18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/1

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XV dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją galvijienos rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios eksporto išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164 ir 167–170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4) reikalavimus.

(5)

2007 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1359/2007, nustatančio specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (kodifikuota redakcija) (5) 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatyta, kad jei eksportuotinas kiekis sudaro mažiau kaip 95 %, bet ne mažiau kaip 85 % bendros po iškaulinėjimo gautų gabalų masės, specialios grąžinamosios išmokos suma sumažinama.

(6)

Todėl Komisijos reglamentas (EB) Nr. 343/2008 (6) turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/7

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema.

(2)

Kiekis, dėl kurio per penkias pirmąsias 2008 m. liepos darbo dienas tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija, ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją.

(3)

Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2008 m. liepos 15 d. Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti,

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/9

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (2) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/11

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą, nustatomos tausaus Baltijos jūros menkių išteklių naudojimo sąlygos ir tokios veiklos stebėjimo, kontrolės ir priežiūros taisyklės.

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) numatyta, kad Komisija atlieka kontrolę, o valstybės narės bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(3)

Kad būtų užtikrintas sėkmingas daugiamečio Baltijos jūros menkių išteklių naudojimo ir tų išteklių žvejybos būdų plano įgyvendinimas, būtina nustatyti specialią kontrolės ir inspektavimo programą.

(4)

Specialią kontrolės ir inspektavimo programą reikėtų nustatyti trejų metų laikotarpiui. Susijusios valstybės narės, bendradarbiaudamos su Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (BŽKA), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (3), turėtų periodiškai vertinti rezultatus, gautus taikant specialią kontrolės ir inspektavimo programą.

(5)

Turėtų būti skatinamas susijusių valstybių narių bendradarbiavimas, siekiant labiau suvienodinti inspektavimo ir priežiūros veiklą ir didinti tų valstybių narių kompetentingųjų institucijų atliekamos kontrolės veiklos koordinavimą.

(6)

Jungtinė inspektavimo ir priežiūros veikla turėtų būti vykdoma pagal BŽKA parengtus jungtinės veiklos planus.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės patvirtintos kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

a)

Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 2 straipsnyje nurodytų laivų žvejybos veikla;

b)

visa susijusi veikla, įskaitant žuvininkystės produktų iškrovimą, svėrimą, pardavimą, vežimą bei saugojimą ir duomenų apie iškrautus ir parduotus kiekius registravimą.

a)

inspektavimo laivų ir inspektavimo orlaivio tipas, pavadinimas ir radijo šaukinys, remiantis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalį parengtu sąrašu;

b)

kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 3 straipsnio e punkte – rajonas, kuriame bus vykdoma priežiūra ir inspektavimas;

c)

priežiūros ir inspektavimo veiklos trukmė.

a)

I priede išvardyta inspektavimo ir priežiūros veikla;

b)

visus II priede nurodytus pažeidimus, nustatytus per dvylikos mėnesių laikotarpį, prie kiekvieno pažeidimo nurodant, su kokios šalies vėliava laivas plaukioja, inspektavimo datą bei vietą ir pažeidimo pobūdį; valstybės narės pažeidimo pobūdį nurodo naudodamos raidę, prie kurios pažeidimas aprašytas II priede;

c)

valstybę, kurioje tiriami praėjusiais kalendoriniais metais arba anksčiau nustatyti pažeidimai, kaip nurodyta II priede;

d)

visus susijusius valstybių narių tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veiksmus.

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/17

(1)

1981 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas 82/43/EEB dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto įsteigimo (1) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Moterų ir vyrų lygybė yra būtina žmonių orumui ir demokratijai bei yra Bendrijos teisės, valstybių narių konstitucijų ir įstatymų, taip pat tarptautinių ir Europos konvencijų pagrindinis principas.

(3)

Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymą praktikoje reikia skatinti gerinant bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis bei patirtimi tarp valstybių narių institucijų, atsakingų už lygių galimybių skatinimą, bei Komisijos.

(4)

Tarybos priimtų Direktyvų, rekomendacijų ir rezoliucijų lygių galimybių srityje visišką įgyvendinimą galima žymiai paspartinti, padedant nacionalinėms įstaigomis, galinčiomis naudotis specializuotos informacijos tinklu.

(5)

Norint parengti ir įgyvendinti Bendrijos priemones dėl moterų įdarbinimo, savarankiškai bei žemės ūkyje dirbančių moterų padėties pagerinimo ir lygių galimybių skatinimo, reikia glaudaus bendradarbiavimo su specializuotomis valstybių narių įstaigomis.

(6)

Todėl reguliarioms konsultacijoms su minėtomis įstaigomis būtina institucinė sistema,

a)

padeda Komisijai kurti priemones, skirtas stebėti, vertinti ir skleisti veiksmų, kurių buvo imtasi Bendrijos mastu lygioms galimybėms skatinti, rezultatus;

b)

padeda įgyvendinti Bendrijos veiksmų programas šioje srityje, daugiausia analizuodamas rezultatus ir siūlydamas, kaip pagerinti veiksmus, kurių buvo imtasi;

c)

pareikšdamas nuomones, padeda rengti Komisijos metinę ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant moterų ir vyrų lygių galimybių;

d)

skatina keistis informacija apie visais lygiais vykdytas priemones lygioms galimybėms skatinti ir, jei reikia, teikia siūlymus dėl galimų tolesnių veiksmų;

e)

Komisijos prašymu arba savo iniciatyva pareiškia nuomones ar pateikia ataskaitas Komisijai bet kokiais klausimais, susijusiais su lygių galimybių skatinimu Bendrijoje.

a)

po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą iš ministerijų ar Vyriausybės departamentų, atsakingų už lygių galimybių skatinimą; atstovus skiria kiekvienos valstybės narės Vyriausybės;

b)

po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą iš nacionalinių komitetų ar oficialiu sprendimu įsteigtų įstaigų, atsakingų už moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus ir atstovaujančių minėtiesiems sektoriams; jeigu valstybėje narėje yra keli šiais klausimais užsiimantys komitetai ar įstaigos, Komisija nustato, kuri įstaiga pagal savo tikslus, struktūrą, atstovavimą ir savarankiškumo laipsnį yra tinkamiausia būti atstovaujama Komitete; bet kuriai valstybei narei, neturinčiai tokių komitetų, atstovauja tų įstaigų, kurias Komisija laiko vykdančiomis analogiškas pareigas, nariai; atstovus skiria Komisija atitinkamo nacionalinio komiteto ar įstaigos siūlymu;

c)

septyni nariai, atstovaujantys Bendrijos darbdavių organizacijoms;

d)

septyni nariai, atstovaujantys Bendrijos darbuotojų organizacijoms.

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/22

(1)

Pagal Direktyvos 2005/32/EB 18 straipsnį Komisija, vykdydama savo veiklą, dėl kiekvienos įgyvendinimo priemonės užtikrina subalansuotą valstybių narių atstovų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

(2)

Direktyvoje 2005/32/EB numatyta, kad šios šalys posėdžiauja konsultacijų forume. Dėl to būtina apibrėžti konsultacijų forumo užduotis bei struktūrą.

(3)

Konsultacijų forumas turėtų padėti Komisijai sudaryti darbo planą, padėti apibrėžti ir persvarstyti įgyvendinimo priemones, tirti nustatytų rinkos stebėjimo priemonių veiksmingumą ir įvertinti savanoriškus susitarimus bei kitas savireguliacijos priemones.

(4)

Konsultacijų forumą turėtų sudaryti valstybių narių atstovai ir su nagrinėjamu gaminiu ar gaminių grupe susijusios suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, pramonininkai, įskaitant MVĮ bei amatų pramonę, profsąjungos, prekybininkai, mažmenininkai, importuotojai, aplinkosaugos grupės ir vartotojų organizacijos.

(5)

Nepažeidžiant saugumo taisyklių, kurių tekstas Sprendimu 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (2) pridedamas prie Komisijos darbo tvarkos taisyklių kaip jų priedas, reikėtų nustatyti konsultacijų forumo nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles.

(6)

Konsultacijų forumo narių asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

a)

po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą,

b)

po vieną kiekvienos Europos ekonominės erdvės valstybės narės atstovą,

c)

ne daugiau kaip 30 Direktyvos 2005/32/EB 18 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų šalių atstovų.

a)

narys atsistatydina,

b)

narys nebegali veiksmingai dalyvauti forumo posėdžiuose,

c)

narys nesilaiko Sutarties 287 straipsnio.

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/27

(1)

Komisijos sprendime 2000/572/EB (5) nustatyti gyvūnų bei žmonių sveikatos reikalavimai ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimai importuojant į Bendriją mėsos gaminius iš trečiųjų šalių.

(2)

Įsigaliojus Reglamentams (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 bei (EB) Nr. 854/2004 ir 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentui (EB) Nr. 2075/2005, nustatančiam specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (6), siekiant pateikti teisingas nuorodas į naujus teisės aktus, būtina iš dalies pakeisti ir atnaujinti Bendrijos sveikatos reikalavimus ir sertifikavimo reikalavimus importuojant į Bendriją mėsos gaminius.

(3)

TRACES (Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema) yra integruota kompiuterinė veterinarijos sistema, sukurta 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiančiu Sprendimą 92/486/EEB (7). Tam, kad sertifikatai būtų veiksmingai tvarkomi kompiuterinėje TRACES sistemoje, juos būtina suvienodinti.

(4)

2007 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendime 2007/240/EB, nustatančiame naujo pavyzdžio veterinarijos sertifikatus, taikomus į Europos Bendriją importuojant gyvus gyvūnus, gyvūnų spermą, embrionus, kiaušialąstes ir gyvūninės kilmės produktus, remiantis sprendimais 79/542/EEB, 92/260/EEB, 93/195/EEB, 93/196/EEB, 93/197/EEB, 95/328/EB, 96/333/EB, 96/539/EB, 96/540/EB, 2000/572/EB, 2000/585/EB, 2000/666/EB, 2002/613/EB, 2003/56/EB, 2003/779/EB, 2003/804/EB, 2003/858/EB, 2003/863/EB, 2003/881/EB, 2004/407/EB, 2004/438/EB, 2004/595/EB, 2004/639/EB ir 2006/168/EB (8), nustatyta, kad įvairūs veterinarijos, gyvūnų sveikumo ir tinkamumo žmonių maistui sertifikatai, kurių reikalaujama importuojant į Bendriją gyvus gyvūnus, gyvūnų spermą, embrionus, kiaušialąstes ir gyvūninės kilmės produktus, ir sertifikatai, būtini vežant tranzitu per Bendriją gyvūninės kilmės produktus, turi būti to sprendimo I priede veterinariniams sertifikatams nustatyto standartinio pavyzdžio.

(5)

Todėl Sprendimo 2000/572/EB II ir III prieduose pateiktus sertifikatų pavyzdžius reikėtų pakeisti naujais pavyzdžiais ir taip užtikrinti darną su TRACES.

(6)

Kad prekyba nenutrūktų, šešis mėnesius nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos turėtų būti leidžiama naudoti sertifikatus, pagal Sprendimą 2000/572/EB išduotus prieš tai, kai šiuo sprendimu buvo padaryti pakeitimai. Tie sertifikatai importui į Bendriją turėtų galioti 10 mėnesių nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos.

(7)

Todėl Sprendimą 2000/572/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Importuojami mėsos gaminiai turi atitikti šiuos reikalavimus:

2)

4a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

II ir III priedai pakeičiami šio sprendimo priedu.

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/35

(1)

Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga (toliau – įstaiga) įkurta 2006 m. spalio 26 d. Komisijos sprendimu 2007/60/EB (2) Bendrijos veiklai transeuropinio transporto tinklo srityje administruoti iki 2008 m. gruodžio 31 d., kad įgyvendintų užduotis, susijusias su Bendrijos finansinės paramos skyrimu pagal 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (3). Daugelis šių projektų bus įgyvendinami ir po 2008 m. gruodžio 31 d.

(2)

Įstaiga turėtų tapti atsakinga ir už projektus, kuriems teikiama finansinė parama remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 680/2007 (4), nes pagal šį reglamentą toliau finansuojami transeuropinio transporto tinklo veiksmai, panašūs į veiksmus, kuriems įstaiga jau yra gavusi įgaliojimą ir kurie finansuojami pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95.

(3)

Įstaiga neturėtų tapti atsakinga už atskirų sprendimų, kuriais skiriama Bendrijos finansinė parama, priėmimą. Tačiau, siekiant toliau didinti programos įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą, Komisija gali nuspręsti įgalioti įstaigą priimti tokių sprendimų pakeitimus.

(4)

Įstaiga visų pirma turėtų tapti atsakinga už veiklą, susijusią su projektais, kad ir kokie būtų Reglamento (EB) Nr. 680/2007 6 straipsnyje apibrėžti Bendrijos finansinės paramos forma ir metodai. Už visą su programa susijusią veiklą, pavyzdžiui, kontrolę ir politikos formavimą, ir toliau turėtų likti atsakinga Komisija.

(5)

Įstaiga visų pirma turėtų tapti atsakinga už papildomas priemones TEN-T programos veiksmingumui ir efektyvumui stiprinti, kad būtų padidinta jos pridėtinė vertė Europai, įskaitant aktyvesnį visų suinteresuotųjų šalių informavimą apie TEN-T programą ir geresnį jos pristatymą visuomenei valstybėse narėse ir su jomis besiribojančiose trečiosiose šalyse. Tokias priemones galėtų sudaryti tikslinės informavimo ir populiarinimo kampanijos – galėtų būti organizuojamos TEN-T dienos, rengiami praktiniai seminarai bei konferencijos, atitinkamuose leidiniuose skelbiami rezultatai ir informuojama apie gerąją patirtį, be kita ko pasitelkiant ir elektronines informavimo priemones (pavyzdžiui, rengiami pranešimai spaudai, gairės galimiems paraiškų teikėjams, sėkmės istorijoms skirtos brošiūros ir metinės ataskaitos), ir organizuojamas įstaigos ir (arba) Komisijos atstovų dalyvavimas atitinkamuose renginiuose, pavyzdžiui, transporto infrastruktūros objektų atidaryme.

(6)

Išorės konsultantai atnaujino sąnaudų ir naudos analizę, iš kurios matyti, kad dabartinės įstaigos administracinius išteklius, visų pirma darbuotojų skaičių, reikia gerokai padidinti. Įstaiga ir toliau būtų ekonomiškai efektyviausias variantas.

(7)

Todėl Sprendimą 2007/60/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiame sprendime išdėstytos nuostatos atitinka Vykdomųjų įstaigų reguliavimo komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Trukmė

Įstaiga įsteigiama laikotarpiui, kuris prasideda 2006 m. lapkričio 1 d. ir baigiasi 2015 m. gruodžio 31 d.“

2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įstaiga yra atsakinga už Bendrijos transeuropinio transporto tinklo programų užduočių, susijusių su Bendrijos finansinės paramos skyrimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007 (6), įgyvendinimą, išskyrus užduotis, kurioms reikia įgaliojimų veikti savo nuožiūra įgyvendinant politinius sprendimus, pavyzdžiui, rengti programas, nustatyti prioritetus, pagal Reglamento (EB) Nr. 680/2007 5 straipsnį atrinkti projektus, vertinti programas ir vykdyti teisinį monitoringą. Įstaiga visų pirma privalo:

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/37

(1)

Siekiant padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, strateginė augimo ir užimtumo skatinimo iniciatyva i2010 grindžiama informacijos ir ryšių technologijų politika, moksliniais tyrimais ir naujovėmis. Iniciatyvos i2010 tikslas – paskatinti kurti Europos informacinę visuomenę ir teikti geresnes visuomenines paslaugas, įskaitant e. sveikatos paslaugas.

(2)

Esamas ir būsimas Europos sveikatos priežiūros sistemų problemas bent iš dalies galima išspręsti taikant jau patikrintas informacinėmis ir ryšių technologijomis pagrįstas priemones (e. sveikatą). Kad būtų galima pasinaudoti e. sveikatos teikiama nauda, viena svarbiausių sąlygų yra geresnis bendradarbiavimas valstybių narių e. sveikatos sistemų ir prietaikų suderinamumo srityje. Elektroninių sveikatos įrašų sistemos yra pagrindinė e. sveikatos sistemų dalis.

(3)

Naudojant elektroninių sveikatos įrašų sistemas galima užtikrinti geresnę sveikatos informacijos kokybę ir saugumą nei naudojant įprastas sveikatos įrašų formas. Elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumas turėtų palengvinti prieigą prie informacijos ir pagerinti pacientų priežiūros paslaugų kokybę bei saugą visoje Bendrijoje, nes pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams bus suteikta galimybė gauti jiems reikalingos naujausios informacijos ir kartu bus užtikrinti griežčiausi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo standartai. Siekiant pagerinti bendradarbiavimą e. sveikatos srityje, reikia užtikrinti skirtingų valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, pirkėjų ir reguliuotojų bendradarbiavimą. Tačiau taikant su suderinamumu susijusias priemones nebūtinai reikia derinti sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo valstybėse narėse įstatymus ir kitus teisės aktus.

(4)

Elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo stoka – tai viena pagrindinių kliūčių, trukdanti pasinaudoti Bendrijoje visomis e. sveikatos teikiamomis socialinėmis ir ekonominėmis galimybėmis. E. sveikatos rinkos susiskaidymą didina ir nepakankamas techninis bei semantininis suderinamumas. Šiuo metu valstybėse narėse naudojamos sveikatos informacijos ir ryšių sistemos bei standartai dažnai yra nesuderinami, todėl sunku gauti svarbios informacijos ir užtikrinti valstybėse narėse saugias ir geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.

(5)

2004 m. balandžio 30 d. paskelbtame Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „E. sveikata – gerinti Europos piliečių sveikatos priežiūrą. Europos e. sveikatos erdvės veiksmų planas“ (1) apibūdintos e. sveikatos sistemų galimybės ir nurodytos pagrindinės platesnio jų diegimo kliūtys. Šiame komunikate pateiktas veiksmų planas, kuriuo siūloma, kad Bendrija ir valstybės narės kartu imtųsi veiksmų elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumui užtikrinti.

(6)

2007 m. vykusios aukšto lygio e. sveikatos konferencijos deklaracijoje pabrėžiama, jog labai svarbu, kad valstybės narės imtųsi bendrų iniciatyvų ir aktyviau vykdytų įvairią veiklą, susijusią su elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumu.

(7)

Remdamasi nepriklausomos ekspertų grupės ataskaita „Novatoriškos Europos kūrimas“ Komisija paskelbė komunikatą „Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva“ (2), kurio tikslas – paskatinti kurti ir pardavinėti novatoriškus produktus ir teikti novatoriškas paslaugas pirmaujančiose pramonės ir socialinėse srityse, įskaitant e. sveikatą. Vienas pagrindinių siūlomos iniciatyvos tikslų – padidinti elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumą, nes šiuo metu valstybėse narėse naudojamos sveikatos informacijos ir ryšių sistemos bei standartai dažnai yra nesuderinami, todėl sudaromos kliūtys plėtoti ekonomiškas ir novatoriškas informacinių technologijų priemones sveikatos priežiūros srityje.

(8)

2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl sveikatos apsaugos paslaugų išbraukimo iš Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje poveikio ir pasekmių (3). Šia rezoliucija Komisija raginama skatinti valstybes nares aktyviai remti e. sveikatos ir telemedicinos sistemų diegimą, visų pirma kurti suderinamas sistemas, kurios skirtingų valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams suteiktų galimybę keistis informacija apie pacientą.

(9)

Rekomendacijos tikslas – padėti užtikrinti visišką Europos e. sveikatos sistemų suderinamumą iki 2015 m. pabaigos.

(10)

Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, visų pirma į 7 straipsnį dėl teisės į pagarbą asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui ir į 8 straipsnį dėl kiekvieno asmens teisės į jo asmens duomenų apsaugą.

(11)

Sveikatos įrašai – tai vieni konfidencialiausių įrašų, kuriuose fiksuojama su asmeniu susijusi informacija. Neteisėtai atskleidus medicininę būklę ar diagnozę gali būti padaryta žala žmogaus asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Sveikatos įrašus laikant elektronine forma yra didesnis pavojus, kad informacija apie pacientus bus atsitiktinai atskleista arba perduota pašaliniams asmenims.

(12)

Elektroninių sveikatos įrašų suderinamumas susijęs su asmens duomenų apie paciento sveikatą perdavimą. Šiuos duomenis turėtų būti įmanoma laisvai perduoti iš vienos valstybės narės į kitą, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. Todėl ši rekomendacija neturėtų pažeisti Bendrijos nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos, kurios nustatytos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5).

(13)

Komisijos manymu, privatumo didinimo technologijos (PDT) turėtų būti kuriamos ir plačiau taikomos, kai naudojant IRT tinklus asmens duomenys tvarkomi tokiose srityse kaip e. sveikata (6),

a)

pacientas – fizinis asmuo, gaunantis ar norintis gauti sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje;

b)

sveikatos priežiūros specialistas – medicinos gydytojas arba bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas odontologas, akušeris arba vaistininkas, kaip apibrėžta 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (7), ar kitas specialistas, sveikatos priežiūros sektoriuje vykdantis veiklą, susijusią tik su reglamentuojama profesija, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)

elektroninis sveikatos įrašas – išsamus elektroninis medicinos įrašas ar panašus dokumentas apie buvusią ir esamą asmens fizinę ir psichinę sveikatos būklę, kurio duomenimis galima lengvai pasinaudoti medicininio gydymo ar kitais panašiais tikslais;

d)

elektroninių sveikatos įrašų sistema – elektroninių sveikatos įrašų informacijos įrašymo, jos paėmimo ir tvarkymo sistema;

e)

informacijos apie pacientą santrauka, svarbiausi medicininiai duomenys, įrašas apie gydymą vaistais – elektroninių sveikatos įrašų dalys su informacija, naudojama specialioms reikmėms, pavyzdžiui, kai nenumatytu atveju reikia suteikti priežiūros paslaugas arba kai būtina išrašyti e. receptą;

f)

e. receptas – vaistų receptas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 19 dalyje (8), išduodamas ir perduodamas elektroniniu būdu;

g)

elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumas – dviejų ar daugiau elektroninių sveikatos įrašų sistemų gebėjimas keistis ir kompiuteriniais duomenimis, ir žmonėms suprantama informacija ir žiniomis;

h)

tarpvalstybinis suderinamumas – kaimyninių ir nekaimyninių valstybių narių ir jų visų teritorijų suderinamumas;

i)

semantinis suderinamumas – savybė, garantuojanti, kad tikslią informacijos, kuria keičiamasi, reikšmę supras bet kuri kita sistema ar prietaika, kuri nebuvo iš pradžių sukurta šiam tikslui.

a)

Šiam tikslui pasiekti valstybės narės raginamos imtis veiksmų penkiais lygmenimis: bendruoju politiniu, organizaciniu, techniniu, semantiniu ir švietimo bei informavimo lygmeniu.

b)

Vykdant šią veiklą reikės griežtai laikytis nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų, ypač asmens duomenų apsaugą, įskaitant konfidencialumą ir duomenų saugumą, reglamentuojančių teisės aktų. Reikėtų numatyti būtinas teisinės apsaugos priemones, o kuriant ir diegiant elektroninių sveikatos įrašų sistemas reikėtų įtraukti duomenų apsaugos priemones. Be to, būtina parengti pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų švietimo priemones ir veiklos, būtinos elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumui užtikrinti, vertinimo ir stebėsenos priemones.

a)

imtis politinių ir strateginių priemonių, kad būtų diegiamos vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens elektroninių sveikatos įrašų sistemos, galinčios sąveikauti ir su kitų valstybių narių elektroninių sveikatos įrašų sistemomis;

b)

aktyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų priimti ir įgyvendinti standartai, garantuojantys elektroninių sveikatos įrašų sistemų tarpvalstybinio suderinamumo įgyvendinamumą ir saugumą;

c)

įtraukti elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumą į regioninnes ir nacionalines e. sveikatos strategijas;

d)

apsvarstyti galimybę įtraukti e. sveikatą į nacionalines ir regionines teritorinės sanglaudos ir plėtros strategijas ir išanalizuoti jau naudojamų elektroninių sveikatos įrašų sistemų rezultatus, susijusius su e. sveikatos politika ir finansavimo galimybėmis. 2007–2013 m. laikotarpiu e. sveikatos suderinamumo vystymo parama (investicijų į e. sveikatą ir tarptautinę bei tarpvalstybinę veiklą forma) teikiama pagal sanglaudos politiką;

e)

išanalizuoti pavojus, kliūtis ar trūkstamus elementus, kurie gali sutrukdyti užtikrinti elektroninių sveikatos įrašų sistemų tarpvalstybinį suderinamumą, ir nustatyti būtinas išankstines sąlygas bei atitinkamas iniciatyvas tokioms problemoms išspręsti;

f)

skirti pakankamai lėšų investicijoms į elektroninių sveikatos įrašų sistemas, pavyzdžiui, taikant tiesiogines paskatas;

g)

pripažinti, kad investicijos į techninį ir semantinį suderinamumą gali duoti naudos per trumpesnį laiką, taikant laipsniškos veiklos metodą ir gerosios patirties pavyzdžius, taip pat atsižvelgiant į valstybių narių prioritetus ir patirtį;

h)

apsvarstyti galimybę sukurti kitas finansines netiesioginio skatinimo priemones, kad būtų galima patvirtinti, įgyti ir (arba) atnaujinti suderinamas elektroninių sveikatos įrašų sistemas;

i)

bent penkeriems metams į priekį suplanuoti elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo įgyvendinimo veiklą. Būtent tokios trukmės laikotarpio reikia politikos nuoseklumui užtikrinti (tai dažnai yra būtina sąlyga investicijoms ir naujovėms padidinti);

j)

skatinti naudotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis, kad, diegiant elektroninių sveikatos įrašų sistemas, jie aktyviai dalyvautų kuriant atitinkamas valdymo, administravimo, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, viešųjų pirkimų, planavimo, įgyvendinimo, vertinimo, mokymo, informavimo ir švietimo priemones;

k)

geriau informuoti atitinkamus suinteresuotuosius asmenis, pavyzdžiui, vietos ir regionines institucijas, sveikatos priežiūros specialistus, pacientus ir sektoriaus atstovus apie elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo teikiamą naudą ir jo būtinybę.

a)

susitarti dėl Europos lygmens valdymo, kad būtų parengtos elektroninių sveikatos įrašų sistemų tarpvalstybinio suderinamumo kūrimo, įgyvendinimo ir palaikymo gairės: jose turėtų būti numatytas patikimo pacientų tapatybės nustatymo ir sveikatos priežiūros specialistų atpažinimo valdymas, taip pat įtraukti kiti 7, 8, 9 ir 14 punktuose apibūdinti aspektai;

b)

apsvarstyti strategijas ir skatinimo priemones, skirtas e. sveikatos paslaugų viešųjų pirkimų paklausai padidinti, siekiant užtikrinti elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumą;

c)

išanalizuoti veiksnius, dėl kurių didesnį elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumą užtikrinantys standartizacijos procesai trunka taip ilgai, yra sudėtingi ir brangūs, taip pat parengti priemones šiems procesams paspartinti.

a)

išsamiai išanalizuoti taikomus techninius standartus ir esamas infrastruktūras, kurie galėtų padėti įdiegti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikimo sistemas ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas visoje Bendrijoje (ypač susijusius su elektroniniais sveikatos įrašais ir keitimusi informacija);

b)

išanalizuoti, kaip kuriant ir įgyvendinant suderinamas elektroninių sveikatos įrašų sistemas ir paslaugas naudojamasi standartizuotais informacijos modeliais ir standartais pagrįstais profiliais. Tokie standartizuoti informacijos modeliai ir standartais pagrįsti profiliai turėtų būti laikomi įvairių nacionalinių ar regioninių suderinamumo specifikacijų dalimi. Jei būtina, šie informacijos modeliai ir profiliai turėtų būti grindžiami jau taikomais Europos ir tarptautiniais standartais ir atitinkamų sektoriaus iniciatyvų metodais ir laimėjimais;

c)

įsipareigoti parengti būtinus papildomus standartus (pageidautina atviruosius standartus, kurie galėtų būti naudojami pasauliniu lygmeniu), bendradarbiaujant su atitinkamomis Europos ir tarptautinėmis standartizavimo įstaigomis svarbiose srityse, kuriose nustatyta trūkumų;

d)

išanalizuoti įgaliojimo M 403 „E. sveikatos sričiai taikomas standartizacijos įgaliojimas, suteiktas Europos standartizacijos komitetui (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartizacijos institutui (ETSI) informacijos ir ryšių technologijų srityje“ rezultatus, siekiant užtikrinti optimalų technologinį pagrindą, infrastruktūrą, saugą ir teisinę integraciją Europoje ir pasaulio rinkose.

a)

bendradarbiaudamos su atitinkamomis standartų kūrimo organizacijomis, Komisija ir Pasaulio sveikatos organizacija sukurti sistemą, pagal kurią nacionaliniai mokslinių tyrimų centrai, atitinkami sektoriai ir suinteresuotosios šalys galėtų dalyvauti kuriant sveikatos priežiūros semantiką – taip būtų padaryta didesnė pažanga diegiant suderinamas elektroninių sveikatos įrašų sistemas;

b)

jei įmanoma, nustatyti, kiek būtų naudingi tarptautiniai medicininiai ir klinikiniai terminai, nomenklatūros ir ligų klasifikacijos (taip pat ir farmakologinio budrumo ir klinikinių tyrimų srityje); turėtų būti skatinama kurti kompetencijos centrus, kuriuose tarptautinės klasifikacijos ir terminai būtų pritaikomi daugiakalbei ir daugiakultūrei aplinkai;

c)

susitarti dėl semantinio suderinamumo standartų, kuriuose būtų nurodyta, kokią su sveikata susijusią informaciją konkrečioms reikmėms galima naudoti duomenų struktūrose (pavyzdžiui, tipinėse struktūrose ir šablonuose) bei vietos naudotojų poreikius atitinkančiose terminijos sistemų posistemėse ir ontologijose;

d)

apsvarstyti būtinybę sukurti tvirtą pamatinę sąvokų sistemą (ontologiją): jos pagrindu būtų sudaromi daugiakalbiai žodynai, kuriuos rengiant būtų atsižvelgiama į sveikatos priežiūros specialistų vartojamos terminijos, nespecialistų terminijos ir įprastų kodavimo sistemų skirtumus;

e)

sudaryti sąlygas plačiau naudoti semantinio turinio įtraukimo į praktines prietaikas metodus bei priemones ir ugdyti šioje srityje atitinkamus žmogiškuosius pajėgumus ir kompetenciją;

f)

moksliškai pagrįstų vertinimų pagrindu nustatyti esamų ir būsimų sistemų galimybes ir (arba) trūkumus.

a)

tinkamai taikyti esamus e. sveikatos standartus ir profilius (visų pirma su elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumu susijusius standartus ir profilius), kad padidintų naudotojų pasitikėjimą tais standartais;

b)

įdiegti bendrą arba abipusiškai pripažįstamą suderinamų elektroninių sveikatos įrašų ir kitų e. sveikatos programų (pavyzdžiui, įvairių sektoriaus konsorciumų siūlomų technologijų ir metodikų) atitikties patikrinimo ir sertifikavimo sistemą;

c)

apsvarstyti galimybę patiems sektoriaus atstovams vykdyti sertifikavimą ir (arba) atitikties patikrinimo veiklą – tai padėtų rinkoje sparčiau įdiegti suderinamas e. sveikatos priemones;

d)

atsižvelgti į nacionalinę ir tarptautinę patirtį, taip pat ir ne Europos patirtį.

a)

išanalizuotas poveikis, kurį asmens duomenų apsaugai padarytų įvairios organizacinės asmens sveikatos duomenų saugojimo alternatyvos, ir, atsižvelgiant į tam tikrą pavojų duomenų subjekto teisėms ir laisvėms, sukurtos elektroninių sveikatos įrašų sistemų organizacinės struktūros, geriausiai pritaikytos nacionalinėms, regioninėms ir vietos sąlygoms bei praktikai;

b)

užtikrinta teisė pacientui pačiam savarankiškai nuspręsti (jam turi būti prieinamos patogios naudoti technologijos), kokie asmens sveikatos duomenys turi būti saugomi jo elektroniniame sveikatos įraše ir kam jie gali būti atskleidžiami, išskyrus atvejus, kai reikalavimas atskleisti informaciją aiškiai nustatytas nacionalinėje teisėje. Šis sprendimas neturi įtakos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ar gydytojo galimybėms saugoti šiuos duomenis gydymo tikslais;

c)

nustatyta, kad elektroninių sveikatos įrašų sistemos būtų kuriamos ir atrenkamos atsižvelgiant į siekį užtikrinti, kad būtų renkama, tvarkoma ar naudojama tokia informacija, kurioje yra kuo mažiau arba visai nėra asmens duomenų. Visų pirma, reikėtų pasinaudoti slapyvardžių taikymo arba asmenų anonimiškumo užtikrinimo galimybėmis (kiek tai įmanoma ir pagrįsta atsižvelgiant į siekiamą apsaugos lygį);

d)

numatyta prieš elektroninių sveikatos įrašų sistemos diegimą įvertinti pavojų informacijos saugumui ir poveikį asmens duomenų apsaugai, atsižvelgiant į tam tikrą pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;

e)

aiškiai nustatyta kokiu mastu turėtų būti leidžiama elektronine forma ar internete pateikti tam tikrų kategorijų asmens sveikatos duomenis. Gali būti neleidžiama internetu tvarkyti tam tikrų kategorijų asmens sveikatos duomenų, pavyzdžiui, genetinių ar psichiatrinių duomenis, arba bent jau galimybė jais naudotis turėtų būti griežtai ribojama;

f)

nustatyta, kad elektroniniuose sveikatos įrašuose ir jų sistemose esančių duomenų tvarkymo gali reikalauti ir jį atlikti tik sveikatos priežiūros specialistas, kuris pagal nacionalinę teisę arba pagal nacionalinių kompetentingų institucijų sukurtas taisykles yra įpareigotas saugoti profesinę paslaptį, arba kitas asmuo, kuriam taikomas lygiavertis įpareigojimas saugoti paslaptį; užtikrinta patikima pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų tapatybės nustatymo sistema;

g)

nustatytos sąlygos, pagal kurias elektroninių sveikatos įrašų sistemose saugomus sveikatos duomenis galėtų teisėtai gauti ir tvarkyti kiti asmenys nei suinteresuotasis asmuo, ir kokiais iš anksto nustatytais sveikatos priežiūros tikslais tai gali būti daroma; taip pat turėtų būti nustatytas sveikatos priežiūros duomenų tvarkymo saugumo lygis; šie aspektai turėtų būti apibrėžti kaip politikos kryptys, kurias praktiniu lygmeniu galėtų taikyti, techniniu lygmeniu įgyvendinti ir kontroliuoti įgyvendinimą, inter alia, nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos;

h)

užtikrinta, kad pacientai būtų išsamiai informuojami apie duomenų pobūdį ir elektroninio sveikatos įrašo, kuriame jie kaupiami, struktūrą. Pacientams turėtų būti sudarytos sąlygos susipažinti su jų sveikata susijusiais asmens duomenimis kitais (įprastais) būdais. Todėl svarbu užtikrinti, kad teikiant informaciją duomenų subjektams, ji būtų pateikiama lengvai suprantama kalba bei forma ir kad jos pateikimo būdas būtų pritaikytas ypatingų poreikių turintiems asmenims (pvz., vaikams ar pagyvenusiems žmonėms);

i)

numatytos specialios priemonės, kurios padėtų išvengti atvejų, kai pacientai neteisėtai priverčiami atskleisti elektroninių sveikatos įrašų sistemose saugomus savo asmens duomenis;

j)

užtikrinta, kad asmens duomenys elektroninių sveikatos įrašų sistemose būtų tvarkomi (ypač saugomi) jurisdikcijose, kuriose taikoma Direktyva 95/46/EB, arba kuriose užtikrinamas lygiavertis asmens duomenų apsaugos lygis;

k)

nustatyti išsamūs audito reikalavimai, siekiant užtikrinti atitiktį duomenų apsaugos įsipareigojimams; tarp tokių reikalavimų: patikima elektroninio tapatybės nustatymo ir patvirtinimo sistema, naudojimosi duomenimis registravimas, visų tvarkymo etapų dokumentavimas, audito informacijos laikymo trukmė, veiksmingos atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo sistemos; taip pat turėtų būti numatyta galimybė patvirtinti šiuos reikalavimus ar priemones, atsižvelgiant į informacijos tvarkymo gerąją patirtį;

l)

garantuotas elektroninių sveikatos įrašų sistemų konfidencialumas ir parengtos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės (tarp jų ir incidentų nustatymo ir valdymo taisyklės), taikytinos saugumo ar tapatybės nustatymo priemonių pažeidimo atvejais, kai dėl to atsitiktinai ar neteisėtai sugadinami, prarandami, pakeičiami, neteisėtai atskleidžiami arba panaudojami elektroninių sveikatos įrašų sistemomis perduodami, jose saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys. Incidentai ar pažeidimai turėtų būti nustatomi skubiai ir veiksmingai, be to, turėtų būti nustatytos jų valdymo priemonės, pavyzdžiui, galėtų būti informuojami ir įtraukiami suinteresuotieji asmenys, nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys.

a)

skatinti naudoti saugumą didinančius produktus, procesus ir paslaugas, siekiant užkirsti kelią tapatybės vagystėms bei kitiems privatumo pažeidimams ir su jais kovoti;

b)

užtikrinti, kad elektroninių sveikatos įrašų sistemose būtų įdiegtos duomenų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, kuriant ir diegiant tokias sistemas kuo plačiau naudoti privatumą didinančias technologijas (PDT).

a)

apsvarstyti galimybes įkurti Bendrijoje elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo stebėsenos centrą, kuris stebėtų, lygintų ir vertintų techninio bei semantinio suderinamumo srityje padarytą pažangą, ir taip užtikrinti, kad elektroninių sveikatos įrašų sistemos veiktų sėkmingai;

b)

vykdyti įvairią vertinimo veiklą. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatyti suderinamų elektroninių sveikatos įrašų sistemų galimos naudos ir rizikos (taip pat ekonominės naudos ir ekonomiškumo) kiekybiniai ir kokybiniai vertinimo kriterijai ir įvertinta sistemų ir paslaugų, sukurtų įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas (pavyzdžiui, pagal Konkurencingumo ir inovacijų programos IRT politikos rėmimo programą vykdomi didelės apimties bandomieji projektai („Bandomieji veiksmai A“)), nauda ir rizika.

a)

geriau informuoti informacijos ir ryšių technologijų gamintojus ir prekiautojus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, valstybines sveikatos priežiūros įstaigas, draudikus ir kitas suinteresuotąsias šalis apie būtinybę elektroninių sveikatos įrašų sistemų srityje taikyti standartus, apie šių standartų naudą ir sistemų suderinamumą;

b)

apsvarstyti sveikatos apsaugos politikos rengėjų ir sveikatos priežiūros specialistų švietimo ir mokymo reikalavimus;

c)

ypač daug dėmesio skirti švietimui, mokymui ir keitimuisi gerąja patirtimi šiose srityse: elektroninis klinikinės informacijos įrašymas, saugojimas ir tvarkymas, paciento sąmoningo sutikimo gavimas ir teisėtas keitimasis paciento asmens duomenimis;

d)

visiems asmenims (visų pirma pacientams) teikti informaciją ir kartu mokymo paslaugas. Tai padėtų veiksmingiau naudotis informacija apie sveikatą tais atvejais, kai per visą priežiūros laikotarpį pacientai lankosi pas skirtingus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir prireikus yra gydomi, prižiūrimi ir gauna duomenis savo namuose.

18.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/44