I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 717/2008

2008 m. liepos 17 d.

nustatantis Bendrijos kiekybinių kvotų administravimo tvarką

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/94, nustatantis Bendrijos kiekybinių kvotų administravimo tvarką (1), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Pagal Sutarties 14 straipsnį nuo 1993 m. sausio 1 d. vidaus rinką sudaro erdvė be vidaus sienų, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(3)	Dėl to turi būti įsteigta kiekybinių kvotų administravimo sistema, atitinkanti šį tikslą ir pagrįsta vienodos bendros prekybos politikos principu, laikantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nustatytų gairių.

(4)

Turėtų būti leidžiama pasirinkti iš keleto skirstymo metodų, priklausančių nuo tokių kriterijų kaip situacija Bendrijos rinkoje, produkto rūšis, ypatingos valstybių tiekėjų savybės ir Bendrijos tarptautiniai įsipareigojimai, ypač tie, kuriais įsipareigojama atsižvelgti į tradicinės prekybos srautus.

(5)

Perskirstant nepaskirtus, nesuteiktus ar nepanaudotus kiekius, reikėtų lankstumo. Tačiau, siekiant išvengti galimo perteklinio importo susikaupimo, reikėtų kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėti klausimą, ar, pasibaigus kvotų galiojimo terminui, tikslingas toks perskirstymas, ir tinkamai nuspręsti, visų pirma dėl licencijų galiojimo termino, atsižvelgiant į produkto tipą ir tikslą, dėl kurio buvo nustatytos atitinkamos kvotos.

(6)	Importo ir eksporto kvotų administravimas turėtų būti grindžiamas valstybių narių išduotų licencijų sistema, atitinkančia Bendrijos numatytus kiekybinius kriterijus.

(7)	Administravimo tvarka turėtų užtikrinti kandidatams teisingą galimybę pasinaudoti kvotomis bei išleistus dokumentus turėtų būti įmanoma naudoti visoje Bendrijoje.

(8)

Siekiant kuo efektyviau perskirstyti nepanaudotus kiekius, reikia patikimos ir išsamios informacijos apie realų išduotų importo licencijų panaudojimą. Siekiant šio tikslo, visos importo licencijos, nepaisant panaudotos ar ne, privalo būti grąžintos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms vėliausiai per dešimt darbo dienų pasibaigus jų galiojimo terminui.

(9)	Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3).

(10)	Šio reglamento nuostatos ir jo įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos neturėtų pažeisti galiojančių nacionalinių ir Bendrijos taisyklių dėl profesinių paslapčių.

(11)	Į šį reglamentą neturėtų būti įtraukti produktai, išvardinti Sutarties I priede kartu su tekstilės ir kitais produktais, kuriems taikomas ypatingas bendras importo mechanizmas, numatantis konkrečias kvotų administravimo nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDRIEJI ADMINISTRAVIMO PRINCIPAI

1 straipsnis

1. Šis reglamentas nustato taisykles, reglamentuojančias kiekybinių importo ir eksporto kvotų administravimą, toliau vadinamų „kvotomis“, kurias nustato Bendrija, nepriklausomai nuo to, ar jos yra autonominės ar konvencinės kvotos.

2. Šis reglamentas netaikomas produktams, išvardytiems Sutarties I priede, ir kitiems produktams, kuriems taikoma ypatinga bendroji importo ar eksporto tvarka, numatanti specialias kvotų administravimo nuostatas.

2 straipsnis

1. Nustačius kvotas, jos yra paskirstomos pareiškėjams kaip galima greičiau. Gali būti nuspręsta, laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, jas paskirstyti dalimis per keletą kartų.

2. Kvotos, inter alia, gali būti administruojamos, naudojant vieną iš šių būdų arba jų kombinaciją:

a)	būdu, pagrįstu tradiciškai susiklosčiusios prekybos srautais, pagal 6–11 straipsnius;

b)	būdu, pagrįstu paraiškų pateikimo eilės tvarka (vadovaujantis eiliškumo principu), pagal 12 straipsnį;

c)	kvotų paskirstymo proporcingai prašomiems kiekiams būdu, kai prašymai yra pateikti (taikant „tuo pačiu metu vykstančio nagrinėjimo“ procedūrą) pagal 13 straipsnį.

3. Naudotinas kvotų paskirstymo būdas yra nustatomas laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4. Jeigu yra akivaizdu, kad nė vienas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų neatitinka savitų nustatytos kvotos reikalavimų, laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nustatomas kitas tinkamas būdas.

5. Kiekiai, kurie nėra paskirstomi, suteikiami, ar naudojami, yra perskirstomi laiku vadovaujantis 14 straipsniu, kad kvota būtų galima naudotis iki jos galiojimo termino pabaigos.

Jeigu nustatoma, kad nebuvo galima laiku perskirstyti tokių kiekių, nagrinėjant kiekvieną atvejį, priimamas sprendimas laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos dėl galimo jų perskirstymo per kitą kvotos laikotarpį.

6. Jeigu kvotos nustatymo metu nėra priimamos kitos nuostatos, kvotuojamų produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti ar jų eksportas priklauso nuo importo ar eksporto licencijų, valstybių narių išduodamų remiantis šiuo reglamentu, pateikimo.

7. Valstybės narės paskiria administruojančias institucijas, turinčias teisę įgyvendinti priemones, už kurias jos yra atsakingos pagal šį reglamentą. Apie paskirtą instituciją jos praneša Komisijai.

3 straipsnis

Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pranešimą apie nustatytas kvotas, nustatydama pasirinktą kvotų paskirstymo būdą, paraiškų licencijoms gauti sąlygas, galutinį paraiškų pateikimo terminą ir atsakingų nacionalinių institucijų, kurioms turi būti siunčiamos paraiškos, sąrašą.

4 straipsnis

1. Visi Bendrijos importuotojai ir eksportuotojai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Bendrijoje, gali pateikti pasirinktos valstybės narės atsakingai institucijai paraišką vienkartinei licencijai kiekvienai kvotai ar kvotos daliai gauti, kuri turi būti surašyta tos valstybės narės oficialia kalba arba kalbomis.

Kai kvota galioja tik viename ar keliuose Bendrijos regionuose, tuomet paraiška yra pateikiama to(ų) regiono(ų) valstybės(ių) narės(ių) atsakingoms institucijoms.

2. Paraiškos licencijoms gauti yra pateikiamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5 straipsnis

Komisija laiduoja, kad išduodant licencijas yra atsižvelgiama į tai, kad, pagal produktų pobūdį, ekonomine prasme kiekis būtų pakankamai didelis.

II SKYRIUS

KONKREČIOS TAISYKLĖS, SKIRTOS SKIRTINGIEMS ADMINISTRAVIMO BŪDAMS

A SKIRSNIS

Tradiciškai susiklosčiusios prekybos srautais pagrįstas būdas

6 straipsnis

1. Kai kvota skirstoma atsižvelgiant į tradiciškai susiklosčiusius prekybos srautus, viena kvotos dalis yra paliekama tradiciniams importuotojams arba eksportuotojams, o kita atidedama kitiems importuotojams ar eksportuotojams.

2. Tradiciniais laikomi tie importuotojai ir eksportuotojai, kurie sugeba įrodyti, kad per praėjusį laikotarpį, kuris vadinamas nurodytu laikotarpiu, jie importavo į Bendriją ar eksportavo iš jos produktą arba produktus, kuriems buvo nustatytos kvotos.

3. Tradiciniams importuotojams arba eksportuotojams skirta dalis, nurodytas laikotarpis ir dalis, skirta kitiems pareiškėjams, yra nustatomi laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4. Kvotų skirstymas yra atliekamas laikantis 7–11 straipsniuose suformuluotų principų.

7 straipsnis

Siekiant įgyti jiems skirtos kvotos dalį ir įrodyti, jog per nurodytą laikotarpį buvo vykdytas produktų importas arba eksportas, tradiciniai importuotojai ar eksportuotojai prie paraiškos licencijai gauti prideda:

—	dokumento dėl išleidimo laisvai cirkuliuoti arba eksporto deklaracijos, išrašytų suinteresuoto importuotojo arba eksportuotojo vardu, arba kai taikoma, dokumento, liudijančio apie iš vykdytojo perimtą veiklą, patvirtintas kopijas,

—	bet kokį kitą lygiavertį įrodymą, nustatytą, laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

8 straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją per laikotarpį, nurodytą pranešime dėl kvotos nustatymo, apie importo ir eksporto paraiškų skaičių ir jų bendrą kiekį, išskiriant į tradicinius importuotojus ar eksportuotojus ir kitus importuotojus ar eksportuotojus, ir nurodo anksčiau, per nurodytą laikotarpį, pareiškėjų įvykdyto importo ar eksporto kiekį.

9 straipsnis

Komisija išnagrinėja valstybių narių pateiktą informaciją ir tuo pačiu metu nustato kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos tradicinių importuotojų ar eksportuotojų paraiškos turi būti tenkinamos taip:

a)	jei paraiškose nurodytų kiekių suma yra lygi arba mažesnė už tradiciniams importuotojams ar eksportuotojams skirtą dalį, paraiškos yra visiškai patenkinamos;

b)	jei paraiškose nurodytų kiekių suma viršija tradiciniams importuotojams ar eksportuotojams skirtą dalį, paraiškos tenkinamos proporcingai, paskaičiuojant pagal kiekvieno pareiškėjo dalį, nuo viso nurodyto importo ar eksporto;

c)	jei naudojant ši kiekybinį kriterijų reikėtų skirti didesnius kiekius negu yra prašoma, perteklinis kiekis yra perskirstomas laikantis 14 straipsnyje nustatytos tvarkos.

10 straipsnis

Netradiciniams importuotojams ir eksportuotojams skirta kvotos dalis yra skirstoma remiantis 12 straipsniu.

11 straipsnis

Kai nėra gauta jokių paraiškų iš tradicinių importuotojų ar eksportuotojų, paraiškas pateikę importuotojai ar eksportuotojai turi galimybę gauti visą kvotą arba jos dalį.

Tokiais atvejais kvota skiriama remiantis 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

B SKIRSNIS

Pareiškimų pateikimo eilės tvarka pagrįstas būdas

12 straipsnis

1. Jei kvota arba kvotos dalis yra skirstoma eiliškumo principu, „pirmas paprašęs, gauna pirmas“, ūkio subjektams priklausantis kiekis, kol kvota nėra išnaudota, nustatomas laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

Nustatant kiekį, tokį patį visiems ūkio subjektams, leidžiama skirti ekonomiškai reikšmingus kiekius, atsižvelgiant į susijusio produkto pobūdį.

2. Atsakingos institucijos, patikrinusios, kad vis dar yra nepanaudotas Bendrijos likutis, skiria kiekvienam importuotojui ar eksportuotojui pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytą kiekį.

3. Kai licencijų savininkai gali įrodyti, kad jie iš tikrųjų importavo ar eksportavo visą kiekį, kuriam buvo išduota licencija ar jo dalį, nustatomą laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, jie gali pateikti naują paraišką licencijai gauti. Tokia paraiška nagrinėjama tokiomis pačiomis sąlygomis. Ši tvarka gali būti kartojama, kol išnaudojama nustatyta kvota.

4. Siekiant užtikrinti, kad visi pareiškėjai turėtų vienodą galimybę naudotis kvotomis, Komisija pranešime apie kvotos nustatymą konkrečiai nurodo datas ir laiką, per kurį galima pasinaudoti nepanaudotu Bendrijos kvotos likučiu.

C SKIRSNIS

Kvotų proporcingo paskirstymo, atsižvelgiant į prašomus kiekius, būdas

13 straipsnis

1. Kai kvota yra skirstoma proporcingai prašomiems kiekiams, valstybių narių atsakingos institucijos informuoja Komisiją apie gautas paraiškas licencijoms, remiantis terminais ir sąlygomis, nustatytomis laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

Ši informacija konkrečiai nurodo pareiškėjų skaičių ir bendrą prašomą kiekį.

2. Per terminą, nustatytą laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija patikrina informaciją, kurią pateikia valstybių narių atsakingos institucijos ir tuo pačiu nustato kvotos kiekį arba atitinkamą kvotos dalį, kuriai tos institucijos turi išduoti importo arba eksporto licencijas.

3. Jei bendras paraiškose licencijoms gauti kiekis yra lygus patvirtintam kvotos dydžiui arba už jį mažesnis, paraiškos visiškai patenkinamos.

4. Jei bendras paraiškose nurodytas kiekis viršija patvirtintą kvotos dydį, paraiškos tenkinamos proporcingai pagal prašomus kiekius.

D SKIRSNIS

Perskirstymui skirtų kiekių skirstymas

14 straipsnis

1. Perskirstomus kiekius Komisija nustato remdamasi informacija, kurią pateikia valstybės narės pagal 20 straipsnį.

2. Jei kvota iš pradžių paskirstyta naudojant 12 straipsnyje nustatytą būdą, Komisija neatidėliodama prideda perskirstymui skirtus kiekius prie vis dar nepanaudotų kiekių arba naudoja tuos kiekius naujai kvotai sukurti, jei pastaroji yra išnaudota.

3. Jei kvota iš pradžių paskirstyta naudojant kitokį būdą, perskirstomi kiekiai yra skiriami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

Tokiu atveju, Komisija papildomai spausdina pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III SKYRIUS

IMPORTO ARBA EKSPORTO LICENCIJOMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

15 straipsnis

1. Kai yra naudojamas 12 straipsnyje nustatytas būdas, valstybės narės išduoda licencijas nedelsiant, patikrinusios Bendrijos nepanaudotą likutį.

2. Kitais atvejais taikomos šios nuostatos:

a)	Komisija informuoja valstybių narių atsakingas institucijas per laikotarpį, kuris nustatomas laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, apie kiekius, kuriems gali būti išduotos licencijos įvairiems pareiškėjams. Apie tai ji informuoja kitas valstybes nares;

b)	valstybių narių atsakingos institucijos išduoda importo arba eksporto licencijas per dešimt darbo dienų nuo tos dienos, kai Komisija praneša apie sprendimą, arba per Komisijos nustatytą terminą;

c)	kompetentingos institucijos informuoja Komisiją, kad importo arba eksporto licencijos yra išduotos.

16 straipsnis

Licencijos išdavimas gali priklausyti nuo pateiktos garantijos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

17 straipsnis

1. Importo arba eksporto licencijos leidžia importuoti arba eksportuoti kvotuojamus produktus, ir jos galioja visoje Bendrijoje nepriklausomai nuo importo arba eksporto vietos, kurią nurodo ūkio subjektai savo paraiškose.

Kai kvota galioja tik viename ar keliuose Bendrijos regionuose, importo arba eksporto licencijos galioja tik nurodyto(ų) regiono(ų) valstybėje(se) narėje(se).

2. Valstybių narių atsakingų institucijų išduotų importo arba eksporto licencijų galiojimo laikas yra keturi mėnesiai. Tačiau gali būti nustatytas kitas galiojimo laikas remiantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Importo arba eksporto licencijų savininkai, pateikę prašymą, gali gauti išrašus iš atitinkamos valstybės narės atsakingų institucijų, kurios išduoda licencijas.

Tokie išrašai turi tokią pat juridinę galią kaip ir licencijos, pagal kurias jie yra padaryti, tiems kiekiams, kuriems yra išduotos licencijos.

4. Paraiškos importo arba eksporto licencijoms gauti, licencijos ar išrašai yra rašomi blankuose, atitinkančiuose pavyzdį, kurio reikalavimai nustatomi laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

18 straipsnis

Nepažeidžiant konkrečių nuostatų, kurios priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, asmuo, kurio vardu yra išduoti dokumentai, negali skolinti arba perduoti importo arba eksporto licencijų ar jų išrašų už atlyginimą arba nemokamai.

19 straipsnis

1. Importo arba eksporto licencijos arba išrašai, išskyrus force majeure atvejus, grąžinami jas išdavusios valstybės narės atsakingoms institucijoms ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų galiojimo pabaigos.

2. Kai importo ar eksporto licencijos išdavimas priklauso nuo garantijos pateikimo, ta garantija, išskyrus force majeure atvejus, yra anuliuojama, kai yra nesilaikoma 1 dalyje nurodytų terminų.

20 straipsnis

Apie suteiktus ir nepanaudotus kvotų kiekius valstybių narių atsakingos institucijos praneša Komisijai tuoj pat po to, kai yra apie tai informuojamos, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo licencijų galiojimo pabaigos, siekiant suteikti tas kvotas toliau perskirstyti pagal 2 straipsnio 5 dalį.

21 straipsnis

Valstybių narių atsakingos institucijos informuoja Komisiją kiekvieno mėnesio pabaigoje apie kvotuojamų produktų kiekius, kurie buvo importuoti arba eksportuoti per praėjusį mėnesį.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

23 straipsnis

Laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos patvirtinama šio reglamento taikymo tvarka. Ši tvarka būtent nustato kvotų skirstymo būdų įgyvendinimą, nurodo informaciją, kurią valstybių narių atsakingos institucijos turi perduoti ir priemones, kuriomis ketinama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

24 straipsnis

1. Informacija, kurią pagal šį reglamentą gauna Taryba, Komisija arba valstybės narės, gali būti naudojama tik tais tikslais, dėl kurių ji buvo prašoma.

2. Taryba, Komisija ir valstybės narės bei asmenys, veikiantys jų vardu, neatskleidžia informacijos, dėl kurios buvo pateiktas deramai motyvuotas prašymas išlaikyti šios informacijos konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai šalis, teikianti informaciją suteikia aiškų leidimą.

3. Šis straipsnis neuždraudžia Bendrijos institucijoms atskleisti bendro pobūdžio informacijos, ypač tos, kurios pagrindu yra priimami sprendimai pagal šį reglamentą, arba įrodymų, kuriais jos pagrindžia savo argumentus, jeigu būtų inicijuojamas teisminis procesas. Atskleidžiant tokią informaciją, privalu atsižvelgti į teisėtus susijusių šalių interesus išlaikyti komercinę paslaptį.

25 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija pateikia viena kitai reikiamą informaciją ir bendradarbiauja taikant šį reglamentą. Pranešimų ir informacijos skleidimo tvarka, jei būtina, nustatoma laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

26 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 520/94 su pakeitimais, padarytais I priede išvardytais reglamentais, yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

27 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1) OL L 66, 1994 3 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(2) Žr. I priedą.

(3) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

I PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/94

(OL L 66, 1994 3 10, p. 1).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/96

(OL L 21, 1996 1 27, p. 6).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003

(OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

Tik II priedo 11 punktas

II PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 520/94	Šis reglamentas
1–5 straipsniai	1–5 straipsniai
6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
6 straipsnio 4 dalis	—
6 straipsnio 5 dalis	6 straipsnio 4 dalis
7 ir 8 straipsniai	7 ir 8 straipsniai
9 straipsnio įžanginė formuluotė	9 straipsnio įžanginė formuluotė
9 straipsnio pirma, antra ir trečia įtraukos	9 straipsnio a, b ir c punktai
10–14 straipsniai	10–14 straipsniai
15 straipsnio 1 dalis	15 straipsnio 1 dalis
15 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	15 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
15 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia įtraukos	15 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai
16–21 straipsniai	16–21 straipsniai
22 straipsnio 1 dalis	22 straipsnio 1 dalis
22 straipsnio 2 dalis	22 straipsnio 3 dalis
23 straipsnio pirma pastraipa	22 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
23 straipsnio antra pastraipa	22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
24 straipsnis	23 straipsnis
25 straipsnis	24 straipsnis
26 straipsnis	25 straipsnis
27 straipsnis	—
—	26 straipsnis
28 straipsnis	27 straipsnis
—	I priedas
—	II priedas

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/8

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 718/2008

2008 m. liepos 24 d.

iš dalies keičiantis Reglamentų (EB) Nr. 2015/2006 ir (EB) Nr. 40/2008 nuostatas, susijusias su tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybėmis ir susijusiomis sąlygomis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1559/2007, nustatantį daugiametį paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą (2), ypač į jo 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2015/2006 (3) Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2007 ir 2008 metais.

(2)	Siekiant užtikrinti, kad rajonas, kuriame galima žvejoti pagal kvotą, būtų nustatytas teisingai, turėtų būti paaiškinti tame reglamente pateikti tam tikrų žvejybos zonų apibūdinimai.

(3)

Siekiant užtikrinti visapusišką daugiamečio Reglamentu (EB) Nr. 1559/2007 nustatyto paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano įgyvendinimą, tikslinga patvirtinti tam tikras priemones, numatytas tame reglamente, ir visų pirma atitinkamoms valstybėms narėms nustatyti laivų, kuriems Atlanto vandenyne leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, kurių ilgis neviršija minimalaus ilgio, skaičių ir bendrą leidžiamą sugauti kiekį bei šį skaičių ir kiekį paskirstyti tarp tų valstybių narių.

(4)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/2008 (4) 2008 metams nustatomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos. Tame reglamente yra netiksliai nurodytos tam tikrų rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, koordinatės ir jas reikėtų patikslinti.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 40/2008 IA priede laikinai nustatyti ICES VIIb-k, VIII, IX ir X zonose bei CECAF 34.1.1 zonos Bendrijos vandenyse leidžiamas sugauti ribotas Atlanto menkių kiekis. Tarptautinei jūros tyrinėjimo tarybai (ICES) atlikus naujus mokslinius šių žuvų išteklių įvertinimus, svarbu nustatyti šių žuvų galutinį bendrą leidžiamą sugauti kiekį.

(6)	Tame reglamente yra netiksliai nurodytos tam tikrų rūšių žuvų kvotos ir su jomis susijusios išnašos, kurias reikėtų patikslinti.

(7)

2008 m. balandžio 10 d. Bendrijos ir Islandijos konsultacijose buvo susitarta dėl paprastųjų stintenių kvotų, kurios iki 2008 m. balandžio 30 d. gali būti naudojamos iš Bendrijos kvotos, skirtos pagal jos susitarimą su Danijos Vyriausybe ir Grenlandijos vietine Vyriausybe, Islandijos laivams ir dėl kvotų Bendrijos laivams, Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje žvejojantiems paprastuosius jūrinius ešerius, naudoti liepos–gruodžio mėnesiais. Tas susitarimas turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę.

(8)

2008 m. vasario 13–14 d. Kopenhagoje Europos bendrijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos Federacijos sudarytas susitarimas dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo 2008 metais Irmingerio jūroje ir gretimuose NEAFC konvencijos rajono vandenyse, turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę. Kadangi tas susitarimas taikomas visus 2008 m., priimtos jo įgyvendinimo priemonės turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2008 m. sausio 1 d.

(9)

ES ir Grenlandijos jungtinio komiteto 2007 m. lapkričio 27 d. susitikimo Nuuke ir 2008 m. vasario 12 d. techninio susitikimo Kopenhagoje išvados dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių EB dalies TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę. Kadangi su Grenlandija sudarytas susitarimas yra susijęs su NEAFC susitarimu dėl Irmingerio jūros paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo, priemonės, priimtos siekiant įgyvendinti ES ir Grenlandijos jungtinio komiteto susitikimo išvadas, taip pat turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2008 m. sausio 1 d.

(10)

Remdamasi 2007 m. lapkričio 26 d. Europos bendrijos ir Norvegijos konsultacijų žuvininkystės klausimais išvadų suderintu protokolu, Bendrija 2008 m. išbandys velkamiesiems žvejybos įrankiams taikomas technines priemones, skirtas išmetamą Atlanto menkių kiekio dalį sumažinti tiek, kad jis sudarytų ne daugiau kaip 10 %. Tas susitarimas turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę.

(11)

Siekiant suteikti tikrumo atitinkamiems žvejams ir sudaryti jiems palankias sąlygas, kad jie galėtų kuo greičiau suplanuoti veiklą žvejybos sezonu, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje.

(12)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 2015/2006 ir (EB) Nr. 40/2008,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2015/2006 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2015/2006 priedo 2 dalis iš dalies keičiama pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 40/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 40/2008 iš dalies keičiamas taip:

30 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Lophelia rifas prie Capo Santa Maria di Leuca“

—	39° 27,72′ šiaurės platumos, 18 ° 10,74′ rytų ilgumos

—	39° 27,80′ šiaurės platumos, 18° 26,68′ rytų ilgumos

—	39° 11,16′ šiaurės platumos, 18° 32,58′ rytų ilgumos

—	39° 11,16′ šiaurės platumos, 18° 04,28′ rytų ilgumos“.

Po 82 straipsnio įrašomi šie straipsniai:

„82a straipsnis

Atlanto vandenyno rytinėje dalyje paprastuosius tunus žvejojančių laivų didžiausias skaičius

1. Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Bendrijos laivų, kuriems Atlanto vandenyno rytinėje dalyje leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, kurių minimalus svoris – 8 kg arba kurių minimalus ilgis – 75 cm, didžiausias skaičius ir šio skaičiaus paskirstymas tarp valstybių narių nustatomi taip:

Ispanija	63
Prancūzija	44
EB	107

2. Pelaginiais tralais žvejojančių Bendrijos laivų, kuriems Atlanto vandenyno rytinėje dalyje leidžiama žvejoti sugaunant kaip priegaudą paprastuosius tunus, kurių minimalus svoris – 8 kg arba kurių minimalus ilgis – 75 cm, didžiausias skaičius ir šio skaičiaus paskirstymas tarp valstybių narių nustatomi taip:

Prancūzija	107
EB	107

82b straipsnis

Atlanto vandenyno rytinėje dalyje leidžiamas sugauti ribotas paprastųjų tunų kiekis

1. Atsižvelgiant į ID priede nustatytą leidžiamą sugauti ribotą kiekį, 82a straipsnyje minėtiems Bendrijos laivams, kuriems suteiktas leidimas, leidžiamas sugauti paprastųjų tunų, kurių svoris yra nuo 8 iki 30 kg arba kurių ilgis yra nuo 75 iki 115 cm, ribotas kiekis ir šio kiekio paskirstymas tarp valstybių narių nustatomi taip (tonomis):

Ispanija	1 117,07 (5)
Prancūzija	504
EB	1 621,07

2. Atsižvelgiant į 1 dalyje nustatytą leidžiamą sugauti ribotą kiekį, 82a straipsnyje minėtiems kartinėmis ūdomis žvejojantiems Bendrijos laivams, kurių ilgis yra mažesnis nei 17 m, leidžiamas sugauti paprastųjų tunų, kurių minimalus svoris yra 6,4 kg arba kurių minimalus ilgis – 70 cm, ribotas kiekis ir šio kiekio paskirstymas tarp valstybių narių nustatomi taip (tonomis):

Prancūzija	45 (6)
EB	45 (6)

82c straipsnis

Atlanto vandenyno rytinėje dalyje leidžiamas sugauti ribotas paprastųjų tunų kiekis, skirtas Bendrijos mažo masto pakrantės žvejybai

Atsižvelgiant į ID priede nustatytą leidžiamą sugauti ribotą kiekį, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje leidžiamas sugauti paprastųjų tunų, kurių svoris yra nuo 8 iki 30 kg, ribotas kiekis, skirtas Bendrijos mažo masto pakrantės žvejybai, ir šio kiekio paskirstymas tarp valstybių narių nustatomi taip (tonomis):

Ispanija	263,21
Prancūzija	61,01
EB	324,22“

3)	Reglamento (EB) Nr. 40/2008 IA, IB, III ir XIV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Tačiau 2 straipsnio nuostatos, susijusios su šio reglamento II priedo 2 punkto b ir c papunkčiuose nustatytais pakeitimais, taikomos nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. HORTEFEUX

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2) OL L 340, 2007 12 22, p. 8.

(3) OL L 384, 2006 12 29, p. 28. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 541/2008 (OL L 157, 2008 6 17, p. 23).

(4) OL L 19, 2008 1 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 641/2008 (OL L 178, 2008 7 5, p. 17).

(5) Įskaitant velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams nustatytą 80 tonų didžiausią priegaudos kiekį.

(6) Šį kiekį Komisija gali padidinti iki daugiau kaip 200 tonų.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2015/2006 priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:

Islandinių pjūklapilvių beriksų rūšiai TJTT I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Hoplostethus atlanticus

Zona

I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII et XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

Metai

2007

2008

Ispanija

Prancūzija

Airija

Portugalija

Jungtinė Karalystė

30“

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 40/2008 priedai iš dalies keičiami taip:

IA priede:

Atlanto menkėms VIIb-k, VIII, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 zonos Bendrijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Atlanto menkė

Gadus morhua

Zona

VIIb-k, VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 zonos Bendrijos vandenys

COD/7X7A34

Belgija

217

Prevencinis BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“

Prancūzija

3 725

Airija

797

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

404

5 174

BLSK

5 174

Šiaurinių žydrųjų merlangų rūšiai II, IVa, V, VI zonų Bendrijos vandenyse į šiaurę nuo 56°30 šiaurės platumos ir VII zonos Bendrijos vandenyse į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

II, IVa, V, VI zonų Bendrijos vandenys į šiaurę nuo 56°30 šiaurės platumos ir VII zonos Bendrijos vandenys į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos

WHB/24A567

Norvegija

196 269 (1) (2)

Prevencinis BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Farerų salos

31 000 (3) (4)

BLSK

1 266 282

IB priede:

Paprastosioms stintenėms TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

CAP/514GRN

Visos valstybės narės

23 716 (5) (6)

BLSK

Netaikoma

Paprastiesiems jūriniams ešeriams TJTT V zonos Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse ir TJTT XII bei XIV zonų tarptautiniuose vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

V zonos Bendrijos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

RED/51214.

Estija

210 (7)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

4 266 (7)

Ispanija

749 (7)

Prancūzija

398 (7)

Airija

1 (7)

Latvija

76 (7)

Nyderlandai

2 (7)

Lenkija

384 (7)

Portugalija

896 (7)

Jungtinė Karalystė

10 (7)

6 992 (7)

BLSK

46 000

Paprastiesiems jūriniams ešeriams TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

RED/514GRN

Vokietija

4 248

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

8 000 (8) (9)

BLSK

Netaikoma

Paprastiesiems jūriniams ešeriams TJTT Va zonos Islandijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

Va zonos Islandijos vandenys

RED/05A-IS

Belgija

100 (10) (11)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

1 690 (10) (11)

Prancūzija

50 (10) (11)

Jungtinė Karalystė

1 160 (10) (11)

3 000 (10) (11)

BLSK

Netaikoma

III priede:

Po 9 punkto įrašomas naujas punktas:

„9a. Į jūrą išmetamo Atlanto menkių kiekio mažinimas Šiaurės jūroje

1.	Atlanto menkių kvotą turinčios valstybės narės 2008 m. turi išbandyti technines velkamųjų žvejybos įrankių priemones, kad sumažintų į jūrą išmetamą Atlanto menkių kiekį ir jis sudarytų ne daugiau kaip 10 %.

2.	9a.1 punkte numatytų bandymų rezultatus valstybės narės pateikia Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d.“.

13.1 punkte Hatton Bank rajono koordinatės pakeičiamos taip:

„Hatton Bank:

—	59° 26′ šiaurės platumos, 14° 30′ vakarų ilgumos

—	59° 12′ šiaurės platumos, 15° 08′ vakarų ilgumos

—	59° 01′ šiaurės platumos, 17° 00′ vakarų ilgumos

—	58° 50′ šiaurės platumos, 17° 38′ vakarų ilgumos

—	58° 30′ šiaurės platumos, 17° 52′ vakarų ilgumos

—	58° 30′ šiaurės platumos, 18° 22′ vakarų ilgumos

—	58° 03′ šiaurės platumos, 18° 22′ vakarų ilgumos

—	58° 03′ šiaurės platumos, 17° 30′ vakarų ilgumos

—	57° 55′ šiaurės platumos, 17° 30′ vakarų ilgumos

—	57° 45′ šiaurės platumos, 19° 15′ vakarų ilgumos

—	58° 30′ šiaurės platumos, 18° 45′ vakarų ilgumos

—	58° 47′ šiaurės platumos, 18° 37′ vakarų ilgumos

—	59° 05′ šiaurės platumos, 17° 32′ vakarų ilgumos

—	59° 16′ šiaurės platumos, 17° 20′ vakarų ilgumos

—	59° 22′ šiaurės platumos, 16° 50′ vakarų ilgumos

—	59° 21′ šiaurės platumos, 15° 40′ vakarų ilgumos“.

XIV priede:

Tekste, kuriame pateikiamas Rezoliucijos GFMC/31/2007/2 3 priedėlis, geografinės GFCM susitarimo rajono 2 geografinio parajonio (GSA) koordinatės pakeičiamos taip:

„36° 05′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos

36° 05′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos

35° 45′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos

35° 45′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos“.

(1) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sugauti ribotą kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.

(2) IV zonoje sugautų žuvų kiekis negali viršyti 49 067 tonų.

(3) Įskaičiuojama į Farerų saloms leidžiamą sugauti ribotą kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.

(4) Taip pat gali būti sužvejota VIb zonoje. Sužvejotų žuvų kiekis IV zonoje negali viršyti 7 750 tonų.“

(5) Iš jų 23 716 tonų yra skirta Islandijai.

(6) Turi būti sužvejota iki 2008 m. balandžio 30 d.“

(7) Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki liepos 15 d. į šiaurę nuo 59o šiaurės platumos ir į rytus nuo 36o vakarų ilgumos gali būti sužvejota ne daugiau kaip 65 % kvotos. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gegužės 10 d. į šiaurę nuo 59o šiaurės platumos ir į rytus nuo 36o vakarų ilgumos gali būti sužvejota ne daugiau kaip 30 % riboto kiekio.“

(8) Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. Pagal kvotą galima žvejoti NEAFC reguliuojamame rajone su sąlyga, kad laikomasi pranešimo apie žvejybą Grenlandijos vandenyse sąlygų.

(9) 3 500 tonų, kurios turi būti sužvejotos pelaginiu tralu, skiriama Norvegijai ir 200 tonų – Farerų saloms.“

(10) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (Atlanto menkių priegauda neleidžiama).

(11) Turi būti žvejojama liepos–gruodžio mėnesiais.“.

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 720/2008

2008 m. liepos 25 d.

nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų, susijusių su mokėjimo agentūros ar intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimu ir judėjimu, išsamias taikymo taisykles

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 43 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

1992 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3515/92, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1055/77 dėl intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimo ir judėjimo, išsamias taikymo taisykles (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Atsakingos institucijos yra informuojamos apie visą aptariamų produktų prekybą. Todėl dėl administracinio darbo paprastumo pageidautina, kad nebūtų reikalaujama licencijos mokėjimo agentūros ar intervencinės agentūros turimiems produktams, kurie yra išvežami saugojimui į trečiąją šalį arba grąžinami į valstybę narę, iš kurios jie buvo išvežti.

(3)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Nepažeisdamas leidžiančių nukrypti nuostatų, numatytų konkrečiose tam tikriems produktams taikomose Bendrijos taisyklėse, šis reglamentas nustato bendras išsamias Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnio taikymo taisykles.

2 SKYRIUS

INTERVENCINIAI PRODUKTAI, GABENAMI SAUGOJIMUI TREČIOJE ŠALYJE

2 straipsnis

Eksportuojant saugojimui produktus į trečią šalį tais atvejais, kuriems taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnio 5 dalies a punktas, šio reglamento 3 straipsnyje minimas dokumentas ir eksporto deklaracija pateikiama valstybės narės, kurioje yra už produktus atsakinga mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra, atsakingai muitinei.

Eksporto deklaracijoje ir, jei reikėtų, Bendrijos išorinio tranzito dokumente ar ekvivalentiškame nacionaliniame dokumente turi būti įrašytas vienas iš I priede nurodytų įrašų.

Muitinės eksporto formalumams atlikti nereikalaujama jokios eksporto licencijos.

3 straipsnis

2 straipsnyje minimą dokumentą išduoda valstybės narės, iš kurios produktai išvežami, atsakinga mokėjimo ar intervencinė agentūra. Dokumentas turi turėti numerį ir jame turi būti tokia informacija:

a)	produktų aprašymas ir, jei reikia, kita kontrolės tikslams būtina informacija;

b)	paketų skaičius, rūšis ir, jei reikia, paketų ženklai ir numeriai;

c)	produktų bruto ir neto svoris;

d)	nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnį, nurodant, kad produktai išvežami saugojimui;

e)	numatomos saugojimo vietos adresas.

Tais atvejais, kai taikomas 2 straipsnis, šį dokumentą saugo muitinė, kuriai yra pateikta eksporto deklaracija, o jo kopija keliauja kartu su produktais.

4 straipsnis

1. Kai mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros turimi produktai yra saugojami trečiojoje šalyje, o paskui, jų nepardavus, reimportuojami į valstybę narę, kurios jurisdikcijai priklauso agentūra:

a)	tokiam reimportavimui taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnio 5 dalis; ir

b)	nereikia pateikti jokios importo licencijos.

2. Be to, reimporto šalies muitinei pateikiami tokie dokumentai:

a)	eksporto deklaracijos, išduotos eksportuojant produktus į trečiąją šalį saugojimui, patvirtinta eksportuotojo kopija arba tokio dokumento nuorašas ar fotokopija, kurios atitikimas originalui yra patvirtintas jį išdavusios muitinės;

b)	už produktus atsakingos mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros išduotas dokumentas, kuriame nurodyta 3 straipsnio a–d punktuose numatyta informacija.

Šie dokumentai laikomi reimporto muitinėje.

3 SKYRIUS

INTERVENCINIAI PRODUKTAI, PERKELIAMI IŠ VIENOS MOKĖJIMO AR INTERVENCINĖS AGENTŪROS Į KITĄ

5 straipsnis

Kai produktai yra pervežami iš vienos valstybės narės į kitą tais atvejais, kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnio 5 dalies b punktas, produktai turi būti pervežami su kontroline kopija T5, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912a–912g straipsniuose (4). Kontrolinę kopiją T5 išduoda mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra, kuri siunčia produktus, o jo 104 langelyje turi būti įrašomas vienas šio reglamento II priede išvardytų įrašų.

107 langelyje įrašomas šio reglamento numeris.

Valstybės narės gali leisti, kad kontrolinę kopiją T5 išduotų ne mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra, o vietoj jos tam tikslui paskirta institucija.

Po to, kai valstybės narės, į kurią produktai yra pervežami, mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra atitinkamai patikrina ir patvirtina, kontrolinė kopija T5 grąžinama tiesiogiai mokėjimo agentūrai arba intervencinei agentūrai, kuri siuntė produktus.

4 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3515/92 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 61).

(2) OL L 355, 1992 12 5, p. 15. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1847/2006 (OL L 355, 2006 12 15, p. 21).

(3) Žr. III priedą.

(4) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

I PRIEDAS

2 straipsnio antroje pastraipoje nurodyti įrašai:

—	:	bulgarų kalba	:	Интервенционни продукти, държани от … (име и адрес на разплащателната или интервенционната агенция), предназначени за складиране в … (съответна държава и адрес на предложения склад). В приложение на член 39, параграф 5, буква а), от Регламент (ЕО) № 1234/2007
—	:	ispanų kalba	:	Productos de intervención en poder de … (nombre y dirección del organismo pagador o de intervención) destinados a ser almacenados en … (país y dirección del lugar de almacenamiento previsto). Aplicación del artículo 39, apartado 5, letra a), del Reglamento (CE) no 1234/2007
—	:	čekų kalba	:	Intervenční produkty v držení … (název a adresa platební agentury nebo intervenční agentury), určené ke skladování v/ve … (dotčený stát a předpokládaná adresa a místo skladování). Použití čl. 39 odst. 5 písm. a) nařízení (ES) č. 1234/2007
—	:	danų kalba	:	Interventionsprodukter, som … (navn og adresse på betalings- eller interventionsorganet) ligger inde med, og som er bestemt til oplagring i … (det pågældende land og adressen på det forventede oplagringssted). Anvendelse af artikel 39, stk. 5, litra a), i forordning (EF) nr. 1234/2007
—	:	vokiečių kalba	:	Interventionserzeugnisse im Besitz von … (Name und Anschrift der Zahlstelle oder Interventionsstelle), zur Lagerung in … (Land und Anschrift des vorgesehenen Lagerorts) bestimmt. Anwendung von Artikel 39 Absatz 5 Buchstabe a der Verordnung (EG) Nr. 1234/2007
—	:	estų kalba	:	(makseasutuse või sekkumisasutuse nimetus ja aadress) valduses olevad sekkumistooted, mis on ette nähtud ladustamiseks (asjaomane riik ja ettenähtud ladustamiskoha aadress). Määruse (EÜ) nr 1234/2007 artikli 39 lõike 5 punkti a kohaldamine
—	:	graikų kalba	:	Προϊόντα παρέμβασης που ευρίσκονται στην κατοχή του … (ονομασία και διεύθυνση του οργανισμού πληρωμών ή του οργανισμού παρέμβασης) προς αποθήκευση στ. … (χώρα και διεύθυνση του προτεινόμενου χώρου αποθήκευσης). Εφαρμογή του άρθρου 39 παράγραφος 5 στοιχείο α) του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 1234/2007
—	:	anglų kalba	:	Intervention products held by … (name and address of the paying agency or intervention agency) for storage in … (country concerned and address of the proposed place of storage). Application of Article 39(5)(a) of Regulation (EC) No 1234/2007
—	:	In French	:	Produits d'intervention détenus par … (nom et adresse de l'organisme payeur ou de l'organisme d'intervention), destinés à être stockés en/au … (pays concerné et adresse du lieu de stockage prévu). Application de l'article 39, paragraphe 5, point a), du règlement (CE) no 1234/2007
—	:	italų kalba	:	Prodotti d'intervento detenuti da … (nome e indirizzo dell'organismo pagatore o organismo d'intervento) destinati ad essere immagazzinati in … (paese interessato e indirizzo del luogo di immagazzinamento previsto). Applicazione dell'articolo 39, paragrafo 5, lettera a) del regolamento (CE) n. 1234/2007
—	:	latvių kalba	:	Intervences produkti, kas pieder … (maksājumu aģentūras vai intervences aģentūras nosaukums un adrese), glabāšanai … (attiecīgā valsts un plānotā glabāšanas vieta adrese). Regulas (EK) Nr. 1234/2007 39. panta 5. punkta a) apakšpunkta piemērošana
—	:	lietuvių kalba	:	(Mokėjimo agentūros ar intervencinės agentūros pavadinimas ir adresas) … intervenciniai produktai, skirti saugojimui … (atitinkama šalis ir numatomos saugojimo vietos adresas). Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 39 straipsnio 5 dalies a punkto taikymas
—	:	vengrų kalba	:	A(z) … (a kifizető ügynökség, illetve az intervenciós hivatal neve és címe) birtokában lévő, ….-ban-/ben (a tervezett raktározási hely címe és országa) raktározásra szánt intervenciós termékek. Az 1234/2007/EK rendelet 39. cikke (5) bekezdése a) pontjának alkalmazása
—	:	maltiečių kalba	:	Prodotti ta’ intervent miżmuma minn … (isem u indirizz ta’ l-aġenzija li tħallas jew l-aġenzija ta’ intervent), biex jinħażnu f’ … (pajjiż ikkonċernat u indirizz tal-post tal-ħażna propost). Applikazzjoni ta’ l-Artikolu 39(5)(a) tar-Regolament (KE) Nru 1234/2007
—	:	olandų kalba	:	Interventieproducten in het bezit van … (naam en adres van het betaalorgaan of het interventiebureau) — bestemd voor opslag in … (betrokken land en adres van de opslagplaats). Toepassing van artikel 39, lid 5, onder a), van Verordening (EG) nr. 1234/2007
—	:	lenkų kalba	:	Produkty interwencyjne znajdujące się w posiadaniu … (nazwa i adres agencji płatniczej lub agencji interwencyjnej), przeznaczone do magazynowania w … (właściwy kraj i adres przewidzianego miejsca magazynowania). Zastosowanie art. 39 ust. 5 lit. a) rozporządzenia (WE) nr 1234/2007
—	:	portugalų kalba	:	Produtos de intervenção em poder de … (nome e endereço do organismo pagador ou do organismo de intervenção) destinados a serem armazenados em/no … (país em causa e endereço do local de armazenagem previsto). Aplicação do n.o 5, alínea a), do artigo 39.o do Regulamento (CE) n.o 1234/2007
—	:	rumunų kalba	:	Produse de intervenție deținute de … (denumirea și adresa agenției de plăți sau organismului de intervenție) pentru depozitare în … (țara în cauză și adresa locului de depozitare propus). Se aplică articolul 39 alineatul (5) litera (a) din Regulamentul (CE) nr. 1234/2007
—	:	slovakų kalba	:	Intervenčné produkty v držbe … (názov a adresa platobnej alebo intervenčnej agentúry), určené na skladovanie v … (krajina, ktorej sa to týka a adresa stanoveného miesta skladovania). Uplatňuje sa článok 39 ods. 5 písm. a) nariadenia (ES) č. 1234/2007
—	:	slovėnų kalba	:	Intervencijski proizvodi, zadržani s strani … (ime in naslov plačilne agencije ali intervencijske agencije), ki naj bi bili skladiščeni v … (zadevna država in naslov predvidenega kraja skladiščenja). Izvajanje člena 39(5)(a) Uredbe (ES) št. 1234/2007
—	:	suomių kalba	:	Interventiotuotteita, jotka ovat … (maksajaviraston tai interventioelimen nimi ja osoite) hallussa ja jotka on tarkoitus varastoida … (kyseessä olevan maan ja ehdotetun varastointipaikan osoite). Asetuksen (EY) N:o 1234/2007 39 artiklan 5 kohdan a alakohdan soveltaminen
—	:	švedų kalba	:	Interventionsprodukter som innehas av … (det utbetalande organets eller interventionsorganets namn och adress) för lagring i … (berört land och adress till det tilltänkta lagringsstället). Tillämpning av artikel 39.5 a i förordning (EG) nr 1234/2007

II PRIEDAS

5 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyti įrašai:

—	:	bulgarų kalba	:	Интервенционни продукти — трансферна операция
—	:	ispanų kalba	:	Productos de intervención — operación de transferencia
—	:	čekų kalba	:	Intervenční produkty – převod
—	:	danų kalba	:	Interventionsprodukter — overførsel
—	:	vokiečių kalba	:	Interventionserzeugnisse — Transfer
—	:	estų kalba	:	Sekkumistooted – ülevõtmistoiming
—	:	graikų kalba	:	Πρoϊόντα παρέμβασης — Πράξη μεταβίβασης
—	:	anglų kalba	:	Intervention products — transfer operation
—	:	prancūzų kalba	:	Produits d'intervention — opération de transfert
—	:	italų kalba	:	Prodotti d'intervento — operazione di trasferimento
—	:	latvių kalba	:	Intervences produkti – nodošana
—	:	lietuvių kalba	:	Intervenciniai produktai – pervežimas
—	:	vengrų kalba	:	Intervenciós termékek – szállítási művelet
—	:	maltiečių kalba	:	Prodotti ta’ l-intervent - ħidma ta’ trasferiment
—	:	olandų kalba	:	Interventieproducten — Overdracht
—	:	lenkų kalba	:	Produkty interwencyjne – operacja przekazania
—	:	portugalų kalba	:	Produtos de intervenção — operação de transferência
—	:	rumunų kalba	:	Produse de intervenție – operațiune de transfer
—	:	slovakų kalba	:	Intervenčné produkty – presun
—	:	slovėnų kalba	:	Intervencijski proizvodi – postopek transferja
—	:	suomių kalba	:	Interventiotuotteita – siirtotoimi
—	:	švedų kalba	:	Interventionsprodukter – överföringsförfarande

III PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3515/92 (OL L 355, 1992 12 5, p. 15)
Reglamentas (EB) Nr. 306/95 (OL L 36, 1995 2 16, p. 1)
Reglamentas (EB) Nr. 1970/2004 (OL L 341, 2004 11 17, p. 17)
Reglamentas (EB) Nr. 1847/2006 (OL L 355, 2006 12 15, p. 21)	tik 2 straipsnis ir II priedas

IV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 3515/92	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka	3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas
3 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka	3 straipsnio pirmos pastraipos b punktas
3 straipsnio pirmos pastraipos trečia įtrauka	3 straipsnio pirmos pastraipos c punktas
3 straipsnio pirmos pastraipos ketvirta įtrauka	3 straipsnio pirmos pastraipos d punktas
3 straipsnio pirmos pastraipos penkta įtrauka	3 straipsnio pirmos pastraipos e punktas
3 straipsnio antra pastraipa	3 straipsnio antra pastraipa
4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	4 straipsnio 1 dalies a punktas
4 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	4 straipsnio 1 dalies b punktas
4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka	4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas
4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka	4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnis	—
7 straipsnis	—
—	6 straipsnis
8 straipsnis	7 straipsnis
I ir II priedai	I ir II priedai
—	III priedas
—	IV priedas

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/34

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 726/2008

2008 m. liepos 25 d.

dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. liepos mėn.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (3), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 60/2008 (4) (Reglamentas (EB) Nr. 60/2008, kuriuo numatyta tam tikra visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos, importo kvotos 2008 m. vasario mėn.), ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)

Liepos mėn. kvotos laikotarpio dalis yra antroji ryžių kvotų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, trečioji ryžių, kurių kilmės šalis Tailandas, Australija ir Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos valstybės, išskyrus Tailandą, Australiją ir Jungtines Amerikos Valstijas, kvotų, nurodytų tos dalies a punkte ir ketvirtoji ryžių, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos, kvotos, nurodytos tos dalies a punkte, laikotarpio dalis.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2008 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose (-ų) kvotos (-ų), kurių eilės numeriai yra 09.4154 – 09.4166, paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikytiną paskirstymo koeficientą, taikytiną pagal atitinkamą (-as) kvotą (-as) prašomam kiekiui.

(4)

Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2008 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose kvotos (-ų), kurių eilės numeris (-iai) yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.419, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už (arba atitinka) tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti visą likusį nepanaudotą kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, kiekį, priskiriamą kitai kvotos laikotarpio daliai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas per dešimt pirmųjų 2008 m. liepos mėn. darbo dienų, laikantis Reglamente (EB) Nr. 327/98 nustatytos (-ų) ryžių kvotos (-ų), kurių eilės numeriai yra 09.4154 – 09.4166, licencijos prašomam kiekiui importuoti išduodamos pritaikius šio reglamento priede nurodytus paskirstymo koeficientus.

2. Visas likęs nepanaudotas Reglamente (EB) Nr. 327/98 numatytų kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, kitai laikotarpio daliai priskirtas kiekis nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1). Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2007 (OL L 78, 2007 3 17, p. 17).

(3) OL L 37, 1998 2 11, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1538/2007 (OL L 337, 2007 12 21, p. 49).

(4) OL L 22, 2008 1 25, p. 6.

PRIEDAS

Kiekis, skiriamas 2008 m. liepos mėn., ir kiekis, numatytas kitai kvotos laikotarpio daliai remiantis Reglamentu (EB) Nr. 327/98

a) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. rugsėjo mėnesiui numatytas kiekis (kg)
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4127	— (2)	2 158 640
Tailandas	09.4128	— (2)	6 119
Australija	09.4129	— (2)	448 500
Kitos kilmės šalys	09.4130	— (3)	0

b) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų lukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 20, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. spalio mėnesiui likęs nepanaudotas kiekis (kg)
Visos šalys	09.4148	— (3)	0

c) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų skaldytų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 40, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas
Tailandas	09.4149	— (2)
Australija	09.4150	— (1)
Gajana	09.4152	— (1)
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4153	— (1)
Kitos kilmės šalys	09.4154	1,754388 %

d) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. rugsėjo mėnesiui numatytas kiekis (kg)
Tailandas	09.4112	— (3)	22 509
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4116	— (3)	1 880
Indija	09.4117	— (3)	107 912
Pakistanas	09.4118	— (3)	0
Kitos kilmės šalys	09.4119	— (3)	105 802
Visos šalys	09.4166	1,170606 %	0

(1) Šiam laikotarpiui paskirstymo koeficientas nenustatytas: Komisijai licencijų paraiškų pateikta nebuvo.

(2) Prašomas kiekis neviršija tam laikotarpiui likusio kiekio: t. y. tenkintinos visos paraiškos.

(3) Šiai laikotarpio daliai kiekio nebėra.

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/37

KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/76/EB

2008 m. liepos 25 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad draudžiama naudoti gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija šios direktyvos I priede nustatytą didžiausią leistiną kiekį.

(2)

Atsižvelgiant į naujausius techninių žinių apie žuvų pašaro ruošimą pokyčius, taip pat vis labiau žuvų pašare kaip pašarines žaliavas naudojant jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai, būtina persvarstyti didžiausią leistiną fluoro kiekį žuvų pašare. 2004 m. rugsėjo 22 d. (2) Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) nuomonėje nurodyta, kad padidėjęs didžiausias leistino fluoro kiekis žuvų pašare nekels nepriimtino pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai. Kalbant apie Lolium temulentum ir Lolium remotum, 2007 m. sausio 25 d. nuomonėje (3) EMST rekomenduoja išbraukti atskirus tų dviejų augalų rūšių įrašus ir taikyti bendrąjį didžiausią leistiną kiekį, taikomą piktžolių sėkloms ir nemaltiems bei nesmulkintiems vaisiams, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų, kaip nurodyta Direktyvos 2002/32/EB I priedo 14 eilutėje.

(3)	Kalbant apie DDT, DDD pavadinimą reikėtų įtraukti į tai medžiagai skirtą Direktyvos 2002/32/EB I priedo eilutę, nes tas pavadinimas dažniau vartojamas metabolito dichlordifeniltrichloretanui žymėti nei TDE (4).

(4)

Kalbant apie abrikosus (Prunus armeniaca L.) ir kartųjį migdolą (Prunus dulcis var. amara arba Prunus amygdalus Batsch var; amara), remiantis 2006 m. lapkričio 23 d. (5) EMST nuomone, galima daryti išvadą, kad gyvūnų ir visuomenės sveikatos apsaugai nebūtinas reikalavimas dėl kiekybiškai nenustatomo abrikosų ir karčiojo migdolo kiekio ir užtenka taikyti bendrąjį didžiausią leistiną vandenilio cianido kiekį, kaip nurodyta Direktyvos 2002/32/EB I priedo 8 eilutėje. Todėl reikėtų išbraukti specialiuosius reikalavimus abrikosams ir karčiajam migdolui.

(5)	Sėjamoji judra (Camelina sativa) įtraukta į Direktyvos 2002/32/EB priedą ir pašaruose gali būti tik šios rūšies augalų sėklų ir vaisių, taip pat jų apdorotų darinių pėdsakų, kurių kiekybiškai negalima nustatyti.

(6)

Vėl išaugo susidomėjimas aliejiniu augalu Camelina sativa, nes padidėjo su mažomis sąnaudomis susijusių aliejinių augalų, kurių šalutinius gamybos produktus būtų galima naudoti gyvūnų pašaruose, alternatyvos poreikis. Remiantis 2007 m. lapkričio 27 d. (6) EMST nuomone, galima daryti išvadą, kad gyvūnų ir visuomenės sveikatos apsaugai nebūtinas reikalavimas dėl kiekybiškai nenustatomo Camelina sativa ir jos darinių kiekio, su sąlyga, kad bendras gliokozinolatų kiekis davinyje nekelia pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai. Gyvūnų ir visuomenės sveikatos apsauga nuo gliukozinolatų toksinio poveikio užtikrinama numatant visaverčiame pašare naudoti eterinį garstyčių aliejų, kurio didžiausias leistinas kiekis išreškiamas alilizotiocianatu, nes, remiantis EMST nuomone, gliukozinolatų nuodingumas paprastai priskiriamas (izo)tionianatui. Dėl to Direktyvos 2002/32/EB I priede reikėtų išbraukti reikalavimą dėl kiekybiškai nenustatomo Camelina sativa kiekio.

(7)	Dėl to Direktyva 2002/32/EB turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeista.

(8)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę. Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/77/EB (OL L 271, 2006 9 30, p. 53).

(2) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl fluoro kaip nepageidaujamos medžiagos gyvūnų pašaruose http://www.efsa.europa.eu/EFSA/Scientific_Opinion/opinion_contam08_ej100_fluorine_en1,0.pdf

(3) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais 2007 m. sausio 25 d. Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl pirolizidino alkaloidų kaip nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose http://www.efsa.europa.eu/EFSA/Scientific_Opinion/contam_ej447_op_pyrrolizidine%20alkaloids%20in%20feed_en.pdf

(4) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais 2006 m. lapkričio 22 d. Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl DDT kaip nepageidaujamos medžiagos gyvūnų pašaruose http://www.efsa.europa.eu/EFSA/Scientific_Opinion/CONTAM_ej433_DDT_en,2.pdf

(5) Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais 2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl ciano cheminių junginių kaip nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose http://www.efsa.europa.eu/EFSA/Scientific_Opinion/CONTAM_ej434_op_cyanogenic_compounds_in_feed_en,1.pdf

(6) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais 2007 m. lapkričio 27 d. Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl gliukozinolatų kaip nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose http://www.efsa.europa.eu/EFSA/Scientific_Opinion/contam_op_ej590_glucosinolates_en.pdf

PRIEDAS

Direktyvos 2002/32/EB I priedas yra iš dalies keičiamas taip:

(1)

3 eilutė „Fluoras“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„3.	Fluoras (1)

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

150

—	gyvūninės kilmės pašarus, išskyrus jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

500

—	jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

3 000

—

fosfatus

2 000

—	kalcio karbonatą

350

—	magnio oksidą

600

—	kalkinius jūros dumblius

1 000

Vermikulitas (E 561)

3 000 (2)

Pašarų papildai:

—	kuriuose yra ≤ 4 % fosforo

500

—	kuriuose yra > 4 % fosforo

125 vienam procentui fosforo

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

150

—	visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms

—	dedamus į pieną

—

kitus

—	visaverčius pašarus kiaulėms

100

—	visaverčius pašarus paukščiams

350

—	visaverčius pašarus viščiukams

250

—	visaverčius pašarus žuvims

350

(2)

14 eilutė „Piktžolių sėklos ir nemalti bei nesmulkinti vaisiai, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„14.	Piktžolių sėklos ir nemalti bei nesmulkinti vaisiai, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų, pavienių arba su kitomis, įskaitant:

Visi pašarai

3 000

Datura stramonium L

1 000“

(3)

21 eilutė „DDT“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„DDT (DDT, DDD (arba TDE) ir DDE izomerų DDT pavidalu suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,05

—	riebalus ir aliejus

0,5“

(4)	28 eilutė „Abrikosai – Prunus armeniaca L“, 29 eilutė „Kartusis migdolas – Prunus dulcis (Mill.)“ D.A. Webb var. amara (DC.) „Focke (= Prunus amygdalus Batsch var. amara (DC.) Focke)“ ir 31 eilutė „Sėjamoji judra – Camelina sativa (L.) Crantz“ išbraukiamos.

(1) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant fluoro analizinį nustatymą – 20 minučių ekstrahuojant su druskos rūgštimi 1 N aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos lygiavertės ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(2) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodyti kiekiai bus persvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d.“

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/41

KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/77/EB

2008 m. liepos 25 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tiametoksamą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra tiametoksamas.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar tiametoksamą galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Ispanija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2007 m. liepos 27 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2008 m. vasario 22 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra tiametoksamo, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl tiametoksamą reikėtų įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip medienos antiseptikai ir kurių sudėtyje yra tiametoksamo, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Tačiau buvo nustatyta, kad medieną apdirbant vietoje atvirame ore ir apdirbtą medieną naudojant atvirame ore kyla neleistinas pavojus. Todėl taip naudojamų produktų autorizacijos liudijimai bus išduodami tik tuomet, jei bus pateikti duomenys, įrodantys, kad naudojant šiuos produktus nekyla neleistinas pavojus aplinkai.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant produktų, kurių sudėtyje yra tiametoksamo ir kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, autorizacijos liudijimus, reikėtų reikalauti taikyti pavojaus mažinimo priemones, siekiant sumažinti pavojų iki leistino lygio pagal Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnį ir jos VI priedą. Visų pirma, reikėtų taikyti tinkamas priemones siekiant apsaugoti dirvožemį ir vandenį, kadangi vertinant nustatytas neleistinas pavojus šioms aplinkos terpėms, ir pramoniniam ir (arba) profesionaliam naudojimui skirti produktai turėtų būti naudojami su tinkamomis apsaugos priemonėmis, jei nustatyto pavojaus produktą naudojantiems pramonėje arba profesionaliems naudotojams negalima sumažinti kitomis priemonėmis.

(8)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tiametoksamo, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įtraukta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įtraukimo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įtraukimo dienos.

(10)

Po veikliosios medžiagos įtraukimo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tiametoksamo, naudojimo 8-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(11)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2010 m. liepos 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/31/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 57).

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas Nr. 14:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikacijos numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

(išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokių produktų atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl juose esančių veikliųjų medžiagų įtraukimo)

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„14

tiametoksamas

EB Nr.: 428-650-4

CAS Nr.: 153719-23-4

980 g/kg

2010 m. liepos 1 d.

2012 m. birželio 30 d.

2020 m. birželio 30 d.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

Atsižvelgiant į pavojaus vertinimo metu padarytas prielaidas, pramoniniam ir (arba) profesionaliam naudojimui skirti produktai privalo būti naudojami su tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis, jei produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje neįrodoma, kad pavojų produktą naudojantiems pramonėje arba profesionaliems naudotojams galima sumažinti iki leistino lygio kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nustatytą dirvožemiui ir vandeniui keliamą pavojų, privalu imtis tinkamų pavojaus mažinimo priemonių siekiant apsaugoti tas aplinkos terpes. Visų pirma, pramoninių produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdirbta mediena po apdirbimo privalo būti laikoma patalpoje po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį ar vandenį, o nutekėjusį kiekį turi būti galima surinkti ir pakartotinai panaudoti arba pašalinti.

Autorizacijos liudijimai neišduodami produktams, skirtiems medienai apdirbti vietoje atvirame ore ir medienai, kuri bus naudojama atvirame ore, apdirbti, jeigu nepateikiami duomenys, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus taikant, jei to reikia, tinkamas pavojaus mažinimo priemones.“

(1) Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos tinklalapyje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/44

KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/78/EB

2008 m. liepos 25 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą propikonazolį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra propikonazolis.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar propikonazolį galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Suomija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2006 m. balandžio 5 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2007 m. lapkričio 29 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)	Vertinant propikonazolį neliko jokių neišspręstų ar susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos turėtų spręsti Pavojaus sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas.

(6)

Remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra propikonazolio, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl propikonazolį reikėtų įtraukti į I priedą, 8-to tipo produktų grupę, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra propikonazolio ir kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje. Tačiau buvo nustatyta, kad medieną apdirbant vietoje atvirame ore ir apdirbtą medieną paliekant džiūti ore kyla neleistinas pavojus. Taip naudojamų produktų autorizacijos liudijimai bus išduodami tik tuomet, jei bus pateikti duomenys, įrodantys, kad naudojant šiuos produktus nekyla neleistinas pavojus aplinkai.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, reikėtų reikalauti, kad produktai, kurių sudėtyje yra propikonazolio ir kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, būtų naudojami su tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis, kad būtų taikomos pavojaus mažinimo priemonės siekiant apsaugoti dirvožemio ir vandens vietas ir kad būtų pateikiamos susijusios instrukcijos pagal Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i) punkto d) papunktį.

(8)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos propikonazolio, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įtraukta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujųjų reikalavimų ir kad dokumentus parengę pareiškėjai galėtų pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c) punkto ii) papunktį prasideda nuo medžiagos įtraukimo dienos.

(10)

Po veikliosios medžiagos įtraukimo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra propikonazolio, naudojimo 8-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(11)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2010 m. balandžio 1 d.

Priimdamos tas nuostatas valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/31/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 57).

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas Nr. 8:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikacijos numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„8

propikonazolis

1-[[2-(2,4-dichlorfenil)-4-propil-1,3-dioksolan-2-il]metil]-1H-1,2,4-triazolis

EB Nr.: 262-104-4

CAS Nr.: 60207-90-1

930 g/kg

2010 m. balandžio 1 d.

2012 m. kovo 31 d.

2020 m. kovo 31 d.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių reikalavimų:

Atsižvelgiant į nustatytą dirvožemio ir vandens vietoms keliamą pavojų, privalu imtis atitinkamų pavojaus mažinimo priemonių siekiant apsaugoti tas vietas. Visų pirma, pramoninių produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdirbta mediena po apdirbimo privalo būti laikoma patalpoje po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį ar vandenį, o nutekėjusį kiekį turi būti galima surinkti ir pakartotinai panaudoti arba pašalinti.

Be to, autorizacijos liudijimai negali būti išduodami produktams, skirtiems medienai apdirbti vietoje atvirame ore ir medienai, kuri bus palikta džiūti, apdirbti, jeigu nepateikiami duomenys, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus taikant, jei to reikia, tinkamas pavojaus mažinimo priemones.“

(1) Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/47

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 15 d.

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(2008/618/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę (3),

kadangi:

(1)

2005 m. Lisabonos strategijos reforma pabrėžė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svarbą. Europos užimtumo strategijos Užimtumo gairės (4) ir Bendrosios ekonominės politikos gairės (5) buvo priimtos kaip jungtinis paketas, kurio laikantis įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus vadovaujamasi Europos užimtumo strategija.

(2)

Komisijos metinės pažangos ataskaitoje ir Bendrosios užimtumo ataskaitos projekte atlikta valstybių narių nacionalinių reformų programų analizė rodo, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas šiose prioritetinėse srityse, siekdamos:

—	pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių darbo vietose, didinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas,

—	gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, ir

—	didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir gebėjimus.

(3)

Atsižvelgiant į Komisijos atliktą nacionalinių reformų programų analizę ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmingam ir laiku atliekamam įgyvendinimui laikantis Europos Vadovų Tarybos išvadų, tokiu būdu taip pat sutvirtinant Lisabonos strategijos socialinį aspektą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti sutartiems tikslams ir standartams.

(4)	Užimtumo gairės galioja trejus metus, o laikotarpiu iki 2010 m. pabaigos jas atnaujinti turėtų būti galima tik griežtai apribotais atvejais.

(5)	Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Užimtumo gaires įsisavindamos suprogramuotą Bendrijos finansinę paramą, visų pirma Europos socialinio fondo lėšas.

(6)	Atsižvelgiant į kompleksinį gairių paketo pobūdį, valstybės narės turėtų visiškai įgyvendinti bendrąsias ekonominės politikos gaires,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamos priede pateiktos valstybių narių užimtumo politikos gairės.

2 straipsnis

Valstybės narės vykdo užimtumo politiką atsižvelgdamos į gaires ir šiuo klausimu teikia informaciją pagal nacionalines reformų programas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1) 2008 m. vasario 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2008 m. gegužės 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. vasario 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 205, 2005 8 6, p. 21.

(5) OL L 205, 2005 8 6, p. 28.

PRIEDAS

Valstybių narių užimtumo politikos gairės

(Integruotos gairės Nr. 17–24)

Užimtumo gairės sudaro dalį 2008–2010 m. integruotųjų gairių, kurios grindžiamos trijų ramsčių, t. makroekonomikos politikos, mikroekonomikos reformų ir užimtumo politikos, principais. Remiantis visų trijų ramsčių principais prisidedama siekiant tvaraus augimo ir užimtumo tikslų bei stiprinant socialinę sanglaudą.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, o prireikus ir su kitais suinteresuotaisiais subjektais, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus, kad turint daugiau bei geresnių darbo vietų ir geriau išsilavinusią bei kvalifikuotą darbo jėgą būtų skatinama įtraukioji darbo rinka. Pagal Lisabonos strategiją ir atsižvelgiant į bendruosius socialinius tikslus, valstybių narių politika proporcingai skatinamas:

—

Visiškas užimtumas. Ekonomikos augimui palaikyti ir socialinei sanglaudai stiprinti labai svarbu pasiekti visišką užimtumą ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą, didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą. Siekiant šių tikslų itin svarbu laikytis integruoto darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūrio. Vykdant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką tuo pačiu metu sprendžiami darbo rinkų lankstumo, darbo organizavimo ir darbo santykių, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo, taip pat užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos klausimai.

—

Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo gerinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu, esminiu darbo rinkos segmentacijos, lyčių nelygybės ir dirbančiųjų skurdo mažinimu. Reikėtų visiškai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sinergijas.

—

Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas: Reikia ryžtingų veiksmų socialinei aprėpčiai stiprinti, kovoti su skurdu (ypač su vaikų skurdu), užkirsti kelią atskirčiai nuo darbo rinkos, socialiai nuskriaustų žmonių socialinei integracijai remti ir užimtumo, nedarbo ir darbo našumo regioniniams skirtumams, ypač atsiliekančiuose regionuose, mažinti. Reikia stiprinti atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse.

Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinimas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad darbo rinkoje pagal Europos lyčių lygybės paktą būtų sumažintos visos su lytimi susijusios spragos. Pagal naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti per visą darbingą amžių, įskaitant vyresniojo amžiaus darbuotojus, skatinimui. Siekiant nacionalinių tikslų ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant neįgaliuosius, taip pat tarp trečiųjų šalių ir ES piliečių užimtumo skirtumams itin sumažinti. Tai padės valstybėms narėms spręsti demografines problemas.

Valstybės narės turėtų siekti aktyvios visų asmenų socialinės aprėpties, skatindamos darbo jėgos dalyvavimą, kovą su skurdu ir labiausiai marginalizuotų grupių atskirtimi.

Vykdydamos veiksmus valstybės narės turėtų garantuoti gerą užimtumo ir socialinės politikos valdymą ir užtikrinti teigiamų pokyčių ekonomikos, darbo ir socialinių reikalų srityse sąveiką. Jos turėtų sukurti plačius partnerystės ryšius pokyčiams įgyvendinti, įtraukdamos parlamentines įstaigas ir suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, įsteigtus nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas. Pagrindinis vaidmuo turėtų tekti Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Turėtų būti toliau siekiama tikslų ir standartų, nustatytų ES lygiu pagal Europos užimtumo strategiją atsižvelgiant į 2003 m. gaires, pažangos vertinimui panaudojant atitinkamus rodiklius ir pažangos lenteles. Valstybės narės taip pat skatinamos nusistatyti savo pačių įsipareigojimus bei tikslus ir jų laikytis kartu atsižvelgiant į atskiroms šalims skirtas rekomendacijas, dėl kurių susitarta ES lygiu. Be to, valstybės narės raginamos stebėti socialinį reformų poveikį.

Siekiant gero valdymo taip pat reikia veiksmingiau skirstyti administracinius ir finansinius išteklius. Komisijai sutikus, valstybės narės struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo lėšas turėtų skirti Europos užimtumo strategijai įgyvendinti ir vykdomų veiksmų ataskaitai pateikti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimui.

17 gairė. Įgyvendinti užimtumo politiką visiškam užimtumui pasiekti, darbo kokybei ir darbo našumui pagerinti bei socialinei ir teritorinei sanglaudai sustiprinti.

Vykdoma politika Europos Sąjungoje (ES) turėtų būti siekiama 70 % vidutinio bendro užimtumo lygio, ne mažiau kaip 60 % moterų užimtumo lygio ir 50 % vyresniojo amžiaus darbuotojų (55–64 m.) užimtumo lygio iki 2010 m. bei sumažinti nedarbą ir neveiklumą. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti siektinus nacionalinius užimtumo lygius.

Siekiant šių tikslų veiksmai turėtų būti siejami su šiais prioritetais:

—	į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas,

—	gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti,

—	didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius tobulinant švietimą ir gebėjimus.

1. Į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas

Užimtumo lygio kėlimas yra veiksmingiausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę įtrauktį, kartu užtikrinanti apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Darbo jėgos pasiūlos didinimas, požiūrio į darbą, kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą, skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų adekvatumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, yra ne mažiau būtini dėl numatomo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tebeegzistuojančių vyrų ir moterų užimtumo skirtumų ir užmokesčio skirtumų dėl lyties pastebimam sumažinimui. Taip pat svarbu toliau didinti vyresniojo amžiaus darbuotojų ir jaunimo užimtumo lygį, įgyvendinant naują požiūrį dėl kartų solidarumo, ir skatinti aktyvią labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų socialinę aprėptį. Taip pat reikia intensyvesnių veiksmų, kad pagerėtų jaunimo, ypač žemos kvalifikacijos asmenų, padėtis darbo rinkoje ir gerokai sumažėtų jaunimo nedarbas, kuris vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis.

Būtina sudaryti tinkamas sąlygas, kad asmenims, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos ar nori pratęsti darbingą amžių, būtų lengviau įsidarbinti. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, galimybes mokytis visą gyvenimą ir karjeros perspektyvas, taip pat pagal socialinės apsaugos sistemas teikiama parama ir paskatos yra ypač svarbūs. Kad būtų sustiprintas požiūris į darbą visą gyvenimą ir skatinama suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, reikia politikos, kuri įtvirtintų nuostatas dėl vaikų priežiūros. Naudinga standartinė priemonė nacionaliniu lygiu – užtikrinti, kad iki 2010 m. vaiko priežiūros garantijas turėtų bent 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir bent 33 % vaikų iki 3 metų, tačiau taip reikia dėti konkrečias pastangas siekiant spręsti šalių regioninius skirtumus. Kad padidėtų vidutinis tėvų, ypač vienišų tėvų, kurie paprastai susiduria su didesne skurdo rizika, užimtumas, reikia šeimas remiančių priemonių. Visų pirma valstybės narės turėtų atsižvelgti į ypatingus vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų poreikius. Be to, iki 2010 m. faktinis vidutinis išėjimo iš darbo rinkos amžius, palyginti su 2001 m., ES lygiu turėtų pailgėti penkeriais metais.

Valstybės narės taip pat turėtų įgyvendinti priemones geresnei (darbuotojų) sveikatos būklei užtikrinti, siekdamos sumažinti ligonių skaičių, padidinti darbo našumą ir pailginti darbingą amžių. Europos jaunimo pakto, Lyčių lygybės pakto ir iniciatyvos dėl Europos aljanso už šeimas įgyvendinimas taip pat turėtų padėti įtvirtinti požiūrį į darbą, kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą, ypač sudarant palankesnes sąlygas perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką. Naudojant individualiai pritaikytas priemones, mažiau galimybių turinčiam jaunimui turėtų būti sudarytos vienodos socialinės ir profesinės integracijos galimybės.

18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą kaip visą gyvenimą trunkantį ciklą:

—	atnaujinant pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte,

—	imantis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir užmokesčio srityse pašalinti,

—	sudarant geresnes sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei pagerinant prieinamų ir įperkamų vaikų priežiūros įstaigų bei kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų teikimą,

—	remiant aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę (darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti bei vengti ankstyvo išėjimo į pensiją,

—	sukuriant modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinant jų socialinį adekvatumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas dalyvavimas, išsilaikymas darbo rinkoje ir ilgesnis darbingas amžius.

Taip pat žr. jungtinę gairę „Garantuoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą kaip pagrindą užimtumui didinti“ (Nr. 2).

Aktyvi socialinės aprėpties politika gali padidinti darbo jėgos pasiūlą, sustiprinti visuomenės darną ir būti galinga priemonė skatinant labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką.

Kiekvienam bedarbiui turėtų būti pasiūlytas darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė; iki 2010 m. tai turėtų būti užtikrinta jaunimui per 4 mėnesius po mokyklos baigimo, o suaugusiesiems – ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Reikėtų įgyvendinti politiką, siūlančią aktyvias darbo rinkos priemones ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į 25 % dalyvavimo rodiklį 2010 m. Aktyvinimas turėtų vykti mokant, perkvalifikuojant, suteikiant galimybę atlikti darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus teikiant nuolatinę pagalbą ieškant darbo. Siekiant padidinti dalyvavimą ir įveikti socialinę atskirtį, nepaprastai svarbu ieškantiesiems darbo palengvinti galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, padedant veiksmingai ieškoti darbo, sudaryti palankesnes profesinio mokymosi galimybes ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pagrindinės socialinės paslaugos būtų finansiškai prieinamos, užtikrinti adekvatų pagrindinių išteklių visiems lygį, kartu derinant su teisingo atlygio už darbą principu siekiant, kad darbas būtų finansiškai patrauklus. Tokia samprata turėtų kartu užtikrinti finansinį darbo patrauklumą visiems darbuotojams, taip pat kad būtų įveiktas nedarbo, skurdo ir neveiklumo spąstai.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, inter alia, plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius patenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas.

19 gairė. Užtikrinti įtraukiąsias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą, padaryti darbą finansiškai patrauklų ieškantiesiems darbo, įskaitant socialiai nuskriaustus ir neveiklius žmones:

—

taikant aktyvias bei prevencines darbo rinkos priemones, įskaitant ankstyvą poreikių nustatymą, pagalbą ieškant darbo, profesinio orientavimo ir mokymo įtraukimą į individualius veiklos planus, socialinių paslaugų, reikalingų labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų žmonių įtraukčiai remti ir skurdui pašalinti, teikimą,

—

nuolat peržiūrint mokesčių ir lengvatų sistemomis nustatytas paskatas ir sudarytas kliūtis, įskaitant lengvatų valdymą ir teikimo sąlygas, taip pat gerokai sumažinant dideles mažiausiai veiksmingas mokesčių normas, ypač gaunantiems mažas pajamas, ir taip užtikrinant proporcingus socialinės apsaugos lygius,

—	kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ypač vietos lygiu.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų susirasti geresnį darbą, taip pat būtina stiprinti darbo rinkos infrastruktūrą nacionaliniu ir ES lygiu, įskaitant EURES tinklą, kad būtų galima geriau numatyti ir pašalinti galimus neatitikimus. Lengvesnis darbo keitimas ir įsidarbinimas yra itin svarbūs; taip pat turėtų būti skatinama mobilumo ir prisitaikymo prie darbo rinkos politika. Ieškantiesiems darbo visoje ES turėtų būti suteikta galimybė sužinoti apie visas darbo vietas, kurias siūlo valstybių narių įdarbinimo tarnybos. Pagal Sutartis turėtų būti visiškai užtikrintas darbuotojų mobilumas ES. Be to, nacionalinėse darbo rinkose būtina visokeriopai atsižvelgti į papildomą darbo jėgos pasiūlą, atsirandančią dėl trečiųjų šalių piliečių imigracijos.

20 gairė. Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį:

—	modernizuojant ir stiprinant darbo rinkos institucijas, ypač užimtumo tarnybas, taip pat siekiant užtikrinti didesnį užimtumo ir profesinio mokymo galimybių skaidrumą nacionaliniu ir Europos lygiu,

—	šalinant kliūtis, trukdančias darbuotojų mobilumui visoje Europoje pagal Sutartis,

—	tiksliau numatant gebėjimų poreikius, darbo rinkos trūkumus ir problemas,

—	tinkamai valdant ekonominę migraciją.

2. Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti

Europai reikia gerinti gebėjimą numatyti, paspartinti ir prie jų prisiderinti ekonominius bei socialinius pokyčius. Šiam tikslui reikalingos užimtumui palankios darbo sąnaudos, šiuolaikiški darbo organizavimo būdai, „gero darbo“ skatinimas, gerai funkcionuojančios darbo rinkos, kuriose lankstumas derinamas su užimtumo garantijomis ir taip patenkinami įmonių ir darbuotojų poreikiai. Tai taip pat padeda išvengti segmentuotų darbo rinkų susiformavimo ir sumažinti nedeklaruojamą darbą (taip pat žr. 18, 19, 20 ir 23 gaires).

Šiuolaikinėje vis globalesnėje ekonomikoje vis labiau atsiveriant rinkoms ir nuolat diegiant naujas technologijas, tiek įmonė, tiek darbuotojai susiduria su būtinybe ir tuo pačiu galimybe prisitaikyti. Nors apskritai šis struktūrinių pokyčių procesas ekonomikos augimą ir užimtumą veikia teigiamai, kai kuriems darbuotojams ir įmonėms jis sukelia neigiamų padarinių. Norėdamos tinkamai reaguoti į netikėtus paklausos pokyčius ir išlikti konkurencingos, įmonės turi tapti lankstesnės, prisitaikyti prie naujų technologijų ir nuolatos atsinaujinti.

Jos taip pat turi reaguoti į didėjantį darbo kokybės, kuri susijusi su darbuotojo asmeniniais prioritetais ir šeimos permainomis, poreikį, taip pat darbo jėgos senėjimą bei į darbą priimamų jaunų darbuotojų mažėjimą. Darbuotojų darbinis gyvenimas tampa sudėtingesnis dėl vis įvairesnių ir neįprastų darbo organizavimo modelių, taip pat dėl pereinamųjų laikotarpių, kurių per visą gyvenimą tenka išgyventi ne vieną ir kuriuos reikia sėkmingai įveikti. Greitai kintančios ekonomikos sąlygomis darbuotojai turi turėti galimybių mokytis visą gyvenimą, kad prisitaikytų prie naujų darbo modelių, įskaitant plačiai naudojamas informacines ir ryšių technologijas (IRT). Profesinio statuso pasikeitimai ir su tuo susijusi rizika laikinai netekti pajamų turėtų būti geriau įveikiama teikiant tinkamai modernizuotą socialinę apsaugą.

Kad šie sunkumai būtų sėkmingai įveikti, reikia integruoto darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūrio. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra apima apgalvotą lanksčių ir patikimų sutarčių sąlygų derinį, visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas, veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką ir šiuolaikiškas, tinkamas ir tvarias socialinės apsaugos sistemas.

Valstybės narės, remdamosi Tarybos patvirtintais principais, turėtų įgyvendinti savo pačių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelius. Šie principai yra naudingas pagrindas reformoms vykdyti; pagal juos nustatomos nacionalinės politikos galimybės ir konkrečios nacionalinės priemonės darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros srityje. Nė vienas modelis ar principas nėra svarbesnis už kitą.

21 gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su užimtumo garantijomis, ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį:

—	pritaikyti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus peržiūrėti skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas,

—	spręsti nelegalaus darbo klausimą,

—	geriau numatyti pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su prekybos atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdyti – taip sumažinti jų socialines sąnaudas ir palengvinti prisitaikymą,

—	skatinti ir skleisti naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą,

—	remti profesinio statuso pokyčius, įskaitant profesinį mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį mobilumą.

Taip pat žr. jungtinę gairę „Skatinti darnesnę makroekonominę, struktūrinę ir užimtumo politiką“ (Nr. 5).

Kad būtų galima sukurti kiek galima daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Turėtų būti itin sumažinti darbo užmokesčio skirtumai dėl lyties. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti profesijų ir sektorių, kuriuose dominuoja moterys, nedidelio darbo užmokesčio lygio priežastims paaiškinti ir šioms problemoms spręsti. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai darbas menkai apmokamas.

22 gairė. Užtikrinti užimtumui palankius darbo sąnaudų pokyčius ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus:

—	skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygiais ir būtų išvengta darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties,

—	peržiūrint su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų poveikį užimtumui ir prireikus patikslinant jų struktūrą ir lygį, ypač siekiant sumažinti menkai apmokamiems darbuotojams tenkančią mokesčių naštą.

Taip pat žr. jungtinę gairę „Užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai stiprintų makroekonominį stabilumą ir ekonomikos augimą“ (Nr. 4).

3. Didinti investicijas į žmogiškuosius išteklių tobulinant švietimą ir gebėjimus

Europai reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškuosius išteklius. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką, nedaro joje pažangos arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų gebėjimų arba dėl jų nederėjimo su darbo rinka. Siekiant didesnių galimybių įsidarbinti visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, aukštesnio darbo našumo lygio, inovacijų ir geresnės darbo kokybės, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir mokymąsi visą gyvenimą.

Žinių ir paslaugų ekonomikoms reikalingi įvairūs tradicinės pramonės įgūdžiai; šie gebėjimai taip pat turi būti nuolat atnaujinami atsižvelgiant į technologijų pokyčius ir inovacijas. Darbuotojai, norintys likti darbe ir siekti pažangos, turi būti pasirengę pokyčiams ir kintančioms darbo rinkoms, turi reguliariai kaupti ir atnaujinti gebėjimus. Įmonių našumas priklauso nuo darbuotojų, gebančių prisitaikyti prie pokyčių, parengimo ir išlaikymo. Vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių išsilavinimo lygių ir jaunimui būtų suteiktos būtinos pagrindinės kompetencijos, vadovaujantis Europos jaunimo paktu. Norėdama pagerinti darbo rinkos perspektyvas jaunimui, ES turėtų siekti, kad iki 2010 m. mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičiaus vidurkis būtų ne didesnis nei 10 % ir kad bent jau 85 % 22 metų amžiaus asmenų būtų įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą. Įgyvendinama politika taip pat turėtų būti siekiama, kad dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą ES vidurkis būtų mažiausiai 12,5 % suaugusių darbingo amžiaus gyventojų (amžiaus grupė nuo 25 iki 64 metų). Visus suinteresuotuosius subjektus nuo ankstyvo amžiaus reikėtų skatinti puoselėti tikrąją mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Siekiant žymiai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į žmogiškuosius išteklius vienam gyventojui ir garantuoti šių investicijų kokybę bei veiksmingumą, svarbu užtikrinti sąžiningą ir skaidrų išlaidų bei atsakomybės pasidalijimą tarp visų subjektų. Valstybės narės turėtų daugiau naudoti struktūrinių fondų bei Europos investicijų banko lėšas investicijoms į švietimą ir mokymą. Siekdamos šių tikslų valstybės narės privalo įgyvendinti darnias ir išsamias mokymosi visą gyvenimą strategijas, kurias jos pačios įsipareigojo įgyvendinti.

23 gairė. Plėtoti investicijas į žmogiškuosius išteklius ir gerinti jų panaudojimą:

—	sukuriant integruojančią bendrojo švietimo ir profesinio mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant gerokai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą,

—	gerokai sumažinant mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičių,

—

pagal Europos susitarimus sukuriant mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant skatinti, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojus, nuolat visą gyvenimą mokytis darbo vietoje.

Taip pat žr. jungtinę gairę „Didinti ir gerinti investicijas, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą“ (Nr. 7).

Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų plataus užmojo tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti priimtinos, prieinamos ir pritaikytos prie kintančių reikmių. Svarbu pritaikyti švietimo ir profesinio mokymo sistemas bei priemones, skirtas švietimo ir profesinio mokymo politikos veiksmingumo rodikliams gerinti, ir didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius, būtų efektyvios ir teisingos. Lengvai prieinama, plačiai paplitusi ir integruota į visą gyvenimą trunkančią karjerą orientuota sistema turėtų padidinti tiek individualias švietimo ir mokymosi galimybes, tiek švietimo ir mokymosi pasiūlos atitiktį gebėjimų poreikiams. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius.

Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Turėtų būti pašalintos Europos darbo rinkoje tebesančios mobilumo kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų pripažinimu bei skaidrumu, kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų panaudojimu, būtent įgyvendinant Europos kvalifikacijų sistemą, iki 2010 m. nacionalines kvalifikacijų sistemas susiejant su Europos kvalifikacijų sistema ir atitinkamai plėtojant nacionalines kvalifikacijų sistemas. Remiant nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“, bus svarbu pasinaudoti sutartais Europos dokumentais ir nuorodomis.

24 gairė. Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams:

—	didinant ir užtikrinant švietimo ir profesinio mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir profesinio mokymo galimybių pasiūlą, užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų mobilumo galimybes,

—	lengvinant ir įvairinant švietimo, profesinio mokymo bei žinių prieinamumą visiems tinkamai organizuojant darbo laiką, pasitelkiant šeimos paramos tarnybas, profesinį orientavimą ir prireikus naujus išlaidų pasidalijimo būdus,

—	reaguojant į naujus profesinius poreikius, pagrindines kompetencijas ir būsimus gebėjimų reikalavimus gerinant kvalifikacijų apibrėžimus ir skaidrumą, veiksmingą jų pripažinimą ir neformalaus bei neinstitucinio mokymosi įvertinimą.

Pagal Europos užimtumo strategiją nustatytų tikslų ir standartų apžvalga

Pagal Europos užimtumo strategiją buvo susitarta dėl šių tikslų ir standartų:

—	kiekvienam bedarbiui turėtų būti pasiūlytas darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė; iki 2010 m. tai turėtų būti užtikrinta jaunimui per 4 mėnesius po mokyklos baigimo, o suaugusiesiems – ne vėliau kaip per 12 mėnesių,

—	iki 2010 m. 25 % ilgalaikių bedarbių turėtų dalyvauti aktyvioje veikloje: mokytis, persikvalifikuoti, atlikti darbo praktiką arba kitaip siekti įsidarbinti, kad būtų pasiektas trijų toliausiai pažengusių valstybių narių vidurkis,

—	darbo ieškantiems asmenims visoje ES turi būti sudarytos sąlygos sužinoti apie visas laisvas darbo vietas, siūlomas valstybių narių įdarbinimo tarnybų,

—	iki 2010 m. pasiekti, kad išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygiu padidėtų penkeriais metais, palyginti su 2001 m.,

—	iki 2010 m. užtikrinti vaiko priežiūros garantijas bent 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir bent 33 % vaikų iki trejų metų,

—	ES vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 % mokyklos nebaigusių jaunuolių,

—	iki 2010 m. bent 85 % 22 metų jaunuolių Europos Sąjungoje turėtų būti įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą,

—	dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą ES vidurkis turėtų būti mažiausiai 12,5 % suaugusių darbingo amžiaus gyventojų (amžiaus grupė nuo 25 iki 64 metų).

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/55

ES IR MEKSIKOS JUNGTINĖS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2/2008

2008 m. liepos 25 d.

iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2000 su pakeitimais, padarytais Jungtinės tarybos sprendimu Nr. 3/2004

(2008/619/EB)

JUNGTINĖ TARYBA,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 8 d. Briuselyje pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Meksikos Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo 5 ir 10 straipsnius kartu su 47 ir 56 straipsniais,

kadangi:

(1)	2007 m. sausio 1 d. Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai (toliau – naujosios valstybės narės) įstojus į Europos Sąjungą, 2006 m. lapkričio 29 d. Meksike buvo pasirašytas antrasis papildomas Susitarimo protokolas, įsigaliojęs 2007 m. kovo 1 d. (2)

(2)

Šiomis aplinkybėmis būtina patikslinti tam tikras ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 (3) su pakeitimais, padarytais Jungtinės tarybos sprendimu Nr. 3/2004 (4), nuostatas, susijusias su prekyba prekėmis, kilmės patvirtinimu ir viešaisiais pirkimais, pakeitimams įsigaliojant nuo dienos, kurią naujosios valstybės narės prisijungė prie Susitarimo,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1. Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedo nuostatas.

2. Šis straipsnis neturi įtakos Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 10 straipsnyje numatytai persvarstymo sąlygai.

2 straipsnis

Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 17 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir III priedo IV priedėlis iš dalies keičiami pagal šio sprendimo II priedo nuostatas.

3 straipsnis

1. Atitinkami Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies skirsniai papildomi šio sprendimo III priede išvardytais naujųjų valstybių narių subjektais.

2. Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 XIII priedo B dalis papildoma šio sprendimo IV priede išvardytais naujųjų valstybių narių leidiniais.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo dienos, kurią naujosios valstybės narės prisijungė prie Susitarimo.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 25 d.

Jungtinės tarybos vardu

Pirmininkė

P. ESPINOSA CANTELLANO

(1) OL L 276, 2000 10 28, p. 45.

(2) Šios konstatuojamosios dalies paaiškinimas: 2007 m. vasario 21 d. Briuselyje šalys pasirašė antrąjį papildomą Susitarimo protokolą po to, kai 2006 m. lapkričio 29 d. Meksike buvo oficialiai parafuotas jo tekstas. Jis taikomas nuo 2007 m. kovo 1 d., o įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., Šalims užbaigus būtinas vidaus procedūras.

(3) OL L 157, 2000 6 30, p. 10.

(4) OL L 293, 2004 9 16, p. 15.

I PRIEDAS

Bendrijos tarifų panaikinimo tvarkaraštis

KN kodas	Aprašymas	Metinės tarifinės kvotos dydis	Tarifinės kvotos muito norma
„0803 00 19	Švieži bananai (išskyrus tikruosius bananus (plantains))	2 000 tonų (1)	70 EUR/t

(1) Šią metinę tarifinę kvotą leidžiama naudoti nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tačiau pirmą kartą ji bus taikoma trečią dieną nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“

II PRIEDAS

Sprendimo Nr. 2/2000 III priede nurodytos administracinės pastabos ir „sąskaitos faktūros deklaracija “naujosiomis kalbomis

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedo 17 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

„4. Retrospektyviai išduoti judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti viena iš šių frazių:

BG	„ИЗДАДЕН ВПОСЛЕДСТВИЕ“
ES	„EXPEDIDO A POSTERIORI“
CS	„VYSTAVENO DODATEČNĚ“
DA	„UDSTEDT EFTERFØLGENDE“
DE	„NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“
ET	„TAGANTJÄRELE VÄLJA ANTUD“
EL	„ΕΚΔΟΘΕΝ ΕΚ ΤΩΝ ΥΣΤΕΡΩΝ“
EN	„ISSUED RETROSPECTIVELY“
FR	„DÉLIVRÉ A POSTERIORI“
IT	„RILASCIATO A POSTERIORI“
LV	„IZSNIEGTS RETROSPEKTĪVI“
LT	„RETROSPEKTYVUSIS IŠDAVIMAS“
HU	„KIADVA VISSZAMENŐLEGES HATÁLLYAL“
MT	„MAĦRUĠ RETROSPETTIVAMENT“
NL	„AFGEGEVEN A POSTERIORI“
PL	„WYSTAWIONE RETROSPEKTYWNIE“
PT	„EMITIDO A POSTERIORI“
RO	„EMIS A POSTERIORI“
SK	„VYDANÉ DODATOČNE“
SL	„IZDANO NAKNADNO“
FI	„ANNETTU JÄLKIKÄTEEN“
SV	„UTFÄRDAT I EFTERHAND“.“

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedo 18 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2. Tokia tvarka išduotame dublikate įrašomas vienas iš šių žodžių:

BG	„ДУБЛИКАТ“
ES	„DUPLICADO“
CS	„DUPLIKÁT“
DA	„DUPLIKAT“
DE	„DUPLIKAT“
ET	„DUPLIKAAT“
EL	„ΑΝΤΙΓΡΑΦΟ“
EN	„DUPLICATE“
FR	„DUPLICATA“
IT	„DUPLICATO“
LV	„DUBLIKĀTS“
LT	„DUBLIKATAS“
HU	„MÁSODLAT“
MT	„DUPLIKAT“
NL	„DUPLICAAT“
PL	„DUPLIKAT“
PT	„SEGUNDA VIA“
RO	„DUPLICAT“
SK	„DUPLIKÁT“
SL	„DVOJNIK“
FI	„KAKSOISKAPPALE“
SV	„DUPLIKAT“.“

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedo IV priedėlis papildomas taip:

„Tekstas bulgarų kalba

Износителят на продуктите, обхванати от този документ (митническо разрешение № … или разрешение на компетентен държавен орган (1)) декларира, че освен където ясно е отбелязано друго, тези продукти са с … (2) преференциален произход.

Tekstas rumunų kalba

Exportatorul produselor ce fac obiectul acestui document (autorizația vamală sau a autorității guvernamentale competente nr. … (1)) declară că, exceptând cazul în care în mod expres este indicat altfel, aceste produse sunt de origine preferențială … (2).

(1) Jei pagal šio priedo 21 straipsnio nuostatas sąskaitos faktūros deklaraciją surašo patvirtintas eksportuotojas, šioje vietoje turi būti įrašytas jo įgaliojimo numeris. Kai sąskaitos faktūros deklaraciją surašo ne patvirtintas eksportuotojas, žodžiai skliausteliuose yra ištrinami arba paliekamas tuščias laukelis.

(2) Reikia nurodyti prekių kilmę. Kai visa sąskaitos faktūros deklaracija arba jos dalis pateikiama dėl Seutos ir Meilijos kilmės produktų, kaip apibrėžta šio priedo 37 straipsnyje, eksportuotojas privalo aiškiai juos nurodyti dokumente, kuriame rašoma deklaracija, ženklu „CM“.“

III PRIEDAS

CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

Sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies 1 skirsnis papildomas šiomis centrinės valdžios institucijomis:

„AA – Bulgarijos Respublika

1.	Министерство на външните работи (Užsienio reikalų ministerija),

2.	Министерство на вътрешните работи (Vidaus reikalų ministerija),

3.	Министерство на държавната администрация и административната реформа (Valstybės tarnybos ir administracinės reformos ministerija),

4.	Министерство на извънредните ситуации (Nepaprastų situacijų ministerija),

5.	Министерство на земеделието и храните (Žemės ūkio ir maisto ministerija),

6.	Министерство на здравеопазването (Sveikatos ministerija),

7.	Министерство на икономиката и енергетиката (Ūkio ir energetikos ministerija),

8.	Министерство на културата (Kultūros ministerija),

9.	Министерство на образованието и науката (Švietimo ir mokslo ministerija),

10.	Министерство на околната среда и водите (Aplinkos apsaugos ir vandens išteklių ministerija),

11.	Министерство на отбраната (Gynybos ministerija (1)),

12.	Министерство на правосъдието (Teisingumo ministerija),

13.	Министерство на регионалното развитие и благоустройството (Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerija),

14.	Министерство на транспорта (Susisiekimo ministerija),

15.	Министерство на труда и социалната политика (Socialinės politikos ir darbo ministerija),

16.	Министерство на финансите (Finansų ministerija).

AB – Rumunija

1.	Ministerul Afacerilor Externe (Užsienio reikalų ministerija),

2.	Ministerul Integrării Europene (Europos integracijos ministerija),

3.	Ministerul Finanțelor Publice (Viešųjų finansų ministerija),

4.	Ministerul Justiției (Teisingumo ministerija),

5.	Ministerul Apărării Naționale (Krašto apsaugos ministerija (1)),

6.	Ministerul Administrației și Internelor (Administravimo ir vidaus reikalų ministerija),

7.	Ministerul Muncii, Solidarității Sociale și Familiei (Darbo, socialinio solidarumo ir šeimos ministerija),

8.	Ministerul Economiei și Comerțului (Ūkio ir prekybos ministerija),

9.	Ministerul Agriculturii, Pădurii și Dezvoltării Rurale (Žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros ministerija),

10.	Ministerul Transporturilor, Construcțiilor și Turismului (Susisiekimo, statybų ir turizmo ministerija),

11.	Ministerul Educației și Cercetării (Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija),

12.	Ministerul Sănătății (Sveikatos apsaugos ministerija),

13.	Ministerul Culturii și Cultelor (Kultūros ir religijos reikalų ministerija),

14.	Ministerul Comunicațiilor și Tehnologiei Informațiilor (Ryšių ir informacinių technologijų ministerija),

15.	Ministerul Mediului și Gospodăririi Apelor (Aplinkos apsaugos ir vandens išteklių valdymo ministerija),

16.	Ministerul Public (Viešųjų reikalų ministerija).

Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies 2 skirsnis papildomas šiomis įstaigomis ir įstaigų kategorijomis, minimomis Direktyvos 93/38/EEB I, II, VII, VIII ir IX prieduose:

I priedas

„GERIAMOJO VANDENS GAMYBA, TRANSPORTAVIMAS ARBA PASKIRSTYMAS“:

„BULGARIJOS RESPUBLIKA

—	„В И К – Батак“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Batak EOOD), Batak,

—	„В и К – Белово“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija, Belovo EOOD), Belovo,

—	„Водоснабдяване и канализация Берковица“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Berkovitsa EOOD), Berkovitsa,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Blagoevgrad EOOD), Blagoevgrad,

—	„В и К – Бебреш“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Bebresh EOOD), Botevgrad,

—	„Инфрастрой“ – ЕООД (Infrastroi EOOD), Bratsigovo,

—	„Водоснабдяване“ – ЕООД (Vandens tiekimas EOOD), Breznik,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕАД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EAD), Burgas,

—	„Бързийска вода“ – ЕООД (Barzia vanduo EOOD), Barzia,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Varna,

—	„ВиК-Златни пясъци“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Zlatni Pyasatsi OOD), Varna,

—	„Водоснабдяване и канализация Йовковци“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Yovkovtsi OOD), Veliko Turnovo,

—	„Водоснабдяване, канализация и териториален водоинженеринг“ – ЕООД (Vandens tiekimas, kanalizacija ir teritorinių vandenų valdymas EOOD), Velingrad,

—	„ВИК“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Vidin,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Vratsa,

—	„В И К“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Gabrovo,

—	„В И К“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Dimitrovgrad,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Dobrich,

—	„Водоснабдяване и канализация – Дупница“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Dupnitsa EOOD), Dupnitsa,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Isperih,

—	„В И К – Кресна“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Kresna EOOD), Kresna,

—	„Меден кладенец“ – ЕООД (Meden Kladenets EOOD), Kubrat,

—	„ВИК“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Kurdzhali,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Kyustendil,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Lovech,

—	„В и К – Стримон“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Strimon EOOD), Mikrevo,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Montana,

—	„Водоснабдяване и канализация – П“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija P EOOD), Panagyurishte,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Pernik,

—	„В И К“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Petrich,

—	„Водоснабдяване, канализация и строителство“ – ЕООД (Vandens tiekimas, kanalizacija ir statybos EOOD), Peshtera,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Pleven,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Plovdiv,

—	„Водоснабдяване–Дунав“ – ЕООД (Vandens tiekimas – Dunojus EOOD), Razgrad,

—	„ВКТВ“ – ЕООД (Vandens tiekimas, kanalizacija ir teritorinių vandenų valdymas EOOD), Rakitovo,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Ruse,

—	„УВЕКС“ – ЕООД (UVEKS EOOD), Sandanski,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕАД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EAD), Svishtov,

—	„Бяла“ – ЕООД (Byala EOOD), Sevlievo,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Silistra,

—	„В и К“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Sliven,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Smolyan,

—	„Софийска вода“ – АД (Sofijos vanduo AD), Sofija,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Sofija,

—	„Стамболово“ – ЕООД (Stambolovo EOOD), Stambolovo,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Stara Zagora,

—	„Водоснабдяване и канализация-С“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija S EOOD), Strelcha,

—	„Водоснабдяване и канализация – Тетевен“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Teteven EOOD), Teteven,

—	„В и К – Стенето“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija Steneto EOOD), Troyan,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Turgovishte,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Haskovo,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija OOD), Shumen,

—	„Водоснабдяване и канализация“ – ЕООД (Vandens tiekimas ir kanalizacija EOOD), Yambol.

RUMUNIJA

Departamente ale autorităților locale și companii care produc, transportă și distribuie apă (vietos valdžios institucijų departamentai ir įmonės, gaminantys, transportuojantys ir paskirstantys vandenį).“

II priedas

„ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA, PERDAVIMAS ARBA PASKIRSTYMAS“:

„BULGARIJOS RESPUBLIKA

Лица, които притежават лицензия за производство, пренос, разпределение, обществена доставка или обществено снабдяване с електрическа енергия в съответствие с чл. 39, ал. 1 от Закона за енергетиката (обн., ДВ, бр. 107 от 9.12.2003 г.) (Pagal Energetikos įstatymo (paskelbta oficialiajame valstybės leidinyje Nr. 107, 2003 12 9) 39 straipsnio 1 dalį, elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo arba viešojo tiekimo teisę turintys subjektai).

RUMUNIJA

—	„Societatea Comercială de Producere a Energiei Electrice Hidroelectrica – SA București“ (Komercinė elektros energijos gamybos bendrovė Hidroelectrica – SA București),

—	„Societatea Națională Nuclearelectrica – SA“ (Nacionalinė bendrovė Nuclaerectrica – SA),

—	„Societatea Comercială de Producere a Energiei Electrice și Termice Termoelectrica SA“ (Komercinė elektros energijos ir šiluminės energijos gamybos bendrovė Termoelectrica SA),

—	„S.C. Electrocentrale Deva SA“ (SC Deva elektrinės SA),

—	„S.C. Electrocentrale București SA“ (SC Bukarešto elektrinės SA),

—	„S.C. Electrocentrale Galați SA“ (SC Galati elektrinės SA),

—	„S.C. Electrocentrale Termoelectrica SA“ (SC Elektrinės Termoelectrica SA),

—	„Societatea Comercială Complexul Energetic Rovinari“ (Komercinė bendrovė Rovinari energetikos kompleksas),

—	„Societatea Comercială Complexul Energetic Turceni“ (Komercinė bendrovė Turceni energetikos kompleksas),

—	„Societatea Comercială Complexul Energetic Craiova“ (Komercinė bendrovė Craiova energetikos kompleksas),

—	„Compania Națională de Transport a Energiei Electrice Transelectrica – SA București“ (Nacionalinė elektros tinklų bendrovė Transelectrica SA),

—	„Societatea Comercială de Distribuție și Furnizare a Energiei Electrice Electrica – SA București“ (Komercinė elektros paskirstymo ir tiekimo bendrovė Electrica – SA Bukareštas):

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica BANAT“ SA (Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica BANAT“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica DOBROGEA“ SA (Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica DOBROGEA“ SA SC),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica MOLDOVA“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica MOLDOVA“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica MUNTENIA SUD“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica MUNTENIA SUD“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica MUNTENIA NORD“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica MUNTENIA NORD“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica OLTENIA“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica OLTENIA“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica TRANSILVANIA SUD“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica TRANSILVANIA SUD“ SA),

—	S.C. Filiala de Distribuție și Furnizare a energiei electrice „Electrica TRANSILVANIA NORD“ SA (SC Elektros paskirstymo ir tiekimo filialas „Electrica TRANSILVANIA NORD“ SA).“

VII priedas

„PERKANTIEJI SUBJEKTAI, TEIKIANTYS MIESTO GELEŽINKELIŲ, TRAMVAJŲ, TROLEIBUSŲ ARBA AUTOBUSŲ PASLAUGAS“:

„BULGARIJOS RESPUBLIKA

—	„Метрополитен“ ЕАД (Metropoliten EAD), Sofija,

—	„Столичен електротранспорт“ ЕАД (Stolichen Elektrotransport EAD), Sofija,

—	„Столичен автотранспорт“ ЕАД (Stolichen Avtotransport EAD), Sofija,

—	„Бургасбус“ ЕООД (Burgasbus EOOD), Burgas,

—	„Градски транспорт“ ЕАД (Gradski Transport EAD), Varna,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Vratsa,

—	„Общински пътнически транспорт“ ЕООД (Obshtinski Patnicheski Transport EOOD), Gabrovo,

—	„Автобусен транспорт“ ЕООД (Avtobusen Transport EOOD), Dobrich,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Dobrich,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Pasardzhik,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Pernik,

—	„Автобусни превози“ ЕАД (Avtobusen Prevozi EAD), Pleven,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Pleven,

—	„Градски транспорт Пловдив“ ЕАД (Gradski Transport Plovdiv EAD), Plovdiv,

—	„Градски транспорт“ ЕООД (Gradski Transport EOOD), Ruse,

—	„Пътнически превози“ ЕАД (Patnichescki Prevozi EAD), Sliven,

—	„Автобусни превози“ ЕООД (Avtobusni Prevozi EOOD), Stara Zagora,

—	„Тролейбусен транспорт“ ЕООД (Troleybusen Transport EOOD), Haskovo.

RUMUNIJA

—	SC Transport cu Metroul București „METROREX“ SA (Bukarešto metro transporto bendrovė „Metrorex“ SA),

—	Regii autonome locale de transport urban de călători (Nepriklausomi vietos miesto keleivinio transporto operatoriai).“

VIII priedas

„PERKANTIEJI SUBJEKTAI, TEIKIANTYS ORO UOSTO PASLAUGAS“:

„BULGARIJOS RESPUBLIKA

—	Главна дирекция „Гражданска въздухоплавателна администрация“ (Civilinės aviacijos administracijos generalinis direktoratas),

—	ДП „Ръководство на въздушното движение“ (Valstybinė bendrovė „Skrydžių paslaugos“),

—

Летищни оператори на граждански летища за обществено ползване, определени от Министерския съвет в съответствие с чл. 43, ал. 3 от Закона на гражданското въздухоплаване (обн., ДВ, бр. 94 от 1.12.1972 г.) (Visuomeninės paskirties civilinių oro uostų, kuriuos Ministrų kabinetas nustatė pagal Civilinės aviacijos įstatymo (paskelbta oficialiajame valstybės leidinyje Nr. 94, 1972 12 1) 43 straipsnio 3 dalį, operatoriai.

RUMUNIJA

—	Compania Națională „Aeroportul Internațional Henri Coandă București“ – SA (Nacionalinė bendrovė „Henri Coandă Bukarešto tarptautinis oro uostas“ – SA),

—	Societatea Națională „Aeroportul Internațional București – Băneasa“ – SA (Nacionalinė bendrovė „Bukareštas – Baneasa tarptautinis oro uostas“ – SA),

—	Societatea Națională „Aeroportul Internațional Constanța“ – SA (Nacionalinė bendrovė „Constanța tarptautinis oro uostas“ – SA),

—	Societatea Națională „Aeroportul Internațional Timișoara – Traian Vuia“ – SA (Nacionalinė bendrovė „Timișoara – Traian Vuia tarptautinis oro uostas“ – SA),

—	Regia Autonomă „Administrația Română a Serviciilor de Trafic Aerian – ROMATSA“ (Įstaiga „Rumunijos skrydžių paslaugų administracija – ROMATSA“),

—	Regia Autonomă „Autoritatea Aeronautică Civilă Română“ (Įstaiga „Rumunijos civilinės aviacijos tarnyba“),

—

Aeroporturile aflate în subordinea consiliilor locale (Vietos taryboms pavaldūs oro uostai):

—	Regia Autonomă Aeroportul Arad (Įstaiga Arad oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Bacău (Įstaiga Bacău oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Baia Mare (Įstaiga Baia Mare oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Caransebeș (Įstaiga Caransebeș oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Cluj-Napoca (Įstaiga Cluj-Napoca oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Craiova (Įstaiga Craiova oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Iași (Įstaiga Iași oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Oradea (Įstaiga Oradea oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Satu-Mare (Įstaiga Satu-Mare oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Sibiu (Įstaiga Sibiu oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Suceava (Įstaiga Suceava oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Târgu Mureș (Įstaiga Târgu Mureș oro uostas),

—	Regia Autonomă Aeroportul Tulcea (Įstaiga Tulcea oro uostas).“

IX priedas

„PERKANTIEJI SUBJEKTAI, TEIKIANTYS JŪRŲ ARBA VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ ARBA KITŲ TERMINALŲ PASLAUGAS“:

„BULGARIJOS RESPUBLIKA

ДП „Пристанищна инфраструктура“ (Vyriausybinė bendrovė „Uostų infrastruktūra“),

Лицата, които по силата на специални или изключителни права осъществяват експлоатация на цяло или част от пристанище за обществен транспорт с национално значение, посочено в Приложение № 1 към чл. 103а от Закона за морските пространства, вътрешните водни пътища и пристанищата на Република България (обн., ДВ, бр. 12 от 11.2.2000 г.) (Subjektai, kuriems suteiktos specialios arba išskirtinės teisės eksploatuoti nacionalinės svarbos uostus arba jų dalis, išvardytus Bulgarijos Respublikos jūrų erdvės, vidaus vandenų ir uostų įstatymo (paskelbta oficialiajame valstybės leidinyje Nr. 12, 2000 2 11) 103a straipsnio 1 priede, viešojo transporto paslaugų teikimui),

Лицата, които по силата на специални или изключителни права осъществяват експлоатация на цяло или част от пристанище за обществен транспорт с регионално значение, посочено в Приложение № 2 към чл. 103а от Закона за морските пространства, вътрешните водни пътища и пристанищата на Република България (обн., ДВ, бр. 12 от 11.2.2000 г.) (Subjektai, kuriems suteiktos specialios arba išskirtinės teisės eksploatuoti regioninės svarbos uostus arba jų dalis, išvardytus Bulgarijos Respublikos jūrų erdvės, vidaus vandenų ir uostų įstatymo (paskelbta oficialiajame valstybės leidinyje Nr. 12, 2000 2 11) 103a straipsnio 2 priede, viešojo transporto paslaugų teikimui).

RUMUNIJA

Compania Națională „Administrația Porturilor Maritime“ SA Constanța (Nacionalinė bendrovė „Jūrų uostų administracija“ SA Constanța),

Compania Națională „Administrația Canalelor Navigabile SA“ (Nacionalinė bendrovė „Laivybai tinkamų kanalų administracija“ SA Constanța),

Compania Națională de Radiocomunicații Navale „RADIONAV“ SA (Nacionalinė laivyno radijo ryšio bendrovė „RADIONAV“ SA),

Regia Autonomă „Administrația Fluvială a Dunării de Jos“ (Įstaiga „Žemutinio Dunojaus upės administracija“),

Compania Națională „Administrația Porturilor Dunării Maritime“ (Nacionalinė bendrovė „Dunojaus jūrų uostų administracija“),

Compania Națională „Administrația Porturilor Dunării Fluviale“ SA (Nacionalinė bendrovė „Dunojaus upės uostų administracija“),

Agenția Română de Intervenții și Salvare Navală – ARISN (Rumunijos intervencijų ir gelbėjimo jūroje agentūra – ARISN),

Porturile: Sulina, Brăila, Zimnicea și Turnu-Măgurele (Uostai: Sulina, Brăila, Zimnicea ir Turnu-Măgurele).“

(1) Tik nekarinės medžiagos, išvardytos VII priedo B dalyje.“

IV PRIEDAS

LEIDINIAI

„Bulgarijos Respublika

Pastabos:

—	Europos Sąjungos oficialusis leidinys,

—	Oficialusis valstybės leidinys (http://dv.parliament.bg),

—	Viešųjų pirkimų registras (www.aop.bg).

Įstatymai ir teisės aktai:

—	Oficialusis valstybės leidinys.

Teismo sprendimai:

—	Aukščiausiasis administracinis teismas (www.sac.government.bg).

Bendro taikymo administraciniai nutarimai ir įvairios procedūros:

—	Viešųjų pirkimų agentūra (www.aop.bg),

—	Konkurencijos apsaugos komisija (www.cpc.bg).

Rumunija

—	Europos Sąjungos oficialusis leidinys,

—	Oficialusis Rumunijos leidinys,

—	Viešųjų pirkimų elektroninė sistema (www.e-licitatie.ro).“

26.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/66

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 22 d.

kuriuo nustatoma speciali kontrolės ir tikrinimo programa, susijusi su Kategato Šiaurės sąsiaurio, Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies, vandenų į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūros menkių ištekliais

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3633)

(2008/620/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (1), ypač į jo 34c straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 423/2004, nustatančiame menkių išteklių atkūrimo priemones (2), nustatomos menkių išteklių atkūrimo Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje priemonės ir tuose rajonuose esančių menkių išteklių stebėsenos, kontrolės ir priežiūros taisykles.

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) numatyta, kad Komisija kontroliuoja, o valstybės narės bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(3)

Kad Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies, vandenų į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūros menkių išteklių atkūrimo priemonės būtų įgyvendinamos sėkmingai, būtina nustatyti specialią kontrolės ir inspektavimo programą, skirtą šių išteklių žvejybos būdams.

(4)

Specialią kontrolės ir inspektavimo programą reikėtų nustatyti trejų metų laikotarpiui. Susijusios valstybės narės, bendradarbiaudamos su Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (BŽKA), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (4), turėtų periodiškai vertinti rezultatus, gautus taikant specialią kontrolės ir tikrinimo programą.

(5)	Jungtinė tikrinimo ir priežiūros veikla turėtų būti vykdoma pagal BŽKA parengtus jungtinės veiklos planus.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės patvirtintos kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis.

(7)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma speciali kontrolės ir tikrinimo programa, skirta užtikrinti darnų Reglamente (EB) Nr. 423/2004 nustatytų priemonių, skirtų atkurti Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies, vandenų į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūros menkių išteklius, įgyvendinimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1 straipsnyje nurodyta speciali kontrolės ir tikrinimo programa taikoma trejus metus:

a)	žvejybai laivais, kuriems 1 straipsnyje nurodytuose rajonuose taikomi žvejybos apribojimai ir susijusios sąlygos;

b)	visai susijusiai veiklai, įskaitant žuvininkystės produktų iškrovimą, svėrimą, pardavimą, gabenimą bei laikymą ir duomenų apie iškrautus bei parduotus kiekius registravimą.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 423/2004 2 straipsnyje nustatyti terminai.

4 straipsnis

Nacionalinės kontrolės ir tikrinimo programos

1. Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė parengia nacionalines kontrolės ir tikrinimo programas, atitinkančias I priede nustatytas bendrąsias taisykles, 2 straipsnyje išvardytai veiklai vykdyti.

2. Į nacionalines kontrolės ir tikrinimo programas įtraukiami visi II priede nurodyti duomenys ir specifikacijos.

3. 1 dalyje nurodytos valstybės narės iki 2008 m. spalio 15 d. Komisijai pateikia savo nacionalines kontrolės ir tikrinimo programas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Tvarkaraštyje išsamiai nurodomi paskirti žmogiškieji ir materialieji ištekliai ir jų išdėstymas pagal laikotarpius bei zonas.

4. Po to 1 dalyje nurodytos valstybės narės atnaujintą įgyvendinimo tvarkaraštį Komisijai perduoda kasmet, iki tvarkaraščio įgyvendinimo pradžios likus ne mažiau kaip 15 dienų.

5 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

Visos valstybės narės bendradarbiauja su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis valstybėmis narėmis, kad įgyvendintų specialią kontrolės ir tikrinimo programą.

6 straipsnis

Valstybių narių vykdoma priežiūros ir tikrinimo veikla

1. Valstybė narė, ketinanti pagal jungtinės veiklos planą (toliau – JVP), nustatytą remiantis Reglamento (EB) Nr. 768/2005 12 straipsniu, prižiūrėti ir tikrinti kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančius žvejybos laivus, apie savo ketinimus praneša Komisijos reglamento (EB) Nr. 1042/2006 (5) 3 straipsnyje nurodytam atitinkamos pakrantės valstybės narės koordinavimo centrui ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai (toliau – BŽKA). Pranešime pateikiama ši informacija:

a)	inspekcijos laivų ir orlaivių rūšis, pavadinimas ir šaukinys, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu;

b)	1 straipsnyje nurodyti rajonai, kuriuose bus vykdoma priežiūra ir kontrolė;

c)	priežiūros ir tikrinimo trukmė.

2. Priežiūra ir tikrinimas atliekami pagal I priedą.

7 straipsnis

Bendras tikrinimas ir priežiūra

4 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, remdamosi jungtinės veiklos planu, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 768/2005 12 straipsnį parengė BŽKA, vykdo bendrą kontrolę ir priežiūrą.

8 straipsnis

Informacija

4 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės kasmet iki sausio 1 d. Komisijai pateikia šią informaciją apie praėjusius kalendorinius metus:

a)	I priede nurodytas su tikrinimu ir priežiūra susijusias užduotis;

b)	tais metais nustatytus III priede išvardytus pažeidimus, nurodydamos su kiekvienu pažeidimu siejamą laivo vėliavos valstybę, tikrinimo datą bei vietą ir pažeidimo pobūdį; pažeidimo pobūdį valstybės narės nurodo pažymėdamos jį raide, kuria pažymėti III priede išvardyti pažeidimai;

c)	dabartinę padėtį ir tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimu, nustatytu tais arba praėjusiais metais;

d)	visus svarbius valstybių narių tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veiksmus.

9 straipsnis

Vertinimas

1. Kiekviena 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybė narė kasmet iki sausio 31 d. parengia ir Komisijai bei BŽKA nusiunčia kontrolės ir tikrinimo veiklos, praėjusiais kalendoriniais metais atliktos pagal šiame sprendime nustatytą specialią kontrolės ir tikrinimo programą ir 5 straipsnyje nurodytą nacionalinę kontrolės ir tikrinimo programą, vertinimo ataskaitą.

2. BŽKA, atlikdama metinį Reglamento (EB) Nr. 768/2005 14 straipsnyje nurodyto jungtinės veiklos plano veiksmingumo vertinimą, atsižvelgia į 1 dalyje nurodytas vertinimo ataskaitas.

3. Komisija kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad įvertintų, kaip laikomasi specialios kontrolės ir tikrinimo programos ir nacionalinių kontrolės ir tikrinimo programų.

10 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys

(1) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

(2) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(4) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.

(5) OL L 187, 2006 7 8, p. 14.

I PRIEDAS

Inspektavimo ir priežiūros užduotys

1. Bendrosios inspektavimo užduotys

1.1.

Po kiekvieno inspektavimo parengiama inspektavimo ataskaita. Kiekvienu atveju inspektoriai patikrina ir savo ataskaitose nurodo tokią informaciją:

a)	išsamią informaciją apie atsakingų asmenų ir laivo arba transporto priemonės, susijusių su inspektuojama veikla, tapatybę;

b)	informaciją apie leidimus: licenciją, specialų žvejybos leidimą ir suteiktą teisę į žvejybos pastangas;

c)	informaciją apie susijusius laivo dokumentus, pvz., laivo žurnalus, registraciją patvirtinančius dokumentus, laivo saugojimo planus, įrašus apie pranešimus ir, jei tinkama, ranka darytus įrašus apie laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenų pranešimus;

d)	visus kitus susijusius duomenis, gautus atlikus inspektavimą jūroje, uoste ar bet kuriame prekybos proceso etape.

1.2.	1.1. dalyje nurodyti duomenys sulyginami su kitų kompetentingų institucijų inspektoriams pateikta informacija, įskaitant LSS duomenis, išankstinius pranešimus ir laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes bet kuriame šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytame rajone, sąrašus.

2. Jūroje atliekamo inspektavimo užduotys

Inspektoriai tikrina:

a)	laive laikomų žuvų kiekį, palyginti su laivo žurnale įrašytu kiekiu, ir atitiktį Reglamento (EB) Nr. 423/2004 13 straipsnyje nurodytam leistinam nuokrypio dydžiui;

b)	naudojamų žvejybos įrankių atitiktį reikalavimams, visų pirma, ar laikomasi vieno tinklo taisyklės ir nuostatų, susijusių su gijų storiu, mažiausiu tinklinio audeklo akies dydžiu ir mažiausiu žuvų dydžiu, tinklų priedais ir pasyviųjų žvejybos įrankių ženklinimu bei identifikavimu;

c)	ar tinkamai veikia LSS įranga.

3. Iškraunant atliekamo inspektavimo užduotys

Inspektoriai tikrina:

a)	išankstinius pranešimus apie iškrovimą, taip pat informaciją apie laive esantį sužvejotų žuvų kiekį;

b)	kaip pildomas laivo žurnalas ir iškrovimo deklaracijos, įskaitant pastangų registravimą;

c)	faktinį laive laikomų žuvų kiekį, iškrautų menkių ir kitų rūšių žuvų svorį ir atitiktį Reglamento (EB) Nr. 423/2004 13 straipsnyje nurodytam leistinam nuokrypio dydžiui;

d)	laive laikomus žvejybos įrankius ir ar laikomasi nuostatų, susijusių su gijų storiu, mažiausiu tinklinio audeklo akies ir žuvų dydžiu, tinklų priedais ir pasyviųjų žvejybos įrankių ženklinimu bei identifikavimu;

e)	jei taikoma, ar laikomasi LSS įrangos išjungimo tvarkos.

4. Inspektavimo užduotys, susijusios su gabenimu ir prekyba

Inspektoriai tikrina:

a)	prie vežamo krovinio pridėtus susijusius dokumentus ir juose nurodyto kiekio atitiktį vežamam fiziniam kiekiui;

b)	ar laikomasi klasifikavimo bei ženklinimo reikalavimų ir mažiausio žuvų dydžio reikalavimų;

c)	dokumentus (laivo žurnalą, iškrovimo deklaraciją ir pardavimo pažymas), žuvų išrūšiavimą ir svėrimą, kad būtų galima kontroliuoti, kaip laikomasi prekybos nuostatų.

5. Iš oro atliekamos priežiūros užduotys

Priežiūros įgula:

a)	atlieka kryžminį stebėjimo rezultatų sutikrinimą su paskirstytomis žvejybos pastangomis;

b)	atlieka kryžminį rajono žvejybos apribojimų patikrinimą;

c)	praneša priežiūros duomenis, kad būtų galima atlikti kryžminį patikrinimą.

II PRIEDAS

Nacionalinių kontrolės programų turinys

Nacionalinėse kontrolės programose, inter alia, nurodoma:

1. KONTROLĖS PRIEMONĖS

— Žmogiškieji ištekliai

Apytikslis krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos zonos, kuriose jie turi dirbti.

— Techniniai ištekliai

Apytikslis patruliavimo laivų ir orlaivių skaičius, išdėstymo laikotarpiai ir zonos, kuriose jie turi dirbti.

— Finansiniai ištekliai

Apytiksliai biudžeto asignavimai žmogiškųjų išteklių, patruliavimo laivų ir orlaivių naudojimui.

2. UOSTŲ PASKYRIMAS

Paskirtų uostų, kuriuose turi būti iškraunama daugiau kaip dvi tonos menkių, sąrašas.

3. PASTANGŲ KONTROLĖ

Sistema, taikoma žvejybos pastangų paskyrimui, stebėjimui ir kontrolei, įskaitant:

—	sistemą, naudojamą patikrinti laivo kurso įrašus, dėl kurių skiriama papildomų dienų,

—	sistemą, naudojamą patikrinti, ar laikomasi priegaudos apribojimų, taikomų laivui, kuriam skiriama papildomų dienų arba leidžiami nukrypimai,

—	pramonės įmonėms skirtus teisės aktus ir (arba) rekomendacijas,

—	pramonės įmonėms skirtus teisės aktus ir (arba) rekomendacijas, kaip įregistruoti ketinimus naudoti daugiau nei vieną žvejybos įrankį valdymo laikotarpiu,

—	aprašą, kaip tvarkomi pastangų duomenys, ir duomenų bazės struktūrą,

—	taikomą dienų perkėlimo sistemą,

—	taikomą papildomų dienų paskyrimo sistemą,

—	taikomą tranzito dienų nepriskyrimo sistemą,

—	sistemą, naudojamą pašalinti lygiavertį pajėgumą, kad laivams be atitinkamų žvejybos duomenų, būtų leidžiama žvejoti tam tikroje zonoje.

4. PASTANGŲ REŽIMAS

Susijusios sąlygos, įskaitant:

—	naudojamos šaukinių sistemos apibūdinimą,

—	alternatyvių kontrolės priemonių apibūdinimą,

—	sistemą, taikomą užtikrinti, kad būtų laikomasi išankstinio pranešimo sąlygų,

—	leidimo iškrauti sistemos apibūdinimą,

—	metodą, naudojamą apskaičiuoti leistinąjį nuokrypį apskaičiuojant kiekius.

5. INSPEKTAVIMO PROTOKOLAI

Inspektavimo protokolai surašomi iškraunant, per pirmąjį pardavimą, po pirmojo pardavimo, gabenant ir jūroje.

6. GAIRĖS

Aiškinamosios gairės, skirtos inspektoriams, gamintojų organizacijoms ir žvejams.

7. PRANEŠIMO PROTOKOLAI

Pranešimo kompetentingoms institucijoms, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už specialią menkių kontrolės ir inspektavimo programą, protokolai.

8. KEITIMASIS INSPEKTORIAIS

Keitimosi inspektoriais protokolai, įskaitant išsamų inspektorių, dirbančių vienas kito išskirtinėje ekonominėje zonoje, įgaliojimų aprašymą.

9. KONKREČIOS INSPEKTAVIMO NORMOS

Kiekviena valstybė narė nustatys konkrečias normas. Apie šias normas turėtų būti pranešta visoms suinteresuotosioms valstybėms narėms, ir išanalizavus pasiektus rezultatus jos turėtų būti reguliariai tikslinamos. Inspektavimo normos laipsniškai didinamos, kol pasiekiamos toliau apibūdintos siektinos normos.

Siektinos normos

Nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos praėjus ne daugiau kaip mėnesiui, valstybės narės įgyvendina inspektavimo tvarkaraščius, atsižvelgdamos į toliau nurodytus tikslus.

Valstybės narės tiksliai nurodo, kuri atrankos strategija bus taikoma, ir ją apibūdina.

Komisijos prašymu valstybės narės turi jai pateikti taikomą atrankos planą.

a) Inspektavimo uostuose lygis

Siektinas tikslumas paprastai turėtų būti ne mažesnis už tikslumą, kuris būtų pasiektas taikant paprastą atsitiktinės atrankos metodą, kai valstybėje narėje patikrinama 20 % visų iškrautų menkių pagal svorį.

b) Pardavimo inspektavimo lygis

Patikrinama 5 % menkių, pasiūlytų parduoti aukcione.

c) Inspektavimo jūroje lygis

Lanksti norma – nustatoma išsamiai išnagrinėjus žvejybos veiklą kiekviename rajone. Normos jūroje yra susiję su patruliavimo dienų jūroje skaičiumi menkių išteklių valdymo rajonuose; gali būti nustatytos atskiros normos toms dienoms, kai patruliuojama tam tikruose žvejybos rajonuose.

d) Iš oro atliekamos priežiūros lygis

Lanksti norma – nustatoma išsamiai išnagrinėjus kiekviename rajone vykdytos žvejybos veiklą ir atsižvelgiant į valstybės narės turimus išteklius.

III PRIEDAS

7 straipsnyje nurodytų pažeidimų sąrašas

A.	Žvejybos laivo kapitonas nesilaiko šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytų žvejybos pastangų apribojimų.

Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis yra dešimt arba daugiau kaip 10 metrų ir kuriame laikomi arba naudojami bet kokie žvejybos įrankiai, kuriems bet kuriame šio Komisijos sprendimo 1 straipsnyje apibrėžtame rajone būtinas specialus žvejybos leidimas, kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas neturi arba nesaugo specialaus žvejybos leidimo kopijos.

C.	Trukdoma veikti palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemai, kaip nurodyta 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (1), 6 straipsnyje.

Laivo žurnale, įskaitant ataskaitas apie pastangas, iškrovimo deklaracijas ir pardavimo pažymas, perėmimo deklaracijas ir gabenimo dokumentus, duomenys suklastoti ar neįrašyti, arba reikiami dokumentai netvarkomi ir nepateikiami, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6–19 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 423/2004 13 ir 15 straipsniuose.

E.	Bendrijos žvejybos laivo, kuriame yra daugiau kaip viena tona menkių, kapitonas arba jo atstovas nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 423/2004 11 straipsnyje nustatytų išankstinio pranešimo taisyklių.

F.	Daugiau nei dvi tonos menkių iškrauta ne paskirtuose uostuose.

(1) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 198

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. liepos 26d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2008, nustatantis Bendrijos kiekybinių kvotų administravimo tvarką (kodifikuota redakcija)	1
	*	2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/2008, iš dalies keičiantis Reglamentų (EB) Nr. 2015/2006 ir (EB) Nr. 40/2008 nuostatas, susijusias su tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybėmis ir susijusiomis sąlygomis	8
		2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 719/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	15
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 720/2008, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų, susijusių su mokėjimo agentūros ar intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimu ir judėjimu, išsamias taikymo taisykles (kodifikuota redakcija)	17
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 721/2008 dėl leidimo naudoti raudonųjų karotinoidų turinčios bakterijos Paracoccus carotinifaciens preparatą kaip pašarų priedą ( 1 )	23
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 722/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EEB) Nr. 563/82 nuostatos dėl koregavimo koeficientų, naudotinų nustatant suaugusių galvijų skerdenų rinkos kainas	26
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 723/2008, kuriuo į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiami tam tikri pavadinimai (Afuega'l Pitu (SKVN), Mazapán de Toledo (SGN), Agneau de Lozère (SGN), Oignon doux des Cévennes (SKVN), Butelo de Vinhais ou Bucho de Vinhais arba Chouriço de Ossos de Vinhais (SGN), Chouriça Doce de Vinhais (SGN))	28
	*	2008 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 724/2008 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	30
	*	2008 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 725/2008 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	32
		2008 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 726/2008 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. liepos mėn.	34
		DIREKTYVOS
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos direktyva 2008/76/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedą ( 1 )	37
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos direktyva 2008/77/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tiametoksamą ( 1 )	41
	*	2008 m. liepos 25 d. Komisijos direktyva 2008/78/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą propikonazolį ( 1 )	44

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	29,6
	TR	83,4
	XS	27,8
	ZZ	46,9
0707 00 05	MK	27,4
	TR	106,2
	ZZ	66,8
0709 90 70	TR	92,7
0709 90 70	ZZ	92,7
0805 50 10	AR	87,6
	US	51,0
	UY	61,3
	ZA	89,1
	ZZ	72,3
0806 10 10	CL	83,0
	EG	143,0
	IL	145,5
	TR	112,2
	ZZ	120,9
0808 10 80	AR	100,4
	BR	101,7
	CL	109,0
	CN	85,5
	NZ	117,2
	US	99,9
	ZA	91,9
	ZZ	100,8
0808 20 50	AR	111,3
	CL	86,3
	NZ	97,1
	ZA	99,2
	ZZ	98,5
0809 10 00	TR	174,0
	US	186,2
	ZZ	180,1
0809 20 95	TR	402,5
	US	410,1
	ZZ	406,3
0809 30	TR	149,7
0809 30	ZZ	149,7
0809 40 05	BA	95,0
	IL	117,3
	TR	115,5
	XS	74,5
	ZZ	100,6

(procentais nuo skerdenos svorio)
Procentinė dalis	Sumažėjimas			Padidėjimas
Riebumo klasė	1–2	3	4–5	1	2	3	4	5
Inkstai	–0,4
Inkstų riebalai	–1,75	–2,5	–3,5
Dubens riebalai	–0,5
Kepenys	–2,5
Plonoji diafragma	–0,4
Storoji diafragma	–0,4
Uodega	–0,4
Stuburo smegenys	–0,05
Tešmens riebalai	–1,0
Sėklidės	–0,3
Pilvo riebalai	–0,5
Riebalai ant užpakalinių kumpių (šlaunų) vidinės pusės	–0,3
Jungo vena ir šalia esantys riebalai	–0,3
Paviršinių riebalų pašalinimas				0	0	+2,0	+3,0	+4,0
Krūtinės srities riebalų pašalinimas, paliekant riebalų sluoksnį (raumeninis audinys neturi būti matomas)				0	+0,2	+0,2	+0,3	+0,4
Paslėpsnio riebalų, esančių šalia pilvo riebalų, pašalinimas				0	+0,3	+0,4	+0,5	+0,6“

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2008/618/EB
*	2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių	47
	2008/619/EB
*	2008 m. liepos 25 d. ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2008, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2000 su pakeitimais, padarytais Jungtinės tarybos sprendimu Nr. 3/2004	55
	Komisija
	2008/620/EB
*	2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma speciali kontrolės ir tikrinimo programa, susijusi su Kategato Šiaurės sąsiaurio, Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies, vandenų į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūros menkių ištekliais (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3633)	66

		Klaidų ištaisymas
	*	2008 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 385/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 194/2008 dėl ribojančių priemonių Birmai (Mianmarui) atnaujinimo ir sustiprinimo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 817/2006, klaidų ištaisymas (OL L 116, 2008 4 30)	74