ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 158

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 metai
2008m. birželio 18d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 551/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 552/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 2380/2001 ir (EB) Nr. 1289/2004 nuostatos dėl leidimo naudoti tam tikrus priedus gyvūnų mityboje sąlygų ( 1 )

3

 

*

2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 553/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedas ( 1 )

5

 

*

2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 554/2008 dėl leidimo naudoti 6-fitazę (Quantum Phytase) kaip pašarų priedą ( 1 )

14

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/60/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (kodifikuota redakcija)  ( 1 )

17

 

*

2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/61/EB, nustatanti sąlygas, kuriomis tam tikri kenksmingi organizmai, augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Tarybos direktyvos 2000/29/EB I–V prieduose, gali būti įvežti į Bendriją arba tam tikras jos saugomas zonas ir judėti joje arba jose bandymų ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais (kodifikuota redakcija)

41

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2008/451/EB

 

*

2008 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas, kuriuo koreguojamos Sprendime 2003/479/EB ir Sprendime 2007/829/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį Sekretoriatą, taikomų taisyklių numatytos išmokos

56

 

 

Komisija

 

 

2008/452/EB

 

*

2008 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/27/EB, patvirtinantis tam tikras pereinamąsias priemones dėl žalio pieno pristatymo į perdirbimo įmones ir šio žalio pieno perdirbimo Rumunijoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2404)  ( 1 )

58

 

 

2008/453/EB

 

*

2008 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas dėl institucijos, kuriai suteikta teisė tvarkyti kiaulių veislių kilmės knygą ar registrą Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/139/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2472)  ( 1 )

60

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

Komisija

 

 

2008/454/EB

 

*

2008 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendacija dėl natrio chromato, natrio dichromato ir 2,2′,6,6′-tetrabrom-4,4′-izopropilidendifenolio (tetrabrombisfenolio A) keliamos rizikos mažinimo priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2256)  ( 1 )

62

 

 

2008/455/EB

 

*

2008 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendacija dėl chromo trioksido, amonio dichromato ir kalio dichromato keliamos rizikos mažinimo priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2326)  ( 1 )

65

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 551/2008

2008 m. birželio 17 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)   OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

41,9

MK

40,3

TR

57,1

ZZ

46,4

0707 00 05

JO

151,2

MK

35,8

TR

83,4

ZZ

90,1

0709 90 70

TR

103,3

ZZ

103,3

0805 50 10

AR

121,9

EG

120,2

US

91,7

ZA

131,5

ZZ

116,3

0808 10 80

AR

101,8

BR

86,7

CL

95,1

CN

92,0

MK

63,0

NZ

114,9

US

112,7

UY

59,9

ZA

86,7

ZZ

90,3

0809 10 00

IL

124,0

TR

184,2

ZZ

154,1

0809 20 95

TR

421,2

US

405,5

ZZ

413,4

0809 30 10 , 0809 30 90

EG

182,1

US

239,8

ZZ

211,0

0809 40 05

IL

190,0

TR

223,9

ZZ

207,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ žymi „kitą kilmę“.


2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 552/2008

2008 m. birželio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 2380/2001 ir (EB) Nr. 1289/2004 nuostatos dėl leidimo naudoti tam tikrus priedus gyvūnų mityboje sąlygų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį bendrovė Alpharma (Belgium) BVBA pateikė prašymą pakeisti leidimo turėtojo pavadinimą, atsižvelgiant į Komisijos reglamentus (EB) Nr. 2430/1999 (2), (EB) Nr. 2380/2001 (3) ir (EB) Nr. 1289/2004 (4). Šiais reglamentais leidžiama naudoti tam tikrus priedus. Leidimai yra susieti su leidimo turėtoju.

(2)

Leidimo naudoti Reglamento (EB) Nr. 2430/1999 I priede išvardytus priedus robenidino hidrochloridą 66 g/kg (Cycostat 66G) ir alfa amonio maduramiciną 1 g/100g (Cygro 1 %) turėtojas yra Roche Vitamins Europe Ltd.

(3)

Leidimo naudoti Reglamento (EB) Nr. 2380/2001 priede nurodytą priedą alfa amonio maduramiciną 1 g/100g (Cygro 1 %) ir Reglamento (EB) Nr. 1289/2004 priede nurodytą priedą dekokvinatą 60,6 g/kg (Deccox) turėtojas yra Alpharma AS.

(4)

Pareiškėjas teigia, kad bendrovė Alpharma (Belgium) BVBA yra teisėtas 2 ir 3 dalyse nurodytų leidimų turėtojų teisių perėmėjas. Bendrovė Alpharma (Belgium) BVBA kartu su prašymu pateikė atitinkamus dokumentus, iš kurių matyti, kad ankstesnis šių leidimų turėtojas šių priedų rinkodaros teisę kartu su papildomais patvirtinamaisiais dokumentais perdavė bendrovei Alpharma (Belgium) BVBA.

(5)

Pasiūlytasis leidimo sąlygų pakeitimas yra tik administracinio pobūdžio ir nesuteikia priežasties iš naujo vertinti atitinkamų priedų. Apie šį prašymą pranešta Europos maisto saugos tarnybai.

(6)

Kad pareiškėjui būtų leidžiama naudotis savo rinkodaros teisėmis bendrovės Alpharma (Belgium) BVBA vardu, būtina pakeisti leidimų sąlygas.

(7)

Todėl reglamentus (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 2380/2001 ir (EB) Nr. 1289/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sunaudotos turimos atsargos.

(9)

Šiame Reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 2430/1999 I priedo E 758 ir E 770 grafų 2 skiltyje įrašo tekstas „Roche Vitamins Europe Ltd“ pakeičiamas „Alpharma (Belgium) BVBA“.

2.   Reglamento (EB) Nr. 2380/2001 priedo E 770 grafos 2 skiltyje įrašo tekstas „Alpharma AS“ pakeičiamas „Alpharma (Belgium) BVBA“.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1289/2004 priedo E 756 grafos 2 skiltyje įrašo tekstas „Alpharma AS“ pakeičiamas „Alpharma (Belgium) BVBA“.

2 straipsnis

Turimas atsargas, atitinkančias iki šio reglamento įsigaliojimo taikomas nuostatas, galima tiekti rinkai ir naudoti iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(2)   OL L 296, 1999 11 17, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1519/2007 (OL L 335, 2007 12 20, p. 15).

(3)   OL L 321, 2001 12 6, p. 18.

(4)   OL L 243, 2004 7 15, p. 15.


2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 553/2008

2008 m. birželio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų stebėsenos taisyklės ir likvidavimo priemonės, kurių reikia imtis patvirtinus avių ir ožkų susirgimo užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE) diagnozę.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytos likvidavimo priemonės, kurios turi būti taikomos patvirtinus galvijų, ožkų ir avių USE protrūkį.

(3)

Nors jau daugiau nei du šimtus metų žinoma, kad avys ir ožkos gali užsikrėsti USE, nėra įrodyta, kad šių gyvūnų USE protrūkiai būtų kaip nors susiję su žmonių USE protrūkiais. Tačiau 2000 m. Komisija, remdamasi tuo metu turimomis mokslo žiniomis ir siekdama užtikrinti, kad naudojamos avių ir ožkų medžiagos būtų kuo saugesnės, nustatė išsamias avių ir ožkų USE stebėsenos, prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemones.

(4)

Šiomis priemonėmis siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie USE (išskyrus galvijų spongiforminę encefalopatiją (GSE)) paplitimą tarp avių ir ožkų, galimą USE ryšį su GSE ir žmonių galimybes užsikrėsti USE. Be to, šiomis priemonėmis siekiama, kad USE atvejų būtų kuo sumažinti. Vienos iš priemonių – konkrečių pavojingų medžiagų šalinimas, išsami aktyvios stebėsenos programa, USE užkrėstoms bandoms taikomos priemonės ir savanoriškos veisimo sistemos, skirtos didinti avių atsparumą USE. Pradėjus taikyti šias priemones ir gavus valstybėse narėse įgyvendinamų aktyvaus stebėjimo programų informacijos nebuvo nustatyta epidemiologinių ryšių tarp avių ir ožkų USE (išskyrus GSE) ir žmonių USE.

(5)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), 7 straipsnyje nustatyta, kad ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio sveikatai galimybė, tačiau mokslas abejoja, laukiant tolesnės išsamesniam rizikos vertinimui reikalingos mokslinės informacijos, gali būti priimtos laikinosios rizikos valdymo priemonės, užtikrinančios Bendrijos pasirinktą aukštą sveikatos apsaugos lygį. Reglamente taip pat nustatyta, kad tokios priemonės turi būti proporcingos ir neapribojančios prekybos labiau negu reikia, kad būtų pasiektas pasirinktas aukštas sveikatos apsaugos lygis, atsižvelgiant į techninį bei ekonominį įvykdomumą ir kitus veiksnius, kurie šioje srityje yra laikomi teisėtais. Per pagrįstą laiką priemonės turi būti persvarstytos.

(6)

2007 m. kovo 8 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė nuomonę dėl tam tikrų avių ir ožkų USE pavojaus aspektų (3). Šioje nuomonėje EMST teigė, kad „nėra epidemiologinio ar molekulinio ryšio tarp klasikinių ir (arba) atipinių skrepi atvejų ir žmonių susirgimų USE įrodymų. GSE sukėlėjas yra vienintelis USE sukėlėjas, nustatytas kaip zoonozių sukėlėjas. Tačiau dėl jų įvairovės šiuo metu negalima atmesti galimybės, kad žmonės gali užsikrėsti kitais gyvūnų USE sukėlėjais.“ Be to, tarnyba mano, kad „kol kas manoma, kad dabartiniai diferencinės diagnostikos tyrimai, aprašomi ES teisės aktuose kaip naudotini skrepi ir GSE diferencinei diagnostikai, yra patikimi GSE ir klasikinės bei atipinės skrepi atvejams atskirti. Tačiau remiantis turimomis mokslo žiniomis negalima užtikrinti, kad jų diagnostinis jautrumas ir specifiškumas yra visiškai patikimu.“

(7)

Priėmus šią nuomonę ir remiantis 2005 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatu apie USE programą (4) bei 2006 m. lapkričio 21 d. SANCO 2006–2007 m. USE darbo programa (5) priimtas 2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus (6). Reglamentu (EB) Nr. 727/2007 padarytais Reglamento (EB) Nr. 999/2001 pakeitimais siekta pritaikyti galiojančias priemones, skirtas avių ir ožkų USE, siekiant atsižvelgti į naujesnius mokslinius įrodymus. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, nustatyta, kad nebeprivaloma skersti viso pulko ir numatytos tam tikros skerdimui alternatyvios priemonės, kurias galima taikyti, jei ūkyje patvirtinamas avių ir ožkų USE protrūkis ir atmesta galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) galimybė. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad įvairiose Bendrijos dalyse avių ir ožkų sektoriai skirtingi, Reglamente (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, valstybėms narėms numatyta galimybė taikyti alternatyvias strategijas kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 727/2007, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės sektoriaus bruožus.

(8)

2007 m. liepos 17 d. Prancūzija iškėlė bylą (T-257/07) prieš Europos Komisiją Europos bendrijų pirmosios instancijos teisme, prašydama iš dalies panaikinti Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, VII priedo A skyriaus 2.3 b punkto iii papunkčio, 2.3 d punkto ir 4 punkto nuostatas, visų pirma dėl priemonių, kurias reikia taikyti USE užkrėstuose pulkuose, arba iš viso panaikinti tą reglamentą. 2007 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi (7) šiuos nuostatos laikinai sustabdytos, kol nebus priimtas galutinis sprendimas.

(9)

2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje abejota Komisijos atliktu turimų mokslo duomenų apie galimą riziką vertinimu. Todėl Komisija paprašė EMST padėti paaiškinti dvi pagrindines prielaidas, kuriomis buvo pagrįstas Reglamentas (EB) Nr. 727/2007. Pirma, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog koks nors USE sukėlėjas, išskyrus GSE, gali sukelti zoonozes. Antra, kad molekuliniais ir biologiniais tyrimais galima atskirti GSE ir kitas avių ir ožkų USE. 2008 m. sausio 24 d. EMST priėmė mokslinį ir techninį paaiškinimą (8) dėl kai kurių jos 2007 m. kovo 8 d. dienos nuomonės, į kurią buvo atsižvelgta priimant Reglamentą (EB) Nr. 727/2007, išvadų aspektų.

(10)

Dėl USE užkrečiamumo EMST patvirtino, kad:

nenustatyta, jog avys užsikrėstų kitais USE sukėlėjais, išskyrus klasikinės skrepi ir atipinės skrepi ligų sukėlėjais;

nenustatyta, kad ožkos užsikrėstų kitais USE sukėlėjais, išskyrus GSE, klasikinės skrepi ir atipinės skrepi ligų sukėlėjais;

vartojamas terminas GSE apima galvijų USE, kurias gali sukelti mažiausiai trys atskiri nevienalyčių savybių turintys USE sukėlėjai;

vartojamas terminas „klasikinė skrepi“ apima avių ir ožkų USE, kurias sukelia keli nevienalyčių savybių turintys USE sukėlėjai;

vartojamas terminas „klasikinė skrepi“ apima kitas nei klasikinė skrepi avių ir ožkų USE. Šiuo metu ginčijamasi, ar ją sukelia vienas ar keli USE sukėlėjai.

(11)

Tačiau EMST negali atmesti galimybės, kad žmonės gali užsikrėsti kitais USE sukėlėjais, išskyrus GSE, nes:

šiuo metu USE sukėlėjo galimybės patekti į žmogaus sistemą vertinamos atliekant eksperimentus, kurių metu sukėlėjais užkrečiami primatai ir transgeninės pelės, atitinančios žmogaus PrP geną;

trimis USE atvejais (dviem klasikinės skrepi ir vienu L tipo USE) USE sukėlėjai, išskyrus klasikinės GSE sukėlėją, pateko per sumodeliuotą žmogaus sistemos barjerą;

būtina atsižvelgti į tam tikrus šių modelių sąlygotus apribojimus, įskaitant tai, jog neaišku, ar jie tiksliai atitinka žmogaus sistemos barjerą ir ar naudotas eksperimentinis inokuliacijos būdas atitinka užsikrėtimą natūraliomis sąlygomis.

(12)

EMST paaiškinimai leidžia teigti, kad avis ir ožkas galinčių užkrėsti ligos sukėlėjų biologinė įvairovė svarbi, todėl negalima atmesti žmogaus užsikrėtimo galimybės, nes dėl šios įvairovės padidėja galimybių, jog vienas iš USE sukėlėjų gali užkrėsti ir žmones. Tačiau EMST pripažįsta, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad egzistuotų tiesioginis ryšs tarp avių ir ožkų USE, išskyrus GSE, ir žmonių USE. EMST nuomonė, kad negalima atmesti žmogaus užsikrėtimo avių ar ožkų USE sukėlėjais, pagrįsta eksperimentiniais žmogaus sistemos barjero ir gyvūnų modelių (primatų ir pelių) tyrimais. Tačiau šiuose modeliuose neatsižvelgiama į genetines žmonių charakteristikas, labai veikiančias sąlygines galimybes užsikrėsti priono ligomis. Be to, modeliai nevisiškai tiksliai leidžia ekstrapoliuoti rezultatus natūralioms sąlygoms, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog neaišku, ar jie tiksliai atitinka žmogaus sistemos barjerą ir ar naudotas eksperimentinis inokuliacijos būdas atitinka užsikrėtimą natūraliomis sąlygomis. Todėl galima teigti, kad neatsižvelgiant į tai, kad neatmestina žmonių užsikrėtimo avių ar ožkų USE sukėlėjais rizika, ji būtų labai nedidelė, nes tokio užsikrėtimo įrodymai pagrįsti eksperimentiniais modeliais, neatitinkančiais natūralių sąlygų, susijusių su tikruoju žmogaus sistemos barjeru ir tikraisiais užsikrėtimo būdais.

(13)

Dėl diferencinės diagnostikos tyrimų EMST patvirtino, kad:

remiantis ribotais turimais duomenimis Europos Sąjungos lygmeniu vykdomi diferencinės diagnostikos tyrimai yra naudotinos USE atvejų tyrimo priemonės, kaip minėta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 3.2 punkto c papunktyje, nes šiais tyrimais galima greitai ir pakartotinai nustatyti USE atvejus, kurių požymiai panašūs į sukeliamus klasikinės GSE sukėlėjo;

negalima teigti, kad šie diferencinės diagnostikos tyrimai visiškai patikimi, nes kol kas turima nepakankamai žinių apie tikrą biologinę avių ir ožkų USE sukėlėjų įvairovę ir apie sukėlėjų sąveiką bendro užsikrėtimo atvejais.

(14)

Komisijai paprašius paaiškinti, ar statistiškai pakankamų duomenų apie tyrimų rezultatus trūkumą atlygina taikoma procedūra, pagal kurią atliekamas tarplaboratorinis tyrimas, papildomai tiriant molekules įvairiose laboratorijose, ir ekspertų grupės, kuriai pirmininkauja Bendrijos USE pavyzdinė laboratorija, vertinimas, EMST paaiškino, kad:

nepaisant tarplaboratorinių tyrimų, kuriuose naudojami eksperimentinių avių GSE atvejų mėginiai, nuoseklumo, neaišku, kokių rezultatų jie duotų realiomis sąlygomis, nes nenustatoma pakankamai avių ar ožkų užsikrėtimo GSE atvejų natūraliomis sąlygomis;

USE teigiamais atvejais visapusis diferencinės diagnostikos tyrimas, įskaitant biologinį, atliekamas tik jei biocheminiai diferencinės diagnostikos tyrimai suderinami su GSE požymiais; todėl šio tyrimo metu gautų duomenų negalima naudoti diferencinės diagnostikos tyrimų jautrumui ar specifiškumui vertinti;

vis daugiau neigiamų avių ar ožkų USE diferencinės diagnostikos tyrimų rezultatų neatlygina statistiškai pakankamų duomenų apie šiuos tyrimus trūkumo.

(15)

EMST pripažįsta, kad Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nurodyti diferencinės diagnostikos tyrimai naudotini ir jais galima greitai ir pakartotinai nustatyti USE atvejus, kurių požymiai panašūs į sukeliamus klasikinės GSE sukėlėjo. Kadangi trūksta mokslinių įrodymų, kad natūraliomis sąlygomis avys ar ožkos gali užsikrėsti ir GSE, ir kitais USE sukėlėjais, ir atsižvelgiant į tai, kad GSE labai mažai paplitęs avių ar ožkų populiacijose (jei iš viso yra) ir dėl to galimybė užsikrėsti ir GSE, ir USE būtų dar mažesnė, tikėtina, kad labai mažai avių ir ožkų GSE atvejų liko nenustatyti. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad diferencinės diagnostikos tyrimai nėra visiškai patikimi, galima manyti, kad jie tinkami naudoti likviduojant USE kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001.

(16)

2007 m. sausio 25 d. (9) nuomonėje EMST pateikė preliminarų galimo avių GSE paplitimo vertinimą. Tarnyba nusprendė, kad didelės rizikos šalyje GSE rodiklis mažesnis nei 0,3–0,5 GSE atvejų 10 000 sveikų paskerstų gyvūnų. Be to, EMST teigimu Europos Sąjungoje „95 % patikimumu galima teigti, kad milijonui avių tenka 4 atvejai arba mažiau; 99 % patikimumu – 6 arba mažiau atvejų milijonui. Kadangi dar nėra patvirtintų avių GSE atvejų, tikriausiai paplitimas yra nulis“. Nuo 2005 m., kai pradėta taikyti diferencinės diagnostikos tyrimų procedūra, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 3.2 c punkte, atlikti 2 798 USE užkrėstų avių diferencinės diagnostikos tyrimai ir 265 USE užkrėstų ožkų diferencinės diagnostikos tyrimai; jais nenustatyta nei vieno GSE atvejo.

(17)

Įgyvendinant Bendrijos politiką užtikrinamas aukštas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygis. Bendrijos maisto ir pašarų sritis reglamentuojančios priemonės turi būti grindžiamos tinkamu galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai įvertinimu ir, atsižvelgiant į esamus mokslinius įrodymus, turi būti išlaikomas arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidintas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis. Tačiau negalima manyti, kad visiškas rizikos panaikinimas – realus bet kokių rizikos valdymo sprendimų, susijusių su maisto sauga, tikslas, nes reikia atidžiai įvertinti rizikos mažinimo priemonių sąnaudas ir naudą, siekiant užtikrinti tokios priemonės proporcingumą. Koks rizikos lygis yra priimtinas, sprendžia rizikos valdytojas, atsižvelgdamas į visus mokslinio rizikos vertinimo elementus.

(18)

Komisija – ES lygmens rizikos valdytoja, todėl ji atsakinga už tinkamo rizikos lygio nustatymą ir tinkamiausių priemonių patikimai visuomenės sveikatos apsaugai palaikyti priėmimą. Komisija persvarstė ir įvertino naujausią mokslinę informaciją apie žmonių galimybes užsikrėsti USE. Jos vertinimu šiuo metu rizika labai maža.

(19)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nurodytas priemones reikėtų persvarstyti, siekiant užtikrinti, kad dėl jų valstybės narės ir ūkinės veiklos vykdytojai nepatirtų naštos, neatitinkančios susijusios rizikos bei neproporcingos siekiamam tikslui.

(20)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nurodytas priemones reikėtų iš dalies keisti, kad valstybėms narėms būtų galima netaikyti reikalavimo visiškai arba iš dalies skersti avių ar ožkų bandas, nustačius avių ar ožkų USE atvejų.

(21)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.

(22)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja šešiasdešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 357/2008 (OL L 111, 2008 4 23, p. 3).

(2)   OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 202/2008 (OL L 60, 2008 3 5, p. 17).

(3)  EMST leidinys (2007 m.) 466, p. 1.

(4)  COM(2005) 322 galutinis.

(5)  SEC(2006) 1527.

(6)   OL L 165, 2007 6 27, p. 8.

(7)   OL C 283, 2007 11 24, p. 28.

(8)  Europos Komisijos prašymu parengta Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais mokslo ataskaita „Mokslinis ir techninis paaiškinimas dėl kai kurių 2007 m. kovo 8 d. nuomonės dėl tam tikrų avių ir ožkų užsikrėtimo užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis pavojaus aspektų išvadų aspektų vertinimo ir atsižvelgimo į juos“. EMST leidinys (2008 m.) 626, p. 1.

(9)  Europos Komisijos prašymu parengta Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais nuomonė dėl likutinės GSE rizikos avienoje ir avienos produktuose kiekybinės rizikos vertinimo, EMST leidinys (2007 m.), 442, 1 p.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo A skyrius pakeičiamas taip:

„A   SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi patvirtinus USE atvejį

1.

13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

a)

galvijų atveju:

visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga,

jei buvo patvirtinta, kad liga serga gyvūno patelė, jos palikuonys, atvesti dvejus metus prieš klinikinę ligos pradžią ar po jos,

visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

galima ligos kilmė,

kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

b)

avių ir ožkų atveju:

visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

kiek tai įmanoma, nustatyti gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvus, visus embrionus, kiaušialąstes ir paskutinius palikuonis,

visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kurių liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

galima ligos kilmė ir kitų ūkių, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

2.

13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1.

jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos neskersti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų skerdimą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos sėklos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nudvėsę jie bus visiškai sunaikinti.

2.2.

Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi USE, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas tol, kol bus gauti tyrimo rezultatai. Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta USE, ir yra ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas USE, kompetentinga institucija gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgiant į turimą epidemiologinę informaciją.

2.3.

Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

a)

jei GSE diagnozės negalima atmesti po tarplaboratorinio tyrimo, atlikto pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, visi gyvūnai, nustatyti tyrimu, nurodytu 1 b punkto antrojoje–penktojoje įtraukose, skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o tuo tyrimu nustatyti embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami.

b)

jei GSE diagnozės negalima atmesti pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, siekti kompetentingos institucijos sprendimo:

arba

i)

visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; 3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

arba

ii)

visi 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškas sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami, išskyrus:

veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

tik skersti skirtas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį,

jei kompetentinga institucija nuspręstų, iki trijų mėnesių amžiaus tik skersti skirtas avis ir ožkas.

3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

arba

iii)

valstybė narė gali nuspręsti neskersti ir nenaikinti gyvūnų, nustatytų 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu, kai sunku pakeisti avis žinomo genotipo avimis arba kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, arba remiantis pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių įvertinimu. 4 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui.

c)

Nukrypdama nuo b punkte nustatytų priemonių ir tik kai USE atvejis, patvirtintas ūkyje, yra atipinis skrepi ligos atvejis, valstybė narė gali nuspręsti taikyti 5 punkte nustatytas priemones.

d)

Valstybės narės gali:

i)

vietoje visų gyvūnų, nurodytų b punkto i papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus;

ii)

vietoje gyvūnų, nurodytų b punkto ii papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus; jeigu:

gyvūnai skerdžiami atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus arba turintys prasikalusius per dantenas daugiau negu du nuolatinius kandžius ir skirti skersti žmonių maistui gyvūnai tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

e)

nustatomas avių (neviršijant 50 gyvūnų), paskerstų ir sunaikintų arba paskerstų žmonių maistui pagal b punkto i ir iii papunkčius, priono baltymo genotipas;

f)

kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, valstybė narė gali atidėti gyvūnų naikinimą, kaip nurodyta 2.3 b punkto i ar ii papunkčiuose, iki penkerių veisimo metų.

2.4.

Jei užkrėstas gyvūnas pateko iš kito ūkio, atsižvelgdama į atvejo istoriją, valstybė narė gali nuspręsti likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, jas taikant ir ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta, ar užuot jas taikiusi jame; jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai. Jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

3.

Ūkiui pritaikius 2.3 a punkte ir b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytas priemones:

3.1.

tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį(-us):

a)

ARR/ARR genotipo avinai;

b)

avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

c)

ožkos, jei:

i)

ūkyje nėra veislinių avių, išskyrus a ir b punktuose nurodytų genotipų avis;

ii)

po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo kruopščiai išvalytos ir dezinfekuotos.

3.2.

Tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje(-uose):

a)

ARR/ARR genotipo avinų sėkla;

b)

embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių.

3.3.

Gyvūnų judėjimas iš ūkio atitinka šias sąlygas:

a)

ARR/ARR avių judėjimui iš ūkio netaikomi jokie apribojimai;

b)

avys, turinčios tik vieną ARR alelį, gali būti perkeliamos iš ūkio, tik jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti arba sunaikinimo tikslais. Tačiau:

avys, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, gali būti perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, vadovaujantis 2.3 b punkto ii papunkčiu ar 4 punktu pritaikius priemones,

jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į vieną kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent jos būtų iškart skerdžiamos toje valstybėje narėje;

c)

ožkos gali būti perkeltos, jei ūkiui taikoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant visų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimą, ir:

i)

jos buvo paskerstos žmonėms vartoti jų vaisingo gyvenimo pabaigoje; arba

ii)

nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje ir kurios atitinka III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nustatytas sąlygas.

d)

jei valstybė narė nuspręstų, jaunesni negu 3 mėnesių amžiaus ėriukai ir ožiukai gali iš ūkio būti perkeliami, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti.

3.4.

3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti apribojimai ūkiui toliau taikomi trejus metus:

a)

nuo datos, kai visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą; arba

b)

arba nuo vėliausios datos, kai avys ar ožkos buvo laikomos ūkio teritorijoje; arba

c)

arba nuo datos, kai pradėta 3.3 c punkte nurodyta intensyvesnė USE stebėsena; arba

d)

nuo datos, kai visi ūkyje laikomi veisliniai avinai yra ARR/ARR genotipo, visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturi VRQ alelių, jei per dvejus metus atliktų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus toliau nurodytų gyvūnų USE tyrimų rezultatai yra neigiami:

kas metus atrenkamos vaisingo gyvenimo pabaigoje paskerstų avių imties, vadovaujantis III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytu mėginių imties dydžiu, bei

visų III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodytų ūkyje nudvėsusių ar paskerstų avių.

4.

Po to, kai ūkyje buvo taikomos 2.3 b punkto iii papunktyje nustatytos priemonės, ir po paskutinio nustatyto USE atvejo dvejus veisimo metus:

a)

nustatomos ūkio avys ir ožkos;

b)

visos ūkyje esančios avys ir ožkos gali būti perkeliamos tik atitinkamos valstybės teritorijoje skersti žmonių maistui arba naikinimo tikslais; visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus gyvūnai, paskersti žmonių maistui, tiriami dėl USE laboratoriniais metodais, nurodytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

c)

kompetentinga institucija užtikrina, kad embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio;

d)

ūkyje gali būti naudojami tik avinų, turinčių ARR/ARR genotipą, sėkla ir embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio;

e)

visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nudvėsė arba buvo paskerstos ūkyje, tiriamos dėl USE;

f)

tik avinai, turintys ARR/ARR genotipą, ir avys iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežami į ūkį;

g)

tik ožkos iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų, arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežamos į ūkį;

h)

visoms ūkyje laikomoms avims ir ožkoms taikomi bendri ganymo apribojimai, kuriuos nustato kompetentinga institucija, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu;

i)

nukrypstant nuo b punkto, jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į tos pačios valstybės narės kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent jos būtų iškart skerdžiamos toje valstybėje narėje.

5.

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nurodytą 2.3 c punkte, taikomos šios priemonės:

a)

visi 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; valstybės narės gali nuspręsti nustatyti avių, kurios buvo paskerstos ir sunaikintos, priono baltymo genotipą;

b)

arba dvejus veisimo metus nuo paskutinio USE atvejo nustatymo taiko bent šias priemones:

i)

nustatomos visos ūkio avys ir ožkos;

ii)

ūkiui turi būti taikoma intensyvesnė USE stebėsena dvejus metus, įskaitant visų avių ir ožkų, kurios yra vyresnės nei 18 mėnesių ir paskerstos žmonių maistui, ir visų vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje, tyrimą;

iii)

kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvos avys ir ožkos, embrionai ir kiaušialąstės iš ūkio nebūtų siunčiamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

6.

Valstybės narės, taikančios 2.3 b punkto iii papunktyje nurodytas priemones ir 2.3 c ir d punktuose nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, praneša Komisijai apie jas nustatant taikytas sąlygas ir kriterijus. Nustačius papildomų USE atvejų bandose, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, tokių nuostatų taikymo sąlygos persvarstomos.“

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 554/2008

2008 m. birželio 17 d.

dėl leidimo naudoti 6-fitazę (Quantum Phytase) kaip pašarų priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą šio reglamento priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo fermentinį preparatą 6-fitazę (Quantum Phytase), pagamintą iš Pichia pastoris (DSM 15927) kaip mėsiniams viščiukams, vištoms dedeklėms, mėsiniams kalakutams, mėsinėms antims ir nujunkytiems paršeliams skirtą pašarų priedą. Pašarų priedas priskirtinas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2007 m. vasario 1 d. ir 2008 m. sausio 30 d. pateiktoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad fermentinis preparatas 6-fitazė, gaunamas iš Pichia pastoris (DSM 15927), nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnams, vartotojams ar aplinkai ir kad yra veiksmingas gerinant pašarų virškinimą (pagrįsta pareiškėjo pateiktais duomenimis). Ji taip pat padarė išvadą, kad šis produktas šiek tiek dirgina ir sukelia odos jautrumą, be to, gali sąlygoti kvėpavimo takų jautrumą. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po patiekimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtina pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(5)

Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl reikėtų leisti naudoti preparatą, nurodytą šio reglamento priede, kaip virškinimo stimuliatorių. Turėtų būti pateiktos priemonės, kaip apsaugoti vartotojus nuo tarnybos išvadoje nurodyto pavojaus.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje tame priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(2)  Priedų ir produktų arba medžiagų, skirtų gyvūnų pašarams, mokslinės grupės ir Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės nuomonė dėl „Produkto Quantum Phytase 5000 L ir Quantum Phytase 2500 D (6-fitazė), naudojamo kaip mėsinių viščiukų, vištų dedeklių, mėsinių kalakutų, mėsinių ančių ir nujunkytų paršelių pašaro priedo, saugos ir veiksmingumo“. EMST leidinys (2008 m.) 627, p. 1.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

(Prekinis pavadinimas)

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Ilgiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai

4a5

AB Enzyme GmbH

6-fitazė

EB 3.1.3.26

(Quantum Phytase 2500 D

(Quantum Phytase 5000 L)

 

Priedo sudėtis

6-fitazė, pagaminta iš Pichia pastoris (DSM 15927), kurios mažiausias aktyvumas:

 

kieto pavidalo: 2 500 FTU/g (1)

 

skysto pavidalo: 5 000 FTU/ml

 

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

6-fitazė, pagaminta iš Pichia pastoris (DSM 15927)

 

Analizės metodas  (2)

Kolorimetrinis metodas, pagrįstas vanadžio molibdato reakcija su organiniu fosfatu, kuris išgaunamas įvykus fitato, turinčio substrato (natrio fosfato), reakcijai esant pH 5,5 ir 37 °C temperatūrai.

Mėsiniai viščiukai

500 FTU

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė vienam kilogramui visaverčio pašaro:

mėsiniams viščiukams: 500–2 500 FTU,

vištoms dedeklėms: 2 000 FTU,

mėsinėms antims: 250–2 000 FTU,

mėsiniams kalakutams: 1 000 –2 700 FTU

nujunkytiems paršeliams: 100–2 500 FTU.

3.

Skirtas naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kuriuose daugiau kaip 0,25 % fitino, jungiančio fosforą.

4.

Naudoti nujunkytiems paršeliams maždaug iki 35 kg.

5.

Dėl saugos: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugą, saugos akinius ir pirštines.

2018 m. liepos 8 d.

Vištos dedeklės

2 000 FTU

Mėsinės antys

250 FTU

Mėsiniai kalakutai

1 000 FTU

Paršeliai (nujunkyti)

100 FTU


(1)  1 FTU yra fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį neorganinio fosfato per minutę iš natrio fitato, esant pH 5,5 ir 37 °C temperatūroje.

(2)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Bendrijos etaloninės laboratorijos interneto svetainėje www.irmm.jrc.be/crl-feed-additives


DIREKTYVOS

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/17


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/60/EB

2008 m. birželio 17 d.

nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus

(Tekstas svarbus EEE)

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (1), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

1995 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 95/31/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Būtina nustatyti visų saldiklių, minimų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (4), grynumo kriterijus.

(3)

Būtina atsižvelgti į Jungtinio FAO/ PSO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) sudarytame Codex Alimentarius nustatytas saldiklių specifikacijas ir taikomus analizės metodus.

(4)

Maisto priedai, paruošti taikant gamybos būdus, ar pradines medžiagas, kurios labai skiriasi nuo tų, kurias įvertino Maisto produktų mokslinis komitetas, arba skiriasi nuo šioje direktyvoje išvardytų priedų, turėtų būti pateikti Europos maisto saugos tarnybai saugai įvertinti, pabrėžiant grynumo kriterijus.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

(6)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Grynumo kriterijai, nurodyti Direktyvos 89/107/EEB 3 straipsnio 3 dalies a punkte, Direktyvoje 94/35/EB išvardytiems saldikliams yra nustatyti šios direktyvos I priede.

2 straipsnis

Direktyva 95/31/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)   OL L 178, 1995 7 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/128/EB (OL L 346, 2006 12 9, p. 6).

(3)  Žr. II priedo A dalį.

(4)   OL L 237, 1994 9 10, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/52/EB (OL L 204, 2006 7 26, p. 10).


I PRIEDAS

E 420 (i) –   

SORBITOLIS

Sinonimai

D-gliucitolis, D-sorbitolis

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

D-gliucitolis

EINECS

200-061-5

Cheminė formulė

C6H14O6

Santykinė molekulinė masė

182,17

Analizės duomenys

Suminis gliucitolių kiekis ne mažesnis kaip 97 % ir D gliucitolio ne mažiau kaip 91 % sausos medžiagos svorio

Gliucitoliai yra junginiai, turintys struktūrinę formulę CH2OH-(CHOH)n-CH2OH, kurioje n yra sveikasis skaičius.

Apibūdinimas

Balti higroskopiški kristaliniai saldaus skonio milteliai, dribsniai arba granulės

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje, mažai tirpus etanolyje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

88–102 °C

C.

Gliucitolio monobenzilideno darinys

Į 5 g mėginį įpilkite 7 ml metanolio, 1 ml benzaldehido ir 1 ml druskos rūgšties. Sumaišykite ir purtykite ant mechaninės purtyklės tol, kol susidarys kristalai. Filtruokite siurbiamuoju filtru, kristalai ištirpinami 20 ml verdančio vandens, kuriame ištirpinkite 1 g natrio hidrokarbonato, karštą tirpalą filtruokite siurbiamuoju filtru, plaukite 5 ml metanolio ir vandens mišiniu (1:2) ir išdžiovinkite ore. Taip gauti kristalai lydosi 173–179 °C temperatūros diapazone

Grynumas

Vandens kiekis

Ne daugiau kaip 1 % (Karlo Fišerio metodu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 % sausos medžiagos svorio

Redukuojantys cukrūs

Ne daugiau kaip 0,3 % sausos medžiagos svorio išreiškiant gliukoze

Suminis cukrų kiekis

Ne didesnis kaip 1 % sausos medžiagos svorio išreiškiant gliukoze

Chloridai

Ne daugiau kaip 50 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

E 420 (ii) –   

SORBITOLIO SIRUPAS

Sinonimai

D-gliucitolio sirupas

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Sorbitolio sirupą, gaunamą hidrinant gliukozės sirupą, sudaro D-sorbitolis, D-manitolis ir hidrinti sacharidai

Ta produkto dalis, kuri nėra D-sorbitolis, daugiausia sudaryta iš hidrintų oligosacharidų, susidarančių hidrinant gliukozės sirupo žaliavą (šiuo atveju gliukozės sirupas nesikristalizuoja), arba iš manitolio. Gali būti maži kitų gliucitolių, kuriuose n ≤ 4, kiekiai. Gliucitoliai yra junginiai, turintys struktūrinę formulę CH2OH-(CHOH)n-CH2OH, kurioje n yra sveikas skaičius.

EINECS

270-337-8

Analizės duomenys

Suminis sausos medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 69 %, D-sorbitolio ne mažiau kaip 50 % sausos medžiagos

Apibūdinimas

Skaidrus bespalvis saldaus skonio tirpalas

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Maišosi su vandeniu, gliceroliu ir propan-1,2-dioliu

B.

Sorbitolio monobenzilideno darinys

Į 5 g mėginį įpilkite 7 ml metanolio, 1 ml benzaldehido ir 1 ml druskos rūgšties. Sumaišykite ir purtykite ant mechaninės purtyklės tol, kol susidarys kristalai. Filtruokite siurbiamuoju filtru, kristalus ištirpinkite 20 ml verdančio vandens, kuriame yra ištirpinta 1 g natrio rūgščiojo karbonato, karštą tirpalą filtruokite siurbiamuoju filtru, plaukite 5 ml metanolio ir vandens mišiniu (1:2) ir išdžiovinkite ore. Taip gauti kristalai lydosi 173–179 °C temperatūroje.

Grynumas

Vandens kiekis

Ne didesnis kaip 31 % (Karlo Fišerio metodu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 % sausos medžiagos svorio

Redukuojantys cukrūs

Ne daugiau kaip 0,3 % sausos medžiagos svorio išreiškiant gliukoze

Chloridai

Ne daugiau kaip 50 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 421 –   

MANITOLIS

I)   

MANITOLIS

Sinonimai

D-manitolis

Apibrėžimas

Gaunamas kataliziškai hidrinant angliavandenių tirpalus, turinčius gliukozės ir (arba) fruktozės

Cheminis pavadinimas

D-manitolis

EINECS

200-711-8

Cheminė formulė

C6H14O6

Molekulinė masė

182,2

Molekulinė masė

D-manitolio ne mažiau kaip 96 % ir ne daugiau kaip 102 % sausoje medžiagoje

Apibūdinimas

Balti bekvapiai kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje, beveik netirpus eteryje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

164–169 °C

C.

Plonasluoksnė chromatografija

Teigiamas bandymas

D.

Savitasis sukimas

[α]20 D: + 23° – + 25° (borato tirpalas)

E.

pH

5–8

Į 10 ml 10 % m/v bandinio įpilama 5 ml sočiojo kalio chlorido tirpalo, matuojama pH

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne daugiau kaip 0,3 % (105 °C, keturios valandos)

Redukuojantieji cukrūs

Ne daugiau kaip 0,3 % (išreiškiant gliukoze)

Suminis cukrų kiekis

Ne didesnis kaip 1 % (išreiškiant gliukoze)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 %

Chloridai

Ne daugiau kaip 70 mg/kg

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

II)   

MANITOLIS, GAUTAS FERMENTACIJOS BŪDU

Sinonimai

D-manitolis

Apibrėžimas

Gaunamas pertraukiamos fermentacijos aerobinėmis sąlygomis būdu, naudojant paprastų mielių Zygosaccharomyces rouxii rūšį

Cheminis pavadinimas

D-manitolis

EINECS

200-711-8

Cheminė formulė

C6H14O6

Molekulinė masė

182,2

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % sausos medžiagos svorio

Apibūdinimas

Balti bekvapiai kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje, beveik netirpus eteryje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

164–169 °C

C.

Plonasluoksnė chromatografija

Teigiamas bandymas

D.

Savitasis sukimas

[α]20 D: + 23° – + 25° (borato tirpalas)

E.

pH

5–8

Į 10 ml 10 % m/v mėginio tirpalo įpilkite 0,5 ml sočiojo kalio chlorido tirpalo ir matuokite pH

Grynumas

Arabitolis

Ne daugiau kaip 0,3 %

Nuodžiūvis

Ne daugiau kaip 0,3 % (105 °C, keturios valandos)

Redukuojantieji cukrūs

Ne daugiau kaip 0,3 % (išreiškiant gliukoze)

Suminis cukrų kiekis

Ne didesnis kaip 1 % (išreiškiant gliukoze)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 %

Chloridai

Ne daugiau kaip 70 mg/kg

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

Aerobinės mezofilinės bakterijos

Ne daugiau kaip 103/g

Koliformai

10-yje g nėra

Salmonella

10-yje g nėra

E. coli

10-yje g nėra

Staphylococcus aureus

10-yje g nėra

Pseudomonas aeruginosa

10-yje g nėra

Pelėsiai

Ne daugiau kaip 100/g

Mielės

Ne daugiau kaip 100/g

E 950 –   

ACESULFAMAS K

Sinonimai

Acesulfamo kalis, 3,4-dihidro-6-metil-1,2,3-oksatiazin-4-on-2,2-dioksido kalio druska

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

6-metil-1,2,3-oksatiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksido kalio druska

EINECS

259-715-3

Cheminė formulė

C4H4KNO4S

Molekulinė masė

201,24

Analizės duomenys

C4H4KNO4S kiekis ne mažesnis kaip 99 % bevandenėje medžiagoje

Apibūdinimas

Bekvapiai balti kristaliniai milteliai. Maždaug 200 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje

B.

Ultravioletinės spinduliuotės sugertis

Maksimumas atitinka 227 ± 2 nm, naudojant 10 mg/1 000  ml vandens tirpalą

C.

Teigiamas K jonų bandymas

Bandymas teigiamas (tiriamas likutis, gautas iškaitinus 2 g mėginio)

D.

Nusodinimo bandymas

Į tirpalą, gautą 0,2 g mėginio ištirpinant 2 ml acto rūgšties ir 2 ml vandens, įlašinama keli lašai 10 % natrio kobaltnitrito tirpalo. Susidaro geltonos nuosėdos

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 1 % (105 °C, dvi valandos)

Organinės priemaišos

Teigiamas bandymas, nustatant 20 mg/kg UV aktyviųjų komponentų

Fluoridas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 951 –   

ASPARTAMAS

Sinonimai

Aspartilfenilalanino metilesteris

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

N-L-α-(aspartil-L-fenilalanin-1-metilesteris, 3-amino-N-(α-karbometoksifenetil) sukcinamo rūgšties N-metilesteris

EINECS

245-261-3

Cheminė formulė

C14H18N2O5

Santykinė molekulinė masė

294,31

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 98 % ir ne daugiau kaip 102 % C14H18N2O5, išreiškiant bevandenei medžiagai

Apibūdinimas

Balti bekvapiai saldaus skonio kristaliniai milteliai. Maždaug 200 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

Tirpumas

Mažai tirpus vandenyje ir etanolyje

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 4,5 % (105 °C, keturios valandos)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,2 % sausos medžiagos svorio

pH

4,5–6,0 (1:125 tirpalas)

Praleidimo faktorius

1 % tirpalo 2 N druskos rūgštyje praleidimo faktorius, tinkamu spektrofotometru nustatytas 1 cm storio kiuvetėje esant 430 nm bangos ilgiui, kai palyginamuoju tirpalu naudojamas 2 N druskos rūgšties tirpalas, yra ne mažesnis kaip 0,95; jis maždaug atitinka ne didesnį kaip 0,022 optinį tankį

Savitasis poliarizacijos plokštumos sukimas

[α]D 20: nuo + 14,5° iki + 16,5°

Nustatykite naudodami 4:100 tirpalą 15 N skruzdžių rūgštyje per 30 minučių po mėginio tirpalo paruošimo

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kgsausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

5-benzil-3,6-diokso-2-piperazinacto rūgštis

Ne daugiau kaip 1,5 % sausos medžiagos svorio

E 952 –   

CIKLAMO RŪGŠTIS IR JOS Na IR Ca DRUSKOS

(I)   

CIKLAMO RŪGŠTIS

Sinonimai

Cikloheksilsulfamo rūgštis, ciklamatas

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Cikloheksansulfamorūgštis, cikloheksilaminosulfonrūgštis

EINECS

202-898-1

Cheminė formulė

C6H13NO3S

Santykinė molekulinė masė

179,24

Analizės duomenys

Cikloheksilsulfamo rūgštis turi ne mažiau kaip 98 % ir ne daugiau kaip 102 % C6H13NO3S, išreiškiant bevandenei medžiagai

Apibūdinimas

Beveik bekvapiai balti saldžiai rūgštaus skonio kristaliniai milteliai. Maždaug 40 kartų saldesnė nei sacharozė

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Tirpi vandenyje ir etanolyje

B.

Nusodinimo bandymas

2 % tirpalą parūgštinkite druskos rūgštimi, įpilkite 1 ml apytikriai 1 mol/l bario chlorido vandeninio tirpalo ir filtruokite, jei tirpalas drumsčiasi ar iškrito nuosėdos. Į skaidrų tirpalą įpilkite 1 ml 10 % natrio nitrito tirpalo. Susidaro baltos nuosėdos

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 1 % (105 °C, viena valanda)

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant selenu

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

Cikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Dicikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Anilinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

(II)   

NATRIO CIKLAMATAS

Sinonimai

Ciklamatas, ciklamo rūgšties natrio druska

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Natrio cikloheksansulfamatas, natrio cikloheksilsulfamatas

EINECS

205-348-9

Cheminė formulė

C6H12NNaO3S, dihidrato: C6H12NNaO3S×2H2O

Santykinė molekulinė masė

Bevandenės druskos: 201,22

Dihidrato: 237,22

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 98 % ir ne daugiau kaip 102 % sausos medžiagos svorio

Dihidratas: ne mažiau kaip 84 % sausos medžiagos svorio

Apibūdinimas

Balti bekvapiai kristalai ar kristaliniai milteliai. Maždaug 30 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

Tirpumas

Tirpus vandenyje, beveik netirpus etanolyje

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 1 % (105 °C, viena valanda)

Ne didesnis kaip 15,2 % (105 °C, dvi valandos), jei dihidratas

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant selenu

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

Cikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Dicikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Anilinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

(III)   

KALCIO CIKLAMATAS

Sinonimai

Ciklamatas, ciklamo rūgšties kalcio druska

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Kalcio cikloheksansulfamatas, kalcio cikloheksilsulfamatas

EINECS

205-349-4

Cheminė formulė

C12H24CaN2O6S2 × 2H2O

Santykinė molekulinė masė

432,57

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 98 % ir ne daugiau kaip 101 % sausos medžiagos svorio

Apibūdinimas

Balti bekvapiai kristalai ar kristaliniai milteliai. Maždaug 30 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

Tirpumas

Tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 1 % (105 °C, viena valanda)

Ne didesnis kaip 8,5 % (140 °C, keturios valandos), jei dihidratas

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg, sausos medžiagos svorio išreiškiant selenu

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

Cikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Dicikloheksilaminas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Anilinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 953 —   

IZOMALTAS

Sinonimai

Hidrinta izomaltulozė, hidrinta palatinozė

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Izomaltas yra hidrintų mono- ir disacharidų mišinys, kurio pagrindiniai komponentai yra disacharidai:

 

6-O-α-D-gliukopiranozil-D-sorbitolis (1,6-GPS) ir

 

1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidratas (1,1 GPM)

Cheminė formulė

6-O-α-D-gliukopiranozil-D-sorbitolis: C12H24O11

1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidratas: C12H24O11 × 2H2O

Santykinė molekulinė masė

6-O-α-D-gliukopiranozil-D-sorbitolis: 344,32

1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidratas: 380,32

Analizės duomenys

Hidrintų mono- ir disacharidų kiekis ne mažesnis kaip 98 %, 6-O-α-D-gliukopiranozil-D-sorbitolio ir 1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidrato mišinio kiekis ne mažesnis kaip 86 %, išreiškiant bevandenei medžiagai

Apibūdinimas

Bekvapė balta šiek tiek higroskopiška kristalinė masė

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje

B.

Plonasluoksnė chromatografija

Ištirkite plonasluoksnės chromatografijos metodu, naudodami plokštelę, padengtą 0,2 mm sluoksniu chromatografinio silikagelio. Chromatogramoje pagrindinės dėmės priklauso 1,1-GPM ir 1,6-GPS

Grynumas

Vandens kiekis

Ne didesnis kaip 7 % (Karlo Fišerio metodu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,05 % sausos medžiagos svorio

D-manitolis

Ne daugiau kaip 3 %

D-gliucitolis

Ne daugiau kaip 6 %

Redukuojantys cukrūs

Ne daugiau kaip 0,3 % sausos medžiagos svorio išreiškiant gliukoze

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai (išreiškiant Pb)

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 954 –   

SACHARINAS IR JO Na, K ir Ca DRUSKOS

(I)   

SACHARINAS

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

3-okso-2,3dihidrobenzo(d)izotiazol-1,1-dioksidas

EINECS

201-321-0

Cheminė formulė

C7H5NO3S

Santykinė molekulinė masė

183,18

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % ir ne daugiau kaip 101 % C7H5NO3S (bevandenio)

Apibūdinimas

Balti kristalai arba kristaliniai milteliai, bekvapiai arba silpno aromatinio kvapo, saldaus skonio net ir labai praskiestuose tirpaluose. Apytiksliai nuo 300 iki 500 kartų saldesnis už sacharozę

Identifikavimas

Tirpumas

Šiek tiek tirpsta vandenyje, tirpsta šarminuose tirpaluose, tirpsta burbuliuodamas etanolyje

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 1 % (105 °C, dvi valandos)

Lydymosi temperatūros diapazonas

226–230 °C

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,2 % sausos medžiagos svorio

Benzoinė ir salicilo rūgštis

Į 10 ml tirpalo santykiu 1:20, prieš tai parūgštinto penkiais lašais acto rūgšties, įlašinti tris lašus apytiksliai 1 molio koncentracijos geležies chlorido vandeninio tirpalo. Nėra nuosėdų ar violetinės spalvos

o-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

p-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Benzoinė p-sulfonamido rūgštis

Ne daugiau kaip 25 mg/kg sausos medžiagos svorio

Lengvai karbonizuojamos medžiagos

Neaptinkama

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

(II)   

NATRIO SACHARINAS

Sinonimai

Sacharinas, sacharino natrio druska

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

Natrio o-benzosulfimidas, 2,3-dihidro-3-oksobenzizosulfonazolo natrio druska, oksobenzizosulfonazolas, 1,2-benzizotiazolin-3-one-1,1-dioksido natrio druskos dihidratas

EINECS

204-886-1

Cheminė formulė

C7H4NNaO3S × 2H2O

Santykinė molekulinė masė

241,19

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % ir ne daugiau kaip 101 % C7H4NNaO3S (bevandenio)

Apibūdinimas

Balti kristalai arba balti florescuojantys kristaliniai milteliai, bekvapiai arba silpnai kvepiantys, stipriai saldaus skonio net ir labai praskiestuose tirpaluose. Apytiksliai nuo 300 iki 500 kartų saldesnis negu sacharozė praskiestuose tirpaluose

Identifikavimas

Tirpumas

Laisvai tirpsta vandenyje, ribotai tirpsta etanolyje

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 15 % (120 °C, keturios valandos)

Benzoinė ir salicilo rūgštys

Į 10 ml tirpalo santykiu 1:20, prieš tai parūgštinto penkiais lašais acto rūgšties, įlašinti tris lašus apytiksliai 1 molio koncentracijos geležies chlorido vandeninio tirpalo. Nėra nuosėdų ar violetinės spalvos

o-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

p-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Benzoinė p-sulfonamido rūgštis

Ne daugiau kaip 25 mg/kg sausos medžiagos svorio

Lengvai karbonizuojamos medžiagos

Neaptinkama

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

(III)   

KALCIO SACHARINAS

Sinonimai

Sacharinas, sacharino kalcio druska

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

Kalcio o-benzosulfimidas, 2,3-dihidro-3-oksobenzizosulfonazolo kalcio druska, 1,2-benzizotiazolin-3-one-1,1-dioksido kalcio druskos hidratas (2:7)

EINECS

229-349-9

Cheminė formulė

C14H8CaN2O6S2 × 3

Formula

H2O

Santykinė molekulinė masė

467,48

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 95 % C14H8CaN2O6S2 (bevandenio)

Apibūdinimas

Balti kristalai ar balti kristaliniai milteliai, bekvapiai ar silpnai kvepiantys, stipriai saldaus skonio net ir labai praskiestuose tirpaluose. Apytiksliai nuo 300 iki 500 kartų saldesnis negu sacharozė praskiestuose tirpaluose

Identifikavimas

Tirpumas

Laisvai tirpsta vandenyje, tirpsta etanolyje

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 13,5 % (120 °C, keturios valandos)

Benzoinė ir salicilo rūgštys

Į 10 ml tirpalo santykiu 1:20, prieš tai parūgštinto penkiais lašais acto rūgšties, įlašinti tris lašus apytiksliai 1 molio koncentracijos geležies chlorido vandeninio tirpalo. Nėra nuosėdų ar violetinės spalvos

o-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

p-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Benzoinė p-sulfonamido rūgštis

Ne daugiau kaip 25 mg/kg sausos medžiagos svorio

Lengvai karbonizuojamos medžiagos

Neaptinkama

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

(IV)   

KALIO SACHARINAS

Sinonimai

Sacharinas, sacharino kalio druska

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

Kalio o-benzosulfimidas, 2,3-dihidro-3-oksobenzizosulfonazolo kalio druska, 1,2-benzizotiazolin-3-one-1,1-dioksido monohidrato kalio druska

EINECS

 

Cheminė formulė

C7H4KNO3S × H2O

Santykinė molekulinė masė

239,77

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % ir ne daugiau kaip 101 % C7H5KNO3S, (bevandenio)

Apibūdinimas

Balti kristalai ar balti kristaliniai milteliai, bekvapiai ar silpnai kvepiantys, stipriai saldaus skonio net ir labai praskiestuose tirpaluose. Apytiksliai nuo 300 iki 500 kartų saldesnis už sacharozę

Identifikavimas

Tirpumas

Laisvai tirpsta vandenyje, ribotai tirpsta etanolyje

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 8 % (120 °C, keturios valandos)

Benzoinė ir salicilo rūgštys

Į 10 ml tirpalo santykiu 1:20, prieš tai parūgštinto penkiais lašais acto rūgšties, įlašinti tris lašus apytiksliai 1 molio koncentracijos geležies chlorido vandeninio tirpalo. Nėra nuosėdų ar violetinės spalvos

o-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

p-toluensulfonamidas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio

Benzoinė p-sulfonamido rūgštis

Ne daugiau kaip 25 mg/kg sausos medžiagos svorio

Lengvai karbonizuojamos medžiagos

Neaptinkama

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Selenas

Ne daugiau kaip 30 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 955 –   

SUKRALOZĖ

Sinonimai

4,1′,6′-trichlorgalaktosukrozė

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

1,6-dichlor-1,6-dideoksi-β-D-fruktofuranozil-4-chlor-4-deoksi-α-D-galaktopiranozidas

EINECS

259-952-2

Cheminė formulė

C12H19Cl3O8

Molekulinė masė

397,64

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 98 % ir ne daugiau kaip 102 % C12H19Cl3O8 (apskaičiuoto kaip bevandenio)

Apibūdinimas

Balti iki bespalvių, praktiškai bekvapiai kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Laisvai tirpsta vandenyje, metanolyje ir etanolyje

Šiek tiek tirpsta etilo acetate

B.

Infraraudonųjų spindulių absorbcija

Kalio bromido mėginio infraraudonjų spindulių spektro dispersija rodo santykinį maksimumų panašaus ilgio bangoms kaip ir atitinkamas referencijos spektras gautas naudojant sacharozės pamatinį standartą

C.

Plonasluoksnė chromatografija

Pagrindinė dėmė bandomajame tirpale turi tą pačią Rf vertę kaip ir pagrindinė dėmė standartiniame A tirpale, į kurią nurodoma bandyme su kitais chlorintais disacharidais. Standartinis tirpalas yra gaunamas ištirpinant 1,0 g sacharozės pamatinio standarto 10 ml metanolio

D.

Savitasis sukimas

[α]D 20 = + 84,0° iki + 87,5° apskaičiuoto bevandeniui

(10 % w/v tirpalas)

Grynumas

Vanduo

Ne daugiau kaip 2,0 % (Karlo Fišerio metodu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,7 %

Kiti chlorinti disacharidai

Ne daugiau kaip 0,5 %

Chloruoti monosacharidai

Ne daugiau kaip 0,1 %

Trifenilfosfino oksidas

Ne daugiau kaip 150 mg/kg

Metanolis

Ne daugiau kaip 0,1 %

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 957 –   

TAUMATINAS

Sinonimai

 

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

Taumatinas gaunamas ekstrahuojant vandeniu (pH 2,5 4,0) natūralių Thaumatococcus daniellii (Benth) vaisių žievelę; jo pagrindinė dalis yra baltymai taumatinas I ir taumatinas II, taip pat yra nedideli iš žaliavos medžiagos išekstrahuotų augalinių komponentų kiekiai

EINECS

258-822-2

Cheminė formulė

Polipeptidas, kurį sudaro 207 aminorūgštys

Santykinė molekulinė masė

Taumatinas I: 22209

Taumatinas II: 22293

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 16 % azoto, išreiškiant sausai medžiagai, tai atitinka ne mažiau kaip 94 % baltymų (N × 5,8)

Apibūdinimas

Bekvapiai kremo spalvos labai saldaus skonio milteliai. Maždaug 2 000 –3 000 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje, netirpus acetone

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 9 % (105 °C, iškaitinant iki pastovios masės)

Angliavandeniai

Ne daugiau kaip 3 % sausos medžiagos svorio

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 2 % sausos medžiagos svorio

Aliuminis

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Mikrobiologiniai kriterijai

Suminis aerobinių bakterijų skaičius: ne daugiau kaip 1 000 /g; E. Coli: 1 g bakterijų nėra

E 959 –   

NEOHESPERIDINO DIHIDROCHALKONAS

Sinonimai

Neohesperidindihidrochalkonas, NHDC, hesperitino dihidrochalkon-4′-β-neohesperidozidas, neohespiridinas DC

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

2-O-α-L-ramnopiranozil-4′-β-D-gliukopiranozilhesperitino dihidrochalkonas, gautas kataliziškai hidrinant neohesperidiną

EINECS

243-978-6

Cheminė formulė

C28H36O15

Santykinė molekulinė masė

612,6

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 96 %, išreiškiant sausai medžiagai

Apibūdinimas

Beveik balti bekvapiai kristaliniai milteliai, turintys būdingą labai saldų skonį. Maždaug 1 000 –1 800 kartų saldesnis nei sacharozė

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Gerai tirpsta karštame vandenyje, mažai tirpus šaltame vandenyje, beveik netirpsta eteryje ir benzene

B.

Ultravioletinės spinduliuotės sugertis

Maksimumas atitinka 282–283 nm, naudojant 2 mg 100 ml metanolio tirpalą

C.

Neu bandymas

Maždaug 10 mg neohesperidino DC ištirpinkite 1 ml metanolio, įpilkite 1 ml 1 % 2-aminoetildifenilborato tirpalo metanolyje. Tirpalas nusidažo šviesiai geltona spalva

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 11 % (105 °C, trys valandos)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,2 % sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sunkieji metalai

Ne daugiau kaip 10 mg/kg sausos medžiagos svorio išreiškiant Pb

E 962 –   

ASPARTAMO-ACESULFAMO DRUSKA

Sinonimai

Aspartamas-acesulfamas, aspartamo-acesulfamo druska

Apibrėžtis

Druska yra ruošiama kaitinant aspartamą ir acesulfamą K santykiu apytiksliai 2:1 (m/m) rūgštaus pH tirpale ir leidžiant vykti kristalizacijai. Kalis ir drėgmė yra pašalinami. Produktas yra stabilesnis už aspartamą

Cheminis pavadinimas

L-fenilalanil-2-metil-L-α-asparto rūgšties 6-metil-1,2,3-oksatiazin-4(3H)-on-2,2-dioksido druska

Cheminė formulė

C18H23O9N3S

Molekulinė masė

457,46

Analizės duomenys

Nuo 63,0 % iki 66,0 % aspartamo (sausos medžiagos) ir nuo 34,0 % iki 37 % acesulfamo (rūgšties forma sausos medžiagos)

Apibūdinimas

Balti bekvapiai kristalų pavidalo milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Ribotai tirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje

B.

Pralaidumas

1 % vandeninio tirpalo pralaidumas, nustatytas 1 cm kiuvetėje, kai bangos ilgis 430 nm, su tinkamu spektrofotometru naudojant vandenį kaip etaloną, yra ne mažesnis kaip 0,95, ekvivalentiškas absorbcijai ne daugiau nei 0,022 apytiksliai

C.

Savitasis sukimas

[α]D 20 = + 14,5° iki + 16,5°

Nustatomas tirpale, esant medžiagos koncentracijai 6,2 g 100 ml skruzdžių rūgšties (15 N) per 30 min. nuo tirpalo paruošimo. Padalinti apskaičiuotą savitąjį sukimąsi iš 0,646 siekiant padaryti pataisą dėl aspartamo kieko aspartamo-acesulfamo druskoje

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 0,5 % (105 °C, keturios valandos)

5-benzil-3,6-diokso-2-piperazinacto rūgštis

Ne daugiau kaip 0,5 %

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 965 (i) –   

MALTITOLIS

Sinonimai

D-maltitolis, hidrinta maltozė

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

(α)-D-gliukopiranozil-1,4-D-gliucitolis

EINECS

209-567-0

Cheminė formulė

C12H24O11

Santykinė molekulinė masė

344,31

Analizės duomenys

D-maltitolio kiekis ne mažesnis kaip 98 % C12H24O11 (bevandenio)

Apibūdinimas

Saldaus skonio, balti kristalų pavidalo milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

148–151 °C

C.

Savitasis sukimas

[α]D 20 = + 105,5o iki + 108,5o (5 % m/v tirpalas)

Grynumas

Vanduo

Ne daugiau kaip 1 % (Karlo Fišerio metodu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 % sausos medžiagos svorio

Redukuojančiųjų cukrų kiekis

Ne daugiau kaip 0,1 %, išreikšta gliukozės kiekiu nuo sausos medžiagos svorio

Chloridai

Ne daugiau kaip 50 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 965 (ii) –   

MALTITOLIO SIRUPAS

Sinonimai

Hidrintas daug maltozės-gliukozės turintis sirupas, hidrintas gliukozės sirupas

Apibrėžtis

Mišinys, sudarytas daugiausiai iš maltitolio su sorbitoliu ir hidrintų oligo- ir polisacharidų. Jis yra gaminamas iš katalitinio gliukozės sirupo, kuriame yra daug maltozės, hidrinimo būdu arba jo atskirų komponentų hidrinimo būdu vėliau juos sumaišant. Gaminys prekybai yra tiekiamas kaip sirupas ir kaip kietos medžiagos pavidalo produktas

Analizės duomenys

Yra ne mažiau kaip 99 % viso hidrantų sacharidų (bevandenių) kiekio ir ne mažiau kaip 50 % maltitolio (bevandenio)

Apibūdinimas

Bespalviai ir bekvapiai, skaidrūs klampūs skysčiai arba baltų kristalų pavidalo masės

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje

B.

Plonasluoksnė chromatografija

Išlaiko bandymą

Grynumas

Vanduo

Ne daugiau kaip 31 % (Karlo Fišerio metodu)

Redukuojančiųjų cukrų kiekis

Ne daugiau kaip 0,3 % (išreikšta gliukozės kiekiu)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 %

Chloridai

Ne daugiau kaip 50 mg/kg

Sulfatai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 966 –   

LAKTITOLIS

Sinonimai

Laktitas, laktozitolis, laktobiozitas

Apibrėžtis

Cheminis pavadinimas

4-O-β-D-galaktopiranozil-D-gliucitolis

EINECS

209-566-5

Cheminė formulė

C12H24O11

Santykinė molekulinė masė

344,32

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 95 % sausos medžiagos svorio

Apibūdinimas

Saldaus skonio kristalų pavidalo milteliai arba bespalviai tirpalai. Kristalų pavidalo produktai yra anhidrido, monohidrato ir dihidrato formomis

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje

B.

Savitasis sukimas

[α]D 20 = + 13o iki + 16o apskaičiuotas bevandeniui (10 % m/v vandeninio tirpalo)

Grynumas

Vanduo

Kristaliniai produktai; ne daugiau kaip 10,5 % (Karlo Fišerio metodu)

Kiti polioliai

Ne daugiau kaip 2,5 % (bevandenio)

Redukuojančiųjų cukrų kiekis

Ne daugiau kaip 0,2 %, išreikšta gliukozės kiekiu nuo sausos medžiagos svorio

Chloridai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatai

Ne daugiau kaip 200 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 % sausos medžiagos svorio

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 967 –   

KSILITOLIS

Sinonimai

Ksilitolis

Apibrėžimas

Cheminis pavadinimas

D-ksilitolis

EINECS

201-788-0

Cheminė formulė

C5H12O5

Santykinė molekulinė masė

152,15

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 98,5 % ksilitolio, išreiškiant bevandenei medžiagai

Apibūdinimas

Balti beveik bekvapiai ir labai saldaus skonio kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Labai gerai tirpsta vandenyje, mažai tirpus etanolyje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

92–96 °C

C.

pH

5–7 (10 % m/v vandeninis tirpalas)

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne didesnis kaip 0,5 %. 0,5 g masės mėginį keturias valandas džiovinkite vakuume virš fosforo esant 60 °C

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 % sausos medžiagos svorio

Redukuojantys cukrūs

Ne daugiau kaip 0,2 % sausos medžiagos svorio išreiškiant gliukoze

Kiti polhidroksiliai alkoholiai

Ne daugiau kaip 1 % sausos medžiagos svorio

Nikelis

Ne daugiau kaip 2 mg/kg sausos medžiagos svorio

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg sausos medžiagos svorio

Švinas

Ne daugiau kaip 1 mg/kg sausos medžiagos svorio

Chloridai

Ne daugiau kaip 100 mg/kg sausos medžiagos svorio

Sulfatai

Ne daugiau kaip 200 mg/kg sausos medžiagos svorio

E 968 –   

ERITRITOLIS

Sinonimai

Mezo-eritritolis, tetrahidroksibutanas, eritritas

Apibrėžtis

Pagamintas iš angliavandenių, gautų iš saugių ir tinkamų maistui osmofilinių mielių, pvz., Moniliella pollinis arba Trichosporonoides megachilensis, fermentacijos būdu, po to valant ir džiovinant

Cheminis pavadinimas

1,2,3,4-butanetetrolis

EINECS

205-737-3

Cheminė formulė

C4H10O4

Molekulinė masė

122,12

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % po džiovinimo

Apibūdinimas

Balti, bekvapiai, nehigroskopiški, atsparūs karščiui kristalai, kurių saldumas apytiksliai atitinka 60–80 % sacharozės saldumo

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Laisvai tirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje, netirpsta dietilo eteryje

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

119–123 °C

Grynumas

Dalis, prarandama džiovinant

Ne daugiau kaip 0,2 % (70 °C, šešios valandos, vakuuminiame eksikatoriuje)

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kaip 0,1 %

Redukuojančios medžiagos

Ne daugiau kaip 0,3 %, išreikšta D-gliukozės kiekiu

Ribitolis ir glicerolis

Ne daugiau kaip 0,1 %

Švinas

Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg


II PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva su vėlesnių pakeitimų sąrašu

(nurodyta 2 straipsnyje)

Komisijos direktyva 95/31/EB

(OL L 178, 1995 7 28, p. 1)

Komisijos direktyva 98/66/EB

(OL L 257, 1998 9 19, p. 35)

Komisijos direktyva 2000/51/EB

(OL L 198, 2000 8 4, p. 41)

Komisijos direktyva 2001/52/EB

(OL L 190, 2001 7 12, p. 18)

Komisijos direktyva 2004/46/EB

(OL L 114, 2004 4 21, p. 15)

Komisijos direktyva 2006/128/EB

(OL L 346, 2006 12 9, p. 6)

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas

(nurodytas 2 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

95/31/EB

1996 m. liepos 1 d. (1)

98/66/EB

1999 m. liepos 1 d.

2000/51/EB

2001 m. birželio 30 d.

2001/52/EB

2002 m. birželio 30 d.

2004/46/EB

2005 m. balandžio 1 d.

2006/128/EB

2008 m. vasario 15 d.


(1)  Pagal Direktyvos 95/31/EB 2 straipsnio 2 dalį, „šios direktyvos neatitinkančiais produktais, kurie į rinką pateikti arba paženklinti iki 1996 m. liepos 1 d., galima prekiauti tol, kol baigiasi jų atsargos“.


III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 95/31/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

Priedas

I priedas

II priedas

III priedas


2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/41


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/61/EB

2008 m. birželio 17 d.

nustatanti sąlygas, kuriomis tam tikri kenksmingi organizmai, augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Tarybos direktyvos 2000/29/EB I–V prieduose, gali būti įvežti į Bendriją arba tam tikras jos saugomas zonas ir judėti joje arba jose bandymų ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 3 straipsnio 8 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 5 dalį ir 13b straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/44/EB, nustatanti sąlygas, kuriomis tam tikri kenksmingi organizmai, augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Tarybos direktyvos 77/93/EEB I–V prieduose, gali būti įvežti į Bendriją arba tam tikras jos saugomas zonas ir judėti joje arba jose bandymų ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais (2), buvo iš esmės keičiama (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Pagal Direktyvos 2000/29/EB nuostatas kenksmingi organizmai, išvardyti jos I ir II prieduose, atskirai arba kartu su atitinkamais augalais ar augaliniais produktais, išvardytais tos direktyvos II priede, negali būti įvežti į Bendriją ar jos tam tikras saugomas zonas, kur judėdami galėtų paplisti.

(3)

Direktyvoje 2000/29/EB numatyta, kad augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, išvardyti jos III priede, negali būti įvežti į Bendriją ar į jos tam tikras saugomas zonas.

(4)

Taip pat Direktyvoje 2000/29/EB numatyta, kad augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, išvardyti jos IV priede, negali būti įvežti į Bendriją arba judėti Bendrijoje ar jos tam tikrose saugomose zonose, jeigu nesilaikoma specialių reikalavimų, nurodytų minėtame priede.

(5)

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje, negali būti įvežti į Bendriją iš trečiųjų šalių, jeigu jie neatitinka toje direktyvoje nurodytų standartų ir reikalavimų ir prie jų nėra pridėtas oficialus fitosanitarinis sertifikatas, įrodantis, kad laikomasi minėtų standartų ir reikalavimų, ir jei nėra oficialiai patikrinta, ar laikomasi šių reikalavimų.

(6)

Vis dėlto Direktyvos 2000/29/EB 3 straipsnio 8 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 13b straipsnio 4 dalyje nenumatytas šių taisyklių taikymas tais atvejais, kai tokie kenksmingi organizmai, augaliniai produktai ir kiti objektai įvežami į Bendriją bandymams ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais ir juda joje sąlygomis, kurios bus nustatytos Bendrijos lygiu.

(7)

Dėl to reikia nustatyti sąlygas, kurių būtina laikytis tokio įvežimo į Bendriją ar judėjimo joje metu, kad būtų išvengta bet kokio kenksmingų organizmų paplitimo pavojaus.

(8)

Ši direktyva neturi įtakos sąlygoms, nustatytoms medžiagai pagal 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (4)2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB (5) bei kitoms konkretesnėms Bendrijos nuostatoms dėl nykstančios laukinės faunos ir floros bei genetiškai modifikuotų organizmų.

(9)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

(10)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IV priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, plėtojant bet kokią tiriamąją ar mokslo veiklą bei atliekant rūšių selekcijos darbus (toliau – veikla) su kenksmingais organizmais, augalais, augaliniais produktais ar kitais objektais, nurodytais Direktyvos 2000/29/EB 3 straipsnio 8 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 13b straipsnio 4 dalyje (toliau – medžiaga), prieš įvežant tą medžiagą į valstybė narę ar į tam tikras apsaugotas jos zonas ar prieš pervežant tą medžiagą jose, atsakingoms oficialioms institucijoms būtų paduota paraiška.

2.   1 dalyje minimame prašyme pateikiami bent jau šie duomenys:

a)

už tokią veiklą atsakingo asmens vardas ir pavardė ar pavadinimas;

b)

prireikus medžiagos, taip pat ir konkretaus kenksmingo organizmo mokslinis pavadinimas arba pavadinimai;

c)

medžiagos rūšis;

d)

medžiagos kiekis;

e)

medžiagos kilmės vieta, pateikiant reikalingus dokumentus iš trečiosios šalies įvežamai medžiagai;

f)

numatomos veiklos trukmė, pobūdis ir tikslai, kartu pateikiant bent jau apibendrintą darbo aprašymą ir bandymų ar moksliniais tikslais arba veislių selekcijos darbų specifikaciją;

g)

konkrečios karantinui ir prireikus bandymams numatytos vietos ar vietų adresas ir aprašymas;

h)

jei reikia, atitinkama pirmojo laikymo arba pirmojo sodinimo vieta po to, kai medžiagai bus oficialiai panaikintas karantinas;

i)

jei reikia, siūlomas medžiagos sunaikinimo ar apdorojimo būdas pabaigus patvirtintą veiklą;

j)

numatomas medžiagos iš trečios šalies įvežimo į Bendriją punktas.

2 straipsnis

1.   Gavusios 1 straipsnyje minimą prašymą, valstybės narės patvirtina jame nurodytą veiklą, jeigu nustatoma, kad laikomasi I priede numatytų bendrųjų sąlygų.

Valstybės narės panaikina minėtą patvirtinimą bet kuriuo metu, jeigu nustatoma, kad I priede numatytų sąlygų nebesilaikoma.

2.   Patvirtinusios 1 straipsnio dalyje numatytą veiklą, valstybės narės pritaria pareiškime nurodytų medžiagų įvežimui į valstybę narę arba jų judėjimui valstybėje narėje ar jos atitinkamose saugomose zonose, jei visais atvejais kartu su tokiomis medžiagomis pateikiamas pagal II priede pateiktą pavyzdį parašytas oficialus raštas (toliau – oficialus raštas), išduotas tos valstybės narės, kurioje bus vykdoma ši veikla, atsakingos oficialios institucijos, kuri leidžia įvežti tokius kenksmingus organizmus, augalus, augalinius produktus ir kitus objektus bei jiems judėti bandymų ar moksliniais tikslais ir veislinės selekcijos tikslais, ir

a)

jei medžiaga kilusi Bendrijoje:

i)

kai kilmės vieta yra kita valstybė narė, oficialų raštą oficialiai patvirtina ta valstybė narė, iš kurios kilusi medžiaga, ir leidžia medžiagai judėti laikantis fitosanitarinių sąlygų; ir

ii)

prie Direktyvos 2000/29/EB V priedo A dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų medžiagos taip pat turi būti pridedamas augalo pasas, išduotas pagal 2000/29/EB 10 straipsnį, remiantis pagal tos direktyvos 6 straipsnį atliktu patikrinimu, ar laikomasi jos nuostatų, išskyrus susijusias su kenksmingais organizmais, su kuriais leista vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą. Augalo pase įrašomas toks sakinys: „Ši medžiaga vežama pagal Direktyvą 2008/61/EB“.

Tais atvejais, kai konkreti ar konkrečios karantino vietos yra kitoje valstybėje narėje, valstybė narė, atsakinga už augalo paso išdavimą, išduoda šį pasą, tik oficialiai gavusi iš valstybės narės, kuri atsakinga už tokios veiklos patvirtinimą, informaciją apie šio straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje minimą patvirtinimą ir gavusi užtikrinimą, kad, judant medžiagai, bus laikomasi fitosanitarinių sąlygų; ir

b)

jei medžiaga įvežama iš trečiosios šalies:

i)

valstybės narės užtikrina, kad oficialus raštas būtų išduodamas remiantis atitinkamais dokumentais, įrodančiais medžiagos kilmės vietą; ir

ii)

prie Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų medžiagos taip pat turi būti pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, išduotas kilmės šalyje, pagal Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalį remiantis pagal tos direktyvos 6 straipsnį atliktu patikrinimu, ar laikomasi jos nuostatų, išskyrus susijusias su kenksmingais organizmais, su kuriais leista vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą.

Sertifikato grafoje „Papildoma deklaracija“ pateikiama tokia nuoroda: „Ši medžiaga įvežama pagal Direktyvą 2008/61/EB“. Prireikus taip pat nurodomas kenksmingas organizmas ar organizmai.

Visais atvejais valstybės narės užtikrina, kad minėto įvežimo ar judėjimo metu medžiaga būtų laikoma karantine ir iškart būtų vežama į prašyme nurodytą vietą ar vietas.

3.   Atsakinga oficiali institucija kontroliuoja patvirtintą veiklą ir:

a)

tikrindama patalpas ir veiklą tinkamu metu, užtikrina, kad per visą veiklos vykdymo laikotarpį būtų laikomasi karantino bei kitų bendrųjų sąlygų, numatytų pagal I priedą;

b)

užtikrina, kad, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, būtų taikoma tokia tvarka:

i)

augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kuriems ketinama panaikinti karantiną:

augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams karantinas panaikinamas tik gavus atsakingos oficialios institucijos patvirtinimą (toliau – oficialus leidimas). Prieš gaunant oficialų leidimą augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams turi būti taikomos fitosanitarinės priemonės, įskaitant bandymus, ir tokiomis priemonėmis nustatoma, kad jie nėra užkrėsti kenksmingais organizmais, nebent nustatoma, kad tokių organizmų Bendrijoje pasitaiko ir jie nėra nurodyti Direktyvoje 2000/29/EB,

fitosanitarines priemones, įskaitant bandymus, vykdo tos institucijos ar kitos oficialiai patvirtintos institucijos specialų pasirengimą turintys darbuotojai pagal šios direktyvos III priedo nuostatas, taikomas augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams,

visi augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai minėtomis priemonėmis nustačius, kad jie yra užkrėsti kenksmingais organizmais, kaip numatyta pirmojoje įtraukoje, bei visi kiti augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, su kuriais jie lietėsi arba kurie galėjo užsikrėsti, sunaikinami ar atitinkamai apdorojami arba jiems taikomos specialios fitosanitarinės priemonės, skirtos atitinkamiems kenksmingiems organizmams sunaikinti; atitinkamai taikomos ii papunkčio antrosios įtraukos nuostatos;

ii)

baigiantis patvirtintos veiklos laikotarpiui, visai kitai medžiagai (taip pat ir kenksmingiems organizmams) ir visai medžiagai, kuri veiklos eigoje paaiškėja esanti užkrėsta:

medžiaga (taip pat ir kenksmingi organizmai bei visa užkrėsta medžiaga) ir visi kiti augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, su kuriais ji lietėsi arba kurie galėjo užsikrėsti, sunaikinami, dezinfekuojami ar kitaip apdorojami atsakingos oficialios institucijos nurodytu būdu, ir

patalpos, kuriose vyko minėta veikla, ir ten naudota įranga dezinfekuojama arba išvaloma atsakingos oficialios institucijos nurodytu būdu;

c)

užtikrina, kad asmuo, atsakingas už veiklos vykdymą, nedelsdamas praneštų atsakingai oficialiai institucijai apie bet kokį medžiagos užkrėtimą kenksmingais organizmais, išvardytais Direktyvoje 2000/29/EB, bei visus kitus atsakingos oficialios institucijos laikomus pavojingais Bendrijai kenksmingus organizmus, aptiktus veiklos metu, bei apie visus pirmiau paminėtų organizmų nenumatyto patekimo į aplinką atvejus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad veiklai, kurios metu naudojami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Direktyvos 2000/29/EB III priede, kuriems netaikomi šios direktyvos III priedo A dalies I, II ir III skirsniai, būtų taikomos atitinkamos fitosanitarinės priemonės, įskaitant bandymus. Apie šias fitosanitarines priemones pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Surinkus reikalingą techninę informaciją, apie tokias fitosanitarines priemones pateikiami išsamūs duomenys, kurie įtraukiami į šios direktyvos III priedą.

3 straipsnis

1.   Kasmet iki rugsėjo 1 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per praėjusį vienerių metų laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d., pagal šią direktyvą patvirtintos medžiagos sąrašą, nurodydamos įvežamų ir judančių medžiagų kiekius, bei visus šios medžiagos užkrėtimo kenksmingais organizmais atvejus, kurie buvo patvirtinti, taikant fitosanitarines priemones, įskaitant bandymus, atliktus tuo pačiu metu pagal III priedo nuostatas.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja administracine tvarka per institucijas, įkurtas arba paskirtas pagal Direktyvos 2000/29/EB 1 straipsnio 4 dalį, teikdamos duomenis apie fitosanitarines sąlygas ir priemones, nustatytas pagal šią direktyvą patvirtintai veiklai.

4 straipsnis

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai visas šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatas. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

5 straipsnis

Direktyva 95/44/EB su pakeitimais, padarytais direktyva, nurodyta IV priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IV priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/41/EB (OL L 169, 2007 6 29, p. 51).

(2)   OL L 184, 1995 8 3, p. 34. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/46/EB (OL L 204, 1997 7 31, p. 43).

(3)  Žr. IV priedo A dalį.

(4)   OL L 61, 1997 3 3, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 318/2008 (OL L 95, 2008 4 8, p. 3).

(5)   OL L 106, 2001 4 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/27/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 45).


I PRIEDAS

1.   

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje taikomos šios bendrosios sąlygos:

atsakinga oficiali institucija patikrina veiklos, dėl kurios medžiaga įvežama į Bendriją ir judės joje, pobūdį ir tikslus bei nustato, ar jie atitinka bandymams ar mokslinei veiklai keliamus reikalavimus ir ar tinka veislių selekcijos darbui, kaip numatyta Direktyvoje 2000/29/EB,

atsakinga oficiali institucija patikrina, ar karantino sąlygos vietoje ar vietose bei patalpose, kur bus vykdoma veikla, ir naudojama įranga atitinka 2 punkto nuostatas, ir jas patvirtina,

atsakinga oficiali institucija nustato medžiagos kiekį, kuris reikalingas patvirtintai veiklai vykdyti, ir visais atvejais tas kiekis negali viršyti tų ribų, kurios buvo nustatytos, atsižvelgiant į turimas karantino priemones,

atsakinga oficiali institucija patikrina ir patvirtina darbuotojų, kurie vykdys minėtą veiklą, mokslinę ir techninę kvalifikaciją.

2.   

1 punkte nurodytais tikslais karantino sąlygos vietoje ar vietose bei patalpose, kur bus vykdoma veikla, ir naudojama įranga turi užtikrinti saugų medžiagos tvarkymą, kad visi kenksmingi organizmai būtų izoliuojami ir būtų pašalinta kenksmingų organizmų pasklidimo rizika. Kiekvienos rūšies veiklai, nurodytai prašyme, atsakinga oficiali institucija įvertina kenksmingų organizmų, laikomų karantino sąlygomis, paplitimo riziką, atsižvelgdama į medžiagos rūšį ir numatomą veiklą, bei į kenksmingų organizmų biologines savybes, jų plitimo būdus, sąveiką su aplinka bei kitus svarbius veiksnius, susijusius su minėtos medžiagos keliama rizika. Įvertinusi riziką, atsakinga oficiali institucija apsvarsto ir atitinkamai numato:

a)

šias karantino priemones, susijusias su patalpomis, įranga ir darbo tvarka:

fizinę izoliaciją nuo visos kitos augalinės/kenksmingų organizmų medžiagos, apsvarstant galimybę kontroliuoti augmeniją šalia esančiuose plotuose,

už numatytą veiklą atsakingo darbuotojo, į kurį būtų galima kreiptis, paskyrimą,

patekti į patalpas, naudotis įranga ir pateikti į aplink esančius plotus leidžiama tik į sąrašą įtrauktiems darbuotojams,

tinkamą patalpų ir įrangos žymėjimą, nurodant veiklos rūšį ir atsakingus darbuotojus,

vykdomos veiklos registrą bei veiklos operacijų vadovą, įskaitant procedūras kenksmingiems organizmams patekus į aplinką,

tinkamas apsaugos ir pavojaus paskelbimo sistemas,

atitinkamas kontrolės priemones, kad kenksmingi organizmai nepatektų į patalpas ir neišplistų jose,

medžiagos bandinių ėmimo ir jų pernešimo į kitas patalpas arba į kitus įrenginius tvarką,

šiukšlių ir dirvožemio bei nutekamųjų vandenų pašalinimo tvarką,

tinkamą darbuotojų higienos, patalpų ir įrenginių dezinfekcijos tvarką ir įrangą,

tinkamas eksperimentinės medžiagos sunaikinimo priemones ir įrangą,

tinkamą indeksavimo (taip pat bandymų) įrangą ir tvarką; ir

b)

tolesnes fitosanitarines priemones, atsižvelgiant į specifines medžiagos rūšies biologines ir epidemiologines savybes ir patvirtintos veiklos pobūdį:

laikymą patalpose, į kurias darbuotojai patenka per „dvigubas duris“,

laikymą neigiamame slėgyje,

laikymą uždaruose konteineriuose su atitinkamo dydžio tinkleliu ir kita apsauga, pvz., vandens užtvaras erkėms, uždari dirvožemio konteineriai nematodams, elektriniai spąstai vabzdžiams,

laikymą atskirai nuo kitų kenksmingų organizmų ir medžiagos, pvz., nuo užkrečiamų augalų maitinamosios medžiagos, parazitinės medžiagos,

veislinės medžiagos laikymą auginimo talpose su manipuliavimo įranga,

kenksmingų organizmų nesukryžminimą su vietinėmis atmainomis ar veislėmis,

nenutrūkstamo kenksmingų organizmų auginimo vengimą,

laikymą tokiomis sąlygomis, kai griežtai kontroliuojamas kenksmingų organizmų dauginimasis, pvz., tokiame aplinkos režime, kuriam esant neįvyktų diapauzė,

laikymą tokiomis sąlygomis, kad būtų neįmanomas plitimas per sporas ir pan., pvz., oro srovių vengimas,

kenksmingų organizmų kultūrų grynumo patikrinimo tvarkos numatymą, kad būtų nustatyta, ar jose nėra parazitų ir kitų kenksmingų organizmų,

tinkamų medžiagos kontrolės programų taikymą, kad būtų pašalinti galimi užkrato nešėjai,

sterilių sąlygų dirbti in vitro su medžiaga sudarymą paruošiant laboratoriją atlikti aseptines procedūras,

kenksmingų organizmų, kurie plinta per užkrato pernešėjus, laikymą tokiomis sąlygomis, kad nevyktų jų plitimas per užkrato pernešėją, pvz., parenkant tinklelio dydį, kontroliuojant dirvožemio vežimą,

sezoninės izoliacijos taikymą, norint užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tais laikotarpiais, kai sumažėja pavojus augalų sveikatai.


II PRIEDAS

Oficialaus leidimo kenksmingiems organizmams, augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams įvežti ir (arba) judėti bandymų ar moksliniais ir veislinės selekcijos tikslais pavyzdys

Image 1

Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS, ĮSKAITANT BANDYMUS SU AUGALAIS, AUGALINIAIS PRODUKTAIS IR KITAIS OBJEKTAIS, KURIEMS KETINAMA PANAIKINTI KARANTINĄ

A   DALIS

Tam tikriems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, išvardytiems Direktyvos 2000/29/EB III priede

I skirsnis.   Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklą

1.

Augalinei medžiagai taikomos atitinkamos terapinės procedūros, kaip numatyta FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose.

2.

Atlikus 1 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama visos augalinės medžiagos indeksavimo procedūra. Visa augalinė medžiaga, taip pat ir indeksuojami augalai, laikomi patalpose, kurios patvirtintos, laikantis I priede nurodytų karantino sąlygų. Augalinė medžiaga, kuriai ketinama oficialiai panaikinti karantiną, laikoma normalų vegetacijos ciklą skatinančiomis sąlygomis ir jos atvežimo metu bei vėliau atitinkamais laiko tarpais indeksavimo metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų, įskaitant išvardytus Direktyvoje 2000/29/EB, ženklų ir požymių.

3.

Pagal 2 punktą augalinės medžiagos indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

3.1.

Atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir, prireikus, naudojami augalai indikatoriai, įskaitant Citrus sinensis (L.) Osbeck, C. aurantifolia Christm. Swing, C. medica L., C. reticulata Blanco ir Sesamum L., kad būtų galima aptikti šiuos kenksmingus organizmus:

a)

citrusų bakterinę mozaiką;

b)

citrusų margąją chlorozę;

c)

citrusų mozaikos virusą;

d)

citrusų greito sunykimo virusą (visus išskirtuosius izoliatus);

e)

citrusų gyslų sumedėjusių išaugų virusą;

f)

raupus;

g)

natūraliai plintančią psorozę;

h)

Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli & Gikashvili;

i)

satsuma mažaūgės virusą;

j)

Spiroplasma citri Saglio et al;

k)

tatter lapų virusą;

l)

raganų šluotų mokoplazmą;

m)

Xanthomonas campestris (visas Citrus patogenines atmainas).

3.2.

Siekiant apsaugoti nuo amarų ir kitų kenkėjų, kuriems netaikoma trumpalaikio indeksavimo procedūra, atvežtos augalinės medžiagos ūglių viršūnės turi būti įskiepijamos į daigus, auginamus sterilioje terpėje, kaip numatyta FAO/IGPRI techniniuose nurodymuose, ir išaugusiems augalams taikomos 1 punkte numatytos terapinės procedūros.

4.

Pagal 2 punktą vizualiai patikrinta augalinė medžiaga, ant kurios pastebėta kenksmingų organizmų ženklų ir požymių, turi būti toliau tikrinama, prireikus atliekant bandymus, kad būtų visais įmanomais būdais nustatyta, kokių kenksmingų organizmų ženklų ir požymių buvo aptikta.

II skirsnis.   Cydonia Mill., Malus Mill., Prunus L. ir Pyrus L. augalai ir jų hibridai bei Fragaria L., skirta sodinti, išskyrus sėklą

1.

Augalinei medžiagai taikomos atitinkamos terapinės procedūros, kaip numatyta FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose.

2.

Atlikus 1 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama visos augalinės medžiagos indeksavimo procedūra. Visa augalinė medžiaga, taip pat ir indeksuojami augalai, laikomi patalpose, kurios patvirtintos laikantis I priede nurodytų karantino sąlygų. Augalinė medžiaga, kuriai ketinama oficialiai panaikinti karantiną, laikoma normalų vegetacijos ciklą skatinančiomis sąlygomis ir jos atvežimo metu bei vėliau atitinkamais laiko tarpais indeksavimo metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų, įskaitant išvardytus Direktyvoje 2000/29/EB, ženklų ir požymių.

3.

Pagal 2 punktą augalinės medžiagos indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

3.1.

Su Fragaria L. augalais, neatsižvelgiant į augalinės medžiagos kilmės šalį, atliekami bandymai, kurių metu taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, įskaitant Fragaria vesca, F. virginiana ir Chenopodium spp., kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

vaistučio mozaikos virusą;

b)

aviečių žiediškosios dėmėtligės virusą;

c)

žemuogių raukšlėtligės virusą;

d)

žemuogių latentinį C virusą;

e)

žemuogių latentinį žiediškosios dėmėtligės virusą;

f)

žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusą;

g)

žemuogių priegyslinės margligės virusą;

h)

žemuogių raganų šluotų mikoplazmą;

i)

pomidorų juodojo žiediškumo virusą;

j)

pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusą;

k)

Colletotrichum acutatum Simmonds;

l)

Phytophthora fragariae Hickman var fragariae Wilcox & Ducan;

m)

Xanthomonas fragariae Kennedy & King.

3.2.

Su Malus Mill augalais:

i)

kai augalinė medžiaga kilusi iš šalies, kurioje nėra paneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

a)

obuolių gausaus išsišakojimo mikoplazmos; arba

b)

vyšnių lapų šiurkštumo viruso (amerikietiškojo)

atliekami bandymai, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų nustatyti atitinkami kenksmingi organizmai; ir

ii)

neatsižvelgiant į augalinės medžiagos kilmės šalį, atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir prireikus naudojami augalai indikatoriai, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

tabako žiediškosios dėmėtligės virusą;

b)

pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusą;

c)

Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al.

3.3.

Su Prunus L. augalais kiekvienai Prunus veislei atitinkamai:

i)

kai augalinė medžiaga kilusi iš šalies, kurioje nėra paneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

a)

abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazmos;

b)

vyšnių lapų šiurkštumo viruso (amerikietiškojo); arba

c)

Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al.,

atliekant bandymus taikomi atitinkami laboratoriniai metodai ir, prireikus, naudojami augalai indikatoriai, kad būtų nustatyti atitinkami kenksmingi organizmai; ir

ii)

neatsižvelgiant į augalinės medžiagos kilmės šalį, bandymai atliekami, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

vyšnių susmulkėjimo patogeną (ne Europos izoliatus);

b)

persikų mozaikos virusą (amerikietiškąjį);

c)

persikų netikrąją rikeciją;

d)

persikų skrotelių mozaikos virusą;

e)

persikų skrotelių mikoplazmą;

f)

persikų X-ligos mikoplazmą;

g)

persikų geltos mikoplazmą;

h)

slyvų amerikinės juostligės virusą;

i)

slyvų raupų virusą;

j)

pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusą;

k)

Xanthomonas campestris pv. pruni (Smith) Dye.

3.4.

Su Cydonia Mill. ir Pyrus L. augalais, nesvarbu, kokia augalinės medžiagos kilmės šalis, atliekami bandymai, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al.;

b)

kriaušių nykimo mikoplazmą.

4.

Pagal 2 punktą vizualiai patikrinta augalinė medžiaga, ant kurios pastebėta kenksmingų organizmų ženklų ir požymių, turi būti toliau tikrinama, prireikus atliekant bandymus, kad visais įmanomais būdais būtų nustatyta, kokių kenksmingų organizmų ženklų ir požymių buvo aptikta.

III skirsnis.   Vitis L. augalai, išskyrus vaisius

1.

Augalinei medžiagai taikomos atitinkamos terapinės procedūros, kaip numatyta FAO/IPGRI techniniuose nurodymuose.

2.

Atlikus 1 punkte nurodytas terapines procedūras, atliekama visos augalinės medžiagos indeksavimo procedūra. Visa augalinė medžiaga, taip pat ir indeksuojami augalai, laikomi patalpose, kurios patvirtintos laikantis I priede nurodytų karantino sąlygų. Augalinė medžiaga, kuriai ketinama oficialiai panaikinti karantiną, laikoma normalų vegetacijos ciklą skatinančiomis sąlygomis ir jos atvežimo metu bei vėliau atitinkamais laiko tarpais indeksavimo metu vizualiai tikrinama, ar nėra kenksmingų organizmų, įskaitant Daktulosphaira vitifoliae (Fitch) ir kitus atitinkamus kenksmingus organizmus, išvardytus Direktyvoje 2000/29/EB, ženklų ir požymių.

3.

Pagal 2 punktą augalinės medžiagos indeksavimo procedūros (bandymai ir identifikavimas), siekiant aptikti kenksmingus organizmus, atliekamos tokia tvarka:

3.1.

Kai augalinė medžiaga kilusi iš šalies, kurioje nepaneigtas šių kenksmingų organizmų buvimas:

i)

vynmedžių Ajinashika ligos sukėlėjo

bandymai atliekami, taikant atitinkamus laboratorinius metodus. Jeigu gaunami neigiami rezultatai, augalinės medžiagos indeksavimo procedūra atliekama ant Koshu vynmedžių veislės ir stebima ne mažiau, kaip du vegetacijos ciklus;

ii)

vynmedžių žemaūgės viruso

bandymams naudojami atitinkami augalai indikatoriai, įskaitant Campbell Early vynmedžių veislę, ir stebima vienerius metus;

iii)

vynmedžių vasarinė margligė

bandymams naudojami atitinkami augalai indikatoriai, įskaitant Sideritis, Cabernet-Franc ir Mission vynuogių veisles.

3.2.

Nesvarbu, kokia augalinės medžiagos kilmės šalis, bandymai atliekami, taikant atitinkamus laboratorinius metodus ir prireikus naudojant augalus indikatorius, kad būtų galima nustatyti nors šiuos kenksmingus organizmus:

a)

mėlynių lapų margligės virusą;

b)

vynuogių geltos organizmus, panašius į mikoplazmas, ir kitus vynuogių geltos organizmus;

c)

persikų skrotelių mozaikos virusą;

d)

tabako žiediškąją dėmėtligę;

e)

pomidorų žiediškąją dėmėtligę („geltonųjų išaugų“ ir kitas atmainas);

f)

Xylella fastidiosa (Well & Raju);

g)

Xylophilus ampelinus (Panagopoulos) Willems et al.

4.

Pagal 2 punktą vizualiai patikrinta augalinė medžiaga, ant kurios pastebėta kenksmingų organizmų ženklų ir požymių, turi būti toliau tikrinama, prireikus atliekant bandymus, kad visais įmanomais būdais būtų nustatyta, kokių kenksmingų organizmų ženklų ir požymių buvo aptikta.

IV skyrius.   Sodinimui skirti stolonus arba gumbus formuojantys Solanum L. rūšių augalai arba jų hibridai

1.

Tam tikrais atvejais augalinei medžiagai taikomos terapijos procedūros, pateiktos FAO/IPGRI techninėse rekomendacijose.

2.

Atlikus 1 punkte nurodytas terapijos procedūras, atliekama kiekvieno augalinės medžiagos vieneto indeksavimo procedūra. Visa augalinė medžiaga, įskaitant indeksuotus augalus, saugoma patvirtintose patalpose I priede nustatytomis karantino sąlygomis. Augalinė medžiaga, kuriai, gavus patvirtinimą, numatyta oficialiai panaikinti karantiną, laikoma augalų vegetatyvinio augimo ciklą atitinkančiomis sąlygomis, atliekama jos vizualinė apžiūra, siekiant nustatyti, ar nėra Direktyvoje 2000/29/EB išvardintų kenksmingų organizmų ir bulvių gyslų pageltimo ligos požymių. Tai daroma per visą indeksavimo procedūros laikotarpį, t. y. iškart po augalinės medžiagos pristatymo ir reguliariais laikotarpiais iki kol ji pasensta.

3.

2 punkte nurodytos indeksavimo procedūros atliekamos laikantis 5 punkte nustatytų techninių nuostatų, siekiant aptikti bent jau šiuos kenksmingus organizmus:

bakterijos:

a)

Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al;

b)

Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.

virusai ir į juos panašūs organizmai:

a)

bulvių Andų latentinis virusas;

b)

bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas;

c)

bulvių gumbų verpstiškumo viroidas;

d)

bulvių pageltimo alfamovirusas;

e)

bulvių T virusas;

f)

bulvių Andų margligės virusas;

g)

dažnai paplitę bulvių A, M, S, V, X ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir bulvių lapų susisukimo virusas.

Tačiau atliekant tikrosios bulvių sėklos indeksavimo procedūras, siekiama aptikti punktuose nuo a iki e nurodytus virusus ir į juos panašius organizmus.

4.

Augalinė medžiaga, kuri vizualiai patikrinta, kaip numatyta 2 punkte ir ant kurios pastebėta kenksmingų organizmų žymių ir požymių, turi būti toliau tikrinama, prireikus atliekant bandymus, kad būtų visais įmanomais būdais nustatyta, kokių kenksmingų organizmų žymių ir požymių buvo aptikta.

5.

Techninė apžiūra, išdėstyta 3 punkte, reikalinga aptikti šiuos organizmus:

Bakterijas

1.

Atliekamas kiekvienos stiebagumbio viršūnės patikrinimas. Standartinį ėminį sudaro 200 gumbų. Tačiau procedūrą galima taikyti ir mažesniam nei 200 gumbų skaičiui.

2.

Tiriant jaunus augalus ir auginius, įskaitant ir mikroaugalus, atliekamas kiekvieno augalinės medžiagos vieneto apatinės stiebo dalies, o tam tikrais atvejais – ir šaknų patikrinimas.

3.

Stiebagumbių daigų ar stiebų tų augalų, kurie neformuoja gumbų, tyrimui naudojama vieno normalaus (pilno) vegetatyvinio dauginimosi ciklo medžiaga, išdėstyta 1 ir 2 punktuose.

4.

Tikrinant 1 punkte paminėtą medžiagą dėl Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al. ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al, Bendrijoje naudojama Tarybos direktyvos 93/85/EEB (1) I priede pateikta nustatymo metodika. Šią metodiką galima taikyti ir 2 punkte nurodytai medžiagai tikrinti.

5.

Tikrinant 1 punkte paminėtą medžiagą dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al., Bendrijoje naudojama išbandymo schema, nustatyta Tarybos direktyvos 98/57/EB (2) II priede. Šią metodiką galima taikyti ir 2 punkte nurodytai medžiagai tikrinti.

Virusai ir į juos panašūs organizmai, išskyrus bulvių gumbų verpstiškumo viroidą

1.

Vegetatyvinės medžiagos (gumbų, jaunų augalų ir auginių, įskaitant mikroaugalus) minimalus patikrinimas apima serologinį tyrimą, kuris atliekamas kiekvieno į kenksmingų organizmų sąrašą įtraukto kenksmingo organizmo, išskyrus bulvių gumbų verpstiškumo viroidą, žydėjimo laikotarpiu ar prieš jį, o po to atliekamas neigiamą serologinio tyrimo rezultatą turinčios medžiagos biologinis tyrimas. Siekiant aptikti bulvių lapų susisukimo virusą atliekami du serologiniai tyrimai.

2.

Tikrosios sėklos minimalusis patikrinimas apima serologinį tyrimą arba biologinį tyrimą (jei serologinio tyrimo atlikti negalima). Primygtinai rekomenduojama naudoti kitus metodus, dar kartą patikrinant neigiamų arba abejotinų rezultatų pavyzdžius.

3.

1 ir 2 punktuose paminėti serologiniai ir biologiniai tyrimai atliekami su šiltnamyje išaugintais augalais, kurių mėginiai paimti ne mažiau kaip iš dviejų kiekvieno stiebo vietų, įskaitant jaunus visiškai išsiskleidusius lapelius kiekvieno stiebo viršūnėje ir senesnius stiebo vidurinės dalies lapelius; mėginiai imami iš kiekvieno stiebo, nes egzistuoja nesisteminės infekcijos galimybė. Atliekant serologinius tyrimus, negalima sumaišyti atskirų augalų lapų, nebent tokį lapų sumaišymą numato naudojami metodai; tačiau to paties augalo lapelius galima sumaišyti, kad būtų suformuotas kiekvieno augalo lapelių mėginys. Atliekant biologinį tyrimą, galima sumaišyti ne daugiau kaip penkių augalų lapus, kurių inokiuliatas skirtas augalams indikatoriams (ne mažiau dvejiems tos pačios rūšies) užkrėsti.

4.

1 ir 2 punktuose paminėtiems tyrimams naudojami augalai indikatoriai, įtraukti į Europos ir Viduržemio augalų apsaugos organizacijos (EPPO) sudarytą sąrašą arba kitaip oficialiai patvirtinti augalai indikatoriai, naudojami virusams aptikti.

5.

Tik medžiagai, kuri buvo tiesiogiai patikrinta, netaikomas karantinas. Jei buvo atliktas bulvės akutės indeksavimas, galima netaikyti karantino tik tiems daigams, kurių bulvės akutės buvo patikrintos. Stiebagumbių tyrimui turėtų būti taikomas karantinas dėl galimos nesisteminės infekcijos.

Bulvių gumbų verpstiškumo viroidas

1.

Atliekant visos medžiagos patikrinimą, naudojami šiltnamyje išauginti augalai, kai tik jie pakankamai sutvirtėja prieš žydėjimą ir žiedadulkių atsiradimą. Laikoma, kad gumbų daigų, in vitro išaugintų augalų ir mažų sodinukų tyrimai buvo tik preliminarus patikrinimas.

2.

Mėginiai imami iš visiškai išsiskleidusio lapelio kiekvieno augalo stiebo viršūnėlėje.

3.

Visa tyrimams naudojama medžiaga turi būti išauginta esant ne žemesnei kaip 18 °C temperatūrai (pageidautina, kad temperatūra būtų aukštesnė kaip 20 °C) ir ne trumpesniu kaip 16 valandų fotoperiodu.

4.

Tyrimai atliekami patikrinant ant radioaktyviai ar neradioaktyviai pažymėto cDNR ar RNR-zondo, grįžtamosios-PAGE (su sidabrine žyme) ar RT-PCR.

5.

Zondų ir grįžtamosios-PAGE maišymo santykio maksimumas neturi būti didesnis kaip 5. Naudojant šį ar aukštesnį sumaišymo dažnį, būtinas pagrindimas.

B   DALIS

Augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, išvardytiems Direktyvos 2000/29/EB II ir IV prieduose

1.

Norint nustatyti Direktyvos 2000/29/EB I ir II prieduose išvardytus kenksmingus organizmus, oficialios fitosanitarinės priemonės apima tinkamą patikrinimą ar bandymus, kurie atitinkamai atliekami pagal specialius reikalavimus, numatytus Direktyvos 2000/29/EB IV priede, atitinkamiems kenksmingiems organizmams nustatyti. Pagal šiuos specialius reikalavimus fitosanitarinės priemonės įgyvendinamos, taikant metodus, išdėstytus Direktyvos 2000/29/EB IV priede, arba kitus taip pat oficialiai patvirtintus metodus.

2.

Remiantis 1 punkto nuostatomis, augaluose, augaliniuose produktuose ir kituose objektuose neturi būti jiems būdingų kenksmingų organizmų, nurodytų Direktyvos 2000/29/EB I, II ir IV prieduose.

(1)   OL L 259, 1993 10 18, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/56/EB (OL L 182, 2006 7 4, p. 1).

(2)   OL L 235, 1998 8 21, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/63/EB (OL L 206, 2006 7 27, p. 36).


IV PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva su pakeitimu

(nurodyta 5 straipsnyje)

Komisijos direktyva 95/44/EB

(OL L 184, 1995 8 3, p. 34)

Komisijos direktyva 97/46/EB

(OL L 204, 1997 7 31, p. 43)

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 5 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

95/44/EB

1996 m. vasario 1 d.

97/46/EB

1998 m. sausio 1 d.


V PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 95/44/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka

1 straipsnio 2 dalies a punktas

1 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

1 straipsnio 2 dalies b punktas

1 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka

1 straipsnio 2 dalies c punktas

1 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies d punktas

1 straipsnio 2 dalies penkta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 2 dalies šešta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies f punktas

1 straipsnio 2 dalies septinta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies g punktas

1 straipsnio 2 dalies aštunta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies h punktas

1 straipsnio 2 dalies devinta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies i punktas

1 straipsnio 2 dalies dešimta įtrauka

1 straipsnio 2 dalies j punktas

2 ir 3 straipsniai

2 ir 3 straipsniai

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

I, II ir III priedai

I, II ir III priedai

IV priedas

V priedas


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/56


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. birželio 16 d.

kuriuo koreguojamos Sprendime 2003/479/EB ir Sprendime 2007/829/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį Sekretoriatą, taikomų taisyklių numatytos išmokos

(2008/451/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sprendimą 2003/479/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Sprendimą 2007/829/EB (2), ypač į jo 15 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Sprendimo 2003/479/EB 15 straipsnio 7 dalyje ir Sprendimo 2007/829/EB 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kiekvienais metais, atsižvelgiant į Bendrijos pareigūnų bazinių algų pakeitimą Briuselyje ir Liuksemburge, koreguojami dienpinigiai ir mėnesinės išmokos; toks koregavimas neturi grįžtamosios galios.

(2)

2008 m. gegužės 14 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 420/2008/EB, nuo 2007 m. liepos 1 d. patikslinančiu pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų atlyginimus ir pensijas bei jiems taikomus korekcinius koeficientus (3), Taryba nustatė 1,4 % dydžio Bendrijos pareigūnų atlyginimų ir pensijų koregavimą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Sprendimo 2003/479/EB 15 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo 2007/829/EB 15 straipsnio 1 dalyje 29,44 EUR ir 117,74 EUR sumos pakeičiamos atitinkamai 29,85 EUR ir 119,39 EUR sumomis.

2.   Sprendimo 2003/479/EB 15 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimo 2007/829/EB 15 straipsnio 2 dalyje esanti lentelė pakeičiama taip:

„Atstumas tarp įdarbinimo vietos ir komandiruotės vietos

(km)

Suma eurais

0–150

0,00

> 150

76,74

> 300

136,42

> 500

221,71

> 800

358,14

> 1 300

562,80

> 2 000

673,67“

3.   Sprendimo 2003/479/EB 15 straipsnio 4 dalyje 29,44 EUR suma pakeičiama 29,85 EUR suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po šio sprendimo priėmimo, dieną.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. birželio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL


(1)   2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 2003/479/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių (OL L 160, 2003 6 28, p. 72). Sprendimas panaikintas Sprendimu 2007/829/EB.

(2)   2007 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas 2007/829/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių (OL L 327, 2007 12 13, p. 10).

(3)   OL L 127, 2008 5 15, p. 1.


Komisija

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/58


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. birželio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/27/EB, patvirtinantis tam tikras pereinamąsias priemones dėl žalio pieno pristatymo į perdirbimo įmones ir šio žalio pieno perdirbimo Rumunijoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2404)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/452/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 42 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos sprendimu 2007/27/EB (1) nustatyti Rumunijos pieno perdirbimo įmonių, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (2) išdėstytus struktūrinius reikalavimus (toliau – reikalavimus atitinkančios įmonės) ir kurioms leidžiama priimti ir perdirbti žalią pieną, kuris neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (3) reikalavimų (toliau – reikalavimų neatitinkantis pienas), sąrašai.

(2)

Sprendimo 2007/27/EB priedo I skyriuje pateikiamas reikalavimus atitinkančių įmonių, kurioms leidžiama priimti ir neatskyrus perdirbti reikalavimus atitinkantį ir jų neatitinkantį pieną, sąrašas; to priedo II skyriuje pateikiamas reikalavimus atitinkančių įmonių, kurioms leidžiama priimti ir atskirai perdirbti reikalavimus atitinkantį ir jų neatitinkantį pieną, sąrašas.

(3)

Penkios Sprendimo 2007/27/EB priedo I skyriuje nurodytos įmonės nusprendė gaminti tik reikalavimus atitinkantį pieną. Viena įmonė nutraukė savo veiklą. Todėl tas įmones reikėtų išbraukti iš to priedo I skyriuje pateikto sąrašo.

(4)

Be to, kitos trys įmonės įgyvendino modernizacijos planą ir šiuo metu visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Todėl tas įmones reikėtų išbraukti iš įmonių, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, sąrašo. Šios įmonės nusprendė neatskyrus perdirbti reikalavimus atitinkantį ir jų neatitinkantį pieną, todėl jos turėtų būti įtraukiamos į Sprendimo 2007/27/EB I skyriuje pateiktą sąrašą.

(5)

Todėl Sprendimo 2007/27/EB priedo I skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2007/27/EB priedo I skyrius iš dalies keičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 8, 2007 1 13, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/557/EB (OL L 212, 2007 8 14, p. 15).

(2)   OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(3)   OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1243/2007 (OL L 281, 2007 10 25, p. 8).


PRIEDAS

Sprendimo 2007/27/EB priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip:

1)

Išbraukiamos šios įmonės:

4

L 52

SC Trinitrom SRL

Gepiu, județul Bihor, 417149

7

L 5

SC Ancal SRL

Saucenița, județul Botoșani, 717468

8

L 77

SC Milk Way Company SRL

Prigor, județul Caraș-Severin, 327305

9

L 74

SC Cremont SRL

Aghireșu, județul Cluj, 407005

10

L 42

SC Lacto Panait SRL

Crucea, județul Constanța, 907305

29

L 37

SC Magnolia Comlact SRL

Țapu, județul Sibiu, 556123

2)

Įtraukiamos šios įmonės:

32

L 95

S.C. Marion Invest SRL

Crânguri, Jud. Dambovița, 137170

33

L 21

S.C. I.L. Mureș S.A.

Târgu Mureș, Jud. Mureș, 540390

34

L 96

S.C. Prod A.B.C. Company SRL

Grumăzești, Jud. Neamț, 617235


2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/60


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. birželio 10 d.

dėl institucijos, kuriai suteikta teisė tvarkyti kiaulių veislių kilmės knygą ar registrą Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/139/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2472)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/453/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. birželio 23 d. Tarybos direktyvą 94/28/EB, nustatančią principus, susijusius su zootechniniais bei genealoginiais reikalavimais, taikytinais gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų importui iš trečiųjų šalių, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (1), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. vasario 7 d. Komisijos sprendime, įgyvendinančiame Tarybos direktyvą 94/28/EB dėl trečiųjų šalių institucijų, kurioms suteikta teisė tvarkyti tam tikrų gyvūnų veislių kilmės knygą ar registrą, sąrašo (2), numatyta, kad valstybėms narėms leidžiama importuoti veislinius tam tikrų rūšių gyvūnus, jų spermą, kiaušialąstes ir embrionus kaip grynaveislius ar hibridus tik tuo atveju, jei jie yra įrašyti ar įregistruoti to sprendimo priedo sąraše nurodytos institucijos tvarkomoje kilmės knygoje ar registre.

(2)

Jungtinės Amerikos Valstijos paprašė į Sprendimo 2006/139/EB priede pateikiamą sąrašą įtraukti dar vieną šios šalies instituciją, kuriai suteikta teisė tvarkyti kiaulių veislių kilmės knygą ar registrą.

(3)

Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtino, kad laikomasi Bendrijos teisės aktuose, visų pirma Direktyvoje 94/28/EB, nustatytų reikalavimų.

(4)

Todėl Sprendimo 2006/139/EB priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/139/EB priedas iš dalies pakeičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. birželio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 10 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 178, 1994 7 12, p. 66.

(2)   OL L 54, 2006 2 24, p. 34.


PRIEDAS

Sprendimo 2006/139/EB priedo VII dalies skyrius „Rūšys: kiaulės“ papildomas šiuo tekstu:

PIC (Pig Improvement Company) North America

100 Bluegrass Commons Boulevard

Suite 2200

Hendersonville

TN 37075

Tel. (+ 1–615)265 2700

Tinklavietė http://www.pic.com“


REKOMENDACIJOS

Komisija

2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/62


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. gegužės 30 d.

dėl natrio chromato, natrio dichromato ir 2,2′,6,6′-tetrabrom-4,4′-izopropilidendifenolio (tetrabrombisfenolio A) keliamos rizikos mažinimo priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2256)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/454/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Toliau išvardytos medžiagos pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 nuostatas atrinktos kaip prioritetinės medžiagos, kurias reikia įvertinti pagal. Komisijos reglamentus (EB) Nr. 143/97 (2) ir (EB) Nr. 2364/2000 (3) dėl atitinkamai trečiojo ir ketvirtojo prioritetinių medžiagų sąrašo, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 793/93:

natrio chromatas,

natrio dichromatas,

2,2′,6,6′-tetrabrom-4,4′-izopropilidendifenolis (tetrabrombisfenolis A).

(2)

Pagal reglamentus (EEB) Nr. 793/93 ir (EB) Nr. 143/97 paskirtos valstybės narės pranešėjos, vadovaudamosi 1994 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1488/94, nustatančiu esamų medžiagų keliamos rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus, kaip numatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93 (4), įvertino tų medžiagų keliamą riziką žmonėms bei aplinkai ir pasiūlė rizikos mažinimo strategiją.

(3)

Konsultuotasi su Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos moksliniu komitetu (TEAMK) ir Pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniu komitetu (PSAMK); jie pateikė nuomones apie pranešėjų atliktą rizikos vertinimą. Šios nuomonės paskelbtos tų komitetų interneto svetainėse.

(4)

Rizikos vertinimo rezultatai ir rizikos mažinimo strategijų rezultatai yra išdėstyti atitinkamame Komisijos komunikate (5).

(5)

Remiantis minėtu vertinimu yra tikslinga rekomenduoti taikyti tam tikras kai kurių šių medžiagų keliamos rizikos mažinimo priemones.

(6)

Rekomenduojamas rizikos darbuotojams mažinimo priemones reikėtų svarstyti atsižvelgiant į darbuotojų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, kurie laikomi tinkama sistema, leidžiančia tiek, kiek reikia, sumažinti atitinkamų medžiagų keliamą riziką.

(7)

Šioje rekomendacijoje numatytos rizikos mažinimo priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 793/93 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto Komiteto nuomonę,

REKOMENDUOJA:

1   SKIRSNIS

NATRIO CHROMATAS

(CAS Nr. 7775-11-3; Einecs Nr. 231-889-5)

Darbuotojams (1) ir aplinkai (2, 3, 4, 5, 6) keliamos rizikos mažinimo priemonės

1.

Darbdaviai, naudojantys chromo (VI) junginius pigmentams ir dažams gaminti, metalo apdorojimo produktams gaminti, metalams elektrolitiniu būdu plakiruoti ir kaip kandikus dažant vilną, turėtų atkreipti dėmesį į visas sektoriui taikomas nacionalines rekomendacijas, parengtas pagal neprivalomojo pobūdžio praktines rekomendacijas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 98/24/EB 12 straipsnio 2 dalyje (6).

2.

Pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB (7) išduotuose leidimuose kompetentingos valstybių narių institucijos turėtų nustatyti chromui (VI) taikomas sąlygas, išmetamųjų teršalų ribines vertes arba lygiaverčius parametrus ar technines priemones, kad atitinkami įrenginiai būtų eksploatuojami pagal geriausias esamas technologijas (toliau – GET), atsižvelgiant į tų įrenginių technines charakteristikas, jų geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

3.

Valstybės narės turėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos su chromu (VI) susijusios GET, ir naudodamosi informacijos apie GET keitimosi sistema Komisijai pranešti apie visus svarbius faktus.

4.

Siekiant palengvinti leidimų išdavimą ir stebėseną pagal Direktyvą 2008/1/EB, chromą (VI) reikėtų įtraukti į GET gairių rengimo procesą.

5.

Į vietinę aplinką išmetami teršalai prireikus turėtų būti kontroliuojami nacionalinėmis taisyklėmis, kad būtų užtikrinama, jog nekils rizika aplinkai.

6.

Jei išmetami chromo (VI) teršalai gali kelti riziką vandens telkiniams, atitinkama(-os) valstybė(-ės) narė(-ės) nustato Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (8) numatytus aplinkos kokybės standartus (toliau – AKS) ir nacionalines taršos mažinimo priemones, kuriomis AKS būtų įgyvendinti iki 2015 m.

2   SKIRSNIS

NATRIO DICHROMATAS

CAS Nr. 10588-01-9; Einecs Nr. 234-190-3)

Darbuotojams (7) ir aplinkai (8, 9, 10, 11, 12) keliamos rizikos mažinimo priemonės

7.

Darbdaviai, naudojantys chromo (VI) junginius pigmentams ir dažams gaminti, metalo apdorojimo produktams gaminti, metalams elektrolitiniu būdu plakiruoti ir kaip kandikus dažant vilną, turėtų atkreipti dėmesį į visas sektoriui taikomas nacionalines rekomendacijas, parengtas pagal neprivalomojo pobūdžio praktines rekomendacijas, kaip numatyta Direktyvos 98/24/EB 12 straipsnio 2 dalyje.

8.

Pagal Direktyvą 2008/1/EB išduotuose leidimuose kompetentingos valstybių narių institucijos turėtų nustatyti chromui (VI) taikomas sąlygas, išmetamųjų teršalų ribines vertes ar lygiaverčius parametrus arba technines priemones, kad atitinkami įrenginiai būtų eksploatuojami pagal GET, atsižvelgiant į tų įrenginių technines charakteristikas, jų geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

9.

Valstybės narės turėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos su chromu (VI) susijusios GET, ir naudodamosi informacijos apie GET keitimosi sistema Komisijai pranešti apie visus svarbius faktus.

10.

Siekiant palengvinti leidimų išdavimą ir stebėseną pagal Direktyvą 2008/1/EB, chromą (VI) reikėtų įtraukti į GET gairių rengimo procesą.

11.

Į vietinę aplinką išmetami teršalai prireikus turėtų būti kontroliuojami nacionalinėmis taisyklėmis, kad būtų užtikrinama, jog nekils rizika aplinkai.

12.

Jei išmetami chromo (VI) teršalai gali kelti riziką vandens telkiniams, atitinkama(-os) valstybė(-ės) narė(-ės) nustato Direktyvoje 2000/60/EB numatytus AKS ir nacionalines taršos mažinimo priemones, kuriomis AKS būtų įgyvendinti iki 2015 m.

3   SKIRSNIS

2,2′,6,6′-TETRABROM-4,4′-IZOPROPILIDENDIFENOLIS (TETRABROMBISFENOLIS A)

(CAS Nr. 79-94-7; Einecs Nr. 201-236-9)

Aplinkai keliamos rizikos mažinimo priemonės

13.

Pagal Direktyvą 2008/1/EB išduotuose leidimuose kompetentingos valstybių narių institucijos turėtų nustatyti tetrabrombisfenoliui A taikomas sąlygas, išmetamųjų teršalų ribines vertes ar lygiaverčius parametrus arba technines priemones, kad atitinkami įrenginiai būtų eksploatuojami pagal GET, atsižvelgiant į tų įrenginių technines charakteristikas, jų geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

14.

Į vietinę aplinką išmetami tetrabrombisfenolio A teršalai prireikus turėtų būti kontroliuojami nacionalinėmis taisyklėmis, kad būtų užtikrinama, jog nekils rizika aplinkai.

4   SKIRSNIS

ADRESATAI

15.

Ši rekomendacija skirta visiems sektoriams, kuriuose šios medžiagos importuojamos, gaminamos, vežamos, saugomos, iš jų ruošiami preparatai arba jos kitaip perdirbamos, naudojamos, šalinamos arba regeneruojamos, ir valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gegužės 30 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)   OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)   OL L 25, 1997 1 28, p. 13.

(3)   OL L 273, 2000 10 26, p. 5.

(4)   OL L 161, 1994 6 29, p. 3.

(5)   OL C 152, 2008 6 18, p. 11.

(6)   OJ L 131, 1998 5 5, p. 11. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 21).

(7)   OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(8)   OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/32/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 60).


2008 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 158/65


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. gegužės 30 d.

dėl chromo trioksido, amonio dichromato ir kalio dichromato keliamos rizikos mažinimo priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2326)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/455/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (1), ypač jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Toliau išvardytos medžiagos pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 nuostatas buvo atrinktos kaip prioritetinės medžiagos, kurias reikia įvertinti pagal 1997 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 143/97 dėl prioritetinių medžiagų trečiojo sąrašo, numatyto Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93 (2):

chromo trioksidas,

amonio dichromatas,

kalio dichromatas.

(2)

Pagal tą reglamentą paskirta valstybė narė pranešėja, vadovaudamasi 1994 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1488/94, nustatančiu esamų medžiagų keliamos rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus (3), įvertino tų medžiagų keliamą riziką žmonėms bei aplinkai ir pasiūlė rizikos mažinimo strategiją, kaip numatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93.

(3)

Konsultuotasi su Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos moksliniu komitetu (TEAMK) ir jis pateikė nuomones dėl pranešėjos atliktų rizikos vertinimų. Nuomonės paskelbtos šio mokslinio komiteto interneto svetainėje.

(4)

Rizikos vertinimo rezultatai ir rizikos mažinimo strategijos rezultatai yra išdėstyti atitinkamame Komisijos komunikate (4).

(5)

Remiantis minėtu vertinimu yra tikslinga rekomenduoti taikyti tam tikras kai kurių šių medžiagų keliamos rizikos mažinimo priemones.

(6)

Rekomenduojamas rizikos darbuotojams mažinimo priemones reikėtų svarstyti atsižvelgiant į darbuotojų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, kurie laikomi tinkama sistema, leidžiančia tiek, kiek reikia, sumažinti atitinkamų medžiagų keliamą riziką.

(7)

Šioje rekomendacijoje numatytos rizikos mažinimo priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 793/93 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto Komiteto nuomonę,

REKOMENDUOJA:

1   SKIRSNIS

CHROMO TRIOKSIDAS

(CAS Nr. 1333-82-0; Einecs Nr. 215-607-8)

AMONIO DICHROMATAS

(CAS Nr. 7789-09-05; Einecs Nr. 232-143-1)

KALIO DICHROMATAS

(CAS Nr. 7778-50-9; Einecs Nr. 231-906-6)

Darbuotojams (1) ir aplinkai (2, 3, 4, 5, 6) keliamos rizikos mažinimo priemonės

1.

Darbdaviai, naudojantys chromo (VI) junginius pigmentams ir dažams gaminti, metalų apdorojimo produktų mišiniams ruošti, elektrolitiniam metalų nusodinimui ir kaip kandikus dažant vilną, turėtų atkreipti dėmesį į visas sektoriui taikomas nacionalines rekomendacijas, perengtas pagal neprivalomojo pobūdžio Komisijos praktines rekomendacijas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 98/24/EB (5) 12 straipsnio 2 dalyje.

2.

Pagal Direktyvą 2008/1/EB (6) išduotuose leidimuose kompetentingos atitinkamų valstybių narių institucijos turėtų nustatyti chromo (VI) junginių naudojimo sąlygas, išmetamųjų teršalų ribines vertes arba lygiaverčius parametrus ar technines priemones, kad būtų dirbama pagal geriausias esamas technologijas (toliau – GET), atsižvelgiant į įrenginių technines charakteristikas, jų geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

3.

Valstybės narės turėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos su chromo (VI) junginiais susijusios GET, ir naudodamosi informacijos apie GET keitimosi sistema Komisijai pranešti apie bet kokius svarbius faktus.

4.

Į vietinę aplinką išmetami teršalai prireikus turėtų būti kontroliuojami taikant nacionalines taisykles, kad būtų užtikrinta, jog nekils jokios rizikos aplinkai.

5.

Dėl chromo (VI) junginių redukavimo vietoje į Cr(III) raugines druskas kailius ir odas rauginančiose gamyklose, rekomenduojama, kad kitą kartą iš dalies keičiant informacinį dokumentą (BREF), skirtą kailius ir odas rauginančioms gamykloms, būtų įtrauktos atitinkamos nuorodos, kad chromo (VI) junginių redukavimas vietoje chromo (III) rauginėms druskoms gaminti neturėtų būti laikomas GET.

6.

Jei išmetami chromo (VI) teršalai gali kelti riziką vandens telkiniams, atitinkama(-os) valstybė(-ės) narė(-ės) nustato Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (7) numatytus aplinkos kokybės standartus (toliau – AKS) ir nacionalines taršos mažinimo priemones, kuriomis AKS būtų įgyvendinti iki 2015 m.

2   SKIRSNIS

ADRESATAI

7.

Ši rekomendacija skirta visiems sektoriams, kuriuose šios medžiagos importuojamos, gaminamos, vežamos, saugomos, iš jų ruošiami preparatai arba jos kitaip perdirbamos, naudojamos, šalinamos arba regeneruojamos, ir valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gegužės 30 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)   OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas, pataisytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)   OL L 25, 1997 1 28, p. 13.

(3)   OL L 161, 1994 6 29, p. 3.

(4)   OL C 152, 2008 6 18, p. 1.

(5)   OL L 131, 1998 5 5, p. 11. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 21).

(6)   OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(7)   OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyva 2008/32/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 60).