5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/1

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/3

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 842/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/5

(1)

Sutarties 104 straipsnyje nustatyta perviršinio deficito procedūra (PDP), siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vengtų perviršinio šalies biudžeto deficito arba kad jam atsiradus ištaisytų padėtį.

(2)

Pagal Protokolo dėl tam tikrų Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei taikomų nuostatų 5 punktą Sutarties 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vengti perviršinio bendrojo šalies deficito Jungtinei Karalystei netaikoma, nebent ji pereitų į trečiąjį ekonominės ir pinigų sąjungos etapą. Būdama antrajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape pagal Sutarties 116 straipsnio 4 dalį Jungtinė Karalystė turi stengtis vengti perviršinio deficito.

(3)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(4)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą, kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudedamoji dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo. Prie Sutarties pridedamame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su tos procedūros įgyvendinimu. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatytos išsamios minėto protokolo nuostatų taikymo taisyklės ir apibrėžtys.

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį bei į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje yra susidaręs perviršinis deficitas. Taigi 2008 m. liepos 2 d. Komisija pateikė Tarybai tokią nuomonę dėl Jungtinės Karalystės.

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad, atlikus bendrą vertinimą, Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, apsvarsto visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Jungtinės Karalystės atveju, atlikus bendrą vertinimą, padarytos toliau išdėstytos išvados.

(7)

(8)

Pagal PDP duomenis, kuriuos JK valdžios institucijos pateikė 2008 m. kovo mėn., planuota, kad Jungtinės Karalystės valdžios sektoriaus deficitas 2008–2009 m. bus 3,2 % BVP, taigi bus didesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė; šis santykis sutapo su nurodytuoju Jungtinės Karalystės 2008 m. kovo mėn. biudžete, kuriame taip pat buvo pateikti biudžeto planai, pagal kuriuos 2009–2010 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 2,8 % BVP. Pastarųjų metų deficito rodiklis mažesnis nei Komisijos tarnybų pavasario prognozėse numatytas atitinkamas rodiklis, t. y. 3,3 % BVP, daugiausia dėl numatomo BVP augimo 2009–2010 m. skirtumų. Paskelbus 2008 m. kovo mėn. biudžetą, gegužės 13 d. buvo paskelbta politinė priemonė dėl pajamų mokesčio sumažinimo 2008–2009 m., kuri 2008–2009 m. sudarys 2,7 milijardus svarų. Sudėjus šį skaičių su Komisijos tarnybų pavasario prognozės 2008 m. deficito skaičiumi, turėtų būti gaunamas 3,5 % BVP deficitas. 2008 m. kovo mėn. paskelbtas 2008–2009 m. planuojamas deficitas, nors ir didesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, yra jai artimas. Pamatinės 3 % BVP vertės viršijimas nėra išimtinis pagal Sutarties 104 straipsnio 2 dalį. Visų pirma jis įvyko ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio, kurio Jungtinės Karalystės valdžios institucijos negalėjo kontroliuoti, ir nebuvo didelio ekonominio nuosmukio rezultatas. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes JK augimas 2008 ir 2009 m. sulėtės ir metiniai rodikliai bus mažesni už galimus. Vis dėlto manoma, kad BVP prieaugis 2008 m. bus 1,7 %, o 2009 m. – 1,6 %. Pamatinės 3 % BVP vertės viršijimas taip pat nėra laikomas laikinu; pagal Komisijos tarnybų prognozes, parengtas remiantis nekintamos politikos prielaida, 2009–2010 m. deficito santykis tebebus didesnis nei 3 % (3,3 %). Tai rodo, kad Sutarties reikalavimas dėl deficito kriterijaus neįvykdytas.

(9)

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį į „kitus svarbius veiksnius“ galima atsižvelgti tik Tarybos sprendime dėl perviršinio deficito pagal 104 straipsnio 6 dalį, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir kad pamatinės vertės viršijimas būtų laikinas. Ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl šio sprendimo priėmimo etapuose į kitus svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/7

(1)

Atlikus oficialaus tyrimo procedūrą 2002 m. sausio 30 d. Komisija priėmė sprendimą 2002/610/EB (1), pagal kurį tam tikromis toliau išvardytomis sąlygomis tvirtinama pagalbos schema artimojo susisiekimo jūrinių maršrutų atidarymui remti. Tas sprendimas toliau vadinamas „galutiniu sprendimu“. Pagal galutinio sprendimo 26 konstatuojamąją dalį numatomos Prancūzijos priimtos procedūrinės sąlygos labai varžo pagalbos projektus, skirtus jūriniams Bendrijos vidaus maršrutams tarp Prancūzijos ir kitos valstybės narės uostų, išskyrus susisiekimo tarp dviejų Prancūzijos uostų pagalbos projektus.

(2)

2004 m. lapkričio 18 d. Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos iš dalies pakeisti galutinį sprendimą, kad būtų atsižvelgta į naująsias palankesnes Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (2) nuostatas, toliau vadinamas „Bendrijos gairėmis“.

(3)

Galutiniame sprendime aptariamos priemonės pavadinimas – Pagalbos schema naujiems jūrų transporto artimojo susisiekimo maršrutams atidaryti.

(4)

Pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas – atsižvelgti į naujųjų Bendrijos gairių nustatomą naująją teisinę bazę pagalbos artimojo susisiekimo jūrinių maršrutams atidaryti ir suderinti galutiniu sprendimu nustatytas sąlygas su šiomis naujomis Bendrijos taisyklėmis valstybės pagalbos srityje.

(5)

Galutinio sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „siekdami garantuoti operatorių traktavimo skaidrumą ir lygybę atrenkant projektus, Prancūzijos valdžios atstovai įsipareigojo laikytis tokių procedūrų:

(6)

Prancūzijos valstybės institucijų teigimu, šioje konstatuojamojoje dalyje, ypač jos b punkte numatytoms procedūrų įgyvendinti reikia daug laiko ir tai trukdo tokius projektus sklandžiai įgyvendinti.

(7)

Prancūzijos valdžios institucijos pageidauja, kad galutinis sprendimas būtų pakeistas ir atitiktų Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui 10 skirsnį, kuriame nustatytas pagalbos teikimas jūrų transporto artimojo susisiekimo maršrutams.

(8)

Pirmiausia, Komisija pažymi, kad ankstesnėse Bendrijų gairėse (3), taikytose priėmus galutinį sprendimą, jokių specialių nuostatų dėl pagalbos atidarant artimojo susisiekimo jūrinius maršrutus nebuvo nenumatyta. Tad buvo logiška, kad Komisija galutiniame sprendime nustatytų specialias ad hoc taisykles, kad būtų patvirtinta konkreti Prancūzijos schema, remianti artimojo susisiekimo jūrinių maršrutų atidarymą.

(9)

Komisija taip pat pažymi, kad ji priėmė naująsias Bendrijos gaires, kurios nuo šiol numato valstybės pagalbos teikimą atidarant artimojo susisiekimo jūrinius maršrutus ir atitinka 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1382/2003 dėl Bendrijos finansinės pagalbos, skirtos pagerinti krovininio transporto sistemos aplinkos apsaugos efektyvumą, skyrimo (Marco Polo programa) (4), taip pat priimtu po galutinio sprendimo priėmimo, nustatytus tikslus.

(10)

Pagal naujųjų Bendrijos gairių 10 skirsnį, individuali pagalba artimojo susisiekimo jūriniams maršrutams yra suderinama su bendrąja rinka, jei ji tenkina tokias sąlygas:

(11)

Komisija pažymi, kad pagal naująsias Bendrijos gaires neatsižvelgiama, ar maršrutas, kuriam skiriama pagalba, jungia du skirtingų valstybių narių, ar tos pačios valstybės narės uostus. Komisijos nuomone, nebėra objektyvių priežasčių skirtingai traktuoti šias dvi situacijas, aptariamas galutinio sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje.

(12)

Be to, Komisijos nuomone Bendrijos gairėmis neprieštaraujama tam, kad kuri nors valstybė narė įgyvendintų pagalbos schemą artimojo susisiekimo jūriniams maršrutams, jei pagal šią schemą suteikta pagalba atitinka anksčiau išvardytas sąlygas.

(13)

Alternatyva nekeisti galutinio sprendimo Prancūzijai suteiktų galimybę, viena vertus, teikti individualią pagalbą maršrutams tarp Prancūzijos uostų palankesnėmis sąlygomis, nei numato naujosios orientacinės gairės, kita vertus, priverstų Prancūziją įgyvendinti maršrutų tarp Prancūzijos uosto ir kurios nors valstybės narės uosto projektus taikant galutinio sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje numatytas oficialias procedūras. Šios oficialios procedūros ne tik nebereikalingos taikant naująsias Bendrijos gaires, bet Prancūzija dėl šių procedūrų netgi atsiduria nelygiavertėje padėtyje kitų valstybių narių, kurios, remdamosi naujosiomis Bendrijos gairėmis, nuo šiol norėtų skirti ad hoc pagalbos schemas ar individualią pagalbą artimiesiems maršrutams su kaimyninėmis šalimis, atžvilgiu.

(14)

Pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalį, Komisija taip pat privalo nuolat prižiūrėti visas esamas pagalbos schemas. Todėl ji turi patikrinti, ar valstybės pagalbai galiojančios taisyklės yra vienodai taikomos visoms valstybėse narėse esančioms schemoms. Įsigaliojus griežtesnėms Bendrijos taisyklėms, Komisija valstybėms narėms taip pat rekomenduoja taikyti tinkamas priemones, kurių prireikia dėl nuolatinės bendros rinkos plėtros ar veikimo. Kita vertus, Komisija negali taikydama vieną iš savo ankstesniųjų galutinių sąlyginių sprendimų taikyti suvaržymų vienos valstybės narės schemai, kai tuo tarpu kitoms valstybėms narėms, taikančioms tokias pat schemas, toks suvaržymas netaikomas.

(15)

Galutinio sprendimo pakeitimas leistų taikyti naująsias Bendrijos gaires esamai Prancūzijos pagalbos artimojo susisiekimo jūrinių maršrutų atidarymo schemai iki galutinės datos (2005 m. birželio 30 d.), numatytos Komisijos naujosiose Bendrijos gairėse, kad naudodamos naudingas priemones valstybės narės suderintų visas savo esamas schemas su naujosiomis Bendrijos taisyklėmis.

(16)

Komisijos nuomone, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą 2002/610/EB. Atlikus pakeitimą, Prancūzijai bus suteikta galimybė savo pagalbos schemą suderinti su naujųjų Bendrijos gairių nuostatomis jūrinių maršrutų tarp Prancūzijos uosto ir kitos valstybės narės uosto srityje bei teikti pagalbos projektus jūriniams maršrutams tarp dviejų Prancūzijos uostų pagal naujųjų Bendrijos gairių sąlygas. Platesne prasme, šiuo pakeitimu bus pasiekta, kad Prancūzija savo pagalbos schemą taikytų tomis pačiomis sąlygomis, kurios, atsižvelgiant į minėtas gaires, bus taikomos visose valstybėse narėse,

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/10

(1)

2005 m. balandžio 19 d. raštu, užregistruotu 2005 m. balandžio 20 d., Vokietija pranešė apie mokesčių grąžinimo šiltnamių įmonėms priemonę 2005 ir 2006 metams. Šioje priemonėje yra atidėjimo išlyga, kuria numatoma, kad priemonės įgyvendinimas priklauso nuo to, ar jai pritars Komisija. Valstybės pagalbos schema užregistruota numeriu N 189/05.

(2)

Ši priemonė yra schemos (2001–2002 m.), apie kurią nepranešta, pratęsimas; ši schema jau buvo pratęsta (2003–2004 m.), o apie šį pratęsimą taip pat buvo nepranešta. Abi šios priemonės, apie kurias nepranešta, įtrauktos į pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą numeriu NN 36/05.

(3)

2005 m. spalio 20 d. raštu Komisija pradėjo EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą (2). Vokietija apie tai išsakė savo nuomonę 2005 m. lapkričio 22 d. rašte. Komisija gavo kelias pastabas iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių. Vokietija savo nuomonę dėl šių pastabų pareiškė 2006 m. birželio 14 d. rašte, o 2007 m. gruodžio 12 d. rašte pateikė išsamesnės informacijos.

(4)

Įstatymu dėl Mineralinės alyvos mokesčio įstatymo pakeitimo Vokietija 2001 m. rugpjūčio 16 d. dvejiems metams sumažino mokestį už kurą (krosnių kurą, gamtines dujas, suskystintas dujas), naudojamą šiltnamiuose ir dengtose auginimo patalpose. Pagalba buvo teikiama grąžinant mokesčius.

(5)

Vokietijos 2002 m. gruodžio 23 d. Aplinkos mokesčio reformos tęsimo įstatymu mokesčių grąžinimo, kuris iš pradžių buvo taikytas kurui, naudotam laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., taikymas pratęstas iki 2004 m. gruodžio 31 d.

(6)

2004 m. gruodžio 9 d. Direktyvų įgyvendinimo įstatymu Vokietija ketina šį mokesčių grąžinimo taikymą pratęsti iki 2006 m. pabaigos ir apie šią pratęsimo priemonę pranešė kaip apie valstybės pagalbą N 189/2005.

(7)

I priede pateiktose lentelėse parodytos grąžintos mokesčių dalys ir finansinis mokesčių grąžinimo poveikis šiltnamiams, palyginti su kitu žemės ūkio sektoriumi.

(8)

Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl šių priežasčių:

(9)

Ši priemonė yra valstybės pagalba. Vokietija tvirtino, kad šiuo atveju galima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, numatytą Tarybos direktyvose dėl mokesčių už energetikos produktus (Direktyva 92/81/EEB, nuo 2003 m. pakeista Direktyva 2003/96/EB). Vokietijos nuomone, remiantis šiomis direktyvomis, valstybėms narėms leidžiama taikyti sumažintus mokesčius sodininkystei naudojamoms mineralinėms alyvoms.

(10)

Komisija dėl šios nuomonės išreiškė abejonę. Remiantis minėtomis direktyvomis, ypač Direktyva 2003/96/EB, mokestinės priemonės, kurias gali taikyti valstybės narės, turi būti suderinamos su Bendrijos teise, o taikant nukrypti leidžiančias nuostatas neturi būti pažeidžiamos konkurencijos taisyklės. Priemonės negali neigiamai veikti sklandaus vidaus rinkos veikimo ir iškreipti konkurencijos.

(11)

Be to, akivaizdu, kad šios pagalbos poveikis iškreipė konkurenciją, nes maži mokesčiai energetikos produktams labai daug energijos naudojančioje ekonominėje veikloje, kaip antai šiltnamių ūkis, turėjo tiesioginio poveikio gamybos išlaidoms ir kartu konkurencingumui.

(12)

Pabrėžta, kad šis mokesčių grąžinimas yra selektyvus, nes netgi sodininkystės sektoriuje buvo darytas skirtumas tarp auginimo lauke ir auginimo šiltnamiuose.

(13)

Komisija pabrėžė valstybių narių galimybę grąžinti mokesčius, tačiau laikantis konkurencijos taisyklių. Tuo metu, atrodo, valstybės pagalbos taisyklėse nebuvo numatytos nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms teikti tokio pobūdžio mokesčių pagalbą.

(14)

Tuo metu Komisija laikėsi nuomonės, kad ši priemonė buvo su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklai.

(15)

Vokietija pateikė pastabų ir dėl paties dalyko, ir dėl procedūros.

(16)

Vokietija teigia, kad mokesčių sumažinimas nebuvo selektyvus, ir tai lėmė dalyko prigimtis, nes kuras naudojamas tik dengtose patalpose.

(17)

Vokietijos nuomone, tuo atveju, jei būtų selektyvumas, taigi būtų teikiama pagalba, ji būtų pagrįsta pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Specialus pagalbos pateisinimas grindžiamas Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 2 dalies f punktu ir ją pakeičiančios Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 3 dalimi. Vokietija mano, kad tai yra „[…] (šiomis direktyvomis) valstybėms narėms suteikto […] įgaliojimo įgyvendinimas“. Vokietijos nuomone, būtų nenuoseklu, jei Komisija, kuri šias direktyvas pasiūlė, Vokietijai priekaištautų, jog ši priemonė kelia grėsmę bendrajai rinkai. Be to, Vokietijos teigimu, minėtų direktyvų konkurencijos teisės aspektai neturi viršenybės.

(18)

Vokietijos manymu, taikytinas Bendrijos gairių dėl valstybės paramos aplinkos apsaugai (3) 52 punktas, nes esamas mokestis buvęs gerokai padidintas. Mineralinės alyvos mokesčio įstatymas ir vietoj jo įsigaliojęs Energetikos mokesčio įstatymas laikytini esamu aplinkos mokesčiu. Juose nurodyti energetikos mokesčio tarifai nuo 1999 m. balandžio 1 d. buvę gerokai padidinti dėl ekologinio mokesčio reformos, kaip matyti iš pridėtos apžvalgos (I priedas).

(19)

Vokietijos teigimu, šiomis priemonėmis siekiama, apmokestinant energetiką, pakreipti paklausą į energiją taupančius ir išteklius tausojančius produktus ir paskatinti plėtoti aplinką tausojančius metodus bei technologijas. Todėl nuostatos dėl energetikos apmokestinimo turėjusios nemažo poveikio aplinkos apsaugai.

(20)

Šiuo atžvilgiu Vokietija remiasi Sodininkystės verslo vadybos centro (įregistruotos sąjungos) prie Hanoverio Leibnico universiteto Biologinės gamybos įmonių instituto atlikta studija dėl energijos naudojimo šiltnamiuose efektyvumo.

(21)

Vokietijos teigimu, didesnis energijos apmokestinimas ypač slegia augalininkystės reikmėms šiltnamius ar dengtas auginimo patalpas šildančias įmones, nes šiam ūkininkavimo būdui reikia sunaudoti daug energijos. Todėl atsiradęs pagrindas taikyti mokesčių paskatą, siekiant laikinai sumažinti šių įmonių mokesčių naštą. Ši būtinybė esą išlieka ir po 2002 m. gruodžio 31 d., tai yra tos datos, kai mokesčių sumažinimo priemonė turėjusi nustoti galioti. Todėl mokesčio sumažinimo priemonė Aplinkos mokesčio reformos tęsimo įstatymu pratęsta dvejiems metams iki 2004 m. gruodžio 31 d. Vokietijos teigimu, siekiant atsižvelgti į žemės ir miškų ūkio įmonių, kurios apšildė šiltnamius ar dengtas auginimo patalpas augalininkystės reikmėms, ypač sunkią konkurencinę padėtį ir 2005, ir 2006 metais, numatyta mokesčio sumažinimo priemonę taikyti ir šiuo laikotarpiu.

(22)

Vokietijos nuomone, Bendrijos gairių 52 punkte nustatyti reikalavimai įvykdyti. Todėl esą galima pagal Bendrijos gairių 51 punkto 1 papunkčio b dalį pateisinti pagalbą, kuri teikta grąžinant mokesčius laikotarpiu nuo 2001 iki 2006 metų.

(23)

Vokietijos teigimu, kai mokesčių sumažinimas siejamas su Bendrijos mokesčiu, kuris yra suderintas remiantis Direktyva 92/81/EEB arba Direktyva 2003/96/EB, sumažinimas yra suderinamas su bendrąja rinka bent jau tais atvejais, kai jis yra ne mažesnis už atitinkamą Bendrijos minimalų apmokestinimo lygį. Vokietijos nuomone, tas pats galioja (t. y. suderinamumas su bendrąja rinka) dėl mokesčių sumažinimo tuo atveju, jei Bendrijos mokestis nenustatytas, bent jau tais atvejais, kai sumažinimas yra didesnis kaip 20 % nacionalinio mokesčio.

(24)

Vokietija taip pat pareiškė, kad dar diskutuojant dėl Aplinkos mokesčio reformos pradžios įstatymo projekto konsultacijų objektas buvo mokesčių naštos sumažinimas žemės ir miškų ūkio įmonėms, kurios apšildo šiltnamius ar dengtas auginimo patalpas augalininkystės reikmėms – apmokestinimo didinimas joms ypač skaudžiai atsilieptų, nes jų naudojamas ūkininkavimo būdas reikalauja daug energijos. Dėl laiko stokos parlamente svarstant šį įstatymą, kuris iš pradžių turėjęs įsigalioti 1999 m. sausio 1 d., numatyta į mokesčių sumažinimo mechanizmą, taikomą gamintojams, įtraukti žemės ir miškų ūkį. Mokesčiai sumažinti 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojusia specialia Mineralinės alyvos mokesčio įstatymo pataisa, o pirmą kartą šis mokesčių sumažinimas buvęs pratęstas laikotarpiui nuo 2003 iki 2004 metų Aplinkos mokesčio reformos tęsimo įstatymu.

(25)

Vokietija tvirtina, kad anksčiau bendraudama su Komisija ji susidarė įspūdį, jog minėtas mokesčių sumažinimas yra teisėtas. Jos manymu, ypač svarbus žodinis Komisijos komentaras, išsakytas darbo grupės „Konkurencijos sąlygos žemės ūkyje“ posėdyje, įvykusiame 1999 m. spalio 26–27 d. Bet kuriuo atveju, apie šią aplinkybę Komisija sužinojusi ne vėliau kaip 2001 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo Vokietijos pranešimą, taigi tuo metu ji galėjusi bent jau įvertinti mokesčių sumažinimo suderinamumą su bendrąja rinka. Savo nuomonę Vokietija grindžia Reglamento (EB) Nr. 659/1999 (4) 10 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalies 2 sakiniu. Pagalbos išieškojimas būtų nesuderinamas nei su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais, nei su tinkamo administravimo principais. Suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabos, Vokietijos nuomone, rodo, kad jų lūkesčiai buvo teisėti.

(26)

Suinteresuotosios trečiosios šalys iš esmės pateikė argumentus, kuriuos jau buvo pateikusi Vokietija. Jų manymu, priemonės nėra selektyvios dar ir dėl to, kad jas galima taikyti visoms žemės ir miškų ūkio įmonėms, kurios ūkininkauja naudodamos šiltnamius ir dengtas auginimo patalpas. Jų manymu, Bendrijos prekyba nėra trikdoma. Pasėlių plotai šiltnamiuose aptariamais metais buvę labai sumažinti, o konkuruojančių produktų importas į Vokietiją išaugęs. Be to, Vokietijos gamybos kiekiai, palyginti su prekyba daržovėmis Bendrijos viduje, buvę nežymūs. Taip pat lauke ir šiltnamiuose išaugintos kultūros tiesiogiai nekonkuruojančios ir dauguma jų viena kita nepakeičiamos. Jei tai būtų pagalba, būtų galima remtis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, nes ja siekiama plėtoti sodininkystę. Pagalba sodininkystės sektoriui suteikianti galimybę prisitaikyti prie padidėjusių energijos kainų ir mažinanti „konkurencijos iškraipymus“, atsirandančius dėl gerokai mažesnių bendrųjų energetikos kainų kitose valstybėse narėse ir neigiamai veikiančius Vokietijos gamintojus. Apie „konkurencijos iškraipymą“ dėl Vokietijos suteiktos pagalbos negalį būti jokios kalbos. Priešingai, (iš dalies) kompensuojamas jau egzistuojantis „konkurencijos iškraipymas“, dėl kurio kenčia Vokietijos šiltnamiai. Dėl laiko apribojimo šios priemonės sektoriui davusios stiprią paskatą imantis energijos taupymo ir racionalizavimo priemonių prisitaikyti prie kylančių energijos kainų ir daryti atitinkamas investicijas. Taigi minėtos priemonės turėtų būti leistos, nes kitu atveju būtų pakenkta Direktyvos 92/81/EEB ir Direktyvos 2003/96/EB tikslams arba jie būtų neleistinai ribojami. Kaip alternatyva, nurodant į Europos Teisingumo Teismo RSV sprendimą (5), argumentuojama, kad gavėjų teisėtų lūkesčių apsauga prieštarautų galimam pagalbos išieškojimui, nes Komisija žinojusi apie pagalbą jau 2001 m. rugpjūčio 29 d., bet tik 2005 m. balandžio 20 d., pateikdama prašymą suteikti informaciją, pradėjusi tyrimo procedūrą dėl jos teisėtumo. Teigiama, kad nemažam skaičiui įmonių išieškojimo atveju grėstų bankrotas.

(27)

Pagal 1996 m. spalio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (6) 43 straipsnį reglamente išvardytų produktų gamybai ir prekybai taikomi EB sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai. Taigi vaisių ir daržovių gamyba ir prekyba jais patenka į Bendrijos taisyklių dėl valstybės pagalbos teikimo taikymo sritį.

(28)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą iškreipiama konkurencija arba yra galimybė ją iškreipti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(29)

Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kilus klausimui, ar valstybės priemonė yra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnį, reikia nustatyti, ar įmonė gavėja gavo ekonominės naudos, kurios ji įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi (7), arba ar įmonė dėl to nepatiria išlaidų, kurias ji įprastai būtų turėjusi apmokėti iš savo lėšų (8).

(30)

Priemonė, taikoma grąžinant mokesčius, suteikia ją gaunančioms įmonėms ekonominio pranašumo, nes joms sumažinama mokesčių našta. Taip sutaupoma lėšų, iš kurių įprastomis aplinkybėmis jos turėtų apmokėti patiriamas išlaidas. Pagalba teikiama iš valstybės lėšų tam tikroms įmonėms, būtent žemės ir miškų ūkio įmonėms, kurios ūkininkavimui naudoja šiltnamius ir dengtas auginimo patalpas.

(31)

Pagalba teikiama ne visoms įmonėms ir todėl ji yra selektyvi. Taigi tai yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(32)

Mokesčių grąžinimas greičiausiai gali iškreipti konkurenciją (9) ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (10).

(33)

Vokietija yra svarbi šiltnamių produktų gamintoja. Taip pat yra svarbi ir prekyba šiais produktais, kaip matyti iš toliau pateiktos statistinės lentelės.

(34)

Vokietijos šiltnamių produktai konkuruoja su kitų valstybių narių šiltnamių produktais. To Vokietija ir suinteresuotosios trečiosios šalys ne tik neginčijo, bet netgi paaiškino, kad šiltnamių įmonės buvo atleistos nuo mokesčio, siekiant pagerinti jų konkurencinę poziciją Nyderlandų konkurentų, kurie, remiantis tais pačiais duomenimis, dėl mažesnių bendrųjų energetikos kainų turi palankesnes gamybos sąlygas, atžvilgiu. Taigi yra tiesioginė konkurencija. Todėl vienos suinteresuotosios trečiosios šalies teigimas, kad šiltnamių produktai tiesiogiai nekonkuruoja su lauke išaugintais produktais, yra nesvarbus, nes Vokietija šiltnamių produktų gamybos srityje tiesiogiai konkuruoja su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant Nyderlandus, gaminančiomis šiltnamių produktus.

(35)

Taigi atleidimas nuo įprastai mokėtinų mokesčių gali iškreipti konkurenciją. Argumentas, kad kitose valstybėse narėse energetikos kainos esančios palankesnės, yra nesvarbus (11). NET jei tai būtų teisybė, kad pradinės pozicijos, susijusios su šiuo gamybos veiksniu, būtų skirtingos, tai nekeičia fakto, kad Vokietijos taikomas mokesčio grąžinimas greičiausiai gali iškreipti konkurenciją.

(36)

Pagalba taip pat greičiausiai gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Tai matyti iš prekybos srautų, kurie nėra nereikšmingi, kaip parodyta pirmiau. Net jei tai būtų teisybė, kad, kaip argumentuota, pasėlių plotai šiltnamiuose smarkiai sumažinti ir importas į Vokietiją išaugo, tai nėra įrodymas, kad prekyba nebuvo sutrikdyta. Negalima atmesti, kad be šios priemonės pasėlių plotai būtų dar labiau sumažinti ir (arba) importas į Vokietiją būtų dar labiau išaugęs. Kadangi egzistuoja prekyba šiltnamių produktais su Vokietija Bendrijos viduje, nesvarbus klausimas, kiek reikšmingais laikytini Vokietijos gamybos kiekiai.

(37)

Tačiau draudimas teikti valstybės pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį galioja ne be išimties. Komisija patikrino, ar taikytina viena iš išimčių arba vienas iš atleidimų nuo principinio draudimo teikti pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(38)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, susijusios su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ūkiui, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, neatsižvelgiant į tai, kas yra gavėjai pagal šią schemą.

(39)

Komisija laikosi nuomonės, kad EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos atleidimo nuo mokesčio aplinkybės, susijusios su tam tikrų regionų plėtra, šios pagalbos schemos atveju netaikytinos, nes ši priemonė nėra pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti.

(40)

Kalbant apie EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, reikia pažymėti, kad minėta mokesčio schema nesusijusi su bendrais Europos interesais svarbių projektų vykdymui ir taip pat nereikia atitaisyti didelių Vokietijos Federacinės Respublikos ekonomikos sutrikimų. Tai taip pat nesusiję su kultūros rėmimu ir paveldo išsaugojimu, kaip numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

(41)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad nei Vokietija, nei suinteresuotosios trečiosios šalys per tyrimo procedūrą nesirėmė išvardytomis išimtimis ar atleidimo nuo mokesčio aplinkybėmis.

(42)

Vienintelė atleidimo nuo mokesčio aplinkybė, į kurią būtų galima atsižvelgti, yra EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas, pagal kurį su bendrąja rinka suderinama gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(43)

Minėtoms priemonėms taikomos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (12) (toliau: Bendrijos gairės dėl žemės ūkio) (13).

(44)

Tačiau nei Bendrijos gairės dėl žemės ūkio, nei kitos taisyklės žemės ūkio srityje aiškiai nenumato pirmiau aprašytų priemonių išimčių ar atleidimų nuo principinio draudimo teikti pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisija pabrėžia, kad šiuo atveju netaikomas Bendrijos gairių 4 punktas, kuris susijęs su investicine pagalba. Mokesčių grąžinimas nesusijęs su investavimu.

(45)

Vokietija ir kai kurios suinteresuotosios trečiosios šalys laikosi nuomonės, kad specialus pagalbos pateisinimas pagrįstas Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 2 dalies f punktu ir ją pakeičiančios Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 3 dalimi, taip pat Bendrijos gairių dėl žemės ūkio 3.4 punktu.

(46)

Direktyvos 2003/96/EB 15 ir 24 konstatuojamosiose dalyse išaiškinta, kad priemonės, kuriomis įvedami skirtingi apmokestinimo lygiai, turi būti suderintos su vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklėmis, kad nebūtų iškreipta konkurencija. Be to, būtinas konkurencijos taisyklių taikymas sustiprintas Direktyvos 2003/96/EB 26 straipsnyje, kuriame atkreipiamas valstybių narių dėmesys į tai, kad apie priemones, kurių buvo imtasi remiantis šia direktyva, kaip antai mokesčių grąžinimas, pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį reikia pranešti, jei jos gali būti valstybės pagalba. Šiame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad remiantis šia direktyva Komisijai pateikta informacija neatleidžia valstybių narių nuo įsipareigojimo teikti informaciją pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(47)

Tas pats galioja dėl Direktyvos 92/81/EEB, kurios konstatuojamosiose dalyse (būtent 6 konstatuojamojoje dalyje) patikslinama, kad valstybėms narėms suteikiama galimybė pasirinktinai taikyti tam tikrą atleidimą nuo mokesčio, jei dėl to neiškreipiama rinka. 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės „nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų“ gali taikyti neribotą ar ribotą atleidimą nuo mokesčio ar nustatyti mažesnį apmokestinimo lygį. Komisija primena, kad jos kompetencija valstybės pagalbos klausimais atsiranda tiesiogiai iš EB sutarties. Jokie Bendrijos teisės aktai negalėtų susilpninti Komisijos kompetencijos šioje srityje.

(48)

Jei Vokietija mano, kad mokesčio grąžinimas yra „[…] [šiomis direktyvomis] valstybėms narėms suteikto […] įgaliojimo įgyvendinimas“, Komisija teigia, kad tai įmanoma būtent tik laikantis pirmiau minėtų sąlygų. Vokietija ir toliau tvirtina, kad būtų nenuoseklu, jei Komisija, kuri šias direktyvas pasiūlė, priekaištautų Vokietijai, kad ši sukels grėsmę bendrajai rinkai. Visų pirma, Vokietija nepateikė argumentų, kad pagal Komisijos interpretavimą nėra galimybės minėtas direktyvas taikyti ir daryti tai veiksmingai. Savaime suprantama, Komisija neatmeta galimybės, kad gali būti atvejų, paremtų direktyvomis ir kartu atitinkančių sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal dabartinę su mokesčiais susijusių teisės aktų derinimo būklę direktyvomis tik leidžiama taikyti mokesčių lengvatas. Direktyvomis lengvatos nenustatomos.

(49)

Vokietija užginčijo, kad minėtų direktyvų konkurencijos teisės aspektai yra prioritetiniai. Dėl šio argumento reikėtų konstatuoti, jog iš pirmiau išvardytų svarstymų aišku, kad bet kokiu atveju – net nesant prioriteto – pagalbą, kaip antai šis mokesčių grąžinimas, reikia ištirti remiantis atitinkamomis konkurencijos taisyklėmis pagal EB sutartį. Taigi prioriteto buvimo ar nebuvimo klausimas nėra svarbus (14).

(50)

ES sutartimi Komisijai suteiktos vertinimo ir požiūrio laisvės pritaikant atleidimo nuo mokesčio aplinkybes pagal 87 straipsnio 3 dalį minėtos direktyvos neapribojo jokiu kitu būdu.

(51)

Pirmiau minėtų Bendrijos gairių 3.5 punktas atspindi politikos principus valstybės pagalbos ir bendrosios žemės ūkio politikos srityje. Jame numatyta, kad vienašalės valstybės pagalbos priemonės, kurios skirtos tik finansinei gamintojų padėčiai pagerinti, bet jokiu būdu neprisideda prie sektoriaus plėtros apskritai, ir pirmiausia pagalba, kuri teikiama tik kainos, kiekio, gamybos vieneto ar gamybos priemonių vieneto pagrindu, laikytina su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklai.

(52)

Kaip minėta, ši pagalba nesusijusi su investicijomis, kurios būtų tinkamos sektoriui modernizuoti (pavyzdžiai galėtų būti geresnė šilumos izoliacija arba investicijos energijos išnaudojimui didinti). Priešingai, būtini prisitaikymai (kaip antai išvardyti) dėl tokių dotacijų galėtų būti uždelsti. Taigi sektorius tebėra priklausomas nuo šios pagalbos. Plėtra nevyksta arba vyksta tik atitinkamai uždelsta. Priešingai negu argumentavo kai kurios suinteresuotosios trečiosios šalys, ne tik nėra jokio skatinamojo poveikio daryti reikalingas investicijas, bet dėl dotacijų netgi mažinama egzistuojanti paskata, būtent aukštos energetikos kainos. Taigi ši pagalba laikytina pagalba veiklai minėta prasme.

(53)

Naujos Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (15) įsigaliojo tik 2007 m. sausio 1 d. Dėl neteisėto mokesčių grąžinimo, kuris buvo pritaikytas remiantis Direktyva 2003/96/EB, 172 punkte numatytas taikymas atgaline data. Tas pats galioja dėl neteisėto mokesčių grąžinimo, kuris buvo pritaikytas remiantis Direktyva 92/81/EEB. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei buvo išpildytos šių direktyvų sąlygos ir žemės ūkio sektoriuje nebuvo taikomas diferencijavimas. Tačiau, kadangi minėta priemonė taikoma išimtinai kai kurių žemės ūkio įmonių naudai, 172 punktas nėra pagrindas, kuris leistų Komisijai šį mokesčių grąžinimą laikyti suderinamu su bendrąja rinka.

(54)

Vokietija planuoja pagalbos suderinamumą pateisinti remdamasi Bendrijos gairėmis dėl valstybės paramos aplinkos apsaugai. Komisija taip pat svarstė Bendrijos gairių dėl valstybės paramos aplinkos apsaugai (toliau – Bendrijos gairės dėl aplinkos apsaugos) 23 ir 51 bei kt. punktų, pagal kuriuos kai kuriomis aplinkybėmis leidžiama teikti pagalbą veiklai, taikymą. 2000 m. Bendrijos gairių dėl žemės ūkio 5.6.2 punkte nurodomos Bendrijos gairės dėl aplinkos apsaugos.

(55)

Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 23 punkte nurodoma, kad kai kuriais atvejais galima tam tikrų rūšių įmones atleisti nuo mokesčių, joms taikyti mokesčių lengvatas, dėl kurių gerinamas poveikis aplinkai, siekiant apsaugoti nuo sunkių konkurencinių sąlygų, kai tokios išimtys yra būtinos norint užtikrinti visiems gaminiams taikomų mokesčių patvirtinimą ar tolesnį taikymą.

(56)

Komisija primena, kad pagal Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 50 punktą bendrai tokios mokesčių priemonės turėtų labai prisidėti prie aplinkos apsaugos. Tačiau būtina užtikrinti, kad toks atleidimas nuo mokesčių vien dėl savo prigimties nesudarytų kliūčių siekti numatytų tikslų.

(57)

Remdamasi vėliau pateiktu dokumentu (tyrimu) Vokietija įrodė, kad nepaisant energetikos mokesčių padidėjimo energijos suvartojimas nuolat mažėjo, o energijos sunaudojimo efektyvumas ir daržovių, ir dekoratyvinių augalų auginimo šiltnamiuose sektoriuje padidėjo.

(58)

Todėl Komisija mano, kad minėtos įmonės suvokė būtinybę gerinti aplinkos apsaugą.

(59)

Bendrijos gairėse dėl aplinkos apsaugos skiriami nauji mokesčiai (51.1 punktas) ir esami mokesčiai (51.1 ir 52 punktai).

(60)

Mineralinės alyvos mokesčio įstatymas galiojo, kai 2001 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakeistas Įstatymu dėl Mineralinės alyvos mokesčio įstatymo pakeitimo, kuriuo buvo leista grąžinti mokesčius. Todėl jie laikyti „esamais“ pagal Bendrijos gairių 51.2 arba 52 punktą įstatymo dėl pakeitimo pateikimo momentu.

(61)

Remiantis 51.2 punktu, 51.1 punkto nuostatos gali būti taikomos esamiems mokesčiams, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: a) tokie mokesčiai turi pastebimą teigiamą poveikį aplinkos apsaugai ir b) atleisti įmones nuo mokesčių buvo nuspręsta jau nustačius mokesčius arba dėl žymių ekonominės padėties pokyčių, dėl kurių įmonė atsidūrė itin sunkioje konkurencinėje padėtyje. Pastaruoju atveju dydis, kuriuo sumažinamas mokestis, negali būti didesnis nei dėl pasikeitusios ekonominės padėties atsiradusios sąnaudos. Nustojus didėti sąnaudoms, nustojama taikyti mokesčio lengvatą.

(62)

Siekiant pritaikyti Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 51.1 punktą, turi būti tenkinamos a ir b punktuose nurodytos kumuliacinės sąlygos. Dėl b punkte išvardytų sąlygų pirmosios alternatyvos, pagal kurią atleisti įmones nuo mokesčių turėjo būti nuspręsta jau nustačius mokesčius, Komisija konstatuoja, kad visi mokesčių sumažinimai buvo taikomi tik priėmus mokesčių įstatymą, o ne įstatymo priėmimo momentu. Todėl pirmoji alternatyva netenkinama. Pagal antrąją alternatyvą reikalaujama, viena vertus, įrodyti, kad gerokai pasikeitė tos įmonės ekonominė padėtis, antra vertus, įrodyti, kad dydis, kuriuo sumažinamas mokestis, yra ne didesnis nei dėl pasikeitusios ekonominės padėties atsiradusios sąnaudos. Vokietija nepateikė tokių įrodymų, kurie Komisijai leistų daryti išvadą, kad šios sąlygos tenkinamos. Todėl netenkinama ir antroji b punkte nurodyta alternatyva. Taigi 51.2 punkto taikyti negalima.

(63)

Komisija patikrino, ar galima taikyti 52 punktą. 52 punkte nurodyta, kad gerokai padidinus esamus mokesčius, kai valstybė narė mano, jog kai kurioms įmonėms būtina numatyti išimtis, 51.1 punkto nuostatos dėl naujų mokesčių taikomos pagal analogiją. Todėl reikia patikrinti, ar mokesčiai buvo Bendrijos gairių dėl valstybės paramos aplinkos apsaugai 52 punktas gerokai padidinti ir ar tenkinamos Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 51.1 punkto sąlygos.

(64)

Visi esami mokesčiai padidinti ne mažiau kaip 20 % (žr. I priedą). Pagal Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 52 punktą Komisija laiko šį padidinimą esant nemažą. Komisija atkreipia dėmesį, kad, Vokietijos duomenimis, šis mokesčių sumažinimas buvo būtinas šiltnamių įmonių, kurioms jis buvo taikomas, tolesnei egzistencijai.

(65)

Tačiau 52 punktą galima taikyti tik tiems mokesčių grąžinimams, kurie neviršija pirminio mokesčio padidinimo sumos, t. y. esamo mokesčio naujai daliai. 52 punkto nuostatos taikytinos naujiems mokesčiams. Taigi mokesčio padidinimas vertinamas taip pat kaip naujo mokesčio įvedimas. Šią analogiją galima taikyti tik naujai daliai, t. y. padidintai mokesčio daliai. Tik toks veikimo būdas užtikrina, kad bus atsižvelgta į papildomus kriterijus, taikytinus vertinant esamus mokesčius, tuo atveju, jei vertinamas mokesčio padidinimas. Remdamasi šia prielaida Komisija konstatavo šiuos faktus:

(66)

Už krosnių kurą pirminis mokestis buvo padidintas nuo 40,90 EUR už 1 000 l iki 61,35 EUR už 1 000 l. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad kiekvienas mokesčio sumažinimas, kuris yra didesnis už pirminį mokesčio lygį (būtent 40,90 EUR už 1 000 l), nepateisinamas remiantis Bendrijos gairėmis dėl aplinkos apsaugos ir todėl nesuderinamas su bendrąja rinka.

(67)

Už gamtines dujas pirminis mokestis buvo padidintas nuo 1,87 EUR už MWh iki 3,476 EUR už MWh (nuo 1999 m. balandžio 1 d.) ir iki 5,50 EUR už MWh (nuo 2003 m.). Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad kiekvienas mokesčio sumažinimas, kuris yra didesnis už pirminį mokesčio lygį (būtent 1,87 EUR už MWh), nepateisinamas remiantis Bendrijos gairėmis dėl aplinkos apsaugos ir todėl nesuderinamas su bendrąja rinka.

(68)

Už suskystintas dujas pirminis mokestis buvo padidintas nuo 25,56 EUR už 1 000 kg iki 38,34 EUR už 1 000 kg (nuo 1999 m. balandžio 1 d.) ir iki 60,60 EUR už 1 000 kg (nuo 2003 m.). Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad kiekvienas mokesčio sumažinimas, kuris yra didesnis už pirminį mokesčio lygį (būtent 25,56 EUR už 1 000 kg), nepateisinamas remiantis Bendrijos gairėmis dėl aplinkos apsaugos ir todėl nesuderinamas su bendrąja rinka.

(69)

Dėl pagalbos dalies, kuri buvo ne didesnė už 1999 m. mokesčio padidinimo sumą, Komisija taip pat vertino, ar buvo tenkinamos 51.1 punkto b papunkčio sąlygos (kurios pagal 52 punktą taikytinos analogiškai).

(70)

51.1 punkto b papunktyje nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių 10-ies metų laikotarpiui, nenumatant proporcingo mokesčio mažinimo, gali būti pateisinamas dviem atvejais, ir numatytos kitos dvi sąlygos, kurios turi būti tenkinamos: a) taikant Bendrijos nustatytą mokestį, po sumažinimo įmonių faktiškai mokama suma turi būti didesnė, nei Bendrijos nustatytas minimumas, siekiant skatinti įmones gerinti aplinkos apsaugą; b) taikant nacionalinį mokestį, kuris imamas nesant įtvirtinto atitinkamo Bendrijos mokesčio, teisę mokėti mažesnį mokestį turinčios įmonės vis dėlto privalo sumokėti didžiąją nacionalinio mokesčio dalį. Kita vertus, Bendrijos gairės dėl aplinkos apsaugos reikalauja taikyti alternatyvias priemones (pvz., savanoriškus susitarimus). Tačiau šiuo atveju tai netaikoma.

(71)

Trims produktams, t. y. krosnių kurui, gamtinėms dujoms ir suskystintoms dujoms, pirminis prieš 1999 metų mokesčio padidinimą taikytas mokestis buvo didesnis už Bendrijos minimumą:

(72)

Dėl kuro, kuriam 2001–2003 metais nebuvo taikytas Bendrijos minimalus apmokestinimo lygis, 2001 m. Bendrijos gairių dėl aplinkos apsaugos 51.1 punkto b papunkčio antroje įtraukoje nurodyta, kad teisę mokėti mažesnį mokestį turinčios įmonės privalo sumokėti didžiąją nacionalinio mokesčio dalį. Taip yra todėl, kad jos turi turėti paskatą gerinti savo su aplinkosauga susijusią veiklą. Komisijos praktika rodo, kad apskritai didžiąja dalimi galima laikyti 20 % arba Bendrijos minimalų apmokestinimo lygį, kuris pagal atitinkamą energijos sunaudojimą patenka į atitinkamos direktyvos taikymo sritį.

(73)

Net jei atsižvelgiama į didžiausią taikomą mokesčio tarifą minėtam laikotarpiui, t. y. 5,50 EUR už MWh 2003 metais, 20 % riba yra 1,10 EUR už MWh ir ji yra mažesnė už pirminį apmokestinimo lygį, t. y. 1,87 EUR už MWh.

(74)

Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad, jei mokesčių sumažinimai yra ne didesni kaip pirminis apmokestinimo lygis, buvęs prieš 1999 m. padidinimą, 51.1 punkto b papunktyje išvardytos sąlygos yra tenkinamos.

(75)

Dėl krosnių kuro – Komisija laiko mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (būtent 40,90 EUR už 1 000 l), nesuderinama su bendrąja rinka, o mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra ne didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (sumažinimas nuo 61,35 EUR už 1 000 l iki 40,90 EUR už 1 000 l), suderinama su bendrąja rinka.

(76)

Dėl gamtinių dujų – Komisija laiko mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (būtent 1,87 EUR už MWh), nesuderinama su bendrąja rinka, o mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra ne didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (sumažinimas nuo 3,476 EUR už MWh 2001 ir 2002 metais bei nuo 5,50 EUR už MWh nuo 2003 iki 2006 metų iki 1,87 EUR už MWh), suderinama su bendrąja rinka.

(77)

Dėl suskystintų dujų – Komisija laiko mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (būtent 25,56 EUR už 1 000 kg), nesuderinama su bendrąja rinka, o mokesčio sumažinimo dalį, kuri yra ne didesnė už pirminį apmokestinimo lygį (sumažinimas nuo 38,34 EUR už 1 000 kg 2001 ir 2002 metais bei nuo 60,60 EUR už 1 000 kg nuo 2003 iki 2006 metų), suderinama su bendrąja rinka.

(78)

Komisija konstatuoja, kad pagalba 2001–2004 metams buvo suteikta pažeidžiant EB sutarties 93 straipsnio 2 dalį (dabar 88 straipsnio 2 dalis), nes apie ją laiku nepranešta Komisijai ir nepalaukta Komisijos sprendimo.

(79)

Vokietija aiškina, kad Komisijai apie pagalbą buvę žinoma jau nuo 2001 m. rugpjūčio 29 d., tačiau Komisija procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį pradėjusi tik 2005 m. spalio 22 d. Šis sprendimas esantis pavėluotas ir, remiantis Reglamento (EB) Nr. 65/1999 10 straipsnio 1 dalimi, nesuderinamas su tinkamo administravimo principais. Todėl Vokietija teigia, kad Komisija nebesanti kompetentinga nustatyti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka.

(80)

Neteisėtai pagalbai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnyje nurodyti trumpesni tikrinimo terminai. Tačiau tinkamo administravimo principai taikomi. Tačiau Komisija pabrėžia, kad ji savo 2002 m. vasario 13 d. Vokietijai skirtame sprendime (C(2002) 441 galutinis) pasiliko teisę atlikti tyrimą dėl pagalbos teisėtumo.

(81)

Nuo Vokietijos minimo momento (2001 m. rugpjūčio 29 d.) iki oficialios tyrimo procedūros pradžios (2005 m. spalio 20 d.) Komisija Vokietijai pateikė mažiausiai tris prašymus suteikti informaciją, taip pat įvyko vienas posėdis su Vokietijos atstovais. Be to, Komisija tik šiuo laikotarpiu sužinojo apie abu mokesčio grąžinimo priemonės pratęsimus atitinkamai dvejiems metams. Tuo pačiu laikotarpiu Vokietija Komisijai pateikė ne mažiau kaip penkis pranešimus su papildoma informacija. Jau vien tas faktas, kad Vokietija nurodytu laikotarpiu Komisijai pateikė penkis pranešimus, įrodo, kad ir Vokietijos nuomone informacija nebuvo pakankamai išsami, kad leistų Komisijai priimti sprendimą šiuo atveju. Šiuo klausimu nieko nekeičia ir rėmimasis RSV sprendimu. Atvejis, kuriuo grindžiamas sprendimas, yra kitoks. Anuo atveju Komisija ne tik jau turėjo išsamias žinias apie pagalbą, kaip nėra šiuo atveju, bet ir jau buvo priėmusi sprendimą dėl pagrindinės priemonės. Net ir atsižvelgiant į atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką, apie Komisijos neveiklumą negali būti net kalbos. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

(82)

Dėl pagalbos dalies, apie kurią buvo pranešta (buvęs numeris N 189/2005), nei Vokietija, nei suinteresuotosios trečiosios šalys neteigė, kad būta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnio 5 dalyje numatytų tikrinimo terminų specifinių pažeidimų. Be to, Vokietija netaikė minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros.

(83)

Todėl argumentai, kuriuos pateikė Vokietija dėl konkretaus Reglamento (EB) Nr. 659/1999 taikymo, atmestini.

(84)

Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal šią schemą suteikta neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama laikoma pagalba pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio [dabar 88 straipsnio] taikymo taisykles (18), 14 straipsnio 1 dalį yra išieškojimo objektas.

(85)

14 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.“ Komisija privalo savo iniciatyva atsižvelgti į ypatingas aplinkybes, kurios tai pateisina (19).

(86)

Reikia patikrinti, ar šiuo atveju galima taikyti bendrąjį Bendrijos teisės principą, kaip antai teisėtų lūkesčių apsaugos ar teisinio tikrumo principas, siekiant atmesti neteisėtos ir su bendrąja rinka nesuderinamos pagalbos išieškojimą iš jos gavėjų.

(87)

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra bendrasis principas, kuris yra įtvirtintas Bendrijos teisėje. Prieš atsirandant tokiems pagrįstiems lūkesčiams Komisija turi būti patvirtinusi tam tikros priemonės teisėtumą. Todėl turi būti Bendrijos administracijos veiksmas ar elgsena, kurie gali leisti atsirasti pagrįstam lūkesčiui (20).

(88)

Remiantis nuolatine teismų praktika, teisinio tikrumo principas pažeidžiamas, kai dėl netikrumo ir neaiškumo susidaro dviprasmiška padėtis, kurią Komisija turi išaiškinti prieš imdamasi bet kokios priemonės dėl reikalavimo grąžinti jau sumokėtą valstybės pagalbą (21).

(89)

Vokietija konkrečiai nepaaiškino, kodėl pats išieškojimas turėtų būti nesuderinamas su tinkamu administravimu. Neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama laikoma pagalba pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį iš principo turi būti išieškojimo objektas.

(90)

Tai netaikoma tik tais atvejais, kai prieštaraujama bendriesiems Bendrijos teisės principams. Tokio prieštaravimo nėra. Taip pat jokie teisėti lūkesčiai iš Vokietijos pusės nebuvo nei pagrįsti, nei saugotini. Jie buvo nepagrįsti, nes apie pagalbą nebuvo pranešta. Todėl Vokietija negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl šios pagalbos buvimo. Tai galioja tuo labiau, kad Komisija 2002 m. vasario 13 d. raštu papildomai atkreipė Vokietijos dėmesį į galimą pagalbos tyrimą. Remiantis Europos Teisingumo Teismo nuolatine praktika, apdairus verslininkas būtų galėjęs ir turėjęs Vokietijos paklausti, ar apie pagalbą buvo pranešta, taip jis būtų sužinojęs apie riziką, kad pagalba gali būti išieškota (22). Jei jis sąmoningai ar aplaidžiai to nepaklausė, jo teisėti lūkesčiai nesaugotini.

(91)

Dėl Vokietijos teiginio, kad ji iš Komisijos darbuotojo žodžių susidarė įspūdį, jog pagalba esą suderinama su bendrąja rinka, Komisija nurodo, kad tik ji, t. y. su kolegijos atsakomybe, turi teisę priimti tokius sprendimus. Be to, Komisija konstatuoja, kad nėra jokio Komisijos dokumento, kuris leistų daryti išvadas dėl materialios pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

(92)

Dėl teiginio, kad galimo išieškojimo atveju nemažam skaičiui įmonių grėstų bankrotas, Komisija primena, kad išieškoti pagalbos dalį būtina, siekiant atkurti status quo ante, t. y. padėtį neiškreiptoje rinkoje. Jei tai reiškia, kad kai kurios įmonės negali išsilaikyti, tai yra konkurencijos, kuri egzistuoja rinkos ekonomikos sąlygomis, pasekmė.

(93)

Remiantis šiame sprendime suformuluotais teiginiais aišku, kad negalima atsisakyti minėtų dotacijų išieškojimo teisinio tikrumo sumetimais.

(94)

Todėl iš pricipo grąžinti mokesčiai išieškotini, jei jie paskelbiami nesuderinamais su bendrąja rinka.

(95)

Šis sprendimas susijęs su minėtu mokesčių grąžinimu ir turi būti nedelsiant vykdomas, įskaitant pagalbos išieškojimą pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnį.

(96)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo. Todėl Vokietija turi imtis visų būtinų priemonių, siekdama iš gavėjų išieškoti suteiktą, nesuderinama laikytiną pagalbą. Vokietija turi gavėjus paraginti grąžinti pagalbą per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo. Išieškotina pagalba apima palūkanas, kurios apskaičiuojamos remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999.

(97)

Nepaisant to, bet kuri pagalba, kuri buvo suteikta pagal šią pagalbos schemą ir kuri suteikimo momentu tenkino remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 priimtų Komisijos reglamentų sąlygas arba kitas patvirtintas pagalbos schemas, yra suderinama su bendrąja rinka leistino intensyvumo dydžiu.

(98)

Be to, Komisijos patirtis rodo, kad labai mažos pagalbos sumos kai kuriomis sąlygomis nepatenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(99)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1860/2004 (23), pagalba, neviršijanti 3 000 EUR ribos vienam gavėjui per trejus metus (ši suma apima de minimis pagalbą, kuri buvo suteikta vienai įmonei), nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir neiškreipia konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis.

(100)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 5 straipsnį šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jeigu ji atitinka 1 ir 3 straipsniuose nustatytas sąlygas.

(101)

2008 m. sausio 1 d. Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 pakeitė 2007 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (24), kuriuo de minimis pagalbos suma, neatsižvelgiant į taikomą pagalbos formą ir tikslą, vienam gavėjui didinama iki 7 500 EUR bet kuriuo laikotarpiu per trejus fiskalinius metus, neviršijant maksimalios sumos vienai valstybei narei, kuri atitinka 0,6 % metinės gamybos vertės.

(102)

To paties reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šis reglamentas taikomas iki 2008 m. sausio 1 d. suteiktai pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms, jei minėta pagalba atitinka visas šio reglamento 1–4 straipsniuose nustatytas sąlygas, išskyrus reikalavimą pateikti aiškią nuorodą į šį reglamentą, nurodytą 4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje“.

(103)

To paties reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad de minimis pagalba, suteikta po 2005 m. sausio 1 d. ir nuo šio reglamento įsigaliojimo praėjus ne daugiau kaip šešiems mėnesiams, atitinkanti iki šio reglamento įsigaliojimo žemės ūkio produktų gamybos sektoriui taikomo Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalies sąlygų ir todėl jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas.

(104)

Šiuo atžvilgiu Komisija mokesčių sumažinimo, kuris neviršija 3 000 EUR, nelaiko valstybės pagalba, jei jo suteikimo momentu buvo tenkinamos Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 sąlygos, o mokesčių sumažinimo, kuris neviršija 7 500 EUR, nelaiko valstybės pagalba, jei jo suteikimo momentu buvo tenkinamos Reglamento (EB) Nr. 1535/2007 sąlygos.

(105)

Valstybės pagalba žemės ir miškų ūkio įmonėms, skirta šiltnamiams ar dengtoms auginimo patalpoms šildyti augalininkystės reikmėms, remiantis Įstatymu dėl Mineralinės alyvos mokesčio įstatymo pakeitimo ir Aplinkos mokesčio reformos tęsimo įstatymu, kurią Vokietija teikė neteisėtai pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį arba ketina teikti remdamasi Direktyvų įgyvendinimo įstatymu, yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal šio sprendimo 75–77 punktus ir, jei ji buvo suteikta, turi būti išieškota už atitinkamą laikotarpį.

(106)

Visais kitais aspektais valstybės pagalba žemės ir miškų ūkio įmonėms, skirta šiltnamiams ar dengtoms auginimo patalpoms šildyti augalininkystės reikmėms, kurią Vokietija suteikė remdamasi Įstatymu dėl Mineralinės alyvos mokesčio įstatymo pakeitimo ir Aplinkos mokesčio reformos tęsimo įstatymu arba ketina teikti remdamasi Direktyvų įgyvendinimo įstatymu, su bendrąja rinka yra suderinama,

a)

gavėjų, gavusių pagalbą pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą, sąrašą ir pagalbos, kurią kiekvienas iš jų pagal šią schemą yra gavęs, bendrą sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinis reikalavimas ir palūkanos), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų įvykdytų ir planuojamų priemonių šiam sprendimui įgyvendinti aprašymą;

d)

raštus, kuriais gavėjai buvo paraginti grąžinti pagalbą.

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/27

(1)

Skundu Komisijai buvo pranešta apie tam tikras pagalbos priemones, kurias Prancūzija suteikė bendrovei „Arbel Fauvet Rail“ (toliau – AFR). 2006 m. sausio 28 d., 2006 m. spalio 25 d., 2007 m. sausio 30 d. ir 2007 m. birželio 6 d. pranešimais Prancūzija pateikė papildomą informaciją.

(2)

2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl šios pagalbos.

(3)

2007 m. spalio 12 d. bei 2007 m. gruodžio 18 ir 19 d. pranešimais Prancūzija pateikė pastabas.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtos pagalbos.

(5)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(6)

AFR yra geležinkelių prekinių vagonų ir cisterninių konteinerių gamybos bendrovė. Tai vienas didžiausių geležinkelių riedmenų gamintojų Europos rinkoje. Bendrovė įsikūrusi Duė (Šiaurė) ir šiuo metu joje dirba apie 265 asmenis.

(7)

2005 m. AFR 100 % buvo „Arbel SA“ (3) nuosavybė. Tuo metu AFR dirbo apie 330 asmenų.

(8)

AFR keletą metų dirbo nuostolingai. Ypač didelius ekonominius sunkumus bendrovė patyrė nuo 2001 m. 2002–2005 metais ši tendencija stiprėjo. Pateiktoje lentelėje nurodyta keletas AFR veiklos rodiklių per laikotarpį iki pagalbos suteikimo:

(9)

2005 m. liepos 4 d. Šiaurės Pa de Kalė regionas ir Duė aglomeracijos bendruomenė suteikė AFR po 1 mln., t. y. iš viso 2 mln. EUR bendrą grąžintiną avansą.

(10)

Pagal Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją avanso sąlygos buvo tokios:

(11)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad grąžintinas avansas laikytinas Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba. Šiuo požiūriu Komisija visų pirma nurodė, kad priemonės AFR suteikė naudą, nes įmonė, atsižvelgiant į jos finansinę būklę, finansų rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis.

(12)

Taip pat Komisija išreiškė nuomonę, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė pagal Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės) (4) pateiktą apibrėžtį ir todėl jai skirtos valstybės pagalbos suderinamumas vertintinas atsižvelgiant į gaires. Komisija abejoja, ar nagrinėjama pagalba suderinama su bendrąja rinka atsižvelgiant į gaires.

(13)

Prancūzijos valdžios institucijos tvirtino, kad, nors tuo laikotarpiu, kai grąžintinas avansas buvo suteiktas, o po to mokamas (t. y. 2005 m. liepos mėnesį ir antrąjį pusmetį), AFR visada išsaugojo klientų ir bankų pasitikėjimą.

(14)

Savo teiginiams pagrįsti Prancūzijos valdžios institucijos rėmėsi tokiais argumentais, kurie, jų nuomone, rodo klientų ir bankų pasitikėjimą AFR:

(15)

Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas grindė dokumentais, iš kurių visų pirma aišku, kad:

(16)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatoma kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(17)

Kalbant apie grąžintiną avansą, Komisija pažymi tai, kas nurodyta toliau.

(18)

Sutarties 87 straipsnis susijęs ne tik su valstybių narių Vyriausybių, bet ir su regioninių arba vietos administracinių vienetų, tokių kaip Šiaurės Pa de Kalė regionas ar Duė aglomeracijos bendruomenės savivaldybės, suteikta pagalba. Šių administracinių vienetų lėšos yra valstybiniai ištekliai ir jų sprendimai suteikti nagrinėjamą avansą AFR priskirtini valstybei.

(19)

Avansas suteiktas tuo metu, kai AFR patyrė finansinius sunkumus. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė nuomonę, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama AFR, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę būklę, kaip tai matyti iš 8 punkto, buvo sunkumus patirianti įmonė pagal gairėse pateiktą apibrėžtį. Taip pat Komisija pažymėjo, kad avansas buvo suteiktas be grąžinimo garantijos, nors jam taikytos palūkanos atitiko normas, kurios taikomos paskoloms, teikiamoms su įprastinėmis garantijomis (6). Todėl Komisija mano, kad AFR, atsižvelgiant į jos finansinę būklę, kredito rinkoje negalėjo gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties nagrinėjamas avansas suteikia AFR pranašumą.

(20)

Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Prancūzijos valdžios institucijos, remdamosi 14 punkte nurodytais pavyzdžiais, tvirtino, jog tuo metu, kai buvo teikiama pagalba AFR, bendrove dar pasitikėjo bankai ir klientai. Komisija mano, kad tokiu teiginiu Prancūzija ginčija, jog AFR kredito rinkoje negalėjo gauti lėšų panašiomis sąlygomis (o tai reiškia, kad ginčija, jog grąžintinas avansas AFR suteikė pranašumą) ir ypač – kad tuo metu, kai jai pagalba buvo teikiama, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė pagal gairėse pateiktą apibrėžtį.

(21)

Tačiau Prancūzijos pastabos neturėtų pakeisti sprendime pradėti procedūrą pateiktos analizės dėl šių priežasčių.

(22)

Prancūzijos valdžios institucijų nurodyti kreditai (visų pirma kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir klientų kreditai) negali būti lyginami su nagrinėjamu grąžintinu avansu. Galimybė pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas yra labai trumpalaikis kreditas, o grąžintinas avansas, priešingai, – apima trejus metus. Todėl kreditoriai nevienodai vertina šių skirtingų kreditų riziką, o tai, kad skolininkas gali gauti trumpalaikį kreditą, neleidžia spręsti apie jo galimybę ilgesniam laikotarpiui gauti paskolą, kurios mokėjimas priklausys nuo skolininko sugebėjimo išsilaikyti.

(23)

Kalbėdama apie klientų avansus, Komisija pažymi, kad už juos laidavo […] (5), t. y. nepriklausoma institucija, o tai reiškia, kad klientams ir tiekėjams negrėsė su AFR finansine būkle susijusi rizika ir todėl prieš mokant avansus jiems nereikėjo analizuoti įmonės mokumo, kaip būtų daręs paskolą be garantijos ketinantis suteikti kreditorius.

(24)

Baigiant reikia pažymėti, kad Prancūzijos pastabos neleidžia konstatuoti, jog AFR panašiomis sąlygomis būtų galėjusi gauti lėšų kredito rinkoje.

(25)

Kalbant apie AFR pripažinimą sunkumus patiriančia įmone pagal gairių apibrėžtį, Komisija pateikia tokias pastabas.

(26)

Iš gairių 10a punkto aišku, kad įmonė patiria sunkumus, jei ji praradusi daugiau kaip pusę registruoto kapitalo ir daugiau kaip ketvirtadalį šio kapitalo – per pastaruosius dvylika mėnesių. Šia nuostata iškeliama prielaida, kad netekusi didelės dalies registruoto kapitalo bendrovė nesugebės sumažinti nuostolių, kurie per artimiausią arba vidutinės trukmės laikotarpį beveik neabejotinai privers ją bankrutuoti. Komisija mano, kad ši prielaida dar labiau pasitvirtina, jei bendrovė neteko viso registruoto kapitalo ir turi neigiamą nuosavą kapitalą.

(27)

Kaip matyti iš 8 punkte nurodytų finansinių duomenų (kurių Prancūzija neginčijo vykstant oficialiai tyrimo procedūrai), AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo 2001 m. ir tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, ji negalėjo sustabdyti šios tendencijos ir vėl pasiekti teigiamą nuosavą kapitalą. Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad pagalbos teikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkte.

(28)

Papildomai Komisija nurodo, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR taip pat atitiko gairių 11 punkte pateiktą sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį, pagal kurią net jei nėra 10 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač, jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai ir mažėjanti apyvarta. Tačiau 11 punkte nustatyta, kad sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tada, jei akivaizdu, kad panaudodama vien savo išteklius, savininkų, akcininkų lėšas ar sutelkusi rinkos šaltinius ji negali atsigauti. Taigi šia nuostata patvirtinama, kad įmonė pripažįstama sunkumus patiriančia įmone atsižvelgiant į visus reikšmingus rodiklius, tačiau lemiama reikšmė vis dėlto skiriama įmonės gebėjimui atsigauti be viešosios valdžios įsikišimo.

(29)

Šiuo požiūriu Komisija pažymi (kaip matyti iš 8 punkte esančios lentelės), kad nuo 2001 m. AFR apyvarta nuolat mažėjo, o nuostoliai didėjo. Tai sunkumus patiriančiai įmonei būdingi požymiai, kaip apibrėžta gairių 11 punkte. Pagrįsdama savo preliminarią išvadą, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija jau buvo nurodžiusi šiuos požymius. Be to, neigiamą AFR finansinės būklės tendenciją rodo ta aplinkybė, kad nuo 2004 m. sausio mėn. įmonė nebepajėgė laiku sumokėti 4,3 mln. EUR socialinių ir mokestinių įsiskolinimų ir dėl to buvo priversta kompetentingų valdžios institucijų prašyti atidėti skolų mokėjimą ir sudaryti skolų mokėjimo planą.

(30)

Priešingai galėtų būti vertinami tik Prancūzijos pateikti duomenys apie AFR suteiktus kreditus (kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir avansai) ir tai, kad AFR tam tikras garantijas suteikė […] (5). Komisijos nuomone, į šiuos duomenis reikia atsižvelgti nagrinėjant, kaip reikalaujama gairių 11 punkte, įmonės gebėjimą atsigauti iš lėšų, kurias ji galėtų gauti finansų rinkoje. Šiuo požiūriu Komisija konstatuoja:

(31)

Todėl reikia daryti išvadą, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR patyrė didelių finansinių sunkumų, dėl kurių per artimiausią ar vidutinės trukmės laikotarpį jai grėsė bankrotas ir kurių, valdžios institucijoms neįsikišus, ji nebuvo pajėgi sumažinti.

(32)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visų pirma į 8 punkte nurodytus finansinius rezultatus, mano, kad tuo metu, kai buvo suteikti grąžintini avansai, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkte ir 11 punkte. Kadangi AFR patyrė sunkumus, Komisija mano, kad AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Todėl nagrinėjami avansai AFR suteikė pranašumą: gavo lėšų palankesnėmis sąlygomis nei būtų gavusi kredito rinkos sąlygomis.

(33)

Grąžintini avansai yra parama AFR, palyginti su kitomis panašioje padėtyje esančiomis įmonėmis, nes avansai skirti išimtinai jai.

(34)

Geležinkelių riedmenų gamybos sektoriui būdinga tai, kad jame veikia keletas Europos ūkio subjektų ir vyksta Bendrijos vidaus prekyba. Todėl AFR suteiktas pranašumas gali iškraipyti konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą.

(35)

Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AFR suteikti grąžintini avansai yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(36)

Kai pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms suteikiama kaip kreditai, pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp realiai taikytų palūkanų ir palūkanų, kurios pagalbos gavėjui būtų taikomos už tą patį kreditą privačioje rinkoje (7).

(37)

Pranešime dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (6) Komisija patikslina, kad orientacinė norma yra žemiausia norma, kuri gali būti didinama esant rizikingoms aplinkybės, pvz., kai paskolos teikiamos sunkumus patiriančioms įmonėms arba kai bankams nepateikiamos įprastos garantijos, ir nurodo, kad tokiais atvejais priemoka gali būti padidinta 400 ir daugiau bazinių punktų.

(38)

Todėl byloje Chemische Werke Piesteritz  (7) Komisija pažymėjo, kad suteikiant paskolą sunkumus patiriančiai įmonei, 400 bazinių punktų palūkanų priemoka yra pagrįsta. Šį vertinimą Komisija patvirtino byloje Biria  (8) ir nurodė, kad garantijos nebuvimas pateisino papildomą 400 bazinių punktų priemoką, t. y. iš viso padidinta 800 baziniais punktais. Komisijos nuomone, šiuo atveju aplinkybės labai panašios į aplinkybes minėtose bylose, visų pirma kalbant apie garantijos nebuvimą ir patiriamų sunkumų mastą. Todėl su AFR suteiktais grąžintinais avansais susijusi rizika gali būti vertinama taip pačiai.

(39)

Taigi kaip grąžintinus avansus teikiamą valstybės pagalbą sudaro skirtumas tarp faktiškai apskaičiuotų grąžintino avanso palūkanų ir palūkanų, kurios būtų mokamos taikant pagalbos teikimo metu galiojusias orientacines normas, pridedant 800 bazinių punktų.

(40)

Atsižvelgdama į AFR ekonominę būklę tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, kaip nurodyta 8 punkte (nuostolinga veikla keletą metų iš eilės, neigiamas nuosavas kapitalas, mažėjanti apyvarta), Komisija pažymi, kad grąžintinų avansų suteikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse. Atsižvelgiant į 22 ir 23 punktuose nurodytas priežastis, Prancūzijos pastabos šios analizės nekeičia.

(41)

Iš tikrųjų 2005 m. AFR buvo holdingo „Arbel SA“ kontroliuojamos grupės narė. Be geležinkelių srities (joje dirbo AFR ir „Lormafer“), ši grupė apėmė ir „statybų“ sritį, kuri jungė statybų pramonei skirtų langų gamybos įmones. Tačiau iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos, kuri buvo atsiųsta prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą, aišku, kad AFR patirti sunkumai buvo specifiniai toje grupėje, nes jos veikla visai nebuvo susijusi su statybų sritimi. Be to, Komisija pažymi, kad AFR sunkumai buvo per daug dideli, kad būtų įveikti grupėje, turint omenyje vidutiniškus jos rezultatus. Todėl Komisija mano, jog gairių 13 punktas neprieštarauja tam, kad AFR būtų laikoma atitinkančia sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus, nepaisant to, kad ji priklauso grupei.

(42)

Taigi pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas gairių požiūriu.

(43)

Komisija konstatuoja, kad gairėse numatytos restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo sąlygos neįvykdytos. Komisija pažymi, kad:

(44)

Be to, pagalba neatitinka gairėse numatytų sanavimo pagalbos suderinamumo sąlygų, nes grąžintini avansai buvo suteikti ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (žr. gairių 25 punktą).

(45)

Šie samprotavimai leidžia padaryti išvadą, kad pagalba nesuderinama su bendrąja rinka.

a)

visą pagalbos gavėjo grąžintiną sumą (pagrindinę ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių buvo imtasi ir kurių numatyta imtis vykdant šį sprendimą, aprašymą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad iš pagalbos gavėjo pareikalauta grąžinti pagalbą.

5.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/s3