I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 856/2008

2008 m. liepos 24 d.

dėl vizų numeravimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Galiojančiomis teisės nuostatomis, įtvirtintomis Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (1), ir 1996 m. vasario 7 d. bei 2000 m. gruodžio 27 d. Komisijos priimtomis papildomomis techninėmis specifikacijomis neužtikrinama patikima paieška Vizų informacinėje sistemoje, sukurtoje pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir valstybių narių keitimosi duomenimis apie trumpalaikes vizas (VIS reglamentas) (2).

(2)	Pagal naudojamą numeravimo sistemą valstybės narės, kurioms pateikiama labai daug prašymų, išduodamose vizose negali sutalpinti reikiamo ženklų skaičiaus.

(3)	Todėl patikrinimams VIS labai svarbi nuosekli vizų įklijų numeravimo suteikiant unikalų numerį sistema.

(4)	Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1683/95.

(5)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (3), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(6)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimų 2004/849/EB (5) ir 2004/860/EB (6) 4 straipsnio 1 dalimi.

(7)

Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (7) 3 straipsniu.

(8)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą. Todėl nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, šio reglamento nuostatos netaikomos Jungtinei Karalystei ir Airijai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1683/95 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali būti nuspręsta, kad 2 straipsnyje nurodytos specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tokiu atveju su jomis supažindinamos tiktai institucijos, valstybių narių paskirtos atsakingomis už spausdinimą, ir valstybės narės arba Komisijos tinkamai įgalioti asmenys.“

2)	3 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

3)	Priedas pakeičiamas prie šio reglamento pridedamu priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės šį reglamentą taiko vėliausiai nuo 2009 m. gegužės 1 d. Valstybės narės gali baigti naudoti vizų atsargas tose konsulinėse įstaigose, kurios nesusietos su Vizų informacine sistema (VIS).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. HORTEFEUX

(1) OL L 164, 1995 7 14, p. 1.

(2) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

(3) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(4) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(5) OL L 368, 2004 12 15, p. 26.

(6) OL L 370, 2004 12 17, p. 78.

(7) OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

PRIEDAS

Įterpiamas šis pavyzdys:

Apsauginiai požymiai

1.	Nuotrauka integruota laikantis aukštų saugumo standartų.

2.	Šioje vietoje yra optiškai kintama žyma (kinegrama arba jos atitikmuo). Keičiant žiūrėjimo kampą, galima matyti skirtingo dydžio ir spalvų 12 žvaigždžių, raidę „E“ ir gaublį.

Šioje vietoje yra logotipas, kurį sudaro išduodančiosios valstybės narės pavadinimą žyminti raidė arba raidės (arba „BNL“ žymint Beneliukso šalis, t. y. Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus), atspausdinta(-os) sukuriant latentinį vaizdą. Laikant horizontaliai, šis logotipas atrodo šviesus, o pakreipus 90° kampu – tamsus. Naudojami šie logotipai: A – Austrijai, BG – Bulgarijai, BNL – Beneliuksui, CY – Kiprui, CZE – Čekijai, D – Vokietijai, DK – Danijai, E – Ispanijai, EST – Estijai, F – Prancūzijai, FIN – Suomijai, GR – Graikijai, H – Vengrijai, I – Italijai, IRL – Airijai, LT – Lietuvai, LVA – Latvijai, M – Maltai, P – Portugalijai, PL – Lenkijai, ROU – Rumunijai, S – Švedijai, SK – Slovakijai, SVN – Slovėnijai, UK – Jungtinei Karalystei.

4.	Šioje vietoje, per vidurį, yra optiškai kintamais dažais didžiosiomis raidėmis atspausdintas žodis „visa“. Keičiant žiūrėjimo kampą, jis yra žalios arba raudonos spalvos.

5.	Šioje skiltyje yra iš anksto atspausdintas 9 skaitmenų nacionalinis vizos įklijos numeris. Jis spausdinamas specialiu šriftu.

5a.

Šioje skiltyje yra išduodančios valstybės narės pavadinimą nurodantis trijų raidžių šalies kodas, kaip nustatyta TCAO dokumente Nr. 9303 dėl mašininio skaitymo kelionės dokumentų (1).

„Vizos įklijos numerį“ sudaro trijų raidžių šalies kodas, kaip nurodyta 5a skiltyje, ir nacionalinis numeris, kaip nurodyta 5 skiltyje.

Pildomos skiltys

6.	Ši skiltis prasideda žodžiu „galioja“. Išduodančioji institucija nurodo teritoriją arba teritorijas, kuriose viza galioja.

7.	Ši skiltis prasideda žodžiu „nuo“, o kiek toliau toje pačioje eilutėje yra žodis „iki“. Išduodančioji institucija čia nurodo vizos galiojimo laiką.

8.	Ši skiltis prasideda žodžiais „vizos rūšis“. Išduodančioji institucija pagal šio reglamento 5 ir 7 straipsnius nurodo vizos kategoriją. Toliau eilutėje yra žodžiai „atvykimų skaičius“, „buvimo trukmė“ (t. y. numatoma prašytojų buvimo trukmė) ir „d.“

9.	Ši skiltis prasideda žodžiu „išduota“ ir joje nurodoma vizos išdavimo vieta.

10.	Ši skiltis prasideda žodžiais „išdavimo data“ (po kurių išduodančioji institucija įrašo vizos išdavimo datą), o kiek toliau toje pačioje eilutėje yra žodžiai „paso numeris“ (po kurių įrašomas asmens paso numeris).

11.	Ši skiltis prasideda žodžiais „pavardė, vardas“.

12.	Ši skiltis prasideda žodžiu „pastabos“. Išduodančioji institucija jame nurodo reikiamą papildomą informaciją su sąlyga, kad ji atitinka šio reglamento 4 straipsnį. Likusios dvi su puse eilutės paliekamos tuščios tokioms pastaboms.

13.

Šioje skiltyje pateikiama mašininiu būdu nuskaitoma informacija, padedanti lengviau vykdyti išorės sienos kontrolę. Mašininio nuskaitymo srityje yra dokumentą išduodančios valstybės narės pavadinimą nurodantis tekstas, atspausdintas naudojant fono spaudą. Šis tekstas neturi poveikio techninėms mašininio nuskaitymo srities savybėms arba galimybei nuskaityti šią sritį.

Popierius yra natūralios spalvos su raudonomis ir mėlynomis žymėmis.

Žodžiai skiltyse spausdinami anglų ir prancūzų kalbomis. Išduodančioji valstybė gali papildomai naudoti ir trečią oficialią Bendrijos kalbą. Vis dėlto žodis „viza“ viršutinėje eilutėje gali būti rašomas bet kuria oficialia Bendrijos kalba.

(1) Vokietijai taikoma išimtis: TCAO dokumente Nr. 9303 dėl mašininio skaitymo dokumentų numatyta, kad Vokietijos pavadinimas žymimas šalies kodu „D“.

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 857/2008

2008 m. rugsėjo 1 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 2 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 1 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	23,3
0702 00 00	ZZ	23,3
0707 00 05	JO	162,5
	MK	21,6
	TR	137,3
	ZZ	107,1
0709 90 70	TR	118,5
0709 90 70	ZZ	118,5
0805 50 10	AR	57,8
	CL	65,6
	UY	56,3
	ZA	66,8
	ZZ	61,6
0806 10 10	EG	190,0
	IL	222,6
	TR	128,0
	US	188,9
	XS	61,0
	ZZ	158,1
0808 10 80	AR	89,1
	BR	89,0
	CL	88,8
	CN	75,6
	NZ	102,0
	US	92,7
	ZA	79,4
	ZZ	88,1
0808 20 50	AR	123,5
	CN	53,0
	TR	140,8
	ZA	88,6
	ZZ	101,5
0809 30	TR	138,9
	US	168,1
	ZZ	153,5
0809 40 05	IL	129,9
	MK	53,9
	TR	107,3
	XS	56,4
	ZZ	86,9

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 858/2008

2008 m. rugsėjo 1 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 967/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnio 1 dalies c punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 967/2006 (2) 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės privalo Komisijai pranešti informaciją apie perdirbti pateiktos pramoninės žaliavos kiekį. Siekiant išvengti, kad šis kiekis būtų suskaičiuotas du kartus, ir užtikrinti vienodą nuostatų taikymą visose susijusiose valstybėse narėse, reikėtų patikslinti minėtos informacijos pranešimo taisykles.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 967/2006 priede nurodytus tepti skirto sirupo ir „Rinse appelstroop“ gaminti skirto sirupo muitų nomenklatūros kodus reikėtų patikslinti, siekiant tinkamai taikyti Reglamento (EB) Nr. 318/2006 2 dalies antros pastraipos a punktą dėl minėtų produktų.

(3)

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą atlikus cukraus sektoriaus reformą ir pradėjus taikyti naujas nuostatas dėl pramoninio cukraus naudojimo chemijos ir farmacijos pramonėje, reikia į Reglamento (EB) Nr. 967/2006 priede pateiktų produktų sąrašą įtraukti depiliavimo vašką, kurio KN kodas 3307 90 00 ir audinių minkštiklius, kurių KN kodas 3809 91 00.

(4)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 967/2006.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 967/2006 iš dalies keičiamas taip:

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Valstybių narių pranešimai

Kiekviena susijusi valstybė narė Komisijai praneša:

a)	ne vėliau kaip iki gegužės mėnesio pabaigos apie patvirtintų gamintojų nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. pateiktą pramoninės žaliavos kiekį;

ne vėliau kaip iki lapkričio mėnesio pabaigos praėjusių prekybos metų informaciją apie:

—	valstybių narių patvirtintųjų gamintojų pateiktos pramoninės žaliavos kiekį, atskirai nurodant baltąjį cukrų, nerafinuotą cukrų, cukraus sirupą ir izogliukozę,

—	pramoninės žaliavos kiekį, dėl kurios perdirbėjas pateikė 9 straipsnio 2 dalyje minimą įrodymą, atskirai nurodant baltąjį cukrų, nerafinuotą cukrų, cukraus sirupą ir izogliukozę bei suskirstant pagal priede nurodytus produktus,

—	valstybių narių patvirtintų gamintojų pagal 7 straipsnio 3 dalį pateiktą kiekį.“

2)	Priedas pakeičiamas šio Reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 1 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.

(2) OL L 176, 2006 6 30, p. 22.

PRIEDAS

„PRIEDAS

KN kodas	Prekių aprašymas
1302 32	– – Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių, saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų arba siampupės sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti:
1302 39 00	– – kiti
ex 1702 90 95 ex 2106 90 59	– – sirupas skirtas tepti ir sirupas „Rinse appelstroop“ gaminti.
2102 10	– Aktyviosios mielės
ex 2102 20	– – Neaktyviosios mielės
2207 10 00	– Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 80 % tūrio (Bioetanolis)
ex 2207 20 00	– Įvairios koncentracijos denatūruotas etilo alkoholis (Bioetanolis)
ex 2208 40	– Romas
	Produktai, naudojami gyvūnų pašarams:
ex 2309 90	– sausos medžiagos turintys produktai, kuriuose yra ne mažiau kaip 60 % lizino
29	Organiniai cheminiai produktai, išskyrus tuos, kurių pozicijos yra 2905 43 00 ir 2905 44
3002 90 50	– – mikroorganizmų kultūros
3003	Medikamentai (išskyrus tuos produktus, kurių pozicijos yra 3002, 3005 ar 3006), sudaryti iš sumaišytų produktų, kad būtų tinkami naudoti terapijoje ar profilaktikoje, bet nepateikti dozių pavidalu ir nesupakuoti, kad būtų tinkami mažmeninei prekybai
3004	Medikamentai (išskyrus tuos produktus, kurių pozicijos yra 3002, 3005 ar 3006), sudaryti iš sumaišytų produktų, kad būtų tinkami naudoti terapijoje ar profilaktikoje ir pateikti dozių pavidalu ar supakuoti, kad būtų tinkami mažmeninei prekybai
3006	Šio straipsnio 4 pastaboje numatyti ruošiniai ir farmacijos prekės
3203 00 10	– Augalinės dažiosios medžiagos ir preparatai, kuriuose jos yra pagrindinės sudėtinės dalys
3203 00 90	– Gyvūninės kilmės dažiosios medžiagos ir preparatai, kuriuose jos yra pagrindinės sudėtinės dalys
ex 3204	– Sintetinės organinės dažiosios medžiagos ir preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra sintetinė organinė dažioji medžiaga
ex 3307 90 00	Depiliavimo vaškas
ex ex 35	Albumininės medžiagos; krakmolo ar modifikuoto krakmolo pagrindu sudaryti produktai; klijai, enzimai, išskyrus produktus, kurių pozicija yra 3501 ir subpozicijos – 3505 10 10, 3505 10 90 ir 3505 20
ex ex 38	Įvairūs chemijos pramonės produktai, išskyrus, kurių pozicija yra 3809, ir kurie yra ne audinių minkštikliai, kurių KN kodas 3809 91 00, ir kurių subpozicija yra 3824 60
3901–3914	– Pirminės formos
ex 6809	Dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytų iš gipso: – plokštės, lakštai, plytelės ir panašūs dirbiniai“

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/10

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. kovo 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 1/06 (ex NN 103/05), kurią Ispanija suteikė „Chupa Chups“

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 868)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/696/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (1),

kadangi:

(1)	2007 m. gegužės 10 d. Komisija priėmė sprendimą dėl priemonių C 1/06 (ex NN 103/05), kurias Ispanija suteikė įmonei „Chupa Chups“ (2).

(2)	„Chupa Chups S.A.“ (toliau – „Chupa Chups“) Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui pateikus ieškinį dėl šio sprendimo, Komisija priėjo prie išvados, kad buvo neteisingai įvertinusi vieną iš 4 priemonės dalių – 2003 m. pagal regioninės pagalbos schemą suteiktą 800 000 EUR pagalbą.

(3)

Sprendimo, dėl kurio pareikštas ieškinys, 43 punkte Komisija pažymėjo, kad regioninės pagalbos schemoje numatyta, jog ji negali būti taikoma sunkumus patiriančioms įmonėms. Atsižvelgdama į 2002 m. įmonės „Chupa Chups“ patirtus didžiulius nuostolius (22 078 000 EUR, kurie sudarė 86,5 % finansinių metų pabaigoje registruoto kapitalo) ir 2003 m. rezultatus, Komisija manė, kad pagalbos teikimo metu „Chupa Chups“ reikėjo laikyti sunkumus patiriančia įmone. Komisija padarė išvadą, kad ta pagalbos dalis buvo nesuderinama su bendrąja rinka, ir todėl negalėjo būti suteikta.

(4)

Tačiau dabar Komisija laikosi nuomonės, kad 2003 m. pagal „Minería 2“ programą suteikta 800 000 EUR regioninė pagalba buvo patvirtintos valstybės pagalbos schemos dalis (3). Be to, Komisija mano (priešingai, nei buvo įvertinusi oficialaus tyrimo pradžioje), kad „Chupa Chups“ atitiko šios pagalbos skyrimo reikalavimus, kadangi skiriant pagalbą ji nebuvo sunkumus patirianti įmonė (4). Reikia pažymėti, kad:

Nepaisant 2002 m. patirtų didelių nuostolių (22 078 000 EUR), tų finansinių metų pabaigoje įmonė „Chupa Chups“ sąskaitose dar turėjo 59 930 000 EUR rezervą. Šio rezervo užteko visiems nuostoliams padengti, todėl neigiami rezultatai neturėjo jokios įtakos įmonės registruotam 12 mln. EUR kapitalui. Be to, atskaičius 2002 m. nuostolius, nuosavi „Chupa Chups“ ištekliai vis dar siekė 49 850 000 EUR.

b)	Komisijos nuomone, daugelis Gairių 6 punkte nurodytų įprastų sunkumus patiriančios įmonės požymių 2002–2003 m. nebuvo pastebimi. Neigiami rezultatai mažėjo (5), taip pat mažėjo ilgalaikės bei trumpalaikės skolos ir atsargos (6), o finansinės išlaidos nekito.

Galiausiai, iš gerėjančios „Chupa Chups“ padėties 2002–2003 m. matyti, kad įmonė neatitiko bendrojo Gairių 4 punkto kriterijaus, kuriuo remiantis sunkumus patiriančia laikoma įmonė, kuri „nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą“.

Todėl pagal šią regioninės pagalbos schemą įmonei „Chupa Chups“ suteikta 800 000 EUR dotacija turi būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(5)

Be to, ieškinyje nurodoma, kad, „Chupa Chups“ nebuvo sunkumus patirianti įmonė pagal 1999 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 5 punkto a papunktį (7). Jame nurodoma, kad sunkumus patiriančia laikoma įmonė, kuri „yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių“.

(6)	Nors ir atrodo, kad „Chupa Chups“ nuostoliai sudarė daugiau nei pusę jos registruoto kapitalo, šiuo atveju negalima teigti, kad įmonė prarado daugiau nei pusę registruoto kapitalo, nes „Chupa Chups“ turėjo kitų rezervų.

(7)	Taigi Komisija turi peržiūrėti savo vertinimą ir iš dalies pakeisti 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl 800 000 EUR dotacijos, įtrauktos į 4 pagalbos priemonę.

(8)	Todėl 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimas dėl priemonių C 1/06 (ex NN 103/05), kurias Ispanija suteikė įmonei „Chupa Chups“, turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C 1/06 (ex NN 103/05), kurią Ispanija suteikė „Chupa Chups“, 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 800 000 EUR valstybės pagalba, kurią Ispanija 2003 m. suteikė įmonei „Chupa Chups“ pagal programą „Minería 2“, yra suderinama su bendrąja rinka.“

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 11 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė

(1) OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(2) OL L 244, 2007 9 19, p. 20. Pranešta 2007 m. gegužės 11 d. dokumentu C(2007) 1710.

(3) 2001 m. gruodžio 17 d. įsakymas, kuriame numatomos pagalbos įmonių projektams, kuriais sukuriama darbo vietų ir taip skatinama alternatyvi plėtra kasyklų teritorijose, skyrimo nuostatos. Programą „Minería 2“ Komisija patvirtino 2001 m. lapkričio 27 d. raštu C(2001) 3628.

(4) Remiantis 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(5) 2002 m. – 22,07 mln. EUR, o 2003 m. – 4,70 mln. EUR.

(6) 2002 m. – 28,7 mln. EUR, o 2003 m. – 23,29 mln. EUR.

(7) Žr. 1 išnašą.

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/12

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 16 d.

dėl valstybės pagalbos Nr. C 13/07 (ex NN 15/06 ir N 734/06), Italijos suteiktos įmonei „New Interline“

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1321)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/697/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas (1) pagal minėtus straipsnius,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2006 m. vasario 23 d. raštu Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie įmonei „New Interline S.p.A.“ (toliau – „New Interline“) skiriamą sanavimo pagalbą. Ši pagalbos priemonė, užregistruota numeriu NN 15/2006, buvo suteikta 2006 m. vasario 13 d., t. y. prieš įteikiant pranešimą. 2006 m. balandžio 4 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Italija atsakė 2006 m. gegužės 29 d. raštu. 2006 m. liepos 28 d. raštu, į kurį Italija atsakė 2006 m. spalio 5 d. ir lapkričio 6 d. raštais, Komisija dar kartą paprašė papildomos informacijos.

(2)	2006 m. lapkričio 10 d. pranešimu (nuorodos numeris N 734/06) Italijos valdžios institucijos perdavė Komisijai „New Interline“ restruktūrizavimo planą. 2006 m. gruodžio 22 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Italija atsakė 2007 m. kovo 6 d. raštu.

(3)

2007 m. balandžio 25 d. raštu Komisija pranešė Italijai savo 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą, pagal kurį Italijos įmonei „New Interline“ skirta sanavimo pagalba suderinama su bendrąja rinka, jei teikiama šešiems mėnesiams. Dėl sanavimo pagalbos pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams ir dėl restruktūrizavimo pagalbos Komisija nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą.

(4)	Komisijos sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pareikšti savo nuomonę, tačiau negavo jokio atsakymo.

(5)	2007 m. gegužės 30 d. raštu Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad „New Interline“ savanoriškai likviduojama, ir todėl jos ketinančios atsiimti pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą. 2007 m. spalio 9 d. raštu Italijos valdžios institucijos patvirtino atsiimančios pranešimą.

(6)	2007 m. lapkričio 16 d. Komisija paprašė Italijos pateikti papildomos informacijos apie savanoriško likvidavimo procedūros taisykles, ypač apie pasekmes „New Interline“ kreditoriams. Italija atsakė 2008 m. sausio 28 d. raštu.

2. SANAVIMO PAGALBA

(7)	Sanavimo pagalba – tai Italijos ekonominės plėtros ministerijos suteikta 2,75 mln. EUR paskolos garantija. Iš pradžių garantija suteikta šešiems mėnesiams: nuo 2006 m. kovo 6 d. iki rugsėjo 6 d. Tačiau Komisijai buvo pranešta, kad praėjus šešiems mėnesiams garantija nebuvo panaikinta.

(8)

Remiantis Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Gairės) (2) 25 punkto c papunkčiu, jei apie pagalbą nebuvo pranešta, suinteresuotoji valstybė narė per šešis mėnesius nuo pagalbos priemonės įgyvendinimo pradžios turi pateikti Komisijai restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, arba įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) garantija buvo panaikinta.

(9)

2007 m. balandžio 24 d. sprendime Komisija pažymėjo, kad praėjus iš pradžių numatytiems šešiems mėnesiams Italija nenutraukė sanavimo pagalbos ir per tą laiką nepateikė restruktūrizavimo plano. Taigi savo sprendime Komisija paskelbė, kad šešių mėnesių sanavimo pagalba suderinama su bendrąja rinka, kadangi buvo laikomasi visų reikalavimų, išskyrus numatytus Gairių 25 punkto c papunktyje. Tačiau sanavimo pagalbą pratęsus ilgiau nei iš pradžių numatyti šeši mėnesiai Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo, todėl ji nusprendė pradėti Gairių 27 punkte numatytą procedūrą (3).

(10)	Tame pačiame sprendime Komisija taip pat pabrėžė, kad ji įvertins, ar pratęsta pagalba galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal kitus Gairių 20 punkte nurodytus aspektus. Remiantis šiuo punktu, sanavimo pagalba galėtų būti laikoma restruktūrizavimo pagalba.

(11)

Tačiau reikia pastebėti, kad vėliau Italija atsiėmė savo pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą. Taigi Komisija nebegali remtis veiksniais (ypač restruktūrizavimo planu), kuriais būtų užtikrintas įmonės gyvybingumas, arba neigiamą pagalbos poveikį kompensuojančiomis priemonėmis, kad neteisėtai pratęstą sanavimo pagalbą galėtų laikyti su bendrąja rinka suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(12)	Todėl Komisija turi daryti išvadą, kad Italijos valdžios institucijų įmonei „New Interline“ suteikta 2,75 mln. EUR garantija, remiantis Gairių nuostatomis, yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes buvo pratęsta po 2006 m. rugsėjo 6 d.

(13)	Italija turi susigrąžinti 2,75 mln. EUR sanavimo pagalbą iš pagalbą gavusios įmonės „New Interline“.

(14)

2008 m. sausio 28 d. raštu Italija pranešė Komisijai, kad 2007 m. gegužės 4 d. Italijos valdžios institucijos bankui „Banca Antonveneta“, suteikusiam valstybės garantuotą paskolą, vietoje „New Interline“ grąžino visą paskolos sumą ir palūkanas. Po to, 2007 m. birželio 7 d., atliekant savanoriško likvidavimo procedūrą, Italijos valdžios institucijos paprašė, kad Bario apygardos teismas („Avvocatura Distrettuale di Bari“) pradėtų įmonės skolos valstybei išieškojimo procedūrą.

(15)	2007 m. lapkričio 18 d.„New Interline“ nusprendė pateikti Bario apygardos teismui prašymą, kad jai būtų leista sudaryti susitarimą su kreditoriais, pagal kurį skola kreditoriams grąžinama prižiūrint teismui. Tokia procedūra sudaro įmonei sąlygas tęsti ūkinę veiklą.

(16)	Šiuo metu dar nežinoma, kokios gali būti susitarimo pasekmės. Bet kuriuo atveju, atliekant bankroto procedūrą, Italija turės nedelsdama įrašyti savo skolą į įmonės turtą, nepriklausomai nuo procedūros tipo.

(17)

Jei atliekant procedūrą „New Interline“ galės ir toliau vykdyti ūkinę veiklą, Komisija primena, kad, remiantis Komisijos pranešimo dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (toliau – pranešimas dėl susigrąžinimo) (4) 67 dalimi, už sprendimo vykdymą atsakingos valdžios institucijos šį tolesnės veiklos vykdymo planą gali paremti tik tuo atveju, jeigu jame užtikrinamas visiškas pagalbos grąžinimas per Komisijos sprendime dėl susigrąžinimo nustatytą laikotarpį. Visų pirma, valstybė narė negali atsisakyti dalies susigrąžinimo reikalavimo, ji taip pat negali priimti jokio kito sprendimo, dėl kurio nedelsiant nebūtų nutraukta pagalbos gavėjo veikla, jei jis tuoj pat nesugrąžina visos neteisėtai gautos pagalbos sumos. Todėl, jei nebus grąžinta visa neteisėta pagalba, Italijos valdžios institucijos per nurodytą šio sprendimo įgyvendinimo laiką turės imtis visų įmanomų priemonių, kad uždraustų „New Interline“ tęsti savo veiklą.

(18)

Taip pat reikia priminti, kad, remiantis pranešimo dėl susigrąžinimo 68 dalimi, likvidavimo atveju, jei pagalba nebuvo visiškai susigrąžinta, valstybė narė turėtų priešintis bet kokiam turto perdavimui, jei tai daroma ne rinkos sąlygomis ir (arba) organizuojama taip, kad būtų apeitas sprendimas dėl susigrąžinimo. Kad turtas būtų teisingai perduotas, valstybė narė turi užtikrinti, kad dėl pagalbos atsiradęs per didelis pranašumas nepereitų turto įgijėjui. Taip gali būti, jei pradinio pagalbos gavėjo turtas perduodamas trečiajai šaliai už mažesnę nei rinkos vertę arba bendrovei perėmėjai, įsteigtai siekiant apeiti vykdomąjį sumų išieškojimo raštą. Tokiu atveju vykdomasis sumų išieškojimo raštas turi būti taikomas ir tai trečiajai šaliai.

3. RESTRUKTŪRIZAVIMO PAGALBA

(19)

Komisija primena, kad, remiantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (5), 8 straipsniu, kol Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl pagalbos priemonės, suinteresuotoji valstybė narė gali atsiimti pranešimą. Jeigu jau buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, Komisija ją užbaigia.

(20)	2007 m. spalio 9 d. raštu Italija atsiėmė pranešimą apie 4,75 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbą. Turimais duomenimis, ši pagalba nebuvo suteikta.

(21)	Todėl reikia užbaigti pirmiau minėtu 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu pradėtą oficialią tyrimo procedūrą, kuri nebeteko prasmės, Italijai atsiėmus pranešimą apie „New Interline“ teikiamą restruktūrizavimo pagalbą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sanavimo pagalba, kurią Italija pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį neteisėtai suteikė įmonei „New Interline S.p.A.“ kaip 2,75 mln. EUR valstybės garantiją, nesuderinama su bendrąja rinka, kadangi buvo pratęsta po 2006 m. rugsėjo 6 d.

2 straipsnis

1. Italija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2. Sugrąžintinai sumai taikomos palūkanos, pradedamos skaičiuoti praėjus šešiems mėnesiams nuo sumos išmokėjimo pagalbos gavėjui dienos iki faktinio jos susigrąžinimo dienos.

3. Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.

3 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2. Italija užtikrina, kad šis sprendimas bus įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

4 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Italija pateikia Komisijai šią informaciją:

a)	visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)	išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašymą;

c)	dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.

2. Italija nuolat praneša Komisijai apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines priemones, kurių buvo imtasi 1 straipsnyje nurodytai pagalbai susigrąžinti, kol ji bus visa susigrąžinta. Komisijai paprašius Italija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat teikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir palūkanas, jau susigrąžintas iš gavėjo.

5 straipsnis

2007 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimu pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį pradėta procedūra dėl restruktūrizavimo pagalbos (ex N 734/06) nutraukiama, nes 2007 m. spalio 9 d. pranešimas apie pagalbą buvo atsiimtas.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 16 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė

(1) OL C 120, 2007 5 31, p. 12.

(2) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(3) Gairių 27 punkte nurodoma, kad „Komisija inicijuoja procedūros vykdymą, remdamasi Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi, jei valstybė narė nepateikia […] įrodymo, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) kad garantijos galiojimas baigėsi nepraėjus šešių mėnesių terminui“.

(4) OL C 272, 2007 11 15, p. 4.

(5) OL C 83, 1999 3 27, p. 1.

2.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/16

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. rugpjūčio 8 d.

dėl laikino registruotų arklių įvežimo ir importo į Bendriją iš Pietų Afrikos

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4211)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/698/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (1), ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį, 14, 15, 16 straipsnius ir 19 straipsnio i punktą,

kadangi:

(1)

1996 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 97/10/EB, iš dalies keičiantis Tarybos sprendimą 79/542/EEB ir Komisijos sprendimus 92/160/EEB, 92/260/EEB ir 93/197/EEB dėl laikino registruotų arklių įvežimo ir importo į Bendriją iš Pietų Afrikos (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Pietų Afrika yra įtraukta į 2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimo 2004/211/EB, nustatančio trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą ir iš dalies pakeičiantis Sprendimus 93/195/EEB ir 94/63/EB (4), I priedą.

(3)	Pietų Afrikoje atlikus Bendrijos veterinarinį patikrinimą, paaiškėjo, kad gyvūnų sveikatos būklę pakankamai kontroliuoja tinkamos struktūros ir gerai organizuotos veterinarijos tarnybos.

(4)

Tam tikroms Pietų Afrikos dalims yra būdinga kergimo liga. Vis dėlto ilgiau nei šešis mėnesius Vakarų Gerosios Vilties kyšulio provincija nėra apimta šios ligos. Pietų Afrika ilgiau nei šešis mėnesius nėra apimta įnosių, visų rūšių arklių encefalomielito, arklių infekcinės anemijos ir vezikulinio stomatito.

(5)

Pietų Afrikos veterinarijos tarnybos įsipareigojo, kad per 24 valandas elektroniniu būdu Komisijai ir valstybėms narėms praneš patvirtinimą apie bet kokį Direktyvos 90/426/EEB A priede išvardytų infekcinių arba užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų protrūkį ir apie visus arklinių šeimos gyvūnų skiepijimo bei reikiamu laiku – apie arklinių šeimos gyvūnų importo politikos pakeitimus.

(6)	Pietų Afrikos veterinarijos tarnybos pateikė tam tikras garantijas dėl laikinai įvežti ar nuolatos importuoti į Bendriją skirtų registruotų arklių.

(7)	Gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį atitinkamoje trečiojoje šalyje. Dėl būtinų judėjimo kontrolės ir karantino reikalavimų Pietų Afrikoje šis sprendimas yra susijęs tik su registruotų arklių laikinu įvežimu ir importu.

(8)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pietų Afrikos regionavimas dėl laikino registruotų arklių įvežimo ir jų importo į Bendriją taikomas tada, jei įvykdomos I priedo papildomos garantijos.

2 straipsnis

Sprendimas 97/10/EB yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(2) OL L 3, 1997 1 7, p. 9.

(3) Žr. III priedą.

(4) OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

I PRIEDAS

Papildomos garantijos, taikomos Pietų Afrikos regionavimui dėl laikino registruotų arklių įvežimo ir importo į Bendriją

1. Apie toliau išvardytas ligas privaloma pranešti Pietų Afrikoje:

Afrikinę arklių ligą (AHS), įnoses, kergimo ligą, visų rūšių arklių encefalomielitą, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą, arklių infekcinę anemiją, vezikulinį stomatitą, pasiutligę ir juodligę.

Visa Vakarų Gerosios Vilties kyšulio provincija pagal Gyvūnų ligų akto nuostatas skelbiama „afrikinės arklių ligos kontrolės teritorija“. Taikant afrikinės arklių ligos regionavimą, Vakarų Gerosios Vilties kyšulio provincija skirstoma į afrikinės arklių ligos neapimtą teritoriją, stebėjimo zoną ir apsaugos zoną.

Vakarų Gerosios Vilties kyšulio provincijoje afrikinė arklių liga pagal Gyvūnų ligų akto nuostatas yra „kontroliuojama liga“.

2. Regionavimas

2.1. Afrikinės arklių ligos neapimta teritorija:

Keiptauno municipalinis regionas – tai afrikinės arklių ligos neapimta teritorija, kuri apibrėžiama taip:

—	:	Šiaurinė riba	:	Blaauwberg kelias (M14),
—	:	Rytinė riba	:	Koeberg kelias (M14), Plaaatekloof kelias (M14), autostrada N7, autostrada N1 ir autostrada M5,
—	:	Pietinė riba	:	Ottery kelias, princo Džordžo alėja, Wetton kelias, Riverstone kelias, Tennant kelias, Newlands alėja, Paradise kelias, Union alėja, Rhodes alėja iki Newlands Forestry Station ir per Echo Gorge Of Table Mountain į Camps Bay,
—	:	Vakarinė riba	:	pakrantė nuo Camps Bay iki Blaauwberg kelio.

2.2. Afrikinės arklių ligos stebėjimo zona:

Afrikinės arklių ligos neapimtą teritoriją supa ne siauresnė nei 50 km pločio stebėjimo zona, kuriai priskirti Keiptauno, Vredenburg, Hopefield, Moorreesburg, Malmesbury, Wellington, Paarl, Stellenbosch, Kuilsrivier, Goodwood, Wynberg, Simonstown, Somerset West, Mitchells Plain ir Strand rajonai ir kurią šiaurėje apriboja Berg Rivier, rytuose – Hottentots Holland Mountains, o pietuose ir vakaruose – pakrantė.

2.3. Afrikinės arklių ligos apsaugos zona:

Stebėjimo zoną supa ne siauresnė nei 100 km pločio apsauginė zona, kuriai priskirti Clanwiliam, Piketberg, Ceres, Tulbagh, Worcester, Caledon, Hermanus, Bredasdorp, Robertson, Montagu, Swellendam rajonai.

2.4. Afrikinės arklių ligos apimta zona:

Pietų Afrikos teritorijos dalis, esanti už Vakarų Gerosios Vilties kyšulio provincijos ribų, Vakarų Gerosios vilties kyšulio provincijos dalis, esanti už AHS neapimtos teritorijos, apsaugos ir stebėjimo zonų bei apimanti Vanrynsdorp, Vredendal, Laingsburg, Ladismith, Heidelberg, Riversdale, Mossel Bay, Calitzdorp, Oudtshoorn, George, Knysna, Uniondale, Prince Albert, vakarų Beaufort ir Murraysburg rajonus.

3. Skiepijimas

3.1. AHS neapimtoje teritorijoje ir stebėjimo zonoje neleidžiama sistemingai skiepyti.

Tačiau nukrypdamas Pietų Afrikos Žemės ūkio ministerijos Veterinarijos direktorius gali tik veterinarijos gydytojams ar valstybiniams įgaliotiems veterinarijos technikams leisti skiepyti pagal vakcinos gamintojo nurodymus naudojant registruotą polivalentinę AHS vakciną tuos arklius, kuriuos planuojama išvežti iš AHS neapimtos teritorijos arba iš stebėjimo zonos už jos išorinių ribų, su sąlyga, kad tų arklių negalima išvežti iš ūkio tol, kol jie nebus vežami į paskirties vietą už AHS neapimtos teritorijos arba stebėjimo zonos ribų, o apie skiepijimą turi būti įrašoma pase.

3.2. Jeigu registruoti arkliai nuo afrikinės arklių ligos skiepijami ne AHS neapimtose teritorijose ir ne stebėjimo zonoje, registruota polivalentine AHS vakcina pagal vakcinos gamintojo nurodymus tuos arklius skiepija veterinarijos gydytojas ar valstybinis įgaliotas veterinarijos technikas, o apie skiepijimą turi būti įrašoma pase.

4. Ūkių registravimas ir arklinių šeimos gyvūnų identifikavimas

4.1. AHS neapimtoje teritorijoje visus ūkius (ūkis tokia prasme, kaip vartojama Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio a punkte) identifikuoja, registruoja ir prižiūri tos zonos valstybinis veterinarijos gydytojas.

4.2. Visi AHS neapimtoje teritorijoje esantys arklinių šeimos gyvūnai identifikuojami ir tvarkomi jų dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie gyvūnų judėjimą, sveikatą ir skiepijimo istorija.

5. Judėjimo kontrolė

5.1. Draudžiamas bet koks arklinių šeimos gyvūnų judėjimas iš užkrėstos zonos į apsaugos zoną, į stebėjimo zoną ir į AHS neapimtą teritoriją bei bet koks arklinių šeimos gyvūnų judėjimas iš apsaugos zonos į stebėjimo zoną ir į AHS neapimtą teritoriją ir bet koks arklinių šeimos gyvūnų judėjimas iš stebėjimo zonos į AHS neapimtą teritoriją.

5.2. Nukrypstant nuo 5.1 punkte nustatytų apribojimų arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklius, galima įvežti iš AHS apimtos zonos į apsaugos zoną, stebėjimo zoną ir AHS neapimtą teritoriją, o iš apsaugos zonos į stebėjimo zoną ir ligos neapimtą teritoriją, o iš stebėjimo zonos į AHS neapimtą teritoriją tik Direktyvos 90/426/EEB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

5.2.1. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai – tai mažiausio ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių aktyvumo mėnesiai, taikant Direktyvos 90/426/EEB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.

5.2.2. Arklinių šeimos gyvūnai iš karantino išleidžiami juos tinkamai identifikavus.

5.2.3. Be 5.2 punkte pateiktųjų nuostatų, skerstini arklinių šeimos gyvūnai neturi patekti į AHS neapimtą teritoriją, vykdant oficialią veterinarinę priežiūrą, į stebėjimo zoną jie patenka tik skubiam skerdimui nurodytose skerdyklose.

5.3. Nukrypstant nuo 5.1 punkto nuostatų gali būti leidžiamas registruotų arklių judėjimas iš užkrėstos zonos į apsaugos zoną toliau pateiktomis sąlygomis:

5.3.1.

Arklys turi būti identifikuotas pagal jo pasą, kuriame turi būti įrašai apie arklio skiepijimą.

5.3.2.

Išleidžiantysis oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apie arklio judėjimą turi iš anksto pranešti rajono, į kurį arklys vežamas, atsakingam oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui.

5.3.3.

Kartu su arkliu vežamas sertifikatas, kuris yra paso dalis ir kurį arklio kilmės vietoje išdavė oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas (oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apibrėžtas Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio h punkte).

5.3.4.

Sertifikate nurodoma, kad:

—	arklys buvo kliniškai ištirtas prieš 48 valandas iki išsiuntimo ir kad nebuvo aptikta jokių klinikinių ligos požymių,

—	per paskutines 15 dienų (kiek galima nustatyti) arklys nekontaktavo su infekcine arba užkrečiamąja liga užsikrėtusiais arklinių šeimos gyvūnais,

—	arklys nėra kilęs teritorijoje, kurioje nustatyti apribojimai dėl užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų, ir atvežtas ne iš ūkio, kuriam buvo nustatyti veterinariniai apribojimai,

—	arklys nėra atvežtas iš ūkio, kuriame per paskutines 60 dienų buvo nustatytas Afrikinės arklių ligos protrūkis,

—	ne mažiau kaip prieš 60 dienų ir ne daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki patekimo į apsaugos zoną tas arklys veterinarijos gydytojo buvo paskiepytas nuo Afrikinės arklių ligos registruota polivalentine Afrikinės arklių ligos vakcina pagal vakcinos gamintojo nurodymus.

5.4. Nukrypstant nuo 5.1 punkto nuostatų registruotus arklius iš užkrėstos zonos arba apsaugos zonos galima leisti išvežti į stebėjimo zoną toliau pateiktomis sąlygomis:

5.4.1.

Arklys identifikuojamas pagal jo pasą, kuriame turi būti įrašai apie arklio skiepijimą.

5.4.2.

Išleidžiantysis oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apie arklio judėjimą iš anksto praneša rajono, į kurį arklys vežamas, atsakingam oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui.

5.4.3.

Kartu su arkliu turi būti vežamas sertifikatas, kuris yra paso dalis ir kurį arklio kilmės vietoje išdavė oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas (oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apibrėžtas Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio h punkte).

5.4.4.

Sertifikate nurodoma, kad:

—	arklys buvo kliniškai ištirtas prieš 48 valandas iki išsiuntimo ir kad nebuvo aptikta jokių klinikinių ligos požymių,

—	per paskutines 15 dienų (kiek galima nustatyti) arklys nekontaktavo su infekcine arba užkrečiamąja liga užsikrėtusiais arklinių šeimos gyvūnais,

—	arklys nėra kilęs teritorijoje, kurioje nustatyti apribojimai dėl užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų, ir atvežtas ne iš ūkio, kuriam buvo nustatyti veterinariniai apribojimai,

—	arklys nėra atvežtas iš ūkio, kuriame per paskutines 60 dienų buvo nustatytas Afrikinės arklių ligos protrūkis,

—	ne mažiau kaip prieš 60 dienų ir ne daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki patekimo į apsaugos zoną tas arklys veterinarijos gydytojo buvo paskiepytas nuo Afrikinės arklių ligos registruota polivalentine Afrikinės arklių ligos vakcina pagal vakcinos gamintojo nurodymus.

5.5. Nukrypstant nuo 5.1 punkto nuostatų registruotus arklius į AHS neapimtą teritoriją galima leisti išvežti toliau pateiktomis sąlygomis:

5.5.1.

Registruotus arklius iš užkrėstos zonos arba apsaugos ar stebėjimo zonos į AHS neapimtą teritoriją galima leisti išvežti toliau pateiktomis sąlygomis:

5.5.1.1.

Arklys identifikuojamas pagal jo pasą, kuriame turi būti įrašai apie arklio skiepijimą.

5.5.1.2.

Išleidžiantysis oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apie arklio judėjimą iš anksto informuoja rajono, į kurį arklys vežamas, atsakingam oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui.

5.5.1.3.

5.5.1.4.

Sertifikate nurodoma, kad arklys:

—	buvo kliniškai ištirtas prieš 48 valandas iki išsiuntimo ir nebuvo aptikta jokių klinikinių ligos požymių,

—	per paskutines 15 dienų (kiek galima nustatyti) nekontaktavo su infekcine arba užkrečiamąja liga užsikrėtusiais arklinių šeimos gyvūnais,

—	nėra kilęs iš teritorijos, kurioje nustatyti apribojimai dėl užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų, ir atvežtas ne iš ūkio, kuriam buvo nustatyti veterinariniai apribojimai,

—	nėra atvežtas iš ūkio, kuriame per paskutines 60 dienų buvo nustatytas Afrikinės arklių ligos protrūkis,

—

jei arklys kilęs iš teritorijos, esančios už apsaugos zonos ribų, jis buvo

i)	ne mažiau kaip prieš 60 dienų ir ne daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki patenkant į AHS neapimtą teritoriją veterinarijos gydytojo paskiepytas nuo Afrikinės arklių ligos registruota polivalentine Afrikinės arklių ligos vakcina pagal vakcinos gamintojo nurodymus, arba

ii)

arklys buvo importuotas iš šalies teritorijos arba Direktyvos 90/426/EEB 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal regionus klasifikuotos teritorijos dalies, pripažintos neapimta Afrikinės arklių ligos pagal Bendrijos teisės aktus ir sąlygomis, užtikrinančiomis apsaugą nuo ligų sukėlėjus pernešančių vabzdžių, iš Johanesburgo lėktuvu pergabentas į AHS neapimtą teritoriją.

5.5.1.5.

Nukrypstant nuo 5.5.1.4 punkto penktos įtraukos, kompetentingos institucijos gali išimtiniais atvejais, kaip nustatyta eksportuojančios valstybės nacionaliniuose arba vietiniuose teisės aktuose, aiškiai pritarti registruoto arklio pergabenimui iš ligos apimtos, stebimos arba saugumo zonos į AHS neapimtą zoną, laikantis šių sąlygų:

—	arklys siunčiamas tiesiai į šiam tikslui patvirtintą karantino stotį, esančią AHS neapimtoje zonoje,

—

transportuojant arklius ypatingas dėmesys skiriamas sąlygoms, užtikrinančioms apsaugą nuo ligų sukėlėjus pernešančių vabzdžių, kartu atsižvelgiant riziką mažinančius faktorius, pavyzdžiui, metų laiką arba paros laiką be vabzdžių, veiksmingas vabzdžius atbaidančias priemones, apklotus gyvūnams ir dirbtinę transporto priemonės ventiliaciją,

—	ne mažiau kaip 40 dienų arklys buvo laikomas karantino stotyje sąlygomis, užtikrinančiomis apsaugą nuo ligų sukėlėjus pernešančių vabzdžių,

—

karantino laikotarpio metu arklys buvo ištirtas dėl Afrikinės arklių ligos pagal Direktyvos 90/426/EEB D priedą, t. y. jam buvo atlikti du kraujo mėginių, paimtų 21–30 dienų intervalu, antrąjį imant per 10 dienų prieš išvežant iš karantino stoties, tyrimai, kurių rezultatai buvo neigiami, kai gyvūnas neskiepytas, arba antikūnių titras nepadidėjęs, kai gyvūnas anksčiau skiepytas.

5.5.2.

Nukrypdamos nuo 5.5.1 punkto nuostatų kompetentingos veterinarijos tarnybos gali leisti į AHS neapimtą teritoriją laikinai įvežti registruotus arklius iš stebėjimo zonoje esančio nurodyto ūkio toliau į pateiktomis sąlygomis:

5.5.2.1.

Kartu su arkliu vežamas jo pasas. Jame turi būti įrašai apie arklio skiepijimą.

5.5.2.2.

Arklys turi būti pažymėtas taip, kad būtų užtikrintas lengvas jo tapatybės patikrinimas ir tuo pačiu įsitikina, jog pasas buvo išduotas būtent šiam gyvūnui.

5.5.2.3.

Su pasu pateikiamas leidimas. Leidimas turi būti panaikintas, jei nebevykdomos sąlygos, kuriomis leidimas buvo išduotas.

5.5.2.4.

Arklys nėra grąžintas iš teritorijos, kurioje yra nustatyti apribojimai dėl užkrečiamųjų arklinių ligų, ir nėra atvežtas iš ūkio, kuriam buvo nustatyti veterinariniai apribojimai.

5.5.2.5.

Stebėjimo zonoje esantis ūkis yra įtrauktas į tokią pačią monitoringo programą, kokia vykdoma AHS ligos neapimtoje teritorijoje.

5.5.2.6.

Arklį leidžiama įvežti tik tą pačią dieną, pradedant dvi valandos po saulėtekio ir baigiant dvi valandos iki saulėlydžio.

5.5.2.7.

Arklys laikomas atskirai nuo nelygiavertės sveikatos būklės arklinių šeimos gyvūnų.

5.5.3.

Nukrypdamos nuo 5.5.1 punkto nuostatų kompetentingos veterinarinės tarnybos į AHS neapimtoje teritorijoje esantį nurodytą ūkį gali leisti pakartotinai įvežti registruotą arklį, kuris laikinai buvo išvežtas į stebėjimo zonoje esančius nurodytus ūkius, toliau pateiktomis sąlygomis:

5.5.3.1.

Kartu su arkliu vežamas jo pasas. Jame turi būti įrašai apie arklio skiepijimą.

5.5.3.2.

Su pasu pateikiamas leidimas. Leidimas turi būti panaikintas, jei nebevykdomos sąlygos, kuriomis leidimas buvo išduotas.

5.5.3.3.

Arklys nėra grąžintas iš teritorijos, kurioje yra nustatyti apribojimai dėl užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų, ir nėra atvežtas iš ūkio, kuriam buvo nustatyti veterinariniai apribojimai.

5.5.3.4.

Stebėjimo zonoje esantis ūkis yra įtrauktas į tokią pačią monitoringo programą, kokia vykdoma AHS neapimtoje teritorijoje.

5.5.3.5.

Arklį iš AHS neapimtos teritorijos į stebėjimo zoną ir atgal į AHS neapimtą teritoriją leidžiama įvežti tik tą pačią dieną, pradedant dvi valandos po saulėtekio ir baigiant dvi valandos iki saulėlydžio.

5.5.3.6.

Arklys laikomas atskirai nuo nelygiavertės sveikatos būklės arklinių šeimos gyvūnų.

6. Monitoringas

6.1. AHS neapimtoje teritorijoje ir ją supančioje stebėjimo zonoje vykdomas nuolatinis monitoringas.

6.2. Mėnesinis serologinis-epidemiologinis Afrikinės arklių ligos monitoringas atliekamas bent su 60 diagnostikai naudojamų nustatytos tapatybės neskiepytų diagnostikai naudotų arklių, paplitusių po visą AHS neapimtą teritoriją ir stebėjimo zoną, siekiant patvirtinti, kad AHS neapimtoje teritorijoje ir stebėjimo zonoje nėra Afrikinės arklių ligos. Tyrimo rezultatai kas mėnesį perduodami Komisijai.

6.3. Visi arklinių šeimos gyvūnų kritimo atvejai AHS neapimtoje teritorijoje įtariamai dėl infekcines ligos ir visi nustatytos tapatybės diagnostikai naudotų arklių kritimo atvejai tiriami atliekant oficialų kritusių gyvūnų skrodimą, o rezultatai patvirtinami taikant priimtiną diagnostinę procedūra ir perduodami Komisijai.

7. Gyvenimo reikalavimai

7.1. Registruoti arkliai, skirti nuolatiniam importui į Bendriją, išsiuntimo šalyje turėjo būti laikomi ne trumpiau kaip 90 dienų prieš pat eksportą arba nuo gimimo, jeigu gyvūnai yra jaunesni nei 90 dienų amžiaus, arba nuo įvežimo, jeigu jie buvo importuoti tiesiai iš Bendrijos 90 dienų laikotarpiu prieš sertifikato eksportui išdavimą ir turėjo būti laikomi AHS neapimtoje teritorijoje ne trumpiau kaip 60 dienų arba nuo gimimo, jeigu gyvūnai yra jaunesni kaip 60 dienų amžiaus, arba nuo įvežimo, jeigu jie buvo importuoti tiesiai į AHS neapimtą teritoriją iš Bendrijos 60 dienų laikotarpiu prieš sertifikato eksportui į Bendriją išdavimą.

7.2. Laikinai įvežti į Bendriją skirti registruoti arkliai paskutines 60 dienų iki eksporto į Bendriją laikomi ūkiuose, kuriuose atliekama veterinarinė priežiūra:

—	AHS neapimtoje teritorijoje, arba

—	valstybėje narėje, jeigu jie importuojami į AHS neapimtą Pietų Afrikos teritoriją tiesiogiai iš valstybės narės, arba

—

Bendrijos laikinam registruotų arklių įvežimui arba nuolatiniam importui patvirtintos trečiosios šalies teritorijoje arba tos teritorijos dalyje pagal Direktyvą 90/426/EEB, jeigu jie buvo tiesiogiai importuoti į AHS neapimtą Pietų Afrikos teritoriją ne mažiau griežtomis sąlygomis nei nustatytos laikinam registruotų arklių įvežimui arba nuolatiniam importui iš atitinkamos trečiosios šalies tiesiogiai į valstybes nares.

8. Karantino reikalavimai

8.1. Registruoti arkliai, skirti importuoti arba laikinai įvežti į Bendriją, 40 dienų iki eksporto laikomi izoliuoti oficialiai patvirtintame nuo užkratą pernešančių vabzdžių apsaugotame karantino punkte. Šis laikotarpis yra privaloma laiko, kurį reikalaujama išgyventi AHS neapimtoje teritorijoje, dalis.

8.2. Izoliavimo laikotarpiu arklys nuo užkratą pernešančių vabzdžių apsaugotoje laikomas ne trumpiau kaip nuo dviejų valandų iki saulėlydžio iki dviejų valandų po saulėtekio kitą dieną. Jeigu arklį būtina pramankštinti, tai atliekama neišeinant iš pažymėtų karantino patalpų išorės ribų, prižiūrint oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui ir, prieš išvedant arklį iš arklidės, jį apipurškus veiksminga vabzdžius nubaidančia priemone bei visiškai atskyrus nuo arklinių šeimos gyvūnų, kurių nesirengiama eksportuoti ne mažiau griežtomis sąlygomis nei nustatytos laikinam įvežimui ir importui į Bendriją.

8.3. AHS neapimtame Keiptauno municipaliniame rajone kol kas nustatytos dvi tokios karantino įstaigos – Montagu Gardens ir Kenilworth Racecource karantino punktai. Veterinarijos tarnybos įsipareigoja pranešti Komisijai ir valstybėms narėms apie papildomų karantino stočių patvirtinimą.

9. Bandymo reikalavimai

9.1. Izoliavimo laikotarpiu pagal atitinkamų sveikatos sertifikatų reikalavimus atliekamas gyvūnų sveikatos bandymai Afrikinei arklių ligai, kergimo ligai, įnosėms, arklių encefalozei ir bet kokiai kitai ligai nustatyti ir bandymo rezultatai nurodomi sertifikate.

9.2. Visus sveikatos bandymus atlieka akredituota laboratorija.

10. Sveikatos sertifikatą išduoda ir jį pasirašo karantino punkto oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas.

11. Jeigu registruoti arkliai vežami oro transportu, arkliai iš karantino stoties į lėktuvą vežami sąlygomis, apsaugančiomis nuo ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių, ir šokios sąlygos turi būti palaikomos visos kelionės metu.

12. Jei registruoti arkliai vežami jūra, taikomos tokios sąlygos:

laivai, kuriais registruoti arkliai vežami iš Keiptauno uosto į Bendrijos uostą, kuris pagal Tarybos direktyvą 91/496/EEB (1) yra patvirtintas kaip pasienio kontrolės postas, kuriame atliekami registruotų arklių veterinariniai patikrinimai, jokiu metu tarp išvykimo ir atvykimo į paskirties vietą negali užsukti į uostą, esantį trečiosios šalies teritorijoje arba tos teritorijos dalyje, kuri nėra patvirtinta registruotų arklinių šeimos gyvūnų importui į Bendriją. Laivo kapitonas pateikia atitiktį nurodytiems reikalavimams įrodantį dokumentą, užpildydamas II priede pateiktą deklaraciją.

(1) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

II PRIEDAS

III PRIEDAS

Panaikinamas sprendimas ir jo vėlesni pakeitimai

Komisijos sprendimas 97/10/EB (OL L 3, 1997 1 7, p. 9)
Komisijos sprendimas 2001/622/EB (OL L 216, 2001 8 10, p. 26)	Tik 2 straipsnis ir priedas
Komisijos sprendimas 2003/541/EB (OL L 185, 2003 7 24, p. 41)	Tik 3 straipsnis ir III ir IV priedai
Komisijos sprendimas 2004/117/EB (OL L 36, 2004 2 7, p. 20)	Tik 3 straipsnis ir III priedas

IV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Sprendimas 97/10/EB	Šis sprendimas
1 straipsnis	1 straipsnis
2–5 straipsniai	—
—	2 straipsnis
6 straipsnis	3 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	—
III priedas	—
IV priedas	II priedas
—	III priedas
—	IV priedas

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 235

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. rugsėjo 2d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 856/2008 dėl vizų numeravimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą	1
		2008 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 857/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	5
	*	2008 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 858/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 967/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles	7

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2008/696/EB
*	2008 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 1/06 (ex NN 103/05), kurią Ispanija suteikė Chupa Chups (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 868) ( 1 )	10
	2008/697/EB
*	2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 13/07 (ex NN 15/06 ir N 734/06), Italijos suteiktos įmonei New Interline (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1321) ( 1 )	12
	2008/698/EB
*	2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimas dėl laikino registruotų arklių įvežimo ir importo į Bendriją iš Pietų Afrikos (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4211) ( 1 )	16


	(1) Tekstas svarbus EEE