19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/1

(1)

2000 m. lapkričio 30 d. Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) Taryba nustatė galutinius kompensacinius muitus tam tikram importuojamam, inter alia, Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis tyrimas).

(2)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (3) (toliau – antisubsidijų reglamentas) tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkerių metų laikotarpiui. Nagrinėjamojo produkto KN kodas yra 3907 60 20. Fiksuoto muito norma išvardytiems eksportuotojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų eksportuotojų nagrinėjamajam produktui nustatyta 41,3 EUR/t muito norma.

(3)

Be to, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (4) (toliau – antidempingo reglamentas) tam pačiam Indijos kilmės produktui nustatė galutinį antidempingo muitą. Pagal tą reglamentą fiksuoto muito norma išvardytiems eksportuotojams yra 88,9–200,9 EUR/t, o visų kitų eksportuotojų nagrinėjamajam produktui nustatyta 181,7 EUR/t muito norma.

(4)

Laikantis principo, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atkurti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, antidempingo reglamente antidempingo muitų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į antisubsidijų reglamentu nustatytą kompensacinių muitų dydį.

(5)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė (toliau – IV) pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį) pasikeitė ir kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(6)

Komisija išnagrinėjo IV pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą, kurią atliekant būtų nagrinėjamas tik importuojamo Indijos kilmės polietileno tereftalato subsidijavimo lygis. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), inicijavo ex officio dalinę tarpinę Reglamento (EB) Nr. 193/2007 peržiūrą.

(7)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo tyrime, po kurio buvo nustatytas galiojančių priemonių dydis, taikomas priemones ir (arba) priemones kitoms nagrinėjamosios šalies bendrovėms.

(8)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo ankstesniame tyrime ir Reglamente (EB) Nr. 193/2007 buvo nurodyti, kaip besinaudojantys viena iš dviejų tariamai pasikeitusių subsidijavimo schemų, ir kurie buvo išvardyti Pranešimo apie inicijavimą priede, bei Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(10)

Atsižvelgiant į su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį numatyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką.

(11)

Apie save pranešė ir atrankai reikalingą informaciją pateikė du eksportuojantys gamintojai. Todėl nuspręsta, kad atrankos taikyti nereikia. Vienas iš dviejų eksportuojančių gamintojų, pateikęs atrankos formą, vėliau Komisijai pranešė, kad neketina pateikti išsamių klausimyno atsakymų ir tyrimui reikalingų duomenų.

(12)

Todėl Komisija siuntė klausimyną tik vienam gamintojui, kuris atitiko šios peržiūros kriterijus, t. y. Pearl Engineering Polymers Ltd (toliau – bendrovė) ir kuris pateikė klausimyno atsakymus. Klausimynas nusiųstas ir Indijos Vyriausybei. Atsakymus pateikė ir bendrovė, ir IV.

(13)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(14)

IV ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti patikslinti vieninteliam bendradarbiaujančiam Indijos gamintojui ir Pranešimo apie inicijavimą priede nurodytam nebendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui taikomą muito normą ir nekeisti galiojančių priemonių visoms kitoms bendrovėms, kurios nebendradarbiavo atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(15)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip nagrinėtas Reglamente (EB) Nr. 193/2007, t. y. nagrinėjamosios šalies kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis. Jis šiuo metu klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20.

(16)

Remiantis IV ir vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(17)

Pirmiau nurodytos a, b, c, e ir f schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(18)

d punkte nurodytos pajamų mokesčio schemos yra pagrįstos 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(19)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė IV į papildomas konsultacijas dėl pasikeitusių ir nepasikeitusių schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims dėl šių schemų nepriėmus priimtino sprendimo, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(20)

Viena Bendrijos pramonę atstovaujanti suinteresuotoji šalis teigė, kad Indijos eksportuotojai toliau gali naudotis įvairiomis kitomis schemomis ir subsidijomis. Tačiau su informacija nebuvo pateikta galutinių įrodymų, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas naudojosi tomis schemomis. Todėl minėti klausimai atliekant šį konkretų tyrimą toliau nagrinėti nebuvo.

(21)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(22)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau apibūdinamos 23 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. ILS tarpiniam tiekimui teisę naudotis turi galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Pagaliau „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(23)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

(24)

Nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujančiam gamintojui nuolaidos taikytos tik pagal dvi su nagrinėjamuoju produktu susijusias poschemes, t. y. i) fiziniam eksportui taikoma ILS ir iv) tariamam eksportui taikoma ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(25)

Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą IV pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Tiksliau, Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį suvartojamo kiekio registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame nurodoma, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojimo ir naudojimo apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(26)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi vienintelis bendradarbiaujantis vienas eksportuojantis gamintojas, t. y. fizinio eksporto ir tariamo eksporto poschemių: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(27)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad SIN yra nuolat peržiūrimos. Kadangi vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas naudojosi skirtingu metu išduotomis licencijomis, tai reiškia, kad per PTL šiai bendrovei taikytos skirtingos SIN.

(28)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(29)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas galėjo nustatyti, kiek iš viso suvartojo žaliavų, tačiau nebuvo jokio faktinio nagrinėjamojo produkto suvartojamo kiekio registro. Manyta, kad suvartojimas atitinka SIN. Todėl buvo neįmanoma nustatyti, ar pagal konkrečiuose leidimuose ir (arba) licencijose nurodytus SIN reikalavimus dėl žaliavų, kurios importuojamos be muito, tokių žaliavų buvo sunaudota daugiau, nei reikėjo, norint pagaminti orientacinį galutinio eksportuojamo produkto kiekį.

(30)

Be to, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad žaliavos importuotos pagal tris skirtingus leidimus ir (arba) licencijas ir taikant skirtingas SIN normas, po to buvo sumaišytos ir fiziškai panaudotos gaminant tą patį eksportuojamą produktą. Tai, kad yra trys skirtingos SIN ir trys skirtingos kiekvienos žaliavos suvartojimo normos, įrodo, kad sunku nustatyti faktinį bendradarbiaujančio eksportuotojo suvartojamą kiekį. Todėl akivaizdu, kad norint patikrinti, ar be muito neimportuota daugiau žaliavų, nei reikia galutinio eksportuojamo produkto orientaciniam kiekiui pagaminti, būtina turėti faktinio suvartojamo kiekio registrą.

(31)

Be to, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. Išankstinių licencijų, išduotų iki 2005 m. gegužės 13 d., atveju faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrai (t. y. 18 priedėlis) atitinkamoms valdžios institucijoms nebuvo siunčiami, taigi Indijos Vyriausybės nepatikrinti. Po 2005 m. gegužės 13 d. išduotų išankstinių leidimų atveju reikalaujama pranešti apie faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrus, tačiau IV dar netikrino, ar minėti registrai atitinka EXIM politikos reikalavimus. Visų pirma, kaip reikalaujama atitinkamuose 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose Indijos teisės aktuose, registrus patikrino nepriklausomi atestuoti apskaitininkai, tačiau nei bendrovė, nei atestuotas apskaitininkas neturi jokių įrašų apie tai, kaip vyko minėtas patvirtinimo procesas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas, nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą, EXIM politikos reikalavimus ir apskaitos procedūras. Atsižvelgiant į šią padėtį manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM nuostatų.

(32)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas suabejojo nustatytais faktais, visų pirma susijusiais su išvadomis dėl atestuoto apskaitininko, kaip išsamiai išdėstyta 31 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to jis teigė, kad nėra nei nacionalinės, nei tarptautinės nuostatos, pagal kurią būtų reikalaujama, kad audito patikrinta bendrovė turėtų įrašą apie tai, kaip buvo atliekamas auditas. Priešingai, Indijos teisės aktuose nustatyta, kad darbiniai dokumentai yra auditoriaus nuosavybė. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad prieš tikrinamąjį vizitą nebuvo pateiktas prašymas susitikti su atestuotu apskaitininku, audito patikrintai bendrovei neturėtų būti priekaištaujama už tai, kad vizito metu ji neturėjo tokių patvirtinamųjų dokumentų. Be to, teigta, kad Komisijos tarnybos jokiais atvejais nėra pagrindiniu reglamentu įgaliojamos tikrinti dokumentus, kurie saugomi ne tiriamoje bendrovėje, kaip yra nepriklausomo apskaitininko atveju. Taip pat tvirtinta, kad faktinis vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo suvartojamas kiekis viršijo kiekvienos žaliavos SIN normas ir kad nebuvo grąžinta per didelė muitų suma.

(33)

Šiuo atveju primenama, kad atestuoto apskaitininko atliekamas tikrinimas ir atitinkamo pažymėjimo išdavimas yra Indijos Vyriausybės į EXIM politiką įtrauktos tikrinimo sistemos dalis. Dėl to EXIM politikoje atestuotas apskaitininkas įtrauktas kaip sistemos įgyvendinimo dalyvis, o Komisija turėjo nagrinėti, ar minėta tikrinimo sistema taikoma veiksmingai. Tai, kad bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji ar paskirtas atestuotas apskaitininkas turėtų pagal EXIM politiką nurodyto pažymėjimo išdavimui būtinų atliktų patikrinimų įrašų, rodo, kad bendrovė negalėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM politikos nuostatų. Dėl bendrovės tvirtinimo, kad bet kokiu atveju nebuvo grąžinta per didelė muitų suma, primenama, kad vietoje nustatyta faktinė padėtis (t. y. maišomos žaliavos ir gaminami produktai, taikomos skirtingos SIN normos, nėra pagal EXIM politiką reikalaujamų faktinio suvartojamo kiekio registrų) ir nebaigti būtini galutiniai IV atliekamo patikrinimo etapai rodo, kad nebuvo įmanoma apskaičiuoti su vienu leidimu ir (arba) licencija bei SIN norma susijusio faktinio suvartojamo kiekio ir dėl to grąžinamų per didelių muito sumų.

(34)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. IV finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(35)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tariamam eksportui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomos individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(36)

Nė vienos iš šiuo atveju nagrinėjamų minėtų dviejų poschemių negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačių SIN negalima vadinti faktinio suvartojamo kiekio tikrinimo sistema, nes be muito pagal leidimus ir (arba) licencijas importuotos žaliavos su nustatytomis skirtingomis SIN naudojamos tame pačiame eksportuojamo produkto gamybos procese. Toks procesas nepadeda IV visai tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines SIN būtų galima kiekį palyginti. Be to, IV nevykdė veiksmingos faktinio suvartojamo kiekio registro tvarkymo kontrolės arba ji dar nėra baigta. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Taip pat primenama, kad tiriama bendrovė neturėjo suvartojamo kiekio registro, kuriuo naudojantis būtų galima patikrinti, koks faktinis žaliavos kiekis suvartotas konkrečios rūšies produktui pagaminti. Taigi, net jei būtų buvusi taikoma veiksminga kontrolės sistema, IV nebūtų galėjusi įvertinti, koks žaliavų kiekis sunaudotas gaminant eksportuojamą produktą. Pagaliau tai, kad tikrinime dalyvavo atestuoti apskaitininkai, tikrinimo sistemos nepagerino, nes nėra išsamių taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kaip atestuoti apskaitininkai turi atlikti jiems skirtas užduotis, o per tyrimą pateikta informacija neužtikrina, kad laikytasi pagrindiniu reglamentu nustatytų pirmiau minėtų taisyklių.

(37)

Todėl minėtosios dvi poschemės yra kompensuotinos.

(38)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(39)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal dvi poschemes per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 12,8 % subsidijų norma.

(41)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(42)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal MSLS negavo jokių kompensuotinų lengvatų. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

(43)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(44)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(45)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos pagrindinės gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(46)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(47)

Atskleidus informaciją pastabų dėl GPESS negauta.

(48)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes ši lengvata sumažina IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji schema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(49)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(50)

Pagaliau šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(51)

Per TL vienintelis bendradarbiaujantis eksportuotojas nepirko jokių pagrindinių gamybos priemonių. Tačiau bendrovė toliau buvo atleidžiama nuo muito už pagrindines gamybos priemones, pirktas prieš TL už sumą, nustatytą per pirminį tyrimą. Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, per PTL gauta subsidijos suma pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį apskaičiuota remiantis už importuotas pagrindines gamybos priemones nesumokėtu muitu, paskirstytu per laikotarpį, kuris atspindi tokių eksportuojančio gamintojo pagrindinių gamybos priemonių faktinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma paskirstyta eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Atsižvelgiant į bendrovės per PTL gautą naudą nustatyta 0,3 % subsidijos norma.

(52)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80HHC skirsnyje.

(53)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80HHC nesuteikta jokių lengvatų. Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

(54)

Išsamus TRS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 3.9 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 3.20 skyriuje. Bendrovė pranešė apie šią schemą, tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL lengvatų negauta. Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal šią schemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų, todėl nuspręsta, kad atliekant šį tyrimą šios schemos išsamiau nagrinėti nereikia.

(55)

Išsamus ĮTS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 3.7 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 3.2 skyriuje.

(56)

Bet kuris gamintojas eksportuotojas turi teisę pasinaudoti šia schema.

(57)

Šios schemos tikslas – mokėti premiją bendrovėms, kurios padidina eksporto apyvartą. Todėl teisę šia schema pasinaudoti turinčios bendrovės gali pasinaudoti muito kreditu, kurio dydis yra 5–15 % nuo sumos, kuri yra pagrįsta eksporto per dvejus iš eilės finansinius metus FOB verčių skirtumu.

(58)

Šia schema norinčios pasinaudoti bendrovės Prekybos ir pramonės ministerijai turi pateikti paraišką. Jei suteikiamas leidimas pasinaudoti schema, atitinkamos valdžios institucijos išduoda licenciją, kurioje nurodoma muito kredito suma.

(59)

Šią schemą nustota taikyti 2006 m. kovo mėn., ją ilgainiui pakeitė dvi naujos schemos – Tikslinių rinkų schema ir Tikslinių produktų schema. Tačiau teikti paraišką dėl ĮTS licencijos buvo galima iki 2007 m. kovo mėn., o schema besinaudojančios bendrovės teise į atitinkamą muito kreditą gali naudotis iki 2009 m. kovo mėn.

(60)

Bendradarbiaujančio gamintojo teigimu, per PTL bendrovė lengvatų pagal šią schemą negavo, o atsižvelgiant į tai, kad schema 2006 m. buvo panaikinta, ji neturėtų būti kompensuojama. Tačiau, kaip išsamiai nurodyta pirmiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė per PTL lengvatą gavo, be to, nors schema jau panaikinta, bendrovės ja naudotis gali iki 2009 m.

(61)

Pagal ĮTS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. ĮTS muito kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, ĮTS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(62)

Be to, pagal teisės aktus ĮTS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikoma individualia ir kompensuotina.

(63)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis ĮTS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norint gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai padidinti eksporto apyvartą neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis ĮTS.

(64)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(65)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,7 % subsidijų norma.

(66)

Primenama, kad per pirminį tyrimą vieninteliam eksportuojančiam gamintojui, kuris bendradarbiauja atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą, nustatytas 5,8 % subsidijų skirtumas.

(67)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem išreikštas 13,8 % kompensuotinų subsidijų dydis, kaip išvardyta toliau:

(68)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis padidėjo.

(69)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir Pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui nustatytas subsidijavimo skirtumas padidėjo nuo 5,8 iki 13,8 %, todėl Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 šiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(70)

Reliance Industries Ltd – antrai bendrovei, susijusiai su šia daline tarpine peržiūra, per pirminį tyrimą nustatytas didžiausias subsidijų skirtumas, tačiau atliekant šią peržiūrą minėta bendrovė nebendradarbiavo. Kadangi bendrovė nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį vertinant reikėjo remtis geriausiais turimais faktais. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į išvadas dėl vienintelio bendradarbiaujančio eksportuotojo tikėtina, kad šis nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas toliau naudosis pagal nagrinėjamas subsidijavimo schemas teikiamomis lengvatomis bent jau tokiu pačiu lygiu, kuris nustatytas bendradarbiaujančiam gamintojui. Todėl reikia daryti išvadą, kad su šia peržiūra susijusio vienintelio nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis taip pat padidėjo iki 13,8 %, todėl Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 šiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensacinio muito norma turi būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(71)

Nebuvo jokių požymių, kad bendrovėms, kurios bendradarbiavo per pirminį tyrimą, tačiau Pranešimo apie inicijavimą priede nebuvo įvardytos kaip susijusios su tyrimu, taikomos kompensacinio ir dempingo muito normos turi būti perskaičiuotos. Todėl visoms kitoms Reglamento (EB) Nr. 193/2007 1 straipsnio 2 dalyje išvardytoms šalims, išskyrus Pearl Engineering ir Reliance Industries, taikomos individualios muito normos nekeičiamos.

(72)

Tačiau bendrovių, kurios nebendradarbiavo nei atliekant šią peržiūrą, nei pirminį tyrimą, atveju turi būti laikoma, kad jos ir toliau naudojasi pagal nagrinėtas subsidijavimo schemas teikiamomis lengvatomis ne mažesniu nei vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui nustatytu lygiu. Kad nebūtų skatinamas vengimas bendradarbiauti, manoma, kad visoms kitoms bendrovėms tikslinga nustatyti tokią subsidijavimo normą, kuri atitiktų didžiausią bet kuriai per pirminį tyrimą bendradarbiavusiai bendrovei nustatytą normą – t. y. 13,8 %.

(73)

Iš dalies pakeistos kompensacinio muito normos turėtų būti nustatytos remiantis per šią peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuoti žalos skirtumai ir toliau yra didesni.

(74)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(75)

Siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimo, kuris atsiranda dėl skirtingų žaliavinės naftos kainų, nebūtų surenkami didesni muitai, primenama, kad šiuo tikslu taikomos priemonės – tai konkretus muitas už toną. Ši suma gaunama taikant kompensacinio muito normą CIF eksporto kainoms, kurios per pirminį tyrimą buvo naudojamos žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti. Toks pat metodas naudotas per šią peržiūrą nustatant iš dalies pakeistą konkretaus muito dydį.

(76)

Todėl taikytini skirtumai ir muito normos turėtų būti apskaičiuotos, kaip nurodyta lentelėje:

(77)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

(78)

Iš dalies pakeitus kompensacinio muito normą bus padarytas poveikis Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 Indijos gamintojams nustatytam galutiniam antidempingo muitui.

(79)

Per pirminį antidempingo tyrimą antidempingo muitas buvo koreguotas, siekiant išvengti dvigubos eksporto subsidijų lengvatų poveikio naudos apskaitos. Todėl 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (7) 14 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atstatyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Per pirminį antisubsidijų tyrimą ir šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijavimo schemos, kurios, kaip nustatyta, buvo kompensacinės, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Iš esmės šios subsidijos turėjo įtakos eksportuojančių Indijos gamintojų eksporto kainai, taip padidindamos dempingo skirtumą. Kitaip tariant, per pirminį antidempingo tyrimą nustatyti galutiniai dempingo skirtumai iš dalies susidarė dėl to, kad buvo taikomos eksporto subsidijos.

(80)

Todėl galutinio antidempingo muito normos nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams dabar turi būti pakoreguotos atsižvelgiant į šioje dalinėje tarpinėje peržiūroje patikslintą lengvatų, gautų iš eksporto subsidijų per PTL, dydį, kad būtų atspindėtas faktinis dempingo skirtumas, likęs po to, kai buvo nustatytas pakoreguotas eksporto subsidijų poveikį kompensuojantis galutinis kompensacinis muitas.

(81)

Kitaip tariant, koreguojant anksčiau nustatytus dempingo skirtumus reikės atsižvelgti į naujus subsidijų lygius.

(82)

Todėl nagrinėjamosioms bendrovėms taikytini skirtumai ir muito normos turėtų būti apskaičiuotos, kaip nurodyta lentelėje.

(83)

Siekiant užtikrinti tinkamą kompensacinio ir antidempingo muitų taikymą, muito kitiems eksportuotojams dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per PTL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kviečiamos pagal tą straipsnį pateikti prašymą atlikti peržiūrą, kad jų padėtis būtų patikrinta individualiai,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/13

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/15

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1212/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/17

(1)

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (2) reikalaujama, kad bendrovės, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės teisė ir kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje bet kurios valstybės narės rinkoje, kiekvienais finansiniais metais, pradedant 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, sudarytų konsoliduotas finansines ataskaitas pagal tarptautinius apskaitos standartus, dabar įprastai vadinamus tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (toliau – priimti TFAS).

(2)

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (3) reikalaujama, kad trečiųjų šalių emitentai parengtų ankstesnių laikotarpių finansinę informaciją, pateikiamą prospektuose, skirtuose vertybiniams popieriams siūlyti visuomenei arba leidimui prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje gauti, pagal priimtus TFAS arba pagal šiems standartams lygiaverčius trečiosios šalies nacionalinius apskaitos standartus.

(3)

Siekiant įvertinti trečiosios šalies bendrųjų apskaitos principų (BAP) lygiavertiškumą priimtiems TFAS, 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1569/2007, nustatančiame trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB (4) pateikiama lygiavertiškumo apibrėžtis ir numatomas trečiosios šalies BAP lygiavertiškumo nustatymo mechanizmas. Reglamente (EB) Nr. 1569/2007 taip pat reikalaujama, kad Komisijos sprendimu Bendrijos emitentams būtų leidžiama naudoti TFAS, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, atitinkamoje trečiojoje šalyje.

(4)

Finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleistus TFAS, suteikia šios atskaitomybės naudotojams pakankamai informacijos, kad šie galėtų motyvuotai įvertinti emitento turtą ir įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną ir nuostolius bei perspektyvas. Todėl būtų tinkama leisti trečiųjų šalių emitentams Bendrijoje naudoti TFAS, kuriuos išleido TASV.

(5)

2007 m. gruodžio mėn. Komisija konsultavosi su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu (CESR) dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Japonijos bendrųjų apskaitos principų (BAP) lygiavertiškumo techninio įvertinimo. 2008 m. kovo mėn. Komisija į konsultaciją įtraukė Pietų Korėjos, Kanados ir Indijos BAP.

(6)

Savo rekomendacijose, pateiktose atitinkamai 2008 m. kovo, gegužės ir spalio mėn., CESR siūlė pripažinti JAV BAP ir Japonijos BAP lygiaverčiais TFAS ir naudotinais Bendrijoje. Be to, CESR rekomendavo laikinai, ne ilgiau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d., priimti finansines ataskaitas, parengtas naudojant Kinijos, Kanados, Pietų Korėjos ir Indijos BAP.

(7)

2006 m. Jungtinių Amerikos Valstijų finansinės atskaitomybės standartų valdyba ir TASV sudarė susitarimo memorandumą, kuriuo dar kartą patvirtino savo tikslą suartinti JAV BAP ir TFAS ir tam numatė darbo programą. Vykdant šią darbo programą, daug pagrindinių skirtumų tarp JAV BAP ir TFAS buvo panaikinta. Be to, po Komisijos ir JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos dialogo Bendrijos emitentams, rengiantiems finansines ataskaitas pagal TASV išleistus TFAS, nebereikalingas suderinimas. Todėl būtų tinkama laikyti, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. JAV BAP bus lygiaverčiai priimtiems TFAS.

(8)

2007 m. rugpjūčio mėn. Japonijos apskaitos standartų valdyba ir TASV paskelbė apie susitarimą paspartinti konvergenciją iki 2008 m. panaikinant pagrindinius skirtumus tarp Japonijos BAP ir TFAS, o iki 2011 m. pabaigos – likusius skirtumus. Japonijos institucijos nereikalauja iš Bendrijos emitentų, rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS, jokio suderinimo. Todėl būtų tinkama laikyti, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. Japonijos BAP bus lygiaverčiai priimtiems TFAS.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1569/2007 4 straipsnį trečiųjų šalių emitentams gali būti leidžiama naudoti kitos trečiosios šalies BAP, jei ši juos priartina prie TFAS arba yra įsipareigojusi priimti TFAS, arba iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra sudariusi abipusio pripažinimo susitarimą su Bendrija pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

(10)

Kinijoje verslo įmonių apskaitos standartai yra didele dalimi priartinti prie TFAS ir apima beveik visas dabartinių TFAS temas. Tačiau, kadangi verslo įmonių apskaitos standartai taikomi tik nuo 2007 m., reikia daugiau tinkamo jų taikymo įrodymų.

(11)

Kanados apskaitos standartų valdyba 2006 m. sausio mėn. viešai įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. priimti TFAS ir imasi veiksmingų priemonių, kad laiku užtikrintų visišką perėjimą prie TFAS iki tos datos.

(12)

Korėjos finansinės priežiūros komisija ir Korėjos apskaitos institutas 2007 m. kovo mėn. viešai įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. priimti TFAS ir imasi veiksmingų priemonių, kad laiku užtikrintų visišką perėjimą prie TFAS iki tos datos.

(13)

Indijos Vyriausybė ir Indijos licencijuotų apskaitininkų institutas 2007 m. liepos mėn. viešai įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. priimti TFAS ir imasi veiksmingų priemonių, kad laiku užtikrintų visišką perėjimą prie TFAS iki tos datos.

(14)

Nors galutinis sprendimas dėl apskaitos standartų, priartinamų prie TFAS, lygiavertiškumo neturi būti priimtas, kol įmonės ir auditoriai neįvertins tų apskaitos standartų įgyvendinimo, svarbu paremti šalių, kurios įsipareigojo priartinti savo apskaitos standartus prie TFAS, ir šalių, kurios įsipareigojo priimti TFAS, pastangas. Atitinkamai derėtų leisti trečiųjų šalių emitentams Bendrijoje rengti metines ir pusmečio finansines ataskaitas pagal Kinijos, Kanados, Pietų Korėjos ar Indijos BAP ne ilgesniu kaip 3 metų pereinamuoju laikotarpiu. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 809/2004 turėtų būti atitinkamai pakeistas, kad atspindėtų pakeitimus, susijusius su Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Kinijos, Kanados, Pietų Korėjos ir Indijos BAP naudojimu trečiųjų šalių emitentams rengiant ankstesnių laikotarpių finansinę informaciją, o kai kurios pasenusios jo nuostatos turėtų būti išbrauktos.

(15)

Komisija turėtų toliau stebėti, pasinaudodama technine CESR parama, tų trečiųjų šalių BAP raidą priimtų TFAS atžvilgiu.

(16)

Šalys turėtų būti skatinamos priimti TFAS. ES gali nuspręsti, kad nacionaliniai standartai, kurie buvo pripažinti lygiaverčiais, nebegali būti naudojami rengiant informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvą 2004/109/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 809/2004, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2003/71/EB, kai tos atitinkamos šalys priima TFAS kaip vienintelius apskaitos standartus.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

1)

5 ir 5a dalys pakeičiamos taip:

„5.   Nuo 2009 m. sausio 1 d. trečiųjų šalių emitentai pateikia ankstesnių laikotarpių (istorinę) finansinę informaciją, parengtą pagal bet kuriuos iš šių apskaitos standartų:

5a.   Trečiųjų šalių emitentams netaikomas reikalavimas pagal I priedo 20.1 punktą, IV priedo 13.1 punktą, VII priedo 8.2 punktą, X priedo 20.1 punktą arba XI priedo 11.1 punktą iš naujo pateikti ankstesnių laikotarpių finansinę informaciją, įtrauktą į prospektą ir susijusią su finansiniais metais prieš finansinius metus, prasidėjusius 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, arba reikalavimas pagal VII priedo 8.2bis punktą, IX priedo 11.1 punktą arba X priedo 20.1bis punktą pateikti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, ir apskaitos principų, pagal kuriuos tokia informacija, susijusi su finansiniais metais prieš finansinius metus, prasidėjusius 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, yra parengta, skirtumų aprašymą, su sąlyga, kad ankstesnių laikotarpių finansinė informacija būtų parengta pagal Kinijos Liaudies Respublikos, Kanados, Korėjos Respublikos arba Indijos Respublikos bendruosius apskaitos principus.“

2)

5b–5e dalys išbraukiamos.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/20

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl naujo leidimo naudoti Lactobacillus rhamnosus (CNCM-I-3698) ir Lactobacillus farciminis (CNCM-I-3699) (Sorbiflore) preparatą kaip paršeliams skirtą pašarų priedą, kuris priskirtinas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2008 m. liepos 15 d. pateiktoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad, remiantis gamintojo pateiktais duomenimis, Lactobacillus rhamnosus (CNCM-I-3698) ir Lactobacillus farciminis (CNCM-I-3699) (Sorbiflore) preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir veiksmingai didina prieaugį. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad šis preparatas gali sąlygoti kvėpavimo takų jautrumą. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji įvertino pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(5)

Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/22

(1)

Remiantis 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (4), tame reglamente nurodytas prekes importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją galima tik iš to reglamento I priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių. Tame reglamente taip pat išdėstyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai, taikomi tokioms prekėms ir to paties priedo 2 dalyje pateikti prie jų pridedamų veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai. Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

(2)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 798/2008 10 straipsniu, jei sertifikate nurodyta, kad būtina įgyvendinti paukščių gripo stebėjimo programą, prekės importuojamos į Bendriją tik iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, kuriose tokia programa buvo vykdoma ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir atitinka tame straipsnyje nurodytą ir to reglamento I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 7 skiltyje nurodytą reikalavimą.

(3)

Brazilija, Kanada, Čilė, Kroatija, Pietų Afrika, Šveicarija ir Junginės Amerikos Valstijos pateikė paukščių gripo stebėjimo programas Komisijai, kad ši jas įvertintų. Komisija išnagrinėjo šias programas ir padarė išvadą, kad jos atitinka Reglamento (EB) Nr. 798/2008 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Todėl šios programos turėtų būti nurodytos to reglamento I priedo 1 dalies 7 skiltyje.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 nustatytos salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų kontrolės įvairiose naminių paukščių populiacijose Bendrijoje taisyklės. Šiame reglamente numatyta siekti sumažinti visuomenės sveikatai pavojingų salmonelių serotipų kiekį įvairiose naminių paukščių populiacijose. Nuo to reglamento I priedo 5 skiltyje nurodytų datų, trečiosioms šalims, norinčioms būti įtrauktoms į su atitinkamomis rūšimis arba kategorijomis susijusiuose Bendrijos teisės aktuose numatytą trečiųjų šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti tame reglamente nurodytų rūšių gyvūnus ar perinius kiaušinius, sąrašą arba jame likti, būtina pateikti Komisijai kontrolės programą. Tokia programa turėtų atitikti valstybių narių pateiktas programas ir ją turi patvirtinti Komisija.

(5)

Kroatija Komisijai pateikė veislinių Gallus gallus rūšies naminių paukščių ir jų perinių kiaušinių, Gallus gallus rūšies vištų dedeklių, jų maistinių kiaušinių ir vienadienių Gallus gallus rūšies jauniklių, skirtų veisti ir dėti kiaušinius, salmonelių kontrolės programas. Šiose programose nurodytos garantijos atitinka Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 nurodytas garantijas. Todėl šias programas reikėtų patvirtinti.

(6)

Komisijos sprendimu 2007/843/EB (5) patvirtintos Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Kanados ir Tuniso veislinių vištų pulkų salmonelių kontrolės programos. Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu Komisijai pateikė papildomą vienadienių Gallus gallus rūšies jauniklių, skirtų veisti ir penėti, salmonelių kontrolės programą. Toje programoje nurodytos garantijos atitinka Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 nurodytas garantijas. Todėl ji turėtų būti patvirtinta. Izraelis paaiškino, kad jo salmonelių kontrolės programa taikoma tik broilerių mėsos gamybos grandinei.

(7)

Pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos prekybos žemės ūkio produktais susitarimą (6), Šveicarija Komisijai pateikė Gallus gallus rūšies veislinių naminių paukščių, perinių jų kiaušinių, Gallus gallus rūšies vištų dedeklių, jų maistinių kiaušinių, Gallus gallus rūšies vienadienių jauniklių, skirtų veisti arba dėti kiaušinius, ir broilerių salmonelių kontrolės programas. Tose programose nurodytos garantijos atitinka Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatytas garantijas. Dėl aiškumo, tai turėtų būti atitinkamai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies 9 skiltyje.

(8)

Tam tikros kitos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys Komisijai dar nepateikė jokių salmonelių kontrolės programų arba jų pateiktose programose nurodytos garantijos neatitiko Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatytų garantijų. Kadangi Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 išdėstyti reikalavimai dėl veislinių ir produkcinių Gallus gallus rūšies naminių paukščių, jų kiaušinių ir vienadienių Gallus gallus rūšies jauniklių nuo 2009 m. sausio 1 d. bus taikomi Bendrijos teritorijoje, po tos dienos tokių naminių paukščių ir kiaušinių importas iš tų trečiųjų šalių turėtų būti uždraustas. Todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)

Siekiant suteikti garantijas, atitinkančias Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatytas garantijas, trečiosios šalys, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti Gallus gallus rūšies skerstinus naminius paukščius, turėtų patvirtinti, kad salmonelių kontrolės programa buvo taikoma kilmės pulkui ir kad šis pulkas buvo patikrintas dėl visuomenės sveikatai pavojingų salmonelių serotipų.

(10)

2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1777/2006, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl reikalavimų taikyti specialius kontrolės metodus, nurodytus nacionalinėse salmonelių kontrolės naminiuose paukščiuose programose (7), nustatytos tam tikros taisyklės dėl antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo pagal nacionalines kontrolės programas.

(11)

Trečiosios šalys, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti Gallus gallus rūšies skerstinus naminius paukščius, turėtų patvirtinti, kad taikomi Reglamente (EB) Nr. 1177/2006 numatyti konkretūs antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo reikalavimai. Jei antimikrobinės medžiagos buvo naudojamos kitais nei salmonelių kontrolės tikslais, tai turėtų būti nurodyta veterinarijos sertifikate, nes jų naudojimas gali turėti poveikio atliekant tyrimus dėl salmonelių importo metu. Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 2 dalyje pateiktą importuojamų skerstinų naminių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtų naminių paukščių, išskyrus Ratitae genties paukščius, veterinarijos sertifikato pavyzdį.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/36

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940 preparatą (Ecobiol ir Ecobiol plus) kaip mėsiniams viščiukams skirtą pašarų priedą, kuris priskirtinas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2008 m. liepos 16 d. pateiktoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad, remiantis gamintojo pateiktais duomenimis, Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940 (Ecobiol ir Ecobiol plus) nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir veiksmingai stabilizuoja žarnyno florą. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940 (Ecobiol ir Ecobiol plus) nekelia jokio kito pavojaus, dėl kurio pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnio 2 dalį būtų galima atsisakyti išduoti leidimą. Remiantis šia nuomone, preparato naudojimas nedaro nepageidaujamo poveikio mėsiniams viščiukams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji įvertino pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(5)

Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/38

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo naujai paskirčiai naudoti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077 preparatą (Levucell SC20, Levucell SC10 ME) kaip ėriukams skirtą pašarų priedą, kuris priskirtinas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077 buvo leista naudoti neribotą laiką melžiamoms karvėms ir mėsiniams galvijams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1200/2005 (2) ir iki 2017 m. kovo 22 d. melžiamoms ožkoms ir melžiamoms avims Komisijos reglamentu (EB) Nr. 226/2007 (3).

(5)

Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą leisti naudoti šį preparatą ėriukams. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2008 m. liepos 16 d. pateiktoje nuomonėje (4) padarė išvadą, kad Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077 (Levucell SC20 ir (arba) Levucell SC10 ME) neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077 (Levucell SC20 ir (arba) Levucell SC10 ME) nekelia jokio kito pavojaus, dėl kurio pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnio 2 dalį būtų galima atsisakyti išduoti leidimą. Remiantis šia nuomone, šį preparatą naudoti ėriukams yra saugu. Joje taip pat tvirtinama, kad preparatas gali turėti teigiamo poveikio galutiniam svoriui ir vidutiniam paros prieaugiui. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji įvertino pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(6)

Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/41

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 318/2007 (3) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai tam tikriems į Bendriją įvežamiems paukščiams, išskyrus naminius, ir jų karantino sąlygos, taikomos tiems paukščiams juos įvežus.

(2)

To reglamento V priede pateiktas valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintų karantino patalpų ir centrų, per kuriuos įvežami tam tikri paukščiai, išskyrus naminius, sąrašas.

(3)

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė persvarstė jų patvirtintų karantino patalpų ir centrų sąrašą bei atsiuntė Komisijai atnaujintą tų karantino patalpų ir centrų sąrašą. Todėl Reglamento (EB) Nr. 318/2007 V priede pateiktas patvirtintų karantino patalpų ir centrų sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 318/2007.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/45

(1)

1978 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3076/78 dėl apynių importo iš šalių, kurios nėra narės (2), ir 1978 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3077/78 dėl patvirtinimų, lydinčių iš šalių, kurios nėra Bendrijos narės, importuotus apynius, atitikimo Bendrijos sertifikatams (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiami (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėti reglamentai turėtų būti kodifikuoti, sujungiant juos į vieną tekstą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 158 straipsnio 1 dalis numato, kad apyniai ir apynių produktai iš trečiųjų šalių gali būti importuojami tik tuo atveju, jei jų kokybės standartai atitinka bent reikalavimus, nustatytus panašiems produktams, išaugintiems Bendrijoje arba gautiems iš jų. Minėto straipsnio 2 dalyje, kita vertus, numatyta, kad šie produktai turėtų būti laikomi atitinkančiais minėtus standartus, jei juos lydi jų kilmės šalies atsakingų institucijų išduotas atestavimo dokumentas, pripažįstamas lygiaverčiu Bendrijos kilmės apynių ir apynių produktų pardavimui reikalaujamam sertifikatui.

(3)

2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1850/2006, nustatantis išsamias apynių ir apynių produktų sertifikavimo taisykles (5), nustato labai griežtus pardavimo reikalavimus apynių produktams ir ypač mišiniams. Šiuo metu nėra veiksmingo būdo prie sienų tikrinti, kad šių reikalavimų yra laikomasi. Tokį tikrinimą gali atstoti tiktai eksportuojančių šalių įsipareigojimas laikytis šiems produktams Bendrijos taikomų pardavimo reikalavimų. Dėl to būtina reikalauti, kad tokius produktus lydėtų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 158 straipsnyje 2 dalį nurodytas atestavimo dokumentas.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos apynių sertifikavimo taisyklių būtų laikomasi, valstybės narės turėtų tikrinti, ar importuoti apyniai atitinka minimalius pardavimo reikalavimus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1850/2006.

(5)

Tam tikros trečiosios šalys įsipareigojo laikytis apynių ir apynių produktų pardavimui nustatytų reikalavimų ir įgaliojo atitinkamas įstaigas išduoti atitikties atestatus. Dėl to šie atestatai turėtų būti pripažinti lygiaverčiais Bendrijos sertifikatams, o jais patvirtinti produktai turėtų būti išleidžiami į laisvą apyvartą.

(6)

Būtent trečiųjų šalių atitinkamų įstaigų pareiga yra atnaujinti I priede esamą informaciją ir palaikyti glaudžius ryšius su Komisija teikiant jai atitinkamą informaciją.

(7)

Siekiant palengvinti valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamą funkciją, svarbu nustatyti atestavimo dokumento formą ir, jei reikia, atestavimo dokumento turinį bei jo naudojimo taisykles.

(8)

Siekiant atsižvelgti į verslo praktiką, kompetentingos institucijos, tais atvejais, kai siunta daloma, turi būti įgaliotos prižiūrėti, kad kiekvienai naujai padalijus susidariusiai siuntai būtų parengtas atestavimo dokumento išrašas.

(9)

Pagal analogiją su Bendrijos sertifikavimo sistema tam tikriems produktams dėl jų paskirties nereikėtų taikyti šiame reglamente numatyto reikalavimo pateikti atestavimo dokumentus.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

produkto aprašymas,

b)

veislė ar veislės,

c)

kilmės šalis,

d)

žymos ir numeriai, nurodyti atitikties atestato arba išrašo 9 skyrelyje.

a)

apie apynių spurgus:

b)

apie iš apynių pagamintus produktus, papildant a punkte nurodytus duomenis – perdirbimo vieta ir data.

a)

mažas pakuotes, skirtas parduoti privatiems fiziniams asmenims jų pačių reikmėms;

b)

moksliniams ir techniniams bandymams;

c)

parodoms pagal specialius susitarimus su muitine.