15.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009

2009 m. balandžio 6 d.

dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Bendrija nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos (2) (toliau – konvencija) Susitariančioji Šalis.

(2)

2008 m. lapkričio mėn. įvykusiame 16-ajame neeiliniame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) susitikime buvo priimta Rekomendacija 08-05 parengti naują rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuris būtų taikomas iki 2022 m. ir kuriuo būtų pakeistas 2006 m. priimtas išteklių atkūrimo planas.

(3)

Siekiant atkurti paprastųjų tunų išteklius, naujame TATAK parengtame išteklių atkūrimo plane numatyta 2007–2011 m. laipsniškai mažinti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose ir nustatytais laikotarpiais, nustatyti naują verslinį paprastųjų tunų dydį, su sportinės ir pramoginės žūklės veikla susijusias priemones, žvejybos bei auginimo pajėgumų priemones, griežtesnės kontrolės priemones ir įdiegti TATAK parengtą Jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą, kad būtų užtikrintas išteklių atkūrimo plano veiksmingumas.

(4)

Todėl būtina įgyvendinti naująjį TATAK parengtą išteklių atkūrimo planą priimant prieš pagrindinio žvejybos sezono pradžią įsigalioti turėsiantį reglamentą, kuriuo nustatomas išteklių atkūrimo planas, numatytas 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) 5 straipsnyje.

(5)

2006 m. TATAK parengtas išteklių atkūrimo planas į Bendrijos teisę įtrauktas 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1559/2007, nustatančiu daugiametį paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą (4). Kad TATAK galėtų priimti naują paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, reikia iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (5), ir panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 bei jį pakeisti šiuo reglamentu.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas skubus, svarbu taikyti Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, I(3) dalyje nurodyto šešių savaičių laikotarpio išimtį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir tikslas

Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Bendrija taikys daugiametį Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) rekomenduojamą paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių atkūrimo planą.

Šis reglamentas taikomas rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų ištekliams.

To išteklių atkūrimo plano tikslas – pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį didesne nei 50 % tikimybe.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

   KSŠ – konvencijos Susitariančiosios Šalys ir konvencijos nepasirašiusios bendradarbiaujančios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai;

b)

   žvejybos laivas – bet kuris laivas, kuris komerciniais tikslais naudojamas arba yra skirtas naudoti su paprastųjų tunų išteklių naudojimu susijusiai veiklai, įskaitant žūklės laivus, žuvų perdirbimo laivus, aprūpinimo laivus, vilkikus, perkrovimo operacijoms naudojamus laivus ir transportinius laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius;

c)

   žūklės laivas – bet kuris laivas, naudojamas komercinei paprastųjų tunų žvejybai;

d)

   „pagalbinis laivas“ – laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš varžos į paskirtąjį uostą;

e)

   perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba daugiau iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas gabalais, šaldymas ir (arba) perdirbimas;

f)

   žvejyba aktyviaisiais žvejybos įrankiais – paprastųjų tunų žvejyba naudojantis bet kuriuo žūklės laivu tam tikru žvejybos sezonu;

g)

   jungtinė žvejybos operacija – bet kuri dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių ar tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žūklės laivų atliekama operacija, kai vieno žūklės laivo sužvejotas kiekis priskiriamas kitam žūklės laivui arba laivams pagal sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo formulę;

h)

   perkėlimo veikla:

i)	bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo ar gaudyklės į transportavimo varžą;

ii)	bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą;

iii)	bet kuris negyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo ar transportavimo varžos į pagalbinį laivą;

iv)	bet kuris perkėlimas iš paprastųjų tunų žuvininkystės ūkio arba tunų gaudyklės į perdirbimo laivą, transportinį laivą ar į krantą;

v)	bet kuris transporto varžos perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą vilkiką;

i)

   tunų gaudyklė – statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo žuvys nukreipiamos į aptvarą;

j)

   perkėlimas į varžas – paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į tukinimo ir auginimo varžas;

k)

   tukinimas – trumpalaikis (paprastai nuo dviejų iki šešių mėnesių) paprastųjų tunų laikymas varžose siekiant, kad juose susikauptų daugiau riebalų;

l)

   auginimas – paprastųjų tunų laikymas varžose ilgiau nei metus siekiant padidinti bendrą biomasę;

m)

   perkrovimas – visų paprastųjų tunų arba bet kokio jų kiekio perkrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą;

n)

   sportinė žūklė – nekomercinė žūklė, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems išduota nacionalinė sporto licencija;

o)

   pramoginė žūklė – nekomercinė žūklė, kurios dalyviai nėra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems neišduota nacionalinė sporto licencija;

p)

   II užduotis – TATAK „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų imčių ėmimo vadove“ (trečias leidimas, TATAK, 1990 m.) nustatyta II užduotis.

3 straipsnis

Laivų ilgis

Visi šiame reglamente nurodyti laivų ilgiai laikomi visu laivo ilgiu.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

Su žvejybos galimybėmis susijusios sąlygos

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir tunų gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir tunų gaudyklių metinį žvejybos planą.

3.   Metiniame žvejybos plane visų pirma:

a)	nurodomi ilgesni nei 24 m žūklės laivai, įtraukti į 14 straipsnyje nurodytą sąrašą, ir individualios jiems skirtos kvotos bei būdas, kurį taikant paskirstytos kvotos, bei individualių kvotų laikymosi užtikrinimo priemonė;

b)	trumpesnių nei 24 m žūklės laivų ir gaudyklių atveju nurodomos bent gamintojų organizacijoms arba laivų, žvejojančių panašiais įrankiais, grupėms skirtos kvotos.

4.   Kasmet ne vėliau kaip iki sausio 31 d. metinis žvejybos planas perduodamas Europos Komisijai (toliau – Komisija). Kasmet iki kovo 1 d. Komisija žvejybos planus perduoda TATAK sekretoriatui.

5.   Apie visus paskesnius metinio žvejybos plano arba konkretaus paskirtos kvotos valdymo būdo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau nei likus 13 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios. Komisija informaciją apie tokius pakeitimus TATAK sekretoriatui perduoda ne vėliau nei likus 10 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios.

6.   Laivo vėliavos valstybė narė imasi veiksmų pagal šią dalį, jei su jos vėliava plaukiojantis laivas:

a)	neįvykdė 20 straipsnyje nurodyto ataskaitų teikimo reikalavimo;

b)	padarė 33 straipsnyje nurodytą pažeidimą.

Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis patikrinimas vyktų jos uostuose jai kontroliuojant arba kad jį vykdytų jos paskirtas asmuo, kai laivas yra ne viename iš jos uostų.

Laivo vėliavos valstybė narė atšaukia leidimą žvejoti paprastuosius tunus ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nurodytą uostą, kai laikoma, kad individuali kvota išnaudota.

7.   Kasmet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo metinių žvejybos planų įgyvendinimą tais metais. Tuose pranešimuose nurodoma:

a)	rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus aktyviais žvejybos įrankiais žvejojančių žūklės laivų sąrašas;

b)	kiekvieno žūklės laivo sužvejotas kiekis; ir

c)	visas kiekvieno žūklės laivo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje vykdytos žvejybos dienų skaičius.

Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. šiuos pranešimus perduoda TATAK sekretoriatui.

Atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sezonai tam tikriems žvejybos įrankiams pasibaigia spalio 15 d., valstybės narės gali Komisijai vėliau pateikti papildomą informaciją apie šią žvejybą.

8.   Privatūs valstybės narės ir KSŠ piliečių komerciniai susitarimai, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu būtų žvejojami KSŠ paskirtos kvotos paprastieji tunai, sudaromi gavus atitinkamos valstybės narės, kuri apie tuos susitarimus praneša Komisijai, leidimą ir TATAK komisijos leidimą.

9.   Kasmet iki kovo 1 d. valstybės narės atsiunčia Komisijai informaciją apie visus privačius valstybės narės piliečių ir KSŠ komercinius susitarimus.

10.   9 dalyje nurodytą informaciją sudaro:

a)	visų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leista pagal privatų komercinį susitarimą žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, sąrašas;

b)	Bendrijos laivyno registro numeris (BLR), apibrėžtas 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (6) I priede;

c)	privačių komercinių susitarimų trukmė;

d)	atitinkamos valstybės narės sutikimas, kad būtų sudarytas privatus susitarimas;

e)	atitinkamos KSŠ pavadinimas.

11.   Komisija 9 dalyje nurodytą informaciją nedelsdama atsiunčia TATAK sekretoriatui.

12.   Komisija užtikrina, kad kitų KSŠ paprastųjų tunų kvotų, kurias galima panaudoti Bendrijos žvejybos laivams frachtuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 (7) 8b straipsnį, procentinė dalis 2009 m. neviršytų 20 % šių KSŠ kvotų.

13.   Bendrijos žvejybos laivų frachtavimas paprastiesiems tunams žvejoti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiamas nuo 2010 m.

14.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad paprastuosius tunus žvejojančių frachtuotų jos laivų skaičius ir frachto trukmė atitiktų frachtuojančiai šaliai paskirtą kvotą.

15.   Kiekviena valstybė narė iki 7 straipsnio 5 dalyje nurodyto žvejybos sezono pradžios paskiria specialiąją pramoginės ir sportinės žūklės kvotą ir apie ją praneša Komisijai.

III   SKYRIUS

PAJĖGUMŲ PRIEMONĖS

5 straipsnis

Žvejybos pajėgumų priemonės

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos žvejybos pajėgumai atitiktų jos kvotą.

2.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie gali žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa yra ne didesni nei su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.

3.   Kad būtų laikomasi 2 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičių ir visą atitinkamą bendrąją talpą. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.

4.   Valstybės narės, vykdančios paprastųjų tunų žvejybą rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, gaudyklių skaičius yra ne didesnis nei gaudyklių, kurioms ta valstybė narė iki 2008 m. liepos 1 d. suteikė leidimą, skaičius.

5.   Kad būtų laikomasi 4 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato gaudyklių, kurioms kiekviena valstybė narė suteikė leidimą iki 2008 m. liepos 1 d., skaičių.

6.   2 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos pajėgumų sustabdymas gali būti netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad ji turi didinti žvejybos pajėgumus, kad visiškai išnaudotų savo kvotą.

7.   Nepažeidžiant 6 dalies, 2 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumai sumažinami, kad iki 2010 m. kiekviena valstybė narė bent 25 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių 2010 m. jos kvotą, skirtumą.

Apskaičiuojant, kiek turi būti mažinami žvejybos pajėgumai, atsižvelgiama į prognozuojamą metinį vieno laivo ir vienu įrankiu sužvejojamą žuvų kiekį.

Šis reikalavimas mažinti žvejybos pajėgumus gali būti netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad jos žvejybos pajėgumai atitinka jos kvotą.

8.   Kad būtų laikomasi 7 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičių ir visą bendrąją talpą.

9.   Kiekviena valstybė narė parengia 2010–2013 m. žvejybos pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 2, 4, 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija. Komisija 2010–2013 m. Bendrijos žvejybos pajėgumų valdymo planą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikia TATAK.

6 straipsnis

Auginimo ir tukinimo pajėgumų priemonės

1.   Valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumai yra ne didesni nei tos valstybės narės žuvininkystės ūkių, kurie nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo registruoti TATAK žuvininkystės ūkių registre arba kuriems suteiktas leidimas ir apie kuriuos pranešta TATAK, paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų.

2.   Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekis 2010 m. yra ne didesnis nei perkeltų paprastųjų tunų kiekis, kurį tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai 2005, 2006, 2007 arba 2008 m. užregistravo Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje.

3.   Kiekviena valstybė narė 2 dalyje nurodytą didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį paskirsto savo žuvininkystės ūkiams.

4.   Kad būtų laikomasi 1 ir 2 dalių, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumus ir didžiausią laisvėje sužvejojamų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį, kurį kiekviena valstybė narė gali paskirstyti savo žuvininkystės ūkiams.

5.   Kiekviena valstybė narė, kurioje auginami arba tukinami paprastieji tunai, parengia 2010–2013 m. tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 1–3 dalyse nurodyta informacija. Komisija 2010–2013 m. Bendrijos tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikia TATAK.

IV   SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

7 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.   Paprastuosius tunus ilgesniais nei 24 m pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10o vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42o šiaurės platumos; jame paprastųjų tunų žvejyba draudžiama nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d.

2.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 15 d. iki balandžio 15 d.

3.   Paprastuosius tunus kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

4.   Paprastuosius tunus pelaginiais tralais žvejojančiais traleriais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

5.   Poilsinė ir sportinė paprastųjų tunų žūklė rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

6.   Jeigu valstybė narė gali įrodyti, kad dėl vėjo, kurio greitis siekia 5 Boforto skalės balus arba daugiau, tam tikri paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojantys tos valstybės narės žūklės laivai negalėjo išnaudoti jiems skirtų žvejybos dienų, ta valstybė narė, nukrypdama nuo 2 dalies, gali ne daugiau kaip 5 neišnaudotas dienas perkelti iki birželio 20 d.

Atitinkama valstybė narė apie suteiktas papildomas žvejybos dienas Komisijai praneša iki liepos 14 d. Tokiame pranešime pateikiama ši informacija:

i)	ataskaita, kurioje nurodoma išsami informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą, įskaitant atitinkamą patvirtinamąją meteorologinę informaciją;

ii)	žūklės laivo pavadinimas;

iii)	Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede apibrėžtas Bendrijos laivyno registro numeris (BLR).

Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK.

8 straipsnis

Lėktuvų naudojimas

Draudžiama naudoti lėktuvus arba sraigtasparnius paprastiesiems tunams ieškoti.

9 straipsnis

Verslinis dydis ir specialiosios tam tikrų rūšių žvejybos priemonės

1.   Verslinis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų dydis yra 30 kg arba 115 cm.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies ir nepažeidžiant 11 straipsnio, verslinis paprastųjų tunų dydis – 8 kg arba 75 cm – taikomas:

a)	rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais žvejojamiems paprastiesiems tunams;

b)	Adrijos jūroje žvejojamiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose;

c)	Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas, žvejojančių laivų sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie pateikiami švieži.

3.   Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų skaičius lygus Bendrijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiui.

4.   Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Adrijos jūroje žvejoti paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus Bendrijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.

5.   Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus Bendrijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.

6.   Komisija 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą žūklės laivų skaičių perduoda TATAK sekretoriatui iki kiekvienų metų sausio 30 d.

7.   Kad būtų laikomasi 2 dalies a, b ir c punktų, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, valstybėms narėms paskirsto žūklės laivų skaičių, nustatytą pagal 3, 4 ir 5 dalis.

8.   Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, 3 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 7 % Bendrijos paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos; nukrypstant nuo 2 dalies, trumpesniems nei 17 m kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 100 tonų paprastųjų tunų, kurie sveria ne mažiau kaip 6,4 kg arba yra ne mažesni nei 70 cm. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip Bendrijos kvota paskirstoma valstybėms narėms.

9.   Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nusprendžia, kaip didžiausia Bendrijos kvota paskirstoma valstybėms narėms.

10.   Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, 5 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 2 % Bendrijos paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip Bendrijos kvota paskirstoma valstybėms narėms.

11.   I priede pateiktos papildomos specialiosios sąlygos, taikomos rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotiems paprastiesiems tunams, Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas, žvejojančių laivų sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie pateikiami švieži.

12.   Visiems aktyviaisiais žvejybos įrankiais paprastuosius tunus žvejojantiems žūklės laivams leidžiama atsitiktinai sužvejoti ne daugiau kaip 5 % paprastųjų tunų, kurių svoris nuo 10 kg ar 80 cm ir iki 30 kg.

13.   12 dalyje nurodyta procentinė dalis apskaičiuojama pagal visą atsitiktinai sužvejotų paprastųjų tunų skaičių visame šių žūklės laivų sužvejotų ir iškrautų žuvų kiekyje arba pagal procentais išreikštą svorio ekvivalentą.

14.   Atsitiktinai sužvejotas kiekis išskaičiuojamas iš vėliavos valstybės narės kvotos. Išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 12 dalyje nurodyto atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekio dalis, draudžiama; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

15.   Atsitiktinai sužvejotiems paprastiesiems tunams taikomi 17, 18, 21 ir 23 straipsniai.

10 straipsnis

Gyvų paprastųjų tunų imčių ėmimo planas

1.   Kiekviena valstybė narė parengia imčių ėmimo programą, kad būtų nustatytas sužvejotas kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekis.

2.   Imtį iš varžų siekiant nustatyti žuvų dydį sudaro 100 žuvų, paimtų iš 100 tonų gyvų žuvų, arba 10 % viso varžose laikomų žuvų skaičiaus. Imtis žuvų dydžiui nustatyti, jeigu dydis nustatomas atsižvelgiant į žuvų ilgį ar svorį, imama išaugintas žuvis paimant žuvininkystės ūkyje, o jeigu tai yra vežant negyvas žuvis imama imtis, – pagal TATAK nustatytą metodą, kuris naudojamas pranešant duomenis, kuriuos reikia pateikti vykdant II užduotį.

3.   Parengiami papildomi metodai ir imtys, skirtos ilgiau nei metus auginamoms žuvims.

4.   Imtys imamos atsitiktinės atrankos būdu, ir žuvys paimamos iš visų varžų. Kasmet atliekamo imčių ėmimo duomenys Komisijai pateikiami iki kitų metų gegužės 31 d.

11 straipsnis

Priegauda

1.   Bendrijos žūklės laivams, kurie nežvejoja paprastųjų tunų aktyviaisiais žvejybos įrankiais, neleidžiama laive laikyti paprastųjų tunų kiekio, viršijančio 5 % viso laive laikomo sužvejotų žuvų svorio ir (arba) skaičiaus.

2.   Priegauda išskaičiuojama iš vėliavos valstybės narės kvotos. Draudžiama išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 1 dalyje nurodytos priegaudos dalis, laikotarpiu, kai leidžiama paprastųjų tunų žvejyba; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

3.   Paprastųjų tunų priegaudai taikomi 17, 18, 21, 23 ir 34 straipsniai.

12 straipsnis

Pramoginė žūklė

1.   Kiekviena valstybė narė pramoginę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.

2.   Vykdant pramoginę žūklę per kiekvieną reisą draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti daugiau nei vieną paprastąjį tuną.

3.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus vykdant pramoginę žūklę, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.

4.   Kiekviena valstybė narė renka pramoginės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

5.   Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant pramoginę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

13 straipsnis

Sportinė žūklė

1.   Kiekviena valstybė narė reguliuoja sportinę žūklę, visų pirma sportinę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.

2.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus sportinės žūklės varžybose, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.

3.   Kiekviena valstybė narė renka sportinės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

4.   Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

V   SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

14 straipsnis

Laivų registrai

1.   Ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki 7 straipsnyje nurodytų žvejybos sezonų pradžios kiekviena valstybė narė Komisijai elektroniniu būdu atsiunčia šią informaciją TATAK reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nurodyta forma:

a)	visų su jos vėliava plaukiojančių žūklės laivų, kuriems išdavus specialųjį žvejybos leidimą leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą;

b)	visų kitų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama dalyvauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų žvejybos veikloje, sąrašą.

Kalendoriniais metais žvejybos laivas įtraukiamas tik į vieną iš šioje dalyje nurodytų sąrašų.

2.   Bet kurie paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais negalimi, išskyrus atvejus, kai žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl teisėtų veiklos priežasčių arba force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją, nurodydama:

a)	išsamius duomenis apie 1 dalyje nurodytą (-us) žvejybos laivą (-us), kuriuo (-iais) bus pakeistas žvejoti negalintis laivas;

b)	išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas, ir visus svarbius įrodymus ar informaciją.

3.   Komisija 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją siunčia TATAK sekretoriatui, kad šie laivai galėtų būti įtraukti į TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą arba TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama dalyvauti paprastųjų tunų žvejybos veikloje, registrą.

4.   Nepažeisdami 11 straipsnio, Bendrijos žvejybos laivai, neįtraukti į TATAK registrus, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje nežvejoja paprastųjų tunų, nelaiko jų laive, neperkrauna, netransportuoja, neperkelia, neperdirba ir neiškrauna į krantą.

5.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

15 straipsnis

Tunų gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registras

1.   Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis Komisijai atsiunčia visų tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje išduotas specialusis žvejybos leidimas, sąrašą. Į sąrašą įrašomi gaudyklių pavadinimai ir registravimo numeriai.

2.   Komisija minėtą sąrašą perduoda TATAK sekretoriatui, kad tas tunų gaudykles būtų galima įtraukti į TATAK tunų gaudyklių, kurioms leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registrą.

3.   Bendrijos tunų gaudyklėmis, neįtrauktomis į TATAK registrą, neleidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų, jų laikyti, perkelti arba iškrauti į krantą.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

16 straipsnis

Informacija apie žvejybos veiklą

1.   Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė perduoda Komisijai į 14 straipsnyje nurodytą TATAK registrą įtrauktų žūklės laivų, kurie praėjusiais žvejybos metais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus, sąrašą.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai perduoda visą informaciją, susijusią su laivais, kuriems netaikoma 1 dalis, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus.

3.   Komisija TATAK sekretoriatui perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kasmet iki kovo 1 d., taip pat perduoda antroje dalyje nurodytą informaciją.

17 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.   Valstybės narės paskiria paprastiesiems tunams iškrauti arba perkrauti naudotiną vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas.

Kad uostas būtų laikomas paskirtuoju, uosto valstybė narė nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką bei vietas. Uosto valstybė narė užtikrina, kad visada iškraunant ir perkraunant paprastuosius tunus ir visose jų iškrovimo bei perkrovimo vietose dalyvautų inspektoriai.

2.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet iki kovo 1 d. Komisija šią informaciją atsiunčia TATAK sekretoriatui.

3.   Draudžiama, išskyrus KSŠ ir valstybių narių paskirtuose uostuose, iš žvejybos laivų iškrauti ar perkrauti bet kokį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal 1 ir 2 dalis.

18 straipsnis

Duomenų registravimo reikalavimai

1.   Šio reglamento 14 straipsnyje nurodytų Bendrijos žūklės laivų kapitonai ne tik turi laikytis 1993 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (8), 6 ir 8 straipsnių, bet ir, jei taikoma, į laivo žurnalą įrašo II priede nurodytą informaciją.

2.   Bendrijos žūklės laivo, dalyvaujančio jungtinėje žvejybos operacijoje, kapitonas į laivo žurnalą įrašo šią papildomą informaciją:

a)

žūklės laivo, iš kurio žuvys perkeliamos į varžas, atveju: i) laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį; ii) žuvų sužvejojimo ir perkėlimo datą bei laiką; iii) vietą, kurioje žuvys sužvejotos ir perkeliamos (ilguma ir platuma); iv) į laivą paimtų ir į varžas perkeltų žuvų kiekį; v) sužvejotų žuvų kiekį, palyginti su individualia laivo kvota; vi) vilkiko pavadinimą ir jo TATAK numerį;

b)

kitų žūklės laivų, kurie nedalyvauja žuvų perkėlimo operacijoje, atveju: i) laivų pavadinimus ir tarptautinius radijo šaukinius; ii) žuvų sužvejojimo ir perkėlimo datą bei laiką; iii) vietą, kurioje žuvys sužvejotos ir perkeliamos (ilguma ir platuma); iv) kad joks sužvejotų žuvų kiekis nebuvo paimtas į laivą ar perkeltas į varžas; v) sužvejotų žuvų kiekį, palyginti su individualia laivų kvota; vi) a punkte nurodyto žūklės laivo pavadinimą ir TATAK numerį; vii) vilkiko pavadinimą ir jo TATAK numerį.

19 straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.   Vykdyti bet kurias jungtines paprastųjų tunų žvejybos operacijas leidžiama tik gavus atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) sutikimą. Kad gautų leidimą, kiekvienas žvejybos laivas yra įrengtas paprastiesiems tunams žvejoti ir turi individualią kvotą.

2.   Gavusi leidimo paraišką, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių laivų gautų šią informaciją:

a)

trukmė;

b)	dalyvaujančių operatorių tapatybė;

c)	individualios laivų kvotos;

d)	susijusio sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo žvejybos laivams formulė; ir

e)	informacija apie paskirties ūkius, kuriuose tukinami arba auginami paprastieji tunai.

3.   Kiekviena valstybė narė V priede nustatytos formos informaciją, nurodytą 2 dalyje, Komisijai perduoda ne vėliau kaip likus 15 dienų iki operacijos pradžios. Komisija tą informaciją TATAK sekretoriatui ir kitų jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žvejybos laivų vėliavos valstybei persiunčia ne vėliau kaip likus 10 dienų iki operacijos pradžios.

20 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių žūklės laivų ar kitų žūklės laivų, ilgesnių nei 24 m, aktyviaisiais įrankiais žvejojančių paprastuosius tunus, kapitonai elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kasdien siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos.

2.   1 dalyje nenurodytų žūklės laivų kapitonai savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kas savaitę siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos. Iki praėjusios savaitės sekmadienio vidurnakčio (Grinvičo laiku) sužvejotų žuvų kiekio ataskaita perduodama ne vėliau kaip iki pirmadienio vidurdienio. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dienų jūroje, kurias nuo žvejybos pradžios arba paskutinės savaitinės ataskaitos pateikimo laivas buvo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, skaičių.

3.   Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 ir 2 dalyse nurodytas sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas, IV priede nustatyta forma nedelsdama persiunčia jas elektroniniu būdu Komisijai ir užtikrina, kad Komisijai būtų siunčiamos visų žvejojančių laivų savaitinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos elektroniniu būdu. Komisija tą IV priede nustatytos formos informaciją kiekvieną savaitę persiunčia TATAK sekretoriatui.

4.   Valstybės narės iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos Komisijai praneša apie su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų per ankstesnį mėnesį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekius, kurie buvo iškrauti, perkrauti, sužvejoti gaudyklėmis arba perkelti į varžas. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.

21 straipsnis

Iškrovimas

1.   Nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio, Bendrijos žvejybos laivo, nurodyto šio Reglamento 14 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša šią informaciją:

a)	numatomą atvykimo į uostą laiką;

b)	apytikriai apskaičiuotą laive laikomą paprastųjų tunų kiekį;

c)	informaciją apie geografinį rajoną, kuriame sužvejotos žuvys.

2.   Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus išankstinius pranešimus einamaisiais metais.

3.   Uosto valstybės narės institucijos duomenis apie į krantą iškrautą žuvų kiekį per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo pabaigos perduoda žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms.

4.   Po kiekvieno reiso per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo Bendrijos žūklės laivų kapitonai valstybės narės arba KSŠ, kur iškrautos žuvys, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Už deklaracijos, kurioje nurodomas bent jau iškrautų paprastųjų tunų kiekis ir jų sužvejojimo vieta, tikslumą atsakingas leidimą turinčio žūklės laivo kapitonas. Visas iškrautas sužvejotų žuvų kiekis pasveriamas, o ne apskaičiuojamas apytikriai.

22 straipsnis

Perkėlimo operacijos

1.   Prieš bet kurią žuvų perkėlimo į velkamąsias varžas operaciją žūklės laivo kapitonas vėliavos valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukiojo iki žuvų perkėlimo, kompetentingoms institucijoms nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, nurodydamas:

a)	žūklės laivo pavadinimą ir TATAK registro numerį;

b)	numatytą perkėlimo laiką;

c)	apytikriai apskaičiuotą paprastųjų tunų, kurie bus perkelti, kiekį;

d)	vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, koordinates (platumą ir ilgumą);

e)	priimančio vilkiko pavadinimą, velkamų varžų skaičių ir TATAK registro numerį.

2.   Perkėlimo operacija nepradedama be išankstinio žūklės laivo vėliavos valstybės leidimo. Vėliavos valstybė narė informuoja žūklės laivo kapitoną, kad leidimas perkelti žuvis nesuteikiamas, ir nurodo paleisti žuvis į jūrą, jei ji, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, mano, kad:

a)	žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturėjo pakankamos į varžą perkeltų paprastųjų tunų žvejybos kvotos;

b)	apie žuvų kiekį nebuvo tinkamai pranešta ir į jį nebuvo atsižvelgta naudojant taikytiną kvotą;

c)	žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas arba

d)	vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, perkeltos žuvys, neregistruotas 14 straipsnyje nurodytame TATAK visų kitų žvejybos laivų registre arba jame neįrengta laivų stebėjimo sistema (LSS).

3.   Žuvų perkėlimo į vilkiką operacijos pabaigoje žūklės laivo kapitonas užpildo ir savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoda III priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

4.   Perkeltos žuvys į žuvininkystės ūkį arba paskirtąjį uostą transportuojamos kartu su perkėlimo deklaracija.

5.   Vėliavos valstybės suteiktas leidimas perkelti žuvis nėra leidimas atlikti žuvų perkėlimo į varžas operaciją, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

6.   Žūklės laivo kapitonas, kuris perkelia paprastuosius tunus, užtikrina, kad žuvų perkėlimo veikla būtų stebima vandenyje esančia vaizdo kamera.

7.   Kaip nurodyta TATAK regioninėje stebėtojų programoje, nustatytoje VII priede, žūklės laive esantis TATAK regioninis stebėtojas registruoja vykdomą žuvų perkėlimo veiklą ir rengia jos ataskaitą, tikrina žuvų perkėlimo operacijoje dalyvaujančio žūklės laivo buvimo vietą, stebi, kaip perkeliamos žuvys, vertina perkeltų žuvų kiekį ir tikrina 2 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo apie perkėlimą bei 3 dalyje nurodytos TATAK perkėlimo deklaracijos įrašus.

TATAK regioninis stebėtojas pasirašo išankstinį pranešimą apie perkėlimą ir TATAK perkėlimo deklaraciją. Jis tikrina, ar TATAK perkėlimo deklaracija tinkamai užpildyta ir perduota vilkiko kapitonui.

8.   Žuvų perkėlimo į žvejybos laivą operacijos pabaigoje tunų gaudyklės operatorius užpildo ir savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia III priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

23 straipsnis

Perkrovimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio, draudžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje perkrauti paprastuosius tunus.

2.   Prieš įplaukiant į bet kurį uostą, priimančio žvejybos laivo kapitonas arba atstovas valstybės, kurios uostu jis ketina naudotis, kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto atvykimo į uostą laiko pateikia šią informaciją:

a)	numatomą atvykimo datą, laiką ir uostą;

b)	apytikriai apskaičiuotą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį ir informaciją apie geografinį rajoną, kuriame jie buvo sužvejoti;

c)

žvejybos laivo, iš kurio bus perkrautos žuvys, pavadinimą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;

d)

žvejybos laivo, į kurį bus perkrautos žuvys, pavadinimą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;

e)	paprastųjų tunų, kurie bus perkrauti, kiekį tonomis ir geografinį rajoną, kuriame jie sužvejoti.

3.   Žvejybos laivams neleidžiama perkrauti žuvų, jeigu jie iš anksto nėra gavę savo vėliavos valstybės leidimo.

4.   Žvejybos laivo, iš kurio bus perkrautos žuvys, kapitonas prieš perkrovimą savo vėliavos valstybei praneša:

a)	paprastųjų tunų, kurie bus perkrauti, kiekį;

b)	perkrovimo datą ir uostą, kuriame bus perkrautos žuvys;

c)

žvejybos laivo, į kurį bus perkrautos žuvys, pavadinimą, registracijos numerį bei vėliavą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti paprastųjų tunų žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;

d)	geografinį rajoną, kuriame sužvejoti paprastieji tunai.

5.   Valstybės narės, kurios uoste perkraunamos žuvys, kompetentinga institucija:

a)	inspektuoja atplaukusį žvejybos laivą, į kurį bus perkrautos žuvys, ir patikrina jo krovinį bei su perkrovimo operacija susijusius dokumentus;

b)	per 48 valandas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybės institucijai nusiunčia duomenis apie perkrovimo operaciją.

6.   Bendrijos žvejybos laivų kapitonai užpildo TATAK perkrovimo deklaraciją ir ją perduoda valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja, kompetentingoms institucijoms. III priede nustatytos formos deklaracija perduodama ne vėliau kaip per 48 valandas nuo uoste atlikto perkrovimo dienos.

24 straipsnis

Žuvų perkėlimo į varžas operacijos

1.   Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai sužvejojo tunus, ir Komisijai pateikia stebėtojo patvirtintą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyta informacija, kaip išdėstyta TATAK rekomendacijoje 06-07 dėl paprastųjų tunų auginimo.

2.   Jei paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, 1 dalis mutatis mutandis taikomos valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius atsakingi fiziniai ar juridiniai asmenys.

3.   Prieš pradedant bet kurią varžos operaciją, valstybės narės, kurioje yra tukinimo arba auginimo ūkis, kompetentinga institucija žūklės laivo vėliavos valstybei narei arba vėliavos KSŠ praneša apie į varžas perkeltų žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žūklės laivai, kiekį.

Žūklės laivo vėliavos valstybė narė nurodo valstybės narės ar KSŠ, kurioje yra tukinimo arba auginimo ūkis, kompetentingai institucijai konfiskuoti sužvejotas žuvis ir jas paleisti į jūrą, jei, gavusi tą informaciją, ji mano, kad:

a)	žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturėjo pakankamos individualios į varžą perkeltų paprastųjų tunų žvejybos kvotos;

b)	apie žuvų kiekį nebuvo tinkamai pranešta ir į jį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant taikytiną kvotą; ar

c)	žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas.

4.   Varžos operacija nepradedama be išankstinio žūklės laivo vėliavos valstybės arba vėliavos KSŠ leidimo.

5.   Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, imasi reikiamų priemonių, kad neleistų į varžas auginti arba tukinti perkelti paprastųjų tunų, su kuriais nepateikiami tikslūs, visiškai užpildyti ir patvirtinti TATAK reikalaujami dokumentai.

6.   Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse yra paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, užtikrina, kad varžos veiksmai būtų stebimi vandenyje esančia vaizdo kamera. Šis reikalavimas netaikomas, jei varžos yra tiesiogiai pritvirtintos prie laivo švartavimosi sistemos.

25 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.   Šio reglamento 2 straipsnio b punkte nurodytiems žvejybos laivams taikomas 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2244/2003, nustatantis išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (9). Be to, valstybės narės užtikrina, kad visuose su jų vėliava plaukiojančiuose vilkikuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, būtų įrengtas ir veiktų palydovinio ryšio siųstuvas ir stebėjimo įranga pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 3–16 straipsnius.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėjimo centrai realiuoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, gautus LSS pranešimus. Komisija šiuos pranešimus elektroniniu būdu nusiunčia TATAK sekretoriatui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	pranešimai, gauti iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, Komisijai būtų siunčiami bent kas dvi valandas, jei tie laivai dalyvauja žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje;

b)	įvykus techniniams sutrikimams, iš žvejybos laivų, žvejojančių su jų vėliava, gauti pranešimai Komisijai būtų persiųsti per 24 valandas nuo tų pranešimų gavimo žuvininkystės stebėjimo centruose;

c)	Komisijai persiųsti pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalųjį atpažinties kodą), siekiant išvengti kartotinio siuntimo;

d)	Komisijai persiunčiami pranešimai atitiktų VIII priede nurodytą duomenų siuntimo formatą.

4.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams atsiųsti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik atliekant inspektavimo jūroje operacijas.

26 straipsnis

Gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimas ir ataskaitos

1.   Duomenys apie gaudyklėmis sužvejotų žuvų kiekius registruojami po kiekvienos tunų gaudyklėmis atliktos žvejybos operacijos ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo kiekvienos žvejybos operacijos pabaigos elektroninėmis arba kitomis priemonėmis perduodami valstybės narės, kurioje yra gaudyklė, kompetentingai institucijai.

2.   Kiekviena valstybė narė, gavusi duomenis apie gaudyklėmis sužvejotų žuvų kiekį, elektroninėmis priemonėmis juos persiunčia Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.

27 straipsnis

Kontrolė uoste arba žuvininkystės ūkyje

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi į TATAK laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą įtraukti žūklės laivai, į paskirtuosius uostus įplaukiantys iškrauti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotus paprastuosius tunus ir (arba) juos perkrauti, būtų tikrinami uoste.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių visoms jų jurisdikcijai priklausančiuose paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiuose atliekamoms žuvų perkėlimo į varžas operacijoms kontroliuoti.

3.   Jei paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, 2 dalis mutatis mutandis taikoma valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius atsakingi fiziniai ar juridiniai asmenys.

28 straipsnis

Kryžminis patikrinimas

1.   Valstybės narės tikrina, įskaitant inspektavimo atskaitų, stebėtojų ataskaitų ir LSS duomenų panaudojimą, ar buvo pateikti laivų žurnalai ir atitinkamą į tų žvejybos laivų žurnalus, perkėlimo ir (arba) perkrovimo dokumentus ir dokumentus apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį įrašytą informaciją.

2.   Valstybės narės atlieka kryžminius visų iškrautų, perkrautų arba į varžas perkeltų kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivo žurnale arba perkrovimo deklaracijoje, ir kiekių, įrašytų iškrovimo deklaracijoje arba žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje, taip pat bet kokiuose susijusiuose dokumentuose (pvz., sąskaitose faktūrose ir (arba) pardavimo pažymose), patikrinimus.

29 straipsnis

TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

1.   TATAK ketvirtajame eiliniame susitikime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) priimta, TATAK 16-ajame neeiliniame susitikime pakeista ir šio reglamento VI priede pateikta jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema taikoma Bendrijoje.

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, paskiria inspektorius ir pagal tą sistemą atlieka inspektavimus jūroje.

3.   Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Bendrijos inspektorius dalyvauti įgyvendinant tą sistemą.

4.   Komisija arba jos paskirta įstaiga Bendrijos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Ji kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis tuo tikslu gali parengti jungtines inspektavimo programas, kurias įgyvendindama Bendrija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tą sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai žvejoja paprastuosius tunus, patvirtina reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti šias programas, visų pirma atsižvelgiant į reikalingus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei šių išteklių naudojimo geografinius rajonus.

5.   Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai inspektorių vardus bei pavardes ir nurodo inspektavimo laivus, kuriuos kitais metais jos ketina skirti sistemai įgyvendinti. Remdamasi šia informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia perspektyvinį planą, pagal kurį Bendrija kiekvienais metais dalyvaus įgyvendinant sistemą; Komisija tą planą nusiunčia TATAK sekretoriatui ir valstybėms narėms.

30 straipsnis

Nacionalinė stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ilgesniuose nei 15 m žūklės laivuose, žvejojančiuose paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, stebėtojų veikla būtų vykdoma bent:

a)	20 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių valstybės narės žūklės laivų, kurių ilgis 15–24 m;

b)	20 % valstybės narės pelaginiais tralais žvejojančių tralerių, kuriais vykdoma žvejyba;

c)	20 % ilgosiomis ūdomis žvejojančių valstybės narės laivų;

d)	20 % kartinėmis ūdomis žvejojančių valstybės narės laivų;

e)	100 % žvejybos laivų, dalyvaujančių paprastųjų tunų paėmimo iš tunų gaudyklių operacijose.

2.   Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinis stebėtojas dalyvautų:

a)	visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose žūklės laivuose, ilgesniuose nei 24 m;

b)	visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose žūklės laivuose, kai vykdomos jungtinės žvejybos operacijos, nepaisant laivų ilgio. Nacionalinis stebėtojas dalyvauja žvejojimo operacijos metu.

3.   Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)	stebėti, ar žūklės laivas atitinka šio reglamento reikalavimus;

b)

registruoti žvejybos veiklą ir rengti jos ataskaitą, nurodant, inter alia, šiuos duomenis: i) sužvejotų žuvų (įskaitant priegaudą) kiekį, į kurį taip pat įskaičiuojamas kiekvienos rūšies žuvų, pvz., laive laikomų arba išmestų negyvų arba gyvų žuvų, kiekis; ii) rajono, kuriame sužvejotos žuvys, platumą ir ilgumą; iii) žvejybos pastangų apimtį (pvz., kiek kartų panaudoti žvejybos įrankiai, kabliukų skaičių), kaip nurodyta skirtingiems žvejybos įrankiams TATAK praktiniame vadove; iv) žuvų sužvejojimo datą;

c)	stebėti bei apytikriai apskaičiuoti sužvejotų žuvų kiekį ir tikrinti į laivo žurnalą įrašytus duomenis;

d)	nustatyti ir registruoti laivus, kurie žvejodami galbūt nesilaiko TATAK nustatytų išsaugojimo priemonių.

Be to, stebėtojas, atsižvelgdamas į TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus, vykdo mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka duomenis pagal TATAK apibrėžtos II užduoties reikalavimus, jeigu to prašo TATAK.

4.   Įgyvendindamos šį su stebėtojais susijusį reikalavimą, valstybės narės:

a)	užtikrina, kad būtų kaupiami laiko ir erdviniai duomenys, siekdamos garantuoti, kad Komisijai būtų pateikiami tikslūs ir tinkami duomenys bei informacija apie sužvejotų žuvų kiekį, pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, atsižvelgiant į laivynų bei žuvininkystės charakteristikas;

b)	užtikrina, kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai;

c)	užtikrina, kad stebėtojai, prieš juos skiriant atlikti užduotį, būtų tinkamos kvalifikacijos ir patvirtinti;

d)	užtikrina, kad konvencijos rajone žvejojantiems laivams būtų kuo mažiau trukdoma atlikti operacijas.

5.   Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.

31 straipsnis

TATAK regioninė stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK stebėtojas būtų:

a)	visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 24 m, per visą žvejybos sezoną;

b)	visuose jungtinėse žvejybos operacijose dalyvaujančiuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, neatsižvelgiant į laivų ilgį. TATAK stebėtojas dalyvauja žvejybos operacijoje.

Ilgesniems nei a ir b punktuose nurodytiems žvejojantiems laivams, kuriuose nėra TATAK regioninio stebėtojo, neleidžiama žvejoti paprastųjų tunų ar dalyvauti jų žvejybos veikloje.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad TATAK stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.

TATAK stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)	stebėti, ar auginant žuvis laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių reikalavimų, ir kontroliuoti, kad minėtų reikalavimų būtų laikomasi;

b)	tvirtinti 24 straipsnyje nurodytą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą;

c)	atsižvelgiant į TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus vykdyti mokslinį darbą, pavyzdžiui, imti imtis, kaip reikalauja TATAK;

d)	TATAK stebėtojams leidžiama komunikuoti su laivo bei žuvininkystės ūkio personalu ir prieiti prie žvejybos įrankių, varžų bei įrenginių;

be to:

e)

kad TATAK stebėtojai galėtų vykdyti VII priedo 4 dalyje nurodytas pareigas, paprašius, jiems leidžiama prieiti prie toliau nurodytų įrenginių, jeigu tokių yra jiems priskirtuose laivuose: i) satelitinės navigacijos įrangos; ii) radiolokacinio vaizdo ekranų, jei jie naudojami; iii) elektroninių ryšio priemonių;

f)	TATAK stebėtojams užtikrinami visi patogumai, įskaitant būstą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kurie užtikrinami laivo įgulai;

g)	TATAK stebėtojams suteikiama reikiama vieta ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir atitinkama vieta ant denio stebėtojo pareigoms atlikti; ir

h)	vėliavos valstybės narės užtikrina, kad kapitonai, įgula, žuvininkystės ūkių ir laivų savininkai, TATAK stebėtojams vykdant pareigas, jiems netrukdytų, jų nebaugintų, nesikištų į jų veiklą, neduotų ar nebandytų jiems duoti kyšių.

3.   Visas išlaidas, patirtas TATAK stebėtojams vykdant veiklą, apmoka valstybės narės. Šias išlaidas valstybės narės gali pavesti apmokėti žuvininkystės ūkių operatoriams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkams.

4.   VII priede išdėstyta TATAK regioninė stebėtojų programa taikoma Bendrijoje.

32 straipsnis

Naudojimasis vaizdo įrašais

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK inspektoriai ir stebėtojai galėtų naudotis jos žvejybos laivų ir žuvininkystės ūkių vaizdo įrašais, įskaitant žuvų perkėlimo ir perkėlimo į varžas operacijų vaizdo įrašus.

Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, užtikrina, kad Bendrijos inspektoriai ir stebėtojai galėtų naudotis jos žvejybos laivų ir žuvininkystės ūkių vaizdo įrašais, įskaitant žuvų perkėlimo ir perkėlimo į varžas operacijų vaizdo įrašus.

33 straipsnis

Vykdymas

1.   Valstybės narės imasi vykdymo užtikrinimo priemonių, kurios su jos vėliava plaukiojančiam laivui taikomos tuo atveju, jeigu remiantis valstybių narių įstatymais nustatoma, kad laivas nesilaiko 4, 7, 8, 9, 17, 18, 19, 20, 21 ir 23 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis valstybių narių įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:

a)

baudos;

b)	neteisėtų žvejybos įrankių ir neteisėtai sužvejotų žuvų konfiskavimas;

c)	laivo areštas;

d)	žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;

e)	prireikus, žvejybos kvotos sumažinimas arba panaikinimas.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, tam ūkiui taiko vykdymo užtikrinimo priemones, jeigu remiantis tos valstybės įstatymais nustatoma, kad minėtas ūkis nesilaiko šio reglamento 24 straipsnio ir 31 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis nacionaliniais įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:

a)

baudos;

b)	laikinas pašalinimas iš žuvų tukinimo ūkių registro arba pašalinimas iš jo visam laikui;

c)	draudimas paprastųjų tunų kiekius perkelti į varžas arba juos parduoti.

34 straipsnis

Rinkos priemonės

1.   Draudžiama Bendrijoje prekiauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastaisiais tunais, juos iškrauti, importuoti, eksportuoti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti, jei nepateikiami tikslūs išsamūs ir patvirtinti pagal šio reglamento ir TATAK rekomendacijos 08-12 dėl paprastųjų tunų sugavimo dokumentacijos programos reikalavimus teiktini dokumentai.

2.   Draudžiama Bendrijoje prekiauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti, jeigu juos sužvejojo vėliavos valstybės žvejybos laivai, kuriems pagal TATAK išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones neskirta rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų kvota, nenustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai arba žvejybos pastangos, jeigu tų laivų vėliavos valstybė jau išnaudojo žvejybos galimybes ar individualias kvotas. Remdamasi TATAK sekretoriato gauta informacija, Komisija visoms valstybėms narėms praneša apie tai, kad vienos iš KSŠ kvota yra išeikvota.

3.   Draudžiama Bendrijoje prekiauti, importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti paprastuosius tunus iš tukinimo arba auginimo ūkių, neatitinkančių TATAK rekomendacijos 06-07 dėl paprastųjų tunų auginimo reikalavimų.

35 straipsnis

Perskaičiavimo koeficientai

Apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikomi TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

36 straipsnis

Tukinamų arba auginamų tunų augimo koeficientai

Valstybės narės nustato joms priklausančiose varžose tukinamų arba auginamų paprastųjų tunų augimo koeficientus ir iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijai praneša naudojamus koeficientus ir metodiką. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK sekretoriatui ir TATAK nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

37 straipsnis

Vertinimas

Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. Komisijai pateikia išsamią reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. TATAK sekretoriatui pateikia išsamią TATAK rekomendacijos 08-05 įgyvendinimo ataskaitą.

38 straipsnis

Finansavimas

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsniu, daugiametis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas laikomas išteklių atkūrimo planu.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1559/2007 panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1559/2007 yra panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

40 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 43/2009 ir (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 43/2009 92 ir 93 straipsniai išbraukiami.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a straipsnio 5 dalis ir 6 dalis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 869/2004 (10), išbraukiamos.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(3)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4)  OL L 340, 2007 12 22, p. 8.

(5)  OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

(6)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(7)  OL L 263, 2001 10 3, p. 1.

(8)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(9)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(10)  OL L 162, 2004 4 30, p. 8.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

15.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/31

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 303/2009

2009 m. balandžio 14 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. balandžio 15 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

15.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/33

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 304/2009

2009 m. balandžio 14 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V priedus dėl atliekų, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų, apdorojimo vykstant terminiams ir metalurginiams gamybos procesams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB (1), ypač į jo 7 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Bazelio konvencijos šalių konferencijos aštuntajame posėdyje priimtos atnaujintos bendrosios techninės gairės dėl atliekų, kurias sudaro patvarieji organiniai teršalai arba kurių sudėtyje yra šių teršalų, arba kurios jais užterštos, tvarkymo aplinkai saugiu būdu (Sprendimas VIII/16). Į IV.G.2 skirsnį, kuriame aptariamas sunaikinimas ir negrįžtamas pakeitimas, įterptas poskirsnis, susijęs su terminiais ir metalurginiais metalų gamybos procesais.

(2)	Į gairių atnaujinimą turėtų būti atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 850/2004, nes jos yra tinkamas atliekų, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų, apdorojimo mokslinės ir techninės pažangos šaltinis.

(3)

Atnaujintose gairėse taip pat nustatyta, koks sunaikinimo ir negrįžtamo pakeitimo lygis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad neliktų patvariųjų organinių teršalų savybių. Taikant metodus, inter alia, neturėtų būti viršijama į orą išmetamų polichlorinuotų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlorinuotų dibenzofuranų (PCDF) 0,1 ng TEQ/Nm3 vertė. Ši vertė yra identiška 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (2) nustatytai į orą išmetamų teršalų ribinei vertei. Kadangi būtina reikalauti, kad atliekų, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų, apdorojimo įrenginių išmetamų PCDD ir PCDF kiekis atitiktų Direktyvoje 2000/76/EB nustatytas PCDD ir PCDF ribines vertes, tų ribinių verčių turėtų būti laikomasi nepriklausomai nuo to, ar procesams ta direktyva yra taikoma.

(4)

Be to, atnaujintų bendrųjų techninių gairių dėl patvariųjų organinių teršalų IV.G.1 skirsnyje rekomenduojama atskirti tą įrangos atliekų dalį, kurios sudėtyje yra patvariųjų organinių teršalų arba kuri yra užteršta šiais teršalais. Šiuo reikalavimu paaiškinama, kodėl atliekamos pirminio apdorojimo operacijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 850/2004 V priedo 1 dalyje. Todėl Reglamento (EB) Nr. 850/2004 V priedo 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(5)

Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi naujausiais moksliniais duomenimis, 2005 m. atnaujino toksinio ekvivalentiškumo faktorius, kurie naudojami Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V prieduose pateikiamoms PCDD ir PCDF koncentracijos ribinėms vertėms apskaičiuoti. Į tai turėtų būti atsižvelgta Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V prieduose.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės yra tinkamiausios žmonių sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugai užtikrinti.

(7)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB (3) 18 straipsniu įsteigtas komitetas per jo pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės apie šiame reglamente numatytas priemones nepateikė, todėl Komisija pateikė Tarybai su šiomis priemonėmis susijusį pasiūlymą. Kadangi pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 850/2004 17 straipsnio 2 dalyje nustatytam laikotarpiui Taryba nei priėmė siūlomas priemones, nei joms paprieštaravo, pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB (4), 5 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą jas turėtų priimti Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(2)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(3)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

---

---

15.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/37

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 14 d.

dėl tam tikrų medžiagų neįtraukimo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA arba IB priedus

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 2566)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/324/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas.

(2)	Tam tikri į tą sąrašą įtrauktų medžiagų ir (arba) produktų tipų deriniai nebuvo įvertinti, nes pirmieji dalyviai pasitraukė iš peržiūros programos.

(3)	Todėl, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 5 dalimi, Komisija apie tai informavo valstybes nares. Ši informacija 2006 m. birželio 14 d. taip pat buvo paskelbta elektroninėmis priemonėmis.

(4)	Per tris mėnesius nuo minėtos informacijos paskelbimo kiti asmenys pareiškė norą dalyvauti kai kurių medžiagų ir (arba) produktų tipų derinių peržiūros programoje.

(5)	Komisijos sprendimu 2007/794/EB (3) buvo nustatytas naujas visų dokumentų, susijusių su šių medžiagų ir (arba) produktų tipų deriniais, pateikimo terminas – 2008 m. balandžio 30 d.

(6)	Tačiau per šį laikotarpį nebuvo gauti visi dokumentai, susiję su tam tikrais šių medžiagų ir (arba) produktų tipų deriniais.

(7)	Todėl, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnio 4 ir 5 dalimis, atitinkamų medžiagų ir produktų tipų reikėtų neįtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedus.

(8)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nurodytos medžiagos ir produktų tipai į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedus neįtraukiami.

2 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 4 straipsnio 2 dalį šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. birželio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OL L 320, 2007 12 6, p. 35.

---

---

15.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/39

---

2007 m. spalio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1279/2007, nustatančios galutinį antidempingo muitą tam tikriems Rusijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams bei panaikinančio antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 285, 2007 m. spalio 31 d. )

25 puslapis, 1 straipsnio 2 punktas, skiltis „Bendrovė“, antra lentelės eilutė:

yra:

„Joint Stock Company Severstal-Metiz …“;

turi būti:

„Joint Stock Company Severstal-metiz …“.

---