10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/3

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, išduota valstybių narių muitinių remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bet neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepateikė savo nuomonės,

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/5

(1)

Kad patikrintų, kaip valstybės narės įgyvendina Reglamentą (EB) Nr. 725/2004, praėjus šešiems mėnesiams po to reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų atlikti patikrinimus. Komisijos prižiūrimais patikrinimais siekiama įvertinti nacionalinių kokybės kontrolės sistemų ir laivybos apsaugos priemonių, procedūrų ir struktūrų veiksmingumą.

(2)

Direktyvos 2005/65/EB 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija turėtų stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina minėtą direktyvą, ir kartu atlikti Reglamente (EB) Nr. 725/2004 numatytus patikrinimus.

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra turėtų teikti Komisijai techninę pagalbą jai atliekant laivų, atitinkamų įmonių ir pripažintų apsaugos organizacijų patikrinimus.

(4)

Komisija turėtų derinti savo patikrinimų tvarkaraštį ir pasirengimą joms su valstybėmis narėmis. Komisijos patikrinimų grupėms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į kvalifikuotus nacionalinius inspektorius, jeigu šie inspektoriai gali dalyvauti patikrinimuose.

(5)

Komisijos patikrinimai turėtų būti atliekami nustatyta tvarka ir taikant standartinę metodiką.

(6)

Su patikrinimais susijusi diskretiška informacija turėtų būti laikoma slapta.

(7)

Todėl 2005 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2005, nustatantis Komisijos vykdomų patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką (4), turėtų būti panaikintas.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 725/2004 11 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

1)

Komisijos atliekamas patikrinimas – tai Komisijos inspektorių atliekamas nacionalinių laivybos apsaugos kokybės kontrolės sistemų, priemonių, procedūrų ir struktūrų tikrinimas, siekiant nustatyti, kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 725/2004 nuostatų ir kaip įgyvendinama Direktyva 2005/65/EB;

2)

Komisijos inspektorius – tai Komisijos pasamdytas, 7 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo arba Europos jūrų saugumo agentūros pasamdytas asmuo ar nacionalinis inspektorius, įgaliotas Komisijos dalyvauti jos atliekamuose patikrinimuose;

3)

nacionalinis inspektorius – tai valstybės narės pasamdytas laivybos apsaugos inspektorius, turintis kvalifikaciją, atitinkančią tos valstybės narės reikalavimus;

4)

objektyvūs įrodymai – tai stebėjimu, matavimais arba bandymais pagrįsta kiekybinė arba kokybinė informacija, įrašai arba išvados, kurie susiję su apsauga arba Reglamente (EB) Nr. 725/2004 ar Direktyvoje 2005/65/EB nustatyto kurio nors reikalavimo įgyvendinimu ir gali būti patikrinti;

5)

pastaba – tai Komisijos atliekamo patikrinimo metu padaryta išvada, pagrįsta objektyviais įrodymais;

6)

neatitikimas – tai konstatuota padėtis, kai objektyviais įrodymais patvirtinamas Reglamente (EB) Nr. 725/2004 arba Direktyvoje 2005/65/EB nustatyto kurio nors reikalavimo nevykdymas ir kai dėl to reikia imtis taisomųjų veiksmų;

7)

didelis neatitikimas – tai laivybos apsaugai didelę grėsmę keliantis aiškus reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio būtina imtis skubių veiksmų padėčiai ištaisyti ir kuris susijęs su neveiksmingu ir nesistemingu Reglamente (EB) Nr. 725/2004 arba Direktyvoje 2005/65/EB nustatyto kurio nors reikalavimo įgyvendinimu;

8)

laivybos apsaugos ryšių centras – tai kiekvienos valstybės narės paskirta įstaiga ryšiams su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis palaikyti, rūpintis Reglamente (EB) Nr. 725/2004 nurodytų laivybos apsaugos priemonių ir Direktyvoje 2005/65/EB nustatytų uostų apsaugos priemonių taikymu, stebėti šią veiklą ir informuoti apie ją;

9)

atitinkama įmonė – tai subjektas, turintis paskirti įmonės apsaugos pareigūną, laivų apsaugos pareigūną arba uosto įrenginių apsaugos pareigūną, arba subjektas, kuris yra atsakingas už laivų apsaugos plano arba uosto įrenginių apsaugos plano įgyvendinimą, arba kurį valstybė narė paskyrė pripažinta apsaugos organizacija;

10)

bandymas – tai laivybos apsaugos priemonių bandymas, kai imituojamas kėsinimasis atlikti neteisėtą veiksmą, siekiant patikrinti esamų apsaugos priemonių taikymo veiksmingumą;

11)

uostas – tai zona, kurios ribas valstybės narės nustato pagal Direktyvos 2005/65/EB 2 straipsnio 3 dalį ir apie kurią jos praneša Komisijai pagal tos direktyvos 12 straipsnį.

a)

Reglamento (EB) Nr. 725/2004 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta nacionaline programa, skirta šiam reglamentui įgyvendinti;

b)

laivybos apsaugos ryšių centro pateiktais duomenimis ir Reglamento (EB) Nr. 725/2004 9 straipsnio 4 dalyje nurodytomis stebėsenos ataskaitomis;

c)

valstybių narių atliktos uostų apsaugos planų įgyvendinimo stebėsenos rezultatais.

a)

geras laivybos apsaugos išmanymas ir žinojimas, kaip apsaugos reikalavimai taikomi tikrinamai veiklai;

b)

geros praktinės žinios apie apsaugos technologijas ir techniką;

c)

patikrinimų principų, tvarkos ir metodų išmanymas;

d)

praktinės žinios apie tikrinamą veiklą.

a)

būti akredituoti Komisijos;

b)

būti baziniai ir organizuojami nuolatos;

c)

užtikrinti pakankamą kvalifikaciją, kad būtų galima tikrinti, ar pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 ir Direktyvą 2005/65/EB yra įgyvendinamos apsaugos priemonės.

a)

bus tikrinami uosto įrenginyje arba kitoje uosto vietoje esantys laivai; ir

b)

patikrinimas apims uosto stebėseną pagal Direktyvos 2005/65/EB 13 straipsnio 2 dalį.

a)

praneša atitinkamoms valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie patikrinimus;

b)

nurodo Komisijai tas kompetentingas institucijas.

a)

laivo vėliavos valstybė nėra valstybė narė; arba

b)

apie laivą nebuvo pranešta teikiant informaciją pagal šio straipsnio 4 dalį.

a)

atitinka;

b)

atitinka, tačiau pageidautini patobulinimai;

c)

neatitinka;

d)

labai neatitinka;

e)

netaikoma;

f)

nepatvirtinta.

a)

aptariamos pastabos bei rekomendacijos; ir

b)

pateikiamas veiksmų planas, kuriame nurodomos priemonės ir terminai nustatytiems trūkumams pašalinti.

a)

pateikti valstybei narei pastabas arba paprašyti išsamesnio paaiškinimo visam atsakymui arba jo daliai patikslinti;

b)

atlikti papildomą patikrinimą arba kontrolę, kad patikrintų, kaip taisoma padėtis; apie tokį papildomą tyrimą pranešama ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

c)

pradėti pažeidimo procedūrą prieš atitinkamą valstybę narę.

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/11

(1)

2002 m. gegužės 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 831/2002, įgyvendinančiu, dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (2), nustatomos teisės naudotis Bendrijos institucijai perduotais konfidencialiais duomenimis suteikimo sąlygos, kad mokslo reikmėms galima būtų daryti statistines išvadas, ir nustatomos Bendrijos bei nacionalinių institucijų bendradarbiavimo taisyklės, kurios palengvintų tokios teisės suteikimą.

(2)

Komisijos sprendimu 2004/452/EB (3) nustatytas įstaigų, kurių tyrėjai gali naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, sąrašas.

(3)

Darbo, darbo santykių ir solidarumo ministerijos Mokslinių tyrimų, studijų ir statistikos direktoratas (Direction de l'Animation de la Recherche, des Études et des Statistiques – DARES, Paryžius, Prancūzija), Niujorko valstybinio universiteto Mokslinių tyrimų fondas (RFSUNY, Olbanis, JAV) ir Suomijos pensijų centras (Eläketurvakeskus – ETK, Suomija) turi būti laikomi nustatytas sąlygas atitinkančiomis įstaigomis ir todėl turėtų būti įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 831/2002 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų įstaigų, organizacijų ir institucijų sąrašą.

(4)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Statistinių duomenų konfidencialumo komiteto nuomonę,

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/14

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatyta Bendrijos vandenų ir valstybių narių pakrančių lagūnų, upių žiočių ir upių bei su jomis susisiekiančių vidaus vandenų europinių upinių ungurių išteklių apsaugą ir tausų naudojimą užtikrinanti sistema.

(2)

Valstybės narės turi nustatyti ir apibrėžti jų nacionalinėse teritorijose esančius atskirus upių baseinus, kurie yra natūralios europinių upinių ungurių buveinės. Valstybės narės turi parengti kiekvienam ungurių upės baseinui skirtą ungurių išteklių valdymo planą.

(3)

Kadangi Juodojoje jūroje ir su ja susijusiose upių sistemose yra nedaug europinių upinių ungurių, neaišku, ar tie vandenys yra natūrali tos rūšies išteklių buveinė.

(4)

Todėl Reglamentu (EB) Nr. 1100/2007 Komisija įgaliojama nuspręsti, ar Juodoji jūra ir su ja susijusios upių sistemos yra tokia natūrali buveinė, kurioje reikia įgyvendinti išteklių atkūrimo priemones.

(5)

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas Komisijai pranešė, kad Juodoji jūra ir su ja susijusios upių sistemos yra pačiame europinių upinių ungurių paplitimo teritorijos pakraštyje ir kad iki įžuvinimo ten buvo aptinkami tik pavieniai unguriai. Iki įžuvinimo europinių upinių ungurių tankumas tuose vandenyse buvo per mažas, kad būtų galima žvejoti kurio nors amžiaus ungurius.

(6)

Vargu ar daug ungurių, kuriais būtų įžuvintos su Juodąja jūra susijusios upės, galėtų subręsti ir sėkmingai išneršti į Sargaso jūrą. Be to, vargu ar daug ungurių jauniklių galėtų grįžti į su Juodąja jūra susijusias upes, subręsti ir išplaukti į nerštavietes.

(7)

Bet kokia galima Juodojoje jūroje ir su ja susijusiose upių sistemose taikomų išteklių atkūrimo priemonių nauda europinių ungurių ištekliams būtų nežymi ir todėl neproporcingai maža, palyginti su administracine ir finansine našta, kuri tektų atitinkamoms valstybėms narėms.

(8)

Todėl taikant Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 reikėtų nustatyti, kad Juodoji jūra ir su ja susijusios upių sistemos nėra natūrali europinių upinių ungurių buveinė.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/16

(1)

Komisijos sprendimu 2006/784/EB (2) Prancūzijoje leidžiama naudoti penkis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus (prietaisą Capteur Gras/Maigre – Sydel (CGM), prietaisą CSB Ultra-Meater, rankinį metodą (ZP), prietaisą Autofom ir prietaisą UltraFom 300).

(2)

Prancūzija paprašė Komisijos leisti naudoti du naujus kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus ir pateikė bandomųjų išpjaustymų rezultatus 1985 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2967/85, nustatančio išsamias Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės taikymo taisykles (3), 3 straipsnio 3 dalyje numatyto protokolo antroje dalyje.

(3)

Išnagrinėjus šį prašymą paaiškėjo, kad reikalavimai, taikomi išduodant leidimą taikyti šiuos klasifikavimo metodus, yra įvykdyti.

(4)

Todėl Sprendimą 2006/784/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Kiaulienos vadybos komiteto nuomonę,

1)

Į 1 straipsnio pirmą pastraipą įterpiami šie f ir g punktai:

2)

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/19

(1)

i2010 – Europos informacinės visuomenės strateginėje pagrindų programoje (2) – skatinama atvira ir konkurencinga skaitmeninė ekonomika Europos Sąjungoje, taip pat pabrėžiama, kad IRT – pagrindinis įtraukties ir gyvenimo kokybės gerinimo veiksnys. Kuriant daugiau naujų ryšio priemonių galima pagerinti darbo našumą ir judriojo telefono ryšio rinkos augimą.

(2)

Ryšio ore priemonės iš esmės apims visą Europą, nes jas naudojant ryšys dažniausiai bus teikiamas tarpvalstybinių skrydžių Bendrijoje ir už jos ribų metu. Suderintas požiūris į judriojo ryšio paslaugų orlaiviuose (JRO paslaugos) reguliavimą padės įgyvendinti bendrosios rinkos tikslus.

(3)

Suderinus radijo dažnių spektro naudojimo Bendrijoje taisykles, bus lengviau laiku įdiegti ir pradėti teikti JRO paslaugas Bendrijoje.

(4)

Šiuo metu svarstoma galimybė teikti komercines JRO paslaugas tik GSM sistemomis, kurios pagal ETSI standartus EN 301 502 ir EN 301 511 1 710–1 785 MHz juostą naudoja ryšiui kryptimi galinis įrenginys–bazinė stotis teikti (angl. uplink), o 1 805–1 880 MHz juostą naudoja ryšiui kryptimi bazinė stotis–galinis įrenginys teikti (angl. downlink). Tačiau ateityje šios paslaugos gali būti teikiamos ir kitomis antžeminėmis viešojo judriojo ryšio sistemomis, veikiančiomis pagal kitus standartus ir kitose dažnių juostose.

(5)

Vadovaudamasi Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalimi, Komisija suteikė įgaliojimą (3) Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (toliau – CEPT) imtis bet kokio veiklos, reikalingos įvertinti konkrečias problemas, susijusias su GSM 1800 sistemų, naudojamų orlaivyje skrydžio metu ir tam tikro skaičiaus radijo ryšio paslaugų, kurioms galėtų būti daromas poveikis, techniniu suderinamumu. Šis sprendimas grindžiamas pagal EK įgaliojimą CEPT atliktais techniniais tyrimais, kurie pateikti CEPT 016 ataskaitoje (4).

(6)

CEPT ataskaitoje aprašytą JRO sistemą sudaro tinklo valdymo blokas (TVB) ir orlaivio bazinė signalų siuntimo ir priėmimo stotis (orlaivio BSPS). Sistemos paskirtis yra užtikrinti, kad orlaivio salone nebūtų juntami žemėje esančių judriojo ryšio sistemų siunčiami signalai, o orlaivyje esančių naudotojų galiniai įrenginiai siųstų tik minimalaus lygio signalus. Techniniai TVB ir orlaivio BSPS parametrai buvo nustatyti teorinių modelių pagrindu.

(7)

Spektro naudojimas antžeminiuose judriojo elektroninio ryšio tinkluose šiame sprendime nenagrinėjamas. Apie šiuos tinklus, inter alia, bus kalbama Komisijos sprendime dėl 900 MHz ir 1 800 MHz dažnių juostų naudojimo antžeminėse sistemose suderinimo, teikiant elektroninių ryšių paslaugas visoje Europoje.

(8)

Į šio sprendimo taikymo sritį taip pat neįtraukiamos leidimų teikti JRO paslaugas išdavimo sąlygos. Nacionalinių leidimų teikti JRO paslaugas išdavimo sąlygų derinimas aptariamas Komisijos rekomendacijoje 2008/295/EB (5), vadovaujantis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (6).

(9)

JRO paslaugų teikimo įrangai, apie kurią kalbama šiame sprendime, taikoma 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (7). Galima laikyti, kad įranga, naudojama teikti JRO paslaugas Europos Sąjungoje, tenkina esminius Direktyvos 1999/5/EB reikalavimus, jeigu ji atitinka ETSI darnųjį standartą EN 302 480 arba jei naudojamos kitos Direktyvoje 1999/5/EB nustatytos atitikties įvertinimo procedūros.

(10)

Su skrydžių sauga susiję klausimai yra pirmaeilės svarbos klausimai, todėl nė viena šio sprendimo nuostata neturėtų prieštarauti optimalių skrydžių saugos sąlygų užtikrinimui.

(11)

JRO paslaugos gali būti teikiamos tik su sąlyga, kad jos atitinka skrydžių saugos reikalavimus, nustatytus atitinkamų tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo bei kituose aviacijos susitarimuose, taip pat elektroninių ryšių reikalavimus. Visoje Bendrijoje galiojančius tinkamumo skraidyti pažymėjimus išduoda Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) pagal 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio bei su juo susijusių gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo saugiai skraidyti ir ekologiškumo sertifikatų išdavimo bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisykles (8).

(12)

Šiame sprendime neaptariami spektro klausimai, susiję su orlaivio, kosminės palydovinės stoties ir žemės ryšio linijomis, kurios taip pat reikalingos JRO paslaugoms teikti.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad šiame sprendime apibrėžtos sąlygos būtų aktualios, ir atsižvelgiant į sparčią kaitą radijo dažnių spektro naudojimo aplinkoje, nacionalinės administracijos turėtų stebėti, jei įmanoma, kaip radijo dažnių spektrą naudoja JRO paslaugų teikimo įranga, kad šį sprendimą būtų galima reguliariai persvarstyti. Persvarstant sprendimą reikėtų atsižvelgti į technologinę pažangą ir patikrinti, ar pradinės prielaidos dėl JRO paslaugų teikimo vis dar aktualios.

(14)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1.

judriojo ryšio paslaugos orlaiviuose (JRO paslaugos) – elektroninių ryšių paslaugos, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio c punkte, kurias teikia įmonė, kad sudarytų galimybę oro bendrovių keleiviams naudotis viešaisiais ryšių tinklais skrydžio metu, nesijungiant tiesiogiai prie antžeminių judriojo ryšio tinklų;

2.

neinterferencinė teisė – neinterferencine teise veikiantys radijo ryšio įrenginiai yra tokie įrenginiai, kurie negali kelti žalingųjų trikdžių bet kokioms radijo ryšio paslaugoms ir negali būti reikalaujama šių įrenginių apsaugos nuo žalingųjų trikdžių, kuriuos gali kelti radijo ryšio paslaugos;

3.

orlaivio bazinė signalų siuntimo ir priėmimo stotis (orlaivio BSPS) – viena ar kelios orlaivyje esančios judriojo ryšio stotys, veikiančios dažnių juostose ir naudojamos užtikrinti priedo 1 lentelėje nurodytų sistemų veikimą nurodytose dažnių juostose;

4.

tinklo valdymo blokas (TVB) – orlaivyje esantis įrenginys, užtikrinantis, kad priedo 2 lentelėje nurodytų žemės paviršiuje esančių judriojo elektroninio ryšio sistemų siunčiami signalai nebūtų aptinkami salone, ir padidinantis salono viduje triukšmo lygį judriojo ryšio priėmimo juostose.

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/24

(1)

ES informacinės visuomenės strategijoje ir i2010 iniciatyvoje pabrėžiama tiesioginės prieigos prie informacijos ir ryšių išteklių visose kasdienio gyvenimo srityse nauda. Suderintai reguliuojant judriojo ryšio paslaugų orlaiviuose (JRO paslaugos) teikimą būtų galima užtikrinti tokią naudą ir palengvinti tarpvalstybinių elektroninių ryšių paslaugų teikimą visoje Bendrijoje.

(2)

Išduodamos leidimus teikti JRO paslaugas, valstybės narės privalo vadovautis Pagrindų direktyva ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (2).

(3)

Remiantis Pagrindų direktyva, valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų dalyvauti kuriant vidaus rinką, inter alia, šalindamos likusias elektroninių ryšių tinklų, susijusių įrenginių ir paslaugų teikimo bei elektroninių ryšių paslaugų teikimo Europos lygmeniu kliūtis ir skatindamos transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą bei visos Europos paslaugų sąveiką, taip pat ryšį tarp galutinių paslaugos gavėjų.

(4)

Remiantis Leidimų direktyva ir siekiant skatinti naujų elektroninių ryšių paslaugų ir visos Europos ryšių tinklų bei paslaugų plėtotę ir suteikti galimybę paslaugų teikėjams bei vartotojams turėti naudos iš bendrosios rinkos masto ekonomijos, elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti turėtų būti taikoma kuo mažiau sunkumų kelianti leidimų sistema. Geriausiai pasiekti šiuos tikslus galima išduodant bendrąjį leidimą teikti visus elektroninių ryšių tinklus ir visas paslaugas.

(5)

Techninės sąlygos, reikalingos sumažinti žalingųjų trikdžių antžeminiams judriojo ryšio tinklams pavojų, kylantį teikiant JRO paslaugas, nustatomos atskirame Komisijos sprendime 2008/294/EB (3).

(6)

Sprendimo 2008/294/EB techninis pagrindas – Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) 016 ataskaita, kurią CEPT parašė atsakydama į 2006 m. spalio 12 d. EK pavedimą dėl JRO paslaugų.

(7)

ETSI darniajame standarte EN 302 480 numatyta prielaida, kad įranga, naudojama JRO paslaugoms teikti Europos Sąjungoje, atitiks esminius 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (4) reikalavimus.

(8)

Patys svarbiausi yra su skrydžių sauga susiję klausimai, todėl JRO paslaugos gali būti teikiamos tik su sąlyga, kad jos atitinka skrydžių saugos reikalavimus, nustatytus orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo bei kituose aviacijos susitarimuose, taip pat elektroninių ryšių reikalavimus. Visoje Europos Sąjungoje galiojančius tinkamumo skraidyti pažymėjimus išduoda Europos aviacijos saugos agentūra (EASA).

(9)

Jeigu Sprendime 2008/294/EB ir darniajame standarte EN 302 480 arba lygiaverčiuose standartuose nurodytos techninės sąlygos ir tinkamumo skraidyti pažymėjimai atitiks svarbius reikalavimus, žalingųjų trikdžių pavojus bus menkas, todėl reikėtų svarstyti bendrųjų leidimų teikti JRO paslaugas išdavimą.

(10)

Už leidimą teikti JRO paslaugas pagal tos šalies leidimų išdavimo sistemą turėtų būti atsakinga orlaivio registracijos šalis.

(11)

Galimybė naudotis pakankama informacija bei jos mainai turėtų padėti spręsti galimas tarpvalstybines trikdžių problemas, kylančias teikiant JRO paslaugas.

(12)

Valstybės narės turės teikti tam tikrą Europos radijo ryšio biuro (ERO) radijo dažnių informacinei sistemai (EFIS) reikalingą informaciją pagal 2007 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimą 2007/344/EB dėl suderintų galimybių gauti informaciją apie radijo spektro naudojimą Bendrijoje (5). Kita svarbi informacija gali būti gaunama iš JRO paslaugų operatorių arba civilinės aviacijos administracijų.

(13)

Sudarius visų Europos Sąjungoje bei į ją ir iš jos skrendančių orlaivių, kuriuose teikiamos JRO paslaugos, atitinkamų duomenų specialųjį registrą ir jame laiku kaupiant bendro formato informaciją, būtų galima išspręsti trikdžių problemą. Pirmiausia tokį bendrą registrą, kuris būtų reguliariai peržiūrimas, tvarkytų atitinkami JRO paslaugų operatoriai, ir juo galėtų naudotis Komisija bei valstybės narės.

(14)

Valstybių narių trikdžių problemą taip pat padėtų spręsti tarptautinės ITU (Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga) Radijo ryšio reglamento sutarties nuostatos dėl pranešimo apie paskirtus dažnius bei jų įrašymo ir dėl pranešimo apie žalinguosius trikdžius.

(15)

Leidimų išdavimas orlaiviams, kuriuose teikiamos JRO paslaugos ir kurie skraido valstybių narių oro erdvėje, bet yra registruoti už Europos Sąjungos ribų, būtų palengvintas, jeigu sektorius pateiktų atitinkamą informaciją specialiajam JRO registrui ir jeigu būtų taikomos atitinkamos ITU Radijo ryšio reglamento nuostatos. Taip pat galėtų pagelbėti bendras požiūris į abipusį leidimų teikti JRO paslaugas pripažinimą su šalimis, kuriose registruoti ne ES orlaiviai.

(16)

Valstybės narės jau suteikė teises naudoti radijo dažnius antžeminio judriojo ryšio operatoriams. Tokie leidimai neapima JRO paslaugų ir paprastai išduodami tik teikti antžeminio judriojo ryšio paslaugas.

(17)

Šioje rekomendacijoje laikoma, kad orlaivio salono erdvė priklauso orlaivio registracijos šalies jurisdikcijai ir ši šalis ją kontroliuoja.

(18)

Naudojimasis JRO paslaugomis taip pat gali turėti įtakos viešajam saugumui. Tinkamų priemonių gali būti imamasi nacionaliniu lygmeniu arba vadovaujantis 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2320/2002, nustatančiu civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (6), tam, kad būtų užtikrinta, jog judriojo ryšio telefonai nebūtų naudojami neteisėtiems tikslams.

(19)

Bendrojo leidimų teikti JRO paslaugas išdavimo Europos Sąjungoje reguliavimo ir techninės dalys turėtų būti peržiūrimos tam, kad būtų užtikrinta, kad jos išliktų pakankamos siekiant išvengti žalingųjų trikdžių, o jeigu šio tikslo pasiekti nepavyksta, turi būti apsvarstytos atitinkamos priemonės padėčiai ištaisyti.

(20)

Šioje rekomendacijoje numatytos priemonės atitinka Ryšių komiteto nuomonę,

1.

Ši rekomendacija skirta suderinti nacionalinių leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką, susijusias su radijo spektro naudojimu judriojo ryšio paslaugoms teikti orlaiviuose (JRO paslaugos), siekiant palengvinti šių paslaugų įdiegimą Bendrijoje ir išvengti žalingųjų trikdžių, kurių atsiranda teikiant JRO paslaugas tarpvalstybinių skrydžių metu.

Šioje rekomendacijoje nenagrinėjami žmogiškojo faktoriaus klausimai, susiję su JRO paslaugų naudojimu, bei palydoviniai ryšiai tarp orlaivio ir kosminių stočių.

Šioje rekomendacijoje nurodytos nacionalinių leidimų išdavimo sąlygos ir taisyklės taikomos nepažeidžiant teisinių įsipareigojimų, susijusių su skrydžių sauga ir viešuoju saugumu.

2.

Judriojo ryšio paslaugos orlaiviuose (JRO paslaugos) – elektroninių ryšių paslaugos, kaip apibrėžta Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte, kurias teikia įmonė, kad sudarytų galimybę oro bendrovių keleiviams naudotis viešaisiais ryšių tinklais skrydžio metu, nesijungiant tiesiogiai prie antžeminių judriojo ryšio tinklų.

3.

Ne vėliau kaip po šešių mėnesių po šios rekomendacijos priėmimo valstybės narės turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, kad galėtų išduoti leidimus teikti JRO paslaugas pagal jų jurisdikciją registruotiems orlaiviams.

Valstybės narės turėtų išduoti leidimus teikti JRO paslaugas remdamosi šioje rekomendacijoje išdėstytais principais. Nė viena rekomendacijos nuostata neturėtų prieštarauti optimalių skrydžių saugos sąlygų užtikrinimui.

Valstybės narės neturėtų reikalauti papildomų leidimų teikti JRO paslaugas orlaiviuose, skrendančiuose virš jų teritorijos ir registruotuose kitose valstybėse narėse, remdamosi pagal 4 punktą sutartomis sąlygomis.

Bendrijos leidimo teikti JRO paslaugas už Bendrijos ribų registruotuose orlaiviuose neturėtų reikėti, jeigu šios paslaugos teikiamos laikantis sutartų sąlygų, nustatytų pagal 4 punktą, ir yra registruotos pagal atitinkamas ITU taisykles.

4.

Valstybės narės turėtų išduoti leidimą teikti JRO paslaugas tik tuomet, jei laikomasi Sprendime 2008/294/EB nustatytų techninių sąlygų.

5.

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti, kad JRO paslaugos pagal jų jurisdikciją registruotuose orlaiviuose būtų teikiamos pagal bendruosius leidimus.

Kai naudoti spektrą JRO paslaugoms teikti reikalingos individualios teisės, valstybės narės turėtų reguliariai vertinti, ar tebėra tokių individualių teisių poreikis, atsižvelgdamos į įgytą patirtį ir siekdamos įtraukti tokių teisių sąlygas į bendrąjį leidimą.

Tokiais atvejais valstybės narės turėtų užtikrinti, kad leidimai teikti JRO paslaugas ir antžeminio judriojo elektroninio ryšio paslaugas tose pačiose dažnių juostose būtų išduoti skirtingais pagrindais.

6.

Valstybės narės turėtų laiku informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie tai, kad buvo išduoti leidimai teikti JRO paslaugas pagal jų jurisdikciją registruotuose orlaiviuose, ir apie prašymus teikti JRO paslaugas jų nacionalinėje oro erdvėje už Europos Sąjungos ribų registruotuose orlaiviuose.

Prireikus valstybės narės turėtų prašyti JRO paslaugų operatorių pateikti duomenis, reikalingus ankstesnėje pastraipoje nurodytu tikslu.

7.

Valstybės narės turėtų aktyviai, konstruktyviai ir veikdamos išvien bendradarbiauti, prireikus taikydamos dabartines ITU procedūras, kai reikia spręsti bet kokias problemas, susijusias su žalingaisiais trikdžiais, ir kai manoma, jog jie keliami teikiant JRO paslaugas.

Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti apie žalinguosius trikdžius, kuriuos, kaip manoma, sukelia JRO paslaugos, kurias teikti leidimą išdavė kita valstybė narė, valstybei narei, atsakingai už leidimo teikti šias JRO paslaugas išdavimą, ir informuoti apie tai Komisiją. Prireikus Komisija turėtų informuoti Ryšių komitetą ir Radijo spektro komitetą apie minėtas problemas tam, kad būtų surasti jų sprendimo būdai.

Valstybės narės, kurios išdavė leidimus teikti JRO paslaugas, kurios, kaip įtariama, kelia žalinguosius trikdžius kitos valstybės narės teritorijoje teikiamoms paslaugoms, turėtų reaguoti į pranešimą ir nedelsdamos pašalinti tokius trikdžius.

8.

Valstybės narės turėtų prižiūrėti, kaip naudojamas spektras JRO paslaugoms teikti, visų pirma dėl faktinių ir galimų žalingųjų trikdžių, ir pranešti savo išvadas Komisijai, kad šią rekomendaciją, jei būtina, būtų galima laiku peržiūrėti.

9.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

10.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/28