7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/1

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/3

(1)

2008 m. kovo 25 d. Komisija gavo skundą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Moldovos Respublikos (toliau – MR) ir Turkijos kilmės karštai valcuotų strypų ir juostų iš geležies arba iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo, išskyrus pagamintus iš nerūdijančio plieno (toliau – vielos gamybai skirti strypai).

(2)

Skundą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) vielos gamybai skirtų strypų Bendrijoje, vardu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija EUROFER (toliau – skundo pateikėjas).

(3)

Skunde pateikta prima facie dempingo ir tokio dempingo padarytos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(4)

Tyrimas inicijuotas 2008 m. gegužės 8 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė KLR, MR ir Turkijos eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, KLR, MR ir Turkijos valdžios institucijoms, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos ir Moldovos gamintojams ir KLR bei MR valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Du eksportuojantys KLR gamintojai, kuriuos sudaro susijusių bendrovių grupės, ir vienas eksportuojantis MR gamintojas prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(7)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR ir Turkijos gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad siekdama nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali taikyti atrankos metodus.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR ir Turkijos gamintojų, Bendrijos importuotojų ir Bendrijos gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(9)

Atsižvelgiant į ribotą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių nuspręsta, kad nereikia atrinkti eksportuojančių Kinijos ir Turkijos gamintojų arba Bendrijos gamintojų ir Bendrijos importuotojų.

(10)

Klausimynai nusiųsti visoms atranka susidomėjusioms KLR ir Turkijos bendrovėms, vieninteliam eksportuojančiam Moldovos gamintojui, visiems atranka susidomėjusiems Bendrijos gamintojams, naudotojams ir importuotojams bei visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims. Atsakymus pateikė dvi eksportuojančių KLR gamintojų grupės, vienas eksportuojantis MR gamintojas, šeši eksportuojantys Turkijos gamintojai, dvidešimt Bendrijos gamintojų, vienas importuotojas ir aštuoni naudotojai Bendrijoje.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingui, jo daromai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti, bei atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems KLR ir MR gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti remiantis panašios šalies, šiuo atveju Brazilijos, duomenimis:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR, MR ir Turkijos kilmės karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo, išskyrus pagamintus iš nerūdijančio plieno (toliau – nagrinėjamasis produktas arba vielos gamybai skirti strypai), kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi šie KN kodai: 7213 10 00, 7213 20 00, 7213 91 10, 7213 91 20, 7213 91 41, 7213 91 49, 7213 91 70, 7213 91 90, 7213 99 10, 7213 99 90, 7227 10 00, 7227 20 00, 7227 90 10, 7227 90 50 ir 7227 90 95. Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami iš nerūdijančio plieno pagaminti vielos gamybai skirti strypai.

(15)

Gaminant vielos gamybai skirtus strypus elektrinėse lankinėse krosnyse (ELK) arba aukštakrosnių lydymo ceche pagaminti ruošiniai valcuojami valcavimo staklyne. Ruošinių skerspjūvis palaipsniui mažinamas ruošinius leidžiant per ritinius, tuomet vyniojama. ELK naudojamas metalo laužas, o aukštakrosnėse – metalo laužas ir geležies rūda.

(16)

Vielos gamybai skirti strypai naudojami tinklo suvirinimui statybų pramonėje (išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamos vielos ir vielapluoščiai betono armavimui) ir daugeliui kitų įvairių paskirčių po to, kai iš jų pagaminama viela, pvz., padangų pramonėje (padangų kordai), veržlių ir varžtų pramonėje (tvirtinimo detalės), gaminant tvorų produktus, prekybos centrų vežimėlius, plieninius kordus, elektrodus, kabelius, čiužinių spyruokles, pakabų spyruokles ir suvirinimo vielą.

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamiems ir Bendrijos rinkoje parduodamiems vielos gamybai skirtiems strypams, Brazilijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, gaminamiems ir šalies vidaus rinkoje parduodamiems bei KLR, MR ir Turkijoje gaminamiems bei Bendrijai ir Turkijos vidaus rinkoje parduodamiems vielos gamybai skirtiems strypams iš esmės būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir jie naudojami tai pačiai pagrindinei paskirčiai.

(18)

Todėl visi minėti vielos gamybai skirti strypai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas laiku pateikė atrankos formą, prašymą taikyti RER ir antidempingo klausimyno atsakymus, tačiau, net gavęs priminimą, neatsakė į Komisijos raštą dėl trūkumų.

(20)

Bendrovei pranešta apie siūlymą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(21)

Bendrovė teigė, kad Komisija jai skyrė per mažai laiko, kad ji galėtų su pastabomis pateikti išsamią informaciją ir bendradarbiauti. Remiantis tuo, kad bendrovė Komisijai nenurodė, kad jai taikomi laikotarpiai yra per trumpi, manyta, kad nepateikta įtikinamų argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų pakeistas sprendimas taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(22)

Bendrovė kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną. Išklausius bendrovės argumentus ir bylas nagrinėjančio pareigūno pastabas patvirtinta, kad bendrovė laiku nepranešė, kad jai trūksta laiko, ir dėl to atliekant tyrimą tinkamai nebendradarbiavo.

(23)

Todėl manyta, kad reikėtų atmesti šios bendrovės pateiktą informaciją, o išvadas daryti remiantis turimais faktais.

(24)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR ir MR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(25)

Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER taikymo kriterijai:

(26)

Inicijavus tyrimą du Kinijos ir vienas Moldovos eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(27)

Vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui turėjo būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis (žr. 19–23 konstatuojamąsias dalis), todėl jo RER prašymas buvo atmestas.

(28)

Kitas eksportuojantis Kinijos gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitiko 2 ir 3 kriterijus. Dėl 2 kriterijaus nustatyta, kad kelios bendrovės apskaitos strategijos neatitiko TAS. Nustatyta, kad tai sistemingos problemos ir kad jos nenurodytos auditorių ataskaitoje. Dėl 3 kriterijaus nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką po paskolų sutartyse numatyto termino nemokėjo pagrindinių tam tikrų paskolų sumų. Be to, nustatyta, kad bendrovė per TL turėjo naudos iš gerokai sumažinto pajamų mokesčio.

(29)

Todėl nuspręsta, kad eksportuojantis Kinijos gamintojas neįrodė, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas sąlygas.

(30)

Atskleidus informaciją apie nagrinėjimą dėl RER taikymo eksportuojantis Kinijos gamintojas pateikė atsakymą, kuriame sutiko, kad bendrovė neatitinka 2 kriterijaus, tačiau nesutiko su neigiama išvada dėl 3 kriterijaus. Tiksliau bendrovė tvirtino, kad paskolos pagrindinės sumos nemokėjimas reiškė, kad bendrovė turėjo aukštą kredito reitingą, o ne kad tai buvo iškraipymas, likęs iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Išsamiai išnagrinėjus nustatyta, kad per TL dėl minėtų paskolų nebuvo sudaryta jokių sutarčių, todėl bendrovė nebuvo teisiškai įsipareigojusi mokėti palūkanas arba pagrindinę paskolos sumą. Tokios paskolos labai iškraipo finansinę bendrovės padėtį ir de facto tai reiškia skolos nurašymą. Be to, pagrindinės paskolos sumos nemokėjimas neatitinka rinkos ekonomikos principų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(31)

Be to, tvirtinta, kad sumažintas pajamų mokestis nebuvo subsidija ir todėl jo negalima vertinti kaip iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos likusio iškraipymo. Šis argumentas atmestas, nes sumažintas pajamų mokestis taikomas, kai naudojami vietos įrenginiai, o ne importuoti, todėl toks sumažintas pajamų mokestis yra speciali subsidija.

(32)

Moldovos gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitiko kurį nors RER kriterijų. Dėl sprendimų priėmimo ir sąnaudų (1 kriterijus) nustatyta, kad bendrovės aukščiausiosios vadovybės atstovai užėmė pagrindines pareigas Moldovos Uždniestrės apskrities – atsiskyrusios, tačiau tarptautiniu mastu nepripažintos Moldovos Uždniestrės Respublikos (toliau – MUR) – administracijoje, ir kad būta reikšmingų sąnaudų iškraipymų. Dėl 2 kriterijaus nustatyta, kad bendrovė neturėjo aiškaus nepriklausomų auditorių tikrinamo apskaitos įrašų rinkinio ir kad rasta rimtų trūkumų, susijusių su sąskaitų tikslumu ir nuoseklumu, todėl sąskaitos buvo nepatikimos. Dėl 3 kriterijaus nustatyta, kad buvo iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, kurie turėjo poveikio sąnaudoms. Svarbiausia yra tai, kad bendrovė privatizuota mažesne nei rinkos vertė kaina. Be to, nustatyta, kad bendrovė dažnai užsiima natūriniais prekių mainais. Dėl 4 kriterijaus, t. y. operacijų teisinio tikrumo ir stabilumo, nustatyta, kad bendrovė dažniausiai nesilaiko Moldovos teisinės sistemos nuostatų. Pagaliau taip pat nustatyta, kad bendrovė inter alia operacijas atlieka tarptautiniu mastu nepripažinta valiuta, kurios keitimo kursas nėra laisvai nustatomas atsižvelgiant į rinkos sąlygas (5 kriterijus).

(33)

Todėl nuspręsta, kad eksportuojantis Moldovos gamintojas neįrodė, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas sąlygas.

(34)

Eksportuojantis Moldovos gamintojas su šiuo sprendimu nesutiko. Apskritai jis teigė, kad Moldovos Respublikai taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį Bendrija pažeidžia įsipareigojimus PPO dėl Moldovos Respublikos.

(35)

Atsakant į šį argumentą reikėtų priminti, kad GATT VI straipsnio pastaboje pripažįstama, kad tuo atveju, kai importuojama iš tam tikrų šalių ir kai siekiant nustatyti, ar vykdomas dempingas, gali kilti sunkumų nustatant kainų palyginamumą, PPO nariai gali nuspręsti, kad kainų palyginimas su kainomis tokios šalies vidaus rinkoje ne visada gali būti tinkamas. MR atveju manoma, kad yra tokių sunkumų. Tokiomis aplinkybėmis normalioji vertė bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. Be to, pažymima, kad 2 straipsnio 7 dalies a punkte būtent nurodyta, kad MR įtraukta į ne rinkos ekonomikos šalių, kurioms taikoma ši nuostata, sąrašą.

(36)

Be to, teigta, kad nesilaikyta pagrindiniame reglamente nustatytų privalomų terminų. Pareiškėjai teigė, kad reikėtų panaikinti sprendimą netaikyti RER, nes Komisija sprendimo dėl RER taikymo nepriėmė per pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytą trijų mėnesių laikotarpį.

(37)

Iš tiesų Komisija sprendimo dėl RER taikymo nepriėmė per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo. Tačiau tai nėra pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti panaikintas sprendimas netaikyti RER. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyta, kad sprendimas dėl RER taikymo priimamas per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo, tačiau šia nuostata nenurodoma, kad sprendimo nepriėmus per trijų mėnesių laikotarpį būtų kokių nors specialių pasekmių. Tiksliau šia nuostata nenurodoma, kad Komisijai per tris mėnesius nepriėmus sprendimo dėl eksportuotojo prašymo taikyti RER; i) eksportuotojui automatiškai taikomas RER arba ii) institucijos nebegali taikyti priemonių eksportuotojui. Taigi reiškia, kad dėl to, kad Komisija nesilaikė trijų mėnesių termino, sprendimas netaikyti RER neturėtų būti atmestas kaip neteisėtas.

(38)

Eksportuojantis Moldovos gamintojas toliau teigia, kad ankstesniuose tyrimuose būta diskriminacijos, palyginti su eksportuojančiais Ukrainos ir Rusijos gamintojais, ir kad Komisijos vertinimas pagrįstas politiniais motyvais. Be to, jis teigia, kad padaryta daug klaidų, nes nėra įrodymų arba išvados nepakankamai pagrįstos, ir kad dėl to pažeistas gero administravimo principas. Bendrovė išsamiai neišdėsto konkrečių tokio pažeidimo motyvų.

(39)

Dėl teiginio, kad MR diskriminuota ankstesniuose su Ukraina ir Rusija susijusiuose tyrimuose vertinant, ar galima taikyti RER, reikia pasakyti, kad vertinimai dėl RER taikymo atliekami individualiai. Sprendimų dėl minėtų šalių ankstesniais atvejais negalima automatiškai taikyti šio tyrimo atveju. Be to, reikia pažymėti, kad nei Ukraina, nei Rusija šiuo metu nėra nurodytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje kaip ne rinkos ekonomikos šalys, todėl šios padėties negalima lyginti su Moldovos Respublikos padėtimi. Atsižvelgiant į tai, įtarimas dėl MR diskriminavimo, palyginti su kitomis buvusiomis ne rinkos ekonomikos šalimis, atmetamas.

(40)

Moldovos bendrovė užginčijo Komisijos atliktą atitikties penkiems RER taikymo kriterijams tyrimą.

(41)

Dėl 1 kriterijaus bendrovė tvirtina, kad valstybė nesikiša, nes atliekant šį tyrimą nuoroda į valstybę negali būti daroma nurodant MUR, kuri nėra pripažinta valstybe, valdžios institucijas. Tačiau manoma, kad taikant šį kriterijų nuoroda į valstybę turėtų būti suprantama kaip nuoroda į valdžios institucijas, kurios veiksmingai kontroliuoja regioną, nepaisant to, ar jis yra pripažintas, ar ne, ir kurios turi galių kištis į bendrovės sprendimų priėmimo procesą. Todėl šis argumentas atmestas.

(42)

Be to, bendrovė nesutinka su vertinimu dėl 2 kriterijaus ir teigia, kad bendrovė turi tik vieną pagrindinių apskaitos įrašų rinkinį, kurį pagal TAS tikrina nepriklausomi auditoriai.

(43)

Tačiau nustatyta, kad bendrovė turėjo pirmąjį apskaitos įrašų rinkinį, kuris buvo parengtas pagal vadinamuosius MUR apskaitos standartus, į kurį nebuvo įtraukta nuostata dėl blogų skolų ir kurio netikrino auditoriai. Bendrovė turėjo antrą apskaitos įrašų, kurie buvo konsoliduoti su kitų susijusių bendrovių įrašais ir auditorių tariamai pagal TAS patikrinti, rinkinį. Dėl antrojo apskaitos įrašų rinkinio pateikta kvalifikuota auditorių nuomonė – jie išreiškė abejonių dėl bendrovės turto įvertinimo 2003 ir 2005 m. Tikslių šių abejonių priežasčių per tyrimą nepavyko pakankamai išaiškinti. Vėliau bendrovė teigė, kad auditorių pareikštos abejonės nebuvo esminės, tačiau įrodymų nepateikė.

(44)

Todėl minėti bendrovės argumentai dėl 2 kriterijaus turėjo būti atmesti.

(45)

Dėl 3 kriterijaus bendrovė teigė, kad siekiant nustatyti galimus iškraipymus, likusius iš ne rinkos ekonomikos sistemos, bendrovės privatizavimo procesas buvo nesusijęs, nes bendrovė vėliau buvo oficialiai ir už tikrą rinkos vertę perparduota. Tačiau to nebuvo galima įrodyti, nes su bendrovių, kurios valdo MMZ akcijas, perpardavimu galėjo būti susijęs ir kitas turtas, be to, nepateikta jokio tinkamai dokumentais pagrįsto tokių operacijų vertinimo.

(46)

Dėl natūrinių mainų bendrovė taip pat teigė, kad per šį tyrimą nustatyta natūrinių mainų apimtis pagal šį kriterijų nebuvo reikšminga. Tačiau manoma, kad tokių mainų reikšmingumo lygis nėra pagrįstas nagrinėjimo kriterijus, nes tikrąją prekių, kuriomis mainomasi, vertę žino tik natūrinių mainų operacijose dalyvaujančios šalys. Todėl reikšmingas argumentas yra tai, kad nustatyta, jog bendrovė nuolat vykdė tokius mainus, kurie yra būdingi ne rinkos ekonomikos šalyse. Todėl bendrovės argumentas turėjo būti atmestas.

(47)

Dėl susijusios bendrovės paskolos, apie kurios grąžinimą Moldovos bendrovė, nors ir paprašyta, vietoje negalėjo pateikti įrodymų, bendrovė tvirtino, kad ši paskola visiškai grąžinta. Vėliau bendrovė pateikė dokumentų, kurie yra tariami paskolos grąžinimo įrodymai, kopijas, tačiau nepaaiškino, kodėl tų dokumentų nepateikė vietoje. Reiškia šių įrodymų per patikrinimus vietoje nebuvo, ir tokio tipo pateiktų dokumentų šiuo tyrimo etapu patikrinti negalima. Todėl bendrovės tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(48)

Dėl 4 kriterijaus bendrovė teigė, kad tai, jog bendrovė buvo laikinai registruota MR ir eksportą vykdė per MR muitinę, turėtų užtikrinti, kad ji laikėsi MR teisinės sistemos nuostatų. Be to, ji tvirtino, kad tai, jog sąskaitas tikrino auditoriai, rodo, kad taikomų įstatymų turėtų pakakti užtikrinant teisinį tikrumą ir stabilumą. Tačiau reikėtų pažymėti, kad nei laikinas bendrovės registravimas MR, nei audito atlikimas nėra MR teisinės sistemos taikymo sąlyga ir kad dabartinės bendrovės nuosavybės teisės nėra teisiškai pripažįstamos MR. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(49)

Dėl 5 kriterijaus bendrovė teigė, kad valiuta į MUR rublius konvertuojama rinkos kursu, nustatomu remiantis laisvu valiutų pardavimu ir pirkimu. Tačiau faktas, kad MUR valiuta yra nepripažinta ir ja neprekiaujama tarptautiniu mastu, reiškia, kad jos vertę administracine tvarka nustato vadinamosios MUR valdžios institucijos ir kad negalima manyti, kad ji turėtų rinkos vertę. Todėl šis argumentas atmestas.

(50)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visai šaliai apskaičiuotas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomos minėto straipsnio nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, kad joms būtų taikomas IR.

(51)

Eksportuojantys Kinijos ir Moldovos gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų (žr. 28–33 konstatuojamąsias dalis), kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų taikomas RER.

(52)

Remiantis turima informacija nustatyta, kad eksportuojantis Kinijos gamintojas atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR reikalavimus.

(53)

Nustatyta, kad vienintelis eksportuojantis Moldovos gamintojas neatitiko IR taikymo reikalavimų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, nes jis negalėjo įrodyti, kad eksporto kainos, kiekis ir sąlygos buvo nustatytos be valstybės kišimosi, kad valiuta konvertuota rinkos kursu arba kad valstybės kišimasis nebuvo toks, jog būtų leidžiama vengti priemonių, jei individualiems eksportuotojams būtų nustatytos skirtingos muitų normos.

(54)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar visas toks parduotas kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % viso atitinkamo eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(55)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(56)

Po to Komisija nagrinėjo, ar visų bendrovių kiekvienoje eksportuojančioje šalyje kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai padaryta nustatant, kokia kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga.

(57)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(58)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė nustatyta remiantis faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis.

(59)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Tuomet Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(60)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno dydį.

(61)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(62)

Penkių nagrinėtų eksportuojančių Turkijos gamintojų panašaus produkto pardavimas buvo tipiškas. Iš esmės normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Turkijoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(63)

Tačiau tų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo nepakankamas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu PBA ir pelnas buvo pagrįsti faktiniais duomenimis apie tiriamo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis). Kadangi nė vienam eksportuojančiam KLR arba MR gamintojui nebuvo taikomas RER, normalioji vertė toms bendrovėms turėjo būti nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis.

(65)

Pranešime apie inicijavimą Brazilija pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis normaliajai vertei KLR ir MR nustatyti. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

(66)

Bandyta užmegzti kontaktus su daugeliu gamintojų kitose trečiosiose šalyse, tačiau bendradarbiauti sutiko tik vienas Brazilijos gamintojas.

(67)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų teigdamos, kad Brazilija – netinkamas pasirinkimas, ir siūlė panašia šalimi rinktis Turkiją. Skundo pateikėjas pateikė papildomų argumentų, pagrindžiančių Brazilijos pasirinkimą. Komisija argumentus analizavo ir nagrinėjo.

(68)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad MR ir Brazilijos gamybos metodai skyrėsi, todėl siūlė rinktis Turkiją kaip MR tinkamesnę panašią šalį. Ta pati šalis papildomai teigė, kad skiriasi MR ir Brazilijos ekonominio išsivystymo lygis. Tačiau nustatyta, kad gamybos metodai Brazilijoje yra iš esmės tokie patys arba panašūs į gamybos metodus MR. Brazilijos ir MR gamybos metodų skirtumai susiję tik su pradiniu gamybos etapu, dėl kurio neatsiranda didelių sąnaudų skirtumų. Dėl ekonominio išsivystymo lygio – tai per se nelaikoma panašios šalies parinkimo kriterijumi.

(69)

Be to, tvirtinta, kad bendradarbiaujantis Brazilijos gamintojas buvo susijęs su skundo pateikėju, dėl to Brazilijos parinkimas panašia šalimi būtų netinkamas. Šis argumentas nebuvo priimtas. Manoma, kad jei kainos ir sąnaudos neiškraipomos, tuomet nėra priežasties atmesti su skundo pateikėju susijusių bendradarbiaujančių bendrovių pateiktus duomenis, kai normaliąsias vertes siekiama nustatyti remiantis pardavimu panašios šalies vidaus rinkoje.

(70)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad panašus nagrinėjamasis produktas Brazilijos vidaus rinkoje buvo per aukštai įkainotas. Antra suinteresuotoji šalis teigė, kad konkurenciją vidaus rinkoje iškraipė tai, kad šalies gamintojai yra vertikaliai susieti, o dviem iš jų tariamai tenka didesnė nei 60 % rinkos dalis.

(71)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kainos Brazilijos vidaus rinkoje buvo gana didelės, kaip ir bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo gautas pelno dydis. Tai galėtų rodyti, kad Brazilijos rinkoje trūksta konkurencijos, nes panašų produktą čia gamina tik trys gamintojai, iš kurių du, kaip pasitvirtino atlikus tyrimą, užima apytikriai 90 % rinkos.

(72)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Turkijoje yra apie 12 gamintojų, kurių produktai, sudėjus su iš įvairių šaltinių importuojamais produktais, užtikrina konkurencingą vidaus rinką.

(73)

Bet kuriuo atveju, norint išvengti didelių kainų Brazilijos vidaus rinkoje poveikio ir atsižvelgiant į tai, kad turimi penkių eksportuojančių Turkijos gamintojų patikrinti duomenys, nuspręsta, kad panašia šalimi būtų tikslingiau pasirinkti Turkiją, o ne Braziliją.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atliekant šį tyrimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Turkijos pasirinkimą panašia šalimi galima laikyti tinkamesniu už Brazilijos pasirinkimą.

(75)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas dalį pardavimo eksportui vykdė per susijusį Bendrijos importuotoją. Šiuo atveju eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Naudotos paties susijusio importuotojo PBA išlaidos, o pelno dydis nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(77)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(78)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(79)

Prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į visų tiriamų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų transporto, jūrų frachto ir draudimo sąnaudas, banko mokesčius, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas ir komisinius.

(80)

Dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo taikomas IR, nustatytas palyginus jo gamintojo eksporto kainas EXW sąlygomis (pagal PKN) su atitinkama normaliąja verte panašioje šalyje.

(81)

Visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, nustatytas dempingo skirtumas, lygus didžiausiam dempingo skirtumui, apskaičiuotam bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportuotam tipiškam kiekiui.

(82)

Procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(83)

Dempingo skirtumas Moldovos gamintojui apskaičiuotas naudojant patikrintas to gamintojo eksporto kainas ir panašios šalies vidaus rinkos kainas. Moldovos gamintojas į ES eksportuoja per susijusį prekybininką, todėl dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį skaičiuojamas remiantis apskaičiuotąja pardavimo eksportui nepriklausomam pirkėjui ES kaina.

(84)

Taip apskaičiuotas 16,1 % dempingo skirtumas.

(85)

Nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, t. y. importas iš bendradarbiaujančio Moldovos gamintojo sudarė apytikriai 85 % viso importo, todėl apskaičiuotas vienas dempingo skirtumas visos šalies mastu remiantis patikrintais MMZ duomenimis, t. y. tokio paties dydžio, kaip bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(86)

Todėl MR nustatytas 16,1 % dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai nustatyti remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(88)

Nustatyti tokie laikini dempingo skirtumai:

(89)

Norint nustatyti visą Bendrijoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Bendrijos gamintojus, taip pat skunde nurodyta informacija ir iš Bendrijos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis.

(90)

Tuo remiantis nustatyta, kad Bendrijoje per TL iš viso pagaminta apie 24,9 mln. tonų produkto. Šiai sumai priskiriama visų Bendrijos gamintojų, kurie pranešė apie save, produkcija ir gamintojų, kurie per tyrimą nuomonės nepateikė („tylieji gamintojai“) apytikriai apskaičiuota produkcija. Tylieji gamintojai pagamina apie 30 % visos Bendrijos produkcijos. Nė vienas žinomas Bendrijos gamintojas nebuvo šališkas ir neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(91)

Siekdama gauti tikslesnių duomenų, ypač apie parduotą kiekį ir kainas, Komisija tyliesiems gamintojams nusiuntė klausimynus. Tačiau šie gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė. Taigi neturint jokios kitos informacijos skaičiuojant Bendrijoje pagaminamą ir suvartojamą kiekį naudoti skunde nurodyti duomenys apie tyliuosius gamintojus.

(92)

Skundą rėmę Bendrijos gamintojai per TL pagamino apie 11,1 mln. tonų produkto, t. y. apie 45 % viso apytikriai apskaičiuoto Bendrijoje pagaminto produkto kiekio, o kiti skundą rėmę, tačiau bendradarbiauti nepageidavę gamintojai – 25 % produkto kiekio.

(93)

Kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad skundą rėmę ir per tyrimą bendradarbiauti sutikę Bendrijos gamintojai per TL pagamino apie 45 % viso Bendrijoje pagaminto produkto kiekio. Todėl laikoma, kad šie gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(94)

Atsižvelgiant į didelį skundą rėmusių ir bendradarbiauti per tyrimą sutikusių gamintojų skaičių numatyta taikyti atranką žalos tyrimui atlikti. Gauta 20 atrankos klausimyno, siųsto žinomiems Bendrijos gamintojams, atsakymų. Kadangi šie 20 bendradarbiaujančių gamintojų – tai keturios bendrovių grupės ir du nepriklausomi gamintojai, nuspręsta atrankos nevykdyti.

(95)

Atsižvelgiant į didelį susijusių bendrovių, priklausančių dviem iš keturių grupių, skaičių nuspręsta pirminiu etapu vietoje patikrinti 11 atskirų bendrovių, pasirinktų remiantis pagamintu produkto kiekiu ir geografiniu pasiskirstymu, pateiktus duomenis. Kitų bendrovių pateikti klausimyno atsakymai išnagrinėti neatliekant patikrinimo vietoje.

(96)

Bendrijoje suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis visu importuotu kiekiu, nustatytu pagal Eurostato duomenis, ir visu Bendrijos pramonės bei kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, įskaitant apytikriai apskaičiuotą tyliųjų gamintojų parduotą kiekį.

(97)

Kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje, su tyliaisiais gamintojais buvo susisiekta ir jų paprašyta pateikti duomenis, ypač apie jų per nagrinėjamąjį laikotarpį pagamintą ir parduotą vielos gamybai skirtų strypų kiekį. Tačiau bendradarbiauta nebuvo, todėl, neturint jokių kitų duomenų apie jų pardavimą Bendrijos rinkoje, naudoti skunde pateikti duomenys.

1   lentelė

(98)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 6 %. Suvartojamas kiekis pradėjo didėti 2006 m., po laikino sumažėjimo 5 % 2005 m. Po to suvartojamas kiekis stabilizavosi ir didėjo iki 2007 m., o per TL nežymiai sumažėjo. Suvartojamas kiekis 2005 m. sumažėjo dėl to, kad sumažėjo statybų pramonės paklausa.

(99)

Siekiant įvertinti importo iš šio tyrimo šalių kumuliaciją, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas kiekvienos šalies padėtis nagrinėta atskirai.

(100)

Dėl importo iš KLR ir MR nustatyta, kad importuojamas kiekis buvo didesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje numatytą de minimis kiekį ir kad iš šių šalių importuojamas kiekis nebuvo nežymus. Be to, iš šių dviejų šalių importuojamo kiekio tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo panašios – 2007 m. importuotas didžiausias kiekis, kuris vėliau šiek tiek sumažėjo. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad susijusių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos buvo panašios, ypač per TL. Tiksliau nustatyta, kad dėl importo iš šių dviejų šalių buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Taigi manyta, kad kumuliacijos sąlygos įvykdytos.

(101)

Dėl importo iš Turkijos, atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL iš esmės visas nagrinėjamojo produkto kiekis į Bendriją importuotas tik iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Dėl to toks importas nagrinėtas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Tuo remiantis nustatyta, kad, taip pat kaip importo iš KLR ir MR atveju, iš Turkijos importuojamas kiekis buvo didesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje numatytą de minimis kiekį ir kad iš šių šalių importuojamas kiekis nebuvo nežymus. Tačiau, priešingai nei kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių atveju, nustatyta, kad susijusių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos nebuvo panašios, ypač jų kainų politikos atžvilgiu. Iš tiesų dėl tų eksportuotojų Bendrijos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, be to, tie eksportuotojai produkto Bendrijos rinkoje nepardavė mažesne nei nežalinga kaina, kuri buvo nustatyta Bendrijos pramonei per TL. Taigi manyta, kad importo iš Turkijos kumuliacijos sąlygos, palyginti su importu iš KLR ir MR, neįvykdytos.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš Turkijos neturėtų būti kumuliuojamas su importu iš KLR ir MR.

(103)

Importo iš KLR ir MR (toliau – nagrinėjamosios šalys) raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

2   lentelė

(104)

Importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių kiekis itin padidėjo – nuo apytikriai 0,3 mln. tonų 2004 m. iki 1,4 mln. tonų 2007 m., t. y. beveik penkis kartus. Didžiausias kiekis importuotas 2007 m., vėliau importuojamas kiekis pradėjo šiek tiek mažėti, kaip ir Bendrijos pramonės suvartojamas kiekis.

(105)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, tačiau nustatyta, kad dėl jų buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, ypač per TL. Dėl to tų šalių užimama rinkos dalis itin padidėjo – nuo 1,4 % 2004 m. iki 6,3 % per TL.

(106)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės Bendrijos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui, nustatytomis remiantis CIF su atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(107)

Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas. Per tyrimą bendradarbiavo tik vienas gamintojas, kuris eksportuoja 5 % viso iš KLR į Bendriją eksportuojamo produkto kiekio. Šiam gamintojui, remiantis panašių rūšių produktu, nustatytas 4,5 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(108)

Visiems kitiems KLR gamintojams priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas remiantis vidutine eksporto kaina, kurią nurodė Eurostatas, ir vidutine Bendrijos pramonės kaina. Tokiu būdu nustatytas 7,6 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(109)

Iš vienintelio Moldovos gamintojo per TL importuota 85 % viso į Bendriją iš MR importuojamo kiekio. Todėl priverstinio kainų mažinimo skirtumas Moldovos Respublikai apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančio panašių rūšių produkto gamintojo vidutinės eksporto kainos palyginimu su vidutine Bendrijos pramonės pardavimo kaina. Tokiu būdu nustatytas 0,1 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(110)

Šias išvadas reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas yra plataus vartojimo produktas, kurio rinka yra skaidri ir joje visi ūkinės veiklos vykdytojai žino nustatytas kainas. Be to, Bendrijos rinkoje padidėjo žaliavos kainos, dėl to pardavimo kainoms buvo daromas tolesnis spaudimas, ypač per TL.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei ir vertinant Bendrijos pramonės būklę nuo 2004 m. iki TL pabaigos analizuoti visi ekonominiai rodikliai.

(112)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 3 %, nors per tą patį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo. 2004–2005 m. gamyba sumažėjo 9 %, tačiau, didėjant Bendrijoje suvartojamam kiekiui, kitais metais padidėjo daugiau nei 9 %.

(113)

Per TL, atsižvelgdama į dideles galimybes Bendrijos rinkoje, Bendrijos pramonė gamybos pajėgumus padidino iki apytikriai 15 mln. tonų. Tačiau dėl sustojusio pardavimo ir mažėjančio gaminamo kiekio turimų pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 81 % 2004 m. iki 74 % per TL.

(114)

Kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę inter alia sudaro daug susijusių bendrovių aprėpiančios keturios grupės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusios bendrovės nagrinėjamąjį produktą perdavinėjo tarpusavyje. Duomenys apie pardavimą, į kuriuos atsižvelgta toliau pateikiamoje lentelėje, susiję su pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijos rinkoje parduotu produkto kiekiu.

4   lentelė

(115)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 6 %, tačiau Bendrijos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis nesikeitė. Tai reiškia, kad dėl konkurencijos su dempingo kainomis importuojamu produktu Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu suvartojamu kiekiu. Taigi Bendrijos pramonės rinkos dalis nuo 2004 m. iki TL pabaigos sumažėjo 6 %.

(116)

Rinkos dalis prarasta nepaisant Bendrijos pramonės pastangų pereiti prie aukštesnės klasės produktų, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje.

(117)

Vidutinės Bendrijos pramonės pardavimo kainos EXW sąlygomis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 14 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pardavimo kainos iš dalies padidėjo dėl to, kad pereita prie aukštesnės klasės produktų, kurie nebuvo importuojami dempingo kainomis, ir dėl to, kad padidėjo gamybos sąnaudos. Tačiau reikėtų pažymėti, kad standartiniai produktai per TL sudarė apie 80 % Bendrijos pramonės parduoto kiekio ir dėl to liko pagrindiniais šios pramonės produktais.

5   lentelė

(118)

Iš tiesų nustatyta, kad vidutinės Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2004 m. iki TL pabaigos padidėjo 25 % iš esmės dėl to, kad padidėjo metalo laužo, kuris yra pagrindinė žaliava vielos gamybai skirtiems strypams gaminti, kaina. Tuo pačiu laikotarpiu metalo laužo kaina padidėjo 34 %, todėl lentelėje nurodytas kainos padidėjimas galėtų padengti tik dalį žaliavų kainų padidėjimo.

(119)

Per TL atsargos sudarė apie 5 % pagaminto kiekio. Bendrijos pramonė atsargų lygį per nagrinėjamąjį laikotarpį, ypač nuo 2007 m. iki TL pabaigos, sumažino 10 %. Tačiau šis atsargų sumažėjimas gali reikšti, kad ateityje numatytas mažesnis aktyvumas. Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad apie 20 % Bendrijos pramonės produkcijos skirta uždarajam naudojimui – tolesniam vartotojams skirtų produktų apdirbimui. Uždarajam naudojimui skirtų produktų dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

6   lentelė

(120)

Metalo apdirbimo pramonėje įprasta, kad darbuotojų skaičiaus negalima lengvai sumažinti nedarant poveikio našumui. Taigi užimtumas iš esmės nekito, o per TL šiek tiek padidėjo.

(121)

Nepaisant darbo sąnaudų padidėjimo, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė stengėsi racionalizuoti gamybą ir sumažinti gamybos sąnaudas, kad galėtų absorbuoti akivaizdų žaliavų kainų padidėjimą, kaip aprašyta 118 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to vidutinių gamybos sąnaudų padidėjimas buvo daug mažiau pastebimas, nei metalo laužo kainų padidėjimas.

(122)

Nors Bendrijoje suvartojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, Bendrijos pramonė negalėjo padidinti našumo, kaip būtų buvę galima tikėtis. Iš tikrųjų našumas, kaip ir pagamintas kiekis (kaip parodyta 3 lentelėje), sumažėjo.

(123)

Bendrijos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 14,2 % pelno 2004 m. iki 6,7 % pelno per TL. Staigus pelningumo sumažėjimas 2005 m. gali būti susijęs su nuosmukiu sektoriuje, be to, įvyko tuo pačiu metu, kai sumažėjo suvartojamas kiekis. 2006 m. Bendrijos pramonės pelningumas šiek tiek padidėjo, tačiau 2007 m. ir per TL toliau mažėjo.

(124)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimo kainos padidėjo. Tačiau dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė negalėjo pirkėjui perkelti padidėjusių žaliavų sąnaudų ir pasinaudoti tais metais augusia rinka.

(125)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautas liko teigiamas, tačiau buvo labai mažas, ypač palyginti su 2004 m. Tą patį galima pastebėti ir apie investicijų grąžą, kurios raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat buvo neigiama.

(126)

Nors finansiniai rodikliai blogėjo, Bendrijos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau investavo. Tai rodo, kad pramonė nepasirengusi atsisakyti gamybos ir mano, kad sektorius yra gyvybingas. Iš investicijų lygio matyti, kad sektoriuje pajėgiama padidinti būtiną kapitalą. Tačiau šių galimybių mažėjo, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautas akivaizdžiai pablogėjo.

(127)

Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotas kiekis nuo 2004 m. iki TL pabaigos nesikeitė, taigi Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti nuo 2004 m. iki TL pabaigos 6 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu. Dėl to jos turima rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(128)

KLR, MR ir Turkijos dempingo skirtumai nurodyti dalyje apie dempingą ir yra akivaizdžiai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(129)

Kai kurių žalos rodiklių, kaip antai pardavimo kainos (+ 14 %), gamybos pajėgumų (+ 6 %) ir investicijų (+ 35 %), raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama.

(130)

Tačiau kiti žalos rodikliai, kaip antai gamyba (– 3 %), pajėgumų naudojimas (– 9 %), rinkos dalis (– 6 %) ir našumas (– 5 %), blogėjo, o nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje parduotas kiekis nesikeitė, nors per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojamas kiekis didėjo. Be to, didelis poveikis padarytas su Bendrijos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui (– 47 %), investicijų grąžai (– 32 %) ir pelningumui (– 7,5 procentinio punkto). Tai reiškia, kad Bendrijos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(131)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – iš esmės dėl staigaus metalo laužo, t. y. pagrindinės žaliavos vielos gamybai skirtiems strypams gaminti, kainų padidėjimo (+ 34 %). Tačiau, dėl Kinijos ir Moldovos eksportuotojų per TL vykdyto priverstinio kainų mažinimo, Bendrijos pramonė didėjant žaliavų kainoms negalėjo padidinti pardavimo kainų.

(132)

Remiantis tuo, kad išdėstyta, Bendrijos pramonė per TL išliko pelninga, nes dėmesį sutelkė į aukštesnės klasės produktų, kurių kainos yra didesnės, rinkos segmentus, tačiau jos finansinė padėtis labai pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(133)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi nagrinėta, ar dempingo kainomis importuojamas KLR ir MR kilmės nagrinėjamasis produktas Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(134)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį dempingo kainomis iš KLR ir MR importuojamas kiekis labai padidėjo (beveik penkis kartus), o nuo 2004 m. iki TL pabaigos – 1,1 mln. tonų. Importuojamas kiekis itin padidėjo nuo 2006 m. iki TL pabaigos. Dėl rinkos dalies: importui dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių tenkanti Bendrijos rinkos dalis padidėjo nuo 1,4 % 2004 m. iki 6,3 % per TL. Iš esmės tai atitiko visą Bendrijoje suvartojamo kiekio padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(135)

Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 35,3 % iki 33,3 %, tiksliau 2 procentiniais punktais, nors jos Bendrijos rinkoje parduodamas kiekis nepasikeitė.

(136)

Dėl kainų: importo dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, per tą patį laikotarpį padidėjo ir žaliavų kainos, tačiau dėl importo dempingo kainomis vis tiek buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Taigi Bendrijos pramonė negalėjo padidinti kainų, kad galėtų padengti visą žaliavų kainų padidėjimą. Todėl Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje pelningumas sumažėjo nuo 14,2 % 2004 m. iki 6,7 % per TL.

(137)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad vielos gamybai skirtų strypų rinka yra skaidri, joje visi ūkinės veiklos vykdytojai žino kainų, kurias siūlo įvairūs tiekimo šaltiniai, dydžius. Didėjantis importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių kiekis apskritai turėjo neigiamo poveikio rinkai, nes mažėjo kainos, kaip paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje.

(138)

Manoma, kad importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių Bendrijos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei jos pardavimo kainų pritaikyti prie padidėjusių žaliavų sąnaudų, ypač per TL, kai metalo laužo kainos buvo pačios didžiausios. Tuo buvo galima paaiškinti sumažėjusią rinkos dalį, žemą pardavimo kainų lygį ir prarastą Bendrijos pramonės pelningumą. Todėl padaryta preliminari išvada, kad didėjantis mažomis dempingo kainomis iš KLR ir MR importuojamo produkto kiekis darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai, o ypač per TL.

(139)

Kaip nurodyta 98 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijoje suvartojamas vielos gamybai skirtų strypų kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 6 %. Todėl manoma, kad suvartojimo raida nėra veiksnys, kuris galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonei padaryta žala.

(140)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo žaliavos, daugiausia – metalo laužo ir kai kuriais atvejais geležies rūdos, kainos. Tvirtinta, kad padidėjusios žaliavos kainos turėjo poveikio Bendrijos pramonės ekonominės padėties blogėjimui per nagrinėjamąjį laikotarpį, o ypač per TL, kai žaliavos kainos daugiausia padidėjo.

(141)

Be to, teigta, kad Bendrijos pramonė žalą per TL patyrė dėl to, kad padidėjo elektros sąnaudos, kurios sudaro pagrindinę vielos gamybai skirtų strypų gamybos sąnaudų dalį.

(142)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Bendrijos pramonės vielos gamybai skirtų strypų gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 25 %. Tačiau galima tikėtis, kad rinkoje, kurioje vyrauja veiksmingos prekybos sąlygos, t. y. nėra žalingo dempingo, kainos būtų nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į padėtį, susijusią su įvairiomis sudėtinėmis gamybos sąnaudų dalimis. Šiuo atveju taip nebuvo. Nors Bendrijos pramonė padidino pardavimo kainas, to nepakako siekiant išvengti didelio pelningumo mažėjimo. Todėl, būtent dėl priverstinio kainų mažinimo, kurį vykdė Kinijos ir Moldovos eksportuotojai, sumažėjo kainos Bendrijos rinkoje, o Bendrijos pramonė negalėjo pirkėjams perkelti padidėjusių žaliavų kainų.

(143)

Apskritai gaminant didesnį produkto kiekį pereinama prie masto ekonomijos, kuri yra naudinga susijusiam gamintojui. Bendrijos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai susietos, o uždarasis naudojimas taikomas produktus toliau perdirbant į pridėtinės vertės produktus vartotojams skirtuose pramonės sektoriuose. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių gamybos problemų, susijusių su šiais vartotojams skirtais produktais. Iš tiesų, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį uždarasis naudojimas nekito.

(144)

Tuo remiantis manyta, kad Bendrijos pramonės uždarasis naudojimas neturėjo poveikio Bendrijos pramonės finansinei padėčiai, o ypač per TL.

(145)

Tvirtinta, kad Bendrijos pramonei žala nepadaryta, nes ji pakeitė gamybą ir pardavimą Bendrijos rinkoje į aukštos klasės produktų gamybą ir pardavimą, taigi apsisaugojo nuo importo dempingo kainomis, nes dempingo kainomis daugiausia importuojami vielos gamybai skirtų strypų rinkos standartinio segmento produktai.

(146)

Tačiau tyrimo išvados neatitinka šio teiginio. Net jei Bendrijos pramonė, kaip nurodyta 117 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies pasirinko aukštesnės klasės produktų gamybą ir pardavimą, ypač per TL, nustatyta, kad 80 % jos parduotų produktų – tai standartiniai produktai, kurie tiesiogiai konkuravo su mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamais produktais.

(147)

Todėl manyta, kad perėjimas prie aukštesnės klasės produktų leido Bendrijos pramonei apriboti pelningumo mažėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį, o ypač per TL.

(148)

Viena šalis tvirtino, kad Bendrijos pramonė importavo didelį vielos gamybai skirtų strypų kiekį iš nagrinėjamųjų šalių, todėl tai pramonei padaryta žala turėtų būti laikoma sau padaryta žala.

(149)

Išnagrinėjus šį tvirtinimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė importavo labai nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį, kuris sudarė mažiau nei 1 % jų pagaminto kiekio per TL. Todėl bet kokia tokio importo padaryta žala būtų visiškai nereikšminga.

(150)

Analizuojant žalą ir priežastinį ryšį daugiausia dėmesio skirta Bendrijos pramonės padėčiai Bendrijos rinkoje, tačiau Bendrijos pramonės eksportas nagrinėtas kaip galimas kitas veiksnys, kuriuo būtų galima paaiškinti padarytą žalą. Išnagrinėjus nustatyta, kad Bendrijos pramonė eksportui nesusijusioms šalims per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavė nedidelį produkto kiekį (apie 7 %). Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo eksportui dalis mažėjo. Pardavimo eksportui kiekio sumažėjimą nuo apytikriai 900 000 tonų 2004 m. iki apytikriai 500 000 tonų per TL galima paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį sumažėjo pagaminamas kiekis. Tačiau eksporto kaina buvo didesnė už Bendrijos pramonės pirkėjams Bendrijos rinkoje taikomą kainą. Taigi manyta, kad eksportuojamo kiekio sumažėjimu negalima paaiškinti, kodėl Bendrijos pramonė patyrė tokio lygio žalą ir ypač kodėl per TL taip sumažėjo pelningumas.

(151)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekio ir kainų tendencijos nuo 2004 m. iki TL pabaigos:

9   lentelė

(152)

Pagrindinės kitos trečiosios šalys, kurios eksportuoja vielos gamybai skirtus strypus į Bendriją, yra Šveicarija, Ukraina ir Brazilija. Kaip matyti iš lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo iš kitų trečiųjų šalių importuojamo produkto parduodamas kiekis ir rinkos dalis, o tokių produktų kainos per TL buvo pakankamai didelės.

(153)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš Turkijos ir kitų trečiųjų šalių nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(154)

Išanalizavus su Bendrijos rinka susijusius duomenis nustatyta, kad visi kiti Bendrijos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalį prarado, o ne padidino. Per tyrimą nenustatyta jokia konkreti problema, susijusi su Bendrijos gamintojų konkurencija, ar koks nors prekybą iškraipantis poveikis, kuriuo būtų galima paaiškinti Bendrijos pramonei padarytą materialinę žalą.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės apibrėžčiai nepriskiriami gamintojai nebuvo susiję su Bendrijos pramonei padaryta žala.

(156)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nuo 2004 m. iki TL pabaigos labai padidėjo mažomis dempingo kainomis importuojamų KLR ir MR kilmės produktų kiekis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis dempingo kainomis, kurios buvo mažesnės už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje už panašių rūšių produktus taikomas kainas.

(157)

Padidėjęs mažomis dempingo kainomis iš KLR ir MR importuojamo produkto kiekis ir rinkos dalis sutapo ne tik su apskritai padidėjusia paklausa Bendrijoje, bet ir su Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies neigiamais pokyčiais bei pagrindinių rodiklių, susijusių su ekonomine Bendrijos pramonės padėtimi per TL pablogėjimu. Iš tiesų Bendrijos pramonės pelningumas nuo 2004 m. iki TL pabaigos sumažėjo daugiau nei du kartus.

(158)

Nagrinėjant kitus žinomus veiksnius, dėl kurių Bendrijos pramonei galėjo būti padaryta žala, paaiškėjo, kad nė vienas toks veiksnys negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio Bendrijos pramonei, o ypač per TL.

(159)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad importas iš KLR ir MR Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(160)

Kaip matyti iš lentelės, iš Turkijos importuojamas produkto kiekis padidėjo 4 %, taigi šiek tiek mažiau, nei per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjęs suvartojamas kiekis. Priešingai nei importo iš KLR ir MR atveju, iš Turkijos importuojamas kiekis buvo didžiausias 2006 m., o po to mažėjo. Užimama rinkos dalis taip pat buvo didžiausia 2006 m., o po to mažėjo ir per TL buvo 2004 m. lygio.

(161)

Vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 15 %. Kaip aprašyta 2.1 dalyje, nustatyta, kad dėl importo iš Turkijos Bendrijos pramonės kainos Bendrijos rinkoje per TL nebuvo priverstinai mažinamos. Be to, nenustatyta, kad šis importuojamas produktas būtų priverstinai parduodamas mažesnėmis kainomis.

(162)

Tuo remiantis daroma išvada, kad importas iš Turkijos nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala.

(163)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Bendrijos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Bendrijos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(164)

Bendrijos pramonę sudaro daug gamintojų, įsikūrusių visoje Bendrijoje ir įdarbinusių daugiau nei 4 000 darbuotojų, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamuoju produktu.

(165)

Bendrijos pramonei dėl importo dempingo kainomis iš KLR ir MR padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Tiksliau didelis poveikis padarytas su Bendrijos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui, investicijų grąžai ir pelningumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(166)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Bendrijos rinkoje bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos ir kad vielos gamybai skirtų strypų kaina bus nustatyta atsižvelgiant į visų sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad norint šioms pramonės įmonėms leisti greitai pagerinti finansinę padėtį pakaktų 3 % padidinti kainą arba parduodamą kiekį. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Bendrijos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turės teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(167)

Todėl padaryta išvada, kad iš KLR ir MR importuojamam produktui nustačius laikinąsias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Bendrijos pramonės interesams.

(168)

Klausimynai buvo nusiųsti devyniems importuotojams. Keturi importuotojai aiškiai nurodė, kad jie nenori bendradarbiauti, o kiti keturi importuotojai neatsakė. Tai rodo, kad nustačius priemones importuotojams didelio poveikio nebūtų padaryta. Tik vienas importuotojas bendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikė klausimyno atsakymus ir leido atlikti jo atsakymų patikrinimą vietoje. Remiantis šio importuotojo pateiktais duomenimis, vielos gamybai skirtus strypus jis dažniausiai gauna iš Turkijos. Todėl nustačius priemones iš KLR ir MR importuojamiems vielos gamybai skirtiems strypams jam poveikio nebūtų padaryta.

(169)

Todėl, remiantis turima informacija, padaryta išvada, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones importuotojams didelio poveikio nebūtų padaryta.

(170)

Klausimynai buvo nusiųsti 28 naudotojams. Tačiau atliekant tyrimą bendradarbiavo tik aštuoni naudotojai, kurie per TL iš nagrinėjamųjų šalių importavo 15 % vielos gamybai skirtų strypų. Šie Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Belgijoje įsikūrę naudotojai suvartoja tik 1 % Bendrijoje suvartojamo produkto kiekio. Jie aktyviai veikia įvairiuose pramonės sektoriuose, o daugiausia – automobilių, statybos ir mechaninės inžinerijos sektoriuose.

(171)

Trys bendradarbiaujantys naudotojai (priklausantys asociacijai) aktyviai veikia statybų pramonėje. Per TL jie importavo 12 % viso iš KLR ir MR importuojamo vielos gamybai skirtų strypų kiekio. Per tą patį laikotarpį didžiąją vielos gamybai skirtų strypų dalį (58 %) jie gavo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių, o kitą dalį pirko iš kitų trečiųjų šalių arba Bendrijos pramonės. Be to, nustatyta, kad vielos gamybai skirti strypai sudaro didelę jų gamybos sąnaudų dalį. Todėl negalima manyti, kad nustačius priemones šiems naudotojams nebūtų padarytas neigiamas poveikis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitose trečiosiose šalyse, kurioms netaikomos priemonės, ir Bendrijoje esama alternatyvių tiekimo šaltinių, toks poveikis nebūtų didelis.

(172)

171 konstatuojamojoje dalyje nurodyta naudotojų asociacija, kurios nariai aktyviai veikia statybų pramonės sektoriuje ir tam tikrais atvejais tiesiogiai konkuruoja su kai kuriais vertikaliai susijusiais Bendrijos gamintojais, teigė, kad nustačius priemones šiame konkrečiame sektoriuje veikiausiai pritrūktų pasiūlos. Tačiau manoma, kad atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus Bendrijoje ir alternatyvius tiekimo šaltinius kitose trečiosiose šalyse, įskaitant Turkiją, nėra pavojaus, kad Bendrijos rinkoje pritrūktų pasiūlos. Be to, eksportuojantys KLR ir MR gamintojai turėtų sugebėti ir toliau parduoti nagrinėjamąjį produktą Bendrijos rinkoje, nors ir nežalinga kaina.

(173)

Vienas iš aštuonių bendradarbiaujančių naudotojų per TL neimportavo vielos gamybai skirtų strypų iš nagrinėjamųjų šalių. Todėl šiai bendrovei nustatytos priemonės neturėtų neigiamo poveikio.

(174)

Dėl likusių keturių Bendrijos naudotojų: jie importavo 3 % viso vielos gamybai skirtų strypų kiekio iš nagrinėjamųjų šalių ir iš esmės aktyviai veikia automobilių ir mechaninės inžinerijos sektoriuose. Šie naudotojai vielos gamybai skirtus strypus daugiausia pirko iš Bendrijos tiekėjų ir kitų trečiųjų šalių, o jų importo iš nagrinėjamųjų šalių dalis, palyginti su jų visu importu, per TL buvo labai nedidelė (5 %). Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad nustačius priemones šių bendrovių finansinei padėčiai didelio poveikio nebūtų padaryta.

(175)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija, antidempingo priemonės nagrinėjamojo produkto naudotojams veikiausiai neturės materialinio poveikio, jei iš viso bus padarytas poveikis.

(176)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Bendrijos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamiems KLR ir MR kilmės vielos gamybai skirtiems strypams nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(177)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis iš KLR ir MR.

(178)

Šių muitų dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(179)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Bendrijos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodama Bendrijoje. Skaičiuojant naudotas 9,9 % ikimokestinio pelno dydis, nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pelnu, gautu tais metais, kai nebuvo didelės importo dempingo kainomis apimties, t. y. 2004–2006 m. Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Bendrijos pramonės panašaus produkto kaina.

(180)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamų produktų nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Tada visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti visos CIF importo vertės procentais.

(181)

Siekiant apskaičiuoti žalos pašalinimo lygį, taikomą visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, reikėtų priminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams skirtumas apskaičiuotas remiantis didžiausiu skirtumu, nustatytu bendradarbiaujančiam gamintojui Bendrijos rinkoje parduodant tipišką produkto kiekį.

(182)

MR atveju bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas. Taigi skaičiuojant visos šalies mastu taikytiną žalos pašalinimo lygį naudotasi turimais duomenimis, kurie buvo patikrinti atliekant tyrimą. Skirtumas pagrįstas MR nustatyta tam tikrų sandorių per TL vidutine kaina.

(183)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems KLR ir MR kilmės produktams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju visos muitų normos turėtų būti atitinkamai nustatytos pagal nustatytus žalos skirtumus.

(184)

Importuojamiems Turkijos kilmės produktams laikinieji antidempingo muitai neturi būti nustatyti.

(185)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visai šaliai apskaičiuotas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(186)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, iš dalies pakeis šį reglamentą ir atnaujins bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(187)

Siūlomi antidempingo muitai yra šie:

(188)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/25

(1)

Vyno ženklinimo etiketėmis protokolo A dalies 2.1 punkto f papunktyje (2), į kurį daroma nuoroda Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos vynu 8 straipsnio 2 dalyje (3), bei minėto protokolo I priedėlio 2 punkte, nurodoma, kad Bendrija turi leisti vartoti terminus chateau, classic, clos, cream, crusted ir (arba) crusting, fine, late bottled vintage, noble, ruby, superior, sur lie, tawny, vintage ir vintage character Jungtinių Valstijų kilmės vynams apibūdinti, jeigu importo metu šiuos terminus buvo leista vartoti Jungtinėse Valstijose šios šalies kilmės vyno etiketėse, patvirtintose EPS (JAV vyriausybės išduotas etiketės patvirtinimo sertifikatas).

(2)

Remiantis Vyno ženklinimo etiketėmis protokolo I priedėlio 5 punktu, leidimas galioja iki 2009 m. kovo 10 d. ir yra savaime pratęsiamas kitų dvejų metų laikotarpiui, jeigu viena susitarimo šalis kitai šaliai raštu nepraneša, kad laikotarpis neturi būti pratęstas.

(3)

2008 m. rugsėjo 8 d. laišku Komisija pranešė Jungtinėms Valstijoms, kad laikotarpis gali būti pratęstas tik iki 2009 m. kovo 10 d.

(4)

Tam, kad būtų pabaigtos iš Jungtinių Valstijų iki 2009 m. kovo 10 d. importuojamo vyno atsargos, kai šis nebeatitiks ženklinimo etiketėmis taisyklių dėl atsisakymo toliau pratęsti minėtą leidimą, turi būti įvesta Pereinamojo laikotarpio nuostata.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/26

(1)

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. taikytino Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnis nustato vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografine nuoroda rūšis.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 10 straipsnio 2 dalį, minėtame straipsnyje nurodytos remiamos informavimo ir skatinimo priemonės turi būti susijusios su vynais su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, arba su vynais su vynuogių veislių nuoroda.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 65 straipsnio 1 dalies c punkto vi ir xiii papunkčiuose numatytas tarpšakinių organizacijų, teikiančių informaciją apie konkrečias vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda savybes, besinaudojančių kokybės etiketėmis ir saugomomis kilmės vietos bei geografinėmis nuorodomis, jas saugančių ir skatinančių, pripažinimas.

(4)

Vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 92 straipsnio 5 dalies b punkto i papunkčiu, valstybės narės gali nuspręsti, kad atsodinimo teises, visas ar tik jų dalį, galima perleisti kitai valdai toje pačioje valstybėje narėje tuo atveju, kai plotai toje kitoje valdoje yra skirti vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda gamybai.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1 ir 3 punktuose pateikti atitinkami vyno ir likerinio vyno apibrėžimai. Šiuose apibrėžimuose pateikiamos tam tikros nuostatos, taikomos vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografine nuoroda.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 7 punkte pateikiamas gazuoto putojančio vyno apibrėžimas. Šis apibrėžimas taikomas vynams be saugomos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos.

(7)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 129 straipsnio 2 dalies e punktu, vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda apibrėžimai nėra taikomi iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Pagal ankstesnę programą, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 (2), vynai atitinkamai buvo skirstomi į rūšinius vynus psr ir vynus su geografine nuoroda.

(8)

Tam, kad valstybės narės nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. galėtų taikyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 10 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio 1 dalies c punkto vi ir xiii papunkčių, 92 straipsnio 5 dalies b punkto i papunkčio ir IV priedo 1, 3 ir 7 punktų nuostatas, yra tikslinga įvesti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografine nuoroda apibrėžimų. Kadangi minėti straipsniai taikomi nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/28

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir jo 17 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Bleu des Causses“, įregistruotos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2), specifikacijos pakeitimų paraišką.

(2)

Paraiška siekiama iš dalies pakeisti specifikaciją – patikslinti pieno apdorojimo ir priedų naudojimo gaminant „Bleu des Causses“ sūrį sąlygas. Taikant šiuos metodus siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugotos svarbiausios SKVN žymimo produkto savybės.

(3)

Komisija išnagrinėjo šį pakeitimą ir nusprendė, kad jis pagrįstas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnį pakeitimas nėra esminis; Komisija gali jį patvirtinti netaikydama minėto reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytos procedūros.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1898/2006 (3) 18 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 510/2006 17 straipsnio 2 dalį reikia paskelbti pagrindinę produkto specifikacijos informaciją,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/33

(1)

Europos centrinio banko (ECB) ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą turi atlikti nepriklausomas išorės auditorius, kurį rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Taryba.

(2)

Dabartinio Banque centrale du Luxembourg išorės auditoriaus įgaliojimai baigsis po 2008 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorių nuo 2009 finansinių metų.

(3)

ECB valdančioji taryba rekomendavo Banque centrale du Luxembourg išorės auditoriumi 2009–2013 finansiniams metams paskirti KPMG AUDIT Sarl.

(4)

Reikėtų vadovautis ECB valdančiosios tarybos rekomendacija ir atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 1999/70/EB,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/34

(1)

2007 m. gruodžio 14 d. paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importo į Bendriją tam tikrų plokščių geležinių arba plieninių valcavimo produktų su metaline lydaline danga, kaip antai:

kurie yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas gavus 2007 m. spalio 30 d. Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį – šiuo atveju daugiau nei 25 % – visų Bendrijoje gaminamų tam tikrų plokščių geležinių arba plieninių valcavimo produktų su metaline lydaline danga, vardu.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) gamintojams ir jų asociacijai, žinomiems susijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams, susijusiems eksportuojančios šalies atstovams, galimų panašių šalių gamintojams ir visiems žinomiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(4)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių Kinijos gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui nustatyti.

(5)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) ir (arba) individualų režimą (toliau – IR), Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir gavo septynių atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų, šešių Bendrijos gamintojų, trijų importuotojų, septynių Bendrijos naudotojų ir vieno Brazilijos gamintojo, nes Brazilija pasirinkta kaip panaši šalis, atsakymus. Be to, septynios Bendrijos naudotojų asociacijos nuomonę pareiškė raštu. Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(7)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga sprendžiant dėl RER taikymo ir dempingui, jo daromai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal panašios šalies, šiuo atveju Brazilijos, pateiktus duomenis:

(9)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2006 m. gruodžio 1 d.–2007 m. lapkričio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

2008 m. rugsėjo 15 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstė su šiuo tyrimu susijusias preliminarias išvadas, kaip antai faktą, kad tyrimu preliminariai nustatytas dempingas, tačiau nenustatyta materialinė žala, ir pabrėžė būtinybę toliau tirti galimos grėsmės kelti žalą aspektus. Remiantis preliminariomis išvadomis buvo nuspręsta, jog yra tikslinga nenustatyti jokio laikinojo antidempingo muito ir tęsti tyrimą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti svarbių įrodymų ir teikti pastabas dėl preliminarių išvadų. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(11)

2008 m. gruodžio 11 d. Komisijai skirtu laišku skundo pateikėjas oficialiai atsiėmė skundą. Skundo pateikėjo teigimu, dabartiniai neramumai rinkoje paskatino atsiimti skundą. Atsižvelgdamas į šias sąlygas skundo pateikėjas nenori tęsti bylos dėl su kiekiu susijusios grėsmės kelti žalą, kuri paremta išsamiai dabartinės rinkos sąlygų nebeparodančia istorinių duomenų analize. Skundo pateikėjo teigimu, tokiomis aplinkybėmis geriau reaguoti į pasitaikančius nesąžiningos ir žalingos prekybos atvejus, pateikiant naują ieškinį vietoj šio ieškinio, kuriuo neįmanoma galutinai išspręsti visų Bendrijos pramonės problemų.

(12)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad, atsižvelgiant į dabartinius Kinijos eksporto skatinimo plano pokyčius, eksportas iš Kinijos vėl labai didės. Atsižvelgiant į minėtą grėsmę, skundo pateikėjas prašė Komisijos veiksmingai stebėti nagrinėjamojo produkto importą ir, prireikus, nedelsiant pradėti naują tyrimą. Galiausiai, skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Kinijai būtų naudinga atidžiai stebėti būsimą nagrinėjamojo produkto eksportą siekiant užtikrinti atsakingą Kinijos eksportuotojų elgseną tarptautinėje plieno rinkoje.

(13)

Reikia pastebėti, kad dabartinei ES ir Kinijos padėčiai, susijusiai su nagrinėjamuoju produktu, būdingi precedento neturintys pagrindinių ekonominių aspektų pokyčiai. Šiomis aplinkybėmis sunku daryti pagrįstas prielaidas dėl rinkos trumpu ir vidutiniu laikotarpiu plėtros, be to, ekonominė padėtis yra nepastovi ir žalingo dempingo galimybės negalima visiškai atmesti. Todėl laikoma, kad artimoje ateityje tikslinga stebėti susijusio KLR kilmės produkto importą į ES. Stebėjimo laikotarpis neturėtų viršyti 24 mėnesių nuo paskelbimo apie dabartinio tyrimo nutraukimą. Komisija neatmeta galimybės pradėti naują tyrimą dėl to paties produkto, jei ir kai bus pateikta žalingo dempingo įrodymų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio atitinkamose nuostatose išdėstytus reikalavimus.

(14)

Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi, tyrimas gali būti nutrauktas, jei skundas atsiimamas, jeigu toks nutraukimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

(15)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad minėtos dabartinės padėties, susijusios su nagrinėjamuoju produktu, analizės ir kiekvieno naujo galimo tyrimo atveju neatmetama galimybė skundo pateikėjui atsiimti skundą. Todėl Komisija nusprendė, kad dabartinį tyrimą reikėtų nutraukti, nes, atliekant tyrimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus tyrimą būtų pažeisti Bendrijos interesai. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau negauta jokių pastabų, kurios galėtų turėti įtakos šiam sprendimui.

(16)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl tam tikrų KLR kilmės plokščių geležinių arba plieninių valcavimo produktų su metaline lydaline danga importo į Bendriją turi būti nutrauktas nenustatant antidempingo priemonių,

—

plokšti geležiniai arba nelegiruotojo plieno produktai, padengti arba apvilkti cinku ir (arba) aliuminiu (išskyrus elektrocheminiu būdu padengtus arba apvilktus cinku), kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi šie KN kodai: 7210 41 00, 7210 49 00, 7210 61 00, 7210 69 00, 7212 30 00, 7212 50 61 ir 7212 50 69,

—

plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo plieno, kurių plotis 600 mm arba didesnis, padengti arba apvilkti cinku ir (arba) aliuminiu (išskyrus nerūdijančio plieno produktus, silicinio elektrotechninio plieno produktus, po karštojo valcavimo toliau neapdorotus ar po šaltojo valcavimo toliau neapdorotus produktus ir produktus, elektrocheminiu būdu padengtus arba apvilktus cinku), kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai 7225 92 00 ir ex 7225 99 00,

—

plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, padengti arba apvilkti cinku ir (arba) aliuminiu (išskyrus nerūdijančio plieno produktus, silicinio elektrotechninio plieno produktus, greitapjovio plieno produktus, po karštojo valcavimo toliau neapdorotus ar po šaltojo valcavimo toliau neapdorotus produktus ir produktus elektrocheminiu būdu padengtus arba apvilktus cinku), kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai 7226 99 30 ir ex 7226 99 70,

7.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/s3