ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 89

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 metai
2008m. balandžio 1d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2008 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 289/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais ( 1 )

3

 

 

2008 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 290/2008, nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2008 m. balandžio 1 d.

9

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. kovo 31 d. Komisijos direktyva 2008/41/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą chloridazoną ( 1 )

12

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/281/EB

 

*

2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos sprendimas dėl priemonės C 45/06 (ex NN 62/A/06), kurią Prancūzija suteikė bendrovei Teollisuuden Voima Oy atominės elektrinės statybai, vykdomai bendrovės AREVA NP (ex Framatome ANP) (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4323)  ( 1 )

15

 

 

2008/282/EB

 

*

2008 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimo 2007/76/EB, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, nuostatas dėl savitarpio pagalbos (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 987)  ( 1 )

26

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 288/2008

2008 m. kovo 31 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)   OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. kovo 31 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

JO

64,0

MA

52,4

TN

125,1

TR

90,3

ZZ

83,0

0707 00 05

JO

178,8

MA

69,9

MK

99,4

TR

115,4

ZZ

115,9

0709 90 70

MA

60,4

TR

105,2

ZZ

82,8

0805 10 20

EG

47,1

IL

57,8

MA

59,1

TN

60,3

TR

68,1

ZZ

58,5

0805 50 10

IL

117,7

TR

132,9

ZA

147,5

ZZ

132,7

0808 10 80

AR

85,1

BR

81,7

CA

80,7

CL

90,1

CN

83,5

MK

42,9

US

110,5

UY

63,4

ZA

66,5

ZZ

78,3

0808 20 50

AR

76,5

CL

81,9

CN

54,2

ZA

87,4

ZZ

75,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ žymi „kitą kilmę“.


2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 289/2008

2008 m. kovo 31 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 bei 12 straipsnius ir 19 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1266/2007 (2) nustatomos gyvūnų judėjimo iš ribojimų taikymo zonų ir į jas kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir apribojimų taisyklės, susijusios su mėlynojo liežuvio liga. Jame taip pat nustatomos Direktyvoje 2000/75/EB numatytų išvežimo draudimo, taikytino dėl ligai imlių gyvūnų, jų sėklos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimo, išimčių suteikimo sąlygos.

(2)

Kai daromos išvežimo draudimo, taikytino imlių ligai rūšių gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui iš ribojimų taikymo zonų, išimtys tokiems Bendrijos vidaus prekybai ar eksportui į trečiąją šalį skirtiems gyvūnams ar jų produktams, sveikatos sertifikatuose, numatytuose Tarybos direktyvose 64/432/EEB (3), 91/68/EEB (4), 92/65/EEB (5) ir nurodytuose Komisijos sprendime 93/444/EEB (6) turi būti nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007. Remiantis turima patirtimi yra tikslinga numatyti tekstą, kuriuo būtų papildomi šie sveikatos sertifikatai siekiant išsamiau išdėstyti sveikatos reikalavimus, kurių laikantis daromos išvežimo draudimo išimtys dėl gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų.

(3)

1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 88/407/EEB, nustatančioje Bendrijos vidaus prekybai galvijų sperma ir jos importui taikomas gyvūnų sveikatos sąlygas (7), 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyvoje 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (8), 1995 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendime 95/388/EB, nustatančiame Bendrijos vidaus prekybos avinų ir ožių sperma, avių ir ožkų kiaušialąstėmis ir embrionais sertifikato pavyzdį (9) ir Sprendime 93/444/EEB numatyta, kad prie gabenamų galvijų, avinų ir ožių spermos, galvijų, avių ir ožkų kiaušialąsčių ir embrionų turi būti pridedami sveikatos sertifikatai.

(4)

Remiantis turima patirtimi, kai daromos išvežimo draudimo, taikytino imlių ligai rūšių gyvūnų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui iš ribojimų taikymo zonų, išimtys, šiuose sveikatos sertifikatuose turėtų būti nuoroda ir į Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007. Todėl reikėtų šiuos sveikatos sertifikatus papildyti nauju tekstu, kad būtų galima išsamiau išdėstyti sveikatos reikalavimus, pagal kuriuos spermai, kiaušialąstėms ir embrionams būtų daromos išvežimo draudimo išimtys.

(5)

In vivo gauti galvijų embrionai ir kiaušialąstės nekelia jokio reikšmingo mėlynojo liežuvio ligos pavojaus. Todėl išvežimo draudimo išimtys jiems turėtų būti taikomos, jeigu gyvūnai donorai neturi jokių klinikinių mėlynojo liežuvio ligos požymių embrionų ir kiaušialąsčių rinkimo dieną.

(6)

Siekiant aiškumo, į tekstą turėtų būti įrašyti pakeitimai dėl III priedo 6 ir 7 punktuose nurodytų natūralų imunitetą įgijusių gyvūnų ir su kiaušialąstėmis bei embrionais susijusios nuostatos.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 327, 2000 12 22, p. 74. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/729/EB (OL L 294, 2007 11 13, p. 26).

(2)   OL L 283, 2007 10 27, p. 37.

(3)   OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/729/EB.

(4)   OL L 46, 1991 2 19, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(5)   OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/265/EB (OL L 114, 2007 5 1, p. 17).

(6)   OL L 208, 1993 8 19, p. 34.

(7)   OL L 194, 1988 7 22, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2008/120/EB (OL L 42, 2008 2 16, p. 63).

(8)   OL L 302, 1989 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2006/60/EB (OL L 31, 2006 2 3, p. 24).

(9)   OL L 234, 1995 10 3, p. 30. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/43/EB (OL L 20, 2005 1 22, p. 34).


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

Išvežimo draudimo išimties taikymo sąlygos (nurodytos 7 straipsnio 2 dalies a punkte ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte)

A.   Gyvūnai

Gabenami į paskirties vietą gyvūnai turi būti apsaugoti nuo pernešėjo Culicoides.

Be to, privaloma laikytis bent vienos iš 1–7 punktuose išdėstytų sąlygų:

1.

Nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo dienos gyvūnai laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra ir kuris nustatytas remiantis V priedu, ir jiems ne anksčiau kaip prieš septynias dienas iki išvežimo buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) parengtame Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (*1) (toliau – TEB Sausumos gyvūnų vadovas), o jo rezultatai buvo neigiami.

Sukėlėjo nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai ne trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio epidemiologinių duomenų, kuriais remiantis pagal V priede nurodytus kriterijus nustatytas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnai iki išsiuntimo buvo laikomi mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje tam tikru metų laiku laikotarpiu, kai ligos pernešėjų nėra, prasidėjusiu … (įrašyti datą) nuo gimimo arba bent 60 dienų ir, jei reikia (nurodyti tinkamą), jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą imant mėginius prieš septynias dienas iki išsiuntimo ir buvo gauti neigiami rezultatai, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 1 punktą.“

2.

Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo gyvūnai buvo laikomi apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnas(-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 2 punktą.“

3.

Iki išsiuntimo, pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 28 dienas ir per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po saugojimo nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, pagal kurį nustatomi mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnai, ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 3 punktą.“

4.

Iki išsiuntimo, pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba buvo saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 14 dienų ir per tą laikotarpį, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po saugojimo nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnas(-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 4 punktą.“

5.

Bandos, vakcinuotos pagal kompetentingos valdžios institucijos nustatytą vakcinacijos programą, gyvūnai ir gyvūnai, vakcinuoti nuo serotipo ar serotipų, kurių yra arba gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje, o gyvūnų imuniteto laikotarpis, užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, dar nepasibaigęs, be to, gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

a)

jie vakcinuoti daugiau nei prieš 60 dienų iki pervežimo;

b)

jie vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent tiek dienų iki tol, kol bus įgytas imunitetas, kiek nurodyta vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, be to, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po imuniteto įgijimo pradžios, nurodytos vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatas buvo neigiamas;

c)

jie buvo vakcinuoti ir po to pakartotinai vakcinuoti inaktyvuota vakcina, kurios imuniteto galiojimo laikas užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose;

d)

nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki vakcinacijos dienos gyvūnai buvo laikomi pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje, ir buvo vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent prieš tiek dienų iki tol, kol bus įgytas imunitetas, kiek nurodyta vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Nuo mėlynojo liežuvio ligos serotipo(-ų) … (įrašyti serotipą(-us)) vakcinuotas(-i) gyvūnas(-ai) (vakcinos pavadinimas) vakcina (inaktyvuota ir (arba) modifikuota gyva vakcina (nurodyti reikiamą)), atititinkantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 5 punktą“;

6.

Gyvūnai niekada nebuvo skiepyti nuo mėlynojo liežuvio ligos ir visada buvo laikomi atitinkamoje kilmės epidemiologinėje geografinėje srityje, kurioje yra, buvo arba gali būti ne daugiau kaip vienas serotipas, ir:

a)

pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo antikūnams nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; tyrimas turi būti atliktas likus 60–360 dienų iki išvežimo; arba

b)

pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo antikūnams nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; tyrimas turi būti atliktas ne mažiau kaip 30 dienų iki išvežimo, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki išvežimo pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnas(-ai), kuriam(-iems) pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo … (nurodyti serotipą) antikūnams nustatyti, atitinkantis(-ys) Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 6 punktą“;

7.

Gyvūnai niekada nebuvo skiepyti nuo mėlynojo liežuvio ligos ir jiems pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas tinkamas serologinis tyrimas, kuriuo galima nustatyti konkrečius visų esamų arba galimų mėlynojo liežuvio serotipų antikūnus, ir šių tyrimų rezultatai buvo teigiami visų esamų arba galimų atitinkamos kilmės epidemiologinės geografinės srities mėlynojo liežuvio serotipų atžvilgiu, ir

a)

konkrečių serotipų serologinis tyrimas atliktas likus 60–360 dienų iki išvežimo; arba

b)

konkrečių serotipų serologinis tyrimas atliktas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki išvežimo, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki išvežimo pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Gyvūnas(-ai), kuriam(-iems) pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo … (nurodyti serotipą) esamiems ar galimiems antikūnams nustatyti, atitinkantis(-ys) Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 7 punktą“;

B.   Gyvūnų sperma

Sperma turi būti gauta iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie buvo laikomi ne ribojimų taikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;

b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;

c)

pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, ne mažiau kaip 60 dienų iki spermos rinkimo pradžios ir jo metu gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje, be to, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki spermos rinkimo pradžios pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, o jo rezultatai buvo neigiami.

Šio sukėlėjo nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai ne trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio epidemiologinių duomenų, kuriais remiantis pagal V priede nurodytus kriterijus nustatytas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą;

d)

jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, skirtas nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso antikūnams, ne rečiau kaip kas 60 dienų rinkimo laikotarpio metu ir praėjus 21–60 dienų po paskutinio rinkimo, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

e)

jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, ir gauti neigiami rezultatai, o tyrimui naudoti kraujo mėginiai, surinkti:

i)

rinkimo pradžioje ir pabaigoje; taip pat

ii)

spermos rinkimo laikotarpiu:

ne rečiau kaip kas 7 dienas viruso išskyrimo tyrimo atveju, arba

ne rečiau kaip kas 28 dienas polimerazės grandininės reakcijos tyrimo atveju.

Kai šiame punkte minėta sperma yra skirta Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Tarybos direktyvoje 88/407/EEB (*2) ir Komisijos sprendime Nr. 95/388/EEB (*3) arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:

„Sperma gauta iš gyvūnų donorų, atitinkančių … (Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo B dalies a, b, c, d ar e punktus (įrašyti tinkamą))“.

C.   Gyvūnų kiaušialąstės ir embrionai

1.

In vivo gauti galvijų embrionai ir kiaušialąstės turi būti gauti iš gyvūnų donorų, kurie rinkimo dieną neturi jokių klinikinių mėlynojo liežuvio ligos požymių.

2.

Gyvūnų, išskyrus galvijus, embrionai ir kiaušialąstės ir in vitro būdu gauti galvijų embrionai turi būti gauti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie buvo laikomi ne ribojimų taikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;

b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;

c)

jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove ir skirtas mėlynojo liežuvio ligos viruso antikūnams nustatyti, praėjus 21–60 dienų po paskutinio embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo, ir jo rezultatai buvo neigiami;

d)

jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, kuriam kraujo mėginiai surenkami embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo dieną, ir jo rezultatai buvo neigiami.

3.

Kai 1 ir 2 punktuose minėtos kiaušialąstės ir embrionai skirti Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Tarybos direktyvoje 89/556/EEB (*4) ir Komisijos sprendime Nr. 95/388/EEB arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas toks papildomas sakinys:

„Embrionai/kiaušialąstės gauti iš gyvūnų donorų, atitinkančių … Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo C2 dalies (1 punktą; 2a, 2b, 2c ar 2d punktus (įrašyti tinkamą))“.

Direktyvos 89/556/EEB B priedo 2a punktas netaikomas kiaušialąstėms ir embrionams, surinktiems iš gyvūnų donorų, laikytų ūkiuose, kuriems taikytas su mėlynojo liežuvio liga susijęs veterinarinis draudimas arba karantino priemonės.


(*4)   OL L 302, 1989 10 19, p. 1.“ “


(*1)  http://www.oie.int/eng/normes/en_mcode.htm?e1d10

(*2)   OL L 194, 1988 7 22, p. 10.

(*3)   OL L 234, 1995 10 3, p. 30.


2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 290/2008

2008 m. kovo 31 d.

nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2008 m. balandžio 1 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00 , 1001 90 91 , ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 , ex 1005 , išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007 , išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytą importo muitą, minėtiems produktams reguliariai nustatomos tipinės CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00 , 1001 90 91 , ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00 , 1005 10 90 , 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji.

(5)

Vis dėlto remiantis 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2008, laikinai sustabdančiu importo muito taikymą importuojant tam tikrų rūšių grūdus 2007–2008 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 735/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 6). Reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. liepos 1 d.

(2)   OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1816/2005 (OL L 292, 2005 11 8, p. 5).

(3)   OL L 1, 2008 1 4, p. 1.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2008 m. balandžio 1 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00  (*1)

vidutinės kokybės

0,00  (*1)

žemos kokybės

0,00  (*1)

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00  (*1)

1002 00 00

RUGIAI

0,00  (*1)

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

0,00

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

0,00  (*1)

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

0,00  (*1)


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.

(*1)  Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1/2008, šio muito taikymas sustabdytas.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

14.3.2008-28.3.2008

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (*1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (*2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (*3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

329,32

137,63

FOB kaina JAV

374,25

364,25

344,25

172,08

Meksikos įlankos priedas

66,33

12,45

Didžiųjų ežerų priedas

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

42,31  EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

35,74  EUR/t


(*1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(*2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(*3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


DIREKTYVOS

2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/12


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/41/EB

2008 m. kovo 31 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą chloridazoną

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos priemonių pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos trečiojo etapo išsamios įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti dėl to, ar reikia įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra chloridazonas.

(2)

Chloridazono poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjų pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 1490/2002 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos ataskaitas rengiančios valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas. Vokietija buvo paskirta ataskaitą apie chloridazoną rengiančia valstybe nare, o visą reikiamą informaciją ji pateikė 2005 m. kovo 16 d.

(3)

Šią įvertinimo ataskaitą valstybės narės ir EMST kartu apsvarstė ir 2007 m. liepos 27 d. pateikė Komisijai kaip EMST mokslinę ataskaitą apie chloridazoną (4). Šią ataskaitą valstybės narės ir Komisija apsvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2007 m. gruodžio 4 d. pateikė kaip Komisijos chloridazono peržiūros ataskaitą.

(4)

Po įvairiapusių tyrimų nustatyta, kad chloridazono turinčios augalų apsaugos priemonės gali būti laikomos iš esmės atitinkančiomis Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo paskirčių, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai pateiktos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl chloridazoną tikslinga įtraukti į I priedą siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(5)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotos šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(6)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų įpareigojimų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų, persvarstytų galiojančias augalų apsaugos priemonių, kurių sudėtyje yra chloridazono, registracijas. Valstybės narės prireikus turėtų iš dalies, pakeisti naujomis arba panaikinti galiojančias registracijas pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus kiekvienu numatyto naudojimo atveju būtų pateikiamas ir įvertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys.

(7)

Patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą anksčiau įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (5) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų interpretuojant galiojančių registracijų savininkų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma – pareigą patikrinti, ar registracijos savininkas gali naudotis visais tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Tačiau aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijų savininkams naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų.

(8)

Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2009 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šiuos teisės aktus, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

1.   Vadovaudamosi Direktyva 91/414/EEB, valstybės narės, jei būtina, iki 2009 m. birželio 30 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos chloridazono, registracijas.

Iki tos dienos jos pirmiausia tikrina, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su chloridazonu, išskyrus su juo susijusius reikalavimus, apibrėžtus įrašo B dalyje, ir ar registracijos savininkas turi arba gali naudotis visu dokumentų rinkiniu, atitinkančiu tos direktyvos II priedo reikalavimus, pagal tos direktyvos 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje chloridazonas yra vienintelė veiklioji medžiaga, arba viena iš keleto veikliųjų medžiagų, kurios visos įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., valstybės narės iš naujo įvertina pagal vienodus principus, numatytus Direktyvos 91/414/EEB VI priede, vadovaudamosi dokumentų rinkiniu, atitinkančiu tos direktyvos III priedo reikalavimus, ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su chloridazonu. Remdamosi tuo vertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas.

Tai nustačiusios valstybės narės:

a)

jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje yra chloridazono, kaip vienintelės veikliosios medžiagos, registraciją ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.; arba

b)

jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje chloridazonas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją iki 2012 m. gruodžio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui skirtos dienos, nustatytos atitinkama direktyva ar direktyvomis, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)   OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/40/EB (OL L 87, 2008 3 29, p. 5).

(2)   OL L 55, 2000 2 29, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1044/2003 (OL L 151, 2003 6 19, p. 32).

(3)   OL L 224, 2002 8 21, p. 23. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1095/2007 (OL L 246, 2007 9 21, p. 19).

(4)  EMST mokslinė ataskaita (2007) 108, 1–82, „Bendros peržiūros išvados dėl veikliosios medžiagos pesticido chloridazono keliamos rizikos vertinimo“ (pateikta 2007 m. liepos 27 d.), 2007 m. liepos 31 d. versija.

(5)   OL L 366, 1992 12 15, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2266/2000 (OL L 259, 2000 10 13, p. 27).


PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Bendrinis pavadinimas, iIdentifikacijos numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigaliojimas

Įrašymo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„191

Chloridazonas

CAS Nr. 1698–60–8

CIPAC Nr. 111

5-amino-4-chlor-2-fenilpiridazin-3-(2H)-onas

920 g/kg

Gamybinė 4-amino-5-chlorizomero priemaiša yra laikoma keliančia toksikologinių problemų ir yra nustatytas didžiausias leistinas kiekis – 60 g/kg.

2009 m. sausio 1 d.

2018 m. gruodžio 31 d.

A   DALIS

Gali būti leidžiama naudoti tik kaip herbicidą ne daugiau kaip 2,6 kg/ha tik kas trečius metus tame pačiame lauke.

B   DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į chloridazono peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2007 m. gruodžio 4 d.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės privalo kreipti ypatingą dėmesį į:

asmenų, dirbančių su šia medžiaga, saugą ir užtikrinti, kad naudojimo instrukcijose būtų numatyta naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones,

vandens organizmų apsaugą,

požeminio vandens apsaugą, jei veiklioji medžiaga yra naudojama vietovėse, kurių dirvožemio ir (arba) klimato sąlygos yra lengvai pažeidžiamos.

Registracijos sąlygose turi būti numatytos rizikos mažinimo priemonės, o prireikus turi būti pradėtos vykdyti stebėsenos programos siekiant patikrinti galimą požeminio vandens užterštumą metabolitais B ir B1 pažeidžiamose zonose.“


(1)  Papildoma informacija apie veikliųjų medžiagų tapatumą ir specifikaciją pateikta jų peržiūros ataskaitose.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/15


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 25 d.

dėl priemonės C 45/06 (ex NN 62/A/06), kurią Prancūzija suteikė bendrovei Teollisuuden Voima Oy atominės elektrinės statybai, vykdomai bendrovės AREVA NP (ex Framatome ANP)

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4323)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/281/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas (1) pagal minėtų straipsnių nuostatas ir atsižvelgdama į šias pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. spalio 11 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. spalio 15 d., Greenpeace pateikė Komisijai skundą dėl Prancūzijos užsienio prekybos draudimo bendrovės (toliau – Coface) suteiktos garantijos, susijusios su bendrovės Framatome ANP teikiamų paslaugų Suomijos bendrovei Teollisuuden Voima Oy (toliau – TVO) Prancūzijos eksportuojama dalimi. Vėliau bendrovė Framatome ANP pavadinta AREVA NP (2).

(2)

2004 m. spalio 29 d. Komisija šį skundą įregistravo numeriu CP 201/2004.

(3)

2004 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. D/57822 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų informacijos apie garantiją. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2004 m. gruodžio 10 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. gruodžio 13 d.

(4)

2004 m. gruodžio 14 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. gruodžio 16 d., European Renewable Energies Federation asbl (toliau – EREF) pateikė Komisijai skundą, kuriame išreiškiamos abejonės dėl naujosios TVO atominės elektrinės statybos, finansavimo ir eksploatavimo būdų suderinamumo su Bendrijos teise. EREF teigia, kad pagalba yra ne tik Coface garantija, bet ir Bayerische Landesbank (toliau – BLB) bei AB Svensk Exportkredit (toliau – SEK) suteiktas finansavimas.

(5)

2004 m. gruodžio 21 d. Komisija įregistravo šiame skunde nurodytas valstybės pagalbos detales numeriu CP 238/2004. Vėliau abu skundus Komisija nagrinėjo bendrai, nes skundų CP 238/2004 ir CP 201/2004 objektas yra tas pats.

(6)

2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. D/51174 Komisija paprašė Vokietijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Vokietijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. kovo 16 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. kovo 17 d.

(7)

2005 m. gegužės 26 d. raštu Nr. D/54101 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 26 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 27 d.

(8)

2005 m. birželio 7 d. raštu Nr. D/54366 Komisija paprašė Suomijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Suomijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 8 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 11 d.

(9)

2005 m. birželio 8 d. raštu Nr. D/54377 Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Švedijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 7 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 18 d.

(10)

2005 m. rugsėjo 2 d. įvyko Komisijos ir EREF susitikimas.

(11)

2005 m. lapkričio 18 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. lapkričio 22 d., EREF Komisijai pateikė papildomą informaciją apie 2004 m. gruodžio 14 d. skundą, visų pirma – informaciją apie skunde CP 238/2004 nurodytą valstybės pagalbą.

(12)

2005 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. D/59668 Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų papildomos informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Švedijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2006 m. balandžio 6 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. balandžio 10 d.

(13)

2006 m. sausio 13 d. raštu Nr. D/50295 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų papildomos informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2006 m. vasario 20 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. vasario 21 d., ir 2006 m. kovo 10 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. kovo 13 d.

(14)

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė papildomą informaciją apie skunduose nurodytas priemones 2006 m. balandžio 5 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo tą pačią dieną.

(15)

2006 m. gegužės 4 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. gegužės 12 d., Greenpeace pateikė Komisijai papildomą informaciją dėl skundo CP 201/2004.

(16)

2006 m. liepos 4 d. įvyko Komisijos, Prancūzijos valdžios institucijų, banko, AREVA NP ir TVO atstovų susitikimas. Jame Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai dokumentus, susijusius su skunduose nurodytomis priemonėmis.

(17)

2006 m. liepos 18 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. liepos 25 d., EREF pateikė naujos informacijos dėl skundo CP 238/2004 ir paprašė Komisiją priimti sprendimą dėl šio atvejo.

(18)

2006 m. rugsėjo 7 d. Komisija abu skundus įregistravo vienu numeriu NN 62/2006. 2006 m. rugsėjo 20 d. šį atvejį Komisija suskaidė į dvi bylas (3), t. y. atitinkamai NN 62/A/2006 ir NN 62/B/2006. Byla NN 62/A/2006 apima skundų aspektus, susijusius su Coface garantija. Byla NN 62/B/2006 apima skundo CP 238/2004 dėl kredito sutarties, pasirašytos su BLB, ir SEK suteiktos dvišalės paskolos aspektus (skunde CP 201/2004 šie aspektai nenagrinėjami).

(19)

2006 m. spalio 24 d. Komisija priėmė sprendimus abiejose bylose. Viena vertus, pirmajame sprendime (4) Komisija nusprendė, kad NN 62/B/2006 priemonė nėra pagalba. Kita vertus, Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Coface suteiktos garantijos, o NN 62/A/2006 byla tampa byla C 45/2006. Priemonė nagrinėjama šiame sprendime, kuriuo užbaigiama oficiali tyrimo procedūra C 45/2006.

(20)

2006 m. lapkričio 14 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. lapkričio 16 d., Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pratęsti laikotarpį, skirtą pastaboms pateikti. Šį terminą Komisija pratęsė lapkričio 30 d. raštu. Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2006 m. gruodžio 22 d. raštu, įregistruotu 2007 m. sausio 4 d.

(21)

2007 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas dėl svarstomų priemonių. Šiuo klausimu Komisija gavo dešimties suinteresuotųjų šalių pastabas. Komisija jas nusiuntė Prancūzijai 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. D/51341, suteikdama galimybę pakomentuoti tas pastabas. Paprašiusios pratęsti terminą, Prancūzijos valdžios institucijos savo komentarus pateikė 2007 m. gegužės 11 d. raštu, įregistruotu 2007 m. gegužės 14 d.

2.   APRAŠYMAS

2.1.   Projektas Olkiluoto 3

(22)

Šiuo metu Suomija turi keturis atominius reaktorius. Du iš jų, priklausantys bendrovei Fortum, įrengti Lovisoje. Kiti du yra Olkiluoto vietovėje ir priklauso bendrovei TVO.

(23)

TVO yra pelno nesiekianti bendrovė, kurios tikslas – tiekti savo akcininkams elektros energiją už savikainą. TVO kapitalas padalytas į kelias dalis, kiekviena iš jų susijusi su elektrine arba elektrinių grupe. Tam tikros TVO kapitalo dalies valdymas suteikia teisę už savikainą pirkti atitinkamą susijusių elektrinių produkcijos dalį.

(24)

TVO akcininkai iš esmės yra energetikos sektoriaus įmonės ir daug elektros energijos vartojančios pramonės sektoriaus įmonės.

(25)

TVO, jau turinti du atominius reaktorius ir investavusi į akmens anglimis kūrenamą elektrinę bei vėjo jėgainę, šiuo metu Olkiluoto vietovėje stato trečiąjį atominį reaktorių. Tai projektas, vadinamas Olkiluoto 3.

(26)

Subjektas, atsakingas už Olkiluoto 3 reaktoriaus statybą, yra konsorciumas, į kurį įeina bendrovės Siemens ir AREVA NP, o pastaroji yra bendrovių AREVA ir Siemens, atitinkamai valdančių 66 % ir 34 % kapitalo, filialas. Šį konsorciumą projektui įgyvendinti TVO pasirinko po 2002 m. rugsėjo mėn. paskelbto konkurso teikti paraiškas. 2003 m. spalio 15 d. TVO pranešė AREVA NP ir Siemens konsorciumui, kad jis yra „preferred bidder“ , t. y. „pageidaujamas konkurso dalyvis“. 2003 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašyta statybos sutartis. Pagal Komisijai pateiktą informaciją, be pasirinkto konsorciumo paraiškų konkurse dalyvavo įmonės […] (*1).

(27)

Olkiluoto 3 reaktorius bus pirmasis įrengtas naujos European Pressurised Water Reactor (EPR) kartos reaktorius. Jo pajėgumas turėtų būti 1 600 MW. Pagal pirminį planą numatyta, kad reaktorius pradės veikti 2009 m. Kadangi elektrinės statyba vėluoja, šiuo metu numatoma, kad ji pradės veikti 2010 m. pabaigoje arba 2011 m. pradžioje.

2.2.   Finansavimas

(28)

Projektui Olkiluoto 3, kurio bendra kaina yra daugiau nei 3 mlrd. EUR, finansuoti TVO naudojasi keliais šaltiniais.

(29)

Pirmiausia TVO akcininkai įsipareigojo padidinti TVO kapitalą (nuosavą kapitalą) suma, sudarančia maždaug [15–30] % projekto kainos, išleisdami specialias akcijas naujajam reaktoriui. Antra, akcininkai suteiks papildomą paskolą, kurios suma bus [0–15] % visos kainos. Be šių finansinių išteklių, kuriuos akcininkai suteikė 2003 m. gruodžio mėnesį pasirašydami investavimo sutartį, TVO pasirašė kredito sutartį su tarptautinių bankų sindikatu ir kelias dvišales paskolų sutartis. Nuo to laiko daugelis šių finansavimo už skolintas lėšas šaltinių buvo refinansuoti gavus Coface garantuotą paskolą, kurios sutartis pasirašyta 2004 m. kovo mėn., 2005 m. birželio mėn. sudaryta nauja kredito sutartimi ir naujomis dvišalėmis paskolomis.

2.2.1.   Kredito sutartis

(30)

Kalbama apie 1,35 mlrd. EUR priemonę (toliau – kredito sutartis).

(31)

Šį kreditą TVO suteikė bankai, iš kurių penki – BLB, BNP Paribas, JP Morgan, Nordea ir Svenska Handelsbanken – susijungė į sindikatą Mandated Lead Arrangers. 2003 m. lapkričio 11 d. raštu tie penki sindikato Mandated Lead Arrangers bankai įsipareigojo prireikus kiekvienas suteikti iki 500 mln. EUR, t. y. iš viso 2,5 mlrd. EUR. Jungimosi į sindikatą metu prie kredito sutarties prisidėjo ir kiti bankai. 2003 m. gruodžio 17 d. šią kredito sutartį pasirašė dvylika bankų, kurių dalyvavimo sąlygos buvo vienodos.

(32)

2003 m. gruodžio 17 d. pasirašyta kredito sutartis apima du etapus, kurie trunka atitinkamai 5 ir 7 metus. Kredito kintamųjų palūkanų norma indeksuojama taikant EURIBOR indeksą. Pagal penkerių metų sutartį pirmuosius trejus metus kredito kainų skirtumas (angl. „spread“) – […] bazinių taškų (bps) daugiau nei EURIBOR. […] metais skirtumas padidėjo iki […] bps. Pagal septynerių metų sutartį pirmuosius trejus skirtumas yra […] bps, […] metais – […] bps, o […] metais – […] bps. Ši paskola suteikta be valstybės garantijos.

(33)

2003 m. gruodžio 17 d. TVO ir bankų pasirašyta sutartis iš pradžių buvo susijusi su bendra 1,95 mlrd. EUR suma. 2004 m. kovo mėn. ta suma buvo sumažinta iki 1,35 mlrd. EUR dėl 2.2.2 dalyje aprašytos TVO gautos Coface garantuotos paskolos.

(34)

2005 m. birželio mėn. be kito finansavimo TVO sudarė naują, 1,6 mlrd. EUR vertės kredito sutartį, taip pasinaudodama palankesnėmis rinkos sąlygomis. Iš tikrųjų pagal tą 7 metų kredito sutartį TVO vidutiniškai moka tik […] bps skirtumą su EURIBOR. TVO pirmąsias projekto Olkiluoto 3 išlaidas padengė iš kitų šioje dalyje aprašytų finansavimo šaltinių, visų pirma akcininkų suteikto kapitalo, tad jai niekada neteko pasinaudoti 2003 m. gruodžio mėn. sudaryta kredito sutartimi ir ji tą sutartį nutraukė.

(35)

2004 m. birželio 11 d. Komisija, remdamasi Euratomo sutarties 43 straipsniu, pateikė teigiamą nuomonę, kurioje padarė išvadą, kad svarstomas pramoninis projektas „prisideda didinant apsirūpinimo energija saugumą ir įvairovę tiek regioniniu, tiek europiniu mastu“ ir kad „visi šio investavimo aspektai atitinka Euratomo sutarties tikslus“.

2.2.2.   Coface garantuota paskola

(36)

Tai kredito sutartis (toliau – garantuota paskola, žodis „paskola“ vartojamas dėl to, kad nebūtų painiojama su 2.2.1. dalyje nurodyta kredito sutartimi), sudaryta dėl 570 mln. EUR, kuriuos skyrė tie patys kaip ir 31 konstatuojamojoje dalyje nurodyti sindikato Mandated Lead Arrangers bankai, išskyrus […] banką.

(37)

Pagrindinę paskolos dalį TVO dalimis gaus per 5 metus, taip skolinamos sumos bus lygios mokėjimams, kuriuos TVO privalo sumokėti AREVA NP. Paskola bus grąžinama kas pusmetį lygiomis dalimis. Grąžinimas bus pradėtas po 6 mėnesių nuo paskutinės išmokos ir truks 12 metų. Prancūzijos valdžios institucijų apskaičiuotas vidutinis paskolos laikotarpis yra 8,92 metų.

(38)

Bankams mokamos palūkanos yra kintamosios, jos indeksuojamos taikant EURIBOR indeksą. Už paskolą bankai gauna […] bazinių taškų (bps) skirtumą su EURIBOR.

(39)

Paskola užtikrinta garantija, kurią Prancūzijos valstybės vardu suteikė Coface, vykdanti užsienio prekybos kredito draudimo veiklą. Draudimo sutartį pasirašė bankai, todėl jie yra apdraustoji šalis. Šiuo pagrindu Coface apdraudžia 95 % paskolos sumos. Kad galima būtų pasinaudoti šiuo draudimu, Coface paprašė [2,5–3,5] % dydžio įmokos už kiekvieną mokėjimą, o bendra Coface mokėtinų įmokų suma yra [14,25–19,95] mln. EUR. Šios įmokos reikalaujama iš bankų, o jie savo ruožtu ją priskaičiuoja TVO kartu su 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis palūkanomis.

(40)

Garantijų ir išorės prekybos kreditų komisija, įpareigota priimti sprendimą dėl šios garantijos suteikimo, 2003 m. lapkričio 17 d. priėmė teigiamą sprendimą. Coface2003 m. gruodžio 1 d. pažadėjo suteikti garantiją. Garantuotos paskolos sutartis buvo sudaryta 2004 m. kovo 25 d.

(41)

2003 m. lapkričio 20 d. Prancūzija apie šią garantiją pranešė EBPO susitarimo dėl valstybės remiamų eksporto kredito gairių (toliau – EBPO susitarimas) dalyviams. Reikia pažymėti, kad aptariamos operacijos neužginčijo nė vienas EBPO susitarimo dalyvis.

2.2.3.   Dvišalės paskolos

(42)

Apsispręsdama dėl investavimo TVO be kredito sutarties sudarė ir dvišales sutartis su įvairiomis kitomis finansinėmis organizacijomis dėl bendros […] mln. EUR sumos. Viena iš tų dvišalių sutarčių buvo sudaryta su SEK dėl 100 mln. EUR sumos (žr. sprendimą byloje NN 62/B/2006).

2.2.4.   Finansinių detalių ir įvykių chronologijos sintezė

(43)

Lentelėje pateikiama projekto Olkiluoto 3 finansavimo schema 2004 m. kovo 25 d.

1   lentelė

Projekto Olkiluoto 3 finansavimo schema (2004 3 25)

Finansavimo šaltinis

Suma (EUR)

Projekto kainos proporcija

TVO kapitalo padidinimas

[…] mln.

[15–30] %

Papildoma akcininkų suteikta paskola

[…] mln.

[0–15] %

Kredito sutartis

1,35 mlrd.

apie 42 %

Coface garantuota paskola

570 mln.

apie 18 %

Dvišalės paskolos

[…] mln.

[15–30] %

Iš viso

> 3 mlrd.

100  %

(44)

Lentelėje aprašyta įvykių chronologija.

2   lentelė

Projekto kalendorius (pagrindiniai 2002–2004 m. etapai)

Data

Įvykis

Iki 2002 m. rugsėjo mėn.

TVO nusprendžia įrengti elektrinėje branduolinį reaktorių (atitinkamų leidimų gavimo procedūra)

2002 m. rugsėjo mėn.

Skelbiamas konkursas teikti paraiškas (konkurso dokumentuose nustatytuose paraiškų vertinimo kriterijuose nenurodytas rangovų teikiamas finansavimas)

2003 m. kovo mėn.

TVO gauna paraiškas ir pradeda vertinimo procesą

2003 m. gegužės–birželio mėn.

Tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo paraiškų vertinimo proceso, TVO paprašo rangovų pateikti informaciją apie galimybę prašyti eksporto kredito kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio

2003 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.

TVO paskelbia konkursą teikti paraiškas bankams, norėdama gauti 2,5 mlrd. EUR kreditą

2003 m. spalio 15 d.

TVO praneša AREVA NP ir Siemens konsorciumui, kad jam suteiktas „preferred bidder“ statusas

2003 m. lapkričio 11 d.

Penki bankai įsipareigoja suteikti iki 2,5 mlrd. EUR

2003 m. gruodžio 1 d.

Po teigiamo 2003 m. lapkričio 17 d. Garantijų ir išorės prekybos kreditų komisijos sprendimo Coface pažada AREVA NP suteikti garantiją 570 mln. EUR eksporto kreditui

2003 m. gruodžio 17 d.

Pasirašoma bendra kredito sutartis (be Coface garantijos) dėl 1,95 mlrd. EUR, pagal kurią visus finansavimo poreikius galima padengti akcininkų įnašais ir kitomis dvišalėmis paskolomis

2003 m. gruodžio 18 d.

TVO su AREVA NP ir Siemens konsorciumu pasirašo komercinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos

2003 m. gruodžio mėn. pabaiga–2004 m. sausio mėn.

TVO pradeda diskusijas su bankais dėl eksporto kredito terminų ir sąlygų

2004 m. vasario 4 d.

TVO ir bankai nustato eksporto kredito terminus ir sąlygas (visų pirma – bankų pelną)

2004 m. kovo 25 d.

Pasirašoma Coface garantuota paskola dėl 570 mln. EUR ir taip iki 1,35 mlrd. EUR sumažinama bendra kredito sutarties suma

3.   PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PRADĖTA PROCEDŪRA

(45)

2006 m. spalio 24 d. Komisijos sprendime iš pradžių nagrinėjama, ar priemonė yra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tam tikslui sprendime išsamiai nagrinėjama, ar pranašumas buvo suteiktas, ar ne. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Coface reikalaujama [2,5–3,5] % draudimo įmoka negali būti tiesiogiai palyginta su rinkos kaina, nes nepanašu, kad kokia nors draudimo kompanija siūlytų tokios rūšies finansines paslaugas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija suteikta paskolai, galima būtų palyginti bendrąsias garantuotos paskolos išlaidas, kurios apibūdinamos kaip sumokėtų palūkanų ir draudimo įmokos suma, su išlaidomis, kurias būtų patyręs skolininkas, jei valstybės garantijos nebūtų. Remdamasi bendrųjų garantuotos paskolos išlaidų ir 2.2.1. dalyje aprašytos kredito sutarties išlaidų, kurios laikomos rinkos kaina, palyginimu Komisija daro preliminarią išvadą, kad garantuota paskola neturėtų sumažinti finansinių skolininko paprastai patiriamų išlaidų. Todėl neatrodo, kad TVO buvo suteiktas pranašumas. Tačiau Komisija pažymi, kad ši preliminari išvada pagrįsta tam tikromis hipotezėmis. Todėl šiame etape ji negalėjo atmesti bet kokios galimybės, kad priemonė buvo pagalba, ir nusprendė suteikti Prancūzijai ir suinteresuotosioms šalims galimybę pakomentuoti taikytą metodologiją ir hipotezes, kuriomis Komisija pagrindė pranašumo buvimo analizę.

(46)

Dėl galimos pagalbos suderinamumo Komisija pažymi, kad tam tikri elementai suderinami pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, tačiau kiti – ne. Todėl galimos pagalbos suderinamumas negali būti a priori įvertintas.

(47)

Kadangi negalima atmesti, kad priemonė yra pagalba ir, jeigu tai būtų tiesa, neaišku, ar ji yra suderinama, Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(48)

2007 m. sausio 2 d. raštu bendrovė TVO pateikė Komisijai savo pastabas. TVO pareiškė, kad sprendime pradėti procedūrą yra daug faktinių klaidų ir pasiūlė patikslinimus. Be to, ji manė, kad tam tikri Komisijos atlikti vertinimai pagrįsti tik tam tikru hipotetinių prielaidų skaičiumi ir yra spekuliatyvūs. Dėl pranašumo buvimo TVO teigė, kad Coface garantuota paskola buvo brangesnė negu kredito sutartis ir kiti tuo metu prieinami finansavimo šaltiniai. Vis dėlto TVO pasirinko garantuotą paskolą, nes jos laikotarpis buvo ilgesnis, taip buvo galima sumažinti bankų skolinamą sumą ir nepanaudotą sumą atidėti būsimiems finansavimo poreikiams (6). TVO manymu, Komisija turėtų padaryti išvadą, kad garantija nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(49)

2007 m. kovo 1 d. raštu Greenpeace, pirmoji šios procedūros iniciatorė (žr. šio sprendimo 1 dalį), pateikė savo pastabas. Greenpeace priminė, kad Bendrijos viduje visada buvo draudžiama teikti pagalbą eksportui, tad ji mano, kad Komisija turėtų priimti neigiamą sprendimą dėl svarstomos priemonės ir išieškoti pagalbą. Greenpeace rašte nekomentuojamas preliminarus pranašumo buvimo tyrimas, nurodytas sprendime pradėti procedūrą.

(50)

2007 m. kovo 1 d. raštu EREF, antroji šios procedūros iniciatorė (žr. šio sprendimo 1 dalį), pateikė Komisijai savo pastabas. EREF nuomone, akivaizdu, kad garantijos suteikimas eksportui Bendrijos vidaus prekybos kontekste yra neleistina valstybės pagalba. EREF priminė 2005 m. lapkričio 18 d. rašte pateiktus argumentus ir prašė pridėti tą raštą prie šios procedūros bylos.

(51)

EREF nuomone, Coface įsikišimas į projekto finansavimą yra stiprus signalas privatiems bankams pradėti projekto finansavimą. Iš tikrųjų EREF mano, kad Coface garantija sumažina riziką bankams, kurie ėmėsi finansuoti projektą, ir sumažina nuosavą kapitalą, bankų sukauptą aptariamoms paskoloms. Sumažindama bankams gresiančią riziką Coface garantija galėtų paskatinti bankus teikti TVO paskolas su mažesnėmis palūkanomis. Garantijos suteikiamas pranašumas būtų išskaidytas. EREF mano, kad projekto finansavimo struktūra galėtų suirti, jei Coface turėtų atsiimti savo garantiją. EREF prašo Komisijos išnagrinėti visus šalių užmegztus ir sutartimis nustatytus santykius bei derybų, po kurių buvo pasirašytos šios sutartys, procesą.

(52)

Išskyrus bendruosius samprotavimus, glaustai išdėstytus 51 konstatuojamojoje dalyje, EREF rašte nekomentuojamas preliminarus pranašumo buvimo tyrimas, nurodytas sprendime pradėti procedūrą.

(53)

Be trijų 48, 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse nurodytų raštų su pastabomis Komisija gavo ir šešių valstybių narių – Nyderlandų, Švedijos, Čekijos, Austrijos ir Vokietijos – pastabas ir Tarybos darbo grupės „Eksporto kreditai“ pirmininko pastabas (7). Minėtos valstybės narės nepateikė komentarų dėl atvejo specifiškumo, tačiau išsakė priekaištus Komisijai dėl to, kad ji dėl eksporto kredito pradėjo EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, ir manė, kad negalima atmesti, jog tokia priemonė yra nesuderinama valstybės pagalba. Tos valstybės narės manė, kad iš tikrųjų eksporto kreditą nustato EBPO susitarimas, kuris buvo perkeltas į Bendrijos teisę. Taikydama eksporto kreditui EB sutarties 88 straipsnyje nustatytas procedūras dėl valstybės pagalbos Komisija sukuria didelį teisinį neaiškumą ir rizikuoja susilpninti Europos eksportuotojų padėtį jų užsienio konkurentų atžvilgiu.

5.   PRANCŪZIJOS KOMENTARAI

(54)

Prancūzijos valdžios institucijos pirmiausia apibūdina projektą ir pagrindinius jo etapus, visų pirma susijusius su projekto finansavimu ir paraiškų konkurso eiga.

(55)

Dėl svarstomos priemonės vertinimo Prancūzijos valdžios institucijos iš esmės tvirtina, kad priemonė negali būti laikoma pagalba. Prancūzija visų pirma tvirtina, kad priemonė nesuteikia pranašumo. Prancūzijos valdžios institucijų nuomone, Coface garantija buvo suteikta rinkos sąlygomis. Prancūzijos valdžios institucijos komentuoja sprendime pradėti procedūrą Komisijos nagrinėjamą metodologiją. Jos mano ją esant „bankų įprastai taikoma“ metodologija ir pažymi, kad ji leidžia daryti išvadą, jog draudimo įmoka atitinka rinkos kainą. Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad tokį metodą galima naudingai papildyti ir patikrinti pritaikius kompleksiškesnį finansinių aktyvų įvertinimo metodą, kurį jos vadina „kreditų vertės palyginimo metodu“. Remdamosi šiuo antruoju metodu Prancūzijos valdžios institucijos prieina prie išvados, kad bankas būtų suteikęs didesnę vertę garantuotai paskolai negu kredito sutarčiai, t. y. kad paskola būtų laikoma pelningesne. Tai reikštų, kad Coface garantija nė vienai projekto šaliai nesuteikia pranašumo sumažindama finansavimo išlaidas. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad čia svarstoma priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, nes ji nedaro įtakos nei konkurencijai, nei prekybai tarp valstybių narių.

(56)

Be to, Prancūzija tvirtina, kad jeigu priemonė būtų valstybės pagalba, ji būtų suderinama su bendrąja rinka. Viena vertus, ji būtų suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, nes skirta teisėtam tikslui ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Kita vertus, ji būtų suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą.

(57)

Galiausiai Prancūzija dar nurodo, kad išieškojimui yra daugybė kliūčių. Šiuo klausimu ji visų pirma remiasi teisėto pasitikėjimo principu. Prancūzijos nuomone, Komisija iš tikrųjų įprastai nedaro sprendimų dėl vidutinio ar ilgalaikio eksporto kredito. Be to, svarstoma priemonė yra suderinama su EBPO susitarimo nuostatomis. Dėl šių dalykų Prancūzijos tyrimas sietinas su 53 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis kitų valstybių narių pateiktomis pastabomis.

6.   PRIEMONĖS ĮVERTINIMAS

(58)

Komisija, norėdama įvertinti Prancūzijos 2004 m. kovo mėn. įgyvendintą priemonę, visų pirma turi nustatyti, ar ta priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad eksporto kreditas arba su tokiu kreditu susijusi garantija gali, visų pirma, jei tai susiję su sandoriais tarp valstybių narių, būti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. EBPO susitarimu automatiškai neatmetama, kad ta priemonė galėtų būti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (8).

(59)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodo, kad pagal pirminį tyrimą nepanašu, jog priemonė būtų pagalba, visų pirma dėl to, kad neatrodo, jog ji suteiktų pranašumą pagalbos gavėjui. Nuo šiol reikėtų tikrinti, ar nauja informacija suteikia pagrindą suabejoti pirminiu tyrimu.

6.1.   Valstybės pagalbos įvertinimas: pranašumo buvimas

6.1.1.   Įvadas

(60)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymi, kad svarstoma priemonė yra garantija, kurią bankai suteikė TVO. Šiame sprendime Komisija atmetė hipotezę, kad bankai įgijo pranašumą. Tokiu vertinimu nesuabejojo šalys, pateikusios Komisijai komentarus dėl šios procedūros. Todėl šiame sprendime Komisija tiktai patikrins, ar pranašumas buvo suteiktas skolininkei TVO ir paslaugų teikėjai AREVA NP. Dėl šios bendrovės sprendime pradėti procedūrą nurodoma, kad šiame etape negalima atmesti, jog Prancūzija garantijos suteikimą TVO susiejo su sutarties su AREVA NP sudarymu. Jeigu tai būtų tiesa, vadinasi, Prancūzija suteikė pranašumą TVO su sąlyga, kad AREVA NP bus pasirinkta kaip paslaugų teikėja. Todėl pastaroji taip pat galėtų pasinaudoti priemone. Iš to galima spręsti, kad pranašumo TVO buvimas yra būtina išankstinė sąlyga pranašumo AREVA NP buvimui. Todėl šiame sprendime Komisija pirmiausia patikrins, ar pranašumas buvo suteiktas TVO.

(61)

Pranašumas, kurį tokia skolininkė kaip TVO galėtų gauti valstybės garantuotos paskolos, yra jos finansavimo išlaidų sumažinimas. Siekiant nustatyti, ar valstybės garantija suteikia ar ne pranašumą skolininkei, reikėtų apibrėžti, kokias finansines išlaidas ji patirtų, jei kreiptųsi į banko paskolų rinką ir nepasinaudotų valstybės įsikišimu, ir palyginti tą sumą su išlaidomis, patirtomis po valstybės įsikišimo. Be to, reikia pažymėti, kad kai kurios įmonės tiesiog neturi galimybės pasinaudoti kapitalo rinkomis, jos tokią galimybę įgyja tik įsikišus valstybei. Tokiu atveju pranašumas, įgyjamas įsikišus valstybei, gali būti dar didesnis. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į tai, kad EREF abejoja TVO galimybe aptariamų įvykių metu pasinaudoti banko paskolų rinka, Komisija, prieš atlikdama galimo finansinių išlaidų sumažinimo analizę, patikrins, ar TVO turėjo galimybę pasinaudoti kapitalo rinka ir ar ta galimybė buvo pakankama visam projektui Olkiluoto 3.

6.1.2.   Galimybės pasinaudoti banko paskolų rinka tyrimas

(62)

Šio sprendimo 2 dalyje Komisija išanalizavo įvairius projekto Olkiluoto 3 ir jo finansavimo etapus. Iš šios analizės matyti, kad garantuota paskola formaliai buvo suteikta 2004 m. kovo mėn. Tačiau Coface suteikti garantiją pažadėjo 2003 m. gruodžio 1 d. Tai buvo padaryta 2003 m. lapkričio 17 d. Garantijų ir išorės prekybos kreditų komisijos sprendimu. Taigi nuo 2003 m. lapkričio 11 d. penki bankai formaliai įsipareigojo suteikti TVO iki 2,5 mlrd. EUR, o tai pakankamos sumos paskola, kad galima būtų užtikrinti projekto finansavimą. Iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad iki Prancūzijos vyriausybės įsikišimo TVO galimybė pasinaudoti finansinėmis rinkomis buvo pakankama, kad galėtų finansuoti visą projektą.

(63)

Be to, Komisija pažymi, kad TVO, įgyvendindama įvairius projekto Olkiluoto 3 finansavimo etapus, naudojosi aukštesniu didelės vertinimo agentūros įvertinimu („investment grade“ ). Toks įvertinimas paprastai reiškia didelę galimybę pasinaudoti banko paskolų rinka ir leidžia atmesti prielaidą, kad TVO turėtų būti laikoma sunkumų patiriančia bendrove.

(64)

Pagaliau Komisija pažymi, kad garantuotos paskolos suma – 570 mln. EUR – yra nedidelė, palyginti su visu surinktu kapitalu, t. y. daugiau nei 3 mlrd. EUR. Todėl net po Coface įsikišimo didžiąją projekto dalį ir toliau finansuoja rinka. Be to, dėl garantuotos paskolos Komisija pažymi, kad nuo 2003 m. lapkričio 11 d. penki bankai buvo įsipareigoję suteikti iki 2,5 mlrd. EUR, o tai yra po 500 mln. EUR iš kiekvieno banko. Todėl Prancūzijos valstybės patiriama rizika panaši į riziką, kurią buvo pasirengę patirti privatūs bankai. Prancūzijos valstybės dalyvavimas finansuojant projektą leido pasitelkti įvairius finansavimo šaltinius ir sumažino kitų bankų patiriamą riziką ne labiau, kaip būtų tuo atveju, jei projektą finansuotų dar vienas bankas.

(65)

Remdamasi turima informacija Komisija daro išvadą, kad iki valstybės įsikišimo TVO turėjo pakankamą galimybę pasinaudoti finansinėmis rinkomis. Priešingai nei tvirtina EREF, Prancūzijos vyriausybė kitų investuotojų atžvilgiu nebuvo „pirmtakė“ ir savo garantiją suteikė tada, kai viso projekto finansavimas jau buvo užtikrintas. Be to, net jeigu Prancūzijos valstybei būtų tekęs „pirmtakės“ vaidmuo, jos įsikišimas buvo susijęs su nedidele suma, palyginti su visomis projektui finansuoti reikalingomis lėšomis, ir nepakankama, kad galima būtų pritraukti privačius investuotojus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat daro išvadą, kad galima atmesti EREF nurodytą galimybę, esą bendrasis projekto finansavimas būtų sužlugęs, jei Coface atsiimtų garantiją.

6.1.3.   TVO finansinių išlaidų sumažėjimo analizė

(66)

Nustačius, kad TVO turėjo pakankamą galimybę naudotis kapitalo rinka – priešingai negu teigė EREF – reikia išnagrinėti, ar dėl Prancūzijos valstybės prašomos draudimo įmokos sumažėtų finansinės išlaidos, kurias TVO būtų patyrusi tuo atveju, jei valstybė nebūtų įsikišusi.

(67)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodo, kad šiuo metu nė viena draudimo kompanija ar finansinė institucija nesiūlo būtent tokios rūšies draudimo kaip nagrinėjamu atveju Coface, t. y. ilgalaikio draudimo nuo TVO nemokumo. Tai, kad šiuo metu rinkoje nesiūlomas tokios rūšies draudimas, patvirtino Prancūzijos valdžios institucijos, neužginčijo ieškovai. Tai neprieštarauja Komisijos pranešimui valstybėms narėms pagal EB sutarties 92 straipsnio 1 dalį taikant Sutarties 92 ir 93 straipsnius trumpalaikio eksporto kredito draudimui (9), kuriame teigiama, kad esant trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkai ne visada būna vidutinio ir ilgalaikio draudimo rinka. Taigi Prancūzijos valdžios institucijų prašomos įmokos neįmanoma tiesiogiai palyginti su rinkos kaina.

(68)

Tai, kad nėra tokio draudimo rinkos, nebūtinai reiškia pranašumo buvimą. Iš tikrųjų atsižvelgiant į tai, kad svarstoma priemonė yra garantuota paskola, TVO be valstybės įsikišimo būtų turėjusi gauti reikiamas lėšas sudarydama paskolos be garantijos sutartį. Todėl siekiant nustatyti pranašumo buvimą reikia patikrinti, ar TVO finansavimo išlaidos sumažėjo, palyginus bendrąsias garantuotos paskolos išlaidas (bankų prašomas palūkanas pridėjus draudimo įmoką) su palūkanomis, kurių už panašią paskolą būtų paprašę privatūs bankai, jei nebūtų valstybės garantijos.

(69)

Komisija pažymi, kad be garantuotos paskolos TVO, įgyvendindama šį projektą, naudojosi banko finansavimu, t. y. sudarė kredito sutartį. Todėl reikia nustatyti, ar pagal kredito sutartį bankų prašomos palūkanos reikiamai atspindi palūkanas, kurių paprašytų privatūs bankai, suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos.

(70)

EREF abejoja, kad kredito sutarties palūkanos tinka bankų prašomoms rinkos palūkanoms įvertinti tuo atveju, kai nėra valstybės garantijos. Pirma, EREF mano, kad BLB dalyvavimas kredito sutartyje yra pagalba, jis padarė teigiamą įtaką sąlygoms, kuriomis tos paslaugos buvo suteiktos TVO. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime byloje NN62/B/2006 (10) ji atmetė prielaidą, esą BLB įsikišimas galėjo būti pagalba. Todėl ji atmeta ir šį ieškovo teiginį. Antra, EREF mano, kad Coface suteikta garantija sumažino kredito sutarties riziką, todėl paskatino bankus suteikti kreditą palankesnėmis sąlygomis negu tos, kuriomis teikiamos paskolos be valstybės garantijos. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad EREF nenurodo, kokiu būdu Coface garantija sumažintų kredito suteikimo riziką. Komisija išsamiai išnagrinėjo projektoOlkiluoto 3 finansavimą. Nors akivaizdu, kad Coface garantija sumažina garantuotos paskolos riziką bankams, suteikusiems tą paskolą, ir sumažina bankų prašomas palūkanas už garantuotą paskolą, Komisija vis dėlto nenustatė jokio mechanizmo ar susitarimo, dėl kurio Coface garantija sumažintų kredito sutarties riziką. Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad Coface garantija taikoma ne visai kredito sutarčiai. Komisija atmeta ieškovo teiginį, kad Coface garantija sumažina kredito sutarties riziką.

(71)

Komisija nenustatė kitų dalykų, kurie leistų daryti išvadą, kad kredito sutarties palūkanos nepakankamai atspindi palūkanų normą, kurios privatūs bankai paprašytų suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad garantuota paskola nėra tokia paskola, kuri būtų grąžinama tiktai grąžinus kreditą, gautą pagal kredito sutartį. Iš tikrųjų garantuota paskola yra tos pačios rūšies kaip kredito sutartis. Be to, Komisija pažymi, kad kredito sutartis neturi privilegijų ar užtikrinimo, kuris ją skirtų nuo garantuotos paskolos sutarties (11).

(72)

Atsižvelgdama į šiuos teiginius Komisija daro išvadą, kad kredito sutarties palūkanos patikimai atspindi palūkanų normą, kurios privatūs bankai paprašytų suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos.

(73)

Sprendimo pradėti procedūrą 59 ir 63 punktuose Komisija jau palygino bendrąsias garantuotos paskolos ir kredito sutarties išlaidas. Šis palyginimas grindžiamas vidutiniu garantuotos paskolos laikotarpiu. Palūkanų norma (12), kuri vyrautų tuo laikotarpiu, apskaičiuojama taikant kredito sutarties normos tiesinę ekstrapoliaciją. Šis palyginimas parodo, kad garantuotos paskolos bendrosios išlaidos – bankų prašoma palūkanų norma pridėjus Coface prašomą draudimo įmoką – nėra mažesnės už bankų prašomą palūkanų normą sudarant kredito sutartį.

(74)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijų manymu, sprendimo pradėti procedūrą 59 ir 63 punktuose pateiktas palyginimo metodas yra tinkamas, tačiau procedūros iniciatorės šiuo klausimu nepateikė savo nuomonės ir nepasiūlė alternatyvaus palyginimo metodo. TVO pareiškė, kad šiuo klausimu sutinka su Komisijos tyrimu, nes Coface garantuota paskola buvo brangesnė negu kredito sutartis ir kiti tuo metu prieinami finansavimo šaltiniai.

(75)

Komisija daro išvadą, kad dėl garantijos TVO finansinės išlaidos nesumažėjo, palyginti su tomis išlaidomis, kurias TVO būtų turėjusi patirti bankų rinkoje siekdama gauti paskolą be valstybės garantijos.

(76)

Komisija pažymi, kad nei pastabose dėl procedūros pradžios, nei anksčiau pateiktose pastabose procedūros iniciatorės nepasiūlė skaičiavimo metodo, kuris leistų nustatyti, ar dėl Prancūzijos prašomos draudimo įmokos dydžio sumažėjo TVO finansavimo išlaidos, ar ne.

6.2.   Valstybės pagalbos įvertinimas: išvada

(77)

Kaip matyti iš 6.1. dalyje pateiktos analizės, Komisija negalėjo nustatyti, kad TVO buvo suteiktas pranašumas.

(78)

Sprendimo pradėti procedūrą 69 ir 70 punktuose Komisija nurodė, kad gali būti, jog konkurencija tarp atominių elektrinių tiekėjų turėjo įtakos ne tiktai kainai, prašomai už pačios elektrinės statybą, bet ir TVO įmonės finansavimo sąlygoms. Komisija pažymėjo, kad darant prielaidą, pagal kurią konkurencija vyko dėl „bendrosios kainos“, į kurią įeina finansavimas, dėl tokios garantijos AREVA NP galėjo pasiūlyti savo klientei TVO finansavimą su mažesnėmis palūkanomis ir nuo tol siūlyti patrauklesnę „bendrąją kainą“, palyginti su kitų atominių elektrinių tiekėjų kainomis. Tokiu atveju garantija būtų galėjusi suteikti pranašumą AREVA NP ir būti pagalba eksportui.

(79)

Prancūzijos valdžios institucijų aprašyta ir 2 lentelėje glaustai pateikta įvykių chronologija leidžia atmesti galimybę, kad konkurencija tarp tiekėjų vyko dėl „bendrosios kainos“, į kurią įeina finansavimas. Pirma, TVO pasirinko AREVA NP ir Siemens konsorciumą kaip „prefered bidder“ dar prieš formalų garantijos suteikimą ir gerokai anksčiau negu buvo nustatytas tikslus įmokos dydis. Antra, elektrinės statybos sutartis su AREVA NP ir Siemens konsorciumu formaliai buvo pasirašyta prieš formalų tikslaus draudimo įmokos dydžio nustatymą. Tai įrodo, kad TVO pasirinko AREVA NP ir Siemens konsorciumą prieš sužinodama tikslias draudimo įmokų išlaidas ir projekto finansavimo išlaidas.

(80)

Be to, net jeigu ši išvada būtų neteisinga ir konkurencija tarp tiekėjų iš tikrųjų vyko dėl „bendrosios kainos“, Komisija šio sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje jau padarė išvadą, kad garantuota paskola nebuvo pigesnis finansavimo šaltinis, palyginti su kitais TVO prieinamais finansavimo šaltiniais. Kadangi garantijos tikslas nebuvo sumažinti TVO patiriamas finansavimo išlaidas, palyginti su kitais prieinamais finansavimo šaltiniais be garantijos, tai ji nesumažino AREVA NP ir Siemens konsorciumo siūlomos „bendrosios kainos“, todėl šis pasiūlymas netapo patrauklesnis.

(81)

Taigi, reikia atmesti prielaidą, kad priemonė suteikė pranašumą AREVA NP.

(82)

Kadangi nenustatytas pranašumo buvimas nei TVO, nei AREVA NP bendrovių atžvilgiu, o tai būtina įvertinant pagalbą, Komisija daro išvadą, kad TVO gauta 570 mln. EUR garantuota paskola, kurią suteikė Coface, nėra valstybės pagalba.

7.   IŠVADA

(83)

Komisija daro išvadą, kad garantija, kurią 2004 m. kovo 25 d. suteikė Prancūzija tarpininkaujant Coface, nėra pagalba,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2004 m. kovo 25 d. Prancūzijos suteikta garantija, susijusi su AREVA NP atominės elektrinės statyba bendrovės Teollisuuden Voima Oy užsakymu, nėra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 25 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)   OL C 23, 2007 2 1, p. 11.

(2)  Kad būtų lengviau suprasti šį sprendimą, dabartinis pavadinimas AREVA NP bus vartojamas ir kalbant apie laikotarpį iki pavadinimo pakeitimo.

(3)  Toks suskaidymas buvo reikalingas dėl to, kad viena priemonių dalis buvo susijusi su Prancūzija, o kita – su Vokietija ir Švedija. Be to, buvo pateikta konfidenciali informacija, visų pirma susijusi su bylos „prancūziškąja“ dalimi, kurios negalima buvo atskleisti kitoms valstybėms narėms. Galiausiai Komisija po preliminaraus tyrimo buvo pasirengusi priimti galutinį sprendimą dėl Vokietijos ir Švedijos, o dėl Prancūzijos reikėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(4)  C(2006) 4963 galutinis (OL C 23, 2007 2 1, p. 5).

(5)  Žr. 1 išnašą.

(*1)  Ši informacija yra profesinė paslaptis.

(6)  Originalo kalba tekstas yra toks: „TVO selected the facility on the basis that it had slightly longer maturity profile and it saved some room from banks for future financing needs.“

(7)  Darbo grupės pirmininkė, šiuo atveju – Vokietija, patikslina, kad Jungtinė Karalystė sutinka ne su visomis pateiktomis pastabomis.

(8)  Vis dėlto EBPO susitarimas tam tikrais atvejais gali būti svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti analizuojant tokios priemonės apskaitą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį.

(9)   OL C 281, 1997 9 17, p. 4. Pranešimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos pranešimu valstybėms narėms, iš dalies keičiančiu pranešimą pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį taikant Sutarties 92 ir 93 straipsnius trumpalaikio eksporto kredito draudimui (OL C 325, 2005 12 22, p. 22).

(10)  EREF kreipėsi į Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismą su skundu dėl Komisijos galutinio sprendimo C(2006) 4963, susijusio su byla NN62/B/2006. Teismas šiam skundui suteikė bylos numerį T-94/07.

(11)  Abi paskolos neturi jokio ypatingo užtikrinimo („ securities “). Joms abiem numatytas TVO „ negative pledge “.

(12)  Atsižvelgiant į tai, kad tiek garantuota paskola, tiek kredito sutartis yra paskolos, kurioms taikomos kintamosios palūkanos, palyginimas grindžiamas skirtumu su EURIBOR, o ne absoliučia palūkanų norma, kuri, beje, nežinoma, nes bus nustatyta ateityje.


2008 4 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/26


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. kovo 17 d.

iš dalies keičiantis Sprendimo 2007/76/EB, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, nuostatas dėl savitarpio pagalbos

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 987)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/282/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 7 dalį, 9 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 22 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/76/EB, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (2). Tuo sprendimu nustatomi Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 nuostatų dėl kompetentingų institucijų savitarpio pagalbos ir tos pagalbos reglamentavimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Sprendimą 2007/76/EB reikėtų iš dalies pakeisti, siekiant patikslinti, kokią informaciją privalo pateikti valdžios institucijos, per kokį laikotarpį turi būti pranešta apie vykdymo priemones, kurių imtasi, ir koks jų poveikis gavus prašymą dėl vykdymo priemonių taikymo.

(3)

Sprendimą 2007/76/EB taip pat reikėtų iš dalies pakeisti, siekiant patikslinti, kokia informacija po pranešimo apie įspėjimą turi būti nurodyta pranešime apie vykdymo priemones arba prašyme dėl savitarpio pagalbos.

(4)

Be to, tikslinga nustatyti pagrindinius rinkos priežiūros ir vykdymo veiklos koordinavimo principus, kad būtų veiksmingai vykdoma visoje Bendrijoje.

(5)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendime 2007/76/EB po 7 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Rinkos priežiūros ir vykdymo veiklos koordinavimas

Rinkos priežiūros ir vykdymo veiklos koordinavimo principai nustatyti priedo 6 skyriuje.“

2 straipsnis

Sprendimo 2007/76/EB priedas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į šio sprendimo priedą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 17 d.

Komisijos vardu

Meglena KUNEVA

Komisijos narė


(1)   OL L 364, 2004 12 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/65/EB (OL L 332, 2007 12 18, p. 27).

(2)   OL L 32, 2007 2 6, p. 192.


PRIEDAS

Sprendimo 2007/76/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1.1. dalies c punkte įterpiami šie papunkčiai:

„viii)

produkto ar paslaugos pavadinimas;

ix)

COICOP kodas, (Individualaus vartojimo klasifikavimas pagal tikslą (Jungtinių Tautų statistinė metodologija, http://unstats.un.org/unsd/cr/registry/regcst.asp?Cl=5));

x)

naudojami reklamos ir pardavimo būdai.“

2)

Po 1.3.4. dalies įterpiama ši dalis:

1.3.5.   Kai buvo imtasi vykdymo priemonės, pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 8 straipsnio 6 dalį, institucija, į kurią kreipiamasi, praneša Komisijai ir visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, valstybių narių paskirtoms atsakingomis už teisės aktų, kurie buvo pažeisti, vykdymą, apie priemones, kurių imtasi, ir jų Bendrijoje įvykdytiems pažeidimams.

Teikdama informaciją apie vykdymo priemones, kurių buvo imtasi, ir jų poveikį Bendrijoje įvykdytiems pažeidimams, ji taip pat nurodo:

a)

duomenis apie kompetentingą instituciją, į kurią kreipiamasi, ir kompetentingą instituciją pareiškėją;

b)

pardavėjo ar tiekėjo pavadinimą;

c)

produkto ar paslaugos pavadinimą;

d)

klasifikavimo kodą;

e)

naudojamus reklamos ar pardavimo būdus;

f)

teisinį pagrindą;

g)

Bendrijoje įvykdyto pažeidimo rūšį;

h)

apskaičiuotą vartotojų, kurie galėjo patirti žalą, skaičių ir įvertintą finansinę žalą.“

3)

2.1.5. punkte pirmas sakinys pakeičiamas taip:

2.1.5.   Institucija pareiškėja kreipiasi į Komisiją prašydama pagal technines galimybes kaip įmanoma greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bylos nagrinėjimo pabaigos pašalinti informaciją iš duomenų bazės, jeigu gavus prašymą remiantis Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 6 straipsniu:“

4)

Po 2.1.5. punkto įterpiamas šis punktas:

2.1.6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, praneša Komisijai ir kitoms suinteresuotosioms kompetentingoms institucijoms apie vykdymo priemones, kurių imtasi pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 8 straipsnio 6 dalį, pagal technines galimybes kaip įmanoma greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per septynias dienas po to, kai buvo imtasi priemonių.“

5)

3 skyriaus antraštinė dalis pakeičiama „ĮSPĖJIMAI“.

6)

3 skyriuje prieš tekstą įterpiamas skaičius „3.1.“.

7)

3 skyriuje po esamo teksto įterpiami šie punktai:

3.2.   Kai kompetentinga institucija imasi su įspėjimu susijusių vykdymo priemonių, pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 7 straipsnio 2 dalį apie šias priemones ji praneša Komisijai ir visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, valstybių narių paskirtoms atsakingomis už teisės aktų, kurie buvo pažeisti, vykdymą.

Teikdama informaciją apie vykdymo priemones, kurių imtasi, ji taip pat nurodo:

a)

duomenis apie kompetentingą instituciją, kuri ėmėsi priemonių;

b)

pardavėjo ar tiekėjo pavadinimą;

c)

produkto ar paslaugos pavadinimą;

d)

klasifikavimo kodą;

e)

naudojamus reklamos ar pardavimo būdus;

f)

teisinį pagrindą;

g)

Bendrijoje įvykdyto pažeidimo rūšį;

h)

apskaičiuotą vartotojų, kurie galėjo patirti žalą, skaičių ir įvertintą finansinę žalą.

3.3.   Kai kompetentinga institucija gauna su įspėjimu susijusį prašymą dėl savitarpio pagalbos, apie šį prašymą, nurodydama prašymo rūšį, ji praneša Komisijai ir visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, valstybių narių paskirtoms atsakingomis už teisės aktų, kurie buvo pažeisti, vykdymą.

Teikdama informaciją apie gautą prašymą, ji taip pat nurodo:

a)

duomenis apie kompetentingą savitarpio pagalbos prašančiąją instituciją;

b)

pardavėjo ar tiekėjo pavadinimą, jei jis žinomas;

c)

produkto ar paslaugos pavadinimą;

d)

klasifikavimo kodą;

e)

naudojamus reklamos ar pardavimo būdus;

f)

teisinį pagrindą;

g)

Bendrijoje įvykdyto pažeidimo rūšį;

h)

apskaičiuotą vartotojų, kurie galėjo patirti žalą, skaičių ir įvertintą finansinę žalą.“

8)

Po 5 skyriaus įterpiamas šis skyrius:

„6.   6 SKYRIUS – Rinkos priežiūros ir vykdymo veiklos koordinavimas

6.1.   Vykdydamos prievolę pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 9 straipsnio 2 dalį, suinteresuotosios kompetentingos institucijos gali kartu nutarti, kad vykdymo priemonę koordinuos viena iš jų. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo specifiškumą, koordinuojančia institucija paprastai paskiria tos šalies instituciją, kurioje yra prekiautojo būstinė ar pagrindinis veiklos centras arba didžiausias nukentėjusių vartotojų skaičius.

6.2.   Jeigu Komisijos prašoma, ji padeda koordinuoti veiklą.“