvos 76/769/EEB I priedo 3 punktas keičiamas taip:
|
|
(2) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
(3) OL L 396. 2006 12 30, p. 1, pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.“
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/11 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. gegužės 28 d.
iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatas dėl organoalavo junginių pardavimo ir naudojimo apribojimų, siekiant suderinti jos I priedą su technikos pažanga
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4084)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/425/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais (1), suderinimo, ypač į jos 2a straipsnį,
kadangi:
(1) |
Tripakaičiai organoalavo (organiniai alavo) junginiai anksčiau buvo plačiai naudojami laivams skirtiems neapaugantiesiems dažams. Tačiau nustatyta, kad tokie dažai dėl endokrininę sistemą ardančio poveikio kelia pavojų vandens organizmams. Todėl Direktyvoje 76/769/EEB ir 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo laivuose naudoti organoalavo junginius (2) organoalavo junginių naudojimas buvo apribotas. Be to, tripakaičiai organoalavo junginiai nebenaudojami kaip biocidai pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (3). Tačiau tokiais biocidais apdorotus gaminius vis dar leidžiama importuoti į Bendriją. |
(2) |
Dvipakaičiai organoalavo junginiai, įskaitant visų pirma dibutiltalavo (DBT) junginius ir dioktilalavo (DOT) junginius, yra plačiai naudojami vartojimo prekėse kaip stabilizatoriai arba katalizatoriai. |
(3) |
Nustatyta, kad vartojimo prekėse esantys organoalavo junginiai kelia pavojų žmonių, ypač vaikų, sveikatai. Rizikos vertinime (4) nustatytas konkretus su įvairiomis vartojimo prekėmis susijęs pavojus vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, kurį 2006 m. lapkričio 30 d. savo nuomone patvirtino Komisijos pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHER) (5). |
(4) |
Nors dvipakaičiai ir tripakaičiai organoalavo junginiai turi tokį patį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, t. y. sukelia imunotoksiškumą per užkrūčio liauką, kuris nuolat stiprėja, tripakaičių junginių (tokių kaip TBT ir TPTP) poveikis stipresnis nei dvipakaičių junginių (DOT ir DBT). Be to, iš vartojimo ar profesinės paskirties gaminių į aplinką patekę tripakaičiai organoalavo junginiai galėtų turėti neigiamą poveikį aplinkai, visų pirma vandens organizmams. Todėl gaminiams, kurių sudėtyje yra tripakaičių organoalavo junginių, turėtų būti nustatyti griežtesni apribojimai. |
(5) |
Tam tikri DBT junginiai (dibutilalavo dichloridas, CAS: 683–18–1, ir dibutilalavo vandenilio boratas, CAS: 75113–37–0) artimiausiu metu bus klasifikuojami pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB (6) kaip toksiški reprodukcijai, 2 kategorija, ir vėliau bus draudžiama parduoti vartotojams medžiagas ir mišinius, kurių sudėtyje yra šių junginių (7). Todėl gaminiams, kurių sudėtyje yra DBT junginių, turėtų būti nustatyti griežtesni apribojimai, o papildomas tolesnio jų naudojimo laikotarpis nustatomas tik tais atvejais, kai nėra tinkamų pakaitalų, tokių kaip RTV-1 ir RTV-2 sandarikliuose, dažuose ir gruntuose naudojami katalizatoriai arba tam tikruose produktuose (pvz., dengtose medžiagose, PVC profiliuočiuose) naudojami PVC stabilizatoriai, tam, kad būtų galima sukurti tinkamus pakaitalus, arba kai nagrinėjamieji gaminiai jau reglamentuojami pagal kitus konkrečius teisės aktus. |
(6) |
Didžiausias sąlytis su DOT junginiais patiriamas per tam tikras specifines vartojimo prekes, tokias kaip margintos tekstilės gaminiai, pirštinės, avalynė, sienų ir grindų danga, moterų higienos produktai, sauskelnės ir dvikomponentės silikoninės formos. |
(7) |
Nepaisant to, kad daugeliu naudojimo atvejų, kuriuos numatyta apriboti, pakaitalų yra, tam tikriems gaminių, kurių sudėtyje yra DOT ir DBT junginių, gamintojams reikės laiko prisitaikyti, todėl tam būtina numatyti atitinkamą pereinamąjį laikotarpį. |
(8) |
Todėl Direktyvą 76/769/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(9) |
Šis sprendimas nepažeidžia Bendrijos teisės aktų, nustatančių būtiniausius darbuotojų apsaugos reikalavimus, pavyzdžiui, 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (8) ir atskirų ja pagrįstų direktyvų, ypač 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (kodifikuota redakcija) (9) ir 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvos 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (10). |
(10) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo pavojingų medžiagų ir preparatų prekybos srityje suderinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 76/769/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 28 d.
Komisijos vardu
Günter VERHEUGEN
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 262, 1976 9 27, p. 201.
(3) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.
(4) Tam tikrų organoalavo junginių tikslinių vartojimo paskirčių rizikos vertinimo tyrimai. 2005 m. rugsėjo mėn. baigtas RPA tyrimas. http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/studies_en.htm
(5) http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scher/scher_opinions_en.htm
(7) Pagal Direktyvos 76/769/EEB 29, 30 ir 31 įrašus.
(8) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
(9) OL L 158, 2004 4 30, p. 50, pataisyta OL L 229, 2004 6 29, p. 23.
(10) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.
PRIEDAS
Direktyvos 76/769/EEB I priedo 21 įrašas „Organoalavo junginiai“ papildomas šiomis dalimis:
|
„4. Tripakaičiai organoalavo junginiai
5. Dibutilalavo (DBT) junginiai
6. Dioktilalavo (DOT) junginiai
|
III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
4.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 138/14 |
TARYBOS SPRENDIMAS 2009/426/TVR
2008 m gruodžio 16 d.
dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,
atsižvelgdama į Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
kadangi:
(1) |
Eurojustas buvo įsteigtas Komisijos sprendimu 2002/187/TVR (2), kaip Europos Sąjungos organas, turintis teisinį subjektiškumą, siekiant paskatinti ir pagerinti valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą. |
(2) |
Remiantis Eurojusto įgytos patirties įvertinimu, būtina ir toliau didinti jo veiklos efektyvumą atsižvelgiant į tą patirtį. |
(3) |
Atėjo metas užtikrinti, kad Eurojustas taptų veiksmingesnis ir kad būtų suderintas nacionalinių narių statusas. |
(4) |
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nuolat veiksmingai padėtų Eurojustui siekti jo tikslų, nacionalinis narys turėtų turėti nuolatinę darbo vietą Eurojusto būstinėje. |
(5) |
Būtina nustatyti įgaliojimų, kuriuos kiekvienas nacionalinis narys laikydamasis nacionalinės teisės vykdytų kaip kompetentinga nacionalinė institucija, bendrą pagrindą. Nacionaliniam nariui turėtų būti suteikti kai kurie iš šių įgaliojimų veikti neatidėliotinais atvejais, kai jis negali laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti. Susitariama, kad šiais įgaliojimais nebus galima naudotis, jei įmanoma nustatyti, kuri institucija yra kompetentinga, ir su ja susisiekti. |
(6) |
Šis sprendimas nedaro įtakos valstybių narių vidaus teisminės sistemos arba administracinės tvarkos, pagal kurią skiriami nacionaliniai nariai ir nustatoma Eurojusto nacionalinių biurų vidaus darbo tvarka, organizavimui. |
(7) |
Eurojusto budinčio koordinavimo padalinio (BKP) įsteigimas būtinas siekiant užtikrinti, kad su Eurojustu būtų galima susisiekti 24 val. per parą ir sudaryti sąlygas jo intervencijai neatidėliotinais atvejais. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintos jų atstovų BKP galimybės imtis veiksmų visą savaitę 24 val. per parą. |
(8) |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos atsakytų į pagal šį sprendimą pateiktus prašymus, net jei kompetentingos nacionalinės institucijos atsisako patenkinti nacionalinio nario pateiktą prašymą. |
(9) |
Kolegijos vaidmuo turėtų būti sustiprintas jurisdikcijos kolizijos ir pakartotinių atsisakymų arba sunkumų, susijusių su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymu, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas abipusio pripažinimo principas, atvejais. |
(10) |
Valstybėse narėse turėtų būti sukurtos Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos, kad būtų galima koordinuoti Eurojusto nacionalinių korespondentų, Eurojusto nacionalinio korespondento terorizmo klausimais, Europos teisminio tinklo nacionalinio korespondento ir bent trijų kitų Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų, taip pat Jungtinių tyrimo grupių, Karo nusikaltimų, Turto susigrąžinimo ir Korupcijos tinklų atstovų darbą. |
(11) |
Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema turėtų užtikrinti, kad su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją bylų valdymo sistema gautų veiksmingu ir patikimu būdu. Tačiau Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema neturėtų būti atsakinga už faktinį informacijos perdavimą Eurojustui. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kokį kanalą geriausia naudoti perduodant informaciją Eurojustui. |
(12) |
Kad Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema galėtų vykdyti savo užduotis, turėtų būti užtikrinta galimybė prisijungti prie bylų valdymo sistemos. Prie bylų valdymo sistemos turėtų būti prisijungiama deramai atsižvelgiant į nacionalines informacijos technologines sistemas. Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygiu turėtų priklausyti nuo pagrindinį vaidmenį atliekančio nacionalinio nario, atsakingo už laikinųjų darbinių rinkmenų sukūrimą ir tvarkymą. |
(13) |
Valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kurie siunčiami Eurojustui ir gaunami iš jo, taikomas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (3). Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR neturės įtakos Sprendimo 2002/187/TVR atitinkamoms duomenų apsaugos nuostatoms, tarp kurių yra išsamiau šiuos klausimus reglamentuojančios konkrečios nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos atsižvelgiant į konkretų Eurojusto pobūdį, funkcijas ir kompetenciją. |
(14) |
Eurojustas turėtų būti įgaliotas tvarkyti asmenų, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami įvykdę nusikalstamą veiką ar dalyvavę nusikalstamoje veikoje, kuri priklauso Eurojusto kompetencijos sričiai, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką, tam tikrus asmens duomenis. Tų asmens duomenų sąrašą turėtų sudaryti telefono numeriai, el. pašto adresai, transporto priemonių registracijos duomenys, DNR analitės, nustatytos iš nekoduojančios DNR dalies, nuotraukos ir pirštų atspaudai. Į sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti srauto ir vietos nustatymo duomenys bei su jais susiję duomenys, reikalingi viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų abonentui ar naudotojui identifikuoti: tai neturėtų apimti duomenų, atskleidžiančių pranešimo turinį. Nenumatoma, kad Eurojustas atliktų automatizuotą DNR analičių ar pirštų atspaudų palyginimą. |
(15) |
Eurojustui turėtų būti suteikta galimybė pratęsti asmens duomenų saugojimo laikotarpius, kad galėtų pasiekti savo tikslus. Tokie sprendimai turėtų būti priimami kruopščiai įvertinus konkrečius poreikius. Sprendimas pratęsti asmens duomenų tvarkymo laikotarpius, kai visose atitinkamose valstybėse narėse baudžiamajam persekiojimui pradedamas taikyti senaties terminas, turėtų būti priimamas tik tada, jei konkrečiai reikia suteikti pagalbą pagal šio sprendimo nuostatas. |
(16) |
Jungtinio priežiūros organo taisyklės turėtų jam sudaryti palankesnes sąlygas veikti. |
(17) |
Siekiant padidinti Eurojusto operatyvinį veiksmingumą, reikėtų pagerinti informacijos perdavimą Eurojustui nacionalinėms valdžios institucijoms nustačius kelias aiškias pareigas. |
(18) |
Eurojustas turėtų įgyvendinti Tarybos nustatytus prioritetus, visų pirma prioritetus, grindžiamus organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimu (OCTA), kaip nurodyta Hagos programoje (4). |
(19) |
Eurojustas ir Europos teisminis tinklas turi palaikyti privilegijuotus santykius, pagrįstus konsultacijomis ir papildomumu. Šis sprendimas turėtų padėti išaiškinti Eurojusto ir Europos teisminio tinklo vaidmenis bei jų tarpusavio santykius, kartu išlaikant Europos teisminio tinklo specifinį pobūdį. |
(20) |
Jokia šio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti šiame sprendime nurodytų tinklų sekretoriatų savarankiškumą, kai jie atlieka savo funkcijas kaip Eurojusto personalas pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus, nustatytus Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (5). |
(21) |
Taip pat būtina stiprinti Eurojusto pajėgumus dirbti su išorės partneriais, pavyzdžiui, trečiosiomis šalimis, Europos policijos biuru (Europolas), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Tarybos Jungtiniu situacijų centru ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex). |
(22) |
Eurojustas turėtų turėti galimybę į trečiąsias šalis komandiruoti teismo ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus, kad galėtų pasiekti tikslus, panašius į valstybių narių pagal 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos bendruosius veiksmus 96/277/TVR dėl pasikeitimo ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, mechanizmo (6) komandiruotiems teismo ryšių palaikymo teisėjams ir prokurorams nustatytus tikslus. |
(23) |
Pagal šio sprendimo nuostatas galima atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Sprendimo 2002/187/TVR pakeitimai
Sprendimas 2002/187/TVR iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Eurojusto sudėtis 1. Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą komandiruotą nacionalinį narį, kuris yra prokuroras, teisėjas arba lygiavertės kompetencijos policijos pareigūnas. 2. Valstybės narės užtikrina, kad jų indėlis siekiant 3 straipsnyje nustatytų Eurojusto tikslų būtų nuolatinis ir veiksmingas. Siekiant tų tikslų:
3. Nacionalinis narys eina pareigas, kurios suteikia jam šiame sprendime nurodytus įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo užduotį. 4. Nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė. 5. Pavaduotojas turi atitikti 1 dalyje numatytus kriterijus ir gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jeigu jis atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus. 6. Laikantis 12 straipsnio, Eurojustas turi būti susietas su Eurojusto nacionaline koordinavimo sistema. 7. Pagal šį sprendimą Eurojustas turi galimybę komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąsias valstybes. 8. Pagal šį sprendimą Eurojustas turi sekretoriatą, kuriam vadovauja administracijos direktorius.“; |
2) |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
4) |
įrašomas šis straipsnis: „5a straipsnis Budintis koordinavimo padalinys 1. Siekdamas atlikti savo užduotis neatidėliotinais atvejais, Eurojustas įsteigia budintį koordinavimo padalinį (BKP), galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su BKP turi būti galima susisiekti per Eurojuste esantį vieną bendrą BKP kontaktinį asmenį 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. 2. BKP dirba po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą (BKP atstovas), kuris gali būti arba nacionalinis narys ar jo pavaduotojas, arba padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį. Šis BKP atstovas turi galėti imtis veiksmų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. 3. Neatidėliotinais atvejais, kai prašymą arba sprendimą dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą, būtina vykdyti vienoje arba keliose valstybėse narėse, prašanti ar išdavusi kompetentinga institucija gali perduoti jį BKP. BKP kontaktinis asmuo nedelsdamas perduoda jį valstybės narės, iš kurios yra pateiktas prašymas, BKP atstovui ir, jei aiškiai paprašyta perduodančios ar išdavusios institucijos, valstybių narių, kurių teritorijoje prašymas turėtų būti vykdomas, BKP atstovams. Šie BKP atstovai nedelsdami imasi veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje, vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, kurie jiems yra numatyti ir nurodyti 6 straipsnyje bei 9a–9f straipsniuose.“; |
5) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip: „8 straipsnis Tolesni veiksmai, susiję su Eurojusto prašymais ir nuomonėmis Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia nevykdyti 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto prašymo ar neatsižvelgti į 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą raštu pateiktą nuomonę, jos apie savo sprendimą ir jo priežastis nedelsdamos informuoja Eurojustą. Jei negalima nurodyti atsisakymo patenkinti prašymą priežasčių, nes būtų pakenkta esminiams nacionaliniams saugumo interesams arba būtų sukeltas pavojus asmenų saugumui, valstybių narių kompetentingos institucijos gali nurodyti operatyvines priežastis. 9 straipsnis Nacionaliniai nariai 1. Nacionalinio nario kadencijos trukmė yra bent keturi metai. Kilmės valstybė narė gali kadenciją pratęsti. Nacionalinis narys kadencijai nepasibaigus neatšaukiamas iš pareigų apie tai iš anksto neinformavus Tarybos ir nenurodžius jam atšaukimo priežasčių. Jei nacionalinis narys yra Eurojusto pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, jo, kaip nario, kadencijos trukmė yra bent tokia, kad jis pirmininko arba pirmininko pavaduotojo funkcijas galėtų vykdyti iki termino, kuriam jis išrinktas, pabaigos. 2. Visa informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, teikiama per nacionalinį narį. 3. Kad būtų įvykdyti Eurojusto tikslai, nacionalinis narys turi bent lygiavertę prieigą prie toliau išvardytų jo valstybės narės registrų rūšių, kokią jis nacionaliniu lygiu turėtų atitinkamai eidamas prokuroro, teisėjo ar policijos pareigūno pareigas, arba bent jau gali gauti minėtuose registruose esančią informaciją:
4. Nacionalinis narys gali tiesiogiai kreiptis į savo valstybės narės kompetentingas institucijas.“; |
8) |
įrašomi šie straipsniai: „9a straipsnis Nacionalinio nario įgaliojimai, suteikti jam nacionaliniu lygiu 1. 9b, 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus nacionalinis narys vykdo kaip kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasis nacionalinės teisės ir vykdydamas šiame straipsnyje ir 9b–9e straipsniuose nustatytas sąlygas. Vykdydamas užduotis nacionalinis narys prireikus turi informuoti apie visus atvejus, kada jis veikia pagal nacionaliniam nariui pagal šį straipsnį ir 9b, 9c ir 9d straipsnius suteiktus įgaliojimus. 2. Kiekviena valstybė narė apibrėžia įgaliojimų, kuriuos ji suteikia savo nacionaliniam nariui dėl teisminio bendradarbiavimo tos valstybės narės vardu, pobūdį ir apimtį. Tačiau kiekviena valstybė narė suteikia savo nacionaliniam nariui bent 9b straipsnyje aprašytus įgaliojimus ir, atsižvelgiant į 9e straipsnį, 9c–9d straipsniuose aprašytus įgaliojimus, kuriuos jis nacionaliniu lygiu galėtų vykdyti atitinkamai kaip teisėjas, prokuroras ar policijos pareigūnas. 3. Skirdama savo nacionalinį narį ir, prireikus, bet kuriuo kitu metu valstybė narė apie savo sprendimą dėl 2 dalies įgyvendinimo praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad pastarasis apie tai galėtų informuoti kitas valstybes nares. Valstybės narės įsipareigoja sutikti su taip suteiktomis prerogatyvomis ir jas pripažinti tiek, kiek šios nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų. 4. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, nustato nacionalinio nario teisę imtis veiksmų, susijusių su užsienio teisminėmis institucijomis. 9b straipsnis Įprasti įgaliojimai 1. Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę gauti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą, juos persiųsti, sudaryti palankesnes sąlygas jiems vykdyti, užtikrinti su jų vykdymu susijusius tolesnius veiksmus ir teikti su jų vykdymu susijusią papildomą informaciją. Kai naudojamasi šioje dalyje nurodytomis teisėmis, kompetentinga nacionalinė institucija informuojama nedelsiant. 2. Tuo atveju, kai teisminio bendradarbiavimo prašymas įvykdomas iš dalies ar neadekvačiai, nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę paprašyti jų valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos imtis papildomų priemonių, kad prašymas būtų visiškai įvykdytas. 9c straipsnis Įgaliojimai, vykdomi sutikus kompetentingai nacionaliniai institucijai 1. Nacionaliniams nariams, veikiantiems kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimu arba jai paprašius, kiekvienu atveju atskirai gali būti suteikti šie įgaliojimai:
2. Šiame straipsnyje nurodytus įgaliojimus iš esmės vykdo nacionalinė kompetentinga institucija. 9d straipsnis Įgaliojimai, kurie suteikiami neatidėliotinais atvejais Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, neatidėliotinais atvejais ir tuo atveju, jei jie negali laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti, turi teisę:
Kai tik nustatoma, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekiama, ji informuojama apie šiame straipsnyje nurodytų įgaliojimų vykdymą. 9e straipsnis Nacionalinių narių prašymai, kai įgaliojimai negali būti vykdomi 1. Nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija, turi teisę bent pateikti pasiūlymą institucijai, turinčiai teisę vykdyti 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus, kai šių įgaliojimų perdavimas nacionaliniam nariui prieštarauja:
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais nacionalinio nario pateiktą prašymą kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėtų be nederamo delsimo. 9f straipsnis Nacionalinių narių dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse Nacionaliniai nariai pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį arba 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (8) turi teisę dalyvauti jungtinių tyrimų grupių, susijusių su jų valstybe nare, veikloje, įskaitant šių grupių steigimo veiklą. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad nacionalinio nario dalyvavimui turi pritarti kompetentinga nacionalinė institucija. Nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai arba padėjėjai kviečiami dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse, kuriose dalyvauja jų valstybė narė ir kurioms pagal taikomas finansines priemones teikiamas Bendrijos finansavimas. Kiekviena valstybė narė nustato, ar nacionalinis narys dalyvauja jungtinėje tyrimo grupėje kaip kompetentinga nacionalinė institucija ar Eurojusto vardu. |
9) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema 1. Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų. 2. Kiekviena valstybė narė iki 2011 m. birželio 4 d. sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:
3. 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę. 4. Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. 5. Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto užduotis, visų pirma:
6. Tam, kad būtų pasiekti 5 dalyje nurodyti tikslai, 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys pagal šį straipsnį ir Eurojusto darbo tvarkos taisyklių 16, 16a, 16b ir 18 straipsnius prijungiami, o 2 dalies d punkte nurodyti asmenys gali būti prijungti, prie bylų valdymo sistemos. Prijungimas prie bylų valdymo sistemos yra finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. 7. Jokia šio straipsnio nuostata nedaro poveikio tiesioginiams kompetentingų teisminių institucijų ryšiams, kaip numatyta dokumentuose dėl teisminio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 6 straipsnyje. Nacionalinio nario ir nacionalinių korespondentų santykiai neturi trukdyti nacionalinio nario ir jo kompetentingų institucijų tiesioginiams santykiams. |
11) |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių 1. Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi su Eurojustu visa jo užduotims vykdyti būtina informacija laikydamosi 4 ir 5 straipsnių, tai pat šiame sprendime nustatytų duomenų apsaugos taisyklių. Tai apima bent 5, 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją. 2. Informacijos perdavimas Eurojustui suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija tai nurodo. 3. Eurojusto nacionaliniai nariai turi teisę be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo valstybių narių kompetentingomis institucijomis keistis visa informacija, būtina Eurojusto užduotims vykdyti. Nacionaliniai nariai visų pirma nedelsiant informuojami apie bylas, kurios su jais susiję. 4. Šis straipsnis neturi įtakos kitiems įsipareigojimams dėl informacijos perdavimo Eurojustui, įskaitant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (12). 5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai nariai būtų informuoti apie jungtinės tyrimų grupės sudarymą, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaroma pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį, ar pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR, ir apie tokių grupių darbo rezultatus. 6. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys be nederamo delsimo būtų informuotas apie visas bylas, su kuriomis tiesiogiai susijusios bent trys valstybės narės ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą; ir
7. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys būtų informuojamas apie:
8. Nacionalinės institucijose neprivalo konkrečiu atveju pateikti informaciją, jei tai:
9. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų šalių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas. 10. Pagal 5, 6 ir 7 dalis Eurojustui perduota informacija atitinkamais atvejais apima bent priede pateikiamame sąraše išvardytų rūšių informaciją. 11. Šiame straipsnyje nurodyta informacija Eurojustui perduodama struktūrizuota forma. 12. Iki 2014 m. birželio 4 d. (12) Komisija, remdamasi Eurojusto pateikta informacija, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios pridedami, jos manymu, tinkami pasiūlymai, taip pat siekiant apsvarstyti 5, 6 ir 7 dalių ir priedo pakeitimus. |
12) |
įrašomas šis straipsnis: „13a straipsnis Eurojusto teikiama informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms 1. Eurojustas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją ir pastabas apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis. 2. Be to, kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją, Eurojustas perduoda informaciją per tos institucijos nurodytą laikotarpį.“; |
13) |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
15 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
15) |
16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis Bylų valdymo sistema, indeksas ir laikinos darbinės bylos 1. Pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojustas nustato bylų valdymo sistemą, sudarytą iš asmens ir kitų duomenų laikinųjų darbinių rinkmenų bei indekso. 2. Bylų valdymo sistema skirta:
3. Bylų valdymo sistema tiek, kiek tai atitinka šiame sprendime numatytas duomenų apsaugos taisykles, gali būti sujungta su saugiu telekomunikacijų tinklu, nurodytu 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimo 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (14) 9 straipsnyje. 4. Indekse yra nuorodos į Eurojusto tvarkomas laikinąsias darbines rinkmenas, ir jame negali būti kitų asmens duomenų nei nurodyti 15 straipsnio 1 dalies a–i, k ir m punktuose bei 15 straipsnio 2 dalyje. 5. Atlikdami savo pareigas pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojusto nacionaliniai nariai gali tvarkyti laikinojoje darbinėje rinkmenoje pateiktus duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su darbine rinkmena. Atitinkamas nacionalinis narys informuoja duomenų apsaugos pareigūną kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja laikinoji darbinė rinkmena, kurioje yra asmens duomenų. 6. Su byla susijusių asmens duomenų tvarkymui Eurojustas negali nustatyti automatiniu būdu sukuriamų rinkmenų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas rinkmenas. |
16) |
įrašomi šie straipsniai: „16a straipsnis Laikinųjų darbinių rinkmenų ir indekso veikimas 1. Atitinkamas nacionalinis narys sukuria laikinąją darbinę rinkmeną kiekvienai bylai, su kuria susijusi informacija yra jam perduodama, jei ji perduodama pagal šį sprendimą arba 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus. Nacionalinis narys yra atsakingas už savo sukurtų laikinųjų darbinių rinkmenų, kurias jis sukūrė, tvarkymą. 2. Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar laikinosios darbinės rinkmenos duomenys turėtų būti išlaikyti paslaptyje, ar prireikus kitiems nacionaliniams nariams ar įgaliotam Eurojusto personalui būtų suteikta teisė susipažinti su visais rinkmenos duomenimis ar jų dalimi, kad Eurojustas galėtų įvykdyti savo uždavinius. 3. Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys nusprendžia, kuri su laikinąja darbine rinkmena susijusi informacija yra nurodoma indekse. 16b straipsnis Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygiu 1. 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikta tik prieiga prie:
2. Nacionalinis narys, laikydamasis 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą prie laikinųjų darbinių rinkmenų savo valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį. 3. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą prie indekso toje valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo, kad pastarasis galėtų informuoti kitas valstybes nares. Tačiau 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį, suteikiama prieiga bent prie indekso, jeigu tai būtina jiems naudojantis pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta prieiga prie laikinųjų darbinių rinkmenų. 4. Eurojustas Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie 3 dalies įgyvendinimą iki 2013 m. birželio 4 d. Kiekviena valstybė narė remdamasi ta ataskaita apsvarsto galimybę peržiūrėti, kokia prieiga yra suteikiama pagal 3 dalį.“; |
17) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18) |
18 straipsnis pakeičiamas taip: „18 straipsnis Prieiga prie asmens duomenų Prieiga prie Eurojusto tvarkomų asmens duomenų, jei to reikia Eurojusto tikslams pasiekti, ir laikantis 16, 16a ir 16b straipsniuose nustatytų apribojimų suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, nurodytiems 2 straipsnio 2 dalyje, asmenims, nurodytiems 12 straipsnio 2 dalyje, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, ir įgaliotam Eurojusto personalui.“; |
19) |
19 straipsnio 4 dalies b punkte žodžiai „kuriam padeda Eurojustas“ išbraukiami; |
20) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
21) |
23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
23) |
įrašomas šis straipsnis: „25a straipsnis Bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu ir kitais Europos Sąjungos tinklais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose 1. Eurojustas su Europos teisminiu tinklu palaiko privilegijuotus santykius, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, ypač tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:
2. Nepažeidžiant 4 straipsnio 1 dalies, Jungtinių tyrimo grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri vienetai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų užduotims vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą. Ši dalis taikoma visų naujų tinklų, įsteigtų Tarybos sprendimu, sekretoriatams, jeigu steigimo sprendime numatyta, kad už sekretoriatą yra atsakingas Eurojustas. 3. Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali prašyti, kad Eurojustas teiktų sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma 2 dalis.“; |
24) |
26 straipsnis pakeičiamas taip: „26 straipsnis Santykiai su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija arba Sąjunga 1. Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, įsteigtomis Europos Bendrijų steigimo sutartimi ir Europos Sąjungos sutartimi arba remiantis šiomis sutartimis. Eurojustas užmegs ir palaikys bendradarbiavimo santykius bent su:
Eurojustas taip pat užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu. 2. Eurojustas gali sudaryti susitarimus arba darbo tvarkos susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas. 3. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui ar darbo tvarkos susitarimui, Eurojustas gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš 1 dalyje nurodytų subjektų, jei tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui, ir gali tiesiogiai perduoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, tokiems subjektams, jei tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui ir laikantis šiame sprendime numatytų duomenų apsaugos taisyklių. 4. OLAF gali prisidėti prie Eurojusto darbo koordinuojant tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, Eurojusto iniciatyva arba OLAF prašymu, jeigu tokiam dalyvavimui neprieštarauja kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. 5. Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją ir nepažeidžiant 9 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai būtų laikomi valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tik kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (16). OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai prievolei teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms. |
25) |
įrašomas šis straipsnis: „26a straipsnis Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis 1. Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su šiais subjektais:
2. Eurojustas gali sudaryti susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas. 3. 2 straipsnyje nurodytus susitarimus, kuriuose pateiktos keitimosi asmens duomenimis nuostatos, galima sudaryti tik tada, jei atitinkamam subjektui taikoma 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija arba kai įvertinimu nustatoma, kad tas subjektas užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį. 4. 2 dalyje nurodytuose susitarimuose išdėstomos jų įgyvendinimo, įskaitant duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą, stebėjimo nuostatos. 5. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas gali tiesiogiai gauti informaciją, įskaitant asmens duomenis, jeigu tai būtina teisėtam jo užduočių vykdymui. 6. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis, šiems subjektams, jeigu tai būtina teisėtam gavėjo užduočių vykdymui. 7. Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti asmens duomenis 1 dalyje nurodytiems subjektams tais atvejais, kai:
8. Jeigu 1 dalyje nurodyti subjektai neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų arba yra didelė tikimybė, kad jie jų neatitiks, Eurojustas apie tai nedelsdamas praneša Jungtiniam priežiūros organui ir atitinkamoms valstybėms narėms. Jungtinis priežiūros organas gali neleisti toliau keistis asmens duomenimis su atitinkamais subjektais, kol neįsitikina, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių. 9. Tačiau, net jeigu 7 dalyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos, nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija ir laikydamasis savo nacionalinės teisės nuostatų, išimties tvarka ir tik siekdamas imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias asmeniui arba visuomenės saugumui iškilusiai rimtai grėsmei, gali keistis informacija, apimančia ir asmens duomenis. Nacionalinis narys atsakingas už leidimo perduoti duomenis teisėtumą. Nacionalinis narys registruoja duomenų perdavimo atvejus ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenis perduoti leidžiama tik tada, jeigu gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.“; |
26) |
27 straipsnis pakeičiamas taip: „27 straipsnis Duomenų perdavimas 1. Prieš Eurojustui pasikeičiant informacija su 26a straipsnyje nurodytais subjektais, valstybės narės, kuri pateikė informaciją, nacionalinis narys duoda sutikimą perduoti šią informaciją. Atitinkamais atvejais nacionalinis narys konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis. 2. Eurojustas yra atsakingas už duomenų perdavimo teisėtumą. Eurojustas registruoja visus duomenų perdavimo atvejus pagal 26 ir 26a straipsnius ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jeigu gavėjas įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.“; |
27) |
įrašomi šie straipsniai: „27a straipsnis Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai, komandiruoti į trečiąsias valstybes 1. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį sprendimą, Eurojusto kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąją valstybę, jei su ta trečiąja valstybe sudarytas susitarimas, kaip nurodyta 26a straipsnyje. Prieš pradedant derybas su trečiąja valstybe, Taryba kvalifikuota balsų dauguma duoda savo sutikimą. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas. 2. 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto pritarus teisėjui ar prokurorui ir jo valstybei narei. 3. Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras yra išrinktas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:
4. Nepažeidžiant Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, nustatytų Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (17), 110 straipsnio, Eurojusto kolegija pasikonsultavusi su Komisija sudaro ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimo taisykles ir tuo tikslu patvirtina būtinas įgyvendinamąsias priemones. 5. Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų veiklą prižiūri jungtinis priežiūros organas. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai teikia ataskaitą kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje apie jų veiklą tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai informuoja nacionalinius narius ir nacionalines kompetentingas institucijas apie visas bylas, susijusias su jų valstybe nare. 6. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį. 7. 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi būti prisijungę prie bylų valdymo sistemos. 27b straipsnis Prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių teisminio bendradarbiavimo prašymai 1. Eurojustas gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, koordinuoti iš trečiosios valstybės gautų prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymą, jei tokie prašymai yra vieno tyrimo dalis ir prašymus reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šioje dalyje nurodytus prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija. 2. Neatidėliotinais atvejais ir pagal 5a straipsnį šio straipsnio l dalyje nurodytus trečiųjų šalių, kurios su Eurojustu yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, prašymus gali gauti ir tvarkyti BKP. 3. Nepažeidžiant 3 straipsnio 2 dalies, kai turėtų būti pateikti prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo, susijusio su tuo pačiu tyrimu, kurį reikia atlikti trečiojoje šalyje, Eurojustas taip pat gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su ta trečiąja šalimi. 4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti prašymai gali būti tiesiogiai perduodami per Eurojustą, jei tai atitinka dokumentus, kurie yra taikomi tos trečiosios valstybės ir Europos Sąjungos arba atitinkamų valstybių narių santykiams. 27c straipsnis Atsakomybė, išskyrus atsakomybę už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą 1. Eurojusto sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė. 2. Nesutartinės atsakomybės atveju Eurojustas turi, nepriklausomai nuo atsakomybės pagal 24 straipsnį, atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl Eurojusto kolegijos ar personalo kaltės, jiems vykdant pareigas, jeigu ji gali būti jiems priskirta, nepaisant pagal valstybių narių teisės aktus galiojančių skirtingų žalos atlyginimo reikalavimo procedūrų. 3. 2 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 9a–9e straipsnius suteiktus įgaliojimus, jų kilmės valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias ji sumokėjo, kad atlygintų tokią žalą. 4. Nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad Eurojustas susilaikytų nuo bet kurių veiksmų arba juos nutrauktų. 5. Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie yra kompetentingi spręsti ginčus dėl Eurojusto atsakomybės, kaip nurodyta šiame straipsnyje, skiriami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (18). |
28) |
28 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje po žodžio „Tarybai“ įrašomi žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“; |
29) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
30) |
30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
31) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
32) |
33 straipsnis pakeičiamas taip: „33 straipsnis Finansai 1. 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas moka jų kilmės valstybė narė. 2. Jei nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto užduotis, atitinkamos su šia veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis, kaip apibrėžta Sutarties 41 straipsnio 3 dalyje.“; |
33) |
35 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
34) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
35) |
įrašomas šis straipsnis: „39a straipsnis Įslaptinta ES informacija Eurojustas tvarkydamas įslaptintą ES informaciją taiko saugumo principus ir būtiniausius standartus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (19). |
36) |
41 straipsnis pakeičiamas taip: „41 straipsnis Pranešimas 1. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų bei asmenų, nurodytų 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskyrimą ir apie visus su paskyrimu susijusius pakeitimus. Tarybos Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina šių asmenų sąrašą ir pateikia jų vardus, pavardes ir kontaktinę informaciją visoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. 2. Nacionalinis narys gali būti galutinai paskiriamas tik tą dieną, kai Tarybos Generalinis sekretoriatas gauna 1 dalyje ir 9a straipsnio 3 dalyje nurodytus oficialius pranešimus.“; |
37) |
įrašomas šis straipsnis: „41a straipsnis Įvertinimas 1. Iki 2014 m. birželio 4 d. ir vėliau kas penkerius metus kolegija užsako šio sprendimo įgyvendinimo ir Eurojusto vykdomos veiklos nepriklausomą išorinį įvertinimą. 2. Kiekvieną kartą įvertinamas šio sprendimo poveikis, Eurojusto rezultatai siekiant šiame sprendime nurodytų tikslų ir Eurojusto veiksmingumas bei efektyvumas. Kolegija pasikonsultavusi su Komisija nustato konkrečius įgaliojimus. 3. Įvertinimo ataskaitoje pateikiami įvertinimo rezultatai ir rekomendacijos. Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai taip pat ji paskelbiama viešai.“; |
38) |
papildoma priedu, kurio tekstas pateikiamas šio sprendimo priede. |
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Jei būtina, valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 4 d. savo nacionalinę teisę suderina su šiuo sprendimu.
2. Europos Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės įgyvendina iš dalies pakeistą Sprendimą 2002/187/TVR, ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai ataskaitą šiuo klausimu, prireikus kartu su reikalingais pasiūlymais dėl teisminio bendradarbiavimo ir Eurojusto veikimo gerinimo. Tai ypač taikoma Eurojusto pajėgumams, skirtiems valstybių narių kovai su terorizmu remti.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 16 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
R. BACHELOT-NARQUIN
(1) 2008 m. rugsėjo 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(6) OL L 105, 1996 4 27, p. 1.
(7) Priimant šį sprendimą Europolo kompetencija yra nustatyta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2) su pakeitimais, padarytais prie jos pridėtu 2003 m. Protokolu (OL C 2, 2004 1 6, p. 1), 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kai įsigalios Tarybos sprendimas dėl Europos policijos biuro (Europolas) įsteigimo, Eurojusto kompetencija bus tokia, kokia numatyta to sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje ir prie jo pridėtame priede.
(8) OL L 162, 2002 6 20, p. 1.“;
(9) OL L 167, 2002 6 26, p. 1.
(10) OL L 332, 2007 12 18, p. 103.
(11) OL L 301, 2008 11 12, p. 38.“;
(12) OL L 253, 2005 9 29, p. 22.“;
(13) OL L 105, 2006 4 13, p. 54.“;
(14) OL L 348, 2008 12 24, p. 130.“;
(15) 2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas dėl jungtinių priežiūros duomenų apsaugos institucijų, įsteigtų pagal Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją), Konvenciją dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais bei Konvenciją dėl Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvenciją), sekretoriato įsteigimo (OL L 271, 2000 10 24, p. 1).“;
(16) OL L 136, 1999 5 31, p. 8.“;
(18) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.“;
(19) OL L 101, 2001 4 11, p. 1.“;
PRIEDAS
„PRIEDAS
13 straipsnio 10 dalyje nurodytas sąrašas, kuriame išvardytos pagal 13 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkamais atvejais Eurojustui pateiktinos būtiniausios informacijos rūšys
1. |
13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:
|
2. |
13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais:
|
3. |
13 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytais atvejais:
|
4. |
13 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytais atvejais:
|
5. |
13 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytais atvejais:
|