ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 22 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
|
|
||
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
26.1.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 22/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 43/2009
2009 m. sausio 16 d.
kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,
atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (3), ypač jo 5 straipsnį,
atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (4), ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (5), ypač į jo 4 straipsnį,
atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2007, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), ypač į jo 3 ir 5 straipsnius,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 676/2007, nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (7), ypač į jo 6 ir 9 straipsnius,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (8), ypač į jo 4 straipsnį,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (9), ypač į jo 7, 8, 9 ir 12 straipsnius,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, priimtų priemones, būtinas užtikrinti, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausojamąją žvejybos veiklą. |
(2) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK). Žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms turėtų būti skiriamos pagal to reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus. |
(3) |
Siekiant užtikrinti veiksmingą BLSK ir kvotų valdymą, turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos. |
(4) |
Bendrijos lygmeniu reikia nustatyti žvejybos valdymo principus ir tam tikras procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą. |
(5) |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys, kurios yra svarbios paskirstant žvejybos galimybes. |
(6) |
Žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi laikantis šiam dalykui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (10), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas (11), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (12), 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (13), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (14), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (15), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (16), 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams (17), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (18), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (19), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (20), 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004, nustatančio tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (21), Reglamento (EB) Nr. 811/2004, 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2115/2005, nustatančio juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje (22), Reglamento (EB) Nr. 2166/2005, Reglamento (EB) Nr. 388/2006, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (23), Reglamento (EB) Nr. 509/2007, 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007, nustatančio labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones (24), Reglamento (EB) Nr. 676/2007, 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1386/2007, nustatančio žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (25), Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (26), Reglamento (EB) 1300/2008, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 ir 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1359/2008, nustatantis Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 ir 2010 m. žvejybos galimybes (27). |
(7) |
Reikėtų aiškiai nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas, jei tik mokslinių tyrimų tikslais vykdomų žvejybos operacijų metu sugauti jūrų gyvūnai parduodami, saugomi, demonstruojami arba siūlomi parduoti. |
(8) |
Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) rekomendaciją, TJTT VIII zonoje būtina ir toliau taikyti leidžiamo sužvejoti europinių ančiuvių kiekio apribojimų valdymo sistemą. Komisija turėtų nustatyti TJTT VIII zonoje leidžiamo sužvejoti europinių ančiuvių kiekio apribojimus atsižvelgdama į 2008 m. pirmoje pusėje surinktą mokslinę informaciją ir į diskusijas rengiant daugiametį europinių ančiuvių žvejybos planą. |
(9) |
Atsižvelgiant į TJTT rekomendaciją, būtina išlaikyti ir patikslinti tobinių žvejybos TJTT IIIa bei IV zonose ir IIa zonos EB vandenyse pastangų valdymo sistemą. |
(10) |
Šiuo reglamentu turėtų būti nustatomas ir paskirstomas rombinių rajų naujų žvejybos galimybių VIId, IIIa, VIa–b, VIIa–c, e–k, VIII ir IX zonose skaičius. Atsižvelgiant į visų atitinkamų valstybių narių interesus turėtų būti nustatytas objektyviais kriterijais grindžiamas šių naujų žvejybos galimybių paskirstymo metodas. Šiuo tikslu būtų tikslinga atsižvelgti į kiekvienos atitinkamos valstybės narės naujausius per pakankamai tipišką laikotarpį užregistruotus duomenis apie tose zonose iškrautų šios rūšies žuvų kiekius. |
(11) |
Atsižvelgiant į TJTT naujausias mokslines rekomendacijas turėtų būti dar labiau sumažintos tam tikrų giliavandenių rūšių žuvims taikomos žvejybos pastangos (toks sumažinimas būtų pereinamojo laikotarpio priemonė). |
(12) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nuspręsti dėl sąlygų, susijusių su leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimais ir (arba) žvejybos pastangų apribojimais. Mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad sužvejojant bendrą sužvejoti leidžiamą kiekį, dėl kurio buvo susitarta, viršijančius didelius žuvų kiekius kyla grėsmė žvejybos operacijų tausumui. Todėl tikslinga nustatyti susijusias sąlygas, užtikrinsiančias geresnį žvejybos galimybių, dėl kurių susitarta, įgyvendinimą. |
(13) |
Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės. |
(14) |
Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių tarėsi su Norvegija (28), Farerų salomis (29) ir Grenlandija (30). |
(15) |
Bendrija yra kelių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti nesusitariančioji šalis. Be to, pagal Aktą dėl Lenkijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų nuo įstojimo dienos tos šalies anksčiau sudarytus susitarimus dėl žvejybos, pavyzdžiui, Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, valdo Bendrija. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo 2009 m. pradėti taikyti keletą priemonių, įskaitant apriboti sužvejojamą tam tikrų rūšių žuvų kiekį ir (arba) žvejybos pastangas ir nustatyti kitas susijusias jų išsaugojimo ir kontrolės taisykles. Todėl Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas. Siekiant veiksmingai prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo ir laukiant, kol bus priimti atitinkami Tarybos aktai, kuriais tos priemonės bus visam laikui įtrauktos į Bendrijos teisę, būtina jas įtraukti į šį reglamentą. |
(16) |
2008 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (ATTK) nepriėmė leidžiamo sužvejoti gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų kiekio apribojimų, ir, nors Bendrija nėra ATTK narė, būtina patvirtinti priemones, skirtas užtikrinti tausųjį ATTK jurisdikcijai priklausančių išteklių valdymą. |
(17) |
Metiniame susirinkime 2008 m. Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO), reaguodama į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 61/105 dėl tvarios žuvininkystės patvirtino dar dviejų rūšių išteklių sužvejojamo kiekio apribojimus ir išsaugojimo priemonę, kad būtų apsaugota pažeidžiama jūrų ekosistema. Dėl šių priemonių Bendrija susitarė remdamasi Tarybos suteiktais derybiniais įgaliojimais, prisidedant metiniame posėdyje dalyvavusioms valstybėms narėms ir sektoriaus atstovams. Nuo 2009 m. šios priemonės Bendrijai privalomos. Būtina šias priemones perkelti į Bendrijos teisę. |
(18) |
2007 m. gegužės mėn. įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo naujai Regioninei žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijai (RŽPRVVO) steigti dalyviai patvirtino laikinąsias pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne reguliavimo priemones. Šias priemones būtina perkelti į Bendrijos teisę. |
(19) |
2008 m. leista tam tikromis sąlygomis taikyti alternatyvias žvejybos pastangų valdymo sistemas, grindžiamas didžiausiu kilovatų dienų skaičiumi, ir siekiama vėliau tokią sistemą taikyti bendrai. Didžiausiu kilovatų dienų skaičiumi grindžiama valdymo sistema 2009 m. turėtų būti pradėta taikyti su atlantinių menkių išteklių ilgalaikiu planu susijusiems žvejybos pastangų apribojimams, o kitų žvejybos pastangų atveju 2009 m. turėtų būti toliau taikoma esama sistema, įskaitant galimybę kilovatų dienų schemas imti taikyti valstybių narių nuožiūra. |
(20) |
Turėtų būti išlaikytos tam tikros laikinosios laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenų naudojimo nuostatos siekiant užtikrinti didesnį stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiksmingumą ir naudingumą valdant žvejybos pastangas. |
(21) |
Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 509/2007 nustatyti paprastųjų jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimai būtų pakoreguoti, turėtų būti nustatytos alternatyvios priemonės, kad žvejybos pastangos būtų valdomos atsižvelgiant į BLSK, kaip nustatyta to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. |
(22) |
Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 676/2007 nustatyti jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimai būtų pakoreguoti, turėtų būti nustatytos alternatyvios priemonės, kad žvejybos pastangos būtų valdomos atsižvelgiant į BLSK, kaip nustatyta to reglamento 9 straipsnio 2 dalyje. |
(23) |
Atlantinių menkių ištekliams Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, Airijos jūroje bei į vakarus nuo Škotijos ir europinių paprastųjų jūrinių lydekų bei norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIc ir IXa zonose pagal valdymo sistemą taikomi leidžiamų žvejybos pastangų lygiai turi būti patikslinti. |
(24) |
Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2009 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos kontrolės priemonės ir žvejybai taikomos techninės sąlygos. |
(25) |
Atsižvelgiant į papildomą mokslinę analizę bei 2008 m. vykusias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, be leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų, tikslinga imtis priemonių melsvųjų molvų neršto plotams apsaugoti, siekiant reguliuoti specializuotąją žvejybą ir priegaudą, kad būtų apsaugoti melsvųjų molvų neršto plotai TJTT VIa zonoje. |
(26) |
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žvejybos praktika, kai TJTT VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj, VIIk, VIII, IX, X ir XII zonose žvejojama žiauniniais tinklais ir vertikaliais tinklais, kelia rimtą grėsmę giliavandenių rūšių žuvims. Tačiau, kol bus priimtos nuolatinės priemonės, turėtų būti įgyvendinamos šią žvejybą tam tikromis sąlygomis leidžiančios pereinamojo laikotarpio priemonės. |
(27) |
Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 10 d. Europos bendrijos ir Norvegijos išvadų suderintu protokolu, techninės priemonės, skirtos padidinti velkamųjų žvejybos įrankių selektyvumą, siekiant sumažinti į Šiaurės jūrą išmetamų paprastųjų merlangų kiekį, turėtų būti išbandytos pirmąjį 2009 m. pusmetį. |
(28) |
Siekiant užtikrinti tausiąją europinių paprastųjų jūrų lydekų ir norveginių omarų išteklių žvejybą ir sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, TJTT VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose turėtų būti leidžiama naudoti selektyvios žvejybos įrankių naujoves. |
(29) |
Žvejybos įrankius, kuriais negaudomi norveginiai omarai, turėtų būti leidžiama naudoti tam tikruose rajonuose, skirtuose šiai rūšiai saugoti, kuriuose žvejoti draudžiama. |
(30) |
Atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendaciją, nėra reikalinga uždaryti tam tikras atlantinių silkių nerštavietes, siekiant užtikrinti tos rūšies žuvų tausiąją žvejybą TJTT VIa zonoje. |
(31) |
Siekiant prisidėti prie aštuonkojų išsaugojimo, ypač apsaugoti jų jauniklius, 2009 m. būtina išlaikyti mažiausią aštuonkojų dydį jūrų vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, esančiuose Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (ŽRVAK, CECAF) rajone, kol bus priimtas reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98. |
(32) |
Atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendaciją, 2009 m. tam tikromis sąlygomis reikėtų leisti žvejoti plačiažiočiais tralais, naudojančiais impulsinę elektros srovę, TJTT IVc ir IVb zonose į pietus. |
(33) |
Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų valstybių laivais Bendrijos vandenyse sužvejotų šiaurinių žydrųjų merlangų kiekiai būtų teisingai apskaitomi, būtina išlaikyti sugriežtintas tokių laivų kontrolės nuostatas. |
(34) |
Siekiant užtikrinti Bendrijos žvejų pragyvenimo šaltinį ir išvengti grėsmės ištekliams bei galimų sunkumų dėl 2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/2008, nustatančio 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (31), galiojimo pabaigos, būtina, kad žvejybą tuose žvejybos rajonuose būtų galima pradėti 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. sausio mėn. palikti galioti kai kurias minėto reglamento taisykles. Atsižvelgiant į dalyko skubumą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos 2009 metams.
Be to, jame nustatomi tam tikri žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos 2010 m. sausio mėnesiui, o tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybės ir specialiosios sąlygos IE priede nustatytiems laikotarpiams.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:
a) |
Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai) ir |
b) |
su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantiems ir tose valstybėse registruotiems žvejybos laivams (toliau – trečiųjų valstybių žvejybos laivai) Bendrijos vandenyse (toliau – EB vandenys). |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos, išskyrus III priedo 4.2 punktą ir XI priedo 1 išnašą, netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, leidimą ir jai suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tokie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, TJTT ir ŽMTEK apie visą žuvų kiekį, sužvejotą vykdant tokias žvejybos operacijas.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje apibrėžtais terminais vartojami ir šie terminai:
a) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvieno ištekliaus kiekis, kurį kasmet galima sužvejoti ir iškrauti; |
b) |
kvota – Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms valstybėms skirta BLSK dalis; |
c) |
tarptautiniai vandenys – nė vienos valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente apibrėžiamos šios zonos:
a) |
TJTT (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos zonos; |
b) |
Skagerako sąsiauris – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos; |
c) |
Kategato sąsiauris – rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen; |
d) |
Kadiso įlanka – TJTT IXa zona į rytus nuo 7o23'48" vakarų ilgumos; |
e) |
BŽVJK (Bendrosios žvejybos Viduržemio jūroje komisijos) zona – 1998 m. birželio 16 d. Tarybos sprendime 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (32) apibrėžta zona; |
f) |
ŽRVAK zonos (Rytų vidurio Atlanto arba MŽŪO 34 pagrindinė žvejybos zona) – 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (33) apibrėžtos zonos; |
g) |
ŽŠRAK konvencijos rajonas – vandenys, kaip nustatyta Konvencijos, pridėtos prie 1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (34), 1 straipsnyje; |
h) |
ŽŠRAK reguliuojamas rajonas – ŽŠRAK (Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos) konvencijos rajono vandenys, esantys už ŽŠRAK susitariančiųjų šalių jurisdikcijai priklausančių vandenų ribos; |
i) |
ŽŠVAO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos – 1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (35) apibrėžtos zonos; |
j) |
ŽŠVAO reguliuojamas rajonas – Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO) konvencijos rajono dalis, į kurią pakrantės valstybės neturi suverenių teisių arba kuri nepriklauso pakrančių valstybių jurisdikcijai; |
k) |
ŽPRAO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) zonos – 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (36) apibrėžtos zonos; |
l) |
TATAK (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) zona – 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendime 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (37), apibrėžta zona; |
m) |
AJGIAK (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvencijos) zonos – Reglamente (EB) Nr. 601/2004 apibrėžtos zonos; |
n) |
ATTK (Amerikos tropinių tunų komisijos) zona – 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (38) apibrėžta zona; |
o) |
IVTK (Indijos vandenyno tunų komisijos) zona – 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendime Nr. 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (39) apibrėžta zona; |
p) |
RŽPRVVO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) rajonas – atviros jūros rajonas į pietus nuo pusiaujo, į šiaurę nuo AJGIAK konvencijos rajono, į rytus nuo Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD) konvencijos rajono, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 6 d. Tarybos sprendime 2006/496/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu (40), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų; |
q) |
ŽVVRVK (Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos) zona – 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime Nr. 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (41) apibrėžta zona; |
r) |
Beringo jūros atviros jūros rajonas – Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis. |
II SKYRIUS
BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
5 straipsnis
Leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir jo paskirstymas
1. Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai ir to kiekio paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.
2. Bendrijos laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų kvotų ribų ir laikantis 11, 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų.
3. Komisija nustato TJTT IIIa ir IV zonose bei TJTT IIa zonos EB vandenyse leidžiamo sužvejoti tobinių kiekio apribojimus pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.
4. Komisija nustato, kad TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % paprastosioms stintenėms taikomo BLSK, kai tik bus nustatytas paprastosioms stintenėms skirtas BLSK.
5. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2009 m. pusmetį, Komisija gali persvarstyti norveginių menkučių išteklių TJTT IIIa zonoje ir TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse bei atlantinių šprotų išteklių TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
6. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2009 m. pusmetį, Komisija gali nustatyti TJTT VIII zonoje leidžiamo sužvejoti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
7. Patikslinus norveginių menkučių žvejybos apribojimus pagal 5 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali persvarstyti paprastųjų merlangų išteklių TJTT IIIa zonoje, TJTT IV zonoje ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, juodadėmių menkių išteklių TJTT IIIa zonoje, TJTT IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenyse, TJTT IV zonoje ir TJTT IIa zonos EB vandenyse leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą žvejojant norvegines menkutes.
6 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir jai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:
— |
milžinryklius (Cetorhinus maximus), |
— |
baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias). |
7 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos
1. I priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant:
a) |
žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; |
b) |
paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį; |
c) |
papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; |
d) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį perkeliamų neišnaudotų kiekių; |
e) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų. |
2. Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2010 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo to reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.
8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos
1. Nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 d. sausio 31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:
a) |
IIA priede, taikomi tam tikriems ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje ir TJTT IV, VIa, VIIa, VIId zonose bei TJTT IIa ir Vb zonų EB vandenyse valdyti; |
b) |
IIB priede, taikomi europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadiso įlanką, valdyti; |
c) |
IIC priede, taikomi jūrų liežuvių ištekliams TJTT VIIe zonoje valdyti; |
d) |
IID priede, taikomi tobinių ištekliams TJTT IIIa ir IV zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse valdyti. |
2. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. 1 dalyje nurodytiems ištekliams ir toliau taikomos žvejybos pastangos ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 40/2008 IIA, IIB, IIC ir IID prieduose.
3. Komisija žvejybos pastangas, 2009 m. taikomas tobinių žvejybai TJTT IIIa ir IV zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, nustato laikydamasi IID priedo 4–5 punktuose nustatytų taisyklių.
4. Valstybės narės užtikrina, kad leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, 2009 m. neviršytų 65 % metinio žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir (arba) per kuriuos buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvys, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas.
9 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos
1. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:
a) |
žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išnaudota, arba |
b) |
žuvys yra sužvejotos iš Bendrijos dalies segmento, kuris nebuvo paskirstytas valstybėms narėms kvotomis, ir ta dalis nebuvo išnaudota. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar dalys yra išnaudotos:
a) |
kitų rūšių žuvis nei atlantinės silkės ir atlantinės skumbrės, jeigu:
arba |
b) |
atlantines skumbres, jeigu:
|
3. Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaičiuojami į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sužvejotų žuvų kiekį.
4. Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos žuvų naudojimas nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.
10 straipsnis
Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse
1. Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalis, kuria tam tikromis sąlygomis uždraudžiama laikyti atlantines silkes laive, netaikoma atlantinėms silkėms, sužvejotoms TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse.
2. Jeigu leidžiami sužvejoti atlantinių silkių kiekiai, valstybei narei skirti TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, yra išnaudoti, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su atlantinėmis silkėmis.
3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų, sužvejotų TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, stebėjimą pagal rūšis.
4. Neišrūšiuotas TJTT IIIa, IV ir VIId zonose bei TJTT IIa zonos EB vandenyse sužvejotas žuvis galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 3 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.
11 straipsnis
Patekimo į žvejybos rajoną apribojimai
Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinių linijų. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne toliau kaip per keturias jūrmyles nuo Norvegijos bazinių linijų.
12 straipsnis
Tinklinio audeklo akies dydžio ir gijų storio nustatymas
Kai Bendrijos laivus tikrina Bendrijos inspektoriai, Komisijos inspektoriai ir nacionaliniai inspektoriai, šiame reglamente nurodyti tinklinio audeklo akies dydis ir gijų storis nustatomi remiantis 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (42).
13 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
III SKYRIUS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
14 straipsnis
Leidimas
Su Venesuelos ar Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatyto leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šio reglamento 15–18 bei 22–27 straipsniuose nustatytų sąlygų.
15 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
Trečiųjų valstybių žvejybos laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:
— |
milžinryklius (Cetorhinus maximus), |
— |
baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias). |
16 straipsnis
Geografiniai apribojimai
1. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra į jūros pusę už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinių linijų TJTT IV zonoje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43o00' šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.
2. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinių linijų jūros link.
3. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos vėliava, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra į jūros pusę už 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinių linijų.
17 straipsnis
Plaukimas per Bendrijos vandenis
Trečiosios valstybės žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna laikydamiesi toliau nustatytų sąlygų, kad tų tinklų nebūtų galima lengvai naudoti, t. y.:
a) |
tinklai, gramzdikliai ir panašūs žvejybos įrankiai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų bei ištraukimo lynų ir virvių; |
b) |
denyje ar virš jo sukrauti tinklai turi būti patikimai pritvirtinti prie kokios nors antstato dalies. |
18 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės žvejybos laivai.
19 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Trečiųjų valstybių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
IV SKYRIUS
BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMAI
20 straipsnis
Žvejybos veiklos leidimai ir susijusios sąlygos
1. Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnyje, netaikomas šiems Bendrijos laivams, kai jie vykdo žvejybos veiklą Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse:
a) |
laivams, kurių tonažas yra 200 GT arba mažesnis; |
b) |
laivams, žvejojantiems žuvis žmonėms vartoti, išskyrus atlantines skumbres, arba |
c) |
su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams pagal nusistovėjusią praktiką. |
2. Didžiausias žvejybos veiklos leidimų, kuriuos gali turėti trečiosios valstybės vandenyse žvejojantys Bendrijos laivai, skaičius ir kitos susijusios sąlygos yra nustatyti IV priedo I dalyje.
3. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiami atitinkami žvejybos veiklos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos veiklos leidimų skaičius, nustatytas IV priedo I dalyje.
4. Bendrijos laivai laikosi išsaugojimo ir kontrolės priemonių bei visų kitų nuostatų, taikomų toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą.
21 straipsnis
Farerų salos
Bendrijos laivai, turintys leidimą Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotąją vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotąją kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.
V SKYRIUS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMAI
22 straipsnis
Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą
1. Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 18 straipsnyje, netaikomas su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kurių tonažas yra mažesnis nei 200 GT, kai jie vykdo žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse.
2. Trečiosios valstybės žvejybos laivui, vykdančiam žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse, išduotas žvejybos veiklos leidimas laikomas laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams šis įpareigojimas netaikomas.
23 straipsnis
Žvejybos veiklos leidimo paraiška
Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 19 straipsnio 2 dalies taikymui, žvejybos veiklos leidimo paraiškoje, kurią trečiosios valstybės valdžios institucija teikia Komisijai, nurodoma ši informacija:
a) |
laivo pavadinimas; |
b) |
registracijos numeris; |
c) |
išorinės atpažinties raidės ir skaičiai; |
d) |
registracijos uostas; |
e) |
savininko arba frachtuotojo vardas, pavardė ar pavadinimas ir adresas; |
f) |
laivo tonažas ir bendras ilgis; |
g) |
variklio galia; |
h) |
radijo šaukinys ir radijo dažnis; |
i) |
numatomas žvejybos būdas; |
j) |
numatomas žvejybos rajonas; |
k) |
žuvų rūšys, kurioms žvejoti yra skirtas laivas; |
l) |
laikotarpis, kuriam prašoma išduoti žvejybos veiklos leidimą. |
24 straipsnis
Žvejybos veiklos leidimų skaičius
Didžiausias žvejybos veiklos leidimų, kuriuos gali turėti Bendrijos vandenyse žvejojantys trečiųjų valstybių laivai, skaičius ir kitos susijusios sąlygos yra nustatyti IV priedo II dalyje.
25 straipsnis
Panaikinimas
Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriaus taikymui, žvejybos veiklos leidimai gali būti panaikinti, kad būtų galima išduoti naujus žvejybos veiklos leidimus. Toks panaikinimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant žvejybos veiklos leidimus. Nauji žvejybos veiklos leidimai įsigalioja jų išdavimo dieną.
26 straipsnis
Žvejybos veiklos leidimo turėtojo įsipareigojimai
1. Trečiųjų valstybių žvejybos laivai laikosi duomenų perdavimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnio 1 dalį; jie taip pat veda laivo žurnalą, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.
2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnį perduodami informaciją, trečiosios valstybės žvejybos laivai VI priede nustatytą informaciją Komisijai perduoda pagal tame priede nustatytas taisykles.
3. 2 dalis netaikoma su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems TJTT IIIa zonoje.
27 straipsnis
Specialiosios nuostatos, susijusios su Prancūzijos Gajanos departamentu
1. Žvejybos veiklos leidimai žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje išdėstytų sąlygų ir atitinkamo trečiosios valstybės žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu to paprašytų Komisija.
2. Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys trečiosios valstybės žvejybos laivai laikosi duomenų perdavimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnį; jie taip pat veda V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. Sužvejotų žuvų kiekio duomenys Komisijai paprašius jai siunčiami per Prancūzijos valdžios institucijas.
VI SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS ŽVEJYBAI BŽVJK RAJONE
1 SKIRSNIS
išsaugojimo priemonės
28 straipsnis
Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas
1. Siekiant apsaugoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), ypač neužaugusias žuvis, didžiųjų auksinių skumbrių žvejyba, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudžiama nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. visuose BŽVJK susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, kaip nurodyta VII priede.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai dėl blogo oro negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali perkelti dienas, jos laivų neišnaudotas žvejyboje, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Šiuo perkėlimu norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2010 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia paraišką dėl papildomų dienų, kuriomis laivui bus leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti per žvejybos draudimo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. Tokioje paraiškoje pateikiama ši informacija:
a) |
ataskaita, kurioje nurodoma informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą, įskaitant atitinkamą patvirtinamąją meteorologinę informaciją; |
b) |
laivo pavadinimas; |
c) |
registracijos numeris; |
d) |
2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (43) I priede nustatyti išorinės atpažinties žymenys. |
Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.
3. Valstybės narės iki 2009 m. lapkričio 1 d. atsiunčia Komisijai 2 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo 2008 m. ataskaitą.
4. Iki 2010 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai su jų vėliava visuose BŽVJK susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, nurodytuose VII priede, plaukiojančių laivų bendrą per 2009 m. iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį.
Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.
29 straipsnis
Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines
1. Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais rajonuose, kurių ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
a) |
giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Lophelia koralų rifas prie Capo Santa Maria di Leuca“
|
b) |
giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Nilo deltos rajonas, kuriame išsiskiria angliavandeniliai“
|
c) |
giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Eratosthemes povandeninis kalnas“
|
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų giliavandenėms pažeidžiamoms buveinėms 1 dalyje nurodytuose rajonuose apsaugoti, ypač užtikrina šių rajonų apsaugą nuo visos kitos veiklos (išskyrus žvejybos veiklą), keliančios pavojų šioms ypatingoms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.
30 straipsnis
Mažiausias tralų tinklinio audeklo akies dydis vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę žvejybą priedugnio tralais Viduržemio jūroje
1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto ir 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto, valstybės narės gali toliau leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams naudoti tralo maišus, kurių rombo formos akies dydis mažesnis nei 40 mm, vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę žvejybą priedugnio tralais žvejojant žuvų išteklius, kurių žvejyba trečiosioms valstybėms nenumatyta.
2. 1 dalis taikoma tik žvejybos veiklai, kurią jau oficialiai leido valstybės narės remdamosi 2007 m. sausio 1 d. galiojusiais nacionalinės teisės aktais. Minėta dalimi nenustatoma būsimo žvejybos pastangų padidėjimo, palyginti su 2006 m.
3. Iki 2009 m. sausio 15 d., naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, valstybės narės pateikia Komisijai laivų, kuriems pagal 1 dalį suteiktas leidimas, sąrašą.
4. Leidimą turinčių laivų sąraše nurodoma ši informacija:
a) |
laivo pavadinimas; |
b) |
Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede nustatytas laivo Bendrijos laivyno registro numeris (BLR) ir išoriniai žymenys; |
c) |
kiekvieno laivo pagal leidimą vykdoma žvejybos veikla pagal tikslinį (-ius) išteklį (-ius), VII priede nurodytą žvejybos rajoną ir naudojamo žvejybos įrankio technines tinklinio audeklo akies dydžio charakteristikas; |
d) |
leidžiamas žvejybos laikotarpis. |
5. Jeigu 4 dalyje nurodytas leidimą turinčių laivų sąrašas, palyginti su pateiktuoju 2008 m., nepasikeitė, valstybės narės iki 2009 m. sausio 15 d. apie tai praneša Komisijai.
6. Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.
2 SKIRSNIS
statistinių lentelių teikimas
31 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Valstybės narės iki 2009 m. birželio 30 d. BŽVJK vykdomajam sekretoriui pateikia X priede nurodytos BŽVJK statistinės lentelės 1.1 ir 1.2 užduočių duomenis.
2. Valstybės narės iki 2009 m. birželio 30 d. BŽVJK vykdomajam sekretoriui pateikia kuo išsamesnius X priede nurodytos BŽVJK statistinės lentelės 1.3, 1.4 ir 1.5 užduočių duomenis.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytiems duomenims pateikti valstybės narės naudoja BŽVJK interneto svetainėje (44) pateiktą BŽVJK duomenų įvedimo sistemą.
4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kokie duomenys pateikti remiantis šiuo straipsniu.
VII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽŠVAO REGULIUOJAMAME RAJONE
32 straipsnis
Sužvejotų žuvų kiekio ataskaita
1. Laivo, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, kapitonas elektroninėmis priemonėmis siunčia savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų juodųjų paltusų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota.
2. 1 dalyje numatyta ataskaita pirmą kartą pateikiama ne vėliau nei pasibaigia dešimtoji diena po laivo įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną arba po žvejybos reiso pradžios. Ataskaita teikiama kas penkias dienas. Jeigu manoma, kad sužvejotų juodųjų paltusų kiekis, apie kurį pranešama pagal 1 dalį, viršija 75 % vėliavos valstybėms narėms skirtos kvotos, laivo kapitonas teikia ataskaitas kas tris dienas.
3. Kiekviena valstybė narė persiunčia Komisijai gautas sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia ŽŠVAO sekretoriatui.
33 straipsnis
Papildomos kontrolės priemonės
1. Laivai, kuriems leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, gali įplaukti į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų tik tuo atveju, jei laive yra mažiau nei 50 tonų bet kokių sužvejotų žuvų arba jei į rajoną leidžiama įplaukti pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.
2. Jeigu laive, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, yra 50 ar daugiau tonų ne ŽŠVAO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, jis ŽŠVAO sekretoriatui elektroniniu paštu arba faksu ne vėliau nei likus 72 valandoms iki įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną praneša apie laive esantį sužvejotų žuvų kiekį, vietą (platumą ir ilgumą), kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą, ir numatomą atvykimo į vietą laiką.
3. Jeigu patikrinimo laivas po 2 dalyje nurodyto pranešimo informuoja apie ketinimą atlikti patikrinimą, jis praneša patikrinimo vietos koordinates žvejybos laivui. Patikrinimo vieta neturi būti toliau nei 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą.
4. Jeigu laivas, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, iki įplaukdamas į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną iš ŽŠVAO sekretoriato arba patikrinimo laivo negauna pranešimo apie patikrinimo laivo ketinimą atlikti patikrinimą pagal 3 dalį, žvejybos laivas gali pradėti žvejoti. Žvejybos laivas taip pat gali pradėti žvejybos veiklą be išankstinio patikrinimo, jeigu patikrinimo laivas nepradėjo patikrinimo per tris valandas nuo žvejybos laivo atvykimo į patikrinimo vietą.
VIII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS IŠKRAUNANT ARBA PERKRAUNANT ŽUVIS, UŽŠALDYTAS TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS JAS SUŽVEJOJUS ŽŠRAK KONVENCIJOS RAJONE
34 straipsnis
Uosto valstybės vykdoma kontrolė
Nedarant poveikio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1093/94 nustatančio taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (45), taikymui, šiame skyriuje nustatytos procedūros taikomos valstybių narių uostuose iškraunant arba perkraunant žuvis, užšaldytas trečiosios valstybės žvejybos laivams jas sužvejojus ŽŠRAK konvencijos rajone.
35 straipsnis
Paskirtieji uostai
Iškrauti ir perkrauti žuvis Bendrijos vandenyse leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose.
Valstybės narės paskiria žuvims iškrauti naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiamos 34 straipsnyje nurodytos žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijos. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 2007 m. paskirtų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.
Komisija skelbia paskirtųjų uostų sąrašą ir jo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir savo interneto svetainėje.
36 straipsnis
Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą
1. Nukrypdami nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, visų žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 34 straipsnyje nurodytų žuvų ir ketinančių įplaukti į uostą ir jame iškrauti ar perkrauti žuvis, kapitonai arba jų atstovai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina naudotis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto atplaukimo laiko.
2. Prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pridedama IX priedo I dalyje pateikta forma, kurioje tinkamai užpildoma A dalis, kaip nurodyta toliau:
a) |
PSC 1 forma naudojama, jei žvejybos laivas iškrauna savo sužvejotas žuvis; |
b) |
PSC 2 forma naudojama, jei žvejybos laivas vykdo perkrovimo operacijas. Tokiais atvejais atskira forma naudojama kiekvienam laivui, iš kurio perkraunamos žuvys. |
3. Laivų kapitonai arba jų atstovai gali atšaukti išankstinį pranešimą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki pranešto numatomo atvykimo į uostą laiko pranešdami kompetentingoms uosto institucijoms apie uostą, kuriuo jie nori pasinaudoti. Prie pranešimo pridedama pirminio PSC 1 arba PSC 2 formų pranešimo kopija, kurios B dalyje įstrižai užrašyta „ATŠAUKTA“.
4. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia 2 ir 3 dalyse nurodytų formų kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei, jei laivas vykdo perkrovimo operacijas – laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybei (-ėms), taip pat ŽŠRAK sekretoriui.
37 straipsnis
Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis
1. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti arba perkrauti žuvis tik tuo atveju, jeigu iškrauti arba perkrauti ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose ne uoste, laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybė arba valstybės, atsiųsdamos pagal 36 straipsnio 4 dalį perduotos formos kopiją, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, patvirtino, kad:
a) |
žvejybos laivų, apie kuriuos pranešta, kad jie sužvejojo žuvų, deklaruotų rūšių žuvų kvota buvo pakankama; |
b) |
apie laive laikomą žuvų kiekį buvo tinkamai pranešta ir į jį atsižvelgta apskaičiuojant visus taikytinus leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio arba žvejybos pastangų apribojimus; |
c) |
žvejybos laivai, apie kuriuos pranešta, kad jie sužvejojo žuvų, turėjo leidimą žvejoti rajonuose, apie kuriuos pranešta; |
d) |
remiantis LSS duomenimis patvirtinta, kad laivas buvo rajone, kuriame, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys. |
Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia leidimą.
2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti visas sužvejotas žuvis arba jų dalį negavusios 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis sandėlyje ir savo žinioje. Žuvis galima paimti siekiant jas parduoti, perimti arba vežti tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei patvirtinimas negaunamas per 14 dienų nuo žuvų iškrovimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jas sunaikinti pagal nacionalines taisykles.
3. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie sprendimą leisti arba neleisti iškrauti arba perkrauti žuvis, perduodamos Komisijai ir, jei iškraunamos arba perkraunamos žuvys sužvejotos ŽŠRAK konvencijos rajone, ŽŠRAK sekretoriui IX priedo I dalyje numatytos formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją.
38 straipsnis
Patikrinimai
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos savo uostuose kiekvienais metais tikrina ne mažiau kaip 15 % trečiųjų valstybių žvejybos laivų iškrautų arba perkrautų žuvų kiekio, kaip nurodyta 34 straipsnyje.
2. Patikrinimų metu stebima visa iškrovimo arba perkrovimo eiga ir atliekamas kiekvienos rūšies žuvų kiekio, įrašyto išankstiniame iškrovimo pranešime, ir iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminis patikrinimas.
3. Inspektoriai deda visas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, kad žvejybos laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų ir kad būtų išvengta žuvų kokybės pablogėjimo.
39 straipsnis
Patikrinimų ataskaitos
1. Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais, užpildant IX priedo II dalyje nustatytą patikrinimo ataskaitą.
2. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms, taip pat Komisijai ir ŽŠRAK sekretoriui, jei iškrautos arba perkrautos žuvys sužvejotos ŽŠRAK konvencijos rajone.
3. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei.
IX SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS AJGIAK KONVENCIJOS RAJONE
1 SKIRSNIS
apribojimai ir su informacija apie laivus susiję reikalavimai
40 straipsnis
Draudimai ir leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai
1. X priede nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.
2. Naujai ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai XI priede nustatytuose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.
2 SKIRSNIS
žvalgomoji žvejyba
41 straipsnis
Žvalgomosios žvejybos vykdymo taisyklės
Nedarydamos poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 4 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijos laivai turėtų:
a) |
reikiamą ryšio įrangą (įskaitant MF/HF radijo įrenginį ir ne mažesniu kaip 406MHz dažniu veikiantį avarinį laivo padėtį nurodantį radijo švyturį (EPIRB), taip pat laive turi būti apmokyti operatoriai, aprūpinti, jei įmanoma, pasaulinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos (GMDSS) įranga; |
b) |
pakankamai gelbėjimosi kostiumų visiems laive esantiems žmonėms; |
c) |
pakankamai priemonių, reikalingų skubiai medicinos pagalbai, kurios gali prireikti reiso metu, suteikti; |
d) |
maisto, gėlo vandens, kuro atsargų ir būtinos įrangos atsarginių dalių, kurių gali prireikti nenumatytais uždelsimo ir sulaikymo atvejais; |
e) |
patvirtintą laivo avarinį planą laivo užteršimo nafta atveju (SOPEP), kuriame numatytos jūrų užteršimo mažinimo priemonės (įskaitant draudimą) naftos ar nuotekų išsiliejimo atveju. |
42 straipsnis
Dalyvavimas žvalgomojoje žvejyboje
1. Su Ispanijos vėliava plaukiojantys ir valstybėje narėje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos AJGIAK buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių nuostatas, MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3b kvadratuose gali dalyvauti žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.
2. 58.4.3b kvadrate bet kokiu metu gali žvejoti ne daugiau kaip vienas laivas.
3. Visas leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ir visa leidžiama priegauda MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose ir viso leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir visos leidžiamos priegaudos paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) tuose parajoniuose ir kvadratuose nustatomas XII priede. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam leidžiamam sužvejoti žuvų kiekiui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.
4. Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau MŽŪO 88.1, 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.
43 straipsnis
Pranešimų teikimo tvarka
Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatyta pranešimų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas teikimo tvarka:
a) |
Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tvarka, išskyrus tai, kad valstybės narės Komisijai sužvejotų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų ataskaitas pateikia ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kad būtų galima skubiai perduoti informaciją AJGIAK. MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajonių ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratų ataskaitos teikiamos pagal mažus tiriamuosius plotus; |
b) |
Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta tikslių duomenų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas pranešimo kiekvieną mėnesį tvarka; |
c) |
pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų patagoninių nototeninių dančių (Dissostichus eleginoides) ir atlantinių nototeninių dančių (Dissostichus mawsoni) skaičių ir svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas. |
44 straipsnis
Žvejybos operacijos sąvokos apibrėžtis
1. Žvejybos operacija – šiame skirsnyje tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.
2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinių tyrimų reikmėms:
a) |
kiekviena mokslinių tyrimų reikmėms vykdoma žvejybos operacijos vieta turi būti nutolusi nuo bet kokios kitos mokslinių tyrimų reikmėms vykdomos operacijos vietos ne mažesniu nei 5 jūrmylių atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinių tyrimų reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio); |
b) |
kiekvienai žvejybos operacijai naudojama ne mažiau kaip 3 500, bet ne daugiau kaip 5 000 kabliukų; toje pačioje žvejybos operacijos vietoje gali būti pastatytos kelios ūdos; |
c) |
kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens). |
45 straipsnis
Mokslinių tyrimų planai
Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriuose yra suskirstyti 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratai, įgyvendina mokslinių tyrimų planus. Mokslinių tyrimų planas įgyvendinamas taip:
a) |
pirmą kartą įplaukus į MTP, pirmos 10 žvejybos operacijų – pirmoji grupė – turi būti žvejybos operacijos mokslinių tyrimų reikmėms ir atitikti 44 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; žvejybos operacijos mokslinių tyrimų reikmėms vykdomos AJGIAK sekretoriato nurodytose vietose arba netoli jų, naudojant sluoksninį atsitiktinį metodą nurodytuose rajonuose tame MTP; |
b) |
kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sužvejotų žuvų (taikoma ta sąlyga, kuri įvykdoma pirmiau) laikomos antrąja grupe. Antrosios grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos žvalgomosios žvejybos. Tačiau, jei antrosios grupės operacijos atitinka 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinių tyrimų reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis; |
c) |
užbaigus pirmosios ir antrosios grupių žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tęsti žvejybą MTP, laivas vykdo trečiosios grupės operacijas, kurias užbaigus kartu su pirmosios ir antrosios grupės operacijomis iš viso įvykdyta 20 mokslinių tyrimų reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečioji žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į MTP, per kurį buvo įvykdytos pirmosios ir antrosios grupės žvejybos operacijos; |
d) |
užbaigęs 10 trečiosios grupės mokslinių tyrimų reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP. |
46 straipsnis
Duomenų rinkimo planai
1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniai ir 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3(b) kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Duomenų rinkimo plane pateikiami šie duomenys:
a) |
kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos kiekvieno galo vieta ir gylis ties kiekvienu ūdos galu; |
b) |
statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo laikas; |
c) |
paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys; |
d) |
užmestų kabliukų skaičius; |
e) |
masalo tipas; |
f) |
užkibusių žuvų kiekis ( %); |
g) |
kabliuko tipas. |
2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją; visų pirma visos žuvys, kurių per mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją buvo sužvejota ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir ne mažiau kaip 30 žuvų paimta biologiniams tyrimams. Jei sužvejojama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.
47 straipsnis
Ženklinimo įsagais programa
1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7b straipsnio taikymui, kiekvienas ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas žvejodamas nuolat įsagais ženklina ir paleidžia tiek nototeninių dančių (Dissostichus spp.), kiek pagal AJGIAK ženklinimo įsagais protokolą tokiai žvejybai skirta apsaugos priemone nustatyta jų paženklinti ir paleisti.
2. Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2008–2009 m. žvejybos sezono pabaigos ūdomis žvejojantys laivai žvejodami nuolat ženklina įsagais ir paleidžia tiek rajų, kiek nustatyta tokiai žvejybai skirtoje apsaugos priemonėje pagal AJGIAK ženklinimo įsagais protokolą. Visos rajos turi būti paženklintos dviem įsagais ir paleistos gyvos.
3. Visi įsagai, skirti nototeniniams dančiams ir rajoms paženklinti žvalgomosios žvejybos metu, gaunami iš AJGIAK sekretoriato.
48 straipsnis
Mokslininkai stebėtojai
1. Kiekviename žvejybos laive, dalyvaujančiame 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent du mokslininkai stebėtojai, iš kurių vienas paskiriamas pagal AJGIAK tarptautinę mokslinio stebėjimo programą.
2. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant taisykles, kuriomis reglamentuojamas įrodymų priimtinumas nacionaliniuose teismuose, laiko pagal šią programą skiriančios AJGIAK susitariančiosios šalies inspektorių ataskaitas lygiavertėmis savo inspektorių ataskaitoms ir veikia remdamosi jomis taip pat, kaip ir savo inspektorių ataskaitomis; be to, valstybė narė ir atitinkama skiriančioji AJGIAK susitariančioji šalis bendradarbiauja, kad palengvintų teisminius arba kitus procesinius veiksmus, atsirandančius dėl tokios ataskaitos.
49 straipsnis
Pranešimai apie ketinimą dalyvauti krilių žvejyboje 2009–2010 m. žvejybos sezono metu
1. 2009–2010 m. žvejybos sezono metu AJGIAK konvencijos rajone gali žvejoti krilius tik tos valstybės narės, kurios yra AJGIAK komisijos narės. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnio, tokios valstybės narės, jeigu ketina žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, apie savo ketinimą praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai šio reglamento XII priede nustatyta forma ne vėliau kaip 2009 m. birželio 1 d., prieš pat sezoną, kurio metu ketina žvejoti, kad būtų užtikrinta tinkama AJGIAK komisijos peržiūra iki laivams pradedant žvejybą; taip pat pateikia informaciją apie tinklų modelį, laikydamosi XIII priede nustatytos formos.
2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė turi išduoti leidimą žvejoti krilius.
3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, praneša tik apie laivus, plaukiojančius su jos vėliava pranešimo metu.
4. Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės turi teisę išduoti leidimą dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį nėra pranešta AJGIAK pagal 1–3 dalis, jei laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja AJGIAK sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:
i) |
visus 2 dalyje nurodytus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą; |
ii) |
išsamiai išdėstytas priežastis, kuriomis grindžiamas pakeitimas, ir visus svarbius įrodymus ar informaciją. |
5. Nukrypdamos nuo 3 ir 4 dalių, valstybės narės neišduoda leidimo žvejoti krilius laivui, kuris įtrauktas į vieną iš dviejų AJGIAK NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų.
50 straipsnis
Prevenciniai tam tikruose parajoniuose leidžiamo sužvejoti krilių kiekio apribojimai
1. Žvejybos sezono metu bendras suvestinis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose leidžiamas sužvejoti krilių kiekis neviršija 3,47 mln. tonų. Žvejybos sezono metu bendras statistiniame kvadrate 58.4.2 leidžiamas sužvejoti krilių kiekis neviršija 2,645 mln. tonų.
2. Kol nėra nustatytas šio bendro leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio paskirstymas mažesniems valdymo padaliniams, remiantis Mokslo komiteto rekomendacijomis, žvejybos sezono metu bendras suvestinis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ir toliau neviršija 620 000 tonų. Žvejybos sezono metu bendras 58.4.2 kvadrate leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis neviršija 260 000 tonų į vakarus nuo 55o rytų ilgumos ir 192 000 tonų į rytus nuo 55o rytų ilgumos.
3. Žvejybos sezonas prasideda gruodžio 1 d. ir baigiasi kitų metų lapkričio 30 d.
4. Kiekviename laive, dalyvaujančiame krilių žvejyboje 58.4.2 kvadrate, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent vienas mokslininkas stebėtojas, paskirtas pagal AJGIAK tarptautinę mokslinio stebėjimo programą, arba nacionalinis mokslininkas stebėtojas, atitinkantis tos programos reikalavimus, ir, jei įmanoma, vienas papildomas mokslininkas stebėtojas.
51 straipsnis
Duomenų apie krilių žvejybą teikimo sistema
1. Apie sužvejotų krilių kiekį pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11, 13 ir 14 straipsnius.
2. Krilių žvejybos operacija atliekama laikantis 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) 600/2004 nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje, (46) 9 straipsnio.
3. Laivai turi naudotis traluose įtaisytais jūros žinduolių pašalinimo įtaisais.
4. Jei žvejybos sezono metu 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose bendras sužvejotų krilių kiekis, apie kurį pranešta, viršija arba yra lygus 80 % 620 000 tonų kritinio kiekio, į vakarus nuo 55o rytų ilgumos – 260 000 tonų kritinio kiekio ir 58.4.2 parajonyje į rytus nuo 55o rytų ilgumos – 192 000 tonų kritinio kiekio, apie sužvejotų žuvų kiekį pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsnį.
5. Po žvejybos sezono, kurio metu bendras sužvejotų žuvų kiekis viršijo arba buvo lygus 80 % 2 dalyje nustatyto kritinio kiekio, einančio žvejybos sezono metu apie sužvejotų žuvų kiekį pranešama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsniu, jei bendras sužvejotų žuvų kiekis viršija arba yra lygus 50 % to kritinio kiekio.
6. Valstybės narės AJGIAK vykdomąjį sekretorių, kopiją pateikdamos Komisijai, apie sugautų ir prarastų krilių žalią svorį.
4. Kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje valstybės narės iš kiekvieno savo laivo surenka duomenis apie kiekvieną žvejybos operaciją, reikalingus AJGIAK tikslių duomenų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas formai užpildyti. Šiuos duomenis, pateiktus AJGIAK žvejybos tralais C1 formoje, jos perduoda AJGIAK vykdomajam sekretoriui ir Komisijai ne vėliau kaip kitų metų balandžio 1 d.
52 straipsnis
Laikinas draudimas užsiimti gilumine žvejyba žiauniniais tinklais
1. Šiame straipsnyje vartojamo termino apibrėžtis:
Žiauniniai tinklai – vandens paviršiuje, įvairiame gylyje arba dugne naudojami vertikalūs viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienelių vėriniai, į kurių žiaunas, vertikaliąsias sieneles žuvys įsipainioja ar sulaikomos tinklo akimis. Žiauniniuose tinkluose ant viršutinio lyno (viršutinės tralo pavaros) yra plūdės, o ant dugninio lyno (apatinės tralo pavaros) paprastai yra gramzdikliai. Žiauninius tinklus sudaro viengubas arba rečiau dvigubas ar trigubas tinklinis audinys (vadinamas sieniniu tinklu), kuris kartu tvirtinamas ant tų pačių pagrindinių tralo pavarų. Viename žvejybos įrankyje galima kartu naudoti kelių rūšių tinklus (pavyzdžiui, sieninis tinklas naudojamas kartu su žiauniniu tinklu). Šiuos tinklus galima naudoti po vieną arba įprasčiau dideliais kiekiais, išdėstytus viena linija (tinklų grupės). Žvejybos įrankis gali būti statomas, inkaru pritvirtinamas prie dugno (vadinamas dugniniu statomu tinklu) arba paliekamas dreifuoti laisvai arba sujungtas su laivu (vadinamas dreifuojančiu tinklu).
2. Draudžiama naudoti žiauninius tinklus AJGIAK konvencijos rajone kitais nei mokslinių tyrimų tikslais iki tol, kol Mokslo komitetas ištirs ir praneš apie galimą šio įrankio poveikį, o Komisija, remdamasi Mokslo komiteto rekomendacija, sutiks, kad toks metodas gali būti naudojamas AJGIAK konvencijos rajone.
3. Apie pasiūlymą naudotis žiauniniais tinklais moksliniams tyrimams gilesniuose nei 100 metrų vandenyse iš anksto pranešama Mokslo komitetui, o Komisija jį patvirtina prieš tai, kai tokie moksliniai tyrimai gali būti pradėti.
4. Bet kuris laivas, kuriame yra žiauninių tinklų ir kuris ketina perplaukti AJGIAK konvencijos rajoną, privalo iš anksto pranešti AJGIAK sekretoriatui apie savo ketinimą, įskaitant numatomas perplaukimo per AJGIAK konvencijos rajoną datas. Bet kuris AJGIAK konvencijos rajone žiauninių tinklų turintis laivas, kuris nepateikė tokio išankstinio pranešimo, laikomas pažeidžiančiu šias nuostatas.
53 straipsnis
Jūrų paukščių atsitiktinių žūčių skaičiaus mažinimas
1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnio taikymui, tik ispaniškąjį žvejybos ilgosiomis ūdomis būdą naudojantys laivai prieš ūdų įtempimą turi atkabinti gramzdiklius.
2. Gali būti naudojami tokie gramzdikliai:
a) |
įprasti ne mažesnės kaip 8,5 kg masės gramzdikliai, pagaminti iš akmens ar betono, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 40 m tarpais; |
b) |
įprasti ne mažesnės kaip 6 kg masės gramzdikliai, pagaminti iš akmens ar betono, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 20 m tarpais, arba |
c) |
ne mažesnės kaip 5 kg masės vientiso plieno gramzdikliai, pagaminti ne iš grandininių jungčių, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 40 m tarpais. |
3. Laivai, naudojantys tik ritinių ūdų metodą, turi naudoti gramzdiklius tik distaliniame ūdos kontaktinių pakabų gale. Gramzdikliai turi būti įprasti, ne lengvesni kaip 6 kg, arba vientiso plieno gramzdikliai, ne lengvesni kaip 5 kg.
4. Laivai, naudojantys 1 dalyje nurodytą ispaniškąjį metodą ir 3 dalyje nurodytą ritinių ūdų metodą, turi naudoti:
i) |
naudojant ispaniškąjį metodą: gramzdiklius pagal 1 dalies nuostatas; |
ii) |
naudojant ritinės ūdos metodą: 8,5 kg įprastus gramzdiklius arba 5 kg plieno gramzdiklius, kurie tvirtinami prie visų ūdos prikabinimo galo kontaktinių pakabų ne ilgesniais kaip 80 m tarpais. |
54 straipsnis
Visos žvejybos veiklos nutraukimas
1. AJGIAK sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos nutraukimą, valstybės narės užtikrina, kad visi su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame rajone ar kitame valdymo padalinyje, dėl kurio yra pranešta apie žvejybos veiklos nutraukimą, ištrauktų visus žvejybos įrankius iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos.
2. Gavus tokį pranešimą, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.
3. Jei žvejybos veikla nutraukiama, visi laivai išplaukia iš žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens.
4. Jei laivas negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos dėl šių priežasčių:
i) |
laivo ir įgulos saugumo, |
ii) |
kliūčių, kurios gali atsirasti dėl nepalankių oro sąlygų, |
iii) |
ledo dangos, arba |
iv) |
būtinybės apsaugoti Antarkties jūrų aplinką, |
laivas apie šią padėtį praneša atitinkamai valstybei narei. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek turi dėti visas reikalingas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrankius iš vandens.
5. Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės tiria laivo veiksmus ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip kitame AJGIAK posėdyje praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas, įskaitant visus svarbius dalykus. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrankiams iš vandens ištraukti:
i) |
iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos ir |
ii) |
kuo skubiau po to, kai buvo gautas 4 dalyje nurodytas pranešimas. |
6. Jeigu laivas iš rajono, kuriame uždrausta žvejybos veikla, neišplaukia, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens, vėliavos valstybė narė arba laivas apie tai praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai.
X SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽPAO RAJONE
1 SKIRSNIS
laivų leidimai
55 straipsnis
Laivų leidimai
1. Valstybės narės iki 2009 m. birželio 1 d. pateikia Komisijai, jei įmanoma, elektroniniu būdu savo laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą ŽPAO konvencijos rajone išduodant žvejybos veiklos leidimą, sąrašą.
2. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų laivų savininkai yra Bendrijos piliečiai arba juridiniai asmenys.
3. Žvejybos laivams gali būti leidžiama vykdyti veiklą ŽPAO konvencijos rajone tik tuo atveju, jei jie gali įvykdyti tiems laivams pagal ŽPAO konvenciją ir jos išsaugojimo ir valdymo priemones nustatytus reikalavimus ir pareigas.
4. Žvejybos veiklos leidimas vykdyti žvejybos veiklą neišduodamas laivams, anksčiau vykdžiusiems NNN žvejybos veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai pateikė pakankamų įrodymų, rodančių, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali tų laivų kontroliuoti, arba, atsižvelgus į visus susijusius faktus, kad tie laivai nevykdo NNN žvejybos ir nėra su ja susiję.
5. 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:
a) |
laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei jie žinomi) ir registracijos uostas; |
b) |
ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra); |
c) |
tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra); |
d) |
savininko arba savininkų vardas (-ai), pavardė (-ės) (pavadinimas (-ai)) ir adresas (-ai); |
e) |
laivo tipas; |
f) |
ilgis; |
g) |
operatoriaus (valdytojo) (arba operatorių (valdytojų)) (jei jų yra) vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas; |
h) |
registrinė laivo talpa ir |
i) |
pagrindinio variklio arba variklių galia. |
6. Valstybės narės, sudariusios pirminį laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą, nedelsdamos Komisijai praneša apie visus jo papildymus, išbraukimus iš jo ir (arba) pakeitimus, kai padaromi tokie pakeitimai.
56 straipsnis
Leidimus turinčių laivų įpareigojimai
1. Laivai laikosi visų atitinkamų ŽPAO išsaugojimo ir valdymo priemonių.
2. Leidimus turinčiuose laivuose yra galiojantis laivo registracijos pažymėjimas ir galiojantis leidimas žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis.
57 straipsnis
Leidimų neturintys laivai
1. Valstybės narės imasi priemonių uždrausti laivams, neįtrauktiems į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą, žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie visą faktinę informaciją, kuria remiantis galima pagrįstai įtarti, kad į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą neįtraukti laivai ŽPAO konvencijos rajone žvejoja ir (arba) perkrauna rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.
3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą įtrauktų laivų savininkai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią ŽPAO konvencijos rajone vykdo laivai, neįtraukti į leidimus turinčių laivų registrą, arba nebūtų su ja susiję.
2 SKIRSNIS
perkrovimas
58 straipsnis
Draudimas perkrauti žuvis jūroje
Kiekviena valstybė narė draudžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams ŽPAO konvencijos rajone perkrauti jūroje rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.
59 straipsnis
Perkrovimas uoste
1. Bendrijos laivai, ŽPAO konvencijos rajone žvejojantys rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, gali jas perkrauti ŽPAO susitariančiosios šalies uoste, jei jie turi išankstinį susitariančiosios šalies, kurios uoste bus perkraunamos žuvys, leidimą. Bendrijos laivams leidžiama perkrauti žuvis tik tuo atveju, jei jie iš vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės gavo tokį išankstinį leidimą perkrauti žuvis.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimą turintys jos žvejybos laivai gautų išankstinį leidimą perkrauti žuvis uoste. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad būtų perkrautas toks kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis, koks buvo praneštas, ir reikalauja pranešti apie perkrautą kiekį.
3. Bendrijos žvejybos laivo, kuris perkrauna į kitą laivą (toliau – laivas, į kurį perkraunama) bet kokį ŽPAO konvencijos rajone sužvejotų rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų kiekį, kapitonas perkrovimo metu informuoja laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybę apie atitinkamas rūšis ir žuvų kiekį, sužvejotų žuvų kiekio perkrovimo datą bei buvimo vietą ir pateikia savo vėliavos valstybei narei ŽPAO perkrovimo deklaraciją pagal XIV priedo I dalyje nustatytą formą.
4. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikia ŽPAO susitariančiajai šaliai, kurios uoste bus perkraunamos žuvys, tokią informaciją:
— |
perkrauti žuvis turinčių žvejybos laivų pavadinimus, |
— |
laivų, į kuriuos perkraunama, pavadinimus, |
— |
perkrautinų žuvų svorį tonomis pagal rūšis, |
— |
perkrovimo dieną ir uostą. |
5. Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir jo pabaigoje, kai žuvys perkraunamos ŽPAO susitariančiosios šalies uoste, praneša uosto valstybės kompetentingoms institucijoms apie sužvejotų rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų kiekį jo laive ir per 24 valandas šioms kompetentingoms institucijoms perduoda ŽPAO perkrovimo deklaraciją.
6. Bendrijos laivo, į kurį perkraunamos, kapitonas likus 48 valandoms iki žuvų iškrovimo pateikia uosto valstybės, kurioje iškraunamos žuvys, kompetentingoms institucijoms ŽPAO perkrovimo deklaraciją.
7. Kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų gautos informacijos tikslumą, ir bendradarbiauja su vėliavos valstybe, siekdama užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekį, apie kurį pranešta.
8. Kiekviena valstybė, kurios laivams leidžiama ŽPAO konvencijos rajone žvejoti rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, iki 2009 m. birželio 1 d. praneša Komisijai informaciją apie su jos vėliava plaukiojančių laivų perkrautą žuvų kiekį.
3 SKIRSNIS
pažeidžiamoms giluminėms buveinėms ir ekosistemoms valdyti skirtos išsaugojimo priemonės
60 straipsnis
Rajonai, kuriuose uždrausta žvejyba
Visa rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų žvejyba Bendrijos laivais draudžiama toliau nurodytuose rajonuose:
a) |
A1 pakvadratis
|
b) |
B1 pakvadratis Molloy povandeninis kalnas
|
c) |
C kvadratas
|
d) |
C1 pakvadratis
|
e) |
D kvadratas
|
61 straipsnis
Žvejybos atnaujinimas rajone, kuriame uždrausta žvejyba
1. 60 straipsnyje nurodytame uždarame žvejybos rajone žvejybą galima vėl pradėti tik tada, kai vėliavos valstybė rajone nustato ir žemėlapiuose pažymi pažeidžiamas jūrų ekosistemas, įskaitant povandeninius kalnus, hidrotermines versmes ir šaltųjų vandenų koralus, ir kai atlieka žvejybos atnaujinimo poveikio tokioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms vertinimą.
2. Pagal 1 dalį vykdomo nustatymo, žymėjimo žemėlapiuose ir poveikio vertinimo rezultatus vėliavos valstybė pateikia Komisijai, o Komisija juos pateikia metiniame ŽPAO Mokslo komiteto posėdyje.
3. Valstybės narės Komisijai gali teikti mokslinių tyrimų tikslais vykdomos žvejybos planus, kurių tikslas - įvertinti žvejybos poveikį žuvininkystės išteklių tvarumui ir pažeidžiamoms jūrų buveinėms.
4 SKIRSNIS
atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos mažinimo priemonės
62 straipsnis
Informacija apie sąveiką su jūrų paukščiais
Valstybės narės renka ir iki 2009 m. birželio 1 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinai sugautus jų žvejybos laivų, žvejojančių rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.
63 straipsnis
Pavojaus mažinimo priemonės
1. Visi Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus):
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka sutartą paukščių baidymo lyno stiebų struktūrą ir naudojimo gaires, nustatytas XIV priedo II dalyje; |
b) |
paukščių baidymo lyno stiebai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ilgąsias ūdas į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai skatinami naudoti antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai turi atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
2. Ilgosios ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio (47). Žvejojant ūdomis naktį naudojami tik saugai būtini laivo žibintai.
3. Draudžiama išmesti žuvų atliekas metant arba statant žvejybos įrankius. Vengiama išmesti žuvų atliekas ištraukiant žvejybos įrankį. Jei įmanoma, išmetama priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis. Tokiuose laivuose arba tokios žvejybos atveju, kai nereikalaujama žuvų atliekų laikyti laive, įgyvendinama sistema žuvų kabliukams ištraukti iš žuvų atliekų ir žuvų galvų prieš jas išmetant. Prieš metant tinklai išvalomi nuo visko, kas galėtų masinti jūrų paukščius.
4. Bendrijos laivai nustato įrankių metimo ir traukimo tvarką, kuria sutrumpinamas tinklo neįtemptomis akimis plūduriavimo paviršiuje laikas. Jei įmanoma, tinklo priežiūra turi būti atliekama tinklui nesant vandenyje.
5. Bendrijos laivai skatinami rasti tokius įrankių modelius, kuriuos naudojant būtų sumažinta galimybė paukščiams patekti į tą tinklo dalį, kurioje jie lengviausiai įsipainiotų. Tai gali reikšti tinklo pasunkinimą arba plūdrumo sumažinimą, kad jis greičiau nugrimztų, arba spalvoto kaspino ar kitų priemonių pritaisymą virš tam tikrų tinklo vietų, kuriose tinklinio audeklo akių dydžiai paukščiams kelia ypatingą pavojų.
6. ŽPAO konvencijos rajone neleidžiama žvejoti Bendrijos laivams, kurie sukonstruoti taip, kad juose nėra apdorojimo įrangos arba atitinkamos talpos žuvų atliekoms laive laikyti, arba galimybės išmesti žuvų atliekas priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis.
7. Dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu pagauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami gyvi ir, kai įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus tokio paukščio gyvybei.
5 SKIRSNIS
techninės priemonės
64 straipsnis
Gelminių ryklių apsaugos priemonės
Specializuotoji gelminių ryklių žvejyba ŽPAO konvencijos rajone draudžiama.
6 SKIRSNIS
kontrolė
65 straipsnis
Specialiosios nuostatos, taikomos patagoniniams nototeniniams dančiams (Dissostichus eleginoides)
1. Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti patagoninius nototeninius dančius ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų patagoninių nototeninių dančių kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti patagoninius nototeninius dančius ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.
66 straipsnis
Specialiosios nuostatos, taikomos gelminiams krabams (Chaceon spp.)
1. Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti gelminius krabus Chaceon spp. ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekis, taip pat ir tai, kad krabų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti gelminius krabus Chaceon spp. ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekį ir žvejybos pastangas.
67 straipsnis
Specialiosios nuostatos, taikomos paprastiesiems beriksams (Beryx spp.)
1. Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti paprastuosius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų paprastųjų beriksų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.
68 straipsnis
Specialiosios nuostatos, taikomos islandiniams pjūklapilviams beriksams (Hoplostethus atlanticus)
1. Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų islandinių pjūklapilvių beriksų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.
69 straipsnis
Pranešimas apie laivo judėjimą ir sužvejotų žuvų kiekį
1. Žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, kuriems leidžiama žvejoti ŽPAO konvencijos rajone ir kurie vykdo žvejybą, siunčia įplaukimo, sugautų žuvų kiekio ir išplaukimo ataskaitas vėliavos valstybės narės institucijoms, naudodamiesi LSS arba kitomis tinkamomis priemonėmis, ir, jei vėliavos valstybė narė to prašo, ŽPAO vykdomajam sekretoriui.
2. Įplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki kiekvieno įplaukimo į ŽPAO konvencijos rajoną, ir joje nurodoma įplaukimo data, laikas, laivo geografinė padėtis ir laive laikomų žuvų kiekis pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg).
3. Sužvejotų žuvų kiekio ataskaita pateikiama pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje.
4. Išplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki kiekvieno išplaukimo iš ŽPAO konvencijos rajono. Joje nurodoma išplaukimo data, laikas, laivo geografinė padėtis, žvejybos dienų skaičius ir ŽPAO konvencijos rajone sužvejotų žuvų kiekis pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) nuo žvejybos ŽPAO konvencijos rajone pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos.
70 straipsnis
Mokslinis stebėjimas ir išteklių įvertinimą pagrindžiančios informacijos rinkimas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose jos žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą ŽPAO konvencijos rajone ir žvejojančiuose rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, būtų kvalifikuoti mokslininkai stebėtojai.
2. Kiekviena valstybė narė reikalauja pateikti stebėtojų surinktą informaciją apie kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą per 30 dienų nuo išplaukimo iš ŽPAO konvencijos rajono. Duomenys pateikiami ŽPAO Mokslo komiteto nurodyta forma. Valstybė narė kuo skubiau, atsižvelgdama į poreikį išlaikyti neapibendrintų duomenų konfidencialumą, pateikia informacijos kopiją Komisijai. Valstybė narė taip pat gali pateikti informacijos kopiją ŽPAO vykdomajam sekretoriui.
3. Paskirtieji stebėtojai kuo plačiau renka ir patikrina šiame straipsnyje nurodytą informaciją iki 2009 m. birželio 30 d.
71 straipsnis
Pastebėti konvencijos susitariančiomis šalimis nesančių šalių laivai
1. Su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybei narei informaciją apie visą galimą laivų, plaukiojančių su konvencijos susitariančiąja šalimi nesančios šalies vėliava, ŽPAO konvencijos rajone vykdomą žvejybos veiklą. Reikia nurodyti, inter alia, šią informaciją:
a) |
laivo pavadinimą; |
b) |
laivo registracijos numerį; |
c) |
laivo vėliavos valstybę; |
d) |
visą kitą svarbią informaciją, susijusią su pastebėtu laivu. |
2. Kiekviena valstybė narė kuo skubiau pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija persiunčia šią informaciją ŽPAO vykdomajam sekretoriui.
7 SKIRSNIS
pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga
72 straipsnis
Terminų naudojimas
Šiame skirsnyje naudojamos šios sąvokų apibrėžtys:
1) |
„dugninės žvejybos veikla“ – žvejybos veikla, kurios metu tikėtina, kad žvejybos įrankis lies jūros dugną vykdant įprastas žvejybos operacijas; |
2) |
„egzistuojantys dugninės žvejybos rajonai“ – rajonai, kuriuose, kaip rodo laivų stebėjimo sistemos duomenys ir kiti turimi georeferenciniai duomenys, 1987–2007 m. referenciniu laikotarpiu buvo vykdoma dugninės žvejybos veikla; |
3) |
„nauji dugninės žvejybos rajonai“ – rajonai ŽPAO reguliuojamame rajone, išskyrus egzistuojančius dugninės žvejybos rajonus; |
4) |
„žvalgomoji žvejyba“ – žvejyba, vykdoma naujuose dugninės žvejybos rajonuose; |
5) |
„jūrų ekosistema“ – dinamiška augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos, kuri sąveikauja kaip funkcinis vienetas, visuma; |
6) |
„pažeidžiama jūrų ekosistema“ – jūrų ekosistema, kurios integralumui (t. y. ekosistemos struktūrai ir funkcijai), kaip nustatyta remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir atsargumo principu, kyla didelio neigiamo poveikio pavojus, atsirandantis dėl fizinio kontakto su dugniniais žvejybos įrankiais, naudojamais įprastinių žvejybos operacijų metu; tokia ekosistema, inter alia, gali būti rifai, povandeniniai kalnai, hidroterminės versmės, šaltųjų vandenų koralai arba šaltųjų vandenų pinčių klodai. Pažeidžiamiausios ekosistemos yra tokios, kurias lengva sutrikdyti, ir kurios labai lėtai atsikuria arba nebeatsikuria visai; |
7) |
„didelis neigiamas poveikis“ – poveikis (įvertintas individualiai, kaip kombinacija ar kumuliatyviai), kuris tiek pakenkia ekosistemos integralumui, kad pažeidžiamas poveikį patyrusių populiacijų gebėjimas atsikurti ir ilgainiui mažėja natūralus buveinių produktyvumas, arba kuris sukelia nelaikiną žymų rūšies gausumo, buveinių ar bendrijų tipų praradimą; |
8) |
„dugniniai žvejybos įrankiai“ – įprastinių žvejybos operacijų metu naudojami įrankiai, turintys kontaktą su jūros dugnu, įskaitant dugninius tralus, dragas, dugninius žiauninius tinklaičius, dugnines ūdas ir gaudykles; |
9) |
„susidūrimas su pažeidžiama jūrų ekosistema“ – laivo susidūrimas su organizmais – pažeidžiamos jūrų ekosistemos rodikliais, kurių atsiranda daugiau nei didžiausias leidžiamas vienu statymo metu sugauti kiekis, kuris yra 100 kg gyvų koralų ir (arba) 1 000 kg gyvų pinčių; |
10) |
„organizmai – pažeidžiamos jūrų ekosistemos rodikliai“ – koralai ir pintys; |
11) |
„koralų rūšys – rodikliai“ – anthipataria, , jūros vėduoklės, ceriathidae, lophelia, cnidaria. |
73 straipsnis
Egzistuojančių dugninės žvejybos rajonų nustatymas
Iki 2009 m. balandžio 1 d. valstybės narės, kurių laivai vykdė dugninės žvejybos veiklą ŽPAO konvencijos rajone 1987–2007 m., pateikia Komisijai išsamius egzistuojančių dugninės žvejybos rajonų žemėlapius. Komisija nedelsdama pateikia šiuos žemėlapius ŽPAO vykdomajam sekretoriui. Žemėlapiai turi būti sudaryti remiantis LLS duomenimis ir (arba) kitais turimais georeferenciniais duomenimis ir turėti tiksliausią erdvės ir laiko rezoliuciją.
74 straipsnis
Dugninės žvejybos veikla naujuose dugninės žvejybos rajonuose
1. Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. visa žvalgomosios žvejybos veikla ar žvejybos veikla su dugniniais įrankiais, kurie anksčiau nebuvo naudojami atitinkamame egzistuojančiame dugninės žvejybos rajone, vykdoma pagal reikalavimus, nustatytus žvalgomosios dugninės žvejybos protokole.
2. Kiekviena valstybė narė turi parengti 1 dalyje nurodytą žvalgomosios dugninės žvejybos protokolą, į kurį būtų įtraukta:
a) |
žvejybos planas nurodant tikslines rūšis, datas ir rajonus. Turi būti atsižvelgta į rajonų ir pastangų apribojimus, kad žvejyba būtų palaipsniui vykdoma ribojamame rajone; |
b) |
jeigu įmanoma, pradinis žinomo ir numatomo dugninės žvejybos veiklos poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms įvertinimas; |
c) |
poveikio sušvelninimo planas, įskaitant priemones, skirtas didesnio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, su kuriomis gali būti susidurta žvejojant, prevencijai; |
d) |
sugavimų stebėsenos planas, įtraukiant visų sugautų rūšių registravimą ir pranešimus apie jas. Sugavimų registravimas ir pranešimai apie juos turi būti pakankamai išsamūs, kad prireikus būtų galima atlikti veiklos įvertinimą; |
e) |
duomenų rinkimo planas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pažeidžiamai jūrų ekosistemai ir rūšims nustatyti rajone, kuriame žvejojama. |
3. Dėl 1 dalyje nurodytos datos: žvalgomoji žvejyba ar žvejybos veikla su dugniniais įrankiais, kurie anksčiau nebuvo naudojami atitinkamame rajone, pradedama tik po to, kai valstybė narė visą 2 dalyje nurodytą informaciją per Komisiją pateikia ŽPAO vykdomajam sekretoriui.
4. Valstybės narės per Komisiją ŽPAO vykdomajam sekretoriui pateikia ataskaitas apie dugninės žvejybos veiklos rezultatus.
75 straipsnis
Dugninės žvejybos veiklos įvertinimas naujuose ir egzistuojančiuose rajonuose
1. Valstybės narės, kurių laivai vykdo ar rengiasi vykdyti dugninės žvejybos veiklą ŽPAO reguliuojamame rajone, atlieka žinomo ir numatomo tos veiklos poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms įvertinimą. Tokio įvertinimo tikslas – atsižvelgiant į anksčiau ŽPAO reguliuojamame rajone vykdytą dugninės žvejybos veiklą nustatyti, ar tokia veikla galėtų daryti didesnį neigiamą poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.
2. Siekdamos atlikti 1 dalyje nurodytą įvertinimą, valstybės narės remiasi kokybiškiausia turima moksline ir technine informacija, susijusia su pažeidžiamų jūrų ekosistemų nustatymu tuose rajonuose, kuriuose ketina žvejoti jų laivai. Tokia informacija turi apimti mokslinius duomenis, kurių pagrindu gali būti įvertinta tikimybė, kad su tokiomis sistemomis bus susidurta, jeigu tokių duomenų yra.
3. Valstybės narės pateikia 1 ir 2 dalyje nurodytus įvertinimus Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 1 d. Kartu jos pateikia poveikio sušvelninimo priemonių, skirtų didesnio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, prevencijai, aprašymą; įvertinimas atliekamas laikantis ŽPAO mokslinio komiteto parengtų nurodymų.
76 straipsnis
Moksliniai stebėtojai
1. Be 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurie vykdo žvalgomąją žvejybą pagal 74 straipsnį, būtų mokslinis stebėtojas. Mokslinis stebėtojas renka duomenis pagal pažeidžiamų jūrų ekosistemų duomenų rinkimo protokolą.
2. Mokslinis stebėtojas, kuris renka duomenis pagal pažeidžiamų jūrų ekosistemų duomenų rinkimo protokolą:
a) |
stebi pažeidžiamų jūrų ekosistemų ir pažeidžiamų jūrų rūšių įrodymus; |
b) |
duomenų lapuose įregistruoja tokią informaciją, susijusią su pažeidžiamų jūrų ekosistemų nustatymu: laivo pavadinimas, įrankio tipas, data, padėtis (ilguma ir platuma), gylis, rūšies kodas, reiso numeris ir stebėtojo vardas bei pavardė; |
c) |
renka tipinius biologinius mėginius iš viso sugavimo. Biologiniai mėginiai renkami ir užšaldomi, kai to pareikalauja vėliavos valstybės narės mokslo institucija arba Komisija; |
d) |
pasibaigus žvejybos reisui, perduoda biologinius mėginius valstybės narės mokslo institucijai. |
77 straipsnis
Susidūrimai su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis
1. Laivai, plaukiojantys su Bendrijos vėliava, vykdydami dugninės žvejybos veiklą ŽPAO reguliuojamame rajone, turi laikytis šių reikalavimų:
a) |
remiantis turima informacija įtarus, kad gali būti susidurta su pažeidžiama jūrų ekosistema, ypač jeigu sugavimuose aptinkama didesni organizmų – pažeidžiamos jūrų ekosistemos rodiklių kiekiai, laivai kiekybiškai nustato organizmų – pažeidžiamos jūrų ekosistemos rodiklių kiekį. Stebėtojai, dirbantys pagal 74 straipsnį, nustato koralus, pintis ir kitus pažeidžiamos jūrų ekosistemos organizmus iki žemiausio įmanomo taksonomijos lygio, taiko 74 straipsnio 2 dalyje minėtą žvalgomosios dugninės žvejybos protokolą ir naudoja ŽPAO formas, skirtas mėginių iš sugavimų ėmimui. Stebėtojai pateikia ŽPAO reisų ataskaitų santraukas vėliavos valstybėms narėms, o jos per Komisiją perduoda informaciją ŽPAO sekretoriatui; |
b) |
patvirtinus susidūrimą su pažeidžiama jūrų ekosistema, remdamasis priemonėmis, kurių imtasi pagal a punktą, laivo kapitonas:
|
2. Patvirtinus susidūrimą su pažeidžiama jūrų ekosistema naujuose žvejybos rajonuose, Komisija, gavusi ŽPAO vykdomojo sekretoriaus pranešimą, laikinai uždaro zoną dviejų mylių spinduliu nuo padėties, apie kurią pranešta pagal 1 dalies b punktą. Pranešta padėtis, apie kurią informuoja laivas, yra vilkimo/statymo galinis taškas arba kita padėtis, kuri sprendžiant iš įrodymų yra arčiausiai tikslios susidūrimo vietos. Laikinas zonos uždarymas taikomas iki tol, kol ŽPAO sekretoriatas rekomenduos šią zoną vėl atidaryti.
XI SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS IVTK RAJONE
78 straipsnis
Jūrų paukščių priegaudos mažinimas
1. Valstybės narės renka ir pateikia IVTK, kartu nusiųsdamos kopiją Komisijai, visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant informaciją apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.
2. Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais, taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.
3. Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka sutartą paukščių baidymo lyno stiebų struktūrą ir IVTK priimtas jų naudojimo gaires; |
b) |
paukščių baidymo lyno stiebai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ilgąsias ūdas į pietus nuo 30o pietų platumos; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai naudoja antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai turi atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
4. Paviršinėmis ilgosiomis ūdomis durklažuves žvejojantiems Bendrijos laivams, kurie naudoja amerikietiškąją ilgųjų ūdų sistemą ir turi lynų metimo įrenginį, 3 dalies reikalavimai netaikomi.
79 straipsnis
Tropinius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Didžiausias IVTK rajone tropinius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendruoju tonažu (GT):
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Pajėgumai (GT) |
Ispanija |
22 |
61 400 |
Prancūzija |
21 |
31 467 |
Italija |
1 |
2 137 |
2. Nepaisydamos 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.
3. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.
4. Bendrijos laivai, nurodyti 1 dalyje, taip pat turi turėti leidimą žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IVTK rajone.
5. Siekiant atsižvelgti į IVTK pateiktų vystymo planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumų apribojimai gali būti padidinti laikantis šiuose vystymo planuose nustatytų ribų.
80 straipsnis
Durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Didžiausias IVTK rajone durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti GT:
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Pajėgumai (GT) |
Ispanija |
27 |
11 600 |
Prancūzija |
25 |
1 940 |
Portugalija |
26 |
10 100 |
Jungtinė Karalystė |
4 |
1 400 |
2. Nepaisydamos 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.
3. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.
4. Bendrijos laivai, nurodyti 1 dalyje, taip pat turi turėti leidimą žvejoti tropinius tunus IVTK rajone.
5. Siekiant atsižvelgti į IVTK pateiktų vystymo planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumų apribojimai gali būti padidinti laikantis šiuose vystymo planuose nustatytų ribų.
XII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS RŽPRVVO RAJONE
81 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba, žvejybos pajėgumų apribojimas
1. 2008 m. aktyviai vykdžiusios žvejybos veiklą valstybės narės apriboja laivų, plaukiojančių su jų vėliava ir žvejojančių pelagines žuvis 2009 m., GT lygį taip, kad jis RŽPRVVO rajone neviršytų 63 000 GT ir taip būtų užtikrintas tvarus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje
2. Valstybės narės, kurios anksčiau yra vykdžiusios pelaginių žuvų žvejyba pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau 2008 m. žvejybos veiklos nevykdė, gali pradėti žvejybos veiklą RŽPRVVO rajone 2009 m., jeigu savanoriškai apribos savo žvejybos pastangas.
3. Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių žvejybą RŽPRVVO rajone, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant GT.
4. Valstybės narės 2009 m. kas mėnesį praneša Komisijai apie laivus, faktiškai esančius RŽPRVVO rajone. LLS įrašais, pranešimais apie sugavimus ir, jeigu turima, apie apsilankymus uostuose, naudojamasi kaip informavimo priemonėmis.
5. Valstybės narės RŽPRVVO laikinajai mokslinei darbo grupei teikia peržiūrėti RŽPRVVO rajono pelaginių žuvų išteklių vertinimus ir mokslinius tyrimus bei skatina savo mokslininkus ekspertus aktyviai dalyvauti RŽPRVVO pelaginėms rūšims skirtoje mokslinėje veikloje.
6. Kiek įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose būtų pakankamai stebėtojų, kad būtų stebima pelaginių žuvų žvejyba pietų Ramiajame vandenyne ir renkama svarbi mokslinė informacija.
82 straipsnis
Dugninė žvejyba
1. Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį RŽPRVVO rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio kiekio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais.
2. Valstybės narės neišplečia dugninės žvejybos veiklos į naujas RŽPRVVO rajono dalis, kuriose šiuo metu tokia žvejyba nevyksta.
3. Bendrijos laivai nutraukia dugninę žvejybą RŽPRVVO rajone arčiau nei penkios jūrmylės iki RŽPRVVO rajono vietos, kurioje žvejybos operacijų metu pastebėta pažeidžiamų jūrų ekosistemų buvimo įrodymų. Bendrijos laivai praneša savo vėliavos valstybės institucijoms, Komisijai ir RŽPRVVO laikinajam sekretoriatui apie pastebėjimą, nurodydami tos ekosistemos vietą ir rūšį, kad atitinkamos vietos atžvilgiu būtų galima priimti reikiamas priemones.
4. Valstybės narės skiria stebėtojus kiekvienam su jų vėliava plaukiojančiam laivui, kuris vykdo ar ketina vykdyti žvejybos dugniniais tralais veiklą RŽPRVVO rajone, ir užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, vykdančiuose kitą dugninės žvejybos veiklą RŽPRVVO rajone, būtų pakankamai stebėtojų.
83 straipsnis
Duomenų rinkimas ir keitimasis jais
Valstybės narės renka, tikrina ir teikia duomenis laikydamosi RŽPRVVO duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo ir keitimosi jais standartuose nustatytos tvarkos.
XIII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽVVRVK RAJONE
84 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai
Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno paprastųjų tunų išteklių žvejybos pastangos ŽVVRVK rajone neviršytų Bendrijos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.
85 straipsnis
Zona, kurioje draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones
1. ŽVVRVK rajono dalyje, esančioje tarp 20o šiaurės platumos ir 20o pietų ilgumos nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 24:00 val. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. laivams, naudojantiems plūdriąsias priemones, draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais. Šiuo laikotarpiu gaubiamuosius tinklus naudojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas šioje ŽVVRVK rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra sumontuotas įrenginys, sudarantis sąlygas stebėti, kad šis laivas jokiu metu:
— |
neišskleidžia ir nenaudoja plūdriųjų priemonių ar susijusių elektroninių priemonių, |
— |
nežvejoja žuvų būrių naudodamas plūdriąsias priemones. |
2. Visuose 1 dalies pirmame sakinyje nurodytoje ŽVVRVK rajono dalyje žvejojančiuose gaubiamuosius tinklus naudojančiuose laivuose laikomi, iškraunami ar perkraunami didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.
3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais:
— |
laivo reiso pabaigoje, jei laivas neturi pakankamai vietos visoms šių žuvų rūšims laikyti, |
— |
kai žuvis netinka žmonėms vartoti dėl kitų su žuvies dydžiu nesusijusių priežasčių arba |
— |
įvyksta rimtas šaldymo įrangos gedimas. |
86 straipsnis
Plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo valdymo planai
1. Valstybės narės, kurių laivams leidžiama žvejoti ŽVVRVK rajone, parengia inkarinių arba dreifuojančiųjų plūdriųjų priemonių naudojimo valdymo planus. Į tuos valdymo planus įtraukiamos sąveikos su didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų jaunikliais mažinimo strategijos.
2. 1 dalyje nurodyti valdymo planai pateikiami Komisijai ne vėliau kaip 2009 m. spalio 15 d. Komisija, remdamasi šiais valdymo planais, parengia Bendrijos valdymo planą ir ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. jį pateikia ŽVVRVK sekretoriatui.
87 straipsnis
Didžiausias durklažuves žvejojančių laivų skaičius
1. Bendrijos laivų, žvejojančių durklažuves ŽVVRVK rajono dalyse į pietus nuo 20o pietų platumos, skaičius neviršija 14. Iš Bendrijos laivų čia žvejoti durklažuves gali tik su Ispanijos vėliava plaukiojantys laivai.
2. 1 dalyje nurodytame regione nustatomas 3 107 tonų bendras leidžiamo sužvejoti durklažuvių kiekio apribojimas.
XIV SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS TATAK RAJONE
88 straipsnis
Jūrų paukščių priegaudos mažinimas
1. Valstybės narės renka ir TATAK sekretoriatui bei Komisijai perduoda visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant informaciją apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.
2. Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais, taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.
3. Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 20o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka paukščių baidymo lyno stiebų struktūros reikalavimus ir TATAK priimtas naudojimo gaires; |
b) |
paukščių baidymo lyno stiebai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ilgąsias ūdas į pietus nuo 20o pietų platumos; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai naudoja antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai turi atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
4. Nukrypdami nuo 3 dalies, ilgosiomis ūdomis durklažuves žvejojantys Bendrijos laivai gali naudoti viengijus ilgųjų ūdų įrankius, jeigu šie laivai:
a) |
užmeta ilgąsias ūdas laikotarpiu tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio, kaip nustatyta jūrinio saulėlydžių ir saulėtekių astronominio metraščio lentelėje, skirtoje geografinei žvejybos vietai; |
b) |
ant paukščių baidymo lyno pritaiso ne lengvesnę kaip 60 g šarnyrinę jungtį ne toliau kaip 3 m nuo kabliuko, kad būtų pasiektas optimalus nugrimzdimo lygis. |
89 straipsnis
Viduržemio jūros rajono, kuriame draudžiama žvejoti durklažuves, ir draudimo laikotarpio nustatymas
Siekiant apsaugoti durklažuves, visų pirma neužaugusias žuvis, durklažuvių žvejyba Viduržemio jūroje draudžiama nuo 2009 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.
90 straipsnis
Mažiausias Viduržemio jūros durklažuvių dydis
Nedraudžiama atsitiktinai sugauti Viduržemio jūros durklažuvių, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 8 straipsnio 1 dalį laikomos per mažomis, jei šis atsitiktinai sugautas kiekis, išreikštas žuvų skaičiumi iškraunamame kiekyje, neviršija 15 %, skaičiuojant nuo bendro atitinkamo laivo iškrautų durklažuvių skaičiaus.
91 straipsnis
Rykliai
1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių šiaurės Atlante išžvejojamų atlantinių pilkšvųjų ryklių populiacijos daliai sumažinti.
2. Žvejojantys Bendrijos laivai turi nedelsdami paleisti gyvas ir nesužalotas didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), sugautas vykdant TATAK reguliuojamą žvejybą ir ištrauktas į laivo denį.
Atsitiktiniai sugavimai ir gyvų žuvų paleidimai registruojami laivo žurnale.
92 straipsnis
Paprastųjų tunų žvejybos draudimo laikotarpis
1. Laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje draudžiama paprastųjų melsvųjų tunų žvejyba pelaginėmis ūdomis žvejojantiems dideliems laivams, ilgesniems nei 24 m.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, rajone, kuris apibrėžiamas į vakarus nuo 10o vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42o šiaurės platumos, tokia žvejyba tokiems laivams draudžiama nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d.
2. Paprastųjų tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje draudžiama nuo birželio 15 d. iki balandžio 15 d.
3. Paprastųjų tunų žvejyba kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
4. Paprastųjų tunų žvejyba pelaginiais tralais Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
5. Paprastųjų tunų poilsinė ir sportinė žvejyba Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
93 straipsnis
Paprastųjų tunų poilsinė ir sportinė žvejyba
Valstybės narės iš savo paskirtų kvotų, nurodytų ID priede, paskiria konkrečią paprastųjų tunų poilsinės ir sportinės žvejybos kvotą.
XV SKYRIUS
NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGLAMENTUOJAMA ŽVEJYBA
94 straipsnis
Šiaurės Atlantas
Laivams, vykdantiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą šiaurės Atlante, taikomos XV priede nustatytos priemonės.
XVI SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS BERINGO JŪROS ATVIROS JŪROS RAJONE
95 straipsnis
Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone
Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti sidabrinius polakus (Theragra chalcogramma).
XVII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
96 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.
97 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Jeigu AJGIAK rajone BLSK nustatomi laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2009 m. sausio 1 d., 40 straipsnis taikomas nuo atitinkamų BLSK taikymo laikotarpių pradžios.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 16 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
K. SCHWARZENBERG
(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(3) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 345, 2005 12 28, p. 5.
(6) OL L 122, 2007 5 11, p. 7.
(7) OL L 157, 2007 6 19, p. 1.
(8) OL L 344, 2008 12 20, p. 6.
(9) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.
(10) OL L 276, 1983 10 10, p. 1.
(11) OL L 274, 1986 9 25, p. 1.
(12) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.
(13) OL L 365, 1991 12 31, p. 1.
(14) OL L 261, 1993 10 20, p. 1.
(15) OL L 171, 1994 7 6, p. 7.
(16) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.
(17) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.
(18) OL L 351, 2002 12 28, p. 6.
(19) OL L 289, 2003 11 7, p. 1.
(20) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
(21) OL L 97, 2004 4 1, p. 16.
(22) OL L 340, 2005 12 23, p. 3.
(24) OL L 123, 2007 5 12, p. 3.
(25) OL L 318, 2007 12 5, p. 1.
(26) OL L 286, 2008 10 29, p. 33.
(27) OL L 352, 2008 12 31, p. 1.
(28) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.
(29) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.
(30) OL L 172, 2007 6 30, p. 1.
(31) OL L 19, 2008 1 23, p. 1.
(32) OL L 190, 1998 7 4, p. 34.
(33) OL L 270, 1995 11 13, p. 1.
(34) OL L 227, 1981 8 12, p. 21.
(35) OL L 186, 1993 7 28, p. 1.
(36) OL L 234, 2002 8 31, p. 39.
(37) OL L 162, 1986 6 18, p. 33.
(38) OL L 224, 2006 8 16, p. 22.
(39) OL L 236, 1995 10 5, p. 24.
(40) OL L 196, 2006 7 18, p. 14.
(42) OL L 151, 2008 6 11, p. 5.
(44) http://www.gfcm.org/gfcm/topic/16164
(45) OL L 121, 1994 5 21, p. 3.
(47) Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrinio astronominio metraščio lentelėse. Laivo operacijų ir stebėtojo pranešimų atveju laikas visuomet nurodomas Grinvičo laiku.
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS EB VANDENYSE TAIKOMI LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, JEIGU NENURODYTA KITAIP)
Visi šiame priede nustatyti leidžiami sužvejoti žuvų kiekiai šio reglamento 5 straipsnyje laikomi kvotomis, ir todėl jiems taikomos Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.
Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Toliau pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų, naudojamų šiame reglamente, atitikties lentelė.
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
Ammodytes spp. |
SAN |
Tobinės |
Anarhichas lupus |
CAA |
Paprastoji vilkžuvė |
Anarhichas spp. |
CAT |
Vilkžuvės |
Aphanopus carbo |
BSF |
Juodoji kalavija |
Argentina silus |
ARU |
Atlantinė argentina |
Beryx spp. |
ALF |
Paprastieji beriksai |
Boreogadus saida |
POC |
Poliarinė menkė |
Brosme brosme |
USK |
Paprastoji brosmė |
Centrophorus squamosus |
GUQ |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
Centroscymnus coelolepis |
CYO |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
Cetorhinus maximus |
BSK |
Milžinryklis |
Chaenocephalus aceratus |
SSI |
Krokodilinė ledžuvė |
Champsocephalus gunnari |
ANI |
Lydžiažiotė ledžuvė |
Channichthys rhinoceratus |
LIC |
Raganosė ledžuvė |
Chionoecetes spp. |
PCR |
Snieginiai krabai |
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
Dalatias licha |
SCK |
Šokoladinis dygliaryklis |
Deania calcea |
DCA |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
Dissostichus eleginoides |
TOP |
Patagoninis nototetinis dančius |
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
Etmopterus princeps |
ETR |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus pusillus |
ETP |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus spinax |
ETX |
Lygiaodis juodasis ryklys |
Euphausia superba |
KRI |
Krilis |
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
Galeorhinus galeus |
GAG |
Paprastasis sriubinis ryklys |
Germo alalunga |
ALB |
Ilgapelekis tunas |
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
Raudonoji plekšnė |
Gobionotothen gibberifrons |
NOG |
Žalioji nototenija |
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
Amerikinė paltusinė plekšnė |
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
Atlantinis paltusas |
Hoplostethus atlanticus |
ORY |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
Illex illecebrosus |
SQI |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
Lamna nasus |
POR |
Atlantinis silkiaryklis |
Lampanyctus achirus |
LAC |
Bukasnukė žibakė |
Lepidonotothen squamifrons |
NOS |
Pilkoji nototenija |
Lepidorhombus spp. |
LEZ |
Megrimai |
Limanda ferruginea |
YEL |
Geltonuodegė plekšnė |
Limanda limanda |
DAB |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
Lophiidae |
ANF |
Velniažuvinės |
Macrourus berglax |
RHG |
Šiaurinis grenadierius |
Macrourus spp. |
GRV |
Paprastieji grenadieriai |
Makaira nigricans |
BUM |
Atlantinis marlinas |
Mallotus villosus |
CAP |
Paprastoji stintenė |
Martialia hyadesi |
SQS |
Kalmaras Martialia hyadesi |
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
Juodadėmė menkė |
Merlangius merlangus |
WHG |
Paprastasis merlangas |
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
Micromesistius poutassou |
WHB |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
Microstomus kitt |
LEM |
Europinė mažažiotė plekšnė |
Molva dypterygia |
BLI |
Melsvoji molva |
Molva macrophthalmus |
SLI |
Didžiaakė molva |
Molva molva |
LIN |
Paprastoji molva |
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
Notothenia rossii |
NOR |
Kergeleno nototenija |
Pagellus bogaraveo |
SBR |
Raudonpelekis pagelas |
Pandalus borealis |
PRA |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
Paralomis spp. |
PAI |
Krabai |
Penaeus spp. |
PEN |
Plonaūsės krevetės |
Phycis spp. |
FOX |
Siūlapelekės vėgėlės |
Platichthys flesus |
FLE |
Europinė upinė plekšnė |
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
Pleuronectiformes |
FLX |
Plekšniažuvės |
Pollachius pollachius |
POL |
Sidabrinis polakas |
Pollachius virens |
POK |
Ledjūrio menkė |
Psetta maxima |
TUR |
Paprastasis otas |
Pseudochaenichthus georgianus |
SGI |
Tamsioji ledžuvė |
Radjiformes – Rajidae |
SRX-RAJ |
Rombinės rajos |
Reinhardtius hippoglossoides |
GHL |
Juodasis paltusas |
Salmo salar |
SAL |
Atlantinė lašiša |
Scomber scombrus |
MAC |
Atlantinė skumbrė |
Scophthalmus rhombus |
BLL |
Švelnusis rombas |
Sebastes spp. |
RED |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
Solea spp. |
SOX |
Paprastieji jūrų liežuviai |
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
Squalus acanthias |
DGS |
Paprastasis dygliaryklis |
Tetrapturus alba |
WHM |
Atlantinis baltasis marlinas |
Thunnus alalunga |
ALB |
Ilgapelekis tunas |
Thunnus albacares |
YFT |
Gelsvauodegis tunas |
Thunnus maccoyii |
SBF |
Australinis tunas |
Thunnus obesus |
BET |
Didžiaakis tunas |
Thunnus thynnus |
BFT |
Paprastasis tunas |
Trachurus spp. |
JAX |
Paprastosios stauridės |
Trisopterus esmarki |
NOP |
Norveginė menkutė |
Urophycis tenuis |
HKW |
Baltoji siaurapelekė vėgėlė |
Xiphias gladius |
SWO |
Durklažuvė |
Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais.
Ilgapelekis tunas |
ALB |
Thunnus alalunga |
Ilgapelekis tunas |
ALB |
Germo alalunga |
Paprastieji beriksai |
ALF |
Beryx spp. |
Amerikinė paltusinė plekšnė |
PLA |
Hippoglossoides platessoides |
Europinis ančiuvis |
ANE |
Engraulis encrasicolus |
Velniažuvinės |
ANF |
Lophiidae |
Lydžiažiotė ledžuvė |
ANI |
Champsocephalus gunnari |
Patagoninis nototetinis dančius |
TOP |
Dissostichus eleginoides |
Paprastoji vilkžuvė |
CAA |
Anarhichas lupus |
Atlantinis paltusas |
HAL |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlantinė lašiša |
SAL |
Salmo salar |
Milžinryklis |
BSK |
Cetorhinus maximus |
Didžiaakis tunas |
BET |
Thunnus obesus |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
DCA |
Deania calcea |
Juodoji kalavija |
BSF |
Aphanopus carbo |
Krokodilinė ledžuvė |
SSI |
Chaenocephalus aceratus |
Melsvoji molva |
BLI |
Molva dypterygia |
Atlantinis marlinas |
BUM |
Makaira nigricans |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
WHB |
Micromesistius poutassou |
Paprastasis tunas |
BFT |
Thunnus thynnus |
Švelnusis rombas |
BLL |
Scophthalmus rhombus |
Paprastoji stintenė |
CAP |
Mallotus villosus |
Vilkžuvės |
CAT |
Anarhichas spp. |
Atlantinė menkė |
COD |
Gadus morhua |
Europinis jūrų liežuvis |
SOL |
Solea solea |
Krabai |
PAI |
Paralomis spp. |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
DAB |
Limanda limanda |
Plekšniažuvės |
FLX |
Pleuronectiformes |
Europinė upinė plekšnė |
FLE |
Platichthys flesus |
Siūlapelekės vėgėlės |
FOX |
Phycis spp. |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
ETR |
Etmopterus princeps |
Atlantinė argentina |
ARU |
Argentina silus |
Juodasis paltusas |
GHL |
Reinhardtius hippoglossoides |
Paprastieji grenadieriai |
GRV |
Macrourus spp. |
Pilkoji nototenija |
NOS |
Lepidonotothen squamifrons |
Juodadėmė menkė |
HAD |
Melanogrammus aeglefinus |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
HKE |
Merluccius merluccius |
Atlantinė silkė |
HER |
Clupea harengus |
Paprastosios stauridės |
JAX |
Trachurus spp. |
Žalioji nototenija |
NOG |
Gobionotothen gibberifrons |
Šokoladinis dygliaryklis |
SCK |
Dalatias licha |
Krilis |
KRI |
Euphausia superba |
Bukasnukė žibakė |
LAC |
Lampanyctus achirus |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
GUQ |
Centrophorus squamosus |
Europinė mažažiotė plekšnė |
LEM |
Microstomus kitt |
Paprastoji molva |
LIN |
Molva molva |
Atlantinė skumbrė |
MAC |
Scomber scombrus |
Kergeleno nototenija |
NOR |
Notothenia rossii |
Megrimai |
LEZ |
Lepidorhombus spp. |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
PRA |
Pandalus borealis |
Norveginis omaras |
NEP |
Nephrops norvegicus |
Norveginė menkutė |
NOP |
Trisopterus esmarki |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
ORY |
Hoplostethus atlanticus |
Plonaūsės krevetės |
PEN |
Penaeus spp. |
Jūrinė plekšnė |
PLE |
Pleuronectes platessa |
Poliarinė menkė |
POC |
Boreogadus saida |
Sidabrinis polakas |
POL |
Pollachius pollachius |
Atlantinis silkiaryklis |
POR |
Lamna nasus |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
CYO |
Centroscymnus coelolepis |
Raudonpelekis pagelas |
SBR |
Pagellus bogaraveo |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
RED |
Sebastes spp. |
Šiaurinis grenadierius |
RHG |
Macrourus berglax |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
RNG |
Coryphaenoides rupestris |
Ledjūrio menkė |
POK |
Pollachius virens |
Tobinės |
SAN |
Ammodytes spp. |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
SQI |
Illex illecebrosus |
Rombinės rajos |
SRX-RAJ |
Radjiformes – Rajidae |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
ETP |
Etmopterus pusillus |
Snieginiai krabai |
PCR |
Chionoecetes spp. |
Paprastieji jūrų liežuviai |
SOX |
Solea spp. |
Australinis tunas |
SBF |
Thunnus maccoyii |
Tamsioji ledžuvė |
SGI |
Pseudochaenichthus georgianus |
Didžiaakė molva |
SLI |
Molva macrophthalmus |
Atlantinis šprotas |
SPR |
Sprattus sprattus |
Paprastasis dygliaryklis |
DGS |
Squalus acanthias |
Kalmaras Martialia hyadesi |
SQS |
Martialia hyadesi |
Durklažuvė |
SWO |
Xiphias gladius |
Paprastasis sriubinis ryklys |
GAG |
Galeorhinus galeus |
Paprastasis otas |
TUR |
Psetta maxima |
Paprastoji brosmė |
USK |
Brosme brosme |
Raganosė ledžuvė |
LIC |
Channichthys rhinoceratus |
Lygiaodis juodasis ryklys |
ETX |
Etmopterus spinax |
Baltoji siaurapelekė vėgėlė |
HKW |
Urophycis tenuis |
Atlantinis baltasis marlinas |
WHM |
Tetrapturus alba |
Paprastasis merlangas |
WHG |
Merlangius merlangus |
Raudonoji plekšnė |
WIT |
Glyptocephalus cynoglossus |
Gelsvauodegis tunas |
YFT |
Thunnus albacares |
Geltonuodegė plekšnė |
YEL |
Limanda ferruginea |
IA PRIEDAS
SKAGERAKO, KATEGATO SĄSIAURIAI, TJTT I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonos, ŽRVAK EB vandenys, Prancūzijos Gajanos vandenys
|
|
|||||||
Danija |
167 436 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 660 |
|
||||||
Vokietija |
256 |
|
||||||
Švedija |
6 148 |
|
||||||
EB |
177 500 |
|
||||||
Norvegija |
20 000 (2) |
|
||||||
Farerų salos |
2 500 (2) |
|
||||||
BLSK |
200 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
31 |
|
||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Nyderlandai |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
50 |
|
||||||
EB |
116 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 180 |
|
||||||
Vokietija |
12 |
|
||||||
Prancūzija |
8 |
|
||||||
Airija |
8 |
|
||||||
Nyderlandai |
55 |
|
||||||
Švedija |
46 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
21 |
|
||||||
EB |
1 331 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
405 |
|
||||||
Prancūzija |
9 |
|
||||||
Airija |
375 |
|
||||||
Nyderlandai |
4 226 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
297 |
|
||||||
EB |
5 311 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
7 (3) |
|
||||||
Prancūzija |
7 (3) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 (3) |
|
||||||
Kitos |
3 (3) |
|
||||||
EB |
24 (3) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
14 |
|
||||||
Švedija |
7 |
|
||||||
Vokietija |
7 |
|
||||||
EB |
28 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
62 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Prancūzija |
44 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
94 |
|
||||||
Kitos |
6 (4) |
|
||||||
EB |
231 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||
Ispanija |
21 |
|
||||||
Prancūzija |
254 |
|
||||||
Airija |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
123 |
|
||||||
Kitos |
6 (5) |
|
||||||
EB |
435 |
|
||||||
Norvegija (6) |
|
|||||||
BLSK |
3 785 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
0 |
|
||||||
Danija |
165 |
|
||||||
Vokietija |
1 |
|
||||||
Prancūzija |
0 |
|
||||||
Nyderlandai |
0 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 |
|
||||||
EB |
170 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
15 611 |
|
||||||
Vokietija |
250 |
|
||||||
Švedija |
16 329 |
|
||||||
EB |
32 190 |
|
||||||
Farerų salos |
500 (10) |
|
||||||
BLSK |
37 722 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
23 475 |
|
||||||
Vokietija |
14 762 |
|
||||||
Prancūzija |
10 072 |
|
||||||
Nyderlandai |
22 519 |
|
||||||
Švedija |
1 740 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
25 275 |
|
||||||
EB |
97 843 |
|
||||||
Norvegija |
49 590 (12) |
|
||||||
BLSK |
171 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Švedija |
846 (13) |
|
||||||
EB |
846 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
7 157 |
|
||||||
Vokietija |
64 |
|
||||||
Švedija |
1 152 |
|
||||||
EB |
8 373 |
|
||||||
BLSK |
8 373 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
79 |
|
||||||
Danija |
15 303 |
|
||||||
Vokietija |
79 |
|
||||||
Prancūzija |
79 |
|
||||||
Nyderlandai |
79 |
|
||||||
Švedija |
75 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
291 |
|
||||||
EB |
15 985 |
|
||||||
BLSK |
15 985 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
7 100 (18) |
|
||||||
Danija |
335 (18) |
|
||||||
Vokietija |
210 (18) |
|
||||||
Prancūzija |
5 462 (18) |
|
||||||
Nyderlandai |
8 550 (18) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 910 (18) |
|
||||||
EB |
23 567 |
|
||||||
BLSK |
171 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 359 |
|
||||||
Prancūzija |
446 |
|
||||||
Airija |
3 187 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 359 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
12 749 |
|
||||||
EB |
21 100 |
|
||||||
Farerų salos |
660 (20) |
|
||||||
BLSK |
21 760 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
8 467 |
|
||||||
Nyderlandai |
847 |
|
||||||
EB |
9 314 |
|
||||||
BLSK |
9 314 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
800 |
|
||||||
EB |
800 |
|
||||||
BLSK |
800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
1 250 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 550 |
|
||||||
EB |
4 800 |
|
||||||
BLSK |
4 800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
500 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
500 |
|
||||||
EB |
1 000 |
|
||||||
BLSK |
1 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
66 |
|
||||||
Prancūzija |
365 |
|
||||||
Airija |
5 115 |
|
||||||
Nyderlandai |
365 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 |
|
||||||
EB |
5 918 |
|
||||||
BLSK |
5 918 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
0 |
|
||||||
Prancūzija |
0 |
|
||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
3 826 |
|
||||||
Portugalija |
4 174 |
|
||||||
EB |
8 000 |
|
||||||
BLSK |
8 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
10 |
|
||||||
Danija |
3 291 |
|
||||||
Vokietija |
83 |
|
||||||
Nyderlandai |
21 |
|
||||||
Švedija |
576 |
|
||||||
EB |
3 981 |
|
||||||
BLSK |
4 114 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
312 |
|
||||||
Vokietija |
|
|
||||||
Švedija |
187 |
|
||||||
EB |
505 |
|
||||||
BLSK |
505 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
851 |
|
||||||
Danija |
4 889 |
|
||||||
Vokietija |
3 100 |
|
||||||
Prancūzija |
1 051 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 762 |
|
||||||
Švedija |
33 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
11 216 |
|
||||||
EB |
23 902 |
|
||||||
Norvegija |
4 896 (27) |
|
||||||
BLSK |
28 798 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius:
|
|
|
|||||||
Švedija |
382 (28) |
|
||||||
EB |
382 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||
Belgija |
0 |
|
||||||||||||||
Vokietija |
4 |
|
||||||||||||||
Prancūzija |
48 |
|
||||||||||||||
Airija |
68 |
|
||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
182 |
|
||||||||||||||
EB |
302 |
|
||||||||||||||
BLSK |
302 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Belgija |
12 |
|
||||||
Prancūzija |
33 |
|
||||||
Airija |
592 |
|
||||||
Nyderlandai |
3 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
259 |
|
||||||
EB |
899 |
|
||||||
BLSK |
899 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
167 |
|
||||||
Prancūzija |
2 735 |
|
||||||
Airija |
825 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
295 |
|
||||||
EB |
4 023 |
|
||||||
BLSK |
4 023 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
72 |
|
||||||
Prancūzija |
1 409 |
|
||||||
Nyderlandai |
42 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
155 |
|
||||||
EB |
1 678 |
|
||||||
BLSK |
1 678 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
23 (29) |
|
||||||
Prancūzija |
248 (29) |
|
||||||
Vokietija |
5 (29) |
|
||||||
Airija |
6 (29) |
|
||||||
Portugalija |
20 (29) |
|
||||||
Ispanija |
131 (29) |
|
||||||
Švedija |
1 (29) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 (29) |
|
||||||
EB |
436 (29) |
|
||||||
BLSK |
436 (29) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
5 |
|
||||||
Danija |
4 |
|
||||||
Vokietija |
4 |
|
||||||
Prancūzija |
26 |
|
||||||
Nyderlandai |
21 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 537 |
|
||||||
EB |
1 597 |
|
||||||
BLSK |
1 597 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
318 |
|
||||||
Prancūzija |
1 240 |
|
||||||
Airija |
363 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
878 |
|
||||||
EB |
2 799 |
|
||||||
BLSK |
2 799 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
494 |
|
||||||
Ispanija |
5 490 |
|
||||||
Prancūzija |
6 663 |
|
||||||
Airija |
3 029 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 624 |
|
||||||
EB |
18 300 |
|
||||||
BLSK |
18 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 176 |
|
||||||
Prancūzija |
949 |
|
||||||
EB |
2 125 |
|
||||||
BLSK |
2 125 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 320 |
|
||||||
Prancūzija |
66 |
|
||||||
Portugalija |
44 |
|
||||||
EB |
1 430 |
|
||||||
BLSK |
1 430 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
513 |
|
||||||
Danija |
1 927 |
|
||||||
Vokietija |
2 890 |
|
||||||
Prancūzija |
200 |
|
||||||
Nyderlandai |
11 654 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 620 |
|
||||||
EB |
18 810 |
|
||||||
BLSK |
18 810 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
401 |
|
||||||
Danija |
884 |
|
||||||
Vokietija |
432 |
|
||||||
Prancūzija |
82 |
|
||||||
Nyderlandai |
303 |
|
||||||
Švedija |
10 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
9 233 |
|
||||||
EB |
11 345 |
|
||||||
BLSK |
11 345 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
47 |
|
||||||
Danija |
1 189 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Nyderlandai |
17 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
278 |
|
||||||
EB |
1 550 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
200 |
|
||||||
Vokietija |
228 |
|
||||||
Ispanija |
214 |
|
||||||
Prancūzija |
2 462 |
|
||||||
Airija |
557 |
|
||||||
Nyderlandai |
193 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 713 |
|
||||||
EB |
5 567 |
|
||||||
BLSK |
5 567 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
2 595 (30) |
|
||||||
Vokietija |
289 (30) |
|
||||||
Ispanija |
1 031 (30) |
|
||||||
Prancūzija |
16 651 (30) |
|
||||||
Airija |
2 128 (30) |
|
||||||
Nyderlandai |
336 (30) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
5 050 (30) |
|
||||||
EB |
28 080 (30) |
|
||||||
BLSK |
28 080 (30) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 206 |
|
||||||
Prancūzija |
6 714 |
|
||||||
EB |
7 920 |
|
||||||
BLSK |
7 920 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 467 |
|
||||||
Prancūzija |
1 |
|
||||||
Portugalija |
292 |
|
||||||
EB |
1 760 |
|
||||||
BLSK |
1 760 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
11 |
|
||||||
Danija |
1 866 |
|
||||||
Vokietija |
118 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 |
|
||||||
Švedija |
220 |
|
||||||
EB |
2 217 (31) |
|
||||||
BLSK |
2 590 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
243 |
|
||||||
Danija |
1 668 |
|
||||||
Vokietija |
1 061 |
|
||||||
Prancūzija |
1 850 |
|
||||||
Nyderlandai |
182 |
|
||||||
Švedija |
168 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
27 507 |
|
||||||
EB |
32 679 (32) |
|
||||||
Norvegija |
8 685 |
|
||||||
BLSK |
42 110 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Švedija |
707 (33) |
|
||||||
EB |
707 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
13 |
|
||||||
Vokietija |
16 |
|
||||||
Prancūzija |
649 |
|
||||||
Airija |
463 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 738 |
|
||||||
EB |
5 879 |
|
||||||
BLSK |
5 879 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
4 |
|
||||||
Vokietija |
5 |
|
||||||
Prancūzija |
194 |
|
||||||
Airija |
576 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 737 |
|
||||||
EB |
3 516 |
|
||||||
BLSK |
3 516 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
129 |
|
||||||
Prancūzija |
7 719 |
|
||||||
Airija |
2 573 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 158 |
|
||||||
EB |
11 579 |
|
||||||
BLSK |
11 579 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
23 |
|
||||||
Prancūzija |
103 |
|
||||||
Airija |
617 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
681 |
|
||||||
EB |
1 424 |
|
||||||
BLSK |
1 424 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
232 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 |
|
||||||
Švedija |
25 |
|
||||||
EB |
258 (34) |
|
||||||
BLSK |
1 050 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
270 |
|
||||||
Danija |
1 166 |
|
||||||
Vokietija |
303 |
|
||||||
Prancūzija |
1 752 |
|
||||||
Nyderlandai |
674 |
|
||||||
Švedija |
2 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
8 426 |
|
||||||
EB |
12 593 (35) |
|
||||||
Norvegija |
1 517 (36) |
|
||||||
BLSK |
15 173 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Vokietija |
4 |
|
||||||
Prancūzija |
70 |
|
||||||
Airija |
171 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
329 |
|
||||||
EB |
574 |
|
||||||
BLSK |
574 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 |
|
||||||
Prancūzija |
7 |
|
||||||
Airija |
120 |
|
||||||
Nyderlandai |
0 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
81 |
|
||||||
EB |
209 |
|
||||||
BLSK |
209 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
163 |
|
||||||
Prancūzija |
9 999 |
|
||||||
Airija |
4 918 |
|
||||||
Nyderlandai |
81 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 788 |
|
||||||
EB |
16 949 |
|
||||||
BLSK |
16 949 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 440 |
|
||||||
Prancūzija |
2 160 |
|
||||||
EB |
3 600 |
|
||||||
BLSK |
3 600 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
653 |
|
||||||
EB |
653 |
|
||||||
BLSK |
653 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
190 (37) |
|
||||||
EB |
190 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 430 |
|
||||||
Švedija |
122 |
|
||||||
EB |
1 552 |
|
||||||
BLSK |
1 552 (38) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
26 |
|
||||||
Danija |
1 045 |
|
||||||
Vokietija |
120 |
|
||||||
Prancūzija |
231 |
|
||||||
Nyderlandai |
60 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
326 |
|
||||||
EB |
1 808 |
|
||||||
BLSK |
1 808 (39) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||
Belgija |
265 (40) |
|
||||||||||||||||
Ispanija |
8 513 |
|
||||||||||||||||
Prancūzija |
13 147 (40) |
|
||||||||||||||||
Airija |
1 593 |
|
||||||||||||||||
Nyderlandai |
171 (40) |
|
||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
5 190 (40) |
|
||||||||||||||||
EB |
28 879 |
|
||||||||||||||||
BLSK |
28 879 (41) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||||||||
Belgija |
9 (42) |
|
||||||||||||
Ispanija |
5 926 |
|
||||||||||||
Prancūzija |
13 309 |
|
||||||||||||
Nyderlandai |
17 (42) |
|
||||||||||||
EB |
19 261 |
|
||||||||||||
TAC |
19 261 (43) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Ispanija |
5 186 |
|
||||||
Prancūzija |
498 |
|
||||||
Portugalija |
2 420 |
|
||||||
EB |
8 104 |
|
||||||
BLSK |
8 104 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 800 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
200 |
|
||||||
EB |
4 000 |
|
||||||
BLSK |
590 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Ispanija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Airija |
|
|||||||
Nyderlandai |
|
|||||||
Portugalija |
|
|||||||
Švedija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
Norvegija |
|
|||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
590 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
12 124 |
|
||||||
Portugalija |
3 031 |
|
||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
590 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Norvegija |
|
|||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
590 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
368 |
|
||||||
Danija |
1 013 |
|
||||||
Vokietija |
130 |
|
||||||
Prancūzija |
277 |
|
||||||
Nyderlandai |
843 |
|
||||||
Švedija |
11 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 151 |
|
||||||
EB |
6 793 |
|
||||||
BLSK |
6 793 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
21 |
|
||||||
Estija |
3 |
|
||||||
Ispanija |
67 |
|
||||||
Prancūzija |
1 518 |
|
||||||
Airija |
6 |
|
||||||
Lietuva |
1 |
|
||||||
Lenkija |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
386 |
|
||||||
Kitos |
6 (56) |
|
||||||
EB |
2 009 |
|
||||||
Norvegija |
150 (57) |
|
||||||
Farerų salos |
150 (58) |
|
||||||
BLSK |
2 309 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
10 |
|
||||||
Vokietija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
||||||
Kitos (59) |
5 |
|
||||||
EB |
45 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
7 (60) |
|
||||||
Danija |
57 |
|
||||||
Vokietija |
7 (60) |
|
||||||
Švedija |
22 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 (60) |
|
||||||
EB |
100 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
18 |
|
||||||
Danija |
286 |
|
||||||
Vokietija |
177 |
|
||||||
Prancūzija |
159 |
|
||||||
Nyderlandai |
6 |
|
||||||
Švedija |
12 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 196 |
|
||||||
EB |
2 856 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
9 |
|
||||||
Danija |
6 |
|
||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||
Prancūzija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
6 |
|
||||||
EB |
34 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
40 |
|
||||||
Danija |
7 |
|
||||||
Vokietija |
147 |
|
||||||
Ispanija |
2 969 |
|
||||||
Prancūzija |
3 166 |
|
||||||
Airija |
793 |
|
||||||
Portugalija |
7 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 645 |
|
||||||
EB |
10 776 |
|
||||||
Norvegija (65) |
|
|||||||
Farerų salos (65) |
|
|||||||
BLSK |
16 664 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
6 |
|
||||||
Danija |
747 |
|
||||||
Vokietija |
21 |
|
||||||
Prancūzija |
8 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
67 |
|
||||||
EB |
850 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 800 |
|
||||||
Vokietija |
11 (66) |
|
||||||
Švedija |
1 359 |
|
||||||
EB |
5 170 |
|
||||||
BLSK |
5 170 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 299 |
|
||||||
Danija |
1 299 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Prancūzija |
38 |
|
||||||
Nyderlandai |
669 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
21 513 |
|
||||||
EB |
24 837 |
|
||||||
BLSK |
24 837 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 145 |
|
||||||
Vokietija |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
64 |
|
||||||
EB |
1 210 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
38 |
|
||||||
Prancūzija |
153 |
|
||||||
Airija |
255 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
18 445 |
|
||||||
EB |
18 891 |
|
||||||
BLSK |
18 891 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 479 |
|
||||||
Prancūzija |
5 994 |
|
||||||
Airija |
9 091 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
8 086 |
|
||||||
EB |
24 650 |
|
||||||
BLSK |
24 650 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
246 |
|
||||||
Prancūzija |
3 858 |
|
||||||
EB |
4 104 |
|
||||||
BLSK |
4 104 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
108 |
|
||||||
Prancūzija |
4 |
|
||||||
EB |
112 |
|
||||||
BLSK |
112 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
94 |
|
||||||
Portugalija |
280 |
|
||||||
EB |
374 |
|
||||||
BLSK |
374 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
4 033 |
|
||||||
Švedija |
2 172 |
|
||||||
EB |
6 205 |
|
||||||
BLSK |
11 620 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 700 |
|
||||||
Nyderlandai |
35 |
|
||||||
Švedija |
149 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 096 |
|
||||||
EB |
4 980 |
|
||||||
BLSK |
4 980 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
500 |
|
||||||
Švedija |
164 (67) |
|
||||||
EB |
664 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
4 108 (69) |
|
||||||
EB |
4 108 (69) |
|
||||||
BLSK |
4 108 (69) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
56 |
|
||||||
Danija |
7 280 |
|
||||||
Vokietija |
37 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 400 |
|
||||||
Švedija |
390 |
|
||||||
EB |
9 163 |
|
||||||
BLSK |
9 350 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
2 081 |
|
||||||
Vokietija |
23 |
|
||||||
Švedija |
234 |
|
||||||
EB |
2 338 |
|
||||||
BLSK |
2 338 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
3 238 |
|
||||||
Danija |
10 523 |
|
||||||
Vokietija |
3 035 |
|
||||||
Prancūzija |
607 |
|
||||||
Nyderlandai |
20 237 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
14 975 |
|
||||||
EB |
52 615 |
|
||||||
Norvegija |
2 885 |
|
||||||
BLSK |
55 500 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
|
|
|||||||
Prancūzija |
22 |
|
||||||
Airija |
287 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
477 |
|
||||||
EB |
786 |
|
||||||
BLSK |
786 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
37 |
|
||||||
Prancūzija |
16 |
|
||||||
Airija |
934 |
|
||||||
Nyderlandai |
11 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
432 |
|
||||||
EB |
1 430 |
|
||||||
BLSK |
1 430 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
19 |
|
||||||
Airija |
75 |
|
||||||
EB |
94 |
|
||||||
BLSK |
94 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
760 |
|
||||||
Prancūzija |
2 534 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 352 |
|
||||||
EB |
4 646 |
|
||||||
BLSK |
4 646 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
59 |
|
||||||
Prancūzija |
107 |
|
||||||
Airija |
200 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
56 |
|
||||||
EB |
422 |
|
||||||
BLSK |
422 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
8 |
|
||||||
Prancūzija |
16 |
|
||||||
Airija |
184 |
|
||||||
Nyderlandai |
32 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
16 |
|
||||||
EB |
256 |
|
||||||
BLSK |
256 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
75 |
|
||||||
Prancūzija |
298 |
|
||||||
Portugalija |
75 |
|
||||||
EB |
448 |
|
||||||
BLSK |
448 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 |
|
||||||
Prancūzija |
216 |
|
||||||
Airija |
63 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
165 |
|
||||||
EB |
450 |
|
||||||
BLSK |
450 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
476 |
|
||||||
Ispanija |
29 |
|
||||||
Prancūzija |
10 959 |
|
||||||
Airija |
1 168 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 668 |
|
||||||
EB |
15 300 |
|
||||||
BLSK |
15 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
286 |
|
||||||
Prancūzija |
1 394 |
|
||||||
EB |
1 680 |
|
||||||
BLSK |
1 680 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
236 |
|
||||||
Prancūzija |
26 |
|
||||||
EB |
262 |
|
||||||
BLSK |
262 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
278 |
|
||||||
Portugalija |
10 |
|
||||||
EB |
288 |
|
||||||
BLSK |
288 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
44 |
|
||||||
Danija |
5 222 |
|
||||||
Vokietija |
13 187 |
|
||||||
Prancūzija |
31 035 |
|
||||||
Nyderlandai |
132 |
|
||||||
Švedija |
718 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
10 110 |
|
||||||
EB |
60 448 |
|
||||||
Norvegija |
65 486 (72) |
|
||||||
BLSK |
125 934 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
821 |
|
||||||
Prancūzija |
8 158 |
|
||||||
Airija |
470 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 617 |
|
||||||
EB |
13 066 |
|
||||||
BLSK |
13 066 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
880 (73) |
|
||||||
EB |
880 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
8 |
|
||||||
Prancūzija |
1 723 |
|
||||||
Airija |
1 578 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
481 |
|
||||||
EB |
3 790 |
|
||||||
BLSK |
3 790 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
386 |
|
||||||
Danija |
825 |
|
||||||
Vokietija |
211 |
|
||||||
Prancūzija |
99 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 923 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
813 |
|
||||||
EB |
5 263 |
|
||||||
BLSK |
5 263 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Danija |
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Nyderlandai |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
1 643 (76) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Estija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Airija |
|
|||||||
Lietuva |
|
|||||||
Nyderlandai |
6 |
|
||||||
Portugalija |
|
|||||||
Ispanija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
15 748 (78) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Nyderlandai |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
1 044 (80) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Portugalija |
|
|||||||
Ispanija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
6 423 (82) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
|
|||||||
Švedija |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
68 (84) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
4 |
|
||||||
Vokietija |
7 |
|
||||||
Estija |
4 |
|
||||||
Ispanija |
4 |
|
||||||
Prancūzija |
69 |
|
||||||
Airija |
4 |
|
||||||
Lietuva |
4 |
|
||||||
Lenkija |
4 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
270 |
|
||||||
EB |
720 (85) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Belgija |
498 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Danija |
13 132 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vokietija |
519 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Prancūzija |
1 569 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nyderlandai |
1 579 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Švedija |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
1 463 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
EB |
23 450 (86) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Norvegija |
12 300 (88) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
BLSK |
511 287 (89) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytuosius toliau kiekius:
|
|
|
|||||||||||||||
Vokietija |
19 821 |
|
||||||||||||||
Ispanija |
20 |
|
||||||||||||||
Estija |
165 |
|
||||||||||||||
Prancūzija |
13 216 |
|
||||||||||||||
Airija |
66 070 |
|
||||||||||||||
Latvija |
122 |
|
||||||||||||||
Lietuva |
122 |
|
||||||||||||||
Nyderlandai |
28 905 |
|
||||||||||||||
Lenkija |
1 396 |
|
||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
181 694 |
|
||||||||||||||
EB |
311 531 |
|
||||||||||||||
Norvegija |
12 300 (90) |
|
||||||||||||||
Farerų salos |
4 798 (91) |
|
||||||||||||||
BLSK |
511 287 (92) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
|
|
|||||||||
Ispanija |
29 529 (93) |
|
||||||||
Prancūzija |
196 (93) |
|
||||||||
Portugalija |
6 104 (93) |
|
||||||||
EB |
35 829 |
|
||||||||
BLSK |
35 829 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau nurodytų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytuosius toliau kiekius:
|
|
|
|||||||
Danija |
671 |
|
||||||
Vokietija |
39 (94) |
|
||||||
Nyderlandai |
65 (94) |
|
||||||
Švedija |
25 |
|
||||||
EB |
800 |
|
||||||
BLSK |
800 (95) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 159 |
|
||||||
Danija |
530 |
|
||||||
Vokietija |
927 |
|
||||||
Prancūzija |
232 |
|
||||||
Nyderlandai |
10 466 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
596 |
|
||||||
EB |
13 910 |
|
||||||
Norvegija |
90 (96) |
|
||||||
BLSK |
14 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
54 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
14 |
|
||||||
EB |
68 |
|
||||||
BLSK |
68 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
237 |
|
||||||
Prancūzija |
3 |
|
||||||
Airija |
80 |
|
||||||
Nyderlandai |
75 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
107 |
|
||||||
EB |
502 |
|
||||||
BLSK |
502 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Airija |
40 |
|
||||||
EB |
50 |
|
||||||
BLSK |
50 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 420 |
|
||||||
Prancūzija |
2 840 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 014 |
|
||||||
EB |
5 274 |
|
||||||
BLSK |
5 274 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
23 |
|
||||||
Prancūzija |
245 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
382 |
|
||||||
EB |
650 |
|
||||||
BLSK |
650 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
621 |
|
||||||
Prancūzija |
62 |
|
||||||
Airija |
31 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
279 |
|
||||||
EB |
993 |
|
||||||
BLSK |
993 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
46 |
|
||||||
Prancūzija |
92 |
|
||||||
Airija |
249 |
|
||||||
Nyderlandai |
74 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
92 |
|
||||||
EB |
553 |
|
||||||
BLSK |
553 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
54 |
|
||||||
Ispanija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
4 024 |
|
||||||
Nyderlandai |
302 |
|
||||||
EB |
4 390 |
|
||||||
BLSK |
4 390 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
458 |
|
||||||
Portugalija |
758 |
|
||||||
EB |
1 216 |
|
||||||
BLSK |
1 216 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
34 843 |
|
||||||
Vokietija |
73 |
|
||||||
Švedija |
13 184 |
|
||||||
EB |
48 100 |
|
||||||
BLSK |
52 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 729 |
|
||||||
Danija |
136 826 |
|
||||||
Vokietija |
1 729 |
|
||||||
Prancūzija |
1 729 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 729 |
|
||||||
Švedija |
1 330 (97) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
5 705 |
|
||||||
EB |
150 777 |
|
||||||
Norvegija |
10 000 (98) |
|
||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
170 000 (101) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
31 |
|
||||||
Danija |
1 997 |
|
||||||
Vokietija |
31 |
|
||||||
Prancūzija |
430 |
|
||||||
Nyderlandai |
430 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 226 |
|
||||||
EB |
6 144 |
|
||||||
BLSK |
6 144 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
31 (102) |
|
||||||
Švedija |
73 (102) |
|
||||||
EB |
104 (102) |
|
||||||
BLSK |
104 (102) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
4 (103) |
|
||||||
Danija |
26 (103) |
|
||||||
Vokietija |
5 (103) |
|
||||||
Prancūzija |
8 (103) |
|
||||||
Nyderlandai |
7 (103) |
|
||||||
Švedija |
0 (103) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
216 (103) |
|
||||||
EB |
266 (103) |
|
||||||
Norvegija |
50 (104) |
|
||||||
BLSK |
316 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
73 (105) |
|
||||||
Vokietija |
16 (105) |
|
||||||
Ispanija |
38 (105) |
|
||||||
Prancūzija |
309 (105) |
|
||||||
Airija |
195 (105) |
|
||||||
Nyderlandai |
1 (105) |
|
||||||
Portugalija |
2 (105) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
368 (105) |
|
||||||
EB |
1 002 (105) |
|
||||||
BLSK |
1 002 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
54 |
|
||||||
Danija |
23 509 |
|
||||||
Vokietija |
1 772 |
|
||||||
Prancūzija |
37 |
|
||||||
Airija |
1 364 |
|
||||||
Nyderlandai |
3 814 |
|
||||||
Švedija |
750 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 470 |
|
||||||
EB |
34 770 |
|
||||||
Norvegija |
3 600 (106) |
|
||||||
Farerų salos |
939 (107) |
|
||||||
BLSK |
39 309 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
15 056 |
|
||||||
Vokietija |
12 035 |
|
||||||
Ispanija |
16 435 |
|
||||||
Prancūzija |
7 952 |
|
||||||
Airija |
39 179 |
|
||||||
Nyderlandai |
57 415 |
|
||||||
Portugalija |
1 591 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
16 276 |
|
||||||
EB |
165 939 |
|
||||||
Farerų salos |
4 061 (108) |
|
||||||
BLSK |
170 000 |
|
|
|
|||||||
Ispanija |
31 069 (109) |
|
||||||
Prancūzija |
393 (109) |
|
||||||
Portugalija |
26 288 (109) |
|
||||||
EB |
57 750 |
|
||||||
BLSK |
57 750 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
3 200 (111) |
|
||||||
EB |
3 200 |
|
||||||
BLSK |
3 200 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
1 280 (113) |
|
||||||
EB |
1 280 |
|
||||||
BLSK |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 280 |
|
||||||
EB |
1 280 |
|
||||||
BLSK |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
26 226 |
|
||||||
Vokietija |
5 (115) |
|
||||||
Nyderlandai |
19 (115) |
|
||||||
EB |
26 250 |
|
||||||
Norvegija |
1 000 (116) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
950 (117) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
50 (117) |
|
||||||
EB |
1 000 (117) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
|
|||||||
EB |
800 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
140 (120) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
27 |
|
||||||
Danija |
2 500 |
|
||||||
Vokietija |
282 |
|
||||||
Prancūzija |
116 |
|
||||||
Nyderlandai |
200 |
|
||||||
Švedija |
Netaikoma (121) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 875 |
|
||||||
EB |
5 000 (122) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
||||||||
Farerų salos |
150 (125) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
(1) Išskyrus vandenis, esančius šešių mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos.
(2) Turi būti sužvejota IV zonoje.
(3) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(4) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(5) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(6) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų EB vandenyse.
(7) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neturi viršyti 3 000 tonų.
(8) Įskaitant paprastąją molvą. Norvegijai skirtos 5 638 tonos paprastųjų molvų ir 3 350 tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(9) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.
(10) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje.
(11) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautą atlantinių silkių kiekį atskirai iš TJTT IVa ir IVb zonų.
(12) Gali būti sužvejota EB vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (HER/*04N-) |
EB |
50 000 |
(13) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.
(14) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.
(15) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.
(16) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.
(17) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kurios ribas žymi linija, brėžiama iš Landguard kyšulio (51o56' šiaurės platumos, 1o19.1' rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51o33' šiaurės platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, atlantinių silkių išteklius.
(18) Ne daugiau kaip 50 % šios kvotos gali būti sužvejota TJTT IVb zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (HER/*04B.).
(19) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius TJTT VIa zonoje į šiaurę nuo 56o00' šiaurės platumos ir toje VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 07o00' vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55o00' šiaurės platumos, išskyrus Klaidą.
(20) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT VIa zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos.
(21) Nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius TJTT VIa zonoje į pietus nuo 56o00' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07o00' vakarų ilgumos.
(22) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintairo kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą.
(23) VIIa zona sumažinama rajonu, prijungiamu prie TJTT VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonų, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30' šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52o 00' šiaurės platumos |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(24) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30' šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52o 00' šiaurės platumos, |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(25) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio b punkte.
(26) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio c punkte.
(27) Gali būti sužvejota EB vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius:
|
IV zonos Norvegijos vandenys (COD/*04N-) |
EB |
20 775 |
(28) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.
(29) Turi būti laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (žuvies įgaubtu ar visiškai skeltu uodegos peleku ilgis) – 210 cm.
(30) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejojama TJTT VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (ANF/*8ABDE).
(31) Išskyrus apskaičiuotą 264 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(32) Išskyrus apskaičiuotą 746 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
IV zonos Norvegijos vandenys (HAD/*04N-) |
EB |
24 863 |
(33) Atlantinių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.
(34) Išskyrus apskaičiuotą 773 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(35) Išskyrus apskaičiuotą 1 063 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(36) Gali būti sužvejota EB vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
IV zonos Norvegijos vandenys (WHG/*04N-) |
EC |
9 252 |
(37) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(38) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 51 500 tonų BLSK.
(39) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 51 500 tonų BLSK.
(40) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų EB vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.
(41) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 51 500 tonų BLSK.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/*8ABDE) |
Belgija |
34 |
Ispanija |
1 374 |
Prancūzija |
1 374 |
Airija |
172 |
Nyderlandai |
17 |
Jungtinė Karalystė |
772 |
EB |
3 742 |
(42) Šią kvotą galima perkelti į IV zoną ir IIa zonos EB vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.
(43) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 51 500 tonų BLSK.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius
|
VI ir VII zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14) |
Belgija |
2 |
Ispanija |
1 717 |
Prancūzija |
3 090 |
Nyderlandai |
5 |
EB |
4 814 |
(44) Iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM1).
(45) Iš kurių ne daugiau kaip 27 % galima sužvejoti Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F).
(46) Galima sužvejoti II, IVa, VIa zonų EB vandenyse į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12o vakarų ilgumos (WHB/*8CX34). IVa zonoje galima sužvejoti ne daugiau kaip 40 000 tonų.
(47) Iš kurių ne daugiau nei 500 tonų gali sudaryti argentinos (Argentina spp.).
(48) Į sužvejotų šiaurinių žydrųjų merlangų kiekį gali neišvengiamai patekti argentinos (Argentina spp.).
(49) Galima sužvejoti II, IVa, V, VIa zonų į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonų į vakarus nuo 12o vakarų ilgumos EB vandenyse. IVa zonoje leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 2 625 tonas.
(50) Iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2).
(51) Iš kurių ne daugiau kaip 27 % gali būti sužvejojama Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F).
(52) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.
(53) IV zonoje sužvejotų žuvų kiekis negali viršyti 24 229 tonų, t.y. 25 % Norvegijai nustatyto kiekio.
(54) Įskaičiuojama į Farerų saloms leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.
(55) Taip pat galima sužvejoti VIb zonoje. IV zonoje sužvejotų žuvų kiekis negali viršyti 5 000 tonų.
(56) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(57) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų EB vandenyse.
(58) Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegaudos turi būti įskaičiuotos į šią kvotą. Pagal šią kvotą galima žvejoti VIa zonos EB vandenyse į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos ir VIb zonoje.
(59) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(60) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenyse.
(61) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neviršija 3 000 tonų.
(62) Įskaitant paprastąsias brosmes. Norvegijai skirtos 5 638 tonų paprastųjų molvų ir 3 350 tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(63) Įskaitant paprastąsias brosmes. Galima žvejoti tik VIb ir VIa zonose į šiaurę nuo 56o 30' šiaurės platumos.
(64) Iš kurių TJTT VIa ir VIb zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekis VI zonoje neviršija 75 tonų.
(65) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų EB vandenyse.
(66) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenyse.
(67) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(68) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 16 straipsnio 3 dalyje.
(69) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.
(70) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio b punkte.
(71) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio c punkte.
(72) Galima sužvejoti tik IV zonoje (EB vandenyse) ir IIIa zonoje. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.
(73) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.
(74) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį.
(75) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys negali sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik ilgesniems nei 15 m bendro ilgio laivams.
(76) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šios rūšies sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai skatinami ieškoti būdų bei įrangos, sudarančius palankesnes sąlygas greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(77) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67 AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67 AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67 AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67 AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67 AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67 AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67 AKXD) kiekį.
(78) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis), norveginėms rajoms (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai skatinami ieškoti būdų bei įrangos, sudarančius palankesnes sąlygas greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(79) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D), trumpauodegių rajų (Raja brachyuran) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07d.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiate) (RJR/07D.) kiekį.
(80) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulate). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai skatinami ieškoti būdų bei įrangos, sudarančius palankesnes sąlygas greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(81) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/8910-C) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/8910-C) kiekį.
(82) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šios rūšies sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai skatinami ieškoti būdų bei įrangos, sudarančius palankesnes sąlygas greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(83) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/03-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03-C.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/03-C.) kiekį.
(84) Netaikoma marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šios rūšies sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai skatinami ieškoti būdų bei įrangos, sudarančius palankesnes sąlygas greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(85) Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota TJTT IIa ir VI zonų EB vandenyse. TJTT VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(86) Įskaitant 242 tonas, kurios turi būti sužvejotos Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62o šiaurės platumos (MAC/*04N-).
(87) Žvejojant Norvegijos vandenyse, atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegaudos įskaičiuojamos į šios rūšies kvotas.
(88) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IVa zonoje, išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa zonoje.
(89) Šiaurinio rajono BLSK, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytuosius toliau kiekius:
|
IIIa (MAC/*03A.) |
IIIa ir IVbc zonos (MAC/*3A4BC) |
IVb (MAC/*04B.) |
IVc (MAC/*04C.) |
VI; IIa zonos tarptautiniai vandenys nuo 2009 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. (MAC/*2A6.) |
Danija |
|
4 130 |
|
|
4 020 |
Prancūzija |
|
490 |
|
|
|
Nyderlandai |
|
490 |
|
|
|
Švedija |
|
|
390 |
10 |
|
Jungtinė Karalystė |
|
490 |
|
|
|
Norvegija |
3 000 |
|
|
|
|
(90) Galima sužvejoti tik TJTT IIa, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose.
(91) Galima sužvejoti TJTT IVa zonos EB vandenyse į šiaurę nuo 59o šiaurės platumos nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Farerų salų kvotos 3 982 tonas galima sužvejoti TJTT VIa zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos ištisus metus.
(92) Šiaurinio rajono BLSK, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
IVa zonos EB vandenys (MAC/*04A-C) |
Vokietija |
5 981 |
Prancūzija |
3 988 |
Airija |
19 938 |
Nyderlandai |
8 723 |
Jungtinė Karalystė |
54 829 |
EB |
93 459 |
(93) Kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima žvejoti TJTT VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Portugalija ar Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau nurodytų kvotų šiose TJTT zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nurodytuosius toliau kiekius:
|
VIIIb (MAC/*08B.) |
Ispanija |
2 480 |
Prancūzija |
16 |
Portugalija |
513 |
(94) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenyse.
(95) Iš kurių ne daugiau nei 750 tonų galima sužvejoti IIIa zonoje.
(96) Galima sužvejoti tik IV zonoje.
(97) Įskaitant tobines.
(98) Galima žvejoti tik TJTT IV zonos EB vandenyse.
(99) Šį kiekį galima sužvejoti TJTT IV zonoje ir VIa zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos. Bet kokia šiaurinių žydrųjų merlangų priegauda turi būti įskaičiuota į šiaurinių žydrųjų merlangų kvotą, nustatytą TJTT VIa, VIb ir VII zonoms.
(100) 1 832 tonos sužvejotų žuvų gali būti atlantinės silkės, sužvejotos tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 32 mm. Jei 1 832 tonų atlantinių silkių kvota išnaudojama, žvejyba naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, draudžiama.
(101) Pirminis BLSK. Galutinis BLSK bus nustatytas per pirmąjį 2009 m. pusmetį atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas.
(102) Turi būti laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm.
(103) Turi būti laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm.
(104) Įskaitant ilgosiomis ūdomis sužvejotus paprastuosius siurblinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), lygiaodžius juoduosius ryklius (Etmopterus spinax), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias).
(105) Turi būti laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm.
(106) Galima sužvejoti tik TJTT IV zonos EB vandenyse.
(107) Galima sužvejoti TJTT IV, VIa zonose į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos bei VIIe, VIIf ir VIIh zonose.
(108) Galima sužvejoti TJTT IV, VI zonose į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos bei VIIe, VIIf ir VIIh zonose.
(109) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.
(110) Vandenys prie Azorų salų.
(111) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.
(112) Vandenys prie Madeiros salos.
(113) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.
(114) Vandenys prie Kanarų salų.
(115) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse.
(116) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik TJTT VIa zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos.
(117) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas paprastąsias staurides.
(118) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegaudos įskaičiuojamos į šių rūšių kvotą.
(119) Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų paprastųjų stauridžių.
(120) Tik ilgosiomis ūdomis sužvejotos žuvys, įskaitant paprastuosius grenadierius, grenadierius, Mora mora ir didžiaakes siūlapelekes vėgėles.
(121) Įprasto kiekio kitų rūšių kvotą Norvegija skyrė Švedijai.
(122) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys.
(123) Tik TJTT IIa ir IV zonos.
(124) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys.
(125) Tik baltažuvių priegaudos TJTT IV ir VIa zonose.
IB PRIEDAS
ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS IR GRENLANDIJA
TJTT I, II, V, XII, XIV zonos ir ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys
|
|
|||||||
Airija |
62 |
|
||||||
Ispanija |
437 |
|||||||
EB |
500 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||
Belgija |
37 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Danija |
36 647 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Vokietija |
6 418 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Ispanija |
121 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Prancūzija |
1 581 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Airija |
9 487 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Nyderlandai |
13 115 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Lenkija |
1 855 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Portugalija |
121 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Suomija |
567 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Švedija |
13 580 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
23 430 (1) |
|||||||||||||||||||||||||||||
EB |
106 959 |
|||||||||||||||||||||||||||||
Norvegija |
96 263 (2) |
|||||||||||||||||||||||||||||
BLSK |
1 643 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||||||||||||||
Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||
Vokietija |
2 335 |
|
||||||
Graikija |
289 |
|||||||
Ispanija |
2 605 |
|||||||
Airija |
289 |
|||||||
Prancūzija |
2 143 |
|||||||
Portugalija |
2 605 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
9 058 |
|||||||
EB |
19 324 |
|||||||
BLSK |
525 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
EB |
||||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
3 476 |
|
||||||
Ispanija |
8 984 |
|||||||
Prancūzija |
1 483 |
|||||||
Lenkija |
1 628 |
|||||||
Portugalija |
1 897 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
2 226 |
|||||||
Visos valstybės narės |
100 (7) |
|||||||
EB |
19 793 (8) |
|||||||
BLSK |
525 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
60 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
430 |
|||||||
EB |
500 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
1 000 (9) |
|
||||||
EB |
1 075 (10) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
75 (11) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
0 |
|
|
|
|||||||
Visos valstybės narės |
0 |
|
||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
Vokietija |
535 |
|
||||||
Prancūzija |
322 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 643 |
|||||||
EB |
2 500 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 320 |
|
||||||
Vokietija |
90 |
|||||||
Prancūzija |
144 |
|||||||
Nyderlandai |
126 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 320 |
|||||||
EB |
3 000 |
|||||||
BLSK |
590 000 (12) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
898 |
|
||||||
Prancūzija |
1 992 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
175 |
|||||||
EB |
3 065 (13) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 082 |
|
||||||
Prancūzija |
1 082 |
|||||||
EB |
7 000 (14) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
2 000 |
|
||||||
Prancūzija |
2 000 |
|||||||
EB |
4 000 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 400 |
|
||||||
Prancūzija |
386 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
214 |
|||||||
EB |
3 000 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|||||||
Belgija |
49 |
|
||||||
Vokietija |
301 |
|||||||
Prancūzija |
1 463 |
|||||||
Nyderlandai |
49 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
563 |
|||||||
EB |
2 425 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
25 (15) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
25 (15) |
|||||||
EB |
50 (15) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|||||||
Vokietija |
6 271 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
330 |
|||||||
EB |
7 500 (16) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
1 550 |
|
||||||
EB |
2 500 (17) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
12 300 (18) |
|
||||||
EB |
12 300 (18) |
|||||||
BLSK |
511 287 (19) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 982 (20) |
|
||||||
EB |
3 982 (20) |
|||||||
BLSK |
511 287 (21) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Estija |
0 (22) |
|
||||||
Vokietija |
0 (22) |
|||||||
Ispanija |
0 (22) |
|||||||
Prancūzija |
0 (22) |
|||||||
Airija |
0 (22) |
|||||||
Latvija |
0 (22) |
|||||||
Nyderlandai |
0 (22) |
|||||||
Lenkija |
0 (22) |
|||||||
Portugalija |
0 (22) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (22) |
|||||||
EB |
0 (22) |
|||||||
BLSK |
Turi būti nustatytas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
766 (23) |
|
||||||
Ispanija |
95 (23) |
|||||||
Prancūzija |
84 (23) |
|||||||
Portugalija |
405 (23) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
150 (23) |
|||||||
EB |
1 500 (23) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma (24) |
|
||||||
BLSK |
10 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Prancūzija |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
EB |
||||||||
BLSK |
Turi būti nustatyta |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Vokietija |
||||||||
Prancūzija |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
EB |
||||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
11 |
|
||||||
Vokietija |
1 473 |
|||||||
Prancūzija |
99 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
17 |
|||||||
EB |
1 600 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|||||||
Vokietija |
117 (33) |
|
||||||
Prancūzija |
47 (33) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
186 (33) |
|||||||
EB |
350 (33) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
305 |
|
||||||
Prancūzija |
275 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
180 |
|||||||
EB |
760 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
54 |
|
||||||
Prancūzija |
42 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
204 |
|||||||
EB |
300 |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
(1) Pranešant Europos Komisijai sužvejotų žuvų kiekį, taip pat pranešamas kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekis: ŽŠRAK reguliuojamame rajone, EB vandenyse, Farerų salų vandenyse, Norvegijos vandenyse, žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, žuvininkystės apsaugos zonoje aplink Svalbardą.
(2) Pagal šią kvotą sužvejotas žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti EB vandenyse į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos.
Specialiosios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą (HER/*2AJMN) |
Belgija |
33 () |
Danija |
32 982 () |
Vokietija |
5 776 () |
Ispanija |
109 () |
Prancūzija |
1 423 () |
Airija |
8 539 () |
Nyderlandai |
11 803 () |
Lenkija |
1 669 () |
Portugalija |
109 () |
Suomija |
511 () |
Švedija |
12 222 () |
Jungtinė Karalystė |
21 087 () |
() Visų valstybių narių sužvejotų žuvų kiekių sumai pasiekus96 263 tonas, daugiau žuvų sužvejoti neleidžiama. |
(3) Visų valstybių narių sužvejotų žuvų kiekių sumai pasiekus96 263 tonas, daugiau žuvų sužvejoti neleidžiama.
(4) Turi būti sužvejota į pietus nuo 61o šiaurės platumos vakarų Grenlandijoje ir į pietus nuo 62o šiaurės platumos rytų Grenlandijoje.
(5) Gali būti reikalaujama, kad laive būtų mokslinis stebėtojas.
(6) Iš kurių 500 tonų skiriama Norvegijai. Gali būti sužvejota XIV ir Va zonose į pietus nuo 61o šiaurės platumos ir ŽŠVAO 1 parajonyje į pietus nuo 62o šiaurės platumos.
(7) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.
(8) Skiriant atlantinių menkių, kurias Bendrijai leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokių salos zonoje, išteklių dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.
(9) Turi sužvejoti ne daugiau kaip šeši Bendrijos priedugnio ilgosiomis ūdomis atlantinius paltusus žvejojantys laivai. Sužvejotas susijusių rūšių žuvų kiekis turi būti įskaičiuotas į šią kvotą. Gali būti reikalaujama, kad laivuose būtų po mokslininką stebėtoją.
(10) Iš kurių 75 tonos, kurios turi būti sužvejotos tik ilgosiomis ūdomis, skiriamos Norvegijai.
(11) Iš kurių 75 tonų, kurios turi būti sužvejotos ilgosiomis ūdomis, skiriamos Norvegijai.
(12) Dėl BLSK susitarė EB, Farerų salos, Norvegija ir Islandija.
(13) Ne didesnė nei 1 080 tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.
(14) Iš kurių 3 500 tonų skiriama Norvegijai ir 1 335 tonų – Farerų saloms.
(15) Tik kaip priegauda.
(16) Iš kurių 824 tonos skiriamos Norvegijai ir 75 tonos – Farerų saloms.
(17) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonų – Farerų saloms. Turi būti sužvejota tik ŽŠVAO 1 parajonyje.
(18) Taip pat gali būti sužvejojama IV zonos Norvegijos vandenyse ir IIa zonos tarptautiniuose vandenyse (MAC/*4N-2A).
(19) Šiaurinio rajono BLSK, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
(20) Gali būti sužvejojama IVa zonos EB vandenyse (MAC/*04A.).
(21) Šiaurinio rajono BLSK, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
(22) Laikinoji kvota, taikoma kol bus baigtos ŽŠRAK konsultacijos žvejybos srityje.
(23) Tik kaip priegauda.
(24) Bus žvejojama tik 2009 m. rugpjūčio 15 d. – lapkričio 15 d. ŽŠRAK susitariančiosioms šalims visiškai išnaudojus BLSK, žvejyba bus uždrausta.
(25) Laikinoji kvota, taikoma kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje ŽŠRAK ir vėliau su Grenlandija.
(26) Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.
(27) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir pm tonų – Farerų saloms.
(28) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (atlantinei menkei ši nuostata netaikoma).
(29) Turi būti sužvejota liepos – gruodžio mėn.
(30) Laikinoji kvota, taikoma kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje su Islandija dėl 2009 m.
(31) Priegauda – sužvejotas žuvų, kurių rūšys nėra žvejybos veiklos leidime nurodytos laivo žvejojamų žuvų rūšys, kiekis. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.
(32) Iš kurių 120 tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių skiriama Norvegijai. Turi būti sužvejota tik V ir XIV zonose bei ŽŠVAO 1 parajonyje.
(33) Tik kaip priegauda.
(34) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.
IC PRIEDAS
ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS
ŽŠVAO Rajonas
Visi BLSK ir susijusios sąlygos patvirtinti laikantis Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO) reikalavimų.
|
|
|||||||
EB |
0 (1) |
|
||||||
BLSK |
0 (1) |
|
|
|||||||
EB |
0 (2) |
|
||||||
BLSK |
0 (2) |
|
|
|||||||
EB |
0 (3) |
|
||||||
BLSK |
0 (3) |
|
|
|||||||
EB |
0 (4) |
|
||||||
BLSK |
0 (4) |
|
|
|||||||
EB |
0 (5) |
|
||||||
BLSK |
0 (5) |
|
|
|||||||
EB |
0 (6) |
|
||||||
BLSK |
0 (6) |
|
|
|||||||
EB |
0 (7) |
|
||||||
BLSK |
0 (7) |
|
|
|||||||
Estija |
128 (8) |
|
||||||
Latvija |
128 (8) |
|||||||
Lietuva |
128 (8) |
|||||||
Lenkija |
128 (8) |
|||||||
EB |
||||||||
BLSK |
34 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
17 000 |
|
|
|||||||
EB |
0 (12) |
|
||||||
BLSK |
0 (12) |
|
|
|||||||
Estija |
334 |
|
||||||
Latvija |
334 |
|||||||
Lietuva |
334 |
|||||||
Lenkija |
334 |
|||||||
EB |
334 (14) |
|||||||
BLSK |
30 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma (16) |
|
|
|
|||||||
Estija |
321,3 |
|
||||||
Vokietija |
328 |
|||||||
Latvija |
45,1 |
|||||||
Lietuva |
22,6 |
|||||||
Ispanija |
4 396,5 |
|||||||
Portugalija |
1 837,5 |
|||||||
EB |
6 951 |
|||||||
BLSK |
11 856 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 561 |
|
||||||
Portugalija |
1 274 |
|||||||
Estija |
546 |
|||||||
Lietuva |
119 |
|||||||
EB |
8 500 |
|||||||
BLSK |
13 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 (17) |
|
||||||
BLSK |
0 (17) |
|
|
|||||||
Estija |
1 571 (18) |
|
||||||
Vokietija |
513 (18) |
|||||||
Ispanija |
233 (18) |
|||||||
Latvija |
1 571 (18) |
|||||||
Lietuva |
1 571 (18) |
|||||||
Portugalija |
2 354 (18) |
|||||||
EB |
7 813 (18) |
|||||||
BLSK |
8 500 (18) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 771 |
|
||||||
Portugalija |
5 229 |
|||||||
EB |
7 000 |
|||||||
BLSK |
20 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Latvija |
269 |
|
||||||
Lietuva |
2 234 |
|||||||
BLSK |
2 503 |
|
|
|||||||
Ispanija |
2 165 |
|
||||||
Portugalija |
2 835 |
|||||||
EB |
5 000 |
|||||||
BLSK |
8 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
(1) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(2) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(3) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda. Priegauda neviršija 10 % vienos žvejybos operacijos metu sužvejojamų žuvų kiekio ir 8 % iškraunamų žuvų kiekio.
(4) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(5) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(6) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(7) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(8) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.
(9) Bendrijos dalis nenurodyta; 29 467 tonas gali sužvejoti Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(10) Nors Bendrija gali pasinaudoti bendra 85 tonų kvota, nuspręsta tą kvotą sumažinti iki 0. Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(11) Apie laivų pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekį pranešama vėliavos valstybei narei; pranešimai per Komisiją kas 48 valandas perduodami ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.
(12) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(13) Išskyrus teritoriją, kurios ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o20'0 |
46o40'0 |
2 |
47o20'0 |
46o30'0 |
3 |
46o00'0 |
46o30'0 |
4 |
46o00'0 |
46o40'0 |
(14) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(15) Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato zonoje, kurios ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o20'0 |
46o40'0 |
2 |
47o20'0 |
46o30'0 |
3 |
46o00'0 |
46o30'0 |
4 |
46o00'0 |
46o40'0 |
Be to, draudžiama žvejoti krevetes nuo 2009 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone, kurio ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o55'0 |
45o00'0 |
2 |
47o30'0 |
44o15'0 |
3 |
46o55'0 |
44o15'0 |
4 |
46o35'0 |
44o30'0 |
5 |
46o35'0 |
45o40'0 |
6 |
47o30'0 |
45o40'0 |
7 |
47o55'0 |
45o00'0 |
(16) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94 išduoda specialiuosius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą. Nukrypstant nuo to reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jei Komisija nepateikė prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo.
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Didžiausias žvejybos dienų skaičius |
Danija |
2 |
131 |
Estija |
8 |
1 667 |
Ispanija |
10 |
257 |
Latvija |
4 |
490 |
Lietuva |
7 |
579 |
Lenkija |
1 |
100 |
Portugalija |
1 |
69 |
Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį buvo sužvejotos žuvys, kas mėnesį praneša Komisijai žvejybos dienų skaičių ir 3M kvadrate bei 1 išnašoje apibrėžtame rajone sužvejotą kiekį.
(17) Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma; žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų.
(18) Naudodamos šią kvotą, visos ŽŠVAO susitariančiosios šalys turi laikytis 8 500 tonų BLSK, nustatyto šiems ištekliams. Išnaudojus BLSK, specializuotoji šių išteklių žvejyba nutraukiama neatsižvelgiant į sužvejotų žuvų kiekį.
ID PRIEDAS
TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS. Visi rajonai
Šio rajono BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (TATAK, ICCAT) ir Amerikos tropinių tunų komisijai (ATTK, IATTC).
|
|
|||||||
Kipras |
114,37 |
|
||||||
Graikija |
212,35 |
|||||||
Ispanija |
4 116,53 |
|||||||
Prancūzija |
3 591,11 |
|||||||
Italija |
3 176,10 |
|||||||
Malta |
262,92 |
|||||||
Portugalija |
387,3 |
|||||||
Visos valstybės narės |
45,92 (1) |
|||||||
EB |
11 906,60 |
|||||||
BLSK |
22 000 |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 573,9 |
|
||||||
Portugalija |
1 439,5 |
|||||||
Visos valstybės narės |
218,7 (2) |
|||||||
EB |
8 232 |
|||||||
BLSK |
14 000 |
|
|
|||||||
Ispanija |
5 385 |
|
||||||
Portugalija |
332 |
|||||||
EB |
5 717 |
|||||||
BLSK |
17 000 |
|
|
|||||||
Airija |
6 696,0 (3) |
|
||||||
Ispanija |
20 082,1 (3) |
|||||||
Prancūzija |
6 522,4 (3) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
555,3 (3) |
|||||||
Portugalija |
4 337,1 (3) |
|||||||
EB |
38 193 (4) |
|||||||
BLSK |
30 200 |
|
|
|||||||
Ispanija |
943,7 |
|
||||||
Prancūzija |
311,0 |
|||||||
Portugalija |
660,0 |
|||||||
EB |
1 914,7 |
|||||||
BLSK |
29 900 |
|
|
|||||||
Ispanija |
17 093,6 |
|
||||||
Prancūzija |
8 055,4 |
|||||||
Portugalija |
6 051 |
|||||||
EB |
31 200 |
|||||||
BLSK |
90 000 |
|
|
|||||||
EB |
103 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|||||||
EB |
46,5 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.
(2) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.
(3) Nustatoma, kad ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį žvejojančių Bendrijos laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį turi būti 1 253.
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Airija |
50 |
Ispanija |
730 |
Prancūzija |
151 |
Jungtinė Karalystė |
12 |
Portugalija |
310 |
|
1 253 |
(4) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su leidimą žvejoti ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį turinčios valstybės narės vėliava, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį:
IE PRIEDAS
ANTARKTIS
AJGIAK rajonas
Šie Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (AJGIAK, CCAMLR) priimti BLSK neskiriami AJGIAK šalims, todėl Bendrijos dalis nenustatoma. Sužvejotų žuvų kiekį kontroliuoja AJGIAK sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLSK.
|
|
|||||||
BLSK |
3 834 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
102 (2) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
3 920 (3) |
|
||||||
Specialiosios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtų kvotų šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: |
||||||||
Valdymo rajonas A: 48o vakarų ilgumos iki 43o30' vakarų ilgumos – 52o30' pietų platumos iki 56o pietų platumos (TOP/*F483A) |
0 |
|
||||||
Valdymo rajonas B: 43o30' vakarų ilgumos iki 40o vakarų ilgumos – 52o30' pietų platumos iki 56o pietų platumos (TOP/*F483B) |
1 176 |
|
||||||
Valdymo rajonas C: 40o vakarų ilgumos iki 33o30' vakarų ilgumos – 52o30' pietų platumos iki 56o pietų platumos (TOP/*F483C) |
2 744 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
75 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 500 (4) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
3 470 000 (5) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
440 000 (6) |
|
||||||
Specialiosios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: |
||||||||
58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F-41W) |
277 000 |
|
||||||
58.4.1 kvadratas, į rytus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F-41E) |
163 000 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 645 000 (7) |
|
||||||
Specialiosios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: |
||||||||
58.4.2 kvadratas į vakarus |
1 448 000 |
|
||||||
58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55o rytų ilgumos |
1 080 000 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
80 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
1 600 (8) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
360 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
50 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
120 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 500 (9) |
|
(1) Šį BLSK leidžiama žvejoti rajone, kuris yra MŽŪO 58.5.2 statistinio kvadrato dalis, apibrėžiama linija, kuri:
a) |
prasideda taške, kuriame 72o15' rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau eina į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53o25' pietų platumos lygiagrete; |
b) |
toliau eina į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74o rytų ilgumos dienovidiniu; |
c) |
toliau eina į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52o40' pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76o rytų ilgumos dienovidiniu; |
d) |
toliau eina į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52o pietų platumos lygiagrete; |
e) |
toliau eina į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51o pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74o30' rytų ilgumos dienovidiniu ir |
f) |
toliau eina į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško. |
(2) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(3) Šis BLSK taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis 2009 m. gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(4) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79o20' rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. IX priedą).
(5) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(6) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(7) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(8) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
(9) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d.
IF PRIEDAS
PIETRYČIŲ ATLANTO VANDENYNAS
ŽPAO Rajonas
Šie BLSK nepaskirstyti Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO, SEAFO) šalims, todėl Bendrijos dalis nenustatoma. Sužvejotą žuvų kiekį kontroliuoja ŽPAO sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLSK.
|
|
|||||||
BLSK |
200 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
200 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
200 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
260 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
100 |
|
(1) Kad būtų pritaikytas šis BLSK, rajonas, kuriame galima žvejoti, apibrėžiamas taip:
— |
jo vakarų riba yra 0o rytų ilgumos, |
— |
jo šiaurės riba yra 20o pietų platumos, |
— |
jo pietų riba yra 28o pietų platumos ir |
— |
rytų riba yra išorinės Namibijos EEZ ribos. |
II PRIEDAS
IIA PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ TJTT IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ZONOSE IR TJTT IIa BEI Vb ZONŲ EB VANDENYSE
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
1.1. |
Šis priedas taikomas Bendrijos žvejybos laivams, turintiems bet kuriuos iš 4 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių ir esantiems TJTT IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId zonose ir TJTT IIa bei Vb zonų EB vandenyse. |
1.2. |
Šis priedas netaikomas Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 10 m. Nereikalaujama, kad šie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotus specialiuosius žvejybos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas vertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. 2009 m. Komisija paprašys mokslininkų rekomendacijų, kad galėtų vertinti tų laivų pastangų naudojimo pokyčius, siekdama tuos laivu ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą. |
2. Apibrėžtys
Šiame priede:
a) |
pastangų grupė – valstybės narės valdymo vienetas, kuriam nustatyta didžiausia leidžiama žvejybos pastanga. Ji apibūdinama įrankių grupe, apibrėžta 4 punkte, ir rajonu, apibrėžtu 3 punkte; |
b) |
2009 m. valdymo laikotarpis – laikotarpis nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d.; |
c) |
reglamentuojamas įrankis – 4 punkte nurodytas įrankis; |
d) |
nereglamentuojamas įrankis – 4 punkte nenurodytas įrankis. |
3. Geografiniai rajonai
Šiame priede skiriami šie geografiniai rajonai:
a) |
Kategato sąsiauris; |
b) |
|
c) |
TJTT VIIa zona; |
d) |
TJTT VIa zona ir TJTT Vb zonos EB vandenys. |
4. Reglamentuojami įrankiai
Šiame priede skiriamos šios žvejybos įrankių grupės (reglamentuojami įrankiai):
Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs velkamieji žvejybos įrankiai (išskyrus plačiažiočius tralus), kurių tinklinio audeklo akies dydis:
TR1 |
100 mm arba didesnis; |
TR2 |
70 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 100 mm; |
TR3 |
16 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 32 mm; |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies dydis:
BT1 |
120 mm arba didesnis; |
BT2 |
80 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 120 mm; |
Žiauniniai tinklai ir vertikalieji tinklai, išskyrus sieninius tinklus (GN1);
Sieniniai tinklai (GT1);
Ilgosios ūdos (LL1).
5. Žvejybos pastangų apskaičiavimas
Žvejybos pastangos apskaičiuojamos kaip žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga. Žvejybos pastangos, kurias naudoja laivų grupė rajone, apskaičiuojamos kaip kiekvieno laivo kilovatų verčių ir dienų, kurias kiekvienas laivas buvo rajone, sandaugų suma.
Laivo pajėgumai matuojami kilovatais ir atitinka laivo variklio galią, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 2930/86 5 straipsnį; ši vertė turi atitikti vertę, kurią valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, pranešė Bendrijos žvejybos laivyno registrui.
Laivo veikla matuojama dienomis, kuriomis laivas būna 3 punkte nurodytame geografiniame rajone. Diena, kurią laivas būna rajone, apskaičiuojama kaip 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna bet kuriame 3 punkte apibrėžtame geografiniame rajone ir nebūna uoste. Laiką, nuo kurio skaičiuojamas tęstinis laikotarpis, savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas, jei valdymo laikotarpiu valstybė narė laikotarpio pradžią nustato nuosekliai kiekvienai žvejybos įrankių grupei. Jei laivas tame pačiame rajone 24 valandų laikotarpiu būna kelis kartus, laikoma, kad jis rajone buvo tik vieną dieną.
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI
6. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos
6.1. |
2009 m. valdymo laikotarpio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos pagal kiekvienos valstybės narės kiekvieną žvejybos pastangų grupę nustatytos 1 priedėlyje. |
6.2. |
Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003, neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms. |
7. 6.1 punkte nurodytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų pakeitimai
7.1. |
Jei valstybė narė padidino žvejybos pastangas, susijusias su vieno ar kelių laivų, kurie naudoja didelio selektyvumo žvejybos įrankį pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 13 straipsnio 2 dalies a punktą arba vengia žvejoti menkes pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b, c arba d punktus, žvejybos veikla siekdama atsverti pastangų patikslinimus, kurie būtų taikomi tiems laivams pagal to reglamento 12 straipsnio 4 dalį, toms pastangų grupėms, kurioms priklauso atitinkama tų laivų veikla, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos padidinamos tiek, kiek būtina atsverti tai veiklai taikomus pastangų patikslinimus. |
7.2. |
Kai žvejybos pastangos perkeliamos iš vienos valstybės narės į kitą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, pritaikomos pastangų grupės (-ių), iš kurios (-ių) pastangos perkeliamos, ir pastangų grupės (-ių), į kurią (-ias) pastangos perkeliamos, atitinkamos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Kai valstybė narė, į kurią perkeliamos žvejybos pastangos, neturi atitinkamos žvejybos pastangų grupės, perkeltos žvejybos pastangos paskiriamos į vieną arba kelias naujas žvejybos pastangų grupes. Tų naujų grupių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos lygios perkeltų pastangų kiekiui. |
7.3. |
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos pakeičiamos pagal žvejybos galimybių perskirstymą ir (arba) sumažinimą, atliktą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį. |
7.4. |
Jei valstybė narė susigrąžino pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 16 straipsnio 2 dalį, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos padidinamos tiek, kiek žvejybos pastangų reikia žvejybos pastangų grupėse, kuriose bus panaudota susigrąžinta žvejybos kvota, o valstybės narės, kuri grąžino žvejybos kvotą, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažinamos žvejybos pastangų grupėse atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo šių žvejybos pastangų grupių turimų žvejybos kvotų kiekis, išskyrus tuo atveju, kai kvotą grąžinanti valstybė narė nepasinaudojo atitinkamomis pastangomis žvejybos pastangų bazinėms vertėms nustatyti. |
7.5. |
Jei valstybėje narėje viena žvejybos pastangų grupė žvejybos pastangas perleido kitai grupei pagal Reglamento (EB) 1342/2008 16 straipsnio 3 dalį arba 17 straipsnį, atitinkamai patikslinamos žvejybos pastangas perleidžiančios grupės ir žvejybos pastangas perimančios grupės didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. |
7.6. |
Iš dalies keičiant žvejybos pastangų grupių, dėl kurių pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 31 straipsnį nusprendė Komisija, sudėtį, gali būti pakeistos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Tokie pakeitimai nebus didesni, nei reikia, kad būtų atsižvelgta į pastangų grupių sudėties pokyčius. |
8. Žvejybos pastangų paskirstymas
8.1. |
Valstybės narės reguliuoja atitinkamų savo laivų veiklą paskirdamos jiems žvejybos pastangas. |
8.2. |
Valstybė narė neleidžia savo laivams, kurie neužregistravę tokios žvejybos, žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, jei, jos nuomone, tai yra tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, išskyrus atvejus, jei ji užtikrina, kad reglamentuojamame rajone neleidžiama žvejoti lygiaverčiams pajėgumams, matuojant kilovatais. |
8.3. |
Valstybė narė savo nuožiūra gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokių valdymo laikotarpių metu valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms. |
8.4. |
Jei valstybė narė laiką, kurį ji laivams leidžia būti rajone, nustato valandomis, valstybė narė toliau, kaip nurodyta 5 punkte, skaičiuoja, kiek dienų išnaudota. Komisijai paprašius valstybė narė įrodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. |
9. Bendroji taisyklė
9.1. |
Žvejybos pastangas, kurias naudoja Bendrijos žvejybos laivas, valstybė narė, su kurios vėliava tas laivas plaukioja, įskaičiuoja į valstybės narės pastangų grupės didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, kai:
|
9.2. |
Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų arba daugiau rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į rajono, kuriame laivas išbuvo ilgiausią tos dienos dalį, dienų skaičių. |
10. Pranešimas apie žvejybos įrankį
10.1. |
Laivo kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 3 punkte apibrėžtuose rajonuose jokiais iš 4 punkte nurodytų reglamentuojamų žvejybos įrankių. |
10.2 |
Norint žvejybos reiso metu naudoti daugiau nei vieną žvejybos įrankį, reikia iš anksto gauti vėliavos valstybės narės leidimą. Gavus leidimą, į visas atitinkamas didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas tuo pat metu įskaičiuojamos kiekvieno iš įrankių žvejybos pastangos, kurios naudojamos to reiso metu. Jei žvejybos įrankiai priklauso tai pačiai žvejybos pastangų grupei, įskaičiuojamos tik vieno žvejybos įrankio žvejybos pastangos, kurios naudojamos to reiso metu. |
10.3 |
Laivui, norinčiam vieną ar daugiau reglamentuojamų žvejybos įrankių naudoti kartu su kitais žvejybos įrankiais, netaikomi apribojimai naudojant nereglamentuojamus žvejybos įrankius rajonuose, kuriuose jis turi specialųjį žvejybos leidimą. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kada numatoma naudoti reglamentuojamą žvejybos įrankį. Jei apie tai nepranešta, visos žvejybos pastangos, kurias naudoja laivas, įskaičiuojamos į žvejybos pastangų grupės, kuriai priklauso reglamentuojamas žvejybos įrankis ar įrankiai, didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas. |
11. Išimtys
11.1. |
Valstybė narė į didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas negali įskaičiuoti laivo, kuris plaukia per rajoną, veiklos, jei jis neturi specialiojo žvejybos leidimo veikti tame rajone arba jei jis prieš tai valstybės narės valdžios institucijoms pranešė, kad ketina plaukti per rajoną. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. |
11.2. |
Valstybė narė į didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas negali įskaičiuoti laivo, vykdančio su žvejyba nesusijusią veiklą, veiklos, jei laivas vėliavos valstybei narei prieš tai praneša apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tuo laikotarpiu atsisakyti savo specialiojo žvejybos leidimo. Tuo laikotarpiu laive nėra jokių žvejybos įrankių arba žuvų. |
11.3 |
Valstybė narė gali nuspręsti į didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas neįskaičiuoti laivo, kuris buvo atitinkamame rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą arba plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą, veiklos. Per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo priėmimo vėliavos valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir pateikia suteiktos pagalbos įrodymus. |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ NAUDOJIMO STEBĖJIMAS
12. Žvejybos pastangų naudojimo valdymas
12.1. |
Valstybės narės reguliuoja savo atitinkamų laivų veiklą stebėdamos žvejybos pastangas ir imdamosi tinkamų veiksmų, pavyzdžiui, uždrausdamos žvejoti pagal pastangų grupę, kad užtikrintų, kad didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nebūtų viršytos. |
12.2. |
Laivai, naudojantys 4 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančius įrankius ir žvejojantys 3 punkte apibrėžtame rajone, turi specialųjį žvejybos leidimą žvejoti tame rajone, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
12.3. |
Valdymo laikotarpiu laivas, išnaudojęs jam skirtas pastangas, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba neplaukia į 3 punkte nurodytus rajonus, nebent jis naudoja vien nereglamentuojamus žvejybos įrankius arba jam paskirtos papildomos žvejybos pastangos. |
13. Pranešimai apie žvejybos pastangas
13.1. |
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems reglamentuojamą žvejybos įrankį ir veiklą vykdantiems rajone, kuriam taikomas šis priedas. Menkių išteklių valdymo tikslais šiose nuostatose nurodytas žvejybos rajonas yra šio priedo 3 punkto a, b, c ir d papunkčiuose išvardyti rajonai, o jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių išteklių valdymo tikslais – TJTT IV zona. Be šio reglamento 19c straipsnyje išvardytų ryšio priemonių, taip pat galima naudoti kitas saugias elektronines priemones. Laikoma, kad tie laivai, kurie naudoja LSS arba elektroninius laivo žurnalus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1077/2008, įvykdė Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnio 1 dalyje nustatytus pranešimo reikalavimus. |
13.2. |
Valstybės narės, atsižvelgdamos į valstybes nares, susijusias su pastarosios laivų žvejybos veikla, gali taikyti alternatyvias kontrolės priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi pranešimo apie žvejybos pastangas prievolių. Šios priemonės yra tokios pat veiksmingos ir skaidrios kaip Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19c straipsnio 2 dalyje nustatytos pranešimo prievolės; prieš taikant apie jas pranešama Komisijai. |
ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
14. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės elektronine forma pagal pastangų grupes registruoja paskirtas žvejybos pastangas ir naudojamas žvejybos pastangas.
15. Atitinkamų duomenų teikimas
15.1. |
Komisijai paprašius valstybės narės jai perduoda žvejybos pastangų, kurias praėjusį mėnesį ir ankstesniais mėnesiais naudojo jų žvejybos laivai, duomenis, užpildydamos 2 priedėlyje pateiktą duomenų teikimo formą. |
15.2. |
Duomenys atsiunčiami atitinkamu elektroninio pašto adresu, kurį Komisija praneša valstybėms narėms. Kai duomenys įvedami į žuvininkystės duomenų mainų sistemą (arba bet kokią būsimą duomenų sistemą, dėl kurios nuspręs Komisija), valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 d. sistemai perduoda duomenis, darydama nuorodą į pastangas, kuriomis naudotasi iki praėjusio mėnesio pabaigos. Komisija valstybėms narėms apie dieną, kurią sistema bus naudojama duomenims perduoti, praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos dienos, kurią reikia perduoti duomenis. Pirmajame pranešime apie žvejybos pastangas, kuris bus siunčiamas sistemai, nurodomos pastangos, kuriomis naudojamasi nuo 2009 m. vasario 1 d. Komisijai paprašius valstybės narės jai perduoda duomenis apie žvejybos pastangas, kurias 2009 m. sausio mėn. naudojo jų žvejybos laivai. |
15.3. |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas naujas 14 punkte nurodytų duomenų pateikimo Komisijai formatas arba nustatytas kitas pranešimo dažnumas. |
15.4. |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas pranešimo apie laivų, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 14 straipsnio 2 dalį turi specialiųjų žvejybos leidimą, formatas ir konkretus pranešimo įpareigojimas. |
15.5 |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas pranešimo apie didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų pakeitimus formatas ir konkretus pranešimo įpareigojimas, kaip nurodyta 7 punkte. |
IIa PRIEDO 1 priedėlis
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatų dienomis
Rajonas (žr. 3 punktą) |
Reglamentuojami įrankiai (žr. 4 punktą) |
DK |
DE |
SE |
a) |
TR1 |
212 768 |
3 854 |
16 609 |
TR2 |
2 070 883 |
16 611 |
887 399 |
|
TR3 |
427 760 |
0 |
55 853 |
|
BT1 |
0 |
0 |
0 |
|
BT2 |
0 |
0 |
0 |
|
GN1 |
101 048 |
27 454 |
13 155 |
|
GT1 |
18 684 |
0 |
22 130 |
|
LL1 |
140 |
0 |
25 339 |
Rajonas (žr. 3 punktą) |
Reglamentuojami įrankiai (žr. 4 punktą) |
BE |
DK |
DE |
FR |
IE |
NL |
SE |
UK |
b) |
TR1 |
498 |
6 911 144 |
2 226 533 |
2 553 909 |
261 |
405 985 |
286 779 |
10 295 134 |
TR2 |
318 363 |
6 061 661 |
600 089 |
11 117 483 |
18 801 |
1 062 247 |
1 536 025 |
8 165 956 |
|
TR3 |
0 |
3 920 732 |
3 501 |
107 041 |
0 |
15 886 |
263 772 |
5 824 |
|
BT1 |
1 368 632 |
1 316 589 |
29 822 |
0 |
0 |
1 365 348 |
0 |
1 739 759 |
|
BT2 |
6 468 447 |
106 658 |
1 893 044 |
829 504 |
0 |
33 633 978 |
0 |
5 970 903 |
|
GN1 |
126 850 |
1 962 340 |
227 773 |
222 598 |
0 |
147 373 |
80 781 |
549 863 |
|
GT1 |
0 |
198 783 |
516 |
2 374 073 |
0 |
0 |
53 078 |
11 027 |
|
LL1 |
0 |
44 283 |
0 |
71 448 |
0 |
0 |
110 468 |
97 687 |
Rajonas (žr. 3 punktą) |
Reglamentuojami įrankiai (žr. 4 punktą) |
BE |
FR |
IE |
UK |
c) |
TR1 |
0 |
184 952 |
79 246 |
805 253 |
TR2 |
26 622 |
735 |
1 120 977 |
2 602 936 |
|
TR3 |
0 |
0 |
9 646 |
1 588 |
|
BT1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
BT2 |
1 505 253 |
0 |
507 923 |
0 |
|
GN1 |
0 |
210 |
24 713 |
4 412 |
|
GT1 |
0 |
0 |
0 |
158 |
|
LL1 |
0 |
0 |
62 |
52 067 |
Rajonas (žr. 3 punktą) |
Reglamentuojami įrankiai (žr. 4 punktą) |
BE |
DE |
ES |
FR |
IE |
UK |
d) |
TR1 |
0 |
25 075 |
590 583 |
3 398 102 |
310 005 |
2 398 481 |
TR2 |
442 |
0 |
0 |
5 881 |
481 938 |
3 899 614 |
|
TR3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
21 327 |
29 844 |
|
BT1 |
0 |
0 |
0 |
506 |
0 |
117 544 |
|
BT2 |
10 361 |
0 |
0 |
11 692 |
3 914 |
0 |
|
GN1 |
0 |
35 531 |
13 836 |
96 903 |
6 400 |
162 857 |
|
GT1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 946 |
145 |
|
LL1 |
0 |
0 |
1 402 142 |
54 917 |
1 013 |
532 228 |
IIa PRIEDO 2 priedėlis
II lentelė
Duomenų teikimo forma
Šalis |
Žvejybos įrankis |
Rajonas |
Metai |
Mėnuo |
Bendras pranešamas kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
III lentel
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
— |
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
||
|
3 |
— |
Vienas iš šių žvejybos įrankių tipų: TR1 TR2 TR3 BT1 BT2 GN1 GT1 LL1 |
||
|
8 |
K |
Vienas iš šių rajonų: 03AS 02A0407D 07A 06A |
||
|
4 |
— |
Mėnesio, apie kurį pranešama, metai |
||
|
2 |
— |
Mėnuo, apie kurio metu naudotas žvejybos pastangas pranešama (žymimas dviem skaitmenimis nuo 01 iki 12) |
||
|
13 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatų dienomis, kiekis nuo (4) metų sausio 1 d. iki (5) mėnesio pabaigos |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu.
IIB PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ PAPRASTŲJŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ TJTT VIIIc IR IXa ZONOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ
1. Taikymo sritis
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 3 punkte apibrėžtus velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius turintiems ir VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadiso įlanką, esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šiame priede nuoroda į 2009 m. valdymo laikotarpį laikoma nuoroda į 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpį.
2. Dienos, kurią laivas būna rajone, apibrėžtis
Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone, – 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kuriuo laivas būna 1 punkte apibrėžtame geografiniame rajone ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankiai
Šiame priede skiriama ši žvejybos įrankių grupė:
— |
tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, ir žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 60 mm arba didesnis, bei inkarinės ilgosios ūdos. |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ ARRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
4.1. |
Laivai, naudojantys 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančius įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtuose rajonuose, turi specialųjį žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
4.2. |
Valstybė narė 3 punkte apibrėžtai žvejybos įrankių grupei priklausančiais įrankiais šiame rajone neleidžia žvejoti nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris neturi 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 arba 2008 m. duomenų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone (išskyrus duomenis apie žvejybos veiklą, vykdytą laivams perleidus dienas), išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išreikšti lygiaverčiai pajėgumai nebūtų naudojami žvejoti reglamentuojamame rajone. |
4.3. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 12 arba 13 punktą. |
5. Veiklos apribojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių, būtų rajone ne daugiau dienų, nei nurodyta 7 punkte.
6. Išimtys
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kuriomis laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, ir dienų, kuriomis laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų priėmimo priežastis ir susijusius skubios pagalbos teikimo įrodymus iš kompetentingų institucijų.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1. |
2009 m. valdymo laikotarpiu didžiausias dienų jūroje, kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, jeigu jis turi bet kokį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių, skaičius pateiktas I lentelėje. |
7.2. |
Norint nustatyti didžiausią dienų jūroje, kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, skaičių, pagal I lentelę 2009 m. valdymo laikotarpiu taikomos šios specialiosios sąlygos:
|
7.3. |
2009 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą taikydama kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali leisti bet kokiam tam tikrą žvejybos įrankių grupės įrankį galinčiam naudoti laivui, kuris tenkina specialiąsias I lentelėje pateiktas sąlygas, būti rajone didžiausią dienų skaičių, kuris skiriasi nuo nustatytojo toje lentelėje, jeigu laikomasi bendrojo tokiai grupei ir specialiajai sąlygai taikomo kilovatų dienų skaičiaus. Bendrasis kilovatų dienų skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, skirtų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems 3 punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės ir specialiųjų sąlygų reikalavimus, suma. Tokios atskiros žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. |
7.4. |
7.3 punkto nuostatomis pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiosios sąlygos duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
Komisija, remdamasi tuo aprašymu, gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 7.3 punkto nuostatomis. |
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. |
Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpiais. |
8.2. |
Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Jei valstybė narė laiką, kurį ji laivams leidžia būti rajone, nustato valandomis, valstybė narė toliau, kaip nurodyta 2 punkte, skaičiuoja, kiek dienų išnaudota. Komisijai paprašius valstybė narė įrodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono ne tada, kai pasibaigia 24 valandų laikotarpis. |
8.3. |
Valdymo laikotarpiu laivas gali vykdyti su žvejyba nesusijusią veiklą (šios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu jis vėliavos valstybei narei prieš tai praneša apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tuo laikotarpiu atsisakyti žvejybos leidimo. Tuo laikotarpiu laive nėra jokių žvejybos įrankių arba žuvų. |
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
9.1. |
Atsižvelgdama į tai, kad po 2004 m. sausio 1 d. žvejybos veikla buvo nutraukta visam laikui pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį iš 3 punkte nurodytai grupei priklausančių žvejybos įrankių, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti geografiniame rajone. Taip pat gali būti svarstomi laivai, dėl kurių galima įrodyti, kad jie visai nebenaudojami rajone. Žvejybos veiklai vykdyti nebenaudojamų laivų, kurie naudojo tuos žvejybos įrankius, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, padalijamos iš visų tokius pačius įrankius 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tuomet papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 4.1 punktu arba jei nebenaudojamas laivas jau buvo naudojamas ankstesniais metais, norint gauti papildomų dienų jūroje. |
9.2. |
Valstybės narės, pageidaujančios gauti 9.1 punkte nurodytų dienų, Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiosios sąlygos duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
9.3. |
Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 7.1 punktą skirtų dienų skaičių. |
9.4. |
2009 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė, taikydama mutatis mutandis 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas, gali perskirstyti papildomas dienas jūroje visiems dar naudojamiems laivams, atitinkantiems žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių ar jų dalies reikalavimus ir specialiąją sąlygą. |
9.5. |
Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi dėl visam laikui nutrauktos žvejybos veiklos remdamasi ankstesnėmis žvejybos įrankių grupių apibrėžtimis, yra pakartotinai vertinamas remiantis 3 punkte nustatyta žvejybos įrankių grupe. Visos papildomos tokiu būdu gautos dienos tebegalioja 2009 m. |
10. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
10.1. |
Komisija pagal sustiprinto stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpiu valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejoto laimikio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni nacionalinėms programoms taikomi duomenų rinkimo reikalavimai nei nustatytieji 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (1) ir 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 taikymo taisyklės (2). Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
10.2. |
Valstybės narės, pageidaujančios gauti pagal 10.1 punktą skiriamų dienų, Komisijai pateikia sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. |
10.3. |
Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali keisti 7.1 punkte nurodytą dienų skaičių, taikomą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams. |
10.4. |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą jos programą, valstybė narė, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį sustiprinto stebėjimo programos taikymą. |
11. Specialiosios dienų skyrimo sąlygos
11.1. |
Jeigu neribotas dienų skaičius laivui skiriamas atsižvelgiant į tai, kad jis atitinka 7.2 punkto a ir b papunkčiuose išvardytas specialiąsias sąlygas, to laivo 2009 m. iškraunamų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis neviršija 5 tonų gyvojo svorio, o iškraunamų norveginių omarų kiekis – 2,5 tonų gyvojo svorio. |
11.2. |
Jūroje žuvų negalima perkrauti į kitą laivą. |
11.3. |
Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tas specialiąsias sąlygas. I lentelė Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankį
|
KEITIMASIS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui
12.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienų), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. |
12.2. |
Pagal 12.1 punkto nuostatas perleistų dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. |
12.3. |
Perleisti dienas, kaip nustatyta 12.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems bet kurį žvejybos įrankių grupei priklausantį įrankį, ir tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu. |
12.4. |
Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems skiriamos žvejybos dienos netaikant 7.2 punkte nustatytų specialiųjų sąlygų. |
12.5. |
Komisijai paprašius valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti gali būti nustatytas lentelinės skaičiuoklės formatas. |
13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone ir kurios galioja tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 4.2, 4.3, 6 ir 12 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
14. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Laivo kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių.
15. Reglamentuojamų ir nereglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimas
Laivui, norinčiam vieną ar daugiau 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių (reglamentuojamų žvejybos įrankių) grupei priklausančių įrankių naudoti kartu su 3 punkte nenurodytais žvejybos įrankiais (nereglamentuojamais žvejybos įrankiais), nebus taikomi apribojimai naudojant nereglamentuojamus žvejybos įrankius. Šie laivai turi iš anksto pranešti, kada numatoma naudoti reglamentuojamą žvejybos įrankį. Jeigu apie tai nepranešta, laive negali būti jokių 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių. Šie laivai turi turėti leidimą vykdyti alternatyviąją žvejybos veiklą naudojant nereglamentuojamus įrankius ir reikiamą įrangą.
TRANZITAS
16. Tranzitas
Laivui leidžiama perplaukti rajoną, jei laivas neturi leidimo vykdyti žvejybos veiklą tame rajone arba jei jis prieš tai valstybės narės valdžios institucijoms pranešė, kad ketina plaukti per tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
STEBĖJIMAS, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
17. Pranešimai apie žvejybos pastangas
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems šio priedo 3 punkte apibrėžtai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių ir vykdantiems veiklą šio priedo 1 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įmontuota laivų stebėjimo sistema, šie Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio c dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai netaikomi.
18. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad kompiuteriniu būdu būtų užregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį gauti duomenys apie:
a) |
įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo; |
b) |
kiekvieną įplaukimą į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialiosios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir kiekvieną išplaukimą iš tų rajonų. |
19. Kryžminiai patikrinimai
Naudodamosi LSS duomenimis valstybės narės tikrina, kaip teikiami laivo žurnalai, taip pat juose įregistruotą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminiai patikrinimai registruojami, o jų išvados pateikiamos Komisijai jos prašymu.
ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
20. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone, kuriam taikomas šis priedas.
21. Atitinkamų duomenų teikimas
21.1. |
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nustatytu formatu pateikiami 20 punkte nurodyti duomenys. |
21.2. |
Kad 20 punkte nurodyti duomenys būtų prieinami Komisijai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas naujas lentelinės skaičiuoklės formatas. |
II lentelė
Duomenų teikimo formatas
Šalis |
BLR |
Išoriniai žymenys |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Rajonas, kuriame žvejota |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
|||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
||||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
III lentelė
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (3) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
Netaikoma |
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje laivas registruotas žvejybai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Jei tai dienas perleidžiantis laivas, visada nurodoma pranešančioji šalis. |
||
|
12 |
Netaikoma |
Bendrijos laivyno registro numeris. Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris. Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais. |
||
|
1 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIB priedą. |
||
|
2 |
K |
Nurodoma, kuri iš IIB priedo 7.2 punkto a–b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma, jei taikoma. |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta pagal IIB priedą, skaičius. |
||
|
4 |
K |
Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“. |
(2) OL L 186, 2008 7 15, p. 3.
(3) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu.
IIC PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ TJTT VIIe ZONOJE
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
1.1. |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos bet kuriuos 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius turintiems ir VIIe zonoje esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šiame priede nuoroda į 2009 m. valdymo laikotarpį laikoma nuoroda į 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpį. |
1.2. |
Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 120 mm arba didesnis, ir, pagal EB laivo žurnalo duomenis, 2004 m. sužvejojusiems mažiau nei 300 kg paprastųjų jūrų liežuvių gyvojo svorio, šio priedo nuostatos netaikomos, jeigu:
|
2. Dienos, kurią laivas būna rajone, apibrėžtis
Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone, – 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kuriuo laivas būna VIIe kvadrate ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankiai
Šiame priede skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:
a) |
plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis; |
b) |
pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 220 mm. |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
4.1. |
Laivai, naudojantys bet kokius 3 punkte nurodytus įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtuose rajonuose, turi specialųjį žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
4.2. |
Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtoms grupėms priklausančiais įrankiais, jei tie laivai neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 arba 2008 m., išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išreikšti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai nebūtų naudojami žvejybai reglamentuojamame rajone. |
4.3. |
Tačiau laivui, turinčiam duomenų apie vienai iš 3 punkte apibrėžtų grupių priklausančių žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba yra lygus tam skaičiui. |
4.4. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 11 arba 12 punktą. |
5. Veiklos apribojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokių iš 3 punkte nurodytoms žvejybos įrankių grupėms priklausančių įrankių, rajone būtų ne daugiau dienų nei nurodyta 7 punkte.
6. Išimtys
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kuriomis laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kuriomis laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų priėmimo priežastis ir susijusius skubios pagalbos teikimo įrodymus iš kompetentingų institucijų.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1. |
I lentelėje nurodytas didžiausias dienų jūroje, kuriomis laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, jeigu jis turi ir naudoja kurį nors iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, skaičius 2009 m. valdymo laikotarpiu. |
7.2. |
2009 m. valdymo laikotarpiu dienų, kuriomis laivas gali būti bendrame rajone, kuriam taikomas šis priedas ir IIA priedas, skaičius neviršija šio priedo I lentelėje nustatyto skaičiaus. Tačiau, jei laivui didžiausios pastangos skiriamos vien būti rajonuose, kuriems taikomas tik IIA priedas, toks laivas neviršija šių nustatytų didžiausių žvejybos pastangų. |
7.3. |
2009 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali skirstyti savo žvejybos pastangas taikydama kilovatų dienų sistemą. Pagal tą sistemą ji gali leisti bet kuriam atitinkamam laivui būti rajone didžiausią dienų skaičių, kuris skiriasi nuo I lentelėje nustatyto dienų skaičiaus, taikomo bet kurios toje lentelėje nustatytos grupės žvejybos įrankių turintiems laivams, jeigu laikomasi bendrojo tokiai grupei taikomo kilovatų dienų skaičiaus. Tam tikrai žvejybos įrankių grupei nustatomas bendras kilovatų dienų skaičius yra visų individualių žvejybos pastangų, skirtų su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems leidimą naudoti tos grupės įrankius, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. |
7.4. |
7.3 punkto nuostatomis pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienos žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
Komisija, remdamasi tuo aprašymu, gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 7.3 punkto nuostatomis. |
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. |
Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpiams. |
8.2. |
Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Jei valstybė narė laiką, kurį ji laivams leidžia būti rajone, nustato valandomis, valstybė narė toliau, kaip nurodyta 2 punkte, skaičiuoja, kiek dienų išnaudota. Komisijai paprašius, valstybė narė įrodo, kokių prevencinių priemonių ji imasi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono ne tada, kai pasibaigia 24 valandų laikotarpis. |
8.3. |
Valdymo laikotarpiu laivas, išnaudojęs jam skirtą dienų, kuriomis jis gali būti rajone, skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba už rajono ribų, išskyrus tuos atvejus, kai laivas naudoja žvejybos įrankį, kuriam didžiausias dienų skaičius nėra nustatytas. |
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
9.1. |
Komisija, atsižvelgdama į tai, kad po 2004 m. sausio 1 d. žvejybos veikla buvo nutraukta visam laikui pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti geografiniame rajone. Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie žvejojo atitinkamu žvejybos įrankiu, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatų dienomis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tuomet papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant šį gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 4.2 punktu arba jei nebenaudojamas laivas jau buvo naudojamas ankstesniais metais, norint gauti papildomų dienų jūroje. |
9.2. |
Valstybės narės, pageidaujančios gauti 9.1 punkte nurodytų papildomų dienų, Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienos žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
9.3. |
Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 7.2 punktą skirtų dienų skaičių. |
9.4. |
2009 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė, taikydama mutatis mutandis 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas, gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikros žvejybos įrankių grupės ar jų dalies reikalavimus. |
9.5. |
Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi visam laikui nutraukus žvejybos veiklą, tebegalioja 2009 m. |
10. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
10.1. |
Komisija pagal sustiprintą stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 3 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejoto laimikio sudėčiai, ir šioje programoje nustatyti griežtesni nacionalinėms programoms taikomi duomenų rinkimo reikalavimai nei nustatyti Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 665/2008. Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
10.2. |
Valstybės narės, norinčios gauti pagal 10.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. |
10.3. |
Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali keisti 7.1 punkte nurodytą dienų skaičių, taikomą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams. |
10.4. |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą programą, valstybė narė, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį sustiprinto stebėjimo programos taikymą. |
I lentelė
Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankius
Žvejybos įrankis (3 punktas) |
Aprašymas Nurodomos tik 3 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės |
Vakarinė lamanšo sąsiaurio dalis |
3 punkto a papunktis |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies dydis ≥ 80 mm |
192 |
3 punkto b papunktis |
Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audeklo akies dydis < 220 mm |
192 |
KEITIMASIS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
11. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
11.1. |
Valstybė narė gali leisti bet kuriam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienų), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. |
11.2. |
Bendras dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. |
11.3. |
Perleisti dienas, kaip nustatyta 11.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems tos pačios 3 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankius, ir tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu. |
11.4. |
Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia perleistų dienų ataskaitas. Kad šios ataskaitos būtų prieinamos Komisijai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas išsamios lentelinės skaičiuoklės formatas. |
12. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone ir kurios galioja tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 4.2, 4.4, 6 ir 11 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perkelti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo, dėl kurio jos susitarė, informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
13. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Laivo kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateiktas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte nurodytoms grupėms priklausančių žvejybos įrankių.
14. Su žvejyba nesusijusi veikla
Valdymo laikotarpiu laivas gali vykdyti su žvejyba nesusijusią veiklą (šios veiklos laikotarpis neįskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu jis iš anksto praneša savo valstybei narei apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tuo laikotarpiu atsisakyti žvejybos leidimo. Tuo laikotarpiu laive neturi būti jokių žvejybos įrankių arba žuvų.
TRANZITAS
15. Tranzitas
Laivui leidžiama perplaukti rajoną, jei laivas neturi leidimo vykdyti žvejybos veiklą tame rajone arba jei jis prieš tai valstybės narės valdžios institucijoms pranešė, kad ketina plaukti per tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
STEBĖJIMAS, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
16. Pranešimai apie žvejybos pastangas
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems šio priedo 3 punkte apibrėžtų grupių žvejybos įrankių ir vykdantiems veiklą šio priedo 1 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įmontuota laivų stebėjimo sistema, netaikomi šie Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio c dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai.
17. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad kompiuteriniu būdu būtų užregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį gauti duomenys apie:
a) |
įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo; |
b) |
kiekvieną įplaukimą į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialiosios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir kiekvieną išplaukimą iš tų rajonų. |
18. Kryžminiai patikrinimai
Naudodamosi LSS duomenimis valstybės narės tikrina, kaip teikiami laivo žurnalai, taip pat juose įregistruotą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminiai patikrinimai registruojami, o jų išvados pateikiamos Komisijai jos prašymu.
19. Kitos kontrolės priemonės
Siekdamos užtikrinti 16 punkte nurodytų įsipareigojimų laikymąsi, valstybės narės gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, tokias pat veiksmingas ir skaidrias, kaip šie įpareigojimai teikti informaciją. Prieš įgyvendinant tokias priemones, apie jas pranešama Komisijai.
20. Išankstinis pranešimas apie žuvų perkrovimą į kitą laivą ir iškraunamų žuvų kiekį
Bendrijos laivo kapitonas arba jo atstovas, ketinantis kokį nors laive laikomų žuvų kiekį perkrauti į kitą laivą arba iškrauti žuvis trečiosios valstybės uoste ar iškrovimo vietoje, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iki iškrovimo trečiojoje valstybėje, vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją.
21. Leistinas nuokrypis vertinant laivo žurnale užregistruotą žuvų kiekį
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, leistinas nuokrypis, vertinant 16 punkte nurodytuose laivuose esantį žuvų kiekį kilogramais, yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos teisės aktuose perskaičiavimo koeficientai nenustatyti, taikomi valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.
22. Laikymas atskirose vietose
Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg paprastųjų jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokį su kitų rūšių jūrų gyvūnais sumaišytų paprastųjų jūrų liežuvių kiekį. Bendrijos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams suteikia reikiamą pagalbą, kad šie galėtų atlikti laivo žurnale užregistruoto kiekio ir laive laikomo sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekio kryžminį patikrinimą.
23. Svėrimas
23.1. |
Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad rajone sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekis, viršijantis 300 kg, prieš jį parduodant būtų pasvertas. Sveriama kompetentingų nacionalinių institucijų patvirtintomis svarstyklėmis. |
23.2. |
Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad 300 kg viršijantis paprastųjų jūrų liežuvių, sužvejotų rajone ir pirmiausia iškrautų toje valstybėje narėje, kiekis prieš jį išvežant iš pirmo iškrovimo uosto būtų pasvertas stebint inspektoriams. |
ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
24. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone, kuriam taikomas šis priedas.
25. Atitinkamų duomenų teikimas
25.1. |
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nustatytu formatu pateikiami 24 punkte nurodyti duomenys. |
25.2. |
Kad 26 punkte nurodyti duomenys būtų prieinami Komisijai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatytas naujas lentelinės skaičiuoklės formatas. |
II lentelė
Duomenų teikimo formatas
Šalis |
BLR |
Išoriniai žymenys |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Rajonas, kuriame žvejota |
Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
||||||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
||||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
(9) |
(9) |
(9) |
(10) |
III lentelė
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
Netaikoma |
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje laivas registruotas žvejybai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Jei tai dienas perleidžiantis laivas, visada nurodoma pranešančioji šalis. |
||
|
12 |
Netaikoma |
Bendrijos laivyno registro numeris. Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris. Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais. |
||
|
1 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIC priedą. |
||
|
5 |
K |
Pagal IIC priedo 3 punktą nurodoma žvejybos įrankių grupė, apie kurią pranešta (a arba b). |
||
|
2 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIC priedą. |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta pagal IIC priedą, skaičius. |
||
|
4 |
K |
Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu.
IID PRIEDAS
LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ TOBINES TJTT IIIa IR IV ZONOSE IR TJTT IIa ZONOS EB VANDENYSE, ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR ŽVEJYBOS PASTANGOS
1. |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos laivams, TJTT IIIa ir IV zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse žvejojantiems priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm. |
2. |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos trečiųjų valstybių laivams, kuriems leidžiama žvejoti tobines TJTT IV zonos EB vandenyse, jei nenurodyta kitaip, arba leidimas žvejoti tobines suteiktas po Bendrijos ir Norvegijos konsultacijų, kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 10 d. Europos bendrijos ir Norvegijos išvadų suderinto protokolo 7.3 punkte. |
3. |
Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone, yra:
|
4. |
Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir turi duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie TJTT IIIa ir IV zonas ir apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje registruotus laivus, ten žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm:
|
5. |
Žvalgomoji žvejyba, susijusi su tobinių gausumu, pradedama ne anksčiau kaip 2009 m. balandžio 1 d. ir baigiama ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 6 d. Žvejybos pastangų, leidžiamų žvalgomojoje žvejyboje, susijusioje su tobinių gausumu, 2009 m. bendra didžiausia apimtis nustatoma remiantis 2007 m. Bendrijos laivų bendrai išnaudotomis žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal 4 dalį, ir jos paskirstomos valstybėms narėms pagal šiam BLSK skirtas kvotas. |
6. |
Komisija, remdamasi TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis dėl Šiaurės jūros tobinių 2008 m. klasės dydžio, kuo anksčiau peržiūri I priede nustatytus tobinių BLSK ir kvotas TJTT IIIa ir IV zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, atsižvelgdama į toliau nurodytus principus bei kitą mokslinėje rekomendacijoje pateiktą svarbią informaciją: BLSK TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse nustatomas pagal tokią formulę:
N1 – esama 1 amžiaus grupė milijardais, apytikriai apskaičiuota pagal 2009 m. žvalgomąją žvejybą; BLSK išreikštas 1 000 tonų; Wobs – 1 amžiaus grupės svorio vidurkis, nustatytas atliekant žvalgomąją žvejybą; Wm (3,8 g) – ilgalaikis 1 amžiaus grupės svorio vidurkis. |
7. |
Jeigu 6 punkte apskaičiuotas BLSK viršija 400 000 tonų, nustatomas 400 000 tonų BLSK. |
8. |
Komercinė žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis nei 16 mm, draudžiama nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. |
III PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
A dalis
Šiaurės Atlanto rajonai, įskaitant Šiaurės jūrą ir Skagerako bei Kategato sąsiaurius
1. Atlantinės silkės žvejyba TJTT IIa zonos EB vandenyse
Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive IIa zonos EB vandenyse sugautą atlantinę silkę.
2. Techninės išsaugojimo priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.
3. Žvejyba naudojant elektros srovę TJTT IVc ir IVb zonose
3.1. |
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 31 straipsnio 1 dalies, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovės impulsus leidžiama TJTT IVc ir IVb zonose į pietus nuo loksodromos, kuri jungia toliau nurodytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
3.2. |
2009 m. taikomos šios priemonės:
|
4. Tobinių žvejybos uždraudimas viename iš TJTT IV zonos rajonų
4.1. |
Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobines, sugautas geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
4.2. |
Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos nutraukimo poveikį. |
5. Juodadėmės menkės zona Rockall regione TJTT VI zonoje
Draudžiama visa žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
Taško nr. |
Platuma |
Ilguma |
1 |
57o00' šiaurės platumos, |
15o00' vakarų ilgumos |
2 |
57o00' šiaurės platumos, |
14o00' vakarų ilgumos |
3 |
56o30' šiaurės platumos, |
14o00' vakarų ilgumos |
4 |
56o30' šiaurės platumos, |
15o00' vakarų ilgumos |
Tačiau šioje dalyje nurodytų rajonų dalyse, kurios sutampa su rajonais, 15.1 punkte apibrėžtais kaip šiaurės vakarų Rockall rajonas, leidžianti nukrypti nuostata, susijusi su ilgosiomis ūdomis, netaikoma.
5a. Selektyvi menkių žvejyba Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje
5a.1. |
Valstybės narės imasi priemonių paskirstyti menkių kvotų naudojimą per visus 2009 m. su jų vėliava plaukiojantiems laivams, veiklą vykdantiems Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje ir naudojantiems dugninius tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius velkamuosius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, ir apriboti tų laivų išmetamų menkių kiekį laikydamosi 5a.2–5a.6 punktuose nustatytų sąlygų. |
5a.2. |
Valstybės narės pritaiko 5a.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių naudojimą atsižvelgdamos į savo menkių kvotos naudojimą. Tuo tikslu valstybės narės nustato, kiek menkių kvotos išnaudojama iki kiekvieno 2009 m. ketvirčio pabaigos, ir iki 2009 m. vasario 1 d. praneša šiuos duomenis Komisijai. |
5a.3. |
Jei nors vieno iš pirmų trijų 2009 m. ketvirčių pabaigoje išnaudojama daugiau nei 10 % nustatyto menkių kvotos kiekio, atitinkama valstybė narė taiko priemones, kad užtikrintų, jog 5a.1 punkte nurodyti jos laivai techniškai taip pakeistų savo naudojamus žvejybos įrankius, kad menkių priegauda sumažėtų tiek, kad kito ketvirčio pabaigoje būtų galima įvykdyti kvotos naudojimo tikslą. |
5a.4. |
Per mėnesį nuo ketvirčio pabaigos, kurį buvo viršytas nustatytas kiekis, valstybės narės praneša Komisijai apie 5a.3 punkte nurodytas priemones, nurodydamos reikalingus atlikti žvejybos įrankių techninius pakeitimus ir laivus, kurie turės šiuos pakeitimus padaryti, taip pat galimą poveikį sugaunamam menkių kiekiui patvirtinančius duomenis. |
5a.5. |
Jei valstybės narės menkių kvota bet kuriuo metu iki 2009 m. lapkričio 15 d. išnaudojama 90 %, visi tos valstybės lavai, nurodyti 5a.1 punkte, naudojantys žvejybos įrankius, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis, išskyrus laivus, naudojančius daniškus velkamuosius tinklus, turi likusį metų laiką naudoti šio priedo 4 priedėlyje apibūdintą žvejybos įrankį arba kitą žvejybos įrankį, dėl kurio techninių savybių sugaunama panašus menkių kiekis, kaip patvirtinta ŽMTEK, o laivų, žvejojančių norveginius omarus atveju – rūšiuojamąjį tinklelį, kaip apibūdinta šio priedo 3 priedėlyje, arba kitą žvejybos įrankį, sudarantį įrodytą panašią galimybę ištrūkti iš žvejybos įrankio. |
5a.6. |
Nepaisydamos 5a.5 punkto valstybės narės taip pat gali taikyti tame punkte nurodytas priemones atskiriems laivams arba laivų grupėms, kurie bet kuriuo metu iki 2009 m. lapkričio 15 d. išnaudojo 90 % nacionalinės menkių kvotos dalies, kuri jiems buvo suteikta laikantis nacionalinio žvejybos galimybių paskirstymo būdo. |
5a.7. |
Nepaisydamos 5a.3 ir 5a.5 punktų, valstybės narės taip pat gali taikyti tuose punktuose nurodytas priemones atskiriems laivams arba laivų grupėms, kuriems buvo suteikta nacionalinės menkių kvotos dalis laikantis nacionalinio žvejybos galimybių paskirstymo būdo. |
5b. Draudimas vykdyti geriausių rūšių atranką Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje
5b.1 |
Žvejybos operacijų metu Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje pagautos rūšys, kurioms taikomos kovotos, laikomos laive, o po to iškraunamos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų Bendrijos žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų, nustatančių technines, kontrolės ir išsaugojimo priemones, nuostatose, visų pirma – šiame reglamente ir reglamentuose (EB) Nr. 2371/2002, (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 850/98 bei jų įgyvendinimo taisyklėse numatytiems įpareigojimams. |
5b.2. |
Valstybės narės rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje stengiasi imtis panašių priemonių, kokios nurodytos 5b.1 punkte. |
5c. Žvejybos nutraukimas realiuoju laiku Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje
5c.1. |
Nedarant poveikio galimybei imtis neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 8 straipsnį, valstybės narės, jei Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje tam tikrų rūšių arba žvejybos plotų išsaugojimui kyla akivaizdžiai rimta grėsmė, be kita ko, jei svarbu išvengti didelės nykstančių rūšių koncentracijos ir jei per ilgai delsiant atitinkamoms rūšims arba žvejybos plotui būtų padaryta žala, kurią būtų sunku atitaisyti, gali vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, imtis griežtesnių išsaugojimo priemonių nei nustatytos Bendrijos teisės aktuose. |
5c.2. |
5c.1 punkte nurodytos priemonės:
Aiškiai apibrėžiamos žvejybos plotų, kuriems taikomos priemonės, geografinės ribos. |
5c.3. |
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai regioninei patariamajai tarybai apie pagal 5c.1 punktą patvirtintas priemones nusiųsdamos šių priemonių kopiją kartu su aiškinamuoju memorandumu. Priemonės taikomos tik tada, jei aiškinamajame memorandume pateiktas pakankamas pagrindimas nurodant, kad laikomasi visų 5c.1 punkte išdėstytų sąlygų. Jei nėra tokio pagrindimo, Komisija bet kada gali paprašyti valstybės narės nedelsiant atšaukti arba pakeisti priemonę. |
5d. Selektyvi menkių žvejyba rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje
5d.1. |
Valstybės narės imasi priemonių paskirstyti menkių kvotų naudojimą per visus 2009 m. su jų vėliava plaukiojantiems laivams, veiklą vykdantiems rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir naudojantiems dugninius tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius velkamuosius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, ir apriboti tų laivų išmetamų menkių kiekį laikydamosi 5d.2–5d.4 punktuose nustatytų sąlygų. |
5d.2. |
Valstybės narės pritaiko 5d.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių naudojimą atsižvelgdamos į savo menkių kvotos naudojimą. Tuo tikslu valstybės narės nustato, kiek menkių kvotos išnaudojama iki kiekvieno 2009 m. ketvirčio pabaigos, ir iki 2009 m. vasario 1 d. praneša šiuos duomenis Komisijai. |
5d.3. |
Jei antro ar trečio 2009 m. ketvirčių pabaigoje išnaudojama daugiau nei 10 % nustatyto menkių kvotos kiekio, atitinkama valstybė narė taiko priemones, įskaitant žvejybos nutraukimą realiuoju laiku, kad užtikrintų, jog 5d.1 punkte nurodyti laivai, plaukiojantys su jos vėliava, vengtų menkių priegaudos ir nežvejotų rūšių, kurioms kvotos netaikomos, tiek, kad kito ketvirčio pabaigoje būtų galima įvykdyti menkių kvotos naudojimo tikslą. |
5d.4. |
Komisijai paprašius valstybės narės praneša Komisijai apie 5d.3 punkte nurodytas priemones. |
6. Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos TJTT VI zonoje ir atlantinių menkių žvejybos TJTT VII zonoje apribojimai
Ilgesniems nei 15 m bendro ilgio laivams šis punktas taikomas nuo šio reglamento taikymo dienos, o kitiems laivams – nuo 2009 m. balandžio 1 d.
6.1. TJTT VIa zona
i) |
Iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla bet kurioje to TJTT VIa kvadrato vietoje, kuris yra į rytus ar į pietus nuo loksodromų, paeiliui jungiančių toliau išvardytas koordinates:
|
ii) |
Iki 2009 m. gruodžio 31 d. bet kuris žvejybos laivas, esantis bet kurioje i punkte nurodyto rajono vietoje, užtikrina, kad visi laive laikomi žvejybos įrankiai yra surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. |
6.2. TJTT VIIf ir g zonos
2009 m. vasario 1 d.– 2009 m. kovo 31 d. draudžiama visa žvejybos veikla šiuose TJTT pakvadračiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja plote, esančiame šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų.
6.3. Nukrypstant nuo 6.1 ir 6.2 punktų, nustatytuose rajonuose nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, gaubiamuosius tinklus ir pakrančių velkamuosius tinklus, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jei:
i) |
be prie strypų tvirtinamų pakrančių pasyviųjų tinklų, dragų šukutėms gaudyti, dragų midijoms gaudyti, dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių laive nėra ir nenaudojami kiti žvejybos įrankiai ir |
ii) |
laive yra, iškraunamos ir pristatomos į krantą tik lašišos, kiautuotieji vėžiagyviai arba vėžiagyviai. |
6.4. Nukrypstant nuo 6.1 ir 6.2 punktų, tuose punktuose nurodytuose rajonuose leidžiama žvejybos veikla, naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis nei 55 mm, jeigu:
i) |
laive nėra tinklo, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra 55 mm arba didesnis ir |
ii) |
be atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, europinių sardinių, sardinėlių, paprastųjų stauridžių, atlantinių šprotų, šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių argentinų laive nelaikoma kitų žuvų. |
6.5. Nukrypstant nuo 6.1 punkto, leidžiama žvejoti norveginius omarus, jei:
i) |
naudojamuose žvejybos įrankiuose yra rūšiuojamasis tinklelis, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlio b, c, d ir e punktuose, arba tinklinis audeklas kvadratinėmis akimis, kaip apibūdinta šio priedo 5 priedėlyje, |
ii) |
norveginių omarų svoris sudaro ne mažiau kaip 30 % sužvejotų žuvų kiekio, |
iii) |
atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir (arba) paprastųjų merlangų bendras svoris sudaro ne daugiau kaip 10 % sužvejotų žuvų kiekio, ir |
iv) |
žvejybos įrankio mažiausias tinklinio audeklo akies dydis – 80 mm. |
Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
59o05' šiaurės platumos, 06o45' vakarų ilgumos |
|
59o30' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos |
|
59o40' šiaurės platumos, 05o00' vakarų ilgumos |
|
60o00' šiaurės platumos, 04o00' vakarų ilgumos |
|
59o30' šiaurės platumos, 04o00' vakarų ilgumos |
|
59o05' šiaurės platumos, 06o45' vakarų ilgumos. |
6.6. Nukrypstant nuo 6.1 punkto, leidžiama žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, jei:
i) |
ilgesniuose kaip 15 m bendro ilgio laivuose visų turimų tinklų mažiausias audeklo akies dydis – 120 mm, o kituose laivuose – 110 mm; |
ii) |
atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir (arba) paprastųjų merlangų bendras svoris sudaro ne daugiau kaip 30 % sužvejotų žuvų kiekio; |
iii) |
naudojamame žvejybos įrankyje yra tinklinis audeklas kvadartinėmis akimis, kaip apibūdinta šio priedo 5 priedėlyje, jei ledjūrio menkės sudaro mažiau kaip 90 % laive turimų sugautų žuvų kiekio, ir |
iv) |
naudojamame žvejybos įrankyje yra tinklinis audeklas kvadartinėmis akimis, kaip apibūdinta šio priedo 6 priedėlyje, jei bendras laivo ilgis yra 15 m arba mažesnis, nepaisant laive laikomos sugautos ledjūrio menkės kiekio. |
6.7. Stebėjimas TJTT VIa zonoje
Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato 2009 m. laivuose vykdomą stebėjimo programą, kad būtų galima imti laivų, kuriems taikomos 6.5 ir 6.6 punktuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, sugauto ir iškrauto kiekio pavyzdžius. Stebėjimo porogramos vykdomos nedarant poveikio įsipareigojimams pagal Reglamentą (EB) Nr. 665/2008, jomis siekiama apytikriai apskaičiuoti sugautą ir iškrautą atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekį ne mažesniu kaip 20 % tikslumu.
Atitinkamos valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia preliminarią laivų, kuriems taikoma stebėjimo programa, bendro sugauto ir iškrauto kiekio ataskaitą. 2009 m. galutinė atsakaita pateikiama ne vėliau kaip 2010 m. vasario 1 d.
6.8. Eksperimentai siekiant sumažinti sugaunamą baltųjų žuvų kiekį žvejojant norveginius omarus
6.1 punkte nurodytoje zonoje atitinkamos valstybės narės siekdamos nustatyti mažiausią poveikį baltosioms žuvims turinčius norveginių omarų žvejybos būdus, 2009 m. atlieka bandymus ir vykdo eksperimentus žvejojant norveginius omarus:
— |
pagal rūšis rūšiuojančiu tinkleliu pagal šio priedo 2 priedėlį ir |
— |
naudojant išėjimo langą pagal 5 priedėlio 1 ir 3 punktus, pagamintą iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kuris įrengiamas tralo maišo viršutiniame tinklinio audeklo gabale ir baigiasi ne toliau kaip 6 m atstumu nuo tralo maišo raiščio. |
Atitinkamos valstybės narės bandymų ir eksperimentų rezultatus Komisijai pateikia ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 30 d.
7. Specialiosios taisyklės melsvosioms molvoms VIa zonoje apsaugoti
7.1. |
Nuo 2009 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d. šiame punkte nustatytos specialiosios sąlygos taikomos VIa zonos rajonuose, apibrėžtuose loksodromomis, paeiliui jungiančiomis toliau išvardytas koordinates:
|
7.2. |
Įplaukdamas į 7.1 punkte nurodytą rajoną, žvejybos laivo kapitonas į laivo žurnalą įrašo datą, laiką ir įplaukimo vietą. |
7.3. |
Išplaukdamas iš 7.1 punkte nurodyto rajono, žvejybos laivo kapitonas į laivo žurnalą įrašo datą, laiką ir išplaukimo vietą. |
7.4. |
Abiejuose 7.1 punkte minimuose rajonuose draudžiama laive laikyti 6 tonas viršijantį melsvųjų molvų kiekį, sugautų per vieną žvejybos reisą. Jei laive susikaupia toks kiekis, jis:
|
7.5. |
Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 8 straipsnyje nurodyti stebėtojai, paskirti į žvejybos laivus, esančius viename iš 7.1 punkte nurodytų rajonų, be minėtame straipsnyje nurodytų pareigų, kad būtų tinkamai imamos melsvosios molvos imtys, išmatuoja imčių žuvis ir nustato jų lytinę brandą. Valstybės narės nustato išsamius imčių ėmimo protokolus ir sutikrina rezultatus pasikonsultavusios su ŽMTEK. |
8. Techninės išsaugojimo priemonės Airijos jūroje
8.1. |
2009 m. vasario 14 d.– 2009 m. balandžio 30 d. draudžiama naudoti priedugnio tralus, velkamuosius tinklus arba panašius velkamus tinklus, žiauninius tinklus, sieninius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus ar panašius pasyviuosius tinklus arba kabliukų turinčius žvejybos įrankius TJTT VIIa kvadrato dalyje, apibrėžiamoje:
|
8.2. |
Nukrypstant nuo 8.1 punkto, jame nurodytame rajone ir jame nurodytu laikotarpiu:
Be to, selektyviniai tralai gali būti naudojami ir rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šias koordinates:
|
8.3. |
Taikomos Reglamento (EB) Nr. 254/2002 3 ir 4 straipsniuose numatytos techninės išsaugojimo priemonės. |
9. Žiauninių tinklų naudojimas TJTT IIIa, VIa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k, VIII, IX, X ir XII zonose
9.1. |
Šiame punkte žiauninis tinklas ir vertikalusis tinklas reiškia iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytą įrankį, vertikaliai laikomą vandenyje. Šiais tinklais gyvieji vandens ištekliai sugaunami jiems įsipainiojus į žiaunas ar vertikaliąsias sieneles arba sulaikomi tinklo akimis. |
9.2. |
Šiame punkte sieninis tinklas reiškia iš dviejų arba daugiau tinklinio audeklo gabalų, pritvirtintų prie vienos tinklo pavaros sudarytą ir vandenyje vertikaliai laikomą įrankį. |
9.3. |
Bendrijos laivai žiauninių tinklų, vertikaliųjų tinklų ir sieninių tinklų nestato tose TJTT IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k zonų ir XII zonos į rytus nuo 27o vakarų ilgumos vietose, kur, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m, o nuo 2009 m. spalio 1 d. ir TJTT VIII, IX ir X zonose. |
9.4. |
Nukrypstant nuo 9.3 punkto leidžiama naudoti šiuos žvejybos įrankius:
Tačiau ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma ŽŠRAK reguliuojamame rajone. |
9.5. |
Laive vienu metu gali būti tik vieno iš 9.4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų tipų įrankis. Kad galėtų pakeisti pamestą ar sugadintą žvejybos įrankį, laivai gali turėti tinklų, kurių bendras ilgis yra 20 % didesnis nei didžiausias leidžiamas vienu metu naudojamų sujungtų tinklų grupių ilgis. Visi įrankiai ženklinami pagal 2005 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 356/2005, nustatantį išsamias pasyviųjų žvejybos įrankių ir sijinių tralų ženklinimo ir identifikavimo taisykles (2). |
9.6. |
Visi laivai, naudojantys žiauninius tinklus ar vertikaliuosius tinklus tose TJTT IIIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k zonose ir XII zonoje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos vietose, kur, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m, o nuo 2009 m. spalio 1 d. ir TJTT VIII, IX ir X zonose, turi turėti specialų vėliavos valstybės narės išduotą žvejybos statomaisiais tinklais leidimą. |
9.7. |
Laivo, turinčio 9,6 punkte nurodytą žvejybos statomuoju tinklu leidimą, kapitonas prieš laivui paliekant uostą ir jam grįžus laivo žurnale registruoja laive turimų įrankių kiekį bei ilgius ir privalo pagrįsti visus duomenų neatitikimus. 15 % išvykstančių laivų, kuriems taikoma 9.4 punkto c papunktyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, yra inspektuojami. |
9.8. |
Laivybos tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos turi teisę pašalinti jūroje paliktą įrankį TJTT IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k zonose ir XII zonoje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos, o nuo 2009 m. spalio 1 d. ir TJTT VIII, IX ir X zonose šiais atvejais:
|
9.9. |
Laivo, turinčio 9.6 punkte nurodytą žvejybos statomuoju tinklu leidimą, kapitonas kiekvieno žvejybos reiso metu laivo žurnale registruoja tokią informaciją:
|
9.10. |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 7 straipsnį, laivams, žvejojantiems su 9.6 punkte nurodytu žvejybos statomuoju tinklu leidimu, sužvejotą kiekį iškrauti leidžiama tik valstybių narių nurodytuose uostuose. |
9.11. |
Laive, naudojančiame 9.4 punkto b papunktyje nurodyto tipo įrankį, laikomas ryklių kiekis sudaro ne daugiau nei 5 % viso laive laikomo jūrų gyvūnų gyvojo svorio. |
9.12. |
Pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali nuspręsti TJTT VIII, IX ir X zonose tam tikrai žvejybos veiklai netaikyti 9.1–9.11 punktų, jei pagal valstybės narės pateiktą informaciją vykdant tą žvejybos veiklą ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra nedidelis. |
10. Į Šiaurės jūrą išmetamų paprastųjų merlangų kiekio sumažinimas
10.1. |
2009 m. Šiaurės jūroje valstybės narės prireikus atlieka bandymus ir eksperimentus tam, kad būtų techniškai pritaikyti tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 90 mm, siekiant bent 30 % sumažinti išmetamų paprastųjų merlangų kiekį. |
10.2. |
Valstybės narės 10.1 punkte nurodytų bandymų ir eksperimentų rezultatus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 31 d. |
10.3. |
Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba priima sprendimą dėl atitinkamo techninio pritaikymo siekiant sumažinti išmetamų paprastųjų merlangų kiekius laikantis 10.1 punkte nustatyto tikslo. |
11. Į Šiaurės jūrą išmetamų atlantinių menkių kiekio sumažinimas
11.1. |
Atlantinių menkių žvejybos kvotas turinčios valstybės narės 2009 m. atlieka bandymus, susijusius su techninėmis priemonėmis, taikomomis velkamiesiems žvejybos įrankiams, kurios skirtos sumažinti išmetamų atlantinių menkių kiekį iki ne daugiau kaip 10 % kiekio. |
11.2. |
Valstybės narės 11.1 punkte nurodytų bandymų rezultatus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. |
12. Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos
12.1. |
Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui III, IV, V, VI ir VII ICES parajonių ir VIII ICES parajonio a, b, d ir e sektoriuose (3), 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, žvejybos veikla, naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydžiai yra 70–99 mm, yra leidžiama Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone, jeigu žvejybos įrankis turi iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintą išėjimo langą, kaip nustatyta šio priedo 3 priedėlyje. |
12.2. |
Žvejojant VIII a ir b zonose leidžiama naudoti žuvis pagal rūšį rūšiuojantį tinklelį ir jo priedus tralo maišo priekyje ir (arba) kvadratinių akių tinklinį audeklą, kurio akių dydis yra 60 mm arba daugiau, žemesnėje tinklo pailginimo dalyje tralo maišo priekyje. Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 1 dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 494/2002 3 straipsnio a ir b dalyse pateikiamos nuostatos netaikomos tai tralo daliai, kurioje pastatyti šie selektyvumą užtikrinantys įtaisai. |
13. Bukasnukių ilgauodegių grenadierių žvejybos apribojimas TJTT IIIa zonoje
Neatsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1359/2008, TJTT IIIa zonoje bukasnukių ilgauodegių grenadierių specializuotoji žvejyba nebus vykdoma, kol vyks Europos bendrijos ir Norvegijos konsultacijos.
14. Giliavandenių rūšių žuvims taikomos žvejybos pastangos
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002, 2009 m. taikomos šios nuostatos:
14.1. |
Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant kiekvienais kalendoriniais metais sugaunamų žuvų kiekis ir laikomas laive kiekis yra didesnis nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų paltusų, yra reikalingas leidimas žvejoti giliavandenių rūšių žuvis. |
14.2. |
Tačiau draudžiama gaudyti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų paltusų kiekį, kiekvieno reiso metu viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi leidimo žvejoti giliavandenių rūšių žuvis. |
15. Laikinosios priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms apsaugoti
15.1. |
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą): Hecate povandeniniai kalnai:
Faraday povandeniniai kalnai:
Reykjanes Ridge povandeninio kalno dalis:
Altair povandeniniai kalnai:
Antialtair povandeniniai kalnai:
Hatton Bank rajonas:
Šiaurės vakarų Rockall rajonas:
Pietvakarių Rockall rajonas (Empress of Britain Bank):
Logachev Mound rajonas:
Vakarinė Rockall Mound dalis:
|
15.2. |
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą): Belgica Mound provincija:
Hovland Mound provincija:
Šiaurės vakarų Porcupine pakrantės I rajonas
Šiaurės vakarų Porcupine pakrantės II rajonas
Pietvakarių Porcupine pakrantė:
|
15.3. |
Visi laivai, žvejojantys pelagines žuvis 15.2 punkte nurodytose koralų apsaugos zonose, privalo būti įtraukti į leidimą turinčių laivų sąrašą ir jiems turi būti išduotas specialus žvejybos leidimas, kuris turi būti laikomas laive. Tokiuose leidimuose nurodoma visa informacija, kurios reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 1627/94, ir apie juos turi būti pranešta laikantis taisyklių, apibrėžtų Reglamente (EB) Nr. 2943/95, nustatančiame išsamias taisykles Reglamentui (EB) Nr. 1627/94 taikyti. Laivuose, įtrauktuose į leidimą turinčių laivų sąrašą, laikomi tik pelaginės žvejybos įrankiai. |
15.4. |
Pelagines žuvis žvejojantys laivai, ketinantys žvejoti 15.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje, apie ketinimą įplaukti į koralų apsaugos zoną prieš keturias valandas privalo pranešti Airijos žvejybos stebėsenos centrui. Tuo pačiu metu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį. |
15.5. |
Pelagines žuvis 15.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje žvejojantys laivai, būdami koralų apsaugos zonoje, privalo turėti veikiančią, veikimo požiūriu visiškai saugią LSS, visiškai atitinkančią Tarybos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 reikalavimus. |
15.6. |
Pelagines žuvis 15.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje žvejojantys laivai kas valandą privalo teikti LSS ataskaitas. |
15.7. |
Pelagines žuvis 15.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje baigę žvejoti laivai privalo informuoti Airijos žvejybos stebėsenos centrą apie išplaukimą iš šios zonos. Tuo pačiu metu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį. |
15.8. |
Pelaginių rūšių žuvų žvejybos 15.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje metu laive galima laikyti arba žvejoti tik tais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 16–31 mm arba 32–54 mm. |
15.9 |
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą): El Cachucho:
Nukrypstant nuo pirmoje pastraipoje nustatyto draudimo, 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. inkarinėmis ilgosiomis ūdomis siūlapelekes vėgėles (Phycis blennioides) žvejoję laivai gali gauti iš savo už žvejybą atsakingų institucijų specialų žvejybos leidimą, kuriuo būtų jiems leidžiama toliau vykdyti tokią žvejybą rajone į pietus nuo 44o 00.00' šiaurės platumos. Žvejodami El Cachucho rajone, visi tokį specialų žvejybos leidimą gavę laivai, neatsižvelgiant į jų bendrą ilgį, turi turėti visiškai veikiančią saugią LSS, atitinkančią Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 nuostatas. |
16. Filipininės veneros verslinis dydis
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 17 straipsnio, filipininės veneros (Ruditapes philippinarum) verslinis dydis yra 35 mm.
17. Tam tikrai žvejybai krabų ir omarų gaudyklėmis IXa zonoje (Vakarų Galisija) taikoma sąlyga
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 29b straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba krabų ir omarų gaudyklėmis, kuriomis negaudomi norveginiai omarai, leidžiama Reglamento (EB) Nr. 850/98 29b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose geografiniuose rajonuose ir nustatytu laikotarpiu.
18. Atlantinių silkių žvejybai VIa zonoje (Butt of Lewis) taikomos sąlygos
Reglamento (EB) Nr. 850/98 20 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos 2009 m. netaikomos.
B DALIS
Visi EB vandenys
19. Sąlygos, susijusios su švelniųjų, marmurinių rombinių, baltųjų rajų ir europinių plokščiakūnių ryklių paleidimu
Švelniosios rajos IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse, marmurinės rombinės rajos ir baltosios rajos VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse bei europiniai plokščiakūniai rykliai visuose EB vandenyse laive negali būti laikomi. Sužvejotos šių rūšių žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos.
Neturint kvotos arba išnaudojus kvotą sugauti paprastieji dygliarykliai nedelsiant paleidžiami kiek įmanoma mažiau sužaloti.
Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant, pasikonsultavus su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK), būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
C DALIS
Rytų vidurio Atlantas
20. Verslinis paprastojo aštuonkojo dydis
Verslinis paprastojo aštuonkojo (Octopus vulgaris) dydis jūrų vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, esančiuose ŽRVAK (MŽŪO Žvejybos Rytų Vidurio Atlanto komitetas) regione, yra 450 g (išskrodus). Mažesnių nei verslinio 450 g dydžio (išskrodus) paprastųjų aštuonkojų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, jie turi būti nedelsiant paleisti į jūrą.
D DALIS
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis
21. Žvejyba gaubiamaisiais tinklais Amerikos tropinių tunų komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone
21.1. |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2009 m. rugpjūčio 1 d.– rugsėjo 28 d. arba 2009 m. lapkričio 10 d.– 2010 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
|
21.2. |
Atitinkamos valstybės narės iki 2009 m. liepos 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi nutraukti žvejybą tais tinklais. |
21.3. |
Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus Amerikos tropinių tunų komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone, laiko laive ir iškrauna visus sužvejotus didžiaakius, dryžuosius ir gelsvauodegius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą reiso metu, kai gali neužtekti vietos patalpinti visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams. |
21.4. |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2009 m. rugsėjo 29 d.–spalio 29 d. draudžiama žvejoti didžiaakius, dryžuosius ir gelsvauodegius tunus rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
|
E DALIS
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis ir vakarinė bei vidurio Ramiojo vandenyno dalys
22. Specialiosios priemonės, taikomos rytinėje, vakarinėje ir vidurio Ramiojo vandenyno dalyse
Rytinėje, vakarinėje ir vidurio Ramiojo vandenyno dalyse gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kuo mažiau sužalotus jūros vėžlius, ryklius, buriažuvines, rajas, didžiąsias auksines skumbres ir kitas ne pagrindines žvejojamas rūšis. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
23. Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos specialiosios priemonės
Rytinėje, vakarinėje ir vidurio Ramiojo vandenyno dalyse taikomos šios specialiosios priemonės:
a) |
pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos tikslingos pastangos išgelbėti vėžlį, prieš jam įsipainiojant į tinklą, jei būtina, nuleidžiant į vandenį greitaeigį katerį; |
b) |
jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas turėtų būti sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neturėtų būti tęsiamas, kol vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas; |
c) |
jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti; |
d) |
tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles; |
e) |
žvejai raginami, jeigu įmanoma, paleisti į jūrą į plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti ir kitus žvejybos įrankius įsipainiojusius vėžlius; |
f) |
taip pat rekomenduojama iškelti nenaudojamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. |
F DALIS
Šiaurės Rytų Atlantas
24. Gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybai TJTT I ir II zonų tarptautiniuose vandenyse taikomos specialiosios priemonės
Gelminių ilgažiomenių ešerių (Sebastes mentella) žvejybai TJTT I ir II zonų tarptautiniuose vandenyse taikomos šios priemonės:
a) |
nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 15 d. specializuotą gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybą vykdyti leidžiama tik laivams, kurie anksčiau vykdė gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybą ŽŠRAK reguliuojamame rajone; |
b) |
Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną ŽŠRAK sekretoriatas pranešė ŽŠRAK susitariančiosioms šalims, kad BLSK yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybą; |
c) |
nukrypstant nuo 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2791/1999, nustatančio Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose galiojimo srityje taikomas tam tikras kontrolės priemones (4), 6 straipsnio 1 dalies b punkto, tokią žvejybą vykdančių žvejybos laivų kapitonai informaciją apie sugautų žuvų kiekį perduoda kiekvieną dieną; |
d) |
be Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 4 straipsnio nuostatų, leidimas žvejoti gelminius ilgažiomenius ešerius galioja tik tuo atveju, jei pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 1 punktą laivų siunčiamos ataskaitos perduodamos ŽŠRAK sekretoriatui pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 2 dalį; |
e) |
žvejodami kitų rūšių žuvis, laivai riboja gelminių ilgažiomenių ešerių priegaudą iki 1 % viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio; |
f) |
valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose mokslininkai stebėtojai rinktų mokslinę informaciją. Renkama informacija mažiausiai apima pagal gylį skirstomus sudėties duomenis apie lytį, amžių ir ilgį. Ši informacija teikiama TJTT. |
(2) OL L 56, 2005 3 2, p. 8 Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1805/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 12).
(4) OL L 337, 1999 12 30, p. 1.
III priedo 1 priedėlis
VELKAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI. Skagerako ir Kategato sąsiauriai
Tinklinio audeklo akies dydžio intervalai, pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys ir nustatyti sužvejotų žuvų kiekiai procentais, taikomi naudojant vieną tinklinio audeklo akies dydžio intervalą
Rūšis |
Tinklinio audeklo akies dydžio riba (mm) |
|||||||
< 16 |
16-31 |
32-69 |
35–69 |
70-89 (5) |
≥ 90 |
|||
Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais |
||||||||
50 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
20 % (7) |
30 % (8) |
NĖRA |
|
Tobinės (Ammodytidae) (3) |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Tobinės (Ammodytidae) (4) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Norveginė menkutė (Trisopterus esmarkii) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Didžioji jūrinė drakoniukė (Trachinus draco) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Moliuskai (išskyrus sepia) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastoji vėjažuvė (Belone belone) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Pilkasis jūrgaidis (Eutrigla gurnardus) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Argentinos (Argentina spp.) |
|
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
Atlantinis šprotas (Sprattus sprattus) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Europinis upinis ungurys (Anguilla, anguilla) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastoji skumbrė (Scomber spp.) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
Paprastoji stauridė (Trachurus spp.) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
Atlantinė silkė (Clupea harengus) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis) |
|
|
|
|
|
x |
x |
x |
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1) |
|
|
|
|
x |
|
x |
x |
Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
Visi kiti jūrų gyvūnai |
|
|
|
|
|
|
|
x |
(1) Taikant šį tinklinio audeklo akies dydžio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlyje.
(2) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio.
(3) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio.
(4) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio.
(5) Kovo 1 d. – spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. – liepos 31 d. Kategato sąsiauryje.
(6) Lapkričio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Skagerako sąsiauryje, rugpjūčio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Kategato sąsiauryje.
(7) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.
(8) Toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.
III Priedo 2 priedėlis
Žuvis pagal rūšį rūšiuojančio tinklelio žvejojant tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis 70 mm, reikalavimai
a) |
Žuvis pagal rūšį rūšiuojantis tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 70 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 m. Draudžiama naudoti tralą, kurio maišo skersmuo yra didesnis nei 100 kvadratinių akių, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus. |
b) |
Tinklelis yra stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių yra ne didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno. |
c) |
Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje tarp tralo maišo priekio ir nekūginės tralo dalies priešakinio galo. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo. |
d) |
Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale yra tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis yra toks pat kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link. |
e) |
Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akių dydis ne mažesnis nei 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė nei 15 cm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio yra toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis. Žuvis pagal dydį ir rūšis rūšiuojančio tralo schema. Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamuoju prietaisu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesnės žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesnės žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir maži norveginiai omarai. |
III priedo 3 priedėlis
Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos
a) |
Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai 100 mm išėjimo lango (matuojamas vidinis skersmuo), pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir įrengto galinėje kūginėje tralo dalyje, daniškame velkamajame tinkle arba panašiame žvejybos įrankyje, kurio tinklo tinklinio audeklo akies dydis yra 70 mm arba didesnis nei 70 mm, tačiau mažesnis nei 100 mm, reikalavimai. Langas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Galima įrengti tik vieną išėjimo langą. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. |
b) |
Lango vieta Išėjimo langas įrengiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje, prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo. Išėjmo langas užsibaigia ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies. |
c) |
Išėjimo lango dydis Išėjimo langas turi bent 2 m ilgio ir 1 m pločio. |
d) |
Išėjimo lango tinklinis audeklas Tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Įrengiant išėjimo langą tinklinio audeklo gabalas įrengiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, ne storesnis nei 4 mm. |
e) |
Išėjimo lango įrengimas rombinių akių tinkliniame audekle Prie keturių išėjimo lango kraštų leidžiama pritvirtinti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis ne didesnis nei 12 mm. Ištempto išėjimo lango ilgis toks pat, kaip ir prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažesnės išėjimo lango dalies (t.y. vieno metro ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai) yra ne mažesnis kaip visų rombinių tinklo akių, pritvirtintų prie išilginės išėjimo lango dalies, skaičius, padalintas iš 0,7. |
f) |
Kita Toliau pateikiamas išėjimo lango įrengimo trale brėžinys. |
III PRIEDO 4 priedėlis
Didelių akių tralo reikalavimai
Žvejybos įrankiai suprojektuoti taip, kad, palyginti su tradiciniais baltosioms žuvims gaudyti skirtais tralais, sugaunamų menkių kiekiai sumažėtų iki nedidelio dydžio, gaudant kitas baltąsias žuvis, pavyzdžiui, juodadėmes menkes ir merlangus. Šiame priede didelių akių tralas – tai tralas, pagamintas pagal šiuos reikalavimus:
1. |
Pirma papilvė (pritvirtinta prie apatinės tralo pavaros), viršutinis ir apatinis sparnai turi būti ne mažiau kaip dviejų akių ilgio. Šiose tinklo dalyse vienos ištiestos akies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 240 cm. |
2. |
Pirmame viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale (pritvirtintame prie viršutinės tralo pavaros) ir antroje papilvėje kiekviena akis turi būti ne mažesnė kaip 80 cm. Antrame viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale ir trečioje papilvėje kiekviena akis turi būti ne mažesnė kaip 20 cm. |
III priedo 5 priedėlis
1. |
Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai Išėjimo langas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas yra megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis yra lygus 120 mm arba didesnis. Išėjimo lango ilgis ne mažesnis kaip 3 m. |
2. |
Išėjimo lango vieta Išėjimo langas įrengiamas tralo maišo viršutiniame tinklinio audeklo gabale. Išėjimo langas baigiasi ne toliau kaip 12 m nuo tralo maišo raiščio. |
3. |
Išėjimo lango įrengimas rombinių akių tinkliniame audekle Tarp išėjimo lango išilginio krašto ir gretimo tinklo audeklo krašto yra ne daugiau kaip dvi praskėstos akys. Ištempto išėjimo lango ilgis toks pat, kaip ir prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audinio gabalo rombinės akys ir mažiausia išėjimo lango kraštinė jungiama santykiu trys rombinės akys ir viena kvadratinė akis 80 mm tralo maišo atkarpoje arba dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis 120 mm tralo maišo atkarpoje, išskyrus išėjimo lango kraštinius strypelius abiejose pusėse. |
III priedo 6 priedėlis
Trumpesnių nei 15 m laivų išėjimo langas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis
1. Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai
Išėjimo langas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas yra megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis yra lygus 110 mm arba didesnis. Išėjimo lango ilgis ne mažesnis kaip 3 m.
2. Išėjimo lango vieta
Išėjimo langas įrengiamas tralo maišo viršutiniame tinklinio audeklo gabale. Išėjimo langas baigiasi ne toliau kaip 12 m nuo tralo maišo raiščio.
3. Išėjimo lango įrengimas rombinių akių tinkliniame audekle
Tarp išėjimo lango išilginio krašto ir gretimo tinklo audeklo krašto yra ne daugiau kaip dvi praskėstos akys. Ištempto išėjimo lango ilgis toks pat, kaip ir prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audinio gabalo rombinės akys ir mažiausia išėjimo lango kraštinė jungiama santykiu dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis, išskyrus išėjimo lango kraštinius strypelius abiejose pusėse.
IV PRIEDAS
I DALIS
Trečiųjų valstybių vandenyse žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
Žvejybos rajonas |
Žvejyba |
Žvejybos leidimų skaičius |
Žvejybos leidimų paskirstymas valstybėms narėms |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Majeno salą |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
93 |
DK: 32, DE: 6, FR: 1, IRL: 9, NL: 11, SW: 12, UK: 21, PL: 1 |
69 |
Priedugnio rūšių žuvys, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
80 |
FR: 18, PT: 9, DE: 16, ES: 20, UK: 14, IRL: 1 |
50 |
|
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 |
DE: 1 (1) DK: 26 1, FR: 2 1, NL: 1 1 |
Netaikoma |
|
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos, žvejyba tralais |
19 |
Netaikoma |
||
Atlantinė skumbrė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 (2) |
DK: 11 |
Netaikoma |
|
Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos |
480 |
DK: 450, UK: 30 |
150 |
|
Farerų salų vandenys |
Visų rūšių žvejyba tralais ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinių linijų |
26 |
BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18 |
13 |
Specializuotoji atlantinių menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62o28' šiaurės platumos ir į rytus nuo 6o30' vakarų ilgumos |
8 (3) |
|
4 |
|
|
Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d. – gegužės 31 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61o20' šiaurės platumos bei 62o00' šiaurės platumos bei 12 – 21 mylių atstumu nuo bazinių linijų esančiame rajone. |
70 |
BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20 |
26 |
Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akies dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61o30' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9o00' vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7o00' vakarų ilgumos ir 9o00' vakarų ilgumos į pietus nuo 60o30' šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60o30' šiaurės platumos, 7o00' vakarų ilgumos ir 60o00' šiaurės platumos, 6o00' vakarų ilgumos. |
70 |
DE: 8 (4), FR: 12 1, UK: 0 1 |
20 (5) |
|
|
Specializuotoji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves. |
70 |
|
22 2 |
Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą –vejybos leidimų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos rajonu“, taisykles. |
36 |
DE: 3, DK: 19, FR: 2, UK: 5, NL: 5 |
20 |
|
Žvejyba ūdomis |
10 |
UK: 10 |
6 |
|
Atlantinių skumbrių žvejyba |
12 |
DK: 12 |
12 |
|
Atlantinių silkių žvejyba į šiaurę nuo 61o šiaurės platumos |
21 |
DE: 1, DK: 7, FR: 0, UK: 5, IRL: 2, NL: 3, SW: 3 |
21 |
II DALIS
Bendrijos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
Vėliavos valstybė |
Žvejyba |
Žvejybos leidimų skaičius |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegija |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
20 |
20 |
Farerų salos |
Atlantinė skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, f, h, paprastoji stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, f, h; atlantinė silkė, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos) |
14 |
14 |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
21 |
21 |
|
Atlantinė silkė, IIIa |
4 |
4 |
|
Pramoninė norveginių menkučių ir atlantinių šprotų žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos): tobinės, IV (įskaitant neišvengiamą šiaurinių žydrųjų merlangų priegaudą) |
15 |
15 |
|
Paprastoji molva ir paprastoji brosmė |
20 |
10 |
|
Šiaurinis žydrasis merlangas II, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12o00' vakarų ilgumos) |
20 |
20 |
|
Melsvoji molva |
16 |
16 |
|
Venezuela |
Rifešeriai (6) (Prancūzijos Gajanos vandenys) |
41 |
pm |
Rykliai (Prancūzijos Gajanos vandenys) |
4 |
pm |
III DALIS
Deklaracija pagal 25 straipsnio 2 dalį
(1) Šis paskirstymas galioja žvejybai gaubiamaisiais tinklais ir žvejybai tralais.
(2) Turi būti pasirinkta iš 11 licencijų, skirtų atlantines skumbres žvejoti gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62o00‘ šiaurės platumos.
(3) Pagal 1999 metų suderintą protokolą duomenys apie atlantinių menkių ir juodadėmių menkių specializuotąją žvejybą pateikiami su duomenimis „Visa žvejyba tralais 12-21 mylių nuo Farerų salų bazinių linijų esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais“.
(4) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius.
(5) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Žvejyba tralais didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinių Farerų salų linijų“.
(6) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, gaudyklėmis (rifešeriai), ilgosiomis ūdomis ar tinklais, kurių tinklo akies dydis ne mažesnis nei 100 mm, ne mažesniame nei 30 m gylyje (rykliai). Kad būtų išduotos tos licencijos, turi būti pateikiama įrodymų, jog licencijos prašantis laivo savininkas turi sudaręs galiojančią sutartį su Prancūzijos Gajanos departamente įsisteigusia perdirbimo įmone ir jog joje yra numatytas įsipareigojimas iš atitinkamo laivo bent 75 % viso sužvejoto rifešerių kiekio arba 50 % viso sužvejoto ryklių kiekio iškrauti tame departamente, kad rifešerius ir ryklius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje.
Pirmiau minėtą sutartį turi patvirtinti Prancūzijos institucijos, kurios užtikrina, kad jos sąlygos atitinka tikrąjį sutartį sudariusios perdirbimo įmonės pajėgumą ir Gajanos ekonomikos plėtros tikslus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti licenciją.
Jeigu atsisakoma suteikti pirmiau minėtą patvirtinimą, Prancūzijos institucijos atitinkamai šaliai ir Komisijai praneša apie tą atsisakymą ir nurodo atsisakymo priežastį.
V PRIEDAS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS VANDENYSE, LAIVO ŽURNALAS
I DALIS
Į žurnalą įrašoma informacija
Vykdant žvejybos veiklą iki 200 jūrmylių atstumu nuo Bendrijos valstybės narės, kuriai taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, pakrantės, į žurnalą įvykus toliau išvardytiems įvykiams būtina nedelsiant įrašyti šiuos duomenis:
Po kiekvienos žvejybos operacijos:
1.1. |
kiekvienos sužvejotų žuvų rūšies kiekį (gyvąjį svorį kilogramais); |
1.2. |
žvejybos operacijos datą ir laiką; |
1.3. |
geografinę vietą, kurioje sužvejotos žuvys; |
1.4. |
naudotą žvejybos būdą. |
Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą ar iš kito laivo:
2.1. |
nurodoma „gauta iš“ arba „perkrauta į“; |
2.2. |
kiekvienos perkrautos žuvų rūšies kiekį (gyvąjį svorį kilogramais); |
2.3. |
laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta žuvis, pavadinimą, išorines atpažinties raides ir skaičius; |
2.4. |
atlantinių menkių perkrauti negalima. |
Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:
3.1. |
uosto pavadinimą; |
3.2. |
kiekvienos iškrautų žuvų rūšies kiekį (gyvąjį svorį kilogramais). |
Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:
4.1. |
perdavimo datą ir laiką; |
4.2. |
pranešimo tipą: „įplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“, „išplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“, „sužvejotų žuvų kiekis“, „perkrovimas“; |
4.3. |
perdavimo per radiją atveju: radijo stoties pavadinimą. |
II DALIS
VI PRIEDAS
INFORMACIJA, KURIĄ BENDRIJOS VANDENYSE ŽVEJOJANTYS TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ LAIVAI PRIVALO PERDUOTI KOMISIJAI
1. Europos Bendrijų Komisijai perduodama informacija ir tvarkaraštis:
1.1. |
Kiekvieną kartą Bendrijos vandenyse žvejybos reisą (1) pradedantis laivas perduoda pranešimą apie „įplaukiant sužvejotų žuvų kiekį“, kuriame nurodo:
|
1.2. |
Kiekvieną kartą Bendrijos vandenyse žvejybos reisą (6) užbaigiantis laivas perduoda pranešimą apie „išplaukiant sužvejotų žuvų kiekį“, kuriame nurodo:
|
1.3. |
Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos atlantinės silkės ir atlantinės skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visų rūšių, išskyrus atlantines silkes ir atlantines skumbres, žuvys, turi būti perduodama „sužvejotų žuvų kiekio ataskaita“, kurioje nurodoma:
|
1.4. |
Jeigu numatoma atlikti perkrovimą tarp pranešimo apie „įplaukiant sužvejotų žuvų kiekį“ ir pranešimo apie „išplaukiant sužvejotų žuvų kiekį“ perdavimo (pastarieji perduodami nepriklausomai nuo „ataskaitos apie sužvejotų žuvų kiekį“), ne vėliau nei 24 valandos iki perkrovimo turi būti perduodamas papildomas pranešimas „perkrovimas“, kuriame nurodoma:
|
2. Pranešimo forma
Jeigu netaikomos 3.3 punkto nuostatos (žr. toliau), 1 punkte nurodyta informacija turi būti perduodama naudojant kodus ir laikantis pirmiau nurodytos duomenų išdėstymo tvarkos; visų pirma,
— |
eilutėje, kurioje nurodoma pranešimo tema, turi būti įrašomas tekstas „VRONT“; |
— |
kiekvienos rūšies duomenys įrašomi naujoje eilutėje; |
— |
prieš duomenis turi būti nurodytas kodas, kuris nuo kiekvieno kito kodo atskiriamas tarpeliu. |
Pavyzdys (duomenys pateikti tik kaip pavyzdys):
SR |
|
AD |
XEU |
SQ |
1 |
TM |
COE |
RC |
IRCS |
TN |
1 |
NA |
[LAIVO PAVADINIMAS] |
IR |
NOR |
XR |
PO 12345 |
LT |
+65.321 |
LO |
-21.123 |
RA |
04A. |
OB |
COD 100 HAD 300 |
DA |
20051004 |
MA |
[LAIVO KAPITONO VARDAS, PAVARDĖ] |
TI |
1315 |
ER |
|
3. Pranešimo schema
3.1. |
1 punkte nurodytą informaciją laivas Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@ec.europa.eu) arba viena iš 4 punkte išvardytų radijo stočių; forma turi atitikti nurodytąją 2 punkte. |
3.2. |
Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas. |
3.3. |
Jeigu vėliavos valstybė techniškai gali siųsti visus pirmiau minėtus pranešimus ir turinį vadinamuoju NAF formatu jos laivų vardu, tokia vėliavos valstybė, sudariusi dvišalę sutartį su Komisija, gali perduoti šią informaciją saugiuoju perdavimo protokolu Europos Bendrijų Komisijai Briuselyje. Šiuo atveju pridedama papildoma informacija (kaip vokas) prie perduodamų duomenų (po AD informacijos)
Pavyzdys (su pirmiau naudotais duomenimis) //SR//AD/XEU//FR/NOR//RN/5//RD/20051004//RT/1320//SQ/1//TM/COE//RC/IRCS//TN/1//NA/[LAIVO PAVADINIMAS]//IR/NOR//XR/PO 12345//LT/+65.321//LG/-21.123//RA/04A.//OB/COD 100 HAD 300//DA/20051004//TI/1315//MA/[KAPITONO VARDAS, PAVARDĖ]//ER// Vėliavos valstybei perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, kuriame nurodoma:
|
4. Radijo stoties pavadinimas
Radijo stoties pavadinimas |
Radijo stoties šaukinys |
Lyngby |
OXZ |
Land's End |
GLD |
Valentia |
EJK |
Malin Head |
EJM |
Torshavn |
OXJ |
Bergen |
LGN |
Farsund |
LGZ |
Florø |
LGL |
Rogaland |
LGQ |
Tjøme |
LGT |
Ålesund |
LGA |
Ørlandet |
LFO |
Bodø |
LPG |
Svalbard |
LGS |
Stockholm Radio |
STOCKHOLM RADIO |
Turku |
OFK |
5. Žuvų rūšims nurodyti naudojamas kodas
Paprastieji beriksai (Beryx spp.) |
ALF |
Amerikinė paltusinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides) |
PLA |
Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicolus) |
ANE |
Paprastieji jūrų velniai (Lophius spp.) |
MNZ |
Atlantinė argentina (Argentina silus) |
ARG |
Atlantinis jūrinis karšis (Brama brama) |
POA |
Milžinryklis (Cetorinhus maximus) |
BSK |
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo) |
BSF |
Melsvoji molva (Molva dypterygia) |
BLI |
Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) |
WHB |
Atlanto ūsuotoji krevetė (Xiphopenaeus kroyeri) |
BOB |
Atlantinė menkė (Gadus morhua) |
COD |
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) |
CSH |
Kalmarai (Loligo spp.) |
SQC |
Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) |
DGS |
Siūlapelekės vėgėlės (Phycis spp.) |
FOR |
Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides) |
GHL |
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) |
HAD |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka (Merluccius merluccius) |
HKE |
Atlantinis paltusas (Hippoglossus hippoglossus) |
HAL |
Atlantinė silkė (Clupea harengus) |
HER |
Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) |
HOM |
Paprastoji molva (Molva Molva) |
LIN |
Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus) |
MAC |
Megrimai (Lepidorhombus spp.) |
LEZ |
Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis) |
PRA |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
NEP |
Norveginė menkutė (Trisopterus esmarkii) |
NOP |
Islandinis pjūklapilvis beriksas (Hoplostethus atlanticus) |
ORY |
Kitos |
OTH |
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
PLE |
Sidabrinis polakas (Pollachius pollachius) |
POL |
Atlantinis silkiaryklis (Lamma nasus) |
POR |
Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.) |
RED |
Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo) |
SBR |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris) |
RNG |
Ledjūrio menkė (Pollachius virens) |
POK |
Atlantinė lašiša (Salmo salar) |
SAL |
Tobinės (Ammodytes spp.) |
SAN |
Europinė sardinė (Sardina pilchardus) |
PIL |
Rykliai (Selachii, Pleurotremata) |
SKH |
Krevetės (Penaeidae) |
PEZ |
Atlantinis šprotas (Sprattus sprattus) |
SPR |
Kalmarai (Illex spp.) |
SQX |
Tunai (Thunnidae) |
TUN |
Paprastoji brosmė (Brosme brosme) |
USK |
Paprastasis merlangas (Merlangus merlangus) |
WHG |
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) |
YEL |
6. Tam tikram rajonui pažymėti naudojami kodai
02A. |
TJTT IIa kvadratas – Norvegijos jūra |
02B. |
TJTT IIb kvadratas – Špicbergeno ir Lokių sala |
03A. |
TJTT IIIa kvadratas – Skagerako ir Kategaro sąsiauriai |
03B. |
TJTT IIIb kvadratas |
03C. |
TJTT IIIc kvadratas |
03D. |
TJTT IIId kvadratas – Baltijos jūra |
04A. |
TJTT IVa kvadratas – šiaurinė Šiaurės jūros dalis |
04B. |
TJTT IVb kvadratas – vidurinė Šiaurės jūros dalis |
04C. |
TJTT IVc kvadratas – pietinė Šiaurės jūros dalis |
05A. |
TJTT Va kvadratas – Islandija |
05B. |
TJTT Vb kvadratas – Farerų salos |
06A. |
TJTT VIa kvadratas – Škotijos ir Šiaurės Airijos šiaurės vakarų pakrantė |
06B. |
TJTT Vb kvadratas – Rockall |
07A. |
TJTT VIIa kvadratas – Airijos jūra |
07B. |
TJTT VIIb kvadratas – Airijos vakarai |
07C. |
TJTT VIIc kvadratas – Porcupine pakrantė |
07D. |
TJTT VIId kvadratas – Rytinė Lamanšo dalis |
07E. |
TJTT VIIe kvadratas – Vakarinė Lamanšo dalis |
07F. |
TJTT VIIf kvadratas – Bristolio sąsiauris |
07G. |
TJTT VIIg kvadratas – šiaurinė Keltų jūros dalis |
07H. |
TJTT VIIh kvadratas – pietinė Keltų jūros dalis |
07J. |
TJTT VIIj kvadratas – Airijos pietvakariai – rytai |
07K. |
TJTT VIIk kvadratas – Airijos pietvakariai – vakarai |
08A. |
TJTT VIIIa kvadratas – Biskajos įlanka, šiaurinė dalis |
08B. |
TJTT VIIIb kvadratas – Biskajos įlanka, vidurinė dalis |
08C. |
TJTT VIIIc kvadratas – Biskajos įlanka, pietinė dalis |
08D. |
TJTT VIIId kvadratas – Biskajos įlanka, atvira jūra |
08E. |
TJTT VIIIe kvadratas – Biskajos įlanka, vakarinė įlankos dalis |
09A. |
TJTT IXa kvadratas – Portugalijos vandenys, rytinė dalis |
09B. |
TJTT IXb kvadratas – Portugalijos vandenys, vakarinė dalis |
14A. |
TJTT XIVa kvadratas – Grenlandijos šiaurės rytai |
14B. |
TJTT XIVb rajonas – Grenlandijos pietryčiai |
7. |
Be 1–6 punktuose numatytų nuostatų, trečiųjų valstybių laivams, Bendrijos vandenyse ketinantiems žvejoti šiaurinius žydruosius merlangus, taikomos šios nuostatos:
|
(1) Žvejybos reisas – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.
(2) m = privaloma
(3) o = neprivaloma.
(4) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(5) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(6) Žvejybos reisas – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.
(7) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(8) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(9) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(10) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(11) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(12) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(13) Neprivaloma laivui, į kurį perkraunama.
VII PRIEDAS
1 PRIEDAS
GFCM geografinių parajonių (GSA) žemėlapis
2 PRIEDAS
BŽVJK GEOGRAFINIŲ PARAJONIŲ (GP) LENTELĖ
MŽŪO PARAJONIS |
MŽŪO STATISTINIAI KVADRATAI |
GP (MOKSLINIO PATARIAMOJO KOMITETO 9-oji sesija) |
GP (2007 m.) |
||||||
VAKARINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
VIDURINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
RYTINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
JUODOSIOS JŪROS |
|
|
|
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
3 PRIEDAS
BŽVJK Geografinių Parajonių (GP) Geografinės koordinatės
GP |
RIBOS |
1 |
Pakrantės linija 36o šiaurės platumos, 5o 36' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 36o 05' šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 36o 05' šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos 37o 36' šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos |
2 |
36o 05' šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 36o 05' šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos 35o 45' šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 35o 45' šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos |
3 |
Pakrantės linija 36o šiaurės platumos, 5o 36' vakarų ilgumos 35o 49' šiaurės platumos, 5o 36' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 35o 45' šiaurės platumos, 3o 20' vakarų ilgumos 35o 45' šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 2o 40' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 1o 13' vakarų ilgumos Maroko ir Alžyro siena |
4 |
Pakrantės linija 36o šiaurės platumos, 1o 13' vakarų ilgumos 36o šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos 37o šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos 37o šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 8o 30' rytų ilgumos Alžyro ir Tuniso siena Maroko ir Alžyro siena |
5 |
38o šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 39o 30' šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 39o 30' šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 40o šiaurės platumos, 1o 30' rytų ilgumos 40o šiaurės platumos, 2o rytų ilgumos 40o 30' šiaurės platumos, 2o rytų ilgumos 40o 30' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos |
6 |
Pakrantės linija 37o 36' šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos 37o šiaurės platumos, 1o vakarų ilgumos 37o šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 39o 30' šiaurės platumos, 0o 30' rytų ilgumos 39o 30' šiaurės platumos, 1o 30' vakarų ilgumos 40o šiaurės platumos, 1o 30' rytų ilgumos 40o šiaurės platumos, 2o rytų ilgumos 40o 30' šiaurės platumos, 2o rytų ilgumos 40o 30' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 42o 30' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 42o 30' šiaurės platumos, 3o 09' rytų ilgumos |
7 |
Pakrantės linija 42o 30' šiaurės platumos, 3o 09' rytų ilgumos 42o 30' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 42o 30' šiaurės platumos, 7o 30' rytų ilgumos Prancūzijos ir Italijos siena |
8 |
42o 30' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 42o 30' šiaurės platumos, 7o 30' rytų ilgumos 43o 15' šiaurės platumos, 7o 30' rytų ilgumos 43o 15' šiaurės platumos, 9o 45' rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 9o 45' rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos |
9 |
Pakrantės linija Prancūzijos ir Italijos siena 43o 15' šiaurės platumos, 7o 30' rytų ilgumos 43o 15' šiaurės platumos, 9o 45' rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 9o 45' rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 13o rytų ilgumos |
10 |
Pakrantės linija (įskaitant šiaurinę Sicilijos dalį) 41o 18' šiaurės platumos, 13o rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 12o 30' rytų ilgumos |
11 |
41o 18' šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos 41o 18' šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 38o 30' šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 38o 30' šiaurės platumos, 8o 30' rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 8o 30' rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 6o rytų ilgumos |
12 |
Pakrantės linija Alžyro ir Tuniso siena 38o šiaurės platumos, 8o 30' rytų ilgumos 38o 30' šiaurės platumos, 8o 30' rytų ilgumos 38o 30' šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 12o rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 11o 04'rytų ilgumos |
13 |
Pakrantės linija 37o šiaurės platumos, 11o 04'rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 12o rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 13o 30' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos |
14 |
Pakrantės linija 35o šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos Tuniso ir Libijos siena |
15 |
36o 30' šiaurės platumos, 13o 30' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 13o 30'rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos |
16 |
Pakrantės linija 38o šiaurės platumos, 12o 30' rytų ilgumos 38o šiaurės platumos, 11o rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 12o rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 13o 30' rytų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 13o 30' rytų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos |
17 |
Pakrantės linija 41o 55' šiaurės platumos, 15o 08' rytų ilgumos Kroatijos ir Juodkalnijos siena |
18 |
Pakrantės linija (abi pusės) 41o 55' šiaurės platumos, 15o 08' rytų ilgumos 40o 04' šiaurės platumos, 18o 29' rytų ilgumos Kroatijos ir Juodkalnijos siena Albanijos ir Graikijos siena |
19 |
Pakrantės linija (įskaitant rytinę Sicilijos dalį) 40o 04' šiaurės platumos, 18o 29' rytų ilgumos 37o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 19o 10' rytų ilgumos 39o 58' šiaurės platumos, 19o 10' rytų ilgumos |
20 |
Pakrantės linija Albanijos ir Graikijos siena 39o 58' šiaurės platumos, 19o 10' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 19o 10' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 36o 30' šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos |
21 |
Pakrantės linija Tuniso ir Libijos siena 35o šiaurės platumos, 15o 18' rytų ilgumos 35o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 25o 09' rytų ilgumos Libijos ir Egipto siena |
22 |
Pakrantės linija 36o 30' šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 36o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 36o šiaurės platumos, 26o 30' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 26o 30' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 29o rytų ilgumos 36o 43' šiaurės platumos, 29o rytų ilgumos |
23 |
36o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos 36o šiaurės platumos, 26o 30' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 26o 30' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 23o rytų ilgumos |
24 |
Pakrantės linija 36o 43' šiaurės platumos, 29o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 29o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 32o rytų ilgumos 35o 47' šiaurės platumos, 32o rytų ilgumos 35o 47' šiaurės platumos, 35o rytų ilgumos Turkijos ir Sirijos siena |
25 |
35o 47' šiaurės platumos, 32o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 32o rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 35o rytų ilgumos 35o 47' šiaurės platumos, 35o rytų ilgumos |
26 |
Pakrantės linija Libijos ir Egipto siena 34o šiaurės platumos, 25o 09' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 34o 13' rytų ilgumos Egipto ir Gazos Ruožo siena |
27 |
Pakrantės linija Egipto ir Gazos Ruožo siena 34o šiaurės platumos, 34o 13' rytų ilgumos 34o šiaurės platumos, 35o rytų ilgumos 35o 47' šiaurės platumos, 35o rytų ilgumos Turkijos ir Sirijos siena |
28 |
MARMURO JŪRA MŽŪO 37.4.1 kvadratas |
29 |
JUODOJI JŪRA MŽŪO 37.4.2 kvadratas |
30 |
AZOVO JŪRA MŽŪO 37.4.3 kvadratas |
VIII PRIEDAS
BŽVJK 1 užduotis. Veiklos padaliniai
IX PRIEDAS
I DALIS
Uosto valstybės atliekamos kontrolės formos
UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMOS KONTROLĖS FORMA – PSC 1
A DALIS (Pildo laivo kapitonas. Rašyti juodu rašalu)
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (1) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
||||||
El. pašto adresas |
Telefono numeris |
Fakso numeris |
INMARSAT numeris |
||||||
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
Numatomas atvykimo laikas |
||||||||
|
Data |
Laikas (UTC) |
|||||||
Bendras sužvejotų žuvų kiekis laive (visi rajonai) |
Sužvejotų žuvų kiekis, skirtas iškrauti (2) |
||||||||
Rūšis (3) |
Produktas (4) |
Rajonas, kuriame sužvejota |
Perskaičiavimo koeficientas |
Produkto svoris (kg) |
Produkto svoris (kg) |
||||
ŽŠRAK konvencijos rajonas (TJTT parajoniai ir kvadratai) |
ŽŠVAO reguliuojamas rajonas (Pakvadratis) |
Kiti rajonai |
B DALIS (Tik tarnybiniam naudojimui. Pildo vėliavos valstybė)
Laivo vėliavos valstybė turi atsakyti į klausimus, pažymėdama „Taip“ arba „Ne“ |
ŽŠRAK konvencijos rajonas |
ŽŠVAO reguliuojamas rajonas |
|||||||
Taip |
Ne |
Taip |
Ne |
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
Vėliavos valstybės patvirtinimas: tvirtinu, kad mano žiniomis ir tvirtu įsitikinimu pirmiau nurodyta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. |
|||||||||
Vardas, pavardė ir pareigos |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
C DALIS (Tik tarnybiniam naudojimui. Pildo uosto valstybė)
Uosto valstybės pavadinimas |
Leidimas: |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
|
Taip: … Ne: … |
|
|
|
UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMOS KONTROLĖS FORMA – PSC 2
A DALIS (Pildo laivo kapitonas. Apie kiekvieną laivą, iš kurio išk auta, pildoma atskira forma. Rašyti juodu rašalu)
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (5) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
||||||||||
El. pašto adresas |
Telefono numeris |
Fakso numeris |
INMARSAT numeris |
||||||||||
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
Numatomas atvykimo laikas |
||||||||||||
|
Data |
Laikas (UTC) |
|||||||||||
Informacija apie laivų, iš kurių iškraunama, sužvejotas žuvis (6) |
|||||||||||||
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (5) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
||||||||||
Bendras sužvejotų žuvų kiekis laive (visi rajonai) |
Sužvejotų žuvų kiekis, skirtas iškrauti (7) |
||||||||||||
Rūšis (8) |
Produktas (9) |
Rajonas, kuriame sužvejota |
Perskaičiavimo koeficientas |
Produkto svoris (kg) |
Produkto svoris (kg) |
||||||||
ŽŠRAK konvencijos rajonas (TJTT parajoniai ir kvadratai) |
ŽŠVAO reguliuojamas rajonas (Pakvadratis) |
Kiti rajonai |
B DALIS (Tik tarnybiniam naudojimui. Pildo vėliavos valstybė
Laivo vėliavos valstybė turi atsakyti į klausimus, pažymėdama „Taip“ arba „Ne“ |
ŽŠRAK konvencijos rajonas |
ŽŠVAO reguliuojamas rajonas |
|||||||
Taip |
Ne |
Taip |
Ne |
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
Vėliavos valstybės patvirtinimas: tvirtinu, kad mano žiniomis ir tvirtu įsitikinimu pirmiau nurodyta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. |
|||||||||
Vardas, pavardė ir pareigos |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
C DALIS (Tik tarnybiniam naudojimui. Pildo uosto valstybė)
Uosto valstybės pavadinimas |
Leidimas |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
|
Taip: … Ne:… |
|
|
|
II DALIS
UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMO PATIKRINIMO ATASKAITA (PSC 3)1
Uosto valstybės atliekamo patikrinimo ataskaita (PSC 3)
Rašyti juodu rašalu
A. PATIKRINIMO DUOMENYS
Iškrovimas |
Taip |
Ne |
Perkrovimas |
Taip |
Ne |
||
Uosto valstybė |
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
||||||
Laivo pavadinimas |
Vėliavos valstybė |
TJO numeris |
Tarptautinis radijo šaukinys |
||||
Iškrovimas ir (arba) perkrovimas pradėtas |
Data |
|
|
Laikas |
|||
Iškrovimas ir (arba) perkrovimas baigtas |
Data |
|
|
Laikas |
B. IŠSAMŪS PATIKRINIMO DUOMENYS
Laivo, iš kurio iškrauta, pavadinimas (11) |
TJO numeris (12) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
B 1. laivo žurnale užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis
Rūšis (13) |
Rajonas, kuriame sužvejota |
Deklaruotas gyvasis svoris (kg) |
Taikytas perskaičiavimo koeficientas |
B 2. iškrautos arba perkrautos žuvys (10)
Rūšis (13) |
Produktas (14) |
Rajonas, kuriame sužvejota |
Iškrautų produktų svoris (kg) |
Perskaičiavimo koeficientas |
Gyvojo svorio ekvivalentas (kg) |
Laivo žurnale deklaruoto gyvojo svorio ir iškrauto gyvojo svorio skirtumas (kg) |
Laivo žurnale deklaruoto gyvojo svorio ir iškrauto gyvojo svorio skirtumas ( %) |
Iškrautų produktų svorio ir PSC 1 arba 2 formose nurodyto iškrautų produktų svorio skirtumas (kg) |
Iškrautų produktų svorio ir PSC 1 arba 2 formose nurodyto iškrautų produktų svorio skirtumas ( %) |
B 3. informacija apie be vėliavos valstybės patvirtinimo leistą iškrauti žuvų kiekį
Sandėlio pavadinimas, kompetentingų institucijų pavadinimai, patvirtinimo gavimo terminas (žr. ŽŠRAK 23 str. 2 dalį ir (arba) ŽŠVAO 45 str. 6 dalį) |
B 4. laive laikomos žuvys
Rūšis (13) |
Produktas (14) |
Rajonas, kuriame sužvejota |
Produktų svoris (kg) |
Perskaičiavimo koeficientas |
Gyvasis svoris (kg) |
Laive laikomų produktų svorio ir PSC 1 arba 2 formose nurodyto produktų svorio skirtumas (kg) |
Laive laikomų produktų svorio ir PSC 1 arba 2 formose nurodyto produktų svorio skirtumas ( %) |
C. PATIKRINIMO IŠVADOS
C1. BENDROJI INFORMACIJA
Patikrinimas pradėtas |
Data |
Laikas |
||||||||||||||||||||||||
Patikrinimas pradėtas |
Data |
Laikas |
||||||||||||||||||||||||
Pastabos |
C2. ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ TIKRINIMAS UOSTE (tik ŽŠVAO)
|
||||||||||||||||||||||||||||
Patikrintų žvejybos įrankių skaičius |
|
Žvejybos įrankių tikrinimo data |
|
|||||||||||||||||||||||||
Ar apie laivą jau yra buvę pranešta? |
Taip |
Ne |
|
Jei taip, pildoma Uoste atlikto patikrinimo patvirtinimo forma. Jei ne, forma pildoma, bet nenurodomi ŽŠVAO plombos duomenys. |
B. Išsami informacija apie tralus su kėtoklėmis
ŽŠVAO plombos duomenys |
|
Plomba yra nepažeista? |
Taip |
Ne |
|
|||||||||||||||||||||
Žvejybos įrankio tipas |
|
|||||||||||||||||||||||||
Priedai |
|
|||||||||||||||||||||||||
Atstumai tarp tinklelio kraštinių (mm) |
|
|||||||||||||||||||||||||
Tinklinio audeklo akies tipas |
|
|||||||||||||||||||||||||
Vidutinis tinklinio audeklo akies dydis (mm) |
||||||||||||||||||||||||||
Tralo dalis |
|
|||||||||||||||||||||||||
Sparnai |
|
|||||||||||||||||||||||||
Korpusas |
|
|||||||||||||||||||||||||
Prailginamoji dalis |
|
|||||||||||||||||||||||||
Tralo maišas |
|
D. LAIVO KAPITONO PASTABOS
Aš, toliau pasirašęs laivo kapitonas …patvirtinu, kad šios ataskaitos kopija man buvo pateikta šią dieną. Mano parašu netvirtinama jokia šios ataskaitos turinio dalis, tik mano paties pastabos, jei jų yra. Parašas … Data … |
E. PAŽEIDIMAI IR TOLESNI VEIKSMAI
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||
Pažeidimai, nustatyti po ŽŠVAO reguliuojamame rajone atliktų patikrinimų |
||||||||||||||||||||||||||||
Patikrinimą atliekanti institucija |
Patikrinimo data |
Kvadratas |
ŽŠVAO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimo teisinė nuoroda |
|||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||
a) Pažeidimų, nustatytų atliekant patikrinimą jūroje, patvirtinimas |
||||||||||||||||||||||||||||
ŽŠVAO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimo teisinė nuoroda |
Nacionalinio teisės akto pažeidimo teisinė nuoroda |
|||||||||||||||||||||||||||
b) Pažeidimai, kurie nustatyti atliekant patikrinimą jūroje ir kurių negalima patvirtinti atliekant patikrinimą uoste. |
||||||||||||||||||||||||||||
Pastabos |
|
|||||||||||||||||||||||||||
c) Kiti pažeidimai, nustatyti atliekant patikrinimą uoste |
||||||||||||||||||||||||||||
ŽŠVAO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimo teisinė nuoroda |
Nacionalinio teisės akto pažeidimo teisinė nuoroda |
|||||||||||||||||||||||||||
NUSTATYTAS PAŽEIDIMAS |
|
|||||||||||||||||||||||||||
Straipsnis |
Nurodyti pažeistą (-as) ŽŠRAK nuostatą (-as) ir apibendrinti susijusius faktus |
|||||||||||||||||||||||||||
Pastabos |
||||||||||||||||||||||||||||
Inspektoriaus vardas ir pavardė |
Inspektoriaus parašas |
Data ir vieta |
F. PASKIRSTYMAS
Kopija vėliavos valstybei |
Kopija ŽŠRAK sekretoriui |
Kopija ŽŠVAO sekretoriui |
(1) TJO numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorinės registracijos numerį
(2) Jei reikia, naudojama (-os) papildoma (-os) forma (-os)
(3) MŽŪO rūšies kodas (ŽŠRAK V priedas; ŽŠVAO II priedas)
(4) Produkto pateikimas (MŽŪO IV priedo 1 priedėlis; ŽŠVAO XX priedo C dalis)
(5) TJO numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorinės registracijos numerį
(6) Apie kiekvieną laivą, iš kurio iškrauta, pildoma atskira forma*
(7) Jei reikia, naudojama (-os) papildoma (-os) forma (-os)
(8) MŽŪO rūšies kodas (ŽŠRAK V priedas; ŽŠVAO II priedas)
(9) Produkto pateikimas (MŽŪO IV priedo 1 priedėlis; ŽŠVAO XX priedo C dalis)
(10) Jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, atskira forma pildoma apie kiekvieną laivą, iš kurio iškrauta.
(11) Jei reikia, naudojama (-os) papildoma (-os) forma (-os)
(12) TJO numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorinės registracijos numerį
(13) MŽŪO žuvų rūšies kodas (ŽŠRAK V priedas; ŽŠVAO II priedas)
(14) Produkto pateikimas (MŽŪO IV priedo 1 priedėlis; ŽŠVAO XX priedo C dalis)
IX priedo priedėlis
Produktai ir pakuotės
A. Produkto pavidalo kodai
Kodas |
Produkto pavidalas |
A |
Visa, sušaldyta |
B |
Visa, sušaldyta (virta) |
C |
Išskrosta, su galva, sušaldyta |
D |
Išskrosta, be galvos, sušaldyta |
E |
Išskrosta, be galvos, apipjaustyta, sušaldyta |
F |
Filė be odos, su kaulais, sušaldyta |
G |
Filė be odos, be kaulų, sušaldyta |
H |
Filė su oda, su kaulais, sušaldyta |
I |
Filė su oda, be kaulų, sušaldyta |
J |
Sūdyta žuvis |
K |
Marinuota žuvis |
L |
Konservuoti produktai |
M |
Aliejus |
N |
Iš visos žuvies pagaminti miltai |
O |
Iš žuvies subproduktų pagaminti miltai |
P |
Kita (nurodyti) |
B. Pakuotės tipas
Kodas |
Tipas |
CRT |
Kartoninės dėžės |
BOX |
Dėžutės |
BGS |
Maišai |
BLC |
Blokai |
X PRIEDAS
SPECIALIZUOTOSIOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS AJGIAK RAJONE
Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys |
Zona |
Draudimo laikotarpis |
Rykliai (visos rūšys) |
Konvencijos rajonas |
Ištisus metus |
Notothenia rossii |
MŽŪO 48.1 Antarktis, pusiasalio rajone MŽŪO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys MŽŪO 48.3 Antarktis, aplink South Georgia salą |
Ištisus metus |
Pelekinės žuvys |
MŽŪO 48.1 Antarktis (1) MŽŪO 48.2 Antarktis (1) |
Ištisus metus |
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergi (1) |
MŽŪO 48.3 |
Ištisus metus |
Dissostichus spp. |
MŽŪO 48.5 Antarktis |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 11 30 |
Dissostichus spp. |
MŽŪO 88.3 Antarktis (1) MŽŪO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20' rytų ilgumos ir už EEZ ribų į vakarus nuo 79o20' rytų ilgumos (1) MŽŪO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos (1) MŽŪO 58.6 Antarktis (1) MŽŪO 58.7 Antarktis (1) |
Ištisus metus |
Lepidonotothen squamifrons |
Ištisus metus |
|
Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides |
MŽŪO 58.5.2 Antarktis |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 11 30 |
Dissostichus mawsoni |
MŽŪO 48.4 Antarktis (1), rajone, esančiame tarp 55o30' pietų platumos ir 57o20' pietų platumos bei 25o30' vakarų ilgumos ir 29o30' vakarų ilgumos |
Ištisus metus |
(1) Išskyrus žvejybą moksliniais tikslais.
(2) Išskyrus nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančius vandenis (EEZ).
XI PRIEDAS
LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2008–2009 M. VYKDANT NAUJĄ IR ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ AJGIAK RAJONE
Parajonis ir (arba) kvadratas |
Regionas |
Sezonas |
MTP |
Leidžiamas sužvejoti Dissotichus spp. kiekis (tonomis) |
Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis) |
||
Rombinės rajos |
Macrourus spp. |
Kitos rūšys |
|||||
58.4.1 |
Visas kvadratas |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 11 30 |
A, B, D, F ir H MTP: 0 C MTP: 100 E MTP: 50 G MTP: 60 |
Iš viso 210 |
Visas kvadratas 50 |
Visas kvadratas 33 |
Visas kvadratas 20 |
58.4.2 |
Visas kvadratas |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 11 30 |
Visas parajonis |
70 |
Visas kvadratas 50 |
Visas kvadratas 20 |
Visas kvadratas 20 |
58.4.3(b) |
Visas kvadratas už nacionalinei jurisdikcijai priklausančios teritorijos |
Nuo 2009 05 01 iki 2009 8 31 |
A MTP: 30 B MTP: 0 C MTP: 30 D MTP: 30 E MTP: 30 |
120 tonų į šiaurę nuo 60o |
Visas kvadratas 50 |
Visas kvadratas 80 |
Visas kvadratas 20 |
88.1 |
Visas parajonis |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 8 31 |
A MTP: 0 B, C ir G MTP: 352 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 1994 J ir L MTP: 354 M MTP: 0 |
Iš viso 2700 |
135 |
430 |
20 |
88.2 |
Į pietus nuo 65o pietų platumos |
Nuo 2008 12 01 iki 2009 8 31 |
A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP:214 E MTP: 353 |
I š viso 567 (1) |
50 (1) |
90 (1) |
20 |
(1) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje:
— |
rombinėms rajoms: 5 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius), |
— |
Macrourus spp.: 16 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio, |
— |
kitoms žuvų rūšims: 20 tonų kiekvienam MTP. |
XII PRIEDAS
PRANEŠIMAS APIE KETINIMUS DALYVAUTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBOJE
XIII PRIEDAS
Tinklų konfigūracija ir žvejybos būdų naudojimas
Tinklo angos (žiočių) apskritimo ilgis (m) |
Vertikali anga (m) |
Horizontali anga (m) |
|
|
|
Tinklo sekcijos ilgis ir akies dydis
Sekcija |
Ilgis (m) |
Akies dydis (mm) |
1-oji sekcija |
|
|
2-oji sekcija |
|
|
3-oji sekcija |
|
|
….. |
|
|
….. |
|
|
Paskutinioji sekcija (tralo maišas) |
|
|
Pateikite kiekvienos naudotos tinklo konfigūracijos schemą
|
Įvairių žvejybos būdų naudojimas (1): Taip Ne
|
Žvejybos būdas |
Numatoma naudojimo laiko dalis ( %) |
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
|
|
4 |
|
|
5 |
|
|
… |
|
|
|
|
Viso 100 % |
Jūros žinduolių pašalinimo įtaiso naudojimas (2): Taip Ne
|
Pateikite paaiškinimus, susijusius su žvejybos būdais, žvejybos įrankių konfigūracija ir žvejybos modeliais:
|
|
(1) Jei taip, perėjimo nuo vieno prie kito žvejybos būdo dažnis: ____________
(2) Jei taip, pateikite įtaiso projektą:
XIV PRIEDAS
I DALIS
ŽPAO perkrovimo deklaracija
PERKROVIMO DEKLARACIJA
1. Bendroji taisyklė
Jei žuvys perkraunamos, žvejybos laivo kapitonas žuvų kiekius nurodo perkrovimo deklaracijoje. Perkrovimo deklaracijos kopija pateikiama laivo, į kurį perkrauta, kapitonui.
2. Pildymo tvarka
a) |
Perkrovimo deklaracijos įrašai turi būti įskaitomi ir neištrinami. |
b) |
Perkrovimo deklaracijos įrašų negalima trinti arba keisti. Padarius klaidą, klaidingas įrašas perbraukiamas linija ir įrašomas naujas įrašas su laivo kapitono arba jo atstovo inicialais. |
c) |
Kiekvienai perkrovimo operacijai pildoma atskira deklaracija. |
d) |
Kiekvieną perkrovimo deklaracijos puslapį pasirašo kapitonas. |
3. Su iškrovimo ir perkrovimo deklaracijomis susijusios laivo kapitono pareigos
Laivo kapitonas savo inicialais ir parašu patvirtina, kad apskaičiuoti kiekiai, įrašyti perkrovimo deklaracijoje, yra pagrįsti. Perkrovimo deklaracijos kopija turi būti laikoma vienerius metus.
4. Pateiktina informacija
Planuojami perkrauti kiekiai kiekvienai rūšiai ir kiekvienam reisui nurodomi ŽPAO perkrovimo deklaracijos formoje, kaip nurodyta tos formos išnašose.
5. Deklaracijos perdavimo tvarka
a) |
Jei žuvys perkraunamos į laivą, plaukiojantį su susitariančiosios šalies valstybės vėliava arba toje valstybėje registruotą, pirmoji perkrovimo deklaracijos kopija pateikiama laivo, į kurį perkrauta, kapitonui. Deklaracijos originalas, atsižvelgiant į situaciją, per 48 valandas po iškrovimo pabaigos arba atvykimo į uostą perduodamas arba išsiunčiamas susitariančiosios šalies valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje yra registruotas, institucijoms. |
b) |
Jei žuvys perkraunamos į laivą, plaukiojantį ne su susitariančiosios šalies vėliava, dokumento originalas, atsižvelgiant į situaciją, kuo greičiau pateikiamas arba persiunčiamas susitariančiajai šaliai, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas arba kurioje jis registruotas. |
c) |
Jeigu laivo kapitonas neturi galimybės išsiųsti perkrovimo deklaracijos originalo susitariančiosios šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje yra registruotas, institucijoms per nustatytą laiką, nustatyta su perkrovimo deklaracija susijusi informacija atitinkamoms institucijoms perduodama per radiją arba kitomis priemonėmis. |
Informacija perduodama per paprastai naudojamas radijo stotis, pradžioje nurodant laivo pavadinimą, radijo šaukinį bei išorinės atpažinties numerį ir jo kapitono vardą bei pavardę.
Jei laivas negali perduoti pranešimo, jį jo vardu gali perduoti kitas laivas, arba gali būti naudojamas kitas perdavimo būdas.
Laivo kapitonas užtikrina, kad radijo stotims perduotą informaciją raštu gautų atitinkamos institucijos.
II DALIS
Paukščių baidymo lynų konstrukcijos ir naudojimo gairės
1. |
Šios gairės skirtos padėti paruošti ir įgyvendinti paukščių baidymo lynų taisykles ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. Nors šios gairės sąlyginai išsamios, raginama eksperimentuojant siekti pagerinti paukščių baidymo lynų veiksmingumą. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius (pvz., oro sąlygas, laivo greitį metant ilgąją ūdą ir laivo dydį), kurie turi įtakos paukščių baidymo lyno veiksmingumui ir konstrukcijai saugant jauką nuo paukščių. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas gali skirtis atsižvelgiant į šiuos kintamuosius veiksnius, tačiau lynų veiksmingumas turi išlikti. Numatoma ir toliau gerinti paukščių baidymo lynų konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos. |
2. Paukščių baidymo lynų konstrukcija
2.1. |
Rekomenduojama naudoti 150 m ilgio paukščių baidymo lyną. Vandenyje esančios lyno dalies skersmuo gali būti didesnis nei virš vandens esančios dalies. Didesnis skersmuo padidina pasipriešinimą, todėl linijos ilgis gali būti mažesnis; skersmuo priklauso nuo laivo greičio metant ilgąją ūdą ir jauko nugrimzdimo trukmės. Virš vandens esanti dalis turėtų būti plonas įtemptas lynas (pvz., apie 3 mm skersmens) ryškios – raudonos ar oranžinės – spalvos. |
2.2. |
Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judesių nebūtų galima nuspėti ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lyno nepaslinktų vėjas. |
2.3. |
Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad lynas mažiau painiotųsi. |
2.4. |
Atšakos turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdeliu), prie paukščių baidymo lyno būtų prikabinta stipria trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi) ir turėtų kabėti aiškiai matomai virš vandens. |
2.5. |
Tarpas tarp atšakų negali būti didesnis nei 5–7 m. Geriausia būtų atšakas kabinti po dvi. |
2.6. |
Atšakų poras turėtų būti galima nuimti naudojant gnybtą, kad lyną patogiau būtų suvynioti. |
2.7. |
Atšakų skaičius nustatomas pagal laivo greitį metant ilgąją ūdą; kai šis greitis mažesnis, reikia daugiau atšakų. Kai laivo greitis metant ilgąją ūdą yra 10 mazgų, reikėtų trijų atšakų porų. |
3. Paukščių baidymo lynų naudojimas
3.1. |
Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką, išdėstytą gana dideliu atstumu nuo laivagalio, ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis yra apie 6 m nuo vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas 100 m atstumu. |
3.2. |
Paukščių baidymo lynas turėtų būti pritvirtintas taip, kad atšakos nekliudytų vandenyje esančių kabliukų su jauku. |
3.3. |
Patartina naudoti kelis paukščių baidymo lynus iš karto, kad jaukas būtų dar geriau saugomas nuo paukščių. |
3.4. |
Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų laikyti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. |
3.5. |
Žvejai, naudojantys jauko metimo įrenginį (BCM), turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko metimo įrenginio veikimą:
|
3.6. |
Žvejams rekomenduojama įsirengti rankinius, elektrinius arba hidraulinius keltuvus, kad būtų lengviau ištempti ir suvynioti paukščių baidymo lynus. |
XV PRIEDAS
Laivai, vykdantys neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą Šiaurės Atlante
1. |
Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms apie laivus, plaukiojančius ne su Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejyboje (toliau – Konvencija) susitariančiųjų šalių vėliavomis, kurie buvo pastebėti vykdantys žvejybos veiklą ŽŠRAK konvencijos rajone ir kuriuos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (ŽŠRAK) įtraukė į laikinąjį laivų, kurie, kaip manoma, pažeidė pagal Konvenciją nustatytas rekomendacijas, sąrašą. Šiems laivams taikomos šios priemonės:
|
2. |
Be 1 punkte nurodytų priemonių, laivams, ŽŠRAK įtrauktiems į laivų, kurie, kaip patvirtinta, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą (NNN laivai), sąrašą, taikomos šios priemonės:
|
3. |
2 punkte nurodyti laivai ir į Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO) sudarytą NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą įtraukti laivai išvardyti šio priedo priedėlyje. |
4. |
Kai tik ŽŠRAK priima naują NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, Komisija iš dalies pakeičia NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, kad jis sutaptų su ŽŠRAK ir ŽŠVAO NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašais. |
XV PRIEDO priedėlis
Toliau nurodytus TJO numerius turinčių laivų, kurie, kaip patvirtino ŽŠRAK ir ŽŠVAO, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, sąrašas
TJO (1) laivo atpažinties numeris |
Laivo pavadinimas (2) |
Vėliavos valstybė (2) |
7 436 533 |
ALFA |
Gruzija |
7 612 321 |
AVIOR |
Gruzija |
8 522 030 |
CARMEN |
Anksčiau Gruzija |
7 700 104 |
CEFEY |
Rusija |
8 028 424 |
CLIFF |
Kambodža |
8 422 852 |
DOLPHIN |
Rusija |
7 321 374 |
ENXEMBRE |
Panama |
8 522 119 |
EVA |
Anksčiau Gruzija |
8 604 668 |
FURABOLOS |
Seišeliai |
6 719 419 |
GORILERO |
Siera Leonė |
7 332 218 |
IANNIS I |
Panama |
8 422 838 |
ISABELLA |
Anksčiau Gruzija |
8 522 042 |
JUANITA |
Anksčiau Gruzija |
8 707 240 |
MAINE |
Gvinėja, Konakris |
7 385 174 |
MURTOSA |
Togas |
8 721 595 |
NEMANSKIY |
|
8 421 937 |
NICOLAY CHUDOTVORETS |
Rusija |
6 706 084 |
RED |
Panama |
8 522 169 |
ROSITA |
Anksčiau Gruzija |
7 347 407 |
SUNNY JANE |
|
8 606 836 |
ULLA |
Anksčiau Gruzija |
7 306 570 |
WHITE ENTERPRISE |
Anksčiau Sent Kitsas ir Nevis |
(1) Tarptautinė jūrų organizacija
(2) Visi pavadinimų ir vėliavų valstybių pakeitimai bei papildoma informacija apie laivus pateikta ŽŠRAK interneto svetainėje www.neafc.org.
26.1.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 22/s3 |
PASTABA SKAITYTOJUIInstitucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.