I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2008 11 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/92/EB

2008 m. spalio 22 d.

dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (2), buvo keletą kartų iš esmės pakeista (3). Kadangi daromi nauji minėtos direktyvos pakeitimai, pageidautina, siekiant aiškumo, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos nauja redakcija.

(2)	Energijos kainų skaidrumas, užtikrinantis, kad nebūtų iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje, yra labai svarbus energetikos vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam jos veikimui.

(3)	Kainų skaidrumas gali padėti išvengti vartotojų diskriminacijos didinant jų laisvę rinktis įvairius energijos resursus ir tiekėjus.

(4)	Šiuo metu skirtinguose energijos resursuose ir skirtingose valstybėse narėse ar Bendrijos regionuose kainų skaidrumas skiriasi ir dėl to kyla abejonių dėl energetikos vidaus rinkos sukūrimo.

(5)	Vis dėlto kaina, kurią moka Bendrijos pramonės įmonės už naudojamą energiją, yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų konkurencingumui, ir todėl turėtų būti laikoma paslaptyje.

(6)	Tipinių vartotojų duomenų sistema, kuria naudojasi Europos Bendrijų statistikos biuras (Eurostatas) savo kainų leidiniuose, ir kainų sistema, nustatyta pagrindiniams pramonės elektros energijos vartotojams, užtikrina, kad toks skaidrumas nekliudytų konfidencialumui.

(7)	Eurostato naudojamą vartotojų kategorijų sistemą būtina išplėsti tiek, kiek įmanoma, išlaikant vartotojų reprezentatyvumą.

(8)	Tuomet galutiniams vartotojams nustatytos kainos taps skaidrios, nepažeidžiant būtino sutarčių konfidencialumo reikalavimo. Siekiant laikytis konfidencialumo reikalavimo, skelbiamai kainai atitinkamoje vartotojų kategorijoje būtini mažiausiai trys jos vartotojai.

(9)	Ši informacija apie pramonės įmonių kaip galutinių vartotojų suvartojamas dujas ir elektros energiją taip pat sudarys galimybę palyginti ją su informacija apie kitus energijos resursus (naftą, akmens anglį, iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos išteklius) ir kitus vartotojus.

(10)	Dujas ir elektros energiją tiekiančioms įmonėms bei dujų ir elektros energijos pramonės vartotojams, nepaisant šios direktyvos taikymo, toliau taikomos Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės, ir todėl Komisija gali paprašyti pranešti kainas ir pardavimo sąlygas.

(11)	Informacija apie galiojančias kainų sistemas yra kainų skaidrumo dalis.

(12)	Informacija apie vartotojų suskirstymą į kategorijas ir jų atitinkamas rinkos dalis taip pat yra kainų skaidrumo dalis.

(13)

Pranešimas Eurostatui apie kainas ir pardavimo sąlygas vartotojams bei galiojančias kainų sistemas ir vartotojų suskirstymą į kategorijas pagal vartojimą turėtų būti pakankamai išsamus, kad Komisija galėtų priimti reikiamus sprendimus apie atitinkamus veiksmus ar pasiūlymus, atsižvelgdama į energetikos vidaus rinkoje susiklosčiusią situaciją.

(14)	Eurostatui pateikiami duomenys bus patikimesni, jeigu įmonės pačios parengs juos.

(15)	Informacija apie kiekvienos valstybės narės tiesioginius ir parafiskalinius mokesčius yra svarbi užtikrinant kainų skaidrumą.

(16)	Prireikus turi būti galimybė patikrinti Eurostatui pateiktų duomenų patikimumą.

(17)	Kainų skaidrumo pasiekiama kuo plačiau tarp vartotojų paskelbiant informaciją apie kainas ir kainų sistemas.

(18)	Siekiant energijos kainų skaidrumo, sistema turėtų remtis įrodyta patirtimi ir metodais, kuriuos sukūrė ir taiko Eurostatas tvarkydamas, tikrindamas ir skelbdamas duomenis.

(19)	Siekiant sukurti energetikos vidaus rinką, kainų skaidrumo sistema turėtų kuo greičiau pradėti veikti.

(20)	Šią direktyvą visos valstybės narės galėtų pradėti vienodai taikyti tik tuomet, kai bus pakankamai išplėtota gamtinių dujų rinka, o ypač jos infrastruktūra.

(21)	Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(22)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus daryti būtinus I ir II priedų pakeitimus atsižvelgiant į nustatytas konkrečias problemas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(23)	Kadangi naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis, valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(24)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dujas ir elektros energiją galutiniams pramonės vartotojams tiekiančios įmonės, kaip apibrėžta I ir II prieduose, praneštų Europos Bendrijų statistikos biurui (Eurostatui) 3 straipsnyje nustatyta forma:

1)	dujų ir elektros energijos kainas ir pardavimo sąlygas, nustatytas galutiniams pramonės vartotojams;

2)	naudojamas kainų sistemas;

3)	vartotojų ir jų atitinkamų apimčių suskirstymą į kategorijas pagal suvartojimą, užtikrinant šių kategorijų reprezentatyvumą nacionaliniu mastu.

2 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytos įmonės renka 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus duomenis pagal kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. duomenis.

Duomenys, parengti laikantis 3 straipsnyje nurodytų nuostatų, Eurostatui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms nusiunčiami per du mėnesius.

2. Remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis, Eurostatas kiekvienų metų gegužės ir lapkričio mėnesiais atitinkama forma paskelbia dujų ir elektros energijos kainas, nustatytas valstybių narių pramonės vartotojams, ir tam tikslui naudojamas kainų sistemas.

3. 1 straipsnio 3 punkte nurodyta informacija Eurostatui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčiama kas dvejus metus.

Ši informacija viešai neskelbiama.

3 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos, susijusios su 1 straipsnyje nurodytos informacijos forma, turiniu ir visais kitais ypatumais, nustatytos I ir II prieduose.

4 straipsnis

Eurostatas neatskleidžia jam pagal 1 straipsnį pateiktų duomenų, kuriems galėtų būti nustatytas komercinio slaptumo reikalavimas. Šiais Eurostatui pateiktais slaptais statistiniais duomenimis gali naudotis tik jo pareigūnai ir tik statistiniais tikslais.

Pirmos pastraipos nuostatos netrukdo viešai skelbti šių duomenų suvestinių forma, pagal kurią neįmanoma nustatyti atskirų komercinių sandorių.

5 straipsnis

Eurostatui pastebėjus statistiškai svarbius duomenų, perduodamų laikantis šios direktyvos, netikslumus ar neatitikimus, jis gali prašyti nacionalines įstaigas leisti jam patikrinti atitinkamus nesuvestinius duomenis bei skaičiavimo ar įvertinimo metodus, kuriais buvo remtasi rengiant suvestines, siekiant nustatyti ar netgi pataisyti informaciją, kuri laikoma netikslia.

6 straipsnis

Prireikus Komisija padaro būtinus I ir II priedų pakeitimus, atsižvelgdama į nustatytas konkrečias problemas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tačiau šie pakeitimai yra tik I ir II priedų techniniai pataisymai ir negali pakeisti sistemos bendros struktūros.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

8 straipsnis

Kartą per metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui suvestinę ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

9 straipsnis

Gamtinių dujų atveju ši direktyva nebus taikoma valstybėse narėse penkerius metus nuo šios energijos rūšies atsiradimo atitinkamoje rinkoje.

Šio energijos šaltinio atsiradimo nacionalinėje rinkoje datą atitinkama valstybė narė nedelsdama atvirai praneša Komisijai.

10 straipsnis

Direktyva 90/377/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais III priedo A dalyje, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET

(1) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 185, 1990 7 17, p. 16.

(3) Žr. III priedo A dalį.

(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

I PRIEDAS

DUJŲ KAINOS

Duomenys apie dujų kainas galutiniams pramonės vartotojams (1) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)	Praneštinos kainos – kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už dujotiekiais šių vartotojų reikmėms tiekiamas dujas.

Atsižvelgiama į visus dujų naudojimo gamybinėms reikmėms atvejus. Ši sistema netaikoma vartotojams, kurie dujas naudoja:

—	elektros energijai elektrinėse arba kogeneracinėse jėgainėse gaminti,

—	ne energijos gamybai (pvz., chemijos pramonėje),

—	kurie per metus sunaudoja tiek dujų, kad jų energetinė vertė yra didesnė nei 4 000 000 gigadžaulių (GJ).

c)	Registruotinos kainos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą dujų kiekį.

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už dujas mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai (Eurostatui) perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)	Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už gigadžaulio energijos kiekio pagaminimą). Naudojamo energijos vieneto vertė išmatuojama remiantis aukštutine šilumingumo verte.

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (skaitiklių nuomos įmoka, abonentinės įmokos ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)	Turi būti pateikiamos vidutinės nacionalinės kainos.

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

—

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į dujų tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį); taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tik tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiem atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

—

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos dujų kiekius, už kuriuos dujų tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, apskaičiuojama kiekvienos atskiros vartotojų grupės užimama rinkos dalis. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi konfidencialumo reikalavimų,

—	siekiant konfidencialumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

—	kainos be mokesčių ir rinkliavų,

—	kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

—	kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už dujas mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai	Per metus suvartojamas dujų kiekis (GJ)
Galutiniai pramonės vartotojai	Mažiausias	Didžiausias
I1 grupė		< 1 000
I2 grupė	1 000	< 10 000
I3 grupė	10 000	< 100 000
I4 grupė	100 000	< 1 000 000
I5 grupė	1 000 000	<= 4 000 000

Kartą per dvejus metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: tyrimo aprašymas ir jo aprėptis (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.) bei apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą bus pateikiama 2008 m. sausio 1 d. padėtis.

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, darančius poveikį pranešamoms kiekvienos vartotojų grupės kainoms.

Šioje informacijoje turi būti nurodyta:

—	vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

—	nuolaidų, kurios buvo suteiktos už nepertraukiamą tiekimą, aprašymas,

—	abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų, nacionaliniu lygiu mokamų įmokų, aprašymas.

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi dujas parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos nemokestinės rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių aprašymas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

—

mokesčiai, rinkliavos, nemokestinės rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos nesusigrąžinamomis. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

—	į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, nemokestinių rinkliavų, įmokų ir fiskalinių mokesčių sąrašas:

—	pridėtinės vertės mokestis,

—	koncesijos mokestis. Šis mokestis – paprastai licencijos ir rinkliavos, kurios mokamos už dujotiekių ar kitokios dujų įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

—

aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos. Aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu arba jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių CO2, SO2 ar kitokios medžiagos išmetamą kiekį,

—	kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba rinkliavos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, rinkliavos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veikla ir t. t.,

—	kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba rinkliavos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už dujų skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, mokestį už variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebus atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n)	Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.

(1) Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.

II PRIEDAS

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS

Duomenys apie elektros energijos kainas galutiniams pramonės vartotojams (1) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)	Praneštinos kainos – kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už savo reikmėms perkamą elektros energiją.

b)	Atsižvelgiama į visus elektros energijos naudojimo gamybinėms reikmėms atvejus.

c)	Registruotinos kainos turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą elektros energijos kiekį.

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už elektros energiją mokėjo ankstesnį pusmetį. Eurostatui perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)	Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už vieną kWh).

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir iš kurių atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (galios mokesčiai, pateikimas į rinką, skaitiklių nuomos įmoka ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)	Turi būti registruojamos vidutinės nacionalinės kainos.

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

—

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į elektros energijos tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tik tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiem atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

—

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos elektros energijos kiekius, už kuriuos elektros energijos tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atskirai kiekvienos vartotojų grupės. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi konfidencialumo reikalavimų,

—	siekiant konfidencialumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

—	kainos be mokesčių ir rinkliavų,

—	kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

—	kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už elektros energiją mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai	Per metus suvartojamas elektros energijos kiekis (MWh)
Galutiniai pramonės vartotojai	Mažiausias	Didžiausias
IA grupė		< 20
IB grupė	20	< 500
IC grupė	500	< 2 000
ID grupė	2 000	< 20 000
IE grupė	20 000	< 70 000
IF grupė	70 000	<= 150 000

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, darančius poveikį pranešamoms kiekvienos vartotojų grupės kainoms.

Teiktinoje informacijoje turi būti nurodyta:

—	vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

—	lentelė, kurioje nurodomi šalyje nustatyti įtampos apribojimai,

—	abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų nacionaliniu lygiu mokamų mokesčių aprašymas.

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi elektros energiją parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos nemokestinės rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių aprašymas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

—

mokesčiai, rinkliavos, nemokestinės rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos nesusigrąžinamomis. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

—	į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, nemokestinių rinkliavų, įmokų ir fiskalinių mokesčių sąrašas:

—	pridėtinės vertės mokestis,

—	koncesijos mokesčiai. Šis mokestis – paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už elektros tinklų ar kitokios elektros įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

—

—	branduolinės energijos ir kiti priežiūros mokesčiai: branduolinio įrenginio eksploatavimo nutraukimo mokesčiai, branduolinių įrenginių priežiūros įmokos ir t. t.,

—	kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba rinkliavos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, rinkliavos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veikla ir t. t.,

—	kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba rinkliavos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už elektros energijos skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, akcizo mokestį už naftos produktus ir degalus, kurie nebuvo naudoti gaminant elektros energiją, variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebus atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui turi būti pateikiamos į pagrindines sudedamąsias dalis suskirstytos elektros energijos kainos. Į pagrindines sudedamąsias dalis elektros energijos kainos suskirstomos pagal šią metodiką:

Visa vartotojų grupei nustatyta elektros energijos kaina gali būti laikoma „tinklo“ kainų, „energijos ir tiekimo“ kainų (t. y. pradedant gamyba ir baigiant tiekimu į rinką, išskyrus tinklus) ir visų mokesčių bei rinkliavų suma:

—

„tinklo“ kaina – taikant perdavimo ir paskirstymo tarifus gautų įplaukų santykis (jeigu įmanoma) su atitinkamu vartotojų grupės suvartotu elektros energijos kiekiu (kWh). Jeigu kiekvienos vartotojų grupės atskirai suvartoti elektros energijos kiekiai (kWh) nėra žinomi, turėtų būti pateikiami apskaičiuoti kiekiai,

—	„energijos ir tiekimo“ kaina – visa kaina, iš kurios atimama „tinklo“ kaina ir visi mokesčiai bei rinkliavos,

—

mokesčiai ir rinkliavos. Ši kainų dedamoji dalis suskirstoma papildomai:

—	į „tinklo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

—	į „energijos ir tiekimo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

—	pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai.

PASTABA. Jeigu papildomosios paslaugos nurodomos atskirai, tada jas galima priskirti vienai iš šių dviejų sudedamųjų dalių:

—	į „tinklo“ kainą įtraukiamos šios sąnaudos: perdavimo ir paskirstymo tarifai, perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, tinklo sąnaudos, vartotojų aptarnavimo sąnaudos, sistemos priežiūros sąnaudos ir skaitiklių nuomos sąnaudos,

—	į „energijos ir tiekimo“ kainą įtraukiamos į šios sąnaudos: gamybos, agregavimo, balansavimo energijos, elektros energijos tiekimo sąnaudos, paslaugų teikimo vartotojams, vartotojų aptarnavimo, rodiklių rodmenų nuskaitymo ir kitos tiekimo sąnaudos,

—	kitos specifinės sąnaudos. Šioje įtraukoje nurodytos sąnaudos – nei tinklo, nei energijos ar tiekimo sąnaudos arba mokesčiai. Jeigu šios rūšies sąnaudų patiriama, jos pranešamos atskirai.

o)	Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.

(1) Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.

III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 10 straipsnyje)

Tarybos direktyva 90/377/EEB (OL L 185, 1990 7 17, p. 16).
Komisijos direktyva 93/87/EEB (OL L 277, 1993 11 10, p. 32).
1994 m. Stojimo akto I priedas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21).
2003 m. Stojimo akto II priedo 12 (A)(3)(a) ir (b) punktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).	Tik I priedo 3 punktas
Tarybos direktyva 2006/108/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 414).	Tik 1 straipsnyje pateikta nuoroda į Direktyvą 90/377/EEB ir I priedo 1 punkto a ir b papunkčiai
Komisijos sprendimas 2007/394/EB (OL L 148, 2007 6 9, p. 11).

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 10 straipsnyje)

Direktyvos	Perkėlimo terminas
90/377/EEB	1991 m. liepos 30 d.
93/87/EEB	—
2006/108/EB	2007 m. sausio 1 d.

IV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 90/377/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	2 sakinio 1 dalies pirma pastraipa
2 straipsnio 1 dalies antras sakinys	2 sakinio 1 dalies antra pastraipa
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys	2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
2 straipsnio 3 dalies antras sakinys	—
2 straipsnio 3 dalies trečias sakinys	2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
3–5 straipsniai	3–5 straipsniai
6 straipsnio pirmas sakinys	6 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys
—	6 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys
6 straipsnio antras sakinys	6 straipsnio antra pastraipa
7 straipsnio 1 ir 2 dalys	7 straipsnis
7 straipsnio 3 dalis	—
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnio pirma pastraipa	—
9 straipsnio antros pastraipos pirmas sakinys	9 straipsnio pirma pastraipa
9 straipsnio antros pastraipos antras sakinys	9 straipsnio antra pastraipa
—	10 ir 11 straipsniai
10 straipsnis	12 straipsnis
I–II priedai	I–II priedai
—	III priedas
—	IV priedas

2008 11 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/20

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1098/2008/EB

2008 m. spalio 22 d.

dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimų.

(2)

1997 m. Amsterdamo sutartyje pridėtos naujos nuostatos dėl kovos su socialine atskirtimi prie esančių veiklos krypčių, kurios socialinės politikos nuostatomis yra įtrauktos į EB sutartį, ypač jos 136 ir 137 straipsnius, ir suteikta nauja teisinė sistema bei pagrindas prisiimti naujus politinius įsipareigojimus šioje srityje.

(3)

2000 m. kovo 23–24 d. mėn. Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pripažinta, kad skurdas ir socialinė atskirtis pasiekė nepriimtinai didelį mastą. Todėl, siekiant Sąjungos strateginio dešimtmečio tikslo – ekonomikos augimo, daugiau bei geresnių darbo vietų kūrimo ir didesnės socialinės sanglaudos, – esminiu elementu pripažintas įtraukesnės Europos Sąjungos kūrimas.

(4)	Europos Vadovų Taryba Lisabonos susitikime paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“ iki 2010 m. Todėl Lisabonos Europos Vadovų Taryba susitarė taikyti atvirą koordinavimo metodą (AKM) šioje srityje.

(5)	Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM nuo pat pradžių buvo svarbi priemonė, remianti šį politinį įsipareigojimą ir stiprinanti ES gebėjimą teikti paramą valstybėms narėms, siekiančioms didesnės socialinės sanglaudos Europoje.

(6)	AKM padeda stiprinti mokymąsi vieniems iš kitų ir didina supratimą apie atskirties ir skurdo daugialypę prigimtį. Taigi, AKM sudaro sąlygas, kuriomis bus padarytas didesnis realus poveikis ir ES socialinėms vertybėms teikiamas prioritetas bus geriau matomas jos piliečiams.

(7)

Nepaisant šių pasiekimų, reikšminga gyventojų dalis vis dar kenčia nepriteklių arba turi ribotas ir nelygias galimybes naudotis paslaugomis arba yra atskirti nuo visuomenės. Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties 2008 m. bendroje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad 78 mln. žmonių, tarp kurių yra 19 mln. vaikų, Europos Sąjungoje gyvena ties skurdo riba. Moterų ir vyrų padėties skirtumas sudaro apie du procentinius punktus.

(8)	Be to, turtinė nelygybė ir didelis skurdas kelia vis didesnį susirūpinimą Europos Sąjungoje.

(9)	Reikia remti nepalankioje padėtyje esančių regionų, nuolatinių struktūrinių sunkumų turinčių vietovių, atokiausių regionų, salose esančių valstybių narių ir patyrusių deindustrializaciją arba neseniai įvykusį pramonės restruktūrizavimą sričių vystymąsi siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos.

(10)	Socialinė atskirtis kenkia piliečių gerovei, trukdydama jiems reikštis visuomenėje ir joje dalyvauti. Taigi šiam aspektui Europos kovos su neturtu ir socialine atskirtimi metais (toliau – Europos metai) reikėtų skirti tinkamą dėmesį.

(11)	Savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl socialinės tikrovės apžvalgos Europos Parlamentas pabrėžė, kad socialinės sanglaudos stiprinimas, kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi tapti Europos Sąjungos politiniu prioritetu.

(12)	Kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti vykdoma ir Europos Sąjungos viduje, ir išorėje, pagal JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriems pritarė Europos Sąjunga ir valstybės narės.

(13)

Skurdo ir socialinės atskirties problema yra plati, sudėtinga ir apima labai įvairius aspektus. Jie siejami su daug veiksnių, pvz., pajamų ir pragyvenimo lygiu, švietimo ir tinkamo įsidarbinimo galimybių poreikiu, veiksmingomis socialinės apsaugos sistemomis, būsto klausimais, galimybe naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis, taip pat aktyviu pilietiškumu. Todėl suinteresuotosios šalys turėtų dalyvauti visose atitinkamose politikos srityse.

(14)

Atitinkamai kovai su skurdu ir jo prevencijai būtinos įvairios nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens politikos kryptys, kuriomis turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp ekonominės ir socialinės politikos krypčių, taip pat tikslinės strategijos, skirtos grupėms ar asmenims, esantiems ypač pažeidžiamose padėtyse. Europos metai gali padėti skatinti šias įvairias politikos kryptis, taip pat tolesnį atitinkamų rodiklių vystymąsi.

(15)

Puoselėjant ekonomikos augimo socialinę dimensiją bei aktyvų piliečių dalyvavimą visuomenėje ir darbo rinkoje, pagrindinis vaidmuo tenka 2005–2010 m. socialinei darbotvarkei, kuri papildo ir remia Lisabonos strategiją. Vienas iš Socialinės darbotvarkės prioritetų – remti lygias galimybes visiems kaip vieną iš socialinio ir kartų solidarumo veiksnių ir kurti labiau integruotą visuomenę, kurioje nebūtų skurdo.

(16)

Kelios valstybės narės savo socialinės įtraukties nacionaliniuose veiksmų planuose pabrėžia didelio skurdo ir (arba) atskirties riziką, su kuria susiduria tam tikros gyventojų grupės, kurioms priskiriami vaikai, anksti mokyklas palikę asmenys, vieniši tėvai, didelės šeimos, šeimos, kuriose dirba tik vienas asmuo, jaunimas, ypač jaunos moterys, pagyvenę žmonės, migrantai ir etninės mažumos, asmenys, turintys negalią, ir juos prižiūrintys asmenys, benamiai, bedarbiai, ypač ilgalaikiai bedarbiai, kaliniai, smurto aukomis tapusios moterys bei vaikai ir didelę priklausomybę nuo narkotikų jaučiantys asmenys. Nacionalinės politikos sritys ir paramos priemonės, skirtos pažeidžiamiausioms grupėms, galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.

(17)

Tinkamas užimtumas gali labai sumažinti riziką, kad asmuo patirs skurdą. Tačiau vien tik užimtumas ne visada yra pakankamas veiksnys, padedantis iš jo išsivaduoti – net ir dirbančių asmenų palyginti didelė dalis vis dar gyvena ties skurdo riba. Dirbančių asmenų skurdas siejamas su mažu darbo užmokesčiu, nevienoda su darbo užmokesčiu susijusia moterų ir vyrų padėtimi, žema kvalifikacija, sumažintomis profesinio mokymosi galimybėmis, profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo derinimo būtinybe, neužtikrintomis darbo vietos ir užimtumo sąlygomis, taip pat su sudėtingomis namų ūkio sąlygomis. Tam, kad žmonės išsivaduotų iš skurdo, būtinos sąlygos yra kokybiškas užimtumas bei socialinė ir ekonominė parama.

(18)

Taip pat didelė kliūtis integracijai į visuomenę yra pagrindinių gebėjimų ir kintantiems darbo rinkos poreikiams pritaikytų kvalifikacijų trūkumas. Didėja pavojus, kad visuomenėje atsivers naujos prarajos tarp tų, kurie gali dalyvauti mokymesi visą gyvenimą – šis gerina jų pozicijas darbo rinkoje, ugdo gebėjimą prisitaikyti, skatina asmens raidą ir aktyvų pilietiškumą – ir tų, kurie tokios galimybės neturi ir patiria įvairią diskriminaciją. Neturintiems reikiamų įgūdžių sunkiau patekti į darbo rinką ir susirasti kokybišką darbą, jiems labiau gresia ilgalaikis nedarbas, o dirbantys žemos kvalifikacijos asmenys dažniau už kitus gauna mažą darbo užmokestį.

(19)	Būtina integracijos sąlyga vis dažniau tampa galimybės ir gebėjimai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT). 2006 m. birželio 11 d. Rygoje patvirtintoje ministrų deklaracijoje raginama kurti informacinę visuomenę, kurioje galėtų dalyvauti visi.

(20)

Ar Bendrijos kova su skurdu ir socialine atskirtimi bus sėkminga, priklauso nuo to, kiek šiuos veiksmus parems plačioji visuomenė ir politikai. Be to, veiksmingu ES teisės aktų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo įgyvendinimu taip pat remiami Europos metų tikslai. Taigi Europos metai turėtų padėti didinti visuomenės informuotumą ir įgyti reikiamą pagreitį bei keistis geriausia patirtimi valstybių narių, vietos ir regioninių institucijų bei su skurdu kovojančių tarptautinių organizacijų lygmenimis. Jie taip pat turėtų padėti patraukti politikų dėmesį ir sutelkti visus suinteresuotus asmenis, kad būtų galima aktyviau taikyti ir sustiprinti Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM bei skatinti tolesnius veiksmus ir iniciatyvas Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis šioje srityje, kartu į veiklą įtraukiant skurdo paliestus asmenis ir jų atstovus.

(21)	Europos metų veikla turėtų paskatinti aktyvaus įsitraukimo politiką kaip skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemonę ir AKM pagrindu padėti viešinti geriausią patirtį šioje srityje.

(22)

Nevienoda nacionalinio lygmens pažanga, skirtingos nacionalinės socialinės, ekonominės ir kultūrinės situacijos bei visuomenei opūs klausimai rodo, kad didelę Europos metų veiklos dalį reikia decentralizuoti, perkeliant ją į nacionalinį lygmenį pagal netiesioginio centralizuoto valdymo sistemą, 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 54 straipsnio 2 dalies c punkte ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (5) nustatyta tvarka.

(23)	Tačiau Komisija turėtų stebėti, kaip nustatomi nacionalinio lygmens politikos prioritetai, siekdama užtikrinti jų derėjimą su Europos metų strateginiais tikslais ir, galiausiai, su nustatytais AKM bendraisiais tikslais.

(24)

Būtina Europos metų veiksmingumo užtikrinimo sąlyga – veiksmingas visų partnerių, veikiančių Bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, darbo koordinavimas. Vietos ir regioniniams partneriams tenka svarbus vaidmuo viešinant žmonių, gyvenančių skurdo ar socialinės atskirties sąlygomis, interesus.

(25)

Dalyvauti Europos metuose turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, pagal minėtojo susitarimo nuostatas, šalims kandidatėms, kurioms parengta pasirengimo narystei strategija, Vakarų Balkanų šalims su kiekviena iš jų sudarytuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis, taip pat šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (EKP), pagal 2004 m. gegužės mėn. Strateginio dokumento ir šalių veiksmų planų nuostatas.

(26)	Europos metų veikla gali padėti geriau suderinti veikiančias programas ir iniciatyvas, skirtas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi Bendrijos lygmeniu, įskaitant tas, kurios veikia socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM pagrindu.

(27)

Turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas kitoms Bendrijos priemonėms, visų pirma programai PROGRESS, struktūriniams fondams ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kovos su diskriminacija, lyčių lygybės bei pagrindinių teisių rėmimo priemonėms, taip pat švietimo ir mokymo, kultūros ir kultūrų dialogo, jaunimo, pilietiškumo, imigracijos bei prieglobsčio ir mokslinių tyrimų sričių priemonėms.

(28)	Europos metais turėtų būti atsižvelgiama į Europos lygių galimybių visiems 2007 metais ir Europos kultūrų dialogo 2008 metais įgytą geriausią patirtį.

(29)	Šiuo sprendimu nustatomas finansinis paketas visam programos laikotarpiui, kuriuo visų pirma turi remtis biudžeto valdymo institucija pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punktą.

(30)	Priemonės, būtinos šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(31)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslų, nes tam, be kitų dalykų, reikalingos daugiašalės partnerystės, tarptautiniai informacijos mainai ir gerosios patirties sklaida Bendrijos mastu, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos metai

Siekiant paremti Bendrijos kovą su socialine atskirtimi, 2010-ieji metai skelbiami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais (toliau – Europos metai).

2 straipsnis

Tikslai ir pagrindiniai principai

1. Europos metų tikslai ir pagrindiniai principai yra šie:

teisių pripažinimas – skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų pagrindinės teisės išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais pripažinimas. Europos metai padidins visuomenės informuotumą apie skurdą patiriančių asmenų padėtį, ypač apie pažeidžiamų grupių ar asmenų padėtį, ir padės skatinti sudaryti tikras galimybes jiems naudotis socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pakankamais ištekliais ir kokybiškomis paslaugomis. Europos metai taip pat padės kovoti su stereotipais ir stigmatizacija;

bendra atsakomybė ir dalyvavimas – aktyvesnis visuomenės įtraukimas į socialinės įtraukties politiką ir veiklą, pabrėžiant kolektyvinę ir asmeninę atsakomybę už kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat savanoriškos veiklos skatinimo ir rėmimo svarbą. Europos metai skatins viešųjų ir privačių asmenų dalyvavimą, inter alia, naudojant aktyvią partnerystę. Jais bus skatinamas informuotumas ir įsipareigojimas bei suteikiamos galimybės visiems piliečiams, ypač turintiems tiesioginės ar netiesioginės skurdo patirties, prisidėti prie šios veiklos;

sanglauda – skatinimas kurti darnesnę visuomenę, didinant visuomenės informuotumą apie tai, kad jeigu neliktų skurdo, būtų remiamas teisingas paskirstymas ir nebebūtų žmonių, gyvenančių visuomenės paribyje. Europos metai ugdys visuomenę, kuri išsaugo ir stiprina gyvenimo kokybę, įskaitant įgūdžių ir užimtumo kokybę, socialinę gerovę, įskaitant vaikų gerovę, ir lygias galimybes visiems. Be to, jie užtikrins tvarią plėtrą ir solidarumą tarp kartų bei tarp vienos kartos atstovų ir politikos suderinamumą su ES veiksmais pasauliniu mastu;

įsipareigojimas bei konkretūs veiksmai – tvirto ES ir valstybių narių politinio įsipareigojimo padaryti lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo ir socialinės atskirties, pakartojimas ir įsipareigojimo rėmimas bei veiksmai visuose valdžios lygmenyse. Remiantis socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM pasiekimais ir galimybėmis, Europos metai stiprins politinį įsipareigojimą užkirsti kelią skurdui bei socialinei atskirčiai ir kovoti su jais, atkreipiant politikų dėmesį ir sutelkiant visas suinteresuotas šalis, taip pat suteiks tolesnių paskatų toliau plėtoti valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmus šioje srityje.

2. Įgyvendindamos šiuos tikslus, Bendrija ir valstybės narės turi atsižvelgti į priedo IV dalyje išvardytus prioritetus.

3 straipsnis

Veiksmų turinys

1. 2 straipsnyje išdėstytų tikslų visų pirma gali būti siekiama vykdant šiuos veiksmus Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis:

a)	rengiant susitikimus ir renginius;

b)	vykdant informacines, skatinimo ir švietimo kampanijas;

c)	atliekant Bendrijos ir nacionalinių lygmenų apklausas bei tyrimus, pagrįstus duomenimis, kurie renkami atskiriant informaciją pagal lyčių kriterijų, kai taikoma.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai išsamiau aprašyti priede.

3. Visi veiksmai, skirti platesnei visuomenei, turi būti lengvai prieinami visiems, įskaitant skurdą patiriančius žmones ir asmenis, turinčius negalią.

4 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Europos metų veikloje atsižvelgiama į moterų ir vyrų patiriamo skurdo bei socialinės atskirties pavojų ir aspektų skirtumus. Bendrija ir valstybės narės turi atsižvelgti į lyčių aspektą, įgyvendindamos visą Europos metų veiklą.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas ir įgyvendinimas Bendrijos lygmeniu

1. Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės patvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Komisija užtikrina, kad šiame sprendime numatyti Bendrijos veiksmai įgyvendinami laikantis priedo nuostatų.

3. Visų pirma Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti 10 straipsnyje nurodytų Bendrijos veiksmų ir iniciatyvų nuoseklumą ir papildomumą, kad šie atitiktų 2 straipsnyje nustatytus tikslus.

4. Komisija reguliariai pasikeičia nuomonėmis su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant dirbančias su skurdo sąlygomis gyvenančiais asmenimis, ypač Europos lygmeniu, dėl Europos metų planavimo, įgyvendinimo, tolesnių veiksmų ir vertinimo. Komisija viešai paskelbia visą svarbią informaciją.

5. Komisija glaudžiai įtraukia Socialinės apsaugos komitetą, rengdama ir įgyvendindama Europos metų veiklą ir, esant reikalui, informuoja ir įtraukia kitus atitinkamus komitetus.

6. Komisija tinkamai bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, organais, biurais ir agentūromis.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu

1. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę įgyvendinančiąją įstaigą, kuri organizuoja šios valstybės narės dalyvavimą Europos metų veikloje ir užtikrina koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga yra atsakinga už nacionalinės programos rengimą, Europos metų prioritetų nustatymą ir atskirų veiksmų, kurie siūlomi Bendrijai finansuoti, atranką. Europos metų nacionalinė strategija ir prioritetai nustatomi remiantis 2 straipsnyje išdėstytais tikslais.

2. Bendrijos finansavimo skyrimo nacionalinio lygmens veiksmams tvarka nustatyta priedo II dalyje.

3. Vykdydama savo užduotis, visų pirma rengdama nacionalinę programą ir bet kuriuo kitu tinkamu Europos metų įgyvendinimo laikotarpiu nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga glaudžiai konsultuojasi ir bendradarbiauja su įvairiomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir organizacijas, ginančias skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų interesus arba atstovaujančias jų interesams, socialinius partnerius, regioninės ir vietos valdžios institucijas.

7 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2. Jei yra nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kiekvienos valstybės narės atstovas, jei yra galimybė, Komitete skiriamas iš 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės įgyvendinimo institucijos.

8 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Priedo I dalyje nustatyti veiksmai Bendrijos mastu gali būti remiami iki 80 % visos gavėjo patirtų išlaidų sumos arba sudarius viešųjų pirkimų sutartį, finansuojamą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

2. Nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veiksmai gali būti bendrai finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, padengiant ne daugiau kaip 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiksmams priedo II dalyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Paraiškų teikimo ir atrankos procedūra

1. Sprendimai dėl veiksmų finansavimo pagal 8 straipsnio 1 dalį Komisijos priimami pagal 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.

2. Prašymus suteikti finansinę pagalbą veiksmams pagal 8 straipsnio 2 dalį Komisijai teikia nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos priedo II dalyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1. Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis užtikrina šiame sprendime numatytų priemonių derėjimą su kitais Bendrijos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veiksmais bei iniciatyvomis.

2. Jos taip pat užtikrina visapusišką Europos metų papildomumą esamoms Bendrijos, nacionalinėms bei regioninėms iniciatyvoms ir esamiems ištekliams tais atvejais, kai šie gali padėti siekti Europos metų tikslų.

11 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės

Europos metuose gali dalyvauti:

a)	valstybės narės;

b)	šalys kandidatės, kurioms yra sudaryta pasirengimo narystei strategija, pagal šių valstybių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, atitinkamai nustatytus Pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;

c)	Vakarų Balkanų šalys, laikantis tvarkos, kurią dėl šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose reikia nustatyti pagrindų susitarimuose dėl bendrųjų principų;

d)	ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal minėtojo susitarimo nuostatas;

EKP šalys partnerės pagal šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus 2004 m. gegužės mėn. Strateginiame dokumente ir atitinkamos šalies veiksmų plane. Bet kokia Bendrijos finansinė parama veiksmams, įgyvendinamiems EKP šalyse partnerėse, teikiama pagal EKP priemonę, vadovaujantis bendrojo bendradarbiavimo su šiomis šalimis prioritetais ir procedūromis.

12 straipsnis

Biudžetas

1. Šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimo 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu finansinis paketas yra 17 000 000 EUR, iš kurių 6 500 000 EUR skiriama laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į 2007–2013 m. finansinėje programoje nustatytas ribas.

13 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Siekdama įgyvendinti Europos metus, Komisija gali bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Taryba, Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinėmis Tautomis.

14 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

Įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Komisija užtikrina Bendrijos finansinių interesų apsaugą, taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisingai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (9) bei pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10).

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo.

2. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie tai, kaip lyčių aspektas buvo įtrauktas į Europos metų veiklą ir kaip Europos metai buvo naudingi grupėms ar atskiriems asmenims, esantiems pažeidžiamoje padėtyje.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET

(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 106.

(2) 2008 m. birželio 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. spalio 2 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(9) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(10) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

PRIEDAS

Išsamesnis šio Sprendimo 3 straipsnyje nurodytų veiksmų aprašymas

I. VEIKSMAI BENDRIJOS MASTU

1. Susitikimai ir renginiai

Susitikimų ir renginių, kurių tikslai yra didinti informuotumą Europos metų klausimais ir apie skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat suteikti pagrindą idėjų mainams, organizavimas Bendrijos lygmeniu. Šiuose susitikimuose ir renginiuose susitiks susijusios suinteresuotosios šalys, ir jie bus planuojami kartu su skurdą patiriančiais asmenimis ir jiems atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis. Šie susitikimai ir renginiai palengvins socialinių galių suteikimo priemonių ir praktikų visiems kūrimą ir padės spręsti politikos trūkumus, taip pat didinti atitinkamų asmenų ir institucijų informuotumą apie daugialypius skurdo ir socialinės atskirties (ypač moterų ir vaikų) aspektus, įskaitant, pvz., galimybę turėti darbą, būstą, teisę į socialinę apsaugą, šeimos paramą, sveikatos ir socialines paslaugas.

2. Informacinės ir skatinimo kampanijos, įskaitant:

—

įvairių solidarumo iniciatyvų, siekiant mažinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį, organizavimas, suteikiant visiems piliečiams galimybę bet kokiu būdu, tiesiogiai ar per savo organizacijas, prisidėti net ir kukliu įnašu. Žiniasklaidos kampanijomis Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis gali būti remiami su Europos metais susiję lėšų rinkimo veiksmai,

—	Europos metų logotipo (įvairiais formatais) ir šūkių, skirtų naudoti kartu su bet kuriuo su Europos metais siejamu veiksmu, kūrimą,

—	informacinę kampaniją Bendrijos lygmeniu, integruojamą į nacionalinį ir vietos lygmenį, paremtą tiek tradiciniais, tiek naujais ryšių kanalais ir naujomis technologijomis,

—	ryšių ir žiniasklaidos priemonių kūrimą visoje Bendrijoje, siekiant sudominti visuomenę,

—	tinkamas informacijos teikimo, rezultatų viešinimo ir Bendrijos programų, veiksmų bei iniciatyvų, prisidedančių prie Europos metų tikslų, matomumo gerinimo priemones ir iniciatyvas,

—	tinkamas švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir labdaros asociacijų iniciatyvas Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis, kuriomis siekiama skleisti informaciją apie Europos metus ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones,

—	europinių konkursų organizavimą, siekiant išryškinti su Europos metų temomis susijusius pasiekimus ir patirtį,

—	stiprų ryšį su organizacijomis ir sektoriais, paprastai nesusijusiais su skurdo ir socialinės atskirties klausimais (pvz., sporto ir meno sričių), taip pat pasitelkiant asmenų liudijimus ir „ambasadorius“,

—	informacinės tinklavietės sukūrimą Europos portale.

3. Kiti veiksmai

—

Pagal lyties kriterijų grupuojamais duomenimis paremtos (jei tinkama) apklausos ir tyrimai Bendrijos mastu, siekiant įvertinti pasirengimą Europos metams, jų veiksmingumą ir trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį bei teikti ataskaitas šiose srityse. Siekiant palengvinti naujoviškų sprendimų suradimą, vienos iš šių apklausų metu bus teiraujamasi visuomenės nuomonės apie skurdo ir socialinės atskirties prevencijos bei kovos su jais politiką, įskaitant, kur tinka, socialinės apsaugos sistemas, taip pat apie galimą ES vaidmenį kovoje su skurdu ir atskirtimi. Ši apklausa bus vykdoma 2009 metais, kad jos rezultatus būtų galima pristatyti Europos metų pradžios konferencijoje,

—	tyrimų skurdo ir pagrindinių teisių ryšio temomis skatinimas,

—	bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, transliuotojais ir kitais žiniasklaidos atstovais kaip partneriais skleidžiant informaciją apie Europos metus, taip pat dėl veiksmų, kuriais siekiama ilgalaikio dialogo socialiniais klausimais,

—	techninė pagalba, skirta palengvinti mokymosi perdavimą,

—	Europos metų veiksmingumo ir poveikio vertinimo ataskaita.

Galima užmegzti konkrečius ryšius su renginių organizatoriais Europos ir tarptautiniu lygmenimis, ypač sukuriant sinergiją tarp Europos metų ir su metine JT tarptautine skurdo panaikinimo diena, kuri yra spalio 17 d., susijusių veiksmų.

Siekdama abipusės naudos Komisijai ir dalyvaujančioms valstybėms, Komisija gali pasinaudoti technine ir (arba) administracine pagalba, pavyzdžiui, finansuodama konkrečios temos nepriklausomą tyrimą.

4. Finansavimas

Laikantis šio Sprendimo 8 ir 12 straipsnių nuostatų, finansavimo formos gali būti šios:

—	prekių ir paslaugų pirkimas (visų pirma ryšių srityje) paskelbus viešųjų pirkimų konkursus,

—	konsultavimo paslaugų pirkimas, paskelbus viešųjų pirkimų konkursus,

—	subsidijos, skirtos specialių Bendrijos lygmens renginių, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į Europos metus ir geriau apie juos informuoti, išlaidoms padengti. Toks finansavimas neviršys 80 % paramos gavėjo patirtų išlaidų sumos.

II. BENDRAS VEIKSMŲ FINANSAVIMAS NACIONALINIU LYGMENIU

Pagal šiuos veiksmus reikėtų atsižvelgti į poreikį suteikti finansavimo galimybes, užtikrinančias „vietinio lygmens“ organizacijų ir projektų, apimančių labiausiai izoliuotas visuomenės grupes, dalyvavimą.

1. Veiksmai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu gali atitikti finansavimo iš Bendrijos biudžeto reikalavimus, finansuojant ne daugiau kaip 50 % visų tinkamų finansuoti dalyvaujančios šalies išlaidų. Bendras nacionalinis finansavimas iš viešųjų ar privačių šaltinių turėtų prilygti bent 50 % ES finansavimo. Atrinkdamos veiksmus, nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos galės savo nuožiūra spręsti, ar prašyti bendro finansavimo iš organizacijos, atsakingos už atskirų veiksmų įgyvendinimą, ir, jei taip, kokio lygio finansavimo prašyti.

2. Priėmus šį Sprendimą, Komisija parengs Strateginį pagrindų dokumentą, kuriame kartu su šio Sprendimo 2 straipsnyje nustatytais tikslais bus apibrėžti Europos metų veiklos įgyvendinimo pagrindiniai prioritetai, įskaitant būtiniausius nacionalinių įstaigų dalyvavimo ir veiksmams taikomus standartus.

3. Pagal šį Strateginį pagrindų dokumentą kiekviena nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga, pasikonsultavusi su pilietine visuomene, parengs nacionalinę Europos metų įgyvendinimo programą, ją glaudžiai koordinuodama ir derindama su Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties nacionalinėmis strategijomis.

4. Kiekviena nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga pateiks vieną paraišką Bendrijos finansavimui gauti. Šioje paraiškoje paramai gauti bus aprašyta nacionalinė Europos metų programa ir prioritetai bei siūlomi finansuoti veiksmai. Kartu su paramos paraiška reikės pateikti išsamų biudžetą, kuriame turės būti parodytos bendros išlaidos siūlomiems veiksmams ir bendro finansavimo sumos bei šaltiniai. Tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos personalo ir administracines išlaidas.

5. Dalyvaujančioms šalims skiriamos bendros paramos sumos priklausys nuo to, kiek nacionalinėje Europos metų įgyvendinimo programoje tinkamai atsižvelgta į tikslus, nustatytus šio Sprendimo straipsnyje ir išplėtotus Strateginiame pagrindų dokumente.

6. Komisija įvertins nacionalinių įgyvendinančiųjų įstaigų pateiktas paraiškas Bendrijos finansavimui gauti, įskaitant patikrinimą, ar šios paraiškos atitinka šio Sprendimo 2 straipsnyje nurodytus tikslus. Prireikus Komisija paprašo pakeisti minėtąsias paraiškas.

7. Veiksmai pagal 1 punktą gali apimti:

su Europos metų tikslais susijusius susitikimus ir renginius, įskaitant nacionalinius Europos metų pradžios ir informacinius renginius, taip pat renginius, kuriais siekiama sukurti „katalizatoriaus“ poveikį ir atviras erdves diskusijoms apie konkrečius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmus;

b)	abipusio mokymosi seminarus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

c)	kitus su Bendrijos lygmens iniciatyvų rengimu susijusius renginius (pvz., kasmetinę apskritojo stalo diskusiją skurdo ir socialinės atskirties temomis ir Skurdą patiriančių Europos žmonių susitikimą);

informacines, švietimo bei skatinimo kampanijas ir kitus veiksmus mokyklose bei didelės įvairiapusės naudos teikiančias priemones, siekiant skleisti Europos metų principus ir propaguojamas pagrindines vertybes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant apdovanojimų ceremonijų ir konkursų organizavimą;

e)	apklausas ir tyrimus (išskyrus minimus I dalies 3 punkte), kuriais siekiama išsamiau ištirti pagrindinius Europos metų klausimus;

valstybės tarnautojų, socialinių partnerių, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kitų dalyvių mokymo galimybes, siekiant pagilinti jų žinias apie skurdo ir socialinės atskirties reiškinį, Europos ir nacionalinę socialinės įtraukties politiką bei įvairias taikomas politikos priemones, sustiprinti jų gebėjimą spręsti su skurdu susijusius klausimus ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi;

g)	bendradarbiavimą su žiniasklaida;

h)	bandomųjų regioninių ir vietos socialinės įtraukties veiksmų planų rengimą.

III. NEFINANSINĖ PARAMA

Bendrija teiks nefinansinę paramą, įskaitant raštišką leidimą naudoti specialų Europos metams sukurtą logotipą ir kitą su Europos metais susijusią medžiagą viešųjų ar privačių organizacijų iniciatyvose, su sąlyga, kad pastarosios pateiks garantijų Komisijai pagal konkrečius Strateginiame pagrindų dokumente nustatytus kriterijus, kad atitinkamos iniciatyvos yra arba bus įgyvendinamos Europos metais ir, tikimasi, labai prisidės prie vieno ar kelių Europos metų tikslų įgyvendinimo.

Trečiosiose šalyse, asocijuotoms ar bendradarbiaujančioms vykdant Europos metų veiklą, organizuojamoms iniciatyvoms taip pat gali būti skiriama Bendrijos nefinansinė parama ir leidžiama naudoti logotipą bei kitą su Europos metais susijusią medžiagą.

IV. EUROPOS METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

Atsižvelgiant į daugialypę skurdo ir socialinės atskirties prigimtį, siekiant skurdo bei atskirties prevenciją ir kovą su jais integruoti į kitas politikos sritis, Europos metų veikla turėtų būti siekiama kurti svarią papildomą naudą ir veiksmingai papildyti Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM. Todėl ši veikla turėtų būti grindžiama ribotu prioritetinių sričių skaičiumi.

Atsižvelgiant į atliktą analizę ir nustatytus prioritetus Bendroje socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitoje, Europos metų pagrindinės temos turėtų būti šios:

—	daugialypių integruotų strategijų skatinimas, siekiant apsisaugoti nuo skurdo ir jį sumažinti, ypač didelį skurdą, bei į visas atitinkamas politikos sritis integruoti metodai,

—	kova su vaikų skurdu, įskaitant iš kartos į kartą perduodamą skurdą, taip pat kova su skurdu šeimose, ypatingą dėmesį skiriant didelėms šeimoms, vienišiems tėvams ar vienišoms motinoms ir išlaikytiniu besirūpinančioms šeimoms, taip pat globos įstaigose gyvenančių vaikų skurdu,

—	įtraukiosios darbo rinkos skatinimas, atkreipiant dėmesį į dirbančiųjų skurdą ir būtinybę padaryti taip, kad dirbti apsimokėtų,

—	švietimo ir mokymo sistemos trūkumų, įskaitant skaitmeninio raštingumo ugdymą, panaikinimas ir visiems vienodų galimybių naudotis IRT skatinimas, ypač atkreipiant dėmesį į specialius neįgalių asmenų poreikius,

—	skurdo reiškinio lyčių ir amžiaus aspektų sprendimas,

—	vienodų galimybių naudotis tinkamais ištekliais ir paslaugomis, įskaitant tinkamą būstą, sveikatos ir socialinę apsaugą, užtikrinimas,

—	geresnių kultūrinių ir laisvalaikio galimybių sudarymas,

—	diskriminacijos panaikinimas, imigrantų ir etninių mažumų socialinės įtraukties skatinimas,

—	integruotų aktyvios įtraukties metodų skatinimas,

—	neįgaliųjų asmenų ir jų šeimų, benamių, tai pat kitų grupių ar asmenų, esančių pažeidžiamoje padėtyje, poreikių tenkinimas.

Pagal šiuos prioritetus planuodamos Europos metų veiklą, dalyvaujančios šalys ją derins prie esamos padėties ir problemų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, įskaitant teritorinės sanglaudos klausimus.

Atsižvelgiant į šio Sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus, į visus prioritetus reikėtų integruoti dalyvavimo klausimą.

Pagal šio Sprendimo 4 straipsnį Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Europos metų veiklą, turi atsižvelgti į moterų ir vyrų patiriamo skurdo bei socialinės atskirties skirtumus. Jos taip pat užtikrins, kad, siekiant skatinti lyčių lygybę, lyčių aspektas būtų integruotas į visus Europos metų prioritetus.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 298

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 metai 2008m. lapkričio 7d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1094/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1095/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 109/2007 nuostatas dėl leidimo naudoti pašarų priedą natrio monenziną (Coxidin) sąlygų ( 1 )	3
	*	2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1096/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1356/2004 nuostatas dėl leidimo naudoti kokciodiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupės pašarų priedą Elancoban sąlygų ( 1 )	5
	*	2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1097/2008, kuriuo nustatomos išimtinės ryžių sektoriaus importo licencijų priemonės 2008 m. tarptautinėje rinkoje iškilusioms problemoms spręsti	7
		DIREKTYVOS
	*	2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (nauja redakcija) ( 1 )	9
		EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI
	*	2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) ( 1 )	20

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
	2008/835/BUSP
*	2008 m. spalio 24 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas ESPM/1/2008 dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovo-policijos komisaro paskyrimo	30

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	51,6
	MK	46,2
	TR	69,3
	ZZ	55,7
0707 00 05	JO	175,3
	MA	30,8
	TR	71,6
	ZZ	92,6
0709 90 70	MA	53,8
	TR	123,0
	ZZ	88,4
0805 20 10	MA	102,7
0805 20 10	ZZ	102,7
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	HR	24,8
	TR	80,5
	ZZ	52,7
0805 50 10	AR	82,1
	MA	103,9
	TR	101,7
	ZA	96,4
	ZZ	96,0
0806 10 10	BR	234,7
	TR	134,2
	US	272,9
	ZA	218,0
	ZZ	215,0
0808 10 80	AL	32,1
	AR	75,0
	CA	96,3
	CL	68,1
	CN	66,8
	MK	37,6
	NZ	104,3
	US	162,2
	ZA	99,1
	ZZ	82,4
0808 20 50	CN	68,2
	TR	124,9
	US	208,3
	ZZ	133,8