7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 503/2008

2008 m. birželio 6 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 7 d.

---

(1)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 504/2008

2008 m. birželio 6 d.

kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvų 90/426/EEB ir 90/427/EEB nuostatos dėl arklinių identifikavimo metodų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (1), ypač į jos 4 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (2), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, 6 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką ir 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 1994 m. birželio 23 d. Tarybos direktyvą 94/28/EB, nustatančią principus, susijusius su zootechniniais bei genealoginiais reikalavimais, taikytinais gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų importui iš trečiųjų šalių, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (3), ypač į jos 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	1993 m. spalio 20 d. Komisijos sprendime 93/623/EEB dėl registruotus arklinių šeimos gyvūnus lydinčio tapatybės nustatymo dokumento (paso) (4) nurodomas registruotų arklinių identifikavimo juos perkeliant gyvūnų sveikatos kontrolės tikslais metodas.

(2)	1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendime 2000/68/EB, iš dalies keičiančiame Komisijos sprendimą 93/623/EEB ir nustatančiame veislinių ir produkcinių arklinių identifikavimą (5), išdėstomos taisyklės dėl tapatybės nustatymo dokumento, kuris turi būti pateikiamas perkeliant arklinius.

(3)

Valstybės narės skirtingai įgyvendino sprendimus 93/623/EEB ir 2000/68/EB. Be to, arklinių identifikavimas tuose sprendimuose yra susijęs su judėjimu, tuo tarpu Bendrijos teisės aktuose, susijusiuose su kitomis gyvulių rūšimis, gyvūnai identifikuojami, inter alia, ligų kontrolės tikslais, neatsižvelgiant į jų judėjimo statusą. Be to, ta dviejų lygių sistema, apimanti veislei ir reprodukcijai skirtus arklinius bei registruotus arklinius, gali lemti tai, kad vienam gyvūnui bus išduodamas daugiau kaip vienas tapatybės nustatymo dokumentas, kurį atstoti gali tik pirminio identifikavimo metu ant gyvūno padaromas nenutrinamas, bet nebūtinai matomas ženklas.

(4)

Sprendimu 92/623/EEB nustatytame tapatybės nustatymo dokumente pateikta bendra schema nevisiškai atitinka tarptautinių organizacijų, administruojančių varžyboms ir lenktynėms skirtus arklinius, ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) reikalaujamą panašią informaciją. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra schema, kuri atitiktų Bendrijos poreikius ir tuos tarptautiniu mastu pripažintus reikalavimus.

(5)

Arklinių importui ir toliau taikomos sąlygos, nustatytos Direktyva 90/426/EEB ir ypač 1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimu 93/196/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant skerstinus arklinius (6) bei 1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimu 93/197/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant registruotus arklinius bei veislinius ir produkcinius arklinius (7).

(6)

Taikant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (8), nustatytas muitinės procedūras, būtina papildomai atsižvelgti į 1973 m. kovo 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai (9). Reglamentu (EEB) Nr. 706/73 nustatyta, kad nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. Bendrijos taisyklės taikomos veterinarijos teisės aktų srityje, tačiau Bendrijos zootechnikos teisės aktai neminimi. Šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant to reglamento nuostatų.

(7)

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiame galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą ir reglamentuojančiame jautienos bei jos produktų ženklinimą (10), pateikiama gyvulių turėtojo apibrėžtis. Tačiau Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 2 dalyje minimas gyvūno savininkas ar augintojas. 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (11), pateikiama bendra savininko ir laikytojo apibrėžtis. Kadangi, remiantis Bendrijos ir nacionalinės teisės aktais, arklinių šeimos gyvūno savininkas nebūtinai yra asmuo, atsakingas už gyvūną, reikėtų aiškiau apibrėžti, kad, visų pirma, arklinių šeimos gyvūno laikytojas, kuris gali būti ir savininkas, turėtų būti atsakingas už arklinių šeimos gyvūnų identifikavimą pagal šio reglamento nuostatas.

(8)	Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente numatyti arklinių identifikavimo metodai turėtų būti taikomi nepažeidžiant 1996 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimo 96/78/EB, nustatančio arklinių įrašymo į kilmės knygas veisimo tikslais kriterijus (12).

(9)

Tie metodai turėtų atitikti taisykles, kurias nustato veislininkystės organizacijos, patvirtintos pagal 1992 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimą 92/353/EEB, nustatantį organizacijų ir asociacijų, tvarkančių arba užvedančių registruojamų arklinių šeimos gyvūnų kilmės knygas, patvirtinimo arba pripažinimo kriterijus (13). Atsižvelgiant į tą sprendimą, arklinių identifikavimo sistemos, kilmės knygos klasifikavimo ir kilmės knygoje įregistruotų kilmės linijų taisykles nustato veislinių gyvulių kilmės knygą tvarkanti organizacija arba asociacija.

(10)

Be to, Direktyvos 90/427/EEB 4 straipsnio 2 dalies d punkte minimame kilmės pažymėjime, kuris turi būti įtrauktas į tapatybės nustatymo dokumentą, turėtų būti paminėta visa būtina informacija, siekiant užtikrinti, kad iš kitų kilmės knygų perkeliami įrašai apie arklinius būtų įtraukiami į tos klasės kilmės knygą, kurios kriterijus arkliniai atitinka.

(11)

Remiantis 1996 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimo 96/510/EB, nustatančio kilmės ir zootechninius pažymėjimus veislinių gyvulių, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų importui (14), 1 straipsnio trečia įtrauka, kilmės ir zootechninis pažymėjimas registruotiems arkliniams turi atitikti Sprendimu 93/623/EEB nustatytą tapatybės nustatymo dokumentą. Todėl būtina aiškiau apibrėžti, kad bet kokia nuoroda į Sprendimą 93/623/EEB, taip pat į Sprendimą 2000/68/EB turėtų būti suprantama kaip nuoroda į šį reglamentą.

(12)

Kadangi pagal šį reglamentą visi Bendrijoje gimę ar į ją importuoti arkliniai turėtų būti identifikuojami pagal vienodą tapatybės nustatymo dokumentą, būtina nustatyti specialias nuostatas tiems atvejams, kai gyvūno kaip veislei ir reprodukcijai skirto arklinio statusas pakeičiamas registruoto arklinio statusu, kaip apibrėžta Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio c punkte.

(13)	Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti specialią arklinių, auginamų laukinėmis arba iš dalies laukinėmis sąlygomis nustatytose vietovėse ar teritorijose, įskaitant gamtos draustinius, identifikavimo tvarką, siekiant nuoseklumo su Direktyvos 92/35/EEB 2 straipsnio antra dalimi.

(14)

Elektroniniai arklinių identifikavimo prietaisai (atsakikliai) pasaulyje jau plačiai naudojami. Ta technologija turėtų būti taikoma siekiant užtikrinti glaudų arklinių šeimos gyvūno ir identifikavimo priemonės ryšį. Arkliniai turėtų būti ženklinami atsakikliu, nors reikėtų numatyti alternatyvius gyvūno tapatybės patvirtinimo metodus, su sąlyga, kad tais alternatyviais metodais suteikiamos lygiavertės garantijos, kad būtų išvengta pakartotinio tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo.

(15)

Nors pagal dabartinius Bendrijos teisės aktus arkliniai visada turi būti su tapatybės nustatymo dokumentu, reikėtų numatyti nuo to reikalavimo leidžiančią nukrypti nuostatą, kai neįmanoma ar net nepraktiška identifikavimo dokumentą saugoti visą arklinių šeimos gyvūno gyvenimo laikotarpį arba kai toks dokumentas nebuvo išduotas, atsižvelgiant į tai, kad skerdžiamas gyvūnas dar nesulaukė identifikuoti būtino maksimalaus amžiaus.

(16)

Tos leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių (15) 14 straipsnio, kuriuo leidžiama nukrypti nuo tam tikrų ligos kontrolės priemonių identifikuotiems arkliniams ūkiuose, kuriuose patvirtintas tos ligos protrūkis.

(17)

Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama leisti naudoti supaprastintą jų teritorijoje judančių arklinių tapatybės nustatymo dokumentą. Plastikinės kortelės su integruotais kompiuteriniais lustais (lustinės kortelės) buvo įvestos įvairiose srityse kaip duomenų kaupimo priemonės. Turėtų būti suteikta galimybė išduoti tokias lustines korteles papildomai su tapatybės nustatymo dokumentu ir naudoti jas tam tikromis sąlygomis vietoj arklinių tapatybės nustatymo dokumento, kai jie juda valstybės narės teritorijoje.

(18)

Pagal 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2076/2005, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti (16), 8 straipsnį informacijos apie maisto grandinę reikalavimus, nustatytus arkliniams, reikia įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos.

(19)

Būtina numatyti nuostatas, taikytinas praradus tapatybės nustatymo dokumento originalą, išduotą pagal šį reglamentą. Šiomis nuostatomis reikėtų kuo labiau sumažinti galimybes neteisėtai turėti daugiau nei vieną tapatybės nustatymo dokumentą, siekiant tinkamai apibūdinti skirto skersti žmonėms vartoti gyvūno statusą. Turint pakankamai informacijos, kurią galima patikrinti, reikėtų išduoti dokumento dublikatą, kuris būtų paženklintas kaip dublikatas ir kuriuo gyvūnas iš esmės būtų pašalintas iš maisto grandinės. Tokiais atvejais reikėtų išduoti pakaitinį dokumentą, ir taip paženkliną, kuriuo anksčiau registruoto arklinio statusas būtų pakeistas į veislei ir reprodukcijai skirto arklinio statusą.

(20)

Pagal Direktyvos 90/426/EEB 4 ir 5 straipsnius tapatybės nustatymo dokumentas yra priemonė, skirta sustabdyti arklinių judėjimą, jei ūkyje, kuriame jie laikomi ar auginami, nustatomas ligos protrūkis. Todėl būtina numatyti to dokumento galiojimo sustabdymą judėjimo tikslais tam tikros ligos protrūkio atveju, padarant atitinkamą įrašą tapatybės nustatymo dokumente.

(21)

Kai arklinių šeimos gyvūno nugaišimo priežastys yra ne skerdimas skerdykloje, institucija, prižiūrinti negyvo gyvūno tvarkymą pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (17), turėtų grąžinti tapatybės nustatymo dokumentą jį išdavusiai įstaigai, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad atsakiklis ar bet kokios alternatyvios priemonės, įskaitant ženklus, naudojamos ženklinant arklinių šeimos gyvūnus, negali būti perdirbamos.

(22)

Siekiant išvengti atsakiklių patekimo į maisto grandinę, gyvūnų, kurių atsakiklio nebuvo galima pašalinti skerdžiant, mėsa turėtų būti pripažįstama netinkama žmonėms vartoti pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (18), I priedo II dalies V skyrių.

(23)	Nustačius standartus dėl atsakiklių implantavimo vietos ir nurodžius tą vietą tapatybės nustatymo dokumentuose, būtų lengviau aptikti implantuotus atsakiklius.

(24)

Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (19), 2 straipsnį žmonėms vartoti skirti gyvi gyvūnai, paruošti pateikti į rinką, apibrėžiami kaip maistas. Tame reglamente numatoma didelė maisto tvarkymo subjektų atsakomybė visais maisto gamybos etapais, įskaitant maistui auginamų gyvūnų atsekamumą.

(25)

Veislei ir reprodukcijai skirti arkliniai, taip pat registruoti arkliniai tam tikru gyvenimo etapu gali tapti skerstinais arkliniais, kaip apibrėžta Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio d punkte. Neporanagių (arklinių sinonimas) mėsa apibūdinama 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (20), I priede.

(26)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio 7 pastraipą skerdyklą eksploatuojantis subjektas turi gauti informaciją, kurioje nurodoma maistui auginamų gyvūnų kilmė, istorija ir laikymo būdas, tokią informaciją patikrinti ir vykdyti veiksmus atsižvelgdamas į ją. Kompetentinga institucija gali leisti su naminiais neporanagiais susijusią informaciją apie maisto grandinę siųsti skerdykloms ne iš anksto, o kartu su gyvūnais. Todėl tapatybės nustatymo dokumentas, pateikiamas kartu su skersti skirtais arkliniais, turėtų būti įtrauktas į tą informaciją apie maisto grandinę.

(27)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio III skyriaus 1 dalį, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi patikrinti, ar maisto tvarkymo subjektas laikosi įsipareigojimų, siekdamas užtikrinti, kad skersti priimti gyvūnai, skirti žmonėms vartoti, būtų tinkamai paženklinti.

(28)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio 8 dalį maisto tvarkymo subjektai turi patikrinti su naminiais neporanagiais pateikiamus pasus, siekdami užtikrinti, kad gyvūnas būtų skirtas skersti žmonėms vartoti, ir, priėmę jį skersti, pateikti pasą oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui.

(29)

Nepažeidžiant 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (21), ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (22), veterinariniai vaistai arkliniams skiriami laikantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (23).

(30)

Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomos arkliniams taikomos specialios nuo tos direktyvos 11 straipsnio leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su maistui auginamų gyvūnų gydymu vaistais, kuriems nustatyta didžiausia likučių koncentracija vaistą naudojant netikslinėms gyvūnų rūšims arba kuriuos leidžiama naudoti kitos ligos atveju, su sąlyga, kad tie arkliniai paženklinti laikantis Bendrijos teisės aktų ir jų tapatybės nustatymo dokumentuose nurodoma, kad jie nėra skirti skersti žmonėms vartoti arba kad jie yra skirti skersti žmonėms vartoti praėjus ne trumpesniam kaip šešių mėnesių karencijos laikotarpiui nuo jų gydymo medžiagomis, išvardytomis 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1950/2006, nustatančiame arklinių šeimos gyvūnams gydyti būtinų medžiagų sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (24).

(31)

Siekiant vykdyti tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo kontrolę, duomenų bazėje turėtų būti užregistruotas minimalus atitinkamų duomenų, susijusių su tokių dokumentų išdavimu, rinkinys. Siekiant lengvinti duomenų mainus, duomenų bazės skirtingose valstybėse narėse turėtų būti tarpusavyje suderintos pagal 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvą 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (25).

(32)

Dėl universalaus arklinių registracijos numerio (angl. The Universal Equine Life Number, UELN) sistemos susitarė viso pasaulio didžiosios arklių veislininkystės ir varžybų organizacijos. Ji sukurta Pasaulinės sportinių žirgų federacijos (angl. World Breeding Federation for Sport Horses, WBFSH), Tarptautinio kilmės knygų komiteto (angl. International Stud-Book Committee, ISBC), Pasaulio arabų arklių organizacijos (angl. World Arabian Horse Organization, WAHO), Europos arabų arklių organizacijų konferencijos (angl. European Conference of Arabian Horse Organisations, ECAHO), Tarptautinės konferencijos „Anglų–arabų arkliai“ (pranc. Conférence Internationale de l’Anglo-Arabe, CIAA), Tarptautinės žirginio sporto federacijos (pranc. Fédération Equestre Internationale, FEI) ir Europos ristūnų sąjungos (pranc. Union Européenne du Trot, UET) iniciatyva, o informacijos apie šią sistemą galima rasti UELN svetainėje (26).

(33)	UELN sistemoje galima registruoti registruotus arklinius, ir veislei bei reprodukcijai skirtus arklinius ir palaipsniui kurti kompiuterizuotus tinklus, siekiant užtikrinti, kad registruoto arklinio tapatybė galėtų būti toliau tikrinama pagal Direktyvos 90/427/EEB 6 straipsnį.

(34)	Kai kodai įvedami į duomenų bazes, tie kodai ir įregistruotų atskirų gyvūnų identifikavimo numerių formatas neturėtų jokiu būdu neatitikti nustatytos UELN sistemos. Todėl prieš įvedant į duomenų bazę bet kokį naują kodą reikėtų peržiūrėti nustatytų UELN kodų sąrašą.

(35)

Direktyvos 90/426/EEB 7 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas įregistruotų paskersto arklinio identifikavimo numerį arba tapatybės nustatymo dokumento numerį ir išsiųstų išvežimo vietos kompetentingai institucijai (pastarosios prašymu) patvirtinimą, kad arklinių šeimos gyvūnas buvo paskerstas. Atsižvelgiant į tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalies i punktą, paskerdus registruotus arklinius, jų tapatybės nustatymo dokumentą reikia grąžinti jį išdavusiai įstaigai. Šie reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tapatybės nustatymo dokumentams, išduotiems veislei ir reprodukcijai skirtiems arkliniams. UELN atitinkančio registracijos numerio registravimas ir jo naudojimas siekiant nustatyti tapatybės nustatymo dokumentą išdavusias institucijas ar įstaigas turėtų palengvinti šių reikalavimų laikymąsi. Jei galima, valstybės narės turėtų kreiptis į susižinojimo įstaigas, kurias jos paskyrė pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (27), 35 straipsnį.

(36)

Gyvūnų sveikatos garantijoms suteikti pagal Direktyvos 90/426/EEB 4 ir 5 straipsnius būtiną veterinarinę priežiūrą galima užtikrinti tik tais atvejais, kai ūkis, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio a punkte, yra žinomas kompetentingai institucijai. Panašūs reikalavimai keliami taikant maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su arkliniais kaip maistui auginamais gyvūnais. Tačiau dėl arklinių judėjimo dažnumo, palyginti su kitais gyvuliais, nereikėtų siekti sukurti arklinių nuolatinio atsekamumo realiu laiku sistemos. Todėl arklinių ženklinimas turėtų būti pirmasis arklinių identifikavimo ir registravimo sistemos įgyvendinimo pagal Bendrijos gyvūnų sveikatos politiką etapas.

(37)	Siekiant užtikrinti vienodą, aiškų ir skaidrų Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių arklinių identifikavimą, taikymą valstybėse narėse, turėtų būti panaikinti ir šiuo reglamentu pakeisti sprendimai 93/623/EEB ir 2000/68/EB.

(38)	Turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kad valstybės narės galėtų prisitaikyti prie taisyklių, nustatytų šiame reglamente.

(39)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto ir Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos identifikavimo taisyklės, taikomos arkliniams:

a)	gimusiems Bendrijoje; arba

b)	išleistiems į laisvą apyvartą Bendrijoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies a punkte nustatytą muitinės procedūrą.

2.   Šiuo reglamentu nepažeidžiama:

a)	Reglamentas (EEB) Nr. 706/73 ir Sprendimas 96/78/EB; ir

b)	priemonės, kurių imasi valstybės narės ūkiams, kuriuose laikomi arkliniai, registruoti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio a, c–f, h ir i punktuose ir Direktyvos 90/427/EEB 2 straipsnio c punkte.

2.   Taip pat vartojami šie terminai:

a)	„laikytojas“ – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra arklinių šeimos gyvūno savininkas arba saugotojas ar asmuo, įpareigotas jį laikyti už finansinį atlygį arba be jo, nuolat arba laikinai (pvz., pervežant, prekyvietėse ar varžybose, lenktynėse ar kultūros renginiuose);

b)	„atsakiklis“ – pastovusis pasyvus radijo dažnio atpažinimo prietaisas: i) atitinkantis ISO 11784 standartą ir veikiantis pagal HDX arba FDX-B technologiją; ir ii) nuskaitomas skaitymo prietaisu, atitinkančiu ISO 11785 standartą, mažiausiai 12 cm atstumu;

c)	„arkliniai“ arba „arklinių šeimos gyvūnai“ – laukiniai arba naminiai visų rūšių neporanagiai žinduoliai, priklausantys arklinių (Equidae) šeimos arklių (Equus) genčiai, ir juos sukryžminus išvestos rūšys;

d)

„unikalus registracijos numeris“ – unikalus 15 skaitmenų raidinis ir skaitmeninis kodas, kuriame kaupiama informacija apie kiekvieną arklinių šeimos gyvūną ir duomenų bazę bei šalį, kurioje ši informacija pirmą kartą įregistruota pagal Universalaus arklinių šeimos gyvūnų registracijos numerio (UELN) kodavimo sistemą, sudarytas iš: i) šešių skaitmenų UELN atitinkančio identifikavimo kodo, naudojamo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje; ir ii) devynių skaitmenų individualaus identifikavimo numerio, skirto arklinių šeimos gyvūnui;

e)	„lustinė kortelė“ – plastikinis įtaisas su integruotu kompiuteriniu lustu, kuriame galima saugoti duomenis ir persiųsti juos elektroniniu būdu į suderinamas kompiuterines sistemas.

II   SKYRIUS

IDENTIFIKAVIMO DOKUMENTAS

3 straipsnis

Bendrieji principai ir įpareigojimas ženklinti arklinių šeimos gyvūnus

1.   1 straipsnio 1 dalyje minėtų arklinių negalima laikyti, kol jie nėra paženklinti pagal šio reglamento nuostatas.

2.   Jei arklinių šeimos gyvūno laikytojas nėra gyvūno savininkas, jis veikia atsižvelgdamas į šį reglamentą fizinio ar juridinio asmens, kuriam arklinių šeimos gyvūnas priklauso nuosavybės teise (toliau – savininkas), vardu ir gavęs jo sutikimą.

3.   Šio reglamento tikslu arklinių identifikavimo sistemą sudaro šie elementai:

a)	vienas tapatybės nustatymo dokumentas, galiojantis visą gyvūno gyvenimo laikotarpį;

b)	priemonė, skirta užtikrinti vienareikšmišką tapatybės nustatymo dokumento ir arklinių šeimos gyvūno ryšį;

c)	duomenų bazė, kurioje įrašomas unikalus identifikavimo numeris ir identifikavimo duomenys, susiję su gyvūnu, kurio tapatybės nustatymo dokumentas buvo išduotas šioje duomenų bazėje registruotam asmeniui.

4 straipsnis

Arklinių tapatybės nustatymo dokumentus išduodančios įstaigos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tapatybės nustatymo dokumentą, minimą 5 straipsnio 1 dalyje, registruotiems arkliniams išduoda (toliau – dokumentus išduodančios įstaigos):

a)	organizacija ar asociacija, kurią oficialiai patvirtina ar pripažįsta valstybė narė arba oficiali susijusios valstybės narės agentūra, kaip nurodyta Direktyvos 90/427/EEB 2 straipsnio c punkte, tvarkanti tos veislės gyvūno kilmės knygą, kaip nurodyta Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio c punkte;

b)	tarptautinės asociacijos ar organizacijos, administruojančios varžyboms ar lenktynėms skirtus arklius, kaip numatyta 90/426/EEB 2 straipsnio c punkte, skyrius, kurio būstinė yra valstybėje narėje.

2.   Trečiosios šalies, išduodančios kilmės pažymėjimus pagal Sprendimo 96/510/EB 1 straipsnio trečią įtrauką, valdžios institucijų išduoti identifikavimo dokumentai pagal šį reglamentą laikomi galiojančiais registruotiems arkliniams, minimiems 1 straipsnio 1 dalies b punkte.

3.   Tapatybės nustatymo dokumentą, minimą 5 straipsnio 1 dalyje, veislei ir reprodukcijai skirtiems arkliniams išduodančią įstaigą paskiria kompetentinga valdžios institucija.

4.   Dokumentus išduodančios įstaigos, minimos 1, 2 ir 3 dalyse, veikia atsižvelgdamos į šį reglamentą, visų pirma į 5, 8–12, 14, 16, 17, 21 ir 23 straipsnių nuostatas.

5.   Valstybės narės parengia ir nuolat atnaujina dokumentus išduodančių įstaigų sąrašą bei svetainėje skelbia šią informaciją kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.

Informacijoje apie dokumentus išduodančias įstaigas pateikiami bent jau kontaktiniai duomenys, reikalingi, kad būtų laikomasi 19 straipsnio reikalavimų.

Siekdama padėti valstybėms narėms sudaryti galimybę naudotis tais atnaujinamais sąrašais, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo nacionalinę svetainę.

6.   Dokumentus išduodančių trečiųjų šalių įstaigų, sąrašas pagal šio straipsnio 2 dalį rengiamas ir atnaujinamas atsižvelgiant į šias sąlygas:

a)

trečiosios šalies, kurioje įsikūrusi dokumentus išduodanti įstaiga, kompetentinga valdžios institucija garantuoja, kad: i) dokumentus išduodanti įstaiga atitinka 2 dalies nuostatas; ii) dokumentus išduodanti įstaiga, patvirtinta pagal Direktyvos 94/28/EEB nuostatas, turi atitikti šio reglamento 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus informacijos reikalavimus; iii) dokumentus išduodančių įstaigų sąrašai rengiami, atnaujinami ir siunčiami Komisijai;

b)

Komisija: i) reguliariai teikia valstybėms narėms pranešimus apie naujus ar atnaujintus sąrašus, kuriuos ji gavo iš susijusios trečiosios šalies kompetentingos valdžios institucijos pagal a punkto iii papunktį; ii) užtikrina, kad atnaujintos tų sąrašų versijos būtų skelbiamos visuomenei; iii) prireikus, nedelsdama įtraukia klausimą, susijusį su dokumentus išduodančių trečiųjų šalių įstaigų sąrašu, į Nuolatinio zootechnikos komiteto, priimančio sprendimą pagal Tarybos direktyvos 88/661/EEB (28) 11 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, darbotvarkę.

5 straipsnis

Bendrijoje gimusių arklinių identifikavimas

1.   Bendrijoje gimę arkliniai atpažįstami pagal tapatybės nustatymo dokumentą, parengtą pagal arklinių tapatybės nustatymo dokumento pavyzdį, pateiktą I priede (toliau – tapatybės nustatymo dokumentas arba pasas). Jis išduodamas visam arklinių šeimos gyvūno gyvenimo laikotarpiui.

Tapatybės nustatymo dokumentas turi būti spausdintos nedalomos formos; jame turi būti informacijai pagal tokias dalis įvesti skirti laukeliai:

a)	registruotų arklinių atveju: I–X skirsniai;

b)	veislei ir reprodukcijai skirtų arklinių atveju: bent I, III, IV ir VI–IX skirsniai.

2.   Dokumentus išduodanti įstaiga užtikrina, kad tapatybės nustatymo dokumentas arklinių šeimos gyvūnui neišduodamas, jei jame tinkamai neužpildomas bent I skirsnis.

3.   Nepažeidžiant Sprendimo 96/78/EB 1 straipsnio 1 dalies ir nepaisant šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies, registruoti arkliniai tapatybės nustatymo dokumente identifikuojami pagal dokumentus išduodančių įstaigų, minimų šio reglamento 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, nustatytas taisykles.

4.   Identifikuodama registruotus arklinius, kaip nurodyta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje, dokumentus išduodanti įstaiga tapatybės nustatymo dokumento II skirsnyje įrašo kilmės pažymėjimo duomenis, kaip nurodyta Direktyvos 90/427/EEB 4 straipsnio 2 dalies d punkte.

Atsižvelgiant į patvirtintos arba pripažintos veislininkystės organizacijos, tvarkančios susijusio registruoto arklinių šeimos gyvūno veislės kilmės knygą, taisykles, kilmės pažymėjime turi būti pateikiama išsami kilmės informacija, nurodoma kilmės knygos, minimos Sprendimo 96/78/EB 2 ar 3 straipsnyje, dalis ir, jei nustatyta, pagrindinės dalies, kurioje nurodomas arklinių šeimos gyvūnas, klasė.

5.   Siekdamas gauti tapatybės nustatymo dokumentą, per šio straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius laikytojas arba, jei to konkrečiai reikalauja valstybės narės, kurioje gyvūnas gimė, teisė, savininkas 4 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytai dokumentus išduodančiai įstaigai pateikia prašymą išduoti tapatybės nustatymo dokumentą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, bei visą informaciją, kuri būtina siekiant laikytis šio reglamento nuostatų.

6.   Nepažeidžiant 13 straipsnio 1 dalies, Bendrijoje gimę arkliniai identifikuojami pagal šį reglamentą iki arklinių šeimos gyvūno gimimo metų gruodžio 31 d. arba per šešis mėnesius nuo gimimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti ilgiausią leidžiamą arklinių šeimos gyvūno identifikavimo laikotarpį apriboti iki šešių mėnesių.

Valstybės narės, kurios naudojasi antroje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

7.   Skirsnių išdėstymo tvarka ir jų numeracija tapatybės nustatymo dokumente turi išlikti nepakitusi, išskyrus I dalį, kuri gali būti pateikiama tapatybės nustatymo dokumento viduryje.

8.   Tapatybės nustatymo dokumentas nekopijuojamas ir nekeičiamas, išskyrus atvejus, numatytus 16 ir 17 straipsniuose.

6 straipsnis

Leidžianti nukrypti nuostata tapatybės nustatymo dokumento I skirsniui pildyti

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, kai atsakiklis implantuojamas pagal 11 straipsnio nuostatas arba kai gyvūnas pagal 12 straipsnį ženklinamas individualiu, nenutrinamu ir matomu alternatyviu ženklu, tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio A dalies 3 pastraipos b–h punktuose ir I skirsnio B dalyje pateikiamos bendros schemos 12–18 punktuose nebūtina pateikti informacijos arba, užuot pildžius tą bendrą schemą, galima pateikti nuotrauką arba atspaudą su duomenimis, kurių pakanka arklinių šeimos gyvūnui identifikuoti.

Pirmoje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata nepažeidžia 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų dokumentus išduodančių įstaigų nustatytų arklinių identifikavimo taisyklių.

7 straipsnis

Nuo tam tikrų arklinių, gyvenančių laukinėmis ar iš dalies laukinėmis sąlygomis, identifikavimo leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, kompetentinga valdžios institucija gali nuspręsti, kad arkliniai, sudarantys nustatytas populiacijas, gyvenančias laukinėmis ar iš dalies laukinėmis sąlygomis tam tikrose vietovėse, įskaitant gamtos draustinius, kurias nustato ta institucija, pagal 5 straipsnį identifikuojami tik tais atvejais, kai jie išvežami iš tokių vietovių arba tampa naminiais gyvūnais.

2.   Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti 1 dalyje nustatyta leidžiančia nukrypti nuostata, praneša Komisijai apie susijusią populiaciją ir vietoves:

a)	per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos; arba

b)	prieš taikydamos šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

8 straipsnis

Importuoto arklinių šeimos gyvūno identifikavimas

1.   Laikytojas arba, jei to konkrečiai reikalaujama pagal valstybės narės, į kurią importuojamas gyvūnas, teisę, savininkas pateikia prašymą išduoti tapatybės nustatymo dokumentą arba įregistruoti galiojantį tapatybės nustatymo dokumentą atitinkamos dokumentus išduodančios įstaigos duomenų bazėje pagal 21 straipsnį per 30 dienų nuo muitinės procedūros užbaigimo dienos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies a punkte, kai:

a)	arkliniai importuojami į Bendriją; arba

b)	laikinas įvežimas pagal Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio i punktą pakeičiamas nuolatiniu įvežimu pagal tos direktyvos 19 straipsnio iii punktą.

2.   Jei kartu su arklinių šeimos gyvūnu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pateikiami dokumentai, kurie neatitinka 5 straipsnio 1 dalies nuostatų arba kuriuose trūksta pagal šį reglamentą būtinos tam tikros informacijos, dokumentus išduodanti įstaiga laikytojo arba, jei to konkrečiai reikalaujama pagal valstybės narės, į kurią importuojamas gyvūnas, teisę, savininko prašymu:

a)	užpildo tuos dokumentus, kad jie atitiktų 5 straipsnio reikalavimus; ir

b)	to arklinių šeimos gyvūno identifikavimo duomenis ir papildomą informaciją pagal 21 straipsnį įregistruoja duomenų bazėje.

3.   Jei su arkliniais pateikiamų dokumentų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negalima taip pakeisti, kad jie atitiktų 5 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, jie nelaikomi tinkamais identifikavimo tikslais pagal šį reglamentą.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai pateikiami dokumentus išduodančiai įstaigai arba jei ši įstaiga juos paskelbia negaliojančiais, šis faktas užregistruojamas 21 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje, o arkliniai identifikuojami pagal 5 straipsnį.

III   SKYRIUS

PATIKRINIMAI, KURIUOS BŪTINA ATLIKTI PRIEŠ IŠDUODANT TAPATYBĖS NUSTATYMO DOKUMENTUS IR ATSAKIKLIUS

9 straipsnis

Atskirų tapatybės nustatymo dokumentų, išduodamų arkliniams, tikrinimas

Prieš išduodama tapatybės nustatymo dokumentą, jį išduodanti įstaiga arba asmuo, veikiantis jos vardu, imasi visų tinkamų priemonių, kad:

a)	patikrintų, ar toks tapatybės nustatymo dokumentas jau nebuvo išduotas susijusiam arklinių šeimos gyvūnui;

b)	būtų išvengta nesąžiningo pakartotinio tapatybės nustatymo dokumento išdavimo konkrečiam arklinių šeimos gyvūnui.

Tos priemonės apima bent jau turimų atitinkamų dokumentų ir elektroninių įrašų peržiūrą, tikrinimą, ar gyvūnas turi bet kokių ankstesnio identifikavimo žymių ar ženklų, bei 10 straipsnyje numatytų priemonių taikymą.

10 straipsnis

Priemonės, skirtos nustatyti ankstesnį galiojantį arklinių ženklinimą

1.   Priemonės, minimos 9 straipsnyje, apima bent jau priemones, skirtas nustatyti:

a)	bet kokį anksčiau implantuotą atsakiklį, naudojant nuskaitymo prietaisą, atitinkantį ISO 11785 standartą ir galintį nuskaityti HDX ir FDX-B atsakiklius bent tais atvejais, kai skaitytuvas susiliečia su kūno paviršiumi toje vietoje, kur paprastai implantuojamas atsakiklis;

b)	bet kokius klinikinius anksčiau implantuoto atsakiklio pašalinimo chirurginiu būdu ženklus;

c)	bet kokį kitą alternatyvų ženklą, padarytą ant gyvūno pagal 12 straipsnio 3 dalies b punktą.

2.   Jei naudojantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis aptinkamas anksčiau implantuotas atsakiklis arba bet koks kitas alternatyvus ženklas, padarytas pagal 12 straipsnio 3 dalies b punktą, dokumentus išduodanti įstaiga imasi šių priemonių:

a)	jei arkliniai yra gimę valstybėje narėje, įstaiga išduoda tapatybės nustatymo dokumento kopiją arba tapatybės nustatymo dokumentą atstojantį dokumentą pagal 16 ar 17 straipsnį;

b)	jei arkliniai buvo importuoti, ji veikia pagal 8 straipsnio 2 dalį.

3.   Jei naudojantis šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis priemonėmis aptinkamas anksčiau implantuotas atsakiklis arba jei naudojantis 1 dalies c punkte nurodytomis priemonėmis aptinkamas bet koks kitas alternatyvus ženklas, dokumentus išduodanti įstaiga šią informaciją tinkamu būdu įrašo į tapatybės nustatymo dokumento A dalį ir į bendrą schemą, pateikiamą tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio B dalyje.

4.   Jei patvirtinama, kad iš arklinių šeimos gyvūno, gimusio Bendrijos teritorijoje, buvo pašalintas atsakiklis arba alternatyvus ženklas dokumentais to nepatvirtinus, remdamasi 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dokumentus išduodanti įstaiga išduoda pagal 17 straipsnį tapatybės nustatymo dokumentą atstojantį dokumentą.

11 straipsnis

Elektroniniai tapatybės patikrinimo metodai

1.   Dokumentus išduodanti įstaiga užtikrina, kad pirmą kartą identifikuojant arklinių šeimos gyvūną jis ženklinamas implantuojant atsakiklį.

Valstybės narės nustato minimalias šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos procedūros atlikimo sąlygas arba paskiria asmenį arba profesijos atstovą, kuriam(-iai) patikimos tokios operacijos.

2.   Atsakiklis implantuojamas parenteraliai steriliomis sąlygomis kaklo viduryje tarp pakaušio ir gugos, kaklo raiščio srityje.

Tačiau kompetentinga valdžios institucija gali leisti implantuoti atsakiklį kitoje arklinių šeimos gyvūno kaklo vietoje, su sąlyga, kad toks alternatyvus implantavimo būdas nekelia pavojaus gyvūno gerovei ir nedidina atsakiklio migravimo rizikos, palyginti su šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytu implantavimo būdu.

3.   Implantavus atsakiklį pagal 1 ir 2 dalis, dokumentus išduodanti įstaiga tapatybės nustatymo dokumente įrašo tokią informaciją:

a)	I skirsnio A dalies 5 punkte: mažiausiai 15 paskutinių atsakiklio perduoto ir po implantavimo skaitytuvo rodomo kodo skaitmenų, prireikus, su lipduku, paženklintu brūkšniniu kodu arba to brūkšninio kodo atspaudu, kuriame užkoduoti bent tie 15 paskutinių atsakiklio perduotų skaitmenų;

b)	I skirsnio A dalies 11 punkte: šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, atlikusio identifikavimą ir implantavusio atsakiklį, parašas ir antspaudas;

c)	I skirsnio B dalyje pateikiamos bendros schemos 12 ir 13 punktuose: vieta, kurioje arklinių šeimos gyvūnui buvo implantuotas atsakiklis, atsižvelgiant į šoną, kuriame buvo implantuotas atsakiklis.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies a punkto, jei 26 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės taikomos arklinių šeimos gyvūnui, paženklintam anksčiau implantuotu atsakikliu, kuris neatitinka 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų standartų, tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio A dalies 5 punkte įrašomas gamintojo ar nuskaitymo sistemos pavadinimas.

5.   Jei valstybės narės nustato taisykles, kuriomis pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkte minimus standartus siekiama užtikrinti numerių, kuriuos rodo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų dokumentus išduodančių įstaigų, patvirtintų pagal Sprendimą 92/353/EEB tos valstybės narės kompetentingų institucijų, implantuoti atsakikliai, unikalumą, tos taisyklės taikomos nepažeidžiant identifikavimo sistemos, nustatytos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus išduodančios įstaigos, kuri laikytojo arba, jei to konkrečiai reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje gimė gyvūnas, teisę, savininko prašymu pagal šį reglamentą atliko identifikavimo procedūrą.

12 straipsnis

Alternatyvūs tapatybės patikrinimo metodai

1.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti ženklinti arklinius taikant tinkamus alternatyvius metodus, įskaitant ženklus, kurie teiktų lygiavertes mokslines garantijas, kuriais atskirai po vieną arba kartu, būtų užtikrinama galimybė patikrinti arklinių šeimos gyvūno tapatybę ir kuriuos taikant būtų veiksmingai vengiama pakartotinio tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo („alternatyvus metodas“).

Dokumentus išduodanti įstaiga užtikrina, kad tapatybės nustatymo dokumentas arklinių šeimos gyvūnui būtų neišduodamas, jei alternatyvus metodas, nurodytas pirmoje pastraipoje, nenurodomas tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio A dalies 6 ir 7 punktuose ir neįregistruojamas duomenų bazėje pagal 21 straipsnio 1 dalies f punktą.

2.   Jei taikomas alternatyvus metodas, laikytojas sudaro sąlygas naudotis ta identifikavimo informacija arba, kai taikoma, padengia gyvūno tapatybės patikrinimo išlaidas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	alternatyviais metodais kaip vienintele arklinių tapatybės tikrinimo priemone nesinaudojama daugumai arklinių identifikuoti pagal šį reglamentą;

b)	matomi ženklai, daromi veislei ir reprodukcijai skirtiems arkliniams, negali būti painiojami su jų teritorijoje registruotiems arkliniams priklausančiais ženklais.

4.   Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, svetainėje skelbia šią informaciją Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.

Siekdama padėti valstybėms narėms sudaryti galimybę naudotis ta informacija, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo nacionalinę svetainę.

IV   SKYRIUS

ARKLINIŲ JUDĖJIMAS IR PERVEŽIMAS

13 straipsnis

Registruotų arklinių ir veislei bei reprodukcijai skirtų arklinių judėjimas ir pervežimas

1.   Registruoti arkliniai ir veislei bei reprodukcijai skirti arkliniai visada turi būti su identifikavimo dokumentu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodyti arkliniai gali būti be tapatybės nustatymo dokumento, jeigu jie:

a)	laikomi tvarte arba ganykloje ir laikytojas gali nedelsdamas pateikti tapatybės nustatymo dokumentą;

b)	laikinai pervedami: i) į šalia ūkio esančią vietą valstybės narės ribose, o tapatybės nustatymo dokumentą įmanoma pateikti per tris valandas; ii) sezoninio arklinių pervarymo iš vasaros ganyklų ir į jas metu, o tapatybės nustatymo dokumentą galima pateikti išvykimo ūkyje;

c)	yra nenujunkyti ir lydi savo motiną ar žindančią kumelę;

d)	dalyvauja arklių varžybų ar renginio treniruotėje ar atrankoje, dėl kurių turi būti išvesti iš varžybų ar renginio vietos;

e)	perkelti ar pervežti susidarius nepaprastajai padėčiai dėl pačių arklinių šeimos gyvūnų arba, nepažeidžiant Direktyvos 2003/85/EB 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, į ūkį, kuriame jie laikomi.

14 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo tam tikro judėjimo ir pervežimo atvejų neturint tapatybės nustatymo dokumentų arba turint supaprastintus tapatybės nustatymo dokumentus

1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti perkelti arba pervežti toje pačioje valstybėje narėje toje dalyje nurodytus arklinius neturint jų tapatybės nustatymo dokumento, su sąlyga, kad juos pervežant yra lustinė kortelė, kurią išdavė jų tapatybės nustatymo dokumentą išdavusi įstaiga ir kurioje pateikiama informacija, nurodyta šio reglamento II priede.

2.   Valstybės narės, kurios naudojasi šio straipsnio 1 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, gali leisti viena kitai nukrypti nuo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų arklinių judėjimo ar pervežimo savo teritorijų ribose sąlygų.

Apie savo ketinimą suteikti teisę pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata jos praneša Komisijai.

3.   Dokumentus išduodanti įstaiga išduoda laikiną dokumentą, kuriame pateikiama bent jau nuoroda į unikalų registracijos numerį ir, jei turima, atsakiklio kodą, kuriais remiantis arklinių šeimos gyvūną leidžiama perkelti ar pervežti tos pačios valstybės narės teritorijoje, laikotarpiu, ne ilgesniu nei 45 dienos, per kurias tapatybės nustatymo dokumentas atiduodamas dokumentus išduodančiai įstaigai arba kompetentingai valdžios institucijai siekiant atnaujinti identifikavimo duomenis.

4.   Jei 3 dalyje nurodytu laikotarpiu arklinių šeimos gyvūnas pervežamas į kitą valstybę narę arba per kitą valstybę narę į trečiąją šalį, nepaisant jo registravimo statuso pagal Direktyvos 90/426/EEB C priedą kartu su laikinu dokumentu pateikiamas gyvūno sveikatos pažymėjimas. Jei gyvūnas nepaženklintas atsakikliu arba jei gyvūnas neidentifikuotas alternatyviu metodu pagal šio reglamento 12 straipsnį, su šiuo sveikatos pažymėjimu būtina pateikti aprašymą, parengtą pagal tapatybės nustatymo dokumento I skirsnį.

15 straipsnis

Skerstinų arklinių judėjimas ir pervežimas

1.   Perkeliant ar pervežant į skerdyklą skerstinus arklinius, būtina turėti pagal 5 straipsnio 1 dalį arba 8 straipsnį išduotą tapatybės nustatymo dokumentą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti pervežti pagal 5 straipsnį tinkamai neidentifikuotą skerstiną arklinių šeimos gyvūną iš ūkio, kuriame jis gimė, tiesiai į skerdyklą toje pačioje valstybėje narėje, su sąlyga, kad:

a)	arklinių šeimos gyvūnas yra jaunesnis nei 12 mėnesių ir turi matomas laikinų priešakinių dantų pulpos žymes;

b)	užtikrinama nepertraukiamos atsekamumo sekos nuo ūkio, kuriame gimė gyvūnas, iki skerdyklos galimybė;

c)	pervežant į skerdyklą arklinių šeimos gyvūną galima atskirai identifikuoti pagal 11 ir 12 straipsnius;

d)	prie siuntos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį pridedama maisto grandinės informacija, kurioje pateikiama nuoroda į individualų identifikavimą pagal šios dalies c punktą.

3.   19 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktai netaikomi, jei skerstini arkliniai perkeliami arba pervežami pagal šio straipsnio 2 dalį.

V   SKYRIUS

TAPATYBĖS NUSTATYMO DOKUMENTO KOPIJOS IŠDAVIMAS, PAKEITIMAS IR GALIOJIMO SUSTABDYMAS

16 straipsnis

Tapatybės nustatymo dokumentų kopijos

1.   Jei prarandamas tapatybės nustatymo dokumento originalas, bet arklinių šeimos gyvūno tapatybę galima nustatyti pagal atsakiklio perduodamą kodą arba alternatyviu metodu, be to, galima susipažinti su nuosavybės deklaracija, dokumentą išduodanti įstaiga pagal 4 straipsnio 1 dalį išduoda tapatybės nustatymo dokumento kopiją, kurioje nurodomas unikalus registracijos numeris, o šioje kopijoje aiškiai pažymima, kad dokumentas yra kopija („tapatybės nustatymo dokumento kopija“).

Tokiais atvejais arklinių šeimos gyvūnas tapatybės nustatymo dokumento kopijos IX skirsnio II dalyje klasifikuojamas kaip neskerstinas žmonėms vartoti.

Išduotos tapatybės nustatymo dokumento kopijos ir arklinių šeimos gyvūno klasifikavimo IX skirsnyje duomenys įvedami į duomenų bazę pagal 21 straipsnį pateikiant nuorodą į unikalų registracijos numerį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, kompetentinga valdžios institucija gali nuspręsti sustabdyti arklinių šeimos gyvūno, kaip skerstino žmonėms vartoti, statusą šešių mėnesių laikotarpiui, jei laikytojas per 30 dienų nuo paskelbtos tapatybės nustatymo dokumento praradimo dienos gali tinkamai įrodyti, jog arklinių šeimos gyvūno, kaip skerstino žmonėms vartoti, statusui nepakenkė gydymas vaistais.

Todėl kompetentinga institucija tapatybės nustatymo dokumento kopijos IX skirsnio III dalies pirmame stulpelyje įrašo šešių mėnesių sustabdymo laikotarpio pradžios datą ir užpildo jos trečią stulpelį.

3.   Jei prarastą tapatybės nustatymo dokumento originalą trečiojoje šalyje išdavė 4 straipsnio 2 dalyje minima dokumentus išduodanti įstaiga, tą originalą išdavusi įstaiga išduoda tapatybės nustatymo dokumento kopiją ir nusiunčia ją laikytojui arba, jei to konkrečiai reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje yra gyvūnas, teisę, savininkui per dokumentus išduodančią tos valstybės narės įstaigą ar kompetentingą valdžios instituciją.

Tokiais atvejais arklinių šeimos gyvūnas tapatybės nustatymo dokumento kopijos IX skirsnio II dalyje klasifikuojamas kaip neskerstinas žmonėms vartoti ir atitinkamai pakeičiamas 21 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytas įrašas duomenų bazėje.

Tačiau, pritarus originalą išdavusiai trečiosios šalies įstaigai, tapatybės nustatymo dokumento kopiją gali išduoti 4 straipsnio 1 dalies a punkte minima dokumentus išduodanti įstaiga, kuri registruoja tos veislės arklinius, arba 4 straipsnio 1 dalies b punkte minima dokumentus išduodanti įstaiga, kuri tuo tikslu arklinius registruoja valstybėje narėje, kurioje jie yra.

4.   Jei prarastą tapatybės nustatymo dokumento originalą išdavė jau nebeveikianti dokumentus išduodanti įstaiga, tapatybės nustatymo dokumento kopiją pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentus išduodanti įstaiga išduoda valstybėje narėje, kurioje yra arklinių šeimos gyvūnas.

17 straipsnis

Tapatybės nustatymo dokumentą atstojantis dokumentas

Jei prarandamas tapatybės nustatymo dokumento originalas ir negalima nustatyti arklinių šeimos gyvūno tapatybės, 4 straipsnio 3 dalyje minima dokumentus išduodanti įstaiga valstybėje narėje, kurioje yra arklinių šeimos gyvūnas, išduoda tapatybės nustatymo dokumentą atstojantį dokumentą („tapatybės nustatymo dokumentą atstojantis dokumentas“), kuris aiškiai pažymimas kaip tapatybės nustatymo dokumentą atstojantis dokumentas ir atitinka 5 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus.

Tokiais atvejais arklinių šeimos gyvūnas tapatybės nustatymo dokumentą atstojančio dokumento IX skirsnio II dalyje klasifikuojamas kaip neskerstinas žmonėms vartoti.

Išduoto tapatybės nustatymo dokumentą atstojančio dokumento duomenys ir arklinių šeimos gyvūno registracijos statusas ir klasifikavimas to dokumento IX skirsnyje atitinkamai patikslinami duomenų bazėje pagal 21 straipsnį pateikiant nuorodą į unikalų registracijos numerį.

18 straipsnis

Tapatybės nustatymo dokumentų galiojimo sustabdymas judėjimo tikslais

Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas sustabdo tapatybės nustatymo dokumento galiojimą judėjimo tikslais, padarydamas atitinkamą įrašą jo VIII skirsnyje, jei arklinių šeimos gyvūnas laikomas arba kilęs iš ūkio:

a)	kuriam taikomas draudimas, kaip nurodyta Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 5 dalyje; arba

b)	kuris yra valstybėje narėje arba jos dalyje, kurioje afrikinės arklių ligos atvejų nenustatyta.

VI   SKYRIUS

ARKLINIŲ NUGAIŠIMAS IR SKERSTINI ARKLINIAI, SKIRTI ŽMONĖMS VARTOTI, BEI ĮRAŠAI APIE GYDYMĄ VAISTAIS

19 straipsnis

Arklinių nugaišimas

1.   Paskerdus arklinių šeimos gyvūną arba jam nugaišus, imamasi šių priemonių:

a)	atsakiklis apsaugomas nuo nesąžiningo vėlesnio panaudojimo, jį išimant, sunaikinant arba išmetant vietoje;

b)	tapatybės nustatymo dokumentas pripažįstamas negaliojančiu bent jau pirmame jo puslapyje uždedant antspaudą „negaliojantis“;

c)	dokumentus išduodančiai įstaigai tiesiogiai ar per 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą kontaktinį punktą perduodamas patvirtinimas su nuoroda į arklinių šeimos gyvūno unikalų registracijos numerį, kad arklinių šeimos gyvūnas buvo paskerstas, užmuštas arba nugaišo; ir

d)	negaliojantis tapatybės nustatymo dokumentas sunaikinamas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones vykdo arba jų vykdymą prižiūri:

a)	oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas: i) jei gyvūnas paskerdžiamas arba užmušamas siekiant vykdyti ligos kontrolę pagal Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 4 dalies i punktą; arba ii) po skerdimo pagal Direktyvos 90/426/EEB 7 straipsnio 3 dalį; arba

b)	Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 2 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta kompetentinga valdžios institucija tais atvejais, kai skerdiena sunaikinama arba perdirbama pagal to reglamento 4 ir 5 straipsnius.

3.   Jeigu, kaip nustatyta 1 dalies a punkte, atsakiklio negalima išimti iš žmonėms vartoti paskersto arklinių šeimos gyvūno, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas pripažįsta mėsą ar mėsos dalį, kurioje yra atsakiklis, netinkama žmonėms vartoti pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio V skyriaus 1 dalies n punktą.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto ir nepažeidžiant dokumentus išduodančios įstaigos tapatybės nustatymo dokumente nurodytų taisyklių, valstybės narės gali nustatyti negaliojančio dokumento grąžinimo dokumentus išduodančiai įstaigai tvarką.

5.   Visais šiame straipsnyje nepaminėtais arklinių šeimos gyvūno nugaišimo ar praradimo atvejais, laikytojas grąžina tapatybės nustatymo dokumentą 4 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytai atitinkamai dokumentus išduodančiai įstaiga per 30 dienų nuo gyvūno nugaišimo ar praradimo.

20 straipsnis

Skerstini arkliniai, skirti žmonėms vartoti, ir įrašas apie gydymą vaistais

1.   Arklinių šeimos gyvūnas laikomas skerstinu ir skirtu žmonėms vartoti, jeigu tapatybės nustatymo dokumento IX skirsnio II dalyje negrįžtamai pripažįstama, kad jis neskirtas žmonėms vartoti, šių asmenų parašais:

a)	laikytojo ir (arba) savininko jų pačių nuožiūra, arba

b)	laikytojo ir atsakingo veterinarijos gydytojo, veikiančio pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 dalį.

2.   Prieš bet kokį gydymą pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 dalį arba bet kokį gydymą vaistais, kuriuos leidžiama vartoti pagal tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, atsakingas veterinarijos gydytojas patikrina, ar pagal tapatybės nustatymo dokumento IX skirsnio II dalį numatyta, kad skerstinas arklinis skirtas žmonėms vartoti, kaip paprastai yra, arba nėra skirtas žmonėms vartoti.

3.   Jei skerstino arklinių šeimos gyvūno, skirto žmonėms vartoti, neleidžiama gydyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, atsakingas veterinarijos gydytojas užtikrina, kad remiantis Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, būtų negrįžtamai pripažįstama, jog nagrinėjamasis arklinių šeimos gyvūnas nėra skirtas žmonėms vartoti:

a)	užpildant ir pasirašant tapatybės nustatymo dokumento IX skirsnio II dalį; ir

b)	panaikinant tapatybės nustatymo dokumento IX skirsnio III dalies galiojimą.

4.   Jei arklinių šeimos gyvūnas gydomas Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis, atsakingas veterinarijos gydytojas tapatybės nustatymo dokumento IX skirsnio III dalyje įrašo būtinus duomenis apie vaistus, kurių sudėtyje yra arkliniams gydyti būtinų medžiagų, išvardytų Reglamente (EB) Nr. 1950/2006.

Atsakingas veterinarijos gydytojas įrašo datą, kurią tas vaistas buvo skirtas paskutinį kartą pagal receptą, ir, vadovaudamasis Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnio 4 dalimi, informuoja laikytoją apie karencijos laikotarpio, nustatyto pagal šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalį, pabaigos datą.

VII   SKYRIUS

ĮRAŠAI IR SANKCIJOS

21 straipsnis

Duomenų bazė

1.   Išduodama tapatybės nustatymo dokumentą arba registruodama anksčiau išduotus tapatybės nustatymo dokumentus, dokumentus išduodanti įstaiga duomenų bazėje nurodo bent šiuos su arklinių šeimos gyvūnu susijusius duomenis:

a)	unikalų registracijos numerį;

b)

rūšis;

c)

lytį;

d)

spalvą;

e)	gimimo datą (metus, mėnesį ir dieną);

f)	jei taikytina, bent paskutinius 15 atsakikliu perduodamo arba radijo dažnio atpažinimo prietaisu, neatitinkančiu 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų standartų, perduodamo kodo skaitmenų ir informaciją apie būtiną duomenų skaitymo sistemą, arba alternatyvius metodus;

g)	gimimo šalį;

h)	tapatybės nustatymo dokumento išdavimo ir bet kokio jo pakeitimo datą;

i)	asmens, kuriam išduotas tapatybės nustatymo dokumentas, vardą ir adresą;

j)	registruotų arklinių arba veislei ir reprodukcijai skirtų arklinių statusą;

k)	gyvūno vardą (gimimo vardą ir, jei taikoma, komercinį vardą);

l)	žinomą skerstino gyvūno, kuris nėra skirtas žmonėms vartoti, statusą;

m)	informaciją apie bet kokią tapatybės nustatymo dokumento kopiją ir tapatybės nustatymo dokumentą atstojantį dokumentą pagal 16 ir 17 straipsnius,

n)	praneštą gyvūno nugaišimo datą.

2.   Dokumentus išduodanti įstaiga laiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją savo duomenų bazėje mažiausiai 35 metus arba tol, kol praeina mažiausiai dveji metai nuo arklinių šeimos gyvūno nugaišimo datos, apie kurią buvo pranešta pagal 19 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.   Iškart po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos įregistravimo dokumentus išduodanti įstaiga persiunčia tos dalies a–f ir n punktuose nurodytus duomenis į valstybės narės, kurioje gimė arklinių šeimos gyvūnas, centrinę duomenų bazę, jeigu pagal 23 straipsnį tokia duomenų bazė buvo parengta.

22 straipsnis

Dokumentus išduodančių įstaigų duomenų bazių kodo perdavimas

Valstybės narės svetainėje skelbia kitoms valstybėms narėms ir visuomenei dokumentus išduodančių įstaigų duomenų bazių pavadinimus, adresus, įskaitant kontaktinius duomenis, ir šešių skaitmenų UELN atitinkantį identifikavimo kodą.

Siekdama padėti valstybėms narėms skelbti tokią informaciją, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo nacionalinę svetainę.

23 straipsnis

Centrinės duomenų bazės, jų tarpusavio suderinimas ir kontaktiniai punktai

1.   Valstybė narė gali nuspręsti, kad dokumentus išduodanti įstaiga turi įtraukti 21 straipsnyje minimą informaciją apie arklinius, gimusius arba paženklintus jos teritorijoje į centrinę duomenų bazę arba kad dokumentus išduodančios įstaigos duomenų bazė turi būti sujungta su ta centrine duomenų baze į vieną tinklą (toliau – centrinė duomenų bazė).

2.   Valstybės narės bendradarbiauja administruodamos savo centrines duomenų bazes pagal Direktyvos 89/608/EEB nuostatas

3.   Valstybės narės svetainėje skelbia kitoms valstybėms narėms ir visuomenei centrinių duomenų bazių pavadinimus, adresus ir šešių skaitmenų UELN atitinkantį identifikavimo kodą.

Siekdama padėti valstybėms narėms skelbti tokią informaciją, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo nacionalinę svetainę.

4.   Valstybės narės įsteigia kontaktinį punktą, kuriam siunčiamas 19 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas leidimas, persiunčiamas vėliau jų teritorijoje paskirtoms dokumentus išduodančioms įstaigoms.

Šiuo kontaktiniu punktu gali būti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 35 straipsnyje nurodyta įstaiga ryšiams palaikyti.

Duomenys apie kontaktinį punktą, kurie gali būti įtraukti į centrinę duomenų bazę, skelbiami svetainėje kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.

Siekdama padėti valstybėms narėms skelbti tokią informaciją, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo nacionalinę svetainę.

24 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už šio reglamento pažeidimus ir imasi visų būtinų joms įgyvendinti priemonių. Nustatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

Valstybės narės vėliausiai iki 2009 m. birželio 30 d. praneša apie šias nuostatas Komisijai. Apie bet kokius pakeitimus, turinčius įtakos nuostatoms, nedelsiant pranešama Komisijai.

VIII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai 93/623/EEB ir 2000/68/EB panaikinami nuo 2009 m. liepos 1 d.

Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Arklinių šeimos gyvūnai, kurie gimė ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. ir iki tos datos paženklinti pagal sprendimus 93/623/EEB arba 2000/68/EB, laikomi paženklintais pagal šį reglamentą.

Šių arklinių tapatybės nustatymo dokumentai registruojami pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2.   Arkliniai, kurie gimė ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. ir kurie iki tos datos nebuvo paženklinti pagal sprendimus 93/623/EEB arba 2000/68/EB, ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d ženklinami pagal šį reglamentą.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d.

---

(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 55.

(3)  OL L 178, 1994 7 12, p. 66.

(4)  OL L 298, 1993 12 3, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/68/EB (OL L 23, 2000 1 28, p. 72).

(5)  OL L 23, 2000 1 28, p. 72.

(6)  OL L 86, 1993 4 6, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL L 362, 2006 12 20, p. 1).

(7)  OL L 86, 1993 4 6, p. 16. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1792/2006.

(8)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(9)  OL L 68, 1973 3 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1174/86 (OL L 107, 1986 4 24, p. 1).

(10)  OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

(11)  OL L 157, 1992 6 10, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/729/EB (OL L 294, 2007 11 13, p. 26).

(12)  OL L 19, 1996 1 25, p. 39.

(13)  OL L 192, 1992 7 11, p. 63.

(14)  OL L 210, 1996 8 20, p. 53. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/186/EB (OL L 57, 2004 2 25, p. 27).

(15)  OL L 306, 2003 11 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB.

(16)  OL L 338, 2005 12 22, p. 83. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1246/2007 (OL L 281, 2007 10 25, p. 21).

(17)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1432/2007 (OL L 320, 2007 12 6, p. 13).

(18)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206; pataisyta versija (OL L 226, 2004 6 25, p. 83). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

(19)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL L 100, 2006 4 8, p. 3).

(20)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55; pataisyta versija (OL L 226, 2004 6 25, p. 22). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1243/2007 (OL L 281, 2007 10 25, p. 8).

(21)  OL L 224, 1990 8 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 61/2008 (OL L 22, 2008 1 25, p. 8).

(22)  OL L 125, 1996 5 23, p. 3. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/74/EB (OL L 262, 2003 10 14, p. 17).

(23)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

(24)  OL L 367, 2006 12 22, p. 33.

(25)  OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

(26)  http://www.ueln.net

(27)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1; pataisyta versija (OL L 191, 2004 5 28, p. 1), Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

(28)  OL L 382, 1988 12 31, p. 36.

---

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/33

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 505/2008

2008 m. birželio 6 d.

dėl leidimo naujai paskirčiai naudoti 3-fitazę (Natuphos) kaip pašarų priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą šio reglamento priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo naujai paskirčiai naudoti fermentinį preparatą 3-fitazė (Natuphos 5000, Natuphos 5000 G, Natuphos 5000 L, Natuphos 10000 G ir Natuphos 10000 L), gaunamą iš Aspergillus niger (CBS 101.672), kaip paršavedžių pašarų priedą, kuris priskirtinas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 243/2007 (2) šį preparatą buvo leista naudoti nujunkytiems paršeliams, penimoms kiaulėms ir mėsiniams viščiukams, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1142/2007 (3) – vištoms dedeklėms ir mėsiniams kalakutams, o Komisijos reglamentu (EB) Nr. 165/2008 (4) – antims.

(5)

Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą leisti naudoti šį preparatą paršavedėms. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – tarnyba) 2006 m. birželio 15 d. pateiktoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad fermentinis preparatas 3-fitazė, gaunamas iš Aspergillus niger (CBS 101.672), nedaro neigiamo poveikio vartotojams, naudotojams bei aplinkai ir kad yra veiksmingas gerinant pašarų virškinimą. 2007 m. gruodžio 12 d. pateiktoje nuomonėje (6) tarnyba padarė išvadą, kad šį preparatą naudoti paršavedėms yra saugu. Europos maisto saugos tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po patiekimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaita, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(6)	Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Taigi, reikėtų išduoti leidimą naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(7)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje tame priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(2)  OL L 73, 2007 3 13, p. 4.

(3)  OL L 256, 2007 10 2, p. 20.

(4)  OL L 50, 2008 2 23, p. 8.

(5)  Priedų ir produktų arba medžiagų, skirtų gyvūnų pašarams, mokslinės grupės ir Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės nuomonė dėl fermentinio preparato Natuphos® (3-fitazės), gaunamo iš Aspergillus niger, saugos ir veiksmingumo. EFSA leidinys (2006 m.) 369, p. 1–19.

(6)  Gyvūnų pašaruose naudojamų priedų, produktų ar medžiagų mokslinės grupės nuomonė dėl „Fermentinio preparato Natuphos (3-fitazės) kaip paršavedžių pašarų priedo saugumo“. EFSA leidinys (2007 m.) 614, p. 1–5.

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/36

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 506/2008

2008 m. birželio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje IV priedas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (1), ypač į jo 24 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 nustatomi svetimų ir nevietinių rūšių akvakultūros praktikos pagrindai, siekiant įvertinti ir sumažinti galimą šių rūšių ir visų susijusių netikslinių rūšių poveikį vandens buveinėms.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 708/2007 IV priede pateikiamas rūšių sąrašas, kuriam tam tikros to reglamento nuostatos netaikomos. Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus įtraukti rūšis į tą priedą.

(3)	Tam tikros valstybės narės iki to reglamento įsigaliojimo pateikė prašymą įtraukti tam tikras rūšis į IV priedą. Prancūzija, atsižvelgdama į savo atokiausius regionus, pasiūlė tam tikras rūšis įtraukti į atskirą to priedo dalį.

(4)	2007 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. sausio 30–31 d. Komisija sušaukė ekspertų grupę, kad ši įvertintų, ar tos rūšys gali būti įtrauktos į to reglamento IV priedą. Tuo tikslu buvo parengtas naujas rūšių sąrašas.

(5)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 IV priedą.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 708/2007 IV priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 168, 2007 6 28, p. 1.

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/38

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 507/2008

2008 m. birželio 6 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo taikymo taisykles

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio pinigų politikos priemones dėl euro (2), ypač į jo 3 straipsnį,

kadangi:

(1)

2001 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo taikymo taisykles (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000, be kita ko, nustato pluoštinių linų ir kanapių vidaus rinkai skirtas priemones, kurios apima pagalbą leidimus turintiems pirminiams linų ir kanapių šiaudelių perdirbėjams ir savo sąskaita šiaudelius perdirbusiems ūkininkams ir kurių išsamias įgyvendinimo taisykles reikia nustatyti.

(3)

Reikia nustatyti leidimo išdavimo pirminiams perdirbėjams sąlygas ir savo sąskaita šiaudelius perdirbusių ūkininkų vykdytinas prievoles. Taip pat reikia nurodyti, kokia informacija turi būti pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose pirkimo ar pardavimo sutartyse, šiaudelių perdirbimo įsipareigojimuose ir perdirbimo sutartyse.

(4)

Kai kurie linų šiaudelių perdirbėjai gamina daugiausia ilgą linų pluoštą ir kartu kaip šalutinį produktą trumpą linų pluoštą, turintį daug priemaišų ir spalių. Tais atvejais, kai jie neturi tinkamų sąlygų tokiems šalutiniams produktams išvalyti, tą trumpą pluoštą pagal sutartį jiems gali išvalyti kitas ūkio subjektas. Tokiomis aplinkybėmis pluošto valymas pagal sutartį turėtų būti laikomas leidimą turinčio trumpo linų pluošto pirminio perdirbėjo atlikta operacija. Atitinkamai turėtų būti nustatytos sąlygos, keltinos atitinkamiems ūkio subjektams, ypač numatant kontrolės priemones.

(5)

Kad būtų užtikrinta galimybė už šiuos produktus gauti pagalbą, reikia nustatyti atitinkamiems prekybos metams bendrąją paraišką, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (5), II dalies II antraštinės dalies I skyriuje.

(6)	Kad būtų užtikrintas patikimas administracinis valdymas prisiderinant prie linų ir kanapių rinkoms taikomų specialių sąlygų, turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį pluoštinių linų ir kanapių šiaudeliai gali būti perdirbti ir tam tikrais atvejais parduoti.

(7)

Tais atvejais, kai valstybės narės nusprendžia suteikti pagalbą už trumpą linų pluoštą ar daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių turintį kanapių pluoštą, turėtų būti nustatytas apskaičiavimo būdas, leidžiantis pagamintą kiekį išreikšti lygiaverčiu daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių neturinčio pluošto kiekiu.

(8)

Siekiant padėti užtikrinti, kad deramai veiktų stabilizavimo mechanizmas, turėtų būti numatyta galimybė riboti kiekius, už kuriuos perdirbimo pagalba gali būti teikiama atitinkamiems prekybos metams, iki tokio kiekio, kuris gaunamas sutartyse arba perdirbimo įsipareigojimuose nurodytą hektarų skaičių padauginus iš kiekio vieneto iš hektaro. Tą kiekio vienetą turi nustatyti valstybės narės, remdamosi nustatytais nacionaliniais garantuotais kiekiais ir pasėlių hektarais.

(9)

Atsižvelgiant į nacionalinių garantuotų kiekių nevienodumą, kuris gali atsirasti dėl Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 3 straipsniu nustatyto lankstumo, turėtų būti nustatytos išsamios tokių nacionalinių garantuotų kiekių nustatymo kiekvieniems prekybos metams taisyklės, paisant visų pritaikomųjų pastabų, kurių gali prireikti siekiant perdirbimo pagalbos gavėjams tinkamai paskirstyti nacionalinius garantuotus kiekius.

(10)

Perdirbimo pagalba turi būti teikiama tik sudarius Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnyje nurodytą sutartį arba esant jame nurodytam įsipareigojimui. Be to, atsižvelgdama į sutartyse ar įsipareigojimuose nurodytus plotus, valstybė narė turi iš anksto nustatyti nacionalinių garantuotų kiekių perdavimus ir kiekio vienetus iš hektaro. Reikėtų nuostatos, kad ūkio subjektai, prieš pradėdami perdirbimo operacijas, valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateiktų atitinkamą su tokiomis sutartimis ar įsipareigojimais susijusią informaciją. Kad atitinkamam verslui būtų leidžiamas tam tikras lankstumas, leidimą turinčių pirminių perdirbėjų galimybėms vieni kitiems perleisti sutartis turėtų būti nustatyta tam tikra riba.

(11)	Kad būtų užtikrintas nuosaikus pagalbos schemos valdymas, turi būti nustatyta, kokią informaciją ūkio subjektai turi siųsti valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir kokius pranešimus valstybės narės turi teikti Komisijai.

(12)	Kad būtų galima valdyti pagalbos teikimo pagal per 22 mėnesius pagaminto pluošto kiekį programą, turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant perdirbimo operacijas tam tikriems prekybos metams pateikti paraiškas pagalbai gauti gautinam pluoštui, kurio kiekiai paskui turi būti periodiškai nurodomi.

(13)

Atsižvelgiant į galimas nacionalinių garantuotų kiekių ir kiekio vienetų iš hektaro pritaikomąsias pastabas, bendri pluošto kiekiai, už kuriuos gali būti suteikta pagalba, yra žinomi tik baigus perdirbimą. Atitinkamai turi būti numatyta galimybė, atsižvelgiant į periodiškai gautus pluošto kiekius, leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams gauti jiems išmokėtinos pagalbos avansą. Siekiant užtikrinti, kad, nepaisant nukrypimų, mokėtinos sumos būtų iš tikrųjų mokamos, tokie avanso mokėjimai turėtų būti atliekami tik pateikus užstatą. Tokie užstatai turi atitikti 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85, nustatančio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (6), nuostatas.

(14)

Papildoma pagalba, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 4 straipsnyje, yra teikiama tik pagal linų plotus, už kurių šiaudelius gali būti teikiama pagalba už perdirbimą į ilgą linų pluoštą. Kad būtų galima nustatyti tą sąlygą tenkinančias aplinkybes, atitinkamai turėtų būti nustatytas minimalus sutartyje arba įsipareigojime nurodomas iš hektaro pagaminamo ilgo linų pluošto kiekis.

(15)	Kad operacijos būtų tinkamai atliekamos, svarbu nustatyti administracinių ir vietose atliekamų tikrinimų sistemą. Reikia nurodyti, kas turi būti tikrinama, ir minimalų per prekybos metus vietose atliekamų tikrinimų skaičių.

(16)	Turi būti nustatytos už visus pastebėtus pažeidimus taikomos nuobaudos. Jos turi būti pakankamai griežtos, atgrasinančios nuo neteisėto naudojimosi Bendrijos pagalba ir kartu atitinkančios proporcingumo principą.

(17)	Siekiant pluošto gavimo laiką priartinti kuo arčiau prie juridinę galią turinčio įvykio, lemiančio valiutos kursą išmokant avansą arba perdirbimo pagalbą, tas įvykis turi būti siejamas su paskutine kiekvieno laikotarpio, per kurį turi būti pranešta apie gautus pluošto kiekius, diena.

(18)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Linų ir kanapių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir prekybos metai

1.   Šiame reglamente nustatomos išsamios Reglamentu (EB) Nr. 1673/2000 nustatyto bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo taikymo taisyklės.

2.   Prekybos metai trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 dienos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)	perdirbėjai – tai ūkininkai, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktą yra sudarę su leidimą turinčiais pirminiais perdirbėjais sutartis dėl jiems priklausančių šiaudelių perdirbimo į pluoštą;

b)	ilgas linų pluoštas – tai pluoštas, gautas visiškai atskyrus pluoštą nuo sumedėjusios stiebelio dalies, kuris nubrukus yra vidutiniškai bent 50 cm ilgio ir lygiagrečiomis gijomis sudėliotas į ryšulius, klodus arba sruogas;

c)	trumpas linų pluoštas – tai linų pluoštas, kitoks negu apibūdintasis b punkte, gautas bent iš dalies atskyrus pluoštą nuo sumedėjusios stiebelio dalies;

d)	kanapių pluoštas – tai kanapių pluoštas, gautas bent iš dalies atskyrus pluoštą nuo sumedėjusios stiebelio dalies.

3 straipsnis

Leidimų išdavimas pirminiams perdirbėjams

1.   Pirminiai perdirbėjai kompetentingoms institucijoms turi pateikti paraiškas leidimui gauti, prie jų pridėdami bent:

a)	įmonės bei viso linų ir kanapių šiaudelių perdirbimo produktų asortimento aprašą;

b)

perdirbimo mašinų ir įrangos aprašą, kuriame detaliai apibūdinamas jų išdėstymas ir techninės specifikacijos, įskaitant: i) energijos sunaudojimą ir didžiausius linų ir kanapių šiaudelių kiekius, galimus perdirbti per valandą ir per metus; ii) didžiausius ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekius, galimus gauti per valandą ir per metus; iii) orientacinius linų ir kanapių šiaudelių kiekius, reikalingus norint gauti 100 kg kiekvieno a punkte minėto produkto;

c)	saugojimo patalpų aprašą, detaliai apibūdinantį jų išdėstymą bei talpą linų ir kanapių šiaudelių bei pluošto tonomis.

2.   Paraiškose leidimui gauti kartu įrašomas nuo jų pateikimo dienos galiojantis įsipareigojimas:

a)

atskirai saugoti pagal prekybos metus atitinkamus nuimto derliaus šiaudelius ir pagal nuėmusias derlių valstybes nares linų šiaudelius, kanapių šiaudelius, ilgą linų pluoštą, trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą: i) kuriems taikomos visos pirkimo-pardavimo sutartys ir perdirbimo įsipareigojimai kartu; ii) kuriems taikoma kiekviena su perdirbėjais laikomais asmenimis sudaryta perdirbimo sutartis; iii) iš visų kitų tiekėjų kartu ir atitinkamais atvejais pagal pluošto, gauto iš šiaudelių, kurie nurodyti i punkte ir kuriems netaikoma paraiška pagalbai gauti, partijas;

b)	kasdien registruoti su finansine atskaitomybe tiesiogiai susijusias prekių atsargas, arba registruoti jų apskaitą pagal partijas ir 5 straipsnio dalyje nurodytą informaciją, taip pat valstybės narės kontrolei reikalingus nurodytus patvirtinamuosius dokumentus;

c)	pranešti kompetentingoms institucijoms apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus;

d)	leisti atlikti pagal Reglamente (EB) Nr. 1673/2000 nustatytą pagalbos schemą reikalaujamus patikrinimus.

3.   Vietoje patikrinusi, kad 1 dalyje nurodyta informacija atitinka faktus, kompetentinga institucija pirminiams perdirbėjams duoda leidimą, kuriuo jiems suteikiama teisė gaminti tam tikras pagalbos gavimo sąlygas atitinkančius pluošto tipus, ir kiekvienam skiria leidimo numerį.

Leidimas išduodamas per du mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.

Jei pagal vieną ar daugiau 1 dalyje nurodytų punktų informacija pasikeičia, kompetentinga institucija, prireikus patikrinusi vietoje, per kitą mėnesį nuo pranešimo gavimo leidimus patvirtina arba juos patikslina. Tačiau patikslinimai, kurie daro įtaką leidimuose nurodytam pluošto tipui, gali įsigalioti tik nuo kitų prekybos metų.

4.   Išduodant pirminiams perdirbėjams leidimus dėl ilgo linų puošto ir kartu dėl trumpo linų pluošto, valstybės narės gali leisti trumpą linų pluoštą valyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas ir jei jos mano, jog kontrolės priemonės yra tinkamos tam, kad pluoštas neviršytų Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytų priemaišų ir spalių kiekio ribų.

Tokiais atvejais pirminiai perdirbėjai savo paraiškose gauti 1 dalyje nurodytą leidimą nurodo savo ketinimą pasinaudoti šios dalies nuostatomis.

Atitinkamiems prekybos metams vienam leidimą turinčiam pirminiam perdirbėjui gali būti išduodamas ne daugiau kaip dviejų trumpo linų pluošto valytojų leidimas.

Leidimą turintys pirminiai perdirbėjai iki vasario 1 d. kompetentingoms institucijoms pateikia kiekvieniems prekybos metams sudarytą trumpo linų pluošto valymo sutartį, kurioje nurodoma bent:

a)	sutarties sudarymo data ir prekybos metai, atitinkantys šiaudelių, iš kurių gautas atitinkamas pluoštas, derlių;

b)	pirminio perdirbėjo leidimo numeris, o jei yra trumpo linų pluošto valytojai – jų pavardės, verslo pavadinimai ir adresai bei valyklos vieta;

c)

pareiškimas, kad trumpo linų pluošto valytojas įsipareigoja: i) išvalytą ir neišvalytą trumpą linų pluoštą saugoti atskirai pagal valymo sutartis; ii) atskirai pagal valymo sutartis tvarkyti į įmonę patenkančių nevalyto trumpo linų pluošto kiekių, gauto išvalyto trumpo linų pluošto kiekių ir kiekvieno iš jų saugyklose esančių kiekių kasdienę apskaitą; iii) saugoti valstybės narės kontrolei reikalingus nurodytus patvirtinamuosius dokumentus ir sutikti, kad būtų atliekami pagal šį reglamentą reikalaujami patikrinimai.

Valytojų įsipareigojimai, nurodyti c punkte, yra laikomi pirminių perdirbėjų įsipareigojimais pagal jiems išduotus leidimus.

5.   Leidimą turinčių pirminių perdirbėjų prekių atsargų apskaitoje pagal dieną arba partiją ir šiaudelių kategoriją arba pluošto tipą atskirai nurodomi:

a)	pagal kiekvieną 5 straipsnyje minėtą sutartį ar įsipareigojimą ir atitinkamais atvejais iš kiekvieno kito tiekėjo į įmonę patenkantys kiekiai;

b)	perdirbtų šiaudelių ir gauto pluošto kiekiai;

c)	apskaičiuoti nuostoliai ir sunaikinti kiekiai su pateisinimo įrodymais;

d)	iš įmonės išvežami kiekiai, suskirstyti pagal prekių gavėjus;

e)	kiekiai kiekvienoje saugykloje.

Leidimą turintys pirminiai perdirbėjai turi turėti iš atitinkamo tiekėjo arba gavėjo gautus prekių pristatymo arba perėmimo pažymėjimus ar kitus valstybės narės priimamus lygiaverčius dokumentus visoms į įmonę patenkančioms ir iš jos išvežamoms šiaudelių ir pluošto siuntoms, kurioms netaikoma 5 straipsnyje minėta sutartis ar įsipareigojimas. Leidimą turintys pirminiai perdirbėjai registruoja visų tiekėjų ir gavėjų pavardes ar verslo pavadinimus ir adresus.

6.   Partija yra nustatytas linų ar kanapių šiaudelių kiekis, numeruojamas atvežus į 1 dalyje nurodytas perdirbimo įmones arba sandėliavimo patalpas.

Partija gali būti susijusi tik su viena 5 straipsnyje nurodyta šiaudelių pirkimo-pardavimo sutartimi, perdirbimo įsipareigojimu ar perdirbimo sutartimi.

4 straipsnis

Perdirbėjais laikomų asmenų įsipareigojimai

Perdirbėjais laikomi asmenys privalo:

a)	turėti su leidimą turinčiu pirminiu perdirbėju dėl šiaudelių perdirbimo į ilgą linų pluoštą, trumpą linų pluoštą ir (arba) kanapių pluoštą sudarytą sutartį;

b)

turėti registrą, rodantį nuo atitinkamų prekybos metų pradžios kiekvieną atitinkamą dieną: i) gautų ir pagal kiekvieną perdirbimo sutartį pristatytų pluoštinių linų ir kanapių šiaudelių kiekius; ii) gauto ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir (arba) kanapių pluošto kiekius; iii) parduoto arba perleisto ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir (arba) kanapių pluošto kiekius nurodant gavėjų pavadinimus ir adresus;

c)	saugoti valstybės narės kontrolei reikalingus nustatytus patvirtinamuosius dokumentus;

d)	leisti atlikti pagal šią pagalbos schemą nustatytus patikrinimus.

5 straipsnis

Sutartys

1.   Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje minėtose šiaudelių pirkimo-pardavimo sutartyse, perdirbimo įsipareigojimuose ir perdirbimo sutartyse nurodoma bent:

a)	sutarties sudarymo data ir prekybos metai, atitinkantys konkretų derlių;

b)	pirminio perdirbėjo leidimo numeris, ūkininko identifikavimo numeris pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 (7) nustatytą integruotą administravimo bei kontrolės sistemą ir jų pavardės (pavadinimai) ir adresai;

c)	atitinkamo(-ų) žemės ūkio sklypo(-ų) atpažinimo duomenys pagal žemės ūkio sklypų atpažinimo sistemą, nustatytą pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą;

d)	pluoštinių linų ir pluoštinių kanapių pasėlių plotai.

2.   Iki atitinkamų prekybos metų sausio 1 d. ūkininko ir su juo iš pradžių sutartį sudariusio leidimą turinčio pirminio perdirbėjo pasirašytu susitarimu šiaudelių pirkimo-pardavimo sutartys gali būti perduotos kitam leidimą turinčiam pirminiam perdirbėjui.

Po atitinkamų prekybos metų sausio 1 d. pirmoje pastraipoje nustatytas sutarčių perdavimas gali būti atliekamas tik esant išimtinėms tinkamai pateisinančiais patvirtinimo įrodymais paremtoms aplinkybėms ir valstybės narės leidimui.

6 straipsnis

Informacija, kurią turi pateikti veiklos vykdytojai

1.   Iki valstybės narės nustatytos datos ir ne vėliau kaip iki kitų po atitinkamų prekybos metų pradžios einančių metų rugsėjo 20 d. leidimą turintys pirminiai perdirbėjai ir perdirbėjais laikomi asmenys kompetentingoms institucijoms pateikia:

a)

visų 5 straipsnyje minėtų tiems prekybos metams sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, perdirbimo įsipareigojimų ir perdirbimo sutarčių sąrašą, padalytą į dvi grupes linams ir kanapėms, kartu nurodo ūkininko atpažinimo numerį pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą bei atitinkamus sklypus;

b)	bendrų linams skirtų plotų ir bendrų kanapėms skirtų plotų, kuriems taikomos pirkimo-pardavimo sutartys, perdirbimo įsipareigojimai ir perdirbimo sutartys, deklaraciją.

Tačiau valstybė narė gali reikalauti ne pirmos pastraipos a punkte minėto sąrašo, o visų atitinkamų dokumentų kopijų.

Tais atvejais, kai tam tikros perdirbimo sutartys ar perdirbimo įsipareigojimai yra susiję su vietove, kuri yra ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje pirminiam perdirbėjui yra išduotas leidimas, pirmoje pastraipoje nurodytą su plotais susijusią informaciją atitinkama sutarties šalis pateikia ir valstybei narei, kurioje yra nuimamas derlius.

2.   Už pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius ir paskui už kiekvieną keturių mėnesių laikotarpį ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos leidimą turintys pirminiai perdirbėjai ir perdirbėjais laikomi asmenys apie kiekvieną atskirai saugojamą produktų kategoriją kompetentingoms institucijoms deklaruoja:

a)	pagaminto pluošto kiekius ir įtrauktus į pagalbos prašymus;

b)	kito pagaminto pluošto kiekius;

c)	bendrą visų į įmonę patekusių šiaudelių kiekį;

d)	saugyklose esamus kiekius;

e)	jei reikia, pagal 1 dalies a punktą sudarytą šiaudelių pirkimo-pardavimo sutarčių ir apdorojimo sutarčių, kurios buvo perduotos pagal 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, sąrašą ir nurodo perdavėjų ir perėmėjų pavardes (pavadinimus).

Perdirbėjais laikomi asmenys kartu su pirmoje pastraipoje nustatytomis deklaracijomis pateikia per kiekvieną atitinkamą laikotarpį pateiktų į rinką ir su paraiškomis pagalbai gauti siejamų pluošto kiekių patvirtinimo įrodymus. Tokius patvirtinimo įrodymus nustato valstybė narė, ir tie įrodymai turi būti bent linų ir kanapių pluošto pardavimo faktūrų kopijos ir leidimą turinčio pirminio perdirbėjo, kuris tuos šiaudelius perdirbo, pažyma, patvirtinanti gauto pluošto kiekius ir tipus.

Pateikę valstybei narei tokią informaciją, leidimą turintys pirminiai perdirbėjai ir perdirbėjais laikomi asmenys gali daugiau nesiųsti šioje dalyje nustatytų deklaracijų apie įmonės gaunamus ir išsiunčiamus bei perdirbtus kiekius, jei tokios operacijos atitinkamais prekybos metais toliau tikrai nebeatliekamos.

3.   Leidimą turintys pirminiai perdirbėjai iki kitų atitinkamų prekybos metų gegužės 1 d. informuoja kompetentingas institucijas, kokiais būdais gautas pluoštas ir kiti produktai daugiausia buvo panaudoti.

7 straipsnis

Teisė gauti pagalbą

1.   Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnyje nustatyta linų ir kanapių šiaudelių perdirbimo pagalba mokama už linų ir kanapių pluoštą tais atvejais, kai jis:

a)

yra pagamintas iš šiaudelių, kuriems taikomos 5 straipsnyje minėtos pirkimo ir (arba) pardavimo sutartys, perdirbimo įsipareigojimai ar perdirbimo sutartys, apimančios pluoštinių linų ar kanapių sklypus ir siejamos su Reglamento (EB) Nr. 796/2004 II dalies II antraštinės dalies I skyriuje nurodyta bendrąja pagalbos paraiška, pateikta tiems metams, kuriais prasideda prekybos metai;

b)	yra leidimą turinčio pirminio perdirbėjo gautas, o perdirbėjais laikomų asmenų pateiktas į rinką iki po atitinkamų prekybos metų pabaigos einančių metų gegužės l d.

2.   Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia teikti pagalbą už trumpą linų pluoštą ar kanapių pluoštą, turintį daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių, pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 3 dalies b punktą kiekis Q, į kurį atsižvelgiant teikiama pagalba, apskaičiuojamas taikant šią formulę:

Q = P* [(100 – x) / (100 – 7,5)];

čia P žymi pluošto, gauto neviršijant leistino priemaišų ir spalių procentinio dydžio x, kiekį, už kurį galima gauti pagalbą.

8 straipsnis

Nacionaliniai garantuoti kiekiai

1.   5 000 tonų trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 3 straipsnio 2 dalies b punktą turi būti paskirstyti kaip nacionaliniai garantuoti kiekiai skiriami iki einamųjų prekybos metų lapkričio 16 d. remiantis atitinkamų valstybių narių iki spalio 16 d. Komisijai nusiųsta informacija apie:

a)	plotus, kuriuos apima pagal šio reglamento 6 straipsnį pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, perdirbimo įsipareigojimai ir perdirbimo sutartys;

b)	apskaičiuotus linų ir kanapių šiaudelių derliaus ir gautino pluošto kiekius.

2.   Kad būtų galima nustatyti nacionalinius kiekius, už kuriuos tam tikriems prekybos metams gali būti suteikta perdirbimo pagalba, iki atitinkamų prekybos metų sausio 1 d. valstybės narės nustato pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 3 straipsnio 5 dalį atliekamus nacionalinių garantuotų kiekių perkėlimus.

Tačiau, kad būtų galima taikyti šio straipsnio 4 dalį, po šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto termino iki rugpjūčio 1 d. valstybė narė perkeltus kiekius gali pakoreguoti.

3.   Kad būtų galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 4 dalį, ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekis, už kurį leidimą turinčiam pirminiam perdirbėjui arba perdirbėju laikomam asmeniui prekyboms metams gali būti suteikta perdirbimo pagalba, apribojamas iki sklypų, kuriems taikoma pirkimo-pardavimo sutartis ar perdirbimo įsipareigojimas arba, jei reikia, perdirbimo sutartis, hektarų skaičiaus, padauginto iš nustatytino kiekio vieneto.

Iki einamųjų prekybos metų sausio 1 d. valstybė narė visai savo teritorijai nustato pirmoje pastraipoje minėtą kiekio vienetą kiekvienam iš atitinkamų trijų pluošto tipų.

4.   Tais atvejais, kai pluošto kiekiai, už kuriuos tam tikriems leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams ar tam tikriems perdirbėjais laikomiems asmenims gali būti mokama pagalba, yra mažesni už jiems pagal 3 dalį taikytinus limitus, valstybė narė, gavusi dėl atitinkamų prekybos metų visas 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas deklaracijas, gali padidinti šio straipsnio 3 dalyje minėtus kiekio vienetus, kad turimus kiekius galėtų perskirstyti kitiems leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams ar perdirbėjais laikomiems asmenims, kuriems priklausantys kiekiai, už kuriuos gali būti mokama pagalba, viršija jiems taikytinus limitus.

9 straipsnis

Paraiškos pagalbai gauti

1.   Leidimą turintys pirminiai perdirbėjai šiaudelių perdirbimo pagalbos paraiškas kompetentingai institucijai paduoda dėl ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto, kuris iš atitinkamų prekybos metų šiaudelių bus gautas iki 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto termino. Tokios paraiškos paduodamos ne vėliau kaip iki 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

Tais atvejais, kai pluoštas yra iš dalies gautas iš šiaudelių, užaugintų ne toje valstybėje narėje, kurioje pirminis perdirbėjas yra gavęs leidimą, paraiškos pagalbai gauti paduodamos kompetentingai institucijai tos valstybės narės, kurioje nuimtas šiaudelių derlius, o kopija siunčiama valstybei narei, kurioje pirminis perdirbėjas yra gavęs leidimą.

2.   Perdirbėjais laikomi asmenys šiaudelių perdirbimo paraiškas pagalbai gauti kompetentingai institucijai paduoda dėl ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto, kuris bus gautas iš atitinkamų prekybos metų šiaudelių ir pateiktas į rinką iki 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto termino. Tokios paraiškos paduodamos ne vėliau kaip iki 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

3.   Paraiškose pagalbai gauti turi būti bent:

a)	paraiškos teikėjų pavardės (pavadinimai), adresai, parašai ir atitinkamais atvejais pirminių perdirbėjų leidimų numeriai arba perdirbėjais laikomų asmenų identifikavimo numeriai pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą;

b)	pareiškimas, kad paraiškoje nurodytiems ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekiams bus pateiktos 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos deklaracijos.

Pagalbos teikimo tikslais 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos deklaracijos yra sudedamoji paraiškų pagalbai gauti dalis.

10 straipsnis

Išankstiniai pagalbos mokėjimai

1.   Tais atvejais, kai paraiškos išankstiniams mokėjimams gauti yra paduodamos su 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytomis gauto pluošto deklaracijomis, išankstiniai mokėjimai leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams mokami kito mėnesio po deklaracijos pateikimo pabaigoje, jeigu paraiška pagalbai gauti buvo paduota pagal 9 straipsnį. Nepažeidžiant 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto limito, išankstinius mokėjimus sudaro 80 % pagalbos, atitinkančios deklaruotus pluošto kiekius.

2.   Avansas mokamas tik tais atvejais, kai taikant 13 straipsnyje numatytas kontrolės priemones nustatoma, kad pareiškėjas per atitinkamus prekybos metus nėra padaręs jokių pažeidimų, ir kai pateikiamas užstatas.

Išskyrus atitinkamas garantijas tais atvejais, kai pagal sutartį valomas trumpas linų pluoštas, kiekvienam leidimą turinčiam pirminiam perdirbėjui ir kiekvienam pluošto tipui taikomas užstatas sudaro 35 % pagalbos dydžio, atitinkančio pluošto kiekius, gautus juos padauginus kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad užstatas būtų apskaičiuojamas remiantis įvertintų duomenų produkcija. Šiuo atveju:

a)	prieš suteikiant pagalbą negali būti atleidžiama nei nuo viso užstato, nei nuo jo dalies;

b)

nepaisant penktos pastraipos, pagal santykį su bendra išmokėta avanso suma užstatas negali būti mažesnis kaip: — 110 % iki atitinkamų prekybos metų balandžio 30 d., — 75 % nuo atitinkamų prekybos metų gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., — 50 % nuo rugsėjo 1 d. nuo atitinkamų prekybos metų iki pagalbos likučio mokėjimo dienos.

Tais atvejais, kai pagal sutartį valomas trumpas linų pluoštas, atitinkamas užstatas prilygsta 110 %:

—	pagalbos dydžio, kuris atitinka pluošto kiekius, gautus juos padauginus kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, arba

—	tais atvejais, kai valstybės narės taiko šios dalies trečią pastraipą, bendros per atitinkamus prekybos metus išmokėtos avanso sumos.

Visas užstatas grąžinamas tarp pirmos ir dešimtos dienos nuo pagalbos suteikimo dienos proporcingai kiekiams, už kuriuos valstybė narė yra suteikusi perdirbimo pagalbą.

3.   Šiame straipsnyje minėtiems užstatams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 3 straipsnis ir II, III bei VI dalys.

11 straipsnis

Papildoma pagalba

Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 4 straipsnyje nustatyta papildoma pagalba teikiama pirminiams ilgo linų pluošto perdirbėjams, turintiems leidimą dėl plotų, kurie yra to reglamento priede išvardytose zonose ir kuriems taikomos pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys ir perdirbimo įsipareigojimai.

Tačiau plotas, dėl kurio suteikiama papildoma pagalba, neturi viršyti to, kuris atitinka ilgo linų pluošto kiekį, atitinkantį perdirbimo pagalbos gavimo sąlygas ir gautą atitinkamais prekybos metais, padalytą iš 680 kg ilgo linų pluošto derliaus iš hektaro.

12 straipsnis

Pagalbos mokėjimas

1.   Perdirbimo pagalba ir atitinkamais atvejais papildoma pagalba suteikiama tik atlikus visus nustatytus patikrinimus ir nustačius galutinius pluošto kiekius, už kuriuos atitinkamais prekybos metais galima gauti pagalbą.

2.   Iki spalio 15 d. po 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto termino perdirbimo pagalbą ir atitinkamais atvejais papildomą pagalbą moka valstybė narė, kurios teritorijoje nuimtas tų linų ar kanapių šiaudelių derlius.

13 straipsnis

Kontrolė

1.   Kontrolė vykdoma siekiant užtikrinti pagalbos teikimo sąlygų laikymąsi ir visų pirma apima:

a)	tikrinimą, ar laikomasi leidimų išdavimo pirminiams perdirbėjams sąlygų ir ar perdirbėjais laikomi asmenys vykdo savo įsipareigojimus;

b)	informacijos apie pirkimo ir (arba) pardavimo sutartyse, perdirbimo įsipareigojimuose ir perdirbimo sutartyse nurodytus žemės ūkio sklypus lyginimą siekiant išsiaiškinti, ar ji atitinka informaciją, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003;

c)	informacijos, patvirtinančios kiekius, dėl kurių leidimą turintys pirminiai perdirbėjai ir perdirbėjais laikomi asmenys yra pateikę paraiškas pagalbai gauti, tikrinimą.

Valstybių narių kompetentingų institucijų atliekami leidimą turinčių pirminių perdirbėjų tikrinimai taikomi visų Bendrijoje išaugintų pluoštinių linų ir kanapių šiaudelių perdirbimui.

2.   Dėl patikrinimų vietoje, atliekamų 1 dalyje nustatytais kontrolės tikslais, sprendžia kompetentingos institucijos, visų pirma remdamosi rizikos analize ir siekdamos per prekybos metus patikrinti ne mažiau kaip 75 % leidimą turinčių pirminių perdirbėjų ir 10 % perdirbėjais laikomų asmenų. Tačiau kiekvienos valstybės narės atliktų patikrinimų vietoje skaičius jokiu būdu negali būti mažesnis už bendrą toje valstybėje narėje deklaruotų linų ir kanapių pasėlių hektarų skaičių, padalytą iš 750.

Patikrinimai vietoje taip pat taikomi visiems trumpo linų pluošto valytojams, sudariusiems pluošto valymo sutartis su leidimą turinčiais pirminiais perdirbėjais.

3.   Atliekant tikrinimus vietoje, visų pirma tikrinama:

a)	įrenginiai, žaliavų atsargos ir gautas pluoštas;

b)	atsargų apskaitos dokumentai ir finansinės sąskaitos;

c)	įvairių gamybos priemonių sunaudojama energija ir su samdomaisiais darbuotojais susiję dokumentai;

d)	visi kontrolei svarbūs komerciniai dokumentai.

Suabejojus dėl pluošto tinkamumo ir ypač dėl priemaišų kiekio trumpame linų pluošte, iš atitinkamos partijos imamas tipinis mėginys ir tiksliai nustatomos atitinkamos charakteristikos. Atitinkamais atvejais ir atsižvelgdama į aplinkybes, iš tų kiekių, dėl kurių yra paduoti pagalbos parašymai, valstybė narė nustato tuos, kurie neatitinka reikalavimų.

Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais patikrinimą atliekanti valstybė narė nedelsdama siunčia išvadas valstybei narei, kuri turi mokėti pagalbą.

14 straipsnis

Nuobaudos

1.   Tais atvejais, kai patikrinimai rodo, kad paraiškose leidimui gauti įrašyti įsipareigojimai yra nevykdomi, leidimas nedelsiant panaikinamas ir, nepaisant 3 straipsnio 3 dalies, pirminiams perdirbėjams, kuriems leidimas buvo panaikintas, iki antrų prekybos metų, prasidedančių nuo patikrinimo dienos arba nuo tos dienos, kai buvo nustatytas tokių įsipareigojimų nevykdymas, jokie paskesni leidimai neišduodami.

2.   Tais atvejais, kai sąmoningai ar dėl didelio aplaidumo pateikiama suklastota deklaracija arba kai pirminis perdirbėjas yra pasirašęs šiaudelių pirkimo-pardavimo sutartis ar yra prisiėmęs perdirbimo įsipareigojimus dėl tokio skaičiaus hektarų, kuriuose paprastai gaunama gerokai daugiau produkcijos, negu galima perdirbti pagal jo leidime nurodytas technines specifikacijas, pirminis perdirbėjas ar perdirbėju laikomas asmuo praranda teisę gauti perdirbimo pagalbą arba atitinkamais atvejais Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 4 straipsnyje nustatytą papildomą pagalbą atitinkamiems prekybos metams ir kitiems prekybos metams.

3.   Tais atvejais, kai nustatoma, jog ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ar kanapių pluošto kiekiai pagal paraiškas pagalbai gauti viršija kiekius, atitinkančius pagalbos teikimo sąlygas ir faktiškai gautus per 6 straipsnio 2 dalyje minėtą laikotarpį, pagalba, kuri gali būti suteikta už kiekvieną pluošto tipą, nepažeidžiant 8 straipsnio 3 dalies, apskaičiuojama remiantis kiekiais, už kuriuos faktiškai gali būti teikiama pagalba atitinkamais prekybos metais, atmetus dvigubą kiekį, kuriuo jie skiriasi nuo paraiškose pagalbai gauti nurodytų kiekių.

4.   Išskyrus force majeure atvejus, pavėlavus pateikti 9 straipsnyje nustatytas paraiškas pagalbai gauti arba 6 straipsnyje nustatytas informacijos deklaracijas, pagalba, kurios prašoma ir kurią atitinkama šalis būtų turėjusi teisę gauti, jei būtų laiku pateikusi paraišką arba deklaraciją, sumažinama l % už kiekvieną darbo dieną. Paraiškos ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos deklaracijos, pateiktos pavėlavus daugiau kaip 25 dienas, yra nepriimtinos.

5.   Atitinkamais atvejais 11 straipsnyje nurodyta papildoma pagalba sumažinama tokiu pat procentiniu dydžiu, kuris yra taikomas ir bendrai atitinkamiems prekybos metams suteikiamai perdirbimo pagalbai.

15 straipsnis

Pranešimai

1.   Antrą mėnesį po kiekvieno 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos valstybės narės Komisijai pateikia:

a)	informaciją apie bendrus ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekius, atitinkamais atvejais pakoreguotus pagal 7 straipsnio 2 dalį, dėl kurių per atitinkamą laikotarpį buvo pateiktos paraiškos pagalbai gauti;

b)	informaciją apie kiekvieną mėnesį parduotus kiekius ir atitinkamas kainas, kurios gali būti užfiksuotos svarbiausiose rinkose gamybos etape už tas Bendrijos kilmės pluošto kokybes, kurios būdingiausios rinkai;

c)	iš Bendrijos kilmės šiaudelių gauto ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekių, saugojamų atitinkamo laikotarpio pabaigoje, suvestinę už kiekvienus prekybos metus.

2.   Ne vėliau kaip iki einamųjų prekybos metų sausio 31 d. valstybės narės Komisijai pateikia:

a)	informaciją apie nacionalinių garantuotų kiekių perdavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 3 straipsnio 5 dalį ir dėl tokių perdavimų pakoreguotus nacionalinius garantuotus kiekius;

b)	pluoštinių linų ir kanapių pasėlių plotų, kuriuos apima Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys ar įsipareigojimai, suvestinę;

c)	informaciją apie pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį nustatytus kiekio vienetus;

d)	informaciją apie apskaičiuotą linų ir kanapių šiaudelių ir pluošto produkciją;

e)	informaciją apie leidimą turinčių perdirbimo įmonių skaičių ir jų bendrą perdirbimo pajėgumą pagal įvairius pluošto tipus einamaisiais prekybos metais;

f)	atitinkamais atvejais sutartis sudariusių trumpo linų pluošto valytojų skaičių.

3.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai šią informaciją, susijusią su priešpaskutiniais prekybos metais:

a)

suvestinę bendrų ilgo linų pluošto, trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekių, dėl kurių buvo paduotos paraiškos pagalbai gauti: i) ir dėl kurių pripažinta, kad jiems gali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta perdirbimo pagalba; ii) bet nepripažinta, kad jiems gali būti taikoma perdirbimo pagalba perdirbant kiekius, už kuriuos nebuvo suteikta teisė gauti tą pagalbą dėl nacionalinių garantuotų kiekių, nustatytų pagal šio reglamento 8 straipsnį, viršijimo; iii) dėl kurių buvo negrąžinti šio reglamento 10 straipsnyje numatyti užstatai;

b)

bendrus trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto kiekius, kurie yra netinkami, nes juose esančių priemaišų procentinis dydis viršija Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą ribą, ir kuriuos buvo gavę leidimą turintys pirminiai perdirbėjai ir perdirbėjais laikomi asmenys;

c)	hektarų, kurie yra atitinkamai I ir II zonose, apibrėžtose Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 priede, ir už kuriuos buvo suteikta to reglamento 4 straipsnyje nustatyta papildoma pagalba, bendras skaičius;

d)	atitinkamais atvejais nacionalinius garantuotus kiekius ir kiekio vienetus po šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų koregavimų;

e)	šio reglamento 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų nuobaudų, kurias buvo nuspręsta taikyti ir kurios dar svarstomos, skaičius;

f)	atitinkamais atvejais šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies taikymo ataskaitą bei kontrolės ir atitinkamų kiekių ataskaitą.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 3 dalies b punktą nusprendžia suteikti pagalbą už trumpą linų pluoštą ar kanapių pluoštą, turintį daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių, ne vėliau kaip iki einamųjų prekybos metų sausio 31 d. ji praneša Komisijai, nurodydama atitinkamas tradicines pardavimo rinkas.

Tokiais atvejais kartu su šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija valstybė narė pateikia ir daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių turinčio trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto faktiškų nekoreguotų kiekių, dėl kurių paduotos paraiškos pagalbai gauti, padalijimą į atitinkamas grupes.

16 straipsnis

Operacinis įvykis

6 straipsnio 2 dalyje nurodytais laikotarpiais konvertuojant avansinių mokėjimų ir pagalbos lėšas už atitinkamų kiekių perdirbimą taikomas Reglamento (EB) Nr. 1913/2006 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas euro keitimo kursą lemiantis operacinis įvykis.

17 straipsnis

Importuojamos kanapės

1.   Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta licencija atitinka šio reglamento I priede pateiktą pavyzdį. Licencija išduodama tik tada, kai importuojančiai valstybei narei įrodoma, kad buvo įvykdytos visos nustatytos sąlygos.

Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, atitinkamos valstybės narės nustato paraiškos licencijai gauti pateikimo, licencijos išdavimo ir naudojimo sąlygas. Tačiau būtina užpildyti 1, 2, 4, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 24 ir 25 licencijos blanko langelius.

Licencijos gali būti išduodamos ir jomis naudojamasi pasitelkus kompiuterinę sistemą pagal kompetentingų institucijų nustatytas išsamias taisykles. Šių licencijų turinys turi būti tapatus pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų licencijų ant popieriaus turiniui. Tokių kompiuterinių sistemų neturinčiose valstybėse narėse importuotojai gali naudotis tik licencijomis ant popieriaus.

Atitinkama valstybė narė nustato Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą patikrinimų sistemą.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 5 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos tikslais, atitinkamos valstybės narės nustato tvarką dėl importuotojų, importuojančių ne sėjai skirtas kanapių sėklas, įgaliojimo. Toje tvarkoje nustatomos įgaliojimo išdavimo, kontrolės ir pažeidimų atveju taikytinų nuobaudų sąlygos.

Importuojant pirmojoje pastraipoje nurodytas kanapių sėklas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta licencija išduodama tik su sąlyga, jei įgaliotasis importuotojas įsipareigoja per valstybių narių nustatytose sąlygose nurodytą laikotarpį kompetentingoms institucijoms pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad su licencijoje nurodytomis kanapių sėklomis per mažiau kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo licencijos išdavimo datos buvo atlikta viena iš šių operacijų:

a)	parduodant tokios kokybės, kuri netinkama sėjai;

b)	gaminant pašarus gyvūnams, kanapių sėklos buvo sumaišytos su kitų rūšių sėklomis ir sudaro ne daugiau kaip 15 % viso mišinio, o išimtiniais atvejais – ne daugiau kaip 25 %, kai to reikalauja pagrindimą pateikęs įgaliotasis importuotojas;

c)	kanapių sėklos buvo reeksportuotos į Bendrijai nepriklausančią šalį.

Tačiau, jeigu su dalimi licencijoje nurodytų kanapių sėklų per 12 mėnesių laikotarpį nebuvo atlikta viena iš antroje pastraipoje nurodytų operacijų, atitinkama valstybė narė pagrindimą pateikusio įgaliotojo importuotojo prašymu minėtą terminą gali pratęsti vienam arba dviems šešių mėnesių laikotarpiams.

Antroje pastraipoje nurodytuose operacijas atlikusių ekonominės veiklos vykdytojų parengtuose patvirtinimuose pateikiama ši informacija:

a)	valstybės narės pavadinimas ir tikslus adresas bei ekonominės veiklos vykdytojo parašas;

b)	atliktos operacijos, atitinkančios antrojoje pastraipoje nustatytas sąlygas, apibūdinimas ir jos atlikimo data;

c)	kanapių sėklų, su kuriomis susijusi operacija, kiekis kilogramais.

3.   Kiekviena atitinkama valstybė narė, atsižvelgdama į rizikos analizę, tikrina patvirtinimų, susijusių su 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytomis valstybės narės teritorijoje atliktomis operacijomis, tikslumą.

Tam tikrais atvejais importuojanti valstybė narė atitinkamai valstybei narei išsiunčia pastarosios teritorijoje atliktų operacijų patvirtinimų, kuriuos pateikė įgaliotieji importuotojai, kopijas. Jeigu pirmojoje pastraipoje nurodytos kontrolės metu nustatomi pažeidimai, atitinkama valstybė narė apie juos informuoja importuojančios valstybės narės kompetentingą instituciją.

4.   Valstybės narės Komisiją informuoja apie nuostatas, kurias jos priima, taikydamos 1 ir 2 straipsnio dalies reikalavimus.

Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie taikytas nuobaudas arba priemones, susijusias su ankstesniais prekybos metais nustatytais pažeidimais.

Valstybės narės Komisijai išsiunčia institucijų, atsakingų už licencijų išdavimą ir šiame straipsnyje nurodytą kontrolę, pavadinimus ir adresus, kuriuos Komisija perduoda kitoms valstybėms narėms.

18 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 245/2001 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

19 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 953/2006 (OL L 175, 2006 6 29, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. liepos 1 d.

(2)  OL L 349, 1998 12 24, p. 1.

(3)  OL L 35, 2001 2 6, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

(4)  Žr. II priedą.

(5)  OL L 141, 2004 4 30, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 319/2008 (OL L 95, 2008 4 8, p. 63).

(6)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006.

(7)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

---

---

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/55

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 508/2008

2008 m. birželio 6 d.

dėl lukštentų grūdų ir perlinių kruopų apibrėžimo, taikytino skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 170 straipsnio pirmą pastraipą kartu su jo 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	1968 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 821/68 dėl lukštentų grūdų ir perlinių kruopų apibrėžimo, taikytino skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Eksporto grąžinamoji išmoka turėtų būti skiriama atsižvelgiant į produkto, perdirbto iš grūdų, kuris atitinka jos skyrimo sąlygas, kokybę, siekiant užtikrinti, kad valstybinės lėšos nebūtų skiriamos prastos kokybės prekių eksportui. Dėl to būtina nustatyti tikslų apibrėžimą, taikomą kiekvienoje valstybėje narėje javų grūdams, apibrėžiamų skiriant grąžinamąsias išmokas, kaip „lukštenti grūdai“ ir „perlinės kruopos“.

(3)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos skiriamos perlinėms kruopoms ir lukštentiems grūdams, atitinkantiems šio reglamento I priede nustatytas charakteristikas.

2 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 821/68 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 361/2008 (OL L 121, 2008 5 7, p. 1).

(2)  OL L 149, 1968 6 29, p. 46. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 39/2007 (OL L 11, 2007 1 18, p. 11).

(3)  Žr. II priedą.

---

---

---

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/59

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2008

2008 m. birželio 6 d.

nustatantis galutinį papildomą 2007–2008 prekybos metais rafinavimo įmonėms tiekiamo žaliavinio cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalys yra AKR valstybės ir Indija, kiekį

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, siekiant užtikrinti pakankamą tiekimą Bendrijos rafinavimo įmonėms, laikinai netaikomi importo muitai papildomam žaliavinio cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalys yra to reglamento VI priede nurodytos valstybės, kiekiui.

(2)

Tas papildomas kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 950/2006, nustatančio išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais taikymo taisykles (2), 19 straipsnį, remiantis išsamia Bendrijos žaliavinio cukraus tiekimo balanso prognoze.

(3)

2007–2008 prekybos metų balansas rodo, kad reikia importuoti papildomą 286 597 tonų baltojo cukraus ekvivalentu išreikšto žaliavinio cukraus, skirto rafinuoti, kiekį, kad būtų galima patenkinti Bendrijos rafinavimo įmonių tiekimo poreikius. Į šį papildomą kiekį įtraukiamas įvertintas 2007–2008 prekybos metų paskutinių mėnesių importo licencijų paraiškose prašomas kiekis, susijęs su 2006 m. liepos 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1100/2006, nustatančio išsamias tarifinių kvotų, taikomų rafinuoti skirtam mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės žaliaviniam cukranendrių cukrui, nustatymo ir administravimo taisykles 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metams bei išsamias taisykles, taikomas mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės produktų, klasifikuojamų 1701 pozicijoje, importui (3), 3 straipsnio 2 dalyje nurodytu importu.

(4)

2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1545/2007, nustatančiu papildomą rafinavimo įmonėms 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. tiekiamo žaliavinio cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalys yra AKR valstybės ir Indija, kiekį (4), ir 2008 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 97/2008, nustatančiu papildomą 2007–2008 prekybos metais rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį (5), jau buvo atitinkamai nustatyti papildomi 80 000 tonų ir 120 000 tonų kiekiai. Todėl reikėtų 2007–2008 prekybos metams nustatyti galutinį 86 597 tonų papildomą cukraus kiekį.

(5)

Pakankamas tiekimas rafinavimo įmonėms gali būti garantuotas tik tuomet, jei laikomasi šalių naudos gavėjų tradicinių eksporto susitarimų. Todėl reikia paskirstyti kiekius šalims naudos gavėjoms arba šalių grupei. Indijai nustatomas 6 000 tonų kiekis, kurį priskaičiavus visas 2007–2008 prekybos metams Indijai skirtas kiekis, kuris laikomas ekonomiškai perspektyviu išvežti skirtu kiekiu, yra 20 000 tonų. Likusį kiekį reikėtų skirti AKR valstybėms, kurios kartu įsipareigojo tarpusavyje vykdyti kiekio paskirstymo procedūras tam, kad būtų užtikrintas pakankamas tiekimas rafinavimo įmonėms.

(6)

Prieš importuodamos šį papildomą cukrų, rafinavimo įmonės su šalimis naudos gavėjomis ir prekybininkais turi sudaryti tiekimo ir transportavimo susitarimus. Siekiant joms leisti pasiruošti laiku pateikti importo licencijų paraiškas, tikslinga numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų jo paskelbimo dieną.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Be reglamentuose (EB) Nr. 1545/2007 ir (EB) Nr. 97/2008 nurodytų kiekių, 2007–2008 prekybos metams nustatomas galutinis papildomas 86 597 tonų baltojo cukraus ekvivalentu išreikšto žaliavinio cukranendrių cukraus kiekis:

a)	80 597 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalys yra Reglamento (EB) Nr. 318/2006 VI priede išvardytos valstybės, išskyrus Indiją;

b)	6 000 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalis yra Indija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1).

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 371/2007 (OL L 92, 2007 4 3, p. 6).

(3)  OL L 196, 2006 7 18, p. 3.

(4)  OL L 337, 2007 12 21, p. 67.

(5)  OL L 29, 2008 2 2, p. 3.

---

7.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/61

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2008

2008 m. birželio 6 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priedą 2008–2009 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 59 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytos valstybių ir regionų cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo gamybos kvotos. Šios kvotos turi būti pakoreguotos 2008–2009 prekybos metams.

(2)	Koreguojant atsižvelgiama į papildomų ir pridėtinių izogliukozės kvotų paskyrimą.

(3)

Į galimas pridėtines izogliukozės kvotas, kurios galėtų būti vėliau skirtos 2008–2009 prekybos metams pagal Italijoje, Lietuvoje ir Švedijoje patvirtintų įmonių prašymą, bus atsižvelgta per kitą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytų kvotų koregavimą, kuris bus atliktas iki 2009 m. vasario mėn. pabaigos.

(4)

Koreguojant taip pat atsižvelgiama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2), 3 straipsnio, kuriame numatyta restruktūrizavimo pagalba įmonėms, atsisakančioms savo kvotų, ir į to reglamento 4a straipsnio 4 dalies, kurioje numatytas galutinis įmonėms skirtų kvotų sumažinimas, jeigu augintojai pateikia paraišką gauti restruktūrizavimo pagalbą, taikymą. Todėl būtina atsižvelgti į atsisakytas kvotas arba kvotas, kurios sumažintos dėl augintojų paraiškų 2008–2009 prekybos metais pagal restruktūrizavimo schemą.

(5)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priedą.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 361/2008 (OL L 121, 2008 5 7, p. 1).

(2)  OL L 58, 2006 2 28, p. 42. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1261/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 8).

---

---