5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/1

(1)

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (4), IV antraštinės dalies 10a skyriuje, įterptame Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2004 (5) 1 straipsnio 20 punktu, nustatomos specialių išmokų už medvilnę taisyklės.

(2)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-310/04 (6) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrius buvo panaikintas, nes juo buvo pažeistas proporcingumo principas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad „Taryba, kuri priėmė Reglamentą (EB) Nr. 864/2004, Teisingumo Teisme neįrodė, jog šiuo reglamentu įtvirtinta nauja pagalbos už medvilnę schema buvo priimta veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalavo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius duomenis ir aplinkybes, įskaitant visas su medvilnes auginimu susijusias išlaidas darbo užmokesčiui ir medvilnės valymo įmonių pajėgumą, į kuriuos atsižvelgti buvo būtina norint nustatyti šios kultūros rentabilumą“, ir kad Teismas negalėjo „patikrinti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas šioje srityje turimos didelės diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad pakanka nustatyti, jog specialios išmokos už medvilnę dydis sudaro 35 % bendros pagalbos, buvusios pagal ankstesnę pagalbos schemą, kad būtų pasiektas Reglamento Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatytas ir Protokolo Nr. 4 2 dalyje esantį tikslą atspindintis tikslas užtikrinti rentabilumą ir todėl tolesnį šios kultūros kultivavimą“. Teismas taip pat nusprendė sustabdyti minėto panaikinimo padarinius, kol per pagrįstą laikotarpį bus priimtas naujas reglamentas.

(3)

Reikia priimti naują specialių išmokų už medvilnę schemą atsižvelgiant į Teismo sprendimą byloje C-310/04.

(4)

Turėtų būti įvertinti visi atitinkami veiksniai ir aplinkybės, lemiantys specifinę padėtį medvilnės sektoriuje, įskaitant visus elementus, kurie yra būtini vertinant tos kultūros pelningumą. Todėl buvo pradėtas vertinimo ir konsultacijų procesas: buvo atlikti du tyrimai, skirti ištirti būsimos paramos už medvilnę schemos socialinį ir ekonominį bei aplinkosauginį poveikį medvilnės sektoriui Bendrijoje, ir suorganizuoti konkretūs seminarai bei konsultacijos internetu su suinteresuotaisiais subjektais.

(5)

Naujoji schema turėtų sudaryti galimybę pasiekti 4 protokolo 2 dalyje nustatytus tikslus, t. y. paremti medvilnės gamybą tuose Bendrijos regionuose, kuriuose tokia gamyba svarbi žemės ūkio ekonomikai, sudaryti sąlygas medvilnės augintojams gauti teisingas pajamas ir stabilizuoti rinką atlikus struktūrinius patobulinimus pasiūlos ir prekybos lygiu.

(6)

Ši schema taip pat turėtų derėti su ūkininkų pajamų rėmimo, pagrindinio reformuotos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principo, politika.

(7)

Tiesioginės paramos gamintojams atsiejimas ir bendrosios išmokos schemos įdiegimas yra pagrindiniai BŽŪP reformavimo proceso elementai. Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 šie elementai pradėti taikyti daugeliui žemės ūkio produktų.

(8)

Siekiant tikslų, kurie yra BŽŪP pagrindas, taip pat tikslų, nustatytų 4 protokole, parama už medvilnę turi būti didžiąja dalimi atsieta ir integruota į bendrosios išmokos schemą. Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šių tikslų, o dėl poreikio veiksmus vykdyti bendrai juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(9)

Medvilnės sektoriuje visiškai ir neatidėliotinai integravus paramos schemą į bendrosios išmokos schemą gali iškilti gana didelis pavojus, kad bus sutrikdyta medvilnės gamyba Bendrijos medvilninkystės regionuose. Todėl dalis paramos ir toliau turėtų būti siejama su medvilnės auginimu teikiant specialią išmoką už tokia kultūra apsėtą reikalavimus atitinkantį hektarą. Paramos suma turi būti apskaičiuojama taip, kad parama padėtų pasiekti Protokolo Nr. 4 2 dalyje nustatytų tikslų ir tuo pačiu įtraukti paramos už medvilnę schemą į BŽŪP reformos ir supaprastinimo procesą. Todėl, atsižvelgiant į atliktus vertinimus, yra pagrįsta, kad visa valstybei narei skiriama pagalba sudarytų 35 % tos nacionalinės pagalbos dalies, kuri netiesiogiai buvo išmokėta gamintojams. Taikant tokį pagalbos lygį sudaromos sąlygos siekti ilgalaikio medvilnės sektoriaus gyvybingumo, skatinamas tvarus vystymasis medvilninkystės regionuose ir užtikrinamos deramos pajamos ūkininkams.

(10)

Likę 65 % tos nacionalinės pagalbos dalies, kuri netiesiogiai buvo išmokėta gamintojams, turėtų būti išmokėti pagal bendrosios išmokos schemą.

(11)

Aplinkos apsaugos tikslais kiekvienai valstybei narei, kurioje auginama medvilnė, turėtų būti nustatytas tam tikro dydžio bazinis plotas. Be to, reikalavimus atitinkantiems plotams turėtų būti priskiriami tik plotai, kuriuos valstybės narės leidžia naudoti medvilnei auginti.

(12)

Kiekvienai valstybei narei, kurioje auginama medvilnė, turėtų būti nustatytas vieno hektaro derlingumo nustatytasis dydis. Šis dydis, taip pat reikalavimas nustatyti bazinio ploto dydį, bendras skiriamų lėšų apribojimas ir schemos atsietumas, nulems, kad programa bus gamybą ribojančio pobūdžio ir sykiu įgyvendins 4 protokolo tikslus.

(13)

Siekiant pagerinti medvilnės valymo pramonės poreikius, pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimo kriterijai turėtų būti susieti su būtiniausiais jau surinktos medvilnės kokybės reikalavimais.

(14)

Be to, kad medvilnės augintojai ir medvilnės valymo įmonės galėtų pagerinti medvilnės kokybę, turėtų būti skatinamas tarpšakinių organizacijų, kurias turėtų patvirtinti valstybės narės, kūrimas. Bendrija turėtų netiesiogiai prisidėti prie tokių organizacijų veiklos teikdama didesnę pagalbą tiems ūkininkams, kurie yra tokių organizacijų nariai.

(15)

Dėl šių priežasčių Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(16)

Be naujosios specialių išmokų už medvilnę schemos būtų tikslinga priimti kitas taisykles, kurios padėtų stabilizuoti medvilnės sektorių naujomis teisinėmis ir rinkos aplinkybėmis.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kad medvilnės valymo pramonės buvimas yra būtinas medvilninkystės regionuose, tos pramonės poreikiai būtų deramai patenkinti, inter alia, nustatant būtiniausius jau surinktos medvilnės kokybės reikalavimus ir sudarant galimybę tarpšakinėms organizacijoms skatinti kokybiškos medvilnės gamybą. Be to, atsižvelgiant į didelį medvilnės valymo pramonės pajėgumų perteklių, tikslinga numatyti papildomas priemones restruktūrizavimo procesui remti, siekiant sektorių geriau orientuoti į rinką.

(18)

Dar daugiau, tikslinga diegti orientavimo į rinką priemones, remiančias konkrečias kokybės schemas, ir imtis tokių schemų propagavimo veiklos. Todėl turėtų būti parengtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo nacionalinės programos. Nežiūrint to, kad atitinkamas priemones turėtų finansuoti Bendrija, valstybėms narėms turėtų būti leista rinktis tokį priemonių derinį, kuris būtų pritaikytas atitinkamų jų struktūrų poreikiams, prireikus atsižvelgiant į regioninius ypatumus.

(19)

Restruktūrizavimo programos turėtų būti pateiktos Komisijai patikrinti, ar priemonės neprieštarauja šio reglamento nuostatoms ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Už tokių restruktūrizavimo programų vykdymą turėtų būti atsakingos valstybės narės.

(20)

Priemonės turėtų papildyti jau galiojančias priemones, numatytas 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (7).

(21)

Siekiant, kad būtų užtikrintas didesnis medvilnės valymo pramonės gyvybingumas, priemonės pagal tokias programas galėtų apimti visišką ir negrįžtamą dalies apdorojimo įrenginių, naudojamų medvilnės valymo pramonėje, išmontavimą. Taip pat galėtų būti teikiama parama investicijoms į medvilnės valymo pramonę, kuriomis būtų siekiama gerinti įmonių ekonominius rezultatus. Be to, pagalba galėtų būti teikiama žemės ūkio technikos paslaugų rangovams, paveiktiems medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo.

(22)

Siekiant, kad pagerėtų Europos medvilnės kokybė, konkrečiose kokybės schemose dalyvaujantys ūkininkai pagal tokias programas turėtų gauti specialią paramą, skirtą padengti kai kurias išlaidas. Be to, turėtų būti remiami informavimo apie tokių schemų dalyvių medvilnės produkciją ir jos propagavimo veiksmai.

(23)

Lėšos nacionalinėms restruktūrizavimo programoms valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į konkrečius restruktūrizavimo ir pritaikymo poreikius pagrindiniuose medvilninkystės regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas ir pritaikymas yra laikinos trukmės tikslas, programų vykdymas gali būti nutrauktas valstybių narių prašymu, o programą nutraukus metinis restruktūrizavimo programoms skirtas biudžetas gali būti pridėtas prie atitinkamos valstybės narės atsietų išmokų nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VIII priede.

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad Portugalijoje nėra medvilnės valymo pramonės, ir į tai, kad Bulgarijoje taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, lėšų nacionalinėms restruktūrizavimo programoms šiose dvejose valstybėse narėse skirti nereikia.

(25)

Siekiant, kad naujoji paramos už medvilnę schema ir medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo schema būtų taikomos nuo gamybos sezono pradžios, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 kalendorinių metų,

1)

IV antraštinės dalies 10a skyrius pakeičiamas taip:

„10a   SKYRIUS

SPECIALI IŠMOKA UŽ MEDVILNĘ

110a straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems medvilnę, klasifikuojamą pagal KN kodą 5201 00, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

110b straipsnis

Reikalavimų atitikimas

1.   Pagalba skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas yra plotas, kuris yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurią valstybė narė leidžia naudoti medvilnei auginti, yra apsėtas leidžiamų rūšių medvilne ir jame faktiškai surenkamas derlius įprastomis auginimo sąlygomis.

110a straipsnyje nurodyta pagalba išmokama už geros ir tinkamos parduoti kokybės medvilnę.

2.   Valstybės narės leidimus naudoti šio straipsnio 1 dalyje minimą žemę ir medvilnės rūšis suteikia pagal išsamias taisykles ir sąlygas, nustatytas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110c straipsnis

Baziniai plotai, derlingumo nustatytasis dydis ir referencinės sumos

1.   Nustatomi tokio dydžio nacionaliniai baziniai plotai:

2.   Nustatomi šie derlingumo nustatytieji dydžiai referenciniu laikotarpiu:

3.   Pagalbos, mokamos už reikalavimus atitinkantį hektarą, suma nustatoma 2 dalyje nustatytus derlingumo dydžius padauginus iš šių referencinių sumų:

4.   Jei konkrečioje valstybėje narėje pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis medvilne apsėtas plotas konkrečiais metais viršija 1 dalyje nurodytą bazinį plotą, 3 dalyje nurodyta pagalba tai valstybei narei sumažinama proporcingai tiek, kiek buvo viršytas bazinis plotas.

5.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110d straipsnis

Patvirtintos tarpšakinės organizacijos

1.   Šiame skyriuje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“ – juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė, užsiimantis tokia veikla:

2.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, patvirtina tarpšakines organizacijas, kurios atitinka kriterijus, kurie turi būti priimti 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110e straipsnis

Pagalbos mokėjimas

1.   Ūkininkams už reikalavimus atitinkantį hektarą skiriama pagalba pagal 110c straipsnį.

2.   Tiems ūkininkams, kurie yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, pagalba skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą, patenkantį į 110c straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį plotą, pagalbos sumą už hektarą padidinant 2 EUR.“;

2)

156 straipsnio 2 dalies g punktas pakeičiamas taip:

a)

mokslinių tyrimų projektams ir tokių projektų rėmimo priemonėms;

b)

priemonėms, kurios yra tinkamos teikti Bendrijos paramą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

—

Graikijai: 4,0 mln. EUR,

—

Ispanijai: 6,134 mln. EUR.

a)

visiškas ir negrįžtamas medvilnės valymo įrenginių išmontavimas;

b)

investavimas į medvilnės valymo pramonę;

c)

ūkininkų dalyvavimas medvilnės kokybės schemose;

d)

informavimo ir propagavimo veikla;

e)

pagalba žemės ūkio technikos paslaugų rangovams, neviršijanti patirtų nuostolių.

a)

pagalbos pagal 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (8) IV skyrių 2005–2006 prekybos metais gavėjams – pagalbai pagal šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytas priemones;

b)

pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10a skyrių gavėjams – pagalbai pagal šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytas priemones;

c)

patvirtintoms tarpšakinėms organizacijoms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10a skyriuje, – pagalbai pagal šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą priemonę;

d)

žemės ūkio technikos paslaugų rangovams – pagalbai pagal šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą priemonę, – kurie:

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/7

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/9

(1)

Nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžio sumažinimas dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir žemės ūkio produktų kainų kitimo pasaulio rinkoje bendro poveikio sąlygojo tai, kad sumažėjo paraiškų grąžinamųjų išmokų sertifikatams gauti, taigi sumažėjo ir spaudimas Bendrijos biudžetui dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už prekes, neįtrauktas į Sutarties I priedą. Tais atvejais, kai Bendrijai negresia pavojus sulaužyti savo tarptautinius įsipareigojimus, tikslinga supaprastinti eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo tvarką, taip sumažinant ir šių prekių eksporto vykdytojams tenkančią administracinę naštą.

(2)

Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005 (2) 27 straipsnio 1 dalimi, grąžinamųjų išmokų sertifikatais suteikiamos teisės gali būti perleistos su tam tikromis sąlygomis. Kad būtų užtikrintas licencijų ir sertifikatų tvarkymo nuoseklumas, jei galima, šiems perleidimams taikomos procedūros turėtų būti suderintos su licencijų arba sertifikatų suteikiamomis perleidimo teisėmis, nustatytomis 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 376/2008, nustatančiame bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (3).

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 32 straipsnio 2 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį už mokėjimą atsakinga institucija turi įrašyti prašomą eksporto grąžinamosios išmokos sumą į grąžinamosios išmokos sertifikatą. Tačiau, atsižvelgiant į diferencijuotų pagal paskirties šalį eksporto grąžinamųjų išmokų dokumentų tvarkymui reikalingą laiką, šio laikotarpio gali nepakakti ir todėl jis turėtų būti pratęstas.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 38a straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurių laikydamosi valstybės narės praneša Komisijai apie pateiktas paraiškas ir kurių laikantis po to išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai. Kadangi buvo įvestos veiksmingesnės atskaitomybės ir ryšių sistemos, minėti terminai turėtų būti pakoreguoti.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 33 straipsnyje numatyta grąžinamųjų išmokų sertifikatų išdavimo atskiroms mokėjimo dalims sistema. Šių grąžinamųjų išmokų sertifikatų galiojimo laikotarpis yra apibrėžtas to reglamento 39 straipsnyje. Kad būtų palengvintas grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistemos veikimas, pirmai mokėjimo daliai gauti pateiktų sertifikatų ir sertifikatų, dėl kurių pateiktos paraiškos pagal 38a straipsnį, galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas.

(6)

Tam, kad galima būtų pasinaudoti negrąžinamos užstato sumos sumažinimo galimybe, Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepanaudoti sertifikatai ar išrašai privalo būti grąžinti juos išdavusiai įstaigai ne vėliau kaip iki biudžetinio laikotarpio, kuriam sertifikatai ir išrašai buvo išduoti, birželio 30 d. Kadangi įvestos veiksmingesnės atskaitomybės sistemos, šį galutinį terminą galima pratęsti.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 47 straipsnyje nustatytos konkrečios sąlygos, kurias įvykdžius eksporto grąžinamosios išmokos gali būti suteiktos smulkiesiems eksportuotojams. Siekiant supaprastinti galiojančią tvarką, smulkieji eksportuotojai turėtų turėti teisę naudoti grąžinamųjų išmokų sertifikatus, neprarasdami smulkiojo eksportuotojo statuso, be to, mokėjimo riba turėtų būti padidinta.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(9)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1043/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontalių klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede, vadybos komiteto nuomonę,

1)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

1.   Sertifikatu suteiktų įsipareigojimų negalima perleisti. Sertifikatu suteikiamas teises jų galiojimo laikotarpiu gali perleisti sertifikato pradinis turėtojas, su sąlyga, kad vienu sertifikatu arba jo išrašu suteikiamos teisės perleidžiamos tik vienam asmeniui. Taip perleidžiamos sumos, kurios dar nebuvo paskirtos pagal sertifikatą ar jo išrašą.

2.   Sertifikatų perėmėjai toliau perleisti savo teisių negali, tačiau gali jas grąžinti pradiniam turėtojui. Pradiniam turėtojui grąžinamos tik teisės į kiekius, kurie dar nebuvo paskirti pagal sertifikatą ar jo išrašą.

Tokiais atvejais išduodančioji institucija į sertifikato 6 langelį įrašo vieną iš VIII priede nurodytų įrašų.“

2)

32 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Už mokėjimą atsakinga institucija per šešis mėnesius nuo specialios paraiškos gavimo datos turi įrašyti šią sumą į grąžinamosios išmokos sertifikatą.“

3)

38a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Apie per kiekvieną savaitę pateiktas paraiškas valstybės narės praneša Komisijai kitą pirmadienį. Atitinkami sertifikatai gali būti išduoti nuo trečiadienio, einančio po pranešimo dienos, jei Komisija nenurodo kitaip.“

4)

39 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Laikantis antros ir trečios pastraipų nuostatų, grąžinamųjų išmokų sertifikatai galioja iki penkto mėnesio nuo mėnesio, kurį buvo pateikta paraiška sertifikatui gauti, paskutinės dienos, arba iki paskutinės biudžetinio laikotarpio dienos, jei ši yra anksčiau.

Grąžinamųjų išmokų sertifikatai, dėl kurių ne vėliau kaip lapkričio 7 d. pateiktos paraiškos pagal 33 straipsnio a punktą arba 38a straipsnį, galioja iki dešimto mėnesio nuo mėnesio, kurį buvo pateikta paraiška sertifikatui gauti, paskutinės dienos.

40 straipsnyje nurodyti grąžinamųjų išmokų sertifikatai galioja iki penkto mėnesio nuo mėnesio, kurį buvo pateikta paraiška sertifikatui gauti, paskutinės dienos.

Jeigu grąžinamosios išmokos dydžiai nustatomi iš anksto pagal 29 straipsnį, tie dydžiai galioja iki sertifikato galiojimo laikotarpio paskutinės dienos.“

5)

45 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalis taikoma tik sertifikatams ir išrašams, grąžinamiems juos išdavusioms įstaigoms per biudžetinį laikotarpį, kuriam jie buvo išduoti, su sąlyga, kad jie yra grąžinami ne vėliau nei iki to laikotarpio rugpjūčio 31 dienos.“

6)

47 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   46 straipsnis yra taikomas eksportui, dėl kurio veiklos vykdytojas pateikė paraiškas 32 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis per konkrečius biudžetinius metus, įskaitant ir paraiškas, pateiktas dėl atitinkamo eksporto, už kurį mokėjimo suma negali viršyti 100 000 EUR.“

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/11

(1)

1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (2) nustatytos cheminės ir organoleptinės alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybės bei šių savybių analizės metodai.

(2)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 2 straipsnio 1 dalies dešimtą įtrauką, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinėms savybėms įvertinti taikomas to paties reglamento XII priede nurodytas metodas.

(3)

2007 m. lapkričio mėn. Tarptautinė alyvuogių aliejaus taryba (TAAT) patvirtino persvarstytą pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinio vertinimo metodą. Persvarstytame metode atnaujinti teigiami ir neigiami pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus požymiai ir metodo apibūdinimas. Jame taip pat pakeistas pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus trūkumų pajautimo didžiausios ribos dydis.

(4)

TAAT persvarstytame pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinio vertinimo metode nustatytos tam tikrų terminų ir posakių, susijusių su pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinėmis savybėmis, neprivalomo naudojimo sąlygos etiketėse. Reikėtų nustatyti, kad degustuotojų grupės vadovai galėtų patvirtinti, kad aliejus atitinka su minėtų terminų ir posakių vartojimu susijusias apibrėžtis.

(5)

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

I priedo lentelės 11 stulpelyje („Organoleptinis trūkumų vidurkio įvertinimas (Md)“), antroje ir trečioje eilutėse bei 2 išnašoje skaičius „2,5“ pakeičiamas skaičiumi „3,5“;

2)

XII priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/17

(1)

Nuo 1981 m. Europos bendrija yra Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje (2) šalis.

(2)

2008 m. kovo mėn. Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisija (ŽŠRAK) pateikė rekomendaciją iš dalies pakeisti laivų, kurie, kaip patvirtinta, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašą. Turėtų būti užtikrinta, kad rekomendacija būtų įtraukta į Bendrijos teisinę sistemą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 40/2008,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/19

(1)

2007 m. spalio 20 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.).

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2007 m. rugsėjo 6 d. Ispanijos nacionalinė perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacija (angl. FNACV) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina 100 % tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) Bendrijoje, vardu pateikė skundą. Skunde buvo pateiktas nagrinėjamojo produkto dempingo ir dėl jo patirtos materialinės žalos įrodymas, kurio pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nustatė, kad KLR kilmės tas pats produktas turi būti registruojamas pagal 2007 m. lapkričio 5 d. Reglamentą (EB) Nr. 1295/2007 (3).

(4)

Primenama, kad apsaugos priemonės, taikomos tam pačiam produktui, galiojo iki 2007 m. lapkričio 8 d.2003 m. lapkričio 7 d. Reglamentu (EB) Nr. 1964/2003 (4) Komisija nustatė laikinąsias paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui taikomas apsaugos priemones. 2004 m. balandžio 7 d. Reglamentu (EB) Nr. 658/2004 (toliau – apsaugos priemonių reglamentas) (5) nustatytos galutinės apsaugos priemonės. Tiek laikinosios, tiek galutinės apsaugos priemonės buvo tarifinės kvotos, t. y. muitas mokėtinas tik tada, kai viršijamas importo be muito kiekis.

(5)

Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai pranešė skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir jų asociacijoms, eksportuojantiems gamintojams ir jų asociacijoms, tiekėjams ir importuotojams, ir žinomoms susijusioms jų asociacijoms bei KLR valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6)

Savo nuomonę pareiškė skundą pateikusieji gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir jų atitinkamos asociacijos. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti taikoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir jei ji reikalinga, kad galėtų atrinkti bendroves, visų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo su produktu susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d.).

(8)

Kad suteiktų KLR eksportuojantiems gamintojams galimybę pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), jei jie to pageidautų, Komisija išsiuntė RER ir IR prašymų formas žinomoms susijusioms Kinijos bendrovėms. Penkios bendrovės ir (arba) susijusių bendrovių grupės prašė suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitinka RER sąlygų. Tačiau buvo atrinkta tik viena RER prašiusi bendrovė (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Devynios bendrovės ir (arba) susijusių bendrovių grupės prašė suteikti tik IR.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams ir jų asociacijoms, visiems atrinktiems importuotojams ir jų asociacijoms, žinomiems susijusiems tiekėjams ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Klausimynai taip pat buvo išsiųsti visiems galimos panašios šalies gamintojams, kuriuos Komisija nustatė (žr. 40–41 konstatuojamąsias dalis).

(10)

Klausimyno atsakymai gauti iš keturių Bendrijos gamintojų, pagaminančių 100 % visos Bendrijos produkcijos, šešių atrinktų nesusijusių importuotojų Bendrijoje ir jų atitinkamų asociacijų. Atsakymai taip pat gauti iš visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir jų susijusių bendrovių. Informaciją taip pat pateikė Kinijos gamintojų asociacija ir viena importuotojų asociacija.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, siekdama padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei surengė tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Tiriant dempingą ir žalą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (toliau – TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. spalio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Mandarinai skinami rudenį ir žiemą: skynimo ir konservavimo sezonas prasideda ankstyvą spalį ir baigiasi maždaug kitų metų sausio pabaigoje. Šviežias produktas skirtas šviežių vaisių rinkai, sultims arba konservavimui. Mandarinų konservavimo pramonė palyginimui paprastai remiasi sezono (laikotarpis nuo vienerių metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.) duomenimis; Komisija šį būdą pritaikė savo atliekamai analizei.

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus (angl. tangerines) ir likerinius mandarinus (angl. satsumas)), klementinos (angl. clementines), vilkingai (angl. wilkings) ir kiti panašūs citrusinių hibridai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, ir kuris priskiriamas KN pozicijai 2008. Klasifikuojama taip: KN kodas 2008 30 55 priskiriamas nagrinėjamajam produktui, kurio sudėtyje nėra pridėtojo spirito, tačiau yra pridėtojo cukraus, ir kuris yra tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg; KN kodas 2008 30 75 priskiriamas nagrinėjamajam produktui, kurio sudėtyje nėra pridėtojo spirito, tačiau yra pridėtojo cukraus, ir kuris yra tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg. Be to, KN kodo 2008 30 90 dalis priskiriama paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus (angl. tangerines) ir likerinius mandarinus (angl. satsumas)), klementinoms (angl. clementines), vilkingams (angl. wilkings) ir kitiems panašiems citrusinių hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito ar cukraus (paprastai vandenyje arba savo sultyse).

(15)

Atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas gaunamas nulupus ir padalijus į skilteles tam tikrų rūšių smulkius citrusinius vaisius (daugiausia likerinius mandarinus), kurie vėliau sudedami į cukraus sirupą (14–16 %), sultis arba vandenį. Nulupama ir padalijama į skilteles gali būti rankiniu būdu arba mašinomis.

(16)

Nagrinėjamasis produktas gaminamas įvairios masės, siekiant patenkinti tiek vartotojų rinkos, tiek viešojo maitinimo ir maisto pramonės poreikį. Didžiąją vartotojų rinkos dalį užima po 312 g grynosios masės (175 g – nupylus) fasuota produkcija, nors didėja parduodamos stambiau (850 g (480 g)) fasuotos produkcijos dalis. Dar stambiau fasuota – po 2,65 kg (1 500 g) ir 3,1 kg (1 700 g) – produkcija naudojama viešojo maitinimo ir maisto pramonėje, kurioje 2,65 kg forma yra populiariausia.

(17)

Likeriniai mandarinai, klementinos ir kiti mažieji citrusiniai vaisiai bendrai žinomi bendru pavadinimu „mandarinai“. Dauguma šių skirtingų rūšių vaisių tinkami vartoti kaip šviežias produktas arba sultims spausti ar konservuoti. Visi jie yra panašūs, o jų pusgaminiai arba konservai laikomi vienu produktu.

(18)

Vienas Europos importuotojas tvirtino, kad iš KLR importuotas nagrinėjamasis produktas buvo geresnės kokybės, nes Kinijos tikruosiuose mandarinuose yra mažiau sėklų arba kauliukų.

(19)

Kaip ir apsaugos priemonių reglamente, kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nagrinėjamojo produkto ir Bendrijos pramonės gaminamo produkto kokybė skiriasi. Bendrijos gamintojai tvirtino, kad vartotojai pirmenybę teikia jų produktams, nes konservavimo proceso metu laikomasi aukštų higienos standartų.

(20)

Komisija šiuos teiginius išnagrinėjo ir nustatė, kad:

Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „panašumas“ nebūtinai reiškia, kad produktai yra visiškai tapatūs, nedidelių skirtumų nepakanka, kad būtų pakeista bendra išvada dėl importuojamo ir Bendrijos produkto panašumo.

(21)

Todėl Komisija daro išvadą, kad importuojamas produktas ir Bendrijos produktas laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(22)

Atsižvelgiant į didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui nustatyti.

(23)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei vidaus pardavimą, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių svarstomos prekės gamyboje ir (arba) pardavime, pavadinimus bei veiklą. Taip pat buvo konsultuojamasi su KLR institucijomis ir gamintojų asociacija.

(24)

Šešiolika bendrovių ir (arba) susijusių bendrovių grupių per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą pranešė apie save ir pateikė prašomą informaciją. Visos jos pranešė apie eksportą į Bendriją per TL ir pareiškė norą būti atrinktos.

(25)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per nurodytą laikotarpį apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, buvo laikomi tyrime nebendradarbiaujančiais. Tačiau palyginus Eurostato importo duomenis ir nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją per TL kiekį, apie kurį pranešė 24 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės, matyti, kad bendradarbiavo labai daug Kinijos eksportuojančių gamintojų.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrenkant bendroves buvo atsižvelgta į eksportuojančio gamintojo dydį pagal jo į Bendriją eksportuojamą kiekį. Remiantis šiuo kriterijumi atrinkti keturi eksportuojantys gamintojai (du iš jų – susiję). Remiantis atrankos informacija, atrinktos bendrovės per TL eksportavo daugiau kaip 60 % viso į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio, apie kurį pranešė 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrovės. Be to, vienas iš jų per TL taip pat pardavė didelį to paties nagrinėjamojo produkto kiekį vidaus rinkoje. Todėl buvo manoma, kad tokia atranka leistų atrinkti tiek tiriamų eksportuojančių gamintojų, kiek galima būtų ištirti per turimą laiką, užtikrinant pakankamą tipiškumą. Buvo pasikonsultuota su visais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis; kurios per tam nustatytą laiką prieštaravimų nepateikė.

(27)

Nė vienas eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo įtrauktas į atranką, neprašė nustatyti individualaus dempingo skirtumo per nustatytą terminą pateikdamas reikiamą informaciją, kad būtų taikoma pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalis. Todėl šiame tyrime eksportuojantys gamintojai nebuvo nagrinėti individualiai.

(28)

Kadangi importuotojų, nustatytų pačiame skunde ir ankstesniame tyrime dėl apsaugos, yra daug, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Savo bendradarbiavimą pasiūlė daug importuotojų. Buvo atrinkti šeši importuotojai, importavę didžiausią kiekį. Šis importo kiekis sudarė kiek daugiau nei 60 % viso Bendrijos importo kiekio.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėto straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(30)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER suteikimo kriterijai:

(31)

Šiame tyrime vienas eksportuojantis gamintojas, įtrauktas į atranką (žr. 22–26 konstatuojamąsias dalis), pateikė užpildytą RER formą.

(32)

Šiam eksportuojančiam gamintojui RER negalėjo būti suteiktas, nes jis neparodė, kad tenkina pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus pirmą, antrą ir trečią kriterijus. Visų pirma, atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad darbuotojai pasirašė neužpildytas bendrovės darbo sutartis, kuriose nebuvo nurodyta nei darbo užmokesčio, nei darbo valandų skaičiaus, kaip reikalaujama pagal 1 kriterijų. Todėl buvo neįmanoma nustatyti sąlygų, kuriomis darbuotojai buvo įdarbinti ir apmokami, vadinasi, buvo neaišku, ar iš darbo sąnaudų matyti pasiūla ir paklausa. Dėl 2 kriterijaus: atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad buvo nesilaikoma pagrindinių Tarptautinės apskaitos standartų (t. y. kaupimo principas, kompensavimas, sąskaitose nurodytų sumų ir faktinių šaltinių apskaitos duomenų neatitikimai, nebūta patikimo atstovavimo sandoriuose) sąskaitose ir atliekant jų auditą, dėl to suabejota bendrovės sąskaitų patikimumu. Dėl 3 kriterijaus: nustatyta, kad bendrovė ne kartą gavo naudos iš subsidijų (pvz., buvo grąžinamas PVM, kurio tiekėjai ir (arba) ūkininkai niekada nemokėjo, gautos tam tikros eksporto subsidijos iš Provincijų užsienio prekybos vystymosi projektų fondo ir eksporto premija), o tai rodo, kad yra didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, vienintelis Kinijos eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jis atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER jam negalėjo būti suteiktas.

(34)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(35)

Vienintelis į atranką įtrauktas eksportuojantis gamintojas, prašęs suteikti RER, taip pat prašė suteikti IR tuo atveju, jei jam nebūtų suteiktas RER. Kiti į atranką įtraukti eksportuojantys gamintojai taip pat prašė suteikti IR.

(36)

Preliminariai išnagrinėjus visų susijusių bendrovių prašymus suteikti IR nustatyta, kad visos bendrovės atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR suteikimo reikalavimus.

(37)

Todėl nuspręsta IR laikinai suteikti šiems eksportuojantiems gamintojams iš KLR:

(38)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių RER nebuvo suteiktas nė vienam KLR eksportuojančiam gamintojui.

(39)

Todėl, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, normalioji vertė nustatoma visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(40)

Remiantis skunde pateikta informacija, nei Bendrijoje, nei susijusioje šalyje nebuvo gaminami dideli nagrinėjamojo produkto kiekiai. Todėl pranešime apie inicijavimą buvo pasiūlyta normaliąją vertę apskaičiuoti bet kokiu kitu tinkamu būdu, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis panašaus produkto kainomis Bendrijoje. Suinteresuotosios šalys paragintos pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Komisija po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo tęsė galimos panašios šalies paieškas. Ji paprašė dviejų bendrovių Tailande bendradarbiauti. Viena iš jų iš pradžių sutiko bendradarbiauti tyrime, tačiau vėliau nepateikė klausimyno atsakymo. Kita bendrovė į prašymą visiškai nereagavo.

(41)

Du susijusios šalies eksportuojantys gamintojai ir importuotojų bei didmenininkų asociacija nesutiko su tuo, kad normalioji vertė būtų pagrįsta faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis Bendrijoje, tačiau nepasiūlė jokio kito sprendimo, kuris atitiktų pagrindinį reglamentą.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, preliminariai nuspręsta nustatyti normaliąją vertę visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams bet kokiu kitu tinkamu būdu, šiuo atveju – remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis panašaus produkto kainomis Bendrijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(43)

Pasirinkus faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas Bendrijoje, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, kurie buvo patikrinti 11 konstatuojamojoje dalyje išvardytų Bendrijos gamintojų patalpose.

(44)

Nustatyta, kad šių Bendrijos panašaus produkto gamintojų pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginti su į atranką įtrauktų eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojamo nagrinėjamojo produkto pardavimu.

(45)

Kadangi Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo nuostolingos, jas reikėjo tinkamai pakoreguoti, kad būtų įskaitytas pagrįstas pelnas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Panaudotas 6,8 % pelnas – tai pelno, gauto per paskutinį konservavimo sezoną (2000–2001 m.), kol importo iš Kinijos, dėl kurio buvo nustatytos apsaugos priemonės, kiekis dar nebuvo taip išaugęs, t. y. paskutinis sezonas, per kurį rinkos sąlygų dar neveikė žalingas importas nepaprastai mažomis kainomis.

(46)

Eksporto kainos buvo pagrįstos kainomis, faktiškai mokamomis nepriklausomiems pirkėjams už eksportą iš KLR į Bendriją.

(47)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(48)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai pakoreguoti skirtumai, kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus buvo pakoreguoti transporto, draudimo ir kitų su transportu susijusių sąnaudų skirtumai.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, laikinasis dempingo skirtumas visiems eksportuotojams KLR buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos ir pakoreguotos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu. Vadovaujantis nusistovėjusia praktika, dempingo skirtumų svertinis vidurkis buvo apskaičiuotas susijusiems eksportuojantiems gamintojams. Į atranką neįtrauktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumų svertinis vidurkis buvo apskaičiuotas remiantis atrinktų bendrovių dempingo skirtumais. Be to, kadangi bendradarbiavo daug eksportuojančių gamintojų (žr. 25 konstatuojamąją dalį), didžiausias individualus atrinktų bendrovių dempingo skirtumas buvo pritaikytas visoms kitoms bendrovėms.

(50)

Taip nustatyti procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(51)

Reikėtų priminti, kad svarstomam produktui apsaugos priemonės buvo taikomos beveik visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Šis taikymas buvo pagrįstas tuo, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą laikotarpio, išnagrinėto per apsaugos priemonių turimą, pabaigoje (t. y. nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m.).

(52)

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje gamino keturi Bendrijos gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas (Halcon Group SA, Mursija, Ispanija; Cofrusa SA, Mursija, Ispanija; Agriconsa SA, Valensija, Ispanija, ir Videca SA, Valensija, Ispanija). Nė vienas šių gamintojų nebuvo susijęs su jokiais Kinijos eksportuotojais arba nagrinėjamojo produkto importuotojais iš KLR.

(53)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos gamintojai per TL pagamino apie 34 100 tonų nagrinėjamojo produkto. Tai yra 100 % viso Bendrijoje pagaminto panašaus produkto kiekio. Todėl laikoma, kad minėti Bendrijos gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(54)

Reikia pažymėti, kad tyrime dėl apsaugos bendradarbiavo aštuoni gamintojai Bendrijoje. Tas faktas, kad liko tik keturi gamintojai Bendrijoje, rodo, kad kitos įmonės buvo uždarytos arba susijungė su kitomis.

(55)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas Bendrijoje keitėsi taip:

(56)

Suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis bendru Bendrijos pramonės ES parduotu nagrinėjamojo produkto kiekiu pridėjus buvusių Bendrijos gamintojų, kurie per TL nebegamino, ES parduotą kiekį ir pridėjus importo iš visų trečiųjų šalių kiekį. Bendrijos pramonės ES parduoto nagrinėjamojo produkto kiekis nustatytas pagal Bendrijos pramonės pateiktus patikrintus duomenis. Buvusių Bendrijos gamintojų pardavimo kiekis nustatytas pagal skundo pateikėjo apskaičiavimus ir buvo patikrintas remiantis tyrimo dėl apsaugos rezultatais bei 2005 m. gruodžio 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Nr. C 322/06. Duomenys apie importo kiekius gauti iš Eurostato.

(57)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, nagrinėjamojo produkto suvartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana pastovus, išskyrus 2003–2004 m. pastebėtą padidėjimą. Šį akivaizdų padidėjimą iš esmės galima paaiškinti nagrinėjamojo produkto atsargų kaupimu, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtame pranešime. Eurostato duomenimis šis reiškinys naujosiose valstybėse narėse prieš joms įstojant į ES 2004 m. gegužės mėn. patvirtinamas. Iš tiesų, importas į naująsias valstybes nares prieš joms įstojant į ES (2003–2004 m. sezoną) sudarė beveik 15 000 tonų, o 2004–2005 m., 2005–2006 m. ir 2006–2007 m. sezonais buvo gerokai mažesnis, t. y. vidutiniškai apie 4 000 tonų per metus. Galima manyti, kad suvartojimas per TL nuolat buvo panašaus pastovaus lygio kaip 2005 ir 2006 m.

(58)

Šioje lentelėje pateikti duomenys apie importo iš KLR kiekio ir rinkos dalies pokyčius:

(59)

Panašus importo iš KLR kiekio padidėjimas pastebimas 2003–2004 m., kaip matyti iš pirmiau lentelėje pateiktų suvartojimo Bendrijoje duomenų. 2004–2005 m. (naujosioms valstybėms narėms įstojus į ES) importas vėl sumažėjo. Importo iš Kinijos rinkos dalis išlieka pastoviai didelė, kadangi Kinija yra pagrindinė šio produkto eksportuotoja į ES ir kitas pasaulio šalis.

(60)

Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip keitėsi vidutinės importo iš KLR kainos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos sumažėjo tik 2003–2004 m. Per TL jos vėl pasiekė savo ankstesnį 2002–2003 m. lygį

(61)

Pardavimo kainos Bendrijos rinkoje per TL palygintos pagal Bendrijos pramonės gamintojų ir importo iš susijusios šalies kainas. Šioje rinkoje importo pristatymo ir Bendrijos gamybos atskaitos taškas yra Hamburgas. Dėl šios priežasties atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal pristatymo į Hamburgą lygį, atėmus lengvatas ir nuolaidas. Šios kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomomis pardavimo kainomis, atėmus nuolaidas, prireikus tinkamai pakoregavus iki CIF kainų Hamburge lygio ir pridėjus sumokėtą muitą bei muitinio įforminimo išlaidas. Prireikus, buvo koreguojamas sumokėtas protekcinis (apsaugos) muitas – 301 EUR už metrinę toną, taikomas eksportui, kuriam kvotos nebuvo nustatytos.

(62)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas per TL importui į Bendriją buvo parduotas kainomis, dėl kurių, remiantis atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 19,6 %–35,2 %. Be to, iš Bendrijos pramonės kainų raidos analizės matyti didelis kainų kritimas, o per TL – kainų nuosmukis (žr. toliau).

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, nuo 2002 m. spalio 1 d. iki TL veikę pramonės būklę.

(64)

Toliau pateikti Bendrijos pramonės duomenys yra suvestinė informacija apie keturis Bendrijos gamintojus.

(65)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma, kaip keitėsi Bendrijos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas:

(66)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, gamyba atitinkamu laikotarpiu buvo nevienoda dėl prastesnio derliaus 2003–2004 ir 2005–2006 m. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje gamybos pajėgumai sumažėjo. Pajėgumų naudojimas visą laikotarpį išliko žemas, nepaisant nevienodo derliaus.

(67)

Toliau pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonės gamintojų atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(68)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamojo produkto galiojimo trukmė yra ilga (daugiau nei treji metai), ir jis išlaiko savo savybes, pvz., skonį ir spalvą.

(69)

Per laikotarpį atsargos buvo nevienodos, tačiau per TL jos gerokai padidėjo. Atrodo, kad taip atsitiko todėl, kad tikėtasi apsaugos priemonių panaikinimo, dėl ko importuotojai galėtų nagrinėjamąjį produktą gauti nebe iš Bendrijos pramonės, o importuoti iš Kinijos.

(70)

Toliau pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonės gamintojų parduotą kiekį, rinkos dalį ir vidutines pardavimo kainas.

(71)

Nepaisant galiojančių apsaugos priemonių ir to, kad neliko keleto Bendrijos gamintojų (kurių rinkos dalis sumažėjo nuo 11,2 % 2002–2003 m. iki 8,1 % 2004–2005 m., o vėliau visai išnyko), Bendrijos pramonės pardavimo kiekis kiek padidėjo, vertinant absoliučiais skaičiais, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažas. Iš tiesų, Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 4,7 procentiniais punktais. Vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, tačiau ne tiek, kiek reikėtų įprastam pelnui pasiekti, o tuo pabrėžiamas didelio importo iš Kinijos kiekio labai mažomis kainomis poveikis kainų lygiui.

(72)

Apskritai reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo apie 5,2 % ir TL pasiekė vos 27,6 %, todėl matyti, kad dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo Bendrijos pramonė negali iš esmės pagerinti savo veiklos.

(73)

Toliau nurodytas ikimokestinis pelno dydis yra susijęs su Bendrijos pramone ir rodo, kad Bendrijos pramonė vis dar patiria nuostolių, kurie, viena vertus, sušvelninami nustatytomis apsaugos priemonėmis, tačiau kita vertus, pavojus kyla dėl priemonių vengimo tuo pačiu kaupiant atsargas (žr. 57 konstatuojamąją dalį). Todėl teigiamas apsaugos priemonių poveikis visų pirma matyti nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(74)

Pirmiau pateiktos IG tendencijos po 2003–2004 m. yra mažėjančios. Prastėjanti investicijų grąža – tai taip pat prastėjančios Bendrijos gamintojų padėties rodiklis.

(75)

Kadangi Bendrijos gamintojai konservuoja kitų rūšių vaisius, grynųjų pinigų srautą buvo galima išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą bendrovės veiklą, o ne į nagrinėjamąjį produktą. Todėl šis rodiklis mažiau prasmingas ir parodytas finansinių metų (kalendorinių metų) duomenimis. Nepaisant to galima matyti, kad iki 2005 m. grynųjų pinigų srautas mažėjo, ir padėtis šiek tiek pasitaisė tik per TL.

(76)

Šioje lentelėje pateiktos Bendrijos pramonės su investicijomis susijusios tendencijos.

(77)

Nepaisant pirmiau pateiktos neigiamos pelningumo raidos Bendrijos pramonė, siekdama būti konkurencingesne nagrinėjamojo produkto atžvilgiu, padidino investicijas į nagrinėjamąjį produktą. Daugiausia investuota į mašinas. Šiomis priemonėmis labai pagerintas atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų efektyvumas.

(78)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu galimybės kaupti kapitalą buvo mažos, dėl, inter alia, neigiamo gamybos pelno dydžio ir produkto svarbos visai bendrovių veiklai.

(79)

Reikėtų priminti, kad nagrinėjamojo produkto konservavimas – tai sezoninė veikla, trunkanti 4 ar 5 mėnesius, ir kad didžioji gamybos dalis tenka sezoniniams darbuotojams. Todėl darbuotojų skaičius yra mažiau prasmingas; pagrindiniu užimtumo rodikliu turėtų būti laikomas bendras darbo valandų skaičius per sezoną. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, Bendrijos pramonės našumas nuolat gerėjo. Per TL pasiektas našumas yra geriausias per visą laikotarpį. Darbo valandų skaičius vienai tonai gatavo produkto pagaminti sumažėjo nuo 17 valandų 2002–2003 m. iki 15,5 valandų per TL (– 9 %). Darbuotojų skaičius itin padidėjo per TL, kai gamybos mastas vėl padidėjo po to, kai 2005–2006 m. buvo pagaminta mažai. Tuo pačiu per TL sezoną dirbta daugiau valandų. Iš tiesų, Bendrijos pramonės našumas per TL patvirtina jos pastangas toliau didinti efektyvumą atsižvelgiant į smarkiai išaugusį importą iš Kinijos dempingo kainomis.

(80)

Reikia pažymėti, kad absoliučiais skaičiais išreikšti duomenys apie darbo užmokestį nėra prasmingi dėl labai svyruojančio gamybos lygio. Geresnis rodiklis yra darbo užmokesčio sąnaudos už pagamintą toną, nes iš jo matyti, kad, nepaisant natūraliai dėl infliacijos padidėjusio darbo užmokesčio, dėl išaugusio našumo Bendrijos pramonė galėjo sumažinti darbo užmokestį už pagamintą toną 3 procentiniais punktais.

(81)

Laikinasis šalies mastu taikomas dempingo skirtumas, nurodytas 50 konstatuojamojoje dalyje, aiškiai yra de minimis lygio. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(82)

Nėra jokių šio produkto ankstesnio dempingo arba subsidijavimo įrodymų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė atsigauna nuo labai padidėjusio importo kiekio poveikio, dėl kurio jai padaryta didelė žala ir dėl kurio Komisija 2003 ir 2004 m. nustatė tiek laikinąsias, tiek ir galutines apsaugos priemones (žr. 4 konstatuojamąją dalį). Kaip minėta 57 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, dėl šių apsaugos priemonių pramonė galėjo truputį pagerinti savo padėtį, nepaisant tam tikrų atsargų kaupimo 2003–2004 m. ir buvo galima tikėtis, kad nesant žalingo dempingo bendra Bendrijos pramonės padėtis iš esmės pagerėtų.

(83)

Pirmiau pateiktą Bendrijos pramonės padėties analizę reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad laikotarpio pradžioje Bendrijos gamintojų skaičius buvo gerokai didesnis ir gamybos pajėgumai buvo žymiai didesni. Pagal Reglamentą 658/2004 ir pranešimą C 322/06 pajėgumai sudarė apie 129 000 metrinių tonų. Dėl minėto sektoriaus pertvarkymo gamybos pajėgumai sumažėjo daugiau kaip 45 %. Atsižvelgiant į tai, taip pat dėl galiojančių apsaugos priemonių, buvo galima tikėtis, kad likusių keturių gamintojų padėtis pagerės, kadangi jie, inter alia, būtų perėmę didelę pardavimo dalį, kurios neteko iš rinkos besitraukiančios bendrovės, pagerinę gamybą bei pajėgumų naudojimą, taip pat jų kainų ir sąnaudų santykis būtų buvęs geresnis, dėl ko jie būtų galėję padidinti pelną.

(84)

Tačiau gamyba padidėjo tik 9 %, pajėgumų naudojimas liko žemas (padidėjo tik dėl sumažėjusių pajėgumų), o pardavimo kiekis, nepaisant koncentracijos sektoriuje, liko mažas, ir atsargos išaugo ne mažiau kaip 66 %. Nepaisant nuolatinių investicijų, skirtų konkurencingumui gerinti, ir 9 % išaugusio našumo, vis dar buvo patiriama nuostolių (– 4,3 %), o investicijų grąžos raida tapo dar prastesnė (– 28,9 %).

(85)

Primenama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kainomis kiekis išaugo beveik 10 %, o pardavimo kaina buvo iš principo tokia pati kaip 2002 m., nepaisant išaugusių žaliavų sąnaudų. Be to, per TL Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos, parduodant nagrinėjamąjį produktą dempingo kainomis.

(86)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, daroma preliminari išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis taip pat buvo nagrinėjama, ar yra importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo atsirasti dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(88)

Primenama, kad importo iš KLR kiekiui vis dar teko ne mažiau kaip 70 % Bendrijos rinkos. Kadangi importas iš Kinijos aiškiai vyravo rinkoje, faktiškai jo poveikis buvo neabejotinai pagrindinė pablogėjusios Bendrijos pramonės padėties priežastis.

(89)

Tai dar labiau pabrėžiama tuo, kad Kinijos kainos toliau priverstinai gerokai mažino Bendrijos pramonės kainas, o jų lygis buvo daug žemesnis už Bendrijos pramonės sąnaudas, iš ko matyti agresyvi strategija. Bendrijos pramonė į didelį importo kiekį labai mažomis kainomis reagavo mėgindama išlaikyti deramą rinkos dalį ir dar labiau mažindama kainas. Todėl ji nepajėgė pasiekti įprasto pelningumo.

(90)

Todėl akivaizdu, kad yra tvirtas didelio importo kiekio ypatingai mažomis kainomis padidėjimo ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(91)

Per TL importo iš kitų nei Kinija šalių kiekis sudarė mažiau nei 2 % viso ES importo. Dėl šios priežasties jo poveikis laikomas nedideliu. Įtarta, kad toks importas iš tiesų buvo tik Kinijos produktų perpardavimas. Šį įtarimą patvirtino ir tai, kad kitose šalyse gamyba nebuvo pakankama, taip pat nebuvo tinkamos panašios šalies (žr. 40–41 konstatuojamąsias dalis).

(92)

Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksportas mažėjo.

(93)

Anksčiau Bendrijos pramonė nagrinėjamąjį produktą tiekė į JAV – savo įprastinę rinką. Tačiau dabar pagrindinis eksporto į JAV (ir į daugumą kitų importuojančių šalių) šaltinis yra Kinija, kuri tikriausiai laikosi panašios Bendrijos pramonės eksporto į JAV dempingo ir priverstinio kainų mažinimo strategijos.

(94)

Net jeigu Bendrijos pramonei būtų pavykę išlaikyti panašų eksporto ir kainų lygį, Kinijos importo kiekis ir priverstinio kainų mažinimo mastas rodo didelį minėto importo materialinį poveikį Bendrijos pramonės padėčiai. Sumažėjusį Bendrijos pramonės eksportą veikiau reikėtų laikyti ne priežastinio ryšio susilpnėjimu, o Bendrijos pramonės pardavimo raidos ateityje prognoze, jei dempingo daromas spaudimas tęstųsi.

(95)

Kitas, kaip tvirtinama, svarbus žalos Bendrijos pramonei veiksnys yra Kinijos RMB kurso mažėjimas EUR atžvilgiu. 2002 m. spalio–2007 m. rugsėjo mėn. JAV dolerio kursas EUR atžvilgiu sumažėjo daugiau kaip 40 %. Kadangi Kinijos RMB yra susietas su JAV doleriu, Kinijos eksportuotojai turėjo konkurencinį pranašumą Europos eksportuojamo nagrinėjamojo produkto atžvilgiu. Primenama, kad tyrimu reikia nustatyti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį turi būti akivaizdu, kad žalą sukėlė importas dempingo kaina. Taigi tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(96)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad žalą darė ne importas dempingo kaina, o dėl blogo derliaus susidaręs pasiūlos stygius ir didelės žaliavų kainos. Žalos tiriamuoju laikotarpiu nuimtas ne vienas derlius: kartais žaliavos gauta daugiau, kartais – mažiau, o kainos taip pat buvo mažesnės arba didesnės. Tačiau šie svyravimai nesusiję su bendra Bendrijos pramonės padėtimi, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės. Iš tiesų, Bendrijos pramonės padėtis prastėjo visą nagrinėjamąjį laikotarpį, nepaisant žaliavų pasiūlos ir kainų. Iš to galima spręsti, kad yra kitų žalą paaiškinančių veiksnių.

(97)

Todėl nėra požymių, kad dėl šio veiksnio pobūdžio galėtų būti nutrauktas importo iš Kinijos dempingo kaina ir Bendrijos pramonės padėties suprastėjimo priežastinis ryšys.

(98)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo dėl per didelių investicijų. Tačiau atrodo, kad šis įtarimas yra nepagrįstas. Bendrijos pramonės investicijos daugiausia buvo skirtos mašinoms tobulinti, norint pagerinti efektyvumą. Šios investicijos padėjo didinti našumą, kuris galėtų kompensuoti galbūt trumpą laiką didėjusias vieneto sąnaudas. Todėl šių investicijų negalima laikyti prie žalos prisidėjusiu veiksniu. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(99)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo dėl prastesnės Bendrijos produktų kokybės. Kaip paaiškinta 18–21 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nuodugniai išnagrinėjo produktų palyginamumą ir nustatė, kad tiek Bendrijos, tiek Kinijos produktai yra panašūs. Šių dviejų produktų skirtumai buvo nedideli ir nepatvirtino įtarimo. Bet kuriuo atveju, tokie nedideli skirtumai (jei jų yra) tikriausiai būtų suteikę pranašumo Kinijos produktui, todėl kainos būtų dar labiau priverstinai mažinamos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(100)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą, kuri pasireiškė mažu parduotu kiekiu, blogu pajėgumų naudojimu ir neigiamais finansiniais rodikliais, sukėlė nagrinėjamasis importas dempingo kaina. Iš tiesų, neigiamas kito importo, Bendrijos pramonės eksporto, valiutų kurso svyravimų, žaliavų pasiūlos, kokybės skirtumų ar investicijų poveikis Bendrijos pramonės padėčiai buvo nedidelis (jei iš viso buvo).

(101)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę, kurioje aiškiai nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir atskirtas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(102)

Buvo nagrinėjama, ar esama įtikinamos priežasties, kuria galėtų būti pagrįsta išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas importui iš KLR prieštarautų Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų ir tiekėjų interesų, vertinimu.

(103)

Bendrijos pramonė nukentėjo nuo nagrinėjamojo produkto žalingo importo iš KLR dempingo kaina. Taip pat primenama, kad minėti Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai rodo, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo finansiniai rezultatai. Nustačius apsaugos priemones (žr. 4 konstatuojamąją dalį) pavyko iš dalies sušvelninti Kinijos importo poveikį. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. pakartotiniai nuostoliai, sumažėjęs pardavimas vidaus rinkoje), Bendrijos pramonės padėtis toliau neišvengiamai prastėtų, jeigu priemonės nebūtų taikomos.

(104)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos produkciją gamina keturi paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) gamintojai, įdarbinę apytikriai 2 000 nagrinėjamąjį produktą gaminančių ir parduodančių darbuotojų. Nagrinėjamojo produkto gamyba sudarė apie 30 % jų gamybos. Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir toliau mažėtų, o Bendrijos gamintojai ir toliau patirtų didelius nuostolius, kurių per vidutinės trukmės laikotarpį arba ilgainiui nebūtų galima kompensuoti. Be to, būtų padarytas neigiamas poveikis kitai susijusių bendrovių veiklai. Atsižvelgiant į investicijas į gamybos sistemas galima manyti, kad nenustačius priemonių kai kurie Bendrijos gamintojai nepajėgtų kompensuoti savo investicijų. Remiantis tuo, kas minėta, Bendrijos pramonei būtų akivaizdžiai naudinga, jei būtų priimtos antidempingo priemonės.

(105)

Jei antidempingo priemonės būtų nustatytos, Bendrijos pramonė veikiausiai pajėgtų padidinti savo pardavimo kainas iki tokio lygio, kuris užtikrintų deramą pelno dydį.

(106)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonės neprieštarautų Bendrijos pramonės interesams.

(107)

Kai kurie importuotojai priemonėms nepritarė. Tačiau kiti, ypač šeši nesusiję importuotojai, kurie buvo atrinkti ir pateikė klausimyno atsakymus, pritarė priemonių nustatymo principui, kadangi jie turi išlaikyti du produkto, priklausančio nuo galimo derliaus nepastovumo, tiekimo šaltinius. Jie taip pat pabrėžė stabilios rinkos būtinybę.

(108)

Komisija taip pat išnagrinėjo bendradarbiaujančių importuotojų klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją. Visais atvejais nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos sudaro tik mažą visos jų veiklos dalį. Todėl bet kokios nagrinėjamajam produktui iš Kinijos nustatytos priemonės neturėtų padaryti Bendrijos pramonės naudai neproporcingo poveikio importuotojų padėčiai.

(109)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas, kurio pirminė paskirtis yra maisto produktas, skirtas vartoti kaip desertas arba pateikti su patiekalais, daugiausiai parduodamas mažmeniniam sektoriui. Mažesnėse talpyklose supakuotas produktas daugiausia parduodamas tiesiogiai viešojo maitinimo pramonei, kuriai tenka 25 % suvartojimo. Tačiau tyrime nebendradarbiavo nė viena viešojo maitinimo bendrovė.

(110)

Šiuo metu tiek mažmeninis sektorius, tiek viešojo maitinimo pramonė perka įvairaus asortimento produktus, tarp kurių nagrinėjamajam produktui tenka tik maža jų reikmių, taigi, ir sąnaudų, dalis. Todėl bet kokios nagrinėjamajam produktui iš Kinijos nustatytos priemonės neturėtų padaryti Bendrijos pramonės naudai neproporcingo poveikio naudotojų padėčiai.

(111)

Be to, primenama, kad nenustačius priemonių per vidutinės trukmės laikotarpį arba ilgainiui Bendrijos pramonės veikla galėtų susilpnėti arba nutrūkti. Tai reikštų, kad teliktų vienas tiekimo šaltinis, kuris, beje, priklauso nuo derliaus nepastovumo. Tai prieštarautų naudotojų interesams.

(112)

Atliekant tyrimą priešingos informacijos negauta.

(113)

Vartotojų organizacijos tyrime taip pat nebendradarbiavo. Nors nagrinėjamojo produkto poveikis kainoms yra didelis, tačiau jis sudaro tokią mažą namų ūkio išlaidų maisto produktams dalį, kad poveikis vartotojams būtų labai nedidelis.

(114)

Be to, primenama, kad nenustačius priemonių per vidutinės trukmės laikotarpį arba ilgainiui Bendrijos pramonės veikla galėtų susilpnėti arba nutrūkti. Tai reikštų, kad teliktų vienas tiekimo šaltinis, kuris, beje, priklauso nuo derliaus nepastovumo. Tai prieštarautų vartotojų interesams.

(115)

Išaugęs importas iš KLR dempingo kaina tiekėjams yra žalingas, todėl priemonės neprieštarauja jų interesams. Žaliavų, kurias jie tiekia Bendrijos gamintojams, kiekis yra svarbus jų apyvartos šaltinis. Jei gamyba būtų sustabdyta, atitinkamame Ispanijos regione labai sutriktų žemės ūkio veikla, visų pirma todėl, kad konservavimas dėl tam tikrų citrusinių vaisių veislių skonio ir struktūros yra pagrindinis panaudojimo būdas.

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.).

(117)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršytas nustatytas dempingo skirtumas. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingam dempingo poveikiui pašalinti, dydį buvo atsižvelgta į tai, kad šios priemonės turėtų leisti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį būtų galima gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Skaičiuojant buvo preliminariai naudotas 6,8 % ikimokestinis pelno dydis. Šį pelną sektorius gavo prieš išaugant importo kiekiui, dėl kurio pramonė patyrė didelę žalą. Laikoma, kad šis pelno dydis atitinka Bendrijos pramonės pelningumą, kurio būtų pasiekta nagrinėjamojo produkto atžvilgiu nesant žalingo dempingo.

(118)

Palyginus vidutinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 62–64 konstatuojamąsias dalis), ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamo panašaus produkto nežalingą kainą, nustatyta, kiek būtina didinti kainas. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji parodytų minėtą pelno dydį. Šiuo lyginimu nustatytas toliau pateiktas kiekvienos bendrovės skirtumas, išreikštas visos CIF importo vertės procentine dalimi, buvo mažesnio lygio nei nustatytas dempingo skirtumas:

(119)

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygiui pagal mažesnio muito taisyklę. Kadangi visais atvejais žalos pašalinimo lygis yra mažesnis nei dempingo skirtumas, nustatant bendrą priemonių lygį reikėtų remtis juo.

(120)

Antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti žalingo dempingo poveikį. Todėl priemonių pobūdis yra itin svarbus. Priemonės turėtų būti tokio pobūdžio, kad, atsižvelgiant į aptariamą produktą ir jo rinką, minėtas poveikis galėtų būti pašalinamas kuo veiksmingiau.

(121)

Šiuo atveju tiek Bendrijos gamintojų, tiek daugelio importuotojų nuomone, reikia atsižvelgti į toliau nurodytas produkto ir rinkos ypatybes.

(122)

Priemonių pobūdis turėtų padėti išvengti tokių reiškinių, kurie pastebėti atliekant tyrimą dėl apsaugos ir dėl priemonių bei šį tyrimą. Šie reiškiniai, tam tikru mastu visais atvejais mažinę priemonių poveikį, aprašomi toliau.

(123)

Pirmasis reiškinys – tai, kaip minėta pirmiau, atsargų kaupimas naujosiose valstybėse narėse prieš joms įstojant į ES. Iki ES plėtros 2004 m. Kinijos eksportuotojai didelį nagrinėjamojo produkto kiekį vežė į būsimąsias valstybes nares; taigi, šioms valstybėms narėms įstojus į ES šios prekės pateko į Bendrijos rinką netaikant joms apsaugos priemonių.

(124)

Antrasis reiškinys – tai, kad buvo pateikta naujų rūšių produktų, kurioms apsaugos priemonės formaliai nebuvo taikomos, tačiau kurių fizinės ir techninės savybės buvo tokios pat. Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, šiame antidempingo tyrime jos priskiriamos nagrinėjamajam produktui.

(125)

Trečiasis reiškinys – kainų kompensavimas. ES ūkinės veiklos vykdytojai iš Kinijos prekybininkų perka ne tik nagrinėjamąjį produktą, bet ir įvairių rūšių perdirbtus maisto produktus.

(126)

Čia slypi pavojus, kad įprasta priemonė, pvz., ad valorem muitas, gali būti kompensuojama nustatant didesnes kainas kitiems importuojamiems maisto produktams. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, reikia nustatyti tokią priemonę, kurios pobūdis leistų sumažinti tokių reiškinių, galinčių susilpninti priemonių veiksmingumą, tikimybę. Šiomis aplinkybėmis muitas turėtų būti nustatomas kaip tam tikra suma už toną, siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir užkirsti kelią antidempingo priemonės absorbcijai mažinant eksporto kainas. Ši suma susidaro įvertinus žalos pašalinimo dydį pagal eksporto kainas, pagal kurias apskaičiuojamas kiekvienos bendrovės dempingas per TL. Visų į atranką neįtrauktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų specialusis muitas apskaičiuotas kaip kiekvienos iš atrinktų bendrovių atitinkamų duomenų vidurkis. Visų kitų bendrovių specialusis muitas – tai didžiausias atrinktų bendrovių individualus muitas. Dėl šių priežasčių specialusis muitas yra toks:

(127)

Šiame reglamente nurodyti atskirai bendrovei taikomi individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie parodo atliekant tyrimą nustatytą šių bendrovių padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei visoje šalies teritorijoje galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(128)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą svarbią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkoje ir eksporto, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą ir atnaujins bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(129)

Individualių muito normų skirtumai yra dideli, o jos taikomos keliems eksportuojantiems gamintojams. Visi šie veiksniai gali palengvinti pastangas perskirstyti eksporto kanalus tarp tradicinių eksportuotojų, kuriems taikomos mažiausios muito normos. Taigi, jeigu vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportas padidėja daugiau negu 30 %, jai taikomos individualios priemonės bus laikomos nepakankamomis, kad atsvertų nustatytą žalingą dempingą. Todėl, esant būtiniems veiksniams, gali būti inicijuojamas tyrimas, siekiant atitinkamai koreguoti priemonių pobūdį arba lygį.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, ir į Bendrijos pramonės bei kelių importuotojų pastabas dėl priemonių pobūdžio sąlygų, jeigu pagrįsta, šis klausimas gali būti persvarstytas galutiniu etapu.

(131)

Primenama, kad Komisija 2007 m. lapkričio 5 d. Reglamentu (EB) Nr. 1295/2007 nustatė reikalavimą registruoti tam tikrus importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštus arba konservuotus citrusinius vaisius (mandarinus ir kt.), atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį. Bendrijos pramonė paprašė taikyti priemones atgaline data. Šis klausimas nagrinėjamas. Šiuo etapu pažymėtina, kad remiantis turimais statistiniais duomenimis per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos išaugo daugiau kaip 60 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (nuo 16 300 iki 27 300 tonų). Išaugus šiam importui tuo pačiu 4 % sumažėjo atitinkamo importo vidutinė kaina.

(132)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 7 dalį laikinąsias priemones reikėtų nustatyti šešių mėnesių laikotarpiui.

(133)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laiką, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente daromos išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti persvarstytos nustatant bet kokį kitą galutinį muitą,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/38

(1)

2006 m. lapkričio 29 d. elektroniniu pranešimu, Komisijos įregistruotu 2006 m. lapkričio 30 d., suteikus nuorodos numerį A/39718, Slovakijos valdžios institucijos, remdamosi EB sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie ketinimą bendrovei Glunz&Jensen s.r.o. suteikti regioninę ad hoc investicinę pagalbą.

(2)

Prašymas pateikti informaciją buvo išsiųstas 2007 m. sausio 26 d. (D/50360). Slovakijos valdžios institucijos atsakė 2007 m. vasario 20 d. raštu (A/31585).

(3)

2007 m. balandžio 24 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija Slovakiją informavo, kad nusprendė dėl šios priemonės pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(5)

Komisija negavo jokių pastabų iš suinteresuotųjų šalių ar Slovakijos Respublikos.

(6)

Pagalbos priemonės tikslas – skatinti regioninę plėtrą Prešovo regione (Rytų Slovakija), kuris buvo remtinas pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą remiantis Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapiu (3), taikomu pranešimo dieną, o didžiausia taikomos regioninės pagalbos riba yra 50 % bendrojo subsidijos ekvivalento (BSE).

(7)

Siūlomą projektą sudaro ad hoc pagalbos priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos valdžios institucijos. Aptariama pagalba pagal esamą schemą nebuvo teikiama (t. y. jos teisinis pagrindas nėra įtrauktas į Stojimo sutartį kaip esama pagalbos schema, jai nėra taikomas vadinamasis laikinasis mechanizmas, pagalbos schema, pagrįsta tomis teisinėmis nuostatomis, nėra patvirtinta Komisijos po Slovakijos įstojimo į ES.

(8)

Pagalba, apie kurią pranešta, turi būti teikiama atleidimo nuo mokesčių forma, taikoma kasmet 2007–2010 m. laikotarpiu, pagalbos gavėją Glunz&Jensen s.r.o. atleidžiant iki 100 % nuo įmonių mokesčio prievolės. Bendros atleidimo nuo mokesčių sumos riba – 42 mln. SKK dabartine verte (4) (apie 1,15 mln. EUR). Pagalbos negalima sumuoti su pagalba, gauta tam pačiam investiciniam projektui iš kitų šaltinių.

(9)

Ad hoc pagalbos teisinis pagrindas yra Valstybės pagalbos įstatymas Nr. 231/1999 su pakeitimais, Pajamų mokesčio įstatymas Nr. 595/2003 su pakeitimais ir Pajamų mokesčio įstatymas Nr. 366/1999 su 2003 m. gruodžio 31 d. pakeitimais, ypač Pajamų mokesčio įstatymo Nr. 595/2003 52 skirsnio 3 punktas su pakeitimais, laikantis sąlygų, nustatytų Pajamų mokesčio įstatymo Nr. 366/1999 35a skirsnyje, iš dalies pakeistame 2003 m. gruodžio 31 d. (5)

(10)

Pagalbos gavėja, Glunz&Jensen s.r.o., yra didelė įmonė, t. y. ji nelaikoma maža ir vidutine įmone, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (6). Glunz&Jensen s.r.o. yra įmonės Glunz&Jensen A/S (toliau – Glunz&Jensen), kurios pagrindinė būstinė yra Ringstede (Danija), pavaldžioji įmonė Slovakijoje, kitos pavaldžiosios įmonės pranešimo metu veikė Virdžinijoje (JAV) ir Tetforde (Jungtinė Karalystė).

(11)

Glunz&Jensen – tai pasaulyje pirmaujanti grafikos įrangos, skirtos paruošti spaudai ofsetinės spaudos plokštes ir jų priedus, gamintoja bei platintoja, kurios rinkos dalis Europoje sudaro maždaug […] % (7).

(12)

2004 m. Glunz&Jensen s.r.o. pradėjo rengimąsi pradinei investicijai Slovakijoje, kurią iš viso sudaro 213 mln. Slovakijos kronų (SKK) (apie 5,8 mln. EUR) suma. Investicinis projektas įgyvendinamas 2004–2009 m. laikotarpiu, Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, dviem etapais: 2004–2006 ir 2007–2009 m.

(13)

Projektu siekiama į Prešovą perkelti gamybą, kuri 2004 m. buvo vykdoma Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje. Vykdant perkėlimo projektą, 2006 m. pabaigoje buvo uždaryta Tetfordo gamykla.

(14)

Prešovo gamykla turi tapti pagrindiniu įmonės gamybos centru. Iš tiesų, kaip nurodė Slovakijos valdžios institucijos, visi įrengimai, kuriuos ketinama sumontuoti Slovakijos gamykloje, yra perkeliami tiesiogiai iš Danijos ir Jungtinės Karalystės. Todėl reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos susidaro tik už pastatus ir nedidelį papildomos įrangos kiekį.

(15)

Pirmas žingsnis 2004–2006 m. laikotarpio investavimo etape buvo įsigyti gamybos cechą ir neužstatytą žemės sklypą tolesnei plėtrai. Antras žingsnis buvo atnaujinti įrenginius ir įsigyti įrangos (tiesiogiai nesusijusios su gamyba). Visa pirmojo etapo investicijų suma buvo 128 mln. SKK (apie 3,5 mln. EUR). Kaip nurodyta prie pranešimo pridėtose deklaracijose, Glunz&Jensen s.r.o. šiai projekto daliai negavo jokios valstybės pagalbos ir nepateikė jokio prašymo dėl pagalbos.

(16)

Antrasis investicijų, kurios turi būti atliktos 2007–2009 m. laikotarpiu, etapas – tai projektas, apie kurį 2006 m. lapkričio 29 d. pranešė Slovakijos valdžios institucijos. Šiame etape tęsiamas pradinis projektas – statomi papildomi pastatai ir įsigyjama papildoma įranga (informacinės technologijos, sunkvežimiai ir raštinės įranga) už iš viso 84 mln. SKK dabartine verte (apie 2,3 mln. EUR).

(17)

Gamykla Slovakijoje pradėjo veikti 2005 m. Nuo to laiko šios gamyklos gamybos apimtys labai išaugo ir akivaizdžiai padidėjo našumas (8).

(18)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą šioje byloje Komisija pažymėjo, kad pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą ir nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (9) (toliau – 1998 m. RPG) dėl toliau nurodytų priežasčių jai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

(19)

Slovakijos Respublika ir trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų, kurios išsklaidytų abejones, kilusias pradėjus oficialią tyrimo procedūrą.

(20)

Pranešdamos apie pagalbos priemonę su neveikimo išlyga, kol jos nepatvirtino Komisija, Slovakijos valdžios institucijos laikėsi procedūrinių EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

(21)

Komisija mano, kad dėl priežasčių, jau nurodytų sprendime pradėti procedūrą, priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(22)

Valstybės ištekliai naudojami, nes planuojama atleisti nuo įmonių pajamų mokesčio mokėjimo.

(23)

Priemonė sumažintų pagalbos gavėjos išlaidas, kurias ji patirtų įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji suteiktų Glunz&Jensen s.r.o. pranašumą, palyginti su kitomis bendrovėmis.

(24)

Priemonė yra atrankinė, nes ji taikoma tik vienai įmonei.

(25)

Priemonė daro neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes (i) pagalbos gavėja veikia sektoriuje, kuriame vyksta intensyvi prekyba Bendrijoje, ir (ii) veiklos perkėlimas iš Danijos ir Jungtinės Karalystės daro didelį poveikį sektorių prekybos srautams.

(26)

Jei priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jos suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į išimtis, nustatytas EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šioje byloje netaikytinos EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, susijusios su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikos regionams. Priemonė taip pat negali būti laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu ar priemone, skirta Slovakijos ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Šiai priemonei taip pat netaikytina išimtis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagal kurią leidžiama teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Be to, ji nėra skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

(27)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad leidžiama teikti pagalbą, skirtą regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Prešovo regionas (Rytų Slovakijoje) yra reikalavimus atitinkantis regionas pagal šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

(28)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija paaiškino priežastis, apibendrintas šio sprendimo III dalyje, dėl kurių ji abejojo, ar priemonei yra taikytina leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Slovakijos Respublikai ar trečiosioms šalims nepateikus pastabų, Komisijai telieka padaryti išvadą, kad šios abejonės yra pagrįstos.

(29)

Komisija mano, kad 6–9 pastraipose išdėstyta priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos Respublika, nėra suderinama su bendrąja rinka pagal jokią EB sutartyje nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, todėl ji turi būti uždrausta. Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, pagalba nebuvo suteikta, todėl jos grąžinti nereikia,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/43

(1)

2007 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimu 2007/716/EB (2) nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su tam tikroms Bulgarijos mėsos ir pieno sektorių įmonėms taikomais struktūriniais reikalavimais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004. Kol šioms įmonėms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, jų gaminami produktai turėtų būti teikiami tik į vietos rinką arba naudojami tolesniam perdirbimui Bulgarijos įmonėse, kurioms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės.

(2)

Sprendimas 2007/716/EB iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2008/290/EB (3) ir 2008/330/EB.

(3)

Remiantis oficialiu Bulgarijos kompetentingų institucijų pareiškimu, tam tikros mėsos ir pieno sektorių įmonės nutraukė savo veiklą arba baigė modernizavimo procesą ir šiuo metu visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Todėl tas įmones reikėtų išbraukti iš įmonių, kurioms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, sąrašo.

(4)

Todėl Sprendimo 2007/716/EB priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/45

(1)

Slovakijoje buvo klasikinio kiaulių maro protrūkių.

(2)

2008 m. gegužės 8 d. priimtas Komisijos sprendimas 2008/377/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Slovakijoje (2), kad būtų sustiprintos priemonės, kurių Slovakija ėmėsi pagal 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (3).

(3)

Iš Slovakijos pateiktos informacijos matyti, kad klasikinio kiaulių maro protrūkių nebėra, o epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad klasikinis kiaulių maras toliau neplito.

(4)

Todėl Sprendimas 2008/377/EB turėtų būti panaikintas.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/46