2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/1

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/3

(1)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 509/2006 11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir taikydama jo 19 straipsnio 3 dalį, Komisija išnagrinėjo Ispanijos pateiktą garantuoto tradicinio gaminio „Panellets“, kuris buvo įregistruotas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2301/97 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 688/2002 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 11 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra esminiai, todėl Komisija paskelbė pakeitimų paraišką Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama to reglamento 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnį negavo, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/5

(1)

2007 m. sausio 17 d. Komisija paprašė bendros informacijos apie kelias Rumunijos valstybės įmones, įskaitant „SC Tractorul U.T.B. SA Brașov“ (toliau – „Tractorul“), kurioms buvo taikoma savanoriško likvidavimo procedūra. Rumunija informaciją pateikė 2007 m. vasario 15 d. raštu. 2007 m. kovo 8 d. ir gegužės 22 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Rumunija pateikė 2007 m. kovo 21 d., gegužės 25 d. ir gegužės 31 d. raštais. 2007 m. gegužės 3 d. buvo surengtas susitikimas su Rumunijos valdžios institucijomis.

(2)

2007 m. liepos 5 d. ir liepos 30 d. raštais Komisija paragino Rumunijos valdžios institucijas panaikinti specialias sąlygas, nustatytas „Tractorul“ privatizavimo sutarčiai, ir nurodė, kad nenutraukus neteisėtos pagalbos Komisija gali priimti sprendimą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 11 straipsnio 1 dalį (2) (įsakymas sustabdyti pagalbą).

(3)

2007 m. rugpjūčio 8 d. ir 10 d. raštais Rumunijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos.

(4)

2007 m. rugsėjo 25 d. raštu Komisija Rumunijai pranešė, kad nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl neteisėtos pagalbos ir paskelbti įsakymą sustabdyti pagalbą. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą ir paskelbti įsakymą sustabdyti pagalbą buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių teikti pastabas dėl pagalbos.

(5)

2007 m. lapkričio 27 d. raštu savo pastabas pateikė Rumunija. 2007 m. lapkričio 28 d. raštu pastabas pateikė „Flavus Investiții SRL“ (toliau – „Flavus“); 2007 m. gruodžio 5 d. šios pastabos buvo perduotos Rumunijai. 2008 m. sausio 4 d. raštu Rumunija pateikė savo atsakymus į „Flavus“ pastabas.

(6)

2007 m. gruodžio 12 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, ir ši informacija buvo pateikta 2008 m. sausio 14 ir 15 d. raštais.

(7)

2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos tarnybos susitiko su Rumunijos valdžios institucijomis, dalyvaujant „Flavus“ atstovams.

(8)

„Tractorul“ yra valstybės valdoma bendrovė. Rumunijos valstybinei privatizavimo agentūrai AVAS priklauso 80,17 % akcijų, 17,15 % akcijų priklauso privačiam investicijų fondui „SIF Transilvania“, o likę 2,67 % – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Iki 2006 m. pabaigos „Tractorul“ buvo didelė traktorių ir žemės ūkio technikos gamintoja, įsikūrusi pramoninėje zonoje netoli Brašovo miesto centro. Joje dirbo apie 2 300 žmonių.

(9)

2006 m. „Tractorul“ patyrė 46 mln. EUR nuotolių, o jos bendra skola buvo apie 250 mln. EUR, iš jų 200 mln. EUR ji buvo skolinga valstybės biudžetui. Dėl didelių nuostolių ir skolų 2007 m. vasario 23 d.„Tractorul“ nutraukė savo veiklą ir pagal Vyriausybės nepaprastąjį potvarkį Nr. 3/2007 pradėjo savanorišką likvidaciją.

(10)

Iki tol AVAS keletą kartų mėgino privatizuoti bendrovę, tačiau nesėkmingai.

(11)

„Tractorul“ yra įsikūrusi Brašove – zonoje, atitinkančioje EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus regioninės pagalbos reikalavimus.

(12)

2007 m. pradžioje buvo susikaupę daug „Tractorul“ skolų, kurių ši bendrovė nepajėgė grąžinti. Tačiau Rumunijos Vyriausybė, priėmusi VNP Nr. 3/2007, 6 mėnesiams atėjo bankroto bylą, ir per šį laikotarpį AVAS, kaip akcininkė, turėjo nuspręsti, ar privatizuoti, ar savanoriškai likviduoti bendrovę.

(13)

2007 m. vasario 23 d. AVAS nusprendė savanoriškai likviduoti bendrovę. Šiuo tikslu 2007 m. gegužės mėn. AVAS surengė viešą likvidatoriaus skyrimo konkursą ir konkurso dokumentuose nurodė likvidavimo objektą: du „naudingi moduliai“ (4), t. y. traktorių gamyba ir kalamosios geležies produktų gamyba. Konkursą laimėjo likvidatorius „Casa de Insolvență Transilvania“ (toliau – CIT), kuris ir buvo paskirtas vadovauti „Tractorul“ pardavimo procedūrai.

(14)

Nustačiusi likviduotiną turtą, 2007 m. liepos 5 d. CIT surengė konkursą – viešas viso bendrovės turto, kurį sudarė nekilnojamasis turtas (126 ha žemės), gamybiniai pastatai, biurai ir gyvenamosios patalpos, įrenginiai, intelektinės nuosavybės teisės ir prekių ženklai, varžytines. Pradinė viso turto pardavimo kaina buvo 77 035 000 EUR.

(15)

Norą dalyvauti pareiškė kelios įmonės, tačiau tik dviem iš jų buvo priimtina pradinė 77 mln. EUR kaina. Kadangi „Flavus“ pirmoji pateikė savo pasiūlymą, o kitas konkurentas didesnės kainos nepasiūlė, konkursą laimėjo „Flavus“. Netrukus buvo pasirašyta bendroji pardavimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis.

(16)

Konkurso dokumentuose pirkėjui buvo nustatytos įvairios pareigos: 10 metų nekeisti veiklos objekto (traktorių gamyba); iš naujo samdant darbuotojus pirmenybę teikti buvusiems „Tractorul“ darbuotojams; 2 metus užtikrinti garantinį atsarginių dalių tiekimą bei techninį aptarnavimą ir 10 metų – negarantinį; 5 metus tiekti iš ketaus pagamintas sudedamąsias dalis.

(17)

Oficiali tyrimo procedūra pradėta kilus įtarimams, kad likvidacija iš tiesų buvo privatizacija tam tikromis sąlygomis, pagal kurias reikalaujama tęsti bendrovės gamybinę veiklą ir dėl kurių sumažėjo pardavimo kaina, t. y. dėl kurių parduodamas objektas galėjo tapti patrauklesnis arba pirkėjas galėjo gauti tam tikros naudos.

(18)

Pirma, remdamasi tuo metu turėta informacija, daugiausia pagrįsta spaudoje paskelbtais straipsniais, Komisija turėjo pagrindo daryti prielaidą, kad AVAS numatė nustatyti tam tikras „Tractorul“ pardavimo sąlygas, kuriomis būtų užtikrintas gamybos tęstinumas ir išlaikytas tuometis užimtumo lygis. Komisija įtarė, kad dėl tų sąlygų galėjo sumažėti pardavimo kaina, o kitos potencialios suinteresuotosios šalys dėl tų sąlygų apskritai galėjo nuspręsti neteikti kainos pasiūlymų.

(19)

Antra, Rumunijos valdžios institucijos nepateikė jokios įtikinamos informacijos, kad savanoriška likvidacija, apimanti naudingų modulių pardavimą, valstybei, kaip akcininkei, būtų buvęs naudingiausias variantas, palyginti su teismine likvidavimo procedūra. Komisijai kilo abejonių, ar rinkos ekonomikos dalyvis būtų mėginęs vertingą žemės sklypą, esantį netoli Brašovo miesto centro, parduoti kartu su nenaudojamais gamybiniais pastatais ir įrenginiais, užuot mėginęs atskirti žemės sklypą, kuris nėra būtinas gamybinei veiklai, ir galbūt didesne kaina parduoti jį atskirai.

(20)

Kadangi nepaisydamos daugkartinių Komisijos perspėjimų Rumunijos valdžios institucijos dėl gyvybingų modulių surengė viešą konkursą ir netrukus sudarė pardavimo sutartį su konkurso laimėtoju, Komisija tuo pat metu paskelbė įsakymą sustabdyti pagalbą.

(21)

Rumunija tvirtina, kad AVAS, parduodama gyvybingus „Tractorul“ modulius, elgėsi kaip rinkos ekonomikos dalyvis, siekiantis parduoti už kuo didesnę kainą. Todėl valstybės pagalba teikiama nebuvo.

(22)

Pirma, Rumunija tvirtina, kad iš tiesų „Tractorul“ buvo ne privatizuota, o savanoriškai pradėta likviduoti. Privatizacija – tai valstybei priklausančių bendrovės akcijų pardavimas trečiosioms šalims, tačiau bendrovė ir toliau veikia, o savanoriška likvidacija – tai bendrovės turto pardavimas, skolų sumokėjimas kreditoriams teisės aktų nustatyta tvarka ir likučio padalijimas akcininkams. Baigus šią procedūrą, bendrovė nustoja veikusi ir yra išbraukiama iš bendrovių registro.

(23)

Be to, Rumunija aiškina, kad bendrovės savanoriška likvidacija buvo surengta organizavus viešą, skaidrų, nediskriminacinį ir besąlyginį konkursą. Apie šį konkursą plačiai skelbta vietos ir nacionalinėje spaudoje.

(24)

Dėl gyvybingų modulių surengtas konkursas buvo besąlyginis, taigi pardavimo kaina nebuvo sumažinta. „Tractorul“ ir „Flavus“ sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjui nenustatyta jokių įpareigojimų 10 metų tęsti veiklą arba įdarbinti tam tikrą skaičių buvusios bendrovės darbuotojų. Taigi pardavimo kaina yra „Tractorul“ rinkos kaina.

(25)

Antra, Rumunija tvirtina, kad nors AVAS ir ketino atskirai parduoti minėtus du naudingus modulius, nepriklausomas likvidatorius, CIT, atlikęs pradinį vertinimą, patarė iš karto parduoti visą gamybinę bazę, nes taip parduoti būtų naudingiau nei dalimis – pirmiausia todėl, kad gamybinė bazė apima ir tam tikrą nepatrauklų turtą (t. y. žemės sklypus, kurie nėra prijungti prie vietos infrastruktūros ir (arba) yra netoli miesto sąvartyno, pastatai yra pasenę ir t. t.), kurio veikiausiai nepavyktų parduoti atskirai.

(26)

Pagal šią vertinimo ataskaitą viso įtraukto „Tractorul“ turto vertė buvo apie 100 mln. EUR. Kad būtų išvengta papildomų likvidavimo ir techninės priežiūros išlaidų, kurios būtų patirtos parduodant turtą dalimis, likvidatorius pasiūlė iš karto parduoti visą turtą (naudingą modulį) ir nustatė 23 % nuolaidą. Taigi pradinė kaina buvo 77 mln. EUR, ir tai buvo rinkos kaina. Be to, nė vienas konkurentas nepasiūlė didesnės kainos.

(27)

Galiausiai Rumunija paaiškino, kad vykdyti savanorišką likvidaciją leidžiama pagal nacionalinį bendrovių įstatymą (Įstatymas Nr. 31/1990) ir specialų privatizacijos paspartinimo įstatymą (Įstatymas Nr. 137/2002). Rumunija patikino, kad savanoriško likvidavimo procedūra vykdoma sparčiau ir dėl to įmonė patiria mažiau išlaidų. Be to, kreditoriams suteiktos vienodos kontrolės priemonės, užtikrinančios, kad nebūtų pažeistos kreditorių teisės.

(28)

2007 m. spalio 24 d. raštu „Flavus“ įsitraukė į Komisijos nagrinėjamą bylą kaip suinteresuotoji šalis.

(29)

Pirma, „Flavus“ tvirtina, kad dėl „Tractorul“ paskelbtas konkursas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis. Apie šį konkursą plačiai skelbta vietos ir nacionalinėje spaudoje.

(30)

Antra, „Flavus“ tvirtina, kad nebuvo nustatyta jokių „Tractorul“ gyvybingų modulių pardavimo sąlygų. Reikalavimas 10 metų nekeisti veiklos objekto (t. y. traktorių gamybos) negali būti laikomas sąlyga, nes pagal ją iš tiesų neprivalu gaminti traktorių. Be to, „Flavus“ aiškina, kad gyvybingus modulius ji įsigijo dėl žemės sklypo ekonominių perspektyvų, susijusių su nekilnojamojo turto statybomis, ir neketina toje vietoje vėl pradėti gaminti traktorių. Taigi tai buvo ne apsunkinantis reikalavimas, o veikiau administracinė procedūra, pagal kurią reikalaujama verslo registre įregistruoti veiklos objektą.

(31)

Be to, dėl įpareigojimo pirmiausia iš naujo įdarbinti buvusius „Tractorul“ darbuotojus „Flavus“ teigia, kad tai nebuvo apsunkinanti sąlyga, dėl kurios sumažėtų pardavimo kaina.

(32)

Baigdama „Flavus“ tvirtina, kad dėl konkurso dokumente tariamai nustatytų sąlygų pardavimo kaina nesumažėjo. Tai matyti ir iš vertinimo ataskaitos, kurią parengė „Tractorul“ įvertinti likvidatoriaus paskirtas nepriklausomas ekspertas.

(33)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(34)

EB sutarties 295 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos taisyklės nereglamentuoja viešosios ir privačios nuosavybės sistemos. Pagal EB sutarties 86 straipsnio 1 dalį valstybės pagalbos taisyklės visoms valstybės įmonėms taikomos vienodai.

(35)

Vadovaujantis atitinkama Europos Teisingumo Teismo (5) praktika ir Komisijos taikomomis valstybės pagalbos taisyklėmis bei praktika sprendžiant privatizacijos klausimus (6), kai valstybė narė valdo ar parduoda įmones arba įsigyja įmonių akcijų ar jas parduoda, laikoma, kad valstybės pagalba nėra teikiama, jei valstybės narės elgesys atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo elgesį.

(36)

Todėl, kai privatizacija vykdoma parduodant akcijas vertybinių popierių biržoje, paprastai tariama, kad ji vykdoma rinkos sąlygomis ir kad pagalba neteikiama. Kai privatizacija vykdoma parduodant verslą, atitinkamai galima manyti, kad pagalba neteikiama, jei laikomasi šių sąlygų: pirma, bendrovė parduodama surengus visiems pretendentams viešą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą; antra, nenustatomos jokios sąlygos, kurios būtų neįprastos panašius sandorius sudarant privačioms šalims ir dėl kurių galėtų sumažėti pardavimo kaina; trečia, bendrovė parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pretendentui; ketvirta, pretendentams turi būti skirta pakankamai laiko ir suteikta pakankamai informacijos, kad būtų galima atlikti tinkamą turto vertinimą, kuriuo remiantis būtų galima siūlyti savo kainą (7). Priešingu atveju verslo pardavimas turi būti ištirtas siekiant nustatyti, ar neteikiama pagalba, todėl apie tokį pardavimą būtina pranešti.

(37)

Tokiais atvejais norint įvertinti, ar sandoris, kurio objektas yra valstybės turtas, yra susijęs su pagalba, būtina nustatyti, ar rinkos ekonomikos dalyvis panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis taip pat, t. y. ar jis būtų pardavęs bendrovę už tokią pat kainą. Taikant rinkos ekonomikos investuotojo principą, mažesnės kainos priimtinumas, arba, kitaip tariant, pagalbos teikimas, negali būti grindžiamas neekonominiais sumetimais, pavyzdžiui, pramoninės politikos, užimtumo veiksniais arba regioninės plėtros tikslais, kurie nebūtų priimtini rinkos ekonomikos dalyviui. Šį principą yra ne kartą išaiškinusi Komisija (8), be to, jį nuolat patvirtindavo Teismas (9).

(38)

Todėl, jei nesilaikoma kurio nors iš pirmiau nurodytų reikalavimų, Komisija mano, kad viešąjį pardavimo sandorį būtina ištirti, siekiant nustatyti, ar neteikiama pagalba, taigi apie jį turi būti pranešta (10). Atitinkamai, laikydamasi minėtų reikalavimų, valstybė garantuotų, kad jos turtas būtų parduotas už didžiausią, t. y. rinkos, kainą, taigi ir pagalba nebūtų teikiama.

(39)

Gali būti, kad valstybė, pirkėjui nustatydama tam tikras sąlygas, sumažina pardavimo kainą ir taip atsisako papildomų pajamų. Be to, tam tikros sąlygos gali atbaidyti potencialius suinteresuotus investuotojus nuo didžiausios kainos siūlymo, todėl konkurso konkurencinė aplinka gali būti iškreipta ir net galiausiai pasiūlyta didžiausia kaina nebūtinai atitiks tikrąją rinkos vertę (11).

(40)

Valstybė, nustatydama tokias sąlygas ir taip sutikdama, kad jos turimos akcijos arba turtas būtų parduota ne už didžiausią kainą, elgiasi ne kaip rinkos ekonomikos dalyvis, kuris mėgintų parduoti už kuo didesnę kainą. Taigi valstybė nusprendžia parduoti įmonę už mažesnę nei rinkos kainą. Rinkos ekonomikos dalyvis ekonominiu požiūriu nebūtų suinteresuotas tokių sąlygų nustatymu (ypač tokių kaip užimtumo lygio išlaikymas, susijusiam geografiniam regionui naudingų sąlygų sudarymas arba tam tikro investicijų lygio užtikrinimas), tačiau norėtų parduoti bendrovę didžiausią kainą pasiūliusiam pretendentui, kuris, sudaręs sandorį, galėtų laisvai nuspręsti, kaip ateityje naudoti įsigytą bendrovę ar turtą (12).

(41)

Tačiau tai nereiškia, kad bet kokių privatizavimo sąlygų nustatymas būtinai yra susijęs su valstybės pagalba. Pirma, įtarimų nekelia sąlygos, paprastai nustatomos, kai tokius sandorius sudaro privačios šalys (t. y. tam tikros standartinės garantijos, pretendento finansinės būklės įrodymai arba nacionalinių darbo rinkos taisyklių laikymasis). Antra, net ir tokios sąlygos, kurios nėra įprastos tariantis privačioms šalims, reikš, kad teikiama valstybės pagalba, tik tuo atveju, jei dėl jų gali sumažėti pardavimo kaina ir gali būti suteikta nauda. Tai, kad tokios sąlygos nėra pagalba, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodyta atskirai (13).

(42)

Pradėdama procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija abejojo, ar „Tractorul“ buvo parduota surengus viešą, skaidrų, nediskriminacinį ir besąlyginį konkursą. Remdamasi tuo metu turėta informacija, daugiausia pagrįsta spaudoje paskelbtais straipsniais, taip pat AVAS paskelbtais likvidatoriaus skyrimo konkurso dokumentais, Komisija įtarė, kad AVAS nusprendė parduoti „Tractorul“ kaip naudingus modulius ir jau pačioje pradžioje nustatė tam tikras sąlygas, kuriomis buvo siekiama užtikrinti, kad 10 metų būtų tęsiama gamyba ir kad iš naujo būtų pasamdyti buvę darbuotojai. Komisija nusprendė, kad dėl šių sąlygų galėjo sumažėti pardavimo kaina, todėl nustatydama šias sąlygas valstybė elgėsi ne kaip rinkos ekonomikos dalyvis. Taigi galėjo būti, kad nustačius minėtas sąlygas buvo suteikta valstybės pagalba.

(43)

Remdamasi Rumunijos pateikta informacija Komisija pažymi, jog nustatytos „Tractorul“ pardavimo sąlygos buvo suformuluotos taip, kad jomis potencialiems pirkėjams nebuvo nustatyta jokių apsunkinančių įpareigojimų, nes šios sąlygos buvo tik formalūs reikalavimai. Veiklos objekto nekeitimo 10 metų sąlyga buvo susijusi su veiklos objekto, t. y. traktorių ir kitos žemės ūkio įrangos gamybos, registracija verslo registre, ir pagal šią sąlygą pirkėjas neįpareigojamas iš tiesų tęsti traktorių gamybos. Pirkėjas, „Flavus“, paaiškino, kad jų teisės patarėjas taip pat patvirtino, jog ši sąlyga nereiškia, kad būtina vykdyti kokią nors gamybinę veiklą. Šiaip ar taip, jie neketina toje vietoje atnaujinti kokios nors gamybinės veiklos.

(44)

Vadovaujantis panašiu principu, įpareigojimai teikti pirmenybę buvusiems „Tractorul“ darbuotojams arba tiekti atsargines ir sudedamąsias dalis nėra apsunkinantys. Šie įpareigojimai konkurso dokumentuose įrašyti pagal didžiausių pastangų principą, taigi naujajam savininkui nėra privalomi ar jį saistantys.

(45)

Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad AVAS šiuos simbolinius reikalavimus nustatė norėdama išsaugoti gerą įmonės ir jos produktų, kurie vis dar parduodami rinkoje (daugiausia Rumunijos), vardą.

(46)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija priėjo prie išvados, kad šios sąlygos nebuvo apsunkinančio pobūdžio ir iš konkurso dokumentų formuluotės tai buvo aišku visiems potencialiems pirkėjams, dėl šių sąlygų pardavimo kaina nesumažėjo ir jos negalėjo atbaidyti potencialių investuotojų nuo kainos siūlymo, todėl valstybė jokių savo išteklių neprarado. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nė vienas iš keturių konkurse dalyvavusių pretendentų visai nebuvo susijęs su traktorių gamyba. Taigi Komisija mano, kad nustačius susijusias sąlygas valstybės pagalba nebuvo suteikta.

(47)

Komisija, pradėdama procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, pareiškė abejojanti, kad savanoriška likvidacija, apimanti gyvybingų modulių pardavimą, yra valstybei, kaip akcininkei, ir kreditoriams naudingiausias variantas, palyginti su teismine likvidacija arba pardavimu dalimis.

(48)

Rumunija tvirtina, kad AVAS elgėsi kaip rinkos ekonomikos dalyvis ir pardavė „Tractorul“ už didžiausią galimą kainą. Šiuo tikslu AVAS, surengusi viešą, skaidrų, nediskriminacinį ir besąlyginį konkursą, paskyrė nepriklausomą likvidatorių, kad šis atliktų savanorišką likvidaciją.

(49)

Remdamasi Rumunijos pateikta informacija, Komisija pažymi, kad pradžioje AVAS du gyvybingus modulius – traktorių gamyklą ir ketaus kalvę bei liejyklą – ketino parduoti atskirai. Tačiau CIT, likvidatorius, remdamasis savo atliktu 37 atskirų turto vienetų vertinimu, patarė iš karto parduoti visą gamybinę bazę, taip užsitikrinant didžiausias pajamas, ir tik tuo atveju, jei nė vienas potencialus pirkėjas nepareikštų noro įsigyti viso sklypo, parduoti bendrovės turtą dalimis.

(50)

Likvidatorius pagrindė tokio bendro pardavimo naudą. Pirma, iš Rumunijos valdžios institucijų pateiktų žemėlapių matyti, kad keletas žemės sklypų yra už gamybinės bazės, šalia miesto sąvartyno, ir į juos neveda joks kelias, taigi iš tikrųjų atskirai jie nepasiekiami. Antra, atskirų gamybinės bazės turto vienetų vertė gerokai skiriasi, atsižvelgiant į konkrečią jų vietą, pastatų būklę ir galimybę prijungti prie vietos infrastruktūros. Trečia, dauguma potencialių pirkėjų buvo suinteresuoti nekilnojamojo turto statybos vieta; iš visų 26 konkursui pateiktų dokumentų 17 buvo pateikti dėl visos „Tractorul“ bazės.

(51)

Todėl likvidatorius nusprendė, kad nepatraukliausio turto potencialiam investuotojui atskirai parduoti veikiausiai nepavyktų. Taigi „Tractorul“ ir galiausiai AVAS, kaip savininkas, patirtų papildomų šio turto valdymo ir techninės priežiūros išlaidų. Be to, padalijus žemę, būtų patirtos didelės administracinės išlaidos, pvz., kadastrinių matavimų ir žemės registravimo išlaidos.

(52)

Be to, iš karto viso „Tractorul“ pardavimo strategiją vėliau patvirtino ir AVAS.

(53)

Dėl pardavimo kainos Komisija pažymi, kad pagal likvidatoriaus užsakytą vertinimo ataskaitą „Tractorul“ turto vertė (t. y. 37 atskirų turto vienetų bendra vertė) buvo apie 100 mln. EUR, kuriems likvidatorius pritaikė 23 % nuolaidą už viso turto pirkimą, taip nustatydamas pradinę 77 mln. EUR pardavimo kainą. Ši nuolaida buvo nustatyta remiantis likvidatoriaus patirtimi ir tuo, kad iš karto viso turto pardavimas būtų gerokai naudingesnis nei pardavimas dalimis.

(54)

Kaip „Tractorul“ pardavimo procedūrą likvidatorius pasirinko konkurso metodą. Pagal procedūrines taisykles, nustatytas Vyriausybės nutarimu Nr. 577/2002, jei tam tikrame etape lieka tik du pretendentai ir nė vienas iš jų tame etape nepasiūlo didesnės kainos (kuri buvo iš anksto nustatyta prieš pasiūlant 5 % didesnę kainą), konkursą laimi tas pretendentas, kurio registracijos numeris mažesnis (14). Kadangi „Flavus“ ir antrasis investuotojas sutiko su pradine kaina, tačiau nė vienas iš jų nenorėjo siūlyti didesnės kainos, „Tractorul“ už 77 mln. EUR buvo parduota pretendentui, kurio registracijos numeris buvo mažiausias, t. y. „Flavus“. Taigi likvidatorius bendrovės turtą pardavė už rinkos kainą, todėl valstybės išteklių neprarado.

(55)

Komisija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktą informaciją ir bylos specifiką, daro išvadą, kad AVAS iš karto visą „Tractorul“ turtą pardavė už rinkos kainą, valstybės išteklių neprarado ir elgėsi kaip rinkos ekonomikos dalyvis.

(56)

Remiantis pirmiau pateiktu vertinimu, nebuvo nustatyta jokių „Tractorul“ pardavimo sąlygų, dėl kurių galėjo sumažėti pardavimo kaina arba kurios potencialius investuotojus galėjo atbaidyti nuo kainos siūlymo. AVAS, surengusi savanoriško likvidavimo procedūrą, iš karto visą turtą pardavė už didžiausią rinkos kainą, neprarado valstybės išteklių ir elgėsi kaip rinkos ekonomikos dalyvis. Todėl „Tractorul“ parduota neteikiant valstybės pagalbos.

(57)

Komisija mano, kad 2007 m. liepos 6 d. Rumunijos privatizacijos agentūra AVAS, pardavusi „Tractorul“, pagalbos nesuteikė,

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/12

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos leisti teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į šios direktyvos I priedą, ir kurie dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje, kol šios medžiagos bus laipsniškai tiriamos pagal darbų programą.

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 1112/2002 (2) ir (EB) Nr. 2229/2004 (3) nustatytos darbų programos, nurodytos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, išsamios ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisyklės.

(3)

Beauveria brongniartii ir kalio permanganatas – ketvirtajame programos etape nurodytos medžiagos.

(4)

Vieninteliai pranešėjai apie Beauveria brongniartii ir kalio permanganatą atitinkamai 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2008 m. vasario 22 d. pranešė Komisijai, kad nebeketina dalyvauti šioms veikliosioms medžiagoms skirtoje darbo programoje, todėl daugiau informacijos nebebus pateikta. Todėl šios aktyviosios medžiagos neturėtų būti įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(5)

Kai veikliosioms medžiagoms taikomas trumpas išankstinio pranešimo laikotarpis prieš pašalinant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, tikslinga numatyti ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių lengvatinį laikotarpį turimoms atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti rinkai ir sunaudoti, kad turimos atsargos būtų naudojamos ne ilgiau kaip dar vieną augimo sezoną. Jeigu nustatytas ilgesnis išankstinio pranešimo laikotarpis, minėtas laikotarpis gali būti sutrumpintas iki augimo sezono pabaigos.

(6)

Šiuo sprendimu neapribojama galimybė teikti paraiškas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatas siekiant įtraukti šias veikliąsias medžiagas į tos direktyvos I priedą.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra I priede išvardytų veikliųjų medžiagų, registracija būtų panaikinta iki 2009 m. kovo 30 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, nebūtų registruojami arba perregistruojami.

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/14

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali per 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą leisti teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į šios direktyvos I priedą, ir kurie nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos rinkai tiekiami dvejus metus, kol šios medžiagos laipsniškai tiriamos pagal darbo programą.

(2)

Komisijos reglamentais (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant įtraukti jas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra propanilas.

(3)

Propanilo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 1490/2002 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalį privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Ataskaitą apie propanilą rengiančia valstybe nare buvo paskirta Italija, o visa reikiama informacija buvo pateikta 2007 m. birželio 13 d.

(4)

Komisija išanalizavo propanilą pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11a straipsnį. Peržiūros ataskaitos projektą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2008 m. gegužės 20 d. pateikė kaip Komisijos peržiūros ataskaitą.

(5)

Komitetas, vertindamas šią veikliąją medžiagą, atsižvelgė į valstybių narių pateiktas pastabas, ir buvo padaryta išvada, kad nėra aiškių rodiklių, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad ši medžiaga daro žalingą poveikį žmonių sveikatai ir, visų pirma, operatoriams, nes jų sąlytis yra didesnis nei 100 % leistino operatoriaus sąlyčio lygio. Be to, kiti valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo ataskaitoje iškelti klausimai yra pateikti šios medžiagos peržiūros ataskaitoje.

(6)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų apie propanilo peržiūros rezultatus ir apie tai, ar jis ketina toliau pritarti, kad ši medžiaga būtų įtraukta į priedą. Pranešėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos. Tačiau nepaisant pranešėjo argumentų, nustatyta, kad minėtosios problemos negali būti išspręstos, o remiantis pateikta informacija atlikti vertinimai neparodė, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kuriuose yra propanilo, siūlomomis naudojimo sąlygomis iš esmės atitinka Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

(7)

Todėl propanilas neturėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(8)

Reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad galiojanti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra propanilo, registracija per nustatytą laikotarpį būtų panaikinta, nebūtų atnaujinama ir kad nebūtų registruojami nauji produktai.

(9)

Valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis turimoms augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra propanilo, atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti rinkai ir sunaudoti yra ribojamas iki 12 mėnesių, kad turimas atsargas būtų galima naudoti dar vieną auginimo sezoną, kartu užtikrinant, kad bus galima naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra propanilo, 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo.

(10)

Šiuo sprendimu neapribojama galimybė teikti paraiškas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį ir 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 33/2008, nustatantį išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (4), siekiant įtraukti propanilą į tos direktyvos I priedą.

(11)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra propanilo, registracija būtų panaikinta iki 2009 m. kovo 30 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra propanilo, nebūtų registruojami arba perregistruojami.

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/16

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali per 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą leisti teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į šios direktyvos I priedą, ir kurie nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos rinkai tiekiami dvejus metus, kol šios medžiagos laipsniškai tiriamos pagal darbo programą.

(2)

Komisijos reglamentais (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant įtraukti jas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra triciklazolas.

(3)

Triciklazolo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 1490/2002 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalį privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Ataskaitą apie triciklazolą rengiančia valstybe nare buvo paskirta Prancūzija, o visa reikiama informacija buvo pateikta 2006 m. birželio 26 d.

(4)

Komisija apsvarstė triciklazolą pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11a straipsnį. Peržiūros ataskaitos projektą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2008 m. gegužės 20 d. pateikė kaip Komisijos peržiūros ataskaitą.

(5)

Komitetas, vertindamas šią veikliąją medžiagą, atsižvelgė į valstybių narių pateiktas pastabas, ir buvo padaryta išvada, kad nėra aiškių rodiklių, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad ši medžiaga daro žalingą poveikį žmonių sveikatai ir, visų pirma, dėl esminių trūkstamų duomenų buvo neįmanoma nustatyti patikimos leistinos paros normos, ūmios referencinę dozės ir leistino operatoriaus sąlyčio lygio, o tokios vertės yra būtinos rizikos vertinimui atlikti. Be to, kiti valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo ataskaitoje iškelti klausimai yra pateikti šios medžiagos peržiūros ataskaitoje.

(6)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų apie triciklazolo peržiūros rezultatus ir apie tai, ar jis ketina toliau pritarti, kad ši medžiaga būtų įtraukta į priedą. Pranešėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos. Tačiau nepaisant pranešėjo argumentų, nustatyta, kad minėtosios problemos negali būti išspręstos, o remiantis pateikta informacija atlikti vertinimai neparodė, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kuriuose yra triciklazolo, siūlomomis naudojimo sąlygomis iš esmės atitinka Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

(7)

Todėl triciklazolas neturėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(8)

Reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad galiojanti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra triciklazolo, registracija per nustatytą laikotarpį būtų panaikinta, nebūtų atnaujinama ir kad nebūtų registruojami nauji produktai.

(9)

Valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis turimoms augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra triciklazolo, atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti rinkai ir sunaudoti yra ribojamas iki 12 mėnesių, kad turimas atsargas būtų galima naudoti dar vieną auginimo sezoną, kartu užtikrinant, kad bus galima naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra triciklazolo, 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo.

(10)

Šiuo sprendimu neapribojama galimybė teikti paraiškas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį ir 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 33/2008, nustatantį išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (4), siekiant įtraukti triciklazolą į tos direktyvos I priedą.

(11)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra triciklazolo, registracija būtų panaikinta iki 2009 m. kovo 30 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra triciklazolo, nebūtų registruojami arba perregistruojami.

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/18

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali per 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą leisti teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į šios direktyvos I priedą, ir kurie nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos rinkai tiekiami dvejus metus, kol šios medžiagos laipsniškai tiriamos pagal darbo programą.

(2)

Komisijos reglamentais (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant įtraukti jas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra buprofezinas.

(3)

Buprofezino poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 1490/2002 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 10 straipsnio 1 dalį privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Ataskaitą apie buprofeziną rengiančia valstybe nare buvo paskirta Suomija, o visa reikiama informacija buvo pateikta 2005 m. liepos 7 d.

(4)

Šią vertinimo ataskaitą valstybės narės ir EMST kartu persvarstė ir 2008 m. kovo 3 d. pateikė Komisijai kaip EMST peržiūros išvadas dėl veikliosios medžiagos pesticido buprofezino keliamo pavojaus vertinimo (4). Šią ataskaitą valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2008 m. gegužės 20 d. pateikė kaip Komisijos buprofezino peržiūros ataskaitą.

(5)

Vertinant šią veikliąją medžiagą nustatytos tam tikros problemos. Visų pirma, buvo neįmanoma atlikti patikimo vartotojo sąlyčio vertinimo, nes tinkamai likučių apibrėžčiai nustatyti trūko duomenų. Todėl remiantis turima informacija buvo neįmanoma padaryti išvadą, kad buprofezinas atitiko medžiagų įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą kriterijus.

(6)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų apie bendros peržiūros rezultatus ir apie tai, ar jis ketina toliau pritarti, kad ši medžiaga būtų įtraukta į priedą. Pranešėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos. Tačiau nepaisant pranešėjo argumentų, nustatyta, kad minėtosios problemos negali būti išspręstos, o remiantis pateikta informacija atlikti ir per EMST ekspertų posėdžius apsvarstyti vertinimai neparodė, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kuriuose yra buprofezino, siūlomomis naudojimo sąlygomis iš esmės atitinka Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

(7)

Todėl buprofezinas neturėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(8)

Reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad galiojanti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra buprofezino, registracija per nustatytą laikotarpį būtų panaikinta, nebūtų atnaujinama ir kad nebūtų registruojami nauji produktai.

(9)

Valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis turimoms augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra buprofezino, atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti rinkai ir sunaudoti yra ribojamas iki 12 mėnesių, kad turimas atsargas būtų galima naudoti dar vieną auginimo sezoną, kartu užtikrinant, kad ūkininkai galės naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra buprofezino, 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo.

(10)

Šiuo sprendimu neapribojama galimybė teikti paraiškas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį ir 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 33/2008 (5), siekiant įtraukti buprofeziną į tos direktyvos I priedą.

(11)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra buprofezino, registracija būtų panaikinta iki 2009 m. kovo 30 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra buprofezino, nebūtų registruojami arba perregistruojami.

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/20

(1)

Direktyvoje 96/23/EB nustatytos medžiagų ir likučių grupių, išvardytų jos I priede, monitoringo priemonės. Pagal Direktyvą 96/23/EB tam, kad trečiosios šalys galėtų būti įtrauktos į sąrašus šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti toje direktyvoje nurodytus gyvūnus ir pirminius gyvūninės kilmės produktus, ir kad būtų neišbraukiamos iš tų sąrašų, tos trečiosios šalys turi pateikti planą, kuriame būtų nurodytos jų teikiamos tame priede išvardytų likučių ir medžiagų grupių monitoringo garantijos.

(2)

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimu 2004/432/EB dėl likučių monitoringo planų, kuriuos pateikia trečiosios šalys pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB (2) patvirtinimo, patvirtinami likučių monitoringo planai, kuriuos pateikė tam tikros trečiosios šalys, įtrauktos į to sprendimo priedą, dėl sąraše nurodytų gyvūnų ir pirminių gyvūninės kilmės produktų.

(3)

Pietų Afrikos įrašo atžvilgiu laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsos, išskyrus stručių, importas buvo išbrauktas iš Sprendimo 2004/432/EB su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2008/407/EB (3), priede nustatyto leidžiamų importuoti produktų sąrašo, kadangi Pietų Afrika nepateikė įrodymų, kad planas dėl laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus stručius, būtų įgyvendinamas.

(4)

Tiksliau, mėginiai buvo paimti, tačiau neatlikta laboratorinė analizė. 2008 m. liepos 2–7 d. Komisijai atlikus patikrinimą Pietų Afrikoje nustatyta, kad nuo 2007 iki 2008 m. ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų, ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų likučių monitoringo planai šioje trečiojoje šalyje buvo įgyvendinti ir kad mėginių ėmimas pagal likučių monitoringo planus 2007 ir 2008 m. yra užbaigtas, o mėginių ėmimas pagal likučių monitoringo planus 2008 ir 2009 m. yra atliekamas. Todėl, kadangi 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. apimantys patvirtinti planai buvo įgyvendinti, o laboratorinių tyrimų duomenys buvo tinkami, bendra padėtis dėl laukinių medžiojamųjų gyvūnų, ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų likučių kontrolės yra patenkinama.

(5)

Todėl tikslinga iš dalies keisti Sprendimo 2004/432/EB priedo sąrašą, kad būtų leidžiama iš Pietų Afrikos į Bendriją importuoti laukinius medžiojamuosius gyvūnus ir ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, įskaitant stručius, kaip numatyta patvirtintuose planuose. Izraelis Komisijai pateikė ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų likučių monitoringo planą. Plano vertinimas ir Komisijos gauta papildoma informacija yra pakankamos garantijos dėl ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų likučių monitoringo planų. Todėl šis produktas turėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2004/432/EB priedo sąrašo Izraeliui skirtą įrašą.

(6)

Kinija Komisijai pateikė kiaušinių likučių monitoringo planą. Plano vertinimas ir Komisijos gauta papildoma informacija yra pakankamos garantijos dėl kiaušinių likučių monitoringo planų. Todėl šis produktas turėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2004/432/EB priedo sąrašo Kinijai skirtą įrašą.

(7)

Ukraina Komisijai pateikė naminių paukščių, arklinių šeimos gyvūnų ir akvakultūros likučių monitoringo planą. Plano vertinimas ir Komisijos gauta papildoma informacija yra pakankamos garantijos dėl šių produktų likučių monitoringo planų. Todėl šis produktas turėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2004/432/EB priedo sąrašo Ukrainai skirtą įrašą.

(8)

Keletas tam tikrų išnašų numeracijos klaidų Sprendimo 2008/407/EB priede turėtų būti ištaisyta.

(9)

Sprendimas 2004/432/EB turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/26

2.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/s3