15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/1

(1)

Atlikus tyrimą (toliau – pirminis tyrimas), Reglamentu (EB) Nr. 954/2006 Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą, inter alia, Rusijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno (toliau – BVV) importui.

(2)

Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 954/2006, Komisija, apie tai pranešusi Patariamajam komitetui, ypač atidžiai stebėjo BVV importo iš visų su priemonėmis susijusių šalių raidą. Ši stebėsena parodė, kad Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės OAO TMK (OAO Volzhsky Pipe Plant, OAO Taganrog Metallurgical Works, OAO Sinarsky Pipe Plant, OAO Seversky Tube Works ir su jomis susijusios bendrovės) (toliau – TMK, bendrovė arba grupė) eksportas į Bendriją per pirmuosius šešis mėnesius po priemonių nustatymo itin sumažėjo. Stebėsena taip pat parodė, kad TMK taikomo muito dydį reikėtų pakartotinai išnagrinėti. Iš tiesų, TMK stebėsenos klausimyne pateikta informacija apie sąnaudas ir kainas parodė, kad grupės dempingo skirtumas būtų mažesnis nei šiuo metu esantis 35,8 %.

(3)

Komisijos iniciatyva buvo pradėta dalinė tarpinė minėto reglamento peržiūra, susijusi su TMK, remiantis įrodymais, kuriuos Komisija gavo iš šio eksportuotojo. Bendrovė teigė, kad aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės, pasikeitė ir šių pasikeitimų pobūdis yra ilgalaikis. Primenama, kad TMK pirminiame tyrime bendradarbiavo nevisapusiškai, todėl jos dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis turimais faktais, t. y., normaliąja kitos Rusijos gamintojų grupės, kuri bendradarbiavo atliekant tyrimą verte ir Eurostato duomenimis. TMK teigimu, per pirminį tyrimą ji nebendradarbiavo daugiausia dėl didelių vidinių permainų, kurios pirminio tyrimo laikotarpiu jau buvo prasidėjusios. Dėl šių ypatingų aplinkybių, kurios turėjo poveikį grupės valdymui ir apskaitos bei audito metodams, per pirminį tyrimą TMK negalėjo pateikti tinkamų kainų ir sąnaudų įrodymų. Bendrovės teigimu po struktūrinių pokyčių, vykusių per pirminį tyrimą, bendrovės struktūra tapo paprastesnė, pagerėjo valdymas ir buvo pereita prie IFRS apskaitos, todėl ji galėtų bendradarbiauti. Ji taip pat pateikė prima facie įrodymų, kad palyginus normaliąją vertę, apskaičiuotą pagal jos pačios kainas vidaus rinkoje arba sąnaudas, ir eksporto į Bendriją kainas, dempingas taptų daug mažesnis už galiojančios priemonės lygį. Todėl ji teigė, kad nebėra būtinybės toliau taikyti galiojančią priemonę, kurios dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija nusprendė savo iniciatyva pradėti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant būtų tiriamas tik TMK grupės eksportuojančių gamintojų ir (arba) narių dempingo dydis. 2007 m. birželio 22 d. Komisija paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) ir pradėjo tyrimą.

(5)

Komisija oficialiai pranešė TMK ir jos susijusioms bendrovėms bei eksportuojančios šalies atstovams apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus TMK ir jos susijusioms bendrovėms ir iki tuo tikslu nustatyto termino gavo atsakymus. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant būtiną dempingui nustatyti ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(7)

Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(8)

Atliekant dabartinę peržiūrą nagrinėjamas tas pats produktas, kaip ir atliekant pirminį tyrimą, t. y. tam tikri geležiniai arba plieniniai besiūliai apskritimo formos skerspjūvio Rusijos kilmės vamzdžiai ir vamzdeliai, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI, angl. International Institute of Welding) formule ir chemine analize (4), yra ne didesnis kaip 0,86 (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojami KN kodais ex 7304 11 00, ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 22 00, ex 7304 23 00, ex 7304 24 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (5).

(9)

Rusijoje pagamintas bei šalies vidaus rinkoje parduotas produktas ir į Bendriją eksportuotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis bei yra naudojamas tiems patiems tikslams, todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(10)

Pardavimas vidaus rinkoje vykdomas per susijusią bendrovę, ZAO TMK Trade House, kuri toliau perparduoda nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams Rusijoje.

(11)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia patikrinta, ar keturių bendradarbiaujančių grupės eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar visas toks pardavimas sudarė 5 % ar daugiau viso atitinkamo pardavimo eksportui į Bendriją. Nustatyta, kad visas panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas. Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra identiškos į Bendriją eksportuojamoms rūšims arba tiesiogiai palyginamos su jomis.

(12)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su į Bendriją eksportuojama nagrinėjamojo produkto rūšimi, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL sudarė 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos nagrinėjamojo produkto rūšies parduoto kiekio.

(13)

Vėliau buvo nagrinėjama, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(14)

Tais atvejais, kai atitinkamos produkto rūšies, parduotos grynąja pardavimo kaina, kuri yra ne mažesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, parduotas kiekis buvo didesnis nei 80 % tos rūšies viso parduoto kiekio, ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo ne mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Tais atvejais, kai produkto rūšies pelningai parduotas kiekis buvo ne didesnis kaip 80 % viso tos rūšies parduoto kiekio arba tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies pelningo pardavimo vidurkis, su sąlyga, kad šis pardavimas buvo ne mažesnis nei 10 % viso tos rūšies parduoto kiekio. Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningai parduotas kiekis buvo mažesnis nei 10 % viso parduoto kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas šios rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis nustatant normaliąją vertę.

(15)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuojančio gamintojo eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, kai reikia – pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA) dalį procentais bei pagrįstą pelno skirtumą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA dalis procentais ir pelno skirtumas buvo pagrįsti panašaus produkto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis PBA vidurkiu ir pelno skirtumu.

(16)

Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos sąnaudas, buvo nagrinėjama, ar dujų kainos, kurias sumokėjo eksportuojantys gamintojai, tinkamai parodė dujų gamybos ir paskirstymo sąnaudas.

(17)

Buvo nustatyta, kad dujų kaina vidaus rinkoje, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, sudarė maždaug ketvirtadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje yra reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Todėl, kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos eksportuojančių gamintojų apskaitoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, jas reikėjo atitinkamai koreguoti. Kadangi pakankamai tipiškų, neiškreiptų dujų kainų Rusijos vidaus rinkoje nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį dujų kainas reikėjo koreguoti remiantis informacija, gauta iš kitų tipiškų rinkų. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauze) ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai parodo sąnaudas, todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(18)

Toms produkto rūšims, kurioms buvo apskaičiuota normalioji vertė, kaip pirmiau aprašyta, apskaičiavimas buvo pagrįstas eksportuotų rūšių gamybos sąnaudomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į dujų sąnaudas.

(19)

Visas TMK eksportas vykdomas per susijusias bendroves Bendrijoje arba Šveicarijoje. Taigi, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, t. remiantis susijusiai bendrovei PTL pirmojo nepriklausomo pirkėjo Bendrijoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis perpardavimo kainomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas bei pelną.

(20)

Kalbant apie susijusios bendrovės Šveicarijoje, TMK Global AG, pirkėjams Bendrijoje nustatytas eksporto kainas, TMK tvirtino, kad būtų neteisėta iš eksporto kainos atimti pelną, PBA ir komisinius arba agentūros mokesčius, kadangi TMK Global veikia kaip visiškai integruotas eksporto pardavimo padalinys ne Bendrijoje. TMK teigimu, toks atėmimas būtų pateisinamas tik Bendrijoje esančioms bendrovėms, kurios sudaro grupės importo tinklo dalį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.

(21)

Minėtas argumentas buvo priimtas, nes nustatyta, kad TMK Global po struktūrinių pokyčių grupėje tapo eksporto padaliniu, atsakingu už eksportą ne Bendrijoje ir už pardavimą eksportui į Bendriją, nors prieš PTL ir per PTL šio eksporto apimtis sumažėjo. Iš tiesų, TMK Global veikia kaip „pardavimo centras“, kas supaprastina pirkimo ir dokumentų rengimo procesus su klientais dirbantiems biurams, įsikūrusiems tiesiogiai pagrindinėse rinkose, t. y., TMK North America ir TMK Middle-East. Taip pat ji atlieka kitas eksporto padalinio funkcijas, susijusias su eksportu į savo pagrindines rinkas ir Bendriją, kaip antai, valdymo apskaita ir prekių atsekimo standartų įgyvendinimo užtikrinimas. Praeityje šias funkcijas vykdė kiekvienos gamyklos vietos eksporto padaliniai, tačiau, siekiant šias funkcijas centralizuoti ir užtikrinti jų nuoseklumą, šiuo metu jas atlieka TMK Global.

(22)

Svertinė normalioji vertė ir svertinė eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip įrodyta, darė poveikį kainoms ir jų palyginamumui, skirtumus. Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į skirtingas fizines savybes, transporto, draudimo, tvarkymo, kredito išlaidas ir importo muitus.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normaliosios vertės svertinis vidurkis pagal rūšį buvo lyginamas su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Po šio palyginimo buvo nustatytas dempingas.

(24)

Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą TMK dempingo skirtumas buvo 27,2 %.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusių aplinkybių pobūdis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

(26)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad atliekant pirminį tyrimą TMK tinkamai nebendradarbiavo. Todėl jos dempingo skirtumas, kuriuo remiantis šiuo metu taikomas 35,8 % muitas, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo nustatytas remiantis turimais faktais. Kaip turimus faktus Komisija naudojo normaliąją vertę, nustatytą kitai, bendradarbiaujančiai, Rusijos gamintojų grupei, ir Eurostato duomenis.

(27)

Pagrindinė nepakankamo bendradarbiavimo, dėl ko teko naudoti turimus faktus, priežastis buvo vidinės permainos grupėje, kurios pirminio tyrimo laikotarpiu jau buvo prasidėjusios. Dėl šių ypatingų aplinkybių, kurios turėjo poveikį grupės valdymui ir apskaitos bei audito metodams, per pirminį tyrimą TMK negalėjo pateikti tinkamų kainų ir sąnaudų įrodymų.

(28)

Dabartiniame tyrime TMK visapusiškai bendradarbiavo. Iš tiesų, priešingai nei pirminiame tyrime, kai grupėje vyko dideli pokyčiai, per dabartinį tyrimą atsakyme į klausimyną pateikti duomenys galėjo būti pakankamai patikrinti. Taigi, kadangi grupė pateikė patikimus normaliosios vertės ir eksporto kainos duomenis, dempingo skirtumas galėjo būti apskaičiuotas remiantis jos pačios duomenimis.

(29)

Tyrimo metu gauti įrodymai parodė, kad TMK struktūros ir apskaitos metodų pokyčiai, sudarę sąlygas grupei bendradarbiauti dabartiniame tyrime, laikytini ilgalaikiais, nes yra susiję su ilgalaike grupės struktūra.

(30)

Todėl laikoma, kad šios peržiūros inicijavimą lėmusios aplinkybės artimoje ateityje nesikeis taip, kad turėtų poveikio per dabartinę peržiūrą nustatytiems faktams. Todėl pokyčiai laikomi ilgalaikiais.

(31)

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus manoma, kad iš TMK importuojamam nagrinėjamajam produktui taikytinas antidempingo muitas gali būti pagrįstai iš dalies pakeistas į 27,2 %. Iš dalies pakeistas antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, nes jis yra mažesnis už pirminiame tyrime nustatytą žalos skirtumą.

(32)

Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 954/2006, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas.

(33)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galutinį antidempingo muitą, taikomą iš TMK importuojamam nagrinėjamajam produktui, grupė pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. TMK pasiūlytas įsipareigojimas nepakeitė pirminės Komisijos išvados, kad nagrinėjamasis produktas netinka įsipareigojimui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 954/2006 248–250 konstatuojamosiose dalyse. Iš tiesų Komisija mano, kad dabartinis TMK pasiūlytas įsipareigojimas neišsprendžia su nagrinėjamuoju produktu susijusių techninių sunkumų, aprašytų minėto reglamento 248 konstatuojamojoje dalyje tiek, kad pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos padarytų tinkamu naudoti,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės medvilninės patalynės, kuri klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), ex 6302 31 00 (TARIC kodas 6302310090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019), importui į Bendriją. Atsižvelgiant į didelį bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamojo produkto gamintojų Indijoje skaičių, atranka buvo atlikta pagal Reglamento (EB) Nr. 2026/97 (toliau – pagrindinis reglamentas) 27 straipsnį, atrinktoms bendrovėms nustatyti individualūs muito dydžiai nuo 4,4 % iki 10,4 %, o bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms nustatytas 7,6 % muito dydis. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas 10,4 % muito dydis.

(2)

Pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad jei kuris nors naujas Indijos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.) neeksportavo į Bendriją to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų (pirmasis kriterijus), kad nėra susijęs nė su vienu Indijos eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos tuo reglamentu nustatytos apsaugos nuo subsidijavimo priemonės (antrasis kriterijus) ir kad jis faktiškai eksportavo nagrinėjamuosius produktus į Bendriją po tiriamojo laikotarpio, pagal kurį nustatytos priemonės, arba prisiėmė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti į Bendriją didelį tų produktų kiekį (trečiasis kriterijus), tada gali būti iš dalies pakeista to reglamento 1 straipsnio 3 dalis, nustatant naujam eksportuojančiam gamintojui muito dydį, taikomą bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms, t. y. 7,6 %.

(3)

Pradinis reglamentas iš dalies buvo keičiamas tokiais reglamentais: Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2143/2004 (3), Tarybos reglamentu (EB) Nr. 122/2006 (4) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1840/2006. Visuose trijuose reglamentuose pateiktų nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių bendrovių, kurios atitiko pradiniame reglamente nustatytus kriterijus, pavadinimai įtraukti į priedą.

(4)

Dvidešimt Indijos bendrovių pateikė prašymą suteikti tą patį statusą, kuris yra suteiktas pradiniame tyrime bendradarbiavusioms, tačiau į atranką neįtrauktoms bendrovėms (toliau – naujojo importuotojo statusas), paskelbus ankstesnį iš dalies keičiantį reglamentą.

(5)

Toliau pateikiami 20 pareiškėjų:

(6)

Vienuolika bendrovių neatsakė į klausimyno, kuriuo siekiama patikrinti, ar jos atitinka pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatytas sąlygas, klausimus, todėl jų prašymus reikėjo atmesti.

(7)

Likusios devynios bendrovės pateikė išsamius atsakymus į klausimyną, todėl buvo svarstoma, ar joms suteikti naujojo eksportuotojo statusą.

(8)

Įrodymai, kuriuos pateikė pirmiau minėti du Indijos eksportuotojai ir (arba) gamintojai, laikomi pakankamais parodyti, kad jie atitinka pradiniame reglamente nustatytus kriterijus, todėl šioms bendrovėms gali būti nustatyta muito norma, taikoma tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (t. y. 7,6 %) ir kad jos būtų įtrauktos į eksportuojančių gamintojų sąrašą, pateiktą pradinio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 2143/2004, Reglamentu (EB) Nr. 122/2006 ir Reglamentu (EB) Nr. 1840/2006 priede.

(9)

Likusių septynių bendrovių prašymai suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą buvo atmesti dėl šių priežasčių.

(10)

Dvi bendrovės nepateikė įrodymų, kad jos eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Bendriją po tiriamojo laikotarpio arba kad prisiėmė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti į Bendriją didelį nagrinėjamųjų produktų kiekį. Todėl šie gamintojai neatitiko trečiojo kriterijaus.

(11)

Viena bendrovė nepateikė nagrinėjamojo laikotarpio pardavimo sąskaitų knygos, todėl negalėjo parodyti, kad tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto. Nustatyta, kad kita bendrovė nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šios bendrovės neatitiko pirmojo kriterijaus.

(12)

Viena bendrovė atsakymus į klausimyną atsiuntė pasibaigus nustatytam terminui, be to, prie prašymo nebuvo pridėti pagrindiniai dokumentai. Kita bendrovė neatsakė į raštą dėl trūkumų, kuriuo buvo prašoma pateikti daugiau informacijos. Todėl šios dvi bendrovės nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos atitinka pradiniame reglamente nustatytus kriterijus.

(13)

Galiausiai buvo nustatyta, kad viena bendrovė yra susijusi su pradiniame reglamente paminėta kita bendrove, todėl jos prašymas suteikti naujojo importuotojo statusą buvo atmestas kaip neatitikęs antrojo kriterijaus.

(14)

Bendrovės, kurioms nebuvo suteiktas naujojo eksportuotojo statusas, buvo informuotos apie šio sprendimo priežastis ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu.

(15)

Visi suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai ir pastabos buvo išnagrinėti ir į juos, prireikus, buvo tinkamai atsižvelgta,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/9

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/11

(1)

2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (3) Bendrija suteikė bendrųjų tarifų lengvatas Žaliajam Kyšuliui.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatoma produktų kilmės sąvokos apibrėžtis, taikoma bendrųjų tarifų lengvatų sistemoje (toliau – BLS). Šio reglamento 76 straipsniu numatomos leidžiančios nukrypti nuo tos apibrėžties nuostatos, skirtos prašymą Bendrijai pateikusioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurioms taikomos lengvatos pagal BLS.

(3)

Nuo 2005 m. kovo 1 d. Žaliajam Kyšuliui buvo taikomos lengvatos pagal AKR ir EB muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimą Nr. 2/2005, nukrypstantį nuo sąvokos „produktų kilmė“, siekiant atsižvelgti į ypatingą AKR valstybių padėtį dėl konservuotų tunų ir tunų nugarinės gamybos (SS ex 1604 pozicija) (4).

(4)

Tačiau šios priemonės nebetaikomos nuo 2007 m. gruodžio 31 d., o Žaliasis Kyšulys dar nesudarė ekonominės partnerystės susitarimo su Bendrija. Todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. vienintelė Žaliajam Kyšuliui likusi galima lengvatinė prekybos priemonė yra BLS.

(5)

2007 m. lapkričio 27 d. raštu Žaliasis Kyšulys pateikė prašymą dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo BLS kilmės taisyklių, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 76 straipsnį. Prie šio prašymo 2008 m. vasario 27 d. raštu jis pateikė šį prašymą papildančią informaciją.

(6)

Prašymas dėl leidžiančios nukrypti nuostatos pateiktas dėl bendro paruoštos ir konservuotos trijų rūšių žuvies, iš kurių dvi nenumatytos pagal Sprendimą Nr. 2/2005 suteikta leidžiančia nukrypti nuostata – paprastasis skumbrinis tunas ar skersadryžinis skumbrinis tunas, skumbrė ir tunas, metinio 1 561 tonos kiekio.

(7)

Komisija apsvarstė prašymą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos ir nustatė, kad jis yra išsamus ir tinkamai pagrįstas.

(8)

Leidžianti nukrypti nuostata būtina tam, kad visus metus būtų užtikrintas nepertraukiamas tiekimas ir taip išsaugotos savo įsipareigojimus remti aptariamos veiklos plėtrą Žaliajame Kyšulyje patvirtinusios įmonės didelės investicijos.

(9)

Ši investicija turėtų ne tik tiesioginį poveikį Žaliojo Kyšulio žuvininkystės pramonei prašyme dėl leidžiančios nukrypti nuostatos numatytų rūšių atžvilgiu, bet ir apskritai didelį netiesioginį naudingą poveikį Žaliojo Kyšulio žvejybos laivyno veiklos pagyvinimui. Jei Žaliasis Kyšulys naudotų daugiau laivų, palaipsniui gerėtų galimybės tiekti kilmę turinčią žuvį.

(10)

Leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma pakankamai ilgai, kad operatoriams būtų užtikrinti investicijos ir bendras nuspėjamumas, bet jokiu būdu ne ilgiau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., po kurios pagal BLS Žaliajam Kyšuliui nebebus taikoma specialioji priemonė, skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Vėliau Žaliojo Kyšulio konservų pramonės gyvybingumas turėtų būti užtikrinamas pagal ekonominės partnerystės susitarimą.

(11)

Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Kad būtų užtikrintas veiksmingas administravimas, vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms, Bendrijos muitinėms ir Komisijai, tos taisyklės turėtų būti taikomos mutatis mutandis pagal šiuo reglamentu suteikiamą leidžiančią nukrypti nuostatą importuojamų prekių kiekiui.

(12)

Kad būtų galima veiksmingiau stebėti, kaip taikoma nukrypti leidžianti nuostata, Žaliojo Kyšulio institucijos turėtų nuolat pranešti Komisijai duomenis apie išduotus kilmės sertifikatus.

(13)

Prašyme Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos nurodė, kad pirmaisiais taikymo metais po investicijų suinteresuotoji įmonė tikriausiai neturėtų gamybos pajėgumų visam prašomam kvotų kiekiui išnaudoti. Todėl 2009 ir 2010 metams reikėtų suteikti visą prašomų kvotų kiekį, o 2008 metų laikotarpiui, per kurį bus taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kvotos turėtų būti sumažintos pro rata.

(14)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/14

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 801/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/16

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. rugpjūčio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

(5)

Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/19

(1)

Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Sprendimu 1999/870/EB (1) ir Sprendimu 2007/149/EB (2) buvo įgaliotas Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą srityje atstovauti tam tikroms valstybėms narėms sudarant ir administruojant sutartis, susijusias su Šengeno aplinkai skirtos ryšių infrastruktūros (SISNET) įrengimu ir veikimu, kol ji bus perkelta į ryšių infrastruktūrą Europos bendrijos sąskaita.

(2)

Pagal tas sutartis atsirandantys finansiniai įsipareigojimai vykdomi iš specialaus biudžeto (toliau – SISNET biudžetas), iš kurio finansuojama tuose Tarybos sprendimuose nurodyta ryšių infrastruktūra.

(3)

SISNET biudžetą reglamentuoja specialus finansinis reglamentas, priimtas Sprendimu 200/265/EB (3) (toliau – SISNET finansinis reglamentas), kuriuo nustatomos kitokios procedūros nei pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą, kaip išdėstyta Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (4).

(4)

Tikslinga analogiškai suderinti SISNET finansinį reglamentą su Europos Bendrijų bendram biudžetui taikomu finansiniu reglamentu, supaprastinant Tarybos sekretoriate taikomas vidaus procedūras, visų pirma panaikinant finansinio kontrolieriaus funkcijas ir atitinkamais atvejais priskiriant jo funkcijas pagal 2002 m. birželio 25 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 85 straipsnį įsteigtai vidaus auditoriaus pareigybei.

(5)

Taip pat tikslinga padaryti galiojančias procedūras sklandesnėmis ir labiau tinkamomis faktiškai taikomai praktikai, pavyzdžiui, suderinant kvietimų skirti lėšas ir mokėjimų terminus bei atnaujinant kai kurias galiojančių procedūrų sistemų ar teisės sistemų nuostatas.

(6)

SISNET finansinis reglamentas buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimais 2007/155/EB (5) ir 2008/319/EB siekiant sudaryti galimybę Šveicarijai dalyvauti SISNET biudžete. Šveicarijai taip pat turėtų būti leista dalyvauti pagal 36 straipsnį įsteigto patariamojo komiteto galimoje ateities veikloje.

(7)

Siūlomi pakeitimai neturi finansinio poveikio valstybių narių įnašams į biudžetą,

1)

6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Finansinių metų išlaidos į tų metų sąskaitas įskaitomos remiantis išlaidomis, kurios buvo patvirtintos ne vėliau kaip gruodžio 31 d., ir dėl kurių apskaitos pareigūnas atliko atitinkamus mokėjimus iki kitų metų sausio 15 d.“;

2)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

8 straipsnio 2–4 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Generalinio sekretoriaus pavaduotojas iki spalio 15 d. nusiunčia SIS ir SIRENE darbo grupei preliminarų biudžeto projektą ir prideda aiškinamąjį raštą.

3.   SIS ir SIRENE darbo grupė dėl to preliminaraus projekto pateikia nuomonę.

4.   Generalinio sekretoriaus pavaduotojas parengia biudžeto projektą ir iki lapkričio 15 d. nusiunčia jį 25 straipsnyje nurodytoms valstybėms.“;

4)

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Taisomasis biudžetas pateikiamas metiniu pagrindu per tris mėnesius nuo sąskaitų uždarymo, kaip nustatyta 46 straipsnio 1 dalyje, siekiant praėjusių finansinių metų biudžeto likutį įtraukti į pajamas, jei balansas teigiamas, arba į išlaidas, jei balansas neigiamas.“;

5)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Biudžetas vykdomas laikantis principo, kad įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas yra skirtingi asmenys. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno, apskaitos pareigūno ir vidaus auditoriaus pareigos yra tarpusavyje nesuderinamos.“;

6)

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali priimti sprendimus dėl lėšų perkėlimo iš vieno straipsnio į kitą kiekviename skyriuje. SIS ir SIRENE darbo grupės sutikimu jis gali priimti sprendimus dėl lėšų perkėlimo iš tos pačios dalies vieno skyriaus į kitą. SIS ir SIRENE darbo grupė sutikimą duoda tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir patvirtindama savo nuomonę dėl biudžeto.“;

7)

14 straipsnis išbraukiamas;

8)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

18 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys, 18 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalies g punktas, 20 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir 22 straipsnis išbraukiami;

10)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno atsakomybę drausmine tvarka už šio finansinio reglamento nuostatų nesilaikymą reglamentuoja Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai.“;

11)

Įterpiamas šis skyrius:

„IIIA   SKYRIUS

Vidaus auditorius

24a straipsnis

Vidaus auditorius patikrina, ar tinkamai veikia biudžeto vykdymo sistemos ir šiame reglamente išdėstytos procedūros. Analogiškai vidaus auditorius naudojasi visais įgaliojimais, atlieka visas užduotis ir laikosi visų taisyklių, kurios numatytos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač jo I dalies IV antraštinės dalies 8 skyriuje.

12)

28 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

13)

29 straipsnio 6 dalies h punktas pakeičiamas taip:

14)

31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis

Valstybių narių ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos piliečiai 25 straipsnyje nurodytų valstybių narių vardu generalinio sekretoriaus pavaduotojo sudaromose sutartyse negali būti diskriminuojami dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei.“;

15)

34 straipsnio antra pastraipa keičiama taip:

„Visus vokus su konkurso pasiūlymais kartu atplėšia generalinio sekretoriaus pavaduotojo šiuo tikslu paskirtas komitetas. Jį sudaro trys aukšti pareigūnai iš skirtingų Tarybos generalinio sekretoriato direktoratų.“;

16)

35 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kiekvieną konkurso pasiūlymą vertina 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės kartu su Islandija, Norvegija ir Šveicarija. Šių valstybių vieningai patvirtintą ataskaitą Tarybos generalinio sekretoriato įgaliojimus suteikiančio pareigūno paskirtas atsakingas pareigūnas arba taip pat įgaliojimus suteikiančio pareigūno paskirtas pakaitinis pareigūnas įteikia 36 straipsnyje nurodytam Patariamajam komitetui.“;

17)

36 straipsnis pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Sutartys, kurias 25 straipsnyje nurodytų valstybių narių vardu turi sudaryti generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos atstovai paskelbus kvietimą dalyvauti konkurse, pirmiausia pateikiamos svarstyti Pirkimų ir sutarčių patariamajam komitetui.“;

18)

37 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„36 straipsnyje nurodytą Patariamąjį komitetą sudaro po vieną kiekvienos 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės atstovą, taip pat po vieną Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos atstovą. 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės kartu su Islandija, Norvegija ir Šveicarija užtikrina, kad atrinkti atstovai turėtų pakankamai žinių informatikos ir (arba) finansų srityse ir (arba) teisės klausimais. Atstovai neturi būti dalyvavę vertinant dokumentus, kurie buvo pateikti Patariamajam komitetui. Vidaus auditoriaus atstovas dalyvauja kaip stebėtojas.“;

19)

39 straipsnio e punktas pakeičiamas taip:

20)

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Prie Patariamajam komitetui pateikiamų dokumentų nuomonei pareikšti pagal 39 straipsnio b–e punktus taip pat pridedama 25 straipsnyje nurodytų valstybių narių ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos vieningai patvirtinta ataskaita.“;

21)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Patariamojo komiteto nuomones pasirašo jo pirmininkas. Kad dėl Patariamojo komiteto įsikišimo nebūtų vilkinamas procesas, 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės ir Islandija, Norvegija bei Šveicarija, jei jos mano, kad reikia, gali nustatyti pagrįstą galutinį terminą, iki kurio turi būti pateikta nuomonė. Nuomonės pateikiamos generalinio sekretoriaus pavaduotojui ir 25 straipsnyje nurodytoms valstybėms narėms ir Islandijai, Norvegijai bei Šveicarijai. Deramai apsvarsčiusios nuomonę, 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės ir Islandija, Norvegija bei Šveicarija vieningai priima sprendimą svarstomu klausimu. Priėmus sprendimą, sutartį ar sutartis, kurios yra kiekvieno atvejo svarstymo dalykas, 25 straipsnyje nurodytų valstybių narių vardu sudaro generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir atitinkami Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos atstovai.“;

22)

43 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Tais atvejais, kai sutartis nebuvo vykdoma arba buvo įvykdyta pavėluotai, generalinio sekretoriaus pavaduotojas užtikrina, kad 25 straipsnyje nurodytoms valstybėms narėms ir Islandijai, Norvegijai bei Šveicarijai būtų deramai kompensuota už visus nuostolius, delspinigius ir išlaidas, išskaičiavus iš užstato reikiamą sumą, nepaisant to, ar jį buvo pateikęs tiesiogiai tiekėjas arba rangovas, ar trečioji šalis.“;

23)

46 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Per tris mėnesius nuo biudžeto įvykdymo laikotarpio pabaigos generalinio sekretoriaus pavaduotojas parengia pajamų ir išlaidų sąskaitą bei balansą ir pateikia juos SIS ir SIRENE darbo grupei.“;

24)

50 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio, kad būtų sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas biudžetas, generalinio sekretoriaus pavaduotojas, priėmus šį finansinį reglamentą, nedelsdamas SIS ir SIRENE darbo grupei išsiunčia preliminarų biudžeto projektą. SIS ir SIRENE darbo grupei pateikus nuomonę ir patvirtinus biudžeto projektą, 25 straipsnyje nurodytos valstybės narės, posėdžiaudamos Taryboje, nedelsdamos patvirtina biudžetą.“

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/24

(1)

Taryba (2) ir Europos Parlamentas (3) pabrėžė kelių eismo saugumo Europoje didinimo svarbą. Intelektinės transporto valdymo sistemos (angl. Intelligent Transport Systems) yra itin svarbios bendram požiūriui į kelių eismo saugumą (4), kadangi transporto infrastruktūra ir transporto priemonės papildomos informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis tam, kad būtų išvengta galimų pavojingų eismo situacijų ir mažinamas avarijų skaičius.

(2)

Efektyvus ir nuoseklus naudojimasis radijo spektru yra būtina sąlyga naujai belaidei įrangai Bendrijoje kurti (5).

(3)

Intelektinėms transporto valdymo sistemoms priskiriamos automobilinės sąveikos sistemos, pagrįstos ryšiais duomenims (informacijai) iš transporto priemonės į transporto priemonę, iš transporto priemonės į infrastruktūrą bei iš infrastruktūros į transporto priemonę perduoti tikruoju laiku. Taikant tokias sistemas būtų labai pagerintas transporto sistemos efektyvumas, visi eismo dalyviai būtų saugesni, o susisiekimas būtų patogesnis. Šiems tikslams pasiekti būtina, kad transporto priemones ir kelių infrastruktūrą jungiantis ryšys būtų patikimas ir spartus.

(4)

Atsižvelgiant į transporto priemonių mobilumą, poreikį užtikrinti vidaus rinkos sukūrimą ir didinti visos Europos kelių eismo saugumą, automobilinėms intelektinėms transporto valdymo sąveikos sistemoms būtinas spektras turėtų būti suteikiamas suderintai visoje Europos Sąjungoje.

(5)

Pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalį 2006 m. liepos 5 d. Komisija įgaliojo Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferenciją (CEPT) išsiaiškinti saugumui užtikrinti naudojamo spektro poreikį, atsižvelgiant į intelektines transporto valdymo ir automobilines sąveikos sistemas, ir pradėti tyrimus, ar saugumui užtikrinti būtinos intelektinės transporto valdymo sistemos yra techniškai suderinamos su radijo ryšio paslaugomis, teikiamomis svarstomu dažnių diapazonu, kurias jos galėtų paveikti. Be to, CEPT buvo paprašyta sudaryti optimalaus kanalų išdėstymo planus intelektinėms transporto valdymo sistemoms numatytose juostose.

(6)

CEPT atlikto darbo rezultatai sudaro šio sprendimo techninį pagrindą.

(7)

2007 m. gruodžio 21 d. ataskaitoje (20-oji CEPT ataskaita) CEPT padarė išvadą, kad 5 GHz juosta, ypač 5 875–5 905 MHz diapazonas, yra tinkama saugumą užtikrinančioms intelektinėms transporto valdymo sistemoms, kuriomis saugumas keliuose gerinamas vairuotojui ir transporto priemonei teikiant daugiau informacijos apie aplinką, kitas transporto priemones ir kitus eismo dalyvius. Be to, intelektinės transporto valdymo sistemos yra suderinamos su visomis tirtomis ta juosta teikiamomis paslaugomis ir su visomis kitomis žemiau 5 850 MHz ir aukščiau 5 925 MHz teikiamomis paslaugomis, jei jos atitinka CEPT ataskaitoje nustatytas spinduliuotės ribas. Šios juostos parinkimas atitiktų ir spektro naudojimą kituose pasaulio kraštuose, todėl būtų paskatintas darnus jo naudojimas visame pasaulyje. Be to, intelektinių transporto valdymo sistemų nereikėtų apsaugoti nuo fiksuotosios palydovinės tarnybos (angl. Fixed-Satellite Service) (FPT) Žemės stočių, o intelektinių transporto valdymo sistemų įrangos nepageidaujama spinduliuotė turi būti ribojama tam, kad būtų apsaugotos FPT.

(8)

Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) pagal CEPT suderinamumo tyrimą baigia rengti darnųjį standartą EN 302 571, kad būtų įtvirtinta atitikties 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (6) 3 straipsnio 2 daliai prielaida ir tokiu būdu būtų užtikrinta, kad standartą atitinkanti intelektinių transporto valdymo sistemų įranga nekels žalingųjų trukdžių. Tikimasi, kad intelektinių transporto valdymo sistemų siųstuvais spektru bus naudojamasi kuo naudingiau, o jų perdavimo galia bus kuo mažesnė siekiant intelektinėms transporto valdymo sistemoms skirtu spektru naudotis efektyviai, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių.

(9)

Dėl pirmiau minėtos priežasties standarte numatoma, kad siųstuvo galios valdymas (angl. Transmitter Power Control) veikia mažiausiai 30 dB ribose, atsižvelgiant į didžiausią pilnutinę perdavimo galią, esant 33 dBm vidutinei lygiavertei izotropinės spinduliuotės galiai (l.i.s.g.). Jei kurie nors gamintojai nutartų netaikyti šiame standarte nustatytų metodų, alternatyviais metodais būtų privaloma užtikrinti trukdžių mažinimo lygį, kuris būtų bent jau lygiavertis šiuo standartu nustatytam trukdžių mažinimo lygiui.

(10)

Pagal šį sprendimą derinant radijo dažnių naudojimą, nereikėtų atmesti galimybės, kad valstybės narės pagrįstais atvejais gali prašyti nustatyti pereinamuosius laikotarpius arba sudaryti susitarimus dėl bendro naudojimosi radijo spektru.

(11)

Tikimasi, kad valstybės narės suteiks spektrą, kurio reikia intelektinių transporto valdymo sistemų ryšiui iš transporto priemonės į transporto priemonę, per šešių mėnesių laikotarpį, per kurį laikydamosi šio sprendimo jos turi skirti 5 875–5 905 MHz dažnių juostą. Tačiau, turint omenyje intelektinių transporto valdymo sistemų ryšį iš infrastruktūros į transporto priemonę bei iš transporto priemonės į infrastruktūrą, kai kurioms valstybėms narėms gali būti sunku per minėtą laikotarpį sukurti tinkamą įvairių intelektinių transporto valdymo sistemų operatorių diegiamos pakelės infrastruktūros licencijavimo sistemą ar koordinavimo mechanizmą. Vėluojant suteikti spektrą po šio laikotarpio, būtų neigiamai paveiktas platus saugumą užtikrinančių intelektinių transporto valdymo sistemų diegimas Europos Sąjungoje, todėl vėlavimas turėtų būti ribojamas ir tinkamai pagrįstas.

(12)

Atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir technologijų raidą, šio sprendimo taikymo sritį ir taikymą ateityje gali reikėti persvarstyti, visų pirma remiantis valstybių narių pateikta informacija apie tokius pokyčius ir technologijų raidą.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1)

intelektinės transporto valdymo sistemos – informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstos sistemos ir paslaugos, įskaitant informacijos apdorojimo, kontrolės, valdymo, vietos nustatymo, ryšių ir elektronikos technologijas, taikomos kelių eismo sistemoje;

2)

vidutinė lygiavertė izotropinės spinduliuotės galia (l.i.s.g.) – lygiavertė izotropinės spinduliuotės galia (l.i.s.g.) perdavimo blyksnio metu, atitinkanti didžiausią galią, jei įdiegtas galios valdymas.

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/27

(1)

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktu Bulgarijai buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį tam tikros pieno perdirbimo įmonės turėjo užtikrinti, kad laikomasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečias gyvūninės kilmės maisto produktų higienos taisykles (1), nuostatų.

(2)

Stojimo akto VI priedo priedėlis buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2007/26/EB (2), 2007/689/EB (3), 2008/209/EB (4), 2008/331/EB (5) ir 2008/547/EB (6). Bulgarija pateikė garantijas, kad penkios pieno perdirbimo įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktus. Šioms įmonėms leidžiama priimti ir perdirbti ES reikalavimų neatitinkantį žalią pieną, todėl jos turėtų būti įtrauktos į VI priedo priedėlio I skyriuje pateiktą sąrašą.

(3)

Viena pieno perdirbimo įmonė, šiuo metu įtraukta į Bendrijos teisės aktus atitinkančių įmonių sąrašą, dabar priims ir dviejose atskirose gamybos linijose perdirbs ES reikalavimus atitinkantį ir jų neatitinkantį žalią pieną. Todėl įmonė turėtų būti įtraukta į II skyriaus sąrašą. Kita pieno perdirbimo įmonė, šiuo metu įtraukta į II skyriaus sąrašą, priims ir perdirbs tik ES reikalavimus atitinkantį pieną. Todėl šią įmonę reikėtų išbraukti iš VI priedo priedėlio II skyriaus.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto VI priedo priedėlį.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/29

(1)

Komisijos sprendimu 2005/928/EB (2) suderinamas 169,4–169,8125 MHz dažnių juostos naudojimas Bendrijoje.

(2)

Sprendimo 2005/928/EB priede pateikiamame dažnių plane apibūdintas kanalo rastras, kurio būtina laikytis naudojant įvairią tame sprendime nustatytomis sąlygomis veikiančią įrangą. Tokiu kanalo rastru siekiama, kad įranga, kurią leista naudoti šiose juostose, būtų suderinama ir galėtų lengviau veikti greta.

(3)

Dažnių plane nustatytas 12,5 kHz kanalo rastras 169,4000–169,4750 MHz juostai ir 50 kHz kanalo rastras 169,4875–169,5875 MHz juostai.

(4)

Po Sprendimo 2005/928/EB priėmimo atlikus tolesnius tame sprendime apibrėžtų techninių parametrų tyrimus paaiškėjo, kad technologijų plėtros požiūriu 169,4000–169,4750 MHz ir 169,4875–169,5875 MHz juostoms nustatytas kanalo rastras yra pernelyg griežtas. Leidus naudoti kelis kanalo rastro variantus, vartotojai galėtų lankstesnėmis sąlygomis rinktis tinkamiausią iki 50 kHz juostos plotį pagal konkrečios įrangos kokybės reikalavimus.

(5)

Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) patvirtino, kad gali ir turėtų būti leidžiama nustatyti daugiau kanalo rastro variantų šioms juostoms.

(6)

Todėl Sprendimą 2005/928/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Šį sprendimą iš dalies pakeitus, 169,4000–169,4750 MHz ir 169,4875–169,5875 MHz juostose bus galima naudoti iki 50 kHz kanalus.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1.

Priede pateikiamo dažnių plano 4 eilutėje kanalo rastro (kHz) skaičius „12,5“, nustatytas 1a, 1b, 2a, 2b, 3a ir 3b kanalams, keičiamas „iki 50 kHz“.

2.

Priede pateikiamo dažnių plano 4 eilutėje kanalo rastro (kHz) skaičius „50“, nustatytas 4b+5+6a ir 6b+7+8a kanalams, keičiamas „iki 50 kHz“.

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/30

(1)

Komisijos sprendimu 2007/683/EB (2) patvirtintas 2007 m. liepos 11 d. Vengrijos pateiktas klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje tos valstybės narės vietovėse, nurodytose to sprendimo priede, planas.

(2)

Vengrija pranešė Komisijai apie naujausią klasikinio kiaulių maro raidą tarp laukinių kiaulių toje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į turimą epidemiologinę informaciją klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje plane nustatytas priemones reikia pradėti taikyti kai kurioms Hevešo ir Boršodo-Abaujaus-Zemplėno medžių vietovėms.

(3)

Dėl Bendrijos teisės aktų aiškumo Sprendimo 2007/683/EB priedą reikėtų pakeisti šio sprendimo priedo tekstu.

(4)

Todėl Sprendimą 2007/683/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/32

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad į informaciją apie kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų galima atsižvelgti už apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ribų, kad būtų užkirstas kelias naujiems teisės pažeidimams bei nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas.

(2)

Remdamasi Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadomis, 2000 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė Priemonių programą, skirtą sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimui (2), kurioje numatyta „priimti vieną ar kelis dokumentus, nustatančius principą, pagal kurį valstybės narės teismas turi galėti atsižvelgti į kitų valstybių narių teismų priimtus galutinius nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kad galėtų įvertinti teisės pažeidėjo įvykdytus pažeidimus ir nustatyti recidyvą bei nustatyti taikytinos bausmės rūšį bei jos vykdymui reikalingą tvarką“.

(3)

Šio pamatinio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl šis pamatinis sprendimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms atsižvelgti, remiantis jų teise ir joms turint informacijos, pavyzdžiui, į galutinius sprendimus, priimtus administracinių institucijų, kurių sprendimai gali būti apeliacine tvarka apskųsti baudžiamuosiuose teismuose, nustatančiuose asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar veikos, už kurią baudžiama pagal nacionalinę teisę, nes tokia veika laikoma teisės normų pažeidimu.

(4)

Kai kurios valstybės narės atsižvelgia į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, tuo tarpu kitos atsižvelgia tik į jų teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius.

(5)

Reikėtų patvirtinti principą, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų priskirti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms, neatsižvelgiant į tai, ar pagal nacionalinę teisę šios pasekmės laikomos su byla susijusiais faktais ar procesinės arba materialinės teisės klausimais. Tačiau šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama suderinti pagal įvairius nacionalinius teisės aktus priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir galiojančius ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius, o pareiga atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius egzistuoja tik tiek, kiek pagal nacionalinę teisę atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius.

(6)

Skirtingai nei kitų dokumentų, šio pamatinio sprendimo tikslas nėra vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymas kitoje valstybėje narėje; juo siekiama sudaryti sąlygas tam, kad į vienoje valstybėje narėje priimtą ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį būtų atsižvelgta kitoje valstybėje narėje nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas tiek, kiek į tos kitos valstybės narės teismų priimtus ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius atsižvelgiama pagal tos valstybės narės teisės aktus.

Todėl šiame pamatiniame sprendime nenumatyta pareiga atsižvelgti į ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius tais atvejais, kai, pavyzdžiui, informacijos, gautos pagal taikomus dokumentus, nepakanka, kai nacionaliniai teismai nebūtų galėję priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl veikos, už kurią buvo priimtas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis, arba kai ankstesnė paskirta sankcija nėra numatyta pagal nacionalinę teisinę sistemą.

(7)

Kitoje valstybėje narėje priimto apkaltinamojo nuosprendžio pasekmės turėtų būti lygiavertės nacionalinių sprendimų pasekmėms baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu ir nuosprendžio vykdymo metu.

(8)

Kai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu valstybėje narėje turima informacijos apie kitoje valstybėje narėje priimtą ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį, reikėtų kuo labiau vengti atitinkamam asmeniui taikyti mažiau palankias sąlygas nei tos, kurios būtų taikomos tuo atveju, jei tai būtų buvęs nacionalinis apkaltinamasis nuosprendis.

(9)

3 straipsnio 5 dalis turėtų būti, inter alia, aiškinama atsižvelgiant į 8 konstatuojamąją dalį tuo atveju, jei nacionalinis teismas, nagrinėdamas naujas baudžiamąsias bylas ir atsižvelgdamas į kitoje valstybėje narėje anksčiau priimtą nuosprendį, laikosi nuomonės, kad tam tikro dydžio bausmė paskirta neviršijant pagal nacionalinę teisę nustatytų bausmės ribų, būtų neproporcingai griežta pažeidėjui, atsižvelgiant į jo aplinkybes, ir jei bausmės tikslą galima pasiekti švelnesne bausme, nacionalinis teismas gali atitinkamai sumažinti bausmės dydį, jei tą patį būtų buvę galima padaryti išimtinai vietinių bylų atveju.

(10)

Šis pamatinis sprendimas turi pakeisti 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 56 straipsnio nuostatas dėl atsižvelgimo į nuosprendžius baudžiamosiose bylose, taikomas tarp valstybių narių, kurios yra šios Konvencijos Šalys.

(11)

Šiuo pamatiniu sprendimu laikomasi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje bei Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo tiek, kiek juo siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, kai to negalima deramai pasiekti vienašaliais valstybių narių veiksmais, ir todėl reikia bendrų Europos Sąjungos veiksmų. Laikantis Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(12)

Šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų.

(13)

Šiuo pamatiniu sprendimu pripažįstami įvairūs vidaus sprendimai ir procedūros, reikalingi tam, kad būtų atsižvelgta į kitoje valstybėje narėje priimtą ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį. Galimybės peržiūrėti ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį nesuteikimas neturėtų trukdyti valstybei narei prireikus priimti sprendimą, kuriuo tokiam ankstesniam apkaltinamajam nuosprendžiui priskiriamos lygiavertės teisinės pasekmės. Tačiau priimant sprendimą taikomomis procedūromis, atsižvelgiant į laiką, procedūras ar privalomus formalumus, neturėtų būti neįmanoma kitoje valstybėje narėje priimtam ankstesniam apkaltinamajam nuosprendžiui priskirti lygiavertes teisines pasekmes.

(14)

Teismo sprendimo ar jo vykdymo užprotestavimas apima, inter alia, situacijas, kai pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę ankstesniu teismo sprendimu paskirta sankcija turi būti perimama arba įtraukiama į kitą sankciją, kuri tada turi būti veiksmingai įvykdyta, jeigu pirmas nuosprendis dar nebuvo įvykdytas arba jo vykdymas nebuvo perduotas antrai valstybei narei,

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/35

„c)

kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio antrinio fermentavimo kilmės anglies dioksido, yra 2,5 baro laikant 20 °C temperatūroje uždarytose talpose;“,

„c)

kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio antrinio fermentavimo kilmės anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 1 baras ir ne didesnis kaip 2,5 baro laikant 20 °C temperatūroje uždarytose talpose;“.