6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 397/2004 nustatė galutinį antidempingo muitą į Bendriją importuojamai Pakistano kilmės medvilninei patalynei, kurios KN kodai yra ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), ex 6302 31 00 (TARIC kodas 6302310090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019). Visoms nagrinėjamąjį produktą į Bendriją eksportuojančioms bendrovėms nustatytas visai šaliai taikomas 13,1 % antidempingo muitas.

(2)

2006 m. gegužę, atlikus ex officio dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 695/2006 (3) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 397/2004 ir nustatė naujas muito normas nuo 0 % iki 8,5 %, pagrįstas nauju tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į didelį bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, atlikta jų atranka.

(3)

Atrinktoms bendrovėms skirtos individualios muito normos, nustatytos atliekant peržiūros tyrimą, o kitoms bendradarbiaujančioms į atranką neįtrauktoms bendrovėms nustatyta 5,8 % svertinė vidutinė muito norma. 8,5 % muito norma nustatyta bendrovėms, kurios nepranešė apie save arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalį Pakistano eksportuojantiems gamintojams, kurie atitinka tame pačiame straipsnyje nustatytus tris kriterijus, gali būti suteiktas toks pat statusas, kaip bendradarbiaujančioms į atranką neįtrauktoms bendrovėms (naujojo eksportuojančio gamintojo statusas arba NEGS).

(5)

Reglamentu (EB) Nr. 925/2007 nustatyti su aštuoniolika NEGS suteikti prašiusių Pakistano bendrovių susiję faktai. Keturioms iš šių bendrovių NEGS buvo suteiktas, o likusių keturiolikos bendrovių prašymai buvo atmesti.

(6)

Dar trylika Pakistano bendrovių paprašė suteikti joms NEGS.

(7)

Siekiant nustatyti, ar pareiškėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus naujojo eksportuojančio gamintojo statusui gauti, buvo atliktas tyrimas, per kurį buvo tikrinama, ar:

(8)

Visiems pareiškėjams išsiųstas klausimynas ir paprašyta pateikti įrodymus, kad jie atitinka pirmiau minėtus tris kriterijus.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalį šiuos tris kriterijus atitinkantiems eksportuojantiems gamintojams gali būti nustatyta muito norma, taikoma bendradarbiaujančioms į atranką neįtrauktoms bendrovėms, t. y. 5,8 %.

(10)

Trys NEGS suteikti prašančios Pakistano bendrovės nepateikė pradinio klausimyno atsakymų. Todėl nebuvo galimybės patikrinti, ar šios bendrovės atitinka Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, ir jų prašymai buvo atmesti. Šioms bendrovėms pranešta, kad jų prašymai toliau nebus svarstomi, ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(11)

Analizuojant dviejų Pakistano eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, nustatyta, kad jie pateikė pakankamai įrodymų, jog atitinka Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus tris kriterijus. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalį šiems dviem gamintojams gali būti nustatyta muito norma, taikoma bendradarbiaujančioms į atranką neįtrauktoms bendrovėms (t. y. 5,8 %), ir jie gali būti įtraukti į to reglamento priede pateiktą eksportuojančių gamintojų sąrašą.

(12)

Nustatyta, kad viena Pakistano bendrovė yra susijusi su bendrove, kuri bendradarbiavo atliekant peržiūros tyrimą ir kuri eksportavo nagrinėjamąjį produktą TL. Todėl šis gamintojas neatitiko Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatyto antrojo kriterijaus ir jo prašymas suteikti NEGS buvo atmestas. Bendrovei pranešta, kad jos paraiška negali būti toliau nagrinėjama, ir jai suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau bendrovė jokios papildomos informacijos, dėl kurios būtų galima pakeisti nustatytus faktus, nepateikė.

(13)

Nustatyta, kad trys Pakistano bendrovės TL eksportavo nagrinėjamąjį produktą. Todėl šie trys gamintojai neatitiko Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatyto pirmojo kriterijaus ir jų prašymai suteikti NEGS buvo atmesti. Šioms bendrovėms pranešta, kad jų paraiškos negali būti toliau nagrinėjamos, ir joms suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau bendrovės jokios papildomos informacijos, dėl kurios būtų galima pakeisti nustatytus faktus, nepateikė.

(14)

Trys Pakistano bendrovės negalėjo įrodyti, kad jos pardavė Bendrijai nagrinėjamąjį produktą po TL arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Bendriją didelius kiekius. Taigi nebuvo galima nustatyti, ar šios bendrovės iš tiesų eksportavo nagrinėjamąjį produktą po TL, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nurodytu trečiuoju kriterijumi, todėl jų prašymai suteikti NEGS buvo atmesti. Šioms bendrovėms pranešta, kad jų paraiškos negali būti toliau nagrinėjamos, ir joms suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau bendrovės jokios papildomos informacijos, dėl kurios būtų galima pakeisti nustatytus faktus, nepateikė.

(15)

Viena Pakistano bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji gamina nagrinėjamąjį produktą, ir nepateikė nagrinėjamojo produkto pardavimus Bendrijoje po TL patvirtinančių įrodymų arba įrodymų, kad ji turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Bendriją didelius kiekius. Todėl šis pareiškėjas neatitiko pagrindinio eksportuojančiam gamintojui taikomo kriterijaus ir jo prašymas negalėjo būti toliau svarstomas. Šiai bendrovei pranešta, kad jos paraiška negali būti toliau nagrinėjama, ir jai suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau bendrovė jokios papildomos informacijos, dėl kurios būtų galima pakeisti nustatytus faktus, nepateikė.

(16)

Visiems pareiškėjams ir Bendrijos pramonei buvo pranešta apie atliekant tyrimą nustatytus galutinius faktus ir suteikta galimybė pateikti pastabas.

(17)

Atsižvelgiant į 11 konstatuojamojoje dalyje minimus faktus, nustatyta, kad du Pakistano eksportuojantys gamintojai atitinka Reglamento (EB) Nr. 397/2004 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus NEGS suteikti. Todėl šios bendrovės turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 397/2004 priede pateiktą bendradarbiaujančių gamintojų sąrašą ir joms turėtų būti taikoma 5,8 % muito norma. Likusių vienuolikos Pakistano bendrovių prašymai turėtų būti atmesti dėl pirmiau išdėstytų priežasčių,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/8

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/10

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 387/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/12

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatyti gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimai, taikomi tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir jų išvestinių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, tiekimui rinkai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priede nustatyti reikalavimai, taikomi naminių gyvūnėlių ėdalo, šunų kramtalo ir techninių produktų tiekimui rinkai bei importui į Bendriją. To priedo II skyriaus B dalies 3 punkte nustatyta, kad perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas (išskyrus konservuotą) perdirbimo metu turi būti termiškai apdorotas tam tikru būdu.

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 829/2007 (2) buvo iš dalies pakeisti perdirbto naminių gyvūnėlių ėdalo (išskyrus konservuotą) importo į Bendriją reikalavimai. Buvo pakeistas perdirbto naminių gyvūnėlių ėdalo (išskyrus konservuotą) sveikatos sertifikato, kuris turi būti vežamas kartu su siunta, pavyzdys. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 X priedo 3 skyriaus B dalyje nustatytu naujuoju sveikatos sertifikatu, perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas neturi būti termiškai apdorotas, jeigu naudojamos gyvūninės kilmės sudėtinės dalys jau buvo apdorotos laikantis tiekimo Bendrijos rinkai perdirbimo standartų. Šiais standartais numatyta atitinkama apsauga nuo pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 28 straipsnyje nustatyta, kad šio reglamento nuostatos, taikomos tam tikrų produktų importui, įskaitant perdirbtą naminių gyvūnėlių ėdalą, neturi būti palankesnės arba griežtesnės už taikomas tų produktų gamybai ir prekybai Bendrijoje. Todėl šios į Bendriją importuojamam perdirbtam gyvūnėlių ėdalui taikomos nuostatos taip pat turi būti taikomos to perdirbto naminių gyvūnėlių ėdalo gamybai Bendrijoje.

(5)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedas turėtų būti iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/14

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2008 m. balandžio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/16

(1)

Apie šią pagalbos priemonę Prancūzijos valdžios institucijos pranešė 2005 m. gruodžio 20 d.

(2)

2006 m. sausio 25 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kuri buvo pateikta 2006 m. vasario 15 d. rašte.

(3)

2006 m. gegužės 3 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Prancūzijos valdžios institucijų susirinkimas. Po šio susirinkimo Prancūzijos valdžios institucijos pakeitė šią priemonę ir apie tai pranešė Komisijai 2006 m. birželio 12 d. raštu.

(4)

Komisija paprašė su šiais pakeitimais susijusios papildomos informacijos 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu, į kurį Prancūzijos valdžios institucijos, paprašiusios pratęsti terminą, atsakė 2006 m. rugsėjo 18 d. raštu.

(5)

2006 m. lapkričio 22 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą dėl mokesčio lengvatos už vaizdo žaidimų kūrimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(6)

2006 m. gruodžio 22 d. rašte, kuris užregistruotas 2007 m. sausio 3 d., Prancūzija pateikė savo pastabas.

(7)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl aptariamosios priemonės.

(8)

Komisija gavo šių suinteresuotųjų šalių pastabas:

(9)

Komisija gavo ir daugiau pastabų, tačiau jos buvo pateiktos praėjus daug laiko nuo tada, kai pasibaigė mėnesio terminas nuo paskelbimo apie sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl į jas neatsižvelgė.

(10)

Laiku pateiktos pastabos 2007 m. vasario 12 d. raštu buvo nusiųstos Prancūzijai.

(11)

2007 m. sausio 23 d. rašte, rengdamosi 2007 m. sausio 29 d. susitikimui su Komisija, Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie priemonės, apie kurią buvo pranešta, pakeitimus.

(12)

2007 m. vasario 21 d. Komisija nusiuntė papildomus klausimus.

(13)

2007 m. kovo 22 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos atsiuntė komentarus, susijusius su suinteresuotųjų šalių pastabomis, atsiųstomis 2007 m. vasario 12 d., ir atsakymus į 2007 m. vasario 21 d. rašte pateiktus klausimus.

(14)

Su EGDF ir ISFE atstovais buvo susitikta atitinkamai 2007 m. vasario 13 ir 14 d.

(15)

2007 m. liepos 31 d. įvyko Prancūzijos valdžios institucijų ir Komisijos susirinkimas, po kurio Prancūzijos valdžios institucijos atsiuntė Komisijai tris raštus (2007 m. spalio 5 d., spalio 17 d. ir lapkričio 7 d.), kuriuose informavo apie priemonės, apie kurią buvo pranešta, pakeitimus.

(16)

Aptariamoji priemonė – tai paramos mechanizmas kultūrinio pobūdžio vaizdo žaidimų kūrimui mokesčio lengvatos forma. Tą dieną, kai Komisija pradėjo tyrimo procedūrą, priemonė buvo tokia:

(17)

Įmonės, galinčios gauti mokesčio lengvatą – tai vaizdo žaidimus kuriančios įmonės, t. y. nepriklausomos vaizdo žaidimų kūrimo studijos arba gamintojo filialai.

(18)

Mokesčio lengvata taikoma už žaidimus, kurie apibrėžiami kaip pramoginio pobūdžio kompiuterinės programos, pateikiamos visuomenei materialioje laikmenoje arba internete bei integruojančios meninės ir technologinės kūrybos elementus. Tai ne tik kompiuteriniai vaizdo žaidimai ar pultai, bet ir nešiojamieji žaidimai, daugeliui žaidėjų ar vienam žaidėjui pritaikyti internetiniai žaidimai, šviečiamojo arba pramoginio šviečiamojo pobūdžio žaidimai ir kultūriniai pastoviosios atminties kompaktiniai diskai, jeigu jie jungia sąveikumą ir pakankamą kūrybiškumą. Norint atmesti žaidimus, kurių nenumatoma daug parduoti, nustatyta, kad žaidimo sukūrimo suma turi siekti mažiausiai 150 000 EUR. Be to, tam, kad už vaizdo žaidimus būtų taikoma mokesčio lengvata, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus.

(19)

Pirmasis kriterijus yra neigiamas: mokesčio lengvata netaikoma už vaizdo žaidimus su pornografinio pobūdžio ar itin didelio smurto elementais.

(20)

Be to, reikalavimus atitinkantys vaizdo žaidimai turi būti kultūrinio pobūdžio. Tam jie turi tenkinti vieną iš šių dviejų kriterijų:

(21)

Galiausiai yra dar vienas europinis kultūrinis kriterijus – tai kriterijus, susijęs su kūrybinių bendradarbių pilietybe: nuo taškų, suskirstytų pagal kategorijas ir priskirtų biudžeto punktams atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių piliečio statusą, skalės priklauso vaizdo žaidimų europiškumas, taigi ir tai, ar galima už juos taikyti mokesčio lengvatą. Sudarant skalę atsižvelgiama ne tik į tuos bendradarbius, kurie tiesiogiai įsitraukę į žaidimo kūrimą, bet ir tuos, kurie susiję su galimais rangovais.

(22)

Reikalavimus atitinkančios išlaidos apibrėžiamos kaip sumanymo ir sukūrimo išlaidos. Į jas neįtraukiamos derinimo ir bandymų išlaidos. Tinkamomis išlaidomis laikomos:

(23)

Įmonėms gaunant valstybines subsidijas, kurios dengia išlaidas, suteikiančias teisę į mokesčio lengvatą, sumažinamas mokesčio lengvatos apskaičiavimo pagrindas.

(24)

Mokesčio lengvata taikoma būtent tokiai išlaidų bazei. Mokesčio lengvatos norma yra 20 % tinkamų išlaidų.

(25)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos, norėdamos valdyti su šia priemone susijusias mokesčių išlaidas, siūlo nustatyti aukščiausią ribą kiekvienai įmonei. Šiame projekto etape Prancūzijos valdžios institucijos siūlo nustatyti 3 mln. EUR ribą. Planuojamas šios priemonės metinis biudžetas siekia apie 30 mln. EUR.

(26)

Be to, siekiant patikrinti atitikimą kriterijams, nustatyta patvirtinimo tvarka. Patikrinimą atlieka ekspertų komitetas, sudarytas iš Prancūzijos administracinių tarnybų atstovų ir kvalifikuotų darbuotojų; pastarieji nebūtinai turi būti iš vaizdo žaidimų srities, jie gali atstovauti ir kitoms kultūrinėms disciplinoms. Ši ekspertų grupė turi patikrinti, ar įmonė ir žaidimas atitinka reikalavimus, kokio pobūdžio yra išlaidos ir ar laikomasi 19, 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse išvardytų kultūrinių kriterijų. Šis komitetas parengia nuomonę, kuria remdamasis Kultūros ir ryšių ministras suteikia patvirtinimą.

(27)

Pervedimo tvarka yra tokia: mokesčio lengvata suteikiama įmonių pelno mokesčiui, mokėtinam pasibaigus pirmiesiems finansiniams metams, skaičiuojant nuo išankstinio patvirtinimo, kuriuo leidžiama pradėti įgyvendinti projektą, suteikimo dienos, o vėliau – įmonių pelno mokesčiui, mokėtinam kiekvienais finansiniais metais, kuriais buvo patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos. Galutinis patvirtinimas suteikiamas pateikiant vaizdo žaidimą gamintojui. Jei galutinis patvirtinimas nesuteikiamas per 24 mėnesius nuo išankstinio patvirtinimo suteikimo dienos, įmonė turi grąžinti mokesčio lengvatą, kuria ji pasinaudojo. Galiausiai, jei tam tikrais finansiniais metais mokesčio lengvata viršija mokėtiną mokestį, skirtumas grąžinamas įmonei.

(28)

Visų pirma Komisija pagal byloje Matra prieš Komisiją  (3) priimtą sprendimą turėjo įsitikinti, ar su valstybės pagalba nesusijusiose srityse nė viena priemonės nuostata neprieštarauja sutarties nuostatoms. Komisija Prancūzijos valdžios institucijų paklausė, ar mokesčio lengvata gali pasinaudoti bet kokio juridinio statuso europinių įmonių filialai Prancūzijoje. Komisijai taip pat kilo klausimas, ar tai, kad rangovų išlaidos neįtraukiamos į reikalavimus atitinkančias išlaidas, negali būti laikoma diskriminacija dėl vietos, kurioje patiriamos išlaidos.

(29)

Be to, Komisijai kilo abejonių dėl to, ar aptariamoji priemonė suderinama su sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu. Komisija pirmiausia suabejojo dėl to, ar aptariamoji priemonė turi aiškiai kultūrinį tikslą. Pripažindama, kad kai kurie vaizdo žaidimai gali būti laikomi kultūriniais produktais, Komisija vis dėlto suabejojo dėl to, ar naudojami atrankos kriterijai leidžia atrinkti tik tuos vaizdo žaidimus (leidžiant už juos taikyti mokesčio lengvatą), kurie gali būti laikomi kultūriniais produktais pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą.

(30)

Pagal pirmąjį Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą kultūros kriterijų, kuriuo siekiama atrinkti vaizdo žaidimus, už kuriuos taikoma mokesčio lengvata, šiais žaidimais, remiantis prancūzų kalba parašytu scenarijumi, turi būti adaptuojamas esamas Europos kultūros paveldo kūrinys. Tačiau iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktų vaizdo žaidimų pavyzdžių, atitinkančių šį kriterijų, matyti, kad jis gali būti aiškinamas labai plačiai, todėl to anaiptol neužtenka norint įrodyti, kad atrinktais vaizdo žaidimais iš tiesų adaptuotas esamas Europos kultūros paveldo kūrinys.

(31)

Be to, mokesčio lengvata teikiama už vaizdo žaidimus, kurie atitinka „vaizdo žaidimams taikomą sumanymo kokybės bei originalumo ir indėlio į Europos kultūrų įvairovės bei kūrybos raišką kriterijų“. Šis kriterijus taip pat gali būti aiškinamas plačiai; tai leistų atitinkančiais reikalavimus laikyti pirmiausia sportinius ir (arba) modeliavimo žaidimus, kurių kultūrinis pobūdis aiškiai neatsiskleidžia.

(32)

Komisija taip pat paprašė Prancūzijos valdžios institucijų išsamiau paaiškinti kriterijų, kuriuo siekiama netaikyti mokesčio lengvatos už žaidimus su „itin didelio smurto elementais“.

(33)

Siekdama įvertinti atrankos, kurią leidžia reikalavimų atitikties testas, lygį, Komisija paprašė atlikti modeliavimą remiantis paskutiniųjų metų produkcija.

(34)

Komisijai taip pat kilo abejonių dėl to, ar priemonė parengta taip, jog atitiktų nustatytą kultūrinį tikslą, ypač dėl to, ar ji turi pakankamą skatinamąjį poveikį, ar nėra kitų, tinkamesnių, priemonių ir ar ji yra proporcinga. Pastaruoju klausimu Komisija pažymėjo, kad proporcinga pagalbos priemonė turi būti pagrįsta tinkamu reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžimu. Tačiau „kitos veiklos išlaidos“ (neskaitant personalo išlaidų ir ilgalaikio turto amortizacijos finansavimo) neturi viršyti 75 % personalo išlaidų. Komisija suabejojo, ar apskaičiuojant „kitas veiklos išlaidas“, galima nustatyti įmonių, galinčių gauti mokesčio lengvatą, faktiškai patirtas vaizdo žaidimų gamybos išlaidas.

(35)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad sumažinant šio sektoriaus Prancūzijoje įsteigtų įmonių gamybos išlaidas, pastarųjų pozicija, palyginti su jų konkurentais Europoje, gali sustiprėti. Todėl Komisijai kilo klausimas, ar konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai yra pakankamai riboti, kad bendras pagalbos rezultatas būtų teigiamas.

(36)

Ubisoft, TIGA (4), GAME (5), APOM (6) ir EGDF (7) pabrėžia, kad, jų nuomone, vaizdo žaidimai yra kultūriniai produktai. Jos pabrėžia, kad žaidimas yra viena iš pačių seniausių žmonijos tradicijų, taip pat kaip ir jo sąveika su kitomis kultūros sritimis, tokiomis kaip kinas, muzika ir vaizduojamasis menas. Jie apibūdina vaizdo žaidimus kaip garso ir vaizdo produktus, galinčius veikti vaizduotę, mąstyseną, kalbą ir žaidėjų, ypač tų, kurie priklauso 15–25 metų amžiaus grupei, kultūrinį išprusimą. Pasak šių suinteresuotųjų šalių, vaizdo žaidimai atspindi kultūrinę aplinką, kurioje buvo sukurti: per kalbą, humorą, muziką, aplinką (pirmiausia peizažai, architektūra), personažus (apranga, kilmė), scenarijų, pasirinktas temas ar istorijas arba žaidybiškumą. Pavyzdžiui, GAME pabrėžia, kad vokiškuose vaizdo žaidimuose veiksmas dažnai vyksta Vokietijoje arba Europoje ir remiasi tipiškomis vietos istorijomis (pvz., Siedler, strateginis žaidimas, kuriame veiksmas vyksta 1500 m.). O amerikiečių vaizdo žaidimuose veiksmas dažnai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jie būna sukurti pagal Holivudo estetiką. Japonų vaizdo žaidimai dažnai remiasi tautiniais mitais ir būna sukurti japoniškų animacinių filmų stiliumi.

(37)

Šios trečiosios šalys mano, kad priemonės poveikis prekybai ir konkurencijai bus ribotas ir kad ji nekelia realios grėsmės nacionalinėms pramonėms, ypač Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pramonei. EGDF ypač pabrėžia, kad priemonė, tokia, apie kokią pranešta, kai per dvejus metus finansuojama 15–30 projektų 20 % tinkamų išlaidų, tik ribotai iškraipys konkurenciją, nes kiekvienais metais į kiekvienos valstybės narės rinką pateikiama 1 500 vaizdo žaidimų. Be to, TIGA pabrėžia, kad labiausiai konkurenciją iškraipantys veiksniai susiję su trečiosiomis šalimis, ypač su Kanada, kur valdžios institucijos vykdo daug aktyvesnę paramos savo vaizdo žaidimų industrijai politiką. Kai kurios trečiosios šalys taip pat atkreipia dėmesį, jog šios priemonės poveikis galėtų būti vaizdo žaidimų kūrimo visoje Europos bendrijoje skatinimas. GAME pritaria tokiam požiūriui, tačiau su sąlyga, kad rangovų išlaidos būtų įtrauktos į reikalavimus atitinkančias išlaidas; priešingu atveju mokesčio lengvata galinčios pasinaudoti įmonės bus skatinamos pačios patirti išlaidas, o ne naudotis rangovų paslaugomis.

(38)

ISFE (8), atstovaujantis vaizdo žaidimų kūrėjams (pirmiausia Sony, Microsoft, Nintendo, Vivendi ir kt.), priešingai, mano, kad vaizdo žaidimai turėtų būti laikomi ne kultūriniais produktais, o tik sąveikiaisiais pramoginiais produktais. Filmo žiūrovas tyloje suvokia kūrinį, o svarbiausias žaidėjo veiksmas – personalizuotas ir sąveikusis dalyvavimas žaidime, kur žaidimu pasakojama istorija iš tikrųjų neturi reikšmės. Kitaip nei filmais vaizdo žaidimais nesiekiama perteikti idėjas ar kultūrinę informaciją. Esą pagrindinę žaidimų vertę lemia būtent žaidybiškumas ir sąveika su žaidėju arba žaidėjais. ISFE pabrėžia, kad vaizdo žaidimus reikėtų laikyti kompiuterinėmis programomis, o ne garso ir vaizdo produktais. ISFE taip pat nesutinka su tuo, kad meninėmis laikomos išlaidos galėtų sudaryti daugiau kaip 50 % vaizdo žaidimo kūrimo išlaidų. Pasak ISFE, aiškiai susijusios su žaidybiškumu yra būtent programinės įrangos išlaidos, kurių patiriama daugiausia ir kurios sudaro iki 70 % gamybos išlaidų. Pasak ISFE, ši mokesčio lengvata atskleidžia, kad Prancūzijos valdžios institucijos nesupranta vaizdo žaidimų tikrojo pobūdžio.

(39)

ISFE taip pat neatmeta, kad priemonė gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai, nes dėl jos sumažėtų Prancūzijos vaizdo žaidimų kūrėjų grupės gamybos išlaidos ir taip būtų skatinama perkelti kitų valstybių narių investicijas į Prancūziją. Be to, ISFE mano, kad mokesčio lengvata paskatins kurti rinkos paklausos neatitinkančius vaizdo žaidimus, ir užsimena apie kryžminių subsidijų riziką; tokios subsidijos leistų gamintojams savo „kultūriniams“ žaidimams gautą pagalbą panaudoti vien tik komerciniams žaidimams finansuoti. Vis dėlto ISFE palaiko paramos vaizdo žaidimams Prancūzijoje principą, bet pabrėžia, kad tinkamesnis teisinis pagrindas tokiai paramai būtų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema (9).

(40)

ADESE (10) pastabos panašios. ADESE mano, kad vaizdo žaidimai iš esmės turi būti laikomi kompiuterinėmis programomis, o ne garso ir vaizdo produktais, kad vaizdo žaidimo gamybos išlaidos yra daugiausia technologinio, o ne meninio pobūdžio, ir todėl šiuo atveju tinkamesnė būtų pagalba pagal Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą. ADESE taip pat pažymi, kad priemonė gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, ypač Ispanijos pramonei. Galiausiai ADESE atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų komiteto, įpareigoto taikyti atrankos kriterijus, vertinimas gali būti subjektyvus, – tai galimas diskriminacijos šaltinis.

(41)

Prasidėjus procedūrai, pabendravusios su Komisija, Prancūzijos valdžios institucijos padarė tam tikrų mokesčio lengvatos projekto patikslinimų ir pakeitimų.

(42)

Jos patvirtino, kad mokesčio lengvata galėtų pasinaudoti ir bet kokio juridinio statuso nuolatiniai europinių įmonių filialai Prancūzijoje.

(43)

Dėl kriterijaus, kuriuo siekiama netaikyti mokesčio lengvatos už žaidimus su „itin didelio smurto elementais“ Prancūzijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad ekspertų komisija, įpareigota nustatyti reikalavimus atitinkančius vaizdo žaidimus, remsis vienintele esama visos Europos žaidimų klasifikacijos sistema – PEGI (11), kurioje išsamiai apibrėžiamos smurto situacijos, pirmiausia itin didelio smurto situacijos (vaizdo žaidimai, priskirti „18+“ klasei). Žaidimams, pagal PEGI sistemą priskiriamiems „18+“ klasei, mokesčio lengvata netaikoma.

(44)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos iš esmės pakeitė atrankos testą. Kad už žaidimą būtų taikoma mokesčio lengvata, kaip buvo numatyta ir anksčiau, jo sukūrimo išlaidos turi viršyti 150 000 EUR ir žaidime neturi būti pornografinio pobūdžio ar itin didelio smurto elementų; tačiau buvo padaryta svarbių pakeitimų.

(45)

Dabar nustatyta, kad žaidimas turi būti sukurtas dalyvaujant daugiausia Europos autoriams ir kūrybiniams bendradarbiams.

(46)

Dabar žaidimas taip pat turi gauti mažiausiai 14 taškų (iš 22) pagal šioje lentelėje pateikiamus kriterijus:

(47)

Prancūzijos valdžios institucijos, remdamosi 2005–2006 m. Prancūzijoje sukurtais vaizdo žaidimais, atliko modeliavimą, kaip buvo prašyta padaryti sprendime pradėti procedūrą. Modeliavimas, atliktas vadovaujantis sprendime pradėti procedūrą nurodytais kriterijais, atskleidžia, kad reikalavimus būtų atitikę 49 % vaizdo žaidimų. Taikant naujuosius kriterijus, aprašytus 46 konstatuojamojoje dalyje, reikalavimus būtų atitikęs 31 % žaidimų.

(48)

Dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžimo Prancūzijos valdžios institucijos, viena vertus, nustatė mokesčio lengvatos taikymą rangos sutarties sudarymo atveju, patikslindamos, kad į reikalavimus atitinkančias išlaidas gali būti įtrauktos rangovų išlaidos, ne didesnės kaip 1 mln. EUR vienam projektui. Kita vertus, Prancūzijos valdžios institucijos sutiko nebenustatyti, kad „kitos veiklos išlaidos“ (t. y. neskaitant personalo išlaidų ir amortizacijos finansavimo) turi būti ne didesnės kaip 75 % personalo išlaidų ir atsižvelgti tik į veiklos išlaidas, faktiškai priskirtinas reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų kūrimui.

(49)

Galiausiai Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo dar kartą pranešti apie šią priemonę ne vėliau kaip per 4 metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

(50)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(51)

Šiame sprendime aptariama priemonė – tai mokesčio lengvata, suteikiama mažinant įmonių pelno mokestį, kurį paprastai turi mokėti pagalbos gavėjai. Taigi dėl valstybinių išteklių pobūdžio nekyla jokių abejonių.

(52)

Šia priemone siekiama sumažinti mokesčio lengvata besinaudojančių įmonių gamybos išlaidas; taigi priemonė aiškiai teikia pranašumą, kuris, be to, yra atrankinis, nes mokesčio lengvata gali pasinaudoti tik vaizdo žaidimų sektoriaus įmonės. Vadinasi, priemonė teikia atrankinį pranašumą, dėl kurio gali būti iškraipyta konkurencija pagal sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(53)

Be to, remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija apie rinkos dalis, kurios skirtos tik vaizdo žaidimus kuriančioms įmonėms, trijų didelių vaizdo žaidimus kuriančių Prancūzijos įmonių, t. y. Ubisoft, Atari ir VU Games, rinkos dalys sudarė atitinkamai 6,4 %, 3,5 % ir 4,4 % vaizdo žaidimų kūrimo rinkos, kurioje 2005 m. dalyvavo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Vaizdo žaidimų kūrimo studijų, įsikūrusių Prancūzijoje, kuriai skirta aptariamoji priemonė, apyvarta, palyginti su visų šių žaidimus kuriančių įmonių apyvarta, yra nedidelė (25 % tenka Ubisoft, 10 % – Atari ir 2 % – VU Games). Vis dėlto tai tam tikra minėtų penkių valstybių narių vaizdo žaidimus kuriančių įmonių rinkos dalis, į kurią negalima neatsižvelgti. Taigi akivaizdu, kad priemonė daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(54)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad aptariamoji priemonė yra valstybės pagalba pagal sutartį.

(55)

2007 m. sausio 31 d. Prancūzijos parlamentas, svarstydamas įstatymo projektą dėl televizijos transliacijų modernizavimo ir ateities televizijos, priėmė straipsnio projektą, kuriuo nustatoma mokesčio lengvata; apie šį projektą buvo pranešta Komisijai, kuri dėl jo pradėjo tyrimo procedūrą. 2007 m. kovo 7 d. šis įstatymo tekstas buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad taikymo dekretai nebus priimti, kol nebus priimtas galutinis Komisijos sprendimas.

(56)

Taigi Komisija gali daryti išvadą, kad pagalbos priemonė nebuvo pradėta įgyvendinti ir kad Prancūzijos valdžios institucijos laikėsi joms pagal sutarties 88 straipsnio 3 dalį tenkančių įsipareigojimų.

(57)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo iš dalies pakeisti įstatymo tekstą ir taikymo dekreto projektus, kad į juos būtų įtraukti 5 dalyje nurodyti daliniai pakeitimai.

(58)

Pirma, taikydama principą, kurį Teisingumo Teismas nustatė Matra byloje priimtame sprendime (13), Komisija turi įsitikinti, kad su valstybės pagalba nesusijusiose srityse nė viena priemonės, suteikiančios teisę pasinaudoti mokesčio lengvata, nuostata neprieštarauja sutarties nuostatoms ir kad nesama diskriminacijos dėl pilietybės.

(59)

Šiuo klausimu pažymėtina, kad priemonės nuostatose nėra jokių apribojimų, susijusių su samdomų darbuotojų pilietybe ar vieta, kurioje patiriamos reikalavimus atitinkančios išlaidos. Prancūzijos valdžios institucijos pagal rangos sutartį patirtas išlaidas priskyrė prie reikalavimus atitinkančių išlaidų, nustatydamos 1 mln. EUR ribą, ir patvirtino, kad reikalavimus atitinkančiomis laikomos tiek Prancūzijoje, tiek kitoje valstybėje narėje įsikūrusios įmonės pagal rangos sutartį patirtos išlaidos.

(60)

Priemonė taikoma Prancūzijoje įsikūrusioms vaizdo žaidimų įmonėms, įskaitant nuolatinius Europos įmonių filialus Prancūzijoje; Prancūzijos valdžios institucijos tai patvirtino savo pastabose, pateiktose prasidėjus procedūrai. Komisija mano, kad mokesčio lengvatos apribojimas taip apibrėžtoms įmonėms yra, atsižvelgiant į Prancūzijoje galiojančias apmokestinimo taisykles, neatsiejamas nuo apmokestinimo įmonių pelno mokesčiu Prancūzijoje sąlygos, todėl pateisinamas dėl pagalbos priemonės fiskalinio pobūdžio.

(61)

Taigi Komisija gali daryti išvadą, kad pagalbos priemonė niekaip nepažeidžia sutarties nuostatų su valstybės pagalba nesusijusiose srityse.

(62)

Antra, dėl priemonės suderinamumo su Bendrijos taisyklėmis valstybės pagalbos srityje, Komisija pabrėžia, kad Prancūzijos valdžios institucijos pranešė apie priemonę, remdamosi sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu. Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad reikia išnagrinėti šios priemonės suderinamumą pagal šį straipsnį, atsakant į tokius klausimus:

(63)

Dėl bendrojo klausimo, ar vaizdo žaidimus galima laikyti kultūriniais produktais, Komisija pažymi, kad UNESCO pripažįsta kultūrinį vaizdo žaidimų industrijos pobūdį, taip pat jos vaidmenį kultūrų įvairovės srityje (14). Komisija taip pat atsižvelgia į kai kurių trečiųjų šalių ir Prancūzijos valdžios institucijų pateiktus argumentus, pirmiausia dėl to, kad vaizdo žaidimai gali perteikti vaizdus, vertybes ir temas, atspindinčias kultūrinę aplinką, kurioje jie buvo sukurti, ir kad jie gali veikti vartotojų (ypač jaunesnio amžiaus grupių) mąstyseną ir kultūrinį išprusimą. Šiuo klausimu Komisija taip pat pažymi, kad UNESCO priėmė Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (15). Be to, Komisija atsižvelgia į tai, kad vis daugiau vaizdo žaidimus žaidžia įvairių amžiaus grupių bei socialinių ir profesinių sluoksnių žmonės, tiek vyrai, tiek moterys.

(64)

Atrodo, kad, kaip pabrėžia ISFE, pagrindinis vaizdo žaidimų tikslas – suteikti sąveikiąją pramogą. Tačiau tai netrukdo tam tikriems žaidimams būti ir kultūrinio pobūdžio; tokios yra kai kurios teatrinės formos, kur taip pat esama sąveikos su žiūrovais. Taip pat ir tai, kad vaizdo žaidimus galima laikyti veikiau kompiuterinėmis programomis, o ne garso ir vaizdo produktais, nepaneigia fakto, kad kai kurie jų gali būti laikomi ir kultūriniais produktais pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad kai kurie vaizdo žaidimai gali būti kultūriniai produktai (16). Tai, beje, buvo aiškiai pripažinta sprendime pradėti procedūrą (17).

(65)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 87 straipsnio 3 dalies d punkto leidžianti nukrypti nuostata, kaip ir bet kuri nuo bendrosios taisyklės leidžianti nukrypti nuostata, turi būti aiškinama griežtai. Taigi Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais garso ir vaizdo kūriniais, nustatyta, jog tam, kad ši leidžianti nukrypti nuostata būtų taikoma kinematografijos bei garso ir vaizdo kūrinių kūrimo sektoriuose, „kiekviena valstybė narė turi rūpintis, kad produkcijos, kuriai skiriama pagalba, turinys būtų kultūrinis pagal patikrinamus nacionalinius kriterijus (pagal subsidiarumo principą)“ (18).

(66)

Subsidiarumo principas turi būti taikomas šiuo atveju, todėl reikėtų patikrinti, ar Prancūzijos valdžios institucijos nustatė patikrinamus nacionalinius kriterijus, leidžiančius užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų, kuriems gali būti taikoma mokesčio lengvata, turinys yra kultūrinis. Būtent abejodama dėl kriterijų, kuriuos iš pradžių taikė Prancūzijos valdžios institucijos, Komisija ir pradėjo tyrimo procedūrą dėl šios mokesčio lengvatos.

(67)

Todėl reikia išnagrinėti naująjį atrankos testą, siekiant patikrinti, ar jis atitinka 65 konstatuojamojoje dalyje minėtą principą.

(68)

Kad atitiktų reikalavimus, vaizdo žaidimas turi gauti mažiausiai 14 taškų iš 22. Remiantis tais motyvais, kuriais rėmėsi Komisija savo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendime dėl valstybės pagalbos N 461/05 (toliau – sprendimas UK Film Tax Incentive) (19), iš įvairių kriterijų, sudarančių atrankos testą, reikia nustatyti tuos, kurie gali būti laikomi svarbiais vertinant vaizdo žaidimų kultūrinį turinį, ir įsitikinti, kad šiems kriterijams priskirtas taškų skaičius yra pakankamas, siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų turinį būtų galima laikyti kultūriniu pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą.

(69)

Pirmojoje testo dalyje yra du su paveldu susiję kriterijai; ši dalis gali būti laikoma turinčia kultūrinį turinį. Tai aiškiai taikytina kriterijui, pagal kurį skiriami 4 taškai, jei žaidimu adaptuojamas pripažintas Europos istorinio, meninio ir mokslinio paveldo kūrinys. Kriterijus, pagal kurį skiriami 2 taškai, jei žaidimas sukurtas pagal Europos filmą, garso ir vaizdo, literatūros ar meno kūrinį arba animacinį filmą, kultūrinio turinio turi mažiau, nes jis priklauso nuo kūrinio, pagal kurį kuriamas vaizdo žaidimas, kultūrinio lygio; tačiau tai atspindi ir mažesnis taškų, kuriuos galima skirti taikant šį kriterijų, skaičius; todėl šis kriterijus yra proporcingas ir gali būti priimtas.

(70)

Pagal antrąją testo dalį galima skirti iki 2 taškų, atsižvelgiant į vaizdo žaidimo originalumą. Atsižvelgiama į originalų scenarijų arba originaliai sukurtą grafinį ir garsinį pasaulį. Atrodo, kad vaizdo ir garso produktų kūrybinis pobūdis paprastai laikomas svarbiu kultūrinio turinio produktų aspektu. Be to, kūrybingumas – tai svarbiausias kultūrų raiškos apibrėžimo elementas UNESCO Konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (20). „Originalaus kūrinio“ kriterijų, siekiant atskirti daugialypės terpės kūrinius nuo kompiuterinių programų, siūlo taikyti ir Aukščiausioji literatūrinės ir meninės nuosavybės taryba (21). Galiausiai Prancūzijos valdžios institucijų atliktas modeliavimas atskleidžia, kad kalbama apie tikrai atrankinį kriterijų, nes tik trylikai vaizdo žaidimų iš septyniasdešimt keturių, sukurtų Prancūzijoje 2005–2006 m., skiriami 1 arba 2 taškai. Tai rodo, kad šis kriterijus yra veiksmingas siekiant nustatyto kultūrinio tikslo.

(71)

Trečioji testo dalis vadinasi „Kultūrinis turinys“. Kriterijus, pagal kurį vaizdo žaidimams, pagrįstiems pasakojimu, skiriami 3 taškai, gali būti laikomas kultūriniu: numatoma, kad vaizdo žaidimas pagrįstas scenarijumi ir istorija, vadinasi, atmetami vien tik modeliavimu pagrįsti žaidimai (pvz., sportiniai arba koviniai), kurių kultūrinis turinys būtų ginčytinas. Tai leidžia teikti pirmenybę vaizdo žaidimams, kurie labiau primena filmus, taigi ir kurių kultūrinis turinys yra akivaizdesnis.

(72)

Kriterijus, pagal kurį vaizdo žaidimams, kuriuos kuriant patirtos meninės išlaidos sudaro 50 % visų gamybos išlaidų, skiriami 2 taškai, taip pat gali būti laikomas svarbiu kultūriniu kriterijumi: iš tikrųjų šis kriterijus žymi, kad kuriant vaizdo žaidimą ypatingas dėmesys yra kreipiamas į dizainą, scenarijų, dialogus ir muziką; tai svarbūs elementai, kai tenka spęsti, ar vaizdo žaidimo visuma yra kultūrinio turinio. Taigi šis kriterijus leidžia teikti pirmenybę būtent tokiems, o ne veikiau techninio pobūdžio žaidimams, pvz., sportiniams ar vien tik modeliavimo žaidimams, kurių kultūrinis aspektas mažiau akivaizdus. Apibrėžiant kultūrinį turinį menine dimensija remiamasi ir UNESCO Konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (22).

(73)

ISFE pareiškė abejojanti dėl to, kad 50 % visų žaidimo gamybos išlaidų gali būti meninio pobūdžio, ir pabrėžė, jog programinės įrangos išlaidos paprastai sudaro 70 % gamybos išlaidų. Šis argumentas nepaneigia aptariamojo kriterijaus tinkamumo, netgi priešingai, jį sustiprina, nes patvirtina, kad šis kriterijus leidžia atlikti griežtesnę vaizdo žaidimų atranką.

(74)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad skirtumą tarp ISFE pateiktų skaičių ir Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos, jog dėl kai kurių žaidimų patirtos meninės išlaidos gali sudaryti daugiau kaip 50 % gamybos išlaidų, galima paaiškinti tuo, kad atsižvelgiama į skirtingų rūšių išlaidas. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, suteikiančios teisę į mokesčio lengvatą, atitinka tik vaizdo žaidimo sumanymo ir sukūrimo išlaidas. Nustatant reikalavimus atitinkančias išlaidas, neatsižvelgiama į visas gamybos išlaidas ir neįtraukiamos, pvz., derinimo ir bandymų išlaidos, kurios galėtų padidinti meninių išlaidų dalį.

(75)

Be to, pažymėtina, kad Prancūzijos valdžios institucijos pateikė tikslių pavyzdžių iš vaizdo žaidimų gamybos išsamių biudžetų, kurie aiškiai įrodo, kad meninės išlaidos gali sudaryti didžiąją vaizdo žaidimų gamybos išlaidų dalį. Tai, beje, patvirtinama ir kai kurių trečiųjų šalių pastabose; pavyzdžiui, APOM pabrėžia, kad šiandien kūrybiniai vaizdo žaidimo elementai yra svarbiausi ir esminiai kūrinių elementai, kad technologiniai ir kompiuterinių programų elementai tėra šių kūrybinių elementų pagalbinės priemonės, paprastai sudarančios tik ribotą savikainos dalį. Galiausiai Komisija pažymi, kad vadinamosios programinės įrangos išlaidos gali kisti priklausomai nuo žaidimų ciklų ir kad jos iš tikrųjų gali būti didesnės ciklo pradžioje.

(76)

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kriterijus, pagrįstas visų žaidimo gamybos išlaidų dalimi, tenkančia meninėms išlaidoms, šiuo atveju išryškėja kaip svarbus kriterijus vertinant vaizdo žaidimų kultūrinį turinį.

(77)

Kriterijus, pagal kurį skiriamas 1 taškas, kai žaidime nagrinėjamos politinės, socialinės ar kultūrinės problemos, aktualios Europos piliečiams, ir (arba) kai žaidime atsispindi Europos visuomenėse puoselėjamos vertybės, taip pat yra svarbus, nes jos yra Europos kultūrinių identitetų išraiška.

(78)

Kalbant apie du kalbinio pobūdžio kriterijus (originalus žaidimo scenarijus parašytas prancūzų kalba ir originali žaidimo versija parengta mažiausiai trimis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, iš kurių viena – prancūzų kalba), pagal kuriuos iš viso skiriami 2 taškai, pirmiausia pažymėtina, kad šiuos kriterijus atitinka beveik visi žaidimai, esantys Prancūzijos valdžios institucijų pateiktame modeliavime, ir todėl yra palyginti mažai diskriminuojantys. Be to, gali kilti tam tikrų abejonių dėl realios šių kriterijų reikšmės vertinant vaizdo žaidimų kultūrinį turinį. Iš tikrųjų, jokiu būdu neginčijant didžiulės kultūrinės reikšmės, kurią turi kalba, atrodo, kad pastaroji vaizdo žaidimo kultūriniam turiniui yra mažiau svarbi nei, pvz., filmo arba knygos kultūriniam turiniui. Regis, vaizdo žaidimo kalbą galima pakeisti nepažeidžiant kūrinio vientisumo; kitaip yra filmo dubliavimo ar knygos vertimo atveju.

(79)

Į ketvirtąją atrankos testo dalį įtraukti kriterijai, susiję su išlaidų patyrimo vieta ir kūrybinių bendradarbių pilietybe. Nors Europos kūrėjų prisidėjimas ir gali turėti netiesioginės įtakos vaizdo žaidimo kultūriniam turiniui, šie išlaidų patyrimo vietos ir pilietybės kriterijai, atsižvelgiant į vaizdo žaidimų sektoriaus charakteristikas, neturi tiesioginio ryšio su reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų kultūriniu turiniu. Savo sprendime UK Film Tax Incentive tokias pačias išvadas Komisija priėjo ir dėl panašių kriterijų, kuriuos mokesčio lengvatos formos priemonėje taikė Jungtinės Karalystės valdžios institucijos.

(80)

Į penktąją testo dalį įtraukti kriterijai, susiję su kūrybinėmis ir technologinėmis naujovėmis. Šie kriterijai labiau susiję su vaizdo žaidimų programinės įrangos komponentais, kurių nekultūrinį pobūdį, beje, pabrėžia ISFE. Šis argumentas gali būti priimtas ir nėra pagrindo laikyti šiuos kriterijus svarbiais vertinant reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų kultūrinį turinį.

(81)

Taigi paaiškėja, kad 14 taškų (12 taškų, jei neįtraukiami kalbiniai kriterijai) iš 22, kuriuos iš viso galima skirti, yra susiję su kriterijais, pagrįstai laikytinais tokiais, kuriuos taikant siekiama skatinti kultūrą pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą. Tai sudaro daugiau kaip pusę galimų skirti taškų. Be to, Komisija apsvarstė kraštutinę hipotetinę padėtį, t. y. tokią, kai žaidimui būtų skirta daugiausia taškų pagal kriterijus, kuriuos galima laikyti nesvarbiais kultūriniu atžvilgiu, taip pat pagal kalbinius kriterijus. Tokiam žaidimui būtų skirta 10 taškų. Taigi jam dar reikėtų gauti 4 taškus pagal kultūriniu atžvilgiu svarbius kriterijus, kad būtų pasiekta 14 taškų, būtinų siekiant atitikti reikalavimus, riba. Be to, tokia „kraštutinė hipotetinė padėtis“, atrodo, susidaro retai: iš 74 vaizdo žaidimų, esančių Prancūzijos valdžios institucijų pateiktame modeliavime, tik septynių padėtis yra tokia. Šeši iš jų atitinka reikalavimus, bet visiems buvo skirta daugiau kaip 4 taškai pagal kultūriniu atžvilgiu svarbius kriterijus (ir 6 taškai pagal kalbinius kriterijus).

(82)

Be to, Komisija pastebi, kad naujasis atrankos testas, pagrįstas tikslių kriterijų visuma, leidžia sumažinti riziką, kad ekspertų komisija subjektyviai įvertins vaizdo žaidimus.

(83)

Galiausiai Komisija pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijų pateiktas naujasis atrankos testas yra labiau apribojantis nei testas, apie kurį pranešta pirmiau. Pavyzdžiui, pagal kriterijus, aprašytus sprendime pradėti procedūrą, iš Prancūzijos valdžios institucijų pateikto modeliavimo matyti, jog reikalavimus atitiktų 49 % Prancūzijoje 2005–2006 m. sukurtų vaizdo žaidimų, o pagal dabartinį testą – 31 %. Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija pabrėžė, kad „jei priemonės pasekmė būtų ta, kad būtų paremta didelė vaizdo žaidimų produkcijos dalis, galėtų atrodyti, kad nutolta nuo priemone siekto tikslo skatinti kultūrą, ir tuomet jos tikslas būtų pramoninis“ (23). Atsižvelgiant į vaizdo žaidimų sektoriaus charakteristikas, faktas, kad būtų atrinkta apie 30 % žaidimų, rodo, kad priemone nėra siekiama paprasto pramoninio tikslo remti tam tikrą sektorių.

(84)

Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad Prancūzijos valdžios institucijos nustatė patikrinamus nacionalinius kriterijus, leidžiančius užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų, kuriems galima taikyti mokesčio lengvatą, turinys yra tikrai kultūrinis, ir tai reiškia, kad pagalbos priemone siekiama realaus tikslo skatinti kultūrą.

(85)

Komisija turi įsitikinti, kad priemonė yra tinkama, turi pakankamą skatinamąjį poveikį ir yra proporcinga.

(86)

Dėl pirmojo punkto Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad mokesčio lengvata, pasak jų, yra tinkamiausia priemonė siekti numatyto tikslo. Galimybė pranešti apie šią priemonę remiantis Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema (kurią, beje, siūlo ISFE) Prancūzijos valdžios institucijų buvo svarstyta, bet atmesta, pirmiausia dėl to, kad šis teisinis pagrindas neleidžia susieti paramos su reikalavimus atitinkančių vaizdo žaidimų kultūrinu turiniu ir užtikrinti tam tikros vaizdo žaidimų pasiūlos įvairovės. Be to, pagal šią sistemą negalima teikti tokio dydžio pagalbos kaip mokesčio lengvata. Komisija sutinka, kad tokia mokesčio lengvata, kokia yra sukurta, leidžia veiksmingai nukreipti valstybės paramą į kultūrinio turinio vaizdo žaidimus ir todėl atrodo tinkama priemonė siekti numatyto kultūrinio tikslo. Komisija kartu pabrėžia, kad savo sprendimuose jau yra pripažinusi mokesčio lengvatos formos priemonių suderinamomis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą (24).

(87)

Analizuojant vaizdo žaidimų rinką matyti pasiūlos koncentracijos tendencija, kuri veikia nepriklausomų kūrimo studijų, taigi ir pasiūlos įvairovės, nenaudai (25). Vaizdo žaidimų rinka iš esmės yra pasaulinė rinka, kurioje du trečdalius pardavimų sudaro žaidimų pultai. Šioje rinkoje ryškiai dominuoja žaidimų pultų gamintojai, primetantys vaizdo žaidimų kūrėjams leidimų ir licencijų, kurių kaina sudaro iki 20 % galutinės žaidimo kainos, sistemą.

(88)

Be to, šioje rinkoje taikomi nevienodi techniniai standartai ir nėra suderinamumo. Paklausa pasižymi tuo, kad šeimos nuolat, vidutiniškai kas šešerius metus, keičia visą savo vaizdo žaidimų įrangą (pultus ir kompiuterius).

(89)

Todėl vaizdo žaidimų pramonė yra nuolatiniame veiklos pradžios etape, jos gamybos ciklai labai trumpi, o investicijos didelės. Be to, gamybos išlaidos gali pasidengti beveik tik leidybos rinkoje, kitaip nei filmų gamybos išlaidos, kurios gali būti padengtos ir naudojantis transliavimo per televiziją teisėmis arba parduodant DVD.

(90)

Remiantis pateikta informacija, matyti, jog dėl šių aplinkybių Prancūzijos vaizdo žaidimų pramonėje veikia nedidelės vaizdo žaidimų kūrimo studijos (turinčios mažiau kaip 200 darbuotojų), kurios neturi pakankamos finansinės galios, ir todėl, norėdamos finansuoti savo produktų gamybą, yra priklausomos nuo leidėjų. Leidėjų atlyginimo vaizdo žaidimų kūrimo studijoms dydis priklauso nuo pardavimo, kai padengiamos gamybos, kurią finansavo leidėjai, išlaidos. Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžė, kad „kultūrinių“ vaizdo žaidimų, kurie galėjo būti atrinkti pagal atrankos testą ir pasinaudoti šia mokesčio lengvata, skaičius nuo 2000 m. nuolat mažėja. Jos ypač pabrėžia ir kaip pavyzdį pateikia tai, kad kuriama vis mažiau vaizdo žaidimų istorinėmis temomis (Versalis, Pompėja, Egiptas), – nuo tada, kai nutraukė veiklą Cryo Interactive, būtent tokio tipo vaizdo žaidimus kūrusi studija.

(91)

Mokesčio lengvata, pagrįsta šio sprendimo 5 dalyje aprašytais kriterijais, turėtų skatinti kurti vaizdo žaidimus, kurie yra kultūrinio turinio, palyginti su vien pramogai skirtais žaidimais, sumažinant kultūrinio turinio žaidimų gamybos išlaidas. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad priemonė, atsižvelgiant į ja siekiamą tikslą, gali turėti pakankamą skatinamąjį poveikį

(92)

Komisija pažymi, kad pagalbos intensyvumas yra tik 20 %, – gana nedidelis palyginti su pagalbos intensyvumu, paprastai leidžiamu kultūros srityje. Pavyzdžiui, kino arba garso ir vaizdo produkcijos srityje paprastai leidžiama skirti 50 % intensyvumo pagalbą.

(93)

Be to, Komisija pažymi, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų bazė dabar yra tinkamai ir tiksliai apibrėžta: atsižvelgiama tik į pagalbos gavėjo faktiškai patirtas veiklos išlaidas, neskaitant personalo išlaidų ir ilgalaikio turto amortizacijos finansavimo. Panaikinta nuostata, kad šios rūšies išlaidos turi neviršyti 75 % personalo išlaidų.

(94)

Taigi darytina išvada, kad priemonė yra ir proporcinga. Be to, atsižvelgiama tik į faktiškai patirtas reikalavimus atitinkančių žaidimų gamybos išlaidas, todėl ISFE nebeturi pagrindo būgštauti dėl kultūrinių ir komercinių žaidimų galimų kryžminių subsidijų.

(95)

Iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktų skaičių aišku, kad pagrindiniai konkurentai vaizdo žaidimų rinkoje yra Japonija arba Šiaurės Amerikos valstybės. Kaip matyti iš toliau pateikiamo grafiko, 2005 m. Europos leidėjų rinkos dalys pagrindinėse Europos rinkose niekada neviršijo 20 % ir vidutiniškai sudarė 18 %:

(96)

Šiuos skaičius patvirtina ISFE pateiktas 50-ies vaizdo žaidimų, kurių daugiausia parduota Prancūzijoje 2006 m., sąrašas: 21 žaidimą išleido Japonijos, 19 – Amerikos ir 10 – Europos įmonės. Šiuos skaičius patvirtina ir vaizdo žaidimus kuriančių įmonių suskirstymas pagal apyvartą, kurį 2003 m. atliko Europos audiovizualinė observatorija: pirmąsias keturias vietas užima Japonijos ir Amerikos įmonės.

(97)

Prancūzijos leidėjų, kurie netiesiogiai naudojasi mokesčio lengvata, jei leidžia dėl mokesčio lengvatos reikalavimus atitinkančių studijų sukurtus vaizdo žaidimus, rinkos dalys, suprantama, yra mažesnės: 2005 m. trims pagrindiniams Prancūzijos vaizdo žaidimų leidėjams – Ubisoft, Atari, ir VUGames – priklausė atitinkamai 6,4 %, 3,5 % ir 4,4 % vaizdo žaidimų leidybos rinkos, kurioje veikė penkios valstybės narės, nurodytos 95 konstatuojamojoje dalyje pateikiamame grafike. Be to, Prancūzijoje įsikūrusioms šių leidėjų studijoms tenka tik maža šių leidėjų rinkos dalis: 25 % Ubisoft rinkos (t. y. 1,6 % rinkos, kurioje veikia šios penkios valstybės narės), 10 % Atari rinkos (t. y. 0,35 % penkių valstybių narių rinkos) ir 2 % VUGames rinkos (labai maža penkių valstybių narių rinkos dalis).

(98)

Be to, pabrėžtina, kad bus dotuojama palyginti nedidelė Prancūzijoje sukurtų vaizdo žaidimų dalis: su 2005–2006 m. Prancūzijoje sukurtais vaizdo žaidimais susijęs modeliavimas rodo, kad beveik tik 30 % jų galėtų pasinaudoti mokesčio lengvata.

(99)

Taip pat pažymėtina, jog vaizdo žaidimų gamintojų asociacijos, pateikusios pastabų prasidėjus procedūrai, tokios kaip TIGA, GAME, APOM ir EGDF, taip pat pabrėžė nedidelį priemonės poveikį jų nacionalinėms pramonėms. Pavyzdžiui, EGDF, turinti 500 studijų dešimtyje valstybių narių, ypač pabrėžė, kad priemonė, tokia, apie kurią buvo pranešta, leisdama per dvejus metus finansuoti 15–30 projektų 20 % tinkamų išlaidų, tik ribotai iškraipys konkurenciją, nes kiekvienais metais į kiekvienos valstybės narės rinką pateikiama 1 500 vaizdo žaidimų. Šios pastabos reikšmingos ir dėl to, kad buvo padarytos remiantis sprendime pradėti procedūrą aprašytu projektu, kurio taikymo sritis vėliau buvo susiaurinta.

(100)

Priemonė būtų galėjusi turėti neigiamą poveikį prekybai (į kurį atkreipė dėmesį GAME) dėl to, kad pirminiame Prancūzijos pasiūlyme į reikalavimus atitinkančias išlaidas nebuvo įtrauktos rangovų išlaidos. Taip mokesčio lengvata galinčios naudotis įmonės galėjo būti skatinamos pačios patirti išlaidas, o ne naudotis rangovų paslaugomis, kaip įprasta elgtis šiame sektoriuje. Tai būtų galėję vykti pirmiausia kitose valstybėse narėse įsikūrusių įmonių nenaudai, taigi ir valstybių narių tarpusavio prekybos nenaudai. Tačiau toks neigiamas poveikis nebegresia, nes Prancūzijos valdžios institucijos sutiko į reikalavimus atitinkančias išlaidas įtraukti rangovų išlaidas, neviršijančias 1 mln. EUR vienam projektui.

(101)

Komisijos nuomone, ši dėl biudžeto pateisinama riba šiuo atveju yra priimtina, nes ji praktiškai negali paveikti daugumos Prancūzijoje sukurtų vaizdo žaidimų. Iš tikrųjų, remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija, iš 74 vaizdo žaidimų, esančių jų atliktame modeliavime, 64 žaidimų gamybos išlaidos nesiekė 2 mln. EUR, 8 žaidimų išlaidos sudarė 2–6 mln. EUR ir 2 žaidimų gamybos išlaidos buvo daugiau kaip 5 mln. EUR. Atsižvelgiant į šį vidutinį gamybos išlaidų lygį 1 mln. EUR riba, nustatyta rangovų išlaidoms, neturėtų sudaryti didelės kliūties pasinaudoti rangovų paslaugomis. Atsižvelgdama į Prancūzijoje kuriamų vaizdo žaidimų gamybos išlaidų pokyčius, Komisija pasilieka teisę iš naujo apsvarstyti šios ribos lygį, kai apie šią pagalbos priemonę pagal Prancūzijos valdžios institucijų įsipareigojimą bus pranešta per ketverius metus nuo jos įgyvendinimo pradžios.

(102)

Be to, Komisijos nuomone, mokesčio lengvatos poveikis konkurencijai bus ribotas ir dėl to, kad vaizdo žaidimų rinka yra didelė (2003 m. jos dydis siekė apie 21 mlrd. USD), jos ilgalaikis augimas nemažas ir siekia 13 % per metus, o kainos joje yra gana stabilios.

(103)

Galiausiai Komisija pažymi, kad du trečdaliai trečiųjų šalių pateikė pastabų dėl galimo neigiamo priemonės poveikio prekybai ir konkurencijai. ISFE pažymėjo, jog priemone rizikuojama paskatinti investicijų perkėlimą į Prancūziją, o ADESE pabrėžė galimą neigiamą priemonės poveikį pirmiausia Ispanijos pramonei. Tačiau šios trečiosios šalys nepateikė jokių kiekybinių duomenų ar išsamaus paaiškinimo, kurie leistų jai įvertinti galimą riziką. Komisija taip pat pastebi, kad ISFE ir ADESE atstovauja vaizdo žaidimų leidėjams ir platintojams. Bet, kaip jau buvo paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje, gamintojų asociacija, atstovaujanti tiesioginiams galimų pagalbos gavėjų konkurentams, padarė išvadą, kad tokia grėsmė nekyla. Be to, Komisija mano, jog žaidimų kūrimo studijų, galinčių naudotis mokesčio lengvata, padėtis, kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje, nėra tokia, kad jos galėtų panaudoti rinkos galią prieš leidėjus. Be kita ko, savo pastabose Ubisoft, vienas didžiausių Prancūzijos leidėjų, pabrėžė ir teigiamą pagalbos aspektą, nes ji leidžia ir sumažinti pastarųjų finansinę riziką, sumažinti vaizdo žaidimų gamybos išlaidas, bei plėtoti Europos pasiūlą.

(104)

Be to, Komisijos nuomone, mokesčio lengvata nėra tokia didelė, kad dėl jos galėtų keistis su investicijų vieta susiję pramonininkų sprendimai, atsižvelgiant į kitus šių sprendimų aspektus, ypač į darbo sąlygas ir atlyginimą. Dėl priemonės poveikio Ispanijos pramonei Komisija, remdamasi 95 konstatuojamojoje dalyje pateiktu grafiku, pažymi, kad būtent Ispanijoje Europos leidėjų rinkos dalis yra mažiausia. Kitaip nei teigia ADESE ir pastarajai nepateikus tikslesnių duomenų, yra pagrindas daryti išvadą, kad šios pagalbos priemonės poveikis Ispanijoje negali būti didesnis nei kitose valstybėse narėse.

(105)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad pagalba nesustiprins mokesčio lengvata besinaudojančių įmonių rinkos galios ir nesudarys kliūčių dinamiškoms rinkos dalyvių iniciatyvoms; pagalba, priešingai, padidins pasiūlos įvairovę rinkoje. Todėl darytina išvada, jog su priemone susijęs konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai yra pakankamai riboti, kad bendras pagalbos rezultatas būtų teigiamas. Taigi mokesčio lengvata už vaizdo žaidimų kūrimą yra suderinama su bendrąja rinka pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/30

(1)

Europos bendrijos steigimo sutarties 20 straipsniu (toliau – EB sutarties 20 straipsnis) Europos Sąjungos piliečiams, esantiems trečiojoje šalyje, kurioje jų valstybei narei nėra atstovaujama, suteikiama teisė į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. Ši teisė įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje.

(2)

2006 m. liepos mėn. paskelbta Eurobarometro apklausa parodė, kad daugelis Europos Sąjungos piliečių nežino apie EB sutarties 20 straipsnį ir jo reikšmę. Tik 23 % respondentų nurodė, kad jiems žinomos EB sutarties 20 straipsnio teikiamos galimybės. Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad pusė ES piliečių planuoja per artimiausius trejus metus vykti į kurią nors trečiąją šalį.

(3)

Pasiūlymas į pasus įrašyti EB sutarties 20 straipsnio tekstą, siekiant informuoti piliečius apie jų teises, buvo iškeltas 2006 m. gegužės 9 d. M. Barnier pranešime „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“. 2006 m. birželio 15 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė paragino valstybes nares apsvarstyti galimybę į pasus įrašyti EB sutarties 20 straipsnio tekstą, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai būtų tinkamai informuoti apie savo teises (1).

(4)

2006 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl diplomatinės ir konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse (2), kurioje pasiūlė keletą priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti ES piliečių apsaugą. Buvo pasiūlytas veiksmingas būdas priminti piliečiams jų teises – rekomenduoti valstybėms narėms į pasus įrašyti EB sutarties 20 straipsnį. Šis pasiūlymas susilaukė didelio valstybių narių, pilietinės visuomenės, piliečių ir kitų Europos institucijų pritarimo (3)  (4). Be to, siekiant piliečius informuoti apie EB sutarties 20 straipsnyje įtvirtintą jų teisę į diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą, buvo pasiūlyta sukurti šiam klausimui skirtą ES tinklalapį ir į pasus įrašyti nuorodą į šį tinklalapį.

(5)

Pasų išdavimas priskiriamas valstybių narių kompetencijai. Vienodas pasų formatas buvo nustatytas 1981 m. birželio 23 d. valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijoje (5). Be to, Bendrijos lygiu buvo priimta priemonių, susijusių su pasų apsaugos standartais. Siekiant kovoti su pasų klastojimu, 2000 m. spalio 17 d. valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijoje buvo išdėstyti minimalūs jų apsaugos standartai (6). 2004 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas, reikalaujantis, kad valstybės narės iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. į pasus integruotų biometrinius identifikatorius, o nuo 2007 m. birželio 28 d. pasuose būtų saugoma papildoma informacija (7).

(6)

EB sutarties 20 straipsnis turėtų būti įrašomas oficialia(-iomis) pasą išduodančios valstybės narės kalba(-omis).

(7)

Pakaktų įrašyti pirmąjį EB sutarties 20 straipsnio sakinį. Antrajame sakinyje nurodoma valstybės narės pareiga vesti tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo, todėl jis neturi tiesioginės reikšmės piliečiams.

(8)

Komisija ketina sukurti tinklalapį, skirtą konsulinei apsaugai, kuriame skelbtų praktinę informaciją, pavyzdžiui, naujausius valstybių narių atstovybių trečiosiose šalyse kontaktinius duomenis. Todėl būtų naudinga į valstybių narių pasus įrašyti nuorodą į šį tinklalapį ir EB sutarties 20 straipsnį, taip užtikrinant bendrą prieigą prie informacijos apie šią teisę.

(9)

Siekiant sumažinti administracinę valstybių narių naštą, valstybėms narėms turėtų būti rekomenduojama į naujus, nuo 2009 m. liepos 1 d. išduodamus pasus, įrašyti EB sutarties 20 straipsnį.

(10)

Siekiant informuoti piliečius, kurių pasai buvo išduoti be nuorodos į EB sutarties 20 straipsnį, turėtų būti rekomenduojama ant galinio paso viršelio užklijuoti lipduką.

(11)

Į pasus įrašant EB 20 straipsnio tekstą, būtų žymiai pagilintos piliečių žinios apie teisę į diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą, o valstybės narės dėl to nepatirtų didelių išlaidų,

1.

Valstybėms narėms į pasus, išduodamus nuo 2009 m. liepos 1 d., įrašyti Europos bendrijos steigimo sutarties 20 straipsnio pirmąjį sakinį ir nuorodą į ES tinklalapį (http://ec.europa.eu/consularprotection).

2.

Valstybėms narėms iki 2009 m. liepos 1 d. išduotų pasų turėtojus aprūpinti lipdukais su 1 punkte nurodyta informacija.

3.

Valstybėms narėms po 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Oficialiajame leidinyje pranešti Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/32

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/33

(1)

Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/124/BUSP 13 straipsnio 3 dalį Taryba Politinį ir saugumo komitetą (PSK) įgaliojo priimti atitinkamus sprendimus dėl prie EULEX KOSOVO prisidedančių valstybių komiteto įsteigimo.

(2)

Europos Vadovų Taryba 2001 m. birželio 15 ir 16 d. Geteborgo išvadose patvirtino trečiųjų šalių įnašų į policijos misijas pagrindinius principus ir būdus. 2002 m. gruodžio 10 d. Taryba pritarė dokumentui „Konsultacijos dėl valstybių, kurios nėra ES narės, indėlio į ES civilines krizių valdymo operacijas ir jo sąlygos“, kuriame buvo plėtojama trečiųjų valstybių dalyvavimo civilinėse krizių valdymo operacijose tvarka, įskaitant prisidedančių valstybių komiteto įsteigimą.

(3)

Prisidedančių valstybių komitetas EULEX KOSOVO bus svarbiausias misijos kasdienės veiklos valdymo elementas. PSK, kuris vykdo misijos politinę priežiūrą ir strategiškai jai vadovauja, turi atsižvelgti į prisidedančių valstybių komiteto nuomonę,

6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/35

1.

2.

3.

4.

Terminas „nukrypimas“ pakeičiamas į terminą „išimtis“ atitinkamai tikslinant sakinį pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles (1).