20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/1

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XVI dalyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Remiantis Europos bendrijos ir Dominikos Respublikos sudarytu ir Tarybos sprendimu 98/486/EB (2) patvirtintu susitarimo dėl pieno miltelių importo į Dominikos Respubliką memorandumu (3), tam tikram į Dominikos Respubliką eksportuojamam Bendrijos pieno produktų kiekiui gali būti taikomas sumažintas muitas. Todėl už pagal šią schemą eksportuojamus produktus skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti tam tikra procentine dalimi sumažintos.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę ,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/7

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3) 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, reikėtų nustatyti didžiausią grąžinamosios išmokos sumą, skirtiną pagal iki 2009 m. vasario 17 d. pateiktas paraiškas.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/9

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, reikėtų nustatyti didžiausią grąžinamosios išmokos sumą, skirtiną pagal iki 2009 m. vasario 17 d. pateiktas paraiškas.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/10

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (2) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/12

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad produktų, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies p punkte ir išvardytų I priedo XVI dalyje, pasaulinės rinkos kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, jeigu šios prekės eksportuojamos šio reglamento XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), nurodyti produktai, kuriems turi būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, jeigu produktai eksportuojami Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio antros pastraipos a punktą, grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto nustatomas tam pačiam laikotarpiui, kuris numatytas šių produktų grąžinamajai išmokai nustatyti, jei jie eksportuojami neperdirbti.

(4)

Per Urugvajaus raundą sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kurio yra prekėje, negali būti didesnės nei grąžinamosios išmokos už tą produktą, kai jis eksportuojamas be tolesnio perdirbimo.

(5)

Tačiau tam tikrų pieno produktų, eksportuojamų kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, atveju, iš anksto nustačius didelius grąžinamųjų išmokų dydžius, kyla pavojus neįvykdyti su tokiomis išmokomis susijusių įsipareigojimų. Siekiant to išvengti, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, neužkertant kelio sudaryti ilgalaikes sutartis. Nustatant konkrečių grąžinamųjų išmokų už šiuos produktus dydžius tuomet, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, reikėtų sudaryti sąlygas šiems dviems tikslams įgyvendinti.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį prireikus atsižvelgiama į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias lygiaverčio poveikio priemones, pagal reglamentą dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taikomas visose valstybėse narėse pagrindiniams produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede, ar panašiems produktams.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 100 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, skiriama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jeigu įvykdomos tam tikros tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui taikomos sąlygos.

(8)

2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1898/2005, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo priemonėms (3), nustatyta, kad įmonėms, gaminančioms tam tikrus produktus, sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami mažesnėmis kainomis.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę ,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/15

(1)

Tarybos sprendimu 2002/148/EB (4) konsultacijos su Zimbabve pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punktą buvo užbaigtos ir buvo imtasi to sprendimo priede nustatytų atitinkamų priemonių.

(2)

Sprendimu 2008/158/EB (5) priemonių, nurodytų Sprendimo 2002/148/EB 2 straipsnyje, taikymas, kuris Sprendimo 2003/112/EB (6) 1 straipsniu buvo pratęstas iki 2004 m. vasario 20 d., Sprendimo 2004/157/EB (7) 1 straipsniu – iki 2005 m. vasario 20 d., Sprendimo 2005/139/EB (8) 1 straipsniu – iki 2006 m. vasario 20 d., Sprendimo 2006/114/EB (9) 1 straipsniu – iki 2007 m. vasario 20 d. ir Sprendimo 2007/127/EB (10) 1 straipsniu – iki 2008 m. vasario 18 d., buvo pratęstas dar 12 mėnesių iki 2009 m. vasario 20 d.

(3)

Zimbabvės Vyriausybė ir toliau pažeidinėja AKR ir EB partnerystės susitarimo 9 straipsnyje išdėstytas esmines nuostatas, o dabartinėmis sąlygomis Zimbabvėje neužtikrinama pagarba žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principams.

(4)

Todėl šių priemonių taikymo laikotarpis turėtų būti pratęstas,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/18

(1)

2000 m. gegužės 22 d. raštu, užregistruotu 2000 m. gegužės 25 d. (Nr. A/34298), Prancūzija pagal daugiasektorinės regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programos (3) (toliau – 1998 m. programa) nuostatas pranešė apie pagalbą dviem Prancūzijoje registruotoms akcinėms bendrovėms, Pilkington France SAS ir Interpane Glass Coating France SAS, kurios kartu priklauso dviem tarptautinėms stiklo gamintojų grupėms, Interpane ir Pilkington. 2000 m. birželio 7 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. Papildomą informaciją Prancūzija pateikė 2000 m. birželio 13 d. raštu, užregistruotu 2000 m. birželio 14 d. (Nr. A/34798), 2000 m. birželio 30 d. raštu, užregistruotu 2000 m. liepos 3 d. (Nr. A/35410), ir 2000 m. birželio 30 d. raštu, užregistruotu 2000 m. liepos 3 d. (Nr. A/35411).

(2)

2000 m. rugpjūčio 17 d. sprendime (4) (dokumento Nr. SG(2000) D/106264) (toliau – 2000 m. sprendimas) Komisija patvirtino pagalbos Pilkington/Interpane grupėms, apie kurią buvo pranešta pagal 1998 m. programos nuostatas, intensyvumą.

(3)

2002 m. spalio 17 d., 2003 m. rugpjūčio 18 d. ir 2004 m. rugpjūčio 31 d. Prancūzija, bendradarbiaudama su įmonėmis pagalbos gavėjomis, remdamasi 2000 m. sprendimu pateikė metines ataskaitas, skirtas teisingo sprendimų, priimtų pagal 1998 m. programą (6.4 punktas), taikymo ex-post kontrolei.

(4)

2005 m. sausio 13 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną (Nr. A/30447), ir 2005 m. birželio 13 d. raštu, užregistruotu 2005 m. birželio 14 d. (Nr. A/34734), Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad pranešime, kuriuo remiantis priimtas 2000 m. sprendimas, pateikta informacija yra neteisinga, visų pirma kalbant apie sumos, susijusios su atleidimu nuo verslo mokesčio, apskaičiavimą, ir paprašė Komisiją iš dalies pakeisti 2000 m. sprendimą.

(5)

2006 m. kovo 6 d. raštu (Nr. D/57979) Komisija, taikydama Procedūrinio reglamento 9 straipsnio nuostatas, paprašė Prancūzijos valdžios institucijas pateikti pastabų dėl jos ketinimo panaikinti 2000 m. sprendimą. Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2006 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku, užregistruotu 2006 m. kovo 17 d. (Nr. A/32057).

(6)

2006 m. balandžio 26 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos, kad galėtų panaikinti 2000 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl nagrinėjamos pagalbos.

(7)

Prancūzija savo komentarus pateikė 2006 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku.

(8)

Šiuo klausimu Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų.

(9)

2007 m. rugsėjo 12 d. raštu (Nr. D/53668) Komisija paprašė papildomos informacijos. Prancūzija iš dalies atsakė 2007 m. gruodžio 21 d. raštu (Nr. A/40607), o savo atsakymą papildė 2008 m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku (Nr. A/10204).

(10)

2008 m. rugsėjo 16 ir 19 d. elektroniniais laiškais (Nr. A/19328 ir Nr. A/19263) Prancūzija pateikė naujos informacijos, kurią papildė 2008 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku (Nr. A/22746).

(11)

Toliau pateiktas 2000 m. padėtį atitinkantis pagalbos gavėjų aprašymas.

(12)

2000 m. pranešimu Prancūzija informavo Komisiją apie savo ketinimą skirti regioninę investicinę pagalbą dviem Prancūzijoje registruotoms akcinėms bendrovėms (pagal Prancūzijos įstatymus – „sociétés par actions simplifiées“), kurios abi priklauso dviem stiklo gamintojų grupėms, Interpane ir Pilkington, ir kurių verslo pavadinimai atitinkamai yra Pilkington Glass France SAS ir Interpane Glass Coating France SAS (toliau – PGF/IGCF).

(13)

Bendrų įmonių nuosavybė tarp pagrindinių įmonių padalyta nevienodai (žr. 1 schemą):

1   schema

Bendrovių teisinė struktūra

(14)

Abi naujosios bendrovės, kurioms skiriama valstybės pagalba, yra bendros gamybos įmonės. Jos negalės rinkoje veikti savarankiškai. Jų veikla bus skirta tik aprūpinti pagrindines bendroves neapdorotu ir pirmąkart apdorotu flotaciniu plokščiuoju stiklu, skirtu naudoti arba vėliau parduoti rinkoje.

(15)

Apie bendrų įmonių įsteigimą pranešta 2000 m. balandžio 7 d. raštu pagal EB sutarties 81 straipsnio nuostatas (6) siekiant, kad remiantis EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies nuostatomis būtų suteikta atskiroji išimtis.

(16)

Pranešančiosios šalys pabrėžė, kad pritaria tam, jog nagrinėjant pranešimą būtų siunčiamas administracinis patvirtinimo raštas.

(17)

2000 m. birželio 29 d. Komisija kiekvienai pranešančiajai šaliai pateikė du administracinius raštus, kuriais šalims pranešama, kad:

(18)

Šie administraciniai patvirtinimo raštai nusiųsti išnagrinėjus ekonominę padėtį, kurią galima apibendrinti taip:

(19)

Įmonės pagalbos gavėjos kartu priklauso dviem tarptautinėms stiklo gamintojų grupėms, Interpane ir Pilkington.

(20)

Bendrovę Interpane 1971 m. įsteigė Georgas Hesselbachas, kuris šiuo metu yra Interpane grupės pagrindinis savininkas ir valdybos pirmininkas. Šiuo metu grupė veiklą vykdo visame pasaulyje statybai skirto stiklo ir susijusiose srityse (langų gamyba Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose, įrangos stiklo pramonei gamyba Vokietijoje).

(21)

Europoje grupės veikla (1999 m. veikė 15 bendrovių) nukreipta į statybai skirto stiklo apdirbimą, perdirbimą ir naudojimą. Nuo 1998 m. Interpane, įsigijusi dvi stiklo perdirbimo bendroves (Hoerdt mieste Elzase ir Mitry-Mory mieste Paryžiaus regione), veikia Prancūzijoje. Europos pavaldžiąsias bendroves valdo kontroliuojančioji bendrovė Interpane Glas Industrie AG, įsikūrusi 37697 Lauenförde, Vokietijoje. 88 % šios kontroliuojančiosios bendrovės turto priklauso Hesselbachų šeimai, o 12 % – Vokietijos valstybiniam bankui Nord/LB.

(22)

Ši kontroliuojančioji bendrovė kartu su Nyderlandų kontroliuojančiąja bendrove Interpane NV per kontroliuojančiąją bendrovę Interpane Glass Manufacturing BV turi Interpane grupės akcijų bendrose įmonėse, kurioms numatoma skirti pagalbą. Bendrovės Interpane NV ir Interpane Glass Manufacturing BV įsteigtos būtent šiuo tikslu. Jos yra išskirtinai Hesselbachų šeimos arba šios šeimos ir Nord/LB banko bendra nuosavybė.

(23)

Pilkington grupė yra viena iš pasaulinių stiklo sektoriaus lyderių. Jos veikla apima visas šio sektoriaus pramonines sritis: statybos pramonei (49 % veiklos) ir automobilių pramonei (44 % veiklos) skirto stiklo gamybą, apdirbimą ir perdirbimą, ir specialaus stiklo gamybą. Grupės registruotoji būstinė yra Didžiojoje Britanijoje. Grupei priklauso 24 pavaldžiosios gamybos bendrovės visame pasaulyje (Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse).

(24)

Grupės akcijas bendrose įmonėse, įkurtose Freyming-Merlebach mieste, valdo Nyderlandų kontroliuojančioji bendrovė Pilkington BV.

1   lentelė

Apyvarta

NB: Interpane grupės apyvarta Vokietijos markėmis perskaičiuota Prancūzijos frankais pagal 1999 m. kursą (1 DM = 3,35 FF). Pilkington grupės apyvarta svarais sterlingų perskaičiuota Prancūzijos frankais pagal 2000 m. sausio mėn. kursą (1 GB = 10,60 FF).

2   lentelė

Grupių personalas

(25)

Bendros įmonės yra įsikūrusios Freyming-Merlebach miesto užimtumo zonoje, kuri 2000–2006 m. laikotarpiu buvo remtina (12) pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas ir kurioje valstybės investicinės pagalbos intensyvumas gali siekti 15 % bendrojo subsidijos ekvivalento (BSE).

(26)

Pagal Prancūzijos pateiktą informaciją, investicinis projektas skirtas dviem bendroms įmonėms, turinčioms atskirus gamybos įrenginius. Tačiau investicinis projektas yra visiškai integruotas ir bendras: plokščiojo stiklo gamykla nuo pat pradžių buvo skirta iš dalies aprūpinti prijungtą stiklo perdirbimo gamyklą, o ši savo veiklą gali vykdyti tik todėl, kad jos flotacinio stiklo tiekėjas yra greta. Pagal tą pačią informaciją, projekto integracija įgyvendinama tame pačiame pastate sutelkiant flotavimo, sluoksniavimo ir padengimo linijas. Todėl Prancūzija mano, kad Lotaringijos vietovėje sutelktas investicinis projektas yra „materiali investicija siekiant sukurti naują įstaigą“ pagal 1998 m. programos 7.2 punktą. Yra dvi pagalbos gavėjos, bet valstybės pagalba skiriama tik vienam bendram investiciniam projektui.

(27)

Gamybą buvo numatyta pradėti pirmojo 2001 m. pusmečio pabaigoje. Gaminti visu tempu buvo numatyta po penkerių veiklos metų, t. y. 2006–2007 m. Plokščiojo stiklo gamyba turėjo sudaryti 147 000 t per pirmuosius visus 2001–2002 m., o nuo 2006 m. – laipsniškai pasiekti 260 000 t tinkamų eksploatuoti produktų per metus dirbant visu tempu.

(28)

Projektas skirtas pastatyti integruotą plokščiojo stiklo gamyklą, apimančią neapdirbto stiklo (angl. float) gamybos, pjaustymo, apdirbimo (apdirbimas padengiant) ir stiklo perdirbimo sluoksniuojant veiklą.

2   schema

(29)

2005 m. sausio 13 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad projektas buvo iš dalies pakeistas. Nuo šiol nominali reikalavimus atitinkančių išlaidų vertė siekia 158,5 mln. EUR. Sukurta 176 tiesioginės ir 150 netiesioginių darbo vietų (taip pat žr. 5.2 punktą).

(30)

Numatomą valstybės pagalbą sudaro keletas priemonių, kurios priklauso nuo įvairių patvirtintų pagalbos schemų arba yra individuali ad hoc pagalba:

(31)

KTP schema patvirtinta 2000 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimu (Nr. 782/1999). SOFIREM paskolos schema patvirtinta 1989 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimu (NN 2/89), iš dalies pakeistu priėmus būtinąsias priemones, kad tokia priemonė atitiktų 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (13).

(32)

Penkerius metus nuo verslo mokesčio atleidžiama remiantis Bendrojo mokesčių kodekso (BMK) 1464B ir 1465 straipsniais, 1993 m. gruodžio 16 d. nutarimu, 1980 m. lapkričio 24 d. nutarimu ir dekretais Nr. 86/225, 80/921 bei 80/922.

(33)

Šiuo metu bendra nominali pagalbos suma siekia 17 106 280 EUR (taip pat žr. 5.2 punktą).

(34)

2005 m. sausio 13 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad projektas buvo iš dalies pakeistas ir kad Prancūzija netiksliai įvertino pagalbos, susijusios su atleidimu nuo verslo mokesčio, sumą.

(35)

Todėl bendra reikalavimus atitinkančių išlaidų suma nominalia verte turėtų siekti 158,5 mln. EUR (2000 m. sprendime – 164,7 mln. EUR). Reikalavimus atitinkančių išlaidų grynoji dabartinė vertė turėtų siekti 149,97 mln. EUR. Projektas užbaigtas 2005 m. kovo mėn., o investicijos buvo visiškai įgyvendintos. 2005 m. kovo mėn. buvo sukurta 176 tiesioginės darbo vietos ir 150 netiesioginių darbo vietų (2000 m. sprendime – atitinkamai 245 ir 260).

(36)

2005 m. sausio 13 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos patikslino, kad suma, susijusi su atleidimu nuo verslo mokesčio, iš pradžių buvo netiksliai įvertinta. Dabar ji siekia 6,28 mln. EUR, iš kurių 2,14 mln. EUR Prancūzijos valstybė jau pervedė (įeina į 17,89 mln. EUR jau pervestos valstybės pagalbos sumą). Ši suma atitinka pagalbos sumą neatskaičiavus mokesčių, todėl tai yra bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE).

(37)

4,14 mln. EUR sumos, susijusios su atleidimo nuo verslo mokesčio, likutis įeina į 5,19 mln. EUR sumą, kurią Prancūzijos valstybė dar turi pervesti projektui įgyvendinti; tai yra paskutinė pagalbos dalis, kuriai reikalingas išankstinis Komisijos leidimas pagal 1998 m. programos 6.2 punktą ir 2000 m. sprendimą, kuriame numatyta, kad paskutinė didelė pagalbos dalis (pvz., 25 %) gali būti pervedama tik tuomet, kai Prancūzijos valdžios institucijos patikrina, kad įmonės investicinį projektą įgyvendino pagal Komisijos sprendimą.

(38)

Prancūzija paaiškino, kad skirtumą, palyginti su suma, apie kurią buvo pranešta 2000 m., galima paaiškinti tuo, kad padidėjo pirminis atleidimo nuo verslo mokesčio įvertinimas.

(39)

Galiausiai bendra pagalbos suma nominalia verte sudarytų 23,09 mln. EUR (14,65 mln. EUR grynąja dabartine verte). Todėl pagalbos intensyvumas Pilkington/Interpane projektui sudarytų 14,65/149,97 = 9,77 % grynojo subsidijos ekvivalento (GSE). Prancūzijos manymu, toks pagalbos intensyvumas yra mažesnis už perskaičiuotą didžiausią leidžiamą intensyvumą (9,82 % remiantis 1998 m. programa) atsižvelgiant į projekto parametrų pokytį.

(40)

Dėl naujos Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos reikia nustatyti naują didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą (14). Todėl Komisija mano, kad pagalbos intensyvumo klausimas gali turėti lemiamos reikšmės sprendimui ir kad nepakanka corrigendum būdu dėl spausdinimo klaidų iš dalies pakeisti 2000 m. sprendimą. Iš tikrųjų 2000 m. sprendimas pagrįstas Prancūzijos valdžios institucijų pateikta neteisinga informacija.

(41)

Todėl Komisija yra priversta panaikinti 2000 m. sprendimą pagal Procedūrinio reglamento 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Komisija gali panaikinti […] sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Prieš panaikindama vieną sprendimą ir priimdama naują, Komisija pradeda formalaus tyrimo procedūrą pagal 4 straipsnio 4 dalį.“

(42)

2006 m. kovo 16 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos teigė, kad detalės, į kurias reikia atsižvelgti pramoniniu ir pagalbos lygmeniu, iš esmės nekeičia 2000 m. sprendimo esmės ir kad naujas sprendimas šioje byloje neturės didelio poveikio jos eigai. Tame pačiame rašte Prancūzijos valdžios institucijos pranešė, kad pritaria procedūrai, nustatytai Procedūrinio reglamento 9 straipsnyje, pagal kurią Komisija turi atšaukti pradinį ir priimti naują sprendimą, keičiantį 2000 m. sprendimą, kuriame būtų atsižvelgiama į pataisytą informaciją, jai perduotą pradėjus EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią procedūrą.

(43)

Šiuo klausimu Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų.

(44)

2006 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku Prancūzija pateikė komentarus dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(45)

Prancūzija paaiškino, kad Komisijai buvo pranešta apie pramoninio projekto pakeitimus, padarytus atsižvelgiant į rinkos sąlygų pokyčius, ir pirminio pagalbos vertinimo pakeitimus. Su pramoniniu projektu ir pagalbos vertinimu susiję duomenys buvo patikslinti Prancūzijos 2005 m. sausio 13 d. laiške. Prancūzija pabrėžia, kad visi šie pakeitimai vis dėlto nekeičia 2000 m. sprendimo esmės ir kad abiem įmonėms skirta pagalba neviršija 1998 m. programoje nustatyto didžiausio leistino intensyvumo.

(46)

Rengiant 2000 m. sprendimo taikymo kontrolės ataskaitas Prancūzijos valdžios institucijoms teko peržiūrėti visą informaciją, kuria buvo pagrįstas tas sprendimas. Per šią peržiūrą Prancūzijos valdžios institucijos nustatė, kad dvi su pagalba susijusios detalės iš dalies keitė pirminę Komisijai perduotą informaciją:

(47)

Šių dviejų pakeitimų nesieja joks ypatingas ryšys. Tačiau kai jie nagrinėjami bendrai, dėl jų iš karto kinta pagalbos nominalioji suma ir jos GSE.

(48)

2000 m., kai buvo parengti pagalbos projektui dokumentai, atleidimo nuo verslo mokesčio schema buvo taikoma apmokestinimo pagrindui, kurį sudaro materialiojo turto (žemės sklypai, statiniai, įrengimas, techninė įranga, baldai ir t. t.) nuomos vertė ir darbo užmokesčiui išmokėtos sumos dalis. Nuo 2003 m. verslo mokesčio reforma panaikino atlyginimų įtraukimą į šio mokesčio pagrindą. Nuo tų metų verslo mokestis pagrįstas tik materialiuoju turtu.

(49)

Prancūzija paaiškino, kad atleidimas nuo verslo mokesčio iš pradžių buvo faktinė klaida, padaryta apskaičiuojant įvairias prielaidas, susijusias su pramoninio projekto įgyvendinimo tvarkaraščiu. Pirminis vertinimas nebuvo pataisytas iki 2005 m. todėl, kad į įmonės finansinės operacijos įgyvendinimą ir lydimųjų dokumentų valdymą buvo įtrauktos įvairios tarnybos ir todėl, kad šis atleidimas nuo mokesčio įvairiu metu turėjo skirtingą poveikį. Po atliktų patikrinimų Prancūzijos valdžios institucijoms teko Komisijai pranešti apie 2005 m. pirminio įvertinimo perskaičiavimą.

(50)

2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, norėdama išsiaiškinti projekto ir skirtos pagalbos apskaičiavimo detales. Po daugybės prašymų pratęsti prašomos informacijos pateikimo terminą Prancūzija dalinį atsakymą pateikė 2007 m. gruodžio 21 d. raštu. Šiame rašte Prancūzija patvirtino, kad 2005 m. kovo mėn. užbaigtas projektas tikrai yra toks projektas, koks iš pradžių buvo numatytas pranešime.

(51)

Dar kelis kartus pratęsus terminą trūkstama informacija buvo pateikta 2008 m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku. Kita papildoma informacija buvo pateikta 2008 m. rugsėjo 16 ir 19 d. bei spalio 24 d. elektroniniais laiškais. Ši informacija apskaičiuota pagal galutinius projekto duomenis, susijusius su investicijomis ir sukurtomis darbo vietomis. Su darbo vietų kūrimu susijusi pagalba po 2006 m. perskaičiuota atsižvelgiant į mažesnį negu buvo numatyta sukurtų darbo vietų skaičių.

(52)

Atsižvelgiant į visus šiuos naujus duomenis skirtos pagalbos lygis yra mažesnis, negu buvo numatyta 2000 ir 2005 m. Reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos siekia 158,5 mln. EUR (150,165 mln. EUR grynosios dabartinės vertės). Bendra skirtos pagalbos suma yra 17 106 280 EUR (grynoji dabartinė vertė – 12 985 610 EUR) ir atitinka 8,65 % GSE pagalbos intensyvumą.

(53)

Paskutinės pagalbos dalies suma (nominalia verte), kuri turėtų būti pervesta tik gavus Komisijos leidimą (15), siekia 4 276 570 EUR. Vis dėlto Prancūzija pranešė Komisijai, kad 4/5 šios sumos jau buvo išmokėta ir kad likutis sudaro 727 389 EUR (nominalia verte). Taigi Prancūzija pripažino, kad greičiau išmokėjo paskutinę, 25 % sudarančią pagalbos dalį, bet tokia padėtis susidarė dėl klaidingo sumos, susijusios su atleidimu nuo verslo mokesčio, apskaičiavimo. Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad niekada neketino apeiti Komisijos prerogatyvų.

(54)

Atsižvelgiant į pakeitimus (mažiau, negu numatyta, sukurtų darbo vietų) kai kuri numatyta pagalba turėjo būti sumažinta. Pilkington grupė 2007 m. rugsėjo mėn. turėjo grąžinti 146 430 EUR perviršį, gautą kaip kompensaciją teritorijų planavimui (KTP). Persvarstyta skirta pagalba toliau nurodytoms trims priemonėms nuo šiol yra tokia: 993 968 EUR kompensacija teritorijų planavimui (iš kurių liko išmokėti 34 561 EUR), 1 532 765 EUR Lotaringijos industrializacijos fondui (LIF) (16) (su KTP susijusi pagalba, kurios liko išmokėti 399 851 EUR) ir 694 426 EUR Naudingųjų iškasenų industrializacijos fondui (NIIF) (17) (pagalbos nekilnojamajam turtui įrengti dalis, kurios liko išmokėti 64 304 EUR). Prie bendros 498 716 EUR sumos, kurią liko išmokėti, reikia pridėti 228 673 EUR sudarančią Generalinės tarybos pagalbą, o tai sudaro 727 389 EUR sumą, apskaičiuotą laukiant Komisijos sprendimo leisti išmokėti paskutinę pagalbos dalį.

(55)

Prancūzija paaiškino, kad per 2001–2005 m. laikotarpį vienintelė bendrovė PGF, kurios įmonė yra įsikūrusi Seingbouse savivaldybėje, pasinaudojo atleidimu nuo verslo mokesčio (bendrovė IGCF per atitinkamą laikotarpį tokiu atleidimu nepasinaudojo).

(56)

Pagalba, kurią bendrovė PGF gavo kaip atleidimą nuo mokesčio, nustatytą Bendrojo mokesčių kodekso 1465 straipsnyje, yra lygi realiai bendrovės sumokėto įnašo ir įnašo, kurį ji būtų sumokėjusi, jei nebūtų pasinaudojusi atleidimu, skirtumui, jei šios sumos skaičiuojamos kaip grynosios sumos, prireikus taikant viršutinę ribą atsižvelgiant į pridėtinę vertę (18). Ši suma siekia 986 170 EUR (atleidimas nuo verslo mokesčio, skirtas bendrovės PGF įmonei Seingbouse savivaldybėje 2001–2005 m. laikotarpiui).

(57)

Prancūzijos valdžios institucijos teigė, kad 2005 m. padarytą klaidą dėl tuo metu pervertintos sumos gali paaiškinti tik tuo, kad dvi valstybės tarnybos blogai suprato informacijos, kurią reikia pateikti metinėje ataskaitoje, pobūdį, ir dėl to, kad, atrodo, buvo supainiotas su viršutine riba susijęs mokesčių sumažinimas (bendra priemonė) ir atleidimas nuo mokesčio (pagalbos priemonė).

(58)

Prancūzija perskaičiavo GSE visai pagalbai ir kiekvienai pagalbos daliai, atsižvelgdama į galiojančią diskonto normą, t. y. 5,70 %. Kiekviena pagalbos dalis (išskyrus pagalbą žemės sklypui, kuri nėra apmokestinta) buvo paskirstyta pastatams (19,24 %) ir įrangai (78,82 %). Toks paskirstymas pagrįstas realiomis investicijomis, o pranešimo apie pagalbą metu tokie skaičiavimai buvo atlikti pagal įprastą pagalbos pagrindo paskirstymo pobūdį (5 % žemės sklypui, 50 % pastatams, 45 % įrangai). Galiausiai bendra metinė pagalbos dalis apskaičiuojama kiekvienai pagalbos daliai, atsižvelgiant į amortizacijos laikotarpį (20 metų pastatams ir 7 metai įrangai). Tokio skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

3   lentelė

(59)

2000 m. rugpjūčio 17 d. Komisija patvirtino tokį pagalbos intensyvumą Pilkington/Interpane grupei, apie kurį Prancūzija pranešė 2000 m. gegužės 22 d. Vėliau Prancūzija pranešė Komisijai, kad pirminiame pranešime buvo pateikta neteisinga informacija ir, kadangi ta informacija yra esminis sprendimą lemiantis veiksnys, Komisija 2006 m. balandžio 26 d. nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos, siekdama atšaukti 2000 m. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

(60)

2000 m. sprendime pateikiamas išsamus pranešimo vertinimas. 2000 m. sprendimo vertinimas pakartojamas šiame sprendime, išskyrus detales, kurios turi būti pataisytos atsižvelgiant į Prancūzijos 2005 m. sausio 13 d. pateiktą informaciją, dėl kurios buvo priimtas 2006 m. balandžio 26 d. sprendimas pradėti procedūrą, ir vėliau Komisijai pateiktą informaciją.

(61)

Prancūzija apie pagalbą PGF/IGCF bendrovėms pranešė 2000 m. gegužės 22 d. raštu, užregistruotu 2000 m. gegužės 25 d. 2007–2013 m. nacionalinių regioninės pagalbos teikimo gairių (19) 58 išnašoje numatyta, kad „investicijų projektai, apie kuriuos reikia pranešti atskirai, bus vertinami pagal pranešimo metu galiojusias taisykles“. Todėl Komisija mano, kad šis projektas patenka į 1998 m. programos taikymo sritį ir turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į minėtą programą.

(62)

Šiame vertinime atsižvelgiama į tokius faktus ir padėtį, kokie jie buvo pranešimo metu, t. y. 2000 m. gegužės 22 d.

(63)

Komisija turi priimti sprendimą, remdamasi būsimos perspektyvos ir rinkos dalių ex-ante vertinimu. Pagalbos intensyvumas vėliau nėra pritaikomas, jei po kelerių metų – ex-post – iš skaičių matyti, kad rinka, pavyzdžiui, kito kitaip, negu buvo numatyta iš pradžių. Nors šiuo atveju Komisija turi priimti sprendimą praėjus aštuoneriems metams nuo pirminio pranešimo dienos, nepaisant to, savo vertinimą ji turi pagrįsti tais faktais ir padėtimi, kurie buvo pranešimo dieną.

(64)

Apskaičiuodama didžiausią pagalbos intensyvumą Komisija vis dėlto atsižvelgs į Prancūzijos pateiktą naują informaciją. Prancūzija sumažino skiriamą pagalbą, atsižvelgdama į realų investicijomis sukurtų darbo vietų skaičių (persvarstytas ir sumažintas, palyginti su pranešimo duomenimis) ir ištaisyti sumos, susijusios su atleidimo nuo verslo mokesčio, apie kurią pranešta 2000 m., skaičiavimo klaidą.

(65)

Pirmiausia reikėtų priminti, kad jei 87 ir 88 straipsniuose nustatyta procedūra Komisijai, o tam tikromis sąlygomis – ir Tarybai palieka galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos suderinamumo su bendrosios rinkos reikalavimais, iš bendrųjų Sutarties principų aišku, kad šios procedūros rezultatas niekada negali prieštarauti specialiosioms sutarties nuostatoms (20).

(66)

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagalbos aspektai, kurie pažeistų kitas negu 87 ir 88 straipsniuose nustatytas ypatingas Sutarties nuostatas, šiuo klausimu gali būti taip neatskiriamai susiję su pagalbos objektu, kad gali būti neįmanoma juos vertinti atskirai (21).

(67)

Toks Komisijos įsipareigojimas laikytis nuoseklumo taikant 87 ir 88 straipsnius ir kitas Sutarties nuostatas būtinas visų pirma atsižvelgiant į prielaidą, kad tomis kitomis nuostatomis, kaip šiuo atveju, taip pat siekiama neiškreiptos konkurencijos bendrojoje rinkoje tikslo. Iš tikrųjų priimdama sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka Komisija privalo žinoti tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų poveikio konkurencijai bendrojoje rinkoje keliamą pavojų.

(68)

Vis dėlto procedūra, nustatyta Sutarties 81 ir tolesniuose straipsniuose, ir procedūra, nustatyta 87 ir tolesniuose straipsniuose, yra nepriklausomos procedūros, kurioms taikomos specialiosios taisyklės.

(69)

Todėl priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka Komisija neprivalo laukti lygiagrečios procedūros, pradėtos pagal minėtą Reglamentą Nr. 17, pabaigos, jei, remdamasi savo įgaliojimais ir išnagrinėjusi ekonominę padėtį, įsitikino, kad pagalbos gavėjo padėtis neprieštarauja Sutarties 81 ir 82 straipsniams.

(70)

Atsižvelgdama į 3.1.2 punkte išdėstytus faktus ir minėtą Teisingumo Teismo praktiką Komisija mano, kad nėra kliūčių patvirtinti numatytą pagalbą PGF/IGCF bendrovėms.

(71)

Aptariamą pagalbą skyrė valstybė narė iš valstybinių išteklių pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr. šio sprendimo 2.3 punktą). Pagalba PGF/IGCF bendrovėms suteikia pranašumą, be kurio šios įmonės būtų turėjusios vienos patirti visas investavimo išlaidas. Daug neapdoroto stiklo transportuojama už šalies ribų, vadinasi, neapdoroto stiklo rinkoje vyksta tarptautinė prekyba. Todėl šioms įmonėms suteiktas finansinis pranašumas gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti prekybą tarp valstybių narių. Taigi savo vertinime Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(72)

Kadangi taikomos visos trys 1998 m. programos 2.1(i) punkte nustatytos sąlygos, apie pagalbos projektą turi būti pranešta, o didžiausias skiriamos pagalbos intensyvumas turi būti apskaičiuojamas remiantis 1998 m. programa. Be to, apie ad hoc pagalbą Komisijai turi būti pranešta remiantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi.

(73)

Viena dalis pagalbos skiriama kaip regioninės investicinės pagalbos schema, patvirtinta Komisijos ir galiojanti pranešimo apie pagalbą dieną (žr. šio sprendimo 2.3 punktą), o kita dalis – kaip ad hoc pagalba.

(74)

Dėl ERPF skirtos pagalbos, 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (22), 25 straipsnyje nustatyta, kad iš struktūrinių fondų galima finansuoti su dideliais ekonominiais projektais, kurių kaina yra didesnė nei 50 mln. EUR, susijusias išlaidas. ERPF gali papildyti nacionalines priemones, pavyzdžiui, KTP ar pagalbą įmonės nekilnojamajam turtui, kai tai numatyta atitinkamo regiono bendruosiuose programavimo dokumentuose. Freyming-Merlebach zona yra Prancūzijos pagalbos žemėlapio 2 tikslo („Vietovių, kurios susiduria su struktūriniais sunkumais, ekonominei bei socialinei pertvarkai“) srityje, kurią Europos Komisija patvirtino 2000 m. sausio 16 d.

(75)

Ad hoc pagalbos žemės sklypui ir nekilnojamajam turtui pirkti galimybe gali pasinaudoti teritoriniai subjektai, įsikūrę zonoje, kurioje pagal įstatymą gali būti teikiama regioninė pagalba.

(76)

2000 m. birželio 30 d. raštu (Nr. A/35411) Prancūzijos valdžios institucijos pateikė sumos, susijusios su atleidimu nuo verslo mokesčio, apskaičiavimo detales, įrodančias, kad šiuo konkrečiu atveju investicijų kaina ir sukurtų nuolatinių darbo vietų kaina buvo sumos, susijusios su atleidimu nuo verslo mokesčio, apskaičiavimo pagrindas. Tačiau nuo 2003 m. verslo mokesčio reforma panaikintas reikalavimas atsižvelgti į atlyginimus šio mokesčio bazėje. Nuo tos dienos verslo mokestis grindžiamas tik materialiais ištekliais. Todėl ši pagalba gali būti laikoma investicine pagalba pagal 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires.

(77)

Ad hoc pagalbos skyrimas įmonei priklauso nuo jos įsipareigojimo mažiausiai penkerius metus toje zonoje išlaikyti darbo vietas ir investavimą, kuriam skirta pagalba.

(78)

Šiame sprendime Komisijos tyrimas susiaurinamas iki pagalbos intensyvumo (8,65 %), apie kurį pranešta pagal 1998 m. programos kriterijus, suderinamumo tyrimo.

(79)

Didžiausias intensyvumas, leidžiamas pagal 1998 m. programą įgyvendinamiems projektams, turi būti nustatytas pagal didžiausią intensyvumo procentą, taikomą regioninei pagalbai atitinkamoje remtinoje zonoje pranešimo apie pagalbą dieną.

(80)

Komisija mano, kad naujos detalės nepaneigia jos 2000 m. sprendime pateikto bendrojo rinkos ir jos raidos vertinimo.

(81)

Komisija primena, kad nė viena nagrinėjamame projekte dalyvaujanti įmonė pranešimo apie projektą dieną neužėmė didelės rinkos dalies, kaip tai apibrėžta 1998 m. programos 3.6 punkte.

(82)

Flotacinis stiklas (angl. float glass) gali būti naudojamas pastatų ir transporto priemonių langams gaminti. Pranešime nurodyta gamykla pritaikyta gaminti stiklą statybos pramonei. 2000 m. sprendime pateiktu produkto ir rinkos apibūdinimu nebuvo suabejota, jis nebuvo pakeistas ir nebuvo nagrinėjamas 2006 m. balandžio 26 d. sprendime pradėti procedūrą. Todėl toliau pateikiamas vertinimas pakartojamas iš 2000 m. sprendimo.

(83)

Neapdorotas plokščiasis stiklas gaunamas lydant jį tolydinio liejimo būdu ant alavinio pagrindo ir veikiant azotui (šį metodą, vadinamą float glass, septintajame dešimtmetyje sukūrė Pilkington grupė).

(84)

Padengtasis stiklas yra bazinis stiklas, kurio paviršius apdorojamas arba padengiamas (vakuuminiu būdu taikant elektromagnetinį metodą) (23), siekiant išvengti atspindžių ar užtikrinti šiluminę izoliaciją. Taip galima gauti termiškai prisitaikantį stiklą (žemo energijos išskyrimo laipsnio stiklą – tai Interpane grupės Iplus prekės ženklas) arba reguliuojamo saulės pralaidumo stiklą (saulės spindulius atspindintis stiklas – tai Interpane grupės Ipasol prekės ženklas). Numatyta pagaminti 90 % žemo energijos išskyrimo laipsnio stiklo ir 10 % saulės spindulius atspindinčio stiklo, kurio storis 4,6 mm arba 8 mm.

(85)

Sluoksniuotasis stiklas yra apsauginis stiklas, sudarytas iš mažiausiai dviejų stiklo lakštų, tarp kurių dedami PVB plėvelės (polivinilbutiralio) arba dervos sluoksniai (24).

(86)

Neapdorotas flotacinis stiklas ir pirmą kartą apdorotas padengtasis stiklas kartu klasifikuojami Kombinuotojoje nomenklatūroje tokiais kodais:

(87)

Neapdorotas flotacinis stiklas naudojamas statybos arba automobilių gamybos pramonėje. Pasak Europos plokščiojo stiklo gamintojų organizacijos (GEPVP, pranc. Groupement Européen des Producteurs de Verre Plat), 80 % Europoje pagaminto plokščiojo stiklo yra skirta statybos pramonei. Investuotojai Freyming-Merlebach vietovėje gamins tik statybos pramonei skirtą stiklą. Tokios gamybos ypatybė – gamyklą galima naudoti nedidelėms užsakymų partijoms, atitinkančioms užsakymo pobūdį (kiekį, storį ir kitas stiklo savybes), gaminti.

(88)

Po pirmojo neapdoroto plokščiojo stiklo apdorojimo gauti produktai yra tarpiniai produktai, naudojami beskeveldriam stiklui gaminti (KN kodas 7007 – jie gaminami iš grūdintojo stiklo arba sluoksniuotojo stiklo) ir daugiasieniam izoliaciniam stiklui gaminti (KN kodas 7008 – jie pagaminti iš dviejų ar daugiau stiklo plokščių, atskirtų vakuuminiu ar dujų sluoksniu, kuris užtikrina izoliacines lango savybes). Izoliacinis stiklas daugiausia gaminamas iš padengtojo stiklo.

(89)

Be to, Lotaringijos gamykloje įmonės gamins statybos pramonei skirtą sluoksniuotąjį stiklą. Šis produktas statistiškai klasifikuojamas kategorijoje KN 7007 29 00 – Sluoksniuotasis beskeveldris stiklas – Kitas. Kitos šiai statistinei kategorijai priklausančios sluoksniuotojo stiklo rūšys naudojamos automobilių pramonėje. Beje, šioje pramonės srityje sunaudojama daugiausia Europoje pagaminto sluoksniuotojo stiklo (priekinių stiklų gamyba).

(90)

Plokščiasis stiklas gali būti naudojamas pastatų ir transporto priemonių langams gaminti. Komisija pabrėžia, kad atsižvelgiant į investuotojų pageidavimus Freyming-Merlebach gamykla yra pritaikyta statybos pramonei skirtam stiklui gaminti, nes ji gali patenkinti didėjantį pastatų statybai skirto stiklo poreikį. Be to, šiuo metu tai vienintelė Interpane grupės specializacija. Ši grupė neturi galimybių iš neapdoroto stiklo gaminti stiklus automobiliams, be to, ji neturi prekybinių ryšių su šios pramonės srities gamintojais. Padengtasis stiklas, kuris bus gaminamas naujojoje gamykloje, išsiskirs savybėmis, tinkamomis tik statybos pramonei (25). Be to, sluoksniuotasis stiklas bus skirtas beskeveldriam stiklui statybos pramonei gaminti. Todėl pasirinkimas Freyming-Merlebach gamykloje gaminti statybos pramonei skirtą stiklą investuotojams atrodo galutinis.

(91)

Atsižvelgdama į ankstesnes pastabas ir siekdama palyginti rinkos pokyčius Komisija mano, kad reikia atskirti flotacinio stiklo (angl. raw float glass) ir tarpinių produktų, pavyzdžiui, sluoksniuotojo stiklo (angl. laminated glass) arba padengtojo stiklo (angl. coated glass), kurie vėliau perdirbami galutiniam pritaikymui architektūroje arba statyboje (angl. architectural or building glass), rinkos pokyčius. Toks atskyrimas suderinamas su Komisijos rinkos tyrimu, susijusiu su minėtais susitarimais dėl dviejų bendrų įmonių įsteigimo, kuriame atskiriama flotacinio stiklo (angl. raw float glass) rinka ir įvairių stiklo rūšių naudojimas (įskaitant sluoksniuotąjį ir padengtąjį stiklą (angl. laminated and coated glasses) galutiniam pritaikymui architektūroje arba statyboje (angl. architectural or building glass).

(92)

Geografinė rinka iš esmės apima EEE arba atitinkamai bet kurią didelę EEE teritorijos dalį, jei joje konkurencijos sąlygos pastebimai skiriasi nuo likusioje EEE dalyje vyraujančių sąlygų.

(93)

Šiuo atveju tyrimo metu nepaaiškėjo jokių detalių, rodančių, kad nagrinėjama geografinė rinka skiriasi nuo EEE teritorijos. Todėl nagrinėjamą geografinę rinką reikėtų laikyti EEE.

(94)

Komisija nenorėtų pritarti pranešime pateiktiems duomenims apie aukštą gamybos pajėgumų panaudojimo lygį. Šiuos duomenis pateikė stiklo pramonė (GEPVP) (26), ir jie atitinka „naudingą gamybos pajėgumą“, kaip jis suprantamas pramonės srityje (angl. saleable capacities) (27). Toks skaičiavimo būdas, žinoma, gali būti suprantamas profesiniu požiūriu, bet dėl tokio apskaičiavimo pajėgumų panaudojimo duomenys tampa sunkiai palyginami su kitų pramonės sektorių duomenimis.

(95)

Todėl Komisija 2000 m. sprendime savo tyrimą pagrindė vartojimo raida.

(96)

Pranešime pateikiami duomenys apie flotacinio stiklo (KN 7005) vartojimo apimties raidą 1993–1998 m. laikotarpiu.

(97)

Iš rezultatų matyti kainų lygio nuosmukis (28). Toks nuosmukis, vertinamas kartu su 4,89 % augimo rodikliu, išreikštu kiekiu, verčia daryti išvadą, kad vidutinis gamybos apimties augimas yra mažesnis už vidutinį metinį 5,78 % augimą visame pramonės sektoriuje EEE mastu, o tai reiškia, kad susiduriame su rinkos nuosmukiu pagal 1998 m. programos nuostatas.

(98)

Tačiau Komisija mano, kaip buvo nurodyta pirmiau, kad turi būti nustatytas skirtumas tarp flotacinio stiklo (angl. raw float glass) rinkos pokyčių ir įvairių tarpinių produktų, pavyzdžiui, sluoksniuotojo (angl. laminated glass) ir padengtojo (angl. coated glass) stiklo, skirto vėlesniam apdirbimui ir galutiniam pritaikymui architektūroje arba statyboje (angl. architectural or building glass), rinkos pokyčių.

(99)

Komisija visų pirma pabrėžia, kad izoliacinio stiklo (angl. sealed units, KN 7008) (29) kaina gerokai pakilo per 1993–1998 m. laikotarpį. Toks kainos padidėjimas aiškinamas tuo, kad buvo įdiegtos naujos Europos izoliacinių medžiagų naudojimo statyboje taisyklės, ir pramonės tendencijomis ilgą laiką naudoti izoliacinius produktus ir medžiagas.

(100)

Be to, Komisija nustatė, kad didėjantis vidutinis izoliacinių produktų (įskaitant statyboms skirtą izoliacinį stiklą) vartojimas itin padidės dėl griežtesnio CO2 emisijų tikrinimo priėmus 1997 m. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą. Gyvenamųjų pastatų ir statybos sektoriuje šilumos izoliacija yra veiksminga energijos taupymo technologija, todėl ja prisidedama prie CO2 išmetimo mažinimo. Naujų izoliavimo tipų (ISO 10456) ir šilumos praradimo (ISO 832) standartų įgyvendinimas bus susijęs su didesniu šilumos praradimu, todėl atsiras didesnis poreikis taupyti energiją.

(101)

Todėl, taip pat atsižvelgiant į Komisijos sprendime dėl Rockwool įmonės atvejo (30) atliktą tyrimą, iš didelės augimo tendencijos, kurią rodo tarpiniai stiklo produktai, skirti vėlesniam apdorojimui ir galutiniam naudojimui architektūroje arba statyboje, galima daryti išvadą, kad ši rinka nepatiria nuosmukio (31).

(102)

Galiausiai skirtingai vertinami pokyčiai, susiję su i) flotaciniu stiklu (angl. raw float glass) ir ii) tarpiniais stiklo produktais, skirtais vėlesniam apdorojimui ir galutiniam naudojimui architektūroje arba statyboje (pavyzdžiui, sluoksniuotuoju stiklu arba padengtuoju stiklu): i) atveju Komisija mano, kad rinka patiria nuosmukį daugiasektorinės programos požiūriu; ii) atveju rinka nepatiria nuosmukio.

(103)

Kai įgyvendinant projektą padidėja gamybos pajėgumas sektoriuje, kuriame yra struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius arba rinkos nuosmukis, ir projektas gali sustiprinti didelę rinkos dalį (32), paprastai atitinkamam regionui leidžiamos didžiausios pagalbos sumos skyrimas gali sukelti neleistiną konkurencijos iškraipymą. Tokiems atvejams 1998 m. programoje nustatyta taikyti 0,50 dydžio korekcinį koeficientą.

(104)

Šiuo atveju Komisija nustatė, kad flotacinio stiklo rinka patiria nuosmukį. Nė vienas iš šių dviejų bendrų įmonių steigėjų šioje rinkoje neturi 40 % ar didesnės rinkos dalies.

(105)

Remdamasi 1998 m. programos nuostatomis Komisija pagal formulę, kurioje atsižvelgiama į įvairius veiksnius, nustatė didžiausią leistiną pagalbos, apie kurią pranešta, intensyvumą. Pirmiausia nustatomas didžiausias leistinas pagalbos didelėms įmonėms atitinkamoje remtinoje zonoje intensyvumas (didžiausias regioninis intensyvumas) atsižvelgiant į leistiną regioninės pagalbos schemą, galiojančią pranešimo dieną. Tuomet, siekiant apskaičiuoti didžiausią leistiną aptariamo pagalbos projekto intensyvumą, gautam procentiniam dydžiui taikomi įvairūs korekciniai koeficientai atsižvelgiant į tris specialius vertinimo kriterijus: konkurencijos būklę, kapitalo bei darbo santykį ir regioninį poveikį.

(106)

Pagal taikomą 2000–2006 m. Prancūzijos regioninės pagalbos žemėlapį Freyming-Merlebach zona yra remtina zona pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kurioje valstybės pagalbos investicijoms intensyvumas gali siekti 15 % GSE.

(107)

Konkurencijos būklės koeficientas (1998 m. programos 3.2–3.6 punktai), nustatytas 2000 m. sprendime, nebuvo užginčytas, jis nebuvo pakeistas ir nebuvo nagrinėjamas 2006 m. balandžio 26 d. sprendime pradėti procedūrą. Toliau pateiktas vertinimas pakartojamas iš 2000 m. sprendimo.

(108)

Konkurencijos koeficientas reiškia, kad reikia atlikti analizę, kuria siekiama nustatyti, ar projektas, apie kurį buvo pranešta, bus įgyvendinamas sektoriuje ar sektoriaus dalyje, kuriuose yra struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius.

(109)

Pagal 1998 m. programos nuostatas (3.3 punktą) galimas struktūrinis pajėgumų perteklius įvertinamas lyginant vidutinio visos gamybos pramonės ir atitinkamos sektoriaus dalies gamybos pajėgumų panaudojimo lygių skirtumą. Jeigu nepakanka duomenų apie gamybos pajėgumų panaudojimą, Komisija atsižvelgia į tai, ar investuojama į rinką, kurioje yra nuosmukis. Todėl ji palygina atitinkamos prekės (prekių) vartojimo raidą su visos gamybos pramonės augimo tempu EEE.

(110)

Kaip pirmiau nurodyta, Komisija susidūrė su patikimų duomenų trūkumu atitinkamame sektoriuje. Todėl šiame sektoriuje neįmanoma apskaičiuoti pajėgumų panaudojimo ar vartojimo raidos.

(111)

Remiantis rinkos raidos analize, investicijų daliai, skirtai flotacinio stiklo (angl. raw float glass, KN 7005) gamybai, turi būti taikomas koeficientas 0,75. Investicijų daliai, susijusiai su statybai skirtu sluoksniuotuoju arba padengtuoju stiklu (angl. laminated or coated building glass), priskiriamu KN 7007 ir 7008 kategorijoms, turėtų būti taikomas konkurencijos koeficientas 1.

(112)

1998 m. programoje nenumatyta padėtis, kai du ar daugiau konkurencijos koeficientų galėtų būti taikomi tai pačiai investicijai, kurios kiekvieno atitinkamo produkto rinkos raida buvo įvertinta skirtingai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju vieno iš dviejų koeficientų taikymas visai investicijų sumai būtų ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas, Komisija mano, kad konkurencijos koeficientas turėtų būti subalansuotas taip, kad būtų matyti kiekvieno atitinkamo produkto rinkos raida.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kad projektas – tai viena visiškai integruota gamykla, būtų nenatūralu nustatyti svertinį koeficientą, apskaičiuotą pagal santykinę investicijų vertę, palyginti su kiekvienu atitinkamu produktu. Todėl Komisija pritaikė svertinį koeficientą (40/60), pagrįstą pagalbos gavėjo atitinkamais gamybos pajėgumais rinkoje.

(114)

Todėl T koeficientas yra 0,85 (33), t. y. atitinka konkurencijos koeficientą abiejose rinkose (1 ir 0,75).

(115)

Dėl naujos Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos reikalingas naujas kapitalo ir darbo santykio koeficientas: reikalavimus atitinkančios investicijos suma yra 158,5 mln. EUR. Prancūzija nurodė, kad per nustatytą laiką sukurtos 176 tiesioginės darbo vietos. Todėl kapitalo ir darbo santykis yra 900. Šis santykis patenka tarp 701 ir 1 000, todėl I koeficientas turėtų būti 0,7, o ne iš pradžių nustatytasis 0,8 (1998 m. programos 3.10 (2) punktas).

(116)

Dėl naujos Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos reikalingas naujas netiesioginių/tiesioginių darbo vietų koeficientas. Prancūzija nurodė, kad sukurta 150 netiesioginių darbo vietų, o tai sudaro 85 % tiesioginių darbo vietų. Šis procentinis dydis patenka tarp 50 ir 100 %, todėl M koeficientas turėtų būti 1,1, o ne iš pradžių nustatytasis 1,2 (1998 m. programos 3.10 (3) punktas).

(117)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas detales persvarstytas didžiausias leistinos pagalbos intensyvumas šiuo konkrečiu atveju yra: R × T × I × M = 15 % × 0,85 × 0,7 × 1,1 = 9,82 % (o 2000 m. sprendime jis buvo 12,24 %).

(118)

Atsižvelgiant į visus naujus duomenis, suteiktos pagalbos lygis yra mažesnis už 2000 m. nustatytą lygį. Reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos yra 158,5 mln. EUR (150,165 mln. EUR grynąja dabartine verte).

(119)

Remdamosi 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių I priede nurodytu metodu, Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad GSE sudaro 12 985 610 EUR nominaliai 17 106 280 EUR sumos pagalbai.

(120)

Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, pagalbos PGF/IGCF projektui intensyvumas sudarytų 8,65 % GSE (12 985 610/150 165 000), o tai yra mažiau už perskaičiuotą didžiausią leistiną intensyvumą atsižvelgiant į projekto parametrų pokyčius (9,82 % GSE).

(121)

8,65 % GSE sudarantis pagalbos, apie kurią pranešta ir kurį Prancūzija siūlo suteikti PGF/IGCF bendrovėms, intensyvumas atitinka sąlygas, leidžiančias jį laikyti suderinamu su 1998 m. programa.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kad investicinis projektas jau įgyvendintas, nėra pagrindo taikyti ex-post kontrolės sąlygų, nustatytų 1998 m. programos 6 punkte. Todėl Prancūzijai galima leisti PGF/IGCF bendrovėms išmokėti paskutinės pagalbos dalies likutį, t. y. 727 389 EUR (nominalia verte),

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/33

(1)

Sprendimu 2008/721/EB Komisija įsteigė tris vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srities mokslinius komitetus, kaip antai Vartotojų saugos mokslinį komitetą (VSMK), Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinį komitetą (SAPMK) ir Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinį komitetą (ANNSPMK) bei rizikos vertinimo mokslinių konsultantų grupę (toliau – grupę).

(2)

Kiekvieną komitetą – VSMK, SAPMK ir ANNSPMK – sudaro ne daugiau kaip 17 narių, o Komisija, atsižvelgdama į mokslinių konsultacijų poreikį, gali bet kada priimti sprendimą dėl mokslinių konsultantų grupės narių skaičiaus. Siekiant, kad būtų apimtos visos mokslinės sritys, kuriose planuojama konsultuotis su moksliniais komitetais per jų kadenciją, tikslinga nustatyti, kad kiekvieną mokslinį komitetą sudarytų 17 narių, o mokslinių konsultantų grupę – 189 nariai.

(3)

Pagal Sprendimo 2008/721/EB 3 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį paskelbus kvietimą dalyvauti, taip pat nurodant atrankos kriterijus ir vertinimo tvarką, sudarytas tinkamų kandidatų, iš kurių Komisija skiria mokslinių komitetų narius ir mokslinių konsultantų grupės narius, sąrašas.

(4)

Pagal Sprendimo 2008/721/EB 3 straipsnio 2 dalį, Komitetų nariai renkami remiantis jų kompetencija ir atsižvelgiant į visų pirma Europos mokslo klausimų ir požiūrių įvairovę rodantį geografinį pasiskirstymą, bei, pagal minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalį, konsultantai renkami siekiant, kad būtų atstovaujamos kuo įvairesnės mokslo sritys,

20.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/43

(1)

Pagal Direktyvą 2000/29/EB valstybei narei gali būti suteikta Bendrijos finansinė parama, skirta padengti išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su būtinomis priemonėmis, kurių imtasi arba planuojama imtis kovojant su kenksmingaisiais organizmais, patenkančiais iš trečiųjų šalių arba iš kitų Bendrijos teritorijų, siekiant juos išnaikinti, o jei tai neįmanoma – sustabdyti jų plitimą.

(2)

Nyderlandai, Slovėnija ir Vokietija sudarė po veiksmų programą, skirtą išnaikinti į jų teritorijas patekusius augalams kenksmingus organizmus. Šiose programose nurodomi siektini tikslai, taikytinos priemonės, jų trukmė ir išlaidos. Nyderlandai, Slovėnija ir Vokietija kreipėsi dėl Bendrijos finansinės paramos šioms programoms skyrimo per Direktyvoje 2000/29/EB nustatytą laikotarpį ir pagal 2002 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1040/2002, nustatantį išsamias taisykles dėl nuostatų, susijusių su Bendrijos valstybėms narėms teikiama finansine parama augalų sveikatos kontrolei, įgyvendinimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2051/97 (2).

(3)

Nyderlandų, Slovėnijos ir Vokietijos pateikta techninė informacija suteikė Komisijai galimybę kruopščiai ir išsamiai išanalizuoti padėtį ir padaryti išvadą, kad Bendrijos finansinės paramos teikimo sąlygos, išdėstytos visų pirma Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnyje, yra įvykdytos. Todėl tikslinga skirti Bendrijos finansinę paramą šių programų išlaidoms padengti.

(4)

Iš Bendrijos finansinės paramos galima padengti iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tačiau pagal Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 5 dalies 3 pastraipą Nyderlandų pateiktai Diabrotica virgifera virgifera Le Conte kontrolės programos daliai, skiriamos Bendrijos finansinės paramos dydį reikėtų sumažinti, nes šiai programai, apie kurią pranešė ši valstybė narė, jau buvo skirtas Bendrijos finansavimas pagal Komisijos sprendimą 2007/877/EB (3).

(5)

Vadovaudamasi Direktyvos 2000/29/EB 24 straipsniu Komisija nustato, ar atitinkami kenksmingieji organizmai nebuvo įvežti dėl reikalavimų neatitinkančių apžiūrų arba tikrinimų, ir remdamasi tokio tyrimo rezultatais imasi reikiamų priemonių.

(6)

Remiantis 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 3 straipsnio 2 dalies a punktu, augalų sveikatos priemonės turi būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (4). Šių priemonių finansinė kontrolė vykdoma taikant minėto reglamento 9, 36 ir 37 straipsnius.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

pateikti įrodymai, kad buvo taikomos Reglamente (EB) Nr. 1040/2002 išdėstytas nuostatas atitinkančios priemonės;

b)

atitinkama valstybė narė pateikė Komisijai išmokos prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1040/2002 5 straipsnį.