I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1104/2008

2008 m. spalio 24 d.

dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 66 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Šengeno informacinė sistema (SIS), sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (2) (toliau – Šengeno konvencija), IV antraštinės dalies nuostatas, ir jos plėtotė SIS 1+ yra pagrindinė Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos teisinę sistemą, nuostatų taikymo priemonė.

(2)

Remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 (3) ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR (4), Komisijai buvo pavesta sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II). Šie teisės aktai netenka galios 2008 m. gruodžio 31 d. Šis reglamentas turėtų juos papildyti iki kol Taryba nustatys datą, remdamasi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (5).

(3)	SIS II sukurta Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (6). Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos tų aktų nuostatoms.

(4)	Tam tikri SIS II bandymai numatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 189/2008 (7) ir Sprendime Nr. 2008/173/EB (8).

(5)	SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas pagal SIS II bendrą tvarkaraštį, kurį Taryba patvirtino 2008 m. birželio 6 d.

(6)	Laikantis šio reglamento nuostatų turėtų būti atliktas išsamus SIS II bandymas visapusiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai. Kaip įmanoma greičiau po bandymo užbaigimo, jis turėtų būti patvirtintas kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR.

(7)	Valstybės narės turėtų atlikti keitimosi papildoma informacija bandymą.

(8)

Dėl SIS 1+ Šengeno konvencijoje numatyta techninio palaikymo funkcija (C.SIS). Dėl SIS II Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR nurodyta centrinė SIS II, kurią sudaro techninio palaikymo funkcija ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI-SIS). Centrinės SIS II techninio aptarnavimo tarnyba turėtų būti Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė techninio aptarnavimo tarnyba – Pongau Sankt Johane (Austrija).

(9)

Siekiant lengviau susidoroti su potencialiais sunkumais pereinant iš SIS 1+ į SIS II, turėtų būti sukurta ir išbandyta Šengeno informacinės sistemos laikinoji perėjimo architektūra. Laikinoji perėjimo architektūra neturėtų turėti poveikio SIS 1+ operatyviajai parengčiai. Keitiklį turėtų suteikti Komisija.

(10)	Perspėjimą pateikiančios valstybės narės pareiga turėtų būti užtikrinti, kad į Šengeno informacinę sistemą įvesti duomenys būtų tikslūs, naujausi ir teisėti.

(11)

Komisija turėtų ir toliau būti atsakinga už centrinę SIS II ir jos ryšių infrastruktūrą. Į šias pareigas įeina SIS II ir jos ryšių infrastruktūros priežiūra bei tolesnis plėtojimas, įskaitant klaidų taisymą kiekvieną kartą. Komisija turėtų koordinuoti ir remti bendrą veiklą. Visų pirma Komisija turėtų suteikti būtiną techninę ir su operacijomis susijusią paramą valstybėms narėms centrinės SIS II lygiu, įskaitant pagalbos tarnybos veikimo užtikrinimą.

(12)	Valstybės narės yra ir ateityje turėtų būti atsakingos už savo nacionalinių sistemų (N.SIS II) plėtojimą ir priežiūrą.

(13)	Prancūzija turėtų ir toliau būti atsakinga už SIS 1+ techninio palaikymo funkciją, kaip aiškiai numatyta Šengeno konvencijoje.

(14)	SIS 1+ dalyvaujančių valstybių narių atstovai turėtų koordinuoti savo veiksmus pasinaudodami Tarybos struktūra. Būtina nustatyti tų organizacinių veiksmų struktūrą.

(15)

Komisija turėtų galėti sudaryti sutartis su trečiosiomis šalims, įskaitant nacionalines viešąsias įstaigas, dėl šiuo reglamentu jai pavestų užduočių ir su biudžeto įgyvendinimu susijusių užduočių atlikimo, laikydamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9).

Bet kurioje tokioje sutartyje turėtų būti laikomasi SIS taikomų taisyklių, reglamentuojančių duomenų apsaugą ir duomenų saugumą, bei atsižvelgta į atitinkamų duomenų apsaugos institucijų vaidmenį, ypač į Šengeno konvencijos ir šio reglamento nuostatas.

(16)	Komisijai tvarkant asmens duomenis taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10).

(17)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, paskirtas remiantis 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/55/EB, kuriuo įsteigiama nepriklausoma priežiūros įstaiga, numatyta EB sutarties 286 straipsnyje (11), yra kompetentingas prižiūrėti Bendrijos institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Šengeno konvencijoje numatytos konkrečios nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos ir saugumo.

(18)

Kadangi tikslų, t. y. sukurti laikinąją perėjimo architektūrą ir perkelti duomenis iš SIS 1+ į SIS II, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(19)	Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(20)	Šengeno konvencija turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų galima SIS 1 + integruoti į laikinąją perėjimo architektūrą.

(21)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo turėtų nuspręsti, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(22)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (12); dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant reglamentą ir jis ar jo taikymas nėra jai privalomi.

(23)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (13); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(24)	Šis reglamentas neturi įtakos susitarimams, susijusiems su Jungtinės Karalystės ir Airijos daliniu dalyvavimu Šengeno acquis, kaip nustatyta atitinkamai Tarybos sprendimuose 2000/365/EB ir 2002/192/EB.

(25)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (14), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB (15) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytai sričiai.

(26)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (16), kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, kuris siejamas su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (17) dėl susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu, nurodytai sričiai.

(27)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, kuris siejamas su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (18) 3 straipsniu, nurodytai sričiai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrasis tikslas

1. Šengeno informacinė sistema (SIS) sukurta pagal 1990 m. Šengeno konvencijos (SIS 1+) IV antraštinės dalies nuostatas pakeičiama nauja sistema – Šengeno informacine sistema II (SIS II), kurios sukūrimą, veikimą ir naudojimą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006.

2. Laikantis šiame reglamente nustatytų procedūrų ir užduočių pasidalijimo, Komisija ir valstybės narės kuria SIS II kaip bendrą integruotą sistemą, kuri parengta operacijoms vykdyti.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	centrinė SIS II – SIS II techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro duomenų bazė (SIS II duomenų bazė) ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI–SIS);

b)	C.SIS – SIS 1+ techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro SIS 1+ referencinė duomenų bazė ir vienoda nacionalinė sąsaja (N.COM);

c)	N.SIS – SIS 1+ nacionalinė sistema, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su C.SIS;

d)	N.SIS II – tai SIS II nacionalinė sistema, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su centrine SIS II;

e)	keitiklis – techninė priemonė, kuria palaikomas nuoseklus ir patikimas C.SIS ir centrinės SIS II ryšys ir užtikrinamos funkcijos, numatytos 10 straipsnio 3 dalyje;

f)	išsamus bandymas – bandymas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 3 dalies c punkte;

g)	papildomos informacijos bandymas – funkciniai bandymai, kuriuose dalyvauja SIRENE biurai.

3 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente apibrėžiamos Komisijos ir valstybių narių, dalyvaujančių SIS 1+, užduotys ir pareigos, susijusios su šiomis užduotimis:

a)	SIS II priežiūra ir tolesnis SIS II plėtojimas;

b)	išsamus SIS II bandymas;

c)	papildomos informacijos bandymas;

d)	tolesnis keitiklio plėtojimas ir bandymas;

e)	laikinosios perėjimo architektūros sukūrimas ir išbandymas;

f)	perėjimas iš SIS 1+ į SIS II.

4 straipsnis

Perėjimo architektūros techniniai komponentai

Siekiant užtikrinti, kad būtų pereita iš SIS 1+ į SIS II, būtini šie komponentai:

a)	C.SIS ir sujungimas su keitikliu;

b)	SIS 1+ ryšių infrastruktūra, kad C.SIS galėtų palaikyti ryšį su N.SIS;

N.SIS;

d)	centrinė SIS II, NI–SIS ir SIS II ryšių infrastruktūra, kad centrinė SIS II galėtų palaikyti ryšį su N.SIS II ir keitikliu;

N.SIS II;

f)	keitiklis.

5 straipsnis

Pagrindinės pareigos plėtojant SIS II

1. Komisija toliau plėtoja centrinę SIS II, ryšių infrastruktūrą ir keitiklį.

2. Pagal Šengeno konvencijos nuostatas Prancūzija rūpinasi C.SIS veikimu ir eksploatavimu.

3. Valstybės narės toliau plėtoja N.SIS II.

4. Pagal Šengeno konvencijos nuostatas valstybės narės, dalyvaujančios SIS 1+, atlieka N.SIS priežiūrą.

5. Valstybės narės, dalyvaujančios SIS 1+, rūpinasi SIS II ryšių infrastruktūros veikimu ir eksploatavimu.

6. Komisija koordinuoja veiklą ir suteikia paramą, reikalingą 1–3 dalyse nurodytoms užduotims ir pareigoms atlikti.

6 straipsnis

Tolesnis plėtojimas

5 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, būtinos SIS II toliau plėtoti, ypač klaidoms ištaisyti būtinos priemonės, patvirtinamos laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, būtinos SIS II toliau plėtoti, kiek tai susiję su vienoda nacionaline sąsaja, kuria užtikrinama, kad N.SIS II būtų suderintos su centrine SIS II, patvirtinamos laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

7 straipsnis

Pagrindinė veikla

1. Komisija kartu su SIS 1+ dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis atlieka išsamų bandymą.

2. Laikinąją SIS perėjimo architektūrą sukuria ir ją išbando Komisija kartu su Prancūzija ir kitomis SIS 1+ dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

3. Perėjimą iš SIS 1+ į SIS II atlieka Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės.

4. SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės atlieka keitimosi papildoma informacija bandymą.

5. Komisija suteikia būtiną paramą centrinės SIS II lygiu 1–4 dalyse nurodytai veiklai.

6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

8 straipsnis

Išsamus bandymas

1. Išsamus bandymas pradedamas vykdyti tik Komisijai paskelbus, kad, jos manymu, Reglamento (EB) Nr. 189/2008 1 straipsnyje nurodyti bandymai buvo pakankamai sėkmingi, kad toks bandymas būtų pradėtas vykdyti.

2. Atliekamas išsamus bandymas, kuriuo visų pirma siekiama patvirtinti, kad Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės užbaigė rengti technines priemones, būtinas SIS II duomenims tvarkyti, ir parodyti, kad SIS II veikimo lygis atitinka bent jau SIS 1+ veikimo lygį.

3. N.SIS II atveju išsamų bandymą atlieka SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, o centrinės SIS II atveju – Komisija.

4. Išsamus bandymas atliekamas pagal smulkų tvarkaraštį, kurį sudaro SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, kartu su Komisija.

5. Išsamus bandymas grindžiamas techninėmis specifikacijomis, kurias nustato SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, bendradarbiaudamos su Komisija.

6. Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar techninės priemonės, būtinos SIS II duomenims tvarkyti, yra užbaigtos rengti, o SIS II veikimo lygis atitinka bent jau SIS 1+ veikimo lygį.

7. Bandymo rezultatus nagrinėja SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, ir Komisija, vadovaudamosi 6 dalyje nurodytais kriterijais. Bandymo rezultatai patvirtinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 3 dalies c punkto.

8. SIS 1+ nedalyvaujančios valstybės narės gali dalyvauti atliekant išsamų bandymą. Jų rezultatai neturi įtakos bendram bandymo patvirtinimui.

9 straipsnis

Bandymas, susijęs su papildoma informacija

1. SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės atlieka funkcinius SIRENE bandymus.

2. Papildomos informacijos bandymo metu Komisija rūpinasi centrinės SIS II ir jos ryšių infrastruktūros veikimu.

3. Papildomos informacijos bandymas atliekamas pagal smulkų tvarkaraštį, kurį sudaro SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

4. Papildomos informacijos bandymas grindžiamas techninėmis specifikacijomis, kurias nustato SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

5. Bandymo rezultatus nagrinėja SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

6. SIS 1+ nedalyvaujančios valstybės narės gali dalyvauti atliekant papildomos informacijos bandymą. Jų rezultatai neturi įtakos bendram bandymo patvirtinimui.

10 straipsnis

Laikinoji perėjimo architektūra

1. Sukuriama laikinoji SIS perėjimo architektūra. Pereinamuoju laikotarpiu centrinė SIS II ir C.SIS sujungiamos keitikliu. N.SIS sujungiamos su C.SIS, o N.SIS II – su centrine SIS II.

2. Komisija parūpina keitiklį, centrinę SIS II ir jos ryšių infrastruktūrą – visa tai sudaro laikinosios SIS perėjimo architektūros dalį.

3. Keitiklis keičia duomenis perduodant juos iš C.SIS į centrinę SIS II ir atvirkščiai, taip užtikrindamas, kad C.SIS ir centrinė SIS II veiktų sinchroniškai.

4. Komisija išbando centrinės SIS II ir keitiklio ryšį.

5. Prancūzija išbando C.SIS ir keitiklio ryšį.

6. Komisija ir Prancūzija išbando centrinės SIS II ir C.SIS ryšį per keitiklį.

7. Prancūzija kartu su Komisija sujungia C.SIS su centrine SIS II per keitiklį.

8. Komisija kartu su Prancūzija ir kitomis SIS 1+ dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis išbando laikinąją SIS perėjimo architektūrą kaip vieną bendrą struktūrą laikydamosi bandymo plano, kurį pateikia Komisija.

9. Prancūzija prireikus bandymo tikslais parūpina duomenų.

11 straipsnis

Perėjimas iš SIS 1+ į SIS II

1. Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II.

2. SIS 1 + dalyvaujančios valstybės narės, pasinaudodamos laikinąja perėjimo architektūra remiant Prancūzijai ir Komisijai, pereina iš N.SIS į N.SIS II ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 30 d. Prireikus ši data gali būti pakeista laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

3. Nacionalinės sistemos perėjimą iš SIS 1+ į SIS II sudaro N.SIS II duomenų įkėlimas; N.SIS II yra duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija; po to kiekviena valstybė narė N.SIS pakeičia N.SIS II. Perėjimas vykdomas laikantis tikslaus tvarkaraščio, kurį pateikia Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

4. Perėjimo metu Komisija padeda koordinuoti bendrą veiklą ir ją remia.

5. Pakeitimas, numatytas perėjimo proceso metu, atliekamas po 8 straipsnio 7 dalyje nurodyto patvirtinimo.

12 straipsnis

Pagrindinė teisinė sistema

Perėjimo metu Šengeno informacijos sistemai toliau taikomos Šengeno konvencijos IV antraštinės dalies nuostatos.

13 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja vykdydamos visą veiklą, kurią reglamentuoja šis reglamentas, laikydamosi savo atitinkamų pareigų.

2. Komisija visų pirma centrinės SIS II lygiu suteikia paramą, būtiną N.SIS II bandymams ir perėjimui atlikti.

3. Valstybės narės visų pirma N.SIS II lygiu suteikia paramą, būtiną laikinajai perėjimo infrastruktūrai išbandyti.

14 straipsnis

Įrašų saugojimas SIS II

1. Nepažeisdama Šengeno konvencijos IV antraštinėje dalyje įtvirtintų atitinkamų nuostatų, Komisija užtikrina, kad kiekviena prieiga prie asmens duomenų ir keitimasis jais centrinėje SIS II būtų registruojamas, siekiant patikrinti, ar paieška yra teisėta, atlikti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir užtikrinti tinkamą centrinės SIS II ir nacionalinių sistemų veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą.

2. Registravimo įrašuose nurodomi visų pirma duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas.

3. Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje nurodytiems tikslams ir ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo.

4. Įrašus galima saugoti ilgiau, jeigu jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

5. Kompetentingos institucijos, atsakingos už paieškos teisėtumo tikrinimą, atliekančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą centrinės SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, joms paprašius turi prieigą prie šių įrašų savo užduočių atlikimo tikslais, neviršydamos savo kompetencijos.

15 straipsnis

Išlaidos

1. Perėjimo, išsamaus bandymo, papildomos informacijos bandymo, priežiūros ir plėtojimo priemonių išlaidos centrinės SIS II lygiu arba su ryšių infrastruktūra susijusios išlaidos padengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

2. Nacionalinių sistemų perėjimo, bandymų, priežiūros ir plėtojimo išlaidas padengia kiekviena atitinkama valstybė narė.

3. Veiklos, vykdomos SIS 1+ lygiu, įskaitant Prancūzijos, veikiančios SIS 1+ dalyvaujančių valstybių narių vardu, vykdomą papildomą veiklą, išlaidos padengiamos laikantis Šengeno konvencijos 119 straipsnio nuostatų.

16 straipsnis

Šengeno konvencijos nuostatų keitimas

Šengeno konvencijos nuostatos iš dalies keičiamos taip:

Įterpiamas šis straipsnis:

„92A straipsnis

1. Nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1104/2008 (19) ir Tarybos sprendimo 2008/839/TVR (20) įsigaliojimo dienos Šengeno informacinės sistemos techninę architektūrą gali papildyti šie elementai, vadovaujantis 2 straipsnyje pateiktomis apibrėžtimis:

papildoma centrine sistema, kurią sudaro:

—	techninio palaikymo funkcija (centrinė SIS II), kuri yra Prancūzijoje su atsargine centrine SIS II, kuri yra Austrijoje; ją sudaro SIS II duomenų bazė ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI–SIS),

—	techninis C.SIS ir centrinės SIS II sujungimas per keitiklį, kuris keičia ir suvienodina duomenis, perduodamus iš S.SIS į centrinę SIS II ir atvirkščiai;

b)	nacionalinė sistema (N.SIS II), susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su centrine SIS II;

c)	ryšio tarp centrinės SIS II ir N.SIS II infrastruktūra, sujungta su NI-SIS.

2. N.SIS II gali pakeisti šios Konvencijos 92 straipsnyje nurodytą nacionalinę sekciją; tokiu atveju valstybėms narėms nereikia turėti nacionalinės duomenų bylos.

3. Centrinės SIS II duomenų baze galima naudotis automatinių paieškų tikslais kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

4. Valstybei narei savo nacionalinę sekciją pakeitus N.SIS II, techninio palaikymo funkcijos privalomos funkcijos tos nacionalinės sekcijos atžvilgiu, kaip minėta 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tampa privalomomis funkcijomis centrinės SIS II atžvilgiu, nedarant įtakos įsipareigojimams, nurodytiems Sprendime 2008/839/TVR ir Reglamento (EB) Nr. 1104/2008 5 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

5. Centrinė SIS II užtikrina paslaugas, reikalingas SIS II duomenims įvesti ir juos tvarkyti, N.SIS II nacionalinėms kopijoms atnaujinti internetu, N.SIS nacionalinėms kopijoms ir centrinei SIS II duomenų bazei suvienodinti ir suderinti bei N.SIS II nacionalinių kopijų inicijavimo ir atkūrimo operacijoms atlikti.

6. Prancūzija, atsakinga už techninio palaikymo funkciją, kitos valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad paieškos N.SIS II duomenų bylose arba SIS II duomenų bazėje rezultatai atitiktų paieškos nacionalinėse sekcijose, kurios minimos 92 straipsnio 2 dalyje, rezultatus.

119 straipsnio pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„92 straipsnio 3 dalyje nurodytos techninio palaikymo funkcijos įrengimo ir veikimo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su ryšio linijomis, jungiančiomis Šengeno informacinės sistemos nacionalines sekcijas ir techninio palaikymo funkciją, taip pat veiklos, susijusios su Prancūzijai pagal Sprendimą 2008/839/TVR ir Reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 tenkančių užduočių vykdymu, išlaidas bendrai padengia valstybės narės.“

119 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šengeno informacinės sistemos nacionalinių sekcijų įrengimo ir veikimo išlaidas bei užduočių, pagal Sprendimą 2008/839/TVR ir Reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 tenkančių nacionalinėms sistemoms, vykdymo išlaidas padengia kiekviena valstybė narė atskirai.“

17 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 51 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

18 straipsnis

Ataskaitos

Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pažangos ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir dėl perėjimo iš SIS 1+ į SIS II.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios dieną, kurią turi nustatyti Taryba, veikdama pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 2 dalį, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d.

Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. spalio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. ALLIOT-MARIE

(1) 2008 m. rugsėjo 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(3) OL L 328, 2001 12 13, p. 4.

(4) OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(5) OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

(6) OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

(7) OL L 57, 2008 3 1, p. 1.

(8) OL L 57, 2008 3 1, p. 14.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(11) OL L 12, 2004 1 17, p. 47.

(12) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(13) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(14) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(15) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(16) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(17) OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(18) OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

(19) OL L 299, 2008 11 8, p. 1.

(20) OL L 299, 2008 11 8, p. 43.“

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1107/2008

2008 m. lapkričio 7 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant jo I ir IV priedus pritaikyti prie technikos pažangos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje teigiama, kad trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti laikomos „EB trąšomis“.

(2)

Amonio sulfatas ir kalcio nitratas (kalcio nitrato tetrahidratas) yra kaip trąšų tipai nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede. Tačiau šių dviejų tipų trąšų mišiniai negali būti vadinami „EB trąšomis“. Kadangi amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniai buvo sėkmingai naudojami dviejose valstybėse narėse, šie mišiniai turėtų būti pripažįstami kaip „EB trąšos“ tam, kad juos ūkininkai galėtų lengviau įsigyti visoje Bendrijoje.

(3)	Iš daugelio pirminių maistinių medžiagų trąšų, kurių tipai išvardyti I priede ir kurių sudėtyje yra azoto, jose esantis azotas linkęs išsiskirti į aplinką pernelyg greitai, kai žemės ūkio kultūros nespėja jo pilnai įsisavinti, o perteklinis azotas potencialiai gali kelti žalą aplinkai.

(4)

Dviejų EB tipų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede, trąšų papildymas diciandiamidu, viena iš daugelio cheminių medžiagų, priskiriamų nitrifikacijos inhibitoriams, gali padėti išvengti šios galimos žalos aplinkai. Kitų EB tipų trąšų sudėtyje gali būti azoto įvairiomis formomis, kurių atžvilgiu nitrifikacijos inhibitoriai nėra veiksmingi. Dėl šių kitų tipų trąšų sprendimas naudoti ureazės inhibitorius galėtų būti patenkinama išeitis.

(5)	Siekiant geriau pasinaudoti agronominiais ir ekologiniais nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių pranašumais reikėtų leisti nitrifikacijos ar ureazės inhibitorius naudoti su daugumos tipų azoto trąšomis, be to, reikėtų leisti naudoti daugiau inhibitorių tipų.

(6)	Todėl reikėtų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede įrašyti leidžiamų naudoti nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių sąrašą.

(7)	Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priede išsamiai aprašoma, kokius tyrimo metodus reikia taikyti nustatant maistinių medžiagų kiekį EB trąšose. Šie aprašymai, kiek tai susiję su jodo koncentracija, turi būti patikslinti siekiant taikyti teisingas analitines vertes.

(8)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Komiteto nuomonę, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2. Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 7 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

A.1 lentelėje įrašas dėl trąšų 4 tipo „amonio sulfatas“ pakeičiamas taip:

„4

Amonio sulfatas

Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra amonio sulfatas ir kurio sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

19,7 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

Jei prekiaujama amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniu, pavadinime turi būti nurodyta „sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato)“.

Amoniakinis azotas

Suminis azotas, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).“

2)	Lentelėje A.1 įrašai dėl trąšų 16 ir 17 tipų bei a išnaša yra išbraukiami. 18 tipas laikomas 16 tipu.

Įterpiamas toks skirsnis:

„F. Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

Toliau F.1 ir F.2 lentelėse išvardyti ureazės ir nitrifikacijos inhibitoriai gali būti dedami į I priedo A.1, B.1, B.2, B.3, C.1 ir C.2 skirsniuose išvardytų tipų azoto trąšas, laikantis šių nuostatų:

1)	bent 50 % suminio trąšose esančio azoto kiekio sudaro azotas 3 stulpelyje nurodytomis formomis;

2)	trąšų tipai nepriklauso 4 stulpelyje nurodytiems trąšų tipams.

Jei į trąšas įdėta F.1 lentelėje nurodyto nitrifikacijos inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su nitrifikacijos inhibitoriumi ([nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas])“.

Jei į trąšas įdėta F.2 lentelėje nurodyto ureazės inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su ureazės inhibitoriumi ([nurodyti nitrifikacijos inhibitoriaus paskirtį])“.

Už prekybą atsakingas asmuo privalo ant kiekvienos pakuotės arba didmenos siuntos pateikti kuo išsamesnę techninę informaciją. Remdamasis šia informacija naudotojas turi galėti nuspręsti dėl naudojimo normų ir dažnumo auginamų kultūrų atžvilgiu.

Įvertinus techninius dokumentus, pateiktus vadovaujantis šiems junginiams parengtomis gairėmis, F1 ir F2 lentelėse gali būti (atitinkamai) nurodyti nauji nitrifikacijos inhibitoriai arba ureazės inhibitoriai.

F.1. Nitrifikacijos inhibitoriai

Nr.

Nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – amonio azoto ir karbamido azoto – masės dalimi

EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

Nitrifikacijos inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

Duomenys apie leistiną santykį

Diciandiamidas

ELINCS Nr. 207–312–8

Mažiausiai 2,25;

Daugiausia 4,5

F.2. Ureazės inhibitoriai

Nr.

Ureazės inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – karbamido azoto – masės dalimi

EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

Ureazės inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

Duomenys apie leistiną santykį

N-(n-butil) tiofosforo triamidas (NBPT)

ELINCS Nr. 435–740–7

Mažiausiai 0,09;

Daugiausia 0,20“

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

„Metodo“ 4.11 punkto pastabos antra, trečia ir ketvirta pastraipos keičiamos taip:

„Titruojama 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalu, kaip indikatorių naudojant krakmolo tirpalą.

1 ml jodo (I2) 0,05 mol/l koncentracijos tirpalo atitinka 0,01128 g SnCl2·2H2O.

Taip paruoštame tirpale bent 80 % viso alavo turi būti dvivalentis alavas. Taigi titravimui turi būti sunaudota ne mažiau kaip 35 ml 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalo.“

„Metodo“ 4.11 punkto pastabos antra, trečia ir ketvirta pastraipos keičiamos taip:

„Titruojama 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalu, kaip indikatorių naudojant krakmolo tirpalą.

1 ml jodo (I2) 0,05 mol/l koncentracijos tirpalo atitinka 0,01128 g SnCl2·2H2O.

Taip paruoštame tirpale bent 80 % viso alavo turi būti dvivalentis alavas. Taigi titravimui turi būti sunaudota ne mažiau kaip 35 ml 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalo.“

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1108/2008

2008 m. lapkričio 7 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatas dėl būtiniausių mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimų ir sąlygų, kuriomis spermai galima taikyti Tarybos direktyvoje 2000/75/EB nustatyto draudimo išvežti išimtis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 11 ir 12 straipsnius bei 19 straipsnio trečią dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2000/75/EB nustatytos mėlynojo liežuvio ligos kontrolės taisyklės ir kovos su ja ir jos likvidavimo priemonės. Jos apima apsaugos ir priežiūros zonų (toliau – „ribojimų taikymo zonos“) nustatymą, mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų įgyvendinimą ir gyvūnų iš ribojimų taikymo zonų išvežimo draudimą (toliau – „išvežimo draudimas“).

(2)

2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais, nustatytos taisyklės (2), kurios būtų taikomos šios ligos protrūkio atveju.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 I priede nustatyti būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimai. To reglamento III priede nustatytos gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų išvežimo draudimo išimties taikymo sąlygos. To reglamento V priede išdėstyti zonos, kuri tam tikru metų laiku neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, nustatymo kriterijai.

(4)

Būtina, kad veiktų tinkamos mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos siekiant, be kita ko, kuo anksčiau nustatyti mėlynojo liežuvio ligos virusą ir įrodyti, kad nėra bendrų ar specifinių mėlynojo liežuvio ligos serotipų, taip pat nustatyti laikotarpį, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra. Į mėlynojo liežuvio ligos stebėjimo ir priežiūros programas turėtų būti įtraukti būtiniausi reikalavimai valstybėms narėms ir užtikrintas pakankamas lankstumas atsižvelgiant į vietos epidemiologines sąlygas.

(5)

ES vykdoma masinė skubios vakcinacijos kampanija prieš įvairių rūšių mėlynojo liežuvio ligą. Gyvūnų vakcinacija nuo šios ligos reiškia didelį neatsparių rūšių populiacijos imuniteto būklės pasikeitimą ir turi įtakos mėlynojo liežuvio stebėsenos ir priežiūros programoms. Todėl turėtų būti padaryti tam tikri programų reikalavimų pakeitimai.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 V priede išdėstyti zonos, kuri tam tikru metų laiku neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, nustatymo kriterijai. Siekiant aiškumo ir vienodesnio požiūrio, laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžia ir pabaiga turėtų būti pagrįsti standartizuotais priežiūros duomenimis.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo B skirsnyje nustatytos spermos išvežimo draudimo išimties taikymo sąlygos. Jame numatoma, kad siekiant spermai taikyti išimtį ji turi būti gauta iš tam tikras sąlygas atitinkančių gyvūnų donorų. Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo reikėtų paaiškinti tam tikrus gyvūnų donorų spermos tyrimų tvarkos, ypač tyrimų po surinkimo, reikalavimus.

(8)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	I priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

III priedo B skirsnio d ir e punktai pakeičiami taip:

„d)

jiems buvo atliktas TEB Sausumos gyvūnų vadove numatytas serologinis tyrimas, skirtas nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus, ne rečiau kaip kas 60 dienų rinkimo laikotarpiu ir praėjus 21–60 dienų po paskutinio spermos, kuri turi būti išsiųsta, rinkimo, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

jiems buvo atliktas TEB Sausumos gyvūnų vadove numatytas sukėlėjo nustatymo tyrimas ir gauti neigiami rezultatai, o tyrimui naudoti kraujo mėginiai, surinkti:

i)	spermos, kuri turi būti išsiųsta, rinkimo pradžioje ir pabaigoje; ir

ii)

spermos rinkimo laikotarpiu:

—	ne rečiau kaip kas 7 dienas viruso išskyrimo tyrimo atveju, arba

—	ne rečiau kaip kas 28 dienas polimerazės grandinės reakcijos tyrimo atveju.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 7 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(2) OL L 283, 2007 10 27, p. 37.

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimai (nurodyta 4 straipsnyje)

1. Būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programų, kurias valstybės narės turi įgyvendinti ribojimų taikymo zonose, reikalavimai

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programomis siekiama teikti informaciją apie mėlynojo liežuvio ligos raidą ribojimų taikymo zonoje. Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programų tikslai – nustatyti naujų mėlynojo liežuvio ligos serotipų atsiradimą ir įrodyti, kad nėra tam tikrų mėlynojo liežuvio ligos serotipų. Kiti tikslai gali būti įrodymas, kad mėlynojo liežuvio ligos virusas yra nepaplitęs, ir laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, bei ligos sukėlėjo pernešėjų rūšių nustatymas.

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms geografinis matavimo vienetas nustatomas pagal apytiksliai 45 × 45 km tinklelį (apie 2 000 km2), išskyrus tuos atvejus, kai dėl konkrečių aplinkos sąlygų reikėtų nustatyti kitokio dydžio vienetą. Valstybėse narėse stebėsenos ir priežiūros reikmėms geografinis matavimo vienetas gali būti regionas, kaip nustatyta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio p dalyje.

1.1. Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programą sudaro mažiausiai 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nustatytos pasyvi klinikinė priežiūra ir aktyvi laboratorinė priežiūra.

1.1.1. Pasyvi klinikinė priežiūra:

—

apima oficialią ir tinkamai dokumentais pagrįstą nuolat taikomą sistemą, skirtą bet kokiems įtarimams nustatyti ir tikrinti, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą įtarimams pranešti. Savininkai ar laikytojai ir veterinarai privalo nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokius įtarimus. Visi įtarimai, susiję su mėlynojo liežuvio ligos serotipų, kurių atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje neturėtų būti, nustatymu turi būti nedelsiant nuodugniai patikrinti kompetentingos institucijos tam, kad būtų patvirtintas mėlynojo liežuvio ligos serotipų paplitimas,

—	turi būti ypač sustiprinta ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo metų laiku,

—	turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos informavimo kampanijos, skirtos, visų pirma, padėti savininkams ar laikytojams ir veterinarams atpažinti klinikinius mėlynojo liežuvio ligos požymius.

1.1.2. Aktyvią laboratorinę priežiūrą sudaro arba 1.1.2.1, 1.1.2.2 ir 1.1.2.3 punktuose nustatyti serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena, serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai ir tikslinė rizikos stebėsena, arba šių veiksmų derinys.

1.1.2.1. Serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena:

—

serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena apima aktyvią metinę kontrolinių gyvūnų tikrinimo programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimui ribojimų taikymo zonoje įvertinti. Jei įmanoma, kontroliniai gyvūnai turi būti galvijai. Jų kraujyje neturi būti antikūnų ir tai turi būti įrodyta pirminiu serologiniu tyrimu, kurio rezultatai turi būti neigiami. Jie turi būti laikomi ribojimų taikymo zonos srityse, kuriose atlikus rizikos analizę atsižvelgiant į entomologinį ir ekologinį vertinimus rasta ligos sukėlėjo pernešėjų arba kuriose yra tinkamų buveinių ligos sukėlėjo pernešėjams veistis,

—	kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį susijusio ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo laikotarpiu, jei jis žinomas. Jei šis laikotarpis nežinomas, kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį visus metus,

—	mažiausias kontrolinių gyvūnų skaičius viename geografiniame vienete, skirtame mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms, turi būti tipiškas ir pakankamas tam, kad kiekviename geografiniame vienete būtų galima nustatyti 2 % mėnesio serokonversiją (1) 95 % patikimumo ribose,

—

laboratorinis tyrimas yra suplanuotas taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami konkrečių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, skirti mėlynojo liežuvio ligos serotipui arba serotipams, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, nustatyti, ir būtini konkretaus serotipo paplitimui patvirtinti.

1.1.2.2. Serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai:

—

apima bent jau aktyvią metinę neatsparių rūšių populiacijų serologinių ir (arba) virusologinių tyrimų programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimo įrodymams rasti atliekant atsitiktinius serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus visose atitinkamose epidemiologinėse geografinėse srityse. Programa vykdoma tuo metų laiku, kai yra didesnė tikimybė nustatyti serokonversiją,

—

turi būti suplanuoti taip, kad mėginiai atitiktų atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tiriamos neatsparių rūšių populiacijos struktūrą, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumo ribose nustatyti 20 % viruso paplitimą tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje,

—	turi užtikrinti, kad vakcinuotų arba imunitetą įgijusių populiacijų gyvūnai, kurių serologinių tyrimų rezultatai teigiami, netrukdytų atlikti serologinius tyrimus,

—

turi užtikrinti, kad laboratorinis tyrimas yra suplanuotas taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami konkrečių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, skirti mėlynojo liežuvio ligos serotipui arba serotipams, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, nustatyti, ir būtini konkretaus serotipo paplitimui patvirtinti,

—	gali taip pat būti atliekami siekiant stebėti vakcinacijos apimtį ir ribojimų taikymo zonoje nustatytų skirtingų mėlynojo liežuvio ligos serotipų paplitimą.

1.1.2.3. Tikslinė rizikos stebėsena:

—	apima oficialią ir tinkamai dokumentais pagrįstą nuolat taikomą sistemą, skirtą įrodyti, kad tam tikrų specifinių mėlynojo liežuvio ligos serotipų neaptikta,

—	taikoma tikslinei atitinkamos didelės rizikos neatsparių gyvūnų populiacijai, remiantis jų buvimo vieta, geografine padėtimi ir mėlynojo liežuvio ligos serotipo arba serotipų, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, epidemiologija,

—

turi turėti mėginių ėmimo strategiją, kuri atitinka nustatytą tikslinę populiaciją. Mėginio dydis leidžia 95 % patikimumo ribose nustatyti numatomą serotipų paplitimą (remiantis žinoma rizika tikslinei populiacijai) tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tikslinėje populiacijoje. Tai atvejais, kai mėginiai paimami ne iš atskirų gyvūnų, mėginio dydis turi būti nustatytas pagal taikomų diagnostikos procedūrų tikslumą.

1.2. Siekiant nustatyti laikotarpį, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, kaip nurodyta šio reglamento V priede, entomologinė priežiūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

—	ją sudaro bent jau aktyvi metinė programa, skirta ligos sukėlėjo pernešėjams gaudyti stacionariomis aspiracinėmis gaudyklėmis siekiant nustatyti ligos sukėlėjo pernešėjų populiacijos dinamiką,

—

aspiracinės gaudyklės, kuriose įrengtas ultravioletinės šviesos šaltinis, turi būti naudojamos pagal iš anksto nustatytą procedūrą. Gaudyklės turi būti naudojamos per visą naktį ir ne rečiau kaip:

—	vieną naktį per savaitę visą mėnesį prieš numatomą laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžią ir pabaigą,

—	vieną naktį per mėnesį visą laikotarpį, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra,

—	remiantis rezultatais, gautais po pirmųjų trejų gaudyklių naudojimo metų, jų naudojimo dažnumas gali būti koreguojamas,

—

mažiausiai viena aspiracinė gaudyklė turi būti įrengta kiekvienoje atitinkamoje tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstos zonos epidemiologinėje srityje. Aspiracine gaudykle sugautų mašalų dalį būtina nusiųsti į specializuotą laboratoriją, kurioje suskaičiuojamos ir nustatytoms įtartinos ligos sukėlėjo pernešėjų rūšys.

1.3. Stebėsena, kuri atliekama siekiant Komisijai pateikti pagrįstos informacijos, įrodančios, kad atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje per dvejus metus mėlynojo liežuvio ligos virusas nebuvo paplitęs, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje:

—	apima arba 1.1.2.1, 1.1.2.2 ir 1.1.2.3 punktuose nustatytus serologinę kontrolinių gyvūnų stebėseną, serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus ir tikslinę rizikos stebėseną, arba šių veiksmų derinį,

—

turi būti suplanuota taip, kad mėginiai atitiktų atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tiriamos neatsparių rūšių populiacijos struktūrą, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumo ribose nustatyti 20 % viruso paplitimą (2) tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje, jei nebuvo atlikta masinė vakcinacija, arba

—

turi būti suplanuota taip, kad mėginiai atitiktų atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tiriamos neatsparių rūšių populiacijos struktūrą, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumo ribose nustatyti 10 % viruso paplitimą (3) tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje, jei nebuvo atlikta masinė vakcinacija.

2. Būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programų, kurias valstybės narės turi įgyvendinti ribojimų netaikymo zonose, reikalavimai

Mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programomis siekiama nustatyti bet kokius galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius ir įrodyti, kad to viruso nėra mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje.

Mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programas sudaro mažiausia 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytos pasyvi klinikinė priežiūra ir aktyvi laboratorinė priežiūra.

2.1. Pasyvi klinikinė priežiūra:

—

apima oficialią ir tinkamai dokumentais pagrįstą nuolat taikomą sistemą, skirtą bet kokiems įtarimams nustatyti ir tikrinti, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą įtarimams pranešti. Savininkai ar laikytojai ir veterinarai privalo nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokius įtarimus. Kompetentinga institucija turi nelesdama nuodugniai patikrinti visus įtarimus tam, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti bet kokį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį,

—	turi būti ypač sustiprinta ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo metų laiku tam tikros susijusios didesnės rizikos zonose, remiantis geografiniais ir epidemiologiniais duomenimis,

—	turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos informavimo kampanijos, skirtos, visų pirma, padėti savininkams ar laikytojams ir veterinarams atpažinti klinikinius mėlynojo liežuvio ligos požymius.

2.2. Aktyvią laboratorinę priežiūrą sudaro arba 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktuose nustatyti serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena, serolologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai arba tikslinė rizikos priežiūra, arba šių veiksmų derinys.

2.2.1. Serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena:

—

serologinę kontrolinių gyvūnų stebėseną sudaro aktyvi metinė kontrolinių gyvūnų tikrinimo programa, skirta mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimui už ribojimų taikymo zonų ribų nustatyti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didelio pavojaus zonoms, remiantis geografiniais ir epidemiologiniais duomenimis,

—	kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį susijusio ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo laikotarpiu, jei tas laikotarpis žinomas. Jei toks laikotarpis nežinomas, kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį visus metus,

—	mažiausias kontrolinių gyvūnų skaičius iš vieno geografinio vieneto, skirto mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms, turi būti tipiškas ir pakankamas tam, kad kiekviename geografiniame vienete būtų galima nustatyti 2 % mėnesio serokonversiją (4) 95 % patikimumo ribose.

2.2.2. Serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai:

—

apima bent jau aktyvią metinę neatsparių rūšių populiacijų serologinių ir (arba) virusologinių tyrimų programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimo už ribojimų taikymo zonų ribų įrodymams rasti atliekant atsitiktinius serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus visose atitinkamose epidemiologinėse geografinėse srityse. Programa vykdoma tuo metų laiku, kai yra didžiausia tikimybė nustatyti serokonversiją,

—

—	turi užtikrinti, kad vakcinuotų arba imunitetą įgijusių populiacijų gyvūnai, kurių serologinių tyrimų rezultatai teigiami, netrukdytų atlikti serologinius tyrimus.

2.2.3. Tikslinė rizikos priežiūra:

—	apima oficialią ir gerai dokumentais pagrįstą nuolat vykdomą sistemą, skirtą įrodyti, kad tam tikrų konkrečių specifinių mėlynojo liežuvio ligos serotipų neaptikta,

—	turi būti pagrįsta išsamiomis žiniomis apie vietos rizikos veiksnius. Turint tokių žinių galima nustatyti, kokia tam tikros susijusios didesnės rizikos tikslinė populiacija turi būti tiriama,

—

turi užtikrinti, kad tikslinė mėginių ėmimo strategija atitiktų minėtą tikslinę susijusios didesnės rizikos populiaciją, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumo ribose nustatyti viruso paplitimą (pagrįsta žinomos rizikos tiksline populiacija) tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tikslinėje populiacijoje.

(1) Manoma, kad normali metinė serokonversijos norma užkrėstoje zonoje yra 20 %. Tačiau Bendrijoje virusas paprastai plinta per apytiksliai šešių mėnesių laikotarpį (pavasario pabaiga–udens vidurys). Todėl manoma, kad apytikslė mėnesio serokonversijos norma gali būti vertinama 2 %.

(2) Manoma, kad normali metinė serokonversijos norma užkrėstoje zonoje yra 20 %. Tačiau, jei yra įrodymų, kad metinė serokonversijos norma atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje yra mažiau nei 20 %, mėginio dydis turėtų leisti nustatyti mažesnį paplitimą.

(3) Manoma, kad normali metinė serokonversijos norma zonoje, kurioje atlikta vakcinacija, yra 10 %. Tačiau, jei yra įrodymų, kad metinė serokonversijos norma atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, kurioje atlikta vakcinacija, yra mažiau nei 10 %, mėginio dydis turėtų leisti nustatyti mažesnį paplitimą.

(4) Manoma, kad normali metinė serokonversijos norma užkrėstoje zonoje yra 20 %. Tačiau Bendrijoje virusas paprastai plinta per apytiksliai šešių mėnesių laikotarpį (pavasario pabaiga–udens vidurys). Todėl manoma, kad apytikslė mėnesio serokonversijos norma gali būti vertinama 2 %.“

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/25

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/95/EB

2008 m. spalio 22 d.

valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (3) buvo keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Prieš įsigaliojant Direktyvai 89/104/EEB valstybių narių prekių ženklus reglamentavusiuose teisės aktuose buvo skirtumų, galėjusių sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, laisvei teikti paslaugas bei iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Dėl to buvo būtina suderinti valstybių narių teisės aktus siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą.

(3)	Svarbu neignoruoti tų galimybių bei privalumų, kuriuos Bendrijos prekių ženklų sistema gali suteikti įmonėms, norinčioms įsigyti prekių ženklus.

(4)	Neatrodo būtina įgyvendinti visišką valstybių narių prekių ženklų teisės aktų suderinimą. Visiškai pakanka apsiriboti tų nacionalinių teisės aktų nuostatų, kurios turi tiesioginės įtakos vidaus rinkos veikimui, suderinimu.

(5)	Ši direktyva turėtų neatimti iš valstybių narių teisės ir toliau suteikti apsaugą prekių ženklams, įgytiems juos naudojant, tačiau turėtų į juos atsižvelgti tik įvertinant tokių ir registravimo būdu įgytų prekių ženklų santykį.

(6)

Valstybės narės turėtų savo nuožiūra nustatyti registravimo būdu įgyjamų prekių ženklų įregistravimo, registracijos panaikinimo ir jų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Jos, pavyzdžiui, gali nustatyti prekių ženklų registravimo ir registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrų formą, nuspręsti, ar ankstesnėms teisėms bus taikoma registravimo procedūra, ar panaikinimo procedūra, ar abi, ir, jeigu jos leidžia taikyti registravimo procedūrą ankstesnėms teisėms, ar taikyti užprotestavimo procedūrą, ar ex officio patikrinimo procedūrą, ar abi procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti prekių ženklų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiais pasekmes.

(7)	Ši direktyva neturėtų panaikinti galimybės prekių ženklams taikyti kitas nei valstybių narių prekių ženklų teisės aktų nuostatas, pvz., reguliuojančias nesąžiningą konkurenciją, civilinę atsakomybę arba vartotojų teisių apsaugą.

(8)

Šio teisės aktų suderinimo tikslams pasiekti reikia, kad registruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygos visose valstybėse narėse būtų iš esmės vienodos. Dėl to būtina išvardyti žymenų, galinčių būti prekių ženklais, pavyzdžius su sąlyga, jog tokie žymenys gali atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų. Turėtų būti pateiktas baigtinis atsisakymo registruoti arba registracijos negaliojimo pagrindų, pvz., jokio skiriamojo požymio nebuvimas arba prieštaravimas tarp prekių ženklo ir ankstesnių teisių, sąrašas, net jeigu kai kuriuos iš šių pagrindų valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra ir dėl to gali palikti šiuos pagrindus savo teisės aktuose arba juos įtraukti į šiuos teisės aktus. Valstybės narės turėtų turėti teisę palikti savo teisės aktuose arba į juos įtraukti atsisakymo registruoti prekių ženklą arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, susijusius su prekių ženklo įgijimo ir jo išlaikymo sąlygomis, kurioms nėra taikomos suderinimo nuostatos, pvz., atitinkamus reikalavimus prekių ženklo suteikimui, prekių ženklo galiojimo pratęsimui arba taisykles dėl mokesčių ar susijusias su proceso taisyklių nesilaikymu.

(9)

Norint sumažinti Bendrijoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų kiekį ir, atitinkamai, tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių, labai svarbu pareikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami arba, jeigu nenaudojami, kad jų registracija būtų panaikinta. Būtina numatyti, kad prekių ženklas negali būti pripažintas negaliojančiu remiantis nenaudojamo ankstesnio prekių ženklo egzistavimu, nors valstybės narės gali savo nuožiūra taikyti tą patį principą prekių ženklo registracijos atžvilgiu arba nustatyti, kad prekių ženklu negali būti remiamasi pažeidimo procedūroje, jeigu pateikus prašymą nustatoma, kad prekių ženklas galėjo būti panaikintas. Visais šiais atvejais valstybės narės gali nustatyti atitinkamas proceso taisykles.

(10)

Siekiant palengvinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, labai svarbu užtikrinti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų vienodai apsaugoti pagal visų valstybių narių teisines sistemas. Vis dėlto tai neturi sudaryti valstybėms narėms kliūčių savo nuožiūra suteikti didesnę apsaugą reputaciją turintiems prekių ženklams.

(11)

Apsauga, suteikiama įregistruotu prekių ženklu, kurio funkcija visų pirma yra prekių ženklu garantuoti kilmę, turėtų būti absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ar paslaugų. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama ir esant ženklo panašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui. Būtina pateikti panašumo sąvokos išaiškinimą, siejant tai su klaidinimo galimybe. Klaidinimo galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio elementų, ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, nuo asociacijos, kuri gali būti padaryta su naudojamu ar įregistruotu žymeniu, nuo prekių ženklo bei žymens ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio, turėtų lemti specialias tokios apsaugos sąlygas. Galimybės suklaidinti nustatymo būdai, o ypač įrodinėjimo pareiga, turėtų būti reglamentuojami nacionalinių proceso taisyklių, kurioms ši direktyva neturėtų daryti įtakos.

(12)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir neteisingai nepažeisti ankstesnio prekių ženklo savininko interesų, svarbu numatyti, kad jis negali reikalauti registracijos pripažinimo negaliojančia ir prieštarauti vėlesnių už jo turimų prekių ženklų, apie kuriuos jis žinojo pakankamai ilgą laiką ir jų naudojimui neprieštaravo, naudojimui, išskyrus atvejus, kai paraiška vėlesniems prekių ženklams buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų.

(13)

Visoms valstybėms narėms privaloma laikytis Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Ši direktyva turi visiškai atitikti minėtos konvencijos nuostatas. Ši direktyva neturėtų turėti įtakos šia Konvencija numatytiems valstybių narių įsipareigojimams. Prireikus turėtų būti taikoma Sutarties 307 straipsnio antra pastraipa.

(14)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su Direktyvos 89/104/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu I priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma kiekvienam prekių ženklui prekių ar paslaugų atžvilgiu, kuris yra įregistruotas arba dėl kurio gali būti paduota paraiška įregistruoti valstybėje narėje kaip individualų, kolektyvinį, garantinį ar sertifikacijos ženklą, arba kuris yra įregistruotas arba kreipiamasi dėl jo registracijos Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje arba yra valstybėje narėje galiojančios tarptautinės registracijos objektas.

2 straipsnis

Žymenys, sudarantys prekių ženklą

Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių, skaitmenų, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.

3 straipsnis

Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai

1. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

a)	žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklo;

b)	prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;

c)	prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;

d)	prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;

žymenys, susidedantys vien tik iš:

i)	formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis;

ii)	prekių formos, būtinos techniniam rezultatui gauti;

iii)	formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę;

f)	prekių ženklai, kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams;

g)	prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę dėl, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

prekių ženklai, kurių įregistravimui kompetentingos institucijos nebuvo davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (toliau – Paryžiaus konvencija) 6 ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia.

2. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, jog prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu:

a)	tokio prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas vadovaujantis valstybės narės ar Bendrijos kitų teisės aktų nei prekių ženklų teisės aktai nuostatomis;

b)	prekių ženkle yra didelę simbolinę vertę turintis žymuo, ypač jeigu tai religinis simbolis;

c)	prekių ženkle yra kitokių nei Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje nurodytų ir reikšmingų visuomenei ženklų, emblemų ir herbų, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija valstybės narės teisės aktų numatyta tvarka yra davusi sutikimą jų įregistravimui;

d)	paraišką prekių ženklui įregistruoti pareiškėjas pateikė turėdamas nesąžiningų ketinimų.

3. Neatsisakoma registruoti prekių ženklą ar jo registracija nepripažįstama negaliojančia 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka, jeigu iki paraiškos įregistruoti padavimo datos ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos įregistruoti padavimo arba registravimo datos.

4. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad, nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, toje valstybėje narėje iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo datos nustatyti atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai taikomi prekių ženklams, kuriems įregistruoti paraiškos buvo paduotos iki tos datos.

4 straipsnis

Kiti atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, susiję su prieštaravimu ankstesnėms teisėms

1. Prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

a)	jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ir paslaugos, kurioms jis yra pareikštas įregistruoti arba yra įregistruotas, yra tapačios prekėms arba paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra saugomas;

b)	jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra egzistuoja galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.

2. 1 dalyje nurodyti „ankstesni prekių ženklai“ reiškia:

toliau išvardytus prekių ženklus, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už paraiškos įregistruoti kitą ženklą padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į jiems prašomą suteikti prioritetą:

i)	Bendrijos prekių ženklus;

ii)	valstybėje narėje arba, jeigu kalbama apie Belgiją, Liuksemburgą ar Nyderlandus, – Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje įregistruotus prekių ženklus;

iii)	pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus įregistruotus prekių ženklus;

Bendrijos prekių ženklus, kuriems pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (5) teisėtai prašoma suteikti pirmenybę remiantis a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytu prekių ženklu, net jeigu pastarojo prekių ženklo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo laikui;

c)	a ir b punktuose nurodytų prekių ženklų paraiškas priklausomai nuo jų įregistravimo;

d)	prekių ženklus, kurie paraiškos įregistruoti prekių ženklą padavimo dieną arba, kai tinkama, prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti prekių ženklą dieną yra plačiai žinomi valstybėje narėje, kai sąvoka „plačiai žinomi“ vartojama Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnio prasme.

3. Prekių ženklas taip pat neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, jo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu 2 dalies prasme jis yra tapatus ar panašus į ankstesnį Bendrijos prekių ženklą ir turi būti arba buvo įregistruotas tokioms prekėms ar paslaugoms, kurios nėra panašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas turi reputaciją ir jeigu dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo privalumais arba pažeisti jo skiriamuosius požymius ar reputaciją.

4. Be to, bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad prekių ženklas neregistruojamas arba jo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu:

jis yra tapatus arba panašus į ankstesnį nacionalinį prekių ženklą kaip jis apibrėžiamas 2 dalyje ir turi būti arba buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, nepanašioms į prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu toje valstybėje narėje ankstesnis prekių ženklas turi gerą reputaciją ir jeigu dėl vėlesnio prekių ženklo panaudojimo be tinkamos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio prekių ženklo privalumais arba pažeisti ankstesnio prekių ženklo skiriamuosius požymius ar reputaciją;

teisės į prekyboje naudojamą neregistruotą prekių ženklą arba į kitą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti vėlesnį prekių ženklą padavimo datos arba iki datos, kai buvo kreiptasi dėl prioriteto suteikimo paraiškai įregistruoti vėlesnį prekių ženklą, ir jeigu neįregistruotas prekių ženklas ar kitoks žymuo suteikia jo savininkui teisę uždrausti vartoti vėlesnį prekių ženklą;

prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas dėl ankstesnių kitų nei 2 dalyje ir šios dalies b punkte nurodytų teisių, būtent dėl:

i)	teisės į vardą;

ii)	teisės į asmens atvaizdą;

iii)	autoriaus teisių;

iv)	pramoninės nuosavybės teisių;

d)	prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį kolektyvinį prekių ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki paraiškos padavimo;

e)	prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį garantinį ar sertifikacijos ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė per laikotarpį iki paraiškos padavimo, kurio trukmę nustato valstybė narė;

prekių ženklas yra tapatus ar panašus į ankstesnį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms įregistruotą prekių ženklą, kurio suteiktų teisių galiojimas pasibaigė, kadangi nebuvo pratęstas galiojimas per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį iki paraiškos padavimo, išskyrus atvejus, kada ankstesnio prekių ženklo savininkas leido įregistruoti vėlesnį ženklą arba savo ženklo nenaudojo;

g)	prekių ženklas gali būti sumaišytas su paraiškos padavimo dieną užsienyje vartotu prekių ženklu ir kuris ten dar yra naudojamas su sąlyga, kad paraiškos padavimo dieną pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

5. Valstybės narės gali leisti, kad, esant atitinkamoms aplinkybėms, jeigu ankstesnio prekių ženklo ar kitų ankstesnių teisių savininkas sutinka su vėlesnio ženklo įregistravimu, nebūtina atsisakyti įregistruoti prekių ženklą arba jo registraciją pripažinti negaliojančia.

6. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad, nukrypstant nuo 1–5 dalių, iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo datos numatyti atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai toje valstybėje bus taikomi prekių ženklams, kuriems paraiškos buvo paduotos iki tos datos.

5 straipsnis

Prekių ženklo suteikiamos teisės

1. Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:

a)	bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)	bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima žymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę.

2. Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo pranašumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo reputacijai.

3. Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:

a)	tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų pakuotę;

b)	siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes arba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

c)	importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu paženklintas prekes;

d)	vartoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.

4. Jei pagal valstybės narės teisę žymens naudojimas 1 dalies b punkte ar 2 dalyje nurodytomis sąlygomis galėjo būti neuždraustas iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo toje valstybėje narėje datos, prekių ženklo suteikiamos teisės negali būti panaudotos užkirsti kelią toliau naudoti tokį žymenį.

5. 1–4 dalių nuostatos neturi įtakos jokios valstybės narės nuostatoms dėl apsaugos prieš žymens naudojimą kitais nei prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl tokio žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais arba pažeidžiami prekių ženklo skiriamieji požymiai ar pakenkiama jo reputacijai.

6 straipsnis

Prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas

1. Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje vartoti:

a)	savo vardą arba adresą;

b)	nuorodas, susijusias su prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis;

c)	prekių ženklą, kai būtina nurodyti prekės ar paslaugos, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį,

jei toks naudojimas atitinka sąžiningą pramoninį ar komercinį naudojimą.

2. Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudotis ankstesnėmis tiktai tam tikroje vietovėje taikomomis teisėmis, jeigu tokią teisę pripažįsta tos valstybės teisės aktai ir jei ji taikoma tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.

7 straipsnis

Prekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas

1. Prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti prekes, kurios paties ženklo savininko arba su jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į rinką Bendrijoje.

2. 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.

8 straipsnis

Licencijavimas

1. Licencija gali būti suteikiama prekių ženklu žymėti visas arba tiktai kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, naudoti jį visoje valstybėje narėje arba tik jos dalyje. Licencijos gali būti išimtinės arba neišimtinės.

2. Prekių ženklo savininkas gali panaudoti to ženklo suteikiamas teises prieš licencijos turėtoją, pažeidusį bet kurią sutarties dėl licencijos nuostatą, susijusią su:

a)	jos trukme;

b)	prekių ženklo naudojimo forma, nurodyta registracijoje;

c)	prekių ar paslaugų, kurioms yra suteikta licencija, paskirtimi;

d)	teritorija, kurioje prekių ženklas gali būti naudojamas; arba

e)	licencijos turėtojo nurodytų pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų kokybe.

9 straipsnis

Apribojimas dėl neprieštaravimo

1. Jeigu valstybėje narėje ankstesnio prekių ženklo savininkas, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, nors apie tai ir žinodamas, penkerius metus leido naudoti toje valstybėje narėje įregistruotą vėlesnį prekių ženklą, jis netenka teisės, remdamasis ankstesniu prekių ženklu, prašyti pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia arba prieštarauti vėlesnio prekių ženklo naudojimui žymėti prekėms ar paslaugoms, kurioms šis prekių ženklas iki tol buvo naudojamas, išskyrus atvejus, kada vėlesnis prekių ženklas buvo pareikštas įregistruoti turint nesąžiningų ketinimų.

2. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad 1 dalies nuostatos taikomos 4 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto ankstesnio prekių ženklo savininkui arba kitoms ankstesnėms teisėms, nurodytoms 4 straipsnio 4 dalies b arba c punktuose.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais vėliau įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės prieštarauti ankstesnių teisių naudojimui, net jeigu jomis nebegalima daugiau pasinaudoti vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu.

10 straipsnis

Prekių ženklo naudojimas

1. Jeigu per penkerius metus po registravimo procedūros pabaigos savininkas nepradėjo valstybėje narėje iš tikrųjų prekių ženklu žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas penkerius metus iš eilės, ženklui taikomos šia direktyva numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai buvo nenaudojama dėl tinkamų priežasčių.

Taikant pirmą pastraipą naudojimu taip pat laikoma:

a)	prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai;

b)	prekių arba jų pakuočių toje valstybėje narėje žymėjimas šiuo prekių ženklu išimtinai eksporto tikslu.

2. Jeigu prekių ženklas naudojamas turint jo savininko arba bet kurio kito asmens, kuris turi teisę naudoti kolektyvinį, garantijos ar sertifikacijos ženklą, sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats savininkas.

3. Kai prekių ženklai buvo įregistruoti iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo konkrečioje valstybėje narėje datos:

a)	jeigu iki tos datos galiojusios nuostatos numatė sankcijas už prekių ženklo nepertraukiamą nenaudojimą, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasidėjo kartu su bet kuriuo tada jau prasidėjusiu nenaudojimo laikotarpiu;

b)	jeigu nebuvo galiojančios nuostatos dėl nenaudojimo iki tos datos, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda anksčiausiai nuo tos datos.

11 straipsnis

Prekių ženklo nenaudojimo sankcijos teismo arba administraciniame procese

1. Prekių ženklas negali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad egzistuoja prieštaraujantis ankstesnis ženklas, jeigu pastarasis neatitinka 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 10 straipsnio 3 dalyje keliamų reikalavimų.

2. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad gali būti neleidžiama atsisakyti registruoti prekių ženklą tuo pagrindu, kad egzistuoja prieštaraujantis ankstesnis prekių ženklas, jeigu pastarasis neatitinka 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 10 straipsnio 3 dalyje keliamų reikalavimų.

3. Nepažeisdama 12 straipsnio, kada yra paduotas priešieškinis dėl panaikinimo, bet kuri valstybė narė gali nustatyti, jog prekių ženklas negali būti panaudotas pažeidimo procedūroje, jeigu pateikus prašymą yra nustatyta, kad prekių ženklas gali būti panaikintas pagal 12 straipsnio 1 dalį.

4. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas žymėti tik dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, taikant 1, 2 ir 3 dalis bus laikoma, jog jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

12 straipsnis

Panaikinimo pagrindai

1. Prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas valstybėje narėje žymėti prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

Tačiau niekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų nenaudojimo pasibaigimo ir prašymo panaikinti registraciją pateikimo iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas prekių ženklo naudojimas.

Neatsižvelgiama į naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo panaikinti registraciją pateikimą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu po registravimo datos:

a)	dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;

b)	paties savininko arba su jo sutikimu prekių ženklas buvo naudojamas žymėti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, taip, kad gali suklaidinti visuomenę ypač dėl tų prekių pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.

13 straipsnis

Atsisakymo registruoti ženklą, registracijos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms pagrindai

Jeigu pagrindai, dėl kurių atsisakoma registruoti prekių ženklą, panaikinti registraciją ar pripažinti negaliojančia, egzistuoja tik tam tikrų prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, atžvilgiu, atsisakymas registruoti, registracijos panaikinimas ar pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.

14 straipsnis

Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas a posteriori

Jeigu prašoma pripažinti Bendrijos prekių ženklo pirmenybę prieš ankstesnį prekių ženklą, kurio buvo atsisakyta arba kurio galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti, galima šio ankstesnio prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia arba panaikinti a posteriori.

15 straipsnis

Specialios nuostatos kolektyviniams prekių ženklams, garantijos ir sertifikacijos ženklams

1. Nepažeisdamos 4 straipsnio valstybės narės, kurių teisės aktai leidžia įregistruoti kolektyvinius prekių ženklus, garantijos ar sertifikacijos ženklus, gali numatyti, kad tokie ženklai nebus registruojami, jų registracija panaikinama arba pripažįstama negaliojančia ir kitais nei 3 ir 12 straipsniuose nurodytais pagrindais, jeigu to reikalauja šių ženklų atliekama funkcija.

2. Nukrypdamos nuo 3 straipsnio 1 dalies c punkto valstybės narės gali numatyti, kad tokie žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę, gali sudaryti kolektyvinius, garantijos ar sertifikacijos ženklus. Toks ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu ji laikosi sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje; ypač toks ženklas negali būti panaudotas prieš trečiąją šalį, kuri turi teisę naudoti geografinį pavadinimą.

16 straipsnis

Pateikimas

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 89/104/EEB su pakeitimais, padarytais sprendimu, nurodytu I priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su minėtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET

(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 44.

(2) 2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 146 E, 2008 6 12, p. 76) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

(4) Žr. I priedo A dalį.

(5) OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

I PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su pakeitimais

(nurodyta 17 straipsnyje)

Tarybos direktyva 89/104/EEB	(OL L 40, 1989 2 11, p. 1)
Tarybos sprendimas 92/10/EEB	(OL L 6, 1992 1 11, p. 35)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

(nurodytas 17 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
89/104/EEB	1992 m. gruodžio 31 d.

II PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 89/104/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnio 1 dalies a–d punktai	3 straipsnio 1 dalies a–d punktai
3 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginiai žodžiai	3 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginiai žodžiai
3 straipsnio 1 dalies e punkto pirmoji įtrauka	3 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis
3 straipsnio 1 dalies e punkto antroji įtrauka	3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis
3 straipsnio 1 dalies e punkto trečioji įtrauka	3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis
3 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktai	3 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktai
3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys	3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
10 straipsnio 2 dalis	10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
10 straipsnio 3 dalis	10 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 4 dalis	10 straipsnio 3 dalis
11 straipsnis	11 straipsnis
12 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
12 straipsnio 1 dalies antras sakinys	12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
12 straipsnio 1 dalies trečias sakinys	12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
12 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 2 dalis
13 straipsnis	13 straipsnis
14 straipsnis	14 straipsnis
15 straipsnis	15 straipsnis
16 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
16 straipsnio 3 dalis	16 straipsnis
—	17 straipsnis
—	18 straipsnis
17 straipsnis	19 straipsnis
—	I priedas
—	II priedas

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/36

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. spalio 29 d.

dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1–3), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6204)

(Tik tekstas vokiečių kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/837/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2005 m. kovo 3 d.Bayer CropScience AG pateikė kompetentingai Nyderlandų institucijai prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba yra pagaminti iš medvilnės LLCotton25, tiekimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų produktų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš medvilnės LLCotton25, pateikimo rinkai naudoti ta pačia paskirtimi kaip ir bet kurią kitą medvilnę, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EB (2) III ir IV priedus, taip pat informacija apie remiantis Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytais principais atliktą rizikos vertinimą ir jo išvados.

(3)

2007 m. balandžio 16 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius ir padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog pateikus rinkai produktus, kurie susideda, jų sudėtyje yra arba jie pagaminti iš prašyme aprašytos medvilnės LLCotton25, bus padarytas neigiamas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, jei jie bus naudojami pagal numatytą paskirtį (3). Pateikdama nuomonę EMST apsvarstė visus konkrečius konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)

Visų pirma EMST padarė išvadą, kad palyginamoji sudėties analizė ir agronominiai tyrimai rodo, jog LLCotton25 yra iš esmės lygiavertė jos genetiškai nemodifikuotiems analogams, todėl papildomi saugos tyrimai su laboratoriniais gyvūnais (pvz., 90 dienų toksiškumo tyrimai su žiurkėmis) nėra reikalingi.

(5)

EMST savo nuomonėje padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį. Tačiau dėl medvilnės sėklų fizinių savybių ir transportavimo metodų EMST rekomendavo, kad, be bendrosios priežiūros, būtų taikomos ir specialios aktyvaus stebėjimo priemonės dėl vaisingų medvilnės augalų atsiradimo teritorijose, kur sėklos gali pasklisti.

(6)	Pareiškėjo pateiktas stebėsenos planas buvo pakeistas pagal EMST rekomendaciją.

(7)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų suteikti leidimą tiekti šiuos produktus rinkai.

(8)	Kaip numatyta 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(9)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra arba jie susideda ar yra pagaminti iš medvilnės LLCotton25, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, pašarų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš GMO, ir kitų nei maistas ir pašarai produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO, kuriems naudoti prašoma leidimo, ženklinimas turėtų būti papildytas aiškiu nurodymu, kad svarstomi produktai neturi būti naudojami auginimui.

(10)

EMST nuomonė taip pat negali būti pagrindas taikyti specialias tiekimo rinkai ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos reikalavimus, ar specialias Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas.

(11)	Visa reikiama informacija dėl produktų leidimų turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(12)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti ženklinimo reikalavimai produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO.

(13)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (6) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartagenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(14)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą. Todėl 2008 m. balandžio 30 d. Komisija pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB (7) 5 straipsnį Tarybai pateikė pasiūlymą, prašydama Tarybos per tris mėnesius priimti sprendimą.

(15)	Tačiau per nustatytą laiką Taryba sprendimo nepriėmė. todėl sprendimą turi priimti Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Šio sprendimo priedo b punkte nurodytai genetiškai modifikuotai medvilnei (Gosssypium hirsum) LLCotton25 yra priskiriamas unikalus identifikatorius ACS-GHØØ1–3, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimai

Leidimai Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, suteikiami dėl toliau nurodytų produktų:

a)	maisto produktų ir maisto ingredientų, kurių sudėtyje yra, jie susideda ar pagaminti iš medvilnės ACS-GHØØ1–3;

b)	pašarų, kurių sudėtyje yra, jie susideda ar pagaminti iš medvilnės ACS-GHØØ1–3;

c)	kitų nei maistas ir pašarai produktų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš medvilnės ACS-GHØØ1–3, naudojamų ta pačia paskirtimi kaip bet kuri kita medvilnė, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „medvilnė“.

2. Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti parašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš medvilnės ACS-GHØØ1–3, etiketėje ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1. Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2. Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija yra įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra Bayer Cropscience AG.

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Bayer CropScience AG, Alfred-Nobel-Straße 50, D-40789 Monheim am Rhein, Vokietija.

Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 29 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3) http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753816_1178620785856.htm

(4) OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5) OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(6) OL L 287, 2003 11 5, p. 1.

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

PRIEDAS

a) Pareiškėjas ir leidimo turėtojas

Pavadinimas	:	Bayer CropScience AG
Adresas	:	Alfred-Nobel-Strasse 50, D–40789 Monheim am Rhein, Vokietija

b) Produktų kilmė ir specifikacija

1) maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra, jie susideda ar pagaminti iš medvilnės ACS-GHØØ1–3;

2) pašarai, kurių sudėtyje yra, jie susideda ar pagaminti iš medvilnės ACS-GHØØ1–3;

3) kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš medvilnės ACS-GHØØ1–3, naudojamų ta pačia paskirtimi kaip bet kuri kita medvilnė, išskyrus auginimą.

Genetiškai modifikuota medvilnė ACS-GHØØ1–3, kaip aprašyta prašyme, išreiškia PAT baltymą, kuris suteikia toleranciją herbicidui amonio gliufosinatui.

c) Ženklinimas

1) Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialių ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „medvilnė“;

2) Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti parašyti šio sprendimo 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš medvilnės ACS-GHØØ1–3, etiketėje ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

d) Aptikimo metodas

—	konkretaus įvykio realiojo laiko PGR pagrįstas metodas, taikomas medvilnės ACS-GHØØ1–3 kiekybiniam vertinimui atlikti,

—	įteisintas sėkloms Bendrijos etaloninės laboratorijos, įkurtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, paskelbtas adresu: http://gmo-crl.jrc.it/statusofdoss.htm

—	etaloninė medžiaga AOCS 0306-A ir AOCS 0306-E, kurias galima rasti American Oil Chemists Society (AOCS) interneto adresu: http://www.aocs.org/tech/crm/bayer_cotton.cfm

e) Unikalus identifikatorius

ACS-GHØØ1–3

f) Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartagenos biosaugos protokolo II priedą

Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras, įrašo Nr.: žr. [užpildyti gavus pranešimą]

g) Produktų tiekimo rinkai, naudojimo arba tvarkymo sąlygos arba ribojimai

Nereikalaujama.

h) Stebėsenos planas

Direktyvos 2001/18/EB VII priede nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas

(Nuoroda: internete paskelbtas planas]

i) Į rinką pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėsenos reikalavimai

Nereikalaujama.

Pastaba: nuorodos į susijusius dokumentus laikui bėgant gali keistis. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/40

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 3 d.

dėl profilaktinio didžiųjų ančių skiepijimo nuo nedidelio patogeniškumo paukščių gripo Portugalijoje ir dėl tokių naminių paukščių bei jų produktų vežimą ribojančių priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6348)

(Tekstas autentiškas tik portugalų kalba)

(2008/838/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (1), ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos tam tikros profilaktinės priemonės, susijusios su paukščių gripo stebėsena ir ankstyvu nustatymu, kompetentingų institucijų bei ūkininkų sąmoningumo didinimu ir jų pasirengimu šios ligos keliamiems pavojams.

(2)	Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. tam tikruose centriniuose vakarinės Portugalijos regionuose esančiuose naminių paukščių ūkiuose, visų pirma, ūkiuose, kuriuose laikomi medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirti naminiai paukščiai, užfiksuojama nedidelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių.

(3)	Portugalija, laikydamasi Direktyvos 2005/94/EB nuostatų, ėmėsi priemonių šios ligos plitimui apriboti.

(4)

Portugalija atliko rizikos vertinimą ir nustatė, kad ūkiuose, laikančiuose medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtas didžiąsias antis (lot. Anas platyrhynchos, toliau – didžiosios antys), yra didelė tiesioginė paukščių viruso paplitimo Portugalijoje arba į kitas valstybes nares grėsmė. Todėl Portugalija, norėdama kontroliuoti protrūkį, nusprendė pradėti neatidėliotiną skiepijimą.

(5)

Komisijos sprendimu 2008/285/EB (2) patvirtintas Portugalijos pateiktas neatidėliotino skiepijimo planas. Tame sprendime taip pat numatytos tam tikros priemonės, kurios turi būti taikomos ūkyje, laikančiame skiepytas didžiąsias antis ir ūkiuose, laikančiuose neskiepytus naminius paukščius, įskaitant skiepytų didžiųjų ančių, jų perinti skirtų kiaušinių ir iš tokių kiaušinių išperintų didžiųjų ančių, vežimo apribojimus.

(6)	Portugalijos neatidėliotino skiepijimo planas baigtas įgyvendinti 2008 m. liepos 31 d.

(7)	Laikydamasi Sprendimo 2008/285/EB 8 straipsnio nuostatų Portugalija pateikė neatidėliotino skiepijimo plano įgyvendinimo ataskaitą ir pranešė apie tai Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(8)	Remiantis Portugalijos pateikta informacija galima manyti, kad ligos protrūkis sėkmingai sustabdytas.

(9)

Remdamasi tolesniu rizikos vertinimu Portugalija mano, kad ūkyje vertingoms veislinėms didžiosioms antims tebekyla galimas pavojus užsikrėsti paukščių gripu, visų pirma dėl galimo netiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Todėl Portugalija nusprendė toliau skiepyti nuo paukščių gripo (kaip ilgalaikę priemonę) ir įgyvendinti profilaktinio skiepijimo planą Lisboa e Vale do Tejo, Ribatejo Norte, Vila Nova da Barquinha regiono ūkyje, kuriam kyla pavojus ir kuris laiko tokias didžiąsias antis.

(10)	2008 m. rugsėjo 10 d. laišku Portugalija Komisijai tvirtinti pateikė profilaktinio skiepijimo planą.

(11)	Pagal šį profilaktinio skiepijimo planą Portugalija ketina pradėti profilaktinį paukščių skiepijimą ir tai daryti iki 2009 m. liepos 31 d.

(12)

Europos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės komisija 2005 m. (3), 2007 m. (4) ir 2008 m. (5) pateiktose mokslinėse išvadose dėl skiepijimo naudojimo paukščių gripui kontroliuoti nurodė, kad neatidėliotinas ir profilaktinis skiepijimas nuo paukščių gripo yra vertinga priemonė, kuria papildomos šios ligos kontrolės priemonės.

(13)

Be to, Komisija išnagrinėjo Portugalijos pateiktą profilaktinio skiepijimo planą ir sutiko, kad jis dera su atitinkamais Bendrijos teisės aktais. Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, susijusią su nedidelio patogeniškumo paukščių gripu Portugalijoje, ūkio, kuriame paukščiai turi būti skiepijami, rūšimi, ir ribota skiepijimo plano taikymo sritimi, tikslinga patvirtinti Portugalijos pateiktą profilaktinio skiepijimo planą. Įgyvendinus šį profilaktinio skiepijimo planą bus sukaupta daugiau praktinių patirties ir žinių apie skiepų veiksmingumą didžiosioms antims.

(14)

Tokiam profilaktiniam skiepijimui Portugalijoje turėtų būti naudojamos tik vakcinos, kurias leidžiama naudoti remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (6), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (7).

(15)	Be to, ūkyje, laikančiame skiepytas didžiąsias antis ir ūkiuose, laikančiuose neskiepytus naminius paukščius, paukščius reikėtų prižiūrėti ir atlikti jų laboratorinius tyrimus, kaip nurodyta profilaktinio skiepijimo plane.

(16)

Taip pat reikėtų nustatyti tam tikrus skiepytų didžiųjų ančių, jų perinti skirtų kiaušinių ir didžiųjų ančių, kilusių iš skiepytų naminių paukščių, vežimo apribojimus, kaip nurodyta profilaktinio skiepijimo plane. Dėl mažo didžiųjų ančių, laikomų ūkyje, kuriame turi būti atliktas profilaktinis skiepijimas, kiekio ir dėl atsekamumo bei logistikos skiepyti paukščiai neturėtų būti išvežami iš to ūkio.

(17)

Portugalija, vadovaudamasi 2006 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimo 2006/605/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su Bendrijos vidaus prekyba naminiais paukščiais, skirtais laukinių medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti (8), nuostatomis, ėmėsi papildomų priemonių, susijusių su prekyba medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtais naminiais paukščiais.

(18)

Siekiant sumažinti ekonominį poveikį atitinkamam ūkiui, reikėtų numatyti tam tikras nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo didžiųjų ančių, kilusių iš skiepytų didžiųjų ančių, vežimo apribojimų, nes dėl tokio vežimo nekyla konkretaus ligos paplitimo pavojaus, su sąlyga, kad būtų taikomos priežiūros priemonės ir laikomasi Bendrijos vidaus prekybos konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų.

(19)	Profilaktinio skiepijimo planą reikėtų patvirtinti, kad jį būtų galima įgyvendinti iki 2009 m. liepos 31 d.

(20)	Sprendimą 2008/285/EB reikėtų panaikinti, nes jis po 2008 m. liepos 31 d. nebetaikomas.

(21)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame sprendime nustatomos tam tikros priemonės, kurios turi būti taikomos Portugalijoje atliekant profilaktinį medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtų didžiųjų ančių (lot. Anas platyrhynchos, toliau – didžiosios antys) skiepijimą ūkyje, kuriame kyla grėsmė užsikrėsti paukščių gripu. Šios priemonės – tai tam tikri skiepytų didžiųjų ančių, jų perinti skirtų kiaušinių ir iš jų kilusių didžiųjų ančių vežimo Portugalijoje bei išsiuntimo iš jos apribojimai.

2. Šis sprendimas taikomas nepažeidžiant apsaugos priemonių, kurių Portugalija ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB ir Sprendimą 2006/605/EB.

2 straipsnis

Profilaktinio skiepijimo plano patvirtinimas

1. 2008 m. rugsėjo 10 d. Portugalija Komisijai pateiktas profilaktinio skiepijimo nuo nedidelio patogeniškumo paukščių gripo Portugalijoje planas (toliau – profilaktinio skiepijimo planas), kuris Lisboa e Vale do Tejo, Ribatejo Norte, Vila Nova da Barquinhaturi regiono ūkyje turi būti įgyvendintas iki 2009 m. liepos 31 d., patvirtinamas.

2. Komisija skelbia profilaktinio skiepijimo planą.

3 straipsnis

Profilaktinio skiepijimo plano įgyvendinimo sąlygos

1. Portugalija užtikrina, kad didžiosios antys būtų skiepijamos pagal profilaktinio skiepijimo planą, naudojant dvivalentę inaktyvuotą heterologinę vakciną, kurios sudėtyje yra paukščių gripo H5 ir H7 potipio virusai ir kurią leido naudoti ta valstybė narė pagal Direktyvą 2001/82/EB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004.

2. Portugalija užtikrina, kad ūkyje, laikančiame skiepytas didžiąsias antis ir ūkiuose, laikančiuose neskiepytus naminius paukščius, paukščiai būtų prižiūrimi ir atliekami laboratoriniai tyrimai, kaip nurodyta profilaktinio skiepijimo plane.

3. Portugalija užtikrina, kad profilaktinio skiepijimo planas būtų įgyvendinamas veiksmingai.

4 straipsnis

Skiepytų didžiųjų ančių ženklinimas, jų vežimo ir išsiuntimo apribojimai bei sunaikinimas

Kompetentinga institucija užtikrina, kad skiepytos didžiosios antys 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame ūkyje:

a)	būtų paženklintos atskirai;

b)	nebūtų išvežamos į kitus ūkius Portugalijoje arba išsiunčiamos į kitas valstybes nares.

Tokios antys po jų reprodukcinio laikotarpio turi būti humaniškai paskerdžiamos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame ūkyje, o jų skerdenos – saugiai sunaikinamos.

5 straipsnis

Perinti skirtų kiaušinių, kilusių iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto ūkio, vežimo ir išsiuntimo apribojimai

Kompetentinga institucija užtikrina, kad perinti skirti kiaušiniai, kilę iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto ūkio, būtų vežami tik į Portugalijoje esančią peryklą ir nebūtų siunčiami į kitas valstybes nares.

6 straipsnis

Didžiųjų ančių, kilusių iš skiepytų didžiųjų ančių, vežimo ir išsiuntimo apribojimai

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad didžiosios antys, kilusios iš skiepytų didžiųjų ančių, po perėjimo būtų vežamos tik į ūkį, esantį Portugalijos nustatytoje teritorijoje netoli 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto ūkio, kaip nurodyta profilaktinio skiepijimo plane.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų ir su sąlyga, kad didžiosios antys, kilusios iš skiepytų didžiųjų ančių, būtų ne jaunesnės nei keturių mėnesių amžiaus, jos gali būti:

a)	išleidžiamos į natūralią aplinką Portugalijoje; arba

išsiunčiamos į kitas valstybes nares, jeigu:

i)	profilaktinio skiepijimo plane nustatytų priežiūros ir laboratorinių tyrimų rezultatai yra palankūs; ir

ii)	laikomasi Sprendime 2006/605/EB nustatytų medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtų naminių paukščių išsiuntimo reikalavimų.

7 straipsnis

Bendrijos vidaus prekybos didžiosiomis antimis, kilusiomis iš skiepytų didžiųjų ančių, veterinariniai sertifikatai

Portugalija užtikrina, kad Bendrijos vidaus prekybos 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtais naminiais paukščiais veterinariniuose sertifikatuose būtų įrašytas toks sakinys:

„Šios siuntos gyvūnų sveikatos reikalavimai atitinka Sprendimo 2008/838/EB (9) nuostates.

8 straipsnis

Ataskaitos

Portugalija per mėnesį nuo šio sprendimo taikymo datos pateikia Komisijai profilaktinio skiepijimo plano įgyvendinimo ataskaitą ir teikia ketvirtines ataskaitas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

9 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2008/285/EB panaikinamas.

10 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. liepos 31 d.

11 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(2) OL L 92, 2008 4 3, p. 37.

(3) EMST leidinys (2005), 266, p. 1–21. Mokslinė nuomonė dėl paukščių gripo poveikio gyvūnų sveikatai ir gerovei aspektų.

(4) EMST leidinys (2007) 489. Mokslinė nuomonė dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skiepijimo nuo paukščių gripo H5 ir H7 potipių viruso.

(5) EMST leidinys (2008) 715, p. 1–161. Mokslinė nuomonė dėl paukščių gripo poveikio gyvūnų sveikatai ir gerovei aspektų ir jo paplitimo ES naminių paukščių ūkiuose pavojaus.

(6) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(7) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(8) OL L 246, 2006 9 8, p. 12.

(9) OL L 299, 2008 11 8, p. 40.“

8.11.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/43

TARYBOS SPRENDIMAS 2008/839/TVR

2008 m. spalio 24 d.

dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Šengeno informacinė sistema (SIS), sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (2) (toliau – Šengeno konvencija), IV antraštinės dalies nuostatas, ir jos plėtotė SIS 1+ yra pagrindinė Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos teisinę sistemą, nuostatų taikymo priemonė.

(2)

Remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 (3) ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR (4), Komisijai buvo pavesta sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II). Šie teisės aktai netenka galios 2008 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas turėtų juos papildyti iki kol Taryba nustatys datą, remdamasi 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (5).

(3)	SIS II sukurta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (6) ir Tarybos sprendimu 2007/533/TVR. Šis sprendimas neturėtų turėti įtakos tų aktų nuostatoms.

(4)	Tam tikri SIS II bandymai numatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 189/2008 (7) ir Tarybos sprendime 2008/173/EB (8).

(5)	SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas pagal SIS II bendrą tvarkaraštį, kurį Taryba patvirtino 2008 m. birželio 6 d.

(6)	Laikantis šio sprendimo nuostatų išsamus SIS II bandymas turėtų būti atliktas visapusiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai. Kaip įmanoma greičiau po bandymo užbaigimo, jis turėtų būti patvirtintas kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR.

(7)	Valstybės narės turėtų atlikti keitimosi papildoma informacija bandymą.

(8)

Dėl SIS 1+ Šengeno konvencijoje numatyta techninio palaikymo funkcija (C.SIS). Dėl SIS II Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR nurodyta centrinė SIS II, kurią sudaro techninio palaikymo funkcija ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI–SIS). Centrinės SIS II techninio palaikymo funkcija turėtų būti įsikūrusi Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė techninio palaikymo funkcija – Pongau Sankt Johane (Austrija).

(9)

(10)	Perspėjimą pateikiančios valstybės narės pareiga turėtų būti užtikrinti, kad į Šengeno informacinę sistemą įvesti duomenys būtų tikslūs, naujausi ir teisėti.

(11)

(12)	Valstybės narės yra ir ateityje turėtų būti atsakingos už savo nacionalinių sistemų (N.SIS II) plėtojimą ir priežiūrą.

(13)	Prancūzija turėtų ir toliau būti atsakinga už SIS 1+ techninio palaikymo funkciją, kaip aiškiai numatyta Šengeno konvencijoje.

(14)	SIS 1+ dalyvaujančių valstybių narių atstovai turėtų koordinuoti savo veiksmus pasinaudodami Tarybos struktūra. Būtina nustatyti tų organizacinių veiksmų struktūrą.

(15)

Komisijai turėtų būti suteiktos galios sudaryti sutartis su trečiosiomis šalims, įskaitant nacionalines viešąsias įstaigas, dėl šiuo sprendimu jai pavestų užduočių ir su biudžeto įgyvendinimu susijusių užduočių atlikimo, laikydamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9).

(16)	Komisijai tvarkant asmens duomenis taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10).

(17)

(18)

Kadangi tikslų, t. y. įrengti laikinąją perėjimo architektūrą ir perkelti duomenis iš SIS 1+ į SIS II, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikoma, kad ši priemonė priimama laikantis subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje ir nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(19)	Šiame sprendime laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(20)	Šengeno konvencija turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų galima SIS 1 + integruoti į laikinąją perėjimo architektūrą.

(21)

Remiantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsniu ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (12) 8 straipsnio 2 dalimi, Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant ir įgyvendinant šį sprendimą.

(22)

Remiantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsniu ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (13) 6 straipsnio 2 dalimi, Airija dalyvauja priimant ir įgyvendinant šį sprendimą.

(23)	Šis sprendimas neturi įtakos susitarimams, susijusiems su Jungtinės Karalystės ir Airijos daliniu dalyvavimu Šengeno acquis, kaip nustatyta atitinkamai Tarybos sprendimuose 2000/365/EB ir 2002/192/EB.

(24)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (14), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB (15) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytai sričiai.

(25)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (16), kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, kuris siejamas su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (17) dėl susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu 3 straipsniu, nurodytai sričiai.

(26)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame Protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, kuris siejamas su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/262/EB dėl Susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų to Protokolo nuostatų taikymo (18) 3 straipsniu, nurodytai sričiai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrasis tikslas

1. Šengeno informacinė sistema (SIS + 1) sukurta pagal Šengeno konvencijos IV antraštinės dalies nuostatas pakeičiama nauja sistema – Šengeno informacine sistema II (SIS II), kurios sukūrimą, veikimą ir naudojimą reglamentuoja Sprendimas 2007/533/TVR.

2. Laikantis šiame sprendime nustatytų procedūrų ir užduočių pasidalijimo, Komisija ir valstybės narės kuria SIS II kaip bendrą integruotą sistemą, kuri parengta operacijoms vykdyti.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	centrinė SIS II – SIS II techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro duomenų bazė (SIS II duomenų bazė) ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI–SIS);

b)	C.SIS – SIS 1+ techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro SIS 1 + referencinė duomenų bazė ir vienoda nacionalinė sąsaja (N.COM);

c)	N.SIS – SIS 1+ nacionalinė sistema, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su C.SIS;

d)	N.SIS II – SIS II nacionalinė sistema, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su centrine SIS II;

e)	keitiklis – techninė priemonė, kuria palaikomas nuoseklus ir patikimas C.SIS ir centrinės SIS II ryšys ir užtikrinamos funkcijos, numatytos 10 straipsnio 3 dalyje;

f)	išsamus bandymas – bandymas, nurodytas Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 3 dalies c punkte;

g)	papildomos informacijos bandymas – funkciniai bandymai, kuriuose dalyvauja SIRENE biurai.

3 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame sprendime apibrėžiamos Komisijos ir valstybių narių, dalyvaujančių SIS 1+, užduotys ir pareigos, susijusios su šiomis užduotimis:

a)	SIS II priežiūra ir tolesnis SIS II plėtojimas;

b)	išsamus SIS II bandymas;

c)	papildomos informacijos bandymas;

d)	tolesnis keitiklio plėtojimas ir bandymas;

e)	laikinosios perėjimo architektūros sukūrimas ir išbandymas;

f)	perėjimas iš SIS 1+ į SIS II.

4 straipsnis

Perėjimo architektūros techniniai komponentai

Siekiant užtikrinti, kad būtų pereita iš SIS 1+ į SIS II, būtini šie komponentai:

a)	C.SIS ir sujungimas su keitikliu;

b)	SIS 1+ ryšių infrastruktūra, kad C.SIS galėtų palaikyti ryšį su N.SIS;

N.SIS;

d)	centrinė SIS II, NI–SIS ir SIS II ryšių infrastruktūra, kad centrinė SIS II galėtų palaikyti ryšį su N.SIS II ir keitikliu;

N.SIS II;

f)	keitiklis.

5 straipsnis

Pagrindinės pareigos plėtojant SIS II

1. Komisija toliau plėtoja centrinę SIS II, ryšių infrastruktūrą ir keitiklį.

2. Pagal Šengeno konvencijos nuostatas Prancūzija rūpinasi C.SIS veikimu ir eksploatavimu.

3. Valstybės narės toliau plėtoja N.SIS II.

4. Pagal Šengeno konvencijos nuostatas valstybės narės, dalyvaujančios SIS 1+, atlieka N.SIS priežiūrą.

5. Valstybės narės, dalyvaujančios SIS 1+, rūpinasi SIS II ryšių infrastruktūros veikimu ir eksploatavimu.

6. Komisija koordinuoja veiklą ir suteikia paramą, reikalingą 1–3 dalyse nurodytoms užduotims ir pareigoms atlikti.

6 straipsnis

Tolesnis plėtojimas

5 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, būtinos SIS II toliau plėtoti, ypač klaidoms ištaisyti būtinos priemonės, patvirtinamos laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

7 straipsnis

Pagrindinė veikla

1. Komisija kartu su SIS 1+ dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis atlieka išsamų bandymą.

2. Laikinąją SIS perėjimo architektūrą sukuria ir ją išbando Komisija kartu su Prancūzija ir kitomis SIS 1+ dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

3. Perėjimą iš SIS 1+ į SIS II atlieka Komisija ir SIS 1 + dalyvaujančios valstybės narės.

4. SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės atlieka keitimosi papildoma informacija bandymą.

5. Komisija suteikia būtiną paramą centrinės SIS II lygiu 1–4 dalyse nurodytai veiklai.

6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

8 straipsnis

Išsamus bandymas

1. Išsamus bandymas pradedamas vykdyti tik Komisijai paskelbus, kad, jos manymu, Sprendimo 2008/173/TVR 1 straipsnyje nurodyti bandymai buvo pakankamai sėkmingi, kad toks bandymas būtų pradėtas vykdyti.

3. N.SIS II atveju išsamų bandymą atlieka SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, o centrinės SIS II atveju – Komisija.

4. Išsamus bandymas atliekamas pagal smulkų tvarkaraštį, kurį sudaro SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, kartu su Komisija.

5. Išsamus bandymas grindžiamas techninėmis specifikacijomis, kurias nustato SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, bendradarbiaudamos su Komisija.

7. Bandymo rezultatus nagrinėja SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje, ir Komisija, vadovaudamosi 6 dalyje nurodytais kriterijais. Bandymo rezultatai patvirtinami laikantis Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 3 dalies c punkto.

8. SIS 1+ nedalyvaujančios valstybės narės gali dalyvauti atliekant išsamų bandymą. Jų rezultatai neturi įtakos bendram bandymo patvirtinimui.

9 straipsnis

Papildomos informacijos bandymas

1. SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės atlieka funkcinius SIRENE bandymus.

2. Papildomos informacijos bandymo metu Komisija rūpinasi centrinės SIS II ir jos ryšių infrastruktūros veikimu.

3. Papildomos informacijos bandymas atliekamas pagal smulkų tvarkaraštį, kurį sudaro SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

4. Papildomos informacijos bandymas grindžiamas techninėmis specifikacijomis, kurias nustato SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

5. Bandymo rezultatus nagrinėja SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

6. SIS 1+ nedalyvaujančios valstybės narės gali dalyvauti atliekant papildomos informacijos bandymą. Jų rezultatai neturi įtakos bendram bandymo patvirtinimui.

10 straipsnis

Laikinoji perėjimo architektūra

1. Sukuriama laikinoji SIS perėjimo architektūra. Pereinamuoju laikotarpiu centrinė SIS II ir C.SIS sujungiamos keitikliu. N.SIS sujungiamos su C.SIS, o N.SIS II – su centrine SIS II.

2. Komisija parūpina keitiklį, centrinę SIS II ir jos ryšių infrastruktūrą – visa tai sudaro laikinosios SIS perėjimo architektūros dalį.

3. Keitiklis keičia duomenis perduodant juos iš C.SIS į centrinę SIS II ir atvirkščiai, taip užtikrindamas, kad C.SIS ir centrinė SIS II veiktų sinchroniškai.

4. Komisija išbando centrinės SIS II ir keitiklio ryšį.

5. Prancūzija išbando C.SIS ir keitiklio ryšį.

6. Komisija ir Prancūzija išbando centrinės SIS II ir C.SIS ryšį per keitiklį.

7. Prancūzija kartu su Komisija sujungia C.SIS su centrine SIS II per keitiklį.

9. Prancūzija prireikus bandymo tikslais parūpina duomenų.

11 straipsnis

Perėjimas iš SIS 1+ į SIS II

1. Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II.

2. SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, pasinaudodamos laikinąja perėjimo architektūra remiant Prancūzijai ir Komisijai, pereina iš N.SIS į N.SIS II ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 30 d. Prireikus ši data gali būti pakeista laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

3. Nacionalinės sistemos perėjimą iš SIS 1+ į SIS II sudaro N.SIS II duomenų įkėlimas; N.SIS II yra duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija; po to kiekviena valstybė narė N.SIS pakeičia N.SIS II. Perėjimas vykdomas laikantis smulkaus tvarkaraščio, kurį pateikia Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje.

4. Perėjimo metu Komisija padeda koordinuoti bendrą veiklą ir ją remia.

5. Pakeitimas, numatytas perėjimo proceso metu, atliekamas po 8 straipsnio 7 dalyje nurodyto patvirtinimo.

12 straipsnis

Pagrindinė teisinė sistema

Perėjimo metu Šengeno informacijos sistemai toliau taikomos Šengeno konvencijos IV antraštinės dalies nuostatos.

13 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja vykdydamos visą veiklą, kurią reglamentuoja šis sprendimas, laikydamosi savo atitinkamų pareigų.

2. Komisija visų pirma centrinės SIS II lygiu suteikia paramą, būtiną N.SIS II bandymams ir perėjimui atlikti.

3. Valstybės narės visų pirma N.SIS II lygiu suteikia paramą, būtiną laikinajai perėjimo infrastruktūrai išbandyti.

14 straipsnis

Įrašų saugojimas centrinėje SIS II

3. Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje nurodytiems tikslams ir ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo.

4. Įrašus galima saugoti ilgiau, jeigu jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

15 straipsnis

Išlaidos

2. Nacionalinių sistemų perėjimo, bandymų, priežiūros ir plėtojimo išlaidas padengia kiekviena atitinkama valstybė narė.

16 straipsnis

Šengeno konvencijos nuostatų keitimas

Šengeno konvencijos nuostatos iš dalies keičiamos taip:

Įterpiamas šis straipsnis:

„92A straipsnis

papildoma centrine sistema, kurią sudaro:

—	techninio palaikymo funkcija (centrinė SIS II), kuri yra Prancūzijoje su atsargine centrine SIS II, kuri yra Austrijoje; ją sudaro SIS II duomenų bazė ir vienoda nacionalinė sąsaja (NI–SIS),

—	techninis C.SIS ir centrinės SIS II sujungimas per keitiklį, kuris keičia ir suvienodina duomenis, perduodamus iš S.SIS į centrinę SIS II ir atvirkščiai;

b)	nacionalinė sistema (N.SIS II), susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su centrine SIS II;

c)	ryšio tarp centrinės SIS II ir N.SIS II infrastruktūra, sujungta su NI–SIS.

2. N.SIS II gali pakeisti šios Konvencijos 92 straipsnyje nurodytą nacionalinę sekciją; tokiu atveju valstybėms narėms nereikia turėti nacionalinės duomenų bylos.

3. Centrinės SIS II duomenų baze galima naudotis automatinių paieškų tikslais kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

4. Valstybei narei savo nacionalinę sekciją pakeitus N.SIS II, techninio palaikymo funkcijos privalomos funkcijos tos nacionalinės sekcijos atžvilgiu, kaip minėta 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tampa privalomomis funkcijomis centrinės SIS II atžvilgiu, nedarant įtakos įsipareigojimams, nurodytiems Sprendime 2008/839/TVR ir Reglamento (EB) Nr. 1104/2008 ir 5 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

119 straipsnio pirmos pastraipos 1 sakinys pakeičiamas taip:

119 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

17 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Sprendimo 2007/533/TVR 67 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo 2007/533/TVR 67 straipsnyje nurodyta tvarka.

18 straipsnis

Ataskaitos

Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir perėjimo iš SIS 1+ į SIS II srityje.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios dieną, kurią turi nustatyti Taryba, veikdama pagal Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 2 dalį, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. spalio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. ALLIOT-MARIE

(1) 2008 m. rugsėjo 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(3) OL L 328, 2001 12 13, p. 4.

(4) OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(5) OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

(6) OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

(7) OL L 57, 2008 3 1, p. 1.

(8) OL L 57, 2008 3 1, p. 14.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(11) OL L 12, 2004 1 17, p. 47.

(12) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(13) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(14) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(15) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(16) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(17) OL L 53, 2008 2 27, p. 50.

(18) OL L 83, 2008 3 26, p. 5.

(19) OL L 299, 2008 11 8, p. 1.

(20) OL L 299, 2008 11 8, p. 43.“

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 299

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. lapkričio 8d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)	1
		2008 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1105/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	9
		2008 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1106/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais	11
	*	2008 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1107/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant jo I ir IV priedus pritaikyti prie technikos pažangos ( 1 )	13
	*	2008 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1108/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatas dėl būtiniausių mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimų ir sąlygų, kuriomis spermai galima taikyti Tarybos direktyvoje 2000/75/EB nustatyto draudimo išvežti išimtis ( 1 )	17
	*	2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1109/2008, 100-ąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu	23
		DIREKTYVOS
	*	2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) ( 1 )	25

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)	43

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	48,3
	MK	46,2
	TR	68,6
	ZZ	54,4
0707 00 05	JO	175,3
	MA	30,8
	TR	90,7
	ZZ	98,9
0709 90 70	MA	63,1
	TR	129,7
	ZZ	96,4
0805 20 10	MA	80,7
0805 20 10	ZZ	80,7
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	HR	24,7
	MA	85,5
	TR	79,5
	ZZ	63,2
0805 50 10	AR	82,1
	MA	103,9
	TR	91,1
	ZA	97,2
	ZZ	93,6
0806 10 10	BR	232,5
	TR	133,5
	US	246,0
	ZA	197,4
	ZZ	202,4
0808 10 80	AL	32,1
	AR	75,0
	CA	96,3
	CL	64,2
	MK	37,6
	NZ	104,3
	US	162,4
	ZA	87,6
	ZZ	82,4
0808 20 50	CN	44,4
	TR	124,9
	ZZ	84,7

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	24,58	4,01
1701 11 90 (1)	24,58	9,24
1701 12 10 (1)	24,58	3,82
1701 12 90 (1)	24,58	8,81
1701 91 00 (2)	25,74	12,39
1701 99 10 (2)	25,74	7,84
1701 99 90 (2)	25,74	7,84
1702 90 95 (3)	0,26	0,39

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija
	2008/836
*	2008 m. spalio 29 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl ES civilinio krizių valdymo misijų ir karinių operacijų dokumentų tvarkymo	34
	Komisija
	2008/837/EB
*	2008 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1–3), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6204) ( 1 )	36
	2008/838/EB
*	2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas dėl profilaktinio didžiųjų ančių skiepijimo nuo nedidelio patogeniškumo paukščių gripo Portugalijoje ir dėl tokių naminių paukščių bei jų produktų vežimą ribojančių priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6348)	40

		Klaidų ištaisymas
	*	2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1379/2007, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IA, IB, VII ir VIII priedus siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir pagal Bazelio konvenciją sutartus pakeitimus, klaidų ištaisymas (OL L 309, 2007 11 27)	50


	(1) Tekstas svarbus EEE