5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/1

(1)

1968 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1017/68 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Konkurencijos taisyklės geležinkeliui, kelių ir vidaus vandenų transportui yra bendros transporto politikos ir bendros ekonominės politikos dalis.

(3)

Šių sektorių konkurencijos taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į skiriamuosius transporto požymius.

(4)

Jeigu transporto konkurencijos taisyklės nuo bendrų konkurencijos taisyklių nukrypsta, turi būti sudaryta galimybė įmonėms nustatyti, kokias taisykles taikyti kiekvienu konkrečiu atveju.

(5)

Transporto konkurencijos taisyklių sistema turėtų būti taikoma vienodai ir tam tikroms įmonių grupėms bendrai finansuojant arba įsigyjant transporto įrenginius, kuriais jos ketina kartu teikti paslaugas, ir taip pat tam tikroms su vežimu geležinkelio, kelių ar vidaus vandenų transportu susijusioms veikloms, kuriomis užsiima pagalbinių transporto paslaugų teikėjai.

(6)

Norint užtikrinti, kad prekybai tarp valstybių narių nebūtų daroma įtaka ir kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, trijų pirmiau minėtų transporto rūšių įmonėms būtina iš esmės uždrausti sudaryti visus susitarimus tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus tarp įmonių bei visus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje atvejus, kurie galėtų daryti pirmiau minėtą poveikį.

(7)

Transporto sektoriuje tam tikriems susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tipams, kurių tikslas ir paskirtis yra tik diegti technines naujoves arba užtikrinti techninį bendradarbiavimą, draudimas sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus galėtų būti netaikomas, nes jie didina našumą; atsižvelgdama į šio reglamento taikymo patirtį Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, tokio tipo susitarimų sąrašą gali iš dalies pakeisti.

(8)

Norint paskatinti, kad kelių ir vidaus vandenų sektoriuje kartais pernelyg išsklaidyta pramonės struktūra būtų patobulinta, draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus taip pat būtų galima netaikyti tiems susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kuriais šiuose dviejuose transporto sektoriuose numatyta sukurti įmonių grupes ir užtikrinti jų veiklą atliekant transporto operacijas, įskaitant bendram paslaugų teikimui reikalingų transporto įrenginių bendrą finansavimą arba įsigijimą. Pirmiau minėtą išimtį galima taikyti visuotinai tik tuo atveju, jeigu grupės bendrosios vežimo galimybės neviršija nustatytos maksimalios ribos ir jeigu atskirų įmonių, priklausančių grupei, vežimo galimybės neviršija tam tikrų apribojimų, nustatytų, kad nei viena grupės įmonė neįgytų dominuojančios padėties. Komisija vis dėlto privalo turėti įgaliojimus įsikišti, jeigu konkrečiais atvejais tokių susitarimų padariniai būtų nesuderinami su reikalavimais, pagal kuriuos konkurenciją ribojantį susitarimą būtų galima laikyti teisėtu, ir turėtų paskelbti, kad buvo piktnaudžiaujama išimtimi. Tas faktas, kad įmonių grupės bendrosios vežimo galimybės viršija nustatytą maksimalią ribą arba kad ji dėl grupei priklausančių atskirų įmonių vežimo galimybių negali pretenduoti į visuotinę išimtį, vis dėlto savaime netrukdo tokiai įmonių grupei sudaryti teisėto susitarimo, priimti teisėto sprendimo arba imtis suderintų veiksmų, jei ji atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

(9)

Visų pirma pačios įmonės turi nuspręsti, ar jų susitarimų, sprendimų arba suderintų veiksmų svarbiausi padariniai bus konkurencijos apribojimas, ar priimtina tokį apribojimą pateisinanti ekonominė nauda, ir savo atsakomybe atitinkamai nuspręsti, ar tokie susitarimai, sprendimai arba suderinti veiksmai yra neteisėti arba teisėti.

(10)

Dėl to įmonėms turėtų būti leista susitarimus sudaryti arba jų laikytis šių sutarčių nepaskelbiant. Dėl to kyla pavojus, kad tokius susitarimus bus galima paskelbti neturinčiais grįžtamosios galios, jeigu jie būtų nagrinėjami gavus skundą arba Komisijos iniciatyva, tačiau tai neužkirs kelio tuos susitarimus nagrinėjant vėliau, juos atgaline data paskelbti teisėtais,

a)

standartizuojant įrenginius, transporto reikmenis, transporto priemones arba stacionarius įrenginius;

b)

keičiantis ar sujungiant darbuotojus, įrenginiais, automobiliais arba stacionariais įrenginiais arba bendrai juos naudojant, kai teikiamos transporto paslaugos;

c)

organizuojant ir vykdant nuoseklias, viena kitą papildančias, pakeičiančias ar kombinuotas transporto operacijas ir nustatant bei taikant tokioms operacijoms taikomus tarifus ir sąlygas, įskaitant specialius konkurencinius tarifus;

d)

naudojant tuos maršrutus, kurie paslaugų teikimo požiūriu yra racionaliausi, kai vykstama vienos rūšies transportu;

e)

suderinant jungtinių maršrutų transporto tvarkaraščius, skirtus sujungti pagrindinius ir šalutinius maršrutus;

f)

grupuojant pavienes krovinių siuntas;

g)

įtvirtinant vienodas tarifų struktūros taisykles ir jų taikymo sąlygas, jei šiomis taisyklėmis nėra nustatomi transporto tarifai ir sąlygos.

a)

įkurti ir valdyti kelių arba vidaus vandenų transporto įmonių grupes tam, kad jos užsiimtų transporto verslu;

b)

bendrai finansuoti arba įsigyti transporto įrenginius arba reikmenis, jeigu šios operacijos yra tiesiogiai susijusios su transporto paslaugų teikimu ir yra būtinos bendrai valdant pirmiau minėtas įmonių grupes;

i)

kelių transporto atveju – 10 000 metrinių tonų;

ii)

vidaus vandenų kelių transporto atveju – 500 000 metrinių tonų.

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/6

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/8

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema.

(2)

Kiekis, dėl kurio per penkias pirmąsias darbo dienas pradedant nuo 2009 m. vasario 15 d. tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija, ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją.

(3)

Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2009 m. vasario pabaigos Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti,

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/10

(1)

Remdamasi kompetentingų valdžios institucijų pateikta informacija Komisija nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu buvo išduotos importo licencijos įvežti 221 765 tonų lukštentų ryžių (KN kodas 1006 20), išskyrus Basmati ryžius. Todėl lukštentiems ryžiams, kurių KN kodas 1006 20, išskyrus Basmati ryžius, taikomas importo muitas turi būti pakeistas.

(2)

Naujas taikytinas importo muitas turi būti įvestas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo minėto laikotarpio pabaigos. Todėl reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų nedelsiant,

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/11

(1)

Remdamasi kompetentingų valdžios institucijų pateikta informacija Komisija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. buvo išduotos importo licencijos 160 203 tonų kiekiui iš dalies nulukštentų ryžių ar visiškai nulukštentų ryžių (KN kodas 1006 30). Todėl iš dalies nulukštentų ryžių arba visiškai nulukštentų ryžių, kurių KN kodas 1006 30, importo muitas turėtų būti pakeistas.

(2)

Naujas taikytinas importo muitas turi būti įvestas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo minėto laikotarpio pabaigos, todėl reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų nedelsiant,

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/12

(1)

Importo licencijų paraiškose, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktose nuo 23 d. iki 2009 m. vasario 27 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 ir (arba) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 508/2006 dėl rafinavimo įmonėms skirto žaliavinio cukranendrių cukraus importo į Bulgariją ir Rumuniją 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tarifinių kvotų atidarymo (3), pagal 09.4351 (liepos–rugsėjo 2009) eilės numerį nurodomas kiekis yra lygus arba didesnis nei skirtas kiekis.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad nustatyta riba pasiekta,

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/17

(1)

Bendrųjų konsulinių instrukcijų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms (2) 2 priedo A sąrašas – tai sąrašas valstybių, kurių piliečiams vienoje ar daugiau Šengeno valstybių nėra taikomas vizos reikalavimas, kai jie yra diplomatinių, pareiginių ir tarnybinių pasų turėtojai, bet kuriems šis reikalavimas taikomas, jei jie yra paprastų pasų turėtojai.

(2)

Austrija pageidauja vizos reikalavimų netaikyti Indonezijos diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams. Todėl Bendrosios konsulinės instrukcijos turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(3)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šio sprendimo pagrindą sudaro Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Danija remdamasi minėto protokolo 5 straipsniu per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priims šį sprendimą, nusprendžia, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(4)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (4) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(5)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis  (5) nuostatas nedalyvauja, plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(6)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis  (6) nuostatas nedalyvauja, plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(7)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu.

(8)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, šią nuostatą skaitant kartu su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (9) 3 straipsniu.

(9)

Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(10)

Šis sprendimas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

5.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 61/19