2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/1

(1)

Reikia atsižvelgti į Bendrijai nepriklausančių šalių pragyvenimo išlaidų pokyčius ir atitinkamai nustatyti korekcinius koeficientus, nuo 2007 m. liepos 1 d. taikomus trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta.

(2)

Korekciniai koeficientai, naudoti atlyginimams apskaičiuoti remiantis Reglamentu (EB) Nr. 453/2007 (2), gali nulemti atgaline data taikomą atlyginimo padidinimą arba sumažinimą.

(3)

Kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas padidėja, reikėtų numatyti išmokėjimą atgaline data.

(4)

Kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas sumažėja, reikia numatyti permokėtų lėšų susigrąžinimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(5)

Reikia numatyti, kad lėšas susigrąžinti būtų galima už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo dienos ir kad turėtų būti susigrąžinama per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį nuo minėtos dienos – kaip ir Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams ir pensijoms Europos bendrijoje taikomų korekcinių koeficientų atveju,

2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/7

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/9

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos trečiojo etapo išsamios įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti dėl to, ar jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše įrašytos veikliosios medžiagos, išvardytos šios direktyvos priede.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1095/2007 į Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002 įrašytas naujas 11b straipsnis, kad būtų galima į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukti veikliąsias medžiagas, jei yra aiškių duomenų, kad yra tikimybė, jog veiklioji medžiaga nedaro jokio žalingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba požeminiam vandeniui ar nedaro jokio nepageidaujamo poveikio aplinkai, be išsamios Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinės nuomonės.

(3)

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11a straipsniu Komisija išnagrinėjo šios direktyvos priede išvardytų veikliųjų medžiagų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, požeminiam vandeniui ir aplinkai, atsižvelgdama į įvairius pranešėjų nurodytus naudojimo būdus, ir padarė išvadą, kad tos veikliosios medžiagos tenkina Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11b straipsnio reikalavimus.

(4)

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis Komisija Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui nagrinėti pateikė šios direktyvos priede išvardytų veikliųjų medžiagų peržiūros ataskaitų projektus. Šias ataskaitas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2008 m. kovo 14 d. pateikė kaip Komisijos peržiūros ataskaitas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 12a straipsnį Komisija turi paprašyti EMST ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikti nuomonę apie peržiūros ataskaitų projektus.

(5)

Po įvairiapusių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos priemonės, kuriose yra šios direktyvos priede išvardytų veikliųjų medžiagų, gali būti laikomos iš esmės atitinkančiomis Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma, dėl naudojimo paskirčių, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai pateiktos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl šios direktyvos priede išvardytas veikliąsias medžiagas tikslinga įtraukti į tos direktyvos I priedą siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse galėtų būti registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(6)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotos šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(7)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų reikalavimų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos persvarstytų galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra šiame priede išvardytų veikliųjų medžiagų, registracijas, kad įsitikintų, jog laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės prireikus turėtų iš dalies pakeisti, pakeisti naujomis arba panaikinti galiojančias registracijas pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį laikantis Direktyvoje 91/414/EEB nustatytų vienodų principų kiekvienu numatytu naudojimo atveju būtų pateikiamas ir įvertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys.

(8)

Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (4) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų interpretuojant galiojančios registracijos savininkų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, kad būtų išvengta tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma – pareigą patikrinti, ar registracijos savininkas gali naudotis visais tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Tačiau aiškiau apibrėžus esamas pareigas, valstybėms narėms arba leidimų turėtojams neatsirastų naujų įsipareigojimų lyginant su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis.

(9)

Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies keisti.

(10)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jei būtina, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje viena iš priede išvardytų medžiagų yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje viena iš priede išvardytų medžiagų yra viena iš veikliųjų medžiagų, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/15

(1)

Kaip Taryba patvirtino 2004 m. gruodžio 3 d. pateiktose išvadose, veiksmingas ir nuoseklus radijo spektro naudojimas yra nepaprastai svarbus tobulinant elektroninių ryšių paslaugas ir gali paskatinti augimą, konkurencingumą bei užimtumą; prieiga prie spektro turi būti palengvinta, siekiant pagerinti veiksmingumą, skatinti diegti naujoves, didinti lankstumą naudotojų atžvilgiu ir suteikti daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, kartu atsižvelgiant į visuotinės svarbos tikslus.

(2)

Europos Parlamentas 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijoje „Dėl Europos radijo spektro politikos“ (3) pabrėžė ryšių svarbą kaimo vietovėse ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kur siekiant tvarios visų sričių plėtros plačiai taikant plačiajuosčio ryšio, žemesnio dažnio judriojo ryšio ir naujas belaidžio ryšio technologijas būtų galima veiksmingai užtikrinti visų 27 valstybių narių aprėptį. Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad valstybių narių taikomi spektro paskirstymo ir naudojimo režimai labai skiriasi ir kad dėl šių skirtumų kyla didelių kliūčių siekiant gerai veikiančios vidaus rinkos.

(3)

Komisija 2007 m. balandžio 26 d. Komunikate „Europos kosmoso politika“ taip pat nustatė tikslą palengvinti novatoriškų palydovinio ryšio paslaugų įdiegimą, pirmiausia apjungiant paklausą atokiose ir kaimo vietovėse, ir pabrėžė palydovinio ryšio paslaugų ir spektro licencijavimo visos Europos mastu būtinybę.

(4)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (4) siekiama skatinti produktyviai naudoti radijo dažnius bei numeracijos išteklius ir užtikrinti veiksmingą jų valdymą, šalinti išlikusias kliūtis, trukdančias kurti reikiamus tinklus ir teikti reikiamas paslaugas, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos, ir skatinti transeuropinių tinklų kūrimą bei plėtojimą ir europinių paslaugų sąveiką.

(5)

Naujų sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), įdiegimas padėtų plėtoti vidaus rinką ir sustiprintų konkurenciją, nes būtų teikiama daugiau europinių paslaugų ir pagerėtų galinių taškų ryšys, taip pat tai paskatintų veiksmingas investicijas. MSS yra novatoriška alternatyvi platforma, kuria visoje Europoje, nepaisant galutinių naudotojų buvimo vietos, galima teikti įvairių rūšių telekomunikacijų ir transliavimo ir (arba) daugiaadresio perdavimo paslaugas, pvz., prieigą prie didelės spartos interneto ir (arba) intraneto, judriosios įvairialypės terpės paslaugas, visuomenės apsaugą ir pagalbą nelaimės atveju. MSS pirmiausia galėtų pagerinti kaimo vietovių aprėptį Bendrijoje ir taip mažinti skaitmeninę atskirtį geografiniu požiūriu, didinti kultūrinę bei žiniasklaidos įvairovę ir prisidėti prie Europos informacinių ir ryšių technologijų pramonės konkurencingumo didinimo, siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų. 1989 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva) (5) turėtų būti atitinkamai taikoma garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms, teikiamoms naudojant MSS sistemas.

(6)

Viena iš palydovinio ryšio savybių yra ta, kad jis aprėpia daugiau nei vienos šalies teritoriją, ir todėl jį linkstama reguliuoti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu arba regioniniu lygmeniu. Europinės palydovinio ryšio paslaugos yra svarbi sudedamoji vidaus rinkos dalis, ir jos galėtų iš esmės padėti siekti Europos Sąjungos tikslų, pvz., išplėsti geografinę plačiajuosčio ryšio aprėptį, atsižvelgiant į i2010 iniciatyvą (6). Artimiausiais metais atsiras naujų judriojo palydovinio ryšio sistemų taikymo būdų.

(7)

2007 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimas 2007/98/EB dėl suderinto radijo spektro naudojimo 2 GHz dažnių juostose diegiant sistemas, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (7), numatyta, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybės narės turi sudaryti galimybę Bendrijoje naudoti šias dažnių juostas, taikant sistemas, kuriomis teikiamos MSS.

(8)

Radijo spektro techninis valdymas, bendrais bruožais susistemintas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (8), o konkrečiai – Sprendime 2007/98/EB, neapima spektro paskyrimo ir teisių naudoti radijo dažnius suteikimo procedūrų.

(9)

Išskyrus 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (9) 8 straipsnyje numatytus atvejus, judriojo palydovinio ryšio sistemų operatoriai atrenkami ir leidimai nacionaliniu lygmeniu jiems išduodami remiantis galiojančiais Bendrijos elektroninių ryšių teisiniais reguliavimo pagrindais.

(10)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) teisės aktuose kaip žalingųjų trukdžių valdymo priemonė numatytos palydovinio ryšio radijo dažnių derinimo procedūros, tačiau į šiuos teisės aktus nėra įtraukta atrankos ir leidimų išdavimo nuostatų.

(11)

Kad valstybės narės nepriimtų sprendimų, kurie galėtų lemti vidaus rinkos suskaidymą ir trukdyti siekti Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje nustatytų tikslų, judriojo palydovinio ryšio sistemų atrankos kriterijai turėtų būti itin darnūs, kad, atlikus atranką, visoje Europos Sąjungoje būtų sudaryta galimybė gauti tokį patį MSS rinkinį. Kadangi judriojo palydovinio ryšio sistemoms kurti reikia didelių pradinių investicijų ir kadangi su tuo susijusi didelė techninė ir finansinė rizika, būtina siekti šių sistemų masto ekonomijos, kurią užtikrintų visos Europos geografinė aprėptis ir kuri išsaugotų šių sistemų ekonominį perspektyvumą.

(12)

Be to, norint sėkmingai pradėti teikti MSS, reikia, kad valstybės narės tarpusavyje derintų reguliavimo veiksmus. Dėl nacionalinių atrankos procedūrų skirtumų vis dar galimas vidaus rinkos suskaidymas, kurį lemia nevienodi atrankos kriterijų taikymo būdai, įskaitant kriterijų svarbos vertinimą, arba skirtinga atrankos procedūrų trukmė. Dėl to pareiškėjai būtų atrinkti nevienodai, o tai prieštarautų šių MSS europinio masto pobūdžiui. Įvairiose valstybėse narėse atrinkus skirtingus judriojo palydovinio ryšio sistemų operatorius, gali kilti sudėtingų situacijų, kai būtų keliami žalingieji trukdžiai, arba atrinktam operatoriui net gali būti atimta galimybė teikti palydovinio ryšio paslaugą visos Europos mastu, pvz., jei operatoriui skirtingose valstybėse narėse būtų paskirti skirtingi radijo dažniai. Todėl turėtų būti suderinti atrankos kriterijai, nustatant bendrą atrankos tvarką, ir tai leistų derinti atrankos rezultatus visose valstybėse narėse.

(13)

Kadangi leidimai atrinktiems judriojo palydovinio ryšio sistemų operatoriams išduodami nustatant tam tikras sąlygas ir todėl reikia atsižvelgti į daugelį įvairių elektroninių ryšių srityje taikomų nacionalinių nuostatų, leidimų išdavimo klausimus turėtų nagrinėti kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos. Tačiau norint užtikrinti leidimų išdavimo tvarkos nuoseklumą skirtingose valstybėse narėse Bendrijos lygmeniu reikėtų nustatyti vienalaikio spektro paskyrimo ir darnaus leidimų išdavimo sąlygas, nepažeidžiant konkrečių Bendrijos teisei neprieštaraujančių nacionalinių sąlygų.

(14)

MSS paprastai gali būti teikiamos tose geografinėse teritorijose, kurių nepasiekia kitos elektroninių ryšių paslaugos, ypač kaimo vietovėse. Taigi naujų sistemų, kuriomis teikiamos MSS, koordinuota atranka ir leidimų išdavimas galėtų būti svarbūs siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinant elektroninių ryšių paslaugų prieigą, greitį ir kokybę šiose teritorijose ir taip prisidėti prie socialinės sanglaudos. Todėl siūloma MSS aprėptis (paslaugų teikimo zona) ir MSS teikimo visose valstybėse narėse laikotarpis yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų deramai atsižvelgti atrankos procedūros metu.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad norint pradėti teikti MSS reikia skirti palyginti daug laiko ir įveikti sudėtingus techninės plėtotės etapus, vykdant atrankos procedūrą turėtų būti vertinama judriojo palydovinio ryšio sistemų techninės ir komercinės plėtotės pažanga.

(16)

Palydovinio ryšio radijo dažnių derinimas yra lemiamas siekiant veiksmingai teikti MSS valstybėse narėse, todėl į tai reikėtų atsižvelgti atrankos procedūros metu įvertinant pareiškėjų patikimumą ir siūlomų judriojo palydovinio ryšio sistemų ekonominį perspektyvumą.

(17)

Lyginamąja atrankos procedūra turėtų būti siekiama nedelsiant sudaryti galimybę naudoti 2 GHz dažnių juostą judriojo palydovinio ryšio sistemoms, atsižvelgiant į pareiškėjų teisę dalyvauti sąžiningoje ir nediskriminuojamoje procedūroje.

(18)

Papildomi antžeminiai komponentai yra sudėtinė judriojo palydovinio ryšio sistemos dalis ir dažniausiai naudojami tam, kad per palydovą teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės tuose regionuose, kuriuose gali būti neįmanoma turėti tiesioginį ryšį su palydovu dėl pastatų ar kraštovaizdžio sudaromų horizonto kliūčių. Pagal Sprendimą 2007/98/EB papildomi antžeminiai komponentai naudoja tas pačias radijo dažnių juostas, kuriomis teikiamos MSS (1 980–2 010 MHz ir 2 170–2 200 MHz). Todėl išduodant leidimus šiems papildomiems antžeminiams komponentams daugiausia reikėtų atsižvelgti į vietos sąlygas. Dėl minėtos priežasties šie komponentai turėtų būti atrenkami ir leidimai jiems turėtų būti išduodami nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tai neturėtų pažeisti kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų teisės prašyti, kad atrinkti pareiškėjai pateiktų techninės informacijos apie tai, kaip konkrečiai papildomi antžeminiai komponentai pagerins naudojimosi siūlomomis MSS galimybes tose geografinėse teritorijose, kuriose neįmanoma užtikrinti reikiamos kokybės ryšio su viena ar daugiau kosminių stočių, jei ši techninė informacija dar nebuvo pateikta pagal II antraštinę dalį.

(19)

Kadangi radijo spektro ištekliai yra riboti, taip pat būtina riboti įmonių, kurios gali būti atrinktos ir kurioms gali būti išduoti leidimai, skaičių. Tačiau, jei atlikus atranką nustatoma, kad radijo spektro išteklių netrūksta, reikėtų atrinkti visus kriterijus atitinkančius pareiškėjus. Ribotų radijo spektro išteklių buvimas gali reikšti, kad bet kokių MSS teikiančių operatorių susijungimas ar įsigijimas labai sumažintų konkurenciją, taigi galėtų būti nagrinėjamas pagal konkurencijos teisės nuostatas.

(20)

Atrinktiems pareiškėjams konkretaus radijo dažnio naudojimo teisė pagal Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnio 3 dalį turėtų būti suteikta kuo greičiau po to, kai jie buvo atrinkti.

(21)

Sprendimų panaikinti leidimus teikti MSS ar naudoti papildomus antžeminius komponentus dėl įsipareigojimų nesilaikymo vykdymas turėtų būti užtikrinamas nacionaliniu lygmeniu.

(22)

Nors atrinktų ir gavusių leidimus judriojo palydovinio ryšio sistemų operatorių radijo spektro naudojimo kontrolė ir reikiamos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, Komisijai turėtų būti palikta galimybė nustatyti koordinuojamos kontrolės ir (arba) reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūrų taisykles. Prireikus Komisija turėtų turėti teisę iškelti reikalavimų vykdymo užtikrinimo klausimus, susijusius su tuo, ar operatoriai vykdo bendrąsias leidimų išdavimo sąlygas, ypač aprėpties reikalavimus.

(23)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10). Sprendimai dėl pareiškėjų atrankos turėtų būti priimami pagal reguliavimo procedūrą, atsižvelgiant į Bendrijos procedūros svarbą bet kokioms kitoms nacionalinėms leidimų išdavimo procedūroms.

(24)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikta teisė apibrėžti suderinto reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklių darnaus taikymo sąlygas. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(25)

Kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. nustatyti bendrąją judriojo palydovinio ryšio sistemų operatorių atrankos ir leidimų jiems išdavimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

judriojo palydovinio ryšio sistemos – elektroniniai ryšių tinklai ir susiję įrenginiai, kuriais galima teikti radijo ryšio paslaugas tarp judriosios antžeminės stoties ir vienos arba kelių kosminių stočių, arba tarp judriųjų antžeminių stočių naudojant vieną arba kelias kosmines stotis, arba tarp judriosios antžeminės stoties ir vieno arba kelių papildomų antžeminių komponentų, naudojamų nustatytose vietose. Kaip sudedamoji šių sistemų dalis turi būti bent viena kosminė stotis;

b)

judriojo palydovinio ryšio sistemų „papildomi antžeminiai komponentai“ – nustatytoje vietoje naudojamos antžeminės stotys, skirtos MSS prieinamumui pagerinti sistemos palydovo(-ų) aprėpties zonos geografinėse teritorijose, kuriose su viena arba keliomis kosminėmis stotimis negalima užtikrinti reikiamos ryšio kokybės.

a)

pareiškėjai turi būti įsisteigę Bendrijoje;

b)

paraiškose turi būti nurodyti pageidaujamo radijo spektro, kuris bet kuriam atskiram pareiškėjui turi būti ne didesnis kaip 15 MHz radijo spektro, skirto Žemė–kosmosas ryšiui, ir 15 MHz radijo spektro, skirto kosmosas–Žemė ryšiui, ištekliai ir su prašomo radijo spektro, reikalaujamais projekto etapais ir atrankos kriterijais susijusi informacija ir įrodymai;

c)

teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja, kad:

a)

suteikiama nauda vartotojams ir konkurencijai (20 % svarba), kuri apima šiuos du kriterijus:

b)

spektro naudojimo veiksmingumas (20 % svarba), kuris apima šiuos du kriterijus:

c)

visos Europos Sąjungos geografinė aprėptis (40 % svarba), kuri apima šiuos tris kriterijus:

d)

viešosios politikos tikslų, nesusijusių su a, b ir c punktuose nurodytais kriterijais, pasiekimo mastas (20 % svarba), atsižvelgiant į šiuos tris lygiaverčius kriterijus:

a)

atrinkti pareiškėjai naudoja paskirtą radijo spektrą MSS teikti;

b)

atrinkti pareiškėjai įvykdo priede nustatytus 6–9 projekto etapų reikalavimus per 24 mėnesius nuo dienos, kurią pagal 5 straipsnio 2 dalį arba 6 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas dėl atrankos;

c)

atrinkti pareiškėjai laikosi visų savo paraiškose arba lyginamosios atrankos procedūros metu prisiimtų įsipareigojimų, neatsižvelgdami į tai, ar bendri pageidaujamo radijo spektro ištekliai viršija turimus išteklius;

d)

atrinkti pareiškėjai teikia visų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms metinę ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma jų siūlomos judriojo palydovinio ryšio sistemos plėtojimo pažanga;

e)

bet kokios reikiamos naudojimo teisės suteikiamos ir leidimai išduodami aštuoniolikos metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai pagal 5 straipsnio 2 dalį arba 6 straipsnio 3 dalį buvo priimtas sprendimas dėl atrankos.

a)

operatoriai naudoja paskirtąjį radijo spektrą papildomiems judriojo palydovinio ryšio sistemų antžeminiams komponentams diegti;

b)

papildomi antžeminiai komponentai yra būtina judriojo palydovinio ryšio sistemos dalis ir jie valdomi laikantis palydovų išteklių ir tinklų valdymo tvarkos; jų perdavimo kryptis ir dažnių juostų dalys yra tokios pačios, kaip ir susijusių palydovų komponentų, ir jiems nereikia papildomų susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos spektro išteklių;

c)

sugedus susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentui, papildomi antžeminiai komponentai neturi būti savarankiškai naudojami ilgiau kaip 18 mėnesių;

d)

naudojimo teisės suteikiamos ir leidimai išduodami laikotarpiui, kuris baigiasi ne vėliau nei pasibaigia susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos leidimo galiojimas.

2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/25

(1)

1998 m. balandžio 22 d. Komisijos sprendimu 98/294/EB dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų (Zea mays L. linija MON 810) pateikimo į rinką pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB (2) nuspręsta leisti šį produktą teikti rinkai.

(2)

1998 m. rugpjūčio 3 d. Prancūzijos valdžios institucijos tokį leidimą davė. Leidimas taikomas visiems produkto naudojimo būdams: importui, perdirbimui į maisto produktus bei pašarus ir auginimui.

(3)

Pagal Direktyvos 2001/18/EB, pakeitusios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (3), 35 straipsnio 1 dalį pranešimams apie genetiškai modifikuotų organizmų teikimą rinkai, kurie nebuvo baigti nagrinėti iki 2002 m. spalio 17 d., taikomos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos.

(4)

1999 m. birželio 2 d. Austrija pranešė Komisijai apie savo sprendimą laikinai uždrausti naudoti Zea mays L. kukurūzus (linija MON810) bei jais prekiauti ir pateikė tokio sprendimo priežastis pagal Direktyvos 90/220/EEB 16 straipsnio 1 dalį.

(5)

Iš Zea mays L. kukurūzų (linija MON810) pagamintus produktus (maisto produktai ir maisto sudedamosios dalys, pagamintos iš Zea mays L. kukurūzų (linija MON810) miltų, glitimo, kruopų, krakmolo, gliukozės ir aliejaus) naudoti leidžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 258/97 (4) ir (EB) Nr. 1829/2003 (5). Šiems produkto naudojimo būdams netaikoma apsaugos sąlyga, apie kurią pranešė Austrija.

(6)

1999 m. rugsėjo 24 d. Augalų mokslinis komitetas priėjo prie išvados, kad Austrijos pateiktoje informacijoje nėra naujų mokslinių įrodymų, į kuriuos nebūtų atsižvelgta pirmą kartą vertinant dokumentus ir dėl kurių reikėtų peržiūrėti pirminę komiteto nuomonę apie tą produktą.

(7)

2004 m. sausio 9 d ir vasario 9. bei 17 d. Austrija Komisijai pateikė papildomos informacijos, norėdama pagrįsti nacionalinių priemonių taikymą kukurūzams (linija MON810).

(8)

Pagal Direktyvos 2001/18/EB 28 straipsnio 1 dalį Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (EMST), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (6), kuriuo remiantis ši tarnyba pakeitė atitinkamus mokslinius komitetus.

(9)

2004 m. liepos 8 d. EMST priėjo prie išvados (7), kad Austrijos pateiktoje informacijoje nėra naujų mokslinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą atmesti kukurūzų (linija MON810) rizikos aplinkai vertinimą ir pagrįstų draudimą Austrijoje naudoti produktą ir juo prekiauti.

(10)

Kadangi esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo manyti, kad produktas kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, 2004 m. lapkričio 29 d. Komisija pateikė sprendimo, kuriuo reikalaujama, kad Austrija panaikintų laikinąją apsaugos priemonę, projektą svarstyti Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsniu įsteigtam komitetui tos direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(11)

Tačiau komitetas nuomonės nepateikė, ir Komisija, remdamasi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8), 5 straipsnio 4 dalimi, Tarybai pateikė pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi.

(12)

2005 m. birželio 24 d. Taryba, remdamasi Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalimi, kvalifikuota balsų dauguma šį pasiūlymą atmetė.

(13)

Taryba savo pareiškime pažymėjo, kad „dar yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su šios(-ių) genetiškai modifikuotų kukurūzų veislės(-ių) […] MON810 linijos nacionalinių apsaugos sąlygų priemonėmis rinkoje“ ir paragino Komisiją „rinkti papildomus mokslinius įrodymus, susijusius su šiuo GMO, ir toliau vertinti, ar [Austrija] pagrįstai taiko laikinąją atsargumo priemonę, kuria siekiama sustabdyti [produkto] teikimą rinkai, ir ar tokiam organizmui suteiktas leidimas vis dar atitinka Direktyvos 2001/18/EB saugumo reikalavimus“.

(14)

2005 m. lapkričio mėnesį Komisija vėl pasiteiravo EMST, ar yra mokslinis pagrindas manyti, kad tolesnis MON810 linijos kukurūzų teikimas rinkai gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, jeigu laikomasi leidime nustatytų reikalavimų. Visų pirma paprašyta, kad EMST atsižvelgtų į mokslinius duomenis, gautus po to, kai buvo pateikta ankstesnė mokslinė išvada dėl šio GMO saugumo.

(15)

2006 m. kovo 29 d. EMST pateikė nuomonę (9), kurioje priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo manyti, jog tolesnis kukurūzų (linija MON810) teikimas rinkai gali turėti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, jeigu laikomasi leidime nustatytų reikalavimų.

(16)

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą reikalauti, kad Austrija panaikintų savo apsaugos priemonę.

(17)

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį 2006 m. gruodžio 18 d. Aplinkos taryba kvalifikuota balsų dauguma pasiūlymui nepritarė.

(18)

Savo sprendime Taryba paminėjo Direktyvoje 2001/18/EB numatytą rizikos aplinkai vertinimą ir nurodė, kad „atliekant rizikos aplinkai vertinimą būtina sistemiškiau atsižvelgti į Europos Sąjungoje egzistuojančią žemės ūkio struktūrų ir regionų ekologinių ypatybių įvairovę“.

(19)

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį Komisija, atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimą, kuriame kalbama tik apie Austrijos apsaugos sąlygos aplinkosaugos aspektus, t. y. auginimo aspektus, pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą.

(20)

Austrija ėmėsi rinkti su šiais aspektais susijusius mokslinius įrodymus, kuriais, Austrijos nuomone, galima laikinai pagrįsti apsaugos sąlygos taikymą, ypač atsižvelgiant į „žemės ūkio struktūrų ir regionų ekologinių ypatybių įvairovę“, kaip nurodyta pirmiau minėto Tarybos sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje. Pagal Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnį Austrija raginama Komisijai pateikti visus surinktus mokslinius įrodymus ir naują rizikos vertinimą, kai tik jis bus užbaigtas, ir apie tai informuoti visas valstybes nares.

(21)

Priimdama sprendimą dėl pirmiau minėtų Austrijos priemonės aspektų Komisija atsižvelgs į Austrijos pateiktus duomenis bei mokslinį vertinimą ir vadovausis Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu.

(22)

Iš Zea mays L. kukurūzų (linija MON810) gaminamų maisto produktų ir pašarų saugumo aspektai (įskaitant importą ir perdirbimą), kuriems taikomas pagal Direktyvą 90/220/EEB suteiktas leidimas, yra vienodi visoje Europoje; juos įvertinusi EMST nustatė, kad mažai tikėtina, jog šis produktas sukeltų kokį nors neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai.

(23)

Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama tik į Austrijos draudimo aspektus, susijusius su maisto produktais ir pašarais, t. y. į draudimą importuoti ir perdirbti neapdorotus kukurūzų grūdus kaip žaliavą, kuri būtų toliau perdirbama arba tiesiogiai naudojama kaip maisto produktai ar pašarai.

(24)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Austrija turėtų nebetaikyti savo apsaugos priemonių bent jau Zea mays L. kukurūzų (linija MON810) importui ir perdirbimui į maisto produktus ir pašarus,

(25)

Šiame sprendime numatytos priemonės neatitinka Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsniu įsteigto komiteto nuomonės, todėl Komisija Tarybai pateikė pasiūlymą dėl šių priemonių. Kadangi pasibaigus Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnio 2 dalyje nustatytam laikotarpiui Taryba nepriėmė pasiūlytų priemonių ir neišreiškė nepritarimo joms, tai pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį šias priemones turėtų priimti Komisija,

2.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/28

(1)

2006 m. balandžio 12 d. vadovaudamasi Europos vaistų agentūros rekomendacija Komisijos sprendimu 2008/286/EB (2) paskirti trys Retųjų vaistų komiteto nariai (toliau – Komitetas) trejų metų kadencijai, prasidedančiai 2006 m. balandžio 16 d.

(2)

Dviejų šių narių kadencija atitinkamai baigėsi 2006 m. gruodį (prof. Gianmartino Benzi) ir 2007 m. rugpjūtį (dr. Julia Dunne). Todėl būtina paskirti du naujus Komiteto narius.

(3)

Europos vaistų agentūra rekomendavo du asmenis paskirti nariais.

(4)

Komiteto nariai skiriami trejų metų laikotarpiui, prasidedančiam 2008 m. liepos 2 d.,

Dr. János BORVENDÉG

Bruno SEPODES