16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 666/2008

2008 m. liepos 15 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2005, nustatantį tam tikras ribojančias priemones Kongo Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 60 ir 301 straipsnius,

atsižvelgdama į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/369/BUSP dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai (1),

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 889/2005 (2) nustatytos ribojančios priemonės Kongo Demokratinei Respublikai (KDR) pagal Tarybos bendrąją poziciją 2005/440/BUSP (3) dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1596 (2005) bei vėlesnes susijusias rezoliucijas.

(2)

2008 m. kovo 31 d. Rezoliucija 1807 (2008) JT Saugumo Taryba nusprendė, inter alia, pakeisti tam tikrai techninei pagalbai skirtų ribojančių priemonių taikymo sritį, kad būtų apriboti suvaržymai, taikomi KDR teritorijoje veikiantiems nevyriausybiniams subjektams ir asmenims. 2008 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2008/369/BUSP, kuria įgyvendinama Rezoliucija 1807 (2008) ir panaikinama Bendroji pozicija 2005/440/BUSP.

(3)	Todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 889/2005,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 889/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis 1.   Draudžiama: a) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su karine veikla susijusią techninę pagalbą bet kuriems nevyriausybiniams subjektams ar asmenims, veikiantiems Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) teritorijoje; b) tiesiogiai ar netiesiogiai bet kuriems nevyriausybiniams subjektams ir asmenims, veikiantiems KDR teritorijoje, teikti su karine veikla susijusį finansavimą ar finansinę paramą, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kuri skirta parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti ginklus ir su jais susijusius reikmenis, arba dovanoti, parduoti, teikti ar perduoti susijusią techninę paramą bei kitas paslaugas; c) sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti a ir b punktuose nurodytas operacijas. 2.   Prieš teikiant techninę pagalbą, finansavimą ar finansinę paramą, kuri nėra pagalba Jungtinių Tautų Organizacijos misijos KDR (MONUC), bet kuriems Vyriausybiniams ar kitiems asmenims, subjektams ar organizacijoms KDR teritorijoje arba naudojimui joje, apie tai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą pranešama Sankcijų komitetui. Tokiuose pranešimuose nurodoma visa reikiama informacija, tinkamais atvejais įskaitant galutinį vartotoją, siūlomą pristatymo datą ir krovinių vežimo maršrutą.“;

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis 1.   Priede nurodytose tinklavietėse išvardytos valstybės narės, kurioje įsisteigęs paslaugos teikėjas, kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 2 straipsnio, gali leisti teikti: a) išimtinai MONUC remti arba jai naudotis skirtą techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, susijusią su ginklais ir su jais susijusiais reikmenimis; b) techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, kuri susijusi su žudyti nepritaikyta karine įranga ir skirta tik humanitariniams tikslams ar naudotis apsaugos tikslais, jeigu apie šios paramos ar paslaugų teikimą pagal 2 straipsnio 2 dalį iš anksto pranešta Sankcijų komitetui. 2.   Leidimas nesuteikiamas veiklai, kuri jau buvo vykdoma.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 127, 2008 5 15, p. 84.

(2)  OL L 152, 2005 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1377/2007 (OL L 309, 2007 11 27, p. 1).

(3)  OL L 152, 2005 6 15, p. 22.

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 667/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. liepos 16 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 61).

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 590/2008 (OL L 163, 2008 6 24, p. 24).

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/5

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 668/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus, II–V priedų darbo metodų ir standartinių veiklos procedūrų nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (Paslaugų teikimo reglamentas) (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (2), II, III, IV ir V prieduose daromos nuorodos į įvairius Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedus. Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija tuos priedus iš dalies pakeitė, kaip nurodyta raštuose valstybėms: 2001/74 2001 m. rugpjūčio 10 d., 2003/29 2003 m. kovo 28 d., 2004/16 2004 m. kovo 26 d., 2005/35 ir 2005/39 2005 m. kovo 24 d., 2006/38 2006 m. kovo 24 d., 2006/64 2006 m. rugpjūčio 18 d., 2007/11, 2007/13, 2007/19, 2007/20, 2007/23 ir 2007/24 2007 m. kovo 30 d. Nuorodos Reglamente (EB) Nr. 2096/2005 turėtų būti atnaujintos tam, kad atitiktų valstybių narių tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir kad būtų užtikrinta darna su tarptautine reguliavimo sistema.

(2)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

II priedo 4 punktas pakeičiamas taip: „4.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS Oro eismo paslaugų teikėjas turi galėti įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų reikalavimus, tiek, kiek jie susiję su oro eismo paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje: a) 2 priedo – Skrydžių (oro) taisyklės (10 leidimas, 2005 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 40); b) 10 priedo – Aviacijos ryšiai, II tomas: Ryšių procedūros, įskaitant oro navigacijos tarnybų taisykles (PANS) (6 leidimas, 2001 m. spalio mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82); c) 11 priedo – Oro eismo paslaugos (13 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 45).“

2)

III priedo 2 punktas pakeičiamas taip: „2.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS Meteorologijos paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų standartus, kiek jie susiję su meteorologijos paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje: a) 3 priedo – Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai (16 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 74); b) 11 priedo – Oro eismo paslaugos (13 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 45); c) 14 priedo – Aerodromai, šias redakcijas: i) I tomas: Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra (4 leidimas, 2004 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 9); ii) II tomas: Sraigtasparnių aikštelės (2 leidimas, 1995 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 3).“

3)

IV priedo 2 punktas pakeičiamas taip: „2.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS Oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjas turi galėti parodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų reikalavimus, tiek, kiek jie susiję su oro navigacijos informacijos paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje: a) 3 priedo – Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai (16 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 74), b) 4 priedo – Oro navigacijos žemėlapiai (10 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visu pakeitimus iki Nr. 54), c) 15 priedo – Oro navigacijos informacijos paslaugos (12 leidimas, 2004 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 34).“

4)

V priedo 3 punktas pakeičiamas taip: „3.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS Ryšių, navigacijos ar stebėjimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo – Aviacijos ryšiai – toliau išvardytų redakcijų standartus tiek, kiek jie susiję su ryšių, navigacijos ar stebėjimo paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje: a) I tomas: Radijo navigaciniai įrengimai (6 leidimas, 2006 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82); b) II tomas: Ryšių procedūros, įskaitant oro navigacijos tarnybų taisykles (PANS) (6 leidimas, 2001 m. spalio mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82); c) III tomas: Ryšių sistemos (2 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82); d) IV tomas: Apžvalgos radiolokatoriai ir susidūrimų vengimo sistemos (4 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82); e) V tomas: Aviacinio radijo dažnių spektro panaudojimas (2 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82).“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

(2)  OL L 335, 2005 12 21, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 482/2008 (OL L 141, 2008 5 31, p. 5).

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/7

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 669/2008

2008 m. liepos 15 d.

pateikiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (1), ypač į jo 58 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	IC priedas dėl specialių pranešimo ir judėjimo dokumentų pildymo nurodymų turi būti parengtas iki Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 taikymo pradžios datos atsižvelgiant į EBPO nurodymus.

(2)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (2) 18 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

IC priedas turi būti toks, koks nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 190, 2006 7 12, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1379/2007 (OL L 309, 2007 11 27, p. 7).

(2)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/16

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 670/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas (SGN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Portugalijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas“ buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)	Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 417/2008 (OL L 125, 2008 5 9, p. 27).

(2)  OL C 258, 2007 10 31, p. 12.

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/18

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 671/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. liepos 16 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)	Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. liepos 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

(5)	Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioj 2008 m. liepos 16 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (JO L 149, 2008 6 7, p. 61).

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1816/2005 (OL L 292, 2005 11 8, p. 5).

(3)  OL L 166, 2008 6 27, p. 19.

---

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/21

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 15 d.

įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2007 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis Sprendimą 2007/868/EB

(2008/583/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2007/868/EB, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (2), 2 straipsnio 3 dalį, ir nustatantį asmenų ir subjektų, kuriems taikomas tas reglamentas, atnaujintą sąrašą.

(2)

Taryba pateikė motyvų pareiškimus visiems asmenims, grupėms ir subjektams, tais atvejais, kai tai buvo praktiškai įmanoma, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti į Sprendimo 2007/868/EB sąrašą. Vienai grupei ir trims asmenims, jei buvo galimybė, pakeistas motyvų pareiškimas dėl jų jiems buvo pateiktas 2008 m. balandžio mėn.

(3)

2007 m. gruodžio 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) Taryba informavo Sprendimo 2007/868/EB sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus apie galimybę prašyti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašą, pareiškimo (jei jiems tai dar nebuvo pranešta).

(4)	Taryba atliko asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo išsamią peržiūrą, privalomą pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų pastabas, pateiktas Tarybai.

(5)

Vienos grupės atveju taryba atsižvelgė į faktą, kad kompetentingos institucijos sprendimas, kurio pagrindu grupė buvo įtraukta į sąrašą, negalioja nuo 2008 m. birželio 24 d. Tačiau Tarybos dėmesiui buvo pateikta naujos informacijos dėl tos grupės. Taryba mano, kad turint tokią informaciją reikia grupę įtraukti į sąrašą.

(6)	Taryba nustatė, kad vienas asmuo turėtų būti pašalintas iš asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo.

(7)

Taryba padarė išvadą, kad Bendrosios pozicijos 2007/871/BUSP (4) priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai, išskyrus 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytą asmenį, yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (5) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems ir toliau turėtų būti taikomos specialios ribojančios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001.

(8)	Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąrašas pakeičiamas priede pateikiamu sąrašu.

2 straipsnis

Sprendimas 2007/868/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/868/EB, OL L 340, 2007 12 22, p. 100.

(2)  OL L 340, 2007 12 22, p. 100. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais sprendimu 2008/343/EB (OL L 116, 2008 4 30, p. 25).

(3)  OL C 314, 2007 12 22, p. 42.

(4)  Bendroji pozicija su pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/346/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 53).

(5)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/26

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/493/EB, nustatantis Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą

(2008/584/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (1), ypač į jo 69 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos sprendimas 2006/493/EB (2), nustato Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą.

(2)

Biudžeto valdymo institucijai nusprendus į kitus metus perkelti kai kuriuos paramos kaimo plėtrai, teikiamai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, skirtus ir 2007 m. nepanaudotus įsipareigojimų asignavimus, atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo (3) 48 punkto nuostatas, reikėtų, siekiant minėtus asignavimus priskirti laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/493/EB.

(3)	Dėl to reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/493/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/493/EB priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1).

(2)  OL L 195, 2006 7 15, p. 22.

(3)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/371/EB (OL L 128, 2008 5 16, p. 8).

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/28

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 7 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai Austrijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3382)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/585/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 30 straipsnio 4 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 10 d. Austrijos Respublikos elektroniniu paštu pateiktą prašymą,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2008 m. sausio 10 d. Austrija pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį Komisijai elektroniniu paštu atsiuntė prašymą. Komisija 2008 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške paprašė papildomos informacijos, kurią, pratęsus pradinį terminą, Austrijos valdžios institucijos elektroniniu paštu atsiuntė 2008 m. vasario 29 d.

(2)	Austrijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos.

(3)

Prašyme pateiktas nepriklausomos nacionalinės institucijos E-Control (Energie-Control GmbH, Austrijos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų priežiūros institucija) raštas, kuriame teigiama tik tai, kad „(…) neprieštaraujama, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas elektros energijos gamybai“.

II.   TEISINIS PAGRINDAS

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginį konkurencijos poveikį reikėtų vertinti remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus savitas ypatybes. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai nurodomi Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros skyriuje nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Austrija įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji teisiškai ir funkciškai atskyrė perdavimo ir skirstomuosius tinklus, išskyrus mažiausias įmones, kurioms funkcinio atskyrimo reikalavimai netaikomi. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas, kaip kad toks, nėra lemiamas. Rinkų, kurioms taikomas šis sprendimas, atžvilgiu kriterijus, į kurį reikėtų ypač atsižvelgti, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatybes, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo rinkos veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)	Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

III.   VERTINIMAS

(8)	Austrija pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos Austrijoje.

(9)

Austrija padalyta į tris balanso rajonus, o vidaus perkrovos taškų atsiranda viename iš jų (balanso rajone APG, kuriame perkrova gali susidaryti tarp Vienos ir Graco sričių, tarpusavyje jungiamų vadinamuoju Steirmarkleitung). Todėl reikėtų išsiaiškinti, ar geografinė rinka būtų mažesnė už nacionalinę (4). Tačiau remiantis turima informacija daugeliu atvejų šių vidaus perkrovos taškų poveikis šalinamas pritaikant technines priemones, pvz., pakeičiant fazes, siekiant valdyti perdavimo pajėgumus. Retais atvejais tinklui stabilizuoti gali prireikti panaudoti papildomas elektrines. Kai dėl tokių vidaus perkrovos taškų reikia, kad Šiaurės Austrijos gamintojai sumažintų savo elektros energijos gamybos pajėgumus – Austrijos valdžios institucijų teigimu, taip būna tik išskirtiniais atvejais – nuostolius jiems atlygina tinklų operatorius. Be to, perkrovos taškų nėra tarp šio balanso rajono ir kitų dviejų Austrijos balanso rajonų; jų taip pat nėra tarp balanso rajono APG ir Vokietijos. Todėl vidaus perkrovos taškų poveikis, remiantis turima informacija, energijos tiekimui ir konkurencijai yra nedidelis. Kadangi jungtyse su Vokietija perkrovos nėra, kilo klausimas, ar egzistuoja šias dvi šalis aprėpianti geografinė rinka – Komisija priėjo prie išvados, kad ne (5). Todėl, siekiant įvertinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas, Austrijos Respublikos teritorija turėtų būti laikoma sudarančia atitinkamą rinką, nors ji negali būti laikoma izoliuota nuo kaimyninių šalių.

(10)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Vidinės dujų ir elektros rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (6), toliau – 2005 m. ataskaita, nurodyta, kad „daugelyje nacionalinių rinkų šiam sektoriui būdingas aukštas koncentracijos lygis, trukdantis efektyviai konkuruoti“ (7). Todėl laikoma, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių (…) gamintojų (…) bendra rinkos dalis“ (8). 2008 m. balandžio 15 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEC(2008) 460 nurodyta, kad 2006 m. trijų didžiausių gamintojų užimama rinkos dalis yra 52,2 (9). Tačiau Austrija daug elektros energijos eksportuoja ir importuoja – 2005 m. apytikriai daugiau kaip 17 500 GWh eksportuota ir daugiau kaip 20 000 GWh importuota. Taigi ji importuoja daugiau, nei pati eksportuoja, o importuota elektros energija sudarė beveik ketvirtį (10) visų jos poreikių (11), visų pirma bazinės energijos. Todėl pagrindinių Austrijos gamintojų kainų nustatymo elgsena tam tikru mastu varžoma elektros energiją importuojant iš kitų šalių, dėl to investuojant į Austrijos elektros energijos sektorių atsižvelgiama į kitus gamintojus kaimyninėse šalyse, visų pirma Vokietijoje. Todėl šie veiksniai turėtų būti laikomi rodančiais tam tikrą tiesioginę konkurenciją elektros gamybos sektoriuje.

(11)

Be to, dar vienu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo rinkų veiklą, nors jos yra susijusios su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. „Rinkos dalyvis, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) parduoda ne balanso energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali PSO priežiūros institucija; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą (…). Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla esminių sunkumų, kai egzistuoja rizika, kad atsiras didelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukdo vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansavimo rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du pagrindiniai gamintojai“ (12). Pati Austrijos balansavimo rinka ir jos pagrindinės ypatybės – visų pirma jai būdingas rinka pagrįstas kainų nustatymas ir palyginti nedidelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas (13) – turėtų būti laikomos dar vienu rodikliu, kad elektros energijos gamyba yra tiesiogiai veikiama konkurencijos.

(12)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energija) savybes ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kiek tai susiję su dideliais pramoniniais (galutiniais) vartotojais, kurie labiausiai linkę elektros energiją pirkti tiesiogiai iš tiekėjų, kurie kartu yra gamintojai, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali rodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos efektyvumo rodiklis. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju“ (14). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys (…). Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (15).

(13)

Vadovaujantis naujausia turima informacija, tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų Austrijoje dalis yra 41,5 % (16). Be to, Austrijoje kainos galutiniams vartotojams nekontroliuojamos (17), t. y. kainas nustato patys ūkinės veiklos vykdytojai, o jų patvirtinti, prieš jas pradedant taikyti, jokia institucija neprivalo. Todėl, kiek tai susiję su didelių ir labai didelių pramoninių (galutinių) vartotojų tiekėjo keitimu ir kainų galutiniams vartotojams kontrole, padėtis Austrijoje yra pakankamai gera, todėl ji turėtų būti laikoma tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

IV.   IŠVADOS

(14)	Atsižvelgiant į 9–13 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Austrijoje laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos elektros energijos gamybos atžvilgiu.

(15)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlygos laikomasi, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai pasirašo sutartis, skirtas suteikti galimybę Austrijoje gaminti elektros energiją, bei kai jie rengia projektų konkursus siekiant vykdyti tokią veiklą Austrijoje.

(16)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. sausio–vasario mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Austrijos Respublikos pateikta informacija, taip pat 2005 m. ataskaitoje ir jos techniniame priede, 2007 m. komunikate ir 2007 m. tarnybų dokumente ir Galutinėje ataskaitoje. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB netaikoma perkančiųjų subjektų sudarytoms sutartims, jeigu pagal jas numatoma gaminti elektros energiją Austrijoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Austrijos Respublikai.

---

(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2008 (OL L 74, 2008 3 15, p. 1).

(2)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/3/EB (OL L 17, 2008 1 22, p. 6).

(4)  Žr. COM(2006) 851 galutinį, 2007 1 10, Komisijos komunikatas „Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį“, toliau – Galutinė ataskaita, B priedo A1 punkto 2 papunktis.

(5)  Žr. galutinės ataskaitos B priedo A2 punkto 7 papunktį.

(6)  COM(2005) 568 galutinis, 2005 11 15.

(7)  2005 m. ataskaita, p. 2.

(8)  Plg. 2005 m. ataskaitą, p. 7.

(9)  Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridėto prie Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitos (COM(2008) 192 galutinis, 2008 4 15), 6 lentelė „Wholesale Market Position 2006“, p. 12.

(10)  23,5 %, remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija.

(11)  T. y. elektros energijos kiekis, reikalingas vidaus vartojimui ir eksportui.

(12)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2005 m. ataskaitos techninis priedas, SEC(2005) 1448, toliau – Techninis priedas, p. 67–68.

(13)  Vadovaujantis Galutinės ataskaitos 993 punkto 52 lentele, skirtumas Austrijos balansavimo rinkoje yra 27, todėl ji yra tarp šalių, kuriose šis skirtumas yra mažesnis, palyginti su visomis ES balansavimo rinkomis, kuriose šis skirtumas yra 0–79. Šioje analizėje vertinamas balansavimo rinkos funkcionavimo poveikis elektros energijos gamybai, o ne konkurencijos laipsnis pačioje balansavimo rinkoje. Todėl šiuo atveju nesvarbu, ar nedidelį skirtumą lemia konkurencija, ar viršutinė kainų riba, kurią nustato priežiūros institucija, be to, šioje analizėje nenagrinėjama ir didelė koncentracija balansavimo rinkoje.

(14)  2005 m. ataskaita, p. 9.

(15)  Techninis priedas, p. 17.

(16)  Žr. dokumentą „Austria – Internal Market Fact Sheet“, skelbiamą tinklavietėje http://ec.europa.eu/energy/energy_policy/doc/factsheets/market/market_at_en.pdf, kuriame panaudota iš Energie-Control GmbH gauta informacija, 2007 m.

(17)  Techninis priedas, p. 107.

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/32

---

 

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK teksto originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 21 – Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo dėl vidaus įrangos nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2003 m. sausio 31 d.

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma lengvųjų automobilių vidaus įrangai atsižvelgiant į:

1.1.	vidines automobilio salono dalis, išskyrus galinio vaizdo veidrodį arba veidrodžius;

1.2.	valdymo įtaisų išdėstymą;

1.3.	stogą arba stoglangį;

1.4.	sėdynių atlošus arba užpakalinę jų dalį;

1.5.	langų, stoglangių ir pertvarų sistemų elektrinį valdymą.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.	„transporto priemonės patvirtinimas“ – transporto priemonės tipo patvirtinimas dėl vidaus įrangos;

2.2.

„transporto priemonės tipas“ atsižvelgiant į automobilio salono vidaus įrangą – M1 kategorijos transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiomis pagrindinėmis ypatybėmis: 2.2.1. automobilio salono kėbulo sudedamųjų medžiagų formomis; 2.2.2. valdymo įtaisų išdėstymu; 2.2.3. apsaugos sistemos veikimu, jei pareiškėjas pasirenka atskaitos zoną, esančią pagal VIII priedą nustatytoje atsitrenkimo galva zonoje (dinaminis įvertinimas); 2.2.3.1. transporto priemonės, kurios skiriasi tik apsaugos sistemos(-ų) veikimu, priklauso tam pačiam transporto priemonės tipui, jei jos užtikrina tokią pačią arba geresnę keleivių apsaugą palyginti su sistema arba transporto priemone, pateikta techninei tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymų atlikimą;

2.3.

„atskaitos zona“ – šios taisyklės I priede apibrėžta atsitrenkimo galva zona, arba gamintojui pasirinkus zona pagal VIII priedą, išskyrus šias vietas (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas): 2.3.1. plotą, kurį riboja priekinė horizontali apskritimo, apibrėžiančio vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies išorines ribas, projekcija, išilgai perimetro praplėsta 127 mm pločio juosta; iš apačios tą plotą riboja horizontali plokštuma, liečianti apatinį vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies kraštą, kai ši dalis yra važiavimo tiesiai į priekį padėtyje (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas); 2.3.2. prietaisų skydo paviršiaus dalį, esančią tarp 2.3.1 punkte apibrėžto ploto krašto ir artimiausios vidinės transporto priemonės sienos; apačioje tą plotą riboja horizontali plokštuma, liečianti apatinį vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies kraštą (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas), ir 2.3.3. šoninius priekinio stiklo statramsčius (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas);

2.4.	„prietaisų skydo lygis“ – linija, nubrėžta per prietaisų skydo vertikaliųjų liestinių sąlyčio taškus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.4 punkto pastabą);

2.5.	„stogas“ – viršutinė transporto priemonės dalis, prasidedanti nuo priekinio stiklo viršutinio krašto ir pasibaigianti galinio lango viršutiniu kraštu ir iš šonų ribojama viršutiniu šoninių sienų rėmu (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 punkto pastabą);

2.6.	„diržo linija“ – linija, sudaryta transporto priemonės šoninių langų apatinio permatomo kontūro;

2.7.

„transporto priemonė nuimamu viršumi“ – transporto priemonė, kuri tam tikrais atvejais virš diržo linijos gali neturėti jokios standžios transporto priemonės kėbulo dalies, išskyrus priekinius stogo statramsčius ir (arba) apsauginius lankus ir (arba) saugos diržų tvirtinimo elementus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 ir 2.7 punktų pastabas);

2.8.	„transporto priemonė nudengiamu stogu“ – transporto priemonė, kurios tik stogą arba jo dalį galima sulankstyti atgal, atidaryti ar atitraukti, paliekant turimus transporto priemonės konstrukcijos elementus, esančius virš diržo linijos (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 punkto pastabą);

2.9.	„atlenkiamoji (atverčiamoji) sėdynė“ – kartais naudojama papildoma sėdynė, kuri paprastai yra laikoma sulenkta;

2.10.

„apsaugos sistema“ – vidaus įranga ir įtaisai, skirti keleivių judesiams apriboti;

2.11.

„apsaugos sistemos tipas“ – apsaugos įtaisai, kurie nesiskiria tokiomis pagrindinėmis ypatybėmis: 2.11.1. gamybos technologija, 2.11.2. geometrija, 2.11.3. sudedamosiomis medžiagomis;

2.12.

„elektra valdomi langai“ – langai, uždaromi naudojant transporto priemonės energijos šaltinį;

2.13.

„elektra valdomos stoglangių sistemos“ – transporto priemonės stogo judamosios plokštės, kurioms paslinkti ir (arba) palenkti naudojamas transporto priemonės energijos šaltinis ir kurioms nepriklauso nukeliamų stogų sistemos;

2.14.

„elektra valdomų pertvarų sistemos“ – sistemos, dalinančios lengvojo automobilio keleivių saloną į ne mažiau kaip dvi dalis ir kurios uždaryti naudojamas transporto priemonės energijos šaltinis;

2.15.

„tarpas“ – didžiausias laisvas tarpas tarp elektra valdomo lango, pertvaros arba stoglangio viršutinio krašto arba priekinio krašto, atsižvelgiant į uždarymo kryptį, ir transporto priemonės lango, pertvaros arba stoglangio kraštą sudarančios konstrukcijos, žiūrint iš transporto priemonės vidaus, arba pertvarų atveju – iš keleivių salono galo. Norint išmatuoti angą, iš transporto priemonės vidaus arba, jei tinka, iš keleivių salono galo statmenai langui, stoglangiui arba pertvarai (kaip parodyta IX priedo 1 brėžinyje) įstatomas (nenaudojant jėgos) cilindrinis bandymo strypas;

2.16.

„raktas“ 2.16.1. „uždegimo raktas“ – įtaisas, kuris valdo elektros energijos tiekimą, kad galėtų veikti transporto priemonės variklis arba elektros variklis. Ši apibrėžtis tinka ne tik mechaniniam įtaisui; 2.16.2. „galios tiekimo raktas“ – įtaisas, kuris įjungia galios tiekimą transporto priemonės galios sistemoms. Šiuo raktu gali būti ir uždegimo raktas. Ši apibrėžtis tinka ne tik mechaniniam įtaisui;

2.17.

„oro pagalvė“ – įtaisas, įrengiamas variklio varomose transporto priemonėse saugos diržams ir keleivių apsaugos sistemoms papildyti, t. y. sistemos, kurios automobilį veikiančio stipraus smūgio atveju automatiškai išskleidžia tamprią konstrukciją, skirtą jos viduje esančių dujų suslėgimo būdu sušvelninti transporto priemonės keleivio vienos ar kelių kūno dalių sąlyčio su automobilio salono vidumi stiprumą.

2.18.

„aštri briauna“ – standžios medžiagos briauna, kurios kreivio spindulys yra mažesnis kaip 2,5 mm, išskyrus mažesnes kaip 3,2 mm iškyšas, matuojamas nuo plokštės viršaus pagal VI priedo 1 skirsnyje aprašytą procedūrą. Tokiu atveju mažiausio kreivio spindulio reikalavimas netaikomas, jei iškyšos aukštis yra ne didesnis kaip pusė jos pločio, o jos briaunos yra užapvalintos (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.18 punkto pastabą).

3.   PARAIŠKA DĖL PATVIRTINIMO

3.1.   Paraišką dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo dėl vidaus įrangos pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Prie paraiškos turi būti pridėti trys egzemplioriai toliau išvardytų dokumentų ir šios detalės:

išsamus transporto priemonės tipo aprašymas atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytas detales, prie kurio pridedama automobilio salono nuotrauka arba trimatis vaizdas. Turi būti nurodyti numeriai ir (arba) simboliai transporto priemonės tipui identifikuoti.

3.3.   Techninei tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymų atlikimą, pateikiama:

3.3.1.

transporto priemonė, atitinkanti patvirtinamą transporto priemonės tipą, arba tos transporto priemonės dalys, kurių gamintojo nuožiūra reikia šioje taisyklėje nurodytiems tikrinimams ir bandymams atlikti;

3.3.2.

pirmiau minėtos techninės tarnybos prašymu, tam tikri komponentai ir tam tikri naudotų medžiagų pavyzdžiai.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei patvirtinimui pagal šią taisyklę pateikta transporto priemonė atitinka šios taisyklės 5 skirsnio reikalavimus, to transporto priemonės tipo patvirtinimas turi būti išduotas.

4.2.   Patvirtinimo numeris turi būti priskiriamas kiekvienam patvirtintam tipui. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu 01 atitinka 01 pakeitimų seriją, galiojančią nuo 1986 m. balandžio 26 dienos) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti prieš patvirtinimo išdavimą padaryti naujausi taisyklės techniniai pakeitimai, eilės numerį. Ta pati sutarties šalis neturi priskirti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

4.3.   Šią taisyklę taikančioms Sutarties šalims turi būti išsiųstas transporto priemonės tipo patvirtinimo, atmetimo arba patvirtinimo išplėtimo pagal šią taisyklę pranešimas, kurio forma atitinka šios taisyklės II priedo modelį.

4.4.   Prie visų transporto priemonių, atitinkančių pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, tvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas apie „E“ raidę ir patvirtinimą išdavusios šalies skiriamąjį numerį (1);

4.4.2.

į dešinę nuo apskritimo pagal 4.4.1 punktą šios taisyklės numeris, toliau R raidė, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.   Jei patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje transporto priemonė atitinka transporto priemonės tipą, patvirtintą pagal vieną arba daugiau prie Sutarties pridedamų taisyklių, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir papildomi visų taisyklių, pagal kuriuos patvirtinimas yra išduotas patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje, simboliai turi būti nurodyti vertikaliose skiltyse į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turi būti šalia arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštės.

4.8.   Šios taisyklės III priede pateikti patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.   REIKALAVIMAI

5.1.   Priekinės vidinės automobilio salono dalys virš prietaisų skydo, priešais priekinių sėdynių H taškus, išskyrus šonines duris

5.1.1.   2.3 punkte nurodytoje atskaitos zonoje neturi būti jokio pavojingo nelygumo arba aštrių briaunų, kurios galėtų padidinti sunkaus keleivių sužalojimo riziką. Jei atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal I priedą, 5.1.2–5.1.6 punktuose nurodytos dalys turi būti laikomos tinkamomis, jei jos atitinka tų punktų reikalavimus. Jei atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal VIII priedą, taikomi 5.1.7 punkto reikalavimai (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.1 punkto pastabą).

5.1.2.   Atskaitos zonoje esančios transporto priemonės dalys, išskyrus ne prietaisų skydo dalis ir arčiau kaip 10 cm nuo įstiklintų paviršių esančias dalis, turi būti energiją sklaidančios sudėtinės dalys, kaip nurodyta šios taisyklės IV priede. Be to, neatsižvelgiama į atskaitos zonoje esančias dalis, kurios atitinka abi toliau nurodytas sąlygas, jei: (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.2 punkto pastabą)

5.1.2.1.

atliekant bandymą pagal šios taisyklės IV priedo reikalavimus, švytuoklė atsitrenkia į dalis, esančias už atskaitos zonos, ir

5.1.2.2.

bandyti numatytos dalys yra arčiau kaip 10 cm nuo dalių, į kurias atsitrenkiama ne atskaitos zonoje, kai šis atstumas matuojamas atskaitos zonos paviršiuje; visos metalinės atramos neturi kyšančių briaunų.

5.1.3.   Apatinė prietaisų skydo briauna, jei ji neatitinka 5.1.2 punkto reikalavimų, suapvalinama iki kreivio spindulio, kuris būtų ne mažesnis kaip 19 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.3 punkto pastabą).

5.1.4.   Iš standžios medžiagos pagamintų jungiklių, mygtukų ir t. t., kurie matuojant pagal VI priede nustatytą metodą yra išsikišę virš prietaisų skydo per 3,2–9,5 mm, skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 cm2, kai matuojama 2,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusio taško, ir tų jungiklių, mygtukų ir t. t. suapvalintų kraštų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm. (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.4 punkto pastabą).

5.1.5.   Jei tie komponentai virš prietaisų skydo paviršiaus išsikiša daugiau kaip 9,5 mm, jie turi būti projektuoji ir gaminami taip, kad veikiami išilgine horizontalia 37,8 daN jėga, kurią perduoda ne didesnio kaip 50 mm skersmens domkratas plokščiu galu, jie įsispaustų į prietaisų skydą tiek, kad nekyšotų daugiau kaip 9,5 mm, arba atsiskirtų; pastaruoju atveju turi nelikti didesnių kaip 9,5 mm pavojingų iškyšų; skerspjūvio plotas ne didesniu kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusio taško turi būti ne mažesnis kaip 6,50 cm2 (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.5 punkto pastabą).

5.1.6.   Jei komponentas, pagamintas iš nekietos medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, yra iškyšos ant kieto pagrindo dalis, 5.1.4 ir 5.1.5 punktų reikalavimai taikomi tik kietam pagrindui, arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą turi būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.6 punkto pastabą).

5.1.7.   Taikomi šie punktai:

5.1.7.1.

jei transporto priemonės tipo apsaugos sistema negali apsaugoti keleivių galvų nuo sąlyčio su prietaisų skydo vietomis, apibrėžtomis VIII priedo 1.2.1 punkte, ir nustatoma dinaminė atskaitos zona pagal VIII priedą, 5.1.2–5.1.6 punktų reikalavimai taikomi tik toje zonoje esančioms dalims; kitos virš prietaisų skydo lygio esančios prietaisų skydo dalys, su kuriomis galėtų liestis 165 mm skersmens rutulys, turi būti bent suapvalintos;

5.1.7.2.

jei transporto priemonės tipo apsaugos sistema gali apsaugoti keleivių galvų nuo sąlyčio su prietaisų skydo vietomis, apibrėžtomis VIII priedo 1.2.1 punkte, taigi dinaminė atskaitos zona pagal VIII priedą negali būti nustatyta, 5.1.2–5.1.6 punktų reikalavimai šiam transporto priemonės tipui netaikomi; kitos virš prietaisų skydo lygio esančios prietaisų skydo dalys, su kuriomis galėtų liestis 165 mm skersmens rutulys, turi būti bent suapvalintos.

5.2.   Priekinės automobilio salono vidaus dalys po prietaisų skydu ir priešais priekinių sėdynių H taškus, išskyrus šonines duris ir pedalus

5.2.1.   Komponentai, kuriems tinka 5.2 punkto reikalavimai, išskyrus pedalus ir jų tvirtinimo įtaisus bei tuos komponentus, kurių negalima paliesti šios taisyklės VII priede aprašytu prietaisu, naudojamu pagal tame priede aprašytą procedūrą, pvz., jungikliai, uždegimo raktas ir t. t., turi atitikti 5.1.4 ir 5.1.6 punktų reikalavimus.

5.2.2.   Rankinio stabdžio valdymo įtaisas, jei įrengtas ant prietaisų skydo arba po juo, turi būti tokioje vietoje, kad transporto priemonės keleiviai negalėtų atsitrenkti į išjungtą stabdžio valdymo įtaisą, jei transporto priemonė priekine dalimi susidurtų su kliūtimi. Jei ši sąlyga nevykdoma, valdymo įtaiso paviršiaus plotas turi atitikti 5.3.2.3 punkto reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.2 punkto pastabą).

5.2.3.   Lentynos ir kitos panašios detalės projektuojamos ir tvirtinamos taip, kad jų atramos būtų be jokių kyšančių briaunų ir kad jos atitiktų vieną arba kitą iš šių sąlygų (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3 punkto pastabą):

5.2.3.1.

į transporto priemonės vidų nukreipta lentynų ir kitų panašių detalių dalis turi būti ne aukštesnis kaip 25 mm paviršius, kurio suapvalintų briaunų kreivio spindulys būtų ne mažesnis kaip 3,2 mm. Tas paviršius turi būti pagamintas arba padengtas IV priede apibrėžta energiją sklaidančia medžiaga ir turi būti bandomas pagal tame priede nurodytą procedūrą, smūgine apkrova veikiant horizontalia išilgine kryptimi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3.1 punkto pastabą);

5.2.3.2.

lentynos ir kitos panašios detalės, veikiamos į priekį nukreipta horizontalia išilgine 37,8 daN jėga, perduodama 110 mm skersmens cilindro, kurio ašis yra vertikali, turi atsiskirti, sulūžti, gerokai deformuotis arba sulinkti atgal taip, kad lentynos kraštai netaptų pavojingi. Jėga turi būti nukreipta į stipriausią lentynų arba kitos panašios detalės dalį (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3.2 punkto pastabą).

5.2.4.   Jei konkretus komponentas, pagamintas iš nekietos medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, yra iškyšos ant kieto pagrindo dalis, pirmiau nurodyti reikalavimai, išskyrus IV priedo reikalavimus dėl energijos sugėrimo, taikomi tik kietam pagrindui arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi.

5.3.   Kita automobilio salono vidaus įranga, esanti priešais skersinę plokštumą, einančią per manekeno, pasodinto į galines sėdynes, liemens atskaitos liniją (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3 punkto pastabą)

5.3.1.   Taikymo sritis

5.3.2 punkto reikalavimai taikomi valdymo rankenėlėms, svirtims ir mygtukams ir visiems kitiems atsikišusiems daiktams, kurie nenurodyti 5.1 ir 5.2 punktuose (be to, žr. 5.3.2.2 punktą).

5.3.2.   Reikalavimai

Jei 5.3.1 punkte nurodyti komponentai yra tokioje vietoje, kad transporto priemonės keleiviai gali prie jų prisiliesti, jie turi atitikti 5.3.2.1–5.3.4 punktų reikalavimus. Jei komponentus gali liesti 165 mm skersmens rutulys ir jei jie yra aukščiau priekinių sėdynių žemiausiojo H taško (žr. šios taisyklės V priedą), į priekį nuo skersinės plokštumos, einančios per galinėje sėdynėje pasodinto manekeno liemens atskaitos liniją, ir už 2.3.1 bei 2.3.2 punktuose apibrėžtų zonų ribų, reikalavimai laikomi įvykdytais, jei (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2 punkto pastabą):

5.3.2.1.

jų paviršius baigiasi apvaliomis briaunomis, kurių kreivio spindulys ne mažesnis kaip 3,2 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.1 punkto pastabą);

5.3.2.2.

valdymo rankenėlės ir mygtukai projektuojami ir tvirtinami taip, kad nepalankiausioje padėtyje esanti iškyša, veikiama į priekį nukreiptos išilginės horizontalios 37,8 daN jėgos, sumažėja tiek, kad jos aukštis virš plokštės paviršiaus yra ne didesnis kaip 25 mm arba tie įtaisai atsiskiria ar sulinksta; pastaraisiais dviem atvejais neturi likti jokių pavojingų iškyšų. Tačiau stiklų kėliklių rankenėlės gali kyšoti virš plokštės 35 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.2 punkto pastabą);

5.3.2.3.

išskyrus tuos atvejus, kai išjungto rankinio stabdžio valdymo įtaiso ir pavarų perjungimo svirties, kai yra įjungta bet kokia priekinė pavara, atsiduria 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose apibrėžtose zonose ir zonose žemiau horizontalios plokštumos, einančios per priekinių sėdynių H tašką, tų valdymo įtaisų skerspjūvio paviršiaus plotas, jį matuojant statmenai išilginei horizontaliai krypčiai ne didesniu kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusios dalies, turi būti bent 6 cm2, kai kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip 3,2 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.3 punkto pastabą);

5.3.3.   5.3.2.3 punkto reikalavimai netaikomi prie grindų pritvirtintam rankinio stabdžio valdymo įtaisui; jei tokių valdymo įtaisų bet kuri dalis išjungimo padėtyje yra virš horizontalios plokštumos, einančios per žemiausią priekinių sėdynių H tašką (žr. šios taisyklės V priedą), jų skerspjūvio plotas, matuojant horizontalioje plokštumoje, esančioje ne toliau kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusios dalies (matuojant vertikalia kryptimi), turi būti ne mažesnis kaip 6,5 cm2. Kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mm.

5.3.4.   Kitiems transporto priemonės įrangos elementams, pvz., sėdynės kreipiamosioms, horizontalių arba vertikalių sėdynės dalių reguliavimo įtaisams, saugos diržų įtraukimo įtaisams ir t.t., netaikomos jokios nuostatos, jei tie įtaisai yra žemiau horizontalios linijos, einančios per kiekvienos sėdynės H tašką, netgi ir tuo atveju, kai keleivis galėtų liestis su tais įtaisais (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.4 punkto pastabą).

5.3.4.1.   Ant stogo įrengtų komponentų, kurie nėra stogo konstrukcijos dalys, pvz., laikymosi rankenos, žibintai, saulės skydeliai ir pan., kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mm. Be to, išsikišusių dalių plotis turi būti ne mažesnis kaip jų projekcijos žemyn plotis; kitaip tos išsikišusios dalys turi išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą pagal IV priedo reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.4.1 punkto pastabą).

5.3.5.   Jei nagrinėjamos dalys turi ant kieto pagrindo įtaisytą komponentą, pagamintą iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi tik kietam pagrindui arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi.

5.3.6.   Be to, elektra valdomi langai ir pertvarų sistemos bei jų valdymo įtaisai turi atitikti 5.8 punkto reikalavimus.

5.4.   Stogas (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.4 punkto pastabą)

5.4.1.   Taikymo sritis

5.4.1.1.   5.4.2 punkto reikalavimai taikomi vidiniam stogo paviršiui.

5.4.1.2.   Tačiau jie netaikomi toms stogo dalims, į kurias negali atsitrenkti 165 mm skersmens rutulys.

5.4.2.   Reikalavimai

5.4.2.1.   Stogo vidinio paviršiaus dalyje, esančioje virš keleivių arba priešais juos, neturi būti pavojingų nelygumo arba aštrių briaunų, nukreiptų atgal arba žemyn. Išsikišusių dalių plotis turi būti ne mažesnis kaip jų projekcijos žemyn plotis, o briaunų kreivio spindulys ne mažesnis kaip 5 mm. Ypač svarbu, kad standūs stogo tvirtinimo elementai arba briaunos, išskyrus įstiklintų paviršių arba durų rėmų viršutinę kreipiamąją, į apačią neišsikištų daugiau kaip 19 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.4.2.1 punkto pastabą).

5.4.2.2.   Jei standūs stogo tvirtinimo elementai arba briaunos neatitinka 5.4.2.1 punkto reikalavimų, išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą pagal šios taisyklės IV priedo reikalavimus.

5.4.2.3.   Metalinių strypų stogo apdarui tempti ir saulės skydelių rėmų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 5 mm arba jie turi gebėti sugerti energiją, kaip nurodyta šios taisyklės IV priede. Nestandieji saulės skydelių rėmų tvirtinimo elementai turi atitikti 5.3.4.1 punkto reikalavimus.

5.5.   Transporto priemonės nudengiamu stogu (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5 punkto pastabą)

5.5.1.   Reikalavimai

5.5.1.1.   Šie ir 5.4 punkto reikalavimai taikomi transporto priemonėms su nudengiamu stogu, kai stogas yra uždengtas.

5.5.1.2.   Be to, atidarymo ir valdymo įtaisai: (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas):

5.5.1.2.1.

turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad kiek įmanoma būtų užkirsta galimybė jiems suveikti atsitiktinai arba ne laiku (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas);

5.5.1.2.2.

jų paviršių briaunos turi būti užapvalintos ir jų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 5 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas);

5.5.1.2.3.

būdami nejudamoje padėtyje, jie turi būti tokiose vietose, į kurias negalėtų atsitrenkti 165 mm skersmens rutulys. Jei neįmanoma įvykdyti šios sąlygos, nejudamoje padėtyje esantys atidarymo ir valdymo įtaisai turi būti įtraukti arba suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad 37,8 daN jėgai veikiant šios taisyklės IV priede apibrėžto smūgio kryptimi ir galvos modulio trajektorijos liestine, atidarymo ir valdymo įtaisų iškyša, kaip aprašyta VI priede, turi būti sumažinta iki ne didesnio kaip 25 mm aukščio virš paviršiaus, ant kurio tie įtaisai yra įrengti, arba įtaisai turi atsiskirti; pastaruoju atveju neturi likti jokių pavojingų iškyšų (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2.3 punkto pastabą).

5.5.2.   Be to, elektra valdomų stoglangių sistemos ir jų valdymo mechanizmai turi atitikti 5.8 punkto reikalavimus.

5.6.   Transporto priemonės nuimamu viršumi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.6 punkto pastabą)

5.6.1.   Jei transporto priemonė nuimamu viršumi, 5.4 punkto reikalavimus turi atitikti tik apsauginių lankų viršutinių dalių apačia ir priekinio lango rėmo viršus visose įprastose naudojimo padėtyse. Sulankstomų strypų arba jungčių, naudojamų nestandžiam stogui laikyti, sistema, jei ji yra virš arba priešais keleivius, turi būti be pavojingų nelygumų arba aštrių briaunų, nukreiptų atgal arba į apačią (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.6.1 punkto pastabą).

5.7.   Prie transporto priemonių pritvirtintų sėdynių užpakalinės dalys

5.7.1.   Reikalavimai

5.7.1.1.   Sėdynių užpakalinių dalių paviršiuje neturi būti pavojingų nelygumų arba aštrių briaunų, galinčių padidinti keleivių sužeidimo riziką arba sunkumą (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.1 punkto pastabą).

5.7.1.2.   Išskyrus kaip numatyta 5.7.1.2.1, 5.7.1.2.2 ir 5.7.1.2.3 punktuose, ta priekinės sėdynės atlošo dalis, esanti šios taisyklės I priede aprašytoje atsitrenkimo galva zonoje, turi būti energiją išsklaidanti dalis, kaip nurodyta šios taisyklės 4 priede. Atsitrenkimo galva zonai nustatyti, priekinės sėdynės, jei jos yra reguliuojamos, turi būti atitrauktos į toliausią nuo vairo vairavimo padėtį, sėdynių atlošų polinkio kampui esant kiek galima arčiau 25 °, jei gamintojas nėra nurodęs kitaip (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.2 punkto pastabą).

5.7.1.2.1.

Jei tai yra atskirosios priekinės sėdynės, galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių zona, į kuria gali atsitrenkti galva, sėdynės atlošo užpakalinės dalies viršuje turi būti po X cm iš abiejų sėdynės vidurinės linijos pusių. 5.7.1.2.1.1. Jei tai yra sėdynės su įrengtomis galvos atramomis, kiekvienas bandymas atliekamas taške, esančiame vertikalioje linijoje, einančioje per galvos atramos vidurį, kai atramos yra žemiausioje padėtyje. 5.7.1.2.1.2. Jei tai yra sėdynė, numatyta įrengti kelių tipų transporto priemonėse, atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal transporto priemonę, kurios toliausia nuo vairo vairavimo padėtis iš visų nagrinėjamu tipų yra nepalankiausia; taip nustatyta atsitrenkimo galva zona laikoma tinkama kitiems tipams;

5.7.1.2.2.

Jei tai yra priekinės daugiavietės neišardomos sėdynės, atsitrenkimo galva zona turi būti tarp vertikalių plokštumų, esančių 10 cm į išorę nuo kiekvienos nustatytos kraštutinės sėdimosios vietos vidurio linijos. Neišardomos sėdynės kiekvienos kraštutinės sėdimosios vietos vidurio liniją nurodo gamintojas.

5.7.1.2.3.

Atsitrenkimo galva zona, esanti už 5.7.1.2.1–5.7.1.2.2 punktuose nustatytų ribų, sėdynės rėmo konstrukcija turi būti padengta apmušalu, kad būtų išvengta tiesioginio sąlyčio su galva, o tose zonose kraštų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 5 mm. Šios dalys gali atitikti šios taisyklės IV priede nustatytus energijos išsklaidymo reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.2.3 punkto pastabą).

5.7.2.   Šie reikalavimai netaikomi galinėms sėdynėms, pasuktoms į šoną arba atgal, atlošais suglaustoms sėdynėms arba atlenkiamosioms (atverčiamosioms) sėdynėms. Jei sėdynių, atramų galvai ir jų laikiklių smūgio zonose yra dalių, padengtų medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, pirmiau nurodyti reikalavimai, išskyrus šios taisyklės IV priede nustatytus energijos išsklaidymo reikalavimus, taikomi tik standžioms dalims.

5.7.3.   Laikoma, kad 5.7 punkto reikalavimai dėl sėdynių užpakalinių dalių yra įvykdyti, jei jos yra dalis transporto priemonių, kurių tipas yra patvirtintas pagal taisyklę Nr. 17 (su 03 serijos arba vėlesniais pakeitimais).

5.8.   Elektra valdomi langai, stoglangių ir pertvarų sistemos

5.8.1.   Toliau nurodyti reikalavimai taikomi elektra valdomiems langams ir (arba) stoglangių sistemoms ir (arba) pertvarų sistemoms, siekiant kiek įmanoma sumažinti sužeidimų dėl jų atsitiktinio arba netinkamo veikimo tikimybę.

5.8.2.   Įprastinio naudojimo reikalavimai

Išskyrus 5.8.3. punkte nurodytus atvejus, elektra valdomi langai ir (arba) stoglangių sistemos ir (arba) pertvarų sistemos gali būti uždarytos, esant vienai arba daugiau išvardytų būsenų:

5.8.2.1.

kai uždegimo raktas yra įstatytas į uždegimo spyną bet kurioje padėtyje arba esant lygiavertei būsenai, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas;

5.8.2.2.

kai elektra valdomų langų ir (arba) stoglangių sistemų ir (arba) pertvarų sistemų energijos tiekimui įjungti yra naudojamas galios tiekimo raktas;

5.8.2.3.

kai naudojama raumenų jėga, nenaudojant transporto priemonės elektros energijos šaltinio;

5.8.2.4.

kai nepertraukiamai aktyvuojama transporto priemonės išorėje esanti užrakinimo sistema;

5.8.2.5.

laiko tarpu nuo transporto priemonės uždegimo išjungimo ir (arba) rakto ištraukimo arba lygiavertės būsenos, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas, momento iki to momento, kai nei viena iš dviejų priekinių durų dar neatsidarė tiek, kad galėtų išlipti keleiviai;

5.8.2.6.

kai elektra valdomo lango, stoglangio arba pertvaros uždarymas prasideda esant ne didesnei kaip 4 mm angai;

5.8.2.7.

kai viršutinio durų rėmo neturinčių transporto priemonės durų elektra valdomas langas automatiškai užsidaro, uždarius atitinkamas duris. Šiuo atveju prieš užsidarant langui didžiausias tarpas, apibrėžtas 2.15 punkte, turi būti ne didesnis nei 12 mm;

5.8.2.8.

uždaryti nuotoliniu būdu turi būti įmanoma nepertraukiamai aktyvuojant nuotolinio įjungimo įtaisą, jei vykdoma viena iš šių sąlygų: 5.8.2.8.1. veikimo atstumas tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės turi būti ne didesnis kaip 6 m; 5.8.2.8.2. veikimo atstumas tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės turi būti ne didesnis kaip 11 m, jei sistema veikia esant tiesiai matymo linijai tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės. Tai galima patikrinti tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės įstačius nepermatomą plokštę;

5.8.2.9.

vieno mygtuko paspaudimu uždaryti leidžiama tik vairuotojo durų elektra valdomą langą ir stoglangį ir tik tuo momentu, kai uždegimo raktas yra variklio paleidimo padėtyje. Be to, tai leidžiama, kai variklis yra išjungtas arba yra ištrauktas uždegimo (galios tiekimo) raktas arba yra pasiekta lygiavertė būsena, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas, jei nei viena iš dviejų priekinių durų dar neatsidarė tiek, kad galėtų išlipti keleiviai.

5.8.3.   Autoreverso įtaisui taikomi reikalavimai

5.8.3.1.   Nei vienas iš 5.8.2 punkto reikalavimų netaikomas, jei elektra valdomas langas, stoglangio sistema, pertvaros sistema turi įrengtą autoreverso įtaisą

5.8.3.1.1.   Šis įtaisas pakeičia lango, stoglangio arba pertvaros judėjimo kryptį anksčiau nei jis prisispaudžia didesne nei 100 N jėga, veikiančia nuo 200 mm iki 4 mm tarpe iki elektra valdomo lango, pertvaros viršutinio krašto, slenkančiojo stoglangio priekinio krašto arba galinio pakeliamojo stoglangio krašto;

5.8.3.1.2.   Suveikus šiam autoreverso įtaisui, langas, stoglangis arba pertvara turi atsidaryti į vieną iš šių padėčių:

5.8.3.1.2.1.

į padėtį, kuri leistų įstatyti pusiau standų 200 mm skersmens cilindrinį strypą į tarpą tame(tuose) pačiame(-iuose) sąlyčio taške(-uose), kuris(-ie) buvo naudojamas(-i) reverso įtaiso veikimui nustatyti pagal 5.8.3.1.1 punktą;

5.8.3.1.2.2.

į padėtį, kuri atitinka bent vieną pradinę lango, stoglangio arba pertvaros uždarymo padėtį;

5.8.3.1.2.3.

į padėtį, kurioje tarpas būtų bent 50 mm platesnis palyginti su reverso įtaiso veikimo pradžios padėtimi;

5.8.3.1.2.4.

jei stoglangis pakeliamas, esant didžiausiam atidarymo kampui;

5.8.3.1.3.   siekiant patikrinti elektra valdomus langus, stoglangius arba pertvaras, turinčius reverso įtaisus, iš transporto priemonės vidaus arba iš keleivių salono galo, jei tikrinama pertvarų sistema, į tarpą įstatomas matavimo prietaisas (bandymo strypas) taip, kad cilindrinis strypo paviršius liestų bet kuria transporto priemonės konstrukcijos dalį, sudarančią lango, stoglangio angos arba pertvaros kraštą. Matavimo prietaiso jėgos ir deformacijos santykis turi būti ne didesnis kaip 10 ± 0,5 N/mm. Bandymo strypų padėtys (paprastai statmena lango, stoglangio arba pertvaros kraštui) yra pavaizduotos šios taisyklės IX priedo 1 paveiksle. Ši bandymo strypo ir krašto tarpusavio padėtis bei uždarymo kryptis turi būti išlaikyta visą bandymą.

5.8.4.   Jungiklių išdėstymas ir valdymas

5.8.4.1.   Elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų jungikliai yra išdėstomi ir valdomi taip, kad būtų kiek įmanoma sumažinta atsitiktinio užsidarymo rizika. Uždarymo jungikliai turi būti aktyvuojami nepertraukiamai, išskyrus 5.8.2.7, 5.8.2.9 arba 5.8.3 punktuose nurodytus atvejus.

5.8.4.2.   Visus galinių langų, stoglangių ir pertvarų jungiklius, skirtus naudoti transporto priemonės gale sėdintiems asmenims, turi būti įmanoma išjungti vairuotojo valdomu jungikliu, esančius prieš vertikalią skersinę plokštumą, einančią per priekinių sėdynių R taškus. Vairuotojo valdomas jungiklis nėra būtinas, jei galinis langas, stoglangis arba pertvara turi autoreverso įtaisą. Tačiau jei vairuotojo valdomas jungiklis yra, juo turi būti neįmanoma valdyti autoreverso įtaiso arba neleisti nuleisti pertvarų sistemą.

Vairuotojo valdomas jungiklis turi būti tokioje vietoje, kurioje būtų kuo mažesnė galimybė jį atsitiktinai įjungti. Jis turi būti pažymėtas šios taisyklės IX priedo 2 paveiksle pavaizduotu ženklu arba lygiaverčiu ženklu, pvz., pagal ISO 2575:1998, pavaizduotu šios taisyklės IX priedo 3 paveiksle.

5.8.5.   Apsaugos įtaisai

Visi apsaugos įtaisai, kurie naudojami energijos šaltiniui apsaugoti nuo gedimų, esant perkrovoms arba staiga užgesus varikliui, turi automatiškai grįžti į pradinę padėtį, pasibaigus perkrovai arba po automatinio išjungimo. Apsaugos įtaisui grįžus į pradinę padėtį, judėjimas uždarymo kryptimi neturi atsinaujinti be atskiro valdymo įtaiso aktyvavimo.

5.8.6.   Naudojimo vadovo instrukcijos

5.8.6.1.   Savininko transporto priemonės naudojimo vadove turi būti aiškios instrukcijos dėl elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų, įskaitant:

5.8.6.1.1.

galimų pasekmių (pagavimo) aiškinimą;

5.8.6.1.2.

vairuotojo valdomo jungiklio naudojimą;

5.8.6.1.3.

įspėjimas, kuriame nurodomi pavojai, ypač vaikams, kai netinkamai naudojami (aktyvuojami) elektra valdomi langai, stoglangių sistemos arba pertvarų sistemos. Šioje informacijoje turėtų būti nurodomos vairuotojo pareigos, įskaitant instrukcijas kitiems keleiviams bei rekomendacija iš transporto priemonės lipti tik tuo atveju, kai uždegimo raktas ištrauktas arba yra pasiekta lygiavertė būsena, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas;

5.8.6.1.4.

įspėjimas, kuriame nurodoma, kad reikėtų ypač atsargiai elgtis naudojant nuotolinio uždarymo sistemas (žr. 5.8.2.8 punktą), pvz., įjungti ją tik tuo atveju, kai operatorius aiškiai mato transporto priemonę ir yra užtikrintas, kad elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų įranga nieko nepagaus.

5.8.7.   Jei elektra valdomų langų, stoglangių ir (arba) pertvarų sistema yra įrengta transporto priemonėje, kuri negali būti bandoma pagal pirmiau nurodytas procedūras, patvirtinimas gali būti išduotas, jei gamintojas įrodyti tokią pačią arba geresnę keleivių apsaugą.

5.9.   Kiti nenurodyti tvirtinimo įtaisai

5.9.1.   5 skirsnio reikalavimai taikomi tokiems ankstesniuose skirsniuose nenurodytiems įtaisams, į kuriuos, kaip apibrėžta įvairiuose 5.1–5.7 punktų reikalavimuose ir atsižvelgiant į tų įtaisų padėtį transporto priemonėje, gali atsitrenkti keleiviai. Jeigu tokios dalys yra pagamintos iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, ir jos yra įrengtos ant standžių atramų, tie reikalavimai taikomi tik toms atramoms, arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, atliekant nurodytą smūginį bandymą nebus nupjauta, kad būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai kreivio spinduliui taikomi tik minkštam paviršiui.

5.9.2.   Visoms kitoms įtaiso liečiamoms dalims, pvz., pagrindiniam pultui arba kitiems transporto priemonės komponentams, kuriems taikomas 5.9.1 punktas, nebūtina atlikti energijos išsklaidymo bandymo pagal IV priedą ir I priede apibrėžtą procedūrą, jei:

techninės tarnybos nuomone mažai tikėtina, kad keleivio galva galėtų atsitrenkti į komponentą, dėl transporto priemonėje įrengtos(-ų) apsaugos sistemos(-ų) arba

gamintojas gali įrodyti, kad taip atsitrenkti neįmanoma, taikydamas, pvz., VIII priede aprašytą metodą arba kitą lygiavertį metodą.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAI IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

6.1.   Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą turi būti pranešta transporto priemonės tipo patvirtinimą išdavusiam administraciniam skyriui. Tada skyrius gali:

6.1.1.

laikyti, kad padaryti pakeitimai beveik negali turėti neigiamos įtakos ir kad transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

reikalauti, kad už bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba pateiktų papildomų bandymų ataskaitą.

6.2.   Apie tipo su apibrėžtais pakeitimais patvirtinimą arba atmetimą turi būti pranešta pagal 4.3 punkte nurodytą procedūrą Sutarties šalims, kurios taiko šią taisyklę.

6.3.   Kompetentinga institucija, išduodanti patvirtinimo išplėtimą, tokiam išplėtimui priskiria eilės numerį ir praneša jį kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. sutarties šalims, naudodama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

7.   GAMINIŲ ATITIKTIS

7.1.   Kiekviena transporto priemonė, kuri turi patvirtinimo ženklą, kaip nustatyta šioje taisyklėje, turi atitikti patvirtintą transporto priemonės tipą.

7.2.   Siekiant patikrinti atitiktį, kaip nustatyta 7.1 punkte, kiekviena transporto priemonė, kuri turi patvirtinimo ženklą kaip nustatyta šioje taisyklėje, turi būti paimta iš serijos.

7.3.   Laikoma, kad gaminiai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei jie atitinka 5 skirsnio reikalavimus.

8.   BAUDOS UŽ GAMINIŲ NEATITIKTĮ

8.1.   Patvirtinimas, išduotas transporto priemonės tipui pagal šią taisyklę, gali būti panaikintas, jei nevykdomas 7.1 punkte nustatytas reikalavimas arba jei transporto priemonė neatitiko 7 skirsnyje nustatytų tikrinimų reikalavimų.

8.2.   Jei šią taisyklę taikanti Sutarties šalis panaikina savo anksčiau išduota patvirtinimą, ji nedelsiant turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, taikydama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

9.   GALUTINAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto transporto priemonės tipo gamybą, jis apie tai turi pranešti patvirtinimą išdavusiai institucijai. Gavusi atitinkamą pranešimą, ta institucija apie jo gavimą praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Sutarties šalims, naudodama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

10.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ SKYRIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Sutarties šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų techninių tarnybų ir administracinių skyrių, kurie išduoda patvirtinimą ir kuriems turi būti siunčiamos formos, liudijančios kitose šalyse išduotą patvirtinimą arba išplėtimą, arba atmetimą arba patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

---

(1)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Jugoslavija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 – (laisvas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija,22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (laisvas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (laisvas), 34 – Bulgarija, 35–36 (laisvi), 37 – Turkija, 38–39 (laisvi), 40 – pirmiau buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublika, 41 (laisvas), 42 – Europos Bendrija (Patvirtinimus išduoda Bendrijos valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (laisvas), 45 – Australija, 46 – Ukraina ir 47 – Pietų Afrikos respublika. Toliau einantys skaičiai priskiriami kitoms valstybėms chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengtos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, ir Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius praneša šiuos priskirtus skaičius Sutarties šalims.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

16.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/71

---

TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2008/586/BUSP

2008 m. liepos 15 d.

atnaujinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinanti Bendrąją poziciją 2007/871/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 ir 34 straipsnius,

kadangi:

(1)	2001 m. gruodžio 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (1).

(2)	2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2007/871/BUSP, atnaujinančią Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP (2).

(3)	Vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalimi, Taryba atliko išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2007/871/BUSP, sąrašo peržiūrą.

(4)	Vienos grupės atveju Taryba atsižvelgė į tai, kad jos dėmesiui buvo pateikta naujos informacijos, dėl kurios reikia tą grupę įtraukti į sąrašą.

(5)	Taryba nustatė, kad vienas asmuo turėtų būti išbrauktas iš asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašo.

(6)

Atlikusi šią peržiūrą, Taryba padarė išvadą, kad išskyrus 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytą asmenį, bendrosios pozicijos 2007/871/BUSP (3) priede išvardyti kiti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turi būti taikomos joje numatytos specialios ribojančios priemonės.

(7)	Atitinkamai turėtų būti atnaujintas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašas,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašas pateikiamas šios bendrosios pozicijos priede.

2 straipsnis

Bendroji pozicija 2007/871/BUSP panaikinama.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

4 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

(2)  OL L 340, 2007 12 22, p. 109. Bendroji pozicija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Bendrąja pozicija 2008/347/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 55).

(3)  Bendroji pozicija su pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos Bendrąja pozicija 2008/346/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 53).

---

---