ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 17
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. sausio 22d.

Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo

1

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos

4

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 46/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų

5

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 47/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2183/2004, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų taikymą nedalyvaujančioms valstybėms narėms

7

 

 

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 48/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

8

 

 

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 49/2009, kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 12 d. iki 2009 m. sausio 16 d., paskirstymo koeficientas

10

 

 

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 50/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

15

 

*

2009 m. sausio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 51/2009 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

17

 

*

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 52/2009, kuriuo inicijuojama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1174/2005, nustatančio importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių galutinį antidempingo muitą, peržiūra dėl naujo eksportuotojo, panaikinamas muitas vieno šios šalies eksportuotojo importui ir nustatoma privaloma šio importo registracija

19

 

*

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 53/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 32-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) ir 1-uoju TAS ( 1 )

23

 

*

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 54/2009, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 669/97 dėl tam tikrų Farerų salų kilmės žuvų ir žuvininkystės produktų Bendrijos tarifinių kvotų nustatymo ir administravimo

37

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas 2009/42/BUSP dėl paramos ES veiklai siekiant trečiosiose šalyse pagal Europos saugumo strategiją remti procesą, kurio tikslas – Sutartis dėl prekybos ginklais

39

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2009

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 123 straipsnio 4 dalies trečią sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001 (3) reikalaujama, kad kredito ir kitos atitinkamos įstaigos pašalintų iš apyvartos visus jų gautus euro banknotus ir monetas, kurie, jų turimomis žiniomis arba esant pakankamam pagrindui, yra vertinami kaip padirbti, ir perduotų juos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

(2)

Svarbu užtikrinti apyvartoje esančių euro banknotų ir monetų autentiškumą. Šiuo tikslu kredito įstaigos, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai ir kiti banknotų bei monetų tvarkyme ir platinime dalyvaujantys ūkio subjektai turėtų tikrinti jų gaunamų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš pakartotinai išleisdami juos į apyvartą, išskyrus atvejus, kai jie gaunami iš kitų įstaigų ar asmenų, kuriems taikomos kontrolės pareigos arba buvo gauti iš juos išleisti įgaliotų institucijų. Kitiems ūkio subjektams, pavyzdžiui, prekybininkams ir kazino, šios pareigos taip pat turėtų būti taikomos, kai jie, vykdydami papildomą veiklą, papildo bankomatus, tačiau tai jiems turėtų būti taikoma tik šios papildomos veiklos atžvilgiu. Tačiau šiems ūkio subjektams reikia laiko vidaus veiklai pritaikyti, kad galėtų vykdyti pareigą tikrinti autentiškumą. Banknotų atveju valstybėse narėse, kurios yra priėmusios euro kaip bendrą valiutą, nustatytos procedūros taip pat gali būti susijusios su tikrinamų banknotų tinkamumu būti apyvartoje.

(3)

Atliekant euro banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimą, pirmiausia būtina atitinkamai suderinti tam naudojamą įrangą. Todėl siekiant suderinti autentiškumo tikrinimo įrangą, bandymų atlikimo vietose būtina turėti pakankamai padirbtų banknotų ir monetų. Todėl svarbu leisti gabenti padirbtus banknotus ir padirbtas monetas tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bei įstaigų.

(4)

Tarybos sprendimu 2003/861/EB (4) ir Komisijos sprendimu 2005/37/EB (5) Komisijoje buvo oficialiai įsteigtas Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC). Todėl nuostata, pagal kurią ETMC perduoda Komisijai duomenis, tapo nebereikalinga.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

kredito įstaigos – 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos kredito įstaigos (6).

b)

įrašomas šis punktas:

„g)

mokėjimo paslaugų teikėjai – 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (7) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjai.

2.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pareiga perduoti padirbtus banknotus“;

b)

2 dalies pabaigoje įrašomi šie sakiniai:

„Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro banknotų autentiškumo tikrinimą, padirbtus banknotus leidžiama gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bei įstaigų. Gabenimo metu kartu su padirbtais banknotais visą laiką turi būti šiuo tikslu pirmiau nurodytų kompetentingų institucijų, institucijų ir įstaigų išduotas lydraštis.“;

c)

3 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys:

„Tačiau kompetentingos nacionalinės institucijos gali perduoti NAC ir, reikiamais atvejais – ECB, dalį šių banknotų siuntos tyrimui arba bandymui atlikti.“

3.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pareiga perduoti padirbtas monetas“;

b)

2 dalies pabaigoje įrašomi šie sakiniai:

„Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimą, padirbtas monetas leidžiama gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bei įstaigų. Gabenimo metu kartu su padirbtomis monetomis visą laiką turi būti šiuo tikslu pirmiau nurodytų kompetentingų institucijų, institucijų ir įstaigų išduotas lydraštis.“;

c)

3 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys:

„Tačiau kompetentingos nacionalinės institucijos gali perduoti NAC ir, reikiamais atvejais – ECB, dalį šių monetų siuntos tyrimui arba bandymui atlikti.“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   ETMC analizuoja ir klasifikuoja kiekvieną naują padirbtos euro monetos tipą. Šiuo tikslu ETMC turi prieigą prie ECB saugomų padirbtų euro monetų techninių ir statistinių duomenų. ETMC atitinkamus galutinius savo analizės rezultatus praneša kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir pagal jo atsakomybės sritis – ECB. Pagal 3 straipsnio 3 dalyje minėtą susitarimą ECB praneša tuos rezultatus Europolui.“

4.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Įstaigų, dalyvaujančių banknotų bei monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, pareigos“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kredito įstaigos ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, atsižvelgiant į jų mokėjimo paslaugų veiklą, taip pat visi kiti ūkio subjektai, dalyvaujantys banknotų ir monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, įskaitant:

—

įstaigas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklas,

—

lėšų pervežimo įmones,

—

kitus ūkio subjektus, pavyzdžiui, prekybininkus ir kazino, vykdant papildomą veiklą dalyvaujančius banknotų tvarkyme ir platinime visuomenei pasitelkiant bankomatus, tokiu mastu, kokiu jie vykdo šią papildomą veiklą,

privalo įsitikinti jų gaunamų ir ketinamų pakartotinai išleisti į apyvartą banknotų bei monetų autentiškumu ir užtikrinti padirbtų pinigų aptikimą.

euro banknotų atveju šis tikrinimas vykdomas laikantis ECB nustatytų procedūrų (8).

Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos ir ūkio subjektai privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie jų turimomis žiniomis yra padirbti arba pakanka priežasčių taip manyti. Jie nedelsdami perduoda juos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

c)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos nuostatų, valstybėse narėse, kurios nėra priėmusios euro kaip bendros valiutos, euro banknotų ir monetų autentiškumą tikrina:

—

apmokytas personalas, arba

—

banknotų arba monetų tvarkymo automatas, įtrauktas į ECB paskelbtą sąrašą banknotų atveju (9) arba į Komisijos paskelbtą sąrašą monetų atveju (10)

d)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Neatsižvelgiant į datas, kurias Europos centrinis bankas nustato savo nustatytų procedūrų taikymui, valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio straipsnio 1 dalies pirmai pastraipai taikyti būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos centriniam bankui.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL C 27, 2008 1 31, p. 1.

(2)  2008 m. gruodžio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Nuomonė pateikta nesant privalomo konsultavimosi.

(3)  OL L 181, 2001 7 4, p. 6.

(4)  2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2003/861/EB dėl analizės ir bendradarbiavimo dėl padirbtų euro monetų (OL L 325, 2003 12 12, p. 44).

(5)  2004 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas 2005/37/EB, įsteigiantis Europos techninį ir mokslinį centrą (ETMC) ir užtikrinantis jo funkcionavimą bei techninių institucijų veiklos koordinavimą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo (OL L 19, 2005 1 21, p. 73).

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.“

(7)  OL L 319, 2007 12 5, p. 1“;

(8)  Žr. „Padirbtų banknotų aptikimo ir apyvartai tinkamų banknotų rūšiavimo, kurį atlieka kredito įstaigos ir profesionalūs grynųjų pinigų tvarkytojai, sistema“; šį dokumentą galima rasti ECB tinklalapyje adresu http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/recyclingeurobanknotes2005 LTL.pdf“;

(9)  ECB paskelbtą sąrašą galima rasti šiuo adresu: http://www.ecb.int/euro/cashhand/devices/results/html/index.fr.html

(10)  Komisijos paskelbtą sąrašą galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/anti_fraud/pages_euro/euro-coins/machines.pdf“;

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/4

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 45/2009

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1339/2001 (1) buvo išplėstas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2001 (2) taikymas, įtraukiant nedalyvaujančias valstybes nares, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 3 d. Reglamente (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (3).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (4) iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001. Tačiau svarbu, kad euro apsauga taip pat būtų užtikrinta valstybėse narėse, kurios nėra priėmusios euro kaip bendros valiutos, ir reikia nustatyti tam būtinas nuostatas laikantis proporcingumo principo.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1339/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1339/2001 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (5) 1–11 straipsnių taikymas išplečiamas įtraukiant tas valstybes nares, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL L 181, 2001 7 4, p. 11.

(2)  OL L 181, 2001 7 4, p. 6.

(3)  OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 17, 2009 1 22, p. 1).“

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/5

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 46/2009

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 123 straipsnio 4 dalies trečią sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

2004 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų (2) draudžiami į euro monetas panašūs medaliai ir žetonai. Į euro monetas panašių medalių ir žetonų draudimo įgyvendinimo laikotarpiu įgyta patirtis parodė, kad reikia aiškiau apibrėžti apsaugos nuostatas ir padidinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

(2)

Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad kai kurie medaliai ir žetonai turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą, ne tik dėl to, kad jų dizainas panašus į euro monetų, bet ir dėl to, kad ant jų yra tam tikrų euro monetų dizaino elementų. Todėl konkretūs euro monetų, kurios yra teisėtos mokėjimo priemonės, dizaino elementai neturėtų būti atkuriami tokia forma, kokia jie pateikiami ant euro monetų. Be to, išleidžiančiosios valstybės narės suverenumą atspindintys simboliai neturėtų būti atkuriami ant medalių ir žetonų tokia forma, kokia jie pateikiami ant euro monetų.

(3)

Pasikonsultavusi su padirbtų monetų srities ekspertais, nurodytais 2004 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimo 2005/37/EB, įsteigiančio Europos techninį ir mokslinį centrą (ETMC) ir užtikrinančio jo funkcionavimą bei techninių institucijų veiklos koordinavimą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo (3), Komisija turėtų nustatyti, ar laikomasi Reglamente (EB) 2182/2004 nurodytų apsaugos nuostatų ir ar metalinis objektas yra medalis ar žetonas.

(4)

Turėtų būti aiškiau apibrėžti ir išdėstyti specifiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgdama Komisija pareiškia, jog apsaugos nuostatų laikomasi.

(5)

Pavojus supainioti medalį ar žetoną, ant kurių yra žodžiai „euro“, „euro cent“ ar euro simbolis, su moneta, kuri yra teisėta mokėjimo priemonė, yra didesnis, jeigu ant medalio ar žetono taip pat nurodyta jo nominali vertė. Todėl tokiais atvejais ant tokio medalio arba žetono averso arba reverso turi būti įspaustas užrašas „Nėra teisėta mokėjimo priemonė“.

(6)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 iš dalies pakeičiamas taip:

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Apsaugos nuostatos

1.   Atsižvelgiant į 3 ir 4 straipsnius, medalių ir žetonų gamyba ir pardavimas bei jų importas ir platinimas pardavimo ar kitais komerciniais tikslais yra draudžiami šiais atvejais:

a)

kai jų paviršiuje yra žodžiai „euro“, „euro cent“ ar euro simbolis; arba

b)

kai jų dydis patenka į kontrolinės juostos ribas; arba

c)

kai medalių ar žetonų paviršiaus dizainas panašus į:

i)

euro monetų paviršiaus dizainą ar jo dalis, visų pirma įskaitant žodžius „euro“ ar „euro cent“, dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių, geografinio pobūdžio vaizdus ir skaitmenis tokia forma, kokia jie pateikiami ant euro monetų; arba

ii)

išleidžiančiosios valstybės narės suverenumą atspindinčius simbolius tokia forma, kokia jie pateikiami ant euro monetų, visų pirma įskaitant valstybių vadovų atvaizdus, herbus, kalyklų žymes, kalyklų meistrų žymes, valstybės narės pavadinimą;

iii)

euro monetų briaunos formą ar briaunos dizainą; arba

iv)

euro simbolį.

2.   Komisija nurodo, ar:

a)

metalinis objektas gali būti laikomas medaliu arba žetonu, kaip apibrėžta 1 straipsnio c punkte;

b)

medalis arba žetonas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Komisija atsižvelgia, inter alia, į pagamintų medalių ar žetonų kiekį, pardavimo kainą, pakuotę, užrašus ant medalių ir žetonų bei jų reklamą.“

2.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Medaliai ar žetonai, ant kurių yra žodžiai „euro“, „euro cent“ ar euro simbolis ir nėra nurodyta jų nominali vertė, nėra draudžiami, jeigu jų dydis nepatenka į kontrolinės juostos ribas, išskyrus atvejus, kai jų paviršiaus dizainas yra panašus į vieną iš 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų elementų.“

3.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Leidžiamos išlygos

Komisija gali suteikti specialius leidimus naudoti žodžius „euro“, „euro cent“ ar euro simbolį medalių ir žetonų paviršiuje laikantis kontroliuojamų naudojimo sąlygų tais atvejais, kai nėra supainiojimo pavojaus. Tokias atvejais atitinkamas ūkio subjektas valstybėje narėje turi būti aiškiai nurodytas medalio arba žetono paviršiuje ir, jeigu ant medalio arba žetono nurodyta jo nominali vertė, medalio arba žetono averse ar reverse turi būti įspaustas užrašas „Nėra teisėta mokėjimo priemonė“.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL C 283, 2008 11 7, p. 1.

(2)  OL L 373, 2004 12 21, p. 1.

(3)  OL L 19, 2005 1 21, p. 73.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/7

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 47/2009

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2183/2004, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų taikymą nedalyvaujančioms valstybėms narėms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2183/2004 (2) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 (3) buvo pradėtas taikyti ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms, nurodytoms 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (4).

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 46/2009 (5). Svarbu, kad visoje Bendrijoje būtų taikomos vienodos taisyklės, susijusios su medaliais ir žetonais, panašiais į euro monetas; tuo tikslu turėtų būti priimtos būtinos nuostatos.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2183/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2183/2004 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2182/2004, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 46/2009 (6), taikomas taip pat ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnio a punkte.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1)  OL C 283, 2008 11 7, p. 1.

(2)  OL L 373, 2004 12 21, p. 7.

(3)  OL L 373, 2004 12 21, p. 1.

(4)  OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5.

(6)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 46/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2183/2004, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų taikymą nedalyvaujančioms valstybėms narėms (OL L 17, 2009 1 22, p. 5).“

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 48/2009

2009 m. sausio 21 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 22 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

138,6

JO

75,8

MA

44,4

TN

134,4

TR

99,6

ZZ

98,6

0707 00 05

JO

155,5

MA

116,0

TR

132,3

ZZ

134,6

0709 90 70

MA

164,3

TR

98,4

ZZ

131,4

0805 10 20

EG

56,8

IL

49,6

MA

64,1

TN

61,5

TR

62,6

ZZ

58,9

0805 20 10

MA

91,6

ZZ

91,6

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

63,5

EG

88,6

IL

68,2

JM

93,4

PK

46,6

TR

77,2

ZZ

72,9

0805 50 10

EG

52,5

MA

67,1

TR

63,2

ZZ

60,9

0808 10 80

CN

79,9

MK

32,6

TR

67,5

US

104,9

ZZ

71,2

0808 20 50

CN

66,8

KR

148,7

TR

97,0

US

118,2

ZZ

107,7

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 49/2009

2009 m. sausio 21 d.

kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 12 d. iki 2009 m. sausio 16 d., paskirstymo koeficientas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 950/2006, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, taikymo taisykles (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Importo licencijų paraiškose, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktose nuo 12 d. iki 2009 m. sausio 16 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 ir (arba) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 508/2006 dėl rafinavimo įmonėms skirto žaliavinio cukranendrių cukraus importo į Bulgariją ir Rumuniją 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tarifinių kvotų atidarymo (3), pagal 09.4319 eilės numerį nurodomas kiekis yra lygus arba didesnis nei skirtas kiekis.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad nustatyta riba pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal importo licencijų paraiškas, pateiktas nuo 12 d. iki 2009 m. sausio 16 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 4 straipsnio 2 dalimi ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 508/2007 3 straipsniu, licencijos išduodamos šio reglamento priede nurodytam kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1.

(3)  OL L 122, 2007 5 11, p. 1.

PRIEDAS

Iš AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

100

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

100

 

09.4336

Gajana

100

 

09.4337

Indija

0

Pasiekta

09.4338

Jamaika

100

 

09.4339

Kenija

100

 

09.4340

Madagaskaras

100

 

09.4341

Malavis

100

 

09.4342

Mauricijus

100

 

09.4343

Mozambikas

0

Pasiekta

09.4344

Sent Kitsas ir Nevis

—

 

09.4345

Surinamas

—

 

09.4346

Svazilandas

0

Pasiekta

09.4347

Tanzanija

100

 

09.4348

Trinidadas ir Tobagas

100

 

09.4349

Uganda

—

 

09.4350

Zambija

100

 

09.4351

Zimbabvė

100

 


Iš AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV skyrius

2009 liepos–rugsėjo prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

—

 

09.4332

Belizas

—

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

—

 

09.4334

Kongo Respublika

—

 

09.4335

Fidžis

—

 

09.4336

Gajana

—

 

09.4337

Indija

0

Pasiekta

09.4338

Jamaika

—

 

09.4339

Kenija

—

 

09.4340

Madagaskaras

—

 

09.4341

Malavis

—

 

09.4342

Mauricijus

—

 

09.4343

Mozambikas

100

 

09.4344

Sent Kitsas ir Nevis

—

 

09.4345

Surinamas

—

 

09.4346

Svazilandas

100

 

09.4347

Tanzanija

—

 

09.4348

Trinidadas ir Tobagas

—

 

09.4349

Uganda

—

 

09.4350

Zambija

—

 

09.4351

Zimbabvė

—

 


Papildomas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 V skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4315

Indija

—

 

09.4316

AKR protokolą pasirašiusios šalys

—

 


CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VI skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4317

Australija

0

Pasiekta

09.4318

Brazilija

0

Pasiekta

09.4319

Kuba

100

Pasiekta

09.4320

Kitos trečiosios šalys

0

Pasiekta


Balkanų cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VII skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4324

Albanija

100

 

09.4325

Bosnija ir Hercegovina

0

Pasiekta

09.4326

Serbija ir Kosovas (1)

100

 

09.4327

Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija

100

 

09.4328

Kroatija

100

 


Išskirtinis ir pramoninis cukraus importas

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VIII skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Tipas

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4380

Išskirtinis

—

 

09.4390

Pramoninis

100

 


Papildomas EPS cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VIIIa skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4431

Komorai, Madagaskaras, Mauricijus, Seišeliai, Zambija, Zimbabvė

100

 

09.4432

Burundis, Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda

100

 

09.4433

Svazilandas

100

 

09.4434

Mozambikas

0

Pasiekta

09.4435

Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, ir Trinidadas ir Tobagas

0

Pasiekta

09.4436

Dominikos Respublika

0

Pasiekta

09.4437

Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja

100

 


Cukraus importas pagal Bulgarijai ir Rumunijai skirtas pereinamojo laikotarpio tarifines kvotas

Reglamento (EB) Nr. 508/2007 1 straipsnis

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Tipas

Per savaitę nuo 12.1.2009-16.1.2009 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4365

Bulgarija

0

Pasiekta

09.4366

Rumunija

100

 

(1)  Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 50/2009

2009 m. sausio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 10/2009 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 945/2008, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 22 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 258, 2008 9 26, p. 56.

(4)  OL L 4, 2009 1 8, p. 5.

PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2009 m. sausio 22 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

24,73

3,93

1701 11 90 (1)

24,73

9,17

1701 12 10 (1)

24,73

3,74

1701 12 90 (1)

24,73

8,74

1701 91 00 (2)

26,92

11,77

1701 99 10 (2)

26,92

7,25

1701 99 90 (2)

26,92

7,25

1702 90 95 (3)

0,27

0,38

(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 51/2009

2009 m. sausio 15 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis šios lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, dar galima remtis tris mėnesius.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Stačiakampis dygsniuotas dirbinys, kurio apytikriai matmenys yra 260 cm × 240 cm, sudarytas iš trijų sluoksnių. Abu išoriniai sluoksniai yra iš medvilninio audinio, o vidurinis sluoksnis – sintetinis kamšalas. Viršutinis sluoksnis turi užsiūtą maždaug 30 cm pločio skirtingos spalvos kraštą. Sluoksniai susiūti dekoratyviniais dygsniais.

(lovatiesė)

(Žr. nuotrauką Nr. 645) (1)

9404 90 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XI skyriaus 1 pastabos s punktu bei KN kodus 9404, 9404 90 ir 9404 90 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Bet kokiomis medžiagomis užpildyti patalynės ir panašūs baldų reikmenys turi būti priskiriami 9404 pozicijai. Taip pat žr. Suderintos sistemos (toliau – SS) paaiškinimų 9404 pozicijos paaiškinimų B dalį ir B dalies 2 punktą, kuriuose aiškiai nurodytos vatinės antklodės ir lovatiesės.

Priskirti 6304 pozicijai negalima, nes XI skyriui nepriskiriami 94 skirsnyje klasifikuojami patalynės reikmenys (žr. XI skyriaus 1 pastabos s punktą). Be to, 6304 pozicijai nepriskiriami 9404 pozicijai priskirtini baldų reikmenys, tokie kaip lovatiesės (taip pat žr. SS paaiškinimų 6304 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą).

Todėl dirbinys klasifikuojamas priskiriant KN kodą 9404 90 90.

Image

(1)  Nuotrauka skirta tik informacijai.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 52/2009

2009 m. sausio 21 d.

kuriuo inicijuojama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1174/2005, nustatančio importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių galutinį antidempingo muitą, peržiūra dėl naujo eksportuotojo, panaikinamas muitas vieno šios šalies eksportuotojo importui ir nustatoma privaloma šio importo registracija

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PRAŠYMAS ATLIKTI PERŽIŪRĄ

(1)

Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą dėl naujo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Prašymą pateikė Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) eksportuojantis gamintojas Crown Equipment (Suzhou) Co. Ltd. (toliau – pareiškėjas).

B.   PRODUKTAS

(2)

Nagrinėjamasis produktas – tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniai padėklų krautuvai ir jų pagrindinės dalys, t. y. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, kurių klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00. Rankiniai padėklų krautuvai yra apibrėžiami kaip ratiniai krautuvai su keliamosiomis šakėmis padėklams krauti, suprojektuoti taip, kad naudodamasis lanksčiąja rankena operatorius galėtų juos rankomis stumti, traukti ir valdyti ant lygaus kieto paviršiaus. Rankiniai padėklų krautuvai suprojektuoti taip, kad nuleidžiant ir pakeliant rankeną jais būtų galima pakelti krovinį iki pakankamo aukščio, kad krovinį būtų galima perkelti, ir jie neturi jokios kitos papildomos funkcijos ar paskirties, kaip kad i) perkelti ir pakelti aukščiau krovinius arba padėti sandėliuojant krovinius (rankiniai keltuvai); ii) sukrauti vieną padėklą ant kito (rietuvių krautuvai); iii) pakelti krovinį iki patogaus dirbti aukščio (žirkliniai keltuvai) arba iv) pakelti ir pasverti krovinius (sveriamieji keltuvai) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

C.   GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(3)

Šiuo metu galiojančios priemonės – tai galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 (2), pagal kurį Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į Bendriją importuojamam nagrinėjamajam produktui, įskaitant pareiškėjo gaminamą nagrinėjamąjį produktą, taikomas 46,7 % dydžio galutinis antidempingo muitas, išskyrus kelias konkrečiai nurodytas bendroves, kurioms taikomos individualios muito normos.

D.   PERŽIŪROS PAGRINDAS

(4)

Pareiškėjas teigia, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Be to, pareiškėjas teigia, kad per tyrimą, kuriuo remiantis nustatytos antidempingo priemonės, t. y. nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Bendriją ir kad jis nesusijęs su jokiais produktą eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos minėtosios antidempingo priemonės.

(5)

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nagrinėjamąjį produktą jis pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui.

E.   PROCEDŪRA

(6)

Suinteresuotiesiems Bendrijos gamintojams buvo pranešta apie minėtą prašymą ir suteikta galimybė pateikti pastabų. Jokių pastabų nebuvo gauta.

(7)

Išnagrinėjusi turimus įrodymus, Komisija daro išvadą, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą dėl naujo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Gavus 8 dalies c punkte nurodytą prašymą, bus nustatyta, ar pareiškėjas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, arba ar pareiškėjas atitinka reikalavimus, kad jam būtų nustatytas individualus muitas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Jei taip, apskaičiuojamas individualus pareiškėjo dempingo skirtumas, o nustačius dempingą, nustatomas muito, kuriuo turėtų būti apmokestintas į Bendriją importuojamas nagrinėjamasis produktas, dydis.

(8)

Jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas atitinka reikalavimus, pagal kuriuos jam gali būti nustatytas individualus muitas, gali prireikti koreguoti Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą.

a)

Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs pareiškėjui klausimyną.

b)

Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius įrodymus.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalys pranešė apie save.

c)

Rinkos ekonomikos režimas ir (arba) individualus režimas

Jeigu pareiškėjas pateiks pakankamai įrodymų, kad veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Šiuo tikslu tinkamai pagrįsti prašymai turi būti pateikti per šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį. Komisija pareiškėjui ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms nusiųs prašymo formas. Šia prašymo forma pareiškėjas gali pasinaudoti prašydamas suteikti individualų režimą, t. y. jeigu jis atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

d)

Rinkos ekonomikos šalies parinkimas

Tuo atveju, jei pareiškėjui netaikomas rinkos ekonomikos režimas, bet jis atitinka reikalavimus, būtinus individualiam muitui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, atitinkama rinkos ekonomikos šalis bus naudojama normaliajai vertei nustatyti Kinijos Liaudies Respublikai, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu. Kaip ir atliekant tyrimą, po kurio iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo nustatytos priemonės, šiam tikslui Komisija vėl siūlo remtis Kanada. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabų, ar šis parinkimas yra tinkamas, per šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

Be to, jei pareiškėjui suteikiamas rinkos ekonomikos režimas, jei būtina, Komisija taip pat gali naudoti duomenis, susijusius su atitinkamoje rinkos ekonomikos šalyje nustatyta normaliąja verte, pavyzdžiui, siekdama pakeisti bet kokias nepatikimas sąnaudų ar kainos sudėtines dalis Kinijos Liaudies Respublikoje, kurios yra būtinos normaliajai vertei nustatyti, jeigu Kinijos Liaudies Respublikoje nėra patikimų reikiamų duomenų. Šiuo atveju Komisija vėl siūlo remtis Kanada.

F.   GALIOJANČIO MUITO PANAIKINIMAS IR IMPORTO REGISTRACIJA

(9)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi turėtų būti panaikintas galiojantis antidempingo muitas, taikomas importuojamam nagrinėjamajam produktui, kurį pareiškėjas gamina ir parduoda eksportui į Bendriją. Kartu toks importas turėtų būti registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, norint užtikrinti, kad, jeigu atliekant peržiūrą atsirastų dempingo įrodymų pareiškėjo atžvilgiu, antidempingo muitai galėtų būti taikomi atgaline data nuo šios peržiūros inicijavimo dienos. Šiuo tyrimo etapu galimų būsimų pareiškėjo įsipareigojimų sumos apskaičiuoti negalima.

G.   TERMINAI

(10)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti terminą, iki kurio:

a)

suinteresuotosios šalys gali pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę raštu ir pateikti atsakymus į šio reglamento 8 konstatuojamosios dalies a punkte minimą klausimyną arba visą kitą informaciją, į kurią reikia atsižvelgti tyrimo metu;

b)

suinteresuotosios šalys gali kreiptis raštu, kad Komisija jas išklausytų;

c)

suinteresuotosios šalys gali teikti savo pastabas dėl Kanados, kurią, jei pareiškėjo šaliai nebus taikomas rinkos ekonomikos režimas, siūloma pasirinkti kaip rinkos ekonomikos šalį, siekiant nustatyti normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikai, tinkamumo;

d)

pareiškėjas turėtų pateikti tinkamai pagrįstą prašymą jam taikyti rinkos ekonomikos režimą ir (arba) individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

H.   NEBENDRADARBIAVIMAS

(11)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teigiamos arba neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(12)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, ir remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

I.   ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

(13)

Pažymima, kad atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3).

J.   BYLAS NAGRINĖJANTIS PAREIGŪNAS

(14)

Taip pat pažymima, kad suinteresuotosios šalys, manančios, jog patiria sunkumų naudodamosi teise į gynybą, gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjantis pareigūnas. Pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kuris prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, galinčius turėti įtakos jų interesų apsaugai atliekant šį tyrimą, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo ir raštu ir (arba) žodžiu pateiktų nuomonių aiškinimo klausimus. Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje (http://ec.europa.eu/trade),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 4 dalimi inicijuojama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1174/2005 peržiūra, kuria siekiama nustatyti, ar ir kokiu mastu Crown Equipment (Suzhou) Co. Ltd. gaminamiems ir eksportui į Bendriją parduodamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamiems rankiniams padėklų krautuvams bei jų pagrindinėms dalims, kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 11 (TARIC kodai 8427900011, 8427900019, 8431200011 ir 8431200019, papildomas TARIC kodas A 929) reikėtų taikyti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 nustatytą antidempingo muitą. Šiame reglamente rankiniai padėklų krautuvai yra ratiniai krautuvai su keliamosiomis šakėmis padėklams krauti, suprojektuoti taip, kad naudodamasis lanksčiąja rankena, operatorius galėtų juos rankomis stumti, traukti ir valdyti ant lygaus kieto paviršiaus. Rankiniai padėklų krautuvai suprojektuoti taip, kad nuleidžiant ir pakeliant rankeną jais būtų galima pakelti krovinį iki pakankamo aukščio, kad krovinį būtų galima perkelti, ir jie neturi jokios kitos papildomos funkcijos ar paskirties, kaip kad i) perkelti ir pakelti krovinius arba padėti sandėliuojant krovinius (rankiniai keltuvai), ii) sukrauti vieną padėklą ant kito (rietuvių krautuvai), iii) pakelti krovinį iki patogaus dirbti aukščio (žirkliniai keltuvai) arba iv) pakelti ir pasverti krovinius (sveriamieji keltuvai).

2 straipsnis

Šio reglamento 1 straipsnyje nurodytam importuojamam produktui Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 nustatytas antidempingo muitas panaikinamas.

3 straipsnis

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 5 dalį valstybių narių muitinėms nurodoma imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų registruojamas šio reglamento 1 straipsnyje nurodyto produkto importas. Registracija baigiama po devynių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

1.   Norėdamos, kad atliekant tyrimą būtų atsižvelgta į jų pastabas, suinteresuotosios šalys privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę raštu ir pateikti šio reglamento 8 konstatuojamosios dalies a punkte nurodyto klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis praneša apie save. Per tą patį 40 dienų laikotarpį suinteresuotosios šalys taip pat gali kreiptis raštu prašydamos, kad Komisija jas išklausytų.

2.   Tyrime dalyvaujančios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl Kanados, kuri siūloma kaip trečioji rinkos ekonomikos šalis, siekiant nustatyti normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikai, tinkamumo, pastabas privalo pateikti per 10 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3.   Tinkamai pagrįstą prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo ir (arba) individualaus režimo Komisija turi gauti per 40 dieną nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

4.   Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai privalo būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame reglamente, klausimyno atsakymus ir konfidencialų suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ (4) grifu ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 19 straipsnio 2 dalį kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SUSIPAŽINTI“.

Bet kokią su šiuo klausimu susijusią informaciją ir (arba) bet kokį prašymą išklausyti reikėtų siųsti šiuo adresu:

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N-105 4/92

B-1040 Brussels

Faksas (+32 2) 295 65 05

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė

(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL L 189, 2005 7 21, p. 1.

(3)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(4)  Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (OL L 56, 1996 3 6, p. 1) 19 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimas) 6 straipsnį tai yra slaptas dokumentas.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 53/2009

2009 m. sausio 21 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 32-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) ir 1-uoju TAS

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2008 m. vasario 14 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 32-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) „Finansinės priemonės. Pateikimas“ ir 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisas „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ (toliau – 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisos). Pataisomis reikalaujama, kad tam tikros bendrovių išleistos priemonės, kurios šiuo metu grupuojamos kaip įsipareigojimai, nepaisant to, kad jų požymiai panašūs į paprastųjų akcijų požymius, būtų grupuojamos kaip nuosavybė. Reikalaujama atskleisti su šiomis priemonėmis susijusią papildomą informaciją, o naujos taisyklės turėtų būti taikomos jų pergrupavimui.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Dėl to Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

32-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) „Finansinės priemonės. Pateikimas“ iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

2)

1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

3)

7-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS), 39-asis TAS ir Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 2-asis aiškinimas iš dalies keičiami pagal 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

32-asis TAS

32-ojo TAS Finansinės priemonės. Pateikimas pataisos

1-asis TAS

1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas pataisos

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

32-OJO TAS „FINANSINĖS PRIEMONĖS. PATEIKIMAS“ IR 1-OJO TAS „FINANSINIŲ ATASKAITŲ PATEIKIMAS“ PATAISOS

PADENGIAMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS IR PRIEVOLĖS, ATSIRANDANČIOS LIKVIDAVIMO METU

TFAS pataisos

Šiame dokumente pateikiamos 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ ir 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstyto 2007 m.) pataisos ir vėlesnės 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“, 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ ir TFAAK 2-ojo aiškinimo „Dalininkų turimos kooperatinių ūkio subjektų akcijos ir panašios priemonės“ pataisos. Šiame dokumente taip pat pateikiamos 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS išvadų pagrindo pataisos ir su 32-uoju TAS pateikiami aiškinamieji pavyzdžiai. Pataisos padarytos atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus siūlomų 32-ojo ir 1-ojo TAS pakeitimų projekte „Padengiamosios finansinės priemonės ir įsipareigojimai, atsirandantys likvidavimo metu“, paskelbtame 2006 m. birželio mėn.

Šias pataisas ūkio subjektai turi taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

32-ojo TAS

„Finansinės priemonės. Pateikimas“ pataisos

Standarto 11 straipsnyje taisomos finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo apibrėžtys ir po tikrosios vertės apibrėžties įterpiama padengiamosios priemonės apibrėžtis.

Apibrėžimai (taip pat žr. 3TN–23TN straipsnius)

11

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

…

Finansinis turtas – bet kuris turtas, kuris yra:

a)

…

d)

sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties ūkio subjekto nuosavybės priemonėmis ir kuri yra:

i)

…

ii)

išvestinė finansinė priemonė, už kurią bus ar gali būti atsiskaitoma kitokiu būdu negu keičiant fiksuotą grynųjų pinigų sumą ar kitą finansinį turtą į paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių fiksuotą skaičių. Šiuo tikslu paties ūkio subjekto nuosavybės priemonės neapima padengiamųjų priemonių, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B straipsnius, priemonių, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, ir kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16C ir 16D straipsnius, arba priemonių, kurios yra sutartys, skirtos ateityje gauti ar perduoti šio ūkio subjekto nuosavybės priemones.

Finansinis įsipareigojimas – bet koks įsipareigojimas, kuris yra:

a)

sutartinė prievolė:

i)

perduoti grynuosius pinigus ar kitą finansinį turtą kitam ūkio subjektui arba

ii)

pasikeisti finansinėmis priemonėmis ar finansiniais įsipareigojimais su kitu ūkio subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai nepalankios šiam ūkio subjektui; arba

b)

sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties ūkio subjekto nuosavybės priemonėmis ir kuri yra:

i)

neišvestinė finansinė priemonė, už kurią ūkio subjektas yra arba gali būti įsipareigojęs perduoti kintamą savo paties nuosavybės priemonių skaičių; arba

ii)

išvestinė finansinė priemonė, už kurią bus ar gali būti atsiskaitoma kitokiu būdu negu keičiant fiksuotą grynųjų pinigų sumą ar kitą finansinį turtą į paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių fiksuotą skaičių. Šiuo tikslu paties ūkio subjekto nuosavybės priemonės neapima padengiamųjų priemonių, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B straipsnius, priemonių, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, ir kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16C ir 16D straipsnius, arba priemonių, kurios yra sutartys, skirtos ateityje gauti ar perduoti šio ūkio subjekto nuosavybės priemones.

Kaip išimtis, priemonė, kuri atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, priskiriama nuosavybės priemonėms, jei ji turi visas savybes ir atitinka sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose.

…

Padengiamoji priemonė – finansinė priemonė, kuri suteikia turėtojui teisę perparduoti ją išleidėjui už grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą, arba kuri savaime grąžinama išleidėjui atsitikus neapibrėžtam ateities įvykiui ar mirus arba pasitraukus priemonės turėtojui.

Taisoma antraštė prieš 15 ir 16 straipsnius. Po 16 straipsnio įterpiama antraštė ir 16A bei 16B straipsniai, įterpiama dar viena antraštė ir 16C bei 16D straipsniai ir įterpiama dar viena antraštė ir 16E bei 16F straipsniai.

PATEIKIMAS

Įsipareigojimai ir nuosavybė (taip pat žr. 13TN–14JTN ir 25TN–29ATN straipsnius)

…

 

16

Kai išleidėjas taiko 11 straipsnyje pateiktas apibrėžtis, kad nustatytų, ar finansinė priemonė yra nuosavybės priemonė, o ne finansinis įsipareigojimas, priemonė yra nuosavybės priemonė tik tada, jeigu atitinka toliau a ir b punktuose pateiktas sąlygas:

a)

…

b)

jeigu už priemonę bus arba gali būti atsiskaitoma paties išleidėjo nuosavybės priemonėmis, ji yra:

i)

…

ii)

išvestinė finansinė priemonė, už kurią bus atsiskaitoma tik išleidėjui keičiant fiksuotą grynųjų pinigų sumą ar kitą finansinį turtą į jo paties nuosavybės priemonių fiksuotą skaičių. Šiuo tikslu paties išleidėjo nuosavybės priemonės neapima priemonių, kurios turi visas savybes ir atitinka sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose, arba priemonių, kurios pačios yra sutartys, skirtos ateityje gauti ar perduoti paties išleidėjo nuosavybės priemones.

Sutartinė prievolė, įskaitant ir tą, kuri atsiranda dėl išvestinės finansinės priemonės ir kuri gali reikšti paties išleidėjo nuosavybės priemonių gavimą ar perdavimą ateityje, tačiau neatitinka pirmiau minėtų a ir b punktų sąlygų, nėra nuosavybės priemonė. Kaip išimtis, priemonė, kuri atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, priskiriama nuosavybės priemonėms, jei ji turi visas savybes ir atitinka sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose.

Padengiamosios priemonės

16A

Padengiamoji priemonė apima išleidėjo sutartinę prievolę perpirkti ar išpirkti tą priemonę už grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą pasirinkimo sandorio metu. Kaip finansinio įsipareigojimo apibrėžties išimtis, priemonė, kuri apima tokią prievolę, priskiriama nuosavybės priemonėms, jei ji turi visas tokias savybes:

a)

Priemonė suteikia turėtojui teisę į ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, ūkio subjekto likvidavimo atveju. Ūkio subjekto grynasis turtas – tai turtas, kuris lieka atėmus visus kitus reikalavimus į turtą. Proporcijos turimoms akcijoms dalis nustatoma:

i)

padalijant ūkio subjekto grynąjį turtą likvidavimo metu į lygias pagal sumą dalis; ir

ii)

padauginant tą sumą iš dalių, kurias turi finansinės priemonės turėtojas, skaičiaus.

b)

Priemonė priklauso priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes. Priklausydama tokiai grupei, priemonė:

i)

neturi pirmumo prieš kitus reikalavimus į likviduojamo ūkio subjekto turtą ir

ii)

neturi būti konvertuojama į kitas priemones, kol nepriklauso priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes.

c)

Visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes. Pavyzdžiui, jos turi būti padengiamosios, o jų perpirkimo ar išpirkimo kainos apskaičiavimo formulė arba kitas metodas yra toks pat visoms tos grupės priemonėms.

d)

Išskyrus sutartinę prievolę, pagal kurią išleidėjas turi perpirkti arba išpirkti priemonę už grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą, priemonė neapima jokios sutartinės prievolės suteikti pinigų ar kito finansinio turto kitam ūkio subjektui arba pasikeisti su kitu ūkio subjektu finansiniu turtu arba finansiniais įsipareigojimais tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai nepalankios išleidėjui, ir tai nėra sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties ūkio subjekto nuosavybės priemonėmis, kaip nustatyta finansinio įsipareigojimo apibrėžties b punkte.

e)

Bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per priemonės galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba ūkio subjekto pripažinto ar nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką (išskyrus bet kurį priemonės poveikį).

16B

Kad priemonę būtų galima priskirti nuosavybės priemonėms, ji ne tik turi turėti visas pirmiau išvardytas savybes, bet išleidėjas privalo neturėti kitos finansinės priemonės ar sutarties, kuri turėtų:

a)

bendrus pinigų srautus, iš esmės pagrįstus pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba ūkio subjekto pripažinto ar nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu (išskyrus bet kurį tokios priemonės ar sutarties poveikį), ir

b)

poveikį, dėl kurio būtų iš esmės apribota ar nustatyta likutinė grąža padengiamosios priemonės turėtojams.

Taikant šią sąlygą, ūkio subjektas neatsižvelgia į jokias nefinansines sutartis su 16A straipsnyje aprašytos priemonės turėtoju, kuriose būtų sutartinės sąlygos, panašios į lygiavertės sutarties, kuri gali būti sudaryta tarp ne priemonės turėtojo ir išleidžiančio ūkio subjekto, sutartines sąlygas. Jei ūkio subjektas negali nustatyti, ar laikomasi šios sąlygos, jis neturi priskirti padengiamosios priemonės nuosavybės priemonėms.

Priemonės arba priemonių dalys, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms

16C

Kai kuriose finansinėse priemonėse yra sutartinė prievolė, pagal kurią išleidžiantis ūkio subjektas tik likvidavimo metu turi suteikti kitam ūkio subjektui savo grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms. Prievolė atsiranda dėl to, kad likvidavimas arba tikrai įvyks ir ūkio subjektas negalės jo kontroliuoti (pavyzdžiui, riboto veikimo laiko ūkio subjektas), arba neaišku, ar jis įvyks, bet priemonės turėtojas turi galimybę rinktis. Kaip finansinio įsipareigojimo apibrėžties išimtis, priemonė, kuri apima tokią prievolę, priskiriama nuosavybės priemonėms, jei ji turi visas tokias savybes:

a)

Ūkio subjekto likvidavimo atveju priemonė suteikia turėtojui teisę į ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms. Ūkio subjekto grynasis turtas – tai turtas, kuris lieka atėmus visus kitus reikalavimus į turtą. Proporcijos turimoms akcijoms dalis nustatoma:

i)

padalijant ūkio subjekto grynąjį turtą likvidavimo metu į lygias pagal sumą dalis; ir

ii)

padauginant tą sumą iš dalių, kurias turi finansinės priemonės turėtojas, skaičiaus.

b)

Priemonė priklauso priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes. Priklausydama tokiai grupei, priemonė:

i)

neturi pirmumo prieš kitus reikalavimus į likviduojamo ūkio subjekto turtą ir

ii)

neturi būti konvertuojama į kitas priemones, kol nepriklauso priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes.

c)

Visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi turėti tokią pat sutartinę prievolę, pagal kurią išleidžiantis ūkio subjektas likvidavimo metu turi suteikti savo grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms.

16D

Kad priemonę būtų galima priskirti nuosavybės priemonėms, ji ne tik turi turėti visas pirmiau išvardytas savybes, bet išleidėjas privalo neturėti kitos finansinės priemonės ar sutarties, kuri turėtų:

a)

bendrus pinigų srautus, iš esmės pagrįstus pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba ūkio subjekto pripažinto ar nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu (išskyrus bet kurį tokios priemonės ar sutarties poveikį) ir

b)

poveikį, dėl kurio iš esmės būtų apribota ar nustatyta likutinė grąža priemonės turėtojams.

Taikant šią sąlygą, ūkio subjektas neatsižvelgia į jokias nefinansines sutartis su 16C straipsnyje aprašytos priemonės turėtoju, kuriose būtų sutartinės sąlygos, panašios į lygiavertės sutarties, kuri gali būti sudaryta tarp ne priemonės turėtojo ir išleidžiančio ūkio subjekto, sutartines sąlygas. Jei ūkio subjektas negali nustatyti, ar laikomasi šios sąlygos, jis neturi priskirti priemonės nuosavybės priemonėms.

Padengiamųjų priemonių ir priemonių, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, pergrupavimas

16E

Ūkio subjektas pripažįsta finansinę priemonę nuosavybės priemone pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius nuo tos dienos, nuo kurios priemonė turi visas savybes ir atitinka sąlygas, išdėstytas tuose straipsniuose. Ūkio subjektas pergrupuoja finansinę priemonę nuo tos dienos, nuo kurios priemonė nebeturi visų savybių arba neatitinka tuose straipsniuose išdėstytų sąlygų. Pavyzdžiui, jei ūkio subjektas išperka visas savo išleistas nepadengiamąsias priemones, ir bet kurios likusios neišpirktos padengiamosios priemonės turi visas savybes ir atitinka visas sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose, ūkio subjektas pergrupuoja padengiamąsias priemones į nuosavybės priemones nuo tos dienos, kai jis išperka nepadengiamąsias priemones.

16F

Ūkio subjektas apskaitoje priemonės pergrupavimą pagal 16E straipsnį parodo taip:

a)

jis pergrupuoja nuosavybės priemonę į finansinį įsipareigojimą nuo tos dienos, nuo kurios priemonė nebeturi visų savybių ir nebeatitinka sąlygų, nurodytų 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose. Finansinis įsipareigojimas vertinamas priemonės tikrąja verte pergrupavimo dieną. Ūkio subjektas nuosavybėje pripažįsta bet kokį skirtumą tarp nuosavybės priemonės balansinės vertės ir finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pergrupavimo dieną;

b)

jis pergrupuoja finansinį įsipareigojimą į nuosavybę nuo tos dienos, nuo kurios priemonė turi visas savybes ir atitinka sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose. Nuosavybės priemonė vertinama finansinio įsipareigojimo balansine verte pergrupavimo dieną.

Taisomi 17–19 straipsniai.

Nesutartinė prievolė suteikti pinigus ar kitokį finansinį turtą (16 straipsnio a punktas)

17

Išskyrus 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose aprašytas aplinkybes, esminis bruožas, skiriantis finansinį įsipareigojimą nuo nuosavybės priemonės, yra sutartinė vienos finansinės priemonės šalies (išleidėjo) prievolė suteikti pinigų ar kito finansinio turto kitai šaliai (turėtojui) arba pasikeisti su turėtoju kitu finansiniu turtu arba finansiniais įsipareigojimais tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai nepalankios išleidėjui. …

18

Finansinių priemonių turinys, bet ne jų teisinė forma, nulemia jų grupavimą ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje. Turinys ir teisinė forma paprastai sutampa, tačiau ne visada. Kai kurių finansinių priemonių teisinė forma yra nuosavybė, bet pagal turinį jos yra įsipareigojimai; kitos gali turėti savybių, siejamų tiek su nuosavybės priemonėmis, tiek su finansiniais įsipareigojimais. Pavyzdžiui:

a)

…

b)

finansinė priemonė, kuri suteikia turėtojui teisę perparduoti ją išleidėjui už pinigus arba kitą finansinį turtą (padengiamoji priemonė), yra finansinis įsipareigojimas, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Finansinė priemonė yra finansinis įsipareigojimas net ir tuo atveju, kai pinigų arba kito finansinio turto suma yra nustatoma pagal indeksus ar kitus straipsnius, kurie gali ir didėti, ir mažėti. Priemonės turėtojo pasirinkimo sandorio perparduoti priemonę atgal išleidėjui už pinigus ar kitą finansinį turtą egzistavimas reiškia, kad padengiamoji priemonė atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Pavyzdžiui, atviri kolektyvinio investavimo fondai, patikos fondai, bendrijos ir kai kurios kooperatyvinės bendrovės gali suteikti savo dalininkams ar nariams teisę parduoti jų dalis išleidėjui bet kuriuo metu už pinigus, ir dėl to dalininkų ar narių dalys pripažįstamos finansiniais įsipareigojimais, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Tačiau priemonės priskyrimas finansiniam įsipareigojimui netrukdo vartoti tokių sąvokų kaip „grynoji turto vertė, priskirtina dalininkams“ ir „grynosios turto vertės, priskirtinos dalininkams, pasikeitimas“ ūkio subjekto, neturinčio nuosavo kapitalo (pvz., kolektyvinio investavimo ar patikos fondo, žr. 7 pavyzdį), finansinėse ataskaitose arba papildomam atskleidimui, kuris parodytų, kad bendros dalininkų dalys apima straipsnius, pavyzdžiui, rezervus, kurie atitinka nuosavybės apibrėžtį, ir padengiamąsias priemones, kurios neatitinka apibrėžties (žr. 8 pavyzdį).

19

Jeigu ūkio subjektas, vykdydamas sutartines prievoles, neturi besąlyginės teisės išvengti pinigų ar kito finansinio turto perdavimo, tokia prievolė atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Pavyzdžiui:

…

Taisomi 22, 23 ir 25 straipsniai. Po 22 straipsnio įterpiamas 22A straipsnis.

Mokėjimas paties ūkio subjekto nuosavybės priemonėmis (16 straipsnio b punktas)

22

Išskyrus atvejus, nurodytus 22A straipsnyje, sutartis, kurią ūkio subjektas įvykdys (gaudamas ar) perduodamas fiksuotą savo paties nuosavybės priemonių skaičių mainais už fiksuotą pinigų ar kitokio finansinio turto sumą, yra nuosavybės priemonė. Pavyzdžiui, …

22A

Jei paties ūkio subjekto nuosavybės priemonės, kurias jis turėtų gauti arba pateikti atsiskaitydamas pagal sutartį, yra padengiamosios priemonės, turinčios visas savybes ir atitinkančios sąlygas, nurodytas 16A ir 16B straipsniuose, arba priemonės, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, turinčios visas savybes ir atitinkančios sąlygas, nurodytas 16C ir 16D straipsniuose, tai sutartis yra finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas. Tai apima sutartį, kurią ūkio subjektas įvykdys gaudamas ar perduodamas fiksuotą tokių priemonių skaičių mainais už fiksuotą pinigų ar kitokio finansinio turto sumą.

23

Išskyrus 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose aprašytas aplinkybes, sutartis, kuria ūkio subjektas įsipareigoja įsigyti savo paties nuosavybės priemonių už grynuosius pinigus ar kitą finansinį turtą, sukuria finansinį įsipareigojimą, lygų išperkamosios sumos dabartinei vertei (pavyzdžiui, išankstinės perpirkimo kainos, pasirinkimo sandorio panaudojimo kainos ar kitos išperkamosios sumos dabartinei vertei). Taip yra net ir tuo atveju, kai pati sutartis yra nuosavybės priemonė. Vienas iš pavyzdžių …

Neapibrėžtieji atsiskaitymo atidėjiniai

25

Finansine priemone galima pareikalauti iš ūkio subjekto perduoti pinigus ar kitokį finansinį turtą arba atsiskaityti tokiu būdu – dėl to atsirastų finansinis įsipareigojimas tuo atveju, jei įvyktų arba neįvyktų tam tikras neapibrėžtasis įvykis ar išaiškėtų tam tikros aplinkybės, kurių negali kontroliuoti nei priemonės išleidėjas, nei turėtojas; pvz., akcijų rinkos indekso, vartojimo kainų indekso, palūkanų normų ar mokesčių reikalavimų pasikeitimas arba išleidėjo būsimų pajamų, grynųjų pajamų ar skolos ir kapitalo santykio pokytis. Tokios priemonės išleidėjas neturi besąlygiškos teisės išvengti pinigų ar kito finansinio turto perdavimo (arba atsiskaitymo tokiu būdu, dėl kurio atsirastų finansinis įsipareigojimas). Todėl tai yra išleidėjo finansinis įsipareigojimas, išskyrus atvejus, kai:

a)

dalis neapibrėžtųjų atsiskaitymo atidėjinių, už kuriuos gali tekti atsiskaityti grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu (arba finansinio įsipareigojimo būdu), nėra tikra;

b)

iš išleidėjo gali būti pareikalauta įvykdyti prievolę grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu (arba atsiskaityti tokiu būdu, dėl kurio atsirastų finansinis įsipareigojimas) tik tada, kai išleidėjas likviduojamas; arba

c)

priemonė turi visas savybes ir atitinka visas sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose.

Prieš 96 straipsnį taisoma antraštė. Po 96 straipsnio įterpiami 96A–96C straipsniai. Po 97B straipsnio įterpiamas 97C straipsnis.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

96A

2008 m. vasario mėn. paskelbtu dokumentu „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ (32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisos) reikalaujama, kad finansinės priemonės, turinčios visas savybes ir atitinkančios visas sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose, būtų priskiriamos nuosavybės priemonėms, taip pat pataisyti šio standarto 11, 16, 17–19, 22, 23, 25, 13TN, 14TN ir 27TN straipsniai ir įterpti 16A–16F, 22A, 96B, 96C, 97C, 14ATN–14JTN ir 29ATN straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti susijusias 1-ojo TAS ir 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS ir TFAAK 2-ojo aiškinimo pataisas.

96B

Dokumentu „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ įtraukta ribotos taikymo srities išimtis; todėl ūkio subjektas netaiko išimties pagal analogiją.

96C

Priemonių grupavimas pagal šią išimtį taikomas tik tokių priemonių apskaitai pagal 1-ąjį TAS, 32-ąjį TAS, 39-ąjį TAS ir 7-ąjį TFAS. Priemonė nelaikoma nuosavybės priemone pagal kitas rekomendacijas, pavyzdžiui, 2-ąjį TFAS „Mokėjimas akcijomis“.

97C

Reikalaujama, kad ūkio subjektas, taikydamas 96A straipsnyje aprašytas pataisas, padalytų sudėtinę finansinę priemonę, pagal kurią yra prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, į atskiras įsipareigojimo ir nuosavybės dalis. Jei įsipareigojimo dalis nebėra neišpirkta, retrospektyviai taikant tas 32-ojo TAS pataisas būtų atskiriamos dvi nuosavybės dalys. Pirmoji dalis būtų nepaskirstytasis pelnas ir ji parodo iš įsipareigojimų dalies sukauptas palūkanas. Kita dalis parodytų tikrojo nuosavo kapitalo dalį. Todėl ūkio subjektui reikia atskirti šias dvi dalis, jei įsipareigojimo dalis nebėra neišpirkta šių pataisų taikymo dieną.

Priede „Taikymo nuorodos“ taisomi 13TN ir 14TN straipsniai. Po 14TN straipsnio įterpiama antraštė ir 14ATN–14DTN straipsniai, įterpiama dar viena antraštė ir 14ETN straipsnis, įterpiama dar viena antraštė ir 14FTN–14ITN straipsniai ir dar viena antraštė ir 14JTN straipsnis.

Nuosavybės priemonės

13TN

Nuosavybės priemonių pavyzdžiai apima paprastąsias nepadengiamąsias akcijas, tam tikras padengiamąsias priemones (žr. 16A ir 16B straipsnius), tam tikras priemones, pagal kurias ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms (žr. 16C ir 16D straipsnius), tam tikrų rūšių privilegijuotąsias akcijas (žr. 25TN ir 26TN straipsnius) bei garantijas ar pasirašytus pirkimo pasirinkimo sandorius, kurie leidžia turėtojui nusipirkti fiksuotą paprastųjų nepadengiamųjų akcijų skaičių iš išleidėjo už fiksuotą grynųjų pinigų arba kito finansinio turto sumą. Ūkio subjekto prievolė išleisti ar pirkti fiksuotą savo paties nuosavybės priemonių skaičių mainais į fiksuotą pinigų ar kito finansinio turto sumą yra ūkio subjekto nuosavybės priemonė (išskyrus, kai nurodyta 22A straipsnyje). Tačiau, jei tokia sutartis įpareigoja ūkio subjektą mokėti pinigais ar kitu finansiniu turtu (išskyrus sutartį, priskiriamą nuosavybei pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius), tai taip pat sukuria įsipareigojimą, kurio dabartinė vertė lygi atpirkimo sumai (žr. 27TN straipsnio a punktą). Paprastųjų nepadengiamųjų akcijų išleidėjas prisiima įsipareigojimą tada, kai jis oficialiai įtvirtina paskirstymą ir tampa juridiškai įsipareigojęs akcininkams jį vykdyti. Taip gali atsitikti deklaravus dividendus arba kai ūkio subjektas yra likviduojamas, o visas turtas, likęs įvykdžius įsipareigojimus, turi būti paskirstytas akcininkams.

14TN

Įsigytas pirkimo pasirinkimo sandoris ar kita ūkio subjekto įsigyta panaši sutartis, suteikianti jam teisę perpirkti fiksuotą skaičių savo paties nuosavybės priemonių mainais už perduodamą fiksuotą grynųjų pinigų arba kito finansinio turto sumą, nėra ūkio subjekto finansinis turtas (išskyrus atvejus, nurodytus 22A straipsnyje). Bet koks už šias priemones sumokėtas atlygis yra atimamas iš nuosavybės.

Priemonių grupė, kuri yra žemesnė už visas kitas grupes (16A straipsnio b punktas ir 16C straipsnio b punktas)

14ATN

Viena iš 16A ir 16C straipsniuose nurodytų savybių yra ta, kad finansinė priemonė yra priemonių grupėje, kuri yra žemesnė už visas kitas grupes.

14BTN

Ūkio subjektas, nustatydamas, ar priemonė priklauso žemesnei grupei, vertina reikalavimą į priemonę likvidavimo metu taip, lyg ūkio subjektas būtų likviduojamas tą dieną, kai priemonė yra grupuojama. Ūkio subjektas pakartotinai vertina grupavimą, jei keičiasi svarbios aplinkybės. Pavyzdžiui, jei ūkio subjektas išleidžia ar išperka kitą finansinę priemonę, tai gali turėti poveikio tos priemonės priskyrimui priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas grupes.

14CTN

Priemonė, kuri suteikia pirmumo teisę ūkio subjekto likvidavimo metu, nėra priemonė, kuri suteikia teisę į ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms. Pavyzdžiui, priemonė turi pirmumo teisę ūkio subjekto likvidavimo metu, jei ji, be teisės į ūkio subjekto grynojo turto dalį, taip pat suteikia turėtojui teisę į nustatytus dividendus likvidavimo metu, kai kitos priemonės, priklausančios žemesnei grupei ir suteikiančios teisę į ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, nesuteikia tokios pat teisės likvidavimo metu.

14DTN

Jei ūkio subjektas turi tik vieną finansinių priemonių grupę, ta grupė traktuojama taip, lyg būtų žemesnė už visas kitas grupes.

Bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per priemonės galiojimo laiką (16A straipsnio e punktas)

14ETN

Bendri laukiami priemonės pinigų srautai per jos galiojimo laiką iš esmės turi būti pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba ūkio subjekto pripažinto ar nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką. Pelnas arba nuostoliai ir pripažinto grynojo turto pokytis vertinami pagal atitinkamus TFAS.

Sandoriai, sudaryti priemonės turėtojo, kuris veikia ne kaip ūkio subjekto savininkas (16A ir 16C straipsniai)

14FTN

Padengiamosios finansinės priemonės arba priemonės, pagal kurią ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, turėtojas gali sudaryti sandorį su ūkio subjektu, veikdamas ne kaip savininkas. Pavyzdžiui, priemonės turėtojas taip pat gali būti ūkio subjekto darbuotojas. Vertinant, ar priemonė turėtų būti priskirta nuosavybės priemonėms pagal 16A ar 16C straipsnį, atsižvelgiama tik į pinigų srautus ir priemonės sutartines sąlygas, susijusius su priemonės turėtoju kaip ūkio subjekto savininku.

14GTN

Pavyzdys – ribotos atsakomybės bendrija, kurioje yra ribotos atsakomybės ir tikrieji nariai. Kai kurie tikrieji nariai gali suteikti garantiją ūkio subjektui ir jiems gali būti atlyginama už tos garantijos suteikimą. Tokiose situacijose garantija ir susiję pinigų srautai yra susiję su priemonės turėtojais, kurie veikia kaip garantijos teikėjai, o ne kaip ūkio subjekto savininkai. Todėl dėl tokios garantijos ir susijusių pinigų srautų nebus laikoma, kad tikrieji nariai yra pavaldūs ribotos atsakomybės nariams, ir į tokią garantiją ir susijusius pinigų srautus nebus atsižvelgiama vertinant, ar ribotos atsakomybės narių priemonių ir tikrųjų narių priemonių sutartinės sąlygos yra tokios pat.

14HTN

Dar vienas pavyzdys – pelno arba nuostolių dalijimosi susitarimas, pagal kurį pelnas arba nuostoliai paskirstomi priemonės turėtojams pagal jų per einamuosius ir ankstesnius metus suteiktas paslaugas ar sukurtą verslą. Tokie susitarimai – tai sandoriai su priemonės turėtojais, kurie veikia ne kaip savininkai, ir į tokius susitarimus nereikėtų atsižvelgti vertinant 16A ir 16C straipsniuose išvardytas savybes. Tačiau pelno arba nuostolių dalijimosi susitarimai, pagal kuriuos pelnas arba nuostoliai paskirstomi priemonės turėtojams pagal jų priemonių, susijusių su kitomis tos grupės priemonėmis, nominalų kiekį, yra sandoriai su priemonių turėtojais, veikiančiais kaip savininkai, ir į juos turėtų būti atsižvelgiama vertinant 16A arba 16C straipsniuose išvardytas savybes.

14ITN

Sandorio tarp priemonės turėtojo (veikiančio ne kaip savininkas) ir išleidžiančio ūkio subjekto pinigų srautai ir sutartinės sąlygos turi būti panašūs į lygiavertį sandorį, kuris gali būti sudarytas tarp ne priemonės turėtojo ir išleidžiančio ūkio subjekto.

Reikalavimas neturėti jokios kitos finansinės priemonės ar sutarties su bendrais pinigų srautais, kuria iš esmės nustatoma ar apribojama likutinė grąža priemonės turėtojui (16B ir 16D straipsniai)

14JTN

Sąlyga, leidžianti finansinę priemonę, kuri kitaip atitinka 16A arba 16C straipsnių kriterijus, priskirti nuosavybės priemonėms, yra ta, kad ūkio subjektas neturi turėti jokios kitos finansinės priemonės ar sutarties, kuri turėtų a) bendrus pinigų srautus, iš esmės pagrįstus pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba ūkio subjekto pripažinto ar nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu, ir b) poveikį, dėl kurio būtų iš esmės apribota ar nustatyta likutinė grąža. Toliau nurodytos priemonės, kai yra sudarytos įprastomis komercinėmis sąlygomis su nesusijusiomis šalimis, greičiausiai netrukdys priemonių, kurios kitaip atitinka 16A arba 16C straipsnių kriterijus, priskirti nuosavybei:

a)

priemonės su bendrais pinigų srautais, iš esmės pagrįstais konkrečiu ūkio subjekto turtu,

b)

priemonės su bendrais pinigų srautais, pagrįstais pajamų procentu,

c)

sutartys, skirtos atlyginti atskiriems darbuotojams už ūkio subjektui suteiktas paslaugas,

d)

sutartys, pagal kurias reikalaujama mokėti nereikšmingą pelno procentą už suteiktas paslaugas ar prekes.

Taisomas 27TN straipsnis ir po 29TN straipsnio įterpiamas 29ATN straipsnis.

27TN

Toliau pateiktais pavyzdžiais iliustruojama, kaip reikia grupuoti skirtingų rūšių sutartis dėl paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių:

a)

Sutartis, už kurią bus atsiskaitoma ūkio subjekto gaunamu ar perduodamu fiksuotu jo paties akcijų skaičiumi be jokių būsimų apmokėjimų arba pasikeičiant fiksuotu jo paties akcijų dydžiu už fiksuotą grynųjų pinigų ar kito finansinio turto sumą, yra nuosavybės priemonė (išskyrus atvejus, nurodytus 22A straipsnyje). Atitinkamai bet koks mokėjimas, gautas ar sumokėtas už tokią sutartį, yra pridedamas prie nuosavybės arba atimamas tiesiogiai iš jos. Vienas iš pavyzdžių yra išleistas akcijų pasirinkimo sandoris, kuris duoda kitai sutarties šaliai teisę nusipirkti fiksuotą ūkio subjekto akcijų skaičių už fiksuotą pinigų sumą. Tačiau, jei sutartyje reikalaujama, kad ūkio subjektas pirktų (išpirktų) savo paties akcijas už pinigus ar kitokį finansinį turtą fiksuotą ar kitaip nustatomą datą, arba pareikalavus, ūkio subjektas taip pat pripažįsta finansinį įsipareigojimą išpirkimo sumos dabartinei vertei (išskyrus priemones, kurios turi visas savybes ir atitinka visas sąlygas, nurodytas 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose). Vienas iš pavyzdžių būtų ūkio subjekto prievolė pagal išankstinę sutartį perpirkti fiksuotą skaičių savo paties akcijų už fiksuotą pinigų sumą.

b)

Ūkio subjekto prievolė pirkti savo paties akcijas už pinigus sukuria finansinį įsipareigojimą išpirkimo sumos dabartinei vertei, net jeigu akcijų skaičius, kurį ūkio subjektas yra įpareigotas perpirkti, nėra fiksuotas, arba jei prievolė yra sąlyginė ir priklauso nuo to, ar kita šalis pasinaudos jai priklausančia teise (išskyrus atvejus, nurodytus 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose). Vienas iš sąlyginės prievolės pavyzdžių yra išleistas pasirinkimo sandoris, reikalaujantis iš ūkio subjekto perpirkti jo paties akcijas už grynuosius pinigus, jeigu kita šalis pasinaudoja savo pasirinkimo sandoriu.

c)

Sutartis, už kurią bus atsiskaitoma grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu, yra finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas netgi tada, jeigu grynųjų pinigų ar kito finansinio turto suma, kuri bus gauta ar perduota, priklauso nuo paties ūkio subjekto nuosavybės vertybinių popierių rinkos kainos pokyčių (išskyrus atvejus, nurodytus 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose). Vienas pavyzdys yra grynaisiais pinigais padengiamas akcijų pasirinkimo sandoris.

d)

…

29ATN

Kai kurių tipų priemonės, pagal kurias ūkio subjektui tenka sutartinė prievolė, priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Grupavimas pagal tuos straipsnius yra kitaip šiame standarte priemonių grupavimui taikomų principų išimtis. Ši išimtis netaikoma nekontroliuojamų dalių grupavimui konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Todėl priemonės, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėmis pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius atskirose arba individualiose finansinėse ataskaitose ir kurios yra nekontroliuojama dalis, grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose priskiriamos įsipareigojimams.

1-ojo TAS

„Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstyto 2007 m.) pataisos

APIBRĖŽIMAI

Po 8 straipsnio įterpiamas 8A straipsnis.

8A

Šie terminai yra apibrėžti 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ ir vartojami šiame standarte 32-ajame TAS apibrėžta prasme:

a)

padengiamoji finansinė priemonė, priskiriama nuosavybės priemonėms (apibrėžta 32-ojo TAS 16A ir 16B straipsniuose);

b)

priemonė, pagal kurią ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, ir kuri priskiriama nuosavybės priemonėms (apibrėžta 32-ojo TAS 16C ir 16D straipsniuose).

Finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte pateikiama informacija

Po 80 straipsnio įterpiamas 80A straipsnis.

80A

Jei ūkio subjektas pergrupavo

a)

padengiamąją finansinę priemonę, priskiriamą nuosavybės priemonėms, arba

b)

priemonę, pagal kurią ūkio subjektui tenka prievolė tik likvidavimo metu suteikti kitai šaliai ūkio subjekto grynojo turto dalį, proporcingą turimoms akcijoms, ir kuri priskiriama nuosavybės priemonėms,

tarp finansinių įsipareigojimų ir nuosavybės, šis ūkio subjektas atskleidžia sumą, pergrupuotą į kiekvieną kategoriją (finansinių įsipareigojimų arba nuosavybės) ar iš jos, ir tokio pergrupavimo laiką ir priežastį.

Po 136 straipsniu įterpiama antraštė ir 136A straipsnis. Taisomas 138 straipsnis.

Padengiamosios finansinės priemonės, priskiriamos nuosavybei

136A

Apie padengiamąją finansinę priemonę, priskiriamą nuosavybės priemonėms, ūkio subjektas atskleidžia (tiek, kiek neatskleista kitur):

a)

kiekybinių duomenų apie sumą, priskiriamą nuosavybei, santrauką;

b)

savo prievolės perpirkti arba išpirkti priemones, kai to pareikalautų priemonės turėtojai, valdymo tikslus, politiką ir procesus, įskaitant bet kokius ankstesnio laikotarpio pokyčius;

c)

laukiamą pinigų srautą perperkant ar išperkant tokios grupės finansines priemones; ir

d)

informaciją apie tai, kaip buvo nustatytas laukiamas pinigų srautas perperkant ar išperkant tokios grupės finansines priemones.

Kitos informacijos atskleidimas

138

Jeigu ūkio subjektas to neatskleidė kitose finansinėse ataskaitose, jis turi atskleisti šiuos dalykus:

a)

ūkio subjekto buvimo vietą ir teisinę formą, registracijos šalį ir buveinės adresą (arba pagrindinę verslo vietą, jeigu ūkio subjekto adresas skiriasi nuo buveinės adreso);

b)

savo veiklos pobūdžio ir pagrindinės veiklos aprašą;

c)

patronuojančios įmonės pavadinimą ir pagrindinę patronuojančią grupės įmonę; ir

d)

jei tai riboto veikimo laiko ūkio subjektas – informaciją apie jo veikimo trukmę.

Po 139A straipsnio įterpiamas 139B straipsnis.

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

139B

2008 m. vasario mėn. paskelbtu dokumentu „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ (32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisos) pataisytas 138 straipsnis ir įterpti 8A, 80A ir 136A straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jei ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir tam ankstesniam laikotarpiui taikyti susijusias 32-ojo TAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS ir TFAAK 2-ojo aiškinimo „Dalininkų turimos kooperatinių ūkio subjektų akcijos ir panašios priemonės“ pataisas.

7-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir TFAAK 2-ojo aiškinimo pataisos

Šias 7-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir TFAAK 2-ojo aiškinimo pataisas ūkio subjektai turi taikyti, kai taiko susijusias 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas.

7-asis TFAS

„Finansinės priemonės. Atskleidimas“

Taisomas 3 straipsnis.

TAIKYMAS

3

Šį standartą taiko visi ūkio subjektai visoms finansinėms priemonėms, išskyrus:

a)

…

f)

priemones, kurias reikalaujama priskirti nuosavybės priemonėms pagal 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius.

Po 44B straipsnio įterpiamas 44C straipsnis.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

44C

3 straipsnio pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Jeigu ūkio subjektas 2008 m. vasario mėn. 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ taiko ankstesniam laikotarpiui, 3 straipsnio pataisos taikomos tam ankstesniam laikotarpiui.

39-asis TAS

„Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“

Taisomas 2 straipsnio d punktas.

TAIKYMAS

2

Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:

d)

ūkio subjekto išleistas finansines priemones, kurios atitinka 32-ajame TAS pateiktą nuosavybės priemonės apibrėžtį (įskaitant pirkimo pasirinkimo sandorius ir garantijas) arba kurias reikalaujama priskirti nuosavybės priemonėms pagal 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Tačiau tokių nuosavybės priemonių turėtojas šį standartą toms priemonėms taiko, jei jos neatitinka a punkte minimos išimties.

Po 103E straipsnio įterpiamas 103F straipsnis.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

103F

2 straipsnio pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Jeigu ūkio subjektas 2008 m. vasario mėn. 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, 2 straipsnio pataisos taikomos tam ankstesniam laikotarpiui.

TFAAK 2-

asis aiškinimas „Dalininkų turimos kooperatinių ūkio subjektų akcijos ir panašios priemonės“

Nuorodų skyriuje taisoma išnaša.

(*)

2005 m. rugpjūčio mėn. 32-asis TAS buvo pakeistas 32-uoju TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“. 2008 m. vasario mėn. TASV pataisė 32-ąjį TAS ir įtraukė reikalavimą, kad priemonės būtų priskirtos nuosavybei, jei jos turi visas savybes ir atitinka visas sąlygas, nurodytas 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose.

Taisomi 6 ir 9 straipsniai ir įterpiamas 14A straipsnis.

BENDRA NUOMONĖ

6

Dalininkų akcijos, kurios būtų priskiriamos nuosavybei, jei dalininkai neturėtų teisės reikalauti išpirkimo, yra nuosavybė, jei egzistuoja bet kuri iš 7 ir 8 straipsniuose aprašytų sąlygų, arba jei dalininkų akcijos turi visas savybes ir atitinka 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnių sąlygas. Indėliai iki pareikalavimo, įskaitant einamąsias sąskaitas, indėlių sąskaitas ir panašias sutartis, kurios atsiranda, kai dalininkai yra ir klientai, yra ūkio subjekto finansiniai įsipareigojimai.

9

Besąlygiškas draudimas gali būti absoliutus – visi išpirkimai uždrausti. Besąlygiškas draudimas gali būti dalinis – draudžiamas dalininkų akcijų išpirkimas, jei dėl to dalininkų akcijų skaičius arba iš dalininkų akcijų apmokėtas kapitalas sumažėtų žemiau nustatyto lygio. Dalininkų akcijos, kurias draudžiama išpirkti, yra įsipareigojimai, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas turi besąlygišką teisę atmesti išpirkimą, kaip aprašyta 7 straipsnyje, arba jei dalininkų akcijos turi visas savybes ir atitinka sąlygas, nurodytas 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose. Kai kuriais atvejais akcijų skaičius arba apmokėto kapitalo dalis, kuriai taikomas išpirkimo draudimas, laikui bėgant gali keistis. Pasikeitus tokiam išpirkimo draudimui gali būti atliekami pervedimai tarp finansinių įsipareigojimų ir nuosavybės.

ĮSIGALIOJIMO DATA

14A

6, 9, A1 ir A12 straipsnių pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Jeigu ūkio subjektas 2008 m. vasario mėn. 32-ojo TAS ir 1-ojo TAS pataisas „Padengiamosios finansinės priemonės ir prievolės, atsirandančios likvidavimo metu“ taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, 6, 9, A1 ir A12 straipsnių pataisos taikomos tam ankstesniam laikotarpiui.

Priede (Bendros nuomonės taikymo pavyzdžiai) taisomi A1 ir A12 straipsniai.

BENDROS NUOMONĖS TAIKYMO PAVYZDŽIAI

A1

Šiame priede pateikti septyni TFAAK bendros nuomonės taikymo pavyzdžiai. Tai nėra baigtinis pavyzdžių sąrašas; galimi ir kiti faktų pavyzdžiai. Kiekviename pavyzdyje daroma prielaida, kad nėra kitų sąlygų negu pateiktos pavyzdyje, pagal kurias reikalaujama, kad finansinė priemonė būtų priskiriama finansiniams įsipareigojimams, ir prielaida, kad ta finansinė priemonė neturi visų savybių ir neatitinka sąlygų, nustatytų 32-ojo TAS 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsniuose.

4   pavyzdys

Grupavimas

A12

Šiuo atveju 750 000 PV būtų priskiriama nuosavybei, o 150 000 PV – finansiniams įsipareigojimams. Be jau cituotų straipsnių, 32-ojo TAS 18 straipsnio b punkte teigiama:

...finansinė priemonė, kuri suteikia turėtojui teisę perparduoti ją išleidėjui už grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą (padengiamoji priemonė), yra finansinis įsipareigojimas, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius. Finansinė priemonė yra finansinis įsipareigojimas net ir tuo atveju, kai pinigų arba kito finansinio turto suma yra nustatoma pagal indeksus ar kitus straipsnius, kurie gali ir didėti, ir mažėti. Priemonės turėtojo pasirinkimo sandorio perparduoti priemonę atgal išleidėjui už pinigus ar kitą finansinį turtą egzistavimas reiškia, kad padengiamoji priemonė atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, išskyrus tas priemones, kurios priskiriamos nuosavybės priemonėms pagal 16A ir 16B arba 16C ir 16D straipsnius.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/37

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 54/2009

2009 m. sausio 21 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 669/97 dėl tam tikrų Farerų salų kilmės žuvų ir žuvininkystės produktų Bendrijos tarifinių kvotų nustatymo ir administravimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 669/97 dėl tam tikrų Farerų salų kilmės žuvų ir žuvininkystės produktų Bendrijos tarifinių kvotų nustatymo ir administravimo, apibrėžiantį išsamias šių priemonių pakeitimo ir pritaikymo nuostatas bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1983/95 (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį.

kadangi:

(1)

EB ir Danijos bei Farerų salų jungtinio komiteto sprendimu Nr. 2/2008 (2008/957/EB) (2) iš dalies pakeistos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos valdžios susitarimo 1 protokolo priedo I ir II lentelės.

(2)

Iš dalies pakeisto susitarimo 1 protokole numatytos trys naujos tam tikrų Farerų salų kilmės žuvų ir žuvininkystės produktų importo metinės tarifinės kvotos. Naujosios tarifinės kvotos turi būti taikomos nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Kad būtų išnaudotos šios naujosios tarifinės kvotos, būtina pataisyti Reglamente (EB) Nr. 669/97 pateiktą žuvų ir žuvininkystės produktų, kuriems taikomos tarifinės kvotos, sąrašą.

(3)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), numatyta tarifinių kvotų administravimo sistema, naudojama vadovaujantis muitinės deklaracijų priėmimo datų chronologine tvarka. Siekiant supaprastinti ir užtikrinti veiksmingą administravimą glaudžiai bendradarbiaujant Farerų salų institucijoms, valstybių narių muitinėms ir Komisijai, ši administravimo sistema turėtų būti taikoma tarifinėms kvotoms, numatytomis Reglamente (EB) Nr. 669/97.

(4)

Šiuo reglamentu numatytų tarifinių kvotų kiekis 2008 m. turėtų būti apskaičiuojamas kaip Sprendime Nr. 2/2008 (2008/957/EB) nurodyto pagrindinio kiekio pro rata dalis, proporcingai tai metų daliai, kuri baigėsi dar nepradėjus taikyti tarifinių kvotų.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 669/97 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Vadovaujantis Sprendimu Nr. 2/2008 (2008/957/EB), naujosios tarifinės kvotos turi būti taikomos nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Todėl nuo tos pačios dienos turėtų būti taikomas ir šis reglamentas.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 669/97 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiuo reglamentu numatytos tarifinės kvotos administruojamos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsnius.“

2)

Priedas iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys

(1)  OL L 101, 1997 4 18, p. 1.

(2)  OL L 338, 2008 12 17, p. 72.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 669/97 priede įterpiamos šios eilutės:

Eilės Nr.

KN kodas

TARIC skirsnis

Aprašymas

Muito norma

Kvotos dydis

(tonomis)

„09.0672

ex 0305 59 80

80

Ledjūrio menkės (Pollachius Virens): sūdytos ir vytintos

0

Nuo 2008 9 1 iki 12 31 – 250

Nuo 2009 1 1 iki 12 31 ir vėliau kasmet nuo 1 1 iki 12 31 – 750

09.0674

ex 0307 91 00

ex 0307 99 18

ex 1605 90 30

10

10

30

Paprastosios jūrinės sraigės (Buccinum Undatum): gyvos, šviežios arba atšaldytos, sušaldytos, paruoštos arba konservuotos

0

Nuo 2008 9 1 iki 12 31 – 400

Nuo 2009 1 1 iki 2009 12 31 ir vėliau kasmet nuo 1 1 iki 12 31 – 1 200

09.0676

ex 0306 14 90

10

Geryon affinis rūšies krabai: sušaldyti

0

Nuo 2008 9 1 iki 12 31 – 250

Nuo 2009 1 1 iki 2009 12 31 ir vėliau kasmet nuo 1 1 iki 12 31 – 750“

III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/39

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/42/BUSP

2009 m. sausio 19 d.

dėl paramos ES veiklai siekiant trečiosiose šalyse pagal Europos saugumo strategiją remti procesą, kurio tikslas – Sutartis dėl prekybos ginklais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos saugumo strategiją, kurioje raginama nustatyti veiksmingu daugiašališkumu pagrįstą tarptautinę tvarką. Europos saugumo strategijoje pripažįstama, kad Jungtinių Tautų Chartija yra esminis tarptautinių santykių pagrindas. Jungtinių Tautų stiprinimas, jų pasirengimas vykdyti savo įsipareigojimus ir efektyviai veikti yra Europos Sąjungos prioritetas.

(2)

2006 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 61/89 „Siekiant sudaryti Sutartį dėl prekybos ginklais: įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo bendrų tarptautinių standartų nustatymas“.

(3)

2006 m. gruodžio 11 d. išvadose Taryba palankiai įvertino oficialiai pradėtą procesą rengiant teisinę galią turinčią tarptautinę Sutartį dėl prekybos ginklais ir su džiaugsmu pažymėjo, kad pirmiau minėtai rezoliucijai pritarė akivaizdi dauguma JT valstybių narių, įskaitant visas ES valstybes nares. Taryba dar kartą patvirtino, kad ES ir atskiros jos valstybės narės aktyviai dalyvaus šiame procese, ir pabrėžė bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ir regioninėmis organizacijomis šiame procese svarbą.

(4)

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius įsteigė 28 narių vyriausybinių ekspertų grupę (GGE), kuri turi toliau svarstyti Sutarties dėl prekybos ginklais galimybę. GGE posėdžiavo 2008 m. ir pateikė išvadas Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos ministrų savaitės metu. Grupė padarė išvadą, kad Jungtinėse Tautose tokios Sutarties galimybę būtina palaipsniui, atvirai ir skaidriai papildomai svarstyti ir dėti pastangas šiame procese. GGE paragino tai pajėgiančias valstybes, kurių bus paprašyta, teikti paramą valstybėms, kurioms jos reikia.

(5)

2007 m. gruodžio 10 d. išvadose Taryba pabrėžė JT paskirtos GGE, kurią ji paskatino tęsti procesą, darbo svarbą. Taryba pareiškė tvirtą įsitikinimą, kad visa apimantis teisinę galią turintis dokumentas, suderintas su galiojančiais valstybių įsipareigojimais pagal atitinkamą tarptautinę teisę ir nustatantis įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo bendrus tarptautinius standartus, galėtų svariai prisidėti kovojant su nepageidaujamu bei neatsakingu įprastinės ginkluotės platinimu.

(6)

2008 m. spalio mėn. JT Generalinės Asamblėjos Pirmasis komitetas priėmė Rezoliuciją „Siekiant sudaryti Sutartį dėl prekybos ginklais: įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo bendrų tarptautinių standartų nustatymas“. Visos ES valstybės narės pritarė tekstui.

(7)

Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutas (UNIDIR) prisidėjo prie šio proceso parengdamas dviejų dalių studiją, kurią sudarė dvi išsamios JT valstybių narių nuomonių dėl Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymo galimybių, taikymo srities ir numatomų kriterijų analizės. UNIDIR parengtos analizės, kuriose nustatytos sritys, dėl kurių sutariama bei dėl kurių nuomonės išsiskiria, ir sritys, kurioms neskiriama pakankamai dėmesio, prisidėjo prie to, kad diskusijos dėl Sutarties dėl prekybos ginklais būtų tęsiamos. Šios analizės buvo labai naudingos GGE darbui. Dėl šių priežasčių būtų pagrįsta veiklos pagal šį sprendimą techninį įgyvendinimą patikėti UNIDIR.

(8)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas Tarybos išvadas, ES turėtų remti šį procesą siekiant įtvirtinti iki šiol padarytą darbą į diskusiją įtraukdama valstybes, kurios nėra GGE narės, ir kitus dalyvius, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovus, siekiant didinti klausimo supratimą ir prisidėti prie GGE rekomendacijų turinio išplėtimo,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Siekiant trečiosiose šalyse remti procesą, kurio tikslas – Sutartis dėl prekybos ginklais, Europos Sąjunga rems veiklą toliau siekiant šių tikslų:

a)

didinti nacionalinių ir regioninių subjektų, Jungtinių Tautų valstybių narių, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovų informuotumą apie šiuo metu vykstančias tarptautines diskusijas dėl Sutarties dėl prekybos ginklais;

b)

įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus įsteigtos Vyriausybinių ekspertų grupės (GGE) dėl Sutarties dėl prekybos ginklais tikslą ir sustiprinti Jungtines Tautas, kurios yra vienintelis forumas, galintis parengti išties universalų dokumentą;

c)

prisidėti prie didesnio visų Jungtinių Tautų valstybių narių ir regioninių organizacijų dalyvavimo procese dėl Sutarties dėl prekybos ginklais;

d)

skatinti GGE priklausančias ir nepriklausančias valstybes keistis nuomonėmis;

e)

skatinti Jungtinių Tautų valstybių narių, visų pirma tų, kurios nepriklauso GGE, diskusijas;

f)

skatinti Jungtinių Tautų valstybes nares, regionines organizacijas, pilietinę visuomenę ir pramonės atstovus keistis nuomonėmis;

g)

įvardyti galimas Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatas, taikymo sritį ir pasekmes; ir

h)

pasidalyti šių diskusijų rezultatais ir nuomonėmis su visa tarptautine bendruomene.

2.   Siekiant pirmiau minėtų tikslų, ES imsis tokio projekto:

—

bus surengtas projektą pradedantis renginys, šeši regioniniai seminarai, baigiamasis seminaras, įskaitant informacijos apie rezultatus skleidimą, ir papildomas renginys 1-ojo komiteto posėdyje (JTGA 64-osios sesijos metu).

Išsamus aprašymas išdėstytas priede.

2 straipsnis

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP, atsako už šio sprendimo įgyvendinimą. Komisija visokeriopai dalyvauja.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutas (UNIDIR). Jis atlieka šią užduotį kontroliuojamas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei narei. Šiuo tikslu generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir UNIDIR sudaro būtinus susitarimus.

3.   Pirmininkaujanti valstybė narė, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją reguliariai informuoja vieni kitus apie projektą.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai įgyvendinti skirta orientacinė finansavimo suma, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, yra 836 260 EUR.

2.   Išlaidos, kurios padengiamos 1 dalyje nurodyta suma, tvarkomos laikantis Bendrijos procedūrų ir taisyklių, taikomų Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

3.   Komisija prižiūri, kad būtų tinkamai valdomos 2 dalyje nurodytos išlaidos, kurios teikiamos dotacijos forma. Šiuo tikslu ji ir UNIDIR sudaro finansavimo susitarimą. Finansavimo susitarime numatoma, kad UNIDIR užtikrina ES įnašo matomumą, atitinkantį jo dydį.

4.   Komisija stengiasi, kad 3 dalyje nurodytas finansavimo susitarimas būtų kuo greičiau sudarytas įsigaliojus šiam sprendimui. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP, teikia Tarybai ataskaitą dėl šio sprendimo įgyvendinimo remdamasi reguliariomis ataskaitomis, kurias UNIDIR parengia po kiekvieno surengto regioninio seminaro ir baigiamojo seminaro. Komisija visokeriopai dalyvauja ir teikia informaciją apie finansinius aspektus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto projekto įgyvendinimu.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis netenka galios praėjus 15 mėnesių nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo datos arba praėjus 6 mėnesiams nuo jo priėmimo dienos, jei per tą laikotarpį nebuvo sudarytas finansavimo susitarimas.

6 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GANDALOVIČ

PRIEDAS

1.   Tikslas

Bendras šio Tarybos sprendimo tikslas – skatinti visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą diskusijoje dėl Sutarties dėl prekybos ginklais (ATT), užtikrinti nacionalinių ir regioninių subjektų prisidėjimą prie vykstančio tarptautinio proceso ir nustatyti galimos Sutarties dėl prekybos ginklais taikymo sritį ir pasekmes.

2.   Projektas

2.1.   Projekto tikslas

Projektu bus siekiama:

a)

didinti nacionalinių ir regioninių subjektų, Jungtinių Tautų valstybių narių, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovų informuotumą apie šiuo metu vykstančias tarptautines diskusijas dėl Sutarties dėl prekybos ginklais;

b)

įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus įsteigtos Vyriausybinių ekspertų grupės (GGE) dėl Sutarties dėl prekybos ginklais tikslą ir sustiprinti Jungtines Tautas, kurios yra vienintelis forumas, galintis parengti išties universalų dokumentą;

c)

prisidėti prie didesnio visų Jungtinių Tautų valstybių narių ir regioninių organizacijų dalyvavimo procese dėl Sutarties dėl prekybos ginklais;

d)

skatinti GGE priklausančias ir nepriklausančias valstybes keistis nuomonėmis;

e)

skatinti Jungtinių Tautų valstybių narių, visų pirma tų, kurios nepriklauso GGE, diskusijas;

f)

skatinti Jungtinių Tautų valstybes nares, regionines organizacijas, pilietinę visuomenę ir pramonės atstovus keistis nuomonėmis;

g)

įvardyti galimas Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatas, taikymo sritį ir pasekmes; ir

h)

pasidalyti šių diskusijų rezultatais ir nuomonėmis su visa tarptautine bendruomene.

2.2.   Projekto rezultatai

Projektu:

a)

bus užtikrintas geresnis informuotumas ir supratimas apie Sutarties dėl prekybos ginklais (ATT) procesą bei apie jį turima daugiau žinių;

b)

į diskusijas bus įtraukti nauji dalyviai;

c)

tarptautinių diskusijų metu bus atsižvelgiama į nacionalinių ir regioninių subjektų pareikštą susirūpinimą ir mintis; ir

d)

mintys ir pasiūlymai, visų pirma dėl ATT taikymo srities ir pasekmių, atsispindės ATT turinyje.

2.3.   Projekto aprašymas

Projekte numatyta surengti projektą pradedantį renginį, šešis regioninius seminarus, baigiamąjį seminarą bendriems rezultatams pristatyti ir papildomą renginį 1-ojo komiteto posėdyje (JTGA 64-osios sesijos metu). Baigiamojo seminaro struktūra bus tokia: viena diena skirta ESBO šalių regioniniam seminarui ir viena diena – baigiamajam seminarui.

2.3.1.   Projektą pradedantis renginys:

Projektą pradedančiam renginiui bus skirta viena diena; renginio metu bus pristatyti projekto tikslai ir siekiama užsitikrinti pilietinės visuomenės, mokslo darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų paramą įgyvendinant projektą.

2.3.2.   Regioniniai seminarai:

1.

Regioniniai seminarai truks po dvi dienas tam tikroje nustatytinoje tikslinių regionų vietoje. Bus nustatyta keturių dalių seminarų struktūra, kad būtų sudarytos sąlygos tokio pobūdžio pranešimams ir diskusijoms:

a)

bendra Sutarties dėl prekybos ginklais apžvalga, paaiškinamojo pobūdžio informacija, subjektai, t. t.;

b)

šiuo metu vykstančio tarptautinio proceso konkretus pristatymas;

c)

diskusijos dėl galimos Sutarties dėl prekybos ginklais taikymo srities ir pasekmių; ir

d)

idėjos dėl būsimų veiksmų, Sutarties dėl prekybos ginklais procesui skirtos rekomendacijos ir siūlymai.

2.

Šių regioninių seminarų dalyviai:

a)

tikslinio regiono šalių atstovai;

b)

regioninių organizacijų atstovai, įskaitant nevyriausybinių organizacijų atstovus;

c)

vietos / regionų pramonės atstovai;

d)

UNIDIR ir UNODA atstovai (Įprastinės ginkluotės skyriaus ir Regioninio skyriaus atstovai, įskaitant prireikus regioninių centrų atstovus);

e)

techniniai ekspertai iš ES valstybių narių, įskaitant pramonės atstovus;

f)

organizacijų partnerių atstovai; tai, be kita ko, galėtų būti Stokholmo tarptautinio taikos mokslinių tyrimų instituto (Švedija) ar Strateginių mokslinių tyrimų fondo (Prancūzija) atstovai.

3.

Atsižvelgiant į regionų dydį, tikimasi, kad kiekviename seminare dalyvaus po 30–40 dalyvių.

4.

Po kiekvieno seminaro bus parengta apibendrinta diskusijų ataskaita ir rekomendacijos. Apibendrinta ataskaita bus paskelbta internete ir įrašyta į elektronines duomenų saugojimo laikmenas.

5.

Regioniniai seminarai bus organizuojami šioms šalių grupėms:

a)

vienas seminaras Centrinės, Šiaurės ir Vakarų Afrikos regionui;

b)

vienas seminaras Rytų ir Pietų Afrikos regionui;

c)

vienas seminaras Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių regionui;

d)

vienas seminaras Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių regionui;

e)

vienas seminaras ESBO šalims;

f)

vienas seminaras Artimųjų Rytų regionui.

6.

Siūlomos preliminarios seminarų vietos:

a)

Dakaras ir Nairobis arba Adis Abeba (kiekvienam iš dviejų seminarų Afrikoje);

b)

Meksikas ar Rio de Žaneiras (Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių regionui);

c)

Pnompenis ar Naujasis Delis (Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių regionui);

d)

Amanas ar Kairas (Artimųjų Rytų regionui);

e)

Briuselis ar Viena (ESBO šalims).

7.

Sprendimas dėl galutinių vietų bus priimtas stengiantis geriausiai pasinaudoti ištekliais ir vietos lygiu prieinama pagalba. Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, atsižvelgdama į UNIDIR rekomendacijas, priims galutinį sprendimą dėl vietos pasirinkimo.

2.3.3.   Baigiamasis seminaras:

Baigiamasis seminaras bus surengtas įvykus visiems šešiems regioniniams seminarams; jo metu tarptautinei bendruomenei bus pristatyta informacija apie vykusias diskusijas, priimtas rekomendacijas ir mintis dėl ATT proceso. Baigiamojo seminaro struktūra bus tokia: viena diena skirta ESBO šalių regioniniam seminarui ir viena diena – baigiamajam seminarui.

2.3.4.   Papildomas renginys 1-ojo komiteto posėdyje (JTGA 64-osios sesijos metu)

1-ojo komiteto posėdyje (JTGA 64-osios sesijos metu) bus suorganizuotas papildomas renginys, kurio metu Niujorke susirinkusiems suinteresuotiesiems dalyviams bus pristatyti įgyvendinant projektą pasiekti rezultatai.

2.3.5.   Rezultatai. Paskelbimas

Kiekvieno seminaro metu bus parengta trumpa apibendrinta diskusijų ir rekomendacijų bei minčių dėl ATT proceso ataskaita. Seminarų ataskaitos bus paskelbtos internete ir įrašytos į elektronines duomenų saugojimo laikmenas platinimui.

Galutinė ataskaita, kurią sudarys apibendrintos šešių regioninių seminarų ataskaitos, bus parengta ir pateikta pastaboms pateikti baigiamojo seminaro metu; po baigiamojo seminaro galutinė atskaita bus paskelbta internete ir įrašyta į elektronines duomenų saugojimo laikmenas platinimui.

3.   Trukmė

Planuojama šio projekto įgyvendinimo trukmė yra 15 mėnesių.

4.   Naudos gavėjai

Naudos iš projekto gavėjai yra:

a)

visos JT valstybės narės, ypatingą dėmesį skiriant vyriausybinių ekspertų grupei nepriklausančioms valstybėms narėms;

b)

pilietinė visuomenė ir pramonė;

c)

atitinkamos regioninės organizacijos.

5.   Projektą įgyvendinantis subjektas

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, atsako už šio sprendimo įgyvendinimą ir priežiūrą. Pirmininkaujanti valstybė narė projekto techninį įgyvendinimą patikės Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutui (UNIDIR).

Įgyvendindama projektą UNIDIR bendradarbiauja su Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuru (UNODA), Stokholmo tarptautiniu taikos mokslinių tyrimų institutu (Švedija) ar Strateginių mokslinių tyrimų fondu (Prancūzija). Atitinkamais atvejais UNIDIR bendradarbiauja su institucijomis, pavyzdžiui, regioninėmis organizacijomis, NVO ir pramonės atstovais.

UNIDIR užtikrins ES įnašo matomumą, atitinkantį įnašo dydį.

6.   Orientacinė finansavimo suma projekto išlaidoms padengti.

Bendra projekto išlaidų suma yra 836 260 EUR.

22.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/s3

PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.