I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2009 2 21

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 149/2009

2009 m. vasario 20 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 214/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 10 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas viešasis intervencinis nugriebto pieno miltelių pirkimas.

(2)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 214/2001 (2) numatytos išsamios nugriebto pieno miltelių viešojo intervencinio pirkimo taisyklės.

(3)	Atsižvelgiant į naują tvarką ir įgytą patirtį, reikėtų iš dalies keisti ir, jei būtina, supaprastinti išsamias taisykles, kuriomis reglamentuojamas intervencinis pirkimas nugriebto pieno miltelių rinkoje.

(4)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 10 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytas naujas nugriebto pieno miltelių baltymų kiekio standartas – 34 % neriebalinės sausosios medžiagos masės, todėl reikalavimus atitinkančio produkto apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 1 dalies d punkte kartu su 18 straipsnio 2 dalies e punktu viešasis intervencinis nugriebto pieno miltelių pirkimas fiksuota kaina nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ribojamas iki 109 000 tonų.

(6)

Siekiant laikytis nustatytos 109 000 tonų ribos, tikslinga numatyti svarstymo laikotarpį, per kurį, prieš priimant sprendimus dėl pasiūlymų, būtų galima imtis specialiųjų priemonių, taikomų, visų pirma, pasiūlymams, dėl kurių sprendimas dar nepriimtas. Šios priemonės gali būti intervencinio pirkimo nutraukimas, paskirstymo procentinės dalies taikymas ir pasiūlymų, dėl kurių sprendimas dar nepriimtas, atmetimas. Tam reikia imtis skubių veiksmų ir Komisija turėtų sugebėti nedelsdama imtis visų reikiamų priemonių. Atsižvelgiant į valstybines šventes 2009 m. balandžio mėn., turėtų būti taikoma išlyga dėl pasiūlymų pateikimo datų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos 109 000 tonų supirkimo fiksuota kaina ribos.

(7)	Reikalaujamu užstato dydžiu užtikrinama, kad pateikti pasiūlymai nebūtų atsiimami, todėl visoms pagal šį reglamentą pateikiamoms paraiškoms taikomas 5 EUR už 100 kg užstatas.

(8)	Nugriebto pieno miltelių laikymas privačiuose sandėliuose buvo panaikintas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1152/2007 (3), todėl nuorodos į šią programą turėtų būti panaikintos.

(9)	Reikia vengti, kad sandėliuose neliktų produkto kiekių likučių, todėl kiekiai iki 5 000 kg turėtų būti siūlomi konkurso laimėtojams.

(10)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 214/2001.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 214/2001 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios intervencinio pirkimo nugriebto pieno miltelių rinkoje taisyklės, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (*1) 10 straipsnio 1 dalies f punkte, susijusios su:

a)	supirkimu fiksuota kaina, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 1 dalies d punkte kartu su 18 straipsnio 1 dalies c punktu;

b)	supirkimu pagal nuolatinį kvietimą dalyvauti konkurse, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 3 dalyje;

c)	nugriebto pieno miltelių pardavimu iš viešųjų sandėlių nuolatinio konkurso tvarka.

(*1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.“ "

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis iš dalies keičiama taip: „1. Intervencinės agentūros superka tiktai tokius nugriebto pieno miltelius, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 10 straipsnio 1 dalies f punktą ir šio straipsnio 2–7 dalis ir kurie siūlomi intervenciniam pirkimui nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos institucijos tikrina nugriebto pieno miltelių kokybę, naudodamosi šio reglamento I priede nurodytais analizės metodais, remdamosi mėginiais, paimtais pagal šio reglamento III priede nustatytas taisykles. Patikrinimais turi būti patvirtinama, kad, išskyrus leistinas žaliavas, naudojamas baltymų kiekiui sureguliuoti, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2001/114/EB (*2) I priedo 4 dalies b punkte, nugriebto pieno milteliuose nėra kitų produktų, ypač pasukų ar išrūgų, kaip apibrėžta šio reglamento I priede.

Baltymų kiekis, jei reikia, sureguliuojamas skysto produkto etape.

Tačiau, Komisijai sutikus, valstybės narės gali sukurti jų pačių prižiūrimą tam tikrų kokybės reikalavimų ir tam tikrų patvirtintų įmonių tikrinimo sistemą.

(*2) OL L 15, 2002 1 17, p. 19.“ "

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Sertifikate pateikiama 2 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktuose nurodyta informacija ir patvirtinimas, kad nugriebto pieno milteliai pagaminti iš nugriebto patvirtintoje Bendrijos įmonėje, o baltymų kiekis, jei reikia, sureguliuotas skysto produkto etape, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 10 straipsnio 1 dalies f punkte.“

4)	2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „2 skirsnis Supirkimo fiksuota kaina tvarka“

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	Antra pastraipa išbraukiama.

ii)

Įtraukiama nauja pastraipa:

„Laikoma, kad pasiūlymus, pateiktus šeštadienį, sekmadienį arba valstybinės šventės dieną, intervencinė agentūra gavo pirmą darbo dieną po paraiškų pateikimo dienos.

Laikoma, kad pasiūlymus, pateiktus 2009 m. balandžio 6–13 d. laikotarpiu, intervencinė agentūra gavo 2009 m. balandžio 14 d.“;

3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	ne vėliau kaip pasiūlymo gavimo dieną pateikiamas įrodymas, kad pardavėjas pateikė 5 EUR už 100 kg produkto užstatą toje valstybėje narėje, kurioje tas pasiūlymas pateikiamas.“;

c)	Įtraukiama nauja pastraipa: „5. Intervencinei agentūrai gavus pasiūlymus, jų atsiimti negalima.“

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Pasiūlymo įsipareigojimų vykdymas, nugriebto pieno miltelių pristatymas į intervencinės agentūros paskirtą sandėlį per šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį ir atitiktis šio reglamento 2 straipsnio reikalavimams, yra laikomi pagrindiniais reikalavimais, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 (*3) 20 straipsnyje.

(*3) OL L 205, 1985 8 3, p. 5.“ "

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Patikrinusi pasiūlymą, penktą darbo dieną nuo jo gavimo dienos intervencinė agentūra išduoda pristatymo užsakymą, jei Komisija nepriima specialių priemonių pagal 9a straipsnio 3 dalį.

Pristatymo užsakyme nurodyta data bei jo numeris ir šie duomenys:

a)	pristatytinas nugriebto pieno miltelių kiekis;

b)	galutinė pristatymo data;

c)	sandėlis, į kurį juos reikia pristatyti.

Pristatymo užsakymai neišduodami kiekiams, apie kuriuos nebuvo pranešta pagal 9a straipsnio 1 dalį.“;

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. 5 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas užstatas grąžinamas, kai tik pardavėjas per pristatymo užsakyme nurodytą laiką pristato visą tame užsakyme nurodytą nugriebto pieno miltelių kiekį ir yra patvirtinama, kad buvo įvykdyti 2 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Jei nugriebto pieno milteliai 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinka, juos atsisakoma priimti, o už atsisakytą priimti kiekį priskaičiuotas užstatas negrąžinamas.

4. Laikoma, kad nugriebto pieno miltelius intervencinė agentūra perima tą dieną, kai visas pristatymo užsakyme nurodytas nugriebto pieno miltelių kiekis pristatomas į intervencinės agentūros paskirtus sandėlius, bet ne anksčiau kaip kitą dieną po pristatymo užsakymo išdavimo.“

8)	Išbraukiama 8 straipsnio 2 dalis.

Į 2 skirsnį įterpiamas šis 9a straipsnis:

„9a straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 14 val. Briuselio laiku kiekvieną pirmadienį praneša Komisijai apie nugriebto pieno miltelių kiekius, kurie ankstesnę savaitę buvo nurodyti pardavimo pagal 5 straipsnio nuostatas pasiūlyme.

2. Pastebėjus, kad 5 straipsnyje nurodytuose pasiūlymuose nurodyti kiekiai tam tikrais metais yra beveik 80 000 tonų, Komisija informuoja valstybes nares, nuo kokios dienos jos turi pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją apie ankstesnę darbo dieną pasiūlytus nugriebto pieno miltelių kiekius kiekvieną darbo dieną iki 14 val. Briuselio laiku.

3. Siekdama laikytis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos ribos, Komisija, nedalyvaujant to paties reglamento 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nusprendžia:

a)	nutraukti intervencinį pirkimą fiksuota kaina;

b)	jeigu supirkus visą tam tikrą dieną siūlomą kiekį būtų viršytas didžiausias kiekis, nustatyti bendrą procentinę dalį, kuria sumažinami tą dieną gautuose visų pardavėjų pasiūlymuose nurodyti superkami kiekiai;

c)	prireikus atmesti pasiūlymus, kuriems nebuvo išduotas pristatymo užsakymas.

Nukrypdamas nuo šio reglamento 5 straipsnio 5 dalies, pardavėjas, kurio pasiūlytas kiekis yra priimamas pritaikius sumažinimo procentinę dalį, kaip nurodyta šios dalies b punkte, gali nuspręsti atsiimti savo pasiūlymą per 5 darbo dienas nuo reglamento, kuriuo nustatoma sumažinimo procentinė dalis, paskelbimo.“

10)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1. Intervencinė agentūra parenka tinkamą sandėlį arčiausiai tos vietos, kurioje laikomi nugriebto pieno milteliai.

Tačiau ji gali parinkti kitą sandėlį, nutolusį ne daugiau kaip 350 km, jei jį pasirinkus neatsirastų papildomų laikymo sandėlyje išlaidų.

Intervencinė agentūra gali pasirinkti tolesniu nei nurodytu atstumu esantį sandėlį, jei susidariusios išlaidos, įskaitant saugojimo ir transportavimo išlaidas, bus mažesnės. Tokiu atveju intervencinė agentūra nedelsdama informuoja Komisiją apie savo pasirinkimą.

2. Jeigu nugriebto pieno miltelius superkanti intervencinė agentūra yra ne toje valstybėje narėje, kurioje yra saugomi siūlomi nugriebto pieno milteliai, apskaičiuojant ilgiausią pirmoje dalyje nurodytą atstumą, į atstumą nuo pardavėjo sandėlio iki valstybės narės, kurioje yra perkanti intervencinė agentūra, sienos neatsižvelgiama.

3. Viršijus ilgiausią 1 dalyje nurodytą atstumą, intervencinės agentūros papildomos transportavimo išlaidos yra 0,05 EUR už toną ir kilometrą.“

11)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Jeigu Komisija nusprendžia, kad nugriebto pieno miltelius reikia supirkti paskelbus nuolatinį kvietimą dalyvauti atvirame konkurse, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/18 13 straipsnio 3 dalies kartu su 18 straipsnio 2 dalies e punktu ir vadovaujantis 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, taikomi šio reglamento 2, 3, 4, 10, 11 ir 12 straipsniai, jei šiame skirsnyje nenurodyta kitaip.“

12)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pasiūlymų pateikimo kiekvienam atskiram konkursui terminas baigiasi trečią mėnesio trečiadienį 11 val. Briuselio laiku, išskyrus ketvirtą rugpjūčio antradienį. Jei antradienis yra valstybinė šventė, šis terminas atkeliamas į ankstesnės darbo dienos 11 val. Briuselio laiku.“

13)

15 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	jose minimi nugriebto pieno milteliai pagaminti per 31 dieną arba, kur taikytina, prieš keturias savaites iki paraiškų konkursui pateikimo termino pabaigos, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 dalyje.“;

d punktas pakeičiamas taip:

„d)	pateikiami įrodymai, kad konkurso dalyvis už kvietimą dalyvauti konkrečiame konkurse pateikė 5 EUR už 100 kg užstatą valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas pasiūlymas, prieš pasibaigiant galutiniam pasiūlymų pateikimo terminui.“

14)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Pasiūlymo įsipareigojimų vykdymas, nugriebto pieno miltelių pristatymas į intervencinės agentūros paskirtą sandėlį per šio reglamento 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį ir atitiktis šio reglamento 2 straipsnio reikalavimams, yra laikomi pagrindiniais reikalavimais, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje.“

15)	17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija, atsižvelgdama į gautus kiekvieno konkurso pasiūlymus, nustato didžiausią supirkimo kainą.“

16)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Intervencinė agentūra nedelsdama laimėjusiems konkurso dalyviams išduoda pristatymo užsakymą, kuriame nurodyta data ir numeris, taip pat:

a)	pristatytinas kiekis;

b)	galutinė nugriebto pieno miltelių pristatymo data;

c)	sandėlis, į kurį juos reikia pristatyti.

Pristatymo užsakymai negali būti išduodami kiekiams, apie kuriuos nebuvo pranešta pagal 17 straipsnio 1 dalį.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. 15 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas užstatas grąžinamas, kai tik pardavėjas per pristatymo užsakyme nurodytą laiką pristato visą tame užsakyme nurodytą nugriebto pieno miltelių kiekį ir yra patvirtinama, kad buvo įvykdyti 2 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Jei nugriebto pieno milteliai 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinka, juos atsisakoma priimti, o už atsisakytą priimti kiekį priskaičiuotas užstatas negrąžinamas.“

17)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Intervencinė agentūra konkursą laimėjusiam dalyviui sumoka jo pasiūlyme nurodytą kainą, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalies c punkte, tarp 120-tos ir 140-tos dienos nuo nugriebto pieno miltelių perėmimo dienos, jeigu jie atitinka 2 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalis ir 15 straipsnio 3 dalies a punktą.“;

b)	2 dalis išbraukiama.

18)

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Paraiškų pateikimo kiekvienam atskiram konkurso etapui terminas baigiasi kiekvieno mėnesio trečią antradienį 11 val. Briuselio laiku. Tačiau rugpjūčio mėn. tai bus to mėnesio ketvirto antradienio 11 val. Briuselio laiku, o gruodžio mėn. – to mėnesio antro antradienio 11 val. Briuselio laiku. Jei antradienis yra valstybinė šventė, šis terminas atkeliamas į ankstesnės darbo dienos 11 val. Briuselio laiku.“

19)

24c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kai priėmus visus konkurso laimėtojų pasiūlymus, saugykloje likęs nugriebtų pieno miltelių kiekis yra mažesnis nei 5 000 kg, intervencijos agentūra pasiūlo šį likusį kiekį konkurso laimėtojams, pradedant tuo, kuris pasiūlė aukščiausią kainą. Konkurso laimėtojui siūloma galimybė nusipirkti likusį kiekį už tokią pat kainą, kuri buvo nurodyta su juo sudarytoje sutartyje.“;

b)	Įterpiama ši dalis: „7. Ne vėliau kaip trečią darbo dieną po 24a straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo savaitės valstybės narės Komisijai praneša kiekvieno 24a straipsnio 1 dalyje nurodytą kodinį numerį turinčio konkurso dalyvio pavardę (pavadinimą) ir adresą.“

20)	24e straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Jeigu konkurso laimėtojas neįvykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, išskyrus force majeure atvejus, 23 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas užstatas jam negrąžinamas, o atitinkamo nugriebto pieno miltelių kiekio pardavimas atšaukiamas.“

21)	III skyrius išbraukiamas.

22)	IV skyrius išbraukiamas.

23)	I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 37, 2001 2 7, p. 100.

(3) OL L 258, 2007 10 4, p. 3.

PRIEDAS

„I PRIEDAS

SUDĖTIES REIKALAVIMAI, KOKYBĖS CHARAKTERISTIKOS IR ANALITINIAI METODAI

Rodikliai	Sudėtis ir kokybės charakteristikos	Pamatinis metodas
Baltymų kiekis	Mažiausiai 34,0 % sausosios neriebalinės medžiagos	(1)
Riebalų kiekis	Daugiausiai 1,00 %	(1)
Drėgmės kiekis	Daugiausiai 3,5 %	(1)
Titruojamas rūgštingumas 1 ml dešimtosios normos natrio chlorido tirpalo	Daugiausiai 19,5 ml	(1)
Laktato kiekis	Daugiausiai 150 mg/100 g	(1)
Maisto priedai	Nėra	(1)
Fosfatazės testas	Neigiamas, t. y. ne daugiau kaip 350 mU fosfatazinio aktyvumo viename litre regeneruoto pieno	(1)
Tirpumo indeksas	Daugiausiai 0,5 ml (24 °C)	(1)
Suskrudusių dalelių indeksas	Daugiausiai 15,0 mg, t. y. mažiausiai B diskas	(1)
Mikroorganizmų kiekis	Daugiausiai 40 000 grame	(1)
Koliformų aptikimas	Neigiamas 0,1 g	(1)
Pasukų aptikimas (2)	Neigiamas (3)	(1)
Šliužo fermento išrūgų aptikimas (4)	Nėra	(1)
Rūgščių išrūgų aptikimas (4)	Nėra	Kompetentingos institucijos patvirtintas metodas
Skonis ir kvapas	Be priemaišų	(1)
Išvaizda	Balta ar šiek tiek gelsva spalva, be priemaišų ar spalvotųjų dalelių	(1)
Inhibitorinės medžiagos	Neigiamas (5)	(1)

(1) Pamatiniai taikytini metodai yra Komisijos reglamente (EB) Nr. 273/2008 (OL L 88, 2008 3 29, p. 1) nustatyti metodai.

(2) „Pasukos“ yra sviesto gamybos šalutinis produktas, gaunamas sumušus grietinę ir atskyrus grynus riebalus.

(3) Pasukų nebuvimą galima nustatyti mažiausiai kartą per savaitę be išankstinio perspėjimo vietoje tikrinant gamybos planą arba atliekant laboratorinę galutinio produkto analizę, kurios didžiausias rezultatas gali būti 69,31 mg PEDP 100 g.

(4) „Išrūgos“ yra sūrio arba kazeino gamybos šalutinis produktas, gaunamas veikiant rūgštims, šliužo fermentui ir (arba) vykstant cheminiams fizikiniams procesams.

(5) Nugriebto pieno milteliams gaminti naudojamas žalias pienas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnyje nustatytus reikalavimus.“

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2009 2 21

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/21

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 27 d.

dėl Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo

(2009/149/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 80 straipsnio 2 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl kai kurių galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas su Armėnijos Respublika dėl susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų, laikydamasi mechanizmų ir nurodymų, numatytų Tarybos sprendimo, leidžiančio Komisijai pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija, priede.

(3)	Susitarimas, dėl kurio Komisija vedė derybas, turėtų būti pasirašytas su sąlyga, kad jis gali būti sudarytas vėliau,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų (toliau – Susitarimas) pasirašymas yra patvirtinamas Bendrijos vardu su sąlyga, kad dėl minėto Susitarimo sudarymo bus priimtas Tarybos sprendimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), kuriam (-iems) suteikiami įgaliojimai Bendrijos vardu pasirašyti Susitarimą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas pateikti Susitarimo 9 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. CHATEL

Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos

SUSITARIMAS

dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų

EUROPOS BENDRIJA,

ARMĖNIJOS RESPUBLIKA,

(toliau – Šalys)

PAŽYMĖDAMOS, kad dvišaliuose Europos bendrijos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos oro susisiekimo paslaugų susitarimuose yra nuostatų, prieštaraujančių Europos bendrijos teisei,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija keletu aspektų, kurie gali būti įtraukti į dvišalius Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių oro susisiekimo paslaugų susitarimus, turi išimtinę kompetenciją,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal Europos bendrijos teisę valstybėje narėje įsisteigę Bendrijos oro vežėjai turi teisę be diskriminacijos skraidinti oro susisiekimo tarp Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių maršrutais,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimus, kuriuose yra nustatyta galimybė šių trečiųjų šalių piliečiams įsigyti pagal Europos bendrijos teisę išduotas licencijas turinčių oro vežėjų nuosavybės dalį,

PRIPAŽINDAMOS, kad tam tikros dvišalių Europos bendrijos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos oro susisiekimo paslaugų susitarimų nuostatos, prieštaraujančios Europos bendrijos teisei, turi būti visiškai su ja suderintos tam, kad būtų sukurtas tvirtas teisinis pagrindas oro susisiekimo paslaugoms tarp Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos ir užtikrintas tokių oro susisiekimo paslaugų tęstinumas,

PAŽYMĖDAMOS, kad oro vežėjams pagal Europos bendrijos teisę iš esmės draudžiama sudaryti susitarimus, kurie darytų poveikį Europos bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai, kuriuos sudarant būtų siekiama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškraipyti arba kurie užkirstų kelią konkurencijai, ją apribotų ar iškraipytų,

PRIPAŽINDAMOS, kad dvišalių Europos bendrijos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos sudarytų oro susisiekimo paslaugų susitarimų nuostatos, kuriomis: arba i) reikalaujama ar kurios padeda sudaryti bendrovių susitarimus, priimti bendrovių asociacijų sprendimus arba imtis suderintų veiksmų, kurie užkerta kelią atitinkamais maršrutais skrydžius vykdančių oro vežėjų konkurencijai, ją iškraipo arba riboja; arba ii) stiprinamas tokio susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų poveikis; arba iii) atitinkamais maršrutais skrydžius vykdantys oro vežėjai ar kiti privatūs ūkinės veiklos subjektai įgaliojami imtis priemonių, užkertančių kelią oro vežėjų konkurencijai, ją iškraipančių ar ribojančių, galėtų trukdyti veiksmingai taikyti bendrovėms privalomas konkurencijos taisykles,

PAŽYMĖDAMOS, kad šio susitarimo tikslas nėra nei didinti oro eismo tarp Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos intensyvumo, nei daryti poveikio Bendrijos oro vežėjų ir Armėnijos Respublikos oro vežėjų veiklos pusiausvyrai, nei daryti esamų oro susisiekimo paslaugų susitarimų nuostatų dėl skrydžių teisių dalinių pakeitimų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šiame susitarime „valstybės narės“ yra Europos bendrijos valstybės narės.

2. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, piliečius, yra suprantama kaip nuoroda į Europos bendrijos valstybių narių piliečius.

3. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, oro vežėjus ar oro linijų bendroves suprantama kaip nuoroda į tos valstybės narės paskirtus oro vežėjus ar oro linijų bendroves.

2 straipsnis

Valstybės narės vykdomas paskyrimas

1. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos pakeičia atitinkamas II priedo a ir b punktuose išvardytas nuostatas dėl atitinkamos valstybės narės vykdomo oro vežėjo paskyrimo, dėl jo įgaliojimų ir leidimų, kuriuos suteikė Armėnijos Respublika, ir atitinkamai dėl atsisakymo išduoti oro vežėjui įgaliojimus ir leidimus, dėl įgaliojimų ar leidimų atšaukimo, laikino galiojimo sustabdymo ar apribojimo.

2. Gavusi valstybės narės paskyrimą, Armėnijos Respublika kiek įmanoma greičiau suteikia atitinkamus įgaliojimus ir leidimus, jeigu:

i)	oro vežėjas pagal Europos bendrijos steigimo sutartį yra įsisteigęs paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje ir pagal Europos bendrijos teisę turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti;

ii)	už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė užtikrina veiksmingą teisės aktais nustatytą oro vežėjo kontrolę, o paskyrime yra aiškiai nurodoma atitinkama aviacijos institucija;

iii)	oro vežėją tiesiogiai ar jo kontrolinį akcijų paketą valdo ir jį veiksmingai kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) tokių kitų valstybių piliečiai.

3. Armėnijos Respublika gali neišduoti valstybės narės paskirtajam oro vežėjui įgaliojimų ar leidimų arba gali juos atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti, jeigu:

i)	oro vežėjas pagal Europos bendrijos steigimo sutartį nėra įsisteigęs paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje arba pagal Europos bendrijos teisę neturi galiojančios licencijos oro susisiekimui vykdyti;

ii)	už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė iš tikrųjų neužtikrina veiksmingos teisės aktais nustatytos oro vežėjo nuolatinės kontrolės arba paskyrime nėra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija;

iii)	oro vežėjo tiesiogiai ar jo kontrolinio akcijų paketo nevaldo arba jo veiksmingai nekontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) tokių kitų valstybių piliečiai.

Naudodamasi šioje dalyje nustatyta savo teise, Armėnijos Respublika nediskriminuoja Bendrijos oro vežėjų dėl jų nacionalinės priklausomybės.

3 straipsnis

Sauga

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis papildomos atitinkamos II priedo c punkte išvardytų straipsnių nuostatos.

2. Jeigu valstybė narė paskiria oro vežėją, kurio teisės aktais nustatytą kontrolę atlieka kita valstybė narė, Armėnijos Respublikos teisės pagal saugą reglamentuojančias oro vežėją paskyrusios valstybės narės ir Armėnijos Respublikos susitarimo nuostatas taip pat yra taikomos tai valstybei narei priimant, įgyvendinant ir prižiūrint saugos standartus ir suteikiant tam oro vežėjui įgaliojimus oro susisiekimui vykdyti.

4 straipsnis

Aviacinių degalų apmokestinimas

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis papildomos atitinkamos II priedo d punkte išvardytų straipsnių nuostatos.

2. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, jokia II priedo d dalyje išvardytų susitarimų nuostata nedraudžia valstybei narei nediskriminaciniais pagrindais nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus ar įmokas už degalus, tiekiamus jos teritorijoje į paskirtojo Armėnijos Respublikos oro vežėjo orlaivį, kai toks oro vežėjas vykdo skrydžius iš valstybės narės teritorijos vienos vietovės į kitą tos pačios arba kitos valstybės narės teritorijos vietovę.

5 straipsnis

Vežimo Europos bendrijoje tarifai

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis papildomos atitinkamos 2 priedo e punkte išvardytų straipsnių nuostatos.

2. Pagal I priede nurodytą susitarimą, kuriame yra II priedo e punkte išvardyta nuostata, Armėnijos Respublikos paskirtasis (-ieji) oro vežėjas (-ai) tarifus vežimui tiktai Europos bendrijoje taiko pagal Europos bendrijos teisę.

6 straipsnis

Konkurencijos taisyklių atitikimas

1. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, jokia I priede išvardytų susitarimų nuostata:

i)	nereikalauja ir neskatina oro susisiekimo bendrovių susitarimų, bendrovių asociacijų sprendimų ar kitų suderintų veiksmų, užkertančių kelią konkurencijai ar ją iškreipiančių, priėmimo;

ii)	nestiprina tokių susitarimų, sprendimų ar suderintų veiksmų poveikio;

iii)	nesuteikia teisės privatiems ūkinės veiklos vykdytojams imtis priemonių, kurios užkerta kelią konkurencijai, ją iškreipia arba apriboja.

2. I priede išvardytų susitarimų nuostatos, kurios yra nesuderinamos su šio straipsnio 1 dalimi, yra netaikomos.

7 straipsnis

Susitarimo priedai

Šio susitarimo priedai yra neatskiriama Susitarimo dalis.

8 straipsnis

Peržiūra ar keitimas

Abipusiu susitarimu šalys gali bet kada peržiūrėti ar iš dalies pakeisti šį susitarimą. Tokie daliniai pakeitimai daromi atskirais protokolais, kurie, jiems įsigaliojus pagal šio susitarimo 9 straipsnio nuostatas, sudaro neatskiriamą šio susitarimo dalį.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šalys praneša viena kitai raštu, kad jų atitinkamos vidaus procedūros, reikalingos šiam susitarimui įsigalioti, yra užbaigtos. Šis susitarimas įsigalioja paskutinio pranešimo gavimo dieną.

2. Valstybių narių ir Armėnijos Respublikos susitarimai ir kitos priemonės, kurie šio susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra taikomi, yra įtraukti į I priedą. Šis susitarimas taikomas visiems tokiems susitarimams ir kitoms priemonėms, kai jie įsigalios.

10 straipsnis

Nutraukimas

1. Jeigu I priede nurodytas susitarimas nutraukiamas, kartu netenka galios visos šio susitarimo nuostatos, susijusios su I priede išvardytais susitarimais.

2. Jeigu nutraukiami visi I priede išvardyti susitarimai, kartu netenka galios šis susitarimas.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį susitarimą.

Priimta du tūkstančiai aštuntų metų gruodžio devintą dieną Briuselyje dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir armėnų kalbomis.

За Европейската Общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapen

За Република Армения

Por la República de Armenia

Za Arménskou republiku

For Republikken Armenien

Für die Republik Armenien

Armeenia Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία της Αρμενίας

For the Republic of Armenia

Pour la République d'Arménie

Per la Repubblica d'Armenia

Armēnijas Republikas vārdā

Armenijos Respublikos vardu

Az Örmény Köztársaság részéről

Għar-Repubblika ta' l-Armenja

Voor de Republiek Armenië

W imieniu Republiki Armenii

Pela República da Arménia

Pentru Republica Armenia

Za Arménsku republiku

Za Republiko Armenijo

Armenian tasavallan puolesta

För Republiken Armenien

I PRIEDAS

Šio susitarimo 1 straipsnyje nurodytų susitarimų sąrašas

Armėnijos Respublikos ir Europos bendrijos valstybių narių oro susisiekimo paslaugų susitarimai:

—	Austrijos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, parafuotas Vienoje 1993 m. rugpjūčio 25 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Austrijos susitarimas“,

—	Belgijos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Briuselyje 2001 m. birželio 7 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Belgijos susitarimas“,

—	Bulgarijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Sofijoje 1995 m. balandžio 10 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Bulgarijos susitarimas“,

—	Kipro Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Jerevane 1998 m. rugsėjo 11 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Kipro susitarimas“,

—	Čekijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro transporto susitarimas, parafuotas Prahoje 2002 m. vasario 8 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimas“,

—	Danijos Karalystės Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Stokholme 2000 m. spalio 25 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Danijos susitarimas“,

—	Estijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Taline 2000 m. kovo 17 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Estijos susitarimas“,

—	Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, parafuotas Paryžiuje 2002 m. vasario 12 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Prancūzijos susitarimas“,

—	Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro transporto susitarimas, pasirašytas Bonoje 1998 m. gegužės 4 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Vokietijos susitarimas“,

—	Graikijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Atėnuose 1994 m. gruodžio 16 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Graikijos susitarimas“,

—	Italijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Jerevane 2002 m. liepos 18 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Italijos susitarimas“,

—	Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, parafuotas Liuksemburge 2000 m. lapkričio 21 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimas“,

—	Nyderlandų Karalystės Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Jerevane 1999 m. lapkričio 26 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Nyderlandų susitarimas“,

—	Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl civilinio oro transporto, pasirašytas Varšuvoje 1998 m. sausio 27 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Lenkijos susitarimas“,

—	Rumunijos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Jerevane 1996 m. kovo 25 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Rumunijos susitarimas“,

—	Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Stokholme 2000 m. spalio 25 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Švedijos susitarimas“,

—	Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės oro susisiekimo paslaugų susitarimas, pasirašytas Londone 1994 m. vasario 9 d., toliau II priede – „Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimas“,

su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. birželio 19 d. Jerevane sudarytu susitarimo memorandumu.

II PRIEDAS

I priede išvardytuose ir šio susitarimo 2–5 straipsniuose minimuose susitarimuose išvardytų straipsnių sąrašas

Valstybės narės vykdomas paskyrimas:

—	Armėnijos ir Austrijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Belgijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Bulgarijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Kipro susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Danijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Estijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Prancūzijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Vokietijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Graikijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Italijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Nyderlandų susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Lenkijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Rumunijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Švedijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 4 straipsnis.

Atsisakymas išduoti įgaliojimus ar leidimus, jų atšaukimas, laikinas galiojimo sustabdymas ar apribojimas:

—	Armėnijos ir Austrijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Belgijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Armėnijos ir Bulgarijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Kipro susitarimo 5 straipsnis,

—	Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Danijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Estijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Prancūzijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Vokietijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Graikijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Italijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Nyderlandų susitarimo 5 straipsnis,

—	Armėnijos ir Lenkijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Rumunijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Švedijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 5 straipsnis.

Sauga:

—	Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 8 straipsnis,

—	Armėnijos ir Danijos susitarimo 14 straipsnis,

—	Armėnijos ir Estijos susitarimo 12 straipsnis,

—	Armėnijos ir Prancūzijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Armėnijos ir Vokietijos susitarimo 12 straipsnis,

—	Armėnijos ir Italijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Švedijos susitarimo 14 straipsnis,

—	Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 9a straipsnis.

Aviacinių degalų apmokestinimas:

—	Armėnijos ir Austrijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Armėnijos ir Belgijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Bulgarijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Armėnijos ir Kipro susitarimo 7 straipsnis,

—	Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 9 straipsnis,

—	Armėnijos ir Danijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Estijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Prancūzijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Vokietijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Graikijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Armėnijos ir Italijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimo 8 straipsnis,

—	Armėnijos ir Nyderlandų susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Lenkijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Rumunijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Armėnijos ir Švedijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 8 straipsnis.

Vežimo Europos bendrijoje tarifai:

—	Armėnijos ir Austrijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Armėnijos ir Belgijos susitarimo 13 straipsnis,

—	Armėnijos ir Bulgarijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Armėnijos ir Kipro susitarimo 14 straipsnis,

—	Armėnijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 13 straipsnis,

—	Armėnijos ir Danijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Estijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Prancūzijos susitarimo 14 straipsnis,

—	Armėnijos ir Vokietijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Graikijos susitarimo 12 straipsnis,

—	Armėnijos ir Italijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Armėnijos ir Liuksemburgo susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Nyderlandų susitarimo 6 straipsnis,

—	Armėnijos ir Lenkijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Rumunijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Armėnijos ir Švedijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Armėnijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 7 straipsnis.

III PRIEDAS

Šio susitarimo 2 straipsnyje nurodytų kitų valstybių sąrašas

a)	Islandijos Respublika (pagal Europos ekonominės erdvės sutartį);

b)	Lichtenšteino Kunigaikštystė (pagal Europos ekonominės erdvės sutartį);

c)	Norvegijos Karalystė (pagal Europos ekonominės erdvės sutartį);

d)	Šveicarijos Konfederacija (pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto).

2009 2 21

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/30

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 25 d.

dėl valstybės pagalbos C 54/03 (ex N 194/02), kurią Vokietijos Federacinė Respublika ketina teikti taikydama kompensavimo priemonę, susijusią su rinkliavos už sunkiasvores krovinines transporto priemones sistemos nustatymu Vokietijos greitkeliuose

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 89)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/150/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 88 straipsnio taikymo taisykles (1),

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pagal pirmiau nurodytas nuostatas (2) pateikti savo pastabas ir atsižvelgusi į jų pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2002 m. kovo 6 d. raštu, kurį Komisija (Energetikos ir transporto generalinis direktoratas) gavo 2002 m. kovo 12 d. (A(02)54606), ir 2002 m. kovo 7 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2002 m. kovo 7 d. (A(02)54445), Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė susisiekimo, statybos ir būsto ministerija pranešė Komisijai, kad federalinė Vyriausybė ketina įvesti rinkliavos kompensavimo sistemą ir kartu nustatyti pagal nuvažiuotą atstumą skaičiuojamą mokestį už sunkiasvorių krovininių transporto priemonių važiavimą greitkeliais. 2002 m. kovo 21 d. raštu (D(02)1080) Komisijos Generalinis sekretoriatas patvirtino gavęs Vokietijos raštą ir užregistravo pranešimą apie įstatymo projektą Nr. N 194/02.

(2)	2003 m. liepos 23 d. raštu Nr. C 54/03 Komisija pranešė Vokietijos Federacinei Respublikai nusprendusi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos.

(3)	Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(4)	Vokietijos valdžios institucijos atsakė į Komisijos iškeltus klausimus, 2003 m. rugpjūčio 22 d. pateikdamos du pranešimus, kurie buvo užregistruoti 2003 m. rugsėjo 1 d. (A(03)/28354).

(5)	Be to, Komisija gavo 12 suinteresuotųjų šalių pastabų. Ji perdavė jas Vokietijos Federacinei Respublikai, kuriai buvo suteikta galimybė jas pakomentuoti; jos pastabos buvo pateiktos 2003 m. lapkričio 7 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2003 m. lapkričio 13 d. (A(03)34681).

(6)

Komisija iš Vokietijos valdžios institucijų gavo papildomos informacijos, kuri buvo perduota 2003 m. spalio 23 d. ir užregistruota 2003 m. spalio 27 d. (A(03)33102), 2003 m. gruodžio 23 d. ir užregistruota 2003 m. gruodžio 26 d. (A(03)38579), 2004 m. liepos 1 d. ir užregistruota 2004 m. liepos 6 d. (A(04)24123), 2004 m. gruodžio 2 d. ir užregistruota tą pačią dieną, 2005 m. sausio 25 d. ir užregistruota 2005 m. sausio 28 d., 2005 m. liepos 14 d. ir užregistruota 2005 m. liepos 28 d. (A(05)19151) ir 2005 m. lapkričio 11 d. ir užregistruota 2005 m. lapkričio 14 d. (A(05)32154).

2. IŠSAMUS PAGALBOS APRAŠYMAS

2.1. Rinkliavos kompensavimo sistema

(7)

2005 m. sausio 1 d. Vokietijos valdžios institucijos įvedė sunkiasvorių krovininių transporto priemonių važiavimo greitkeliais rinkliavą, kuri skaičiuojama pagal nuvažiuotą atstumą ir kurios nustatytas vidutinis dydis sudarė 12,4 cento už nuvažiuotą kilometrą. Jos pranešė Komisijai apie ketinimą artimiausiu metu rinkliavą padidinti iki 15 centų už kilometrą ir kartu įvesti rinkliavos kompensavimo sistemą (toliau – RKS) siekiant (iš dalies) atlyginti bendrų krovinių vežėjų automobiliais (toliau – krovinių vežėjų) mokesčių padidėjimą. Šios RKS suma – vienkartinė metinė rinkliavos kompensacija mokant ne daugiau kaip 2,6 cento už kilometrą. Tačiau rinkliavos kompensavimas priklauso nuo tam tikros akcizų už Vokietijoje įsigytus degalus sumos mokėjimo, kuris patvirtinamas pateikiant atitinkamus dokumentus. Pateikus įrodymų, kad Vokietijoje už degalus sumokėti 8,6 cento akcizai, bus grąžinta 2,6 cento už kilometrą suma.

2.2. Pagalbos priemonės tikslas

(8)

Priemonės tikslas – nustatyti rinkliavos vieno kilometro tarifą, deramai atsižvelgiant į kitus krovinių vežėjų, kuriems Vokietijos teisės teritorijoje taikoma rinkliava, eismo mokesčius. Priemonėje atsižvelgiama į tai, kad dauguma naudotojų moka mokesčius (metinį transporto priemonių mokestį, degalų mokestį) ir jau taip prisideda prie infrastruktūros išlaidų padengimo, ir siekiama iš dalies atlyginti tiems naudotojams, kurie be esamų mokesčių dabar moka dar ir rinkliavą. Nuo 2005 m. sausio 1 d. nustatyta 12,4 cento už kilometrą rinkliava. Vokietijos valdžios institucijų nuomone, rinkliavą padidinus 2,6 cento už kilometrą, kad būtų pasiektas 15 centų už kilometrą vidurkis, kaip numatyta šiuo metu, būtų visiškai padengtos atitinkamos infrastruktūros statybos, plėtros ir eksploatavimo išlaidos, kaip nustatyta Eurovinjetės Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (4), visų pirma 7 straipsnio 9 ir 10 dalyse (5). Kadangi bendri krovinių vežėjams taikomi infrastruktūros mokesčiai padidės, Vokietijos valdžios institucijos siūlo kartu nustatyti kompensavimo sistemą išlaidoms iš dalies atlyginti.

2.3. Pagalbos suma

(9)

2,6 cento už kilometrą rinkliavos kompensacija nustatyta pagal tokius apskaičiavimus, grindžiamus Vokietijos valdžios institucijų sprendimu kompensuoti 600 mln. EUR: atsižvelgiant į tai, kad bendra transporto priemonių (sveriančių ne mažiau kaip 12 tonų) rida sudaro 22,7 mlrd. km. per metus, pajamų iš rinkliavos taikant 1 cento už kilometrą rinkliavą sudaro 227 mln. EUR per metus. Darant prielaidą, kad 100 km suvartojama 30 litrų, o vieno litro degalų akcizas – 0,01 EUR, pajamų iš akcizų taikant 1 cento akcizų tarifą sudaro apie 68 mln. EUR per metus (6). Taigi pajamos taikant 1 cento už kilometrą rinkliavą atitinka pajamas, gaunamas taikant maždaug 3,3 cento už litrą akcizus (7). Taigi nusprendus atlyginti 600 mln. EUR turi būti kompensuota maždaug 2,6 cento visos rinkliavos už kilometrą (8). Šiai kompensacijai gauti reikės pateikti įrodymų, kad buvo sumokėti 8,6 cento (9) už litrą degalų akcizai.

(10)	Kadangi manoma, kad bendra pagal rinkliavos kompensavimo sistemą numatyta sumažinimo suma sudarys 600 mln. EUR per metus, tai metinės maždaug 3,4 mlrd. EUR pajamos iš rinkliavos sumažės apytikriai 17,6 %.

2.4. Trukmė

(11)	Siūlomos RKS taikymo trukmė neribota. Tačiau Vokietijos valdžios institucijos nurodė, kad jei Komisija iškeltų tokią sąlygą, jos galėtų pakeisti įstatyminį potvarkį ir įvesti ribotos trukmės sistemą.

2.5. Naudos gavėjai

(12)

RKS naudos gavėjai – visi Vokietijos greitkeliais besinaudojantys krovinių vežėjai ar sunkvežimių savininkai (neatsižvelgiant į jų pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą), kurių transporto priemonės sveria ne mažiau kaip 12 tonų. Tačiau rinkliavos kompensavimas priklauso nuo to, kad akcizai mokami Vokietijoje už įsigytus degalus.

2.6. Teisinis pagrindas

(13)

RKS pagrįsta Įstatymo dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių važiavimo greitkeliais mokesčio, skaičiuojamo pagal nuvažiuotą atstumą, nustatymo, kurį Vyriausybė priėmė 2002 m. kovo 22 d. (toliau – įstatymas) 1 straipsniu. Įstatymas buvo pasirašytas 2002 m. balandžio 5 d., o Federacijos oficialiajame leidinyje (vok. Bundesgesetzblatt) paskelbtas 2002 m. balandžio 11 d. (10).

(14)

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 3 skirsnio 2 dalį Vyriausybė įgaliojama įstatyminiu potvarkiu, kuriam turi pritarti Federacijos taryba (vok. Bundesrat), rinkliavos vieno kilometro tarifą nustatyti atsižvelgiant į transporto priemonių ašių skaičių ir emisijos klasę. Pagal 3 skirsnio 3 dalį Vokietijos Vyriausybė įgaliojama įstatyminiu potvarkiu nustatyti rinkliavos vieno kilometro tarifą deramai atsižvelgdama į kitus eismo mokesčius, kuriuos moka šalys, turinčios mokėti rinkliavą įstatymu nustatytoje teritorijoje.

(15)

Dėl RKS Vokietijos federalinė Vyriausybė pasiūlė esamą 2003 m. birželio 24 d. įstatyminį potvarkį dėl rinkliavos tarifo sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms nustatymo (11) papildyti nauju skirsniu. Pasiūlymas pagrįstas Įstatymo 1 straipsnio 3 skirsnio 3 dalimi. Vokietijos Vyriausybė patvirtino, kad įstatyminis potvarkis bus pakeistas tik jei Komisija dėl RKS priims teigiamą sprendimą.

2.7. Techniniai akcizų mokėjimo įrodymo aspektai

(16)

RKS taikymas visų pirma pagrįstas reikalavimu įrodyti, kad akcizai sumokėti Vokietijoje. Mokėjimas įrodomas pateikiant atitinkamus Vokietijos degalinių kvitus ar mokėjimo degalų kredito kortele čekius iš Vokietijos, kiekvieną kartą nurodant transporto priemonės, kurios degalų bakas buvo papildytas ir kuriai taikoma rinkliava, valstybinį numerį. Be to, įrodymas, kad akcizai už degalus sumokėti Vokietijoje, turi atitikti galiojančią tvarką, nustatytą 1992 m. gruodžio 21 d. Mineralinių alyvų mokesčio įstatymu (12).

(17)

Rinkliava mažinama tik jei yra įrodymų, kad rinkliava ir akcizai buvo sumokėti tais pačiais kalendoriniais metais. Visa bet kuriais kalendoriniais metais sukaupta rinkliavos kompensavimo suma (rinkliavos kreditas) paprastai išskaitoma iš transporto priemonės, kuriai taikoma rinkliava, kitų metų rinkliavos skolos. Šalis, kuriai taikoma rinkliava, turi ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Federalinei krovinių transporto tarnybai, t. y. institucijai, kuriai pavesta taikyti įstatymą ir kuri atsako už monitoringą bei pažeidimų nagrinėjimą, pateikti prašymą dėl rinkliavos, taikytos konkrečiai transporto priemonei, kompensavimo.

(18)	Tačiau jei rinkliavos kredito negalima išskaityti iš kitų metų rinkliavos skolos, paprašius jis bus išmokėtas. Prašymas turi būti pateiktas Federalinei krovinių transporto tarnybai ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.

2.8. Pagrindas pradėti procedūrą

(19)

2003 m. liepos 23 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą remdamasi šiais motyvais:

a)	Komisija pareiškė abejojanti, ar pradinį nustatytą rinkliavos tarifą būtina keisti didesnių tarifų ir kompensacijos sistema. Todėl Vokietijos buvo paprašyta pateikti visus argumentus, kodėl būtina didesnė administracinė našta, palyginti su pradine sistema, taikyta nuo jos įvedimo dienos.

b)	Komisija taip pat pareiškė turinti abejonių, ar nustačius šią priemonę nebus de facto diskriminuojami užsienio krovinių vežėjai. Todėl Vokietijos valdžios institucijų buvo paprašyta pateikti visą būtiną informaciją, kodėl reikėtų reikėtų manyti, kad ši priemonė yra nediskriminacinė.

c)	Be to, Komisija pareiškė, kad būtina išaiškinti kompensavimo sistemos poveikį aplinkai, nes neigiamas poveikis prieštarautų bendram interesui. Todėl Komisija paprašė, kad Vokietija pateiktų papildomos informacijos šiuo klausimu.

d)	Komisija taip pat dar negalėjo nustatyti, ar minėta rinkliavos sistema atitinka visas Direktyvos 1999/62/EB sąlygas ir EB sutarties 28 straipsnį.

Be to, Komisija tuo metu pareiškė stokojanti informacijos apie atitinkamą teisinį galutinės rinkliavos kompensavimo sistemos įgyvendinimo pagrindą, todėl paprašė, kad Vokietijos institucijos Komisijai pateiktų, pvz., naują įstatyminio potvarkio projektą, parengtą pagal Įstatymo 1 straipsnio 3 skirsnio 3 dalį.

Galiausiai Komisija prašė papildomai paaiškinti, ar rinkliavos mažinimo sistemai taikytina oficiali procedūra, kaip nustatyta 1992 m. spalio 19 d. Komisijos direktyvos 92/81/EEB (13) dėl mineralinių alyvų akcizų struktūrų suderinimo 8 straipsnio 4 dalyje. Taigi Vokietijos valdžios institucijų buvo paprašyta paaiškinti, kodėl apie pagalbos priemonę nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 92/81/EEB nustatytą procedūrą.

3. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(20)	Oficialiai pradėdama procedūrą, Komisija gavo 12 trečiųjų šalių atsakymų, 10 iš kurių pateikė nacionalinės arba Europos asociacijos (14), o 2 – valstybės narės (15). Dešimtyje atsakymų pateikiama argumentų prieš priemonę, o dviejuose – pagalbos schemą ginančių argumentų (16).

3.1. Argumentai prieš kompensavimo priemonę

3.1.1. Užsienio krovinių vežėjų de facto diskriminavimas

3.1.1.1. Užsienio krovinių vežėjų diskriminavimas dėl akcizų skirtumų valstybėse narėse (17)

(21)

Daugelis suinteresuotųjų šalių teigia, kad dėl akcizų įvairiose valstybėse narėse skirtumo kompensavimo sistema nebus vienodai palanki skirtingų šalių krovinių vežėjams. Visų pirma kompensavimo sistema de facto yra diskriminacinė, nes ne Vokietijos krovinių vežėjai dėl didelių Vokietijos degalų akcizų savo degalų bako Vokietijoje nepildys, todėl negalės pasinaudoti RKS.

3.1.1.2. Užsienio krovinių vežėjų diskriminavimas, nes priemonė, kuri laikoma infrastruktūros mokesčio (rinkliavos) sumažinimu, yra palanki Vokietijos bendrovėms (18)

(22)

Taip pat teigta, kad priemonė, kuria sumažinamas infrastruktūros mokestis, palanki Vokietijos krovinių vežėjams, nes užsienio krovinių vežėjai dėl didelių degalų akcizų Vokietijoje degalų bako nepildys. Todėl užsienio krovinių vežėjai mokės didesnį infrastruktūros mokestį (t. y. visą sumą) palyginti su Vokietijos krovinių vežėjais, kurie naudojasi tokia kompensavimo sistema ir moka de facto sumažintą infrastruktūros mokestį.

3.1.1.3. Užsienio krovinių vežėjų diskriminavimas, nes taikant priemonę iš dalies kompensuojamas degalų kainų Vokietijoje ir kitose šalyse skirtumas (19)

(23)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymi, kad dėl pagalbos priemonės Vokietijos krovinių vežėjai galės sumažinti krovinių vežimo kainų lygį. Tai bus nenaudinga bendrovėms, vežančioms prekes dideliais atstumais. Taigi pagalbos priemone būtų netiesiogiai diskriminuojami ne Vokietijos krovinių vežėjai.

3.1.1.4. Užsienio krovinių vežėjų diskriminavimas, nes jų indėlis į mineralinių alyvų mokesčio suderinimą būtų pernelyg didelis (20)

(24)

Be to, trečiosios šalys teigia, kad rinkliavos tarifo padidėjimą nuo 12,4 cento iki 15 centų už kilometrą, kurio prireiks kompensavimo priemonei finansuoti, finansuos visi krovinių vežėjai, įskaitant tuos, kurie naudos iš rinkliavos kompensavimo negaus. Taigi, ne Vokietijos krovinių vežėjams teks mokėti didesnius rinkliavos tarifus ir taip finansuoti Vokietijos valdžios institucijų numatytą mineralinių alyvų mokesčio suderinimą. Suinteresuotosios šalys mano, kad tai nėra pateisinama, todėl daro išvadą, kad priemonė yra diskriminacinė.

3.1.1.5. Užsienio degalinių, visų pirma kaimyniniuose kitų šalių regionuose, diskriminavimas (21)

(25)

Suinteresuotosios šalys įrodinėja, kad RKS neskatina gerinti transporto infrastruktūrą, bet skatina pildyti degalų baką Vokietijoje. Tad kompensavimo sistema bus palanki Vokietijos degalinėms ir bus daroma žala ne Vokietijos degalinėms. Taigi, kompensavimo priemone taip pat diskriminuojamos užsienio degalinės.

3.1.1.6. Kitų valstybių narių diskriminavimas, nes jos praras mokestinių pajamų (22)

(26)	Kitas suinteresuotųjų šalių pateiktas argumentas – kitos valstybės narės, visų pirma su Vokietija besiribojančiuose regionuose, praras mokestinių pajamų dėl to, kad jų teritorijose degalų bus perkama mažiau.

3.1.1.7. Mažiau nei 12 tonų sveriančių transporto priemonių diskriminavimas, nes kompensavimas de facto vertintinas kaip mineralinių alyvų mokesčio sumažinimas (23)

(27)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigia, kad priemone, kurią jos vertina kaip netiesioginį akcizų sumažinimą, diskriminuojami tie Vokietijos greitkeliais besinaudojantys degalų vartotojai, kurių transporto priemonės sveria mažiau nei 12 tonų.

3.1.1.8. Mokesčių naštos skirtumu valstybės pagalbos teikimo savaime negalima pateisinti (24)

(28)

Trečiųjų šalių pateiktas papildomas argumentas yra susijęs su Teismo sprendimu dėl Italijos pagalbos priemonės, kuria Italijos krovinių vežėjams buvo skirta mokesčio lengvata ir kuria kitose valstybėse narėse įsisteigusioms transporto įmonėms buvo numatytos kompensavimo išmokos, apskaičiuotos remiantis apytikriu dyzelino kiekiu, reikalingu nuvažiuoti atitinkamą atstumą Italijos teritorijoje. Teismas patvirtino Komisijos sprendimą, pagal kurį Italijos Respublika buvo įpareigota susigrąžinti suteiktą pagalbą. Taigi pagal analogiją su Italijos byla suinteresuotosios šalys įrodinėja, kad mineralinių alyvų mokesčių naštos skirtumu valstybės pagalbos teikimo savaime pateisinti negalima (25).

3.1.2. Užsienio krovinių vežėjų diskriminavimas dėl tam tikrų kompensavimo būdų arba administracinės naštos (26)

(29)

Pirma, atrodo, kad kompensavimas nėra susijęs su realiu naudojimusi Vokietijos greitkeliais, nes, pasak trečiųjų šalių, pagal kompensavimo priemonę bus priimami visi degalinių kvitai, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė naudojosi Vokietijos greitkeliais, ar kitokiais keliais. Tai bus palanku daugiausia Vokietijos krovinių vežėjams, turintiems mišrųjį mažiau ir daugiau nei 12 tonų sveriančių transporto priemonių parką.

(30)

Antra, trečiosios šalys teigia, kad priemonė yra diskriminacinė, nes per vienerius kalendorinius metus sukaupta visa rinkliavos kompensacija gali būti išskaityta iš kitais metais susidarysiančios rinkliavos skolos. Šiuo mokėjimo būdu Vokietijos krovinių vežėjams suteikiamas pranašumas, palyginti su ne Vokietijos krovinių vežėjais, kurie Vokietijos greitkeliais galbūt naudojasi tik retkarčiais.

(31)	Trečia, suinteresuotosios šalys įrodinėja, kad priemonė nesuderinama su Direktyva 1999/62/EB, nes dėl kompensavimo sistemos kyla kalbinių bei administravimo kliūčių ir nemažai užsienio vežėjų, ypač tų, kurie Vokietijos greitkeliais naudojasi nepastoviai, dėl kompensacijos nesikreips.

(32)	Galiausiai suinteresuotosios šalys mini tam tikrus praktinius rinkliavos sistemos aspektus (tokius kaip transporto priemonėje įmontuojamų įrenginių stoka ir kt.), kurie, jų nuomone, taip pat netiesiogiai veikia pačią pagalbos priemonę.

3.1.3. Direktyvos 92/81/EEB dėl mineralinių alyvų akcizų struktūrų suderinimo pažeidimas (27)

(33)	Keletas trečiųjų šalių teigia, kad dėl kompensavimo sistemos netiesiogiai sumažinus akcizus pažeidžiama Direktyva 92/81/EEB, jeigu nesilaikoma konkrečių procedūrinių taisyklių, tokių kaip 8 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pranešimo procedūros (28).

3.1.4. Neigiamas poveikis aplinkai (29)

(34)	Be to, viena suinteresuotoji šalis įrodinėja, jog priemone skatinama vartoti degalus, nes kompensacijos suma tiesiogiai priklauso nuo suvartoto degalų kiekio. Taigi priemonė prieštarauja Bendrijos interesui.

3.1.5. Papildomi argumentai, susiję su rinkliavos sistema

(35)	Visos argumentus prieš pagalbos priemonę pateikusios suinteresuotosios šalys kritikuoja pačią rinkliavos sistemą, kartais rinkliavos aiškiai neskirdamos nuo RKS. Dėl rinkliavos suinteresuotosios šalys pateikė šiuos pagrindinius argumentus:

(36)

Padidintą rinkliavą taikant tik transporto priemonėms, sveriančioms bent 12 tonų, diskriminacija egzistuoja, nes apmokestinamas daugiausia krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais ir rinkliava netiesiogiai palanki daugiausia krovinių vežimui šalyje mažiau nei 12 tonų sveriančiomis transporto priemonėmis (30). Suinteresuotosios šalys paminėjo kelis susijusius Teismo sprendimus (31).

(37)	Pasak suinteresuotųjų šalių, rinkliavos sistema pažeidžia Direktyvą 1999/62/EB, visų pirma jos 7 straipsnio 4 dalį, nes rinkliava diskriminuoja vežėjo pilietybės, transporto priemonės kilmės ar maršruto tikslo pagrindu (32).

(38)	Praktiniai rinkliavos sistemos sunkumai (33) nenaudingi ne Vokietijos krovinių vežėjams. Nėra veiksmingų alternatyvų transporto priemonėje įmontuojamiems įrenginiams, todėl pažeidžiama ir Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 5 dalis.

(39)

Suinteresuotosios šalys taip pat išreiškė abejonių dėl rinkliavos sumos ir jos atitikties „Eurovinjetės“ direktyvos (34) 7 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Vokietijos greitkelių tiesimo išlaidos dažniausiai atrodo nuvertintos, todėl išlaidų apskaičiavimas daugiausia turėtų būti susijęs su atitinkamo infrastruktūros tinklo eksploatavimo ir plėtros išlaidomis. Be to, teigiama, kad rinkliavos sistema yra diskriminacinė, nes ne mažiau kaip 12 tonų sveriančioms sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms bus taikoma 100 % rinkliava, nors, remiantis Vokietijos valdžios institucijų pateikta informacija, joms tenka tik 45 % išlaidų. Privačioms turizmo tikslais naudojamoms transporto priemonėms taikoma išimtis taip pat laikoma diskriminuojančia. Be to, teigiama, kad vidutinis 12,4 cento už kilometrą rinkliavos tarifas atrodo pernelyg didelis. Panašu, kad Vokietija didesnį rinkliavos tarifą naudoja kryžminiam kitų transporto rūšių subsidijavimui, o tai pažeidžia ir „naudotojas moka“ principą, ir Direktyvos 1999/62/EB 9 straipsnio 2 dalį.

(40)	Be to, teigiama, kad Vokietijos rinkliavos sistema turbūt prieštarauja Direktyvos 1999/62/EB 17 konstatuojamajai daliai, nes bus sudarytos dirbtinės kliūtys, iškreipta konkurencija Europoje ir nukrypta nuo sąveiką garantuojančio suderinto Europos infrastruktūros apmokestinimo modelio.

(41)	Vokietijos įstatymu, kuriuo įvedama naujoji rinkliava, ne Vokietijos krovinių vežėjai taip pat diskriminuojami dėl transporto priemonių emisijos klasių.

(42)	Galiausiai įrodinėjama, kad rinkliavos sistema pažeidžia kitas Sutarties nuostatas, tokias kaip 28, 97, 90 ir 92 straipsniai (35).

3.2. Argumentai už kompensavimo sistemą

(43)

Teiginiai, kad pagalba būtina dėl Bendrijos interesų ir paisoma proporcingumo principo, grindžiami šiais argumentais: Komisijos transporto politikos baltąja knyga (36) bei naujojo „Eurovinjetės“ direktyvos (37) projekto 7b straipsniu, pagal kuriuos kelių naudotojams, kuriems taikomi infrastruktūros mokesčiai, leidžiama suteikti fiskalinę kompensaciją, kad būtų išvengta bendro mokesčių padidėjimo. Priemone mineralinių alyvų mokestis savaime nemažinamas. Akcizas naudojamas tik kaip etalonas rinkliavos kompensacijai apskaičiuoti. Be to, gali būti įrodyta, kad pajamos iš mineralinių alyvų mokesčio Vokietijoje mažėja, nes šalyje perkama vis mažiau degalų. Taigi manoma, kad kompensavimo sistema yra būtina priemonė, leisianti užtikrinti, kad bendras mokesčių padidėjimas liktų proporcingas, o tai taip pat atitinka Bendrijos interesą.

(44)

Pagalbos priemonėje aiškiai paisoma nediskriminavimo principo, nes pagalbos priemone gali pasinaudoti ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjai. Suinteresuotosios šalies nuomone, bet kurį esamą diskriminavimą lemia Tarybos, kurioje suderinimo klausimas nesvarstomas nuo 1985 m., neveiksnumas. Dėl tokios akcizų suderinimo stokos RKS tik padės panaikinti nepalankią padėtį, kurioje atsiduria Vokietijos krovinių vežėjai. Šiuo atžvilgiu galima įrodyti, kad Vokietijai tenkanti krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais pervežtų krovinių dalis tonomis nuosekliai mažėjo nuo 39 % 1985 m. iki 21,6 % 2002 m. Be to, vis labiau įsivyrauja krovinių vežimas kelių transportu tarptautiniais maršrutais – 2015 m. daugiau kaip pusė viso eismo Vokietijos greitkeliuose teks tarpvalstybinei prekybai prekėmis. Taip pat teigiama, kad diskriminavimas atsirastų tik jei Vokietijoje registruotos buveinės neturintiems krovinių vežėjams tektų prisiimti didesnes išlaidas arba didesnę su kompensavimu susijusią administracinę naštą negu Vokietijos krovinių vežėjams, tačiau šiuo atveju taip nėra.

(45)	Trečiosios šalys taip pat pareiškė, kad pagalbos priemone konkurencija neiškreipiama, nes 600 mln. EUR per metus kompensacija atitinka tik 17,6 % papildomų išlaidų infrastruktūros mokesčiui.

(46)	Galiausiai teigiama, kad priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, nes pagal Komisijos pranešimo (98/C 384/03) (38) 13 dalį mokestinės priemonės yra bendrosios priemonės, kurios nelaikomos valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

4. VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PASTABOS

(47)

Vokietijos Vyriausybės nuomone, priemone nėra tiesiogiai diskriminuojama, nes kompensaciją gali gauti visi krovinių vežėjai, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, priemone nediskriminuojama de facto. Pirma, Vokietijos Vyriausybė teigia, kad naujasis mokestis už naudojimąsi Vokietijos greitkeliais yra tiesiogiai susijęs su degalų vartojimu, kuris savo ruožtu yra tiesiogiai susijęs su degalų akcizų suma. Jų nuomone, ryšys tarp rinkliavos mažinimo ir akcizų mokėjimo yra tinkamai pagrįstas, nes abu mokesčiai gali būti laikomi indėliu į infrastruktūros išlaidas. Be to, priemonėje nenumatyta jokių ribų, pvz., mažiausios rinkliavos mokesčio sumos arba mažiausios vežimo apimties. Be to, ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjų sprendimas savo transporto priemonės baką pildyti Vokietijoje ar ne yra ekonominio pobūdžio. Visi krovinių vežėjai savo transporto priemonių bakus pildys ten, kur jiems bus naudingiau ekonomiškai. Kitaip tariant, sprendimą, kur pildyti transporto priemonės baką, daugiausia lemia degalų kaina. Todėl Vokietijos valdžios institucijos teigia, kad ir degalų pardavimo kainos akcizo dalis, ir pati pardavimo kaina Vokietijoje yra viena iš didžiausių tarp ES valstybių narių.

(48)	Vokietijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad priemonė visiškai atitinka teritoriškumo principą.

(49)

Vokietijos valdžios institucijos prieštarauja argumentui, kad RKS gali būti laikoma infrastruktūros mokesčio mažinimu, todėl užsienio krovinių vežėjai būtų diskriminuojami. Vokietijos valdžios institucijų nuomone, kompensacija bus mokama ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjams. Įgyvendinant RKS, prie Vokietijos greitkelių finansavimo proporcingai prisidės infrastruktūra besinaudojantys abiejų kategorijų vežėjai.

(50)

Vokietijos valdžios institucijos neįžiūri jokio užsienio krovinių vežėjų diskriminavimo, susijusio su dalinio degalų kainų Vokietijoje ir kitose šalyse skirtumo kompensavimu. Jos sutinka, kad transporto priemonių bakus gali būti pigiau pildyti ne Vokietijos teritorijoje, net ir įskaitant kompensacijos sumą. Tačiau tai skaičiuos ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjai. Pasak Vokietijos valdžios institucijų, daugiau kaip 80 % Vokietijos krovinių vežėjų naudojosi tuo, kad kitose šalyse degalų kainos yra mažesnės. Tačiau Vokietijos krovinių vežėjams apskritai jau tenka atlaikyti labai aukštą akcizų lygį, kuris kenkia jų konkurencingumui, todėl jie negalės sumažinti savo krovinių vežimo kainų lygio labiau nei kuris nors kitas priemone pasinaudojantis krovinių vežėjas. Taigi pagalbos priemone tik bus sumažintas konkurencijos iškreipimas, kurį nulėmė labai aukštas akcizų lygis Vokietijoje, ir Vokietijos krovinių vežėjams nesuteiks jokio pranašumo, kuris leistų jiems sumažinti krovinių vežimo kainų lygį.

(51)

Vokietijos valdžios institucijos įrodinėja, kad rinkliavos padidinimas pateisinamas nepaisant RKS, nes naudos iš kompensavimo priemonės gaus ne tik Vokietijos, bet ir ne Vokietijos krovinių vežėjai. Taigi ne Vokietijos krovinių vežėjams teks mokėti didesnius rinkliavos tarifus, tačiau jie gaus naudos pagal RKS, ir ne Vokietijos krovinių vežėjų indėlis į mineralinių alyvų mokesčio suderinimą nebus per didelis.

(52)

Suinteresuotosios šalys tvirtina, kad kompensavimo sistema bus naudinga Vokietijos degalinėms ir žalinga ne Vokietijos degalinėms. Tačiau Vokietijos valdžios institucijos teigia, kad esami mineralinių alyvų mokesčio skirtumai skirtingose valstybėse narėse jau skatina vadinamąjį „degalų turizmą“, visų pirma tarp kaimyninių šalių. Priemonės, padedančios mažinti šiuos skirtumus, tokios kaip RKS, taip pat turėtų padėti mažinti ir vadinamojo „degalų turizmo“ mastą. Taigi, pasak Vokietijos valdžios institucijų, pagalbos priemone užsienio degalinės nebus diskriminuojamos. Priešingai, pagalbos priemone tik bus užtikrinta, kad užsienio degalinių padėtis bus mažiau palanki nei dabar.

(53)

Trečiosios šalys teigia, kad kitos valstybės narės, pvz., kaimyniniuose regionuose, dėl pagalbos priemonės praras mokestinių pajamų, nes sumažės degalų pirkimas. Tačiau, Vokietijos valdžios institucijų teigimu, priemonės, dėl kurių sumažės „degalų turizmas“, yra pateisinamos net jei dėl to sumažėtų kaimyninių regionų mokestinės pajamos.

(54)

Vokietijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad priemone nėra diskriminuojami ir tie Vokietijos greitkeliais besinaudojantys degalų vartotojai, kurių transporto priemonės sveria mažiau nei 12 tonų. Pasak Vokietijos valdžios institucijų, aišku, kad kompensacija suteikiama tik tuo atveju, jei mokama daugiau kaip 12 tonų sveriantiems sunkvežimiams taikoma rinkliava. Todėl kompensacijos negalima vertinti atskirai nuo bendro grynosios naštos poveikio šiems sunkvežimiams. Atsižvelgus į viską, jiems taikoma mokesčių suma bus didesnė, nei jie gaus mainais, todėl vargu ar galima ginčytis, kad kompensacija savaime būtų palanki šioms daugiau kaip 12 tonų sveriančioms transporto priemonėms arba, kitaip tariant, kad būtų diskriminuojamos mažiau nei 12 tonų sveriančios transporto priemonės, nes mineralinių alyvų mokesčio sumažinimas tariamai de facto lemtų diskriminaciją. Tad, Vokietijos valdžios institucijų nuomone, kompensacija negali būti diskriminuojamos mažiau nei 12 tonų sveriančios transporto priemonės, nes naujoji rinkliavos sistema joms netaikoma.

(55)

Dėl argumento, kad mokesčių naštos skirtumu savaime negalima pateisinti pagalbos suteikimo, Vokietijos valdžios institucijos pažymi, kad trečiųjų šalių minėta Italijos byla su Vokietijos atveju nėra susijusi, nes bendroji sistema ir sąlygos nėra vienodos. Jos teigia, kad anksčiau didelė infrastruktūros išlaidų dalis Vokietijoje buvo finansuojama pajamomis iš degalų akcizų. Dabar federaliniais greitkeliais besinaudojančios sunkiasvorės krovininės transporto priemonės moka dvigubą įnašą infrastruktūros išlaidoms padengti – ir degalų akcizą, ir rinkliavą. RKS atsižvelgiama į Vokietijoje jau mokamus įnašus, padengiančius infrastruktūros išlaidas, todėl krovinių vežėjams bus suteikta kompensacija tik už dvigubą mokėjimą, siekiant užtikrinti sąžiningą apmokestinimą už infrastruktūros išlaidas.

(56)

Vokietijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad kompensavimo sistemoje nenumatyta jokia priemonė, kuri leistų priimti visus tinkamus degalinės kvitus, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė naudojasi Vokietijos greitkeliais, ar kitokiais keliais. Priešingai, Vokietija pakartotinai patvirtina, kad kvitai bus priimami tik tuo atveju, jeigu juose nurodytas transporto priemonės, kurios bakas buvo papildytas ir kuriai taikoma rinkliava, valstybinis numeris. Taigi Vokietijos valdžios institucijos gali užtikrinti, kad priemonė nebūtų palanki mišrųjį mažiau ir daugiau kaip 12 tonų sveriančių transporto priemonių parką turintiems Vokietijos krovinių vežėjams, nors suinteresuotosios šalys įrodinėjo priešingai.

(57)

Vokietija taip pat tvirtina, kad mokėjimo tvarka yra vienoda visiems Vokietijos greitkelių naudotojams, todėl neaišku, kodėl pagal sistemą būtų diskriminuojami ne Vokietijos krovinių vežėjai, kurie gali naudotis greitkeliais tik retkarčiais. Visa bet kuriais kalendoriniais metais sukaupta rinkliavos kompensacija gali būti išskaičiuota iš kitų metų rinkliavos skolos.

(58)

Vokietijos valdžios institucijos pažymi, kad priemonė neprieštarauja Direktyvai 1999/62/EB, nes nemanoma, kad administracinės kliūtys ne Vokietijos krovinių vežėjams būtų didesnės nei Vokietijos krovinių vežėjams. Pasak Vokietijos valdžios institucijų, standartizuotos formos bus parengtos atitinkamomis ES kalbomis ir daugiausia bus prašoma pateikti skaičius, kad užsienio vežėjai galėtų lengvai pasinaudoti kompensavimo sistema. Administracinė kvitų saugojimo iki vienerių metų našta atitinka kitas procedūras, tokias kaip PVM kompensavimas. Taip pat galima įrodyti, kad daugeliu atvejų kvitai iki metų pabaigos turi būti saugomi taip pat ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip nacionalinių mokesčių institucijų atliekamas bendrovių auditas. Todėl Vokietija mano, kad kompensavimo sistema nesudaro administracinių kliūčių ar praktinės naštos ir nediskriminuoja ne Vokietijos krovinių vežėjų.

(59)	Komentuodamos kritines pastabas dėl RKS (pvz., kad dėl nepakankamo transporto priemonėje montuojamų įrenginių skaičiaus gali būti daromas netiesioginis poveikis pačiai pagalbos priemonei), Vokietijos valdžios institucijos teigia, kad praktiniai rinkliavos aspektai neturi jokios įtakos RKS.

(60)	Vokietijos valdžios institucijos nemano, kad pažeistos Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes priemone tik sumažinamas rinkliavos tarifo lygis, o mineralinių alyvų akcizai nemažinami, kaip nustatyta šioje direktyvoje.

(61)

Vokietija prieštarauja argumentui, kad pagalbos priemone būtų skatinamas degalų vartojimas ir taip daromas neigiamas poveikis aplinkai. Pasak Vokietijos valdžios institucijų, paprastas skaičiavimas rodo, kad degalų vartojimo didinimas siekiant gauti didesnę kompensaciją prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai. Didesnis vartojimas reikštų, kad transporto priemonės vairuojamos ilgiau, negu reikalinga ir numatyta, o dėl to padidėtų laiko sąnaudos ir personalo išlaidos.

(62)

Vokietijos valdžios institucijos pirmiausia pažymi, kad visi argumentai dėl rinkliavos priemonės nėra susiję su šia valstybės pagalbos procedūra, todėl neturėtų būti įtraukti į šį sprendimą. Be to, Vokietija teigia, kad rinkliavos sistema įvesta visas technines problemas išsprendus taip, kad būtų užkirstas kelias diskriminavimui pagal pilietybę arba kad nebūtų daromos kliūtys eismo srautams.

(63)

Apibendrinant, į pagrindinius trečiųjų šalių pateiktus argumentus Vokietijos valdžios institucijos atsakė taip:

—

Pirma, rinkliava nėra diskriminacinė, nes sprendimas, ar pildyti transporto priemonės baką Vokietijoje, ar ne, yra ekonominis sprendimas, kurį priima ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjai. Ryšys tarp rinkliavos mažinimo ir akcizų mokėjimo yra tinkamai pagrįstas, nes federaliniais greitkeliais besinaudojančios sunkiasvorės krovininės transporto priemonės šiuo metu dvigubai apmokestinamos už infrastruktūros išlaidas – mokami degalų akcizai ir rinkliava. RKS atsižvelgiama į Vokietijoje jau mokamus įnašus infrastruktūros išlaidoms padengti ir bus vengiama dvigubo apmokestinimo. Rinkliava atitinka Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 4 dalį, nes taikant rinkliavą krovinių vežėjai pagal pilietybę nediskriminuojami.

—

Antra, rinkliava negali būti vertinama kaip diskriminacinė tik todėl, kad ji taikoma tik transporto priemonėms, sveriančioms ne mažiau kaip 12 tonų. 12 tonų riba tinkamai pagrįsta ir atitinka Direktyvos 1999/62/EB 2 straipsnio d dalyje pateiktą transporto priemonių apibrėžtį. Be to, nustačius rinkliavą Vokietijos krovinių vežėjams pranašumas nesuteikiamas, nes negalima įrodyti, kad Vokietijos krovinių vežėjų tarptautiniais maršrutais padėtis būtų geresnė negu ne Vokietijos krovinių vežėjų dėl to, kad Vokietijos vežėjai, turintys mišrųjį mažiau ir daugiau nei 12 tonų sveriančių transporto priemonių parką, tariamai gali iš dalies kompensuoti tokiam parkui tenkančią rinkliavos naštą. Rinkliava apskaičiuota taip, kad atitiktų Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes svertinė vidutinė rinkliava apima susijusio infrastruktūros tinklo statybos, eksploatavimo ir plėtros išlaidas.

—

Trečia, naujoji rinkliavos sistema atitiks Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pakankamas transporto priemonėse įmontuojamų įrenginių skaičius, taip pat kiti mokėjimo būdai (tokie kaip terminalai ir internetas) leidžia užtikrinti, kad renkant rinkliavą nebūtų kliudoma laisvam eismo srautui.

—	Ketvirta, rinkliavos priemonė nepažeidžia Direktyvos 1999/62/EB 9 straipsnio 2 dalies, nes joje valstybėms narėms nedraudžiama procentinę rinkliavos sumos dalį skirti tolygiai transporto tinklų plėtrai.

—	Penkta, Vokietijos valdžios institucijos pažymi, kad įvedus rinkliavos sistemą nebus nukrypta nuo sąveiką garantuojančio suderinto Europos infrastruktūros apmokestinimo modelio, todėl neprieštarauja Direktyvos 1999/62/EB 17 konstatuojamajai daliai.

—	Šešta, Vokietijos valdžios institucijos pažymi, kad administraciniai reikalavimai dėl užsienio transporto priemonių emisijos klasių klasifikavimo nėra diskriminaciniai, nes atliekami tik būtini veiksmai šioms transporto priemonėms klasifikuoti.

—	Galiausiai, Vokietijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad rinkliavos sistema nepažeidžia jokių Sutarties nuostatų, tokių kaip 28, 97, 90, 92 ir 97 straipsniai.

5. PAGALBOS ĮVERTINIMAS

5.1. Pagalbos buvimas pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(64)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokiu būdu suteikta pagalba, kuri, paremdama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(65)

Komisija mano, kad rinkliavos kompensacija, dėl kurios galima kreiptis į Federalinę krovinių transporto tarnybą, kuri yra nacionalinės administracijos institucija, yra susijusi su valstybės lėšomis ir reiškia, kad taip prarandami valstybės ištekliai. Priemone atskiroms krovinių vežimo keliais įmonėms suteikiamas pranašumas konkurentų atžvilgiu, nes jos gauna kompensaciją už infrastruktūros mokesčius, kuriuos turėtų prisiimti pačios. RKS negali būti laikoma bendrąja priemone, nes ji taikoma tik įmonėms, naudojančioms ne mažiau kaip 12 tonų sveriančias transporto priemones, kurioms taikoma rinkliava, ir tik jei jos gali pateikti įrodymų, kad jos akcizus mokėjo Vokietijoje. Be to, prieiga prie krovinių vežimo kelių transportu rinkos Bendrijos operatoriams buvo visiškai atverta (39), todėl galima manyti, kad valstybės finansinė pagalba, palanki tam tikroms krovinių vežimo keliais įmonėms ir, bendresne prasme, kelių transportui, palyginti su kitomis transporto rūšimis, darys poveikį prekybai tarp valstybių narių. Taigi tokia finansinė pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(66)	Remdamasi šiais argumentais Komisija mano, kad RKS, apie kurią buvo pranešta, yra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Pagalbos suderinamumas

5.2.1. Atitinkamo teisinio pagrindo buvimas

(67)	Pradėjusi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, Komisija neturėjo jokių teisinių tekstų, susijusių su RKS įvedimu. Tačiau 2003 m. rugpjūčio 22 d. Vokietijos valdžios institucijos pateikė atitinkamą teisinį pagrindą. Taigi informacijos nebestokojama.

5.2.2. Bendrosios pastabos dėl rinkliavos

(68)

Pagal nuvažiuotą atstumą skaičiuojamo naudotojo mokesčio nustatymas infrastruktūros išlaidoms padengti yra vienas iš esminių EB bendrosios transporto politikos veiksnių:

—

Pirma, siūlomas rinkliavos įvedimas atitinka Europos transporto politikos Baltojoje knygoje (40) išdėstytą Komisijos nuomonę apie kainodaros struktūrą, kuri būtų labiau susijusi su išlaidomis. Baltojoje knygoje yra skyrius apie laipsnišką apmokestinimą už naudojimąsi infrastruktūra. Europos Sąjungoje šiuo metu yra šalių, kuriose naudotojai turi mokėti rinkliavas mokamuose greitkeliuose, šalių, kuriose už sunkiasvores krovinines transporto priemones mokamos eurovinjetės ir šalių, kuriose jokie atitinkami mokesčiai netaikomi. Šią padėtį galima pagerinti.

—

Antra, šiuo metu sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikomų naudotojo mokesčių pakeitimas rinkliavos sistema galėtų padėti užtikrinti, kad joms tenkanti infrastruktūros išlaidų finansavimo dalis būtų geriau pagrįsta, nes didelę greitkelių tiesimo, priežiūros ir eksploatavimo išlaidų dalį lemia sunkiasvorių krovininių transporto priemonių eismas.

—	Trečia, rinkliava bus naudinga siekiant vieno iš Bendrijos tikslų, paminėtų EB sutarties 2 straipsnyje, t. y. skatinti „aukšto lygio aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerinimą“ .

—

Galiausiai vertinant visą priemonę atrodo, kad tai taikytina ir galimiems privalumams, kurių atsiras dėl to, kad vis daugiau krovinių bus vežama ne keliais, o aplinkai mažiau kenksmingų rūšių transportu. Greitkelių naudotojo mokesčio, skaičiuojamo pagal laiką, pakeitimas mokesčiu, skaičiuojamu pagal nuvažiuotą atstumą, reiškia, kad vežimas trumpais atstumais taps pigesnis, o ilgais atstumais – brangesnis. Taip ne tik užtikrinama, kad naudotojams tenkanti infrastruktūros išlaidų finansavimo dalis būtų geriau pagrįsta, bet ir atsižvelgiama į tai, kad ekologiškesnės transporto rūšys (geležinkelio ir vandens kelių) kaip kelių transporto alternatyva būtų naudojamos tik ilgesniuose maršrutuose.

(69)

Vokietijos federalinė Vyriausybė siekia užtikrinti, kad naudotojams tektų geriau pagrįsta kelių išlaidų finansavimo dalis. Nustatytas rinkliavos sistemos tikslas – pasiekti, kad naudotojai mokėtų už infrastruktūrą; Vokietija mano, kad 15 centų už kilometrą kaina – tai suma, kuria „visiškai padengiamos atitinkamos infrastruktūros statybos, plėtros ir eksploatavimo išlaidos, kaip nustatyta Eurovinjetės direktyvoje 1999/62“. Tačiau kartu padidėja našta krovinių vežimo kelių transportu sektoriui. Vietoj 460 mln. EUR, kurie buvo surinkti Vokietijoje pagal „Eurovinjetės“ sistemą (2002 m.), vežėjams teks apmokėti apytikriai 3,4 mlrd. EUR infrastruktūros išlaidų. Nors, kaip nurodyta Vokietijos valdžios institucijų pasiūlyme, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti suteikta 600 mln. EUR kompensacija, bendras krovinių vežėjų mokestis vis vien padidėja, nes ši kompensacija padengtų tik 17 % visų rinkliavos mokesčių, kurie sudaro 3,4 mlrd. EUR.

5.2.3. Direktyvos 2003/96/EB (41) 19 straipsnio 1 dalies netaikymas

(70)	Komisija pažymi, kad reikalavimus atitinkančių transporto priemonių degalų pirkimas ir akcizų mokėjimas Vokietijoje sudaro galimybę nustatyti metodą rinkliavos kompensacijos sumai apskaičiuoti.

(71)	Akcizų rinkimas teisiškai aiškiai skiriamas nuo infrastruktūros rinkliavos, taikomos sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, rinkimo. Dvi sistemos pagrįstos atskirais teisės aktais: Akcizų direktyva (92/12/EEB (42) ir 2003/96/EB) ir Direktyva 1999/62/EB (Eurovinjetė).

(72)

Teismas pripažino, kad egzistuoja skirtumas tarp rinkliavų bei kitų mokėjimų už naudojimąsi keliais ir mokesčių. Pagal teismo praktiką rinkliava laikoma ne mokesčiu, o tik mokėjimu už naudojimąsi paslauga. Tokie pat argumentai taikomi ir kitiems mokesčiams už naudojimąsi keliais, nes tokius mokesčius ir infrastruktūrą, kuria gali būti naudojamasi, sieja tiesioginis ryšys (43). Remdamasi šia teismo praktika ir atsižvelgdama į tai, kad akcizas naudojamas tik kaip pagrindas kompensacijos sumai apskaičiuoti, o finansiniai akcizų srautai aiškiai skiriami nuo rinkliavos mokėjimo ir rinkliavos kompensavimo, Komisija mano, kad ši rinkliavos kompensacija negali būti kartu laikoma ir akcizų kompensacija. Priešingu atveju kompensacijai tektų taikyti dvi skirtingas teisines sistemas, o tai pažeistų teisinio aiškumo principą.

(73)

Kompensacijos sąsaja su akcizų mokėjimu negali pakeisti teisinio kompensacijos įvertinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad du finansiniai srautai nėra susiję. Jei taip būtų, tai dėl bet kurios papildomai nustatytos naujos sąlygos, pvz., dėl kompensacijos taikymo tik konkrečios rūšies sunkvežimiams, galėtų pakisti teisinis įvertinimas, taigi ir teisinė sistema, o tai pažeistų teisinio aiškumo principą.

(74)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad rinkliavos tarifo ir gazolio akcizo nesieja joks fiskalinis ryšys. Kiekvienas iš šių mokesčių turi savo šaltinį (naudojimasis greitkeliais ir mineralinių alyvų vartojimas). Priešingai negu pajamos iš gazolio akcizo, visos pajamos iš rinkliavos bus panaudotos infrastruktūros statybos, eksploatavimo ir gerinimo išlaidoms padengti. Kompensacija paprastai atimama iš mokėtinos rinkliavos sumos arba grąžinama išteklių, surinktų taikant rinkliavas.

(75)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 19 straipsnio 1 dalis, pakeičianti Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 4 dalį, netaikoma (44). Todėl Vokietijos valdžios institucijos neturi pranešti apie pagalbos priemonę pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.

5.2.4. Suderinamumo su bendrąja rinka įvertinimas

(76)	Pagal EB sutarties 73 straipsnį pagalba, skirta sausumos transporto koordinavimo reikmėms, yra suderinama su Sutartimi.

(77)

1970 m. liepos 4 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui (45) įgyvendinamas Sutarties 73 straipsnį ir jame numatytos konkrečios pagalbai taikytinos išimtys, kurios, kaip laikoma, atitinka vidaus transporto koordinavimo reikmes. Visų pirma Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad, kol įsigalios infrastruktūros išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, valstybės narės gali teikti pagalbą įmonėms, kurios patiria su jų naudojama infrastruktūra susijusių išlaidų, o kitos įmonės panašių išlaidų neturi.

(78)

Remiantis Komisijos praktika valstybės pagalbos bylose, turi būti patenkinti trys reikalavimai, kad pagalba atitiktų transporto koordinavimo reikmes, kaip apibrėžta EB sutarties 73 straipsnyje (46), ir Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus reikalavimus:

a)	pagalba būtina siekiant įgyvendinti Bendrijos interesą atitinkančią priemonę ir atitinka proporcingumo principą;

b)	norintys gauti pagalbą nėra diskriminuojami;

c)	dėl pagalbos konkurencija neiškraipoma tiek, kad prieštarautų bendram interesui.

Nediskriminavimas

(79)

Dėl nediskriminavimo principo Komisija mano, kad visa pagalba pagal apibrėžtį yra atranki. Jei priemonė nėra laikoma atrankia, tai nėra pagalbos priemonė, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje. Jeigu priemonė buvo įvertinta kaip pagalba, Komisija turėtų įvertinti jos suderinamumą su bendrąja rinka. Teismo ir Komisijos praktikoje šis visai pagalbai būdingas atrankumas, kuris yra nepalankus tam tikriems operatoriams, palyginti su kitais kurioje nors valstybėje narėje veikiančiais operatoriais, visada aiškiai skiriamas nuo galimo diskriminavimo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai būtų pagrįstas pilietybe ar įsisteigimu atitinkamoje valstybėje narėje (47). Pastarasis yra nesuderinamas su Bendrijos teise ir negali būti patvirtintas pagal valstybės pagalbos taisykles.

(80)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką diskriminavimas – tai visų pirma skirtingas vienodų atvejų vertinimas, nepalankus kai kuriems operatoriams palyginti su kitais, kai tokio vertinimo skirtumo negalima pateisinti tuo, kad esama esminių objektyvių skirtumų. Tačiau tam tikroje teritorijoje neįsisteigusių įmonių santykiai su valdžios institucijomis skiriasi nuo atitinkamų toje teritorijoje įsisteigusių įmonių santykių, todėl negalima teigti, kad kokia nors priemonė, dėl kurios joms būtų sunkiau gauti pagalbą, pažeidžia nediskriminavimo principą (48).

(81)

Šiuo atveju RKS numatyta, kad rinkliava kompensuojama tik pateikus degalų pirkimo Vokietijoje kvitus ir čekius, siekiant įrodyti, kad akcizai buvo sumokėti Vokietijoje. Komisija nemano, kad ši sąlyga kaip nors pažeistų Direktyvos 1999/62/EB 20 konstatuojamojoje dalyje minėtą teritoriškumo principą. Pagal RKS visiems vežėjams taikomos tokios pat sąlygos ir ja gali pasinaudoti visi krovinių vežėjai, kad ir kokia būtų jų pilietybė ar nuolatinė gyvenamoji vieta. Priemonėje nenumatyta jokių ribų, pvz., mažiausios rinkliavos mokesčio sumos ar mažiausios krovinių vežimo apimties. Be to, nenumatytas įpareigojimas ir nėra jokių apribojimų pirkti degalus Vokietijoje. Taigi Komisija mano, kad nėra jokio diskriminavimo pagal pilietybę.

(82)

Nors tiesioginio diskriminavimo nėra, kyla klausimas, ar dėl šio ryšio atsiranda de facto netiesioginis diskriminavimas pagal pilietybę. Transporto priemonės baką Vokietijoje pildantys krovinių vežėjai vertinami skirtingai negu krovinių vežėjai, pildantys savo transporto priemonės baką kitoje valstybėje narėje. Šį skirtumą nulemia ryšys tarp rinkliavos kompensavimo ir akcizų mokėjimo Vokietijoje.

(83)

Jeigu dėl šio vertinimo skirtumo poveikis Vokietijos krovinių vežėjams skiriasi nuo poveikio vežėjams iš kitų valstybių narių, yra palankus pirmiesiems, o ne pastariesiems, ir neatspindi objektyvaus skirtumo atitinkamomis aplinkybėmis, tai galėtų reikšti, kad nediskriminavimo principas pažeidžiamas. Taigi kyla klausimas, ar ryšį tarp rinkliavos kompensavimo ir akcizų mokėjimo galima pateisinti objektyviais skirtumais. Siekdama atsakyti į šį klausimą, Komisija ims nagrinėti, kaip ši sąsaja veiks praktiškai ir kokiems vežėjams ji bus naudinga.

(84)

Ne Vokietijos krovinių vežėjai labai dažnai naudojasi Vokietijos greitkeliais, esančiais Europos centrinėje dalyje. 1998 m. 22,1 % sunkiasvorių krovininių transporto priemonių Vokietijos greitkeliuose buvo ne iš Vokietijos, tačiau ši dalis padidėjo iki maždaug 25,5 % 2004 m. ES-25 transporto priemonės sudaro beveik 92 % ne Vokietijos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių Vokietijos greitkeliuose (49).

(85)	Degalų kainos Vokietijoje šiuo metu yra didesnės negu daugelyje kaimyninių šalių, tad tai neskatina nei Vokietijos, nei ne Vokietijos krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais besiverčiančių vežėjų pildyti savo transporto priemonės baką Vokietijoje.

(86)

Ar pildyti savo transporto priemonės baką Vokietijoje, ar ne – tai ekonominis sprendimas, kurį tokiomis pat sąlygomis priima ir Vokietijos, ir ne Vokietijos krovinių vežėjai. Atsižvelgdami į savo maršrutą, visi krovinių vežėjai transporto priemonės baką pildys ten, kur bus ekonomiškai naudinga. Įvedus RKS, vežėjai, kurie transporto priemonės baką pildys ne Vokietijoje, kompensacijos negaus, tačiau jie gali nuspręsti taip daryti dėl ekonominės naudos. Jie pasinaudos galimybe gauti naudos iš RKS, jeigu kilometro kaina, įsigijus degalus Vokietijoje ir pridėjus sumažintą rinkliavos tarifą, yra mažesnė nei kilometro kaina, įsigijus degalus ne Vokietijoje ir pridėjus visą rinkliavos tarifą.

(87)

Naudą (santykinę naudą, nes rinkliava bus padidinta vidutiniškai iki 15 centų už kilometrą) iš RKS daugiausia gaus dviejų grupių vežėjai (50):

—

Vežėjai, kurie krovinius veža tik šalyje ir kurie yra priversti greitkeliais naudotis dėl ekonominių priežasčių. Šie vežėjai daugiausia yra Vokietijos piliečiai, nors ši rinkos dalis atvira visoms ES 15 valstybėms narėms (kabotažas), o pasibaigus pereinamojo laikotarpio taisyklių galiojimui bus atverta ir naujoms valstybėms narėms.

—

Visi vežėjai – ir Vokietijos, ir ne Vokietijos, kurie krovinius tarptautiniais maršrutais veža iš šalių, kuriose degalų kainų lygis yra palyginti aukštas, taip pat į tokias šalis arba per jų teritoriją. Visų pirma tai yra vežėjai, įsisteigę Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, t. y. šalių grupėje, kuriai tenka 32 % visų Vokietijos greitkeliais ne Vokietijos transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų.

(88)

Vokietijos valdžios institucijos savo pastabose pačios pripažino, kad apie 20 % Vokietijos krovinių vežėjų, turbūt tie, kurie vykdo savo veiklą daugiausia šalies rinkoje ir ypač centriniuose Vokietijos regionuose, nepasinaudoja mažesnėmis degalų kainomis kitose šalyse. Tuo tarpu kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai paprastai pirks degalus ne vien Vokietijoje ir ne daugiausia Vokietijoje, o kitose valstybėse narėse, ypač tose, kuriose degalų kainos yra mažesnės, net jei dalį savo veiklos vykdo Vokietijoje arba net Vokietijos vietos rinkoje, pasinaudodami laisve atlikti kabotažinį vežimą.

(89)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija numato, kad, atsižvelgus į dabartinį degalų kainų lygį valstybėse narėse, dėl ryšio tarp RKS ir akcizų mokėjimo Vokietijoje RKS nebus pasinaudota labai didelei ne Vokietijos krovinių vežėjų transporto priemonių Vokietijos greitkeliais nuvažiuotų kilometrų daliai (51). Tokia procentinė dalis Vokietijos vežėjų atveju akivaizdžiai bus mažesnė. Be to, naudotojai, besinaudojantys Vokietijos greitkeliais tik retkarčiais, visų pirma naudotojai iš kitų valstybių narių, dėl administracinės naštos gali nesikreipti kompensacijos pagal RKS, taigi jų padėtis bus dar nepalankesnė, palyginti su reguliariais, visų pirma Vokietijos naudotojais.

(90)

Šiuo atveju taip ir yra, taigi Komisija pabrėžia, kad Vokietijos greitkeliu besinaudojantis ir savo degalus ne Vokietijoje perkantis krovinių vežėjas naudojasi Vokietijos kelių infrastruktūra taip pat, kaip ir krovinių vežėjas, pildantis savo transporto priemonės baką Vokietijoje. Taigi galima manyti, kad naudojimosi Vokietijos greitkeliais skirtumai negali pateisinti sąsajos tarp rinkliavos kompensavimo ir Vokietijoje sumokėtų akcizų sumos, dėl kurios atsiranda rinkliavos lygių skirtumų. Dėl šios sąsajos kai kuriems vežėjams, kurie daugiausia yra ne Vokietijos vežėjai, kaip parodyta 86 ir 87 punktuose, teks mokėti didesnę rinkliavą nei kitiems, nors bus vežami tokie pat sunkieji kroviniai tokiu pat atstumu ir tuo pat greitkeliu. Be to, aptariama sistema bus palanki krovinių vežimui šalyje, kuriuo daugiausiai užsiima Vokietijoje degalus perkantys vežėjai, o ne vežimui tarp valstybių narių, kuriuo užsiima vežėjai, dažniau degalus perkantys kitose valstybėse narėse, o tai yra dar vienas pagal Bendrijos teisės aktus draudžiamas diskriminavimo būdas (52).

(91)

Rinkliavos kompensacijos susiejimas su Vokietijoje sumokėtų akcizų suma gali reikšti, kad sistema sumanyta kaip būdas išlaidoms dėl aukštų degalų akcizų Vokietijoje kompensuoti. Tačiau Komisijos praktikos ir Teismo jurisprudencijos nuostata šiuo klausimu yra labai aiški: mokesčių naštos skirtumu savaime (53) valstybės pagalbos suteikimo pateisinti negalima. Pagalbos suteikimas negali būti pateisinamas, jeigu tokia pagalba siekiama kai kuriems nacionaliniams operatoriams kompensuoti už jų palyginti nepalankią padėtį, kurią lemia tai, kad kitose valstybėse narėse taikomas kitoks reguliavimas ar mokesčiai. Valstybės pagalba nėra tinkama priemonė apmokestinimo lygio skirtumams tarp valstybių narių pašalinti tam tikrų operatorių naudai. Taigi tuo, kad akcizų lygis Vokietijoje ir atitinkamai dyzelino kainos yra didelės ir kad, kaip manoma, reikia palengvinti tariamai nepalankią konkurencinę Vokietijos vežėjų padėtį, RKS ir akcizų mokėjimo sąsajų pateisinti negalima. Be to, degalų kainos yra didelės ir kitose valstybėse narėse, ir tų valstybių narių vežėjai, kurie dėl geografinių ar veiklos priežasčių yra mažiau linkę pirkti degalus Vokietijoje, nepasinaudos kompensacija tiek pat, kiek Vokietijos vežėjai.

(92)

Vokietijos valdžios institucijų teiginys, kad 50 % pajamų iš akcizų šiuo metu skiriama infrastruktūrai ir kad RKS reikalinga siekiant išvengti dvigubo vežėjų mokėjimo už infrastruktūrą, netrukdo padaryti šią išvadą. Pirma, siekiant įvertinti, ar esama diskriminacijos tarp Vokietijos vežėjų ir vežėjų iš kitų valstybių narių, į galutinę mokestinių pajamų paskirtį neatsižvelgiama. Pagalbos suteikimo mokesčių naštos skirtumu pateisinti negalima, nepaisant mokestinių pajamų paskirties. Antra, infrastruktūrai numatyta tik 50 % pajamų, ir didelė šių 50 % dalis bus panaudota likusio Vokietijos kelių tinklo, kuriam netaikoma jokia rinkliava, infrastruktūros išlaidoms padengti. Taigi, priešingai nei tvirtina Vokietijos valdžios institucijos, negalima manyti, kad vežėjai, mokantys ir rinkliavą, ir akcizus, įneša dvigubą įnašą infrastruktūros išlaidoms padengti, nes infrastruktūrai, kuriai taikoma rinkliava, finansuoti naudojama tik nedidelė pajamų iš akcizų dalis. Taigi tuo, kad dalis pajamų iš akcizų naudojama infrastruktūrai finansuoti, taip pat negalima pagrįsti sąsajos tarp rinkliavos kompensavimo ir akcizų mokėjimo.

(93)

Be to, reikia pažymėti, kad rinkliavos ir akcizo pobūdis skiriasi. Rinkliava – tai mokėjimas už naudojimąsi paslauga, o akcizas – tai mokestis. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 5.2.3 skyriuje, aplinkybės, dėl kurių renkami šie mokesčiai, yra skirtingos: rinkliava renkama už naudojimąsi greitkeliais, o akcizas taikomas už mineralinių alyvų vartojimą.

(94)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nemano, kad galima objektyviai pateisinti rinkliavos mokesčių mažinimo susiejimą su Vokietijos teritorijoje sumokėtų akcizų suma. Taigi nėra jokio objektyvaus pateisinimo, kuriuo būtų galima pagrįsti skirtingą vežėjų, kurie pildo savo transporto priemonės baką Vokietijoje, ir vežėjų, kurie pildo savo transporto priemonės baką ne Vokietijoje, vertinimą, nes objektyviai jų padėtis vienoda.

(95)	Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija daro išvadą, kad šioje pagalbos priemonėje nepaisoma nediskriminavimo principo, nes priemone de facto diskriminuojami užsienio krovinių vežėjai, ir jau vien dėl šios priežasties būtina manyti, kad priemonė yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(96)	Be to, pagalbos priemonė neatitinka ir Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad rinkliavos ir naudotojo mokesčiais negalima tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti vežėjo pagal pilietybę arba pagal transporto priemonės kilmę ar maršruto tikslą.

(97)	Ši nuostata yra tik konkreti bendrojo Bendrijos teisės ir visų pirma transporto teisės principo išraiška, t. y. draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, įsisteigimo vietos, vežimo pradžios ar pabaigos punkto. Bendrijos teisėjai (54) šį principą taiko sistemingai, įskaitant ir kelių rinkliavoms (55).

(98)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš bendrosios Sutarties sistemos aišku, kad rezultatas, gautas taikant valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka procedūrą, niekada negali prieštarauti konkrečioms Sutarties nuostatoms (56). Teismas taip pat mano, kad aspektai, prieštaraujantys konkrečioms Sutarties nuostatoms, išskyrus 87 ir 88 straipsnius, gali būti taip glaudžiai susiję su pagalbos dalyku, kad jų būtų neįmanoma įvertinti atskirai (57). Dėl pirmiau nurodytų priežasčių nagrinėjama priemonė pažeistų nediskriminavimo principą ir visų pirma Direktyvos 1999/62 7 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šis pažeidimas būdingas RKS tvarkai, taigi neatsiejamai su ja susijęs. Tai dar viena priežastis, dėl kurios Komisija turi pripažinti, kad tokia pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(99)

Komisija Vokietijos valdžios institucijoms primena, kad transporto priemonės mokestį ar akcizų lygį galima pakeisti neviršijant Bendrijos lygiu galiojančių suderinimo priemonių ribų, jeigu manoma, kad bendri krovinių vežėjų automobiliais mokesčiai Vokietijoje pernelyg dideli. Tai horizontalios ir bendrosios priemonės, kurios iš esmės nesukeltų nei tiesioginio, nei de facto diskriminavimo.

Būtinumas ir proporcingumas

(100)

Komisija mano, kad nebuvo įrodyta, kad pagalba yra būtina. Vokietijos vadžios institucijos teigia, kad priemonę būtina vertinti atsižvelgiant į Vokietijos valdžios institucijų faktiškai įgyvendinamą perėjimą nuo valstybei mokamais mokesčiais pagrįsto greitkelių mokesčio prie mokesčio, skaičiuojamo pagal nuvažiuotą atstumą. Komisija supranta norą dėl bendrų krovinių vežėjų mokesčių padidėjimo įvesti pereinamojo laikotarpio priemones, tačiau pažymi, kad nustatytas rinkliavos dydis buvo mažesnis, negu buvo planuota iš pradžių, t. y. 12,6 cento už kilometrą vietoj 15 centų už kilometrą. Siekiant suteikti kompensaciją pereinamuoju laikotarpiu, būtų paprasčiau susilaikyti nuo planuojamo rinkliavos tarifo didinimo, o ne didinti rinkliavos tarifą iki 15 centų už kilometrą, kartu įvesti RKS ir kompensuoti 2,6 cento už kilometrą. Be to, šiuo metu taikytinas mažesnis tarifas vienodai taikomas visiems Vokietijos greitkeliais besinaudojančiais krovinių vežėjams, taigi yra nediskriminacinis. Planuojama kompensacija pakeis šią pusiausvyrą, o tai nėra būtina numatytam tikslui pasiekti.

(101)

Be to, Vokietijos valdžios institucijos nepateikė RKS pranašumą patvirtinančių argumentų, kuriais būtų pagrįsta didesnė administracinė našta, kuri tektų vežėjams dėl techniškai sudėtingo RKS įvedimo, palyginti su galimybe paprasčiausiai toliau taikyti mažesnį rinkliavos tarifą. Krovinių vežėjai turėtų kasmet nustatytu laiku pateikti degalinės kvitus arba mokėjimo kredito kortele čekius iš Vokietijos, kurių kiekviename turi būti nurodytas atitinkamos transporto priemonės valstybinis numeris, ir prašymą dėl rinkliavos kompensacijos. Tikėtina, kad tokia našta ypač sunki tik retkarčiais besinaudojantiems Vokietijos greitkeliais, visų pirma vežėjams iš kitų valstybių narių. Komisija primena Vokietijos valdžios institucijoms, kad rinkliavos lygį jos gali padidinti, kai tai joms atrodo būtina, jeigu atsižvelgiama į Direktyvos 1999/62/EB nuostatas.

(102)

Atsižvelgusi į šiuos argumentus, Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonėje nepaisoma ir būtinumo principo, o tai ir vėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji nesuderinama su bendrąja rinka.

Bendram interesui prieštaraujantis konkurencijos iškreipimas

(103)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad paskutinė Reglamento Nr. 1107/70 3 straipsnio 1 dalies b punkto sąlyga, kad pagalba neturėtų iškreipti konkurencijos tiek, kad ji prieštarautų bendram interesui, taip pat nėra patenkinta. Kaip paaiškinta pirmiau, teikiant pagalbą Vokietijos vežėjams bus suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš konkurentus iš kitų valstybių narių, o tai prieštarauja tinkamam bendrosios transporto rinkos veikimui ir pačiam laisvės teikti vežimo paslaugas principui. Dėl šios priežasties pagalba turi būti pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka.

(104)

Galiausiai reikėtų paminėti, kad Vokietijos valdžios institucijos nenurodė jokio kito suderinamumo pagrindo, išskyrus EB 73 straipsnį. Bet kuriuo atveju Komisija patvirtina sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 57 dalyje pateiktą išankstinį įvertinimą, kad pagalba negali būti pripažinta suderinama pagal 87 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktą ar pagal kurią nors kitą leidžiančią nukrypti nuostatą.

6. IŠVADA

(105)

Komisija mano, kad RKS yra pagalbos priemonė, neatitinkanti EB sutarties 73 straipsnio ir Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 3 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų, todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagalba, kurią Vokietijos Federacinė Respublika planuoja įgyvendinti ir kuri pagrįsta Įstatymo dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių važiavimo greitkeliais mokesčio, skaičiuojamo pagal nuvažiuotą atstumą, nustatymo 1 straipsnio 3 skirsnio 2 dalimi, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(2) OL C 202, 2003 8 27, p. 5.

(3) OL C 202, 2003 8 27, p. 5.

(4) OL L 187, 1999 7 20, p. 42.

(5) Tai patvirtinta Austrijos regioninio planavimo instituto (Ősterreichisches Institut für Raumplanung, Viena) atliktu tyrimu – padaryta išvada, kad infrastruktūros išlaidos tinkamai nustatytos pagal Direktyvą 1999/62/EB.

(6) 227 mln. 100 km; 227 × 30 : 100 = 68 mln.

(7) 227 : 68 = 3,3.

(8) 600 : 227 = 2,6.

(9) 2,6 × 3,3 = 8,6 (cento).

(10) BGBl. G 5702, 2002 m., I dalis, Nr. 23, paskelbta Bonoje 2002 m. balandžio 11 d., p. 1234, pakeista 2003 m. birželio 28 d. įstatymu, BGBl. I, p. 1050.

(11) Įstatyminis potvarkis dėl rinkliavos tarifo sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms nustatymo, 2003 m. birželio 24 d., BGBl. I, p. 1001.

(12) BGBl. I, p. 2150 ir 2185; 1993 m., p. 169.

(13) OL L 316, 1992 10 31, p. 12. Nuo 2004 m. sausio 1 d. Direktyvą 92/81/EEB pakeitė 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(14) Belgija: FEBETRA (Fédération Royale Belge des Transporteurs), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 11 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 15 d. (A/29597); SAV (De Beroepsorganisatie van de Vlaamse Goederentransport Ondernemers en Logistieke Dienstverleners), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 15 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 19 d. (A/30036); Danija: DTL (Dansk Transport og Logistik), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 26 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 30 d. (A/30852); Vokietija: BGL (Bundesverband Güterverkehr Logistik und Entsorgung), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 22 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 23 d. (A/30304); Nyderlandai: TLN (Transport en Logistiek Nederland), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 25 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 26 d. (A/30535); Ispanija: ASTIC (Asociación del Transporte Internacional por Carretera), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 26 d. ir užregistruota 2003 m. spalio 13 d. (A/31891); ATRADICE (Asociación de Empresas de Transporte de la Región Centro), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 25 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 26 d. (A/30540); CETM (Confederación Española de Transporte de Mercancías), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 26 d. ir užregistruota 2003 m. spalio 9 d. (A/31648); FENADISMER (Federación Nacional de Asociaciones de Transporte de España), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 25 d. ir užregistruota 2003 m. (A/30502); FROET (Federación Regional de Organizaciones Empresariales de Transporte de Murcia), atsiųsta 2003 m. rugsėjo 22 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 23 d. (A/30273).

(15) Jungtinė Karalystė: nuolatinė atstovybė, atsiųsta 2003 m. spalio 2 d. ir užregistruota 2003 m. spalio 8 d. (A/31558); Ispanija: Plėtros ministerijos transporto generalinis direktoratas, atsiųsta 2003 m. rugsėjo 24 d. ir užregistruota 2003 m. rugsėjo 26 d. (A/30588).

(16) Atsakymai, kuriuose ginama kompensavimo sistema (BGL ir Jungtinė Karalystė).

(17) ASTIC, ATRADICE, CEMT, Plėtros ministerijos transporto generalinio direktorato, DTL, FEBETRA, FROET, SAV, TLN pastabos.

(18) Žr., pvz., ASTIC pastabas.

(19) Žr., pvz., DTL, FROET pastabas.

(20) Žr., pvz., TLN pastabas.

(21) Žr., pvz., ATRADICE, ASTIC, CEMT, FROET pastabas.

(22) Žr., pvz., ATRADICE pastabas.

(23) Žr., pvz., ASTIC, ATRADICE, CEMT pastabas.

(24) Žr., pvz., ASTIC, CEMT pastabas.

(25) Šiuo klausimu suinteresuotosios šalys mini bylą Italijos Respublika prieš Komisiją, C–6/97, Rink. (1999) p. I–2981, visų pirma 21 punktą.

(26) Žr., pvz., ATRADICE, CEMT, FROET pastabas.

(27) Žr., pvz., ASTIC, ATRADICE, CEMT pastabas.

(28) Dabar Direktyvos 2003/96/EB.

(29) Žr., pvz., Plėtros ministerijos transporto generalinio direktorato pastabas.

(30) ASTIC, ATRADICE, CEMT pastabos.

(31) Žr. bylą Komisija prieš Austriją (2000), C–205/98, Rink. p. I–07367, visų pirma 76, 78 ir 86 punktus; bylą Italijos Respublika prieš Komisiją (1999), C–6/1997, Rink. p. I–02981, visų pirma 15, 21 ir 23 punktus; bylą Ecotrade prieš AFS (1998), C–200/97; bylą Haar Petroleum (1997), C–90/94, Rink. p. I–04085, visų pirma 34, 35, 37 ir 40 skirsnius.

(32) Šiuo atžvilgiu taip pat paminėta byla Komisija prieš Austrijos Respubliką, visų pirma 76, 78, 85, 86, 101 ir 104 skyriai.

(33) Tokie kaip dirbtuvių, įgaliotų įrengti transporto priemonėse montuojamus įrenginius, stoka, krovinių vežėjų automobiliais prieigos prie interneto sistemos neturėjimas, registracijos ir maršruto keitimo keblumai, kalbos kliūtis terminaluose, mokėjimo formų (transporto priemonėse montuojami įrenginiai, internetas, terminalas) trūkumas, kalbos kliūtys ir kt.

(34) Taip pat žr. Sea-Land Service Inc. ir Nedlloyd Lijnen (BV 2002, I-5235) 43 punktą ir 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sujungtose bylose C–430/99 ir C–431/99, visų pirma 85, 101, 120 122 ir 123 skirsnius.

(35) Taip pat žr. Haar Petroleum, visų pirma 34, 35, 37 ir 40 skirsnius.

(36) Laipsniškas apmokestinimas už naudojimąsi infrastruktūra, p. 71.

(37) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, (COM(2003) 448 galutinis).

(38) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.

(39) 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (OL L 95, 1992 4 9, p. 1) ir 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1).

(40) „ Europos transporto politika 2010 m. – laikas spręsti “, Europos Komisija, 2001 m., 3 lentelė, p. 72.

(41) Anksčiau Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 4 dalis.

(42) OL L 76, 1992 3 23, p. 1.

(43) Byla Komisija prieš Prancūziją (2000), C–276/97, Rink. p. I–6251, 36 punktas; Generalinio advokato išvados ES ir Bulgarijos ir Vengrijos susitarimai, C–211/01, 50 punktas (dar nepaskelbta).

(44) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Taryba, Komisijai pasiūlius, gali vieningai nuspręsti bet kuriai valstybei narei suteikti teisę toliau atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti remiantis konkrečios politikos sumetimais.

(45) OL L 130, 1970 6 15, p. 1.

(46) Žr. 2002 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą N 287/2002 – Danija (OL C 34, 2003 2 13, p. 7); 2001 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą N 500/2001 – Jungtinė Karalystė, Tinklo dotacijos licencijuotiems sunkiosios geležinkelio infrastruktūros valdytojams (OL C 333, 2001 11 28, p. 7); 2001 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimą N 219/2001 – Austrija (OL C 224, 2001 9 1, p. 2); 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą N 617/98 – Nyderlandai (Utrechtas) (OL C 71, 2000 3 11, p. 7); 1999 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą N 412/98 – Italija (Markė) (OL C 55, 2000 2 26, p. 11); 1999 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimą N 121/99 – Austrija (OL C 245, 1999 8 28, p. 2); 1999 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimą N 588/98 – Danija (OL C 166, 1999 6 12, p. 6). Taip pat žr. 2000 m. liepos 26 d. COM(2000) 5 galutinį Komisijos pasiūlymq dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto koordinavimui.

(47) Byla Vokietija prieš Komisiją (2000), C–156/98, Rink. p. I–6857, 86 ir 87 skirsniai.

(48) Byla Ispanija prieš Komisiją (2000), C–351/98, Rink. p. I–8031, 57 skirsnis: „Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Komisijos argumentas, jog įmonės iš kitų valstybių narių diskriminuojamos, nes dėl priemonės joms yra sunkiau gauti pagalbą, neturi pagrindo. […] Viešosios valdžios institucijos patvirtinta paramos investicijoms priemonė pagal apibrėžtį gali būti taikoma tik teritorijos, už kurią ji yra atsakinga, atžvilgiu, ir valdžios institucijos negalima kritikuoti už tai, kad priemonės nauda neteikiama jos teritorijoje neįsisteigusioms įmonėms, nes tokių įmonių padėtis valdžios institucijos atžvilgiu visiškai skiriasi nuo teritorijoje įsisteigusių įmonių padėties. Tačiau tas pareiškimas nereiškia, kad tokia paramos priemonė negali būti vertinama kaip „pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 92 straipsnio 1 dalyje, jeigu ji atitinka toje nuostatoje nustatytas sąlygas“ “.

(49) Šaltinis: Ataskaita apie Vokietijos kompensavimo sistemos, susijusios su sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikoma rinkliavos sistema, ekonominį poveikį krovinių vežėjams kelių transportu, 2005 4 21, MVV Consultants and Engineers.

(50) Taip pat žr.: Ataskaita apie Vokietijos kompensavimo sistemos, susijusios su sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikoma rinkliavos sistema, ekonominį poveikį krovinių vežėjams kelių transportu, 2005 4 21, MVV Consultants and Engineers.

(51) Transporto priemonių naudojimo greitkeliuose rodiklis – tai transporto priemonių veiklos rodiklis, įvertintas transporto priemonės kilometrais.

(52) Byla Komisija prieš Prancūziją (1994), C–381/93, Rink. p. I–5145, 17–21 punktai, ir byla Stylianakis (2003), C-92/01, Rink. p. I–1291, 25 punktas.

(53) Žr. 25 išnašą. Taip pat žr. bylą Italija prieš Komisiją (2004), C–298/00, Rink. p. I–4087, 61–62 punktus, bylą Italija prieš Komisiją (1999), C–6/97, Rink. p. I–2981, 22 punktą.

(54) Byla Corsica Ferries (1994), C–18/93, Rink. p. I–1783, 35 punktas; byla Stylianakis, C–92/01, Rink. p. I–1291, 25 punktas.

(55) Pirmiau minėtos bylos Komisija prieš Austriją, C-205/98, 74–88 ir 109–115 punktai.

(56) Byla Komisija prieš Italiją (1980), 73/79, Rink. p. 1533, 11 skirsnis.

(57) Byla Iannelli ir Volpi prieš Meroni (1977), 74/76, Rink. p. 557.

2009 2 21

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/45

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. vasario 20 d.

iš dalies keičiantis Tarybos sprendimo 79/542/EEB II priedo nuostatas dėl Botsvanos įtraukimo į trečiųjų šalių ir jų dalių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrą šviežią mėsą, sąrašą

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 1031)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/151/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (1), ypač į jos 8 straipsnio įžanginį sakinį, šio straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą ir 4 punktą,

kadangi:

(1)

1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendime 79/542/EEB, sudarančiame trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatančiame gyvūnų ir visuomenės bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą (2), nustatytos sanitarinės sąlygos, taikytinos į Bendriją importuojamiems gyviems gyvūnams, išskyrus arklinius, ir importuojamai tokių gyvūnų, įskaitant arklinių, šviežiai mėsai, išskyrus mėsos pusgaminius.

(2)

Sprendime 79/542/EEB numatyta, kad leidžiama importuoti žmonėms skirtą mėsą, tik jei tokia mėsa vežama iš trečiosios šalies teritorijos arba jos dalių, išvardytų šio sprendimo II priedo 1 dalyje, ir jei šviežia mėsa atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamame pagal II priedo 2 dalyje pateiktus pavyzdžius tai mėsai išduotame veterinarijos sertifikate, atsižvelgiant į bet kokias specialiąsias sąlygas arba papildomas garantijas, taikytinas tai mėsai.

(3)

Botsvana įtraukta į Sprendimo 79/542/EEB II priedo 1 dalį ir suskirstyta į atskiras teritorijas, daugiausia pagal gyvūnų sveikatos būklę. Iš tų teritorijų į Bendriją leidžiama eksportuoti šviežią naminių galvijų, naminių avių ir ožkų bei tam tikrų ūkiuose auginamų ir laukinių ne naminių gyvūnų mėsą be kaulų ir brandintą mėsą (toliau – šviežia mėsa).

(4)

2008 m. spalio 20 d. buvo įtarta, kad Ganzio (Ghanzi) rajone, kuris yra Botsvanos 12 veterinarinės ligų kontrolės zonoje, įsikūrusiame ūkyje gali būti snukio ir nagų ligos protrūkis. Kai tik ligos protrūkis buvo patvirtintas, kompetentinga Botsvanos institucija sustabdė šviežios mėsos eksportą į Bendriją iš visos šalies teritorijos.

(5)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Sprendimu 79/542/EEB su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2009/4/EB (3), iš Botsvanos 12 veterinarinės ligų kontrolės zonos į Bendriją daugiau nebuvo leidžiama importuoti šviežios mėsos.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad dabar kompetentinga Botsvanos institucija pateikė pakankamai garantijų dėl taikomų priemonių ligos plitimui kontroliuoti, kurios buvo veiksmingos naikinant snukio ir nagų ligos infekciją, 12 veterinarinės ligų kontrolės zoną reikėtų vėl įtraukti ir taip dar kartą leisti iš jos į Bendriją eksportuoti šviežią mėsą.

(7)	Todėl Sprendimo 79/542/EEB II priedo 1 dalį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 79/542/EEB II priedo 1 dalis pakeičiama šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. vasario 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 20 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(2) OL L 146, 1979 6 14, p. 15.

(3) OL L 2, 2009 1 6, p. 11.

PRIEDAS

„1 DALIS

Trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašas (*1)

Šalis

Teritorijos kodas

Teritorijos apibūdinimas

Veterinarijos sertifikatas

Specialiosios sąlygos

Galiojimo pabaigos diena (1)

Galiojimo pradžios diena (2)

Pavyzdys (-iai)

AL – Albanija

AL-0

Visa šalies teritorija

—

AR – Argentina

AR-0

Visa šalies teritorija

EQU

AR-1

Provincijos: Buenos Aires, Catamarca, Corrientes (išskyrus departamentus: Berón de Astrada, Capital, Empedrado, General Paz, Itati, Mbucuruyá, San Cosme ir San Luís del Palmar) Entre Rios, La Rioja, Mendoza, Misiones, Neuquén dalis (išskyrus teritoriją, įtrauktą į AR-4), Río Negro dalis (išskyrus teritoriją, įtrauktą į AR-4), San Juan, San Luis, Santa Fe, Tucuman, Cordoba, La Pampa, Santiago del Estero, Chaco Formosa, Jujuy ir Salta, išskyrus 25 km pločio buferinę zoną, kuri tęsiasi pasieniu su Bolivija ir Paragvajumi nuo Santa Catalina rajono Jujuy provincijoje iki Laishi rajono Formosa provincijoje

BOV

2005 m. kovo 18 d.

RUF

2007 m. gruodžio 1 d.

AR-2

Chubut, Santa Cruz ir Tierra del Fuego

BOV, OVI, RUW, RUF

2002 m. kovo 1 d.

AR-3

Corrientes: Berón de Astrada, Capital, Empedrado, General Paz, Itati, Mbucuruyá, San Cosme ir San Luís del Palmar departamentai

BOV

RUF

2007 m. gruodžio 1 d.

AR-4

Río Negro dalis (išskyrus: Avellaneda esančią zoną į šiaurę nuo provincijos kelio Nr. 7 ir į rytus nuo provincijos kelio Nr. 250, Conesa esančią zoną į rytus nuo provincijos kelio Nr. 2, El Cuy esančią zoną, kuri apima teritoriją į šiaurę nuo provincijos kelio Nr. 7 susikirtimo su provincijos keliu Nr. 66 iki Avellaneda departamento ribos, ir San Antonio esančią zoną į šiaurę nuo provincijos kelių Nr. 250 ir Nr. 2). Neuquén dalis (išskyrus Confluencia esančią zoną į šiaurę nuo provincijos kelio Nr. 17 ir Picun Leufú esančią zoną į rytus nuo provincijos kelio Nr. 17).

BOV, OVI, RUW, RUF

2008 m. rugpjūčio 1 d.

AU – Australija

AU-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, POR, EQU, RUF, RUW, SUF, SUW

BA – Bosnija ir Hercegovina

BA-0

Visa šalies teritorija

—

BH – Bahreinas

BH-0

Visa šalies teritorija

—

BR – Brazilija

BR-0

Visa šalies teritorija

EQU

BR-1

Minas Gerais valstija, Espírito Santo valstija, Goiás valstija, Mato Grosso valstija, Rio Grande Do Sul valstija, Mato Grosso Do Sul valstija (išskyrus nustatytą intensyvios priežiūros 15 km zoną nuo išorinių sienų Porto Mutinho, Caracol, Bela Vista, Antônio João, Ponta Porã, Aral Moreira, Coronel Sapucaia, Paranhos, Sete Quedas, Japora’ ir Mundo Novo municipalitetuose bei nustatytą intensyvios priežiūros zoną Corumbá ir Ladário municipalitetuose)

BOV

A ir H

2008 m. gruodžio 1 d.

BR-2

Santa Catarina valstija

BOV

A ir H

2008 m. sausio 31 d.

BR-3

Paraná ir São Paulo valstijos

BOV

A ir H

2008 m. rugpjūčio 1 d.

BW – Botsvana

BW-0

Visa šalies teritorija

EQU, EQW

BW-1

3c, 4b, 5, 6, 8, 9 ir 18 veterinarinės ligų kontrolės zonos

BOV, OVI, RUF, RUW

2007 m. gruodžio 1 d.

BW-2

10, 11, 13 ir 14 veterinarinės ligų kontrolės zonos

BOV, OVI, RUF, RUW

2002 m. kovo 7 d.

BW-3

12 veterinarinės ligų kontrolės zona

BOV, OVI, RUF, RUW

2008 m. spalio 20 d.

2009 m. sausio 20 d.

BY – Baltarusija

BY-0

Visa šalies teritorija

—

BZ – Belizas

BZ-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

CA – Kanada

CA-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, POR, EQU, SUF, SUW RUF, RUW

CH – Šveicarija

CH-0

Visa šalies teritorija

CL – Čilė

CL-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, POR, EQU, RUF, RUW, SUF

CN – Kinija

CN-0

Visa šalies teritorija

—

CO – Kolumbija

CO-0

Visa šalies teritorija

EQU

CR – Kosta Rika

CR-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

CU – Kuba

CU-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

DZ – Alžyras

DZ-0

Visa šalies teritorija

—

ET – Etiopija

ET-0

Visa šalies teritorija

—

FK – Falklando salos

FK-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU

GL – Grenlandija

GL-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU, RUF, RUW

GT – Gvatemala

GT-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

HK – Honkongas

HK-0

Visa šalies teritorija

—

HN – Hondūras

HN-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

HR – Kroatija

HR-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU, RUF, RUW

IL – Izraelis

IL-0

Visa šalies teritorija

—

IN – Indija

IN-0

Visa šalies teritorija

—

IS – Islandija

IS-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU, RUF, RUW

KE – Kenija

KE-0

Visa šalies teritorija

—

MA – Marokas

MA-0

Visa šalies teritorija

EQU

ME – Juodkalnija

ME-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU

MG – Madagaskaras

MG-0

Visa šalies teritorija

—

MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (3)

MK-0

Visa šalies teritorija

OVI, EQU

MU – Mauricijus

MU-0

Visa šalies teritorija

—

MX – Meksika

MX-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

NA – Namibija

NA-0

Visa šalies teritorija

EQU, EQW

NA-1

Teritorija į pietus nuo kordono, besitęsianti nuo Palgrave Point vakaruose iki Gamo rytuose

BOV, OVI, RUF, RUW

NC – Naujoji Kaledonija

NC-0

Visa šalies teritorija

BOV, RUF, RUW

NI – Nikaragva

NI-0

Visa šalies teritorija

—

NZ – Naujoji Zelandija

NZ-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, POR, EQU, RUF, RUW, SUF, SUW

PA – Panama

PA-0

Visa šalies teritorija

BOV, EQU

PY – Paragvajus

PY-0

Visa šalies teritorija

EQU

PY-1

Visa šalies teritorija, išskyrus nustatytą intensyvios priežiūros 15 km zoną nuo išorinių sienų

BOV

2008 m. rugpjūčio 1 d.

RS – Serbija (4)

RS-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, EQU

RU – Rusijos Federacija

RU-0

Visa šalies teritorija

—

RU-1

Murmansko regionas, Jamalo nencų autonominė apygarda

RUF

SV – Salvadoras

SV-0

Visa šalies teritorija

—

SZ – Svazilandas

SZ-0

Visa šalies teritorija

EQU, EQW

SZ-1

Teritorija į vakarus nuo „raudonosios linijos“, kuri tęsiasi į šiaurę nuo Usutu upės iki sienos su Pietų Afrika, esančios į vakarus nuo Nkalashane

BOV, RUF, RUW

SZ-2

Veterinarinės snukio ir nagų ligos priežiūros ir vakcinacijos stebėjimas teritorijos pagal Vyriausybės oficialiajame leidinyje 2001 m. teisiniu pranešimu Nr. 51 paskelbtą teisinį dokumentą

BOV, RUF, RUW

2003 m. rugpjūčio 4 d.

TH – Tailandas

TH-0

Visa šalies teritorija

—

TN – Tunisas

TN-0

Visa šalies teritorija

—

TR – Turkija

TR-0

Visa šalies teritorija

—

TR-1

Amasya, Ankara, Aydin, Balikesir, Bursa, Cankiri, Corum, Denizli, Izmir, Kastamonu, Kutahya, Manisa, Usak, Yozgat ir Kirikkale provincijos

EQU

UA – Ukraina

UA-0

Visa šalies teritorija

—

US – Jungtinės Amerikos Valstijos

US-0

Visa šalies teritorija

BOV, OVI, POR, EQU, SUF, SUW, RUF, RUW

UY – Urugvajus

UY-0

Visa šalies teritorija

EQU

BOV

2001 m. lapkričio 1 d.

OVI

ZA – Pietų Afrika

ZA-0

Visa šalies teritorija

EQU, EQW

ZA-1

Visa šalis, išskyrus:

—	snukio ir nagų ligos kontrolės teritorijos dalį, esančią Mpumalanga ir šiaurės provincijų veterinariniuose regionuose, Natal veterinarinio regiono Ingwavuma rajone ir pasienio zonoje prie Botsvanos į rytus nuo 28° ilgumos, ir

—	KwaZulu-Natal provincijos Camperdown rajoną

BOV, OVI, RUF, RUW

ZW – Zimbabvė

ZW-0

Visa šalies teritorija

—

Sertifikatai pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).

—

Sertifikatas nėra nustatytas, o importuoti šviežią mėsą yra uždrausta (išskyrus tas rūšis, kurios yra nurodytos visai šalies teritorijai skirtoje eilutėje).

Kategorijos apribojimai

Neleidžiama įvežti subproduktų (išskyrus galvijų diafragmą ir kramtomuosius raumenis).“

(*1) Nepažeidžiant specialiųjų sertifikavimo reikalavimų, numatytų Bendrijos susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

(1) Gyvūnų, paskerstų iki 7 skiltyje nurodytos datos arba tą dieną, mėsa gali būti importuojama į Bendriją 90 dienų nuo tos datos. Siuntos atvira jūra gali būti importuojamos į Bendriją, jei sertifikuotos iki 7 skiltyje nurodytos datos, 40 dienų nuo tos datos. (Pastaba. Datos nebuvimas 7 skiltyje reiškia, kad nėra laiko ribojimų).

(2) Tik gyvūnų, paskerstų 8 skiltyje nurodytą dieną arba po šios datos, mėsa gali būti importuojama į Bendriją (datos nebuvimas 8 skiltyje reiškia, kad nėra laiko ribojimų).

(3) Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; laikinas kodas, kuris neturi įtakos galutiniam šalies pavadinimui, kuris bus skirtas pasibaigus šiuo metu Jungtinių Tautų Organizacijoje vykstančioms deryboms.

(4) Neįskaitant Kosovo, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 50

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 metai 2009m. vasario 21d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 145/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 146/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 II priedo nuostatas dėl žuvininkystės produktų importo iš Kamerūno ( 1 )	3
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 147/2009, apibrėžiantis paskirties zonas, kurioms yra numatytos grūdų ir ryžių eksporto grąžinamosios išmokos, eksporto mokesčiai ir tam tikros eksporto licencijos (kodifikuota redakcija)	5
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 148/2009, kuriuo panaikinama 11 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų	10
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 149/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 214/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje	12
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 150/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas	19
	*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 151/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas	20

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	129,4
	JO	62,0
	MA	42,1
	TN	132,6
	TR	82,6
	ZZ	89,7
0707 00 05	JO	161,3
	MA	77,9
	MK	147,9
	TR	164,7
	ZZ	138,0
0709 90 70	JO	239,8
	MA	71,3
	TR	125,2
	ZZ	145,4
0709 90 80	EG	94,1
0709 90 80	ZZ	94,1
0805 10 20	EG	45,6
	IL	55,3
	MA	50,4
	TN	47,6
	TR	61,5
	ZZ	52,1
0805 20 10	IL	144,4
	MA	84,5
	TR	73,0
	ZZ	100,6
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	EG	75,3
	IL	94,8
	JM	95,1
	MA	69,5
	PK	50,6
	TR	60,8
	ZZ	74,4
0805 50 10	EG	81,5
	MA	44,0
	TR	61,0
	ZZ	62,2
0808 10 80	CA	89,7
	CL	67,7
	CN	83,1
	MK	25,7
	US	107,9
	ZZ	74,8
0808 20 50	AR	103,4
	CL	73,7
	CN	73,7
	US	112,7
	ZA	109,7
	ZZ	94,6

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2145/92 (OL L 214, 1992 7 30, p. 20).
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3304/94 (OL L 341, 1994 12 30, p. 48).	Tik 1 straipsnio 2 dalis
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1950/2005 (OL L 312, 2005 11 29, p. 18).	Tik 3 straipsnis
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1996/2006 (OL L 398, 2006 12 30, p. 1).	Tik 2 straipsnis

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/149/EB
*	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo	21
	Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų	22
	Komisija
	2009/150/EB
*	2006 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 54/03 (ex N 194/02), kurią Vokietijos Federacinė Respublika ketina teikti taikydama kompensavimo priemonę, susijusią su rinkliavos už sunkiasvores krovinines transporto priemones sistemos nustatymu Vokietijos greitkeliuose (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 89) ( 1 )	30
	2009/151/EB
*	2009 m. vasario 20 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Tarybos sprendimo 79/542/EEB II priedo nuostatas dėl Botsvanos įtraukimo į trečiųjų šalių ir jų dalių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrą šviežią mėsą, sąrašą (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 1031) ( 1 )	45

		Klaidų ištaisymas
	*	2009 m. vasario 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 124/2009, nustatančio didžiausią leidžiamą kokcidiostatų arba histomonostatų koncentraciją maisto produktuose, atsirandančią dėl neišvengiamų šių medžiagų liekanų netiksliniuose pašaruose, klaidų ištaisymas ( OL L 40, 2009 2 11 )	52

Reglamentas (EEB) Nr. 2145/92	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 pastraipa	1 straipsnis
1 straipsnio 2 pastraipa	—
—	2 straipsnis
2 straipsnio 1 pastraipa	3 straipsnis
2 straipsnio 2 pastraipa	—
Priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas


	(1) Tekstas svarbus EEE