29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/1

(1)

Dėl precedento neturinčios tarptautines finansų rinkas sukrėtusios krizės Bendrijai kilo sudėtingų uždavinių, kuriuos spręsti reikia greitai, siekiant neutralizuoti neigiamą poveikį visai ekonomikai, ir pirmiausia – remti investicijas, siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

(2)

2007–2013 m. programavimo laikotarpio reglamentavimo sistema buvo priimta siekiant labiau supaprastinti Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo veiklos programavimą ir valdymą, padidinti iš šių fondų teikiamos paramos veiksmingumą ir jų valdymo subsidiarumą.

(3)

Būtina adaptuoti tam tikras 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (1), nuostatas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skirti Bendrijos finansinius išteklius veiksmų programoms ir pagal tas programas remiamiems projektams inicijuoti, kad būtų paspartintas tokių investicijų įgyvendinimas ir užtikrinama jų nauda ekonomikai.

(4)

Reikia sustiprinti galimybę Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF) padėti valstybėms narėms rengti ir vykdyti veiksmų programas.

(5)

Atsižvelgiant į EIB ir EIF, kaip pagal Sutartį pripažintų finansų įstaigų, statusą, organizuojant finansų inžinerijos veiksmus, kuriuose jie dalyvauja kaip holdingo fondai, jiems turėtų būti sudarytos galimybės tiesiogiai sudaryti sutartį.

(6)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis finansų inžinerijos priemonėmis, visų pirma tvarios miestų plėtros srityje, reikia numatyti galimybę įnašus natūra laikyti reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis formuojant fondus ar darant įnašus į juos.

(7)

Siekiant paremti įmones, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, taip pat reikia nustatyti lankstesnes sąlygas avansinėms išmokoms valstybės pagalbos teikimo srityje, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnyje.

(8)

Siekiant paspartinti didelės apimties projektų įgyvendinimą, reikia leisti į išlaidų deklaracijas įtraukti išlaidas, susijusias su didelės apimties projektais, kurių Komisija dar nepatvirtino.

(9)

Siekiant užtikrinti valstybių narių finansinius išteklius ir taip sudaryti palankesnes sąlygas sparčiam veiksmų programų inicijavimui krizės laikotarpiu, reikia iš dalies pakeisti su išankstiniu finansavimu susijusias nuostatas.

(10)

Mokėjimas į sąskaitą veiksmų programų pradžioje turėtų užtikrinti nuolatinį pinigų srautą ir sudaryti palankesnes sąlygas atlikti mokėjimus paramos gavėjams įgyvendinant programą. Todėl struktūriniams fondams turėtų būti patvirtintos nuostatos dėl tokių mokėjimų į sąskaitą: 7,5 % (valstybėms narėms, į Europos Sąjungą įstojusioms anksčiau nei 2004 m. gegužės 1 d.) ir 9 % (valstybėms narėms, į Europos Sąjungą įstojusioms 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau), siekiant paspartinti veiksmų programų įgyvendinimą.

(11)

Laikantis lygybės ir teisinio saugumo principų, su 56 straipsnio 2 dalimi ir 78 straipsnio 1 dalimi susiję pakeitimai turėtų galioti visą 2007–2013 m. programavimo laikotarpį. Todėl reglamentą būtina taikyti atgal – nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d., t. y. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 įsigaliojimo dienos. Dėl precedento neturinčios tarptautines finansų rinkas sukrėtusios krizės būtina greitai reaguoti, kad būtų neutralizuotas poveikis visai ekonomikai, todėl likę pakeitimai turėtų įsigalioti kitą dieną po reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(12)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

44 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

2.

46 straipsnio 1 dalis papildoma tokia antra pastraipa:

„Valstybių narių prašymu EIB arba EIF gali dalyvauti pirmoje pastraipoje nurodytoje techninės pagalbos teikimo veikloje.“

3.

56 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, įnašai natūra, nusidėvėjimo išlaidos ir pridėtinės išlaidos gali būti laikomos paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtomis išlaidomis, jai laikomais šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų sąlygų.

Nukrypstant nuo 1 dalies, įnašai natūra, susiję su 78 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtomis finansų inžinerijos priemonėmis, jei laikomasi šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų sąlygų, gali būti laikomi išlaidomis, patiriamomis formuojant fondus arba holdingo fondus arba darant įnašus į tuso fondus ar holdingo fondus.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos išlaidos turi atitikti šias sąlygas:

4.

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a, b ir c punktai pakeičiami taip:

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/4

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a, b, c, d punktuose nurodytų tarifinių kvotų pirmoji laikotarpio dalis yra sausio mėnuo.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2009 m. sausio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos (-ų), kurios (-ių) eilės numeris (-iai) yra 09.4148 – 09.4154 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166 – paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal paskirstymo koeficientą, taikomą pagal atitinkamą (-as) kvotą (-as) prašomam kiekiui.

(4)

Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2009 m. sausio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos (-ų), kurių eilės numeris (-iai) yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesni už (arba atitinka) tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti visą likusį nepanaudotą kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4148 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153 – 09.4154 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166 kiekį, priskiriamą kitai kvotos laikotarpio daliai,

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/9

(1)

Importo licencijų paraiškose, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktose nuo 19 d. iki 2009 m. sausio 23 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 ir (arba) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 508/2006 dėl rafinavimo įmonėms skirto žaliavinio cukranendrių cukraus importo į Bulgariją ir Rumuniją 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tarifinių kvotų atidarymo (3), pagal 09.4332 (2008–2009) eilės numerį nurodomas kiekis yra lygus arba didesnis nei skirtas kiekis.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad nustatyta riba pasiekta,

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/14

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokole (3) ir EEE susitarimo 3 protokole (4) nustatoma prekybos tvarka, kurią susitariančiosios šalys taiko tam tikriems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams.

(2)

EEE susitarimo 3 protokole, iš dalies pakeistame EEE jungtinio komiteto sprendimu 138/2004 (5), nustatytas nulinis muitas, taikomas tam tikriems vandenims, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, priskiriamiems prie KN klasifikacinio kodo 2202 10 00, ir kitiems nealkoholiniams gėrimams, į kuriuos pridėta cukraus, priskiriamiems prie KN klasifikacinio kodo ex 2202 90 10.

(3)

Nulinio muito taikymas vandenims ir kitiems atitinkamiems gėrimams buvo laikinai sustabdytas Norvegijai Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo (6) (toliau – susitarimas), patvirtintu Sprendimu 2004/859/EB. Pagal šio susitarimo suderinto protokolo IV punktą be muito importuoti Norvegijos kilmės prekes, kurių KN kodas 2202 10 00 ir ex 2202 90 10, leidžiama tik neapmuitinamos kvotos ribose, o viršijus kvotą mokamas muitas.

(4)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2008 (7) panaikintas laikinas bemuičio režimo sustabdymas 2008 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu tam tikroms į Bendriją importuojamoms Norvegijos kilmės prekėms, kurių KN kodai yra 2202 10 00 ir ex 2202 90 10.

(5)

Yra būtina leisti naudoti 2009 metų tarifinę kvotą atitinkamiems nealkoholiniams gėrimams. Paskutinę metinę kvotą 2007 metais atitinkamiems produktams leista naudoti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1795/2006 (8). 2008 metais metinės kvotos nebuvo leista naudoti. Todėl 2009 metų kvota turėtų būti tokia pati kaip ir 2007 m.

(6)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (9), nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Tikslinga nustatyti, kad šiuo reglamentu leidžiama naudoti tarifinė kvota būtų administruojama vadovaujantis šiomis taisyklėmis.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, valdymo komiteto nuomonę,

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/16

Mary G. BAKER, gimusi 1936 m. spalio 27 d. Londone (Jungtinė Karalystė),

Mike O'DONOVAN, gimęs 1946 m. rugsėjo 26 d. Londone (Jungtinė Karalystė),

Lisette TIDDENS-ENGWIRDA, gimusi 1950 m. birželio 25 d. Amsterdame (Nyderlandai),

ir

Henk VAARKAMP, gimęs 1950 m. birželio 22 d. Terschiūre (Nyderlandai),

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/17

(1)

Europos centrinio banko (ECB) ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba.

(2)

Dabartinių Bank Ċentrali ta' Malta/Central Bank of Malta išorės auditorių įgaliojimai baigsis atlikus 2008 finansinių metų auditą. Todėl būtina paskirti išorės auditorių nuo 2009 finansinių metų.

(3)

Europos centrinio banko valdančioji taryba rekomendavo 2009–2013 finansiniais metais išorės auditoriumi paskirti KPMG.

(4)

Reikėtų vadovautis ECB valdančiosios tarybos rekomendacija ir atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 1999/70/EB (2),

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/18

(1)

Įgyvendindama vadinamąjį Lamfalussy procesą 2001 m. birželio 6 d. Komisija priėmė Sprendimą 2001/527/EB dėl Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto įsteigimo (1) (toliau – Komitetas). Komitetas – nepriklausoma institucija, kuri svarsto klausimus, diskutuoja ir pataria Komisijai vertybinių popierių klausimais, – pradėjo veikti 2001 m. birželio 7 d.

(2)

Įgyvendindama 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/1/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (2), 2007 m. Komisija atliko Lamfalussy proceso peržiūrą ir 2007 m. lapkričio 20 d. komunikate „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“ (3) pateikė savo vertinimą.

(3)

Komunikate Komisija pažymėjo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (toliau – priežiūros institucijų komitetai) svarbą vis labiau integruojamai Europos finansų rinkai. Manyta, jog būtina aiški šių komitetų veiklos priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo srityse sistema.

(4)

Peržiūrėdama, kaip veikia Lamfalussy procesas, Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti priežiūros institucijų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti įvairias galimybes, kaip pagerinti šių komitetų darbą, nesutrikdant dabartinės institucijų struktūros pusiausvyros ir nesumažinant priežiūros institucijų atskaitomybės (4).

(5)

2008 m. kovo 13–14 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba paragino operatyviai tobulinti priežiūros institucijų komitetų veiklą (5).

(6)

2008 m. gegužės 14 d. (6) Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti Komisijos sprendimus dėl priežiūros institucijų komitetų įsteigimo, kad būtų užtikrintas jų įgaliojimų ir užduočių darnumas bei nuoseklumas ir kad jie labiau prisidėtų prie bendradarbiavimo priežiūros srityje bei priežiūros konvergencijos. Taryba pažymėjo, kad komitetams galėtų būti aiškiai pavestos konkrečios užduotys skatinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir priežiūros konvergenciją ir stiprinti savo vaidmenį vertinant riziką finansiniam stabilumui. Todėl reikėtų parengti tikslesnius Komiteto vaidmenį ir užduotis reglamentuojančius teisės aktus.

(7)

Komitetas turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji grupė, teikianti konsultacijas Komisijai vertybinių popierių klausimais.

(8)

Komitetas taip pat turėtų padėti priežiūros institucijoms bendrai ir vienodai įgyvendinti Bendrijos teisės aktus bei juos nuosekliai taikyti.

(9)

Komitetas Bendrijos lygiu neturi jokių reguliavimo galių. Jis turėtų atlikti tarpusavio peržiūras, skatinti pažangiausią praktiką ir skelbti neprivalomo pobūdžio gaires, rekomendacijas ir standartus, kad sustiprintų konvergenciją visoje Bendrijoje.

(10)

Glaudesnis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas priežiūros srityje priklauso nuo priežiūros institucijų savitarpio supratimo ir pasitikėjimo. Komitetas turėtų padėti stiprinti tokį bendradarbiavimą.

(11)

Komitetas taip pat turėtų skatinti priežiūros konvergenciją visoje Bendrijoje. Kad šis uždavinys būtų konkretesnis, turėtų būti sudarytas orientacinis nebaigtinis Komiteto vykdytinų užduočių sąrašas.

(12)

Priežiūros institucijų tarpvalstybinio pobūdžio ginčams, ypač su priežiūros institucijų kolegijomis, spręsti Komitetas turėtų sukurti savanoriško ir neprivalomo tarpininkavimo mechanizmą.

(13)

Kad priežiūros institucijos galėtų pasinaudoti Komiteto sukaupta patirtimi nepažeisdamos priežiūros institucijų įgaliojimų, joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Komitetą ir gauti neprivalomo pobūdžio nuomonę.

(14)

Priežiūros institucijoms vykdant savo funkcijas itin svarbu keistis informacija. Tai labai svarbu veiksmingai vertybinių popierių rinkos priežiūrai ir finansiniam stabilumui. Nors vertybinių popierių teisės aktuose nustatytos aiškios teisinės priežiūros institucijų pareigos bendradarbiauti ir keistis informacija, Komitetas turėtų padėti nuolat praktiškai keistis informacija, kartu laikantis atitinkamų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

(15)

Siekiant sumažinti priežiūros funkcijų dubliavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą, taip pat sumažinti rinkos dalyviams tenkančią naštą, Komitetas turėtų padėti priežiūros institucijoms perduoti savo funkcijas, ypač atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais.

(16)

Siekiant paskatinti konvergenciją ir nuoseklumą tarp priežiūros institucijų kolegijų ir taip užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komitetas turėtų stebėti jų veiklą, tačiau neriboti kolegijų narių nepriklausomumo.

(17)

Tam, kad Bendrijos priežiūros sistema būtų ekonomiškai veiksminga ir kad tarpvalstybinės institucijos laikytųsi nustatytų reikalavimų, labai svarbi priežiūros ataskaitų kokybė, palyginamumas ir nuoseklumas. Komitetas turėtų padėti užtikrinti, kad darbas nebūtų kartojamas ir dubliuojamas ir kad ataskaitų duomenys būtų palyginami ir tinkamos kokybės.

(18)

Bendrijos finansinės sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl įvykiai vienoje valstybėje narėje gali smarkiai paveikti finansines institucijas ir rinkas kitose. Vis didėjantis finansinių konglomeratų skaičius ir nykstančios ribos tarp bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių įmonių veiklos kelia naujų priežiūros uždavinių ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygiu. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą Komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto lygiu reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą riziką ir tarpvalstybiniu lygiu, ir tarp sektorių, ir, jei reikia, informuoti Komisiją bei kitus komitetus. Be to, labai svarbu, kad Komitetas užtikrintų, kad būtų informuotos valstybių narių finansų ministerijos ir nacionaliniai centriniai bankai. Komitetas šioje srityje turėtų atlikti savo vaidmenį – nustatyti vertybinių popierių sektorių riziką ir reguliariai pranešti apie rezultatus Komisijai. Apie šiuos vertinimus turėtų būti informuojama ir Taryba. Komitetas taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir jam periodiškai teikti informaciją apie padėtį vertybinių popierių sektoriuje. Tačiau tokiu atveju Komitetas neturėtų atskleisti informacijos apie konkrečius prižiūrimus subjektus.

(19)

Siekiant tinkamai spręsti horizontalius sektorių klausimus Komiteto veiklą reikėtų derinti su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto ir Europos centrinių bankų sistemos bankų priežiūros komiteto veikla. Tai ypač svarbu šalinant galimus horizontalios sektorių rizikos finansiniam stabilumui veiksnius.

(20)

Tam, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos, kad Komitetas galėtų neatsilikti nuo pažangos ir turėtų galimybę keistis informacija dėl finansinių konglomeratų priežiūros su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, Komitetas gali dalyvauti Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto veikloje.

(21)

Atsižvelgdamas į finansinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, Komitetas taip pat turėtų skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis už Bendrijos ribų.

(22)

Komiteto atskaitingumas Bendrijos institucijoms yra labai svarbus ir turėtų atitikti aiškius standartus, kartu užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomumą.

(23)

Komitetas turėtų parengti savo darbo tvarkos taisykles ir visiškai atsižvelgti į Sutartyje nustatytas institucijų prerogatyvas bei institucijų pusiausvyrą. Patobulinus Komiteto veiklos modelį turėtų būti tobulinami jo darbo procesai. Šiuo tikslu nepavykus pasiekti bendro sutarimo, sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuotąja balsų dauguma, laikantis Sutartyje nustatytų taisyklių.

(24)

Siekiant teisinio saugumo ir aiškumo Sprendimas 2001/527/EB turėtų būti panaikintas,

a)

atitinkamuose teisės aktuose nurodytais atvejais arba kurios nors priežiūros institucijos prašymu tarpininkauja arba sudaro sąlygas tarpininkauti priežiūros institucijoms;

b)

atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba priežiūros institucijų prašymu teikia nuomonę priežiūros institucijoms;

c)

skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį priežiūros institucijų keitimąsi informacija, laikantis taikomų konfidencialumo reikalavimų;

d)

padeda perduoti užduotis tarp priežiūros institucijų, ypač nustatydamas užduotis, kurios gali būti perduotos, ir skatindamas vadovautis pažangiausia praktika;

e)

rengdamas kolegijų veiklos gaires, stebėdamas, ar skirtingų kolegijų praktika yra darni, ir skatindamas keistis pažangiausia patirtimi, padeda užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijos dirbtų veiksmingai ir nuosekliai;

f)

padeda plėtoti aukštos kokybės bendrus priežiūros ataskaitų standartus;

g)

tikrina, kaip praktiškai taikomos Komiteto paskelbtos neprivalomo pobūdžio gairės, rekomendacijos ir standartai.

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/23

(1)

Įgyvendindama vadinamąjį Lamfalussy procesą 2003 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2004/5/EB, įsteigiantį Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą (1) (toliau – Komitetas). Komitetas – nepriklausoma institucija, kuri svarsto klausimus, diskutuoja ir pataria Komisijai bankų reguliavimo ir priežiūros klausimais, – pradėjo veikti 2004 m. sausio 1 d.

(2)

Įgyvendindama 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/1/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (2), 2007 m. Komisija atliko Lamfalussy proceso peržiūrą ir 2007 m. lapkričio 20 d. komunikate „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“ (3) pateikė savo vertinimą.

(3)

Komunikate Komisija pažymėjo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (toliau – priežiūros institucijų komitetai) svarbą vis labiau integruojamai Europos finansų rinkai. Manyta, jog būtina aiški šių komitetų veiklos priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo srityse sistema.

(4)

Peržiūrėdama, kaip veikia Lamfalussy procesas, Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti priežiūros institucijų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti įvairias galimybes, kaip pagerinti šių komitetų darbą, nesutrikdant dabartinės institucijų struktūros pusiausvyros ir nesumažinant priežiūros institucijų atskaitomybės (4).

(5)

2008 m. kovo 13–14 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba paragino operatyviai tobulinti priežiūros institucijų komitetų veiklą (5).

(6)

2008 m. gegužės 14 d. (6) Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti Komisijos sprendimus dėl priežiūros institucijų komitetų įsteigimo, kad būtų užtikrintas jų įgaliojimų ir užduočių darnumas bei nuoseklumas ir kad jie labiau prisidėtų prie bendradarbiavimo priežiūros srityje bei priežiūros konvergencijos. Taryba pažymėjo, kad komitetams galėtų būti aiškiai pavestos konkrečios užduotys skatinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir priežiūros konvergenciją ir stiprinti savo vaidmenį vertinant riziką finansiniam stabilumui. Todėl reikėtų parengti tikslesnius Komiteto vaidmenį ir užduotis reglamentuojančius teisės aktus.

(7)

Sudarant Komitetą turėtų būti atsižvelgta į bankininkystės priežiūros organizavimą ir į centrinių bankų vaidmenį išlaikant bankų sektoriaus bendrą stabilumą nacionaliniu ir Bendrijos mastu. Turėtų būti aiškiai nustatytos atitinkamos įvairių kategorijų dalyvių teisės. Visų pirma teisė pirmininkauti ir balsavimo teisės turėtų būti suteiktos tik kiekvienos valstybės narės kompetentingoms priežiūros institucijoms. Jei vyksta konfidencialios diskusijos apie konkrečias prižiūrimas institucijas, dalyvauti tokiose diskusijose, jei reikia, turėtų būti leidžiama tik kompetentingoms priežiūros institucijoms ir nacionaliniams centriniams bankams, turintiems konkrečius veiklos įgaliojimus prižiūrėti atitinkamas prižiūrimas institucijas.

(8)

Komitetas turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji grupė, teikianti konsultacijas Komisijai bankų priežiūros klausimais.

(9)

Komiteto įgaliojimai taip pat turėtų apimti finansinių konglomeratų priežiūrą. Tam, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos, kad Komitetas galėtų neatsilikti nuo pažangos ir turėtų galimybę keistis informacija, finansinių konglomeratų priežiūros klausimais Komitetas turėtų bendradarbiauti su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, dalyvaudamas Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto veikloje.

(10)

Komitetas taip pat turėtų padėti priežiūros institucijoms bendrai ir vienodai įgyvendinti Bendrijos teisės aktus bei juos nuosekliai taikyti.

(11)

Komitetas Bendrijos lygiu neturi jokių reguliavimo galių. Jis turėtų atlikti tarpusavio peržiūras, skatinti pažangiausią praktiką ir skelbti neprivalomo pobūdžio gaires, rekomendacijas ir standartus, kad sustiprintų konvergenciją visoje Bendrijoje.

(12)

Glaudesnis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas priežiūros srityje priklauso nuo priežiūros institucijų savitarpio supratimo ir pasitikėjimo. Komitetas turėtų padėti stiprinti tokį bendradarbiavimą.

(13)

Komitetas taip pat turėtų skatinti priežiūros konvergenciją visoje Bendrijoje. Kad šis uždavinys būtų konkretesnis, turėtų būti sudarytas orientacinis nebaigtinis Komiteto vykdytinų užduočių sąrašas.

(14)

Priežiūros institucijų tarpvalstybinio pobūdžio ginčams, ypač su priežiūros institucijų kolegijomis, spręsti Komitetas turėtų sukurti savanoriško ir neprivalomo tarpininkavimo mechanizmą.

(15)

Kad priežiūros institucijos galėtų pasinaudoti Komiteto sukaupta patirtimi nepažeisdamos priežiūros institucijų įgaliojimų, joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Komitetą ir gauti neprivalomo pobūdžio nuomonę.

(16)

Priežiūros institucijoms vykdant savo funkcijas itin svarbu keistis informacija. Tai labai svarbu veiksmingai bankų grupių priežiūrai ir finansiniam stabilumui. Nors bankų teisės aktuose nustatytos aiškios teisinės priežiūros institucijų pareigos bendradarbiauti ir keistis informacija, Komitetas turėtų padėti nuolat praktiškai keistis informacija, kartu laikantis atitinkamų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

(17)

Siekiant sumažinti priežiūros funkcijų dubliavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą, taip pat sumažinti bankų grupėms tenkančią naštą, Komitetas turėtų padėti priežiūros institucijoms perduoti savo funkcijas, ypač atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais.

(18)

Siekiant paskatinti konvergenciją ir nuoseklumą tarp priežiūros institucijų kolegijų ir taip užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komitetas turėti stebėti jų veiklą, tačiau neriboti kolegijų narių nepriklausomumo.

(19)

Tam, kad Bendrijos priežiūros sistema būtų ekonomiškai veiksminga ir kad tarpvalstybinės institucijos laikytųsi nustatytų reikalavimų, labai svarbi priežiūros ataskaitų kokybė, palyginamumas ir nuoseklumas. Komitetas turėtų padėti užtikrinti, kad darbas nebūtų kartojamas ir dubliuojamas ir kad ataskaitų duomenys būtų palyginami ir tinkamos kokybės.

(20)

Bendrijos finansinės sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl įvykiai vienoje valstybėje narėje gali smarkiai paveikti finansines institucijas ir rinkas kitose. Vis didėjantis finansinių konglomeratų skaičius ir nykstančios ribos tarp bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių įmonių veiklos kelia papildomų priežiūros uždavinių ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygiu. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą Komiteto, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto lygiu reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą riziką ir tarpvalstybiniu lygiu, ir tarp sektorių, ir, jei reikia, informuoti Komisiją ir kitus komitetus. Be to, labai svarbu, kad Komitetas užtikrintų, kad būtų informuotos valstybių narių finansų ministerijos ir nacionaliniai centriniai bankai. Komitetas šioje srityje turėtų atlikti savo vaidmenį – nustatyti bankų sektoriaus riziką ir reguliariai pranešti apie rezultatus Komisijai. Apie šiuos vertinimus turėtų būti informuojama ir Taryba. Komitetas taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir jam periodiškai teikti informaciją apie padėtį bankų sektoriuje. Tačiau šiuo atveju Komitetas neturėtų atskleisti informacijos apie konkrečius prižiūrimus subjektus.

(21)

Siekiant tinkamai spręsti horizontalius sektorių klausimus Komiteto veiklą reikėtų derinti su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto ir Europos centrinių bankų sistemos bankų priežiūros komiteto veikla. Tai ypač svarbu šalinant galimus horizontalios sektorių rizikos finansiniam stabilumui veiksnius.

(22)

Atsižvelgdamas į finansinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, Komitetas taip pat turėtų skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis už Bendrijos ribų.

(23)

Komiteto atskaitingumas Bendrijos institucijoms yra labai svarbus ir turėtų atitikti aiškius standartus, kartu užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomumą.

(24)

Komitetas turėtų parengti savo darbo tvarkos taisykles ir visiškai atsižvelgti į Sutartyje nustatytas institucijų prerogatyvas bei institucijų pusiausvyrą. Patobulinus Komiteto veiklos modelį turėtų būti tobulinami jo darbo procesai. Šiuo tikslu nepavykus pasiekti bendro sutarimo, sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuotąja balsų dauguma, laikantis Sutartyje nustatytų taisyklių.

(25)

Siekiant teisinio saugumo ir aiškumo Sprendimas 2004/5/EB turėtų būti panaikintas,

a)

atitinkamuose teisės aktuose nurodytais atvejais arba priežiūros institucijos prašymu tarpininkauja arba sudaro sąlygas tarpininkauti priežiūros institucijoms;

b)

atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba priežiūros institucijų prašymu teikia nuomonę priežiūros institucijoms;

c)

skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį priežiūros institucijų keitimąsi informacija, laikantis taikomų konfidencialumo reikalavimų;

d)

padeda perduoti užduotis tarp priežiūros institucijų, ypač nustatydamas užduotis, kurios gali būti perduotos, ir skatindamas vadovautis pažangiausia praktika;

e)

rengdamas priežiūros institucijų kolegijų veiklos gaires, stebėdamas, ar skirtingų kolegijų praktika yra darni, ir skatindamas keistis pažangiausia patirtimi, padeda užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijos dirbtų veiksmingai ir nuosekliai;

f)

padeda plėtoti aukštos kokybės bendrus priežiūros ataskaitų standartus;

g)

tikrina, kaip praktiškai taikomos Komiteto paskelbtos neprivalomo pobūdžio gairės, rekomendacijos ir standartai.

a)

nacionalinių valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti kredito įstaigas (toliau – kompetentingos priežiūros institucijos);

b)

nacionalinių centrinių bankų, kuriems suteikti konkretūs veiklos įgaliojimai kartu su kompetentinga priežiūros institucija vykdyti atskirų kredito įstaigų priežiūrą;

c)

centrinių bankų, kurie tiesiogiai nedalyvauja prižiūrint atskiras kredito įstaigas, taip pat ir iš Europos centrinio banko.

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/28

(1)

Įgyvendindama vadinamąjį Lamfalussy procesą 2003 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2004/6/EB, įsteigiantį Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą (1) (toliau – Komitetas). Komitetas – nepriklausoma institucija, kuri svarsto klausimus, diskutuoja ir pataria Komisijai draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų klausimais, – pradėjo veikti 2003 m. lapkričio 24 d.

(2)

Įgyvendindama 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/1/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (2), 2007 m. Komisija atliko Lamfalussy proceso peržiūrą ir 2007 m. lapkričio 20 d. komunikate „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“ (3) pateikė savo vertinimą.

(3)

Komunikate Komisija pažymėjo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (toliau – priežiūros institucijų komitetai) svarbą vis labiau integruojamai Europos finansų rinkai. Manyta, jog būtina aiški šių komitetų veiklos priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo srityje sistema.

(4)

Peržiūrėdama, kaip veikia Lamfalussy procesas, Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti priežiūros institucijų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti įvairias galimybes, kaip pagerinti šių komitetų darbą, nesutrikdant dabartinės institucijų struktūros pusiausvyros ir nesumažinant priežiūros institucijų atskaitomybės (4).

(5)

2008 m. kovo 13–14 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba paragino operatyviai tobulinti priežiūros institucijų komitetų veiklą (5).

(6)

2008 m. gegužės 14 d. (6) Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti Komisijos sprendimus dėl priežiūros institucijų komitetų įsteigimo, kad būtų užtikrintas jų įgaliojimų ir užduočių darnumas bei nuoseklumas ir kad jie labiau prisidėtų prie bendradarbiavimo priežiūros srityje bei priežiūros konvergencijos. Taryba pažymėjo, kad komitetams galėtų būti aiškiai pavestos konkrečios užduotys skatinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir priežiūros konvergenciją ir stiprinti savo vaidmenį vertinant riziką finansiniam stabilumui. Todėl reikėtų parengti tikslesnius Komiteto vaidmenį ir užduotis reglamentuojančius teisės aktus.

(7)

Komitetas turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji grupė, teikianti konsultacijas Komisijai draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų klausimais. Tačiau, nors profesinių pensijų srityje Komitetas turėtų nagrinėti šios sistemos reguliavimo ir priežiūros aspektus, jis neturėtų spręsti darbo ir socialinės teisės klausimų, pavyzdžiui, dėl darbo režimo organizavimo, ypač klausimų dėl privalomos narystės (priklausymo organizacijoms) arba kolektyvinių susitarimų.

(8)

Komiteto įgaliojimai turėtų apimti finansinių konglomeratų priežiūrą. Tam, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos, kad Komitetas galėtų neatsilikti nuo pažangos ir turėtų galimybę keistis informacija, finansinių konglomeratų priežiūros klausimais Komitetas turėtų bendradarbiauti su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu, dalyvaudamas Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto veikloje.

(9)

Komitetas taip pat turėtų padėti priežiūros institucijoms bendrai ir vienodai įgyvendinti Bendrijos teisės aktus bei juos nuosekliai taikyti.

(10)

Komitetas Bendrijos lygiu neturi jokių reguliavimo galių. Jis turėtų atlikti tarpusavio peržiūras, skatinti pažangiausią praktiką ir skelbti neprivalomo pobūdžio gaires, rekomendacijas ir standartus, kad sustiprintų konvergenciją visoje Bendrijoje.

(11)

Glaudesnis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas priežiūros srityje priklauso nuo priežiūros institucijų savitarpio supratimo ir pasitikėjimo. Komitetas turėtų padėti stiprinti tokį bendradarbiavimą.

(12)

Komitetas taip pat turėtų skatinti priežiūros konvergenciją visoje Bendrijoje. Kad šis uždavinys būtų konkretesnis, turėtų būti sudarytas orientacinis nebaigtinis Komiteto vykdytinų užduočių sąrašas.

(13)

Priežiūros institucijų tarpvalstybinio pobūdžio ginčams, ypač su priežiūros institucijų kolegijomis, spręsti Komitetas turėtų sukurti savanoriško ir neprivalomo tarpininkavimo mechanizmą.

(14)

Kad priežiūros institucijos galėtų pasinaudoti Komiteto sukaupta patirtimi, nepažeisdamos priežiūros institucijų įgaliojimų, joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Komitetą ir gauti neprivalomo pobūdžio nuomonę.

(15)

Priežiūros institucijoms vykdant savo funkcijas itin svarbu keistis informacija. Tai labai svarbu veiksmingai draudimo įmonių grupių priežiūrai ir finansiniam stabilumui. Nors draudimo teisės aktuose nustatytos aiškios teisinės priežiūros institucijų pareigos bendradarbiauti ir keistis informacija, Komitetas turėtų padėti nuolat praktiškai keistis informacija, kartu laikantis atitinkamų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

(16)

Siekiant sumažinti priežiūros funkcijų dubliavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą, taip pat sumažinti draudimo įmonių grupėms tenkančią naštą, Komitetas turėtų padėti priežiūros institucijoms perduoti savo funkcijas, ypač atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais.

(17)

Siekiant paskatinti konvergenciją ir nuoseklumą tarp priežiūros institucijų kolegijų ir taip užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komitetas turėtų stebėti jų veiklą, tačiau neriboti kolegijų narių nepriklausomumo.

(18)

Tam, kad Bendrijos priežiūros sistema būtų ekonomiškai veiksminga ir kad tarpvalstybinės institucijos laikytųsi nustatytų reikalavimų, labai svarbi priežiūros ataskaitų kokybė, palyginamumas ir nuoseklumas. Komitetas turėtų padėti užtikrinti, kad darbas nebūtų kartojamas ir dubliuojamas ir kad ataskaitų duomenys būtų palyginami ir tinkamos kokybės.

(19)

Bendrijos finansinės sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl įvykiai vienoje valstybėje narėje gali smarkiai paveikti finansines institucijas ir rinkas kitose. Vis didėjantis finansinių konglomeratų skaičius ir nykstančios ribos tarp bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių įmonių veiklos kelia papildomų priežiūros uždavinių ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygiu. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą Komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto lygiu reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą riziką ir tarpvalstybiniu lygiu, ir tarp sektorių, ir, jei reikia, informuoti Komisiją ir kitus komitetus. Be to, labai svarbu, kad Komitetas užtikrintų, kad būtų informuotos valstybių narių finansų ministerijos ir nacionaliniai centriniai bankai. Komitetas šioje srityje turėtų atlikti savo vaidmenį – nustatyti draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų riziką ir reguliariai pranešti apie rezultatus Komisijai. Apie šiuos vertinimus turėtų būti informuojama ir Taryba. Komitetas taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir jam periodiškai teikti informaciją apie padėtį draudimo sektoriuje. Šiomis aplinkybėmis Komitetas neturėtų atskleisti informacijos apie konkrečius prižiūrimus subjektus.

(20)

Siekiant tinkamai spręsti horizontalius sektorių klausimus Komiteto veiklą reikėtų derinti su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos centrinių bankų sistemos bankų priežiūros komiteto veikla. Tai ypač svarbu šalinant galimus horizontalios sektorių rizikos finansiniam stabilumui veiksnius.

(21)

Atsižvelgdamas į finansinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, Komitetas taip pat turėtų skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis už Bendrijos ribų.

(22)

Komiteto atskaitingumas Bendrijos institucijoms yra labai svarbus ir turėtų atitikti aiškius standartus, kartu užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomumą.

(23)

Komitetas turėtų parengti savo darbo tvarkos taisykles ir visiškai atsižvelgti į Sutartyje nustatytas institucijų prerogatyvas bei institucijų pusiausvyrą, Patobulinus Komiteto veiklos modelį turėtų būti tobulinami jo darbo procesai. Šiuo tikslu nepavykus pasiekti bendro sutarimo, sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuotąja balsų dauguma, laikantis Sutartyje nustatytų taisyklių.

(24)

Siekiant teisinio saugumo ir aiškumo Sprendimas 2004/6/EB turėtų būti panaikintas,

a)

atitinkamuose teisės aktuose nurodytais atvejais arba priežiūros institucijos prašymu tarpininkauja arba sudaro sąlygas tarpininkauti priežiūros institucijoms;

b)

atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba priežiūros institucijų prašymu teikia nuomonę priežiūros institucijoms;

c)

skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį priežiūros institucijų keitimąsi informacija, laikantis taikomų konfidencialumo reikalavimų;

d)

padeda perduoti užduotis tarp priežiūros institucijų, ypač nustatydamas užduotis, kurios gali būti perduotos, ir skatindamas vadovautis pažangiausia praktika;

e)

rengdamas kolegijų veiklos gaires, stebėdamas, ar skirtingų kolegijų praktika yra darni, ir skatindamas keistis pažangiausia patirtimi, padeda užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijos dirbtų veiksmingai ir nuosekliai;

f)

padeda plėtoti aukštos kokybės bendrus priežiūros ataskaitų standartus;

g)

tikrina, kaip praktiškai taikomos Komiteto paskelbtos neprivalomo pobūdžio gairės, rekomendacijos ir standartai.

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/33

(1)

Susitarimo VII priedas buvo iš dalies pakeistas 2008 m. balandžio 25 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 50/2008 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 755/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo II priedas (2),

„—

32008 R 0755: 2008 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 755/2008 (OL L 205, 2008 8 1, p. 10).“

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/35

(1)

Susitarimo XIII priedas buvo iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 119/2008 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2008 m. birželio 27 d. Komisijos direktyva 2008/65/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (2),

„—

32008 L 0065: 2008 m. birželio 27 d. Komisijos direktyva 2008/65/EB (OL L 168, 2008 6 28, p. 36).“

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/36

(1)

Susitarimo XIII priedas buvo iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 119/2008 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/217/EB dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2008/231/EB dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą 2002/734/EB (3).

(4)

Sprendimu 2008/217/EB panaikinamas Komisijos sprendimas 2002/732/EB (4), kuris yra įtrauktas į Susitarimą ir todėl turi būti panaikintas pagal Susitarimą.

(5)

Sprendimu 2008/231/EB panaikinamas Komisijos sprendimas 2002/734/EB (5), kuris yra įtrauktas į Susitarimą ir todėl turi būti panaikintas pagal Susitarimą,

1)

37ac punkto tekstas (Komisijos sprendimas 2002/732/EB) pakeičiamas taip:

„32008 D 0217: 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/217/EB dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos (OL L 77, 2008 3 19, p. 1).“

2)

37ae punkto tekstas (Komisijos sprendimas 2002/734/EB) pakeičiamas taip:

„32008 D 0231: 2008 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2008/231/EB dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą 2002/734/EB (OL L 84, 2008 3 26, p. 1).“

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/38

(1)

Susitarimo XXI priedas buvo iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 126/2008 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 362/2008, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) nuostatas dėl 2009 m. šalutinių tikslinių kintamųjų, susijusių su materialiniais nepritekliais, sąrašo (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 365/2008, patvirtinantis 2010, 2011 ir 2012 metų ad hoc modulių programą dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo, numatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 (3).

(4)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 377/2008, įgyvendinantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje nuostatas dėl naudotino kodifikavimo duomenims nuo 2009 m. perduoti, imties dalies naudojimo duomenims apie struktūrinius kintamuosius rinkti ir tiriamųjų ketvirčių apibrėžimo (4).

(5)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 391/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 102/2007, patvirtinantį migrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje 2008 m. ad hoc modulio specifikacijas (5),

1)

Po 18w punkto (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2008) įterpiamas šis punktas:

2)

Po 18al punkto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 207/2008) įterpiami šie punktai:

3)

18ak punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 102/2007) papildomas taip:

„ , su pakeitimais, padarytais:

29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/40

(1)

Susitarimo XXI priedas buvo iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 126/2008 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 747/2008, iš dalies keičiantis 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 716/2007 dėl Bendrijos statistikos apie su užsieniu susijusių įmonių struktūrą ir veiklą nuostatas, susijusias su rodiklių apibrėžtimis ir NACE 2 red. Įgyvendinimu (2),

—

32008 R 0747: 2008 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 747/2008 (OL L 202, 2008 7 31, p. 20).“