ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
* |
2008 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 848/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2076/2002 ir Sprendimo 2003/565/EB nuostatos dėl Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio ( 1 ) |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
|
|
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 843/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 61).
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 590/2008 (OL L 163, 2008 6 24, p. 24).
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MK |
22,9 |
XS |
22,4 |
|
ZZ |
22,7 |
|
0707 00 05 |
JO |
162,5 |
MK |
21,6 |
|
TR |
128,2 |
|
ZZ |
104,1 |
|
0709 90 70 |
TR |
93,7 |
ZZ |
93,7 |
|
0805 50 10 |
AR |
61,4 |
CL |
65,6 |
|
UY |
66,2 |
|
ZA |
73,8 |
|
ZZ |
66,8 |
|
0806 10 10 |
EG |
190,0 |
TR |
113,6 |
|
ZZ |
151,8 |
|
0808 10 80 |
AR |
89,1 |
BR |
96,4 |
|
CL |
91,6 |
|
CN |
74,3 |
|
NZ |
107,0 |
|
US |
113,4 |
|
ZA |
85,3 |
|
ZZ |
93,9 |
|
0808 20 50 |
AR |
131,3 |
CN |
53,0 |
|
TR |
147,5 |
|
ZA |
97,8 |
|
ZZ |
107,4 |
|
0809 30 |
TR |
141,0 |
ZZ |
141,0 |
|
0809 40 05 |
IL |
129,9 |
MK |
62,1 |
|
TR |
107,3 |
|
XS |
62,1 |
|
ZZ |
90,4 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 844/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už baltąjį ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus toliau jų neperdirbus
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje b punkte išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(2) |
Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų. |
(3) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. |
(4) |
Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 318/2006 reikalavimus. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos yra skiriamos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir taikant jame nurodytą išmokų dydį.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.
PRIEDAS
Eksporto grąžinamosios išmokos už baltąjį ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, taikomos nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Produkto kodas |
Paskirties vieta |
Mato vienetas |
Grąžinamųjų išmokų dydis |
|||||||||
1701 11 90 9100 |
S00 |
EUR/100 kg |
13,76 (2) |
|||||||||
1701 11 90 9910 |
S00 |
EUR/100 kg |
13,76 (2) |
|||||||||
1701 12 90 9100 |
S00 |
EUR/100 kg |
13,76 (2) |
|||||||||
1701 12 90 9910 |
S00 |
EUR/100 kg |
13,76 (2) |
|||||||||
1701 91 00 9000 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
1701 99 10 9100 |
S00 |
EUR/100 kg |
14,96 |
|||||||||
1701 99 10 9910 |
S00 |
EUR/100 kg |
14,96 |
|||||||||
1701 99 10 9950 |
S00 |
EUR/100 kg |
14,96 |
|||||||||
1701 99 90 9100 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
N.B.: Paskirties šalys:
|
(1) Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.
(2) Šis dydis taikomas žaliaviniam cukrui, kurio išeiga 92 %. Kai eksportuoto žaliavinio cukraus išeiga yra ne 92 %, taikytinas grąžinamosios išmokos dydis už kiekvieną eksporto operaciją padauginamas iš perskaičiavimo koeficiento, gauto dalijant eksportuoto žaliavinio cukraus išeigą, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priedo III punkto 3 dalį, iš skaičiaus 92.
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 845/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalies c, d ir g punktuose išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(2) |
Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų. |
(3) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. |
(4) |
Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), reikalavimus. |
(5) |
Eksporto grąžinamosios išmokos gali būti taikomos konkurenciniam Bendrijos ir trečiųjų šalių eksporto skirtumui išlyginti. Bendrijos eksportas į tam tikras netolimas paskirties vietas ir į trečiąsias šalis, kurios Bendrijos produktams taiko lengvatinių muitų režimą, šiuo metu yra ypač konkurencingas. Todėl eksporto grąžinamąsias išmokas už eksportą į tas paskirties vietas reikėtų [sumažinti arba] panaikinti. |
(6) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos yra skiriamos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir taikant jame nurodytą išmokų dydį, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
2. Produktai turi atitikti atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 951/2006 3 ir 4 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad už juos būtų galima skirti eksporto grąžinamąsias išmokas.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.
(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 514/2008 (OL L 150, 2008 6 10, p. 7).
PRIEDAS
Eksporto grąžinamosios išmokos už sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, taikomos nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Produkto kodas |
Paskirties vieta |
Mato vienetas |
Grąžinamųjų išmokų dydis |
|||||||||
1702 40 10 9100 |
S00 |
EUR/100 kg sausosios medžiagos |
14,96 |
|||||||||
1702 60 10 9000 |
S00 |
EUR/100 kg sausosios medžiagos |
14,96 |
|||||||||
1702 60 95 9000 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
1702 90 30 9000 |
S00 |
EUR/100 kg sausosios medžiagos |
14,96 |
|||||||||
1702 90 71 9000 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
1702 90 95 9100 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
1702 90 95 9900 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 (2) |
|||||||||
2106 90 30 9000 |
S00 |
EUR/100 kg sausosios medžiagos |
14,96 |
|||||||||
2106 90 59 9000 |
S00 |
EUR/1 % sacharozės × 100 kg grynojo produkto svorio |
0,1496 |
|||||||||
N.B.: Paskirties šalys:
|
(1) Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.
(2) Bazinis dydis netaikomas produktams, nurodytiems Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3513/92 (OL L 355, 1992 12 5, p. 12) priedo 2 punkte.
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/7 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 846/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už baltajį cukrų pagal Reglamente (EB) Nr. 900/2007 numatytą nuolatinį konkursą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos b punktą ir antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
2007 m. liepos mėn. 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 900/2007 dėl 2007–2008 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2) reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus. |
(2) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 900/2007, 8 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2008 m. rugpjūčio 28 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą. |
(3) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Kvietimo teikti pasiūlymus etapu galutinis terminas yra 2008 m. rugpjūčio 28 d., maksimali eksporto grąžinamoji išmoka už Reglamento (EB) Nr. 900/2007 1 straipsnio 1 dalyje minimus produktus yra 21,957 EUR/100 kg.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.
(2) OL L 196, 2007 7 28, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 148/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 9).
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/8 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 847/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už baltajį cukrų pagal Reglamente (EB) Nr. 1060/2007 numatytą nuolatinį konkursą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir trečios pastraipos b punktą,
kadangi:
(1) |
2007 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1060/2007, skelbiančiame nuolatinį konkursą perparduoti eksportui Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinių agentūrų laikomą cukrų (2), reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus. |
(2) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1060/2007, 4 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2008 m. rugpjūčio 27 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą. |
(3) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Kvietimo teikti pasiūlymus etapu galutinis terminas yra 2008 m. rugpjūčio 27 d., maksimali eksporto grąžinamoji išmoka už Reglamento (EB) Nr. 1060/2007 1 straipsnio 1 dalyje minimus produktus yra 307,08 EUR/t.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.
(2) OL L 242, 2007 9 15, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 148/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 9).
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/9 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 848/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2076/2002 ir Sprendimo 2003/565/EB nuostatos dėl Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 8 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad 12 metų laikotarpiu nuo pranešimo apie tą direktyvą dienos valstybė narė gali leisti pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius į tos direktyvos I priedą neįrašytų veikliųjų medžiagų, kurie jau yra rinkoje dvejus metus nuo pranešimo apie tą direktyvą dienos, kol tęsiamas tų medžiagų tyrimas pagal darbo programą. |
(2) |
Medžiagoms, įtrauktoms į trečiąjį ir ketvirtąjį darbo programos etapus, taikomas 1 preambulėje nurodytas 12 metų laikotarpis buvo pratęstas 2002 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2002, pratęsiančiu Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįrašymo į tos direktyvos I priedą ir dėl augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šių veikliųjų medžiagų, registracijos panaikinimo (2) ir 2003 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimu 2003/565/EB, pratęsiančiu laikotarpį, numatytą Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje (3). |
(3) |
Šių medžiagų vertinimo ataskaitų projektų įvertinimas yra beveik baigtas. Sprendimas dėl daugelio iš jų įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą bus priimtas iki 2008 m. gruodžio 31 d. Bet dėl kai kurių iš šių medžiagų neįmanoma priimti šio sprendimo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Norint užbaigti darbo programą, reikia pratęsti laikotarpį, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 2076/2002 ir Sprendime 2003/565/EB, atsižvelgiant į trečią ir ketvirtą darbo programos etapus. Be to, dėl medžiagų, kurios yra įtraukiamos, valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims reikia duoti pakankamai laiko pasirengti naujų reikalavimų laikymuisi. |
(4) |
Šis pratęsimas nepanaikina galimybės įrašyti atskirą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, kaip numatyta tos direktyvos 8 straipsnio 2 dalies ketvirtojoje pastraipoje. |
(5) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2076/2002 ir Sprendimą 2003/565/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(6) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2076/2002 1 straipsnis keičiamas taip: Data „2008 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2009 m. gruodžio 31 d.“
2 straipsnis
Sprendimo 2003/565/EB 1 straipsnis keičiamas taip: Data „2008 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2009 m. gruodžio 31 d.“
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/70/EB (OL L 185, 2008 7 12, p. 40).
(2) OL L 319, 2002 11 23, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1313/2007 (OL L 291, 2007 11 9, p. 11).
(3) OL L 192, 2003 7 31, p. 40.
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/11 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 849/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (1), ypač į jos 27 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199/93 (2) nustatyta, kad denatūrantai, naudojami kiekvienoje valstybėje narėje visiškam etilo alkoholio denatūravimui pagal Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies a punktą, turi būti aprašyti to reglamento priede. |
(2) |
Pagal Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujama, kad valstybės narės neapmokestintų akcizais alkoholio, kuris buvo visiškai denatūruotas pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, jei apie tokius reikalavimus buvo tinkamai pranešta ir jeigu jie buvo patvirtinti pagal to straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas. |
(3) |
2007 m. rugsėjo 11 d. Graikija pranešė apie kai kuriuos denatūravimo proceso pakeitimus, leidžiamus pagal Reglamentą (EB) Nr. 3199/93. |
(4) |
2007 m. rugsėjo 27 d. Komisija tą pranešimą perdavė kitoms valstybėms narėms. |
(5) |
Kadangi per nustatytą laikotarpį nei Komisija, nei jokia valstybė narė nereikalavo, kad šis klausimas būtų svarstomas Taryboje, pagal Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 4 dalį laikoma, kad Taryba nuo 2007 m. lapkričio 27 d. patvirtino denatūravimo proceso pakeitimus, apie kuriuos pranešė Graikija. |
(6) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 3199/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Akcizo mokesčių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3199/93 priedo Graikijos skirsnyje esanti informacija pakeičiama taip:
„Graikija
Žemos kokybės etilo alkoholis (distiliavimo likučiai), kurio alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 93 % tūrio, tačiau neviršija 96 % tūrio, ir į kurio 93 % tūrio hidratuoto etilo alkoholio hektolitrą dedamos šios medžiagos:
— |
2 litrai metanolio, |
— |
1 litras terpentino spirito, |
— |
0,5 litro žibalo, |
— |
0,4 gramo metileno mėlynojo. |
20 °C temperatūroje nepakitusios būsenos galutinis produktas turėtų pasiekti 93 % tūrio.“
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
László KOVÁCS
Komisijos narys
(1) OL L 316, 1992 10 31, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.
(2) OL L 288, 1993 11 23, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 67/2008 (OL L 23, 2008 1 26, p. 13).
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/12 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 850/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
kuriuo pradedama sūrių, 2009 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 171 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
(1) |
2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1282/2006, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), III skyriaus 2 skirsnyje nustatyta, kad sūrių, eksportuojamų į Jungtines Amerikos Valstijas ir sudarančių dalį kvotos, skiriamos remiantis susitarimais, sudarytais daugiašalėse prekybos derybose, eksporto licencijos gali būti skiriamos pagal specialią procedūrą, kurią taikant gali būti skiriami privilegijuotieji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) importuotojai. |
(2) |
Reikėtų pradėti tokią procedūrą, taikomą 2009 m. eksportui, ir nustatyti papildomas su ja susijusias taisykles. |
(3) |
Administruodamos importą, kompetentingos JAV institucijos atskiria papildomą Europos bendrijai suteiktą Urugvajaus raunde numatytą kvotą ir Tokijo raunde numatytas kvotas. Eksporto licencijos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į tai, ar produktai gali būti eksportuojami pagal minėtą JAV kvotą, kaip nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų suderintame tarifų sąraše. |
(4) |
Siekiant eksportuoti kuo didesnį kiekį pagal kvotas, pagal kurias eksportuoti didelio suinteresuotumo nėra, reikėtų leisti teikti paraiškas eksportuoti visą pagal kvotą skirtą kiekį. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šio reglamento I priede išvardytų į Jungtines Amerikos Valstijas 2009 m. eksportuotinų produktų, kurių KN kodas yra 0406, eksporto licencijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 23 straipsnyje nurodytas kvotas išduodamos remiantis to reglamento III skyriaus 2 skirsniu ir šio reglamento nuostatomis.
2 straipsnis
1. Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodytų eksporto licencijų paraiškos (toliau – paraiškos) pateikiamos kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1–10 d.
2. Paraiškos priimamos tik tuo atveju, jeigu jose pateikta visa Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodyta informacija ir jeigu kartu pateikiami minėtame straipsnyje išvardyti dokumentai.
Jei šio reglamento I priedo 2 stulpelyje nurodytai tai pačiai produktų grupei skirtas kiekis padalijamas į kiekius, nustatytus pagal Urugvajaus raundo kvotą ir Tokijo raundo kvotą, turėtų būti pateikiamos paraiškos išduoti licencijas eksportuoti tik pagal vieną iš šių kvotų, nurodant konkrečią kvotą ir to priedo 3 stulpelyje pateiktą grupės bei kvotos numerį.
Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama pagal šio reglamento II priede nustatytą formą.
3. I priedo 3 stulpelyje nurodytų kvotų „22-Tokijo“ ir „22-Urugvajaus“ atveju paraiškomis prašoma ne mažiau kaip 10 tonų, neviršijant atitinkamos kvotos kiekio, nurodyto to priedo 4 stulpelyje.
I priedo 3 stulpelyje nurodytų kitų kvotų atveju paraiškomis prašoma ne mažiau kaip 10 tonų ir ne daugiau kaip 40 % atitinkamos kvotos kiekio, nurodyto to priedo 4 stulpelyje.
4. Paraiškos priimamos tik tada, jeigu pareiškėjai raštu nurodo, kad jie nepateikė kitų paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą eksportuoti ir įsipareigoja to nedaryti.
Jeigu pareiškėjas vienoje ar daugiau valstybių narių pateikia keletą paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą eksportuoti, visos šios paraiškos laikomos nepriimtinomis.
3 straipsnis
1. Per penkias darbo dienas nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos valstybės narės praneša Komisijai apie pateiktas paraiškas eksportuoti kiekvienos grupės produktus ir, jeigu taikoma, apie paraiškas eksportuoti pagal I priede nurodytas kvotas.
Visi pranešimai, įskaitant pranešimus apie tai, kad paraiškų nepateikta, siunčiami faksu arba elektroniniu paštu naudojant III priede nustatytą formą.
2. Pranešimuose apie kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, kiekvieną kvotą nurodoma:
a) |
pareiškėjų sąrašas; |
b) |
kiekvieno pareiškėjo prašomi kiekiai, suskirstyti pagal produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo kodus (2008); |
c) |
pareiškėjo paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas. |
4 straipsnis
Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsniu Komisija nedelsdama nusprendžia dėl licencijų paskirstymo ir ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 31 d. apie tai praneša valstybėms narėms.
Per penkias darbo dienas nuo paskelbimo apie eksporto licencijų paskirstymo koeficientus valstybės narės praneša Komisijai kiekius, paskirtus kiekvienam pareiškėjui vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsniu pagal kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, kiekvieną kvotą.
Toks pranešimas siunčiamas faksu arba elektroniniu paštu naudojant šio reglamento IV priede nustatytą formą.
5 straipsnis
Iki eksporto licencijų išdavimo, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 15 d., valstybės narės patikrina pagal šio reglamento 3 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnį pateiktą informaciją.
Nustačius, kad ūkio subjektas, kuriam išduota licencija, pateikė neteisingą informaciją, licencija panaikinama, o užstatas negrąžinamas. Valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
6 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 61).
(2) OL L 234, 2006 8 29, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 532/2007 (OL L 125, 2007 5 15, p. 7).
I PRIEDAS
2009 m. pagal tam tikras GATT kvotas į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuotini sūriai
Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 III skyriaus 2 skirsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 850/2008
Grupės identifikavimas pagal papildomas Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo 4 skyriaus pastabas |
Grupės ir kvotos identifikavimas |
2009 m. skirtas kiekis |
|
Pastaba |
Grupė |
|
Tonos |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
16 |
Konkrečiai nenurodyta |
16-Tokijo |
908,877 |
16-Urugvajaus |
3 446,000 |
||
17 |
Blue Mould |
17 |
350,000 |
18 |
Čederis |
18 |
1 050,000 |
20 |
Edamas ir (arba) gouda |
20 |
1 100,000 |
21 |
Itališkas sūris |
21 |
2 025,000 |
22 |
Šveicariškas arba ementalio sūris, išskyrus akytąjį |
22-Tokijo |
393,006 |
22-Urugvajaus |
380,000 |
||
25 |
Akytasis šveicariškas arba ementalio sūris |
25-Tokijo |
4 003,172 |
25-Urugvajaus |
2 420,000 |
II PRIEDAS
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnį pateiktina informacija
III PRIEDAS
Pagal Reglamento (EB) Nr. 850/2008 3 straipsnį pateiktina informacija
Siųsti faksu (32-2) 295 33 10 arba el. paštu AGRI-MILK-USA@ec.europa.eu
IV PRIEDAS
Informacija apie licencijas, išduotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsnį
Siųsti faksu (32-2) 295 33 10 arba el. paštu AGRI-MILK-USA@ec.europa.eu
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/17 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 851/2008
2008 m. rugpjūčio 28 d.
nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius, taikomus kai kuriems cukraus sektoriaus produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 2 dalies a punktą ir 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies b, c, d, ir g punktuose išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai šie produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos šio reglamento VII priede. |
(2) |
2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai šie produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 318/2006 VII priede. |
(3) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį. |
(4) |
Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris įeina į prekės sudėtį negali viršyti tam produktui taikomų grąžinamųjų išmokų, kai jis eksportuojamas vėliau jo neperdirbant. |
(5) |
Pagal šį reglamentą nustatytos grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos iš anksto, nes šiuo metu negalima nustatyti rinkos situacijos keliems ateinantiems mėnesiams. |
(6) |
Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl tokiose situacijose būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 318/2006 1 paragrafo 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje išvardytiems pagrindiniams produktams, eksportuojamiems kaip Reglamento (EB) Nr. 318/2006 VII priede išvardytos prekės, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugpjūčio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Heinz ZOUREK
Įmonių ir pramonės generalinis direktorius
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.
(2) OL L 172, 2005 7 5, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 639/2008 (OL L 178, 2008 7 5, p. 9).
PRIEDAS
Nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą (1)
KN kodas |
Aprašymas |
Grąžinamųjų išmokų dydis, išreikštas EUR/100 kg |
|
Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto |
Kita |
||
1701 99 10 |
Baltas cukrus |
14,96 |
14,96 |
(1) Šiame priede nustatyti tarifai netaikomi eksportui į:
a) |
trečiąsias šalis: Andorą, Lichtenšteiną, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Kosovą ()Juodkalniją, Albaniją, Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir 1972 m. liepos 22 d. Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo 2 protokolo I ir II lentelėse išvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Šveicarijos Konfederaciją. |
b) |
ES valstybių narių teritorijas, nepriklausančias Bendrijos muitų teritorijai: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Melilją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus, Kipro teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja. |
c) |
Europos teritorijos, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltaras. |
(2) Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
29.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 231/19 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, ją galima rasti
http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 117 – Suvienodintos nuostatos dėl padangų tvirtinimo, atsižvelgiant į riedėjimo triukšmą ir sukibimą su šlapia danga
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
|
01 serijos pakeitimų. Įsigaliojimo data: 2007 m. vasario 2 d. |
|
01 serijos pakeitimų 1 klaidų ištaisymo, apie kurį paskelbta depozitaro pranešimu C.N.554.2007.TREATIES-1, 2007 m. gegužės 9 d. |
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Patvirtinimo paraiška |
4. |
Ženklinimas |
5. |
Patvirtinimas |
6. |
Specifikacijos |
7. |
Pneumatinių padangų tipo pakeitimas ir patvirtinimo išplėtimas |
8. |
Produkcijos atitiktis |
9. |
Baudos už produkcijos neatitiktį |
10. |
Visiškai nutraukta gamyba |
11. |
Už tvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai bei adresai |
12. |
Įvadinės nuostatos |
PRIEDAI
1 priedas – |
Pranešimas dėl padangų tipo patvirtinimo, patvirtinimo išplėtimo, atsisakymo tvirtinti, patvirtinimo anuliavimo arba visiško padangų tipo gamybos nutraukimo, atsižvelgiant į „riedėjimo triukšmo lygį“ ir „sukibimą su šlapia danga“, pagal taisyklę Nr. 117 |
2 priedas – |
Patvirtinimo žymenų išdėstymas |
1 priedėlis – |
Patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 117, sutampantis su patvirtinimu pagal taisykles Nr. 30 arba Nr. 54 |
2 priedėlis – |
Išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus, suteiktus pagal taisykles Nr. 117, Nr. 30 arba Nr. 54 |
3 priedas – |
Laisvojo riedėjimo metodas padangų riedėjimo triukšmui matuoti |
Priedėlis – |
Bandymo ataskaita |
4 priedas – |
Bandymų vietos specifikacijos |
5 priedas – |
Bandymo procedūra sukibimui su šlapia danga matuoti |
Priedėlis – |
Bandymo ataskaita |
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Ši taisyklė taikoma padangoms, atsižvelgiant į jų triukšmingumą, ir C1 klasės padangoms, skirtoms M1, N1, O1 arba O2 kategorijų transporto priemonėms (1), atsižvelgiant į sukibimo su šlapia danga charakteristikas (sukibimą su šlapia danga). Tačiau ši taisyklė netaikoma:
1.1.1. |
laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms, pažymėtoms žymeniu „Temporary use only“ („Tik laikinam naudojimui“); |
1.1.2. |
padangoms, kurių ratlankio vardinio skersmens kodas ne mažesnis kaip 10 (arba ne mažesnis kaip 254 mm) arba 25 ir daugiau (arba 635 mm ir daugiau); |
1.1.3. |
lenktyninėms padangoms; |
1.1.4. |
padangoms, skirtoms ne M, N ir O kategorijų kelių transporto priemonėms; |
1.1.5. |
padangoms su papildomais traukos gerinimo įtaisais (pvz., spygliuotoms padangoms); |
1.1.6. |
padangoms, kurių greičio kategorija mažesnė kaip 80 km/h (F). |
1.2. Susitariančiosios šalys suteikia arba pripažįsta patvirtinimus dėl riedėjimo triukšmo ir sukibimo su šlapia danga, išskyrus atvejus, kai jos praneša Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriatui apie pasirinkimą tvirtinti tik riedėjimo triukšmą. Šis pranešimas įsigalioja pagal laiko nuostatas, išdėstytas 1958 m. susitarimo (E/ECE/TRANS/505/Rev.2) 1 straipsnio 6 ir 7 skirsniuose.
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje, be EEK taisyklėse Nr. 30 ir Nr. 54 pateiktų apibrėžčių, taikomos toliau pateiktos apibrėžtys.
2.1. Padangų tipas – šioje taisyklėje tai padangų serija, apibūdinama padangos dydžio žymenimis, prekės pavadinimu ir prekės aprašu ir nesiskirianti šiais pagrindiniais požymiais:
a) |
gamintojo pavadinimu; |
b) |
padangų klase (žr. 2.4 skirsnį); |
c) |
padangų konstrukcija; |
d) |
naudojimo kategorija: įprasta padanga, specialiosios paskirties padanga ir žieminė padanga; |
e) |
jei tai C1 klasės padanga:
|
f) |
protektoriaus raštu (žr. 3.2.1 skirsnį). |
2.2. Prekinis pavadinimas arba prekės aprašas – padangos gamintojo pateikta padangos tapatybės informacija. Prekinis pavadinimas gali sutapti su gamintojo pavadinimu, o prekės aprašas gali sutapti su prekės ženklu.
2.3. Riedėjimo triukšmas – garsas, skleidžiamas riedančioms padangoms liečiantis su kelio danga.
2.4. Padangų klasė – viena iš šių grupių:
2.4.1. |
C1 klasės padangos: EEK taisyklę Nr. 30 atitinkančios padangos; |
2.4.2. |
C2 klasės padangos: padangos, atitinkančios EEK taisyklę Nr. 54 ir pažymėtos po vieną montuojamos padangos krovumo rodikliu 121 arba mažesniu ir „N“ arba aukštesnės greičio kategorijos ženklu; |
2.4.3. |
C3 klasės padangos: padangos, atitinkančios EEK taisyklę Nr. 54 ir pažymėtos:
|
2.5. Tipinis padangos dydis – padangos, pateiktos šios taisyklės 3 priede aprašytam riedėjimo triukšmo bandymui ir 5 priede aprašytam sukibimo su šlapia danga bandymui ir padangų tipo atitikčiai įvertinti, dydis.
2.6. Laikinojo naudojimo atsarginė padanga – padanga, kuri skiriasi nuo transporto priemonei skirtos įprastomis važiavimo sąlygomis naudotinos padangos ir yra skirta tik laikinai naudoti ribotomis važiavimo sąlygomis.
2.7. Lenktyninės padangos – padangos, skirtos transporto priemonėms, dalyvaujančioms variklinių transporto priemonių lenktynėse, ir neskirtos važiuoti keliu ne lenktynėse.
2.8. Įprasta padanga – įprastame kelyje kasdien naudoti skirta padanga.
2.9. Specialiosios paskirties padanga – mišriam naudojimui, t. y. kelyje ir bekelėje arba specialioms užduotims atlikti skirta padanga.
2.10. Žieminė padanga – padanga, kurios protektoriaus raštas, protektoriaus medžiaga arba konstrukcija pirmiausia yra skirti užtikrinti, kad važiuojant snieguota danga tos padangos charakteristikos, atsižvelgiant į gebėjimą pradėti važiuoti ir palaikyti transporto priemonės eigą, būtų geresnės nei įprastos padangos.
2.11. Sukibimas su šlapia danga – transporto priemonės su tvirtinti pateiktomis padangomis stabdymo ant šlapios dangos santykinės charakteristikos, palyginti su ta pačia bandomąja transporto priemone su etaloninėmis padangomis (SEBP).
2.12. Standartinė etaloninė bandomoji padanga (SEBP) – padanga, gaminama, tikrinama ir saugoma pagal Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos (ASTM) standartą E 1136-93 (naujai patvirtintas 1998 m.).
2.13. Tvirtinti pateikta padanga – tipui priskiriama padanga, pateikta tvirtinti pagal šią taisyklę.
2.14. Kontrolinė padanga – įprastai pagaminta padanga, naudojama tokio dydžio padangų, kurių toje pačioje transporto priemonėje neįmanoma sumontuoti kaip standartinių etaloninių bandomųjų padangų, sukibimo su šlapia danga charakteristikoms nustatyti; žr. šios taisyklės 5 priedo 2.2.2.16 skirsnį.
2.15. Sukibimo su šlapia danga koeficientas (G) – tvirtinti pateiktos padangos ir standartinės etaloninės bandomosios padangos charakteristikų santykis.
2.16. Didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK) – didžiausios stabdymo jėgos ir iki ratų blokavimo padangą veikiančios vertikalios apkrovos santykis.
2.17. Vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) – vidutinis lėtėjimas, apskaičiuotas remiantis išmatuotu atstumu, kurį stabdoma transporto priemonė nuvažiuoja, kol jos greitis nuo vieno nustatyto greičio sumažėja iki kito nustatyto greičio.
2.18. Jungties (kablio) aukštis – aukštis, statmenai matuojamas nuo priekabos velkamosios jungties arba kablio jungiamojo taško iki žemės, kai velkančioji transporto priemonė ir priekaba yra sujungtos. Parengta bandyti transporto priemonė ir priekaba su tam bandymui tinkamomis padangomis turi stovėti ant lygios kelio dangos.
3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. Padangų tipo patvirtinimo paraišką pagal šią taisyklę pateikia padangų gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Paraiškoje nurodoma:
3.1.1. |
padangų tipo eksploatacinės charakteristikos, kurias reikia įvertinti; riedėjimo triukšmo lygis arba sukibimo su šlapia danga charakteristikos ir riedėjimo triukšmo lygis; |
3.1.2. |
gamintojo pavadinimas; |
3.1.3. |
pareiškėjo pavadinimas ir adresas; |
3.1.4. |
gamyklos(-ų) adresas(-ai); |
3.1.5. |
prekinis(-iai) pavadinimas(-ai), prekės(-ių) aprašas(-ai), prekės(-ių) ženklas(-ai); |
3.1.6. |
padangų klasė (C1, C2 arba C3) (žr. šios taisyklės 2.4 skirsnį);
|
3.1.7. |
padangų konstrukcija; |
3.1.8. |
jei tai C1 klasės padangos, nurodykite:
|
3.1.9. |
naudojimo kategorija (įprastos, žieminės ar specialiosios padangos); |
3.1.10. |
su šia paraiška susijusių padangų dydžių žymenų sąrašas. |
3.2. Prie patvirtinimo paraiškos pridedama (trimis egzemplioriais):
3.2.1. |
išsami informacija apie protektoriaus rašto(-ų), naudojamo(-ų) nurodytoje padangų dydžių serijoje, pagrindines savybes, turinčias įtakos padangų charakteristikoms (t. y. atitinkamai riedėjimo triukšmo lygiui arba sukibimui su šlapia danga). Tai gali būti brėžinys, nuotrauka arba aprašas, kuriuo remdamasi tipo patvirtinimo institucija arba technikos tarnyba galėtų nustatyti, ar dėl paskesnių pagrindinių savybių pakeitimų bus padarytas neigiamas poveikis padangų charakteristikoms. Nedidelių padangos konstrukcijos detalių pakeitimų įtaka padangų charakteristikoms bus pastebėta ir nustatyta tikrinant produkcijos atitiktį; |
3.2.2. |
pradėjus gaminti, bet ne vėliau kaip per metus nuo tipo patvirtinimo dienos, turi būti pateikti padangų šonų brėžiniai arba nuotraukos, pateikiant 3.1.4 skirsnyje nurodytą informaciją ir 5 skirsnyje nurodytus patvirtinimo žymenis. |
3.3. Tipo patvirtinimo institucijai paprašius, pareiškėjas pateikia padangų pavyzdžius bandymui arba technikos tarnybų bandymų ataskaitų kopijas, perduotas, kaip nurodyta šios taisyklės 11 skirsnyje.
3.4. Pagal paraišką gali būti atliekami tik pasirinkti „blogiausio atvejo“ bandymai, parenkami tipo patvirtinimo institucijos arba paskirtosios technikos tarnybos nuožiūra.
3.5. Patvirtinta laboratorija gali būti paskirtos padangų gamintojo laboratorijos ir bandymų įrenginiai, o tipo patvirtinimo institucijai gali būti atstovaujama atliekant bet kuriuos bandymus.
4. ŽENKLINIMAS
4.1. Visos padangų tipui priklausančios padangos turi būti pažymėtos, kaip nustatyta EEK taisyklėse Nr. 30 ir Nr. 54, jei jos taikytinos.
4.2. Pirmiausia ant padangų turi būti:
4.2.1. |
gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; |
4.2.2. |
prekės aprašas (žr. 2.2 skirsnį). Prekės aprašas nebūtinas, jei jis sutampa su prekės ženklu; |
4.2.3. |
padangų dydžio žymuo; |
4.2.4. |
jei padanga priskiriama sustiprintų padangų klasei – užrašas „REINFORCED“ („SUSTIPRINTA“) (arba „EXTRA LOAD“ („LABAI DIDELIS KROVUMAS“)); |
4.2.5. |
jei padanga priskiriama naudojimo kategorijai „žieminė“ – užrašas „M+S“ (arba „M.S.“, arba „M&S“); |
4.2.6. |
jei padanga priskiriama naudojimo kategorijai „specialioji“ – užrašas „MPT“ (arba „ML“, arba „ET“). |
4.3. Ant padangų turi būti pakankamai vietos patvirtinimo žymeniui, parodytam šios taisyklės 2 priede.
4.4. Į padangos šoną turi būti įspaustas arba ant jo turi būti atspaustas patvirtinimo žymuo; jis turi būti aiškiai įskaitomas ir uždėtas apatinėje bent vieno padangos šono dalyje.
4.4.1. Tačiau, jei padanga pažymėta padangos tvirtinimo prie ratlankio būdo ženklu „A“, žymuo gali būti uždėtas bet kurioje išorinėje padangos šono vietoje.
5. PATVIRTINIMAS
5.1. Jei tipinio dydžio padanga, kurios tipas pateiktas patvirtinti pagal šią taisyklę, atitinka 6 ir 7 skirsnių reikalavimus, tam padangų tipui suteikiamas patvirtinimas.
5.2. Patvirtintam padangų tipui priskiriamas patvirtinimo numeris. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio priskirti kitam padangų tipui.
5.3. Šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pagal šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdinę formą perduodamas pranešimas dėl padangų tipo pavirtinimo, patvirtinimo išplėtimo arba atsisakymo suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę.
5.3.1. Padangų gamintojai privalo pateikti tipo patvirtinimo išplėtimo paraišką, atsižvelgiant į kitų taisyklių reikalavimus, susijusius su tuo padangų tipu. Tokiu atveju prie patvirtinimo išplėtimo paraiškos pridedama susijusios tipo patvirtinimo institucijos parengta susijusio(-ių) tipo patvirtinimo pranešimo(-ų) kopija. Visas patvirtinimo(-ų) išplėtimo paraiškas teikia tik originalų padangos patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija.
5.3.1.1. Kai patvirtinimo išplėtimas suteikiamas norint į pranešimo formą (žr. šios taisyklės 1 priedą) įtraukti atitikties kitoms taisyklėms liudijimą(-us), prie pranešimo formoje pateikiamo patvirtinimo numerio pridedama(-os) priesaga(-os), nurodanti(-čios) susijusią(-ias) taisyklę(-es) ir techninius reikalavimus, įtrauktus suteikiant patvirtinimo išplėtimą. Pridedant kiekvieną priesagą, konkretus(-ūs) tipo patvirtinimo numeris(-iai) ir pati taisyklė pateikiami pranešimo formos 9 skirsnyje.
5.3.1.2. Priesagoje nurodomos susijusioje taisyklėje pateiktų reikalavimų dėl padangų charakteristikų pakeitimų serijos (pvz., S01 arba SW01, taip nurodant pirmąsias pakeitimų, susijusių su padangų riedėjimo triukšmu kelyje arba padangų riedėjimo triukšmu kelyje ir padangų sukibimu su šlapia danga, serijas). Jei taikoma originali taisyklė, pakeitimų serijų nurodyti nereikia.
5.3.2. Toliau pateiktos priesagos jau rezervuotos konkrečioms taisyklėms dėl padangų charakteristikų nurodyti:
S |
– |
naudojama papildomai reikalavimų dėl padangų riedėjimo triukšmo atitikčiai žymėti; |
W |
– |
naudojama papildomai reikalavimų dėl padangų sukibimo su šlapia danga atitikčiai žymėti. |
Kitos priesagos bus nustatytos, kai to prireiks.
5.4. 4.3 skirsnyje nurodytoje vietoje, laikantis 4.4 skirsnio reikalavimų, prie visų dydžių padangų, atitinkančių pagal šią taisyklę pavirtintą padangų tipą, tvirtinamas tarptautinis patvirtinimo žymuo, kurį sudaro:
5.4.1. |
„E“ raidę supantis apskritimas, po kurio nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies numeris (2); ir |
5.4.2. |
patvirtinimo numeris ir, jei tai originalaus patvirtinimo dalis, 5.4.1 skirsnyje nurodyto apskritimo dešinėje pusėje arba po apskritimu – priesaga (-os) „S“ arba „SW“. Jei po originalaus patvirtinimo patvirtinimas išplečiamas, prieš „S“ arba „SW“ rašomas sudėties ženklas „+“, žymintis patvirtinimo išplėtimą. |
5.4.3. |
Priesagos ir susijusių pakeitimų serijų žymenys, jei tokių yra, kaip nurodyta pranešimo formoje. |
5.4.4. |
Padangos šonuose pateikus patvirtinimo numerio priesagą(-as), padangos nebereikia papildomai žymėti konkrečiu tipo patvirtinimo numeriu, rodančiu atitiktį taisyklei(-ėms), su kuria(-iomis) susijusi priesaga, kaip nurodyta 5.3.2 skirsnyje. |
5.5. Jei padanga atitinka pagal vieną ar daugiau kitų prie Susitarimo prijungtų taisyklių patvirtintą tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 5.4.1 skirsnyje nurodyto ženklo nereikia kartoti. Tokiu atveju papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, numeriai ir ženklai išdėstomi šalia 5.4.1 skirsnyje nurodyto ženklo.
5.6. Šios taisyklės 2 priede pateikta patvirtinimo žymens išdėstymo pavyzdžių.
6. SPECIFIKACIJOS
6.1. Riedėjimo triukšmo ribos, išmatuotos taikant šios taisyklės 3 priede aprašytą metodą.
6.1.1. C1 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygis neturi viršyti toliau pateiktų verčių. Šios vertės taikomos įprastoms ir žieminėms padangoms, atsižvelgiant į vardinį padangos plotį, kaip nurodyta taisyklės Nr. 30 2.17.1.1 skirsnyje:
Vardinis padangos plotis |
Ribinė dB(A) vertė |
145 mm ir mažiau |
72 |
Daugiau kaip 145 mm, bet ne daugiau kaip 165 mm |
73 |
Daugiau kaip 165 mm, bet ne daugiau kaip 185 mm |
74 |
Daugiau kaip 185 mm, bet ne daugiau kaip 215 mm |
75 |
Daugiau kaip 215 mm |
76 |
6.1.1.1. Jei tai sustiprintos (arba labai didelio krovumo) C1 klasės padangos (žr. 4.2.4 skirsnį), 6.1.1 skirsnyje nustatytos ribos padidinamos 1 dB(A).
6.1.1.2. Jei tai C1 klasės padangos, priskiriamos specialiųjų padangų kategorijai, (žr. 4.2.6 skirsnį), 6.1.1 skirsnyje nustatytos ribos padidinamos 2 dB(A).
6.1.2. C2 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygio vertė, atsižvelgiant į padangų naudojimo kategoriją (žr. 2.1 skirsnį), neturi viršyti:
Naudojimo kategorija |
Ribinė dB(A) vertė |
Įprastos padangos |
75 |
Žieminės padangos |
77 |
Specialiosios padangos |
78 |
6.1.3. C3 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygio vertė, atsižvelgiant į padangų naudojimo kategoriją (žr. 2.1 skirsnį), neturi viršyti:
Naudojimo kategorija |
Ribinė dB(A) vertė |
Įprastos padangos |
76 |
Žieminės padangos |
78 |
Specialiosios padangos |
79 |
6.2. Sukibimo su šlapia danga charakteristikos nustatomos remiantis procedūra, pagal kurią didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK) arba vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) lyginamas su vertėmis, gautomis atliekant bandymą su standartinėmis etaloninėmis bandomosiomis padangomis (SEBP). Santykinis rodiklis nurodomas kaip sukibimo su šlapia danga koeficientas (G).
6.2.1. Jei tai C1 klasės padangos, bandomos pagal kurią nors iš šios taisyklės 5 priede nustatytų procedūrų, padanga turi atitikti šiuos reikalavimus:
Naudojimo kategorija |
Sukibimo su šlapia danga koeficientas (G) |
Žieminė padanga, kurios greičio kategorijos ženklas („Q“ arba žemesnės kategorijos, išskyrus „H“) rodo, kad didžiausias leidžiamas greitis yra ne didesnis kaip 160 km/h |
≥ 0,9 |
Žieminė padanga, kurios greičio kategorijos ženklas („R“ arba aukštesnės kategorijos ir „H“) rodo, kad didžiausias leidžiamas greitis yra didesnis kaip 160 km/h |
≥ 1,0 |
Įprasta (kelių tipo) padanga |
≥ 1,1 |
7. PNEUMATINIŲ PADANGŲ TIPO PAKEITIMAI IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS
7.1. Apie kiekvieną padangų tipo pakeitimą, kuris gali turėti įtakos pagal šią taisyklę patvirtintoms eksploatacinėms charakteristikoms, pranešama padangų tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Institucija gali:
7.1.1. |
nuspręsti, kad pakeitimai neturės pastebimos neigiamos įtakos patvirtintoms eksploatacinėms charakteristikoms ir kad padanga atitiks šios taisyklės reikalavimus; arba |
7.1.2. |
pareikalauti pateikti bandymui papildomų pavyzdžių arba paskirtosios technikos tarnybos papildomų bandymų ataskaitas. |
7.1.3. |
Apie atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 5.3 skirsnyje nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims. |
7.1.4. |
Patvirtinimo išplėtimą suteikianti tipo patvirtinimo institucija priskiria tokiam išplėtimui serijos numerį, kuris nurodomas pranešimo formoje. |
8. PRODUKCIJOS ATITIKTIS
Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2), atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
8.1. |
Pagal šią taisyklę patvirtintos padangos turi būti gaminamos taip, kad atitiktų patvirtinto padangų tipo eksploatacines charakteristikas ir 6 skirsnio reikalavimus. |
8.2. |
Siekiant patikrinti 8.1 skirsnyje nurodytą atitiktį, iš serijinės gamybos padangų paimama atsitiktinė padangų, pažymėtų pagal šią taisyklę reikalaujamu patvirtinimo žymeniu, imtis. Produkcijos atitikties patikra paprastai atliekama ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
|
8.3. |
Laikoma, kad gamyba atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei išmatuoti lygiai neviršija 6.1 skirsnyje nustatytų ribų su papildoma leidžiama +1 dB(A) paklaida dėl galimų masinės gamybos nukrypimų. |
9. BAUDOS UŽ PRODUKCIJOS NEATITIKTĮ
9.1. Padangų tipui pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima paskelbti netekusiu galios, jei nesilaikoma 9 skirsnio reikalavimų arba jei kuri nors padangų tipui priklausanti padanga viršija 8.3 skirsnyje nustatytas ribas.
9.2. Jei šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis patvirtinimą, kurį ji buvo anksčiau suteikusi, paskelbia netekusiu galios, ta susitariančioji šalis kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims apie tai nedelsdama praneša, pateikdama patvirtinimo formos, atitinkančios šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį, kopiją.
10. VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA
Jei patvirtinimo savininkas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto pneumatinių padangų tipo gamybą, jis apie tai praneša patvirtinimą išdavusiai valdžios institucijai. Ši valdžios institucija, gavusi atitinkamą pranešimą, apie jį praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims pranešimo forma, atitinkančia šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.
11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI
11.1. Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių, kurie išduoda patvirtinimus ir kuriems turi būti siunčiamos formos, liudijančios apie patvirtinimų suteikimą, išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba patvirtinimo paskelbimą netekusiu galios, pavadinimus ir adresus.
12. ĮVADINĖS NUOSTATOS
12.1. Nuo šios taisyklės įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali:
a) |
atsisakyti pagal šią taisyklę suteikti padangų tipui EEK patvirtinimą; arba |
b) |
drausti prekiauti padangomis arba pradėti jas naudoti, |
jei padanga patenka į šios taisyklės taikymo sritį ir atitinka šios taisyklės reikalavimus.
12.2. Nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d. šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis turi atsisakyti suteikti nacionalinį patvirtinimą padangų tipui, jei padanga patenka į šios taisyklės taikymo sritį ir neatitinka šios taisyklės reikalavimų.
12.3. Praėjus 24 mėnesiams nuo 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos, šią taisyklę dėl šlapia danga riedančių padangų sukibimo taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik tuo atveju, jei padangų tipas, kurį norima patvirtinti, atitinka šios taisyklės su 01 serijos pakeitimais reikalavimus.
12.4. Nuo toliau nurodytų datų šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis turi neleisti prekiauti padangomis, kurios patenka į šios taisyklės taikymo sritį ir neatitinka šios taisyklės reikalavimų, arba pradėti tokias padangas naudoti.
C1 klasės padangos, kurių plotis iki 185 mm |
2009 m. spalio 1 d. |
C1 klasės padangos, kurių plotis didesnis kaip 185 mm, bet ne didesnis kaip 215 mm |
2010 m. spalio 1 d. |
C1 klasės padangos, kurių plotis didesnis kaip 215 mm |
2011 m. spalio 1 d. |
C2 ir C3 klasių padangos |
2009 m. spalio 1 d. |
Iki pirmiau nurodytų datų šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys nereikalauja, kad parduodamos arba pradedamos naudoti padangos būtų keičiamos į šios taisyklės taikymo sritį patenkančiomis padangomis, kad jos atitiktų šios taisyklės reikalavimus.
(1) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos 7 priede (R.E.3) (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 4 pakeitimu).
(2) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojama), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojama), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojama), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojama), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojama), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojama), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus savo EEK ženklus), 43 – Japonija, 44 (nenaudojama), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojama), 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie tokiu būdu paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
1 PRIEDAS
PRANEŠIMAS
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
2 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽYMENŲ IŠDĖSTYMAS
(žr. šios taisyklės 5.4 skirsnį)
Patvirtinimo žymenys, taikomi pagal taisyklę Nr. 117
1 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo, uždėtas ant pneumatinės padangos, rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta tik „S“ raide (riedėjimo triukšmas)), patvirtinimo numeris 001234. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (00) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal originalius šios taisyklės reikalavimus.
2 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S“ raide (riedėjimo triukšmas) arba „S“ (riedėjimo triukšmas) ir „W“ (sukibimas su šlapia danga) raidėmis), patvirtinimo numeris 011234. Tai rodo, kad patvirtinimas suteiktas dėl S arba dėl SW. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (01) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal 01 serijos pakeitimus.
1 priedėlis
Patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 117, sutampantis su patvirtinimu pagal taisykles Nr. 30 arba Nr. 54 (1)
1 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S“ raide (riedėjimo triukšmas)), patvirtinimo numeris 011234, ir pagal taisyklę Nr. 30, patvirtinimo numeris 023637. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (01) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal 01 serijos pakeitimus, o taisyklė Nr. 30 buvo taikyta su 02 serijos pakeitimais.
2 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S“ raide (riedėjimo triukšmas) arba „SW“ (riedėjimo triukšmas ir sukibimas su šlapia danga), patvirtinimo numeris 011234, ir pagal taisyklę Nr. 30, patvirtinimo numerį 023637. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (01) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal 01 serijos pakeitimus, o taisyklė Nr. 30 buvo taikyta su 02 serijos pakeitimais.
3 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 01 serijos pakeitimus, patvirtinimo numeris 011234 (pažymėta tik „S“ raide), ir pagal taisyklę Nr. 54. Tai rodo, kad patvirtinimas suteiktas tik dėl riedėjimo triukšmo (S), nes pagal taisyklę Nr. 54 patvirtintos padangos negali būti patvirtintos dėl sukibimo su šlapia danga. Pirmieji du pagal taisyklę Nr. 117 suteikto patvirtinimo numerio skaitmenys (01) ir „S“ raidė rodo, kad pirmasis patvirtinimas suteiktas pagal taisyklę Nr. 117 su 01 serijos pakeitimais. Pirmieji du taisyklės Nr. 54 skaitmenys (00) rodo, kad taikyta originali taisyklė.
(1) Pagal taisyklę Nr. 117 patvirtinimus suteikiant padangoms, patenkančioms į taisyklės Nr. 54 taikymo sritį, šiuo metu sukibimo su šlapia danga reikalavimai netaikomi.
2 priedėlis
Išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus, suteiktus pagal taisykles Nr. 117, Nr. 30 arba Nr. 54 (1)
1 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga pirma buvo patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 30 ir 02 serijos pakeitimus, patvirtinimo numeris 023637. Be to, padanga pažymėta „S“ raide (riedėjimo triukšmas), o tai rodo, kad šis patvirtinimas išplėstas pagal taisyklę Nr. 117. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais. Sudėties (+) ženklas rodo, kad pirmasis patvirtinimas suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 ir išplėstas, įtraukiant patvirtinimą (-us) pagal taisyklę Nr. 117.
2 PAVYZDYS
Viršuje pateiktas patvirtinimo žymuo rodo, kad ta padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 30 ir 02 serijos pakeitimus, patvirtinimo numeris 023637. Tai rodo, kad patvirtinimas suteiktas dėl S (riedėjimo triukšmo) arba dėl S (riedėjimo triukšmo) ir W (sukibimo su šlapia danga). S arba SW ir po jų nurodyti skaitmenys (01) rodo, kad patvirtinimas išplėstas pagal taisyklę Nr. 117 su 01 serijos pakeitimais. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais. Sudėties (+) ženklas rodo, kad pirmasis patvirtinimas suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 ir išplėstas, įtraukiant patvirtinimą (-us) pagal taisyklę Nr. 117.
(1) Pagal taisyklę Nr. 117 patvirtinimus suteikiant padangoms, patenkančioms į taisyklės Nr. 54 taikymo sritį, šiuo metu sukibimo su šlapia danga reikalavimai netaikomi.
3 PRIEDAS
LAISVOJO RIEDĖJIMO METODAS PADANGŲ RIEDĖJIMO TRIUKŠMUI MATUOTI
0. ĮVADAS
Pateiktas metodas apima matuoklių specifikacijas, matavimo sąlygas ir matavimo metodą, skirtus padangų komplekto, sumontuoto tam tikra kelio danga riedančioje priemonėje, triukšmo lygiui nustatyti. Naudojant nuotolinius lauko mikrofonus, turi būti nustatytas didžiausias riedančios bandomosios transporto priemonės triukšmo lygis; etaloninį greitį atitinkantis galutinis rezultatas apskaičiuojamas taikant tiesinės regresijos analizę. Šiems bandymų rezultatams įtakos negali daryti padangos riedėjimo triukšmas, išmatuotas, kai varoma transporto priemonė greitėja arba stabdoma lėtėja.
1. MATUOKLIAI
1.1. Garso matavimai
Triukšmamatis arba lygiavertė matavimo sistema, įskaitant gamintojo rekomenduojamą skydą, turi atitikti 1 tipo prietaisų reikalavimus pagal IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) arba juos viršyti.
Matuojant naudojama A dažninė ir F laikinė svertis.
Jei naudojama sistema, apimanti periodišką A svertinio triukšmo lygio stebėjimą, rodmenys turėtų būti nuskaitomi ne ilgesniais kaip 30 ms intervalais.
1.1.1. Kalibravimas
Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti, visa matavimo sistema tikrinama bent 1 tikslumo klasės reikalavimus pagal IEC 60942:1988 atitinkančiu garso kalibratoriumi. Be jokio papildomo reguliavimo dviejų paeiliui atliktų patikrų rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB. Jei ši vertė viršijama, per nustatytus reikalavimus atitinkančias ankstesnes patikras užregistruoti duomenys atmetami.
1.1.2. Reikalavimų laikymasis
Patikrą, ar garso kalibravimo įtaisas atitinka IEC 60942:1988 reikalavimus, kartą per metus atlieka laboratorija, kuriai suteikti įgaliojimai atlikti kalibravimą pagal tam tikrus standartus, o ar prietaisų sistema atitinka IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) reikalavimus, ši laboratorija tikrina bent kartą per dvejus metus.
1.1.3. Mikrofono įrengimas
Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,05 m atstumu nuo kelio atskaitos linijos CC′ (1 pav.) ir 1,2 ± 0,02 m atstumu virš žemės. Jo didžiausio jautrio ašis turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės važiavimo keliui (CC′ linija).
1.2. Greičio matavimai
Transporto priemonės greitis prietaisais, kurių tikslumas ± 1 km/h arba didesnis, matuojamas tada, kai priekinis jos galas atsiduria ties linija PP′ (1 pav.).
1.3. Temperatūros matavimai
Privaloma matuoti oro bei bandymų vietos dangos temperatūrą.
Temperatūros matuoklių tikslumas turi būti ± 1 °C.
1.3.1. Oro temperatūra
Temperatūros jutiklis atviroje vietoje greta mikrofono turi būti pastatytas taip, kad ant jo patektų oro srautas, tačiau neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Mikrofoną nuo saulės galima uždengti bet kokia uždanga arba panašiu įtaisu. Kad oro srautus mažame aukštyje kuo mažiau veiktų šiluminis bandymų vietos dangos spinduliavimas, jutiklis virš bandymų vietos dangos lygio turėtų būti įrengtas 1,2 m ± 0,1 m aukštyje.
1.3.2. Bandymų vietos dangos temperatūra
Temperatūros jutiklis turi būti įrengtas vietoje, kurioje išmatuota temperatūra atitiktų išmatuotąją transporto priemonės ratų riedėjimo kelyje ir kurioje jis nekliudytų matuoti triukšmo.
Jei naudojamas kontaktinį temperatūros jutiklį turintis prietaisas, siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas šiluminis kontaktas, tarp jutiklio ir paviršiaus turi būti įterpiama šilumai laidžios pastos.
Jei naudojamas radiacinis termometras (pirometras), aukštis pasirenkamas taip, kad matavimo ploto skersmuo būtų ne mažesnis kaip 0,1 m.
1.4. Vėjo matavimas
Prietaisu vėjo greitį turi būti įmanoma išmatuoti ± 1 m/s tikslumu. Vėjo greitis matuojamas mikrofono aukštyje. Vėjo kryptis registruojama atsižvelgiant į transporto priemonės važiavimo kryptį.
2. MATAVIMO SĄLYGOS
2.1. Bandymų vieta
Bandymų vieta turi būti sudaryta iš centrinės dalies ir ją supančio beveik lygaus bandymų ploto. Matavimo dalis turi būti lygi ir horizontali; atliekant visus matavimus, bandymų vietos paviršius turi būti sausas ir švarus. Jo negalima dirbtinai atšaldyti prieš bandymą arba bandymo metu.
Bandymų kelias turi būti toks, kad vientiso garso lauko sąlygos tarp garso šaltinio ir mikrofono būtų užtikrintos 1 dB(A) tikslumu. Tariama, kad tų sąlygų laikomasi, jei per 50 m nuo matavimo dalies centro nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pavyzdžiui, tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymų kelio paviršiaus ir bandymų vietos matmenys turi atitikti nurodytuosius 4 priede.
Centrinėje bent 10 m skersmens dalyje neturi būti sniegdulkių, aukštos žolės, pabirų žemių, išdagų arba panašių dalykų. Greta mikrofono neturi būti jokių kliūčių, galinčių daryti įtaką garso laukui; tarp mikrofono ir garso šaltinio neturi stovėti žmonės. Matavimus atliekantis operatorius arba kuris nors tuose matavimuose dalyvaujantis stebėtojas vietą turi išsirinkti taip, kad matuoklių rodmenims nedarytų jokios įtakos.
2.2. Meteorologinės sąlygos
Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Turi būti užtikrinta, kad rezultatams įtakos nepadarytų vėjo gūsiai. Bandymo atlikti neleidžiama, jei vėjo greitis mikrofono aukštyje yra didesnis kaip 5 m/s.
Matavimai neatliekami, jei oro temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C arba aukštesnė kaip 40 °C arba jei bandymų vietos dangos temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C arba aukštesnė kaip 50 °C.
2.3. Aplinkos triukšmas
2.3.1. Fono triukšmo lygis (įskaitant bet kokį vėjo triukšmą) už matuojamą padangų riedėjimo triukšmą turi būti mažesnis bent 10 dB(A). Prie mikrofono galima pritvirtinti tinkamą skydą, jei atsižvelgiama į poveikį, kurį tas skydas darys mikrofono jautrumui ir kryptingumo charakteristikoms.
2.3.2. Į visus matavimus, kuriems įtaką padaro su bendro padangų triukšmo lygio charakteristikomis nesusijęs triukšmo šuolis, nekreipiama dėmesio.
2.4. Bandomosios transporto priemonės reikalavimai
2.4.1. Bendrosios nuostatos
Bandomoji transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, ant kurios dviejų ašių sumontuotos keturios viengubos padangos.
2.4.2. Transporto priemonės apkrova
Transporto priemonė turi būti apkrauta taip, kad būtų laikomasi 2.5.2 skirsnyje nurodytų bandomosios padangos krovumo reikalavimų.
2.4.3. Važiuoklės bazė
Dvi ašis, ant kurių ratų sumontuotos C1 klasės padangos, turinčios važiuoklės bazė turi būti mažesnė kaip 3,50 m, o jei sumontuotos C2 ir C3 klasės padangos – bazė turi būti mažesnė kaip 5 m.
2.4.4. Priemonės, kuriomis sumažinama transporto priemonės daroma įtaka matuojant triukšmo lygį
Kad padangų keliamam triukšmui didelės įtakos nedarytų transporto priemonės konstrukcija, nustatomi toliau pateikti reikalavimai ir rekomendacijos.
2.4.4.1. Reikalavimai:
a) |
purslų taškymą ribojantys purvasaugiai arba kiti purslų taškymą ribojantys papildomi prietaisai nemontuojami; |
b) |
visiškai greta ratlankių arba padangų neleidžiama montuoti papildomos įrangos, kuri galėtų slopinti skleidžiamą triukšmą, arba tokią įrangą palikti; |
c) |
ratų nustatymas (suvedimo kampas, išvirtimo kampas ir rato posūkio ašies išilginis posvyris) turi visiškai atitikti transporto priemonės gamintojo rekomendacijas; |
d) |
ratų sparnuose arba po kėbulo apačia negalima montuoti papildomos garsą sugeriančios medžiagos; |
e) |
pakabos būklė turi būti tokia, kad transporto priemonę pakrovus pagal bandymo reikalavimus, jos prošvaisa neįprastai nesumažėtų. Jei įrengta kėbulo lygio reguliavimo sistema, ji nustatoma taip, kad transporto priemonės prošvaisa per bandymą atitiktų nustatytąją nepakrautos transporto priemonės prošvaisą. |
2.4.4.2. Rekomendacijos, kaip išvengti pašalinio triukšmo:
a) |
rekomenduojama, kad fono triukšmą galinčios sustiprinti transporto priemonės sudedamosios dalys būtų pašalintos arba modifikuotos. Apie tų sudedamųjų dalių pašalinimą arba modifikavimą įrašoma bandymo ataskaitoje; |
b) |
atliekant bandymą turėtų būti nustatoma, ar stabdžiai atleidžiami ne per mažai ir ar dėl to jie neskleidžia stabdymo triukšmo; |
c) |
turėtų būti įsitikinama, ar išjungti elektriniai aušinamieji ventiliatoriai; |
d) |
atliekant bandymą transporto priemonės langai ir stoglangis turi būti uždaryti. |
2.5. Padangos
2.5.1. Bendrosios nuostatos
Bandomojoje transporto priemonėje turi būti sumontuotos keturios vienodos padangos. Jei tai padangos, kurių krovumo rodiklis didesnis kaip 121, ir jeigu nenurodyta, kad turi būti sumontuotos dvigubos padangos, dvi to paties tipo ir tos pačios serijos padangos sumontuojamos ant bandomosios transporto priemonės galinės ašies; ant priekinės ašies turi būti sumontuotos tokio dydžio padangos, kad jos atitiktų ašies apkrovos reikalavimus ir, siekiant kuo labiau sumažinti dėl padangų lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo įtaką, tų padangų protektoriaus rašto gylis sumažinimas iki minimalaus, tačiau ne mažesnio, nei reikia pakankamam saugos lygiui užtikrinti. Žieminės padangos, kurioms, kad padidėtų padangų sukibimas, tam tikrose susitariančiosiose šalyse gali būti pritaisomi spygliai, bandomos be tų spyglių. Padangos, kurioms taikomi specialūs montavimo reikalavimai, bandomos pagal tuos reikalavimus (pvz., riedėjimo krypties). Prieš pradedant padangas įvažinėti, jų protektoriaus rašto gylis turi būti didžiausias.
Padangos turi būti bandomos jas sumontavus ant ratlankių, su kuriais jas eksploatuoti leidžia gamintojas.
2.5.2. Padangų apkrova
Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos kiekvienos padangos bandymo apkrova Qt turi būti 50–90 % etaloninės apkrovos Qr, tačiau vidutinė visų padangų bandymo apkrova Qt,avr turi būti 75 % ± 5 % etaloninės apkrovos Qr.
Visų padangų etaloninė apkrova Qr atitinka didžiausią pagal padangos krovumo rodiklį nustatomą masę. Jei padangos krovumo rodiklis – įžambiu brūkšniu (/) atskirti du skaičiai, remiamasi pirmuoju.
2.5.3. Padangos oro slėgis
Kiekvienos bandomosios transporto priemonės padangos bandymo slėgis Pt turi būti ne didesnis už etaloninį slėgį Pr ir jo ribos turi būti:
C2 ir C3 klasių padangų etaloninis slėgis Pr – ant padangos šono pažymėtąjį slėgio rodiklį atitinkantis slėgis.
C1 klasės „įprastos“ padangos etaloninis slėgis Pr = 250 kPa, „sustiprintos“ – Pr = 290 kPa; mažiausias bandymo slėgis turi būti Pt = 150 kPa.
2.5.4. Pasirengimas bandymui
Prieš bandymą padangos turėtų būti „įvažinėtos“, kad būtų pašalinti padangos konstrukcijos gumbai arba kitos padangos protektoriaus rašto ypatybės, atsiradusios ją gaminant. Tam tikslui paprastai reikėtų keliu nuvažiuoti apie 100 km.
Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos padangos turi suktis ta pačia kryptimi, kuria jos sukosi „įvažinėjant“.
Prieš bandymą padangos turi būti „įvažinėjamos“ pagal bandymo sąlygas tol, kol įšyla.
3. BANDYMO METODAS
3.1. Bendrosios sąlygos
Atliekant visus matavimus, per matavimų atkarpą (AA′–BB′) transporto priemonė tiesia linija turi važiuoti taip, kad vidurinė išilginė transporto priemonės plokštuma kuo labiau sutaptų su linija CC′.
Kai transporto priemonės priekis atsiduria ties linija AA′, transporto priemonės vairuotojas turi išjungti pavarą ir variklį. Jeigu matuojant bandomoji transporto priemonė skleidžia pašalinį triukšmą (pvz., veikia ventiliatorius, savaiminis užsidegimas), bandymo rezultatai neįskaitomi.
3.2. Matavimų pobūdis ir jų skaičius
A svertinės skalės decibelais (dB(A)) išreikštas didžiausias triukšmo lygis iki dešimtainės trupmenos pirmos skilties matuojamas tada, kai transporto priemonė rieda tarp AA′ ir BB′ linijų (1 paveikslas – transporto priemonės priekis yra ties AA′ linija, o galas – ties BB′ linija). Ši vertė – matavimo rezultatas.
Bent keturis kartus matuojama abiejose bandomosios transporto priemonės, važiuojančios už 4.1 skirsnyje nurodytą etaloninį greitį mažesniais bandymo greičiais, pusėse ir bent keturis kartus matuojama, kai transporto priemonė važiuoja už etaloninį greitį didesniais greičiais. Greičiai vienas nuo kito turi skirtis maždaug vienoda verte ir patekti į 3.3 dalyje nurodytą intervalą.
3.3. Bandymo greičių intervalas
Bandomoji transporto priemonė turi važiuoti greičiais, patenkančiais į šį intervalą:
a) |
jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 70–90 km/h; |
b) |
jei tai C3 klasės padangos – 60–80 km/h. |
4. REZULTATŲ AIŠKINIMAS
Matavimo rezultatas laikomas negaliojančiu, jeigu užregistruotų verčių skirtumas yra neįprastai didelis (žr. šio priedo 2.3.2 skirsnį).
4.1. Bandymo rezultato nustatymas
Etaloninis greitis Vref galutiniam rezultatui nustatyti:
a) |
jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 80 km/h; |
b) |
jei tai C3 klasės padangos – 70 km/h. |
4.2. Regresinė analizė, taikoma matuojant riedėjimo triukšmą
Padangų riedėjimo keliu triukšmo lygis LR (išreikštas dB(A)), nustatomas naudojant regresinę analizę pagal lygtį:
kur:
|
– |
dB(A) išmatuotų riedėjimo triukšmo lygių Li vidutinė vertė: |
n |
– |
matavimų skaičius (n ≥ 16), |
|
– |
vidutinė greičių logaritmų vertė Vi: with νi = lg (Vi/Vref) |
a |
– |
dB(A) išreikštos regresijos kreivės nuolydis: |
4.3. Temperatūrinė pataisa
Jei tai C1 ir C2 klasės padangos, galutinis rezultatas pagal etaloninę bandymų vietos dangos temperatūrą θref normalizuojamas taikant temperatūrinę pataisą pagal toliau nurodytą lygybę:
LR(θref) = LR(θ) + K(θref – θ)
kur: |
θ |
= išmatuota bandymų vietos dangos temperatūra, |
θref |
= 20 °C, |
jei tai C1 klasės padangos, K koeficientas yra – 0,03 db(A)/°C, kai θ > θref ir – 0,06 dB(A)/°C, kai θ < θref.;
jei tai C2 klasės padangos, K koeficientas yra – 0,02 db(A)/°C.
Jei per visus matavimus, būtinus vieno padangų komplekto triukšmo lygiui nustatyti, matuojama bandymų vietos dangos temperatūra pasikeičia ne daugiau kaip 5 °C laipsniais, temperatūrinę pataisą galima taikyti tik pirmiau minėtu būdu registruojant paskutinį padangos riedėjimo triukšmo lygį ir naudojant aritmetinio išmatuotų temperatūrų vidurkio vertę. Kitais atvejais kiekvienas išmatuotas triukšmo lygis Li tikslinamas naudojant temperatūrą, išmatuotą registruojant triukšmą.
C3 klasės padangoms temperatūrinė pataisa netaikoma.
4.4. Siekiant, kad būtų atsižvelgiama į galimus matuoklių netikslumus, pagal 4.3 skirsnį rezultatai mažinami 1 dB(A).
4.5. Galutinis rezultatas, dB(A) išreikštas padangos riedėjimo triukšmo lygis LR(θref), turi būti apvalinamas iki artimiausios mažiausios sveikosios vertės.
1 paveikslas
Mikrofono padėtys atliekant matavimus
Priedėlis
Bandymo ataskaita
1 DALIS – ATASKAITA
1. Tipo patvirtinimo institucija arba technikos tarnyba: …
2. Pareiškėjo pavadinimas ir adresas: …
3. Bandymo ataskaitos Nr.: …
4. Gamintojas ir prekinis pavadinimas arba prekės aprašas: …
5. Padangų klasė (C1, C2 arba C3): …
6. Naudojimo kategorija: …
7. Triukšmo lygis, išmatuotas pagal 3 priedo 4.4 ir 4.5 skirsnius: … dB(A), kai atskaitos greitis 70/80 km/h (1)
8. Pastabos (jei yra): …
9. Data: …
10. Parašas: …
2 DALIS – BANDYMO DUOMENYS
1. Bandymo data: …
2. Bandomoji transporto priemonė (gamybinė markė, modelis, modifikacijos ir pan.): …
2.1. Bandomosios transporto priemonės važiuoklės bazė: … mm
3. Bandymų kelio vieta: …
3.1. Kelio sertifikavimo pagal ISO 10844:1994 data: …
3.2. Parengė: …
3.3. Sertifikavimo metodas: …
4. Išsami informacija apie bandomąją padangą: …
4.1. Padangų dydžio žymuo: …
4.2. Padangų eksploatacijos aprašas: …
4.3. Etaloninis oro slėgis: … kPa
4.4. Bandymo data
|
Priekinė kairioji |
Priekinė dešinioji |
Galinė kairioji |
Galinė dešinioji |
Bandomoji masė (kg) |
|
|
|
|
Padangos apkrovos koeficientas (%) |
|
|
|
|
Oro slėgis (šaltos) (kPa) |
|
|
|
|
4.5. Bandomojo ratlankio pločio kodas: …
4.6. Temperatūros matavimo jutiklio tipas: …
5. Galiojantys bandymo rezultatai:
Važiavimo Nr.: |
Bandymo greitis km/h |
Važiavimo kryptis |
Triukšmo lygis kairėje pusėje (2), išmatuotas dB(A) |
Triukšmo lygis dešinėje pusėje (2), išmatuotas dB(A) |
Oro temp. °C |
Kelio dangos temp. °C |
Triukšmo lygis kairėje pusėje (2), atlikus temperatūrinę pataisą, dB(A) |
Triukšmo lygis dešinėje pusėje (2), atlikus temperatūrinę pataisą, dB(A) |
Pastabos |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.1. Regresijos kreivės nuolydis: …
5.2. Triukšmo lygis, atlikus temperatūrinę pataisą pagal 3 priedo 4.3 skirsnį: … dB(A)
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Transporto priemonės atžvilgiu.
4 PRIEDAS
BANDYMŲ VIETOS REIKALAVIMAI
1. ĮVADAS
Šiame priede nustatyti bandymų kelio fizinių charakteristikų ir dangos reikalavimai. Šie pagal specialų standartą (1) parengti reikalavimai apibūdina fizines charakteristikas ir bandymo metodus, kuriais tos charakteristikos tikrinamos.
2. PRIVALOMOSIOS DANGOS CHARAKTERISTIKOS
Laikoma, kad danga atitinka šio standarto reikalavimus, jei jos tekstūra ir akytumas arba garso sugerties koeficientas buvo išmatuoti ir nustatyta, kad jie atitinka visus šio priedo 2.1–2.4 skirsnių reikalavimus, ir jei laikomasi dangos sudėties reikalavimų.
2.1. Liekamasis akytumas
Liekamasis bandymų kelio dangos mišinio akytumas (A) turi būti ne didesnis kaip 8 %. Matavimo metodika aprašyta 4.1 skirsnyje.
2.2. Garso sugerties koeficientas
Jei danga neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų, ji laikoma priimtina tik tuo atveju, jei jos garso sugerties koeficientas α ≤ 0,10. Matavimo metodika aprašyta 4.2 skirsnyje. Be to, laikoma, kad 2.1 ir 2.2 skirsnių reikalavimų yra laikomasi, jei buvo išmatuota tik garso sugertis ir nustatyta, kad ji yra α ≤ 0,10.
N.B.: Svarbiausia charakteristika – garso sugertis, nors kelių tiesėjams geriau žinomas liekamasis akytumas. Tačiau garso sugertį būtina matuoti tik tada, jeigu danga neatitinka akytumo reikalavimų. Ši nuostata grindžiama tuo, kad akytumą sunku tiksliai ir patikimai išmatuoti, dėl to, remiantis tik akytumo matavimais, tam tikros dangos gali būti be reikalo atmestos.
2.3. Tekstūros gylis
Pagal tūrinį metodą (žr. 4.3 skirsnį) išmatuotas tekstūros gylis (TG) turi būti:
TG ≥ 0,4 mm
2.4. Dangos vienalytiškumas
Turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, kad bandymų ploto danga būtų kuo vienalytiškesnė. Tai susiję su tekstūra ir liekamuoju akytumu, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, plentvoliu lyginant dangą, tam tikrose vietose ji gali būti išlyginta kokybiškiau nei kitose, todėl dangos tekstūra gali skirtis ir dėl to gali atsirasti nelygumų.
2.5. Patikrų dažnumas
Siekiant patikrinti, ar danga vis dar atitinka šiame priede nustatytus tekstūros ir liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus, ji turi būti tikrinama tokiu dažnumu:
a) |
liekamasis dangos akytumas (A) arba garso sugertis α:
|
b) |
tekstūros gylis (TG):
|
3. BANDYMŲ VIETOS DANGOS IŠDĖSTYMAS IR SUDĖTIS
3.1. Plotas
Projektuojant bandymų kelio dangą, svarbu užtikrinti bent tai, kad plotas, kurį kerta bandymo atkarpa važiuojančios transporto priemonės, būtų padengtas nustatyta bandymo medžiaga ir su tinkamais pakraščiais, taip suteikiant galimybę transporto priemonę vairuoti saugiai ir patogiai. Dėl to būtina, kad kelias būtų bent 3 m pločio ir kad jo ilgis abiejose galuose už linijų AA ir BB būtų bent 10 m. 1 paveiksle pateiktas tinkamos bandymų vietos planas, kuriame nurodytas mažiausias plotas, kuris naudojant mašiną turi būti išklotas nustatyta bandymų vietos medžiaga ir sutankintas. Pagal 3 priedo 3.2 skirsnį matavimai atliekami kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Matuoti galima arba dviejose vietose pastatytais mikrofonais (po vieną iš abiejų kelio pusių) ir transporto priemonei važiuojant viena kryptimi, arba vienoje kelio pusėje pastatytu mikrofonu, transporto priemonei važiuojant dviem kryptimis. Jei taikomas antrasis metodas, tai kelio pusei, kurioje mikrofonas nestatomas, dangos reikalavimai netaikomi.
1 paveikslas
Minimalūs bandymų vietos dangos reikalavimai. Patamsinta dalis vadinama „Bandymų plotu“
N.B.: Šiuo spinduliu neturi būti didelių garsą atspindinčių objektų.
3.2. Dangos sudėtis ir paruošimas
3.2.1. Pagrindiniai sudėties reikalavimai
Bandymų vietos danga turi atitikti keturis sudėties reikalavimus:
3.2.1.1. |
Tai turi būti tankus asfaltbetonis. |
3.2.1.2. |
Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo – 8 mm (pagal leidžiamąsias nuokrypas gali būti 6,3–10 mm). |
3.2.1.3. |
Dangos dėvėjimosi sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 30 mm. |
3.2.1.4. |
Rišiklis turi būti nemodifikuotas skiedžiamasis bitumas. |
3.2.2. Rekomendacijos dėl dangos sudėties
2 paveiksle pateikta dangos klojėjui rekomenduojama granuliometrinės mineralinių medžiagų sudėties, kuri turėtų užtikrinti reikiamas dangos charakteristikas, kreivė. Be to, kad būtų užtikrinta būtina dangos tekstūra ir tvarumas, 1 lentelėje pateiktos tam tikros rekomendacijos. Granuliometrinės mineralinių medžiagų sudėties kreivė atitinka tokią formulę:
P (% prabyrėjusių medžiagų) = 100 × (d/dmax) 1/2,
kur:
d |
= |
kvadratinių sieto akučių dydis, mm; |
dmax |
= |
8 mm vidurinei kreivei, 10 mm apatinei leidžiamosios nuokrypos kreivei, 6,3 mm viršutinei leidžiamosios nuokrypos kreivei. |
2 paveikslas
Granuliometrinė asfalto mišinyje esančių mineralinių medžiagų sudėties kreivė su leidžiamosiomis nuokrypomis
Be pirmiau minėtųjų, siūlomos tokios rekomendacijos:
a) |
smėlio frakcija (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi būti sudaryta iš ne daugiau kaip 55 % gamtinio smėlio ir bent 45 % smulkinto smėlio; |
b) |
dangos pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis turi užtikrinti gerą stabilumą ir lygumą pagal geriausią kelių tiesimo patirtį; |
c) |
medžiagos, kuri labai atspari skaldymui, grūdeliai turi būti skaldyti (suskaldomi visi grūdeliai); |
d) |
mišiniuose naudojami grūdeliai turi būti nuplauti; |
e) |
į dangą dėti papildomų grūdelių neleidžiama; |
f) |
rišiklio klampumas, išreikštas kaip skverbties vertė, atsižvelgiant į šalies orų sąlygas, turi būti 40–60, 60–80 arba net 80–100. Vadovaujamasi taisykle, kad turi būti naudojamas kuo klampesnis rišiklis, jei tai atitinka nusistovėjusią praktiką; |
g) |
iki volavimo pasirenkama tokia mišinio temperatūra, kad vėliau voluojant dangą būtų užtikrintas būtinas akytumas. Kad būtų padidinta tikimybė, jog bus laikomasi 2.1–2.4 skirsniuose nurodytų reikalavimų, dangos sutankinimas turi būti nustatomas ne tik pagal tinkamai pasirinktą mišinio temperatūrą, bet ir pasirenkant atitinkamą volavimų skaičių bei plentvolį. |
1 lentelė
Dangos sudėties rekomendacijos
|
Siektinos vertės |
Leidžiamosios nuokrypos |
|
Pagal bendrą mišinio masę |
Pagal mineralinių medžiagų masę |
||
Akmenų masė, sieto kvadratinės akutės (SKA) > 2 mm |
47,6 % |
50,5 % |
± 5 |
Smėlio masė, 0,063 < SKA < 2 mm |
38,0 % |
40,2 % |
± 5 |
Mineralinių miltelių masė, SKA < 0,063 mm |
8,8 % |
9,3 % |
± 5 |
Rišiklio (bitumo) masė |
5,8 % |
– |
± 0,5 |
Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo |
8 mm |
6,3–10 |
|
Rišiklio klampumas |
(žr. 3.2.2 skirsnio f punktą) |
|
|
Mineralinių medžiagų atsparumas gludinimui |
> 50 |
||
Sutankinimo laipsnis pagal Maršalo bandinius |
98 % |
4. BANDYMO METODAS
4.1. Liekamojo akytumo matavimas
Atliekant šį matavimą, bent iš keturių kelio vietų, vienodais tarpais išdėstytų AA ir BB linijomis apibrėžtame bandymų plote, turi būti paimti kernai (žr. 1 paveikslą). Kad ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas dangos vienalytiškumas ir kad danga toje vietoje neišsiklaipytų, kernai turėtų būti imami ne iš pačių ratų vėžių, bet greta jų. Du kernai (mažiausiai) turėtų būti paimti greta ratų vėžių, o vienas (mažiausiai) – iš vietos, esančios maždaug vienodu atstumu nuo ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono.
Kilus įtarimui, kad nesilaikoma vienalytiškumo reikalavimų (žr. 2.4 skirsnį), kernus galima imti iš didesnio skaičiaus bandymų plote esančių vietų.
Nustatomas kiekvieno kerno liekamasis akytumas, o tada pagal visus kernus apskaičiuojama vidutinė vertė ir ji lyginama su 2.1 skirsnio reikalavimais. Be to, nė vieno kerno akytumas neturi būti didesnis kaip 10 %.
Bandymų ploto dangos klojėjui primenama apie keblumus, kurių gali kilti, jei tas plotas būtų šildomas vamzdžiais arba elektros laidais ir jei iš jo tektų imti kernus. Ši įranga turėtų būti kruopščiai suplanuota pagal būsimas kernų ėmimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200×300 mm dydžio plotų, kuriuose nei vamzdžiai, nei laidai nebūtų pakloti arba kuriuose jie būtų pakloti pakankamai giliai, kad iš viršutinio dangos sluoksnio imant kernus jie nebūtų apgadinti.
4.2. Garso sugerties koeficientas
Garso sugerties koeficientas (įprastas sklidimas) matuojamas kompleksinės akustinės varžos vamzdžiu taikant ISO 10534–1:1996 arba ISO 10534–2:1998 nustatytą metodiką.
Ruošiant bandinius, laikomasi tų pačių reikalavimų kaip ir nustatytieji dėl liekamojo akytumo nustatymo bandinių ruošimo (žr. 4.1 skirsnį). Garso sugertis matuojama 400–800 Hz ir 800–1 600 Hz dažnių intervaluose (bent pagrindiniai trečios oktavos juostų dažniai) ir turi būti nustatytos šių dviejų dažnių intervalų didžiausios vertės. Tada apskaičiuojamas visų tiriamų kernų tų verčių vidurkis ir paruošiamas galutinis rezultatas.
4.3. Tūrinis makrotekstūros matavimas
Pagal šį standartą tekstūros gylis turi būti matuojamas išilgai ratų, važiuojančių bandymo juosta, vėžių vienodais atstumais bent dešimtyje vietų ir turi būti nustatoma vidutinė vertė, kuri lyginama su apibrėžtu mažiausiu tekstūros gyliu. Metodikos aprašas pateiktas ISO 10844: 1994 standarte.
5. TVARUMAS IR PRIEŽIŪRA
5.1. Senėjimo įtaka
Kaip ir dėl bet kokių kitų dangų tikėtina, kad padangos riedėjimo triukšmo lygis, išmatuotas virš bandymo dangos, po 6–12 mėnesių nuo tos dangos paklojimo gali šiek tiek padidėti.
Nustatytas charakteristikas danga pradeda atitikti ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo jos paklojimo. Dangos senėjimas sunkvežimių keliamam triukšmui paprastai daro didesnę įtaką nei lengvojo automobilio keliamam triukšmui.
Dangos tvarumą daugiausia lemia ja važinėjančių transporto priemonių padangos, kurios tą dangą gludina ir tankina. Danga turi būti periodiškai tikrinama pagal 2.5 skirsnį.
5.2. Dangos priežiūra
Palaidos atliekos arba dulkės, galinčios labai sumažinti veiksmingąjį tekstūros gylį, turi būti nuvalytos nuo dangos. Šalyse, kuriose vyrauja žiemos klimatas, ledas kartais tirpdomas druska. Dėl druskos danga laikinai arba net visam laikui gali pasikeisti taip, kad padidės triukšmas, todėl druskos naudoti nerekomenduojama.
5.3. Bandymų ploto dangos keitimas
Jei bandymų kelią būtina užkloti nauja danga, paprastai tą dangą reikia kloti tik bandymų juostoje (3 m pločio, kaip parodyta 1 paveiksle), kuria važinėja transporto priemonės, jei bandymų plotas už tos juostos atitiko liekamojo akytumo arba garso sugerties, kai jie buvo matuojami, reikalavimus.
6. BANDYMŲ VIETOS DANGOS IR ANT JOS ATLIEKAMŲ BANDYMŲ DOKUMENTAI
6.1. Bandymų vietos dangos dokumentai
Bandymų vietos dangos dokumentuose pateikiama tokia informacija:
6.1.1. |
bandymų kelio vieta; |
6.1.2. |
rišiklio tipas, rišiklio klampumas, mineralinės medžiagos, didžiausias teorinis betono tankis (BT), dėvėjimosi sluoksnio storis ir pagal kernus, paimtus iš bandymų kelio, nustatyta granuliometrinės sudėties kreivė; |
6.1.3. |
tankinimo metodas (pvz., plentvolio tipas, plentvolio masė ir plentvolio važiavimo viena vieta skaičius tankinant dangą); |
6.1.4. |
mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis klojant dangą; |
6.1.5. |
dangos klojimo data ir rangovas; |
6.1.6. |
visų bandymų arba bent paskutinio bandymo rezultatas, nurodant:
|
6.2. Danga važiuojančios transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymų dokumentai
Dokumentuose, kuriuose aprašomas (-i) transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymas (-ai), nurodoma, ar buvo laikomasi visų šio standarto reikalavimų. Pagal 6.1 skirsnį pateikiama nuoroda į dokumentą, kuriame aprašyti rezultatai, patvirtinantys, kad to standartų reikalavimų buvo laikomasi.
(1) ISO 10844:1994.
5 PRIEDAS
BANDYMO PROCEDŪRA SUKIBIMUI SU ŠLAPIA DANGA MATUOTI
1. BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS
1.1. Kelio charakteristikos
Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 proc. Bandymų kelias turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio, jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų. Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo – 10 mm (pagal leidžiamąsias nuokrypas gali būti 8–13 mm), o pagal ASTM E-965 išmatuotas smėlio gylis – 0,7 ± 0,3 mm.
Sudrėkinto kelio paviršiaus trinties vertė nustatoma pagal kurį nors vieną iš toliau aprašytų metodų:
1.1.1. |
Standartinėms etaloninėms bandomosioms padangoms (SEBP) skirtas metodas Jei bandymas atliekamas naudojant SEBP ir taikant 2.1 skirsnyje aprašytą metodą, vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK) turi būti 0,6–0,8. Išmatuotoji vertė patikslinama atsižvelgiant į temperatūros poveikį: DSJK = DSJK (išmatuotoji) + 0,003 × 5(t – 20), kur t – sudrėkintos kelio dangos temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais. Bandymas atliekamas naudojant tokias kelio juostas ir tokio ilgio kelią, kokie naudojami atliekant sukibimo su šlapia danga bandymą; |
1.1.2. |
Britų švytuoklės skaičių (BŠS) metodas Sudrėkinto kelio britų švytuoklės skaičių (BŠS) vidurkis, išmatuotas taikant Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos (ASTM) standartą 303-93 (naujai patvirtintas 1998 m.) ir naudojant padėklą, kaip nurodyta ASTM standarte E 501-94, atlikus temperatūrinę pataisą, turi būti 40–60. Jei švytuoklės gamintojas nenurodo, kaip atlikti temperatūrines pataisas, gali būti naudojama ši formulė: BŠS = BŠS (išmatuota vertė) + 0,34 × t – 0,0018 × t2 – 6,1, kur t – sudrėkintos kelio dangos temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais. Kelio juostose, kurios bus naudojamos atliekant sukibimo su šlapia danga bandymus, BŠS matuojamas kas 10 m išilgai juostų. Kiekvienoje vietoje BŠS matuojamas 5 kartus; BPŠ variacijos koeficiento vidurkis neturi būti viršytas daugiau kaip 10 proc. |
1.1.3. |
Tipo patvirtinimo institucija, remdamasi bandymų ataskaitose pateikta informacija, turi įsitikinti, kad kelio charakteristikos yra tinkamos. |
1.2. Drėkinimo sąlygos
Danga gali būti drėkinama kelio įrenginiais arba bandomojoje transporto priemonėje ar priekaboje įrengta drėkinimo sistema.
Jei naudojama kelyje įrengta sistema, bandymų vietos danga drėkinama likus ne mažiau kaip valandai iki bandymo, kad dangos ir vandens temperatūra taptų vienoda. Rekomenduojama kelyje įrengtą drėkinimo sistemą nuolat naudoti per visą bandymą.
Vandens gylis turi būti 0,5–1,5 mm.
1.3. Vėjo sąlygos neturėtų trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).
Sudrėkintos dangos temperatūra turi būti 5–35 °C ir atliekant bandymą neturi pasikeisti daugiau kaip 10 °C.
2. BANDYMŲ METODIKA
Santykinės sukibimo su šlapia danga charakteristikos nustatomos naudojant:
a) |
priekabą arba specialią padangoms vertinti skirtą transporto priemonę; arba |
b) |
serijinės gamybos keleivinę transporto priemonę (M1 kategorijos, kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), pateiktoje dokumente TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 4 pakeitimu). |
2.1. Metodika, taikoma naudojant priekabą arba specialią padangoms vertinti skirtą transporto priemonę
2.1.1. Priekaba ir vilkikas arba padangoms vertinti skirta transporto priemonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.1.1.1. |
turi būti pajėgi viršyti viršutinę 67 km/h bandymo greičio ribą ir palaikyti reikalaujamą 65 ± 2 km/h greitį, veikiant didžiausiai stabdymo jėgai; |
2.1.1.2. |
turi būti įrengta ašis, užtikrinanti vieną bandymo padėtį ir turinti hidraulinį stabdį bei įjungimo sistemą, kurią prireikus būtų galima valdyti iš vilkiko. Stabdžių sistema turi būti pajėgi užtikrinti pakankamą stabdymo momentą, kad, naudojant visų išbandytinų dydžių padangas ir joms taikant reikiamas apkrovas, būtų pasiektas didžiausias stabdymo jėgos koeficientas; |
2.1.1.3. |
per visą bandymą turi būti pajėgi išlaikyti bandomojo rato ir ant jo sumontuotos padangos išilginę padėtį (suvedimo kampą) ir išvirtimo kampą, leidžiant ± 0,5° statinių dydžių, išmatuotų apkrovus bandomąją padangą, nuokrypą; |
2.1.1.4. |
jei tai priekaba, mechaninė vilkiko ir priekabos jungtis turi būti tokia, kad vilkiką sujungus su priekaba, priekabos su įrengtais stabdymo jėgos matavimo jutikliais sukabintuvas arba jo dalis būtų horizontalus (-i) arba kad sukabintuvo arba jo dalies nuolydžio kampas nuo galo į priekį būtų ne didesnis kaip 5°. Išilginės linijos nuo jungties (kablio) jungiamojo taško centrinės linijos iki priekabos ašies skersinės centrinės linijos ilgis turi būti ne mažiau kaip 10 kartų didesnis už jungties (kablio) aukštį; |
2.1.1.5. |
Jei transporto priemonėje yra įrengta kelio drėkinimo sistema, vandens purkštuvas (-ai) turi būti toks (-ie), kad purškiama vandens juosta būtų vienodo pločio ir užeitų už padangos vėžės bent 25 mm. Purkštuvas (-ai) turi būti nukreipti žemyn 20–30° kampu ir purškiamas vanduo turi pasiekti kelio dangą už 250–450 mm priešais padangos vėžės vidurį. Purkštuvas (-ai) turi būti įrengtas (-i) 25 mm aukštyje arba mažiausiame aukštyje, kokio pakanka, kad būtų išvengta ant kelio esančių kliūčių, bet ne aukščiau kaip 100 mm aukštyje. Vandens tiekimo intensyvumas turi būti toks, kad vandens gylis būtų 0,5–1,5 mm ir per bandymą nepasikeistų daugiau kaip ± 10 proc. Atkreipkite dėmesį, kad tipinė per bandymą taikoma tiekimo norma važiuojant 65 km/h greičiu yra 18 ls–1 vieno metro pločio drėkinamai kelio dangai. Sistema turi būti pajėgi tiekti vandenį taip, kad padanga ir priešais ją esanti kelio danga būtų sudrėkinta prieš pradedant stabdyti ir būtų drėkinama per visą bandymą. |
2.1.2. Bandymo metodika
2.1.2.1. Nuo bandomosios padangos turi būti nupjaustyti visi formuojant padangą susidarę išsikišimai, galintys turėti įtakos bandymui.
2.1.2.2. Bandomoji padanga montuojama ant tokio bandomojo ratlankio, kokį gamintojas nurodė patvirtinimo paraiškoje, ir, jei tai SEBP arba standartinio krovumo padanga, ji pripučiama iki 180 kPa arba, jei tai sustiprinta arba labai didelio krovumo padanga, iki 220 kPa.
2.1.2.3. Padanga ne mažiau kaip dvi valandas laikoma šalia bandymų kelio, kad jos temperatūra susilygintų su bandymų kelio ploto aplinkos temperatūra. Padanga (-os) laikomos taip, kad ant jų nepatektų tiesioginių saulės spindulių.
2.1.2.4. Padangai taikoma tokia apkrova:
a) |
jei tai SEBP – 445–508 kg; ir |
b) |
jei tai kitokia padanga, taikoma 70–80 proc. apkrovos vertės, atitinkančios padangos krovumo rodiklį. |
2.1.2.5. Prieš pat bandymą kelias turi būti parengtas bandymams, ant kelio dalies, naudojamos pagal charakteristikų bandymo programą, atliekant ne mažiau kaip dešimt stabdymo bandymų, naudojant į tą programą neįtrauktas padangas.
2.1.2.6. Prieš pat bandymus patikrinamas ir prireikus atkuriamas padangų oro slėgis, kad jis būtų toks, kaip nurodyta 2.1.2.2 skirsnyje.
2.1.2.7. Bandymo greitis turi būti 63–67 km/h ir per visą bandomąjį važiavimą jis neturi viršyti šių ribų.
2.1.2.8. Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamos bandomosios padangos charakteristikos.
2.1.2.9. Sumontuotų bandomųjų ratų stabdžiai turi būti naudojami taip, kad didžiausia stabdymo jėga būtų pasiekta per 0,2–0,5 s nuo stabdymo pradžios.
2.1.2.10. Jei bandoma nauja padanga, jai parengti atliekami du bandomieji važiavimai. Šie bandymai gali būti atliekami įrašymo įrangos veikimui patikrinti, tačiau vertinant charakteristikas į šiuos rezultatus neatsižvelgiama.
2.1.2.11. Vertinant padangos charakteristikas ir lyginant jas su SEBP charakteristikomis, stabdymo bandymas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje ir juostoje.
2.1.2.12. Bandymų eilės tvarka:
R1 – T – R2,
kur:
R1 – pradinis SEBP bandymas; R2 – kartotinis SEBP bandymas; T – tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.
Prieš kartojant SEBP bandymą gal būti išbandytos ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktos padangos, pavyzdžiui:
R1 – T1 – T2 – T3 – R2
2.1.2.13. Vidutinė didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (DSJK) vertė apskaičiuojama naudojant ne mažiau kaip šešis galiojančius rezultatus.
Kad rezultatą būtų galima laikyti galiojančiu, variacijos koeficientas, apskaičiuotas standartinį nuokrypį dalijant iš vidutinio rezultato ir išreikštas procentais, turi būti ne didesnis kaip 5 proc. Jei atliekant kartotinius SEBP bandymus to pasiekti nepavyksta, tvirtinti pateiktos (-ų) padangos (-ų) vertinimas neįskaitomas, ir visa bandymo procedūra turi būti pakartota iš naujo.
2.1.2.14. Vidutinės DSJK vertės naudojimas kiekvienai bandomųjų važiavimų grupei:
jei taikoma R1 – T – R2 bandymų eilės tvarka, SEBP DSJK, taikytinas palyginimo su tvirtinti pateiktos padangos charakteristikomis tikslais, turi būti:
(R1 + R2)/2,
kur:
R1 – vidutinė pirmosios bandomųjų važiavimų, naudojant SEBP, grupės DSJK vertė; R2 – vidutinė antrosios bandomųjų važiavimų, naudojant SEBP, grupės DSJK vertė.
Jei taikoma R1 – T1 – T2 – R2 bandymų eilės tvarka, turi būti taikomas toks SEBP DSJK:
|
2/3 R1 + 1/3 R2, kai lyginama su T1 tvirtinti pateikta padanga; ir |
|
1/3 R1 + 2/3 R2, kai lyginama su T2 tvirtinti pateikta padanga. |
Jei taikoma R1 – T1 – T2 – T3 – R2 bandymų eilės tvarka, turi būti taikomas toks SEBP DSJK:
|
3/4 R1 + 1/4 R2, kai lyginama su T1 tvirtinti pateikta padanga; |
|
(R1 + R2)/2, kai lyginama su T2 tvirtinti pateikta padanga; ir |
|
1/4 R1 + 3/4 R2, kai lyginama su T3 tvirtinti pateikta padanga. |
2.1.2.15. Sukibimo su šlapia danga koeficientas (G) apskaičiuojamas taip:
2.2. Metodika, taikoma naudojant standartines transporto priemones
2.2.1. Transporto priemonė turi būti standartinė M1 kategorijos transporto priemonė, pajėgi važiuoti bent 90 km/h greičiu ir turinti stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS).
2.2.1.1. Transporto priemonė negali būti modifikuojama, išskyrus šiuos atvejus:
a) |
kai to reikia, kad būtų galima montuoti didesnių dydžių ratus ir padangas; |
b) |
kai to reikia mechaniniam (įskaitant hidraulinį, elektrinį arba pneumatinį) darbinių stabdžių valdymo veikimui užtikrinti. Sistema gali būti valdoma automatiškai, perduodant signalus iš įtaisų, įrengtų kelyje arba šalia jo. |
2.2.2. Bandymo metodika
2.2.2.1. Nuo bandomųjų padangų turi būti nupjaustyti visi formuojant padangą susidarę išsikišimai, galintys turėti įtakos bandymui.
2.2.2.2. Bandomoji padanga turi būti sumontuota ant tokio bandomojo ratlankio, kokį gamintojas nurodė patvirtinimo paraiškoje, ir, kad ir kokia tai būtų padanga, ji turi būti pripūsta iki 220 kPa.
2.2.2.3. Padanga ne mažiau kaip dvi valandas laikoma šalia bandymų kelio, kad jos temperatūra susilygintų su bandymų kelio ploto aplinkos temperatūra. Padanga (-os) laikomos taip, kad ant jų nepatektų tiesioginių saulės spindulių.
2.2.2.4. Taikoma tokia statinė padangos apkrova:
a) |
jei tai SEBP – 381–572 kg; ir |
b) |
jei tai kitokia padanga, taikoma 60–90 proc. apkrovos vertės, atitinkančios padangos krovumo rodiklį. |
Ant tos pačios ašies sumontuotų padangų apkrovos skirtumas turi būti toks, kad mažiau apkrautos padangos apkrova sudarytų ne mažiau kaip 90 proc. labiau apkrautos padangos apkrovos.
2.2.2.5. Prieš pat bandymą kelias turi būti parengtas bandymams, ant kelio dalies, naudojamos pagal charakteristikų bandymo programą, atliekant ne mažiau kaip dešimt stabdymo bandymų, stabdant nuo 90 km/h iki 20 km/h ir naudojant į tą programą neįtrauktas padangas.
2.2.2.6. Prieš pat bandymus patikrinamas ir prireikus atkuriamas padangų oro slėgis, kad jis būtų toks, kaip nurodyta 2.2.2.2 skirsnyje.
2.2.2.7. Važiuojant pradiniu 83–87 km/h greičiu, darbinių stabdžių valdymo priemonėmis pradedama taikyti pastovi jėga, kurios pakanka, kad ne vėliau kaip greičiui sumažėjus iki 80 km/h visuose transporto priemonės ratuose įsijungtų ABS ir transporto priemonė pradėtų tolygiai lėtėti, ir ši jėga taikoma tol, kol transporto priemonė sustoja.
Stabdymo bandymas atliekamas išjungus mechaninės pavaros sankabą arba automatinės pavaros jungiklį perjungus į neutralią padėtį.
2.2.2.8. Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamos tvirtinti pateiktos bandomosios padangos charakteristikos.
2.2.2.9. Jei bandomos naujos padangos, joms parengti atliekami du bandomieji važiavimai. Šie bandymai gali būti atliekami įrašymo įrangos veikimui patikrinti, tačiau vertinant charakteristikas į šiuos rezultatus neatsižvelgiama.
2.2.2.10. Vertinant padangos charakteristikas ir lyginant jas su SEBP charakteristikomis, stabdymo bandymas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje ir juostoje.
2.2.2.11. Bandymų eilės tvarka:
R1 – T – R2,
kur:
R1 – pradinis SEBP bandymas; R2 – kartotinis SEBP bandymas; T – tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.
Prieš kartojant SEBP bandymą gali būti išbandytos ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktos padangos, pavyzdžiui:
R1 – T1 – T2 – T3 – R2
2.2.2.12. Vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) nuo 80 km/h iki 20 km/h apskaičiuojamas remiantis ne mažiau kaip trimis galiojančiais rezultatais, jei tai SEBP, ir ne mažiau kaip 6 galiojančiais rezultatais, jei tai tvirtinti pateiktos padangos.
Vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) gaunamas taip:
VLSVJ = 231,48/S,
kur:
S – išmatuotas stabdymo nuo 80 km/h iki 20 km/h kelias metrais.
Kad rezultatą būtų galima laikyti galiojančiu, variacijos koeficientas, apskaičiuotas standartinį nuokrypį dalijant iš vidutinio rezultato ir išreikštas procentais, turi būti ne didesnis kaip 3 proc. Jei atliekant kartotinius SEBP bandymus to pasiekti nepavyksta, tvirtinti pateiktos (-ų) padangos (-ų) vertinimas neįskaitomas, ir visa bandymo procedūra kartojama iš naujo.
Apskaičiuotų VLSVJ verčių vidurkis nustatomas kiekvienai bandomųjų važiavimų grupei.
2.2.2.13. Vidutinės VLSVJ vertės naudojimas kiekvienai bandomųjų važiavimų grupei:
jei taikoma R1 – T – R2 bandymų eilės tvarka, SEBP VLSVJ, taikytinas palyginimo su tvirtinti pateiktos padangos charakteristikomis tikslais, turi būti:
(R1 + R2)/2,
kur:
R1 – vidutinė pirmosios bandomųjų važiavimų, naudojant SEBP, grupės VLSVJ vertė; R2 – vidutinė antrosios bandomųjų važiavimų, naudojant SEBP, grupės VLSVJ vertė.
Jei taikoma R1 – T1 – T2 – R2 bandymų eilės tvarka, turi būti taikoma tokia SEBP VLSVJ vertė:
|
2/3 R1 + 1/3 R2, kai lyginama su T1 tvirtinti pateikta padanga; ir |
|
1/3 R1 + 2/3 R2, kai lyginama su T2 tvirtinti pateikta padanga. |
Jei taikoma R1 – T1 – T2 – T3 – R2 bandymų eilės tvarka, turi būti taikoma tokia SEBP VLSVJ:
|
3/4 R1 + 1/4 R2, kai lyginama su T1 tvirtinti pateikta padanga; |
|
(R1 + R2)/2, kai lyginama su T2 tvirtinti pateikta padanga; ir |
|
1/4 R1 + 3/4 R2, kai lyginama su T3 tvirtinti pateikta padanga. |
2.2.2.14. Sukibimo su šlapia danga koeficientas (G) apskaičiuojamas taip:
2.2.2.15. Jei tvirtinti pateiktų padangų, pavyzdžiui, dėl padangų dydžio arba dėl to, kad negalima užtikrinti reikiamos apkrovos, ir pan., neįmanoma sumontuoti toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo sumontuotos SEBP, palyginimo tikslais naudojamos tarpinės padangos, toliau vadinamos „kontrolinėmis padangomis“, ir dvi transporto priemonės. Vienoje transporto priemonėje turi būti galima sumontuoti SEBP ir kontrolinę padangą, o kitoje – kontrolinę padangą ir tvirtinti pateiktą padangą.
2.2.2.15.1. Kontrolinės padangos sukibimo su šlapia danga koeficientas SEBP atžvilgiu (G1) ir tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga koeficientas kontrolinės padangos atžvilgiu (G2) nustatomi 2.2.2.1–2.2.2.15 skirsniuose aprašyta tvarka.
Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga koeficientas SEBP atžvilgiu yra dviejų sukibimo su šlapia danga koeficientų sandauga, t. y. G1 × G2.
2.2.2.15.2. Kelias ir jo dalis turi būti tie patys per visus bandymus, o aplinkos temperatūra turi būti panaši, pavyzdžiui, sudrėkinto kelio dangos temperatūros svyravimai turi būti ne didesni kaip ± 5 °C. Visi bandymai atliekami tą pačią dieną.
2.2.2.15.3. Palyginimo su SEBP ir su tvirtinti pateikta kontroline padanga tikslais turi būti naudojamas tas pats kontrolinių padangų komplektas ir jis turi būti montuojamas tose pačiose ratų vietose.
2.2.2.15.4. Atliekant bandymą naudotos kontrolinės padangos po bandymo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip reikalaujama dėl SEBP, t. y. pagal ASTM E 1136–93 (naujai patvirtinto 1998 m.) reikalavimus.
2.2.2.15.5. SEBP ir kontrolinės padangos nebenaudojamos, jei jos yra nevienodai nusidėvėjusios, pažeistos arba jei pastebimai pablogėjo jų charakteristikos.
Priedėlis
Bandymo ataskaita
(sukibimas su šlapia danga)
1 DALIS – ATASKAITA
1. Tipo patvirtinimo institucija arba technikos tarnyba: …
2. Pareiškėjo pavadinimas ir adresas: …
3. Bandymo ataskaitos Nr.: …
4. Gamintojas ir prekinis pavadinimas arba prekės aprašas: …
5. Padangų klasė (C1, C2 arba C3): …
6. Naudojimo kategorija: …
7. Sukibimas su šlapia danga SEBP atžvilgiu, nustatytas pagal 2.1.2.15–2.2.2.15 skirsnius: …
8. Pastabos (jei yra): …
9. Data: …
10. Parašas: …
2 DALIS – BANDYMO DUOMENYS
1. Bandymo data: …
2. Bandomoji transporto priemonė (gamybinė markė, modelis, modifikacijos ir pan. arba priekabos tapatybės duomenys): …
…
3. Bandymų kelio vieta: …
3.1. Bandymų kelio charakteristikos: …
3.2. Parengė: …
3.3. Sertifikavimo metodas: …
4. Išsami informacija apie bandomąją padangą: …
4.1. Padangų dydžio žymuo ir eksploatacijos aprašas: …
4.2. Padangos prekinis pavadinimas ir prekės aprašas: …
4.3. Etaloninis oro slėgis: kPa …
4.4. Bandymo data:
Padanga |
SEBP |
Pateikta tvirtinti |
Kontrolinė |
Bandomosios padangos apkrova (kg) |
|
|
|
Vandens gylis (mm) (0,5–1,5 mm) |
|
|
|
Sudrėkintos dangos vidutinė temperatūra (°C) (5–35 °C) |
|
|
|
4.5. Bandomojo ratlankio pločio kodas: …
4.6. Temperatūros matavimo jutiklio tipas: …
4.7. SEBP tapatybės duomenys: …
5. Galiojantys bandymo rezultatai:
Važiavimo Nr. |
Bandymo greitis (km/h) |
Važiavimo kryptis |
SEBP |
Pateikta tvirtinti padanga |
Kontrolinė padanga |
Didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK) |
Vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) |
Sukibimo su šlapia danga koeficientas (G) |
Pastabos |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|