30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/3

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1266/2007 (2) nustatomos kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir gyvūnų judėjimo ribojimų taisyklės, susijusios su mėlynojo liežuvio liga, taikomos gyvūnams ribojimų taikymo zonose bei išvežamiems iš jų. Jame taip pat nustatytos neatsparių rūšių gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui taikomo išvežimo draudimo, numatyto Direktyvoje 2000/75/EB, išimčių sąlygos.

(2)

Atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją, neseniai surinktą apie mėlynojo liežuvio ligos viruso patogenezę, susijusią su galimu transplacentiniu mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimu, turėtų būti imamasi tam tikrų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui per vaikingas pateles arba kai kuriuos gyvūnų naujagimius.

(3)

Gyvūnai, buvę ligai atsparūs prieš dirbtinį apvaisinimą arba kergimą dėl vakcinacijos inaktyvuota vakcina ar įgimto imuniteto, arba tam tikrą laikotarpį buvę apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo, ir kuriems atlikus tam tikrus laboratorinius tyrimus buvo gauti neigiami rezultatai, nelaikomi keliančiais didelio pavojaus, susijusio su mėlynojo liežuvio liga. Todėl draudimo išvežti gyvūnus išimtis turėtų būti įmanoma taikyti tik tokioms saugioms vaikingoms patelėms.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Tačiau šio reglamento nuostatas reikėtų pakartotinai apsvarstyti artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į gautas papildomas žinias.

(5)

Jeigu neatsparių rūšių gyvūnų judėjimui nustatytos išvežimo draudimo išimtys yra taikomos tokiems gyvūnams, skirtiems prekiauti Bendrijoje arba eksportuoti į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, numatytuose Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (3), Tarybos direktyvoje 91/68/EEB (4), Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (5) ir minėtuose Komisijos sprendime 93/444/EEB (6), turi būti pateikiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007. Tikslinga numatyti tekstą, kuriuo būtų papildomi šie sveikatos sertifikatai, siekiant išsamiau išdėstyti sveikatos sąlygas, kurių laikantis vaikingoms patelėms būtų taikomos išvežimo draudimo išimtys.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo dienos gyvūnai laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra ir kuris nustatytas remiantis V priedu, ir jiems ne anksčiau kaip prieš septynias dienas iki išvežimo buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) (7) parengtame Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (toliau – OIE Sausumos gyvūnų vadovas), kurio rezultatai buvo neigiami.

2)

Punktas papildomas šiomis pastraipomis:

„Vaikingų patelių atveju turi būti laikomasi bent vienos iš 5 punkto b, c ir d papunkčiuose ir 6 bei 7 punktuose numatytų sąlygų prieš apvaisinimą arba kergimą arba 3 punkte numatytos sąlygos, o tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip septynias dienas iki išvežimo.

Gyvūnų, skirtų prekiauti Bendrijoje arba eksportuoti į trečiąją šalį, atitinkamuose sveikatos sertifikatuose, nustatytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, atitinkamai įrašomas vienas iš tokių papildomų sakinių:

„Patelė(-s) nėra vaikinga(-os)“, arba

„Patelė(-s) gali būti vaikinga(-os) ir atitinka … sąlygą (-as) (nustatytą(-as) 5 punkto b, c ir d papunkčiuose ir 6 bei 7 punktuose prieš apvaisinimą arba kergimą, arba 3 punkte nustatytą sąlygą; nurodykite atitinkamus punktus)“.“

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/5

(1)

Reglamento (EB) Nr. 194/2008 VI priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 194/2008 VII priede išvardytos įmonės, kurios priklauso Birmos (Mianmaro) Vyriausybei, jos nariams ar su jais susijusiems asmenims, arba kurias jie kontroliuoja, ir kurioms pagal tą reglamentą taikomas investicijų ribojimas.

(3)

2008 m. balandžio 29 d. Bendrąja pozicija 2008/349/BUSP (2) iš dalies pakeisti 2006 m. balandžio 27 d. Bendrosios pozicijos 2006/318/BUSP II ir III priedai. Todėl Reglamento (EB) Nr. 194/2008 VI ir VII priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/17

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento 1 priede išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir tų produktų kainų Bendrijos rinkoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Esant dabartinei pieno ir pieno produktų rinkos padėčiai, eksporto grąžinamosios išmokos neturėtų būti nustatomos.

(3)

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Europos Bendrijos, jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimas dėl prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo, patvirtintas Tarybos sprendimu 2004/441/EB (2). Atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Pietų Afrikos derybas dėl prekybos sūriais liberalizavimo pagreitinimo, nutarta, kad eksporto grąžinamosios išmokos neturėtų būti mokamos už sūrį, kuriuo prekiauja abi šalys.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/21

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 350/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/23

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2007/868/EB, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį, ir nustatantį asmenų ir subjektų, kuriems taikomas tas reglamentas, atnaujintą sąrašą.

(2)

Taryba nustatė, kad nebėra priežasčių, dėl kurių asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąraše liktų įtraukti tam tikri asmenys, ir sąrašas turėtų būti atitinkamai pakeistas,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/25

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2007/868/EB (2).

(2)

2008 m. vasario 25 d. Taryba pateikė Jose Maria SISON atnaujintą motyvų, dėl kurių jis paliekamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Reglamente (EB) Nr. 2581/2001 numatytos ribojančios priemonės, sąraše, pareiškimą ir paprašė J. M. SISON per mėnesį pateikti savo pastabas. 2008 m. kovo 24 d. laišku J. M. SISON pateikė Tarybai pastabas, kurias Taryba apsvarstė.

(3)

Taryba padarė išvadą, kad J. M. SISON yra susijęs su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (3) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir kad kompetentinga nacionalinė institucija dėl J. M. SISON yra priėmusi sprendimus, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje. Taryba taip pat padarė išvadą, kad asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąraše reikėtų iš dalies pakeisti įrašus apie J. M. SISON ir Filipinų komunistų partiją, kad būtų atspindėtas atnaujintas motyvų pareiškimas.

(4)

Todėl Taryba mano, kad J. M. SISON turėtų būti toliau taikomos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001 numatytos specialios ribojančios priemonės,

30.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/26

(1)

2002 m. kovo mėn. Huta Buczek (toliau – TB-HB) pateikė Lenkijos institucijoms restruktūrizavimo programą. 2003 m. gegužės 7 d. TB-HB pavadinimas buvo pakeistas į Technologie Buczek S.A. (toliau – TB).

(2)

2002 m. lapkričio 5 d. Lenkijos ministrų taryba patvirtino Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir plėtros iki 2006 m. programą (toliau – Nacionalinė restruktūrizavimo programa arba NRP). Pagal šį planą iš esmės leidžiama 1997–2006 m. skirti Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimui ne didesnę kaip 3,387 mlrd. PLN (846 mln. EUR) valstybės pagalbą (3).

(3)

NRP buvo pateikta Europos Sąjungai. 2003 m. kovo 25 d. Komisija ją įvertino. Vadovaudamasi tuo, Komisija pateikė pasiūlymą priimti Tarybos sprendimą pratęsti Europos susitarime (kuris iš pradžių galiojo tik iki 1997 m.) nustatytą valstybės pagalbos skyrimo Lenkijos plieno sektoriui lengvatinį laikotarpį iki Lenkijos priėmimo į ES, jeigu gavėjai iki 2006 m. taptų rentabilūs; 2003 m. liepos mėn. Taryba tam pritarė (4).

(4)

Tad, nepaisydama savo taisyklių (5), ES leido Lenkijai skirti restruktūrizavimo pagalbą plieno pramonės sektoriui. Galiausiai Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo sąlygos buvo nustatytos Stojimo sutarties 8 protokole (6). Pagal šį protokolą iki 2003 m. pabaigos leidžiama skirti ne daugiau kaip 3,387 mlrd. PLN valstybės pagalbą aštuonioms 1 priede išvardytoms bendrovėms, įskaitant TB-HB.

(5)

8 protokole pateiktos išsamios įgyvendinimo ir priežiūros nuostatos, užtikrinančios, kad būtų laikomasi nustatytų sąlygų. Pagal vieną iš reikalavimų Lenkija turi du kartus per metus teikti priežiūros ataskaitas. 2003, 2004, 2005 ir 2006 m. nepriklausomas konsultantas atliko vertinimus (7). 2004 m. vasario mėn. ir 2005 m. balandžio mėn. buvo pateiktos TB bendrovės ataskaitos. Jos aptartos su Lenkijos institucijomis bei gavėjais ir patvirtintos Komisijos bei Lenkijos institucijų.

(6)

2005 m. rugsėjo mėn. TB pakeitė savo individualųjį verslo planą (toliau – 2005 m. IVP), vėliau pateikė jį Komisijai ir paprašė patvirtinti pagal 8 protokolo 10 punktą. Tačiau vėliau bendrovė šį planą kelis kartus keitė, o 2006 m. buvo pradėta likviduoti, tad šis prašymas tapo nereikalingas.

(7)

2005 m. atlikus nepriklausomą vertinimą ir nustačius, kad TB skola viešiesiems kreditoriams didėja ir bendrovė netampa rentabili, Komisija 2005 m. kovo 29 d., 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. raštais paprašė Lenkijos pateikti papildomos informacijos. Lenkija atsakė 2005 m. birželio 23 d., 2005 m. rugsėjo 28 d. ir 2006 m. vasario 14 d. raštais.

(8)

2006 m. birželio 7 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai apie savo sprendimą pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl pagalbos priemonių.

(9)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (8). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių teikti savo pastabas dėl pagalbos priemonių.

(10)

Komisija negavo jokių trečiųjų šalių pastabų.

(11)

Lenkijos institucijos atsakė 2006 m. rugsėjo 18 d., 2006 m. spalio 2 d. ir 2006 m. spalio 20 d. raštais. 2006 m. lapkričio 6 d., 2006 m. gruodžio 18 d. ir 2007 m. kovo 15 d. raštais Komisija paprašė Lenkijos pateikti papildomos informacijos. Lenkija atsakė 2006 m. lapkričio 24 d., 2007 m. sausio 23 d. ir 2007 m. gegužės 23 d. raštais. 2006 m. gruodžio 13 d. įvyko Lenkijos institucijų ir Komisijos susitikimas.

(12)

TB – Lenkijos vamzdžių gamintojas, įsikūręs Sosnoveco mieste, Silezijos vaivadijoje. Iki 2006 m. bendrovė gamino plieninius vamzdžius suvirintų vamzdžių valcavimo ceche ir gausiai legiruoto plieno vamzdžių valcavimo ceche. Šie gaminiai pagal ES valstybės pagalbos taisykles laikomi plieno gaminiais (9). Bendras gamintojo pajėgumas – apie 60 tūkst. tonų (10). Suvirintų vamzdžių gamykloje veikia keturios suvirinimo linijos (W1.5, W2, kuri buvo atnaujinta 1993 ir 2001 m., W3, kuri buvo pradėta naudoti 1999 m. ir W4, kuri buvo pradėta naudoti 2003 m.) ir dvi pjaustymo linijos (viena pradėta naudoti 2004 m.). Be to, iki 2005 m. TB valdė valcavimo gamyklą.

(13)

TB – akcinė bendrovė, kurios nuosavas kapitalas 2004 m. sudarė apie 20 mln. PLN (5 mln. EUR). Kontrolinį TB akcijų paketą – apie 78,1 % – turi Górnośląski Fundusz Restrukturyzacyjny S.A. (Aukštutinės Silezijos restruktūrizavimo fondas, toliau – GFR), kurios pagrindinė akcininkė buvo Eurofaktor SA (toliau – EF), iki 2005 m. gruodžio 30 d. turėjusi 51,3 % akcijų. EF akcininkai – privatūs investuotojai, tokie kaip Bonum Sp. z o.o. (37,25 %), ING TFI (13,40 %), Polmetal Sp. z o.o. (11,31 %) ir Stabilo Group Sp. z o.o. (10,93 %). EF vėliau pardavė savo akcijas Stabilo Group Sp. z o.o. Iždas valdė GFR mažumos akcijų paketą.

(14)

TB šiuo metu turi keturias pavaldžiąsias svarbią veiklą plėtojančias bendroves:

(15)

2002 m. TB-HB parengė individualų verslo planą (toliau – 2002 m. IVP), siekdama išspręsti finansinius sunkumus. Kaip pažymėta sprendime pradėti procedūrą, veiklos restruktūrizavimo plane buvo numatyta telkti dėmesį į specialios paskirties suvirintų kalibruotų vamzdžių iš aliuminiu dengto arba galvanizuoto plieno juostų gamybą. Siekiant šio tikslo, buvo planuota įsigyti daugiau gamybos įrangos (11).

(16)

Verslo plane nurodyta 25 mln. PLN bendra galimų investicijų suma. Be pagrindinių investicijų į automobiliams ir suvirintų vamzdžių gamybos linijoms skirtų vamzdžių gamybą ir apdirbimą, į šią sumą buvo įtraukti projektai, tokie kaip kompiuterizavimas, kitų mažesnės svarbos projektų plėtojimas ir ilgalaikio turto pirkimas. Taip pat buvo pageidauta investuoti į valcavimo cechą, tačiau buvo nuspręsta, kad tokios investicijos negalimos, todėl jos buvo atidėtos.

(17)

Plane taip pat buvo numatyta išlaidų mažinimo programa, pagal kurią, be kita ko, darbuotojų skaičius būtų sumažintas nuo 532 iki 407. Šiuo tikslu 2002–2006 m. buvo numatytos bendros 2 910 000 PLN išlaidos. Visų pirma, atleidžiant 161 darbuotoją, buvo numatyta 823 000 PLN išorinė viešoji pagalba (597 000 PLN grynuoju dotacijos ekvivalentu). Be to, buvo numatyta 2,754 mln. PLN pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (toliau – MTTP), vien 2002 m. – 1 250 000 PLN, t. y. grynasis dotacijos ekvivalentas 2002 m. yra 900 000 PLN, o 2003 m. – 2 540 000 PLN (1 854 000 PLN grynuoju dotacijos ekvivalentu) (12).

(18)

Galiausiai buvo planuotas 8,411 mln. PLN grynuoju dotacijos ekvivalentu finansinis restruktūrizavimas, kurio tikslas – atleidimas nuo maždaug 3,392 mln. PLN skolų (tai daugiausia buvo skola savivaldybei už nekilnojamojo turto mokestį ir mažesni įsiskolinimai mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo institucijai (Zakład Ubezpieczeń Społecznych, toliau – ZUS) bei 6,014 mln. PLN skolos ZUS ir Valstybiniam neįgaliųjų reabilitacijos fondui (Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych, toliau – PFRON) (grynasis dotacijos ekvivalentas – 5,019 mln. PLN (5,001 mln. PLN (ZUS) ir 18 000 PLN (PFRON) skolų grąžinimo perskirstymas. Finansinio restruktūrizavimo tikslas – pirkti medžiagas ir užtikrinti gamybos tęstinumą (13).

(19)

Restruktūrizavimo plane iš esmės buvo numatyta ši pagalba:

1   lentelė.

Planuota valstybės pagalba TB 2002–2003 m.

(20)

Restruktūrizavimo plane taip pat paminėta, kad 1997–2001 m. HB-TB gavo PLN 4 422 411 PLN valstybės pagalbą (grynuoju dotacijos ekvivalentu). Didžioji dalis šios sumos buvo pagalba MTTP (3 243 626 PLN). 196 800 PLN pagalba buvo skirta aplinkos apsaugai, 132 240 PLN – mokymui, o likusi 849 746 PLN suma buvo pagalba „restruktūrizavimo procesui“ arba „ad hoc pagalba“ (15).

(21)

Tad iš viso TB buvo numatyta ir vėliau pagal NRP ir 8 protokolą patvirtinta 16 184 411 PLN pagalba.

(22)

Vadovaujantis nepriklausomo konsultanto vertinimu, 2002–2003 m. bendrovė gavo tik 2,235 mln. PLN (grynuoju dotacijos ekvivalentu) valstybės pagalbos (16). Iš šios pagalbos sumos 2,045 mln. PLN buvo skirta MTTP, o 190 400 PLN – užimtumo restruktūrizavimui (17).

(23)

Be to, 2005 m. IVP nurodyta, kad TB gavo 877 000 PLN biudžeto dotaciją užimtumo restruktūrizavimui 2004–2006 m. (18). Lenkijos institucijos paaiškino, kad vyriausybė skyrė lėšų siekdama padėti be darbo likusiems plieno pramonės darbininkams sugrįžti į darbo rinką pasinaudojant mokymu savo kvalifikacijai pakelti arba skatinti ankstyvą jų išėjimą į pensiją iš dalies kompensuojant jiems nedideles pajamas, kurias jie gautų anksti išėję į pensiją. Šis sprendimas pagrįstas 2001 m. rugpjūčio 24 d. Geležies ir plieno pramonės (restruktūrizavimo) įstatymo 2003 m. gruodžio mėn. pataisa ir jame numatyta, kad vieninteliai gavėjai yra darbuotojai (darbdavys yra tik tarpininkas, perduodantis biudžeto lėšas atleistiems darbininkams).

(24)

TB restruktūrizavimas nevyko, kaip numatyta restruktūrizavimo plane, ir 2006 m. bendrovė bankrutavo dėl kelių priežasčių.

(25)

TB nepavyko susitarti dėl IVP planuoto atleidimo nuo skolų mokėjimo.

(26)

Buvo numatyta, kad 3 392 000 PLN skolos ZUS, Sosnoveco savivaldybei ir mokesčių inspekcijai bus panaikintos pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą dėl tam tikrų bendrovių skolų valstybei restruktūrizavimo (toliau – 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymas) (19). Pagal šį įstatymą finansinių sunkumų patiriančios bendrovės gali restruktūrizuoti viešuosius teisinius įsipareigojimus atleidžiant jas nuo jų mokėjimo. Atitinkama bendrovė turi pateikti paraišką ir restruktūrizavimo planą kiekvienai valstybės institucijai, kurios gautinas sumas ketinama restruktūrizuoti (toliau taip pat vadinamai restruktūrizavimo institucija).

(27)

Nusprendusi, kad siūlomas restruktūrizavimo planas gali pagerinti bendrovės finansinę padėtį, restruktūrizavimo institucija priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo sąlygų, kuriame išvardijo įsipareigojimus, kuriuos apima restruktūrizavimas. Jei bendrovė atitinka visas sprendime nustatytas sąlygas, t. y. sumoka restruktūrizavimo mokestį, pateikia restruktūrizavimo planą ir neturi kitų įsiskolinimų, restruktūrizavimo institucija privalo priimti „galutinį“ sprendimą atsisakyti sprendime dėl restruktūrizavimo sąlygų (sprendimas dėl restruktūrizavimo užbaigimo) išvardytų įsipareigojimų mokėjimo.

(28)

Tačiau šis galutinis sprendimas gali būti priimtas ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo dėl restruktūrizavimo sąlygų priėmimo dienos, ir Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (Lenkijos konkurencijos institucija, toliau – KVAT) pirmininkas turi patvirtinti atleidimo nuo skolų mokėjimo suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis. Nuo sprendimo dėl restruktūrizavimo sąlygų iki sprendimo dėl restruktūrizavimo užbaigimo priėmimo dienos bendrovės turėjo registruoti skolas, nuo kurių mokėjimo bus atleista, kaip įsiskolinimus. Be to, augo baudos palūkanos. Komisija supranta, kad pagrindinė tokio plano priežastis – leisti atleisti nuo skolų tik įrodžius, kad bendrovė tikrai įgyvendina restruktūrizavimo programą.

(29)

Komisijai buvo pranešta, kad ZUS, Sosnoveco savivaldybė ir mokesčių inspekcija nesuteikė tokių atleidimų.

(30)

KVAT atmetė planus atleisti TB nuo skolų Sosnoveco savivaldybei (2 964 000 PLN įsipareigojimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio), nes paraiška buvo pateikta po 2003 m. gruodžio 31 d., o pagal 8 protokolą po šios datos teikti plieno bendrovėms valstybės pagalbą draudžiama. Taigi 2004 m. balandžio 28 d. KVAT nustatė, kad planuotas atleidimas negali būti suteiktas, nes tai pažeistų 8 protokolo nuostatas. Dėl tų pačių priežasčių 2004 m. vasario 6 d. KVAT paskelbė neigiamą nuomonę dėl planuoto TB skolų PFRON panaikinimo.

(31)

Mokesčių inspekcija atmetė TB paraišką panaikinti bendrovės skolas mokesčių inspekcijai (163 000 PLN). Pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą tai galėjo įvykti tik jei bendrovė nesumokėjo „restruktūrizavimo mokesčio“ (kuris sudaro 15 % skolų, kurių nebus reikalaujama, vertės) arba jei bendrovė turėjo kitų įsiskolinimų mokesčių inspekcijai.

(32)

Galiausiai iš 2005 m. verslo plano matyti, kad skolos ZUS (265 000 PLN) restruktūrizavimas nepavyko dėl finansinių priežasčių. Kaip paaiškinta pirmiau ((26) konstatuojamoji dalis), skolai pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą panaikinti bendrovė turėjo grąžinti arba perskirstyti visų kitų viešųjų įsipareigojimų, kuriems nebuvo taikytas restruktūrizavimas pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą, mokėjimą. Todėl 2002 m. IVP buvo manyta, kad 6 420 000 PLN skola bus grąžinama dalimis. Taigi Komisija mano, kad TB nepavyko pasiekti susitarimo su ZUS dėl grąžinimo dalimis arba ZUS priėmė tokį sprendimą, tačiau TB jo nesilaikė.

(33)

TB viešosios skolos ZUS, Sosnoveco savivaldybei, mokesčių inspekcijai ir PFRON susikaupė 2001–2006 m. Skola pradėjo didėti 2001 m. ir nuosekliai augo iki 2002 m. gruodžio mėn. Po trumpos pertraukos nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. skola vėl didėjo. Bendrovė galėjo aptarnauti savo skolą tik nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. spalio mėn., galbūt norėdama atitikti 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatyme nustatytus reikalavimus dėl skolos panaikinimo. Tačiau 2004 m. lapkričio mėn. bendrovės skola vėl pradėjo augti.

(34)

Nepavykus užsitikrinti atleidimą nuo skolų, iki 2004 m. rudens nesumokėtos TB skolos sudarė apie 20 mln. PLN. Tai buvo patvirtinta 2005 m. kovo 8 d. 2004 m. ketvirtojoje Lenkijos priežiūros ataskaitoje, kurioje išsamiai suskirstyti šie neapmokėti įsipareigojimai:

2   lentelė.

TB skola, kaip nurodyta 2005 m. kovo mėn. Lenkijos priežiūros ataskaitoje

(35)

Taigi iki 2004 m. pabaigos TB skolos viešiesiems kreditoriams sudarė apie 20 mln. PLN. Lenkijos institucijos nurodė, kad 2004 m. TB pardavus nenaudojamą turtą pavyko grąžinti apie 5 mln. PLN (1,2 mln. PLN ZUS ir 3,8 mln. PLN savivaldybei). Nepaisant to, ataskaitoje pažymėta, kad po 2004 m. skola vėl pradėjo augti ir 2005 m. sausio mėn. pabaigoje buvo 21,1 mln. PLN.

(36)

Lenkijos institucijos 2004 m. pabaigoje patikslino sumą ir padidino ją iki 20,761 mln. PLN. Iki 2005 m. kovo 31 d. ji padidėjo iki 22,43 mln. PLN, o iki 2005 m. birželio 30 d. – iki 22,91 mln. PLN. Po to bendrovei akivaizdžiai pavyko parduoti tam tikrą turtą ir iki 2005 m. pabaigos sumažinti skolą iki 20,87 mln. PLN. Tačiau 2006 m. viduryje ji vėl padidėjo iki 22,11 mln. PLN, o 2006 m. rugpjūčio mėn., kai buvo paskelbtas bankrotas, buvo 22,67 mln. PLN.

(37)

Pagal Komisijos turimą informaciją 2004 m. TB nepateikė išsamaus restruktūrizavimo plano skolų mokėjimui perskirstyti.

(38)

Valstybės institucijos, kaip kreditoriai, ėmėsi priemonių, kad priverstinai įvykdytų savo reikalavimus, kaip privaloma pagal įstatymus. Pavyzdžiui, Sosnoveco savivaldybė ir ZUS įšaldė bendrovės banko sąskaitas, kad priverstinai įvykdytų savo reikalavimus. Tačiau tai nebuvo veiksminga, nes visos lėšos, pervedamos į sąskaitas, skiriamos darbo užmokesčiui mokėti.

(39)

Taigi neapmokėtos skolos daugiausia priverstinai išieškomos įkeičiant nekilnojamąjį turtą ir įgyjant nuolatinį uzufruktą. Be to, savivaldybė akivaizdžiai užsitikrino tam tikro turto perdavimą pagal potvarkio dėl mokesčių 66 straipsnį.

(40)

Visų pirma priverstinis skolų ZUS grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant turto už 25 mln. PLN. ZUS taip pat turi maždaug 12 mln. PLN vertės gamybos turto, iš kurio apytikriai 9,5 mln. PLN turto įkeista pirminiu įkeitimu, įkaitus (įskaitant pirminiu įkeitimu įkeistą suvirinimo liniją W-3, kurios vertė viršija 7 mln. PLN).

(41)

2007 m. gegužės mėn. likvidatorius paskelbė pripažintų bankrutavusios TB skolų, kurių bendra vertė buvo 63 mln. PLN, sąrašą. Į šią sumą įskaitytos viešosios teisinės skolos, o pagrindinis kreditorius yra EF, kuriam skola – 35,9 mln. PLN.

(42)

TB neįgyvendino visos numatytos 25 mln. PLN investicijų programos, tačiau išleido investicijoms apie 10 mln. PLN ir skyrė šiek tiek papildomų lėšų MTTP.

(43)

TB atliko tam tikras investicijas savo IVP pagrindu. 2003 ir 2004 m. investicijos buvo sutelktos į automobiliams skirtų vamzdžių gamybos plėtojimą. 2003 m. buvo pradėta naudoti aliuminiu dengtų vamzdžių suvirinimo linija (3 207 000 PLN), o 2004 m. – pjaustymo linija trumpiems vamzdžiams gaminti (733 000 PLN). Be to, buvo modernizuotos veikiančios suvirinimo linijos (1 063 000 PLN) ir kai kurie automobilių verslui būtini pastatai (1 379 000 PLN, įskaitant šildymo sistemą). 2002–2005 m. į automobilių verslą iš viso buvo investuota 6,383 mln. PLN. Lenkijos institucijos patvirtino, kad visos investicijos susijusios su turtu, kuris tuo metu buvo išnuomotas BA (20).

(44)

Apie 3,5 mln. PLN buvo numatyta kitoms investicijoms, susijusioms su IT sistemomis, kitų kapitalo prekių įsigijimu ir kitais projektais (21).

(45)

Taip pat 2005–2006 m. buvo numatytos papildomos 12–13 mln. PLN investicijos, įskaitant ir į ankstesnę chromuotų vamzdžių elementų gamybos, kuriai 2006 m. buvo planuota įsigyti naują suvirinimo liniją (apie 6 000 000 PLN), pradžią. Komisijos turimomis žiniomis, tai nebuvo atlikta.

(46)

TB nepavyko įveikti finansinių sunkumų, ir bendrovė jokių bankų paskolų negavo.

(47)

Restruktūrizavimo laikotarpiu TB nesugebėjo gauti finansinės kreditorių ir vietos finansinių institucijų paramos (22). Iš tikrųjų TB bankas dar 2003 m. sumažino bendrovės kredito liniją. Šis klausimas buvo išspręstas tik atsiradus finansiniam investuotojui GFR, perėmusiam didelę dalį skolų, kurios buvo konvertuotos į ilgalaikes paskolas. Nepaisant to, iki 2004 m. TB vėl nebegalėjo gauti paskolų iš bankų (23).

(48)

Tokią padėtį daugiausia lėmė tai, kad TB, nepaisant labai palankių rinkos tendencijų, per visą restruktūrizavimo laikotarpį nepavyko uždirbti pelno.

(49)

Iš esmės 2003 m., kaip matyti iš nepriklausomo finansų vertinimo ataskaitų, TB pardavė tik 30 tūkst. tonų vamzdžių, gerokai mažiau, palyginti su numatytu 48 tūkst. tonų pardavimo tikslu (24). Be to, bendrovė nukentėjo dėl plačioms karštai valcuotoms juostoms, pagrindinei jos žaliavai, nustatytų tarifų ir nesėkmingos pardavimo skatinimo, mažinant kainas, strategijos, dėl kurios sumažėjo įplaukos. Taigi bendrovė užbaigė 2004 m., turėdama 5 mln. PLN nuostolių iš pagrindinės veiklos (apyvarta sudarė 92 mln. PLN). Tad bendrovė neatlaikė Komisijos rentabilumo bandymo. 2004 m. sausio mėn. suvestinėje ataskaitoje nepriklausomas Komisijos konsultantas padarė išvadą, kad TB „tęsia prekybos veiklą, nors yra nemoki“ (25).

(50)

2004 m. rugsėjo mėn. trečiojoje Lenkijos priežiūros ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 2004 m. TB finansinis likvidumas buvo nedidelis, ir bendrovės finansinio pertekliaus neužteko paskolų dalims ir palūkanoms mokėti; tai reiškė, kad buvo didelė finansinių įsipareigojimų nevykdymo rizika (26). 2004 m. ketvirtojoje Lenkijos ataskaitoje buvo pateikti išsamūs duomenys apie įsiskolinimus (žr. (34) konstatuojamąją dalį) ir nurodyta, kad bendrovė negavo jokios finansinių institucijų paramos, neįgyvendino darbo vietų mažinimo plano ir nepasiekė numatyto našumo lygio. Dėl bendrovės finansinės padėties ataskaitoje buvo nurodyta, kad iš visų grupės bendrovių pavojus prarasti finansinį likvidumą labiausiai grėsė Technologie Buczek Sp. z o.o. Grynasis pelnas iš verslo veiklos šio pavojaus nesumažino, nes dėl to neatsirado papildomų įplaukų. […] Pavojų rodė didelis turto finansavimas skolintomis lėšomis, kurių nemaža dalis buvo įsiskolinimai viešosioms institucijoms. Ši padėtis neskatino investuotojų investuoti į bendrovę, dėl to ji susidūrė su sunkumais, siekdama gauti bankų paskolas.

(51)

Lenkijos nuomonė buvo patvirtinta 2005 m. gegužės mėn. nepriklausomos priežiūros ataskaitoje (27). Joje nurodyta, kad 2004 m., nepaisant augimo plieno rinkoje ir kylančių plieno kainų (30 % didesnių, negu numatyta), TB patyrė nuostolių iš pagrindinės veiklos, o pardavimas buvo 20 % mažesnis nei numatyta. Tad konsultantas padarė išvadą, kad, sprendžiant iš 2003 ir 2004 m. veiklos rodiklių, bendrovei gali nepavykti tapti rentabilia iki 2006 m. pabaigos (28).

(52)

2005 m. rugsėjo mėn. penktojoje Lenkijos ataskaitoje buvo patvirtinta, kad TB prarado finansinį likvidumą. Joje taip pat nurodyta, kad tai nulėmė valcavimo verslo atskyrimas (29).

(53)

TB kelis kartus pakeitė savo vadovybę ir verslo strategiją.

(54)

TB bandė įgyvendinti įvairius struktūros pokyčius. Kelis kartus – 2003, 2005 (vasario ir spalio mėn.) ir 2006 m. – buvo atleista valdyba.

(55)

2003 m. pabaigoje, 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. pradžioje TB pakeitė savo restruktūrizavimo strategiją. 2005 m. IVP buvo aiškiai pakeista strategija – apribota TB veikla aliuminiu dengtais plieno vamzdžiais ir vamzdžiais, pagamintais iš chromuoto plieno. Siekiant šio tikslo, darbo jėga turėjo būti sumažinta iki 267 darbuotojų. Atnaujintame IVP TB aiškiai buvo įpareigota nutraukti nepelningų gausiai legiruotų besiūlių ir suvirintų vamzdžių gamybą. Bendrovė taip pat nutraukė suvirintų vamzdžių gamybą iš karštai valcuotų juostų.

(56)

Lenkija 2006 m. vasario 14 d. raštu pranešė apie 2006 m. pareikštą TB ketinimą nutraukti gamybą 2007 m. ir norą tęsti veiklą tik kaip valdymo bendrovė. Ji planavo įsteigti naują bendrovę ir sukurti pirmaujančią Lenkijos bendrovę, kurios specializacija būtų variklinių transporto priemonių pramonei skirtų aliuminio ir chromuotų vamzdžių gamyba. Siekiant šio tikslo, turėjo būti įsteigta atskira bendrovė, nes „besitęsiantis TB turto ir finansų restruktūrizavimas […] trukdo stabilizuoti finansus, apmokėti įsiskolinimus biudžetui ir gauti paskolas, kad būtų galima pasinaudoti pigesniais finansavimo šaltiniais“ (30). Ši bendrovė turėjo naudoti suvirinimo linijas W-4 ir W-2, kurias nuomotų iš TB, ir jai būtų perduota visa darbo jėga (išskyrus kelis darbininkus, paliktus dirbti TB). Būtina infrastruktūra akivaizdžiai buvo atskirta nuo TB turto. Likusios suvirinimo mašinos turėjo būti parduotos restruktūrizuojant turtą. Atsižvelgdama į tai, kad gamyba turėjo būti nutraukta iki 2006 m. pabaigos, Komisija mano, kad naujoji restruktūrizavimo strategija reiškė de facto TB likvidavimą.

(57)

Nuo to laiko TB paskelbė bankrotą (2006 m. rugsėjo 15 d.). Bankrutavusiai TB grupei buvo leista tęsti verslo veiklą. Šiuo metu ši veikla apima turto nuomą pavaldžiosioms bendrovėms. Bankroto administratorius numatė parduoti organizuotas bendrovės dalis ir iki tol tęsti nuomos veiklą.

(58)

TB restruktūrizavo savo grupę ir atskyrė dvi pelningas veiklos sritis – valcavimo verslą (skirtą HB) bei aliuminio ir chromuotų vamzdžių verslą (skirtą BA) (žr. (14) konstatuojamąją dalį).

(59)

TB valcuotų gaminių gamybos veikla nebuvo laikoma pagrindinio verslo dalimi. Jau 2002 m. IVP buvo nurodyta, kad HB nereikėtų skirti jokių tolesnių investicijų, ir ji turėtų būti atskirta.

(60)

HB buvo įsteigta 2004 m. gruodžio mėn., jos pradinis kapitalas buvo 100 000 PLN. 2005 m. sausio 17 d. skyrus 3 330 900 PLN vertės turto, 2005 m. vasario–kovo mėn. ir lapkričio mėn. atitinkamai 3 850 000 PLN ir 1 830 700 PLN kapitalo bei 2006 m. liepos 13 d. nematerialiojo turto, kurio vertė buvo 5 800 000 PLN, kapitalo vertė buvo padidinta iki 14 911 600 PLN.

(61)

Pagal šveicarišką metodą apskaičiuota bendra HB vertė buvo 38 mln. PLN. Taigi jos rinkos vertė yra gerokai didesnė negu akcijų vertė ir sudaro 14,9 mln. PLN. Iš esmės HB gauna pelną. Bendrovė neturi įsiskolinimų viešosioms institucijoms. 2005 m. birželio–liepos mėn. HB už 9 450 013 PLN įsigijo iš TB nekilnojamojo turto ir įrengimų, kurių apskaičiuota vertė sudarė 10 430 194 PLN. Turto įkeitimas liko galioti ir pagal Lenkijos teisės aktus (Mokesčių įstatymo 112 straipsnis) HB ir TB net tapo „solidariaisiais skolininkais“ tam tikrų TB skolų ZUS atžvilgiu.

(62)

BA veikla buvo atgaivinta 2005 m. aliuminio ir chromo vamzdžių verslui perimti. Šiam tikslui TB darbo jėga buvo perduota BA, o 2006 m. liepos mėn. buvo skirta 1 550 000 PLN kapitalo. BA nuomojasi iš TB automobilių išmetamųjų dujų vamzdžių gamybos turtą (įskaitant suvirinimo linijas W2 ir W4 bei pjaustymo liniją). Pagal nuomos susitarimą, kuris yra neterminuotas, BA per mėnesį moka 258 000 PLN ir PVM. Šiuo pagrindu BA aiškiai yra naudingos šiam turtui skirtos investicijos. Iš esmės septintojoje Lenkijos ataskaitoje patvirtinta, kad TB perdavė BA 20 tūkst. tonų gamybos pajėgumų (31).

(63)

2004 m. vasario mėn. EF pasirašė su TB faktoringo paslaugų sutartį. Sutarties laikymuisi užtikrinti buvo užregistruoti HB ir BA akcijų įkaitai. Taigi EF tapo didžiausia TB kreditore. EF buvo vienintelė GFR akcininkė, tad nelaikoma, kad EF reikalavimai yra kapitalo investicija į TB.

(64)

TB šiuo metu turi 51,2 % BA akcijų. Likusias BA akcijas perėmė EF, kai 2006 m. liepos 20 d. buvo realizuotas įkaitas skolai apmokėti. Apmokėjimas atliktas nominaliąja akcijų verte (7,2 mln. PLN).

(65)

EF, kaip kreditorė, taip pat pateikė administratoriui paraišką dėl 48,8 % HB akcijų neįtraukimo į bankroto procedūras. Tačiau 2006 m. rugsėjo mėn. teisėjas atmetė šią paraišką.

(66)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė, kad TB restruktūrizavimas nesuderinamas su 8 protokolu, ir iškėlė tris klausimus:

(67)

Komisija nurodė, kad gavėju bus laikoma visa grupė.

(68)

Pirma, Lenkijos institucijos abejoja, kad restruktūrizavimo pagalba buvo netinkamai taikyta. Lenkija įrodinėja, kad pagalba nebuvo restruktūrizavimo pagalba visa apimtimi.

(69)

Antra, Lenkijos institucijos persiuntė tam tikrus paaiškinimus, kuriuos atitinkami instituciniai kreditoriai, ZUS, Sosnoveco savivaldybė ir PFRON, pateikė dėl savo priverstinio skolų išieškojimo veiksmų, kad pabrėžtų, jog elgėsi kaip privatūs kreditoriai.

(70)

Trečia, Lenkija atsakė į Europos Komisijos abejones dėl pagalbos, suteiktos užimtumui restruktūrizuoti po 2003 m. Ji paaiškino, kad 2003 m. gruodžio mėn. 2001 m. rugpjūčio 24 d. geležies ir plieno pramonės (restruktūrizavimo) įstatymas buvo iš dalies pakeistas, kad pagalba būtų skiriama tik be darbo likusiems darbininkams; plieno liejyklos buvo naudojamos tik kaip tarpininkai lėšoms pervesti (žr. (20) konstatuojamąją dalį).

(71)

Galiausiai Lenkijos institucijos laikosi nuomonės, kad pavaldžiosios TB bendrovės gali būti laikomos atsakingomis tik jei iš esmės gavo naudos iš pagalbos. Jos taip pat tvirtina, kad kapitalas ir turtas buvo skirti tinkamu būdu. Lenkijos institucijos taip pat pažymi, kad HB nėra plieno gamintoja, tad jai netaikomas 8 protokolas.

(72)

8 protokolo 1 punkte nustatyta, kad, „neatsižvelgiant į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, valstybės pagalba, kurią Lenkija suteikia nurodytų Lenkijos plieno pramonės dalių restruktūrizavimo tikslais, laikoma suderinama su bendrąja rinka“, jeigu, inter alia, atitinka protokole nustatytas sąlygas.

(73)

Taryba pratęsė pagal Europos susitarimą nustatytą restruktūrizavimo pagalbos skyrimo Lenkijos plieno pramonei lengvatinį laikotarpį iki Lenkijos įstojimo į ES. Šis susitarimas buvo įtrauktas į Stojimo į Europos Sąjungą sutarties 8 protokolą. Tam tikslui pasiekti jame numatyti terminai prieš stojimą ir po jo. Tiksliau protokole leidžiama suteikti ribotą restruktūrizavimo pagalbos sumą 1997–2003 m. ir draudžiama teikti Lenkijos plieno pramonei kokią nors tolesnę valstybės pagalbą restruktūrizavimo tikslais 1997–2006 m. Šiuo atžvilgiu tai aiškiai skiriasi nuo kitų Stojimo sutarties nuostatų, tokių kaip IV priede nustatytas laikinasis planas („esamos pagalbos procedūra“), kuris yra susijęs tik su valstybės pagalba, suteikta iki stojimo, jei ji „vis dar taikoma po“ įstojimo datos. Taigi 8 protokolas gali būti laikomas lex specialis, kuris jame reglamentuojamų dalykų atžvilgiu pakeičia bet kurią kitą Stojimo akto nuostatą (32).

(74)

Komisija taip pat pažymi, kad Lenkijos NRP ir 8 protokolo taikymo sritis neapribota EAPB sutarties 1 priedo taikymo sritimi. Vietoj to 8 protokolas taip pat apima tam tikrus plieno sektorius, kurių nereglamentuoja EAPB sutartis (33), visų pirma besiūlių vamzdžių ir didelių suvirintų vamzdžių. Tai atitinka plieno apibrėžtį pagal EB valstybės pagalbos taisykles (34), kurios buvo taikytos įsigaliojus 8 protokolui. Pirmiausia tai išplaukia iš NRP, kuris įgyvendinamas pagal 8 protokolą, taikymo srities. Iš esmės pusė gavėjų pagal paskutinį NRP yra plieno gamintojai, t. y. Huta Andrzej S.A. (bankrutavo), Huta Batory S.A. (bankrutavo), Huta Pokój, pavaldžioji Mittal Steel Poland (ankstesnis pavadinimas PHS) bendrovė, ir TB. Taigi 8 protokolas taip pat taikomas vamzdžių gamintojams, visų pirma TB.

(75)

Taigi, nors EB sutarties 87 ir 88 straipsniai paprastai nebūtų taikomi pagalbai, suteiktai prieš stojimą, ir nėra taikytini po stojimo, pagal 8 protokolą valstybės pagalbos priežiūra pagal EB sutartį taip pat taikoma bet kokiai pagalbai, suteiktai Lenkijos plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2006 m.

(76)

Sprendimai pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį gali būti priimami ir po Lenkijos įstojimo, nes, 8 protokole nesant konkrečių nuostatų, turėtų būti taikomos įprastos taisyklės ir principai. Taigi taip pat bus taikomas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – procedūrinis reglamentas) (35).

(77)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba – tai valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, ji yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

Pagal 8 protokolą Lenkija įgaliota suteikti TB restruktūrizavimo pagalbą bendrovės restruktūrizavimo planui įgyvendinti.

(79)

Tačiau pagalbai teikti buvo nustatytas lengvatinis laikotarpis, kuris baigėsi 2003 m. pabaigoje. Vėliau Lenkijai nebebuvo leista teikti restruktūrizavimo pagalbą pagal 8 protokolą. Bet kokia tokia pagalba pažeistų 8 protokolo 18 punkto c papunktį, pagal kurį draudžiama teikti kokią nors papildomą valstybės pagalbą plieno pramonei ir visų pirma protokole nurodytoms bendrovėms gavėjoms.

(80)

Neatsižvelgiant į tai, Lenkijos institucijos po 2003 m. ir toliau teikė TB paskolas arba tęsė TB išduotų paskolų terminus, ir tai turi būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(81)

Komisija pabrėžia, kad EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis taikoma įvairių rūšių intervencijai, kuri mažina įprastas bendrovės sąnaudas ir, nebūdama subsidija tiesiogine šio žodžio prasme, yra panašaus pobūdžio ir turi tokį pat poveikį. Tai buvo daug kartų patvirtinta tais atvejais, kai valstybinė įstaiga, atsakinga už socialinio draudimo įmokų surinkimą, taikstosi su tokių įmokų nemokėjimu ar pavėluotu mokėjimu, ir toks šios įstaigos elgesys be jokios abejonės suteikia gavėjui reikšmingą konkurencinį pranašumą, nes mažina tos bendrovės naštą, susijusią su įprastu socialinės apsaugos sistemos veikimu (36). Vietoj mokėjimų atidėjimo viešasis kreditorius galėjo pareikalauti, kad visa skolos suma būtų nedelsiant sumokėta, jei reikia, pasitelkiant įkeitimą jo naudai (37).

(82)

Siekiant nustatyti, ar yra pranašumas, kuris pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį gali būti vertinamas kaip valstybės pagalba, Komisijai reikia įrodyti, kad valdžios institucijos elgėsi skirtingai negu hipotetinis privatus kreditorius, kuris, jei įmanoma, atsidurtų tokioje padėtyje skolininko atžvilgiu (38).

(83)

Komisija preliminariai pastebi, kad ankstesnės pagalbos bendrovei suteikimas pats savaime užkerta jai kelią įvertinti šį atvejį hipotetinio privataus kreditoriaus atžvilgiu, remiantis nusistovėjusia Europos teismų praktika, nes tokios rūšies kreditorius akivaizdžiai nebūtų sutikęs su pradiniu atleidimu nuo skolų, nes tai būtų pagalba (39). Tai visų pirma tinka restruktūrizavimo scenarijaus, kai abi priemonės taikomos restruktūrizavimo laikotarpiu, atveju.

(84)

Atnaujinto restruktūrizavimo plano nebuvimas taip pat užkerta kelią įvertinti hipotetinį privatų kreditorių. Nagrinėjant susitarimą dėl skolų mokėjimo perskirstymo pagal nusistovėjusią teismų praktiką rinkos ekonomikos investuotojo atžvilgiu, toks investuotojas pareikalautų iš esmes atnaujinti pradinį restruktūrizavimo planą. Joks privatus kreditorius ar investuotojas nepritartų restruktūrizavimui nesant tokio plano (40), taip buvo ir šiuo atveju.

(85)

Be to, net ir remiantis hipotetiniu restruktūrizavimo planu, joks hipotetinis privatus kreditorius nebūtų sudaręs papildomo restruktūrizavimo susitarimo.

(86)

Komisija nesiginčija, kad skolų valstybei, nuo kurių buvo pageidaujama atleisti pagal IVP ir NRP, neišieškojimas tam tikru laikotarpiu buvo pateisinamas pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatyme numatytą planą. Iš tikrųjų įsipareigojimų, kuriems buvo taikomas restruktūrizavimas pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą, priverstinis vykdymas buvo draudžiamas iki restruktūrizavimo procedūrų užbaigimo arba jų nutraukimo įstatyme išvardytais pagrindais. Be to, Komisija pažymi, kad papildomų skolų, kurioms nebuvo taikytas mokėjimo perskirstymas, atžvilgiu kreditoriai galėjo tikėtis, kad TB finansinė padėtis, atleidus, kaip planuota, nuo tam tikrų skolų, turėjo pagerėti, todėl galėjo būti pagrindas laikinai sustabdyti skolų išieškojimą, kol bus suteikta pagalba pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą.

(87)

Tačiau akivaizdu, kad restruktūrizavimas pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą nepavyko, iš dalies bent dėl neatitikties 8 protokolui, kaip įrodyta neigiamoje KVAT išvadoje (pirmoji 2004 m. vasario 6 d. išvada), ir iš dalies dėl finansinių bendrovės sunkumų, dėl kurių TB negalėjo laikytis nacionalinės teisės nuostatų. Komisija mano, kad pagrindiniai viešieji kreditoriai, tokie kaip ZUS, savivaldybė ir mokesčių inspekcija, turėjo sužinoti apie šią nesėkmę, nes visi jie buvo susiję su pradiniu skolų restruktūrizavimu. Be to, KVAT išvada dėl TB skolų PFRON turėjo sukelti šio fondo susirūpinimą.

(88)

Žlugus ankstesniam restruktūrizavimo susitarimui, galima tikėtis, kad privatūs kreditoriai bus ypač budrūs ir kruopščiai išnagrinės ekonominę savo skolininko padėtį (41). Atitinkamai kruopštus naudos, kurią suteiktų skolų mokėjimo perskirstymas, nagrinėjimas būtų parodęs, kad galimas išieškojimas nebūtų didesnis už sumą, kuri neabejotinai būtų atgauta likviduojant bendrovę (42). Iš esmės naujas susitarimas dėl skolų mokėjimo perskirstymo visais atvejais pareikalautų restruktūrizavimo, kad būtų sugrąžintas bendrovės rentabilumas ir užkirstas kelias įsiskolinimams didėti, o kreditorius galėtų tikėtis susigrąžinti skolas per pagrįstą laikotarpį.

(89)

TB galimybės iki 2004 m. tapti rentabilia buvo ypač abejotinos, nes bendrovė 2003 ir 2004 m. patyrė nuostolių iš pagrindinės veiklos, kaip nurodyta (49) ir (51) konstatuojamosiose dalyse. Jos apyvartos nepakako išlaidoms padengti. TB net negavo naudos iš pakilimo plieno sektoriuje 2004 m. Iš esmės visi požymiai, susiję su TB galimybėmis ateityje tapti rentabilia, buvo neigiami.

(90)

Be to, TB skolos nuolat didėjo, nes bendrovė nebebuvo kreditinga. 2004 m. lapkričio mėn. TB nebegalėjo mokėti einamųjų skolų, nors vyko jos restruktūrizavimas. Iš esmės nebuvo jokios pagrįstos galimybės, kad ankstesnės skolos būtų susigrąžintos, jei būtų atliktas koks nors hipotetinis naujas skolų restruktūrizavimas.

(91)

Visi viešieji kreditoriai, t. y. savivaldybė, ZUS, PFRON ir mokesčių inspekcija, turėjo gerų garantijų, tad turėjo gerų galimybių paversti jas grynaisiais pinigais taikydamos kolektyvinę nemokumo procedūrą pagal Lenkijos nemokumo teisės aktą. Komisija negali sutikti su ZUS argumentu, kad institucijos garantijos nebuvo tinkamos, nes Lenkijos institucijos nurodė, kad didžiąją dalį, jei ne visas garantijas, sudarė pirminiai įkaitai (žr. (40) konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į bendrovės padėties ir jos turto būklės prastėjimą, panašu, kad šių garantijų panaudojimas būtų buvęs ekonomiškai prasmingesnis nei restruktūrizavimas (43).

(92)

Be to, net jei hipotetiniame restruktūrizavimo plane būtų pasiūlyta atlikti tam tikrą hipotetinį turto restruktūrizavimą, toks pasiūlymas neturėtų sumažinti privačių kreditorių priešinimosi restruktūrizavimui, nes visas bendrovės, kuri yra įsiskolinusi taip, kaip TB, turtas paprastai būna įkeistas, tad vargu ar galima tikėtis kokių nors įplaukų iš jo pardavimo. Iš tikrųjų nors bendrovė 2005 m. kelis kartus skelbė apie turto restruktūrizavimą, jai nepavyko gauti iš turto pardavimo daugiau kaip 5 mln. PLN grynaisiais.

(93)

Komisija supranta, kad 2004 ir paskesniais metais TB bandė grąžinti dalį skolų, tačiau pažymi, kad šios grąžintos skolos vos padengia susikaupusių palūkanų sumas (apie 2004 m. grąžintų 5 mln. PLN poveikį žr. lentelėje (34) konstatuojamojoje dalyje).

(94)

Galiausiai, siekiant sudaryti išsamų vaizdą, pažymėtina, kad 2005 m. rugsėjo mėn. planas jokiu būdu nebuvo tinkamas pagrindas tolesniam skolų mokėjimo perskirstymui. Bendrovė turėjo būti likviduota, tad akivaizdu, kad iš jos verslo veiklos daugiau nebūtų gauta jokio pelno, ir likvidavimas būtų vienintelis sprendimas. Iš tikrųjų plane buvo nurodyta, kad ZUS gali tikėtis tik dalies skolų grąžinimo. Tai turėjo būti užtikrinta iki 2005 m. pabaigos restruktūrizuojant maždaug 20 mln. PLN vertės turtą, o tai, kaip paaiškėjo, buvo neįvykdoma dėl pirmesnėje dalyje nustatytų priežasčių. Siūlytas 100 000 PLN per mėnesį mokėjimas po 2005 m., atsižvelgiant į TB gebėjimą mokėti, taip pat nebuvo įmanomas, nes TB nebevykdė veiklos.

(95)

Vietoj to, kaip TB pripažino savo 2005 m. IVP, turto perdavimas BA atskyrimo būdu, jos nuomone, buvo vienintelė viltis suteikti verslui rentabilumo. Tai pareikalavo vienintelio pelningo jos verslo atskyrimo (BA) ir taip pat nulėmė TB likimą, t. y. jos likvidavimą.

(96)

Trumpai tariant, Komisija mano, kad bet koks hipotetinis privatus kreditorius jau 2004 m. pabaigoje nuspręstų priverstinai įvykdyti savo reikalavimus. Tuo metu tapo aišku, kad TB negali įvykdyti ankstesnių susitarimų dėl skolų mokėjimo perskirstymo ir negalės įvykdyti einamųjų įsipareigojimų. Atnaujintas planas nebuvo pateiktas, taip pat nebuvo jokių perspektyvų, kad bendrovė taptų pelninga.

(97)

Taigi Lenkijai nepavyko išieškoti 20,761 mln. PLN (ketvirtojoje Lenkijos restruktūrizavimo ataskaitoje buvo nurodyta 20,267 mln. PLN suma, tačiau vėliau Lenkijos institucijos tą sumą ištaisė). Tai yra veiklos pagalba bendrovei, kad ši tęstų savo neveiksmingą verslą, taigi tai yra pranašumas, suteiktas skyrus valstybės išteklių, o tai gali iškraipyti konkurenciją, kai daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnyje.

(98)

Pagalbos sumai pamatuoti ir įvertinti būtina sumodeliuoti hipotetinį skolų neišieškojimo poveikį. Privatus kreditorius būtų suteikęs pirmenybę įvykdyti savo reikalavimus, tad pranašumas, kurį bendrovė gauna iš neišieškojimo, yra visa reikalavimų suma, kurios jai netenka atlyginti. Kitaip tariant, bendrovė turi sumą, kurios dėl savo finansinės padėties nebūtų galėjusi gauti rinkoje. Visų pirma, jeigu valstybė priverstinai įvykdytų savo reikalavimus, bendrovė nebūtų galėjusi mokėti mokėtinos sumos ir labiausiai tikėtina, kad ji bankrutuotų. Taigi reikalavimų nevykdymas turėjo tokį pat poveikį, kaip ir visos priverstinai neišieškotos sumos suteikimas gavėjui (44). Tad įgytas pranašumas susijęs su 20,761 mln. PLN suma, gauta 2005 m. sausio 1 d. Tačiau rinkos ekonomikos operatorius būtų priverstinai išieškojęs pradinę skolą, tad šios skolos hipotetiškai nebūtų, todėl jos nereikėtų skaičiuoti du kartus.

(99)

Komisijos abejonės dėl biudžeto lėšų, kurios buvo nurodytos kaip skiriamos užimtumo restruktūrizavimui ir buvo suteiktos po 2004 m., buvo išsklaidytos. Šios lėšos tikrai negali būti laikomos valstybės pagalba, nes Lenkijos institucijos paaiškino, kad šios lėšos buvo skirtos tik be darbo likusių darbininkų, kurie negali būti laikomi bendrove, naudai; tokie mokėjimai taip pat negali būti susiję su darbdaviu, nes skiriami po darbininkų atleidimo ir nesumažina jokių kitų išlaidų, kurias bendrovė turėtų, jei tokia pagalba nebūtų suteikta.

(100)

Pagal 8 protokolo 18 punkto a papunktį Komisijai suteikiami įgaliojimai imtis „atitinkamų priemonių, kad bet kuri susijusi bendrovė privalėtų grąžinti bet kokią pagalbą, kuri buvo suteikta pažeidus šiame protokole nustatytas sąlygas, <…> jeigu restruktūrizavimo priežiūra parodo, kad įsipareigojimai dėl pereinamojo laikotarpio susitarimų, numatytų šiame protokole, nebuvo įvykdyti“.

(101)

Komisija mano, kad TB neįgyvendino viso savo restruktūrizavimo plano, kaip aiškiai nustatyta 8 protokolo 9 punkte, ir paskatino savo bankrotą, imdamasi įvairių (56) konstatuojamojoje dalyje nurodytų priemonių. Lenkija neginčijo šios išvados.

(102)

TB taip pat nesilaikė kelių 8 protokolo 9 punkte nustatytų gairių:

(103)

TB nepavyko atitikti 8 protokole nustatytų sąlygų ir tinkamai įgyvendinti savo IVP, todėl restruktūrizavimo pagalba buvo netinkamai taikyta ir turi būti grąžinta.

(104)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad kitos suderinamumo priežastys gali būti svarbesnės už faktą, kad restruktūrizavimo pagalba nebuvo naudota pagal restruktūrizavimo planą. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebėjo, kad pagal NRP buvo suteikta ir restruktūrizavimo, ir kitų rūšių valstybės pagalba. Iš esmės restruktūrizavimo nesėkmė nebūtinai reiškia, kad visa ši pagalba buvo netinkamai taikyta (47), jeigu gali būti įrodyta, kad pagal kitas valstybės pagalbos taisykles ji buvo suderinama su bendrąja rinka (48).

(105)

Komisija pažymi, kad iki 2002 m. liepos 23 d. plieno sektoriui taikomos valstybės pagalbos taisyklės buvo nustatytos 1996 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendime Nr. 2496/96/EAPB, nustatančiame Bendrijos taisykles dėl valstybės pagalbos plieno pramonei (49) (toliau – Pagalbos plieno sektoriui kodeksas) (50). Komisijos praktika įgyvendinant 8 protokolą parodė, kad iš esmės ji laikosi nuomonės, kad pagalba, suteikta pagal kitas sistemas, tokias kaip MTTP sistema, gali būti laikoma suderinama, jei Komisija neturi didelių abejonių dėl jos suderinamumo pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 dalies 2 punktą (51).

(106)

Pirma, pagal Pagalbos plieno sektoriui kodekso 2 straipsnį ir EB valstybės pagalbos taisykles leidžiama pagalba, kuri yra suderinama su EB MTTP sistema. MTTP subsidijas, skirtas pagal NRP, suteikė Valstybinis mokslinių tyrimų komitetas (VMTK), ir joms buvo taikyta VMTK pirmininko 2001 m. lapkričio 30 d. programa dėl finansinės paramos mokslui suteikimo ir apskaičiavimo kriterijų ir būdų, kurią Komisija pripažino kaip esamą pagalbą pagal Stojimo sutarties IV priedo 6 priemonę Lenkijai. NRP nustatyta, kad „VMTK ištekliai“ yra „leistinos valstybės pagalbos priemonės subsidijų MTTP forma“, tad jie aiškiai atskirti nuo „restruktūrizavimo priemonių“ (52). Šis NRP buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2003 m. liepos mėn. Taigi Komisija nusprendė neprieštarauti VMTK 1997–2003 m. pagal Stojimo sutarties IV priedą taikytai pagalbos priemonei ir laikyti, kad ši pagalba yra suderinama pagalba MTTP (53).

(107)

Pagalbą, kuri IVP priskirta MTTP kategorijai, suteikė VMTK, todėl ją galima laikyti suderinama pagalba. Be to, Komisija pažymi, kad Lenkija galėjo įrodyti, jog pagalba buvo išmokėta tik dėl MTTP veiklos vykdymo. Tai taikoma pagalbai, kuri buvo suteikta 2002 ir 2003 m., taip pat pagalbai MTTP, kuri buvo suteikta 1997–2000 m.

(108)

Tačiau likusios mokymo, užimtumo restruktūrizavimo ir kitos restruktūrizavimo pagalbos atveju Komisija nemato jokių Pagalbos plieno sektoriui kodekso ir EB valstybės pagalbos taisyklių nuostatų, pagal kurias ši pagalba galėtų būti laikoma suderinama.