31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 260/2009

2009 m. vasario 26 d.

dėl bendrų importo taisyklių

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančius dokumentus ir perdirbtus žemės ūkio produktus reglamentuojančius dokumentus, priimtus vadovaujantis Sutarties 308 straipsniu, ypač į tai, kiek jie leidžia nukrypti nuo bendro principo, kad kiekybiniai apribojimai arba savo padariniais jiems lygiavertės priemonės gali būti pakeistos tik tuose dokumentuose nustatytomis priemonėmis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių ir Reglamento (EB) Nr. 518/94 panaikinimo (1) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Bendroji prekybos politika turėtų būti grindžiama vienodais principais.

(3)	Europos bendrija pasirašė Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) steigimo sutartį. Šios sutarties 1A priede, be kita ko, yra Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 (GATT 1994) ir Susitarimas dėl apsaugos priemonių.

(4)

Susitarimas dėl apsaugos priemonių yra būtinas, siekiant paaiškinti ir įtvirtinti GATT 1994, ypač XIX straipsnio taisykles. Tas Susitarimas reikalauja panaikinti neatitinkančias šių taisyklių apsaugos priemones, tokias kaip savanoriškus eksporto suvaržymus, susitarimus dėl reguliuojamos rinkodaros ar kitus panašius importo ar eksporto susitarimus.

(5)

Susitarimas dėl apsaugos priemonių taip pat taikomas anglies ir plieno produktams. Dėl to bendros importo, ypač su apsaugos priemonėmis susijusios taisyklės taip pat taikomos šiems produktams nepažeidžiant jokių konkrečių priemonių taikymo pagal su anglies ir plieno produktais susijusius susitarimus.

(6)

Tekstilės gaminiams, patenkantiems į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių iš tam tikrų trečiųjų šalių importo, kurioms netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos specifinės Bendrijos importo taisyklės, bendrų taisyklių (3) taikymo sritį, Bendrijos ir tarptautiniu mastu yra taikomas specialus režimas. Dėl to jie neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sferą.

(7)	Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie bet kokį dėl importo tendencijų kylantį pavojų, dėl kurio reikėtų įvesti Bendrijos stebėjimą arba taikyti apsaugos priemones.

(8)	Tokiais atvejais Komisija turėtų ištirti importo sąlygas, importo raidos tendencijas, įvairius ekonominės ir prekybos padėties aspektus ir prireikus taikytinas priemones.

(9)

Taikant išankstinį Bendrijos stebėjimą atitinkamų produktų išleidimas į laisvą apyvartą turėtų būti siejamas su vienodus kriterijus atitinkančio priežiūros dokumento pateikimu. Tą dokumentą, importuotojui kreipusis, per tam tikrą laikotarpį turi išduoti valstybių narių valdžios institucijos, importuotojui dėl to neįgyjant teisės importuoti. Dėl to tas dokumentas turėtų galioti tik tol, kol importo taisyklės lieka nepakeistos.

(10)	Valstybės narės ir Komisija turėtų kuo didesniu mastu keistis Bendrijos stebėjimo teikiama informacija.

(11)	Komisijos ir Tarybos pareiga yra priimti apsaugos priemones, kurių reikia dėl Bendrijos interesų. Tie interesai turėtų būti vertinami kaip visuma ir turėtų konkrečiai aprėpti Bendrijos gamintojų, naudotojų ir vartotojų interesus.

(12)

Apsaugos priemonės PPO nario atžvilgiu gali būti svarstomos tik tais atvejais, kai į Bendriją importuojamas daug didesnis atitinkamų prekių kiekis ir tokiomis sąlygomis, kad gali arba gresia padaryti Bendrijos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams didelę žalą, nebent tarptautiniai įsipareigojimai leidžia nukrypti nuo šios taisyklės.

(13)	Reikėtų apibrėžti terminus „didelė žala“, „didelės žalos grėsmė“ ir „Bendrijos gamintojai“ bei įtvirtinti tikslius žalos nustatymo kriterijus.

(14)	Prieš taikant kokią nors apsaugos priemonę, laikantis išlygos, kad Komisijai leidžiama neatidėliotinais atvejais taikyti laikinąsias priemones, reikėtų atlikti tyrimą.

(15)	Reikėtų išsamių nuostatų dėl tyrimo inicijavimo, reikiamų patikrinimų ir apžiūrų, galimybės eksportuojančioms valstybėms ir suinteresuotosioms šalims gauti surinktą informaciją, suinteresuotųjų šalių išklausymo ir galimybės toms šalims reikšti savo nuomones suteikimo.

(16)	Šiuo reglamentu įvedamų tyrimų nuostatos nepažeidžia profesinę paslaptį reglamentuojančių Bendrijos arba nacionalinių taisyklių.

(17)	Taip pat reikia numatyti tyrimų inicijavimo ir nustatymo, ar priemonės yra tinkamos, ar ne, terminus, užtikrinti, kad toks nustatymas būtų greitas, siekiant padidinti teisinį susijusių ūkio subjektų užtikrintumą.

(18)	Tais atvejais, kai apsaugos priemonės yra kvotų formos, jų dydis iš principo turėtų būti nustatomas ne žemesnis negu vidutinis importo kiekis reprezentatyviu bent trejų metų laikotarpiu.

(19)

Tais atvejais, kai kvota skirstoma šalims tiekėjoms, kiekvienos šalies kvota gali būti nustatoma susitariant su pačiomis šalimis arba remiantis importo lygiu per reprezentatyvų laikotarpį. Kai padaroma didelė žala ir neproporcingai padidėja importas, vis dėlto turėtų būti galima nukrypti nuo šių taisyklių su sąlyga, kad būtų surengtos PPO Apsaugos priemonių komiteto remiamos konsultacijos.

(20)	Turėtų būti nustatyta didžiausia apsaugos priemonių taikymo trukmė ir įteisintos konkrečios nuostatos, reglamentuojančios tokių priemonių taikymo pratęsimą, laipsnišką liberalizavimą ir peržiūras.

(21)	Turėtų būti nustatytos aplinkybės, kuriomis PPO nare esančios besivystančios šalies produktams apsaugos priemonės nebūtų taikomos.

(22)

Stebėjimo arba apsaugos priemonės, taikomos tik vienam ar keliems Bendrijos regionams, gali pasirodyti tinkamesnės už visai Bendrijai taikomas priemones. Vis dėlto tokios priemonės turėtų būti leidžiamos tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai nėra jokios alternatyvos. Reikia užtikrinti, kad tokios priemonės būtų laikinos ir kuo mažiau trikdytų vidaus rinkos veikimą.

(23)

Siekiant importo taisyklių vienodumo formalumai, kurių turi laikytis importuotojai, turėtų būti supaprastinti ir privalo būti vienodi, nepaisant to, kur atliekami muitinės formalumai. Dėl to pageidautina nustatyti, kad bet kokie formalumai būtų atliekami naudojant prie šio reglamento pridedamą pavyzdį atitinkančius blankus.

(24)	Priežiūros dokumentai, išduoti dėl Bendrijos stebėjimo priemonių, turėtų galioti visoje Bendrijoje nepriklausomai nuo to, kokia valstybė narė juos išdavė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių kilmės produktų importui, išskyrus:

a)	tekstilės gaminius, kuriems taikomos specialios importo taisyklės pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/94;

b)	tam tikrų trečiųjų šalių, išvardytų 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (4), kilmės produktus.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai importuojami į Bendriją laisvai ir atitinkamai jiems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, tačiau neribojant apsaugos priemonių, kurių gali būti imamasi pagal V skyrių, taikymo.

II   SKYRIUS

Bendrijos informavimas ir konsultacijų tvarka

2 straipsnis

Paaiškėjus, kad importo tendencijos reikalauja imtis stebėjimo arba apsaugos priemonių, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Ši informacija turi apimti pagal 10 straipsnyje nustatytus kriterijus prieinamus įrodymus. Šią informaciją Komisija nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

3 straipsnis

1.   Konsultacijos gali būti rengiamos valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva.

2.   Konsultacijos turi įvykti per aštuonias darbo dienas Komisijai gavus 2 straipsnyje nustatytą informaciją, ir bet kokiu atveju prieš įvedant Bendrijos stebėjimo arba apsaugos priemonę.

4 straipsnis

1.   Konsultuojamasi Patariamajame komitete (toliau – Komitetas), kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.   Komitetas renkasi šaukiamas pirmininko. Jis kuo skubiausiai valstybėms narėms pateikia visą susijusią informaciją.

3.   Konsultacijose aptariama:

a)	importo terminai ir sąlygos, importo tendencijos ir įvairūs ekonomikos ir prekybos būklės svarstomo produkto atžvilgiu aspektai;

b)	priemonės, kurių gali būti imamasi.

4.   Prireikus gali būti konsultuojamasi raštu. Tokiu atveju Komisija informuoja valstybes nares, kurios gali pareikšti savo nuomonę arba reikalauti konsultacijų žodžiu per Komisijos nustatytą 5–8 darbo dienų laikotarpį.

III   SKYRIUS

Bendrijos tyrimo procedūra

5 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, prieš taikant kokią nors apsaugos priemonę atliekama Bendrijos tyrimo procedūra.

2.   Remiantis 10 straipsnyje nurodytais veiksniais, tyrimo metu siekiama nustatyti, ar svarstomo produkto importo kiekiai daro ar gresia padaryti didelę žalą atitinkamiems Bendrijos gamintojams.

3.   Taikomos šios sąvokos:

a)	didelė žala – tai reikšmingas visa apimantis pakenkimas Bendrijos gamintojų būklei;

b)	didelės žalos grėsmė – reiškia didelę žalą, kuri yra akivaizdžiai neišvengiama;

c)	Bendrijos gamintojai – tai Bendrijos teritorijoje veikiantys panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai kaip visuma, arba tie gamintojai, kurių bendra panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamybos apimtis sudaro didžiąją šių produktų gamybos Bendrijoje dalį.

6 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai po 3 ir 4 straipsniuose nurodytų konsultacijų Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti, Komisija per mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame pranešime:

a)	pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa susijusi informacija būtų siunčiama Komisijai;

b)	nustatomas terminas, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti informaciją, jei į tokias nuomones ir tą informaciją, jų manymu, turi būti atsižvelgta tyrimo metu;

c)	nurodomas terminas, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija pagal šio straipsnio 4 dalį jas išklausytų žodžiu.

Komisija pradeda tyrimą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

2.   Komisija siekia gauti visą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus, pasikonsultavusi komitete, stengiasi šią informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, prekybos atstovus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.

Atlikti šią užduotį Komisijai padeda valstybės narės, kurios teritorijoje šie patikrinimai atliekami, darbuotojai su sąlyga, kad ši valstybė narė to pageidauja.

3.   Komisijos prašymu ir laikydamosi jos nustatytos tvarkos, valstybės narės turi pateikti jai turimą informaciją apie svarstomo produkto rinkos pokyčius.

4.   Pagal šio straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą suinteresuotumą parodžiusios šalys ir eksportuojančios šalies atstovai, pateikę raštišką prašymą, gali susipažinti su visa tyrimo metu Komisijos gauta informacija, išskyrus Bendrijos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ji yra svarbi joms ginant savo interesus ir nekonfidenciali, kaip nurodyta 9 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu.

Suinteresuotumą parodžiusios šalys dėl tos informacijos gali pranešti Komisijai savo nuomonę. Į tokią nuomonę gali būti atsižvelgiama, jei ji pakankamai argumentuota.

5.   Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys turi būti išklausytos tais atvejais, kai jos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytu terminu raštu pateikia prašymą, parodantį, kad jos tikrai gali būti paveiktos tyrimo išvadų ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.

6.   Kai šiuo reglamentu arba Komisijos pagal šį reglamentą nustatytais terminais informacija nepateikiama arba kai tai tyrimui ženkliai trukdo, išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Jei Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į šią informaciją neatsižvelgia ir gali remtis tik turimais faktais.

7.   Jei po 3 ir 4 straipsniuose nurodytų konsultacijų Komisija mano, kad įrodymų tyrimui pagrįsti nepakanka, ji apie savo sprendimą privalo pranešti valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo.

7 straipsnis

1.   Tyrimo pabaigoje Komisija turi pateikti Komitetui ataskaitą apie jo rezultatus.

2.   Kai per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo Komisija nusprendžia, kad Bendrijos stebėjimo arba apsaugos priemonių nereikia, tyrimas, pasikonsultavus komitete, turi būti baigtas per vieną mėnesį.

Sprendimas baigti tyrimą, pateikiant pagrindines tyrimo išvadas ir jo nutraukimo motyvų santrauką, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Jei Komisija nusprendžia, kad Bendrijos stebėjimo arba apsaugos priemonių reikia, ji ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo priima reikalingus sprendimus pagal IV ir V skyrius. Išskirtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas daugiausia dar dviem mėnesiais; tada Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija skelbia pranešimą, kuriame nustatoma pratęsimo trukmė ir glaustai pateikiami jo motyvai.

8 straipsnis

1.   Šio skyriaus nuostatos neužkerta kelio bet kuriuo metu imtis stebėjimo priemonių pagal 11–15 straipsnius arba laikinųjų apsaugos priemonių pagal 16, 17 ir 18 straipsnius.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos

a)	susidarius kritiškai padėčiai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų; ir

b)	tais atvejais, kai preliminariai nustatoma, jog yra aiškių įrodymų, kad padidėję importo kiekiai padarė arba gresia padaryti didelę žalą.

Tokių priemonių trukmė neturi viršyti 200 dienų.

2.   Laikinąją apsaugos priemonę sudaro esamo muito mokesčio dydžio (nepaisant to, ar jis yra nulinis ar didesnis) padidinimas, jei toks veiksmas tikrai galėtų užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti.

3.   Komisija turi nedelsdama imtis būtinų tyrimo priemonių.

4.   Jei laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos dėl to, kad didelės žalos nepadaryta arba didelės žalos grėsmės nėra, tai kaip laikinosios priemonės surinkti muito mokesčiai nedelsiant grąžinami. Taikoma 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (5) 235 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose nustatyta tvarka.

9 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo prašoma.

2.   Nei Taryba, nei Komisija, nei valstybės narės, nei bet kurios iš jų pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos arba konfidencialiai pateiktos informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.   Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ta informacija yra konfidenciali.

Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepagrįstas, ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4.   Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas galėtų turėti didesnių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

5.   Šio straipsnio 1–4 dalys neužkerta kelio Bendrijos institucijoms suteikti bendro pobūdžio informaciją ir ypač nurodyti motyvus, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios institucijos privalo atsižvelgti į atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų komercinės paslaptys.

10 straipsnis

1.   Importo tendencijų, sąlygų, kuriomis importuojama, ir tokio importo daromos didelės žalos arba keliamos didelės žalos grėsmės Bendrijos gamintojams nagrinėjimas visų pirma apima šiuos veiksnius:

a)	importo kiekį, ypač tais atvejais, kai yra ženklus importo padidėjimas absoliučiais dydžiais ar palyginti su gamyba arba suvartojimu Bendrijoje;

b)	importo kainą, ypač tais atvejais, kai yra ženklus kainų mažėjimas palyginti su panašaus produkto kaina Bendrijoje;

c)

iš to sekantį poveikį Bendrijos gamintojams, pasireiškiantį pokyčiais tam tikrų ekonominių veiksnių, tokių kaip: — gamybos kiekio, — gamybos pajėgumų naudojimo, — prekių atsargų lygio, — pardavimų kiekio, — rinkos dalies, — kainų (t. y. kainų mažėjimas arba trukdymas tikėtinam kainų padidėjimui, kuris paprastai būtų įvykęs), — pelno, — investuoto kapitalo atsipirkimo, — pinigų srautų, — užimtumo;

d)	kitus veiksnius, išskyrus importo tendencijas, kurie daro arba galėjo padaryti žalą atitinkamiems Bendrijos gamintojams.

2.   Tais atvejais, kai iškyla tariama didelės žalos grėsmė, Komisija taip pat tiria, ar aiškiai galima numatyti, kad tam tikros būklės raida gali tikrai padaryti faktiškos žalos.

Šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius:

a)	eksporto į Bendriją didėjimą;

b)	prekės kilmės ar eksportuojančios šalies eksporto pajėgumą arba į jau egzistuojantį ar artimiausioje ateityje galimą eksporto dydį ir tikėtinumą, kad tas pajėgumas bus naudojamas eksportui į Bendriją.

IV   SKYRIUS

Stebėjimas

11 straipsnis

1.   Kai dėl trečiosios šalies kilmės prekės, kuriai taikomas šis reglamentas, importo tendencijų Bendrijos gamintojams kyla žalos grėsmė ir kai to reikia dėl Bendrijos interesų, tos prekės importui gali būti atitinkamai taikomas:

a)	retrospektyvus Bendrijos stebėjimas, atliekamas pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo nuostatas;

b)	išankstinis Bendrijos stebėjimas, atliekamas pagal 12 straipsnį.

2.   Sprendimą įvesti stebėjimą priima Komisija 16 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje ir 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

3.   Stebėjimo priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios pasibaigus kitam šešių mėnesių laikotarpiui po šešių mėnesių, kai tos priemonės buvo pradėtos taikyti.

12 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma išankstinė Bendrijos priežiūra, į laisvą apyvartą gali būti išleidžiamos tik pateikus priežiūros dokumentą. Tokį dokumentą valstybių narių paskirta kompetentinga institucija išduoda nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ši paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip.

2.   Priežiūros dokumentas turi būti parengtas pagal formą, atitinkančią I priede pateiktą pavyzdį.

Išskyrus atvejus, kai sprendimas taikyti priežiūrą nustato kitaip, importuotojo paraiškoje priežiūros dokumentams gauti pateikiami:

a)	pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius bei kokį kitą numerį, pagal kurį nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti pareiškėjo tapatybę), pareiškėjo PVM registracijos numeris, jei jis privalo mokėti PVM;

b)	prireikus deklaracijos pateikėjo arba pareiškėjo paskirto atstovo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius);

c)	prekių aprašymas, nurodant: — jų prekybinį pavadinimą, — jų kombinuotosios nomenklatūros kodą, — jų kilmės ir išsiuntimo vietą;

d)	deklaruotas kiekis kilogramais ir prireikus kitais papildomais vienetais (poromis, vienetais ir kt.);

e)	prekių vertė ir CIF kaina iki Bendrijos sienos eurais;

f)	data pažymėtas ir pareiškėjo parašu patvirtintas, pareiškėjo pavardę rašant didžiosiomis raidėmis, pareiškimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje paraiškoje nurodyta informacija yra teisinga ir pateikta sąžiningai ir kad esu įsikūręs Bendrijoje.“

3.   Priežiūros dokumentas, nepriklausomai nuo to, kuri valstybė narė jį išdavė, galioja visoje Bendrijoje.

4.   Nustatymas, kad prekės vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, viršija priežiūros dokumente nurodytą kainą mažiau kaip 5 %, arba kad importui pateiktų prekių bendroji vertė arba bendras kiekis viršija priežiūros dokumente pateiktą vertę arba kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tą prekę išleisti laisvai cirkuliuoti. Išklausiusi komitete pareikštas nuomones ir atsižvelgdama į prekių pobūdį bei kitas atitinkamų sandorių ypatybes, Komisija gali nustatyti kitokį procentinį dydį, tačiau apskritai jis neturėtų būti didesnis kaip 10 %.

5.   Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka. Tokie priežiūros dokumentai jokiu būdu negali būti naudojami pasibaigus tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir stebėjimas nustatomam terminui, kurį nustatant atsižvelgiama į prekių pobūdį bei kitas sandorių ypatybes.

6.   Tais atvejais, kai to reikalauja pagal 11 straipsnį priimtas sprendimas, prekės kilmė, įvedus Bendrijos stebėjimą, privalo būti įrodyta kilmės pažymėjimu. Ši straipsnio dalis neprieštarauja kitoms nuostatoms dėl tokio pažymėjimo pateikimo.

7.   Tais atvejais, kai prekė, kuriai įvestas Bendrijos stebėjimas, yra bet kurioje valstybėje narėje taikomos regioninės apsaugos priemonės objektas, priežiūros dokumentą gali pakeisti tos valstybės narės išduotas importo leidimas.

8.   Priežiūros dokumento formos ir jų išrašai parengiami dviem vienodais egzemplioriais: vienas egzempliorius, pažymėtas žodžiais „dokumento pateikėjui“ ir skaitmeniu „1“, išduodamas pareiškėjui, o kitas, pažymėtas žodžiais „kompetentingai institucijai“ ir skaitmeniu „2“, laikomas dokumentą išdavusioje institucijoje. Administravimo tikslais kompetentinga institucija gali papildomai padidinti skaitmeniu „2“ pažymėtų kopijų skaičių.

9.   Formos išspausdinamos ant mechaninės celiuliozės neturinčio balto taurinto rašymo popieriaus, kurio kvadratinis metras sveria nuo 55 iki 65 gramų. Jų dydis – 210 x 297 mm; tarpas tarp eilučių – 4,24 mm (viena šeštoji colio); tiksliai laikomasi formų išdėstymo. Abi skaitmeniu „1“ pažymėto egzemplioriaus, kuris yra priežiūros dokumentas, pusės papildomai turi geltonai išspausdintą giljoširuotę, kad būtų galima nustatyti mechaninę ar cheminę klastotę.

10.   Už formų išspausdinimą atsakingos valstybės narės. Jas taip pat gali išspausdinti valstybės narės paskirta ir joje įsteigta spaustuvė. Pastaruoju atveju ant kiekvienos formos daroma to valstybės narės paskyrimo nuoroda. Ant kiekvienos formos nurodomas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba spaustuvę atpažinti padedantis ženklas.

13 straipsnis

Tais atvejais, kai per aštuonias darbo dienas nuo konsultacijų, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, pabaigos dėl produkto importo neįvedamas išankstinis Bendrijos stebėjimas, Komisija pagal 18 straipsnį gali įvesti importo į vieną ar kelis Bendrijos regionus stebėjimą.

14 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma regioninė priežiūra, į laisvą apyvartą tame regione gali būti išleidžiamos tik pateikus priežiūros dokumentą. Tokį dokumentą išduoda valstybės narės paskirta kompetentinga institucija nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ši paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas po pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja liberalizuota importo tvarka.

2.   Taikoma 12 straipsnio 2 dalis.

15 straipsnis

1.   Bendrijos arba regioninio stebėjimo atveju per pirmas 10 kiekvieno mėnesio dienų valstybės narės turi pranešti Komisijai:

a)	išankstinio stebėjimo atveju – duomenis apie pinigų sumas (apskaičiuotas pagal CIF kainas) ir prekių kiekius, dėl kurių ankstesniu laikotarpiu buvo išduoti priežiūros dokumentai;

b)	visais atvejais – duomenis apie importą, įvykusį anksčiau nei a punkte nurodytas laikotarpis.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal prekes ir šalis.

Tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir stebėjimas gali būti nustatomos ir kitokios nuostatos.

2.   Jei to reikalauja prekės pobūdis arba ypatingos aplinkybės, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali pakeisti šios informacijos pateikimo tvarkaraštį.

3.   Komisija turi atitinkamai informuoti valstybes nares.

V   SKYRIUS

Apsaugos priemonės

16 straipsnis

1.   Kai produktas į Bendriją importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais ir (arba) tokiomis sąlygomis, kad daro ar gresia padaryti didelę žalą Bendrijos gamintojams, Komisija, kad apsaugotų Bendrijos interesus, veikdama valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva, gali:

a)	apriboti priežiūros dokumentų, kurie bus išduoti šiai priemonei įsigaliojus kaip nustatyta 12 straipsnyje, galiojimo laiką;

b)	pakeisti svarstomo produkto importo taisykles taip, kad jis būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą tik pateikus importo leidimą, kurio išdavimas reglamentuojamas Komisijos nustatytomis nuostatomis ir apribojimais.

a ir b punktuose nurodytos priemonės įsigalioja nedelsiant.

2.   PPO narių atžvilgiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių gali būti imamasi tik tada, kai tenkinamos abi 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos.

3.   Jei nustatoma kvota, ypač turi būti atsižvelgiama į:

a)	tikslingumą kiek įmanoma išlaikyti įprastus prekybos srautus;

b)	eksportuojamų prekių kiekį pagal sutartis, sudarytas normaliais terminais ir sąlygomis prieš įsigaliojant apsaugos priemonei, kaip nurodyta šiame skyriuje, tais atvejais, kai atitinkama valstybė narė apie tokias sutartis yra pranešusi Komisijai;

c)	būtinumą nustatoma kvota vengti rizikos dėl siekiamo tikslo.

Bet kokia kvota turi būti nustatyta ne mažesnė negu importo per paskutinius trejus reprezentatyvius metus, už kuriuos yra prieinami statistiniai duomenys, vidurkis, nebent kitoks kvotos dydis reikalingas užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti.

4.   Kvotą paskirstant šalims tiekėjoms, dėl paskirstymo galima tartis su tomis iš jų, kurios turi esminį interesą tiekti svarstomą produktą į Bendriją.

Nepavykus susitarti, kvota šalims tiekėjoms paskirstoma proporcingai joms tenkančiai svarstomo produkto importo į Bendriją daliai per ankstesnį reprezentatyvų laikotarpį, deramai atsižvelgiant į konkrečius veiksnius, kurie galėjo ar gali turėti įtakos prekybai šiuo produktu.

Su sąlyga, kad bus laikomasi įsipareigojimo surengti PPO Apsaugos priemonių komiteto remiamas konsultacijas, Bendrija vis dėlto gali nesilaikyti šio paskirstymo būdo didelės žalos atveju, jei importo kiekis iš vienos ar daugiau šalių tiekėjų padidėjo procentiniu dydžiu, neproporcingu palyginti su bendru svarstomo produkto importo kiekio padidėjimu ankstesniu reprezentatyviu laikotarpiu.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienai į laisvą apyvartą išleidžiamam produktui. Vadovaujantis 18 straipsniu, jos gali būti taikomos vienam arba keliems Bendrijos regionams.

Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Bendriją esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti ir kad tie produktai, kurie pagal 11 ir 12 straipsnius gali būti išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus priežiūros dokumentą, yra faktiškai gabenami su tokiu dokumentu.

6.   Valstybei narei paprašius, kad Komisija įsikištų, Komisija priima sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo.

Apie bet kokį pagal šį straipsnį Komisijos priimtą sprendimą turi būti pranešta Tarybai ir valstybėms narėms. Per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo bet kuri valstybė narė gali perduoti tokį sprendimą svarstyti Tarybai.

7.   Jei valstybė narė perduoda Komisijos priimtą sprendimą svarstyti Tarybai, ši, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali tą sprendimą patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti.

Jei per tris mėnesius nuo minėto sprendimo perdavimo Tarybai, Taryba nėra priėmusi sprendimo, Komisijos priimtas sprendimas laikomas panaikintu.

17 straipsnis

Kai to reikalauja Bendrijos interesai, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma dėl Komisijos pagal III skyriaus sąlygas parengto pasiūlymo, gali įteisinti atitinkamas priemones, užkertančias kelią importuoti į Bendriją daug didesnį produktų kiekį ir (arba) tokiomis sąlygomis, kurios padarytų arba keltų grėsmę padaryti didelę žalą Bendrijos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams.

Taikomos 16 straipsnio 2–5 dalys.

18 straipsnis

Kai, remiantis pirmiausia 10 straipsnyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename ar keliuose Bendrijos regionuose yra susidariusios aplinkybės, reikalaujančios imtis priemonių pagal 11 ir 16 straipsnius, Komisija, apsvarsčiusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti stebėjimo arba apsaugos priemones taikyti tik tame regione arba tuose regionuose, jei ji mano, kad tuo lygiu taikomos tokios priemonės yra tinkamesnės už taikomas visos Bendrijos mastu.

Šios priemonės privalo būti laikinos ir kiek įmanoma mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą.

Šios priemonės įteisinamos pagal 11 ir 16 straipsniuose išdėstytas nuostatas.

19 straipsnis

Jokios apsaugos priemonės netaikomos besivystančios šalies PPO narės kilmės produktui tol, kol šios šalies svarstomo produkto importo į Bendriją dalis neviršija 3 %, jei tik besivystančioms šalims PPO narėms, atskirai neviršijančioms 3 %, kartu tenka mažiau kaip 9 % tokio produkto bendro importo į Bendriją.

20 straipsnis

1.   Apsaugos priemonės taikomos tiek laiko, kiek tai būtina, kad užkirsti kelią didelei žalai, arba ją atitaisyti ir padėti Bendrijos gamintojams prisitaikyti. Šis laikotarpis neturi viršyti ketverių metų, įskaitant bet kokios laikinosios priemonės taikymo trukmę.

2.   Toks pradinis laikotarpis gali būti pratęstas, išskyrus 16 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytą priemonių taikymo atvejį, jei nustatoma, kad:

a)	taikoma apsaugos priemonė ir toliau reikalinga užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti;

b)	yra įrodymų, kad Bendrijos gamintojai prisitaiko.

3.   Pratęsimas įteisinamas pagal III skyriaus reikalavimus ir ta pačia tvarka kaip ir nustatant pradines priemones. Priemonė, kurios taikymo laikas pratęsiamas, negali būti labiau suvaržanti negu ji buvo pradinio laikotarpio pabaigoje.

4.   Jei priemonė taikoma ilgiau negu metus, ji privalo būti palaipsniui liberalizuojama reguliariais intervalais per priemonės taikymo laikotarpį, įskaitant pratęsimą.

5.   Bendras apsaugos priemonės taikymo laikotarpis, įskaitant bet kokių laikinųjų priemonių taikymo laikotarpį, pradinį taikymo ir jo bet kokio laikino nutraukimo laikotarpį, negali viršyti aštuonerių metų.

21 straipsnis

1.   Kol galioja pagal IV ir V skyrius taikoma stebėjimo arba apsaugos priemonė, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva Komitete turi būti rengiamos konsultacijos. Jei apsaugos priemonė taikoma ilgiau kaip trejus metus, Komisija tokių konsultacijų siekia ne vėliau kaip tos priemonės taikymo laikotarpio viduryje. Tokių konsultacijų tikslas yra:

a)	ištirti priemonės poveikį;

b)	nustatyti, ar reikia ir kokiu būdu tiktų paspartinti liberalizavimą;

c)	įsitikinti, ar vis dar reikia priemonę taikyti.

2.   Jei po šio straipsnio 1 dalyje minėtų konsultacijų Komisija mano, kad 11, 13, 16, 17 ir 18 straipsniuose minima stebėjimo arba apsaugos priemonė turėtų būti atšaukta arba pakeista, ji turi imtis tokių veiksmų:

a)	tais atvejais, kai tą priemonę nutarė taikyti Taryba, Komisija siūlo Tarybai ją atšaukti arba pakeisti. Taryba nusprendžia kvalifikuota balsų dauguma;

b)	visais kitais atvejais – Bendrijos apsaugos ir stebėjimo priemones pakeičia arba atšaukia Komisija.

Kai sprendimas yra susijęs su regioninėmis stebėjimo priemonėmis, jis turi būti taikomas nuo šeštos dienos po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

1.   Jei kokiai nors importuojamam produktui jau buvo taikyta apsaugos priemonė, tokia priemonė tam produktui toliau negali būti taikoma tol, kol nepraeina ankstesnės priemonės taikymo trukmei prilygstantis laikotarpis. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip dveji metai.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, 180 dienų arba mažesnės trukmės apsaugos priemonė gali būti dar kartą taikoma produktui, jei:

a)	nuo apsaugos priemonės įvedimo to produkto importui praėjo mažiausiai metai; ir

b)	tokia apsaugos priemonė nebuvo taikoma tam pačiam produktui daugiau kaip du kartus per penkerius metus prieš pat priemonės įvedimo datą.

VI   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

23 straipsnis

Kai to reikalauja Bendrijos interesai, Taryba, spręsdama dėl Komisijos pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma, gali priimti sprendimą taikyti atitinkamas priemones, kad leistų Bendrijai arba visoms valstybėms narėms naudotis teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus, ypatingai susijusius su prekyba prekėmis tarptautiniu lygiu.

24 straipsnis

1.   Šis reglamentas neužkerta kelio vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų specialių nuostatų.

2.   Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, šis reglamentas neužkerta valstybėms narėms kelio priėmimui arba taikymui:

a)

draudimų, kiekybinių apribojimų arba stebėjimo priemonių, grindžiamų viešosios moralės, visuomenės interesų ar viešojo saugumo, žmonių, gyvulių sveikatos, augalų sveikumo ir gyvybės apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos motyvais;

b)	specialių užsienio valiutos keitimo formalumų;

c)	formalumų, nustatytų sutinkamai su tarptautiniais susitarimais pagal Sutartį.

Valstybės narės, norinčios pagal pirmą pastraipą įvesti ar pakeisti priemones ar formalumus, turi informuoti Komisiją.

Ekstremalių aplinkybių atveju pritaikius nacionalines priemones ar formalumus Komisijai turi būti pranešta nedelsiant jas nustačius.

25 straipsnis

1.   Šis reglamentas nepažeidžia bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančių dokumentų ar iš jų kylančių Bendrijos ar nacionalinių valdymo nuostatų, arba perdirbtų žemės ūkio produktų kilmės prekėms taikomų specifinių dokumentų galiojimo. Jis galioja papildydamas tuos dokumentus.

2.   Produktams, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje minėti dokumentai, 11–15 straipsnių ir 22 straipsnio nuostatos netaikomos tiems iš jų, kurių atžvilgiu Bendrijos prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės reikalauja licencijos arba kitokio importo dokumento pateikimo.

16, 18 ir 21–24 straipsniai netaikomi toms prekėms, kurių atžvilgiu tokios taisyklės numato importo kiekybinių apribojimų taikymą.

26 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 3285/94 su pakeitimais, padarytais II priede nurodytais teisės aktais, panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

27 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53.

(2)  Žr. II priedą.

(3)  OL L 67, 1994 3 10, p. 1.

(4)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89.

(5)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

---

---

---

---

31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/18

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 261/2009

2009 m. kovo 30 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/20

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 262/2009

2009 m. kovo 30 d.

kuriuo nustatomi suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo bendrame Europos danguje reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (Sąveikos reglamentas) (1), visų pirma į jo 3 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (Pagrindų reglamentas) (2), visų pirma į jo 8 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

S (selektyvus) režimas – tai oro eismui valdyti skirtas bendros apžvalgos metodas. Taikant šį metodą orlaiviui galima siųsti selektyviąsias užklausas, gauti borto duomenis ir taip sukurti naujų oro eismo valdymo funkcijų. Sistemos, kuriomis naudojantis pavieniams orlaiviams galima siųsti užklausas S režimu (toliau – S režimo užklausikliai), sukurtos taip, kad S režimo atsakiklį turinčiam orlaiviui aptikti ir stebėti reikia naudoti S režimo užklausiklio kodus.

(2)

Siekiant užtikrinti oro eismo apžvalgos sistemos saugą, labai svarbu, kad tą patį užklausiklio kodą naudojančių dviejų S režimo užklausiklių radiolokatoriaus veikimo rajonai iš dalies nesutaptų, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra sugrupuoti arba jei įdiegtos kitos tinkamos veikimo švelninimo priemonės.

(3)	Siekiant paskatinti naudoti vis daugiau S režimo užklausiklių ir išspręsti problemą, atsirandančią dėl užklausiklio kodų, naudotinų siunčiant užklausas orlaiviams, trūkumo, reikia veiksmingai koordinuoti tokių užklausiklio kodų paskyrimą ir naudojimą.

(4)	Eurokontrolė buvo įgaliota pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 8 straipsnio 1 dalį parengti S režimo užklausiklio kodų (toliau – užklausiklio kodai) paskyrimo ir naudojimo reikalavimus. Šis reglamentas grindžiamas 2008 m. sausio 2 d. įgaliojimo ataskaita.

(5)

Pradžioje dėl techninių priežasčių kaip užklausiklio kodai buvo apibrėžti ir naudojami tik užklausiklio atpažinimo kodai (toliau – II kodai) nuo 0 iki 15. Atsižvelgiant į prognozuojamą S režimo užklausiklių skaičių vėliau buvo imtasi priemonių, kad būtų leista naudoti papildomus apžvalgos atpažinimo kodus (toliau – SI kodai) nuo 1 iki 63.

(6)

Paprastai naudojant SI kodus reikia, kad visi S režimo užklausiklių veikimo zonoje esantys S režimo taikiniai turėtų tam tikslui būtiną įrangą. Tačiau Eurokontrolė parengė II/SI kodais pagrįsto veikimo specifikacijas, pagal kurias S režimo užklausikliai iš pradžių galėtų naudoti SI kodus net ir tokioje aplinkoje, kurioje visi S režimo taikiniai neturėtų SI kodams naudoti būtinos įrangos. Todėl iš S režimo operatorių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad būtų galima naudoti tokį II/SI kodais pagrįsto veikimo režimą.

(7)

Vadovaujant Eurokontrolei sukurta centralizuota užklausiklio kodų paskyrimo paslauga, teikiama per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą. Iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad užklausiklio kodų paskyrimo sistema teiktų informaciją, kuri padėtų užtikrinti užklausiklio kodų paskyrimo pagrindinių punktų nuoseklumą. Tokie pagrindiniai punktai turėtų būti aiškiai nustatyti.

(8)	Turėtų būti apibrėžtos bendros procedūros, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas užklausiklio kodų paskyrimo pagrindinių elementų įdiegimas. Jas rengiant reikėtų atsižvelgti į susijusias Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) nuostatas.

(9)	S režimo operatoriai ir oro eismo paslaugų teikėjai turėtų imtis tinkamų priemonių, kad nustatytų ir sušvelnintų užklausiklio kodų galimų konfliktų poveikį.

(10)	Šis reglamentas neturėtų būti taikomas karinėms operacijoms ir mokymui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 1 straipsnio 2 dalyje.

(11)

Tam tikras užklausiklio kodų skaičius yra rezervuotas išskirtiniam karinių subjektų, įskaitant tarpvyriausybines organizacijas, visų pirma Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, naudojimui ir valdymui. Todėl S režimo užklausikliams, naudojantiems tuos kodus, netaikomas suderinto paskyrimo procesas. Tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad naudojant tokius užklausiklio kodus nebūtų sukeliamas neigiamas poveikis bendrosios oro aviacijos saugai.

(12)	Užklausiklio kodą 0 ICAO rezervavo veikimui be priskirto kodo. S režimo užklausikliams, naudojantiems užklausiklio kodą 0, pagal ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką neturi būti taikomas suderinto paskyrimo procesas.

(13)

II kodas 14 rezervuotas bendrai naudoti bandymo sistemose. S režimo taikinių aptikimas negali būti garantuotas, kai vienu metu veikia kelios bandymo sistemos. Todėl S režimo bandymo sistemų operatoriai, turintys atlikti laikinus bandymus, kurių būtina sąlyga – išvengti užklausiklių veikimo zonų sutapimo, turėtų užtikrinti tinkamą dvišalį derinimą su kitais S režimo bandymo sistemų operatoriais.

(14)

Teikiant centralizuotą užklausiklio kodų paskyrimo paslaugą, valstybėms narėms ir S režimo operatoriams turėtų būti perduodamas ir prireikus atnaujinamas užklausiklio kodų paskyrimo planas, užtikrinant saugų ir veiksmingą užklausiklio kodų naudojimą. Paskyrimo planą turėtų patvirtinti valstybės narės, kurioms turi įtakos jo turinys.

(15)	Reikėtų sukurti mechanizmą tiems atvejams, kai užklausiklio kodų paskyrimo planas negali būti patvirtintas laiku.

(16)

Siekiant išlaikyti arba pagerinti esamą veiklos saugos lygį, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys atliktų saugos vertinimą, įskaitant pavojaus nustatymo, rizikos vertinimo ir mažinimo procesus. Suderintam šių procesų diegimui sistemose, kurioms taikomas šis reglamentas, reikia nustatyti konkrečius saugos reikalavimus, taikomus visiems sąveikos ir eksploataciniams reikalavimams.

(17)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 552/2004 3 straipsnio 3 dalies d punktą sąveikos įgyvendinimo taisyklėse reikėtų aprašyti konkrečias atitikties vertinimo procedūras, kurios būtų naudojamos sudedamųjų dalių atitikčiai arba tinkamumui naudoti vertinti, taip pat sistemoms tikrinti.

(18)

Tų sudedamųjų dalių, kurioms taikomas šis reglamentas, rinka užbaigta kurti tiek, kad tų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti galima tinkamai įvertinti taikant vidinę gamybos kontrolę, naudojant procedūras, aprašytas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančio Sprendimą 93/465/EEB (3) A modulyje.

(19)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro Europos dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomi S režimo užklausiklio kodų (toliau – užklausiklio kodai) suderinto paskyrimo ir naudojimo reikalavimai siekiant užtikrinti saugų bei veiksmingą oro eismo apžvalgos veikimą bei civilinį ir karinį koordinavimą.

2.   Šis reglamentas taikomas reikalavimus atitinkantiems S režimo užklausikliams ir susijusioms apžvalgos sistemoms, jų sudedamosioms dalims ir susijusioms procedūroms, kai skatinamas suderintas reikalavimus atitinkančių užklausiklio kodų paskyrimas ir naudojimas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Taip pat vartojamos tokios apibrėžtys:

1.	S režimo užklausiklis – iš antenos ir elektroninių prietaisų sudaryta sistema, kurią naudojant į pavienius orlaivius galima nusiųsti užklausą selektyviuoju režimu (angl. Mode Select), vadinamuoju S režimu;

2.	užklausiklio kodas – daugiaviečiam blokavimui naudojamas užklausiklio atpažinimo arba apžvalgos atpažinimo kodas, kuris taip pat gali būti naudojamas ryšių protokolams;

3.	užklausiklio atpažinimo kodas (toliau – II kodas) – S režimo užklausiklio kodas, kurio skaitinė vertė yra nuo 0 iki 15 ir kuris gali būti naudojamas ir daugiaviečiam blokavimui, ir ryšių protokolams;

4.	apžvalgos atpažinimo kodas (toliau – SI kodas) – S režimo užklausiklio kodas, kurio skaitinė vertė yra nuo 1 iki 63 ir kuris gali būti naudojamas daugiaviečio blokavimo protokolams, bet negali būti naudojamas su daugiaviečių ryšių protokolais;

5.	daugiavietis blokavimas – protokolas, leidžiantis keliems S režimo užklausikliams, kurių veikimo zona iš dalies sutampa, surasti ir užblokuoti S režimo taikinius;

6.	daugiaviečių ryšių protokolai – protokolai, naudojami ryšių, vykdomų daugiau nei vienoje operacijoje, kontrolei koordinuoti iš dalies sutampančiose S režimo užklausiklių veikimo zonose;

7.	S režimo taikinys – platforma, kurioje įrengtas S režimo atsakiklis;

8.	blokavimas – protokolas, leidžiantis slopinti S režimo visuotinės užklausos atsakymus iš jau surastų S režimo taikinių;

9.

S režimo operatorius – asmuo, organizacija ar įmonė, eksploatuojantis ar siūlantis eksploatuoti S režimo užklausiklį, įskaitant: a) oro navigacijos paslaugų teikėjus; b) S režimo užklausiklių gamintojus; c) oro uostų operatorius; d) mokslinių tyrimų institucijas; e) bet kuriuos kitus subjektus, turinčius teisę eksploatuoti S režimo užklausiklius;

10.	užklausiklio kodų paskyrimas – dydžių, skirtų bent visiems pagrindiniams užklausiklio kodų paskyrimo punktams, išvardytiems II priedo B dalyje, apibrėžimas;

11.

užklausiklio kodų paskyrimo sistema – sistema Europos oro eismo valdymo tinkle ir susijusios procedūros, kuriomis S režimo operatoriams valstybėse narėse teikiama centralizuota užklausiklio kodų paskyrimo paslauga (toliau – užklausiklio kodų paskyrimo paslauga), susijusi su užklausiklio kodų prašymų apdorojimu ir užklausiklio kodo paskyrimo plano pasiūlymo platinimu;

12.	užklausiklio kodų prašymas – S režimo operatoriaus prašymas paskirti užklausiklio kodus;

13.	užklausiklio kodų paskyrimo plano pasiūlymas – viso paskirtų užklausiklio kodų rinkinio pasiūlymas, per užklausiklio kodų paskyrimo paslaugą teikiamas patvirtinti valstybėms narėms;

14.	užklausiklio kodų paskyrimo planas – naujausias patvirtintas visas paskirtų užklausiklio kodų rinkinys;

15.

reikalavimus atitinkantis S režimo užklausiklis – S režimo užklausiklis, atitinkantis bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų: a) ieškant S režimo taikinių, užklausiklio veikimas bent iš dalies grindžiamas S režimo visuotinėmis užklausomis ir atsakymais; arba b) užklausiklis nuolatos arba su pertrūkiais blokuoja visoje jo veikimo zonoje ar tos zonos dalyje esančius S režimo taikinius, atsakant į S režimo visuotines užklausas; arba c) užklausiklis duomenų linijų sistemoms naudoja daugiaviečių ryšių protokolus.

16.	reikalavimus atitinkantis užklausiklio kodas – bet kuris kodas iš II kodų ir SI kodų, išskyrus: a) II kodą 0; b) užklausiklio kodą (-us), kurio (-ių) valdymas ir skyrimas rezervuotas kariniams subjektams, įskaitant tarpvyriausybines organizacijas, visų pirma Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją;

17.	S režimo visuotinės užklausos – pranešimai, kuriuos S režimo užklausikliai paprastai naudoja į jų veikimo zoną patenkantiems S režimo taikiniams surasti;

18.	eksploatacinis užklausiklio kodas – bet kuris reikalavimus atitinkantis užklausiklio kodas, išskyrus II kodą 14.

19.

kompetentinga valstybė narė – tai: a) oro navigacijos paslaugų teikėjo atveju valstybė narė, turinti sertifikuotą paslaugų teikėją pagal Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005 (4); b) kitais atvejais valstybė narė, kurios kompetencijos rajone S režimo operatorius eksploatuoja arba ketina eksploatuoti reikalavimus atitinkantį S režimo užklausiklį;

20.	užklausiklio kodų konfliktas – nekoordinuojamas dviejų ar daugiau S režimo užklausiklių, naudojančių tą patį užklausiklio kodą, veikimo zonos sutapimas, dėl kurio bent vienas iš šių S režimo užklausiklių gali orlaivio neaptikti;

21.	užklausiklio kodų konflikto stebėjimas – S režimo operatoriaus įdiegtos techninės ar procedūrinės priemonės, kurių paskirtis – nustatyti užklausiklio kodų ir kitų S režimo užklausiklių konfliktų poveikį apžvalgos duomenims, kuriuos surinko jo paties S režimo užklausikliai;

22.	diegimo seka – ribotos trukmės užklausiklio kodų paskyrimo diegimo seka, kurios S režimo operatoriai turi laikytis, kad išvengtų laikinų užklausiklio kodų konfliktų;

23.	atitinkamas II kodas – II kodas, kurį pagal S režimo visuotinę užklausą, pagrįstą SI kodo naudojimu, dekoduoja SI kodų nenaudojantis S režimo atsakiklis ir kurį jis naudoja visuotinės užklausos atsakymui koduoti;

24.	blokavimo žemėlapis – S režimo užklausiklio konfigūracijos laikmena, kurioje nurodyta, kur ir kaip blokuoti S režimo taikinius.

3 straipsnis

Sąveikos ir eksploatacinių savybių reikalavimai

S režimo operatoriai užtikrina, kad jų S režimo užklausiklių, naudojančių eksploatacinį užklausiklio kodą, radiolokatoriaus galvutės elektroninės sudedamosios dalys:

1.	būtų pritaikytos naudoti SI kodus ir II kodus pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nuostatas, nurodytas I priedo 1 punkte;

2.	būtų pritaikytos naudoti II/SI kodais pagrįsto veikimo režimą pagal III priede nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

S režimo operatoriams taikomos susijusios procedūros

1.   S režimo operatoriai reikalavimus atitinkantį S režimo užklausiklį, naudojantį reikalavimus atitinkantį užklausiklio kodą, eksploatuoja tik tuo atveju, jei tuo tikslu iš kompetentingos valstybės narės gauna užklausiklio kodo paskyrimą.

2.   S režimo operatoriai, ketinantys eksploatuoti ar eksploatuojantys reikalavimus atitinkantį S režimo užklausiklį, kuriam nesuteiktas užklausiklio kodo paskyrimas, pateikia kompetentingai valstybei narei užklausiklio kodų prašymą pagal II priedo A dalyje nurodytus reikalavimus.

3.   S režimo operatoriai laikosi gauto užklausiklio kodų paskyrimo pagrindinių punktų, išvardytų II priedo B dalyje.

4.   S režimo operatoriai bent kas 6 mėnesius informuoja kompetentingą valstybę narę apie visus reikalavimus atitinkančių S režimo užklausiklių diegimo planų ar veikimo būklės pokyčius, susijusius su bet kuriais užklausiklio kodo paskyrimo pagrindiniais punktais, nurodytais II priedo B dalyje.

5.   S režimo operatoriai užtikrina, kad kiekvienas jų S režimo užklausiklis naudotų tik jam paskirtą užklausiklio kodą.

5 straipsnis

Valstybėms narėms taikomos susijusios procedūros

1.   Valstybės narės patikrina iš S režimo operatorių gautų užklausiklio kodų prašymų pagrįstumą ir tik tada pateikia juos koordinuoti per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą. Pagrįstumo patikrinimas apima pagrindinius punktus, išvardytus II priedo A dalyje.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudojant užklausiklio kodų paskyrimo sistemą:

a)	būtų patikrinta, ar užklausiklio kodų prašymai atitinka formato ir duomenų taisykles;

b)	būtų patikrinta, ar užklausiklio kodų prašymai yra išsamūs, tikslūs ir pateikti laiku;

c)

per ne ilgiau kaip 6 kalendorinius mėnesius nuo prašymo pateikimo: i) būtų sumodeliuota nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija, atsižvelgiant į dar neišnagrinėtus prašymus; ii) būtų parengta siūloma nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija; ją turi patvirtinti valstybės narės, kurioms ši versija turi įtakos; iii) būtų užtikrinta, kad siūloma nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija kuo labiau atitiktų užklausiklio kodų prašymų eksploatacinius reikalavimus, aprašytus II priedo A dalies g, h ir i pagrindiniuose punktuose; iv) užklausiklio kodų paskyrimo planas būtų atnaujintas ir iš karto po patvirtinimo perduotas valstybėms narėms, nepažeidžiant nacionalinių procedūrų, taikomų informacijos apie kariuomenės eksploatuojamų S režimo užklausiklius perdavimui.

3.   Užklausiklio kodų paskyrimo plano pakeitimus tvirtina visos valstybės narės, kurioms turi įtakos atnaujintas planas.

4.   Jei kyla nesutarimų dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų, suinteresuotosios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją, kad ji imtųsi veiksmų. Komisija veikia laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5.   3 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad jų užklausiklio kodų paskyrimo plano patvirtinimai per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą būtų perduoti kitoms valstybėms narėms.

6.   3 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad užklausiklio kodų paskyrimo pakeitimai, atsirandantys atnaujinus užklausiklio kodų paskyrimo planą, būtų perduoti susijusiems S režimo operatoriams, kurie yra joms pavaldūs, per 14 kalendorinių dienų nuo atnaujinto paskyrimo plano gavimo.

7.   Valstybės narės kitoms valstybėms narėms per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą bent kas 6 mėnesius pateikia naujausius užregistruotus duomenis apie užklausiklio kodo paskyrimą jų kompetencijos rajone esantiems reikalavimus atitinkantiems S režimo užklausikliams ir jo naudojimą.

8.   Kai iš dalies sutampa valstybės narės kompetencijos rajone esančio S režimo užklausiklio veikimo zona ir trečiosios šalies kompetencijos rajone esančio S režimo užklausiklio veikimo zona, tokia valstybė narė:

a)	užtikrina, kad trečioji šalis būtų informuota apie saugos reikalavimus, susijusius su užklausiklio kodų paskyrimu ir naudojimu;

b)	imasi būtinų priemonių koordinuoti užklausiklio kodų naudojimą su trečiąja šalimi.

6 straipsnis

Oro eismo paslaugų teikėjams taikomos susijusios procedūros

Oro eismo paslaugų teikėjai nenaudoja duomenų, gautų iš S režimo užklausiklių, už kurių eksploatavimą atsakinga trečioji šalis, jei užklausiklio kodų paskyrimas nesuderintas.

7 straipsnis

Reikalavimai nenumatytais atvejais

1.   Oro eismo paslaugų teikėjai įvertina galimą užklausiklio kodų konfliktų poveikį oro eismo paslaugoms ir su tuo susijusį galimą S režimo taikinio apžvalgos duomenų iš paveiktų S režimo užklausiklių praradimą, atsižvelgdami į savo eksploatacinius reikalavimus ir naudojamas kitas apžvalgos priemones.

2.   Išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad galimas S režimo taikinio apžvalgos duomenų paradimas neturi poveikio saugai, S režimo operatoriai:

a)	įdiegia stebėjimo priemones, kurios padėtų nustatyti užklausiklio kodų konfliktus, kylančius dėl kitų S režimo užklausiklių, darančių poveikį reikalavimus atitinkantiems S režimo užklausikliams, kuriuos jie eksploatuoja naudodami bet kurį eksploatacinį užklausiklio kodą;

b)	užtikrina, kad įdiegtomis stebėjimo priemonėmis užklausiklio kodų konfliktas būtų nustatytas laiku ir tokioje veikimo zonoje, kuri atitinka jų saugos reikalavimus;

c)	nustato ir prireikus įdiegia atsarginį veikimo režimą, kad sumažintų galimus užklausiklio kodų ir bet kurio eksploatacinio kodo konflikto pavojus, nustatytus atliekant 1 dalyje minimą vertinimą;

d)	užtikrina, kad dėl įdiegto atsarginio veikimo režimo nekilų jokio užklausiklio kodų konflikto su kitais S režimo užklausikliais, nurodytais užklausiklio kodų paskyrimo plane.

3.   S režimo operatoriai kompetentingai valstybei narei praneša apie kiekvieną nustatytą užklausiklių konfliktą, į kurį patenka reikalavimus atitinkantis S režimo užklausiklis, kurį jie eksploatuoja naudodami eksploatacinį užklausiklio kodą, ir per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą kitiems S režimo operatoriams pateikia susijusią informaciją.

8 straipsnis

Civilinis ir karinis koordinavimas

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kariniai daliniai, eksploatuojantys reikalavimus atitinkančius S režimo užklausiklius, naudojančius bet kuriuos kitus užklausiklio kodus, išskyrus II kodą 0 ir kitus kariniam valdymui rezervuotus kodus, laikytųsi 3–7 ir 12 straipsnių.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kariniai daliniai, eksploatuojantys S režimo užklausiklius, naudojančius II kodą 0 ar kitus užklausiklio kodus, rezervuotus kariniam valdymui, stebėtų išskirtinį tų užklausiklių kodų naudojimą, siekdamos išvengti reikalavimus atitinkančio užklausiklio kodo nekoordinuoto naudojimo.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad užklausiklių kodų paskyrimas kariniams daliniams ir jų naudojimas neturėtų neigiamo poveikio bendrojo oro eismo saugai.

9 straipsnis

Saugos reikalavimai

1.   S režimo operatoriai užtikrina, kad galimas užklausiklių kodų konflikto pavojus, kylantis jų S režimo užklausikliams, būtų tinkamai įvertintas ir sušvelnintas.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš atliekant bet kuriuos esamų sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų susijusių procedūrų pakeitimus ar prieš diegiant tokias naujas sistemas ir procedūras būtų atliktas saugos vertinimas, įskaitant susijusių šalių atliekamą pavojaus nustatymą, rizikos vertinimą ir mažinimą.

3.   Atliekant 2 dalyje numatytą saugos vertinimą, 4–8 ir 12 straipsniuose nustatyti reikalavimai taip pat laikomi būtiniausiais saugos reikalavimais.

10 straipsnis

Atitikties vertinimas

Prieš išduodami EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaraciją, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 552/2004 5 straipsnyje, šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje minimų sistemų dalių gamintojai ar jų įgalioti atstovai, įsisteigę Bendrijoje, įvertina tokių dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti, laikydamiesi šio reglamento VI priedo A dalyje nustatytų reikalavimų.

11 straipsnis

Sistemų tikrinimas

1.   Oro navigacijos paslaugų teikėjai, galintys įrodyti ar įrodę, kad atitinka V priede nustatytas sąlygas, atlieka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sistemų tikrinimą, laikydamiesi VI priedo A dalyje nustatytų reikalavimų.

2.   Oro navigacijos paslaugų teikėjai, negalintys įrodyti, kad atitinka V priede nustatytas sąlygas, sudaro subrangos sutartį su notifikuotąja įstaiga dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sistemų tikrinimo. Toks tikrinimas atliekamas laikantis VI priedo B dalyje nustatytų reikalavimų.

12 straipsnis

Papildomi reikalavimai

1.   S režimo operatoriai užtikrina, kad už užklausiklio kodų paskyrimo diegimą atsakingi jų darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie visas svarbias šio reglamento nuostatas ir būtų tinkamai parengti atlikti savo darbo funkcijas.

2.   S režimo operatoriai:

a)	sudaro ir atnaujina S režimo operacijų vadovus, įskaitant instrukcijas ir informaciją, kurių reikia, kad už užklausiklio kodų paskyrimo diegimą atsakingi jų darbuotojai galėtų taikyti šio reglamento nuostatas;

b)	užtikrina, kad a punkte nurodyti vadovai būtų prieinami ir nuolat atnaujinami ir kad juos atnaujinant ir platinant būtų taikomas tinkamas kokybės ir dokumentų konfigūracijos valdymas;

c)	užtikrina, kad darbo metodai ir procedūros, kurių reikia užklausiklio kodų paskyrimui įdiegti, atitiktų svarbias šiame reglamente nurodytas nuostatas.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad užklausiklio kodų paskyrimo paslaugą teikiantys darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie atitinkamas šio reglamento nuostatas ir kad būtų tinkamai parengti atlikti savo darbo funkcijas.

4.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teikiant centralizuotą užklausiklio kodų paskyrimo paslaugą:

a)	būtų sudaromi ir atnaujinami operacijų vadovai, kuriuose būtų pateiktos instrukcijos ir informacija, būtinos, kad jų darbuotojai galėtų taikyti šio reglamento nuostatas;

b)	būtų užtikrinta, kad a punkte nurodyti vadovai būtų prieinami ir nuolat atnaujinami ir kad juos atnaujinant ir platinant būtų taikomas tinkamas kokybės ir dokumentų konfigūracijos valdymas;

c)	būtų užtikrinta, kad darbo metodai ir procedūros atitiktų svarbias šiame reglamente nurodytas nuostatas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 26.

(2)  OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(3)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(4)  OL L 335, 2005 12 21, p. 13.

---

---

---

---

---

---

---

31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/33

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. gegužės 21 d.

dėl Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo ir laikino taikymo

(2009/302/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl kai kurių galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas su Pakistanu dėl susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų laikydamasi 2003 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimo, leidžiančio Komisijai pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija, priede numatytų mechanizmų ir nurodymų.

(3)	Susitarimas, dėl kurio susitarė Komisija, turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas, atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti sudarytas vėliau,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymas, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą dėl minėto susitarimo sudarymo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą Bendrijos vardu, atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti sudarytas.

3 straipsnis

Kol Susitarimas įsigalios, jis laikinai taikomas nuo pirmojo mėnesio po to, kai susitariančiosios šalys viena kitai praneša apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskelbti pranešimą, numatytą Susitarimo 8 straipsnio 2 dalyje.

---

---

31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/43

---

VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

2009 m. kovo 25 d.

dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo dviejų teisėjų skyrimo

(2009/303/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 223 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 139 straipsnį,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarčių nuostatas kas treji metai turėtų būti keičiama dalis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų.

(2)	Laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 6 d. reikėjo skirti trylika teisėjų ir keturis generalinius advokatus.

(3)	2009 m. vasario 25 d. Valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencija pirmiau nurodytam laikotarpiui paskyrė vienuolika Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų ir keturis generalinius advokatus.

(4)	Kad būtų visiškai pakeista dalis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų, valstybių narių Vyriausybės turėtų skirti dar du teisėjus, kurių dabartinė kadencija baigiasi 2009 m. spalio 6 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Marko ILEŠIČ ir Camelia TOADER skiriami Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjais laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 6 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/44

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. kovo 30 d.

kuriuo skiriama dvylika Europos patariamojo statistikos komiteto narių

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/304/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 234/2008/EB, įsteigiantį Europos patariamąjį statistikos komitetą ir panaikinantį Tarybos sprendimą 91/116/EEB (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies a punktą,

pasikonsultavusi su Taryba,

pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,

kadangi:

(1)	Europos patariamąjį statistikos komitetą sudaro 24 nariai.

(2)	Remiantis Sprendimo Nr. 234/2008/EB 4 straipsnio 1 dalimi, dvylika narių skiria Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba.

(3)	Valstybės narės Komisijai pateikė aukštos kvalifikacijos kandidatų statistikos srityje sąrašą.

(4)	Tvirtindama šiuos dvylika narių, Komisija siekia užtikrinti, kad jie vienodai atstovautų naudotojams, respondentams ir kitoms Bendrijos statistika suinteresuotoms šalims (įskaitant mokslinę bendruomenę, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Priede išvardyti asmenys penkerių metų laikotarpiui skiriami Europos patariamojo statistikos komiteto nariais.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 73, 2008 3 15, p. 13.

---

---