12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/1

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/3

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 17 straipsnio 2 dalimi, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą Bœuf de Bazas ir Suomijos paraiška įregistruoti pavadinimą Kainuun rönttönen paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šie pavadinimai turi būti įregistruoti,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/5

(1)

Atsižvelgiant į Teismo sprendimą byloje C-310/04, Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 637/2008 (2), nustatytos susietosios paramos už medvilnę taisyklės.

(2)

Visų pirma Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje numatyta galimybė suteikti tiesioginę pagalbą už medvilnės auginimą. Todėl būtina priimti atitinkamas išsamias taisykles, išdėstytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 1973/2004 (3).

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110b straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagalba už hektarą suteikiama, jeigu ūkininkas įsipareiga nustatytą plotą apsėti patvirtintų veislių medvilne ir ją auginti valstybių narių patvirtintoje žemėje. Taigi reikėtų nustatyti medvilnės auginimui tinkamos žemės ir veislių patvirtinimo kriterijus.

(4)

Kad gautų pagalbą už medvilnės hektarą, ūkininkai turi apsėti patvirtintą žemę. Reikėtų nustatyti kriterijų, kuriuo apibrėžiama sėja. Valstybių narių nustatytas minimalus plotų apsėjimo tankumas pagal dirvos bei klimato sąlygas ir regioninius ypatumus turi būti vertinamas kaip objektyvus kriterijus nustatyti, ar sėja buvo atlikta teisingai.

(5)

Valstybės narės turėtų pripažinti medvilnės auginimo tarpšakines organizacijas pagal objektyvius kriterijus, susijusius su tarpšakinių organizacijų dydžiu ir vidaus struktūra. Tarpšakinės organizacijos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į reikalavimą, kad medvilnės valymo įmonė narė turi būti pajėgi priimti pakankamus nevalytos medvilnės kiekius.

(6)

Kad būtų išvengta pagalbos schemos valdymo problemų, tas pats augintojas gali priklausyti tik vienai tarpšakinei organizacijai. Dėl tos pačios priežasties, kai augintojas – tarpšakinės organizacijos narys – įsipareigoja tiekti savo užaugintą medvilnę, jis ją turėtų tiekti tik tai medvilnės valymo įmonei, kuri yra tos pačios organizacijos narė.

(7)

Pagal pagalbos už medvilnę schemą valstybės narės praneša savo augintojams tam tikrą su medvilnės auginimu susijusią informaciją, pvz., apie patvirtintas veisles, objektyvius žemės patvirtinimo kriterijus ir minimalų augalų tankumą. Siekdama laiku informuoti ūkininkus, valstybė narė šią informaciją turėtų jiems perduoti iki nustatytos datos.

(8)

Dėl šių priežasčių Reglamentą (EB) Nr. 1973/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Kadangi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriaus taisyklės bus taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d., šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/8

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1075/2008 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2008 m. lapkričio 1 d.

(2)

Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1075/2008 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1075/2008 reikėtų iš dalies pakeisti,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/11

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/12

(1)

2006 m. sausio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/116/EB (1) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2010 m. sausio 25 d.

(2)

Pasibaigus Fabio GAVA įgaliojimams, tapo laisva viena Regionų komiteto nario vieta,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/13

(1)

Pagal Tarybos sprendimo 2006/1016/EB (1), 2 straipsnį dėl I priede išvardytų šalių, kurios pažymėtos žvaigždute („*“), ir kitų šalių, kurios neišvardytos I priede, atitikties reikalavimams Europos investicijų banko (EIB) finansavimui pagal Bendrijos garantiją gauti sprendžia Taryba kiekvienu konkrečiu atveju taikydama Sutarties 181a straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(2)

Sprendimo 2006/1016/EB I priede tarp šalių, pažymėtų *, nurodytos penkios Centrinės Azijos šalys, būtent Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.

(3)

Europos Vadovų Tarybos 2007 m. birželio 21–22 d. posėdyje patvirtintoje ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategijoje pažymima, kad EIB turėtų atlikti svarbų vaidmenį finansavimo projektuose, kurie yra ES svarbūs Centrinėje Azijoje.

(4)

Centrinės Azijos šalių makroekonominės sąlygos, ypač išorės finansų ir skolos tvarumo padėtis, pastaraisiais metais pagerėjo dėl didelio ekonomikos augimo ir protingos makroekonominės politikos, todėl toms šalims turėtų būti suteikta galimybė gauti EIB finansavimą,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/14

(1)

2006 m. liepos 14 d. Italija pranešė apie ketinimą suteikti pagalbą bendrovei NGP S.p.A. (toliau – NGP) restruktūrizuoti. Trūkstami priedai buvo išsiųsti 2006 m. liepos 28 d. rašte. Anksčiau Komisija buvo gavusi tris skundus, pagal kuriuos pagalba, kurią Italija ketino suteikti NGP, būtų dariusi įtaką sintetinio pluošto rinkai.

(2)

2006 m. rugpjūčio 22 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Italija pateikė 2006 m. gruodžio 14 d. rašte. 2007 m. vasario 12 d. Komisija paprašė papildomų duomenų, kuriuos Italija atsiuntė 2007 m. kovo 7 d. rašte, užregistruotame 2007 m. kovo 8 d.

(3)

2007 m. gegužės 10 d. rašte Komisija informavo Italiją apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl nagrinėjamos pagalbos.

(4)

2007 m. liepos 16 d. rašte Italija pateikė savo pastabas dėl minėtos procedūros. 2007 m. spalio 25 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, Italija atsakė 2007 m. lapkričio 23 d. raštu. 2007 m. gruodžio 13 d. įvyko Italijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų susirinkimas. 2008 m. vasario 8 d. rašte Komisija paprašė papildomų patikslinimų, Italija atsakė 2008 m. vasario 25 d. rašte. Vėliau 2008 m. gegužės 22 d. el. pašto žinutėje Italija pateikė galutines pastabas.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(6)

Komisija gavo susijusias suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji jas perdavė Italijai, suteikdama galimybę šias pakomentuoti, ir 2007 m. rugsėjo 21 d. rašte gavo atitinkamas pastabas.

(7)

Pranešime nurodyta, kad pagalbos gavėjas yra bendrovė NGP, veikianti Ačeroje, Kampanijos regione (Italija). NGP buvo įkurta 2003 m. vasario mėn., nuo bendrovės „Montefibre“, kuri yra poliesterių pluošto gamintoja, taip pat veikianti Ačeroje, atskyrus poliesterio polimero gamybą (polimerizaciją). Poliesterio polimeras yra tarpinis produktas, naudojamas, be kita ko, poliesterio pluošto gamyboje.

(8)

NGP nekilnojamąjį turtą sudarė du gamybos įrenginiai ir kombinuoto šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo elektrinė, keletas antrinių įrenginių ir tyrimų centras. Pirmasis įrenginys gamino tarpinį produktą dimetiltereftalatą (angl. dimethylterephthalate, DMT). DMT buvo žaliava, skirta antrajam polimerizacijos įrenginiui, kuris gamino „Montefibre“ gamybos įrenginiui tiekiamą išlydytą polimerą arba kietą, t. y. granulių pavidalo, polimerą užsienio rinkai.

(9)

Polimerizacijos įrenginys veikė trimis gamybos linijomis: CP1, CP2 ir CP3, paskutinioji buvo sukurta 2003 m. Italija buvo suteikusi 13,7 mln. EUR regioninę pagalbą, skirtą investicijoms į polimerizacijos įrenginį CP3. Pagalba buvo suteikta remiantis Komisijos patvirtinta regioninės pagalbos schema (3).

(10)

NGP nuo pat savo įsikūrimo dėl įvairių priežasčių patyrė sunkumų. 2003 m. aušinimo sistemos gedimas privertė sustabdyti gamybą. Nors nukentėjusi įranga buvo pakeista laikinąja, gamybos įrenginys neatgavo viso pajėgumo. NGP būklė dar pablogėjo dėl didelio spaudimo kainų srityje, susijusio su susilpnėjusiu dolerio kursu, dėl kurio euro zonai nepriklausantys gamintojai tapo konkurencingesniais.

(11)

Be to, didžioji dalis DMT gamybos išlaidų būdavo pastovios ir nepriklausė nuo pagamintų produktų kiekio. Sumažėjęs išlydyto polimero ir polimero granulių pardavimo kiekis nulėmė sumažėjusią gamybą DMT įrenginiu. Vis dėlto toks gamybos apribojimas leido tik šiek tiek sumažinti bendras gamybos išlaidas dėl didelės pastoviųjų išlaidų dalies. Todėl DMT įrenginio vieneto gamybos išlaidos savo ruožtu labai padidėjo.

(12)

2003 m., paskutiniaisiais gamybos visu pajėgumu metais, NGP užregistravo 29,68 mln. EUR nuostolių, o 2004 m. – virš 17,87 mln. EUR. Tačiau 2005 m. įmonė užregistravo virš 5,27 mln. EUR pelno, susidariusio daugiausia dėl neeilinių įplaukų.

(13)

2004 m. sausio mėn. įmonės administracijos taryba nusprendė sustabdyti gamybinę veiklą ir imtis projekto pakeisti esamus pramoninius įrenginius. Tikslas buvo pakeisti polimerizacijos įrenginio žaliavą, siekiant vietoj pačių gaminamos DMT žaliavos naudoti grynos tereftalio rūgšties (angl. pure terephtalic acid, PTA) žaliavą, kad būtų lankstesnė išlaidų sistema. Buvo apskaičiuota, kad norint pereiti prie kitos žaliavos naudojimo reikėjo dar 22 mln. EUR. Neturėdama pakankamų finansinių priemonių, NGP nebūtų galėjusi įgyvendinti šių investicijų.

(14)

2004 m. gegužės mėn. buvo pasirašytas įvairių valdžios institucijų, „Montefibre“, NGP ir kitų įmonių susitarimo memorandumas, pagal kurį visos šalys sutarė dėl būtinybės išsaugoti jau atliktas investicijas į įrenginį CP3 ir jas baigti.

(15)

2005 m. liepos mėn. nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, bendrovės NGP, „Montefibre“ ir „Edison“ (dar viena įmonė, veikianti Ačeroje) pasirašė programinį susitarimą dėl NGP, taip pat dėl kitos Ačeroje vykdomos veiklos. Pagrindinės su NGP susijusios šio susitarimo nuostatos buvo šios:

(16)

Naujos įmonės, SIMPE S.p.A., įsteigimas 2005 m. liepos mėn.; didžioji jos akcijų paketo dalis priklausytų NGP, o likusioji – „Montefibre“ (19,1 % akcinio kapitalo) ir nacionalinei plėtros agentūrai „Sviluppo Italia“ (9,8 % akcinio kapitalo). SIMPE būtų perėmusi NGP polimerizacijos veiklą (t. y. nekilnojamąjį turtą ir susijusius įsipareigojimus) ir dalį personalo. NGP būtų vykdžiusi veiklą tik kaip paslaugų teikėja (4);

(17)

Naujosios įmonės SIMPE vykdomas DMT gamybos įrenginio uždarymas ir numatytų investicijų į CP3 liniją įgyvendinimas, siekiant pakeisti pradinį pačių gaminamą DMT nauja žaliava – gryna tereftalio rūgštimi (PTA), kuri būtų perkama iš išorės šaltinių (5);

(18)

Italijos finansinės pagalbos priemonių suteikimas už bendrą 20,87 mln. EUR sumą investicijoms, susijusioms su perėjimu prie naujosios žaliavos naudojimo, paremti. Šios priemonės yra aprašytos toliau.

(19)

Pirmąją priemonę sudaro 10,75 mln. EUR subsidija, iš kurių 5 mln. skirti Kampanijos regionui, o likusioji dalis – Gamybos veiklos ministerijai. Priemonė buvo įgyvendinta 2006 m. gegužės 18 d.

(20)

Antrąją priemonę sudaro 6,523 mln. EUR lengvatinė paskola, suteikta Gamybos veiklos ministerijos taikant sumažintą palūkanų normą, kuri lygi 36 % orientacinės palūkanų normos. Paskola buvo suteikta 2006 m. gegužės 18 d.

(21)

Trečiąją priemonę sudaro laikinas „Sviluppo Italia“ dalyvavimas SIMPE rizikos kapitale, įnešant 3,6 mln. EUR (9,8 % įmonės akcinio kapitalo). Įnašas padarytas 2006 m. gegužės 5 d. Kiti du SIMPE akcininkai, t. y. bendrovės NGP ir „Montefibre“, buvo įpareigoti „Sviluppo Italia“ dalį nupirkti per trejus-penkerius metus už kainą, atitinkančią nominaliąją vertę su metinėmis palūkanomis pagal oficialią orientacinę palūkanų normą, taikomą vykdant vidutinės ir ilgos trukmės operacijas, padidintą bent 2 procentais.

(22)

Visos trys priemonės SIMPE buvo suteiktos.

(23)

2007 m. vasario mėn. tarptautinė Ispanijos bendrovė „La Seda de Barcelona“, veikianti chemijos pramonės sektoriuje, įsigijo „Montefibre“ priklausančias SIMPE akcijas ir investavo į įmonės papildomą kapitalą daugiau kaip 20,7 mln. EUR, taip tapdama didžiosios akcijų dalies savininke, turinčia 50,1 % akcijų. Kiti SIMPE akcininkai yra NGP su 43,6 % akcijų ir „Sviluppo Italia“ su 6,3 % akcijų.

(24)

Tai, kad „La Seda de Barcelona“ įsigijo SIMPE, nulėmė ir pradinio restruktūrizavimo plano pakeitimus. Iš tiesų jei pagal 2005 m. liepos mėn. sudarytą planą (žr. pirmiau) SIMPE būtų tęsusi tą pačią NGP veiklos liniją, t. y. daugiausia būtų gaminusi tekstilėje taikytinus polimerus, tai dabartinis projektas buvo skirtas produkcijai sukoncentruoti, visų pirma, į plastikinės medžiagos PET (polietileno tereftalatas) rinkai skirtų polimerų sektorių, kuriame „La Seda de Barcelona“ veikia kaip vienas didžiausių šios medžiagos gamintojų Europos Sąjungoje.

(25)

Italija pranešė apie pagalbą, remdamasi Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (6). Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija nurodė abejojanti dėl fakto, kad yra patenkintos šiose gairėse nustatytos sąlygos.

(26)

Komisija išreiškė abejones dėl faktinio pagalbos gavėjo ir dėl jos suderinamumo. Italija buvo pranešusi, kad pagalbos gavėjas yra NGP. Vis dėlto visos trys priemonės buvo skirtos SIMPE, kuri, kaip neseniai įsteigta įmonė, neatitinka reikalavimų gauti pagalbą restruktūrizavimui (Gairių dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo 12 punktas). Todėl Komisija išreiškė abejones dėl fakto, kad NGP ir SIMPE galėjo gauti pagalbą kaip grupė. SIMPE buvo sukurta atlikus NGP polimerizacijos įrenginių restruktūrizavimą, kuriam buvo skirtos nagrinėjamos pagalbos priemonės. Antra vertus, NGP nebuvo neseniai įsteigta įmonė pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, be to, buvo sunkumus patirianti įmonė, ir dėl to atitiko reikalavimus gauti pagalbą restruktūrizavimui.

(27)

Vis dėlto netgi tuo atveju, jei bendrovės NGP ir SIMPE galėtų būti laikomos grupe, atitinkančia reikalavimus pagalbai gauti, Komisija išreiškė abejones dėl fakto, ar yra patenkinti likusieji kriterijai, nustatyti Gairėse dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo. Visų pirma Italija nepateikė nei SIMPE, nei NGP restruktūrizavimo planų, kurie atitiktų visus šių gairių 3.2.2 skirsnyje numatytus kriterijus. Kiek tai susiję su SIMPE, Italijos pateiktame įmonės plane nebuvo išsamaus rinkos tyrimo ir įmonės stipriųjų bei specifiškai silpnųjų vietų analizės. Vis dėlto Komisija pastebėjo, kad tuo metu SIMPE buvo perduota kitai įmonei ir, esant tokiai padėčiai, negalėjo įvertinti tokios operacijos pasekmių. Dėl NGP Italija nebuvo pateikusi jokios nuorodos apie išlaidas vykdytinoms restruktūrizavimo priemonėms ir apie tikslų jų finansavimą. Remdamasi turima informacija, Komisija abejojo, kad buvo patenkintos su įmonės ekonominio gyvybingumo atstatymu susijusios sąlygos.

(28)

Italija nebuvo nurodžiusi, kad būtų imtasi kokių nors kompensacinių priemonių nei dėl SIMPE, nei dėl NGP, o tai vertė Komisiją abejoti, ar buvo patenkinta sąlyga dėl nepagrįsto konkurencijos iškraipymo vengimo. Analogiškai Komisija neturėjo jokios informacijos apie bendras restruktūrizavimo sąnaudas ir apie pagalbos gavėjo indėlį, būtiną sprendžiant, ar pagalba apsiribojo mažiausia suma, nustatyta Gairėse dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo.

(29)

Galiausiai Italija apie „Sviluppo Italia“ kapitalo injekciją iš pradžių buvo pranešusi kaip apie pagalbą, tačiau vėliau pareiškė, kad ji atitiko rinkos dėsnius ir nebuvo pagalba. Vis dėlto Komisija turėjo abejonių šiuo klausimu.

(30)

Komisija įvertino ir pagalbos suderinamumą pagal Gaires dėl valstybės regioninės pagalbos (7). SIMPE veikia vietovėje, atitinkančioje reikalavimus regioninei pagalbai gauti pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame nustatyta didžiausio regioninės pagalbos intensyvumo riba yra 35 % reikalavimus atitinkančių išlaidų GSE (grynosios subsidijos ekvivalento). Nagrinėjamų priemonių tikslas buvo leisti SIMPE įgyvendinti su CP3 linija susijusius investicinius projektus. Vis dėlto Komisija neturėjo informacijos, kuri būtų leidusi įvertinti, ar su investicijomis į CP3 liniją susijusios išlaidos galėjo būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus regioninei pagalbai investicijoms gauti ir ar buvo laikytasi didžiausio regioninės pagalbos intensyvumo ribos – 35 %.

(31)

Dėl pagalbos priemonių Italija patvirtino, kad laikinas „Sviluppo Italia“ dalyvavimas SIMPE kapitale nebuvo valstybės pagalba, nes yra suderinamas su pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio investuotojo principu. Italija pareiškė, kad kiti du SIMPE akcininkai (NGP ir „La Seda de Barcelona“) yra įsipareigoję įsigyti „Sviluppo Italia“ dalį per trejus–penkerius metus už kainą, atitinkančią nominaliąją vertę su metinėmis palūkanomis pagal oficialią orientacinę palūkanų normą, taikomą vykdant vidutinės ir ilgos trukmės operacijas ir padidintą bent 2 procentais. Be to, šis įsipareigojimas yra užtikrintas NGP pateikta nekilnojamojo turto garantija. Italijos teigimu, bet kuris privatus subjektas būtų atlikęs panašias investicijas, turėdamas tokias kapitalo grąžos garantijas.

(32)

Be to, Italija teigė, kad kitos dvi priemonės SIMPE buvo suteiktos remiantis Komisijos patvirtinta pagalbos schema (N 214/2003) (8), numatyta Italijos įstatyme Nr. 181/89, ir kad tiek reikalavimus atitinkančios išlaidos, tiek pagalbos intensyvumas atitiko šioje schemoje nustatytas sąlygas, t. y. neviršijo didžiausio regioninės pagalbos intensyvumo – 35 % (GSE). Italija argumentuoja, kad net jei ji apie pagalbą ir pranešė kaip apie pagalbą NGP restruktūrizuoti, ji manė, kad ją vis dėlto bus galima laikyti pagal šią schemą taikoma regionine pagalba SIMPE.

(33)

Italija teigė, kad tuo atveju, jei Komisija nesutiktų su faktu, jog pagalba patenka į schemą N 214/2003, ji pagalbą alternatyviai turėtų laikyti suderinama kaip pagalbą restruktūrizavimui.

(34)

Italija tvirtina, kad pagalbos gavėjas yra NGP, kuri gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone.

(35)

Italija taip pat pateikė iš dalies pakeistą tiek NGP, tiek SIMPE restruktūrizavimo planą, atsižvelgdama į naują „La Seda de Barcelona“ strategiją.

(36)

Kaip paaiškinta pirmiau, pagal šį planą SIMPE CP3 linija daugiausia gamins poliesterio polimerą PET rinkai. Italija pateikė rinkos tyrimą, kuris rodo, jog pakuotėms skirtos plastikinės medžiagos rinka nuolat plečiasi, kiekvienais metais paklausai išaugant 7 % (9). Be to, SIMPE tęs poliesterio polimero gamybą CP1 ir CP2 linijomis ir aprūpins juo „Fidion“ – įmonę, į kurią „Montefibre“ perkėlė savąją poliesterio pluošto gamybą.

(37)

NGP toliau vykdys veiklą kaip minėtų ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, susijusių su tyrimais, laboratorija ir pramoninių įmonių nuotekų valymu Ačeroje, teikėja, bet nutrauks bet kokią su pramonine gamyba susijusią veiklą. Įmonė išlaikytų 54 iš savo 270 pradinių darbuotojų, o 76 būtų perkelti į SIMPE.

(38)

Naujajame restruktūrizavimo plane numatyta virš 8,5 mln. EUR NGP investicijų į jos teikiamų paslaugų infrastruktūros modernizavimą. SIMPE įmonė investuos virš 40,4 mln. EUR, iš kurių 22 mln. skirti perėjimui prie naujosios žaliavos (PTA) naudojimo CP3 linijoje, kaip numatyta pradiniame plane, o likusioji suma – plėsti naują postpolimerizacijos procesą, būtiną norint užbaigti PET gamybos ciklą bei taip pat pritaikyti CP1 ir CP2 linijas prie PTA naudojimo.

(39)

Italija pateikė lentelę su išsamiomis restruktūrizavimo sąnaudomis ir finansavimo šaltiniais tiek NGP, tiek SIMPE. Remiantis šia lentele bendros restruktūrizavimo sąnaudos siekia 103,5 mln. EUR.

(40)

Naujajame plane bendrovėms NGP ir SIMPE yra pateikiama keletas prognozių – optimistiškų, nuosaikių ir pesimistiškų. Net ir pagal pesimistinę prognozę NGP taps pelninga jau 2009 m. Pagal pesimistinę prognozę bendrovės SIMPE rezultatai bus teigiami tik 2011 m., pagal nuosaikią prognozę – 2010 m. ir pagal optimistinę – jau 2009 m.

(41)

NGP pritaria Italijos pateiktoms pastaboms. „Comité International de la Rayonne et des Fibres Synthétiques“ (CIRFS), vienas iš pradinių skundėjų, atstovaujantis sintetinio pluošto pramonei, pastebėjo, kad jei pagalba daugiausia yra skirta PET rinkai, tai nėra svarbu sintetinio pluošto gamybos sektoriui.

(42)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės bet kokia forma iš valstybinių išteklių suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones ar tam tikras gamybos rūšis, iškraipo arba kelia pavojų iškraipyti konkurenciją, yra nesuderinama su bendrąja rinka tuo atveju, jei ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką į tarpusavio prekybai poveikį darančios pagalbos kriterijų atsižvelgiama, jei pagalbą gaunanti įmonė užsiima ekonomine veikla, į kurią įeina prekyba tarp valstybių narių.

(43)

Subsidiją ir paskolą SIMPE suteikė Gamybos veiklos ministerija ir Kampanijos regionas – dvi valdžios institucijos. Todėl priemonės yra finansuotos iš valstybinių išteklių ir yra priskirtinos valstybei. Subsidija suteikia įmonei pranašumą taip pat kaip ir paskola, kuri buvo suteikta su mažesne palūkanų norma nei perspektyvioms įmonėms suteikiama orientacinė palūkanų norma ir kurios joks investuotojas, veikiantis pagal rinkos ekonomikos dėsnius, nebūtų suteikęs tokiomis sąlygomis.

(44)

Apie SIMPE suteiktą „Sviluppo Italia“ kapitalo injekciją Italija iš pradžių pranešė kaip apie valstybės pagalbą, tačiau vėliau pareiškė, kad toji nebuvo pagalba, nes buvo suderinama su pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio investuotojo principu ir nesuteikė įmonei jokio pranašumo.

(45)

Vis dėlto priešingai nei teigia Italijos valdžios institucijos, Komisija laikosi nuomonės, kad „Sviluppo Italia“ laikinas įnašas į SIMPE kapitalą yra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. „Sviluppo Italia“ yra valstybinė agentūra, todėl jos kapitalo injekcijos yra priskirtinos valstybei ir yra valstybės pagalba, nebent būtų galima įrodyti, kad „Sviluppo Italia“ veikė kaip privatus investuotojas, veikiantis pagal rinkos ekonomikos dėsnius.

(46)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad „Sviluppo Italia“ dalyvavimas SIMPE kapitale buvo NGP restruktūrizavimo plano dalis. Kadangi NGP buvo sunkumus patirianti įmonė, o SIMPE įkurta tik siekiant restruktūrizuoti NGP, galima manyti, jog „Sviluppo Italia“ nusprendė įsigyti sunkumus patiriančios įmonės akcijų. Be to, „Sviluppo Italia“ kapitalo injekcija buvo dalis tos pačios operacijos, į kurią įėjo kitos dvi priemonės, laikomos valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, t. y. tiesioginė Kampanijos regiono ir Gamybos veiklos ministerijos subsidija bei Gamybos veiklos ministerijos suteikta lengvatinė paskola.

(47)

Ankstesniuose sprendimuose (10) Komisija laikėsi nuomonės, kad privataus investuotojo principo yra laikomasi tuo atveju, jei valstybinė kapitalo injekcija yra skiriama perspektyviai įmonei. Privataus investuotojo principo gali būti laikomasi net tuomet, jei įmonė yra patirianti sunkumus: vis dėlto tokiu atveju valstybinė kapitalo injekcija turi vykti tokiomis pat sąlygomis, kokias keltų privatus investuotojas tokiai rizikingai įmonei – t. y. taikytų daug didesnę palūkanų normą nei perspektyvioms įmonėms ir turėtų aiškią įmonės ekonominio gyvybingumo atstatymo perspektyvą.

(48)

Italijos valdžios institucijos neįrodė, kad privatus investuotojas būtų buvęs pasirengęs įsigyti akcijas tokiomis pat aplinkybėmis. Iš tikrųjų nėra įrodyta, kad kapitalo grąža „Sviluppo Italia“ nustatytomis sąlygomis (t. y. bent 2 procentais didesnė palyginti su orientacine norma) būtų pakankama siekiant sudominti privatų investuotoją, atsižvelgiant į tai, kad NGP nutraukė veiklą ir nebuvo jokio tikrumo (neskaitant fakto, kad investicijos buvo remiamos valstybės pagalba), jog įmonės ekonominis gyvybingumas bus atstatytas. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia pastebėti, kad „La Seda de Barcelona“ įsigijo SIMPE akcijas ne tik praėjus devyniems mėnesiams po „Sviluppo Italia“ indėlio, bet ir po to, kai jau buvo suteikta pagalba kitokiomis formomis.

(49)

Todėl Komisija daro išvadą, kad „Sviluppo Italia“ kapitalo injekcija suteikė įmonei pranašumą.

(50)

NGP ir jos perėmėja SIMPE gamina poliesterio polimerus. Kadangi šiuo produktu yra plačiai prekiaujama visoje Europos Sąjungoje, priemonė kelia pavojų iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl Komisija daro išvadą, kad subsidija, paskola ir „Sviluppo Italia“ kapitalo injekcija yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, todėl turi būti įvertintas jos suderinamumas.

(51)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl pagalbos suderinamumo su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ir su Gairėmis dėl valstybės regioninės pagalbos.

(52)

Vis dėlto remdamasi Italijos pateiktomis pastabomis Komisija pastebėjo, kad šiuo atveju atrodo, jog yra visi su restruktūrizavimo planu susiję elementai. Tuo metu, kai pagalba buvo suteikta, NGP buvo sunkumus patirianti įmonė. Pagalba buvo suteikta įmonės ekonominiam gyvybingumui atstatyti pagal restruktūrizavimo planą, kurį Italijos valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti (žr. programinio susitarimo sąlygų 15 punktą). Be to, net jei, Italijos valdžios institucijų teigimu, pagalba buvo suteikta SIMPE (o ne NGP), SIMPE buvo sukurta tik NGP restruktūrizavimo tikslais, todėl yra restruktūrizavimo plano dalis. Galiausiai tiek NGP, tiek SIMPE naudojasi pagalba.

(53)

Komisija dėl galimo konkurencijos iškraipymo poveikio suteikiant pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms restruktūrizuoti taip pat pastebi, kad į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti įeina specialūs kriterijai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų suteikiama tik būtino mažiausio dydžio įmonės ekonominiam gyvybingumui atstatyti, kiek įmanoma sumažinant konkurencijos iškraipymą dėl pagalbos gavėjui nustatyto įpareigojimo imtis kompensacinių priemonių. Tačiau šie kriterijai galėtų būti apeiti, jei priemonės būtų vertinamos pagal Gaires dėl valstybės regioninės pagalbos, kurios bet kokiu atveju negali būti taikomos sunkumus patiriančioms įmonėms (11).

(54)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad pagalbos suderinamumas turi būti įvertintas pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės).

(55)

Remdamasi gairių 2.1 skirsniu Komisija laikosi nuomonės, kad įmonė patiria sunkumus, jei nėra pajėgi savais ištekliais arba lėšomis, kurių gali gauti iš savininkų ir (arba) akcininkų, arba kreditorių, padengti nuostolius, dėl kurių be valdžios institucijų įsikišimo beveik užtikrintai tektų nutraukti ekonominę veiklą per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį. Įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai: augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumo perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Ypač sudėtingais atvejais įmonė gali jau būti nemoki arba jai gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra.

(56)

Neseniai įsteigta įmonė neatitinka reikalavimų gauti pagalbą sanavimui ar restruktūrizavimui net ir tuo atveju, jei jos finansinė padėtis yra prasta. Iš esmės įmonė yra laikoma neseniai įsteigta pirmaisiais 3 metais nuo veiklos pradėjimo atitinkamame sektoriuje.

(57)

Antra vertus, gairių 13 punkte nustatyta, kad „jei sunkumus patirianti įmonė įsteigia dukterinę įmonę, dukterinė įmonė kartu su ją kontroliuojančia įmone, patiriančia sunkumus, yra laikomos grupe ir gali gauti pagalbą pagal šiame punkte nustatytas sąlygas“.

(58)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl fakto, ar NGP gali būti pagalbos gavėja, nes pagalba buvo suteikta SIMPE. Be to, SIMPE, kaip neseniai įsteigta įmonė, neatitiko reikalavimų gauti pagalbai restruktūrizavimui pagal minėtą 2.1 skirsnį. Vis dėlto Komisija patikrino, ar dvi įmonės kartu galėtų būti laikomos grupe ir taip atitiktų reikalavimus pagalbai gauti.

(59)

SIMPE buvo sukurta atlikus NGP polimerizacijos įrenginių restruktūrizavimą, kuriam buvo skirtos aptariamos pagalbos priemonės, todėl yra NGP tąsa. Antra vertus, NGP buvo įkurta 2003 m. vasario mėn. ir pradėjo veiklą 2003 m. kovo mėn., t. y. prieš trejus metus iki pagalbos priemonės suteikimo 2006 m. gegužės mėn. Todėl pagal Bendrijos gaires ji nėra laikoma neseniai įsteigta įmone. Be to, NGP turi sunkumus patiriančios įmonės bruožų: 2003 m., paskutiniaisiais gamybos visu pajėgumu metais, ji užregistravo virš 29,68 mln. EUR nuostolių, o 2004 m. – virš 17,87 mln. EUR nuostolių. Tačiau 2005 m. įmonė užregistravo virš 5,27 mln. EUR pelno, susidariusio daugiausia dėl neeilinių įplaukų.

(60)

Be to, suteikiant pagalbą NGP buvo didžiosios SIMPE akcijų dalies savininkė. Todėl Komisija daro išvadą, kad NGP ir SIMPE gali būti laikomos grupe, atitinkančia reikalavimus pagalbai gauti pagal gaires.

(61)

Pagalba suteikiama su sąlyga, kas bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurio trukmė turi būti kiek įmanoma apribota. Jis turi leisti įmonės ilgalaikį ekonominį gyvybingumą atstatyti per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis, susijusiomis su būsimomis veiklos sąlygomis. Tarp kitų dalykų į restruktūrizacijos planą turi įeiti rinkos tyrimas, o ekonominis įmonės gyvybingumas turi būti didinamas daugiausiai pasinaudojant sanavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis (gairių 35 punktas).

(62)

Komisija laikosi nuomonės, kad iš dalies pakeistas restruktūrizavimo planas, atspindintis „La Seda de Barcelona“ nustatytus pakeitimus, atitinka gairių reikalavimus. Italija pateikė rinkos analizę, kuri rodo, jog PET skirto polimero rinka labai plečiasi. Kad būtų išspręstos praeities problemos (perėjimas prie naujos žaliavos), restruktūrizavimo plane numatytos tinkamos vidaus sanavimo priemonės, suderintos su naujo savininko „La Seda de Barcelona“ naujomis reikšmingomis investicijomis, kurios leis SIMPE veikti PET skirto polimero rinkoje, nenutraukiant bendrovės „Fidion“ aprūpinimo tekstilėje taikytinu išlydytu polimeru. Be to, Italija, priklausomai nuo gamybos kiekio kitimo, pateikė optimistiškas, pesimistiškas ir nuosaikias prognozes, kurios rodo, kad NGP ir SIMPE ekonominio gyvybingumo atstatymas yra numatytas per pagrįstą laikotarpį. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad su ekonominiu gyvybingumu susijusios sąlygos yra patenkintos.

(63)

Pagalbos suma turi apsiriboti restruktūrizavimui būtinu mažiausiu dydžiu, atsižvelgiant į įmonės ir jos akcininkų finansines galimybes. Be to, pagalbos gavėjai turi reikšmingai prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų tiek savo lėšomis, tiek pasitelkdami išorinius rinkos sąlygomis prieinamus finansavimo būdus. Didelėms įmonėms Komisija tinkamais paprastai laiko indėlius, siekiančius bent 50 %.

(64)

Remiantis Italijos pateikta informacija, maždaug 80 % restruktūrizavimo išlaidų yra finansuotos iš savų grupės lėšų: taip yra patenkintos gairių 44 punkte nustatytos sąlygos.

(65)

Turi būti imtasi kompensacinių priemonių, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį tarpusavio prekybos sąlygoms, kad jį nusvertų teigiamas poveikis. Priešingu atveju pagalba bus laikoma „prieštaraujančia bendrajam interesui“, todėl nesuderinama su bendrąja rinka (gairių 38 punktas).

(66)

Italija siūlo tokias kompensacines priemones:

(67)

Italija paaiškino, jog restruktūrizavimo plane yra numatyta, kad NGP (arba jos perėmėja SIMPE) visiškai išeis iš tekstilėje taikyti skirto poliesterio polimero, gaminamo granulių pavidalu, taip pat iš specialaus polimero rinkos, taip atsisakydama 20 % šios rinkos. Savo ruožtu SIMPE tikisi pasiekti 4 % Europos Sąjungos PET rinkos.

(68)

Gairių 40 punkte nustatyta, kad „Priemonės turi būti proporcingos pagalbos sukeltam iškraipymo poveikiui ir ypač (…) įmonės padėčiai jos rinkose. Priemonės turėtų būti taikomos ypač tose rinkose, kuriose po restruktūrizavimo įmonė užims svarbią vietą.“

(69)

Šiuo klausimu Komisija pastebi, kad pagrindinė SIMPE rinka yra PET skirto poliesterio rinka. Be to, „La Seda de Barcelona“ – didžiosios SIMPE akcijų dalies savininkė – yra vienas didžiausių Europos poliesterio polimero, skirto PET rinkai, gamintojų. Todėl pagalba labai iškreipia konkurenciją šioje rinkoje. Dėl šios priežasties didžiausias produkcijos kiekis – 110 000 tonų – yra svarbus dalyvavimo rinkoje apribojimas palyginti su faktiniu PET rinkai skirto SIMPE poliesterio gamybos pajėgumu, kuris yra 160 000 tonų per metus. Atsižvelgiant į tai, kad PET rinka yra besiplečianti, taip pat reikšmingas yra faktas, jog šis produkcijos apribojimas galioja iki 2012 m. Pagal Italijos pateiktą rinkos analizę šio produkto paklausa 2004 m. išaugo 6,9 %, ir numatoma, jog ši tendencija nesikeis ir ateinančiais metais.

(70)

Dėl išlydyto poliesterio polimero gamybos, kuri bus tęsiama CP1 ir CP2 linijomis, pastebima, kad šio produkto gamybos kiekiai jau buvo smarkiai sumažinti atlikus restruktūrizavimą – nuo 105 000 tonų per metus iki 60 000 tonų per metus – ir kad ši produkcija bus išskirtinai skirta aprūpinti „Fidion“ (buvusioji „Montefibre“). Papildomas pajėgumo sumažinimas šiame sektoriuje būtų nerealus ir galėtų kelti grėsmę įmonės ekonominiam gyvybingumui.

(71)

Galiausiai Komisija pastebi, kad Italija įsipareigojo nuo pagalbą patvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimo iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesuteikti jokios rūšies valstybės pagalbos nei SIMPE, nei NGP, nei kitai kokiai įmonei ar veiklai, pradėtai, kontroliuojamai arba priklausančiai tai pačiai grupei, kad būtų išvengta galimo konkurencijos iškraipymo, sukelto šios pagalbos, padidėjimo dėl būsimos pagalbos.

(72)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus, Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos pasiūlytų kompensacinių priemonių pakanka neigiamam pagalbos poveikiui sušvelninti.

(73)

Komisija daro išvadą, kad NGP ir SIMPE skirta valstybės pagalba minėtam restruktūrizavimo planui įgyvendinti, apie kurią buvo pranešta, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka,

a)

SIMPE nuo pagalbą patvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimo iki 2012 m. gruodžio 31 d. apribos savo metinę PET rinkai skirto poliesterio polimero gamybą iki 110 000 tonų;

b)

Italija suteiks Komisijai informaciją apie metinį SIMPE pagaminto ir parduoto poliesterio polimero kiekį iki kitų metų vasario pabaigos, ir taip iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

c)

be to, Italija įsipareigoja nuo pagalbą patvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimo iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesuteikti jokios rūšies valstybės pagalbos nei SIMPE, nei „NPG“, nei kitai kokiai įmonei ar veiklai, pradėtai, kontroliuojamai arba priklausančiai tai pačiai grupei.

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/22

(1)

Pagal Sprendimą 90/424/EEB Bendrija gali taikyti arba padėti valstybei narei ar tarptautinei organizacijai taikyti technines ir mokslines priemones, būtinas Bendrijos veterinarijos teisės aktams rengti bei veterinariniam švietimui arba mokymui tobulinti.

(2)

Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (toliau – OIE) yra tarpvyriausybinė organizacija, atsakinga už gyvūnų sveikatos gerinimą visame pasaulyje ir už tarptautinės prekybos gyvūnais bei gyvūninės kilmės produktais standartų nustatymą. Šiuo metu OIE rengia gyvūnų tapatybės nustatymo ir atsekamumo gaires. Jei gairės bus priimtos, jos taps tarptautiniu pamatiniu standartu, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimu dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SPS). Šiomis gairėmis bus grindžiami visi atitinkami OIE šalių narių, taip pat ir ES valstybių narių, įgyvendinami teisės aktai. Todėl jos turės didelį tiesioginį poveikį rengiant Bendrijos veterinarijos teisės aktus. Atsižvelgiant į prekybos gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais reikšmę, ES svarbu, kad būsimi OIE standartai kuo labiau atitiktų dabartinius ir būsimus Bendrijos teisės aktus.

(3)

Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujos Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) atsekamumas vadinamas vienu pagrindinių naujos gyvūnų sveikatos strategijos priemonių. Todėl tikslinga aktyviai skatinti tarptautiniu lygmeniu laikytis Bendrijos standartų.

(4)

OIE planuoja rengti gyvūnų tapatybės nustatymui ir atsekamumui skirtą konferenciją, kuria siekiama skatinti tarptautinių tapatybės nustatymo ir atsekamumo standartų laikymąsi visame pasaulyje. Konferencija turės didelės įtakos rengiant būsimus tarptautinius gyvūnų tapatybės nustatymo ir atsekamumo standartus. Todėl tikslinga OIE konferencijai skirti Bendrijos finansinį įnašą.

(5)

Kaip minėta 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 , nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (2), 168 straipsnio 1 dalies c punkte, OIE turi de facto monopolį šiame sektoriuje; šiuo atveju nėra reikalaujama skelbti kvietimą teikti paraiškas.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/23

(1)

Pagal elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo prisidėti prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas nuoseklus reguliavimo praktikos vystymasis ir nuoseklus direktyvų, kurios sudaro reguliavimo sistemą, taikymas.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai nedarytų neigiamo poveikio bendrajai rinkai arba numatytiems reguliavimo sistemos tikslams, nacionalinės reguliavimo institucijos privalo pranešti Komisijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas planuojamas priemones.

(3)

Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos privalo gauti Komisijos leidimą skirti įpareigojimus, kuriems taikomas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (2) 8 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, o tai yra atskiras procesas.

(4)

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms paprašius, Komisija suteiks joms galimybę aptarti visas planuojamas priemones prieš pateikiant oficialų pranešimą apie tokias priemones pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį ir Direktyvos 2002/19/EB 8 straipsnio 3 dalį. Jei pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 4 dalį Komisija nurodė nacionalinei reguliavimo institucijai laikanti, kad planuojama priemonė būtų kliūtis bendrajai rinkai, arba jeigu Komisija turi rimtų abejonių dėl priemonės suderinamumo su Bendrijos teise, atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai turėtų būti iš anksto suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę Komisijos iškeltais klausimais.

(5)

Direktyvoje 2002/21/EB nustatyti tam tikri privalomi terminai pranešimams pagal 7 straipsnį nagrinėti.

(6)

Siekiant užtikrinti Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnyje nustatyto bendradarbiavimo ir konsultavimosi mechanizmo veiksmingumą ir garantuoti teisinį tikrumą, 2003 m. liepos 23 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/561/EB dėl pranešimų, terminų ir konsultacijų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje (3), nustatytos aiškios taisyklės, taikomos pagrindiniams pagal 7 straipsnį teikiamų pranešimų procedūriniams aspektams. Ši Rekomendacija turėtų pakeisti Rekomendaciją 2003/561/EB, kad pranešimo teikimo tvarka būtų dar labiau supaprastinta ir patobulinta.

(7)

Siekiant nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikti tolesnes gaires dėl planuojamų priemonių turinio ir padidinti teisinį tikrumą dėl pranešimo išsamumo, reikėtų pateikti tam tikrą būtiniausią informaciją apie tai, kas turėtų būti įtraukta į planuojamą priemonę, kad ji būtų tinkamai įvertinta.

(8)

Viena vertus, turi būti atsižvelgta į būtinybę užtikrinti veiksmingą vertinimą, kita vertus – į būtinybę kuo labiau supaprastinti administravimą. Šiuo atžvilgiu pranešimų teikimo mechanizmas neturėtų būti nacionalinėms reguliavimo institucijoms nereikalinga administracinė našta. Taip pat būtų naudinga išaiškinti procedūrų tvarką pagal Direktyvos 2002/19/EB 8 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą.

(9)

Kad padėtų supaprastinti planuojamos priemonės, apie kurią buvo pranešta, nagrinėjimą ir paspartinti procesą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų naudotis standartinėmis pranešimų formomis.

(10)

Kad būtų padidintas pranešimų teikimo mechanizmo veiksmingumas, nacionalinių reguliavimo institucijų ir rinkos dalyvių teisinis tikrumas ir užtikrintas reguliavimo priemonių įgyvendinimas laiku, nacionalinės reguliavimo institucijos pranešime apie rinkos tyrimą pageidaujama nurodyti ir nacionalinės reguliavimo institucijos siūlomas taisomąsias priemones, skirtas nustatytiems rinkos trūkumams pašalinti. Jeigu planuojama priemonė susijusi su rinka, kuri, kaip nustatyta, yra konkurencinga, ir tai rinkai jau nustatytos taisomosios priemonės, pranešime taip pat turėtų būti pasiūlymai dėl tų įpareigojimų panaikinimo.

(11)

Paprastai tam tikroms planuojamų priemonių kategorijoms turėtų būti naudojamas trumposios formos pranešimas siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Komisijai. Tačiau šių kategorijų pranešimus taip pat galima teikti ir standartine pranešimo procedūra.

(12)

Jei nacionalinė reguliavimo institucija ketina panaikinti reguliavimo įpareigojimus rinkoms, kurios nenurodytos 2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendacijoje 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (4), apie tokią planuojamą priemonę pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį turėtų būti pranešta trumposios formos pranešimu.

(13)

Jei nacionalinė reguliavimo institucija, rengdama naują rinkos, kuri ankstesniame tyrime buvo nustatyta kaip veiksmingai konkurencinga, tyrimą vėl nustato, kad ta rinka yra veiksmingai konkurencinga, turėtų būti teikiamas trumposios formos pranešimas.

(14)

Nacionalinės reguliavimo institucijos dažnai iš dalies keičia techninius nustatytų taisomųjų priemonių aspektus siekdamos atsižvelgti į ekonominių rodiklių pokyčius (pavyzdžiui, įrangos, darbo, infliacijos, kapitalo sąnaudų, nuosavybės nuomos tarifų ir t. t.) arba atnaujinti prognozes ar prielaidas. Informacija apie detalių pakeitimus arba atnaujinimą, kurie nekeičia taisomųjų priemonių pobūdžio ar bendrosios taikymo srities (pavyzdžiui, įpareigojimo teikti ataskaitas pratęsimas, išsami informacija apie reikalaujamą draudimo apsaugą, baudų dydžiai ar paslaugos suteikimo laikas), turėtų būti pateikiama trumposios formos pranešimu. Standartinė pranešimų teikimo tvarka turėtų būti taikoma tik pranešant apie esminius taisomųjų priemonių pobūdžio ar taikymo srities pakeitimus, kurie daro akivaizdų poveikį rinkai (pavyzdžiui, kainų lygiai, išlaidų ar kainų skaičiavimo būdų pakeitimai, pereinamojo laikotarpio nustatymas).

(15)

Tirdamos tam tikras rinkas (visų pirma, balso skambučių užbaigimo rinkas) nacionalinės reguliavimo institucijos gali padaryti tokią pačią išvadą kaip ir ankstesniame tyrime ir norėti nustatyti taisomąsias priemones kitiems operatoriams (pavyzdžiui, naujiems dalyviams), turintiems panašius klientus arba panašią bendrąją apyvartą kaip ir ankstesniame tyrime nurodyti operatoriai, kurios iš esmės nesiskiria nuo planuojamų priemonių, apie kurias jau buvo pranešta. Apie tokias planuojamas priemones reikėtų pranešti trumposios formos pranešimu.

(16)

Trumpąja forma notifikuotos planuojamos priemonės neturėtų kelti Komisijai pastabų nacionalinės reguliavimo institucijos atžvilgiu pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį.

(17)

Kad būtų padidintas planuojamos priemonės, apie kurią pranešama, skaidrumas ir palengvintas apsikeitimas informacija dėl šių priemonių tarp nacionalinių reguliavimo institucijų, ir standartinės, ir trumposios formų pranešimai privalo turėti pagrindinių planuojamos priemonės elementų aprašymo santrauką.

(18)

2002 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimu 2002/627/EB (5) įsteigta Europos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliuotojų grupė pripažino tokios tvarkos būtinybę.

(19)

Kad būtų pasiekti Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje nustatyti tikslai, ypač užtikrinta nuosekli reguliavimo praktika ir nuoseklus tos direktyvos taikymas, nepaprastai svarbu, kad būtų visapusiškai laikomasi 7 straipsnyje nustatyto pranešimų teikimo mechanizmo.

(20)

Ryšių komitetas pateikė nuomonę pagal Direktyvos 2002/21/EB 22 straipsnio 2 dalį,

1.

Direktyvoje 2002/21/EB ir specialiosiose direktyvose apibrėžti terminai šioje rekomendacijoje vartojami ta pačia reikšme. Be to:

2.

Pranešimai turėtų būti siunčiami elektroniniu paštu su prašymu patvirtinti jų gavimą.

Laikoma, kad elektroniniu paštu siųstus dokumentus adresatas gavo tą dieną, kurią jie buvo išsiųsti.

Pranešimai bus registruojami ta tvarka, kokia jie gaunami.

3.

Pranešimai įsigalios tą dieną, kurią Komisija juos užregistruos („registracijos data“). Registracijos data bus ta diena, kurią Komisija gaus išsamų pranešimą.

Komisija pateiks savo interneto svetainėje ir elektroniniu būdu praneš visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją apie pranešimo registravimo datą, pranešimo dalyką ir visus gautus patvirtinamuosius dokumentus.

4.

Pranešimai turėtų būti teikiami bet kuria oficialiąja Bendrijos kalba. Siekiant palengvinti visų kitų nacionalinių reguliavimo institucijų konsultavimąsi, standartinės formos pranešimas (I priedas) arba trumposios formos pranešimas (II priedas) gali būti pateikti kita negu planuojamos priemonės oficialiąja kalba.

Bet kokios Komisijos pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį pateiktos pastabos arba priimti sprendimai bus pateikiami planuojamos priemonės, apie kurią pranešta, kalba ir, jei įmanoma, išversti į tą kalbą, kuria užpildyta standartinė pranešimo forma.

5.

Nacionalinė reguliavimo institucija, pranešdama apie planuojamas priemones, turėtų pateikti ir dokumentus, kurių reikia Komisijai užduotims atlikti. Tų planuojamų priemonių, kurios patenka į 6 punkto taikymo sritį ir apie kurias pranešama trumposios formos pranešimu, atveju Komisijai iš esmės nereikia papildomų dokumentų užduotims atlikti.

Planuojamos priemonės turi būti tinkamai pagrįstos.

6.

Komisijai trumposios formos pranešimu, nurodytu II priede, turėtų būti pranešta apie tokias planuojamas priemones:

7.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, stebės praktinius trumposios formos pranešimo procedūros taikymo padarinius, kad prireikus galėtų ją koreguoti arba papildyti kitomis planuojamų priemonių kategorijomis, apie kurias turėtų būti pranešama trumposios formos pranešimu.

8.

Apie planuojamas priemones, kurios nepatenka į 6 punkto taikymo sritį, Komisijai turėtų būti pranešama I priede nustatytu standartinės formos pranešimu. Pranešant apie planuojamas priemones reikėtų, jei taikoma, nurodyti visus šiuos dalykus:

9.

Jeigu rinkos tyrimo tikslais planuojamoje priemonėje apibrėžiama atitinkama rinka, kuri skiriasi nuo Rekomendacijoje dėl atitinkamų rinkų nurodytų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų deramai pagrįsti tokiai rinkai apibrėžti taikomus kriterijus.

10.

Pranešimuose, teikiamuose pagal Direktyvos 2002/19/EB 8 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, reikėtų tinkamai pagrįsti ir tai, kodėl operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje, turėtų būti taikomi kiti įpareigojimai negu nustatytieji tos direktyvos 9–13 straipsniuose.

11.

Pranešimuose, patenkančiuose į Direktyvos 2002/19/EB 8 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, turėtų būti tinkamai pagrįsta ir tai, kodėl planuojamos priemonės būtinos siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

12.

Bus laikoma, kad standartinės procedūros pranešimai, kuriuose pateikta 8 punkte apibrėžta taikytina informacija, yra išsamūs. Jei pranešimo informacija, įskaitant dokumentus, kuriuo nors esminiu aspektu nebus išsami, Komisija per penkias darbo dienas praneš apie tai susijusiai nacionalinei reguliavimo institucijai ir nurodys, kiek, jos nuomone, pranešimas yra neišsamus. Pranešimas bus registruojamas tik tada, kai susijusi nacionalinė reguliavimo institucija pateiks reikiamą informaciją. Tokiais atvejais pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį pranešimas įsigalios tą dieną, kurią Komisija gaus išsamią informaciją.

13.

Nepažeisdama 8 punkto, užregistravus pranešimą, Komisija pagal Direktyvos 2002/21/EB 5 straipsnio 2 dalį gali reikalauti, kad susijusi nacionalinė reguliavimo institucija pateiktų daugiau informacijos arba ją patikslintų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stengtis prašomą informaciją, jeigu ji turima, pateikti per tris darbo dienas.

14.

Komisija patikrins, ar planuojama priemonė, apie kurią pranešta trumposios formos pranešimu, priklauso kuriai nors 6 punkte išvardytai kategorijai. Jei Komisija manys, kad taip nėra, ji per penkias darbo dienas apie tai praneš susijusiai nacionalinei reguliavimo institucijai ir prašys, kad pranešimą pateikusi reguliavimo institucija pateiktų planuojamą priemonę standartinės procedūros pranešimu.

15.

Teikdama pastabas pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį, Komisija apie tai praneš susijusiai reguliavimo institucijai elektroniniu būdu ir paskelbs tas pastabas savo svetainėje.

16.

Jei nacionalinė reguliavimo institucija teikia pastabas pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį, ji turi jas elektroniniu būdu nusiųsti Komisijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

17.

Jei taikydama Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 4 dalį Komisija manys, kad planuojama priemonė būtų kliūtis bendrajai rinkai, arba turės rimtų abejonių dėl priemonės suderinamumo su Bendrijos teise, visų pirma su Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje nurodytais tikslais, arba vėliau atšauks savo prieštaravimus ar priims sprendimą, kuriuo reikalaus, kad nacionalinė reguliavimo institucija atšauktų planuojamą priemonę, apie tai ji elektroniniu būdu praneš susijusiai nacionalinei reguliavimo institucijai ir paskelbs pranešimą savo svetainėje.

18.

Pranešimų, pateiktų pagal Direktyvos 2002/19/EB 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, atveju Komisija, vadovaudamasi tos direktyvos 14 straipsnio 2 dalimi, paprastai per ne ilgesnį kaip trys mėnesiai laikotarpį priims sprendimą, kuriuo nacionalinei reguliavimo institucijai bus leidžiama arba draudžiama priimti pasiūlytą planuojamą priemonę. Komisija, atsižvelgdama į kilusius sunkumus, gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiais.

19.

Nacionalinė reguliavimo institucija bet kuriuo metu gali nuspręsti atšaukti planuojamą priemonę, apie kurią buvo pranešta, ir ji tokiu atveju bus pašalinta iš registro. Komisija savo svetainėje apie tai paskelbs pranešimą.

20.

Jei nacionalinė reguliavimo institucija priima planuojamą priemonę gavusi Komisijos arba kitos nacionalinės reguliavimo institucijos pastabas pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį, ji Komisijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi pranešti, kokiu būdu ji visapusiškai atsižvelgė į pateiktas pastabas.

21.

Nacionalinės reguliavimo institucijos paprašyta Komisija neoficialiai aptars planuojamą priemonę prieš institucijai pateikiant apie ją pranešimą.

22.

Pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (7) visi Direktyvoje 2002/21/EB arba šioje rekomendacijoje nurodyti laikotarpiai skaičiuojami taip:

Jei laikotarpis baigiasi šeštadienį, sekmadienį ar oficialią nedarbo dieną, jis pratęsiamas iki pirmos kitos darbo dienos pabaigos. Komisijos nustatytų oficialių nedarbo dienų sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje prieš kiekvienų metų pradžią.

23.

Komisija kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis įvertins būtinybę peržiūrėti šią Rekomendaciją kaip tinkamą perkelti į šalių narių nacionalinę teisę po reguliavimo sistemoje nustatytos datos.

24.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/33

(1)

2008 m. gegužės 15 d. priimtoje Rezoliucijoje 1814 (2008) dėl padėties Somalyje Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST) prašo valstybių ir regioninių organizacijų, glaudžiai derinant veiksmus tarpusavyje, imtis priemonių apsaugoti laivus, dalyvaujančius transportuojant ir teikiant Somaliui ir JT leidžiamai veiklai skirtą humanitarinę pagalbą.

(2)

2008 m. birželio 2 d. priimtoje Rezoliucijoje 1816 (2008) dėl padėties Somalyje JTST pareiškė susirūpinimą dėl pavojaus, kurį humanitarinės pagalbos teikimui Somalyje, jūrų prekybos maršrutų saugumui ir tarptautinei laivybai kelia piratavimo veiksmai ir ginkluoti laivų plėšimai. JTST paskatino, visų pirma valstybes, suinteresuotas naudoti jūrų prekybos maršrutus prie Somalio krantų, padidinti ir koordinuoti pastangas atgrasant nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje bendradarbiaujant su Somalio Laikinąja Federaline Vyriausybe (LFV). Saugumo Taryba suteikė leidimą šešis mėnesius nuo rezoliucijos priėmimo su LFV bendradarbiaujančioms valstybėms, apie kurias LFV iš anksto pranešė JT Generaliniam Sekretoriui, įplaukti į Somalio teritorinius vandenis ir pagal taikomą tarptautinę teisę naudotis visomis būtinomis priemonėmis piratavimo veiksmams ir ginkluotiems plėšimams jūroje sustabdyti.

(3)

2008 m. spalio 7 d. priimtoje rezoliucijoje 1838 (2008) dėl padėties Somalyje, JTST palankiai įvertino vykstantį Europos Sąjungos (ES) karinės jūrų operacijos planavimą bei kitas tarptautines ir nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant įgyvendinti rezoliucijas 1814 (2008) ir 1816 (2008), ir paprašė visų valstybių, turinčių tam tinkamų priemonių, bendradarbiauti su LFV kovoje prieš piratavimą ir ginkluotus plėšimus jūroje, laikantis rezoliucijos 1816 (2008) nuostatų. Ji taip pat paprašė visų valstybių ir regioninių organizacijų toliau veikti, pagal jos rezoliucijos 1814 (2008) nuostatas, kad būtų apsaugoti Pasaulio maisto programos (PMP) jūriniai konvojai, nes ši programa yra gyvybiškai svarbi teikiant humanitarinę pagalbą Somalio gyventojams.

(4)

2008 m. gegužės 26 d. išvadose Taryba pareiškė susirūpinimą dėl pasikartojančių piratavimo veiksmų jūroje prie Somalio krantų, kurie kenkia humanitarinėms pastangoms ir tarptautiniam laivų eismui regione bei prisideda prie nuolatinių JT nustatyto ginklų embargo pažeidimų. Taryba taip pat pagyrė kelias iniciatyvas suteikti apsaugą PMP laivams, kurių ėmėsi tam tikros valstybės narės. Taryba pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi labiau dalyvauti palydint tokius laivus siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą Somalio gyventojams.

(5)

2008 m. rugpjūčio 5 d. Taryba patvirtino ES veiksmų krizėms valdyti koncepciją siekdama prisidėti prie JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1816 (2008) įgyvendinimo ir taikos bei tarptautinio saugumo kūrimo regione.

(6)

2008 m. rugsėjo 15 d. Taryba dar kartą patvirtino didelį susirūpinimą dėl piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų, ypač apgailestaudama dėl neseniai pasikartojusių tokių veiksmų. Siekdama užtikrinti Europos Sąjungos indėlį įgyvendinant JTST Rezoliuciją 1816 (2008) dėl kovos su piratavimo veiksmais jūroje prie Somalio krantų ir užtikrinti pagal PMP išnuomotų laivų, plaukiančių į Somalį, apsaugą pagal Rezoliucijas 1814 (2008) ir 1816 (2008), Taryba nusprendė Briuselyje įsteigti koordinavimo padalinį, kuris remtų tam tikrų valstybių narių jūroje prie Somalio krantų vykdomus stebėsenos ir apsaugos veiksmus. Tą pačią dieną Taryba patvirtino šių karinių koordinavimo veiksmų įgyvendinimo planą (EU NAVCO) ir karinę strateginę alternatyvą, susijusią su galima Europos Sąjungos laivyno karine operacija, kurios vykdymui ES valstybės narės, pageidaujančios bendradarbiauti su LFV taikant Rezoliucijos 1816 (2008) nuostatas, suteiks savo karines priemones, skirtas atgrasinti nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir juos sustabdyti.

(7)

2008 m. rugsėjo 19 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/749/BUSP dėl Europos Sąjungos karinių koordinavimo veiksmų, kuriais remiama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1816 (2008) (ES NAVCO) (1).

(8)

Pradėjus karinę operaciją karinių veiksmų koordinavimo grupei tenkančios užduotys bus vykdomos laikantis šių bendrųjų veiksmų. Todėl reikia nutraukti ES koordinavimo grupės veiklą.

(9)

Pagal Sutarties 25 straipsnio trečią pastraipą Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turi vykdyti ES karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų, politinę priežiūrą, strategiškai jiems vadovauti bei priimti atitinkamus sprendimus.

(10)

Vadovaujantis Sutarties 28 straipsnio 3 dalimi, dėl šių karinio ar gynybinio pobūdžio bendrųjų veiksmų atsirandančias einamąsias išlaidas turėtų apmokėti valstybės narės pagal 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimą 2007/384/BUSP, nustatantį Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena) (2) (toliau – Athena).

(11)

Sutarties 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendruosiuose veiksmuose nustatomos priemonės, kurias ES gali naudoti. Finansinė orientacinė ES karinės operacijos bendrųjų išlaidų suma, skirta 12 mėnesių, yra geriausia turima sąmata ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtrauktinoms į biudžetą, kuris turi būti patvirtintas pagal sprendime dėl Athena nustatytas taisykles.

(12)

2008 m. spalio 30 d. laišku ES nusiuntė pasiūlymą SVF pagal Rezoliucijos 1816 (2008) 7 punktą, pateikdama pasiūlymus dėl kitų valstybių teisminės jurisdikcijos vykdymo Somalio teritoriniuose vandenyse pagautų asmenų, vykdžiusių ar įtariamų vykdžius piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus, atžvilgiu.

(13)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus ir todėl nedalyvauja finansuojant operaciją,

—

pagal PMP dalyvaujančių laivų, kurie perkeltiems asmenims Somalyje gabena pagalbą maistu, apsaugos, laikantis JT Saugumo Tarybos Rezoliucijoje 1814 (2008) nustatytų įgaliojimų.

—

pažeidžiamų laivų, kurie laisvai plaukioja prie Somalio krantų, apsaugos ir atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų sustabdymo, laikantis JT Saugumo Tarybos Rezoliucijoje 1816 (2008) nustatytų įgaliojimų.

a)

saugoti PMP išnuomotus laivus, įskaitant ginkluotų Atalanta padalinių buvimą šiuose laivuose, ypač – kai kursuojama teritoriniuose Somalio vandenyse;

b)

teikti apsaugą, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus poreikį, prekybiniams laivams, kurie kursuoja pajėgų dislokavimo teritorijose;

c)

stebėti plotus už Somalio krantų, įskaitant Somalio teritorinius vandenis, kuriuose kyla pavojus jūrinei veiklai, pirmiausia – jūrų transportui;

d)

imtis reikiamų priemonių, įskaitant jėgos panaudojimą, siekiant atgrasyti nuo piratavimo veiksmų ir ginkluoto plėšimo veiksmų, kurie gali būti įvykdyti jos pajėgų dislokavimo teritorijose, juos sustabdyti ir vykdyti jų prevenciją;

e)

atsižvelgiant į tai, kad atitinkamose valstybėse pagal 12 straipsnį gali būti pradėti teismo procesai, areštuoti, sulaikyti ir perduoti asmenis, kurie vykdė ar yra įtariami vykdę piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus teritorijose, kur ji dislokuota, ir areštuoti piratų ar ginkluotų plėšikų laivus, ar laivus, sugautus stebint piratavimo veiksmus ar ginkluotą plėšimą, ir kurie yra piratų rankose, taip pat laivuose esančias prekes;

f)

siekiant kovoti su piratavimo veiksmais ir ginkluotais plėšimais jūroje prie Somalio krantų, užmegzti ryšius su regione veikiančiomis organizacijomis ir subjektais, įskaitant valstybes, visų pirma su karinėmis jūrų pajėgomis „Combined Task Force 150“, veikiančiomis vykdant operaciją „Tvirta taika“.

—

dislokuotos trečiųjų valstybių teritorijose,

—

veikia trečiųjų valstybių teritoriniuose ar vidaus vandenyse,

—

laivo, kuris juos sugavo vėliavos valstybės narės ar trečiosios valstybės narės, dalyvaujančios operacijoje, kompetentingoms institucijoms, arba

—

jei ta valstybė negali ar nenori vykdyti savo jurisdikcijos, – valstybei narei ar bet kuriai trečiajai valstybei, kuri nori vykdyti savo jurisdikciją tų asmenų ir turto atžvilgiu.

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/38

(1)

Sutarties 29 straipsnyje nurodoma, kad Sąjungos tikslo – suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje siekiama užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą, įskaitant korupciją bei sukčiavimą, ir kovojant su jais.

(2)

Naujojo tūkstantmečio pradžiai skirtoje Europos Sąjungos organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės strategijoje pabrėžiamas poreikis plėtoti visapusišką ES kovos su korupcija politiką.

(3)

2005 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl išsamios ES kovos su korupcija politikos, kurioje nurodomas 2003 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl išsamios ES kovos su korupcija politikos, Taryba dar kartą patvirtina valstybių narių vaidmens ir darbo kuriant išsamią, įvairias sritis apimančią kovos su korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose politiką, bendradarbiaujant su visais susijusiais pilietinės visuomenės ir verslo veikėjais, svarbą.

(4)

Hagos programoje (3) (2.7 punktas) Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino strateginės koncepcijos dėl tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ES lygiu kūrimą bei paprašė Tarybos ir Komisijos toliau vystyti šią koncepciją bei ją įgyvendinti.

(5)

ES valstybių narių nacionalinių policijos stebėsenos ir tikrinimo organų bei jų kovos su korupcija agentūrų, turinčių platesnius įgaliojimus, vadovai ir svarbiausi atstovai 2004 m. lapkričio mėn. susitiko Vienoje vykusioje Pagrindų programos dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) konferencijoje operatyvinio bendradarbiavimo kovojant su korupcija Europos Sąjungoje stiprinimo klausimu. Jie pabrėžė, kad svarbu toliau stiprinti jų bendradarbiavimą, inter alia, organizuojant metinius susitikimus ir palankiai įvertino esamomis struktūromis pagrįsto Europos kovos su korupcija tinklo idėją. Po Vienos konferencijos šie Europos partneriai prieš korupciją (EPAC) 2006 m. lapkričio mėn. susitiko Budapešte, šeštajame metiniame susitikime, kuriame didžioji jų dauguma patvirtino savo įsipareigojimą remti iniciatyvą dėl oficialesnio kovos su korupcija tinklo sukūrimo.

(6)

Siekiant remtis esamomis struktūromis, valdžios institucijoms ir agentūroms, kurios sudarys Europos kovos su korupcija tinklą, galėtų priklausyti organizacijos, esančios EPAC narėmis.

(7)

Visuotinai (4) pripažįstama, kad tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas yra pagrindinis kovos su korupcija veiksnys. Kova su visų rūšių korupcija turėtų būti sustiprinta veiksmingai bendradarbiaujant, nustatant veiksmų galimybes, keičiantis gera praktika ir plėtojant aukštus profesinius standartus. Kovos su korupcija tinklo sukūrimas ES lygiu labai padės pagerinti šį bendradarbiavimą,

1)

sukuriamas forumas keistis informacija visoje ES apie veiksmingas priemones ir patirtį korupcijos prevencijos bei kovos su ja srityje;

2)

sudaromos sąlygos užmegzti jo narių tarpusavio ryšius ir aktyviai juos palaikyti.

12.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/40

„a)

trejus metus nuo veiksmų programos užbaigimo, kaip apibrėžta 89 straipsnio 3 dalyje;“,

„a)

trejus metus nuo veiksmų programos užbaigimo, kaip apibrėžta 89 straipsnio 5 dalyje;“;