7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/1

(1)

2007 m. kovo 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2007, iš dalies keičiančiu Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (1), dvejų metų laikotarpiui visiškai sustabdytas autonominio bendrojo muitų tarifo muito taikymas monitoriams, kurie pagaminti taikant skystųjų kristalų vaizduoklių technologiją ir kurių ekrano įstrižainės ilgis ne didesnis kaip 48,5 cm, o ekrano kraštinių santykis 4:3 arba 5:4, ir kurie priskiriami KN 8528 59 90 kodui.

(2)

Ši sustabdymo priemonė neteko galios 2008 m. gruodžio 31 d.

(3)

Dėl priežasčių, susijusių su nauda vartotojams, ir siekiant užtikrinti racionalią gamybos plėtrą ir vartojimo didinimą Bendrijoje bei skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių prekybą, Bendrija suinteresuota nuo 2009 m. sausio 1 d. dvejiems metams pratęsti dabartinį autonominio muito taikymo sustabdymą ir įtraukti iki 55,9 cm (22 colių) padidintą ekrano įstrižainės ilgį bei papildomus ekrano kraštinių santykius 1:1 ir 16:10.

(4)

Dėl tų pačių priežasčių Bendrija taip pat suinteresuota, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. dvejiems metams būtų nustatytas taikymo sustabdymas nespalvoto arba kito vienspalvio vaizdo monitoriams, kurių ekrano įstrižainės ilgis ne didesnis kaip 77,5 cm (30,5 colio), o ekrano kraštinių santykiai yra kaip ir spalvoto vaizdo monitorių.

(5)

Todėl Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (2) reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Kadangi šiuo reglamentu nustatytas sustabdymas yra Reglamento (EB) Nr. 301/2007, kurio galiojimas baigėsi 2008 m. gruodžio 31 d., taikymo pratęsimas ir kadangi Bendrijai nenaudinga, kad būtų nutrauktas vaizdo monitorių, kuriems taikomas sustabdymas, tarifų režimas, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.,

1)

I priedo antros dalies XVI skyriaus 85 skirsnyje 3 skiltis prie KN 8528 59 10 kodo pakeičiama taip:

„14 (3)

2)

I priedo antros dalies XVI skyriaus 85 skirsnyje 3 skiltis prie KN 8528 59 90 kodo pakeičiama taip:

„14 (4)

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/3

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/5

(1)

Remiantis valstybių narių pranešimais, pateiktais 2009 m. kovo 5 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 105/2008 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2009 m. kovo 1 d. visas intervencijai siūlomo sviesto fiksuota kaina kiekis viršijo 30 000 tonų ribą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnyje. Todėl intervencinis sviesto supirkimas fiksuota kaina nutrauktas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., valstybių narių kompetentingos institucijos turi nustatyti bendrą procentą kiekiams, gautiems 2009 m. kovo 4 d., o valstybių narių kompetentingų institucijų pasiūlymai, gauti 2009 m. kovo 5 d. ir vėliau, turi būti atmesti.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 105/2008 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, intervencijai siūlomas sviestas turi būti pakuojamas ir pristatomas luitais, kurių grynasis svoris – ne mažiau kaip 25 kilogramai. Todėl sviesto kiekiai, padauginti iš bendro procento, turėtų būti suapvalinami iki artimiausio 25 kg kartotinio.

(3)

Intervencinės agentūros turi nedelsdamos pranešti pardavėjams, kai paskelbiamas pranešimas apie (bendrą procentą ir) supirkimo fiksuota kaina nutraukimą. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/6

(1)

Tikslinga išaiškinti, kad pavadinimas, kuriuo parduodamas alyvuogių aliejus ir alyvuogių išspaudų aliejus, turėtų atitikti vieną iš bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente nustatytų aprašų. Papildoma informacija apie kiekvieną apibrėžiamo aliejaus kategoriją taip pat turėtų būti įrašyta etiketėse, bet nebūtinai arti pavadinimo, kuriuo produktas yra parduodamas. Ant prekių, kurių sudėtyje yra alyvuogių aliejaus, etikečių neturėtų būti reikalaujama pateikti aprašymo, todėl nereikalaujama įrašyti ir papildomos informacijos.

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1019/2002 (2) buvo įvestos neprivalomosios alyvuogių aliejaus kilmės vietos nurodymo etiketėje priemonės, nors tikslas buvo sukurti privalomą kilmės vietos nurodymo etiketėje sistemą ypač grynam ir grynam alyvuogių aliejui, atsižvelgiant į tai, kad dėl skirtingų žemės ūkio tradicijų, vietinio spaudimo būdų ir maišymo praktikų, priklausomai nuo geografinio regiono, toks aliejus gali būti visiškai skirtingo skonio ir kokybės. Nuo tada taikomos neprivalomosios priemonės pasirodė nepakankamos, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo dėl tikrųjų gryno alyvuogių aliejaus savybių. Be to, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3), nuo 2002 m. nustatytos atsekamumo taisyklės, taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d. Kadangi ūkio subjektai ir administracijos šioje srityje sukaupė pakankamai patirties, galima reikalauti etiketėje privalomai nurodyti ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus kilmės vietą.

(3)

Nemaža dalis ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus Bendrijoje yra sudaryta iš aliejaus, kurių kilmės šalys yra įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, mišinių. Reikėtų nustatyti paprastas nuostatas, kad ant tokių mišinių etikečių būtų nurodyta kilmės vieta. Tokios paprastos taisyklės leidžia panaikinti buvusias nuostatas dėl „vyraujančios kilmės vietos“ nurodymo etiketėje, kurias sudėtinga įgyvendinti, sunku kontroliuoti ir kurios gali klaidinti.

(4)

Kai kurie terminai, apibūdinantys organoleptines savybes, nurodančias ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus skonį ir (ar) kvapą, neseniai buvo apibrėžti Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (TAAT) persvarstytame gryno alyvuogių aliejaus organoleptinio vertinimo metode. Tokie ypač gryno alyvuogių aliejaus ir gryno alyvuogių aliejaus etiketėse vartojami terminai turėtų būti palikti apibūdinti aliejui, įvertintam taikant atitinkamą analizės metodą. Kai kuriems ūkio subjektams, šiuo metu naudojantiems rezervuotus terminus, reikia pereinamųjų priemonių.

(5)

Kelios valstybės narės, siekdamos išlaikyti tradicijas ir tam tikrą produkcijos kokybę nacionaliniu lygmeniu, išlaikė nacionalines taisykles, kuriomis draudžiama alyvuogių aliejaus ir kitų aliejinių augalų sėklų aliejaus mišinių gamyba vidaus vartojimo tikslams. Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 nuostatos netaikomos tunams ir sardinėms, kuriems taikomas 1992 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1536/92, nustatantis bendrus konservuotų tunų ir pelamidžių prekybos standartus (4), bei 1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus (5). Siekiant aiškumo, šie aspektai turėtų būti aiškiai paminėti Reglamente (EB) Nr. 1019/2002.

(6)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1019/2002.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (6) nuostatų, šiuo reglamentu nustatomi konkretūs alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVI priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose, 3 ir 6 punktuose, mažmeninės prekybos etapo standartai.

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

8 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

7)

9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Siekdamos patikrinti 4, 5 ir 6 straipsniuose minimas nuorodas, suinteresuotosios valstybės narės gali numatyti priemones, skirtas įmonėms, kurių pakavimo įrengimai yra tų valstybių narių teritorijoje, patvirtinti.“

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/9

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytos valstybių ir regionų cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo gamybos kvotos. 2009–2010 prekybos metams šios kvotos turi būti patikslintos, atsižvelgiant į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2), 3 straipsnio taikymo rezultatus.

(2)

Į galimas pridėtines izogliukozės kvotas, kurios galėtų būti vėliau skirtos 2009–2010 prekybos metams pagal Italijoje, Lietuvoje ir Švedijoje patvirtintų įmonių prašymą, turėtų būti atsižvelgta per kitą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytų kvotų patikslinimą, kuris bus atliktas iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priedą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/11

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2008 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti fizinių ir juridinių asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą į jį įtraukiant keturis asmenis, remiantis informacija apie jų ryšius su Al-Qaida. Komisijai pateiktas su pakeitimais susijęs motyvų pareiškimas.

(3)

I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant.

(5)

Kadangi JT sąraše nenurodyti esami kai kurių susijusių fizinių asmenų adresai, Oficialiajame leidinyje turėtų būti paskelbtas pranešimas, kad susiję asmenys galėtų susisiekti su Komisija ir kad Komisija galėtų pranešti susijusiems asmenims apie šio reglamento motyvus, suteikti jiems galimybę pateikti pastabas dėl šių motyvų ir peržiūtėti šį reglamentą, atsižvelgdama į pastabas bei galimai turimą papildomą informaciją,

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/13

(1)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų Vassilios SKOURIS, Allan ROSAS, Koen LENAERTS, Uno LÕHMUS, Lars BAY LARSEN, Rosario SILVA DE LAPUERTA, Jerzy MAKARCZYK, Endre JUHÁSZ, Marko ILEŠIČ, Ján KLUČKA, Aindrias Ó CAOIMH, Camelia TOADER, Jean-Jacques KASEL ir generalinių advokatų Luís Miguel POIARES PESSOA MADURO, Dámaso RUIZ-JARABO COLOMER, Juliane KOKOTT bei Eleanor SHARPSTON kadencija baigiasi 2009 m. spalio 6 d.

(2)

Reikia iš dalies atnaujinti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo narių sudėtį laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 6 d. Tačiau negavus pasiūlymo dėl kandidatūros du teisėjus bus galima paskirti tik vėliau,

Lars BAY LARSEN

Aindrias Ó CAOIMH

Endre JUHÁSZ

Jean-Jacques KASEL

Koen LENAERTS

Uno LÕHMUS

Allan ROSAS

Marek SAFJAN

Rosario SILVA DE LAPUERTA

Vassilios SKOURIS

Daniel ŠVÁBY

Niilo JÄÄSKINEN

Juliane KOKOTT

Dámaso RUIZ-JARABO COLOMER

Eleanor SHARPSTON.

7.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/15

(1)

Direktyva 2006/88/EB nustatytos minimalios prevencinės priemonės, skirtos geriau informuoti ir parengti kovai su vandens gyvūnų ligomis kompetentingas institucijas, akvakultūros gamybos verslo subjektus ir kitus su šia ūkio šaka susijusius subjektus, ir minimalios kontrolės priemonės, taikomos tam tikrų vandens gyvūnų ligų įtarimo arba protrūkio atvejais. Ja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. panaikinama ir pakeičiama 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (2).

(2)

Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu valstybė narė, apie kurią nėra žinių, kad ji būtų užkrėsta, tačiau kuri nebuvo paskelbta neapimta vienos ar kelių IV priedo II dalyje išvardytų neegzotinių ligų, parengia priežiūros programą, siekdama būti paskelbta vienos ar kelių tokių ligų neapimta teritorija, ji pateikia tą programą tvirtinti pagal reguliavimo tvarką.

(3)

Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ta priežiūros programa skirta atskiriems teritoriniams vienetams ar zonoms, kurios sudaro mažiau kaip 75 % valstybės narės teritorijos ir jei tą zoną ar teritorinį vienetą sudaro vandens baseinas, nesiribojantis nei su kita valstybe nare, nei trečiąja šalimi, taikoma kita tvarka, įskaitant formų pavyzdžius, kurie teikiami Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui (toliau – Komitetas), kaip numatyta Direktyvos 2006/88/EB 50 straipsnio 2 dalyje.

(4)

Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu valstybė narė, apie kurią esama žinių, kad ji užkrėsta viena ar keliomis IV priedo II dalyje išvardytomis neegzotinėmis ligomis, parengia vienos ar kelių tokių ligų likvidavimo programą, ji pateikia tą programą tvirtinti pagal reguliavimo tvarką.

(5)

Jeigu valstybė narė pageidauja, kad jos visai teritorijai būtų suteiktas vienos ar kelių minėtos direktyvos IV priedo II dalyje išvardytų neegzotinių ligų neapimtos teritorijos statusas pagal tos direktyvos 49 straipsnio 1 dalį, ji pateikia įrodymų, siekdama būti paskelbta neapimta ligos teritorija pagal reguliavimo tvarką.

(6)

Direktyvos 2006/88/EB 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė narė gali paskelbti jos teritorijoje esančią zoną arba teritorinį vienetą neapimtą vienos arba kelių IV priedo II dalyje išvardytų neegzotinių ligų esant tam tikroms sąlygoms. Tokią deklaraciją valstybė narė pateikia Komitetui laikydamasi minėto straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

(7)

Be to, Direktyvos 2006/88/EB 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu zona arba teritorinis vienetas sudaro daugiau nei 75 % valstybės narės teritorijos, arba juos sudaro bendras su kita valstybe nare arba trečiąja šalimi vandens baseinas, minėtos direktyvos 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka pakeičiama reguliavimo tvarka.

(8)

Būtina nustatyti išsamias nuostatas, siekiant nurodyti, kuriais atvejais priežiūros programos ir ligos neapimtos teritorijos statuso deklaracijos turėtų būti tvirtinamos pagal reguliavimo tvarką.

(9)

Reikėtų parengti sąrašą valstybių narių, zonų ar teritorinių vienetų, kuriems taikomos pagal reguliavimo tvarką patvirtintos priežiūros ar likvidavimo programos arba kuriems patvirtintas ligos neapimtos teritorijos statusas.

(10)

Reikėtų nustatyti priežiūros programų teikimo tvirtinti ir tokių programų deklaracijų formų pavyzdžius. Taip pat reikėtų parengti formos pavyzdį, skirtą valstybėms narėms pranešti apie tam tikrų likvidavimo programų ir tam tikrų priežiūros programų plėtotę. Be to, reikėtų nustatyti paraiškos dėl ligos neapimtos teritorijos statuso teikimo tvirtinti ir tokio statuso deklaracijų formos pavyzdį.

(11)

2008 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimo 2008/425/EB (3), nustatančio valstybių narių teikiamų tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinių programų standartinius reikalavimus Bendrijos finansavimui gauti, V priede pateikiama išsami programų, kurioms valstybės narės pageidauja gauti finansavimą, išlaidų analizė. Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, likvidavimo programų teikimo tvirtinti pagal Direktyvą 2006/88/EB formos pavyzdys turėtų atitikti tame priede nustatytą pavyzdį.

(12)

Kasmet valstybių narių teikiama informacija yra būtina patvirtintų priežiūros programų ir patvirtintų likvidavimo programų, kurių Bendrija nefinansuoja, plėtotei įvertinti. Todėl reikėtų kasmet pateikti ataskaitą Komisijai. Kadangi Bendrijos finansuojamoms likvidavimo programoms taikomas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (4), valstybės narės teikia informaciją techniniais ir finansiniais šių programų klausimais pagal to sprendimo nuostatas.

(13)

Priežiūros programų deklaracijos ir ligos neapimtos teritorijos statuso deklaracijos, kurias valstybės narės pateikė Komitetui, turėtų būti prieinamos elektroniniu būdu Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Techniniu požiūriu tinkamiausias sprendimas yra internetinis informacinis puslapis, nes juo užtikrinama nesudėtinga tokių deklaracijų prieiga.

(14)

Pagal Direktyvą 91/67/EEB ligos neapimtos zonos, žuvininkystės ūkiai ir programos, skirtos ligos neapimtos teritorijos statusui gauti, yra patvirtinti šiais sprendimais: 2002 m. balandžio 22 d. Komisijos sprendimu 2002/308/EB, nustatančiu patvirtintų zonų ir patvirtintų ūkių, atsižvelgiant į vienos ar kelių žuvų ligų – virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) arba infekcinės hemotopoetinės nekrozės (IHN) – paplitimą, sąrašus (5), 2002 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimu 2002/300/EB, nustatančiu zonų, patvirtintų Bonamia ostreae ir (arba) Marteilia refringens atžvilgiu, sąrašą (6), 2003 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimu 2003/634/EB dėl patvirtintų zonų ir patvirtintų ūkių nepatvirtintose zonose statuso suteikimo dėl žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) ir infekcinės hematopoetinės nekrozės (IHN) patvirtinimo programų (7) ir 1994 m. spalio 25 d. Komisijos sprendimu 94/722/EB dėl Prancūzijos pateiktos bonamiozei ir marteiliozei skirtos programos (8).

(15)

Direktyvoje 2006/88/EB nurodyti kriterijai ligos neapimtos teritorijos statusui gauti atitinka Direktyvoje 91/67/EEB nustatytus kriterijus dėl visos valstybių narių teritorijos, kontinentinių zonų ir ūkių, esančių nepatvirtintose zonose, patvirtinimo.

(16)

Todėl pagal Direktyvą 91/67/EEB patvirtintų kontinentinių zonų ir ūkių deklaruoti Komitetui pagal Direktyvą 2006/88/EB nereikėtų. Jie turėtų būti taip pat įtraukti į zonų ir teritorinių vienetų sąrašą, prieinamą šiuo sprendimu nustatytuose internetiniuose puslapiuose.

(17)

Tačiau pakrantės zonos sąvoka Direktyvoje 2006/88/EB nėra numatyta. Todėl valstybės narės turėtų iš naujo įvertinti teritorijas, pagal Direktyvą 91/67/EEB patvirtintas ligos neapimtomis pakrantės zonomis, ir pagal Direktyvą 2006/88/EB pateikti naują paraišką, arba, prireikus, naują deklaraciją.

(18)

Todėl sprendimai 2002/300/EB ir 2002/308/EB turėtų būti panaikinti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pateikti naujas deklaracijas arba paraiškas dėl tų pakrantės zonų.

(19)

Direktyvoje 91/67/EEB nenurodyti priežiūros ir likvidavimo programų skirtumai. Kadangi tokioms programoms taikomi reikalavimai yra vienodi, pagal sprendimus 2003/634/EB ir 94/722/EB patvirtintas programas vis dėlto reikėtų laikyti atitinkančiomis Direktyvą 2006/88/EB. Siekiant nustatyti, kurias iš šių programų reikėtų laikyti priežiūros arba likvidavimo programomis ir įtraukti jas į atitinkamus sąrašus, nustatytus šiuo sprendimu, valstybės narės iki 2009 m. balandžio 30 d. turėtų pateikti Komisijai informacijos apie šias programas.

(20)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

visai valstybės narės teritorijai;

b)

teritoriniams vienetams ar jų grupėms, sudarantiems daugiau kaip 75 % susijusios valstybės narės pakrantės teritorijos, ligų, kurios būdingos tik jūrinių gyvūnų rūšims, atveju;

c)

zonoms ir teritoriniams vienetams ar jų grupėms, sudarantiems daugiau kaip 75 % susijusios valstybės narės kontinentinės zonos, ligų, kurios būdingos tik gėlavandenių gyvūnų rūšims, atveju;

d)

zonoms ir teritoriniams vienetams ar jų grupėms, sudarantiems daugiau kaip 75 % susijusios valstybės narės kontinentinės zonos ir pakrantės zonos, ligų, kurios būdingos gėlavandenių ir jūrinių gyvūnų rūšims, atveju;

e)

zonoms ir teritoriniams vienetams, kuriuos sudaro bendras su kita valstybe nare arba trečiąja šalimi vandens baseinas.

a)

priežiūros programų, patvirtintų pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą;

b)

likvidavimo programų, kurių Bendrija nefinansuoja, patvirtintų pagal minėtos direktyvos 44 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

a)

priežiūros programų deklaracijos, pateiktos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui (toliau – Komitetas) pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 50 straipsnio 2 dalį, taptų prieinamos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

b)

ligos neapimtos teritorijos statuso deklaracijos, pateiktos Komitetui pagal minėtos direktyvos 50 straipsnio 2 dalį, taptų prieinamos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

c)

paskelbtų zonų ir teritorinių vienetų, kuriems taikoma patvirtinta priežiūros programa arba ligos neapimtos teritorijos statusas pagal tos direktyvos 50 straipsnio 2 dalį, sąrašas būtų viešai skelbiamas.

a)

VHS ir IHN Sprendimu 2003/634/EB;

b)

bonamiozės ir marteiliozės Sprendimu 94/722/EB.

a)

informacija apie programų geografines ribas;

b)

informacija, kurią būtina pateikti pagal VI priedą dėl pastarųjų ketverių programų įgyvendinimo metų.