ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
Puslapis |
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2008/217/EB |
|
|
* |
2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos (ranešta dokumentu Nr. C(2007) 6440) ( 1 ) |
|
|
|
2008/218/EB |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
19.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 20 d.
dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos
(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6440)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/217/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį ir II priedą transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius ir funkcinius posistemius, įskaitant infrastruktūros posistemį. |
(2) |
Komisijos sprendimu 2002/732/EB (2) nustatyta pirmoji transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacija (TSS). |
(3) |
Pirmąją TSS Būtina persvarstyti atsižvelgiant į technikos pažangą ir ją įgyvendinant įgytą patirtį. |
(4) |
EGSA, kaip jungtinei reprezentacinei grupei, suteiktas įgaliojimas persvarstyti ir pataisyti pirmąją TSS. Sprendimas 2002/732/EB turi būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu. |
(5) |
Pataisytos TSS projektą išnagrinėjo Direktyva 96/48/EB įsteigtas komitetas. |
(6) |
Ši TSS tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma naujai arba modernizuotai ir rekonstruotai infrastruktūrai. |
(7) |
Ši TSS nepažeidžia kitų svarbių TSS nuostatų, kurios gali būti taikomos infrastruktūros posistemiams. |
(8) |
Pirmoji infrastruktūros posistemio TSS 2002 m. Todėl šiandien galiojantiems sutartiniams įsipareigojimams, naujiems infrastruktūros posistemiams ar sąveikos sudedamosioms dalims arba jų rekonstravimui ir modernizavimui turėtų būti taikomas atitikties vertinimas pagal šios pirmosios TSS nuostatas. Be to, pirmoji TSS turėtų toliau būti taikoma posistemio sudedamųjų dalių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurios leidžiamos pirmąja TSS, techninei priežiūrai, su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Todėl Sprendimo 2002/732/EB nuostatos turėtų toliau galioti projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos linijos ir esamos linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių rengimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie yra pranešimo apie šį sprendimą dieną vykdomos sutarties dalykas. Siekiant nustatyti, kuo skiriasi pirmosios TSS ir naujosios TSS, pateikiamos šio sprendimo priede, taikymo sritis, valstybės narės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kada šis sprendimas pradedamas taikyti, praneša posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms vis dar taikoma pirmoji TSS, sąrašą. |
(9) |
Šioje TSS infrastruktūros posistemio mazgas „balasto neturintis bėgių kelias“ yra apibūdinamas kaip „naujas sprendimas“. Tačiau ateityje turėtų būti apsvarstyta galimybė „balasto neturintį bėgių kelią“ apibūdinti kaip „patirtimi pagrįstą sprendimą“. |
(10) |
Šia TSS nereikalaujama naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai yra griežtai būtina transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(11) |
Šia TSS tam tikrą laikotarpį sąveikos sudedamąsias dalis leidžiama įtraukti į posistemius jų nesertifikuojant, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. |
(12) |
Ši TSS versija nevisiškai atitinka esminius reikalavimus. Neįtraukti techniniai aspektai pagal Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį šios TSS H priede įvardinti„Neišspręstais klausimais“. Pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 3 dalį, valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia nacionalinių techninių taisyklių, susijusių su „Neišspręstais klausimais“ ir jų atitikties vertinimui taikytinų procedūrų, sąrašą. |
(13) |
Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša šios TSS 7 skyriuje aprašytiems specifiniams atvejams taikytinas atitikties vertinimo procedūras. |
(14) |
Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų esamai ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Tuo tikslu Komisijai būtina išnagrinėti tuos susitarimus, siekiant nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti. |
(15) |
TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai persvarstoma. |
(16) |
Šia TSS leidžiami novatoriški sprendimai. Jeigu siūlomi tokie sprendimai, gamintojas ar perkančioji organizacija nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus sprendimo funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengs vertinimo metodus. |
(17) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija patvirtina techninę sąveikos specifikaciją (TSS), susijusią su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos „Infrastruktūros“ posistemiu.
TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Ši TSS taikoma visai naujai, modernizuotai arba rekonstruotai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB I priede.
3 straipsnis
(1) Atsižvelgiant į klausimus, TSS H priede įvardintus „Neišspręstais klausimais“, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį atliekant sąveikos atitikties vertinimą, yra tos taikytinos techninės taisyklės, taikomos valstybėje narėje, kuri leidžia pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.
(2) Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:
(a) |
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikytinų techninių taisyklių sąrašą; |
(b) |
atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą |
(c) |
įstaigas, kurias ji paskiria atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti |
4 straipsnis
(1) TSS 7 skyriuje nurodytų klausimų, priskirtų „Specifiniams atvejams“, atžvilgiu, atitikties vertinimo procedūros – tai valstybėse narėse taikomos procedūros.
(2) Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:
(a) |
atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(b) |
įstaigas, kurias ji paskiria pirmiau minėtoms atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
5 straipsnis
TSS leidžiama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo atitikties sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas ir sertifikavimas gali būti atliekamas kaip posistemio dalis. Šiuo laikotarpiu valstybės narės praneša Komisijai, kokios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos tokiu būdu, siekiant užtikrinti atidžią sąveikos sudedamųjų dalių rinkos priežiūrą ir imtis veiksmų šiai priežiūrai palengvinti.
6 straipsnis
Sprendimas 2002/732/EB panaikinamas. Tačiau jo nuostatos toliau taikomos projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos linijos ir esamos linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių kūrimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie pranešimo apie šį sprendimą dieną yra vykdomos sutarties dalykas.
Posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms toliau taikomos Sprendimo 2002/732/EB nuostatos, sąrašas pranešamas Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kada šis sprendimas pradedamas taikyti.
7 straipsnis
Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šių tipų susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų) susitarimus, kurie būtini labai specifinei ar vietinio pobūdžio numatomai veiklai, susijusiai su traukinių eismu ir manevrais; |
(b) |
dvišalius arba daugiašalius geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) ar valstybės(-ių) narės(-ių) susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis; |
(c) |
tarptautinius vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios valstybės susitarimus, ar valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) ar infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios valstybės geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis. |
8 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.
9 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 20 d.
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Komisijos pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).
(2) OL L 245, 2002 9 12, p. 143.
PRIEDAS
DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS
TECHNINËS SÀVEIKOS SPECIFIKACIJOS
Infrastruktūros posistemis
1. |
ĮŽANGA |
1.1 |
Techninė taikymo sritis |
1.2 |
Geografinė taikymo sritis |
1.3 |
Šios TSS turinys |
2 |
INFRASTRUKTŪROS SRITIES APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS |
2.1. |
Infrastruktūros srities apibrėžtis |
2.2 |
Srities, kuriai taikoma ši TSS, funkcijos ir aspektai |
2.2.1 |
Nukreipti traukinį |
2.2.2 |
Išlaikyti traukinį |
2.2.3 |
Sudaryti sąlygas laisvai ir saugiai važiuoti traukiniui tam tikrame tūryje |
2.2.4 |
Sudaryti sąlygas keleiviams įlipti į stotyse stovinčius traukinius ir išlipti iš jų. |
2.2.5 |
Užtikrinti saugą |
2.2.6 |
Tausoti aplinką |
2.2.7 |
Vykdyti traukinio techninę priežiūrą |
3. |
ESMINIAI REIKALAVIMAI |
3.1 |
Bendroji dalis |
3.2. |
Esminiai reikalavimai infrastruktūros sričiai |
3.2.1 |
Bendrieji reikalavimai |
3.2.2 |
Konkretūs infrastruktūros srities reikalavimai |
3.3 |
Esminių reikalavimų vykdymas infrastruktūros srities specifikacijomis. |
3.4 |
Infrastruktūros srities dalys, atitinkančios esminius reikalavimus |
4. |
INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS |
4.1 |
Įvadas |
4.2 |
Funkciniai ir techniniai srities reikalavimai |
4.2.1 |
Bendrosios nuostatos |
4.2.2 |
Nominalioji bėgių vėžė |
4.2.3 |
Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai |
4.2.4 |
Tarpukelės plotis |
4.2.5 |
Didžiausias nuolydis |
4.2.6 |
Mažiausias kreivės spindulys |
4.2.7 |
Bėgių kelio pokrypis |
4.2.8 |
Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas |
4.2.8.1 |
Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas lygiame bėgių kelyje ir toliau viso maršruto iešmuose ir bėgių sankryžose |
4.2.8.2 |
Staigus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimas išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje |
4.2.9 |
Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse |
4.2.9.1 |
Apibrėžtis |
4.2.9.2 |
Konstrukcinės vertės |
4.2.9.3 |
Eksploatavimo vertės |
4.2.10 |
Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos |
4.2.10.1 |
Įvadas |
4.2.10.2 |
Sąvokų apibrėžtys |
4.2.10.3 |
Nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos |
4.2.10.4 |
Nedelsiamų veiksmų riba |
4.2.11 |
Bėgio pokrypis |
4.2.12 |
Iešmai ir bėgių sankryžos |
4.2.12.1 |
Kontrolės priemonės ir blokavimas |
4.2.12.2 |
Slankiosios kryžmių šerdys |
4.2.12.3 |
Geometrinės charakteristikos |
4.2.13 |
Bėgių kelio atsparumas |
4.2.13.1 |
I kategorijos geležinkelių linijos |
4.2.13.2 |
II ir III kategorijų geležinkelių linijos |
4.2.14 |
Konstrukcijų eismo apkrovos |
4.2.14.1 |
Vertikaliosios apkrovos |
4.2.14.2 |
Dinaminė analizė |
4.2.14.3 |
Išcentrinės jėgos |
4.2.14.4 |
Skersinė geležinkelio kelio apkrova |
4.2.14.5 |
Veiksmai dėl trinties ir stabdymo (išilginės apkrovos) |
4.2.14.6 |
Išilginės jėgos, kylančios dėl bėgių kelio ir konstrukcijų sąveikos |
4.2.14.7 |
Pravažiuojančių traukinių aerodinaminis poveikis geležinkelių linijos konstrukcijoms |
4.2.14.8 |
EN1991-2:2003 reikalavimų taikymas |
4.2.15 |
Bendras bėgių kelio standumas |
4.2.16 |
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose |
4.2.16.1 |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.16.2 |
Stūmoklio efektas požeminėse stotyse |
4.2.17 |
Šoninio vėjo poveikis |
4.2.18 |
Elektrinės charakteristikos |
4.2.19 |
Triukšmas ir vibracija |
4.2.20 |
Peronai |
4.2.20.1 |
Patekimas į peroną |
4.2.20.2 |
Naudingasis perono ilgis |
4.2.20.3 |
Naudingasis perono plotis |
4.2.20.4 |
Perono aukštis |
4.2.20.5 |
Atstumas nuo bėgių kelio centro |
4.2.20.6 |
Bėgių kelio išdėstymas išilgai perono |
4.2.20.7 |
Apsauga nuo elektros šoko peronuose |
4.2.20.8 |
Charakteristikos, susijusios su žmonių su judėjimo negalia prieiga |
4.2.21 |
Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose |
4.2.22 |
Prieiga arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius |
4.2.23 |
Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju |
4.2.23.1 |
Laisvoji šoninė erdvė išilgai bėgių kelių |
4.2.23.2 |
Avariniai praėjimo takai tuneliuose |
4.2.24 |
Atstumo žyma |
4.2.25 |
Atsarginiai bėgių keliai ir kitos labai mažo greičio vietos |
4.2.25.1 |
Ilgis |
4.2.25.2 |
Nuolydis |
4.2.25.3 |
Kreivės spindulys |
4.2.26 |
Stacionarioji traukinių priežiūros įranga |
4.2.26.1 |
Tualeto nuotekos |
4.2.26.2 |
Traukinio išorinio valymo įranga |
4.2.26.3 |
Vandens perpylimo įranga |
4.2.26.4 |
Smėlio perkrovimo įranga |
4.2.26.5 |
Degalų pripildymas |
4.2.27 |
Balasto išjudinimas oro srautu |
4.3 |
Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai |
4.3.1 |
Sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu |
4.3.2 |
Sąsaja su energijos posistemiu |
4.3.3 |
Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu |
4.3.4 |
Sąsajos su eksploatavimo posistemiu |
4.3.5 |
Sąsajos su SGT TSS |
4.4 |
Eksploatavimo taisyklės |
4.4.1 |
Darbų vykdymas |
4.4.2 |
Pranešimai, perduodami geležinkelių įmonėms |
4.4.3 |
Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio |
4.5 |
Techninės priežiūros taisyklės |
4.5.1 |
Techninės priežiūros planas |
4.5.2 |
Techninės priežiūros reikalavimai |
4.6 |
Profesinis išmanymas ir kvalifikacija |
4.7 |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
4.8 |
Infrastruktūros registras |
5. |
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS |
5.1 |
Apibrėžtis |
5.1.1 |
Naujoviški sprendimai |
5.1.2 |
Naujieji bėgių kelio sukomplektuoto bloko sprendimai |
5.2 |
Sudedamųjų dalių sąrašas |
5.3 |
Sudedamųjų dalių veikimas ir specifikacijos |
5.3.1 |
Bėgis |
5.3.1.1 |
Bėgio galvutės profilis |
5.3.1.2 |
Konstrukcinė tiesinė masė |
5.3.1.3 |
Plieno rūšis |
5.3.2 |
Bėgio sąvaržos |
5.3.3 |
Bėgių kelio pabėgiai ir atramos |
5.3.4 |
Iešmai ir bėgių sankryžos |
5.3.5 |
Vandens pripylimo jungtis |
6. |
SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS IR POSISTEMIŲ PATIKRA |
6.1. |
Sąveikos sudedamosios dalys |
6.1.1. |
Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros |
6.1.1.1 |
Suderinamumas su posistemio reikalavimais. |
6.1.1.2 |
Suderinamumas su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis ir posistemio sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ši dalis, kaip numatoma, turės sąsajų. |
6.1.1.3 |
Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais |
6.1.2 |
„Įprastos“, „neįprastos“ ir „naujoviškos“ sąveikos sudedamųjų dalių apibrėžimai |
6.1.3. |
Įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros |
6.1.4. |
Naujoviškoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros |
6.1.5 |
Modulių taikymas |
6.1.6 |
Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo metodai |
6.1.6.1 |
Kitų Bendrijos direktyvų reglamentuojamos sąveikos sudedamosios dalys |
6.1.6.2 |
Tvirtinimo sistemos įvertinimas |
6.1.6.3 |
Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumą naudoti) |
6.2 |
Infrastruktūros posistemis |
6.2.1 |
Bendrosios nuostatos |
6.2.2 |
Rezervuota |
6.2.3 |
Naujoviški sprendimai |
6.2.4 |
Modulių taikymas |
6.2.4.1 |
SH2 modulio taikymas |
6.2.4.2 |
G modulio taikymas |
6.2.5 |
Techniniai sprendimai, kurie teikia pagrindą manyti, kad projektavimo etape bus pasiekta atitiktis |
6.2.5.1 |
Bėgių kelio atsparumo įvertinimas |
6.2.5.2 |
Lygiavertiško kūgiškumo įvertinimas |
6.2.6 |
Ypatingieji atitikties įvertinimo reikalavimai |
6.2.6.1 |
Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas |
6.2.6.2 |
Vėžės pločio vidurkio mažiausios vertės įvertinimas |
6.2.6.3 |
Bėgių kelio standumo įvertinimas |
6.2.6.4 |
Bėgių pokrypio įvertinimas |
6.2.6.5 |
Didžiausio slėgio kitimo tuneliuose įvertinimas |
6.2.6.6 |
Triukšmo ir vibracijos įvertinimas |
6.3 |
Atitikties įvertinimas, kai greitis laikomas perėjimo kriterijumi |
6.4 |
Techninės priežiūros plano įvertinimas |
6.5 |
Techninės priežiūros posistemio įvertinimas |
6.6 |
Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos |
6.6.1 |
Bendrosios nuostatos |
6.6.2 |
Pereinamasis laikotarpis |
6.6.3 |
Nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių turinčių posistemių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu |
6.6.3.1 |
Sąlygos |
6.6.3.2 |
Pranešimas |
6.6.3.3 |
Gyvavimo ciklo įgyvendinimas |
6.6.4 |
Stebėjimo priemonės |
7. |
INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS |
7.1. |
Šios TSS taikymas eksploatuotinoms greitųjų geležinkelių linijoms |
7.2. |
Šios TSS taikymas jau eksploatuojamoms greitųjų geležinkelių linijoms |
7.2.1. |
Statinių klasifikavimas |
7.2.2. |
Civilinės statybos parametrai ir reikalavimai |
7.2.3. |
Bėgių kelio konstrukcijos parametrai ir charakteristikos |
7.2.4. |
Kitos įrangos ir techninės priežiūros įrenginių parametrai ir charakteristikos |
7.2.5. |
Greitis kaip perėjimo kriterijus |
7.3. |
Specifiniai atvejai |
7.3.1. |
Ypatingosios Vokietijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.2. |
Ypatingosios Austrijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.3. |
Ypatingosios Danijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.4. |
Ypatingosios Ispanijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.5. |
Ypatingosios Suomijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.6. |
Ypatingosios Britanijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.7. |
Ypatingosios Graikijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.8. |
Ypatingosios Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų savybės |
7.3.9. |
Ypatingosios Italijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.10. |
Ypatingosios Nyderlandų geležinkelių tinklo savybės |
7.3.11. |
Ypatingosios Portugalijos geležinkelių tinklo savybės |
7.3.12. |
Ypatingosios Švedijos tinklo savybės |
7.3.13. |
Ypatingosios Lenkijos geležinkelių tinklo savybės |
7.4. |
TSS persvarstymas |
7.5. |
Susitarimai |
7.5.1. |
Galiojantys susitarimai |
7.5.2. |
Būsimieji susitarimai |
A PRIEDAS |
Infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalys |
A.1. |
Taikymo sritis |
A.2. |
Vertinamos „įprastų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos. |
A.3. |
Vertinamos „naujų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos |
B1 PRIEDAS |
Infrastruktūros posistemio įvertinimas |
B1.1. |
Taikymo sritis |
B1.2. |
Charakteristikos ir moduliai |
B2 PRIEDAS |
Techninės priežiūros posistemio vertinimas |
B2.1. |
Taikymo sritis |
B2.2. |
Charakteristikos |
C PRIEDAS |
Atitikties vertinimo procedūros |
D PRIEDAS |
Su infrastruktūros sritimi susijusios pozicijos, kurios turi būti įtrauktos į infrastruktūros registrą |
E PRIEDAS |
Iešmų ir bėgių sankryžų diagrama |
F PRIEDAS |
Bėgio profilis 60 E2 |
G PRIEDAS |
(Rezervuotas) |
H PRIEDAS |
Neišspręstų klausimų sąrašas |
I PRIEDAS |
GG ip TSS naudojamos sąvokos |
1. ĮŽANGA
1.1 Techninė taikymo sritis
Šis TSS skirta infrastruktūros posistemiui ir transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos techninės priežiūros posistemio daliai. Jie įtraukti į Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą.
Pagal direktyvos I priedą greitųjų geležinkelių linijos – tai:
— |
specialiai nutiestos greitųjų traukinių eismui skirtos geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu, |
— |
specialiai modernizuotos greitųjų traukinių eismui geležinkelių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu, |
— |
specialiai modernizuotos greitųjų traukinių eismui skirtos geležinkelių linijos, turinčios specialių savybių dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, kuriomis važiuojant greitis kiekvienu atveju turi būti pritaikytas; |
Šioje TSS šios geležinkelių linijos suskirstytos atitinkamai į I, II ir III kategorijas.
1.2 Geografinė taikymo sritis
Šios TSS geografinė taikymo sritis – transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, I priede.
1.3 Šios TSS turinys
Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:
(a) |
nurodo jos skirtą taikymo sritį (2 skyrius); |
(b) |
nustato pagrindinius reikalavimus infrastruktūros posistemiui (3 skyrius) ir jos sąsajas su kitais posistemiais (4 skyrius); |
(c) |
nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skyrius); |
(d) |
nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos pasiekti transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveiką (5 skyrius); |
(e) |
kiekvienu svarstomu atveju nurodo, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti arba posistemių EB patikrai atlikti (6 skyrius); |
(f) |
nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius); |
(g) |
nurodo atitinkamo personalo profesinę kompetenciją ir sveikatos bei saugos darbe sąlygas, būtinas posistemiui veikti bei jo techninei priežiūrai atlikti ir TSS įgyvendinti (4 skyrius). |
Pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį kiekvienai TSS galima numatyti specifiniams atvejams skirtą nuostatą; jie yra nurodyti 7 skyriuje.
Šios TSS 4 skyriuje taip pat paskelbiamos pirmiau 1.1 ir 1.2 punktuose minėtos taikymo srities specifinės eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
2. INFRASTRUKTŪROS SRITIES APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS
2.1. Infrastruktūros srities apibrėžtis
Ši TSS taikoma infrastruktūros sričiai, kurioje yra:
— |
struktūrinis infrastruktūros posistemis, |
— |
techninės priežiūros eksploatacinio posistemio dalis, susijusi su infrastruktūros posistemiu, |
— |
geležinkelių riedmenų techninės priežiūros eksploatacinio posistemio stacionarieji įrenginiai, susiję su aptarnavimu (t. y. plovimo įrenginiais, smėlio ir vandens tiekimu; kuro papildymu ir stacionariųjų tualetų išmetamųjų įrenginių prijungimu) |
Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos struktūrinis infrastruktūros posistemį sudaro greitųjų geležinkelių linijos bėgių kelias, iešmai ir kryžmės, priklausantys 1 skyriuje nurodytai taikymo sričiai. Šie bėgių keliai – tai atitinkamos geležinkelių linijos ruožai, nustatyti infrastruktūros registre.
Struktūrinis infrastruktūros posistemis taip pat apima:
— |
inžinerinius statinius, kuriais sutvirtinamas ar apsaugomas geležinkelio kelias, |
— |
inžinerinius geležinkelių linijos statinius ir civilinius inžinerinius statinius (įrenginius), kurie galėtų turėti įtakos geležinkelių sąveikai, |
— |
keleivių peronus ir kitą stoties infrastruktūrą, kuri galėtų turėti įtakos geležinkelių sąveikai, |
— |
aplinkai apsaugoti būtinas posistemio priemones, |
— |
priemones keleivių saugai užtikrinti sutrikus geležinkelių eismui |
2.2 Srities, kuriai taikoma ši TSS, funkcijos ir aspektai
Infrastruktūros srities aspektai, susiję su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika, yra aprašyti toliau pagal jai skirtas funkcijas, kartu su priimtais, turinčiais su jomis ryšį, principais.
2.2.1 Nukreipti traukinį
Tiesus bėgių kelias
Tiesus bėgių kelias – tai mechaninė riedmenų kreipiamoji sistema, kurios charakteristikos yra tokios, kad Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai tinkami važiuoti laikantis norimų eismo saugos reikalavimų ir tiksliai nurodytų parametrų.
Atstumas tarp dviejų bėgių ir ratų sankybis su bėgiais yra apibrėžtas, siekiant užtikrinti infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemio suderinamumą.
Iešmai ir bėgių sankryžos
Iešmai ir bėgių sankryžos, kuriais keičiamas maršrutas, turi atitikti atitinkamas nustatytas tiesaus bėgių kelio specifikacijas ir funkcinius konstrukcijos matmenis, siekiant, kad būtų užtikrintas techninis suderinamumas su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkančiais traukiniais.
Atsarginiai bėgių keliai
Atsarginiai bėgių keliai neturi atitikti visų tiesaus bėgių kelio charakteristikų; tačiau atsarginiai keliai turi atitikti specifinius reikalavimus, kaip nurodyta 4 skyriuje, siekiant užtikrinti techninį suderinamumą su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkančiais.
2.2.2 Išlaikyti traukinį
Tiesus bėgių kelias, iešmai ir bėgių sankryžos
Jėgos, kuriomis geležinkelių riedmenys veikia bėgių kelią ir kurios lemia geležinkelių riedmenų apsaugos nuo nuvažiavimo nuo bėgių sąlygas, taip pat bėgių kelio savybės išlaikyti tų jėgų sukeliamas apkrovas, kyla vien tik ratams liečiant bėgius bei įjungus bet kokią susijusią stabdžių įrangą, kai tokie veiksmai vyksta tiesiogiai ant bėgių.
Šios jėgos apima vertikaliąsias, skersines ir išilgines jėgas.
Riedmens ir bėgių kelio mechaninės sąveikos veikiant kiekvienai iš šių trijų tipų jėgų vienas ar daugiau būdingų kriterijų apibrėžiami kaip ribos, kurių riedmuo negali viršyti, ir, atvirkščiai, kaip mažiausios apkrovos, kurias bėgių kelias turi būti tinkamas išlaikyti. Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 4 dalį šie kriterijai netrukdo pasirinkti didesnes kitų traukinių eismo atveju tinkamas ribines vertes. Šie būdingi riedmens ir bėgių kelio sąveikos saugos kriterijai yra sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu.
Atraminės bėgių konstrukcijos
Be pirmiau nurodyto poveikio tiesiam bėgių keliui, iešmams ir bėgių sankryžoms, greitųjų geležinkelių eismas daro didelį poveikį geležinkelių tiltų dinaminėms ypatybėms, atsižvelgiant į geležinkelių riedmenų ašies apkrovų pasikartojimo dažnį, ir jie yra sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu.
2.2.3 Sudaryti sąlygas laisvai ir saugiai važiuoti traukiniui tam tikrame tūryje
Statinių artumo gabaritas ir tarpukelės plotis
Statinių artumo gabaritu ir tarpukelės plotis dažniausiai apibrėžiamas atstumą tarp riedmenų kontūrų, srovės imtuvo bei geležinkelio kelio įrenginių ir tarp pačių riedmenų kontūrų pravažiuojant traukiniams. Be būtinųjų reikalavimų, užtikrinančių, kad riedmenys nepažeistų statinių artumo gabarito, pagal šias sąsajas nustatoma riedmenis ir stacionarius įrenginius abipusiškai veikiančių skersinių aerodinaminių jėgų kilmė.
Civiliniai inžineriniai statiniai ir geležinkelio kelio įrenginiai
Civiliniai inžineriniai statiniai ir geležinkelio kelio įrenginiai turi atitikti reikalavimus, susijusius su statinių artumo gabaritu.
Aerodinaminės jėgos, veikiančios kai kuriuos geležinkelio kelio įrenginius ir sukeliančios slėgio pokyčius tuneliuose, priklauso nuo traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, aerodinaminių savybių ir todėl atsiranda sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu.
Slėgio pokyčiai, kurie keleivius veikia riedmenims važiuojant per tunelius, iš esmės priklauso nuo traukinio sąstato važiavimo greičio, jo skerspjūvio ploto, ilgio ir aerodinaminės formos bei tunelio ilgio ir skerspjūvio ploto. Jie yra ribojami leistinomis vertėmis, kurios nustatomos atsižvelgiant į keleivių sveikatą, ir todėl atsiranda sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu.
2.2.4 Sudaryti sąlygas keleiviams įlipti į stotyse stovinčius traukinius ir išlipti iš jų.
Keleivių peronai
Infrastruktūros posistemis apima priemones, kuriomis i keleiviai gali pasinaudoti lipdami į traukinius: stočių peronus ir jų įrangą. Posistemio sąveika iš esmės yra susijusi su peronų aukščiu ir ilgiu, slėgio pokyčiais traukiniams pravažiuojant požemines stotis. Šios sudedamosios dalys yra susijusios su geležinkelių riedmenų posistemiu.
Žmonės su judėjimo negalia
Siekiant gerinti galimybes žmonėms su judėjimo negalia naudotis geležinkelių transportu, numatomos priemonės, kurios sudarytų geresnes sąlygas lengviau pasiekti viešąsias infrastruktūros zonas, ypač tas, kurios yra skirtos perono ir traukinio sąsajai, taip pat evakuacijos pavojingų situacijų atveju poreikiams tenkinti.
2.2.5 Užtikrinti saugą
Geležinkelių linijos sauga, geležinkelių riedmenų apsauga nuo įsibrovimo į juos ir apsauga nuo šoninio vėjo turi sąsają su geležinkelių riedmenų, kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat eksploatavimo posistemiais.
Taikymo sričiai taip pat priklauso priemonės, būtinos užtikrinti įrenginių stebėjimą ir jų techninę priežiūrą, laikantis pagrindinių reikalavimų.
Infrastruktūra turi turėti avarijų atvejams taikomas saugos priemones, skirtas stočių teritorijai ir bėgių keliui, kuriomis, kilus avarijoms, galėtų pasinaudoti asmenys.
2.2.6 Tausoti aplinką
Taikymo sričiai priklauso būtinos priemonės, skirtos aplinkai apsaugoti teritorijoje, kurioje yra infrastruktūra.
2.2.7 Vykdyti traukinio techninę priežiūrą
Taikymo sričiai priklauso stacionarieji įrenginiai, skirti geležinkelių riedmenims aptarnauti (t. y. plovimo įrenginiai, smėlio ir vandens tiekimas, kuro papildymas ir stacionariųjų tualetų išmetamųjų įrenginių prijungimas).
3. ESMINIAI REIKALAVIMAI
3.1 Bendroji dalis
Pagal šios TSS taikymo sritį atitiktis specifikacijoms, aprašytoms:
— |
posistemių atveju – 4 skyriuje |
— |
ir sąveikos sudedamųjų dalių atveju – 5 skyriuje, |
kaip įrodyta teigiamais šio vertinimo rezultatais:
— |
sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti, |
— |
ir posistemių tikrinimo, kaip aprašyta 6 skyriuje, |
užtikrina atitinkamų esminių reikalavimų, nurodytų šios TSS 3.2 ir 3.3 skirsniuose, vykdymą.
Vis dėlto, jei daliai esminių reikalavimų taikomos nacionalinės taisykles dėl:
— |
TSS paskelbtų neišspręstų ir atidėtų klausimų, |
— |
Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 7 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos. |
— |
specifinių atvejų, aprašytų šios TSS 7.3 skirsnyje, |
Atitinkamas atitikties vertinimas atliekamas laikantis procedūrų, už kurias atsakinga atitinkama valstybė narė.
Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nurodytus esminius reikalavimus.
3.2. Esminiai reikalavimai infrastruktūros sričiai
Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priedą esminiai reikalavimai gali būti bendrojo pobūdžio ir taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba gali turėti kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims būdingus konkrečius požymius.
Esminiai reikalavimai, kaip apibrėžta direktyvos III priede, nurodomi toliau 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniuose:
3.2.1 Bendrieji reikalavimai
Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede pateikiami esminiaireikalavimai. Šiai TSS svarbūs bendrieji reikalavimai nurodomi toliau:
„1.1. Sauga
1.1.1. |
Saugai svarbios sudedamosios dalys, ypač susijusios su traukinių eismu, turi būti projektuojamos, gaminamos arba surenkamos, techniškai prižiūrimos ir tikrinamos taip, kad būtų užtikrintas tinklui nustatytus tikslus atitinkantis saugos lygis, įskaitant tuos, kurie nustatyti avarinėms situacijoms. |
1.1.2. |
Rato ir bėgio sąlyčio parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus siekiant užtikrinti saugų važiavimą didžiausiu leistinu greičiu. |
1.1.3. |
Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo poveikis saugai turi būti apribotas atitinkamomis priemonėmis. |
1.1.4. |
Projektuojant stacionariąją įrangą ir geležinkelių riedmenis bei tam tikslui pasirenkant medžiagas turi būti siekiama, kad, jeigu kiltų gaisras, būtų apribotas ugnies ir dūmų susidarymas, plitimas bei jų poveikis. |
1.1.5. |
Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai. |
1.2. Patikimumas ir tinkamumas
Su traukinių eismu susijusios stacionarių ar judamųjų sudedamųjų dalių stebėjimas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.
1.3. Sveikata
1.3.1. |
Medžiagos, kurios atsižvelgiant į jų naudojimo būdą, galėtų kelti pavojų turinčiųjų prieigą prie jų sveikatai, neturi būti naudojamos traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose. |
1.3.2. |
Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui. |
1.4. Aplinkos apsauga
1.4.1. |
Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos įrengimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta projektuojant sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas. |
1.4.2. |
Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui. |
1.4.3. |
Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderintos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, galinčiais sukelti trukdžiusi. |
1.5. Techninis suderinamumas
Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.
Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“
3.2.2 Konkretūs infrastruktūros srities reikalavimai
Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede pateikiami esminiai reikalavimai. Šiai TSS svarbūs konkretūs infrastruktūros, techninės priežiūros, aplinkos apsaugos ir eksploatavimo sričių reikalavimai nurodomi toliau:
„2.1 Infrastruktūros
2.1.1. |
Sauga Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į greitųjų geležinkelių linijų įrenginius. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač stotyse, kurias traukiniai pravažiuoja dideliu greičiu. Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, gaisras, galimybė patekti, evakuavimas, platformos ir kt.). Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose. |
2.5 Techninė priežiūra
2.5.1. |
Sveikata Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centrų darbo tvarka, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai. |
2.5.2. |
Aplinkos apsauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių. |
2.5.3. |
Techninis suderinamumas Greitųjų traukinių techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti. |
2.6. Aplinka
2.6.1. |
Sveikata Organizuojant transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eismą turi būti laikomasi privalomųjų keliamo triukšmo apribojimų. |
2.6.2. |
Aplinkos apsauga Normalios techninės būklės transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos organizuojamo traukinių eismo sukeliamas grunto vibracijos lygis turi būti toks, kad būtų priimtinas veikloms, kurių imamasi prie tokių geležinkelių, arba šalia infrastruktūros esančiai aplinkai |
2.7. Eksploatavimas
2.7.1. |
Sauga Tinklo eksploatavimo taisyklės turi būti susiejamos, o traukinių mašinistų bei brigadų kvalifikacija turi būti tokia, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis tinklo eksploatavimas. Eksploatavimo ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, nustatyta atitinkamų traukinius eksploatuojančių operatorių techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis. |
2.7.2. |
Patikimumas ir tinkamumas Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“ |
3.3 Esminių reikalavimų vykdymas infrastruktūros srities specifikacijomis.
3.3.1 Sauga
Siekiant atitikties bendriesiems reikalavimams, infrastruktūra saugos lygio, atitinkančio tinklui nustatytus tikslus atžvilgiu, turi:
— |
būti tinkama traukinių eismui, jiems be rizikos nuvažiuoti nuo bėgių arba susidurti tarpusavyje arba su kitais geležinkelių riedmenimis ar stacionariomis kliūtimis, taip pat nesukelti nepriimtinos rizikos dėl arti esančio elektrinės traukos tiekimo šaltinio, |
— |
būti atspari statinėms arba dinaminėms vertikaliosioms, skersinėms ir išilginėms apkrovoms, kurias sukelia traukiniai nurodytose bėgių kelio vietose, ir užtikrinti eksploatavimo charakteristikas, |
— |
būti tinkama `vykdyti įrenginių stebėjimą ir techninę priežiūrą, būtiną užtikrinti svarbių sudedamųjų dalių saugią būklę, |
— |
būti iš medžiagų, kilus gaisrui neskleidžiančių kenksmingus dūmus; šis reikalavimais taikomas tik ribotos erdvės vietose esantiems infrastruktūros elementams (tuneliams, dengtoms iškasoms ir požeminėms stotims). |
— |
užtikrinti, kad prie įrenginių, išskyrus peronų vietas, į kurias leidžiama patekti keleiviams, galėtų prieiti tik leidimą turintys darbuotojai, |
— |
būti tokia, kad būtų galima kontroliuoti nepageidautinų asmenų arba riedmenų patekimo į geležinkelių infrastruktūros užimamą teritoriją riziką, |
— |
būti tokia, kad pagal įprastus reikalavimus eksploatuojant geležinkelių liniją keleiviams prieinamos vietos būtų numatytos pakankamu atstumu nuo bėgių kelio, kuriuo dideliu greičiu važiuoja traukiniai arba, siekiant sumažinti pavojų keleiviams, šios vietos būtų tinkamai atskirtos nuo bėgių kelio bei kad į jas būtų numatyti būtini privažiuojamieji keliai, kuriais keleivius būtų galima evakuoti, ypač požeminėse stotyse, |
— |
būti tokia, kad neįgalieji keleiviai galėtų pasinaudoti tinkamomis priemonėmis siekdami patekti į viešąsias ir (arba) evakuotis iš jų, |
— |
būti tokia, keleiviai negalėtų patekti į pavojingas zonas, jei greitasis traukinys sustoja nenumatytame kelyje, ne sustojimui skirtose geležinkelio stoties vietose, |
— |
būti tinkama ilguose tuneliuose imtis specialiųjų apsaugos nuo gaisro priemonių, sušvelninti pasekmes, taip pat, kilus gaisrui, turi būti tinkama palengvinti keleivių evakavimą, |
— |
turėti įrangą, kuria būtų tiekiamas tinkamos kokybės smėlis. |
Tinkamai atsižvelgta į galimas toliau nurodytų su sauga susijusių elementų veikimo sutrikimų pasekmes.
3.3.2 Patikimumas ir tinkamumas
Šiam reikalavimui įvykdyti saugos požiūriu svarbioms sąsajoms, kurių charakteristikos eksploatuojant sistemą gali pasikeisti, turi būti skiriamas didžiausias dėmesys stebėjimo ir techninės priežiūros planuose, apibūdinančiuose tų elementų stebėjimo ir tikslinimo sąlygas.
3.3.3 Sveikata
Šie bendrieji reikalavimai taikomi įvairių infrastruktūros posistemio elementų priešgaisrinei apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūrą sudarančių produktų (bėgių kelio ir civilinių inžinerinių statinių) šiluminis krūvis yra mažas, šis reikalavimas taikomas tik požeminiams objektams, į kuriuos žmonės patenka esant įprastam eksploatavimui. Dėl to produktams, kurie sudaro bėgių kelio ir civilinių inžinerinių statinių sąsajas, nenustatomi jokie reikalavimai, išskyrus šiuos specifinius infrastruktūros objektus.
Pastarajam turi būti taikomos Bendrijos direktyvos dėl sveikatos, paprastai taikomos inžineriniams statiniams, nepriklausomai nuo tų inžinerinių statinių sąsajos su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika.
Be atitikimo šiems bendriesiems reikalavimams, būtina riboti slėgio pokyčius, kuris gali daryti poveikį keleiviams ir geležinkelio darbuotojams traukiniui važiuojant tuneliais, dengtomis iškasomis ir per požemines stotis, taip pat oro srautus, požeminėse stotyse, galinčius daryti poveikį keleiviams,; peronuose ir požeminių stočių vietose, į kurias leidžiama patekti keleiviams, turi būti pašalintas elektros smūgio pavojus.
— |
Todėl turi būti imtasi priemonių, tinkamai pasirenkant atitinkamų statinių angų skerspjūvį arba naudojant pagalbinius įrenginius, kad būtų laikomasi sveikatos kriterijaus, grindžiamo didžiausiu slėgio pokyčiu, patiriamu tunelyje pravažiuojant traukiniui. |
— |
Požeminėse stotyse turi būti imtasi priemonių statybinėms ypatybėms, kuriomis sumažinami gretimų tunelių sukeliami slėgio pokyčiai, įdiegti arba pagalbiniams įrenginiams, oro srautų greitį mažinantiems iki žmonėms priimtinų verčių, panaudoti. |
Turi būti imtasi priemonių, kad keleiviams prieinamose vietose būtų pašalinta neleistina elektros smūgio rizika.
Jei tai yra techninės priežiūros posistemio stacionarioji įranga, galima laikyti, kad šie esminiai reikalavimai yra įvykdyti, jeigu įrodoma, jog tie įrenginiai atitinka nacionalinius teisės aktus.
3.3.4 Aplinkos apsauga
Vertinant projektų poveikį aplinkai dėl specialiai greitiesiems geležinkelių riedmenims pastatytos geležinkelių linijos projekto arba modernizuojant geležinkelių liniją, ją pritaikant greitiesiems geležinkelių riedmenims, turi būti atsižvelgiama į traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, charakteristikas.
Jei tai yra techninės priežiūros posistemio stacionarioji įranga, galima laikyti, kad šie pagrindiniai reikalavimai yra įvykdyti, jeigu įrodoma, jog tie įrenginiai atitinka nacionalinius teisės aktus.
3.3.5 Techninis suderinamumas
Kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, turi būti laikomasi šių sąlygų:
— |
nustatomi tokie Europos tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų dalių sąveika, geležinkelių linijų statinių artumo gabaritai, atstumas tarp bėgių kelio centrų, bėgių kelio tiesinimas, bėgių kelio vėžė, didžiausias nuolydis bei keleivių peronų ilgis bei aukštis, kad būtų užtikrintas abipusis geležinkelių linijų suderinamumas ir suderinamumas su sąveikai užtikrinti tinkamais geležinkelių riedmenimis, |
— |
įranga, kuri ateityje gali būti reikalinga, kad ne greitųjų geležinkelių traukiniai galėtų važiuoti transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių linijomis, turi nekliudyti traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eismui, |
— |
infrastruktūros elektrinės charakteristikos turi būti suderinamos su naudojamomis elektrifikavimo ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemomis. |
Stacionariųjų įrenginių, skirtų traukiniams aptarnauti, charakteristikos turi būti suderinamos Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
3.4 Infrastruktūros srities dalys, atitinkančios esminius reikalavimus
Lentelėje toliau simboliu „X“ pažymėti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos atitinka 4 ir 5 skyriuose nurodyti reikalavimai.
Infrastruktūros srities elementas |
Nuoroda |
Sauga (1.1, 2.1.1, 2.7.1) (1) |
Patikimumas ir tinkamumas (1.2, 2.7.2) (1) |
Sveikata (1.3, 2.5.1) (1) |
Aplinkos apsauga (1.4, .5.2, 2.6.1, 2.6.2) (1) |
Techninis suderinamumas (1.5, 2.5.3) (1) |
Nominalioji bėgių vėžė |
4.2.2 |
|
|
|
|
X |
Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai |
4.2.3 |
X |
|
|
|
X |
Tarpukelės plotis |
4.2.4 |
|
|
|
|
X |
Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai |
4.2.5 |
|
|
|
|
X |
Mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys |
4.2.6 |
X |
|
|
|
X |
Išorinio bėgio pakyla kreivėse |
4.2.7 |
X |
X |
|
|
|
Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas |
4.2.8 |
X |
|
|
|
X |
Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse |
4.2.9 |
X |
|
|
|
X |
Bėgių kelio geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams |
4.2.10 |
X |
X |
|
|
|
Bėgių kelio/Bėgio pokrypis |
4.2.11 |
X |
|
|
|
X |
Bėgio galvutės profilis |
5.3.1 |
X |
|
|
|
X |
Iešmai ir bėgių sankryžos |
4.2.12 – 5.3.4 |
X |
X |
|
|
X |
Bėgių kelio atsparumas smūgiui |
4.2.13 — |
X |
|
|
|
|
Geležinkelių eismo apkrovos statiniams |
4.2.14 |
X |
|
|
|
|
Bendrasis bėgių kelio standumas |
4.2.15 – 5.3.2 |
|
|
|
|
X |
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose |
4.2.16 |
|
|
X |
|
|
Šoninio vėjo poveikis |
4.2.17 |
X |
|
|
|
|
Elektrinės charakteristikos |
4.2.18 |
X |
|
|
|
X |
Triukšmas ir vibracijos |
4.2.19 |
|
|
X |
X |
|
Peronai |
4.2.20 |
X |
X |
X |
|
X |
Priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose |
4.2.21 |
X |
|
X |
|
|
Prieiga prie geležinkelių linijos įrenginių ir įsibrovimas į juos |
4.2.22 |
X |
|
|
|
|
Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju |
4.2.23 |
X |
|
X |
|
|
Atsarginis bėgių kelias ir kiti ruožai, kuriais važiuojama labai lėtai |
4.2.25 |
|
|
|
|
X |
Stacionarioji traukinių parangos įranga |
4.2.26 |
X |
X |
X |
X |
X |
Balasto išjudinimas oro srautu |
4.2.27 |
X |
X |
X |
|
X |
Darbų priėmimas, vykdymas |
4.4.1 |
|
X |
|
|
|
Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio |
4.4.3 |
X |
|
|
|
|
Techninės priežiūros taisyklės |
4.5 |
|
X |
X |
X |
|
Profesinė kompetencija |
4.6 |
X |
X |
|
|
X |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
4.7 |
X |
X |
X |
|
|
4. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS
4.1 Įvadas
Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir, kurios dalys yra infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemiai, yra integruota sistema, kurios darna turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti sistemos sąveiką, laikantis esminių reikalavimų.
Direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „TSS netrukdo valstybėms narėms priimti sprendimų dėl naujų arba modernizuotų infrastruktūrų, kurios būtinos kitokiems traukiniams eksploatuoti, naudojimo“.
Todėl projektuojant naują arba modernizuojamą greitųjų geležinkelių liniją turėtų būti atsižvelgiama į kitus traukinius, kuriems gali būti leista važinėti geležinkelių linija.
Geležinkelių riedmenys, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, turi būti tinkami važiuoti bėgių keliu, atitinkančiu šioje TSS nurodytas ribines vertes.
Šioje TSS nurodytų ribinių verčių nesiekiama nustatyti kaip įprastų projekto verčių. Tačiau projekto vertės turi atitikti šioje TSS nurodytas ribines vertes.
Posistemio ir jo sąsajų funkcinėse ir techninėse specifikacijose, aprašytose 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nenustatomas tam tikrų technologijų arba techninių sprendimų naudojimas, išskyrus, kai tai yra visiškai būtina transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau novatoriškiems sąveikos sprendimams gali prireikti naujų specifikacijų ir (arba) naujų vertinimo metodų. Siekiant sudaryti sąlygas technologinėms naujovėms, šios specifikacijos ir vertinimo metodai rengiami vykdant 6.2.3 skirsnyje aprašytą procesą.
4.2 Funkciniai ir techniniai srities reikalavimai
4.2.1 Bendrosios nuostatos
Infrastruktūros sritį apibūdinantys elementai:
— |
nominalioji bėgių vėžė (4.2.2 punktas) |
— |
mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas (4.2.3 punktas), |
— |
tarpukelės plotis (4.2.4 punktas), |
— |
didžiausi pakilimai ir nuolydžiai (4.2.5 punktas), |
— |
mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys (4.2.6 punktas), |
— |
išorinio bėgio pakyla kreivėse (4.2.7 punktas), |
— |
išorinio bėgio pakylos bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas), |
— |
rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (4.3.3.9 punktas), |
— |
bėgių kelio geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams (4.2.10 punktas), |
— |
bėgių kelio pokrypis (4.2.11 punktas), |
— |
bėgio galvutės profilis (5.3.1 punktas), |
— |
iešmai ir bėgių sankryžos (4.2.12 punktas). |
— |
bėgių kelio atsparumas smūgiui (4.2.13 punktas) |
— |
geležinkelių eismo apkrovos statiniams (4.2.14 punktas), |
— |
bendrasis bėgių kelio standumas (4.2.15 punktas), |
— |
didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (4.2.16 punktas), |
— |
šoninių vėjų poveikis (4.2.17 punktas). |
— |
elektrinės charakteristikos (4.2.18 punktas), |
— |
triukšmas ir vibracijos (4.2.19 punktas). |
— |
peronai (4.2.20 punktas), |
— |
priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose (4.2.21 punktas) |
— |
prieiga prie geležinkelių linijos įrenginių ir įsibrovimas į juos (4.2.22 punktas), |
— |
laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju (4.2.23 punktas) |
— |
atstumo rodyklės (4.2.24 punktas) |
— |
atsarginio bėgių kelio ir kitų ruožų, kuriais važiuojama labai lėtai, ilgis (4.2.25 punktas) |
— |
stacionarioji traukinių parangos įranga (4.2.26 punktas) |
— |
balasto išjudinimas oro srautu (4.2.27 punktas) |
— |
techninės priežiūros taisyklės (4.5 punktas) |
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti infrastruktūros sritį apibūdinantys elementai, turi bent jau atitikti eksploatacinių charakteristikų lygius, nustatytus kiekvienai toliau nurodytai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių linijos kategorijai:
— |
I kategorija: greitųjų geležinkelių linijos, nutiestos specialiai traukiniams važiuoti paprastai 250 km/h arba didesniu greičiu, |
— |
II kategorija: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h greičiu, |
— |
III kategorija: specialiai modernizuotos arba nutiestos specialiai traukiniams važiuoti dideliu greičiu, greitųjų geležinkelių linijos, kurioms būdingos ypatingos savybės, kurias lemia topografiniai, reljefo arba miesto planavimo apribojimai ir kuriose greitis turi būti pritaikytas kiekvienu atveju; |
Visų kategorijų geležinkelių linijos turi būti tinkamos važiuoti traukiniams, kurių ilgis – 400 metrų ir didžiausia masė –1 000 tonų.
Eksploatacinių parametrų lygmenys yra apibūdinami didžiausiu leistinu greičiu geležinkelių linijos ruože, kuriuo leidžiama važiuoti greitiesiems traukiniams, atitinkantiems Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Šie eksploatacinių parametrų lygmenys yra aprašyti tolesnėse pastraipose kartu su visomis ypatingomis sąlygomis, kurias kiekvienu atveju leidžiama taikyti atitinkamiems parametrams ir sąsajoms. Nurodytos parametrų vertės galioja tik iki didžiausio greičio (350 km/h).
Visi šioje TSS nurodyti eksploatacinių parametrų lygmenys ir reikalavimai yra skirti standartinės Europos vėžės bėgių keliui, kaip nustatyta 4.2.2 punkte šią TSS atitinkančioms geležinkelių linijoms.
Nurodyti geležinkelių linijų, kurios priskiriamos specifiniams atvejams, įskaitant geležinkelių linijas skirtas kitai bėgių vėžei, eksploatacinių parametrų lygmenys yra aprašyti 7.3 punkte.
Šie eksploatacinių parametrų lygiai yra aprašyti įprastomis posistemio eksploatavimo sąlygomis ir esant tokiai posistemio būklei, kuri susidaro atliekant techninės priežiūros darbus. Atliktų pertvarkomųjų darbų arba atliekamų didelės apimties techninės priežiūros darbų, dėl kurių posistemio parametrams galėtų prireikti taikyti laikinąsias išlygas, padariniai, jeigu jų būtų, aptariami 4.5 punkte.
Greitųjų geležinkelių eksploatacines charakteristikas taip pat galima pagerinti specialiomis sistemomis, pvz., pakreipiančiomis geležinkelių riedmens kėbulą. Leidžiama taikyti specialias sąlygas, kad būtų galima eksploatuoti tokius traukinius, jeigu jomis nenustatomi apribojimai greitųjų geležinkelių traukiniams, kurių kėbulai nepritaikyti, kad juos būtų galima pakreipti. Tokių sąlygų taikymas nurodomas Infrastruktūros registre.
4.2.2 Nominalioji bėgių vėžė
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Nominalioji bėgių vėžė yra 1 435 mm.
4.2.3 Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai
Infrastruktūra turi būti statoma taip, kad būtų užtikrintas saugus neužstatytas plotas traukiniams, atitinkantiems Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, važiuoti.
Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas yra apibrėžiamas pagal nustatytą skersinį tūrį, kuriame turi nebūti arba patekti kliūčių. Šis tūris yra nustatomas pagal etaloninį kinematinį profilį ir atsižvelgiant į antžeminio elektros perdavimo kabelio gabaritą ir apatinių dalių gabaritus.
Atitinkami kinematiniai profiliai yra nurodyti Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Belaukdamas, kol bus paskelbti suderintieji EN standartai, susiję su gabaritais, infrastruktūros valdytojas išsamiai nurodo susijusias taisykles, taikomas mažiausiam infrastruktūros statinių artumo gabaritui nustatyti.
I kategorijos geležinkelių linijos
Projektuojant visos kliūtys (inžineriniai statiniai, elektros energijos tiekimo ir signalizacijos įranga) turi atitikti šiuos reikalavimus:
— |
mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas nurodyta pagal GC etaloninį kinematinį profilį ir mažiausią infrastruktūros apatinių dalių gabaritą, kurie abu yra aprašyti Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS. |
Greitųjų geležinkelių energijos TSS nurodomi srovės imtuvo gabarito ir elektros izoliacijos gabarito reikalavimai.
II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Esamų greitųjų geležinkelių linijų, modernizuotų greitųjų geležinkelių traukiniams važiuoti geležinkelių linijų ir jų jungiamųjų linijų mažiausias naujų statinių infrastruktūros statinių artumo gabaritas nustatomas pagal GC etaloninį kinematinį profilį.
Atliekant pertvarkomuosius darbus, mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas nustatomas pagal GC etaloninį kinematinį profilį, jei ekonominiu tyrimu įrodomi tokios investicijos privalumai. Jei ne, infrastruktūros statinių artumo gabaritą leidžiama nustatyti pagal GB etaloninį kinematinį profilį, jei tai įmanoma atsižvelgiant į ekonomines sąlygas arba gali būti paliktas mažesnis statinių artumo gabaritas .Perkančiosios organizacijos arba infrastruktūros valdytojo atliktame ekonominiame tyrime turi būti atsižvelgta į numatomas išlaidas ir naudą, kuri būtų gauta, jeigu šias TSS atitinkančiose geležinkelių linijose, sujungtose su atitinkama geležinkelių linija, statinių artumo gabaritas būtų padidintas.
Infrastruktūros valdytojas Infrastruktūros registre nurodo kinematinį profilį, taikomą kiekviename geležinkelių linijos ruože.
Greitųjų geležinkelių energijos TSS nurodomi srovės imtuvo gabarito ir elektros izoliacijos gabarito reikalavimai.
4.2.4 Tarpukelės plotis
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Projektuojant mažiausias greitųjų geležinkelių eismui nutiestų ar modernizuotų geležinkelių linijų tarpukelės plotis nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje:
Didžiausias leidžiamas traukinių, atitinkančių su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, greitis |
Mažiausias tarpukelės plotis |
V<= 230 km/h |
Jei < 4,00 m, nustatoma pagal etaloninį kinematinį profilį (4.2.3 punktas) |
230 km/h < V <= 250 km/h |
4,00 m |
250 < V ≤ 350 km/h |
4,20 m |
V > 300 km/h: |
4,50 m |
Jei riedmenys yra vienas į kitą pasvirę dėl išorinio bėgio pakylos kreivėse, remiantis skirsnyje 4.2.3 reikalaujamomis susijusiomis taisyklėmis pridedamas tinkamas papildomas atstumas.
Tarpukelės plotį galima padidinti, pvz., norint eksploatuoti traukinius, neatitinkančius Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, dėl patogumo poreikių ar techninės priežiūros darbų.
4.2.5 Didžiausias nuolydis
I kategorijos geležinkelių linijos
Projektuojant leidžiami 35 mm/m pagrindinio bėgių kelio nuolydžiai, jei laikomasi šių „kontūro“ reikalavimų:
— |
daugiau negu 10 km vidutinis judančio profilio nuolydis yra mažesnis arba lygus 25 mm/m, |
— |
didžiausias 35 mm/m ištisinio nuolydžio ilgis neviršija 6 000 m. |
Pagrindinio bėgių kelio, kertančio keleivių peronus, nuolydžiai yra neviršija 2,5 mm/m.
II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Šiose geležinkelių linijose nuolydžiai paprastai yra mažesni už numatomoms tiesti greitųjų geležinkelių linijoms leidžiamas vertes. Modernizuojant geležinkelių linijas, siekiant jas pritaikyti traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eksploatavimui, turėtų būti laikomasi pirmiau nurodytų geležinkelių linijų nuolydžių verčių, išskyrus tą atvejį, jeigu, dėl ypatingų vietos sąlygų reikia taikyti didesnes vertes; tuo atveju priimtinos nuolydžių vertės turi būti nustatomos atsižvelgiant į traukiamų arba stabdomų geležinkelių riedmenų ribines charakteristikas, kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Renkantis didžiausią nuolydžio vertę, atsižvelgiama į visose sąveikai užtikrinti tinkamose geležinkelių linijose numatomą traukinių, neatitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eksploatavimą, kuriems gali būti leista važiuoti geležinkelių linija, taikant direktyvos 5 straipsnio 4 dalį..
4.2.6 Mažiausias kreivės spindulys
Projektuojant greitųjų geležinkelių eismui skirtas geležinkelių linijas būti pasirenkamas toks mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys, kad nagrinėjamai bėgių kelio kreivei nustatytas išorinio bėgio pakylos nepakankamumas, kai važiuojama didžiausiu geležinkelių linijoje planuotu greičiu, neviršytų šios TSS 4.2.8 punkte nurodytų verčių.
4.2.7 Bėgių kelio pokrypis
Bėgių kelio pokrypis – tai didžiausias išorinių ir vidinių bėgių aukščio skirtumas, matuojamas geležinkelio galvutės paviršiaus centre (mm). Jei vertė nustatoma milimetrais, ji priklauso nuo gabarito; jei vertė nustatoma laipsniais, nuo gabarito nėra ji nepriklauso.
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Projektinis pokrypis yra ne didesnis nei 180 mm.
Eksploatuojamuose bėgių keliuose leidžiamas ±20 mm nuokrypis nuo „tvarkingos techninės būklės“ etalono, esant didžiausiam 190 mm pokrypiui. Šią projektinę vertę galima padidinti daugiausiai iki 200 mm, jeigu tai yra tik keleivinių traukinių eismui skirti bėgių keliai.
Šio elemento techninės priežiūros atlikimo reikalavimams taikomos 4.5 punkto (Techninės priežiūros planas) nuostatos dėl leistinųjų eksploatavimo nuokrypių.
4.2.8 Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas
Kreivėse išorinio bėgio pakylos nepakankamumas yra milimetrais išreikštas skirtumas tarp padėto išorinio bėgio pakylos kreivėse ir riedmens pusiausvyros bėgio, esant konkrečiam nustatytam greičiui.
Šios specifikacijos taikytinos vardinio bėgių kelio vėžės pločio sąveikos geležinkelių linijoms, kaip apibrėžta šios TSS 4.2.2 punkte.
4.2.8.1 Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas lygiame bėgių kelyje ir toliau viso maršruto iešmuose ir bėgių sankryžose
|
Geležinkelių linijos kategorija |
|||
|
I (a) kategorija |
II kategorija |
III kategorija |
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
Greičio diapazonas (km/h) |
Normali ribinė vertė (mm) |
Didžiausia ribinė vertė (mm) |
Didžiausia ribinė vertė (mm) |
Didžiausia ribinė vertė (mm) |
V ≤ 160 |
160 |
180 |
160 |
180 |
160 < V ≤ 200 |
140 |
165 |
150 |
165 |
200 < V ≤ 230 |
120 |
165 |
140 |
165 |
230 < V ≤ 250 |
100 |
150 |
130 |
150 |
250 < V ≤ 300 |
100 |
130 (b) |
— |
— |
300 < V |
80 |
80 |
— |
— |
(a) |
Infrastruktūros valdytojas infrastruktūros registre išvardys geležinkelių linijos ruožus, kuriuose, jo nuomone, yra suvaržymai dėl kurių kyla kliūčių pasiekti atitikties su 1 stulpelyje įrašytomis vertėmis. Tais atvejais gali būti laikomasi 2 stulpelio verčių. |
(b) |
Didžiausia 130 mm vertė bėgių kelyje, neturinčiame balasto, gali būti padidinta iki 150 mm |
Traukiniams, kurie atitinka greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, su įrengta išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo kompensacine sistema, infrastruktūros valdytojas gali leisti važiuoti su aukštesnėmis išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertėmis.
Didžiausias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas, kuriam esant tiems traukiniams leidžiama važiuoti, turi atsižvelgti į atitinkamą traukiniui taikomą priimtinumo kriterijų, nustatytą Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.3.4 skyriuje.
4.2.8.2 Staigus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimas išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Didžiausia staigaus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimo išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje konstrukcinė vertė turi būti:
|
120 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 30 km/h ≤ V ≤ 70 km/h greičiu, |
|
105 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 70 km/h ≤ V ≤ 17 km/h greičiu, |
|
85 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 170 km/h ≤ V ≤ 230 km/h greičiu. |
Esamų konstrukcijų iešmams šioms vertėms gali būti priimta 15 mm nuokrypa.
4.2.9 Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse
Rato ir bėgio sąveika – tai pagrindinė geležinkelių riedmens dinamines važiavimo ypatybes apibūdinanti sąvoka. Todėl ji turi būti suprasta ir be kitų tą sąvoką apibūdinančių parametrų, vienas – vadinamasis „rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse parametras“ – yra ypač svarbus, nes leidžia pagal nustatytus reikalavimus įvertinti rato ir bėgio sąveiką tiesiajame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse.
Toliau išdėstytos nuostatos taikomos I, II ir II kategorijos geležinkelių linijoms. Iešmų ir bėgių sankryžų įvertinimo rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse atlikti nereikia.
4.2.9.1 Apibrėžtis
Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse yra aširačio su kūginiais ratais kūgio kampo tangentas, kurio šoninis judėjimas turi tą patį kinematinį bangos ilgį kaip šis aširatis tiesiame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse.
Ribinės rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertės, nurodytos lentelėse toliau, turi būti skaičiuojamos aširačio šoninio pasislinkimo amplitudei (y):
|
jeigu (TG - SR) ≥ 7 mm |
||
|
jeigu 5 mm ≤ (TG - SR) < 7 mm |
||
|
jeigu (TG - SR) < 5 mm |
kur TG yra vėžės plotis, o SR yra atstumas tarp pusių paties aširačio aktyviųjų pusių.
4.2.9.2 Konstrukcinės vertės
Konstrukcinės vėžės pločio vertės, bėgio galvutės profilis ir bėgio nuolydis tiesiame bėgių kelyje turi būti išrinktas toks, kad užtikrintų, jog neviršijamos 1 lentelėje nurodytos rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse ribos, kai modeliuojamos šių aširačių pravažiavimo sąlygos virš sukonstruoto bėgių kelio (simuliuojamo skaičiavimais pagal EN 15302:2006).
— |
S 1002, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR =1 420 mm |
— |
S 1002, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR 1 426 mm |
— |
GV 1/40, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR =1 420 mm |
— |
GV 1/40, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR 1 426 mm |
1 lentelė
Greičio diapazonas (km/h) |
Ribinės rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertės |
<= 160 |
Įvertinimo nereikalaujama |
>160 ir <= 200 |
0,20 |
>200 ir <= 230 |
0,20 |
>230 ir <= 250 |
0,20 |
>250 ir <= 280 |
0,20 |
>280 ir <= 300 |
0,10 |
> 300 |
0,10 |
Laikoma, kad bėgių kelias, kurio konstrukcinės charakteristikos išdėstytos 6.2.5.2 punkte, atitinka šį reikalavimą. Nepaisant to, kelias gali būti paklotas su skirtingomis konstrukcinėmis charakteristikomis. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti konstrukcijos suderinamumą rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse atžvilgiu.
4.2.9.3 Eksploatavimo vertės
4.2.9.3.1 Mažiausios vidutinio vėžės pločio vertės
Kai jau įrengta pradinė bėgių kelio sistemos konstrukcija, tai svarbus parametras, kontroliuojant rato ir bėgio sąveiką tiesiose ir didelio spindulio kreivėse, yra vėžės plotis. Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad vidutinis vėžės plotis tiesiame bėgių kelyje ir kreivėse, kurių spindulys R > 10 000 m, yra išlaikomas aukščiau ribos, nurodytos lentelėje toliau.
Greičio diapazonas (km/h) |
Mažiausia vidutinio vėžės pločio vertė (mm) per 100 m eksploatavimo tiesiame bėgių kelyje ir kreivėse, kurių spindulys R > 10 000 m |
<= 160 |
1 430 |
>160 ir <= 200 |
1 430 |
>200 ir <= 230 |
1 432 |
>230 ir <= 250 |
1 433 |
>250 ir <= 280 |
1 434 |
>280 ir <= 300 |
1 434 |
> 300 |
1 434 |
4.2.9.3.2 Veiksmai, kurių reikia imtis nestabilios eigos atveju
Jeigu nestabili eiga kelyje, apie kurią pranešta, susijusi su 4.2.9.3.1 punkto reikalavimu dėl atitikimo riedmenų aširačių rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse reikalavimų, nurodytų greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, tai priežasčiai nustatyti turi būti pradėtas jungtinis geležinkelių įmonės ir infrastruktūros valdytojo tyrimas.
4.2.10 Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos
4.2.10.1 Įvadas
Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos yra svarbūs infrastruktūros parametrai, kurių reikia kaip dalies apibrėžiant riedmens ir bėgių kelio sąsają. Bėgių kelio geometrinė kokybė tiesiogiai susijusi su:
— |
saugumo užtikrinimu, kad nenuvažiuotų nuo bėgių; |
— |
riedmens įvertinimu pagal priimamuosius bandymus; |
— |
aširačių ir vagonų rėmų nuovargio stipriu. |
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijoms taikomi 4.2.10 punkto reikalavimai.
4.2.10.2 Sąvokų apibrėžtys
Nedelsiamų veiksmų riba (NVR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, infrastruktūros valdytoją verčia imtis priemonių, kurios iki priimtino lygio sumažintų nuvažiavimo nuo bėgių pavojų. Tai gali būti padaryta arba uždarant kelią, sumažinant greitį arba ištaisant bėgių kelio geometriją.
Įsikišimo riba (ĮR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, reikalauja ištaisomosios priežiūros, kad nedelsiamų veiksmų riba nebūtų pasiekta iki kitos apžiūros;
Perspėjimo riba (PR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, reikalauja, kad bėgių kelio geometrijos sąlygos būtų išanalizuotos ir apsvarstytos, atliekant nuolat planuojamą priežiūrą.
4.2.10.3 Nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos
Tinkamas nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribas infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti pagal šiuos parametrus:
— |
šoninio lyginimo – standartiniai nuokrypiai (tik įsikišimo ribai); |
— |
išilginio profilio – standartiniai nuokrypiai (tik įsikišimo ribai); |
— |
šoninio lyginimo – atskiri defektai – nuo vidutinių iki didžiausių verčių; |
— |
išilginio lyginimo – atskiri defektai – nuo vidutinių iki didžiausių verčių; |
— |
bėgių kelio iškrypa – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės pagal 4.2.10.4.1 skyriuje nurodytas ribas; |
— |
pločio svyravimo – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausių verčių pagal 4.2.9.3.1 skyriuje nurodytas ribas; |
— |
vidutinį vėžės plotį per bet kuriuos 100 m ilgio – nuo vardinio pločio iki vidutinių verčių pagal 4.2.9.3.1 skyriuje nurodytas ribas. |
Infrastruktūros valdytojas, nustatydamas tas ribas, privalo atsižvelgti į bėgių kelio kokybės ribas, naudojamas kaip pagrindą priimti riedmenį. Tinkamumo riedmeniui reikalavimai yra nurodyti greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Infrastruktūros valdytojas taip pat privalo atsižvelgti į tą poveikį, kurį gali sudaryti atskirų defektų derinys.
Infrastruktūros valdytojo priimtos nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos turi būti įrašytos į priežiūros planą pagal šios TSS 4.5.1 punktą.
4.2.10.4 Nedelsiamų veiksmų riba
Nedelsiamų veiksmų ribos apibrėžiamos šiems parametrams:
— |
bėgių kelio iškrypai – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės; |
— |
pločio svyravimams – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės. |
4.2.10.4.1 Bėgių kelio iškrypa – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės
Bėgių kelio iškrypa apibrėžiama kaip algebrinis skirtumas tarp dviejų skersinių bėgių kelio profilių, imamų atskirai per nustatytą atstumą, dažniausiai išreiškiamas kaip nuolydis tarp dviejų taškų, kuriuose matuojamas skersinių bėgių kelio profilis.
Standartiniam pločiui matavimo taškai yra atsiskyrę per 1 500 mm.
Bėgių kelio iškrypos riba yra pagal (I) formulę taikomo matavimo pagrindo funkcija:
Ribinė iškrypa = (20/l + 3)
— |
kur l yra matavimo pagrindas (metrais), esant 1,3 m ≤ l ≤ 20 m |
— |
su didžiausia verte:
|
Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis matuos bėgių kelią, kad patikrintų šio reikalavimo atitikimą. Matavimo pagrindas turi apimti 3 m pagrindo matavimą.
4.2.10.4.2 Pločio svyravimai – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės
Greitis (km/h) |
Matmenys milimetrais |
|
Nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės |
||
Mažiausias plotis |
Didžiausias plotis |
|
V ≤80 |
-9 |
+35 |
80 < V ≤ 120 |
-9 |
+35 |
120 < V ≤ 160 |
-8 |
+35 |
160 < V ≤ 230 |
-7 |
+28 |
V > 230 |
-5 |
+28 |
Papildomi reikalavimai vidutiniam vėžės pločiui nurodyti 4.2.9.3.1 punkte.
4.2.11 Bėgio pokrypis
I, II ir III kategorijos geležinkelių linijos
a) |
Tiesus bėgių kelias Bėgis turi būti pakrypęs link bėgių kelio centro. Duotojo maršruto bėgio pokrypis turi būti išrinktas iš sekos nuo 1/20 iki 1/40 ir paskelbtas infrastruktūros registre. |
b) |
Iešmai ir bėgių sankryžos Konstrukcinis iešmų ir bėgių sankryžų pokrypis yra toks pats kaip ir tiesaus bėgių kelio su šiomis leidžiamomis išimtimis:
|
4.2.12 Iešmai ir bėgių sankryžos
4.2.12.1 Kontrolės priemonės ir blokavimas
Kryžmių ir bukųjų kryžmių iešmo smailės bei slankiosios kryžmių šerdys turi turėti blokavimo sistemas.
Kryžmių ir bukųjų kryžmių iešmo smailės bei slankiosios kryžmių šerdys turi turėti kontrolės priemones, kuriomis galima nustatyti, ar paslankiosios sudedamosios dalys yra savo teisingoje padėtyje ir blokuotos.
4.2.12.2 Slankiosios kryžmių šerdys
Greitųjų geležinkelių linijose, kurios dar tik bus tiesiamos ir kuriomis riedmenys važiuotų 280 km/h arba didesniu greičiu, iešmai ir bėgių sankryžos turi būti įrengiamos su slankiosiomis kryžmių šerdimis. Greitųjų geležinkelių linijos ruožuose, kurie bus tiesiami ateityje, ir jas jungiančiose linijose, kuriomis riedmenys važiuotų mažesniu kaip 280 km/h greičiu, galima naudoti iešmus ir bėgių sankryžas su neslankiosiomis šerdimis.
4.2.12.3 Geometrinės charakteristikos
Šiame skyriuje TSS pateikia ribines vertes, kad eksploatuojant būtų užtikrintas aširačio geometrinių charakteristikų atitikimas, kaip apibrėžta greitųjų geležinkelių riedmenų TSS. Infrastruktūros valdytojo užduotis – suderinti konstrukcines vertes ir užtikrinti, įtraukiant priemones į priežiūros planą, kad eksploatavimo vertės neperžengtų TSS ribų.
Ši pastaba taikoma visiems tolia nurodytiems parametrams.
Geometrinių charakteristikų apibrėžimai pateikiami šios TSS E priede.
Tų iešmų ir bėgių sankryžų techninės charakteristikos turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Turi atitikti visus šiuos parametrus:
1. |
Didžiausia rato laisvo pravažiavimo per iešmus vertė: daugiausia 1 380 mm eksploatavimo metu. Ši vertė gali būti padidinta, jeigu infrastruktūros valdytojas gali pademonstruoti, jog iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra pajėgi atsispirti aširačio šoninėms poveikio jėgoms. Tokiu atveju taikoma nacionalinė nuostata. |
2. |
Mažiausia paprastų kryžmių su neslankiosiomis šerdimis apsauga, matuojama 14 mm žemiau važiuojamojo paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo šerdies faktinio taško (FT), kaip parodyta diagramoje toliau: 1 392 mm eksploatavimo metu. |
3. |
Didžiausia rato laisvo pravažiavimo per kryžmės šerdies smailę vertė: daugiausia 1 356 mm eksploatavimo metu |
4. |
Didžiausia rato laisvo pravažiavimo ties gretbėgio pradžia vertė: daugiausia 1 380 mm eksploatavimo metu. |
5. |
Mažiausias antbriaunio bandažo plotis: 38 mm eksploatavimo metu. |
6. |
Didžiausias leidžiamas nekreipiamas ilgis: nekreipiamas ilgis ekvivalentiškas 1 iš 9 (tgα=0,11, α=6o20’) bukoji kryžmės šerdis su mažiausiai 45 mm iškeltu gretbėgiu ir susieta su mažiausiu 330 mm rato skersmeniu tiesiuosiuose tiesioginiuose maršrutuose. |
7. |
Mažiausias antbriaunio bandažo gylis: 40 mm eksploatavimo metu. |
8. |
Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis: 70 mm eksploatavimo metu. |
4.2.13 Bėgių kelio atsparumas
Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, taip pat jų sudedamąsias dalis, normalios eksploatavimo sąlygomis, o taip pat sąlygomis, kurios yra priežiūros darbų pasekmė, turi pajėgti atlaikyti mažiausia šias jėgas:
— |
vertikaliosios apkrovos, |
— |
išilginės apkrovos, |
— |
šoninės apkrovos, |
kurios apibrėžtos šiose pastraipose:
4.2.13.1 I kategorijos geležinkelių linijos
Vertikaliosios apkrovos
Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas atlaikyti mažiausiai šias jėgas, kurios apibrėžtos greitųjų geležinkelių riedmenų TSS:
— |
didžiausia statinė ašies apkrova; |
— |
didžiausia dinaminė rato apkrova; |
— |
didžiausia pusiau statinė rato jėga. |
Išilginės apkrovos
Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas taip, kad mažiausiai atlaikytų šias jėgas:
a) |
išilgines jėgas, kylančias dėl trinties ir stabdymo jėgų; tos jėgos yra apibrėžtos greitųjų geležinkelių riedmenų TSS; |
b) |
išilgines šilumines jėgas, kylančias dėl bėgio temperatūros pakitimų; bėgių kelio konstrukcija turi mažinti bėgių susilankstymo galimybę, veikiant išilginėms šiluminėms jėgoms, kylančioms dėl bėgio temperatūros pokyčių, atsižvelgiant į:
|
c) |
išilginės jėgas, kylančias dėl bėgių ir konstrukcijų sąveikos; kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.4. punkte, konstruojant bėgių kelius, reikia atsižvelgti į konstrukcijos ir bėgių bendrą atsaką įvairių veiksnių atžvilgiu. |
Visose transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo geležinkelių linijose infrastruktūros valdytojas privalo leisti naudoti stabdymo sistemas, kurios, avarinio stabdymo metu kaitindamos bėgį, skleidžia kinetinę energiją, tačiau jis gali uždrausti jas naudoti eksploatavimo metu.
Kur infrastruktūros valdytojas leidžia naudoti stabdymo sistemas, kurios eksploatacinio stabdymo metu, kaitindamos bėgį, skleidžia kinetinę energiją, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
— |
Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti atitinkamo geležinkelių linijos ruožo bet kuriuos bėgių keliui taikomus didžiausios išilginės stabdymo jėgos apribojimus mažesnius kaip leidžiami greitųjų geležinkelių riedmenų TSS. |
— |
Bet kurie bėgių keliui taikomi didžiausios išilginės stabdymo jėgos apribojimai turi atsižvelgti į vietos klimato sąlygas ir į tikėtiną kartotinį stabdžių taikymo (2) skaičių. |
Tos sąlygos turi būti paskelbtos infrastruktūros registre.
Šoninės apkrovas
Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas, kad atlaikytų mažiausia:
— |
didžiausią bendrąją dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia bėgius dėl šoninių pagreičių, nekompensuojamų bėgių kelio išorinio bėgio pakylos kreivėse, kurie apibrėžti greitųjų geležinkelių riedmenų TSS: (ΣΥ2m)lim = 10 + (P/3) kN Kur P yra bet kurių geležinkelių linijoje esančių geležinkelių riedmenų (tarnybiniai ūkiniai geležinkelių riedmenys, greitieji ir kiti traukiniai) didžiausia statinė ašies apkrova kN. Ši riba specialiai taikoma šoninio slydimo rizikai bėgių keliuose, turinčiuose balastą, veikiant šoninėms dinaminėms jėgoms; |
— |
pusiau statinės kreipiamosios jėgos Yqst kreivėse, iešmuose ir bėgių sankryžose apibrėžtis pateikta greitųjų geležinkelių riedmenų TSS. |
4.2.13.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Užtikrinant bėgių kelio atsparumą sąveikos eismo apkrovoms yra svarbūs nacionalinės nuostatos reikalavimai dėl kitų traukinių, nei traukiniai atitinkantys greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, naudojimo.
4.2.14 Konstrukcijų eismo apkrovos
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
4.2.14.1 Vertikaliosios apkrovos
Konstrukcijos turi būti suprojektuotos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal šių apkrovų modelius, apibrėžtus EN 1991-2:2003:
— |
apkrovos modelis 71, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.2 punkto 2 papunktyje; |
— |
apkrovos modelis SW/0 tęstiniams tiltams, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.3 punkto 3 papunktyje; |
Apkrovos modeliai turi būti dauginami iš alpha (α) koeficiento, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.2 punkto 3 papunktyje ir 6.3.3 punkto 5 papunktyje. Vertė „α“ turi būti lygi 1 arba didesnė.
Apkrovos modelių apkrovos poveikis dėl turi būti pagerintas, taikant dinaminį koeficientą phi (Φ), kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.3 punkto 1 papunktyje ir 6.4.5.2 punkto 2 papunktyje.
Didžiausias vertikalusis tilto pakloto nuokrypis neturi viršyti verčių, nurodytų EN 1990:2002 A2 priede.
4.2.14.2 Dinaminė analizė
Dinaminės analizės ant tiltų poreikis nustatomas, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.4 punkte.
Kur reikia dinaminė analizė turi būti atlikta, naudojant apkrovos GGAM modelį, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.6.1.1 punkto 3, 4, 5 ir 6 papunkčiuose. Analizuojant reikia atsižvelgti į EN 1991-2:2003 6.4.6.2 punkto 1 pastraipoje nurodytus greičius.
Didžiausios leistinos konstrukcinės tilto pakloto pagreičio didžiausios vertės, apskaičiuotos išilgai bėgių kelio linijos, neturi viršyti verčių, nurodytų EN 1990:2002 A2 priede. Projektuojant tiltus privaloma atsižvelgti į labiausiai nepalankų poveikį arba vertikaliųjų apkrovų, nurodytų 4.2.14.1 punkte arba, pagal EN 1991-2:2003 6. 4.6.5 punkto 3 papunktį, į GGAM apkrovos modelį.
4.2.14.3 Išcentrinės jėgos
Kai bėgių kelias ant tilto yra iškreivintas per visą arba dalį tilto ilgio, projektuojant konstrukciją reikia atsižvelgti į išcentrinę jėgą, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.1 punkto 4 papunktyje.
4.2.14.4 Skersinė geležinkelio kelio apkrova
Projektuojant konstrukcijas, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.2 punkto 2 ir 3 papunkčiuose, reikia atsižvelgti į skersinę geležinkelio kelio apkrovą . Į ją turi būti atsižvelgiama bėgių kelio tiesėse ir kreivėse.
4.2.14.5 Veiksmai dėl trinties ir stabdymo (išilginės apkrovos)
Projektuojant konstrukciją, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.3 punkto 2, 4, 5 ir 6 papunkčiuose, reikia atsižvelgti į trinties ir stabdymo jėgas. Atsižvelgiant į trinties ir stabdymo jėgų kryptis, reikia paisyti kiekvieno bėgių kelio leidžiamų važiavimo krypčių.
Taikant 6.5.3 punkto 6 pastraipą reikia atsižvelgti į didžiausią 1 000 tonų traukinio masę.
4.2.14.6 Išilginės jėgos, kylančios dėl bėgių kelio ir konstrukcijų sąveikos
Projektuojant konstrukciją, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.4 punkte, reikia atsižvelgti į jungtinį konstrukcijos ir bėgių atsaką į įvairius veiksnius.
4.2.14.7 Pravažiuojančių traukinių aerodinaminis poveikis geležinkelių linijos konstrukcijoms
Kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6 6 punkte, reikia atsižvelgti į pravažiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį.
4.2.14.8 EN1991-2:2003 reikalavimų taikymas
EN 1991-2:2003 reikalavimai, konkrečiai nurodyti šioje TSS, turi būti taikomi pagal nacionalinį priedą, jei toks yra.
4.2.15 Bendras bėgių kelio standumas
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Bėgių kelio kaip baigtinės sistemos standumo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.
Didžiausio bėgio sąvaržų standumo reikalavimai yra nurodyti 5.3.2 punkte.
4.2.16 Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose
4.2.16.1 Bendrieji reikalavimai
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose ir požeminėse konstrukcijose išilgai bet kurio atitinkančio Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS traukinio, skirto įvažiuoti į konkretų tunelį, neturi viršyti 10 kPa per laiką, kol traukinys pravažiuoja per tunelį didžiausiu leidžiamu greičiu.
I kategorijos geležinkelių linijos
Laisvas skerspjūvio plotas tunelyje turi būti nustatytas taip, kad atitiktų anksčiau nurodytus didžiausio slėgio pokyčius, atsižvelgiant į visas eismo, kurį numatoma organizuoti tuneliu didžiausiu greičiu, leistinu atitinkamiems geležinkelių riedmenims, kuriems suteiktas leidimas juo važiuoti
II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Šiuose keliuose turi būti išlaikytas didžiausias anksčiau nurodyto slėgio pokytis.
Jeigu, siekiant atitikti slėgio ribos reikalavimą, tunelis nebuvo rekonstruojamas, greitis turi būti sumažintas tiek, kad slėgio ribos reikalavimas būtų pasiektas.
4.2.16.2 Stūmoklio efektas požeminėse stotyse
Slėgio pokyčiai gali persiduoti tarp uždarų erdvių, į kurias įvažiuoja traukiniai, ir kitų stoties erdvių, galinčių sukelti galingas oro sroves, kurioms keleiviai gali neatsispirti.
Kadangi kiekvienai požeminei stočiai būdingos ypatingosios savybės, negalima parengti vienodų taisyklių pirmiau minėtam poveikiui kiekybiškai apibūdinti. Dėl to tas poveikis turi būti nustatomas specialiu projekto tyrimu, išskyrus tą atvejį, jeigu stoties erdves nuo slėgio pokyčiais veikiamų erdvių galima atskirti tiesioginėmis su lauko oru sujungtomis angomis, kurių skerspjūvio plotas būtų lygus bent pusei įvažiavimo tunelio skerspjūvio ploto.
4.2.17 Šoninio vėjo poveikis
Sąveikai tinkami geležinkelių riedmenys, suprojektuoti, kad užtikrintų tam tikrą stabilumą esant šoninio vėjo poveikiui, kuris apibrėžtas greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, pateikiant būdingų vėjo kreivių nuorodas.
Geležinkelių linija yra pritaikyta sąveikai šoninio vėjo požiūriu, jeigu užtikrintas saugumas nuo šoninio vėjo sąveikos traukiniams, važiuojantiems išilgai tos geležinkelių linijos pačiomis kritiškiausiomis eksploatavimo sąlygomis.
Saugumo nuo šoninio vėjo tikslas, kurį reikia pasiekti, ir atitikties įrodymo taisyklės turi atitikti nacionalinius standartus. Atitikties taisyklėse turi būti atsižvelgiama į būdingas vėjo kreives, apibrėžtas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Jeigu atitiktis saugos tikslui negali būti įrodyta be apsauginių priemonių arba dėl geografinės situacijos, arba dėl kitų specifinių geležinkelių linijos ypatybių, tai infrastruktūros valdytojas privalo imtis reikiamų priemonių saugos nuo šoninio vėjo lygiui palaikyti, pavyzdžiui:
— |
atitinkamose vietose sumažinti traukinių greitį, jei būtina, laikinai tuo laikotarpiu, kai kyla audrų pavojus, |
— |
sumontuoti įrangą, kuria bėgių kelio ruožas būtų apsaugotas nuo šoninių vėjų, |
arba kitų atitinkamų priemonių. Tada priemonėmis, kurių imtasi, turi būti pademonstruota, kad pasiekiama saugos tikslo atitiktis.
4.2.18 Elektrinės charakteristikos
Apsaugos nuo elektros šoko reikalavimai yra nurodyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS.
Bėgių kelias turi užtikrinti izoliaciją, kurios reikia traukinių kontrolės sistemų naudojamoms signalinėms srovėms. Mažiausia reikiama elektrinė varža yra 3Ωkm. Infrastruktūros valdytojas gali prašyti didesnės varžos, jei to reikia konkrečioms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms. Kai izoliacija suteikiama per bėgio sąvaržas, tai laikoma, kad šis reikalavimas išpildytas pagal šios TSS 5.3.2 punktą.
4.2.19 Triukšmas ir vibracija
Projektuojant specialiai greitiesiems traukiniams nutiestos geležinkelių linijos konstrukciją arba modernizuojant geležinkelių liniją siekiant ją pritaikyti greitiesiems traukiniams, poveikis aplinkai turi būti nustatomas atsižvelgiant į triukšmo, kurį, važiuodami didžiausiu leistinu vietos greičiu, kelia Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai, charakteristikas.
Tyrime taip pat turi būti atsižvelgta į kitų traukinių, važiuojančių geležinkelių linija, faktinę bėgių kelio kokybę (3) ir topologinius bei geografinius suvaržymus.
Tikėtini vibracijos lygiai išilgai naujos arba modernizuotos infrastruktūros tuo metu, kai pravažiuoja traukiniai, atitinkantys greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, neturi viršyti taikomose nacionalinėse taisyklėse nustatytų vibracijos lygių.
4.2.20 Peronai
4.2.20 punkto reikalavimai taikomi tik tiems peronams, kur numatoma, kad įprastinės komercinės veiklos tikslais sustos traukiniai, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
4.2.20.1 Patekimas į peroną
I kategorijos geležinkelių linijos
Stočių peronai neturi būti statomi greta bėgių kelių, kuriais traukiniai gali važiuoti ≥ 250 km/h greičiu.
II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Keleiviams patekti į peronus, esančius greta bėgių kelių, kuriais traukiniai gali važiuoti ≥ 250 km/h greičiu, turi būti leista tik traukinių sustojimo vietose.
Tarp bėgių kelių esančio perono (salos pavidalo) atveju, kol perone yra keleivių, traukinio greitis nesustojamoje pusėje turi būti ribojamas iki 250 km/h.
4.2.20.2 Naudingasis perono ilgis
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Naudingasis perono ilgis yra didžiausias nenutrūkstamas tos perono dalies, prie kurios, esant įprastoms eksploatavimo sąlygoms, numatoma statyti traukinį, ilgis.
Keleiviams prieinamų peronų naudingasis ilgis turi būti mažiausiai 400 m, nebent šios TSS 7.3 punkte nurodyta kitaip.
4.2.20.3 Naudingasis perono plotis
Galimybė patekti į peroną priklauso nuo tuščios erdvės, esančios tarp kliūčių ir perono krašto. Į jas turi būti atsižvelgta dėl:
— |
laukimui skirtos erdvės be žmonių grūsčių susidarymo pavojaus; |
— |
erdvės, skirtos žmonėms išlipti iš traukinių nesusiduriant su kliūtimis; |
— |
erdvės, kurioje būtų išdėstytos pagalbinės įsodinimo priemonės, skirtos žmonėms su judėjimo negalia; |
— |
atstumo nuo perono krašto, kuris būtų saugus stovėti žmonės pravažiuojant traukiniams, sukeliantiems aerodinaminį poveikį („pavojaus zona“); |
Laukiant priimamo susitarimo dėl parametrų, susijusių su žmonių su judėjimo negalia prieiga ir aerodinaminių efektų, naudingasis perono plotis išlieka neišspręstas klausimas ir todėl taikomos nacionalinės taisyklės.
4.2.20.4 Perono aukštis
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Vardinis perono aukštis virš važiuojamosios plokštumos turi būti arba 550 mm, arba 460 mm, nebent 7.3 punkte nurodyta kitaip.
Važiuojamajam paviršiui statmenos nuokrypos, atsižvelgiant į santykinį vardinį vietos nustatymą tarp bėgių kelio ir perono, yra –30 mm/+ 0 mm.
4.2.20.5 Atstumas nuo bėgių kelio centro
Perono kraštai, esantys vardiniame aukštyje, vardinis atstumas L nuo bėgių centro lygiagrečiai važiuojamajai plokštumai turi būti gauti pagal formulę:
Kur R yra bėgių kelio spindulys metrais ir g – bėgių kelio plotis milimetrais.
Atstumas turi būti išlaikytas nuo 400 mm aukščio kryptimi aukštyn virš važiuojamojo paviršiaus.
Nuokrypos, nustatant perono kraštų vietą arba priežiūra, turi būti priimtos tokios, kad atstumas L jokiomis aplinkybėmis nesumažėtų ir nepadidėtų daugiau kaip 50 mm.
4.2.20.6 Bėgių kelio išdėstymas išilgai perono
I kategorijos geležinkelių linijos
Pageidautina, kad bėgių kelias šalia peronų būtų tiesus, tačiau nesvarbiose vietose gali turėti mažesnį kaip 500 m. spindulį.
II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Jeigu 4.2.20.4 punkte įrašytų verčių neįmanoma pasiekti dėl bėgių kelio išsidėstymo (t. y., R < 500 m), tai aukščiai ir atstumai tarp perono kraštų konstruojami pagal vertes, atitinkančias tą išdėstymą, ir vėžės pločiui taikomas taisykles, aprašytas 4.2.3 punkte.
4.2.20.7 Apsauga nuo elektros šoko peronuose
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Apsauga nuo elektros šoko peronuose užtikrinama pagal kontaktinių linijų apsaugos priemonių nuostatas, nustatytas greitųjų geležinkelių energijos TSS.
4.2.20.8 Charakteristikos, susijusios su žmonių su judėjimo negalia prieiga
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Asmenų su judėjimo negalia prieigos reikalavimai yra nurodyti Asmenų su judėjimo negalia TSS.
4.2.21 Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose
Bendrieji apsaugos nuo gaisro reikalavimai išdėstyti kitose direktyvose, pvz., 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB.
Saugos geležinkelių tuneliuose reikalavimai yra išdėstyti Saugos geležinkelių tuneliuose TSS.
4.2.22 Prieiga arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius
Siekiant apriboti sausumos kelių transporto priemonių ir traukinių susidūrimo pavojų, I kategorijos greitųjų geležinkelių linijose neturi būti automobilių eismui skirtų geležinkelio pervažų. II ir III kategorijų geležinkelių linijų atveju taikomos nacionalinės taisyklės.
Kitoms priemonėms, kurios stabdo priėjimą arba nepageidaujamą asmenų, gyvulių ar transporto priemonių įsibrovimą į geležinkelio infrastruktūros užimamą sritį, priskiriamos taikomos nacionalinės taisyklės.
4.2.23 Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju
4.2.23.1 Laisvoji šoninė erdvė išilgai bėgių kelių
I kategorijos geležinkelių linijose išilgai kiekvienam bėgių keliui, kuriuo vyksta greitųjų traukinių eismas, turi būti palikta erdvė, siekiant keleiviams sudaryti sąlygas išlipti iš traukinio į priešingą šalia esančių bėgių kelių pusę, jeigu pastarieji išlaipinant keleivius iš traukinio vis dar eksploatuojami. Jei keliai sumontuoti ant inžinerinių konstrukcijų, laisvoji šoninė erdvės, esančios toliau nuo bėgių kelių, pusėje turi būti saugos užtvaras, kuriuo užtikrinamas saugus, nesukeliantis pavojaus nuristi nuo konstrukcijos, keleivių išėjimas.
II ir III kategorijų geležinkelių linijose panaši laisvoji šoninė erdvė turi būti įrengta tose vietovėse, kuriose tai pateisinamai įgyvendinama. Geležinkelių įmonėms turi būti pranešta apie šią specifinę situaciją konkrečioje geležinkelių linijoje, nurodant apie ją infrastruktūros registre.
4.2.23.2 Avariniai praėjimo takai tuneliuose
Reikalavimai, susiję su avariniais praėjimais tunelyje yra nustatyti Saugos geležinkelių tuneliuose TSS.
4.2.24 Atstumo žyma
Atstumo žymos turi būti daromos periodiniais intervalais išilgai bėgių kelio. Atstumo žymėjimas turi atitikti nacionalinę nuostatą.
4.2.25 Atsarginiai bėgių keliai ir kitos labai mažo greičio vietos
4.2.25.1 Ilgis
Atsarginiai bėgių keliai, skirti naudoti traukiniams, atitinkantiems greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, turi būti pakankamo, pritaikyto traukiniams, ilgio.
4.2.25.2 Nuolydis
Atsarginių bėgių kelių, skirtų stovėti traukiniams, nuolydis neturi būti didesnis kaip 2,5 mm/m.
4.2.25.3 Kreivės spindulys
Bėgių keliuose, kur traukiniai, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, važiuoja tik mažu greičiu (stotys ir pravažiavimo bėgių keliai, depai ir atsarginiai bėgių keliai), mažiausias horizontalus konstrukcinis spindulys neturi būti didesnis kaip 150 m. Bėgių kelio horizontalūs lyginimai, sudarantys atvirkštines kreives be tiesaus bėgių kelio tarp jų turi būti konstruojami didesniu kaip 190 m spinduliu.
Jeigu kurios nors iš kreivių spindulys yra mažesnis kaip 190 m arba lygus, tai tarp kreivių turi būti paliktas ne mažesnio kaip 7 m. ilgio tiesus kelias.
Vertikalus stovėjimui ir eksploatavimui skirtų bėgių kelių lyginimas neturi apimti kreivių, kurių spindulys mažesnis kaip 600 m pakilime arba 900 m įduboje.
Eksploatavimo verčių priežiūros priemonės yra nurodytos techninės priežiūros plane.
4.2.26 Stacionarioji traukinių priežiūros įranga
4.2.26.1 Tualeto nuotekos
Tuo atveju, kai naudojamas tualeto nuotekų vežimėlis, mažiausias atstumas nuo bėgių kelio iki gretimo bėgių kelio turi būti 6 m, taip pat turi būti įrengtas takas vežimėliams.
Stacionarioji tualetų nuotekų įranga turi atitikti sandarios tualetų sistemos charakteristikas, nurodytas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
4.2.26.2 Traukinio išorinio valymo įranga
Kai naudojami plovimo įrenginiai, tai jie turi būti tinkami nuplauti išorinius šonus vieno arba dviejų aukštų traukinių aukštyje nuo:
— |
1 000 iki 3 500 mm vienaukščių traukinių atveju, |
— |
500 iki 4 300 mm dviaukščių traukinių atveju. |
Plovimo įrenginiai turi būti tokie, kad traukiniai juos pravažiuotų nuo 2 iki 6 km/h greičiu.
4.2.26.3 Vandens perpylimo įranga
Stacionarioji vandens tiekimo įranga sąveikos tinkle turi būti tinkama tiekti geriamąjį vandenį, atitinkantį 98/83/EB direktyvos reikalavimus.
Įrangos eksploatavimo būsena turi užtikrinti, kad vanduo atvestas iki stacionariosios įrangos dalies paskutinio elemento galo, atitiktų toje pačioje direktyvoje nurodytą kokybę.
4.2.26.4 Smėlio perkrovimo įranga
Stacionarioji smėlio perkrovimo įranga turi būti suderinama su smėliasrautės sistemos charakteristikomis, nurodytomis Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Įranga turi būti tokia, kad smėlis būtų tiekiamas, kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS.
4.2.26.5 Degalų pripildymas
Degalų pripildymas turi atitikti degalų sistemos charakteristikas, nurodytas Greitųjų geležinkelio riedmenų TSS.
Įranga turi būti tokia, kad degalai būtų tiekiami, kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
4.2.27 Balasto išjudinimas oro srautu
Neįrašyta
4.3 Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai
Techninio suderinamumo požiūriu infrastruktūros srities sąsajos su kitais posistemiais yra šios:
4.3.1 Sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu
Sąsaja |
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos |
Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS nuorodos |
||||||||||||
Konstrukcijos gabaritai Infrastruktūros gabaritai |
|
|
||||||||||||
Nuolydžiai |
|
|
||||||||||||
Mažiausias spindulys |
|
|
||||||||||||
Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse |
|
|
||||||||||||
Bėgių kelio atsparumas |
|
|
||||||||||||
Bėgių kelio geometrija, kurios charakteristikos apibrėžia eksploatacines geležinkelių riedmenų pakabų sąlygas |
|
|
||||||||||||
Geometrinis aširačių suderinamumas su iešmais ir bėgių sankryžomis |
|
|
||||||||||||
Tarpusavio aerodinaminiai efektai tarp stacionarių kliūčių ir riedmenų ir tarp pačių riedmenų, kai prasilenkia tarpusavyje |
|
|
||||||||||||
Didžiausi slėgio pakitimai tuneliuose |
|
|
||||||||||||
Šoninis vėjas |
|
|
||||||||||||
Prieiga |
|
|
||||||||||||
Peronai |
|
|
||||||||||||
Gaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose |
|
|
||||||||||||
Atsarginiai bėgių keliai, kuriuose važiuojama labai mažu greičiu (mažiausias spindulys) |
|
|
||||||||||||
Stacionarioji traukinių parangos įranga |
4.2.26 |
|
||||||||||||
Balasto išjudinimas oro srautu |
|
|
||||||||||||
Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio |
|
|
||||||||||||
Atspindintieji darbininkų drabužiai |
|
|
4.3.2 Sąsaja su energijos posistemiu
Sąsaja |
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos |
Greitųjų geležinkelių energijos TSS nuorodos |
||||
Elektrinės charakteristikos |
|
|
4.3.3 Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu
Sąsaja |
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos |
Greitųjų geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS nuorodos |
||||||
Konstrukcijų gabaritai, nustatyti KVS įrenginiams |
|
|
||||||
Signalizacijos srovių perdavimas bėgių keliu |
|
1 priedo 1 priedėlis pilnutinė varža tarp ratų |
||||||
Smėlio perkrovimo įranga |
|
A priedas 1 priedėlis, 4.1 4 punktas – smėlio kokybė |
||||||
Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas |
|
A priedas 1 priedėlis 5.2 punktas: Elektrinių (magnetinių) stabdžių naudojimas |
4.3.4 Sąsajos su eksploatavimo posistemiu
Sąsaja |
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemio TSS nuorodos |
Greitųjų geležinkelių eksploatavimo TSS nuorodos |
||
Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju |
4.2.23 |
|
||
Darbų vykdymas |
4.4.1 |
4.2.3.6 (darbas pablogėjusiomis sąlygomis) |
||
Pranešimai perduodami geležinkelių įmonėms |
4.4.2 |
4.2.1.2.2.2 (mašinistų dokumentų tvarkymas) § 4.2.3.6 (darbas pablogėjusiomis sąlygomis) § 4.2.3.4.1 Eismo valdymas |
||
I kategorijos geležinkelių linijos bėgių kelio atsparumas (stabdymo sistemos, kurios kinetinę energiją skleidžia, kaitindamos bėgį) |
4.2.13.1 |
|
||
Profesinė kompetencija |
4.6 |
4.6.1 |
4.3.5 Sąsajos su SGT TSS
Sąsaja |
Bazinio lygio didelio greičio infrastruktūros TSS |
Bazinio lygio TSS „Sauga geležinkelių tuneliuose“. |
||||
Tunelio būklės apžiūra |
|
|
||||
Avariniai praėjimo takai |
|
|
4.4 Eksploatavimo taisyklės
4.4.1 Darbų vykdymas
Susiklostant tam tikroms aplinkybėms iš anksto planuotus darbus, gali tekti laikinai sustabdyti infrastruktūros srities techninių reikalavimų ir jos sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų TSS 4 ir 5 skyriuose, taikymą.
Tokiu atveju infrastruktūros valdytojas privalo apibrėžti tinkamas išskirtines eksploatavimo sąlygas (pvz., greičio ribojimus, ašies apkrovą, infrastruktūros gabaritus), būtinus saugai užtikrinti.
Taikomos šios bendrosios nuostatos:
— |
išskirtinės eksploatavimo sąlygos, neatitinkančios TSS turi būti laikinos ir planuojamos, |
— |
geležinkelių įmonės, organizuojančios veiklą geležinkelių linijoje, turi gauti pranešimą apie jų geografinėje vietovėje daromas laikinąsias išimtis, apie jų pobūdį ir signalizavimo priemones. |
Specifinės eksploatavimo nuostatos yra nurodytos Greitųjų geležinkelių eksploatavimo TSS.
4.4.2 Pranešimai, perduodami geležinkelių įmonėms
Infrastruktūros valdytojas privalo informuoti geležinkelių įmones apie laikinuosius veiklos apribojimus, darančius poveikį infrastruktūrai, kurie gali būti nenumatytų įvykių pasekmė.
4.4.3 Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio
Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti darbininkų apsaugos nuo aerodinaminio poveikio priemones.
Infrastruktūros valdytojas privalo atsižvelgti į traukinių, atitinkančių greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, tikrąjį greitį ir aerodinaminio poveikio (esant greičiui lygiam 300 km/h), nurodyto Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.6.2.1 punkte, didžiausią ribinę vertę.
4.5 Techninės priežiūros taisyklės
4.5.1 Techninės priežiūros planas
Infrastruktūros valdytojas privalo parengti kiekvienos greitojo geležinkelių linijos techninės priežiūros planą, kuriame bent jau nurodyta:
— |
ribinių verčių rinkinys; |
— |
ataskaita apie metodus, darbuotojų profesinius gebėjimus bei kvalifikacijas ir būtiną naudoti personalo saugos apsauginę įrangą; |
— |
taisyklės, taikomos netoli bėgių kelio dirbančių žmonių apsaugai; |
— |
priemonės, naudojamos tikrinti, kaip laikomasi eksploatavimo verčių; |
— |
priemonės, kurių imtasi (greičio ribojimas, remonto laikas), kai viršijamos nustatytosios vertės ; |
susijusios su šiais elementais:
— |
bėgių kelio išorinio bėgio pakyla kreivėse, nurodyta 4.2.7 punkte; |
— |
bėgių kelio geometrine kokybe, nurodyta 4.2.10 punkte; |
— |
iešmais ir bėgių sankryžomis, nurodyta 4.2.12 punkte; |
— |
perono kraštu, nurodytą 4.2.20 punkte; |
— |
tunelio būklės apžiūra, kaip reikalauja Saugos geležinkelio tuneliuose TSS. |
— |
atsarginių bėgių kelių kreivės spindulį, nurodyta 4.2.25.3 punkte. |
4.5.2 Techninės priežiūros reikalavimai
Techninė procedūra ir produktai, naudojami atliekant priežiūrą, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai ir, atsižvelgiant į supančią aplinką, turi neviršyti leidžiamo kenksmingų veiksnių lygio.
Turi būti laikoma, kad šie reikalavimai vykdomi, kai pademonstruojamas procedūrų ir produktų atitikimas nacionalinėms taisyklėms.
4.6 Profesinis išmanymas ir kvalifikacija
Profesinis išmanymas ir kvalifikacija, kurių reikalaujama iš infrastruktūros posistemio priežiūros personalo, turi būti išsamiai išvardyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5.1 punktą).
Profesinis išmanymas ir kvalifikacija, kurių reikalaujama eksploatuojant greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemį, yra aprašyti Greitųjų geležinkelių eksploatavimo ir priežiūros TSS.
4.7 Sveikatos ir saugos darbe sąlygos
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos yra aptariamos pagal 4.2 punkto reikalavimų atitikimą, konkrečiai punktuose – 4.2.16 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose), 4.2.18 (elektrinės charakteristikos), 4.2.20 (peronai), 4.2.26 (stacionarioji traukinių parangos įranga) ir 4.4 (eksploatavimo taisyklės).
Be reikalavimų, nurodytų techninės priežiūros plane (žr. 4.5.1 punktą), laikantis Europos ir nacionalinių teisės aktų, reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti techninės priežiūros personalo sveikatą ir užtikrinti aukštą saugos lygį, ypač bėgių kelio teritorijoje.
Darbuotojai, atliekantys greitųjų geležinkelių IP techninę priežiūrą, dirbdami ant bėgių kelio arba šalia jo, privalo dėvėti atspindinčiuosius drabužius, paženklintus EB ženklu
4.8 Infrastruktūros registras
Pagal Direktyvos 96/48/EB 22 straipsnio a punktą, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, infrastruktūros registras turi nurodyti pagrindines visos infrastruktūros srities arba susijusios jos dalies ypatybes ir jų sąryšį su ypatybėmis, įtrauktomis į Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Šios TSS D priede nurodyta, kokią informaciją apie infrastruktūros sritį reikia įtraukti į infrastruktūros registrą. Kitiems posistemiams reikalinga informacija, kurią reikia įtraukti į infrastruktūros registrą, yra nurodyta atitinkamose TSS.
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1 Apibrėžtis
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d punktą, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:
Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika“.
5.1.1 Naujoviški sprendimai
Kaip minėta šios TSS 4.1 punkte, naujoviškiems sprendimams gali prireikti naujos specifikacijos ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tos specifikacijos ir įvertinimo metodai turi būti parengti pagal 6.1.4 punkte aprašytą tvarką.
5.1.2 Naujieji bėgių kelio sukomplektuoto bloko sprendimai
5.3.1, 5.3.2 ir 5.3.3 punktų reikalavimai grindžiami tradiciniu bėgių kelio, turinčio balastą, projektu su platus pagrindo geležinkelio bėgiu ant gelžbetoninių pabėgių ir sąvaržų, suteikiančių atsparumą išilginiam slydimui, remiantis į bėgio pagrindą. Tačiau 4 skyriaus reikalavimai gali būti įvykdyti, naudojant alternatyvią bėgių kelio konstrukciją. Sąveikos sudedamosios dalys, įtrauktos į tas alternatyvias bėgių kelio konstrukcijas, yra nurodomos kaip naujosios sąveikos sudėtinės dalys, kurių įvertinimo tvarka nustatyta 6 skyriuje.
5.2 Sudedamųjų dalių sąrašas
Šios techninės sąveikos specifikacijos tikslais tik toliau išvardyti sąveikos elementai – nedalomos sudedamosios dalys ar bėgių kelio sukomplektuoti blokai– yra vadinami „sąveikos sudedamosiomis dalimis“:
— |
bėgis (5.3.1) |
— |
bėgio sąvaržų sistemos (5.3.2) |
— |
bėgių kelio pabėgiai ir atramos (5.3.3) |
— |
iešmai ir bėgių sankryžos (5.3.4) |
— |
vandens pripylimo jungtys (5.3.5). |
Šiame skyriuje aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.
5.3 Sudedamųjų dalių veikimas ir specifikacijos
5.3.1 Bėgis
I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos.
Svarbiausios „bėgio“ sąveikos sudedamųjų dalių specifikacijos yra šios:
— |
bėgio galvutės profilis; |
— |
konstrukcinė tiesinė masė ; |
— |
plieno rūšis. |
5.3.1.1 Bėgio galvutės profilis
a) |
Tiesus kelias Bėgio galvutės profilis turi būti išrinktas iš sekos, nurodytos EN 13674-1:2003 A priede, arba turi būti 60 E2 profilis, apibrėžtas šios TSS F priede. Šios TSS 4.2.9.2 punkto reikalavimai bėgio galvutės profiliui yra nustatyti atsižvelgiant į rato ir bėgio sąveiką tiesiose ir didelio spindulio kreivėse. |
b) |
Iešmai ir bėgių sankryžos Bėgio galvutės profilis turi būti išrinktas iš sekos, nurodytos EN 13674-2:2003 A priede, arba turi būti 60 E2 profilis, apibrėžtas šios TSS F priede. |
c) |
Naujoviški tiesaus bėgių kelio bėgio galvučių profiliai „Naują“ bėgio galvučių profilių tiesiam keliui konstrukciją (kaip apibrėžta 6.1.2 punkte) sudaro:
Horizontalus atstumas tarp bėgio viršūnės ir tangentinio taško turi būti tarp 33,5 ir 36 mm. |
5.3.1.2 Konstrukcinė tiesinė masė
Konstrukcinė tiesinė bėgio masė turi būti didesnė kaip 53 kg/m.
5.3.1.3 Plieno rūšis
a) |
Tiesi geležinkelio kelio linija Bėgio plieno rūšis turi atitikti EN13674-1:2003 5 skyriaus reikalavimus. |
b) |
Iešmai ir bėgių sankryžos Bėgio plieno rūšis turi atitikti EN13674-1:2003 5 skyriaus reikalavimus. |
5.3.2 Bėgio sąvaržos
Reikalavimai, taikytini bėgio sąvaržoms, iešmams ir bėgių sankryžoms yra šie:
a) |
mažiausias sąvaržų atsparumas bėgio išilginiam slydimui turi atitikti EN13481-2:2002 reikalavimus; |
b) |
atsparumas kartotinėms apkrovoms turi būti mažiausia toks pat, kaip reikalaujama „pagrindinės linijos“ bėgių keliui pagal EN 13481-2:2002 reikalavimus; |
c) |
bėgio pagrindo dinaminis standumas, taikomas sąvaržoms ant gelžbetoninių pabėgių, neturi viršyti 600 MN/m; |
d) |
mažiausia elektrinė varža, kurios reikalaujama, yra 5 kΩ, matuojama laikantis EN 13146-5 reikalavimų. Infrastruktūros valdytojui, kur to reikia konkrečioms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms, leidžiama reikalauti didesnės varžos; |
5.3.3 Bėgių kelio pabėgiai ir atramos
Taikytinos specifikacijos gelžbetoniniams pabėgiams, esantiems sąveikos sudedamosiomis dalimis, naudojamiems bėgių keliui, turinčiam balastą, kaip aprašyta 6.2.5.1 punkte, yra šios:
a) |
mažiausia tiesaus kelio gelžbetoninių pabėgių masė turi būti 220 kg, |
b) |
mažiausias tiesaus kelio gelžbetoninių pabėgių ilgis turi būti 2,25 m. |
5.3.4 Iešmai ir bėgių sankryžos
Iešmai ir bėgių sankryžos sudaro pirmiau minėtas sąveikos sudedamąsias dalis.
Tačiau jų pačių konstrukcinės charakteristikos turi būti įvertintos, siekiant patvirtinti jų atitikimą šių TSS punktų reikalavimams:
a) |
4.2.12.1 Kontrolės priemonės ir blokavimas, |
b) |
4.2.12.2 Iešmo smailių naudojimas |
c) |
4.2.12.3 Geometrinės charakteristikos |
5.3.5 Vandens pripylimo jungtis
Vandens pripylimo jungtys turi būti suderinamos su vandens įpylimo anga, aprašyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
6. SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS IR POSISTEMIŲ PATIKRA
6.1. Sąveikos sudedamosios dalys
6.1.1. Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros
Sąveikos sudedamosioms dalims atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūra, kaip nurodyta šios TSS 5 skyriuje, turi būti vykdoma taikant šios TSS C priede pateiktus modulius.
Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimą sąveikos sudedamajai daliai, jeigu to reikalauja šios TSS C priedo moduliai, turi atlikti notifikuotoji įstaiga, kuriai gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pateikė paraišką. Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi sudaryti EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Kiekvienai sąveikos sudedamajai daliai atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:
6.1.1.1 |
Suderinamumas su posistemio reikalavimais. Sąveikos sudedamoji dalis bus naudojama kaip infrastruktūros posistemio, kuris įvertinamas pagal šios TSS 6.2 skyrių, sudedamoji dalis. Jeigu tokia dalis įeina į mazgo sudėtį, tai neturi trukdyti šį mazgą turinčio infrastruktūros posistemio suderinamumui su šios TSS 4 skyriuje nurodytais reikalavimais. |
6.1.1.2 |
Suderinamumas su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis ir posistemio sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ši dalis, kaip numatoma, turės sąsajų. |
6.1.1.3 |
Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais (jei yra) aprašyti šios TSS 5 skyriuje. |
6.1.2 „Įprastos“, „neįprastos“ ir „naujoviškos“ sąveikos sudedamųjų dalių apibrėžimai
„Įprasta“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:
a) |
suderinama su šios TSS 5 skyriuje nurodytomis charakteristikomis; |
b) |
suderinama su atitinkamais Europos standartais; |
c) |
suderinama su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ji bus naudojama specialaus tipo mazge; |
d) |
specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui. |
„Neįprasta“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:
e) |
netenkina vieno ar kelių „įprastai“ sąveikos sudedamajai daliai nurodytų a, b ar c punktų reikalavimų; |
f) |
specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui. |
Vienintelės neįprastos sąveikos sudedamosios dalys yra bėgiai, bėgių tvirtinimo sistemos, pabėgiai ir atraminiai pabėgiai.
„Naujoviška“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:
g) |
specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui. |
6.1.3. Įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros
Toliau pateikta lentelė nurodo įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomas procedūras, kurios parenkamos pagal tai, ar dalys pateiktos į rinką iki ar po šios TSS paskelbimo.
|
Įprastos |
Neįprastos |
Pateiktos į ES rinką iki šios TSS šios versijos paskelbimo |
E1 procedūra |
N1 procedūra |
Pateiktos į ES rinką po šios TSS šios versijos paskelbimo |
E2 procedūra |
N2 procedūra |
Sąveikos sudedamosios dalies, kuriai galėtų būti taikoma N1 procedūra, pavyzdžiu galėtų būti bėgio profilis, kuris jau yra pateiktas į ES rinką ir bet kol kas nėra oficialiai įteisintas EN 13674-1:2003 standarte.
6.1.4. Naujoviškoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros
Naujoviškiems sąveikos sprendimams reikia naujų specifikacijų ir (arba) naujų įvertinimo metodų.
Jeigu sąveikos sudedamajai daliai yra pasiūlytas naujoviškas sprendimas, kaip apibrėžta 6.1.2 punkte, gamintojas turi pranešti apie jo nuokrypius nuo šios TSS atitinkamos dalies. Europos geležinkelių agentūra turi baigti rengti tokiam sprendimui tinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus
Reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai turi būti įtraukti į šią TSS peržiūrint ją iš naujo. Paskelbus apie tai dokumentu, gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.1.5 punkte.
Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, naujovišką sprendimą leidžiama taikyti iki jo įtraukimo į TSS.
6.1.5 Modulių taikymas
Infrastruktūros srityje naudojami šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo moduliai:
A |
Vidinė gamybos kontrolė |
A1 |
Vidinė projekto kontrolė su produkto patikra |
B |
Tipo ekspertizė |
D |
Gamybos kokybės valdymo sistema |
F |
Gaminio patikra |
H1 |
Visapusiška kokybės valdymo sistema |
H2 |
Visapusiška kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize |
V |
Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumas naudoti) |
Toliau pateikta lentelė nurodo sąveikos sudedamosios dalies atitikties įvertinimo modulius, kurie parenkami kiekvienai pirmiau nurodytai procedūrai. Įvertinimo moduliai yra apibūdinti šios TSS C priede.
Procedūra |
Geležinkelio bėgis |
Tvirtinimo elementai |
Pabėgiai ir atraminiai pabėgiai |
Iešmai ir bėgių sankryžos |
E1 (4) |
A1 arba H1 |
A arba H1 |
||
E2 |
B+D arba B+F arba H1 |
|||
N1 |
B+D+V arba B+F+V arba H1+V |
|||
N2 |
B+D+V arba B+F+V arba H2+V |
Įvertinant „neįprastą“ sąveikos sudedamąją dalį, notifikuotoji įstaiga, kurią pasirinko gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, turi patikrinti, ar šiai daliai suteiktos charakteristikos ir tinkamumas naudoti tenkina 4 skyriaus atitinkamas nuostatas, kuriomis nustatytos posistemio sudedamosios dalies funkcijos, ir įvertina eksploatavimo sąlygomis naudojamo gaminio charakteristikas.
Sudedamosios dalies savybės ir jai taikomi reikalavimai, kurie yra svarbūs posistemiui nustatytiems reikalavimams, turi būti visapusiškai aprašyti, kartu aprašant ir tos dalies sąsajas, jos techninėje byloje pirminės patikros metu, kad po galima būtų pereiti prie tolimesnių posistemio sudedamosios dalies įvertinimo etapų.
Atitikties įvertinimas „įprastoms“ ir „neįprastoms“ sąveikos sudedamosioms dalims turi apimti fazes ir charakteristikas, nurodytas A priedo lentelėse.
6.1.6 Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo metodai
6.1.6.1 Kitų Bendrijos direktyvų reglamentuojamos sąveikos sudedamosios dalys
Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, nustatyta, kad „Jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomos kitos Bendrijos direktyvos, apimančios kitus aspektus, tokiais atvejais EB atitikties deklaracijoje ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys taip pat atitinka tų kitų direktyvų reikalavimus.“
6.1.6.2 Tvirtinimo sistemos įvertinimas
Prie EB atitikties deklaracijos turi būti pridėta pažyma, kurioje nurodoma:
— |
bėgių suvirinimo jungtis, bėgių pokrypis, bėgių tarpiklis(ir jo standumo ribų intervalas) ir pabėgių tipas ar atraminių pabėgių deriniai, su kuriais gali būti naudojama tvirtinimo sistema; |
— |
faktinė tvirtinimo sistemos elektrinė varža (5.3.2 dalyje nustatyta, kad mažiausia elektrinė varža būtų 5 kΩ. Tačiau, siekiant užtikrinti suderinamumą su pasirinktu kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu, gali prireikti ir didesnės elektrinės varžos). |
6.1.6.3 Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumą naudoti)
Taikant V modulį, tinkamumo naudoti įvertinimas turi būti atliekamas:
— |
deklaruotiems sąveikos sudedamųjų dalių ir bėgio pokrypio deriniams; |
— |
geležinkelių linijai, kurioje greičiausių traukinių greitis yra ne mažesnis kaip 160 km/h ir didžiausia geležinkelių riedmenų ašies apkrova yra ne mažesnė kaip 170 kN; |
— |
bent trečdaliui geležinkelio kelio kreivėse įrengtų sąveikos sudedamųjų dalių (netaikoma iešmams ir bėgių sankryžoms); |
— |
per ne trumpesnį kaip 1 metų trukmės įteisinimo (bandymų) programos laikotarpį, per kurį turi būti pervežta 20 mln tonų krovinių. |
Jeigu atitikties įvertinimui atlikti geriausias būdas yra remtis istoriniais užregistruotais techninės priežiūros duomenimis, notifikuotajai įstaigai leidžiama naudotis tokiais duomenimis, kuriuos pateikia infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, kuri turi patirties naudojant sąveikos sudedamąją dalį.
6.2 Infrastruktūros posistemis
6.2.1 Bendrosios nuostatos
Perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos atstovo prašymu, notifikuotoji įstaiga atlieka infrastruktūros posistemio EB patikrą pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, ir pagal šios TSS C priede nurodytų modulių nuostatas.
Jeigu perkančioji organizacija gali įrodyti, kad ankstesniuose taikymuose, kurie buvo vykdomi panašiomis aplinkybėmis, konstrukcijos bandymai ar patikros buvo sėkmingi ir atitiko šios TSS reikalavimus, tai atlikdama atitikties įvertinimą notifikuotoji įstaiga turi atsižvelgti į šiuos bandymus ir patikras.
Atitikties įvertinimas infrastruktūros posistemiui turi apimti fazes ir charakteristikas, kurios pažymėtos „X“ šios TSS B1 priede.
Jeigu pagal 4 skyriaus nuostatas reikalaujama kad turi būtų taikomos nacionalinės taisyklės, tai atitinkamas atitikties įvertinimas turi būti atliekamas nustatyta tvarka, konkrečios valstybės narės atsakomybe.
Perkančioji organizacija turi sudaryti infrastruktūros posistemiui EB patikros deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnį ir V priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
6.2.2 Rezervuota
6.2.3 Naujoviški sprendimai
Jeigu posistemio sudėtyje yra šios TSS 4 skyriuje nurodytų parametrų neatitinkantis mazgas, , jis laikomas naujovišku.
Naujoviškiems sąveikos sprendimams reikia naujų specifikacijų ir naujų įvertinimo metodų.
Jeigu infrastruktūros posistemyje įdiegtas naujoviškas sprendimas, perkančioji organizacija, turi pranešti apie jo neatitikimą atitinkamai šios TSS daliai.
Europos geležinkelių agentūra turi baigti rengti tokiam sprendimui tinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.
Reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai turi būti įtraukti į šią TSS peržiūrint ją iš naujo. Paskelbus šiuos dokumentus, gamintojas arba perkančioji organizacija ar Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti infrastruktūros įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.2.4 dalyje.
Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, naujovišką sprendimą leidžiama taikyti iki jo įtraukimo į TSS.
6.2.4 Modulių taikymas
Infrastruktūros posistemio patikros procedūrai perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:
— |
įrenginio patikros procedūrą (SG modulis), nurodytą šios TSS C.8 priede, arba |
— |
visapusiško kokybės užtikrinimo su projekto ekspertize procedūrą (SH2 modulis), nurodytą šios TSS C.9 priede. |
6.2.4.1 SH2 modulio taikymas
SH2 modulį galima pasirinkti tik tada, kai numatomam tikrinti posistemiui sukurti reikalinga veikla (projektavimas, pagaminimas, surinkimas, įrengimas) yra kokybės valdymo sistemos, apimančios projektavimą, gamybą, galutinio gaminio tikrinimą ir bandymus, objektas ir ši sistema yra notifikuotosios įstaigos tvirtinama ir stebima.
6.2.4.2 G modulio taikymas
Jeigu atitikties įvertinimui atlikti geriausias būdas yra panaudoti geležinkelių riedmenis su bėgių kelio duomenų registravimo įranga, tai notifikuotajai įstaigai leidžiama remtis iš tokių riedmenų, kuriuos eksploatuoja infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, gautais duomenimis (žr. 6.2.6.2).
6.2.5 Techniniai sprendimai, kurie teikia pagrindą manyti, kad projektavimo etape bus pasiekta atitiktis
6.2.5.1 Bėgių kelio atsparumo įvertinimas
Galima laikyti, kad 4.2.13.1 punkto reikalavimus dėl bėgių kelio atsparumo išilginėms, vertikaliosioms ir skersinėms jėgoms tenkina skalda sutvirtintas bėgių kelias be iešmų ir bėgių sankryžų, turintis šias charakteristikas:
— |
tenkinami reikalavimai 5 skyriuje „Sąveikos sudedamosios dalys“ apibūdintų bėgių kelio komponentų, pavyzdžiui: bėgių (5.3.1), bėgių tvirtinimo sistemų (5.3.2), pabėgių ir atraminių pabėgių (5.3.3), sąveikos sudedamosioms dalims ; |
— |
per visą ilgį bėgių kelias turi betoninius pabėgius, išskyrus trumpus ruožus, ne ilgesnius kaip 10 m, tarp kurių gali būti ne trumpesni kaip 50 m protarpiai; |
— |
per visą ilgį bėgių kelias yra sutvirtintas balastu, kurio tipas ir profilis visiškai atitinka nacionalines taisykles; |
— |
1 km ruože yra mažiausiai 1 500 bėgių tvirtinimo sistemų. |
6.2.5.2 Lygiavertiško kūgiškumo įvertinimas
Galima laikyti, kad 4.2.9.2 punkto reikalavimus tenkina tiesus bėgių kelias be iešmų ir bėgių sankryžų, turintis šias konstrukcines charakteristikas:
— |
Bėgio atpjova 60 E 1, kaip apibrėžta EN 13674-1:2003 standarte, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 20 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm; |
— |
Bėgio atpjova 60 E 1, kaip apibrėžta EN 13674-1:2003 standarte, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 40 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm (tik ne didesniems kaip 280 km/h greičiams); |
— |
Bėgio atpjova 60 E 2, kaip apibrėžta šios TSS F priede, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 40 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm. |
6.2.6 Ypatingieji atitikties įvertinimo reikalavimai
6.2.6.1 Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas
Iki gabaritus reglamentuojančių suderintų EN standartų paskelbimo techninėje byloje turi būti susijusių taisyklių, kurias pasirinko infrastruktūros valdytojas pagal 4.2.3 punktą, aprašas.
Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas atliekamas pagal infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atliktų skaičiavimų pagal tokias susijusias taisykles rezultatus.
6.2.6.2 Vėžės pločio vidurkio mažiausios vertės įvertinimas
Vėžės pločio matavimo metodas aprašytas EN 13848-1.2003 4.2.2 punkte.
6.2.6.3 Bėgių kelio standumo įvertinimas
Kadangi reikalavimai bėgių kelio standumui yra neišspręstas klausimas, notifikuotosios įstaigos įvertinimas nebūtinas.
6.2.6.4 Bėgių pokrypio įvertinimas
Bėgių pokrypis įvertinamas tik projektavimo stadijoje.
6.2.6.5 Didžiausio slėgio kitimo tuneliuose įvertinimas
Didžiausio slėgio pokyčio įvertinimas (pagal 10 kPa kriterijų) tunelyje atliekamas remiantis infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atliktais skaičiavimais, kuriuose buvo atsižvelgta į visas eksploatavimo sąlygas ir visus traukinius, atitinkančius Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS ir planuojamus paleisti per konkretų tikrinamą tunelį.
Naudojami tokie įvesties parametrai, kurie tinkami atitikti etaloninę būdingąją slėgio kreivę (kaip nustatyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS).
Nagrinėjamiems sąveikai tinkamiems traukiniams etaloninis skerspjūvio plotas ir motoriniam, ir traukiamam geležinkelių riedmeniui yra lygus:
— |
12 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems GC etaloniniam kinematiniam profiliui, |
— |
11 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems GBC etaloniniam kinematiniam profiliui, |
— |
10 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems mažesniems kinematiniams profiliams. |
Įvertinant reikia atsižvelgti į konstrukcinius ypatumus, galinčius sumažinti slėgio pokytį (tunelio įvažiavimo angos forma, kolonos ir t.t.), jei esama, taip pat į tunelio ilgį.
6.2.6.6 Triukšmo ir vibracijos įvertinimas
Notifikuotosios įstaigos įvertinimas nereikalingas.
6.3 Atitikties įvertinimas, kai greitis laikomas perėjimo kriterijumi
Pagal 7.2.5 punkto nuostatas geležinkelių linija gali būti pradedama eksploatuoti ja važiuojant mažesniu greičiu nei numatomas didžiausias.
Šis skirsnis nurodo atitikties įvertinimo reikalavimus esant šiai aplinkybei.
Kai kurios 4 skyriuje nurodytos ribojančios vertės priklauso nuo numatomo važiavimo greičio maršrute.
Atitiktis turėtų būti įvertinta numatomam didžiausiam greičiui, bet eksploatavimo pradžioje leidžiama įvertinti nuo greičio priklausomas charakteristikas esant mažesniems važiavimo greičiams.
Kitų charakteristikų, nustatytų numatomam greičiui tame maršrute, atitiktis lieka galioti.
Deklaruojant sąveiką numatomam greičiui užtenka tik įvertinti laikinai nevertintų charakteristikų atitiktį pagerinus jas iki reikalaujamo lygio.
6.4 Techninės priežiūros plano įvertinimas
4.5 skirsnis nurodo, kad infrastruktūros valdytojas kiekvienai greitųjų geležinkelių linijai turi turėti infrastruktūros posistemio techninės priežiūros planą. Notifikuotoji įstaiga turi patvirtinti, kad toks planas yra ir kad jame yra 4.5.1 punkte nurodytos pozicijos.
Notifikuotoji įstaiga neatsako už plane nustatytų konkrečių reikalavimų tinkamumo įvertinimą.
Notifikuotoji įstaiga turi įtraukti techninės priežiūros plano kopiją į techninę bylą, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
6.5 Techninės priežiūros posistemio įvertinimas
Techninės priežiūros posistemis yra priskirtas eksploatavimo sričiai (žr. Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB). Todėl šiam posistemiui netaikoma EB patikra.
Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, už techninės priežiūros posistemio atitikties įvertinimą atsako kiekviena valstybės narė.
Atitikties įvertinimas techninės priežiūros posistemiui turi apimti fazes ir charakteristikas, kurios pažymėtos „X“ šios TSS B2 priede.
6.6 Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos
6.6.1 Bendrosios nuostatos
Tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu, vadinamu „pereinamuoju laikotarpiu“, sąveikos sudedamosios dalys, kurios neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos išimtiniais atvejais gali būti įtrauktos į posistemius su sąlyga, kad bus tenkinamos šio poskyrio nuostatos.
6.6.2 Pereinamasis laikotarpis
Pereinamasis laikotarpis prasideda nuo šios TSS įsigaliojimo ir tęsiasi 6 metus.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat taikant 6.3.3.3 punkte leidžiamas išimtis, sąveikos sudedamosios dalys traukiamos į posistemį tik gavus reikiamas EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijas.
6.6.3 Nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių turinčių posistemių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu
6.6.3.1 Sąlygos
Pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti atitikties sertifikatą posistemiui, kurio kai kurios sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos pagal šią TSS, jeigu tenkinami šie 3 kriterijai
— |
posistemio atitiktį yra patikrinusi notifikuotoji įstaiga pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir |
— |
papildomais įvertinimais notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir |
— |
neturinčios atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo panaudotos jau pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo. |
EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos negali būti sudaromos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims.
6.6.3.2 Pranešimas
Posistemio atitikties sertifikatas turi aiškiai nurodyti, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį.
Posistemio EB patikros deklaracija turi aiškiai nurodyti:
— |
kurios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos kaip posistemio dalis; |
— |
patvirtinimą, kad posistemio sąveikos sudedamosios dalys visiškai tapačios toms, kurios buvo patvirtintos kaip posistemio dalis; |
— |
priežastis, dėl kurių gamintojas nepateikė kai kurioms sąveikos sudedamosioms dalims EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos iki jų įtraukimo į posistemį. |
6.6.3.3 Gyvavimo ciklo įgyvendinimas
Nagrinėjamo posistemio pagaminimas arba modernizavimas ar rekonstrukcija turi būti baigti per 6 pereinamojo laikotarpio metus. Posistemio gyvavimo ciklui
— |
Pereinamuoju laikotarpiu ir |
— |
EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe |
leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra, ir posistemio atsarginėms dalims.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir tol,
— |
kol posistemis modernizuojamas, rekonstruojamas arba keičiamas ir |
— |
EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe, |
leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra.
6.6.4 Stebėjimo priemonės
Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės stebi:
— |
Kiek sąveikos sudedamųjų dalių ir kokio tipo pateko į jų rinką; |
— |
Jeigu posistemiui eksploatuoti prašomas leidimas, užtikrina, kad būtų atskleistos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies; |
— |
Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių duomenis ir nesertifikavimo priežastis. |
7. INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS
7.1. Šios TSS taikymas eksploatuotinoms greitųjų geležinkelių linijoms
4–6 skyriai ir visos toliau pateiktos 7.3 skirsnio specifinės nuostatos turi būti visiškai taikomos geležinkelių linijoms, patenkančioms į šios TSS geografinio taikymo sritį (pagal 1.2 skirsnį), kurios bus pradėtos eksploatuoti įsigaliojus šiai TSS.
7.2. Šios TSS taikymas jau eksploatuojamoms greitųjų geležinkelių linijoms
Šioje TSS aprašyta strategija taikoma modernizuotoms ir rekonstruotoms geležinkelių linijoms, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Atsižvelgdama į tos dalies nuostatas, perkėlimo strategija nurodo, kokiu būdu būtų galima pritaikyti esamus įrenginius, jeigu tai daryti yra ekonomiškai naudinga. Toliau nurodomi šios TSS taikymo infrastruktūrai principai.
7.2.1. Statinių klasifikavimas
Eksploatuojamoms geležinkelių linijoms modifikuoti, kad jos atitiktų TSS, būtinos didelės investicinės išlaidos ir dėl to tą modifikavimą galima atlikti tik laipsniškai.
Atsižvelgiant į numatomą skirtingą infrastruktūros posistemio dalių eksploatavimo trukmę, minėtos dalys pagal modifikavimo sunkumą (pradedant sunkiau modifikuojamais ir baigiant lengviau modifikuojamais) išdėstomos taip:
Civilinė statyba:
— |
Geležinkelių linijos išdėstymas vietovėje (kreivių spindulys, atstumas tarp bėgių kelio centrų, įkalnės ir nuokalnės nuolydžiai), |
— |
tuneliai (plotis ir aukštis, skerspjūvio plotas), |
— |
geležinkelių linijos konstrukcijos (atsparumas vertikaliosioms apkrovoms), |
— |
automobilių keliai (atstumai iki jų), |
— |
stotys (keleivių peronai); |
Bėgių kelio statyba:
— |
sankasos, |
— |
iešmai ir bėgių sankryžos, |
— |
bėgių kelio atkarpos be iešmų ir bėgių sankryžų; |
Įvairūs įrenginiai ir techninės priežiūros priemonės.
7.2.2. Civilinės statybos parametrai ir reikalavimai
Civilinei statybai priskirtinų svarbiausių statinių parametrai turės pasiekti reikalavimus atitinkantį lygį vykdant tokių statinių modernizavimo projektus, kuriais siekiama pagerinti geležinkelių linijų charakteristikas.
Civilinės statybos darbuose susiduriama su didžiausiais ribojančiaisiais veiksniais, kadangi šiuos statinius dažnai įmanoma modernizuoti tik visapusiškos rekonstrukcijos metu (konstrukcijos, tuneliai, žemės darbai).
Pagal šios TSS 4.2.14.2 punktą
— |
atlikti dinaminę analizę reikia modernizuojant esamas geležinkelių linijas, bet |
— |
jos nereikia rekonstruojant esamas geležinkelių linijas. |
7.2.3. Bėgių kelio konstrukcijos parametrai ir charakteristikos
Vertinant pakeitimų iš dalies požiūriu, jie nėra tokie svarbūs dėl to, kad juos galima keisti palaipsniui geografiškai ribotose vietose arba kad pavienius komponentus, sudarančius visumos dalį, galima keisti atskirai.
Jų atitiktis reikalavimams bus pasiekta įgyvendinant geležinkelių linijos eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti skirtus didelio masto infrastruktūros modernizavimo projektus.
Visus antžeminės bėgių kelio konstrukcijos elementus arba jų dalį galima palaipsniui pakeisti TSS reikalavimus atitinkančiais elementais. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgta į tai, kad nė vienas iš šių elementų atskirai nėra tinkamas užtikrinti visumos atitikties reikalavimus: gali būti nustatyta tik bendra posistemio atitiktis reikalavimams, t. y. kai pasiekiama visų elementų atitiktis TSS.
Šiuo atveju gali pasirodyti, kad būtini pereinamieji etapai, siekiant, kad būtų išlaikytas antžeminės bėgių kelio dalies suderinamumas su kitų posistemių (kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat energijos) nuostatomis bei traukinių, kuriems netaikoma TSS, eismu.
7.2.4. Kitos įrangos ir techninės priežiūros įrenginių parametrai ir charakteristikos
Jų atitiktis reikalavimams bus pasiekta atsižvelgiant į operatorių, besinaudojančių atitinkamomis stotimis ir techninės priežiūros įrenginiais, poreikius.
7.2.5. Greitis kaip perėjimo kriterijus
Geležinkelių liniją leidžiama pradėti eksploatuoti mažesniu negu jos numatomas didžiausias greitis. Tačiau tokiu atveju geležinkelių linija turėtų būti tiesiama taip, kad vėliau nekiltų kliūčių ją eksploatuoti didžiausiu numatomu greičiu.
Pvz., tarpukelės plotis turi būti tinkamas geležinkelių riedmenims numatomu važiuoti geležinkelių linija greičiu, tačiau išorinio bėgio pakyla kreivėse turės būti tinkama važiuoti tokiu greičiu pradedant eksploatuoti geležinkelių liniją.
Atitikties vertinimo tokiomis aplinkybėmis reikalavimai yra nurodyti 6.3 skirsnyje.
7.3. Specifiniai atvejai
Šie specifiniai atvejai yra leidžiami tam tikruose geležinkelių tinkluose. Jie skirstomi į:
— |
„P“ atvejus – nuolatinius atvejus, |
— |
„T“ atvejus – laikinuosius atvejus, kuriais rekomenduojama, kad įdiegtina sistema būtų sukurta iki 2020 m. (tikslas, nustatytas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos rekomendacijų transeuropiniam transporto tinklui plėtoti su pakeitimais, padarytais Sprendimu 884/2004/EB Nr.). |
7.3.1. Ypatingosios Vokietijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.1.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai
Greitųjų geležinkelių linijoje Kelnas–Frankfurtas (Reinas–Mainas) leidžiama įrengti ne didesnes nei 40 % nuokalnes ir įkalnes.
T atvejai
Nėra
7.3.1.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Nėra
T atvejai
Nėra
7.3.2. Ypatingosios Austrijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.2.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Mažiausias keleivių perono ilgis
Mažiausias keleivių peronų ilgis sumažinamas iki 320 m
T atvejai
Nėra
7.3.2.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Mažiausias keleivių perono ilgis
Mažiausias keleivių peronų ilgis sumažinamas iki 320 m
T atvejai
Nėra
7.3.3. Ypatingosios Danijos geležinkelių tinklo savybės
P atvejai
Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis
Danijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijose mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis sumažinamas iki 320 m.
T atvejai
Nėra
7.3.4. Ypatingosios Ispanijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.4.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Vėžės plotis
Išskyrus greitųjų geležinkelių linijas nuo Madrido iki Sevilijos, taip pat nuo Madrido iki Barselonos iki Prancūzijos sienos, tiesiamų Ispanijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijų vėžės plotis yra 1 668 mm.
7.3.4.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Vėžės plotis
Tiesiamų II ir III kategorijų geležinkelių linijų vėžės plotis yra 1 668 mm.
Tarpukelės plotis (P atvejis)
II ir III kategorijų geležinkelių linijose tarpukelės plotis gali būti sumažintas iki nominaliosios 3 808 m vertės.
T atvejai
Nėra
7.3.5. Ypatingosios Suomijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.5.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Vėžės plotis
Nominalusis vėžės plotis yra 1 524 mm.
Mažiausi infrastruktūros gabaritai
Mažiausias infrastruktūros gabaritas turi leisti važiuoti traukiniams, surinktiems pagal FIN 1 pakrovos gabaritą, apibrėžtam Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse
Mažiausios vidutinio gabarito vertės:
Greičio intervalas |
Mažiausia 100 m ilgio bėgių kelio vidutinio gabarito vertė |
< 160 |
Vertinimas neprivalomas |
>300 ir < 1500 |
1 519 |
>300 ir < 1500 |
1 521 |
>300 ir < 1500 |
1 522 |
> 250 ir < 280 |
1 523 |
>300 ir < 1500 |
1 523 |
> 300 |
1 523 |
Tarpai tarp važiuojamųjų rato paviršių, naudotini 4.2.9.2 skirsnio skaičiavimams, yra 1 511 mm ir 1 505 mm.
Važiavimas laisva eiga per iešmus
Didžiausias važiavimo laisva eiga per iešmus dydis yra 1 469 mm.
Fiksuotų šerdžių smailių apsauga
Mažiausias fiksuotų šerdžių smaigalių apsaugos dydis yra 1 478 mm.
Važiavimas laisva eiga per faktinį kryžmės šerdies smaigalį
Didžiausias važiavimo laisva eiga per faktinį kryžmės šerdies smaigalį dydis yra 1 440 mm.
Važiavimas laisva eiga per iešmo griovelio ir (arba) sparno įvažiavimo vietą
Didžiausias važiavimo laisva eiga per iešmo griovelio ir (arba) sparno įvažiavimo vietą dydis yra 1 469 mm.
Mažiausias gretbėgių plotis
Mažiausias gretbėgių plotis yra 41 mm.
Pernelyg didelis gretbėgių aukštis
Didžiausias gretbėgių aukščio dydis yra 55 mm.
Perono ilgis
Mažiausias perono ilgis yra 350 m.
Atstumas nuo perono krašto iki bėgių kelio ašies
Nominalusis atstumas nuo perono krašto iki bėgių kelio ašies yra 1 800 mm, kai perono aukštis – 550 mm.
T atvejai
Nėra
7.3.5.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Tokie pat kaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.
T atvejai
Nėra
7.3.6. Ypatingosios Britanijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.6.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Nėra
T atvejai
Nėra
7.3.6.2 II kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Mažiausias infrastruktūros gabaritas (4.2.3 skirsnis)
1 UK1 (2 leidimas) profiliai
Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS apibrėžiami UK1 (2 leidimas) profiliai.
UK1 (2 leidimas) gabaritas buvo apibrėžtas taikant kelias metodikas, tinkančias Britanijos geležinkelių infrastruktūrai, tinkamas geriausiai pasinaudoti ribota erdve.
UK1 (2 leidimas) gabaritą sudaro 3 profiliai: UK1[A], UK1[B], UK1[D].
Pagal šią klasifikaciją [A] gabaritai – tai geležinkelių riedmens gabaritai, nepriklausantys nuo infrastruktūros parametrų, [B] gabaritai – tai geležinkelių riedmens gabaritai, kai numatomas ribotas (tam tikras) geležinkelių riedmens pakabos judėjimas, bet nenumatomas permetimas, ir [D] gabaritai – tai šablonai, nustatantys didžiausią infrastruktūrai skiriamą plotą tiesiame ir lygiame bėgių kelyje.
Infrastruktūra turi atitikti UK1 profilius vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
2 UK1[A] profilis
Jei lygis virš geležinkelio yra mažesnis negu 1 100 mm, taikomas stacionariosios infrastruktūros gabaritas, apibrėžtas Geležinkelių grupės standarte GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.). Šiuo gabaritu atsižvelgiama į tinkamiausią ribojančią peronų ir įrangos, skirtos įrengti labai arti traukinių, padėtį ir atitinka UK1[A] profilį, apibrėžtą Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.
Jei esama infrastruktūra neatitinka apatinio sektoriaus statinių artumo gabarito, apibrėžto GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.), gali būti leidžiama sumažinti leistinuosius gabaritų nuokrypius, jei taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Šios priemonės yra nurodytos GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).
3 UK1[B] profilis
UK1[B] profilis susijęs su nominaliąja bėgių kelio padėtimi. Tai apima numatytus mažo pastovumo skersinius ir vertikaliuosius bėgių kelio leistinuosius nuokrypius ir prielaidą, kad didžiausias dinaminis geležinkelių riedmens judėjimas yra 100 mm (skersiniai, vertikalieji, šoninių svyravimų, geležinkelių riedmens leistinieji nuokrypiai ir vertikalioji kreivė).
Taikant paskelbtą UK1[B] profilį, tai tikslinama atsižvelgiant į horizontaliųjų kreivių permetimą (pagal formules, aprašytas toliau 5 skirsnyje), taikant šias vertes:
Vežimėlių centrai |
17 000 m |
Bendras ilgis |
24,042 m viso kėbulo pločio |
Nuokrypiai nuo UK1[B] profilio numatomi pagal GC/RT5212 reikalavimus (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).
4 UK1[D] profilis
UK1[D] profilis susijęs su nominaliąja bėgių kelio padėtimi. Geležinkelių riedmens, paskelbto atitinkančiu UK1[D], kėbulo skerspjūvio matmenys, geometrinis išdėstymas ir dinaminiai judesiai, apibrėžti pagal patvirtintą metodika ir naudoti skersiniam kontūrui apskaičiuoti, turi būti tinkami.
Nė vienas infrastruktūros taškas neturi kirsti statinių artumo gabarito linijos, apibrėžtos UK1[D]. Numatyti kreivių permetimo nuokrypių nebūtina.
Jei geležinkelių riedmenys, paskelbti atitinkančiais UK1[D], buvo patvirtinti tinkamais maršrutui susitarus su infrastruktūros valdytoju, nuokrypiai šiems geležinkelių riedmenims numatomi pagal GC/RT5212 reikalavimus (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).
5 Kreivių permetimo skaičiavimas
Šiame skirsnyje pateikiamas geležinkelių riedmens skersinio kontūro padidėjimo dėl judėjimo kreive skaičiavimas. Jis taikomas infrastruktūros valdytojui. Skaičiavimai yra tokie pat, kaip Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS pateikti pločio mažinimo skaičiavimai, tik išreikšti kitaip.
Permetimai tam tikrame geležinkelių riedmens kėbulo taške – tai skirtumas tarp radialinio atstumo nuo bėgių kelio ašies linijos iki taško (Rdo arba Rdi) ir skersinio atstumo nuo geležinkelių riedmens ašies linijos iki taško (Wo arba Wi). Jie apskaičiuojami geležinkelių riedmeniui nejudant.
Tarkim, geležinkelių riedmens vežimėlių vidurio taškai yra L, pusė atstumo tarp vežimėlio ašių yra ao (tikrasis atstumas tarp ašių yra 2 × ao).
Taško Ui vidinis permetimas nuo geležinkelių riedmens vidurio taško yra:
Išorinis taško Uo permetimas nuo geležinkelių riedmens vidurio taško yra:
kur
Pastaba: vertikalūs permetimai gali būti skaičiuojami pagal tą pačią formulę.
Tarpukelės plotis ų (4.2.4 skirsnis)
Šios TSS 4.2.4 skirsnyje reikalaujama, kad esant didžiausiam leistinajam greičiui V <= 230 km/h, „Projektuojant mažiausias geležinkelių linijų ...tarpukelės plotis modernizuotas greitųjų geležinkelių eismui būtų, ...jei < 4,00 m, nustatoma pagal etaloninį kinematinį profilį (4.2.3 punktas.).
Taikytinas etaloninis profilis yra UK1 (2 leidimas) profilis, nurodytas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 7 skyriuje ir šios TSS 7.3.6 skirsnyje.
Šį reikalavimą galima įvykdyti, jei tiesaus geležinkelio kelio tarpukelės plotis yra 3 400 mm ir jei bėgių kelio kreivės spindulys yra 400 m arba daugiau.
Peronai (4.2.20 skirsnis)
1 Perono aukštis
Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatytas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, perono krašto aukštis yra 915 mm (leistinasis nuokrypis – + 0, - 50 mm), nustatomas stačiu kampu greta perono esančių kelio bėgių plokštumai.
2 Horizontalusis perono atstumas (perono platforma)
Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatytas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, perono kraštas – tai mažiausias atstumas nuo gretimo bėgių kelio (leistinasis nuokrypis – + 15, - 0 mm), laikantis apatinio sektoriaus statinių artumo gabarito, nurodyto Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).
Dauguma riedmenų šį reikalavimą atitinka, jei kreivėse, kurių spindulys yra 360 m arba didesnis, perono platforma yra 730 mm (leistinasis nuokrypis – +15, - 0 mm). Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.) nurodomos išimtys, taikomos, kai pro peroną turi važiuoti 373 (Eurostar) klasės traukiniai arba 2,6 m pločio konteineriai. Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.) taip pat nurodomi reikalavimai, taikomi, kai kreivės spindulys yra mažesnis negu 360 m
3 Mažiausias perono ilgis
Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatomas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, galimas naudoti ilgis yra ne mažesnis negu 300 m.
Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatomas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, ilgis nurodomas Infrastruktūros registre.
T atvejai
Nėra
7.3.6.3 III kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Visi II kategorijos geležinkelių linijoms taikomi atskiri P atvejai taip pat taikomi III kategorijos geležinkelių linijoms.
T atvejai
Nėra
7.3.7. Ypatingosios Graikijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.7.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Nėra
T atvejai
Nėra
7.3.7.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Statinių artumo gabaritas
Statinių artumo gabaritas geležinkelių linijoje Atėnai–Salonikai–Idomeni ir Salonikai–Promahona yra GB gabaritas, tačiau tam tikruose geležinkelių linijų ruožuose tik GA gabaritas.
Statinių artumo gabaritas geležinkelių linijoje Atėnai–Kiato yra GB gabaritas.
Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis
Geležinkelių linijoje Atėnai–Salonikai–Idomeni ir Salonikai–Promahona mažiausias galimas naudoti keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis yra 200 m.
Promahona stotyje – 189 m.
Geležinkelių linijoje Atėnai–Kiato mažiausias galimas naudoti keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis yra.
SKA, Megara, Ag.Theodoroi ir Kiato stotyse – 300 m
Thriasio stotyje – 150 m
Magula stotyje – 200 m
Vėžės plotis
Geležinkelių linija Atėnai–Patras yra pritaikyta 1 000 mm vėžei. Numatomas laipsniškas jos modernizavimas, pritaikant 1 435 mm vėžei.
T atvejai
Nėra
7.3.8. Ypatingosios Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų savybės
P atvejai
Statinių artumo gabaritai
Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių linijose turi būti naudojamas IRL1 mažiausias statinių artumo gabaritas. Airijos standartinis statinių artumo gabaritas.
Pastabos:
1. |
Horizontaliosioms kreivėms turi būti taikomi reikiami leistini nuokrypiai, atsižvelgiant į kreivės ir išorinio bėgio pakylos poveikį. |
2. |
Vertikaliosioms kreivėms turi būti taikomi reikiami leistini nuokrypiai, atsižvelgiant į kreivės poveikį. |
3. |
Ne didesnei nei 60 mm visų statinių iškyšai už nustatyto gabarito taikomi visi PW4 standarte nustatyti apribojimai. Dublino „Suburban Area“ nustatyta nulinė iškyšos vertė (žr. PW4 standarto tam tikras išlygas). |
4. |
Tiltai:
|
5. |
700 mm šaligatviui taikomas leistinas nuokrypis. Jeigu šaligatvis nenumatytas, nurodytąjį matmenį galima sumažinti iki 1 790 mm. |
6. |
Išsamus perono pločių sąrašas pateiktas PW39 standarte. |
Vėžės plotis
Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklai yra sudaryti iš geležinkelių linijų, kurias tiesiant buvo taikytas 1 602 mm vėžės plotis. Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 96/48/EB 7 straipsnio b punktą, iš dalies pakeistą Direktyva 2004/50/EB, Airijoje ir Šiaurės Airijoje projektuojant naujas geležinkelių linijas, išlaikomas pirmiau minėtas vėžės plotis.
Mažiausias kreivės spindulys
Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinkluose netaikomos šių TSS mažiausio kreivės spindulio ir su juo susijusių elementų (išorinio bėgio pakyla kreivėse ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas) nuostatos, jeigu išlaikomas 1 602 mm vėžės plotis.
Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis
Nustatoma, kad Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklų geležinkelių linijose naudojamas ne mažesnis nei 215 m keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis.
Perono aukštis
Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklų geležinkelių linijose įrengiami 915 mm projektinio aukščio peronai. Pasirenkamas toks perono aukštis, kad būtų galima optimaliai pasinaudoti traukinių, kurie buvo surinkti pagal IRL 1 pakrovos gabaritą, laiptams skirtomis vietomis.
Tarpukelės plotis
Mažiausias tarpukelės plotis Airijoje ir Šiaurės Airijoje padidinamas iš anksto, dar prieš tų geležinkelių kelių modernizavimą, siekiant užtikrinti saugų traukinių prasilenkimo atstumą.
7.3.9. Ypatingosios Italijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.9.1 I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos
Perono atstumas nuo bėgių kelio ašies, taikomas peronams, kurių aukštis – 550 mm.
P atvejai
Nominalusis Italijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijų peronų, kurių aukštis – 550 mm, atstumas L nuo bėgių kelio ašies, lygiagrečios važiavimo plokštumai, nustatomas formule:
tiesių bėgių kelių ir vidinių kreivių: |
|
išorinių kreivių: |
|
kur δ – išorinio bėgio pakylos kreivėse kampas su horizontalia linija.
T atvejai
Nėra
7.3.10. Ypatingosios Nyderlandų geležinkelių tinklo savybės
7.3.10.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Nėra
T atvejai
Nėra
7.3.10.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Perono aukštis yra 840 mm
T atvejai
Nėra
7.3.11. Ypatingosios Portugalijos geležinkelių tinklo savybės
7.3.11.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Nėra
T atvejai
Nėra
7.3.11.2 II ir III kategorijų geležinkelių linijos
P atvejai
Vėžės plotis yra 1 668 mm
T atvejai
Nėra
7.3.12. Ypatingosios Švedijos tinklo savybės
7.3.12.1 I kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Mažiausias perono ilgis
Mažiausias perono ilgis sumažintas iki 225 m.
Atsarginiai bėgių keliai: mažiausias ilgis
Atsarginių bėgių kelių ilgį galima sumažinti, kad būtų prisitaikyta prie didžiausio traukinio ilgio, kuris yra 225 m.
Peronai – atstumas nuo bėgių kelio ašies
Nominalusis atstumas L nuo bėgių kelio ašies, lygiagrečios važiavimo plokštumai yra,
L = 1 700 mm + Si, o L (mm), S (mm)
kur S priklauso nuo kreivių spindulių (R) ir nustatytosios išorinio bėgio pakylos kreivėse (D,) nustatomas formule:
vidinių kreivių:
Si = 41 000/R + D/3* |
(jei perono aukštis – 580 mm) |
|
(jei perono aukštis – 730 mm D/2)* |
išorinių kreivių:
So = 31 000/R – D/4
R (m), D (mm)
Leistinieji nominaliojo perono kraštų atstumo L (1 700 mm) (padėties nustatymo) nuokrypiai nustatomi mm:
Naujos statybos: |
-0, + 40 |
Techninės priežiūros leistinasis nuokrypis: |
-30, + 50 |
Saugos ribinis leistinasis nuokrypis: |
-50 |
T atvejai
Nėra
7.3.12.2 II kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Tokie patkaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.
T atvejai
Perono aukštis
Nominalusis perono aukštis yra 580 mm arba 730 mm.
7.3.12.3 III kategorijos geležinkelių linijos
P atvejai
Tokie pat kaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.
T atvejai
Perono aukštis
Nominalusis perono aukštis yra 580 mm arba 730 mm.
7.3.13. Ypatingosios Lenkijos geležinkelių tinklo savybės
P atvejai
Statinių artumo gabaritas
Statinių artumo gabaritas turi būti tinkamas važiuoti traukiniams, kurių statinių artumo gabaritas GB ir OSZD 2-SM (žr. toliau pateiktą diagramą)
7.4. TSS persvarstymas
Kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus, pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 6 straipsnio 3 dalį agentūra yra atsakinga už TSS persvarstymą ir atnaujinimą bei atitinkamų rekomendacijų teikimą 21 straipsnyje nurodytam komitetui. Be to, tolesnis kitų TSS priėmimas ir persvarstymas taip pat gali turėti įtakos šiai TSS. Siūlomi šios TSS pakeitimai kruopščiai svarstomi, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos reguliariai maždaug kas 3 metus. Taip pat numatoma galimybė įtraukti infrastruktūrai taikomus triukšmo parametrus.
Tiriami tik tie maršrutai, kuriuose pagal 2002 m. birželio 22 d. Direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo turi būti atliktas triukšmo kartografavimas. Nurodytinos infrastruktūrai taikomos priemonės – tai tik prie šaltinio taikomos priemonės, pvz., bėgio galvutės nelygumo kontrolė ir akustiniu požiūriu tinkamiausių bėgių kelio dinaminių charakteristikų nustatymas.
7.5. Susitarimai
7.5.1. Galiojantys susitarimai
Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo Komisijai praneša apie šiuos susitarimus, kuriais remiantis eksploatuojami posistemiai, susiję su šios TSS taikymo sritimi (posistemių statyba, atnaujinimas, modernizavimas, eksploatavimo pradžia, eksploatavimas ir techninė priežiūra, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):
— |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius valstybių narių ir geležinkelių bendrovės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), susitarimus, reikalingus dėl labai specifinių arba vietinio pobūdžio numatomų traukinių reisų; |
— |
dvišalius arba daugiašalius geležinkelių bendrovės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių) susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės arba regioninės sąveikos lygį; |
— |
tarptautinius vienos arba daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba valstybių narių geležinkelių bendrovės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio bendrovės arba infrastruktūros valdytojo susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės arba regioninės sąveikos lygį. |
Toliau šios TSS taikymo sričiai priklausančių posistemių, kuriems taikomi šie susitarimai, eksploatavimas (techninė priežiūra) leidžiamas, jei jie atitinka Bendrijos teisės aktus.
Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ypač su šia TSS, bus vertinamas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi atskiri atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.
7.5.2. Būsimieji susitarimai
Sudarant visus būsimuosius susitarimus arba keičiant galiojančius susitarimus, atsižvelgiama į ES teisės aktus, ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ir (arba) pakeitimus. Taikoma ta pati tvarka, kaip numatyta 7.5.1 punkte.
(1) Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priedo dalys.
(2) Bėgio temperatūra pakyla dėl energijos išplitimo iki 0,035 oC kN stabdymo jėga bėgio tiesiąja; tai atitinka (tiek abiejų bėgių stygas) bėgio temperatūros padidėjimą maždaug 6 oC vienam traukiniui avarinio stabdymo atvejui.
(3) Pabrėžtina, kad faktinė bėgių kelio kokybė nėra atskaitos bėgių kelio kokybė, apibrėžiama įvertinant pravažiuojančių riedmenų tiukšmo ribas.
(4) Jeigu įprasti gaminiai pateikiami į rinką iki šios TSS šios versijos paskelbimo, laikoma, kad tipas buvo patvirtintas ir tipo ekspertizės procedūra (B modulis) nėra privaloma. Tačiau gamintojas turi aiškiai parodyti, kad ankstesniuose taikymuose, kurie buvo vykdomi palyginamomis sąlygomis, sąveikos sudedamųjų dalių bandymai ir patikra buvo sėkmingi ir atitiko šios TSS reikalavimus. Jeigu neįmanoma aiškiai parodyti, kad sprendimas anksčiau pasiteisino, taikoma E2 procedūra.
A PRIEDAS
Infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalys
A.1. Taikymo sritis
Šiame priede aprašytas infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalies atitikties įvertinimas.
A.2. Vertinamos „įprastų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos.
Projekto, kūrimo ir gamybos etapuose vertinamos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos A lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.
A1 lentelė
EB atitikties deklaracijai atliekamas sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas
Įvertintos charakteristikos |
Vertinama toliau nurodytame etape |
||||||
Projektavimo ir plėtros etapas |
Gamybos etapas |
||||||
Projekto vertinimas |
Gamybos proceso vertinimas |
Tipo bandymas |
|
Produkto kokybė (serija) |
|||
|
|
|
|
|
|
||
|
X |
X |
netaikoma |
|
X |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
|
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
|
X |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
netaikoma |
netaikoma |
X |
|
X |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
X |
|
X |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
X |
|
X |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
X |
|
X |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
X |
X |
X |
|
X |
||
|
X |
X |
X |
|
X |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
|
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
|
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
|
X |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
|
X |
A.3 Vertinamos „naujų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos
Naujos sąveikos sudedamosios dalys turi būti vertinamos projektas etape pagal 4 skyriaus reikalavimus, kaip pažymėta A2 lentelėje. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.
Iešmams ir bėgių sankryžoms vertinti taikytinos 4 skyriaus dalys yra nurodytos 5 skyriuje.
Gamybos etape naujų sąveikos sudedamųjų dalių, nurodytų techninių dokumentų byloje pateikiamose techninėse specifikacijose, charakteristikos vertinamos pagal pasirinktą modulį.
A2 lentelė
EB atitikties deklaracijai atliekamas sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas
|
Sąveikos sudedamosios dalys |
||||
Vertinamos charakteristikos |
Geležinkeliai |
Bėgių sąvaržų sistemos |
Pabėgiai |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
Projekto vertinimas |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
Projekto vertinimas |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
Projekto vertinimas |
Projekto vertinimas |
Projekto vertinimas |
||
|
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
Projekto vertinimas eksploatuojant |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
Tipo bandymas |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
|
Tipo bandymas |
Tipo bandymas |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
Projekto vertinimas |
netaikoma |
B1 PRIEDAS
Infrastruktūros posistemio įvertinimas
B1.1. Taikymo sritis
Šiame priede pateikiamas infrastruktūros posistemio įvertinimas.
B1.2. Charakteristikos ir moduliai
Projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapuose vertintinos posistemio charakteristikos B.1 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.
Tai nekliudo poreikiui atlikti kitų etapų vertinimus.
Vertinimo etapų apibrėžtis:
1 |
„Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą“ – tikrinamas verčių (parametrų) teisingumo pagal taikomus TSS reikalavimus. |
2 |
„Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti“ – tikrinama vietoje prieš pat pradedant eksploatuoti, ar pats produktas atitinka atitinkamus projektinius parametrus. |
3 |
„Tinkamumo patvirtinimas eksploatavimo visu pajėgumu sąlygomis“ – tikrinama posistemio būklė eksploatuojant. |
B1 lentelė
EB atitikties patikrai atliekamas infrastruktūros posistemio įvertinimas
|
Vertinimas |
||||
|
1 |
2 |
3 |
||
Vertinamos charakteristikos |
Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą |
Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti |
Tinkamumo patvirtinimas eksploatavimo visu pajėgumu sąlygomis |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
X |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
|
netaikoma |
|
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
atidėta |
atidėta |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
|
|
|
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
X |
netaikoma |
||
|
|
|
|
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
|
X |
netaikoma |
netaikoma |
B2 PRIEDAS.
Techninės priežiūros posistemio vertinimas
B2.1. Taikymo sritis
Šiame priede apibūdinamas techninės priežiūros posistemio dalies, skirtos stacionariesiems įrenginiams, susijusiems su traukinių aptarnavimu, atitikties vertinimas.
B2.2. Charakteristikos
Projektavimo, statybos ir veikimo etapuose vertintinos posistemio techninės charakteristikos B.1 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei charakteristikos vertinti nereikalaujama, lentelėje ji pažymėta „netaikoma“.
B2 lentelė
Valstybės narės atliekamas techninės priežiūros posistemio vertinimas
|
1 |
2 |
3 |
||
Vertinamos charakteristikos |
Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą |
Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti |
Tinkamumo patvirtinimas eksploatuojant visu pajėgumu |
||
|
|
|
|
||
Tualeto nuotekų išleidžiamosios jungtys |
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
Plovimo įrenginių aukštis, kad būtų galima valyti |
X |
netaikoma |
X |
||
Plovimo įrenginių greitis; |
X |
netaikoma |
netaikoma |
||
Vandens kokybė |
X |
netaikoma |
X |
||
Smėlio kokybė |
netaikoma |
netaikoma |
X |
||
Kuro kokybė |
netaikoma |
netaikoma |
X |
C PRIEDAS.
Atitikties vertinimo procedūros
Sąveikos sudedamosioms dalims taikomi moduliai
A modulis: Vidaus produkcijos kontrolė
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomos TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus. |
3. |
Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šių TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:
|
4. |
Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus. |
5. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia rašytinę sąveikos sudedamosios dalies atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
|
6. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
7. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
A1 modulis: Vidaus projektavimo kontrolė su produkcijos patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, prisiimantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus. |
3. |
Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka vertintinus šios TSS reikalavimus. Techniniuose dokumentuose taip pat pateikiami įrodymai, kad dar prieš įgyvendinant šią TSS patvirtintas sąveikos sudedamosios dalies projektas atitinka TSS ir kad sąveikos sudedamoji dalis buvo eksploatuojama toje pačioje naudojimo srityje. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:
|
4. |
Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus. |
5. |
Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus patikrinimus ir bandymus, kad patikrintų, ar pagamintos sąveikos sudedamosios dalys atitinka tipą, aprašytą 3 punkte nurodytuose techniniuose dokumentuose, ir TSS reikalavimus. Gamintojas (3) gali pasirinkti vieną iš šių procedūrų.: |
5.1 |
Patikrinimas tiriant ir išbandant kiekvieną produktą |
5.1.1 |
Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai. |
5.1.2 |
Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą. |
5.2 |
Statistinė patikra |
5.2.1 |
Gamintojas savo produktus pateikia vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas. |
5.2.2 |
Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies produktų siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų techniniuose dokumentuose aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai. |
5.2.3 |
Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, naudojami atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.). |
5.2.4 |
Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų. |
5.2.5 |
Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga sustabdyti statistinę patikrą. |
6. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
Nurodytinas sertifikatas – tai 5 punkte nurodytas atitikties sertifikatas. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus. |
7. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
8. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
B modulis: Tipo tikrinimas
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatomą gaminti produkciją atitinkantis tipas atitinka jam taikomų TSS nuostatas. |
2. |
Paraišką EB tipo tikrinimui atlikti pateikia gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas. Paraiškoje yra:
Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai pateikia numatomą gaminti produkciją atitinkantį pavyzdį, kuris toliau vadinamas „tipu“. Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms. Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti. Jeigu taikant tipo patikros procedūrą nebūtina atlikti tipo bandymus ir jeigu tipas yra pakankamai aiškiai apibūdintas techniniuose dokumentuose, kaip aprašyta 3 punkte, notifikuotoji įstaiga sutinka, kad pavyzdžiai jai nebūtų pateikiami. |
3. |
Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šios TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą ir eksploatavimą. Techniniuose dokumentuose pateikiama:
|
4. |
Notifikuotoji įstaiga: |
4.1 |
nagrinėja techninius dokumentus; |
4.2 |
tikrina, ar bandymams reikalingas(-i) pavyzdys(-džiai) pagamintas(-i) pagal techninius dokumentus, ir atlieka tipo bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir (arba) atitinkamą Europos specifikaciją; |
4.3 |
jeigu pagal TSS būtina patikrinti projektą, nagrinėja projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad įvertintų, ar jie gali atitikti sąveikos sudedamajai daliai taikomus atitikties reikalavimus užbaigus projektavimo procesą; |
4.4 |
jeigu pagal TSS būtina nagrinėti gamybos procesą, tikrina sąveikos sudedamosios dalies gamybos procesą, kad įvertintų jo indėlį užtikrinant produkto atitiktį, ir (arba) tikrina vertinimą, kurį baigęs projektavimą atlieka gamintojas; |
4.5 |
nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas; |
4.6 |
pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu gamintojas nusprendė taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, ar jos iš tiesų buvo taikomos; |
4.7 |
pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, gamintojo pasirinkti sprendimai atitinka TSS reikalavimus; |
4.8 |
susitaria su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai. |
5. |
Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys. Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus. Prie sertifikato pridedamas svarbių techninių dokumentų dalių sąrašas, o jo kopija saugoma notifikuotojoje įstaigoje. Jeigu gamintojui arba Bendrijoje įsisteigusiam įgaliotam jo atstovui neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis. Numatoma sprendimo apskundimo tvarka. |
6. |
Pareiškėjas tipo patikros sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kurie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais EB tipo patikros sertifikatą išdavusi notifikuotoji įstaiga sąveikos sudedamajai daliai išduoda papildomą patvirtinimą. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirmojo EB tipo patikros sertifikato papildymą arba pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios išduodamas naujas sertifikatas. |
7. |
Jeigu pagal 6 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 5 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą. |
8. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia informaciją apie išduotus, panaikintus ar atsisakytus išduoti tipo patikros sertifikatus ir papildymus. |
9. |
Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms leidžiama susipažinti su sertifikatų priedais (žr. 5 punktą). |
10. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs gamintojo įgaliotasis atstovas EB tipo patikros sertifikatus ir jų papildymus kartu su techniniais dokumentais saugo dešimt metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
D modulis: Produkcijos kokybės valdymo sistema
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas gamybai ir galutinio produkto patikrai bei bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikomas stebėjimas, kaip nurodyta 4 punkte. |
3. |
Kokybės valdymo sistema |
3.1 |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą. Paraiškoje yra:
|
3.2 |
Kokybės valdymo sistema užtikrinama, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų tipo patikros sertifikate aprašomą tipą ir joms taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Remiantis kokybės valdymo sistemos dokumentais galima nuosekliai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus. Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:
|
3.3 |
Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą. Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose. Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
3.4 |
Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji toliau tinkama ir veiksminga. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
4. |
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra |
4.1 |
Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų. |
4.2 |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į gamybos, tikrinimo ir bandymo bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą reikiamą informaciją, ypač:
|
4.3 |
Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į ją atsižvelgia. |
4.4 |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali apsilankyti pas gamintoją iš anksto nepranešusi. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar prašyti juos atlikti, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą. |
5. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas. |
6. |
Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:
|
7. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
Nurodomi šie sertifikatai:
|
8. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
9. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
F modulis: Produkto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomos TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog sąveikos sudedamoji dalis atitiktų patikros sertifikate aprašomą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus. |
3. |
Notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tikrinimus ir bandymus, siekdamas patikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį tipui, kaip aprašyta EB tipo patikros sertifikate, ir TSS reikalavimams. Gamintojas (6) gali pasirinkti kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 4 punkte, arba sąveikos sudedamųjų dalių tikrinimą ir bandymą pagal statistinius duomenis, kaip nurodyta 5 punkte. |
4. |
Patikra kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimu ir bandymu |
4.1 |
Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos (7) arba lygiaverčiai bandymai. |
4.2 |
Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą. |
4.3 |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus. |
5. |
Statistinė patikra |
5.1 |
Gamintojas savo sąveikos sudedamąsias dalis pateikia vienodos rūšies produktų siuntomis ir imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas. |
5.2 |
Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai. |
5.3 |
Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, taikomi atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.). |
5.4 |
Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų. Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą. |
5.5 |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą jis galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus. |
6. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
Nurodomi šie sertifikatai:
|
7. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
8. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
H1 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas projektui, gamybai ir galutinio produkto patikrai ir bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte. |
3. |
Kokybės valdymo sistema |
3.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą. Paraiškoje yra:
|
3.2. |
Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz., kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą. Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:
Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS. |
3.3. |
Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal EN/ISO 9001-2000 standartą įdiegia gamybos, galutinio produkto tikrinimo ir bandymo kokybės sistemą, kurioje atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji skirta, ypatumus. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą. Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose. Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
3.4. |
Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji būtų tinkama ir veiksminga. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
4. |
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra |
4.1. |
Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų. |
4.2. |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, ypač įskaitant:
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito patikrinimo ataskaitą. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia. Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. |
4.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją, Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą. |
5. |
Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:
|
6. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų kopijas. |
7. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
Nurodytinas sertifikatas yra toks:
|
8. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
9. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
H2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga atlieka sąveikos sudedamosios dalies projekto tyrimą ir kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka Direktyvos 96/48/EB bei jai taikomus TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas projekto, gamybos ir galutinio produkto patikrai ir bandymui naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam yra taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte. |
3. |
Kokybės valdymo sistema |
3.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą. Paraiškoje yra:
|
3.2. |
Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomus TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą. Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:
Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS. |
3.3. |
Notifikuotoji vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose. Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
3.4. |
Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
4. |
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra |
4.1. |
Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų. |
4.2. |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, įskaitant:
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas išlaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Jei gamintojas taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, vykdydama priežiūrą notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia. Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. |
4.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą. |
5. |
Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:
|
6. |
Projekto patikra |
6.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti sąveikos sudedamosios dalies projekto patikrą. |
6.2. |
Iš paraiškos sprendžiama apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą, techninę priežiūrą bei veikimą ir įvertinama atitiktis TSS reikalavimams. Joje yra:
|
6.3 |
Pareiškėjas pateikia bandymų rezultatus (10), prireikus įskaitant tipo bandymų, atliktų jo tinkamoje laboratorijoje arba jo vardu. |
6.4. |
Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką ir įvertina bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB projekto patikros sertifikatą. Sertifikate pateikiamos patikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos, patvirtinto projekto tapatybei nustatyti būtini duomenys ir prireikus produkto veikimo aprašymas. Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus. |
6.5. |
Pareiškėjas EB projekto patikros sertifikatą išdavusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto projekto pakeitimus, jeigu jie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų sąveikos sudedamosios dalies naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais iš EB projekto patikros sertifikatą išdavusios notifikuotosios įstaigos gaunamas papildomas sąveikos sudedamosios dalies patvirtinimas. Tuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirminio EB projekto patikros sertifikato papildymą. |
6.6. |
Jeigu pagal 6.4 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6.3. punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą. |
7. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:
|
8. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
Nurodomi šie sertifikatai:
|
9. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
10. |
Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas. |
V modulis: Tipo patvirtinimas atliekant eksploatacinius bandymus (tinkamumas naudoti)
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatytos produkcijos tipinis pavyzdys atitinka jam taikomų TSS tinkamumo naudoti nuostatas pagal tipo patvirtinimą, įrodytą eksploatavimo bandymais (11) |
2. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia tipo patvirtinimo paraišką atliekant eksploatacinius bandymus. Paraiškoje yra:
Pareiškėjas įmonei(-ėms), kuri(-ios) eksploatuos naudojamą sąveikos sudedamąją dalį, pateikia numatomos produkcijos tipinį pavyzdį arba pakankamą kiekį tų pavyzdžių (toliau – tipas). Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu visiems versijų skirtumams taikomos EB atitikties deklaracijos ir pirmiau minėti sertifikatai. Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia, kad būtų galima atlikti tinkamumo patvirtinimą eksploataciniais bandymais. |
3. |
Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar produktas atitinka TSS reikalavimus. Šiuose dokumentuose apibūdinamas sąveikos sudedamosios dalies veikimas ir, jeigu tai svarbu vertinimui, taip pat projektas, gaminimas bei techninė priežiūra. Techniniuose dokumentuose pateikiama:
ir, jei tai yra svarbu vertinimui,
Jei TSS nustatoma, kad techniniuose dokumentuose reikia daugiau informacijos, ji pateikiama. Pridedamas techniniuose dokumentuose nurodytų išsamiai arba iš dalies taikytų Europos specifikacijų sąrašas. |
4. |
Tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa apima:
|
5. |
Notifikuotoji įstaiga: |
5.1. |
nagrinėja techninius dokumentus ir tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programą; |
5.2. |
tikrina, ar tipas atitinka nustatytus reikalavimus ir ar buvo pagamintas pagal techninius dokumentus; |
5.3. |
tikrina, ar tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa yra tinkamai pritaikyta sąveikos sudedamajai daliai nustatytiems darbiniams parametrams ir jos funkcionavimui eksploatavimo metu įvertinti; |
5.4. |
su pareiškėju susitaria dėl programos ir vietos, kurioje bus atliekami patikrinimai ir būtini bandymai, bei įstaigos, turėsiančios atlikti bandymus (notifikuotoji įstaiga arba kita kompetentinga laboratorija), |
5.5. |
stebi ir tikrina eismo organizavimo, sąveikos sudedamosios dalies eksploatavimo ir techninės priežiūros pažangą; |
5.6. |
vertina ataskaitą, kurią pateikia sąveikos sudedamąją dalį eksploatuojanti įmonė(-ės) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), ir visus kitus dokumentus bei informaciją, surinktą taikant procedūrą (bandymų ataskaitos, techninės priežiūros patirtis ir t. t.); |
5.7. |
vertina, ar funkcionavimas eksploatavimo metu atitinka TSS reikalavimus. |
6. |
Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tinkamumo naudoti sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tinkamumo patvirtinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys. Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus. Prie sertifikato pridedamas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją saugo notifikuotoji įstaiga. Jeigu pareiškėjui neišduodamas tinkamumo naudoti sertifikatas, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio sprendimo priežastis. Numatoma sprendimo apskundimo tvarka. |
7. |
Pareiškėjas tinkamumo naudoti sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kuriems būtinas papildomas patvirtinimas, jeigu jie galėtų turėti įtakos tinkamumui naudoti bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Šiuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant tinkamumo naudoti pirminio sertifikato papildymą arba, pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios, išduodamas naujas sertifikatas. |
8. |
Jeigu pagal 7 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą. |
9. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti EB tipo patikros sertifikatus. |
10. |
Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tinkamumo naudoti sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi būti leidžiama susipažinti su sertifikatų papildymais. |
11. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB tinkamumo naudoti deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridėti dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:
|
12. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
Posistemių EB patikros moduliai.
SH2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros posistemis:
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant posistemio projekto patikrą, jei perkančioji organizacija (13) ir dalyvaujantis pagrindinis rangovas vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie TSS pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma įmonei, kuri:
Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis. |
3. |
Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei jis dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte. Už visą posistemio projektą atsakingas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) pagrindinis rangovas bet kuriuo atveju naudoja patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte. Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Pareiškėjams, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, leidžiama naudoti tik patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymų kokybės valdymo sistemą. |
4. |
EB patikros procedūra |
4.1 |
Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.4 ir 6.6 punktuose. Perkančioji organizacija dalyvaujantiems gamintojams praneša apie savo pasirinkimą ir paraišką. |
4.2 |
Iš paraiškos galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, surenkamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis veikia, ir įvertinti, ar yra laikomasi TSS reikalavimų. Paraiškoje yra:
|
4. |
3 Perkančioji organizacija pateikia tinkamoje jos laboratorijoje arba jų vardu atliktų patikrų, tikrinimų ir bandymų rezultatus (15), prireikus įskaitant tipo bandymus. |
4.4 |
Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką dėl projekto patikros ir įvertina bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda projekto patikros ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamos projekto patikros išvados, jo galiojimo sąlygos, išnagrinėtam projektui identifikuoti būtini duomenys ir tam tikrais atvejais posistemio veikimo aprašymas. Jei perkančiajai organizacijai projekto patikros ataskaitą atsisakoma išduoti, notifikuotoji įstaiga išsamiai nurodo tokio atsisakymo priežastis. Numatoma sprendimo apskundimo tvarka. |
4.5 |
Gamybos etapo metu pareiškėjas notifikuotajai įstaigai praneša, kad turi techninius dokumentus, reikalingus visų pakeitimų, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms, tipo patikros sertifikatui. Tokiais atvejais posistemiui gaunamas pildomas patvirtinimas. Tokiu atveju, notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato papildymą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį. |
5. |
Kokybės valdymo sistema |
5.1. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, jeigu kviečiamas dalyvauti, pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jų kokybės valdymo sistemų vertinimą. Paraiškoje yra:
Dalyvaujantieji vykdant tik dalį projekto informaciją pateikia vien apie atitinkamą dalį. |
5.2 |
Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistema užtikrinama, kad posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus. Jei tai yra kiti rangovai, kokybės sistema(-os) užtikrinama, kad atitinkamas jo indėlis į posistemį atitinka TSS reikalavimus. Visi pareiškėjų patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą. Pirmiausia sistemoje atitinkamai apibūdinami šie punktai:
Yra šie tyrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:
|
5.3 |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga nagrinėja, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) (16) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami. Jeigu posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiama daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja:
|
5.4 |
5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Atitinkamam posistemiui skiriamas konkretus auditas, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose. Sprendimas pranešamas pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
5.5 |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios sistemos veikimą. Jie kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Sprendimas pranešamas pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo. |
6. |
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra |
6.1 |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu ji dalyvauja, ir pagrindinis rangovas deramai laikytųsi patvirtintoje(-ose) kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų. |
6.2 |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), pirmiausia posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjo indėliu į posistemį), įskaitant:
|
6.3 |
Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka auditus, siekdama įsitikinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, bei jiems pateikia audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia. Audito patikrinimai atliekami bent kartą per metus ir iš tų auditų bent vienas atliekamas atitinkamos veiklos vykdymo laiku (projektavimas, gamyba, surinkimas arba montavimas), siekiant, kad posistemiui būtų taikoma 4 punkte nurodyta EB patikros procedūra. |
6.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į 5.2 punkte nurodytas pareiškėjo(-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama prireikus patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui(-ams) pateikia atitinkamai patikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo ataskaitas. |
6.5. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri visos atitinkamos (-ų) 5 punkte nurodytos (-ų) kokybės sistemos (-ų), koordinuoja visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, kad:
Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:
|
7. |
Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, ji turi turėti galimybę patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą. |
8. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:
|
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į projekto patikrą ir kokybės valdymo sistemos(-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
10. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės dokumentacijos bylos, kuri pridedama prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninės dokumentacijos byloje yra bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, ypač:
|
11. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus. Kitos notifikuotosios paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:
|
12. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją saugo visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
SG modulis: Vieneto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros posistemis:
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Perkančioji organizacija (18) 1 pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant vieneto patikrą). Paraiškoje pateikiama:
|
3. |
Iš techninių dokumentų galima suprasti posistemio projektą, jo gamybą, montavimą ir eksploatavimą bei įvertinti, ar posistemis atitinka direktyvos ir TSS reikalavimus. Techniniuose dokumentuose pateikiama:
Jeigu TSS yra reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji pateikiama. |
4. |
Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką bei techninius dokumentus ir nustato sudedamąsias dalis, kurios buvo suprojektuotos laikantis atitinkamų TSS ir Europos specifikacijų nuostatų ir kurios buvo suprojektuotos nesilaikant atitinkamų pirmiau minėtų Europos specifikacijų nuostatų. Notifikuotoji įstaiga patikrina posistemį ir nustato, ar buvo atlikti tinkami ir būtini bandymai, siekiant nustatyti, ar atitinkamos Europos specifikacijos iš tiesų buvo taikomos, jei jos buvo pasirinktos, arba ar priimtas sprendimai atitinka TSS reikalavimus, jei atitinkamos Europos specifikacijos nebuvo taikomos. Patikros, bandymai ir tikrinimai atliekami šiais TSS numatytais etapais:
Notifikuotoji įstaiga gali atsižvelgti į patikrų, tikrinimų arba bandymų, kuriuos sėkmingai panašiomis sąlygomis atliko kitos įstaigos arba pareiškėjas (ar kitas asmuo jo vardu), įrodymus, jei tai yra nurodyta atitinkamoje TSS. Po to notifikuotoji įstaiga priima sprendimą, ar remsis šių tikrinimų arba bandymų rezultatais. Notifikuotosios įstaigos surinkti įrodymai turi būti tinkami ir pakankami, kad būtų įrodyta atitiktis su TSS reikalavimams ir kad buvo atlikti visi reikiami ir tinkam tikrinimai ir bandymai. Naudotini įrodymai iš kitų šalių apsvarstomi prieš atliekant bandymus arba tikrinimus, nes notifikuotoji įstaiga gali pageidauti atlikti jų vertinimą, dalyvauti juose arba vertinti juos atliekant. Tai, kiek remiamasi tokiais kitais įrodymais, pagrindžiama dokumentais įforminama analize, be kita ko, taikant toliau nurodytus veiksnius. Šis pagrindimas įtraukiamas į techninių dokumentų bylą. Visais atvejais galutinė atsakomybė už juos priklauso notifikuotajai įstaigai. |
5. |
Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja įmone gali susitarti dėl vietų, kuriose bus atliekami bandymai, ir, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu tai numatyta TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai. |
6. |
Kad atliktų bandymą ir patikrą, notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę patekti į projektavimo vietas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas užduotims atlikti, kaip numatyta TSS. |
7. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į TSS ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose, nurodytus bandymus, patikras ir patikrinimus, parengia perkančiajai organizacijai skirtą EB patikros sertifikatą, o ji parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
8. |
Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų bylos, pateikiamos su EB patikros deklaracija, sudarymą. Techninių dokumentų byloje pateikiama bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, ypač:
|
9. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninių dokumentų bylos kopiją saugo visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
(1) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(2) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(3) Prireikus gamintojo nuožiūra konkrečių sudedamųjų dalių atžvilgiu gali būti apribota. Tokiu atveju atitinkamas būtinas sudedamosios dalies sąveikos patikros procesas yra nurodytas TSS (arba jos prieduose).
(4) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(5) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(6) Gamintojo nuožiūra gali būti apribota konkrečiose TSS.
(7) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(8) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(9) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(10) Bandymų rezultatai gali būti pateikti pradedant taikyti arba vėliau.
(11) Eksploatacinių bandymų metu sąveikos sudedamoji dalis nėra pateikta į rinką.
(12) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(13) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(14) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
(15) Bandymų rezultatai gali būti pateikti pradedant taikyti arba vėliau.
(16) Ypač geležinkelių riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploataciniame lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.
(17) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(18) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(19) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip taikyti Europos specifikacijas.
D PRIEDAS
Su infrastruktūros sritimi susijusios pozicijos, kurios turi būti įtrauktos į infrastruktūros registrą
INFRASTRUKTŪROS SRITIS – Bendroji informacija |
|
Konkrečios geležinkelių linijos trasa, jos ribos ir ruožas (aprašas) |
|
Geležinkelių linijos ruožo kategorija (I, II, III) |
|
Greitis geležinkelių linijos ruože (km/h) |
|
Sąveikai laikomos tinkama geležinkelių linijos eksploatavimo pradžios data |
|
Sutartiniai ženklai:
Pastaba (1): suderinamas su Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4 ir 5 skyriais:
Y |
= |
suderinamas, kai nevertinamos smulkios aplinkybės; |
C |
= |
suderinamas, kai vertinamos smulkios aplinkybės, susijusios su pasirinktomis reikšmėmis. |
Pastaba (2): nesuderinamas su Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4 ir 5 skyriais:
N |
= |
nesuderinamas, kai nevertinamos smulkios aplinkybės; |
P |
= |
nesuderinamas, kai vertinamos atskiro atvejo smulkios aplinkybės (TSS 7 skyrius) |
P ir C taikomos tik lentelėje nurodytiems parametrams.
Pastaba (3): Jeigu taikomas Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB 7 straipsnis, pasirinktos reikšmės turi būti nurodytos kiekvienai šios lentelės pozicijai.
INFRASTRUKTŪROS SRITIES POZICIJOS |
nuoroda į punktą |
(1) |
(2) |
Nominalus bėgių vėžės plotis |
4.2.2 |
Y |
P |
Konstrukcijos gabaritas |
4.2.3 |
C |
P |
Mažiausias atstumas tarp bėgių kelių centrų |
4.2.4 |
Y |
P |
Didžiausias nuolydis |
4.2.5 |
Y |
P |
Mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys |
4.2.6 |
Y |
N |
Išorinio bėgio pakyla |
4.2.7 |
Y |
N |
Išorinio bėgio pakylos nepakankamumas |
4.2.8 |
C |
N |
Lygiavertiškas kūgiškumas |
4.2.9 |
Y |
N |
Bėgių kelio geometrinė kokybė |
4.2.10 |
netaikoma |
netaikoma |
Bėgio pokrypis |
4.2.11 |
Y |
N |
Iešmai ir bėgių sankryžos |
4.2.12 |
Y |
P |
Bėgių kelio atsparumas |
4.2.13 |
C |
N |
Traukinių eismo apkrovos konstrukcijoms |
4.2.14 |
Y |
N |
Didžiausio slėgio kitimas tuneliuose |
4.2.16 |
C |
N |
Šoninis vėjas |
4.2.17 |
C |
netaikoma |
Elektrinės charakteristikos |
4.2.18 |
netaikoma |
netaikoma |
Triukšmas ir virpesiai |
4.2.19 |
netaikoma |
netaikoma |
Peronai |
4.2.20 |
C |
P |
Prieiga/Įsibrovimas be leidimo |
4.2.22 |
Y |
N |
Galimybės išlaipinti keleivius, traukinio ir lokomotyvo brigadą iš traukinio ne stotyse |
4.2.23 |
C |
P |
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS atitinkančių Prastovai skirti (atsarginiai) bėgių keliai ir vieta |
4.2.25 |
C |
P |
Stacionariosios įrangos, skirtos Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkančių traukinių parangai, buvimas ir vieta |
4.2.26 |
C |
N |
Techninės priežiūros planas |
4.5.1 |
Y |
N |
Bėgiai |
5.3.1 |
Y |
N |
Bėgių tvirtinimo sistemos |
5.3.2 |
Y |
N |
Pabėgiai ir atraminiai pabėgiai |
5.3.3 |
Y |
N |
Vandens pildymo jungtis |
5.3.5 |
Y |
N |
E PRIEDAS
Iešmų ir bėgių sankryžų diagrama
F PRIEDAS
Bėgio profilis 60 E2
G PRIEDAS
(rezervuotas)
H PRIEDAS
Neišspręstų klausimų sąrašas
Bendras bėgių kelio standis (žr. 4.2.15)
Balasto išjudinimas oro srautu (žr. 4.2.27)
Naudojamas perono plotis (žr. 4.2.20.3)
Priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose(žr. 4.2.21)
I PRIEDAS –
GG IP TSS naudojamos sąvokos
Apibrėžiamas terminas |
Apibrėžtis |
Riba iki kurios pavojaus signalas neaktyvus/Auslösewert/Limite d’alerte |
Apibrėžta 4.2.10.2 punkte. |
Balasto išjudinimas oro srautu/Schotterflug/Envol de ballast |
Aerodinaminis reiškinys, dėl kurio balastas nustumiamas arba išsvaidomas |
Pabėgis/Weichenschwelle/Support de voie |
Iešmų ir bėgių sankryžų pabėgis (padėklas) |
Išorinio bėgio pakylos nepakankamumas/Überhöhungsfehlbetrag/Insuffisance de devers |
Apibrėžta 4.2.8 punkte |
Skersinis aukščio skirtumas/Gegenseitige Höhenlage/Nivellement transversal |
Skersinis aukščio skirtumas – vertikaliojo aukščio skirtumas tarp dviejų bėgių matuojant skersai bėgių vėžės tarp bėgių važiuojamojo paviršiaus centrų. |
Bėgio galvutė/Schienenoberkante/Niveau supérieur du champignon du rail |
Žr. diagramą 5.3.1.1 punkte. |
Projektinė vertė/Planungswert/Valeur de conception |
Teoretinė vertė be gamybos ar statybos leistino nuokrypio |
Atstumas tarp bėgių kelių centrų/Gleisabstand/Entraxe |
Horizontalus atstumas tarp dviejų gretimų bėgių kelių centrų |
Bėgių kelio atšaka (iešmuose ir bėgių sankryžose) switches and crossings)/Zweiggleis/Voie déviée |
Ruožas, kuris atsišakoja nuo pagrindinio kelio |
Dinaminė skersinė jėga/Dynamische Querkraft/Effort dynamique transversal |
Apibrėžta GG GR TSS |
Dinaminis standis [bėgio tvirtinimo sistemos]/Dynamische Steifigkeit/Rigidité dynamique |
Apibrėžta EN13481-1 standarte, 3.21 punkte |
Dinaminis standumas [bėgio tarpinės]/Dynamische Steifigkeit/Rigidité dynamique [de la semelle] |
Apibrėžta EN13481-1 standarte, 3.21 punkte |
Lygiavertis kūgiškumas/Äquivalente Konizität/Conicité équivalente |
Apibrėžta 4.2.9.1 punkte |
Įprasta sąveikos sudedamoji dalis/ herkömmliche Interoperabilitätskomponente/ Constituent d’interopérabilité „établi“ |
Apibrėžta 6.1.2 punkte |
Apsauginio (kreipiamojo) bėgio perteklinis aukštis/Radlenkerüberhöhung/Surélévation du contre-rail |
Apibrėžta E priede (8 punktas) |
Paprastųjų kryžmių su neslankiomis šerdimis apsauga/Leitweite/Cote de protection de pointe |
Apibrėžta E priede (2 punktas) |
Kreipiamojo kryžmės griovelio gylis/Rillentiefe/profondeur d’ornière |
Apibrėžta E priede (2 punktas) |
Laisvas skerspjūvio plotas tunelyje/Lichter Querschnitt/section libre |
Tunelio laisvas skerspjūvio plotas išskyrus nuolatines kliūtis, tokias kaip keliai, avariniai išėjimai) |
Rato laisvo pravažiavimo ties greitbėgio pradžia vertė Freier Durchgang im Bereich Radlenker/Flügelschiene Cote de libre passage en entrée de contre-rail/de la patte de lièvre |
Apibrėžta E priede (4 punktas) |
Rato pravažiavimo per kryžmės smailę vertė/ Leitkantenabstand im Bereich der Herzstückspitze/ Cote de libre passage dans le croisement |
Apibrėžta E priede (3 punktas) |
Didžiausia rato laisvo pravažiavimo per iešmus vertė/ Freier Durchgang im Zungenbereich/ Cote de libre passage de l’aiguillage |
Apibrėžta E priede (1 punktas) |
Tangentinis taškas/Tangentenpunkt/point de tangence |
Žr. diagramą 5.3.1.1 skyriuje |
Visuotinis bėgių kelio standumas/Gesamtsteifigkeit des Gleises/Rigidité globale de la voie |
Bėgio pasislinkimo nuo ratų apkrovos matas |
Nedelsiamų veiksmų riba/Soforteingriffsschwelle/Limite d’intervention immédiate |
Apibrėžta 4.2.10.2.skirsnyje |
Įsikišimo riba/Eingriffsschwelle/Limite d’intervention |
Apibrėžta 4.2.10.2.skirsnyje |
Atskiri defektai/Einzelfehler/Défauts isolés |
Lokalizuoto ruožo geometrijos būklė, reikalaujanti remonto ir priežiūros |
Lygi sankryža/Bahnübergang/passage à niveau |
Sankryža, esanti tokiame pačiame aukštyje kaip ir kelias ir vienas ar daugiau geležinkelio bėgių |
Konstrukcinė tiesinė masė/Metergewicht/Masse Linéaire théorique |
Teorinė naujo bėgio masė kg/m. |
Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas/Mindestlichtraum/Gabarit minimal d’infrastructure |
Apibrėžtas 4.2.3 skirsnyje |
Nominalus bėgių kelio vėžės plotis/Nennspurweite/Ecartement nominal de la voie |
Vienintelė reikšmė, apibrėžianti vėžės plotį |
Bėgių kelias be balasto/Schotterloser Oberbau/Voie sans ballast |
Bėgių kelias nesutvirtintas balasto |
Naujas sąveikos elementas |
Žr. 6.1.2 skirsnį |
Slėgio poveikis [požeminėse stotyse]/Kolbeneffekt/Effet de pistonnement |
Galingų oro srovių sukeliami slėgio pokyčiai traukiniams važiuojant per uždaras erdves ir kitas stočių erdves |
Tiesus kelias/Freie Strecke/Voie courante |
Bėgio ruožas be jungčių ir sankryžų |
Pusiau statinė kreipiamoji jėga, Yqst/Quasistatische Querkraft/Effort de guidage quasi-statique |
Apibrėžta GG GR TSS |
Bėgio galvutės profilis/Schienenkopfprofil/Profil du champignon du rail |
Bėgio dalies, turinčios sąlytį su ratu, forma |
Bėgio pokrypis/Schienenneigung/Inclinaison du rail |
Bėgio simetrijos ašies ir bėgio važiuojamojo paviršiaus statmens kampas |
Bėgio pagrindas/Zwischenlage/semelle sous rail |
Atsparus sluoksnis tarp bėgio ir pabėgio |
Etaloninis kinematinis profilis/Kinematische Referenzfahrzeugbegrenzung/Profil cinematique de référence |
Apibrėžtas greitųjų geležinkelių TSS |
Atvirkštinė kreivė/S-Kurven/Courbes et contre-courbes |
Dvi besiliečiančios priešingo lenkimo kreivės |
Nestabili eiga/Instabiles Laufverhalten/Instabilité de marche |
Apibrėžtas GG GR TSS |
Kryžmė su judamosiomis dalimis/Bewegliches Herzstück/Coeur à pointe mobile |
Kryžmė, kurioje šerdis gali būti paslenkama į šoną uždarant bandažą, siekiant užtikrinti nuolatinę atramą aširačiams |
Iešmai ir bėgių sankryžos/Weichen und Kreuzungen/Appareils de voie |
Geležinkelio kelio trasa su iešmais ir kryžmėmis |
Pagrindinis geležinkelio kelias (iešmuose ir bėgių sankryžose)/Stammgleis/Voie directe |
Ištisinis bendrosiosgeležinkelio kelio išdėstymo schemos kelias |
Išorinio bėgio iškilimas/Überhöhung/dévers de la voie |
Apibrėžta 4.2.7 skirsnyje |
Geležinkelio kelio ašis/Gleisachse/axe de la voie |
Vidurio taškas tarp dviejų bėgių ant važiuojamosios juostos plokštumos. |
Vėžės plotis/Spurweite/écartement de la voie |
Atstumas tarp dviejų vėžės taškų (sąlyčio taškų) priešingose bėgio pusėse, apibrėžtas EN 13848-1. |
Bėgio kelio iškrypa/Gleisverwindung/Gauche |
Kaip apibrėžta 4.2.10.4.1 skirsnyje |
Ilgis be judamosios funkcijos [bukosios kryžmės šerdies]/Führungslose Stelle/Lacune dans la traversée |
Bukosios kryžmės šerdies dalis, kurioje ratas nėra nukreipiamas. |
Naudingasis ilgis (perono)/Bahnsteignutzlänge/longueur utile de quai |
Apibrėžta 4.2.20.2 skirsnyje |
Naudojamas plotis (perono)/Nutzbare Bahnsteigbreite/Largeur utile de quai |
Kartu su naudojamu perono pločiu apibrėžia plotą, kuriuo gali naudotis keleiviai |
19.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/106 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. sausio 25 d.
kuriuo pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinamas pirmasis atnaujintas Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašas
(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 271)
(2008/218/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
Direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytą Alpių biogeografinį regioną sudaro Bendrijos Alpių (Austrija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija), Pirėnų (Prancūzija ir Ispanija), Apeninų kalnų (Italija), šiaurės Fenoskandijos kalnų (Švedija ir Suomija), Karpatų kalnų (Lenkija, Slovakija, Rumunija) ir Balkanų, Rilos, Pirino ir Rodopų kalnų (Bulgarija) teritorija, kaip nustatyta biogeografiniame žemėlapyje, kurį 2005 m. balandžio 25 d. patvirtino tos direktyvos 20 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau – Buveinių komitetas). |
(2) |
Būtina tęsti 1995 m. pradėtą procesą ir siekti realios pažangos steigiant „Natura 2000“ tinklą, kuris yra labai svarbus saugant Bendrijos biologinę įvairovę. |
(3) |
Komisijos sprendimu 2004/69/EB (2) laikantis Direktyvos 92/43/EEB nuostatų buvo patvirtintas pirminis Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašas. Remdamosi Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotosios valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus patvirtina į Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašą įtrauktas teritorijas kaip specialios apsaugos teritorijas ir nustato apsaugos prioritetus bei būtinas apsaugos priemones. |
(4) |
Dinamiškai pritaikant „Natura 2000“ tinklą yra peržiūrimi Bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Todėl būtina atnaujinti tą pirminį sąrašą. |
(5) |
Pirminį Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašą būtina atnaujinti ir įtraukti papildomas teritorijas, kurias po 2004 m. valstybės narės pasiūlė įtraukti kaip Alpių biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijas, kaip apibrėžta Direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnyje. Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyti įpareigojimai taikomi kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus nuo pirmojo atnaujinto Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašo patvirtinimo. |
(6) |
Kita vertus, pirminį Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašą būtina atnaujinti, kad būtų įtraukti visi su tomis teritorijomis susijusios valstybių narių pateiktos informacijos pasikeitimai, atsiradę patvirtinus Bendrijos sąrašą. Todėl pirmasis atnaujintas Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašas yra pirminio Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašo konsoliduota versija. Tačiau būtina pabrėžti, kad Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyti įpareigojimai taikomi kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus nuo pirminio Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašo patvirtinimo. |
(7) |
Šis sprendimas netaikomas Bulgarijos ir Rumunijos teritorijoms, kadangi tos valstybės narės pasiūlymus dėl teritorijų Komisijai ėmė teikti įstojusios į Europos Sąjungą. |
(8) |
Austrija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija siūlomų Alpių biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų, kaip apibrėžta Direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnyje, sąrašus pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį Komisijai perdavė nuo 2002 m. kovo mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. |
(9) |
Su siūlomų teritorijų sąrašais pateikta nustatytos formos informacija apie kiekvieną teritoriją, parengta pagal 1996 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą 97/266/EB dėl informacijos apie siūlomas „Natura 2000“ teritorijas formos (3). |
(10) |
Šią informaciją sudaro atitinkamos valstybės narės perduotas naujausias galutinis teritorijos žemėlapis, teritorijos pavadinimas, vieta bei dydis ir duomenys, gauti taikant Direktyvos 92/43/EEB III priede nurodytus kriterijus. |
(11) |
Remiantis sąrašo projektu, kurį Komisija parengė suderinusi su kiekviena suinteresuotąja valstybe nare ir kuriame taip pat nurodytos teritorijos, kuriose esama prioritetinių tipų natūralių buveinių arba prioritetinių rūšių, reikėtų patvirtinti pirmąjį atnaujintą Bendrijos svarbos teritorijomis laikytinų Alpių biogeografinio regiono teritorijų sąrašą. |
(12) |
Vykdant stebėjimus pagal Direktyvos 92/43/EEB 11 straipsnį, gaunama vis daugiau žinių apie rūšis ir natūralių tipų buveines ir jų pasiskirstymą. Todėl Bendrijos lygmeniu teritorijos įvertintos ir atrinktos vadovaujantis išsamiausia šiuo metu turima informacija. |
(13) |
Tačiau kelios valstybės narės nepasiūlė pakankamai teritorijų, atitinkančių Direktyvos 92/43/EEB reikalavimus, taikomus tam tikrų tipų buveinėms ir tam tikroms rūšims. Todėl negalima teigti, kad tų rūšių ir tų tipų buveinių tinklas yra suformuotas. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad vėluojama gauti informaciją ir pasiekti susitarimą su valstybėmis narėmis, Komisija mano, jog būtina patvirtinti pirmąjį atnaujintą teritorijų sąrašą, kuris turės būti peržiūrėtas pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio nuostatas. |
(14) |
Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Sprendimas 2004/69/EB turėtų būti pakeistas. |
(15) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Buveinių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatytas pirmasis atnaujintas Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Sprendimas 2004/69/EB panaikinamas.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2008 m. sausio 25 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).
(2) OL L 14, 2004 1 21, p. 21.
(3) OL L 107, 1997 4 24, p. 1.
PRIEDAS
Pirmasis atnaujintas Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašas
Kiekviena Bendrijos svarbos teritorija (BST) nustatoma pateikiant „Natura 2000“ formos informaciją, įskaitant atitinkamą žemėlapį. Šią informaciją kompetentingos nacionalinės institucijos pateikia pagal 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
Toliau pateikiamoje lentelėje yra ši informacija:
A |
: |
BST kodas, sudarytas iš devynių skaitmenų, kurių pirmieji du – valstybės narės ISO kodas; |
B |
: |
BST pavadinimas; |
C |
: |
* = Bendrijos svarbos teritorijoje yra bent viena prioritetinio tipo buveinė ir (arba) prioritetinė rūšis, kaip apibrėžta Direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnyje; |
D |
: |
BST plotas hektarais arba ilgis kilometrais; |
E |
: |
geografinės BST koordinatės (ilguma ir platuma). |
Visa toliau pateikto Bendrijos sąrašo informacija pagrįsta Austrijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Švedijos, Slovėnijos ir Slovakijos pasiūlytais, perduotais ir patvirtintais duomenimis.
A |
B |
C |
D |
E |
||||
BST kodas |
BST pavadinimas |
* |
BST plotas (ha) |
BST ilgis (km) |
Geografinės BST koordinatės |
|||
|
|
|
|
|
Ilguma |
Platuma |
||
AT1203A00 |
Ötscher – Dürrenstein |
* |
42 617 |
|
E 15 6 |
N 47 50 |
||
AT1211A00 |
Wienerwald – Thermenregion |
* |
52 296 |
|
E 16 7 |
N 48 8 |
||
AT1212A00 |
Nordöstliche Randalpen: Hohe Wand – Schneeberg – Rax |
* |
64 066 |
|
E 15 59 |
N 47 53 |
||
AT2101000 |
Nationalpark Hohe Tauern (Kernzone I und Sonderschutzgebiete) |
* |
29 496 |
|
E 12 48 |
N 47 0 |
||
AT2102000 |
Nationalpark Nockberge (Kernzone) |
* |
7 744 |
|
E 13 45 |
N 46 53 |
||
AT2103000 |
Hörfeld Moor – Kärntner Anteil |
* |
88 |
|
E 14 31 |
N 47 0 |
||
AT2104000 |
Sablatnig Moor |
* |
96 |
|
E 14 36 |
N 46 34 |
||
AT2105000 |
Vellacher Kotschna |
* |
586 |
|
E 14 34 |
N 46 23 |
||
AT2106000 |
Mussen |
* |
399 |
|
E 12 55 |
N 46 42 |
||
AT2108000 |
Inneres Pöllatal |
* |
3 198 |
|
E 13 28 |
N 47 3 |
||
AT2109000 |
Wolayersee und Umgebung |
* |
1 940 |
|
E 12 53 |
N 46 37 |
||
AT2112000 |
Villacher Alpe (Dobratsch) |
* |
2 327 |
|
E 13 41 |
N 46 35 |
||
AT2114000 |
Obere Drau |
* |
977,02 |
|
E 13 14 |
N 46 45 |
||
AT2115000 |
Hochmoor bei St. Lorenzen |
* |
48 |
|
E 13 55 |
N 46 51 |
||
AT2116000 |
Görtschacher Moos – Obermoos im Gailtal |
* |
1 199 |
|
E 13 30 |
N 46 36 |
||
AT2117000 |
Turner See |
* |
59 |
|
E 14 34 |
N 46 35 |
||
AT2118000 |
Gail im Lesachtal |
* |
55 |
|
E 12 56 |
N 46 40 |
||
AT2119000 |
Gut Walterskirchen |
* |
32 |
|
E 14 11 |
N 46 37 |
||
AT2120000 |
Schütt – Graschelitzen |
* |
2 307 |
|
E 13 41 |
N 46 35 |
||
AT2121000 |
Höfleinmoor |
* |
6 |
|
E 14 23 |
N 46 34 |
||
AT2122000 |
Ratschitschacher Moor |
* |
23 |
|
E 14 42 |
N 46 38 |
||
AT2123000 |
Möserner Moor |
* |
12 |
|
E 13 15 |
N 46 42 |
||
AT2124000 |
Untere Lavant |
* |
56 |
|
E 14 53 |
N 46 42 |
||
AT2125000 |
Reifnitzbach |
|
1,7 |
|
E 14 10 |
N 46 36 |
||
AT2126000 |
Tiebelmündung |
* |
58 |
|
E 14 0 |
N 46 41 |
||
AT2127000 |
Fronwiesen |
* |
69 |
|
E 14 6 |
N 46 31 |
||
AT2128000 |
Kalk-Tuffquellen Völkermarkter Stausee |
* |
3,7 |
|
E 14 40 |
N 46 37 |
||
AT2130000 |
Lendspitz-Maiernigg |
* |
77,43 |
|
E 14 15 |
N 46 36 |
||
AT2204000 |
Steirisches Dachsteinplateau |
* |
7 451,17 |
|
E 13 48 |
N 47 30 |
||
AT2205000 |
Pürgschachen-Moos und ennsnahe Bereiche zwischen Selzthal und dem Gesäuseeingang |
* |
1 619,14 |
|
E 14 24 |
N 47 34 |
||
AT2206000 |
Ödensee |
* |
198,29 |
|
E 13 49 |
N 47 33 |
||
AT2207000 |
NSG Hörfeld |
* |
47,49 |
|
E 14 30 |
N 47 1 |
||
AT2209001 |
Steilhangmoor im Untertal |
* |
14,24 |
|
E 13 42 |
N 47 21 |
||
AT2209002 |
Patzenkar |
* |
130,48 |
|
E 13 39 |
N 47 19 |
||
AT2209003 |
Hochlagen der südöstlichen Schladminger Tauern |
* |
6 498,91 |
|
E 13 59 |
N 47 15 |
||
AT2209004 |
Hochlagen der östlichen Wölzer Tauern und Seckauer Alpen |
* |
14 046,15 |
|
E 14 40 |
N 47 20 |
||
AT2210000 |
Ennstaler Alpen/Gesäuse |
* |
14 529,94 |
|
E 14 36 |
N 47 33 |
||
AT2212000 |
NSG Wörschacher Moos und ennsnahe Bereiche |
* |
401 |
|
E 14 10 |
N 47 33 |
||
AT2215000 |
Teile der Eisenerzer Alpen |
* |
4 391,29 |
|
E 14 54 |
N 47 29 |
||
AT2216000 |
Kirchkogel bei Pernegg |
|
40,43 |
|
E 15 19 |
N 47 20 |
||
AT2217000 |
Peggauer Wand |
|
40,91 |
|
E 15 21 |
N 47 12 |
||
AT2219000 |
Teile des steirischen Nockgebietes |
* |
2 080,53 |
|
E 13 49 |
N 46 56 |
||
AT2221000 |
Gamperlacke |
* |
86,3 |
|
E 14 16 |
N 47 33 |
||
AT2223000 |
Pölshof bei Pöls |
* |
7,86 |
|
E 14 36 |
N 47 13 |
||
AT2224000 |
Zlaimmöser-Moore/Weißenbachalm |
* |
12,93 |
|
E 13 53 |
N 47 36 |
||
AT2226001 |
Dürnberger Moor |
* |
37,76 |
|
E 14 21 |
N 47 5 |
||
AT2226002 |
Furtner Teich |
|
32,03 |
|
E 14 23 |
N 47 5 |
||
AT2227000 |
Schluchtwald der Gulling |
* |
149,83 |
|
E 14 11 |
N 47 29 |
||
AT2228000 |
Ramsauer Torf |
* |
2,3 |
|
E 13 40 |
N 47 24 |
||
AT2233000 |
Raabklamm |
* |
554,93 |
|
E 15 32 |
N 47 14 |
||
AT2236000 |
Ober- und Mittellauf der Mur mit Puxer Auwald, Puxer Wand und Gulsen |
* |
1 309,19 |
|
E 14 50 |
N 47 14 |
||
AT2238000 |
Gersdorfer Altarm |
* |
8,41 |
|
E 13 57 |
N 47 27 |
||
AT2240000 |
Ennsaltarme bei Niederstuttern |
* |
69,66 |
|
E 14 4 |
N 47 30 |
||
AT2243000 |
Totes Gebirge mit Altausseer See |
* |
24 201,69 |
|
E 14 7 |
N 47 36 |
||
AT2244000 |
Flaumeichenwälder im Grazer Bergland |
* |
4,55 |
|
E 15 22 |
N 47 6 |
||
AT3101000 |
Dachstein |
* |
14 627 |
|
E 13 40 |
N 47 30 |
||
AT3104000 |
Radinger Moorwiesen |
* |
3 |
|
E 14 18 |
N 47 44 |
||
AT3111000 |
Nationalpark Kalkalpen, 1. Verordnungsabschnitt |
* |
21 454 |
|
E 14 22 |
N 47 46 |
||
AT3116000 |
Kalksteinmauer und Orchideenwiese Laussa |
* |
103 |
|
E 14 26 |
N 47 57 |
||
AT3117000 |
Mond- und Attersee |
|
6 135 |
|
E 13 29 |
N 47 47 |
||
AT3203010 |
Winklmoos |
* |
78,08 |
|
E 12 35 |
N 47 39 |
||
AT3204002 |
Sieben-Möser/Gerlosplatte |
* |
168,57 |
|
E 12 8 |
N 47 14 |
||
AT3205021 |
Obertauern-Hundsfeldmoor |
* |
99,84 |
|
E 13 33 |
N 47 15 |
||
AT3206007 |
Bluntautal |
* |
433,8 |
|
E 13 7 |
N 47 34 |
||
AT3207020 |
Seetaler See |
* |
214,54 |
|
E 13 56 |
N 47 9 |
||
AT3208118 |
Schwarzbergklamm |
* |
14,07 |
|
E 12 37 |
N 47 37 |
||
AT3210001 |
Hohe Tauern, Salzburg |
* |
80 514 |
|
E 12 44 |
N 47 8 |
||
AT3211012 |
Kalkhochalpen, Salzburg |
* |
23 710 |
|
E 13 5 |
N 47 30 |
||
AT3212111 |
Tauglgries |
* |
31,9 |
|
E 13 8 |
N 47 39 |
||
AT3213003 |
Gerzkopf |
* |
90,83 |
|
E 13 25 |
N 47 27 |
||
AT3214000 |
Rotmoos-Käfertal |
* |
168,74 |
|
E 12 47 |
N 47 7 |
||
AT3222000 |
Moore am Überling |
* |
38,41 |
|
E 13 54 |
N 47 10 |
||
AT3224000 |
Entrische Kirche |
|
|
2 |
E 13 5 |
N 47 16 |
||
AT3226000 |
Zinkenbach-Karlgraben |
* |
100,41 |
|
E 13 21 |
N 47 40 |
||
AT3227000 |
Untersberg-Vorland |
* |
193,23 |
|
E 12 56 |
N 47 45 |
||
AT3301000 |
Hohe Tauern, Tirol |
* |
61 000 |
|
E 12 28 |
N 47 2 |
||
AT3302000 |
Vilsalpsee |
* |
1 831 |
|
E 10 30 |
N 47 27 |
||
AT3303000 |
Valsertal |
* |
3 519,4 |
|
E 11 36 |
N 47 2 |
||
AT3304000 |
Karwendel |
* |
73 000 |
|
E 11 29 |
N 47 24 |
||
AT3305000 |
Ötztaler Alpen |
* |
39 470 |
|
E 11 1 |
N 46 50 |
||
AT3306000 |
Afrigal |
* |
71,6 |
|
E 10 48 |
N 47 21 |
||
AT3307000 |
Egelsee |
* |
3,07 |
|
E 12 10 |
47 36 |
||
AT3308000 |
Schwemm |
* |
65,68 |
|
E 12 17 |
N 47 39 |
||
AT3309000 |
Lechtal |
* |
4 138 |
|
E 10 32 |
N 47 20 |
||
AT3310000 |
Arzler Pitzeklamm |
* |
31,2 |
|
E 10 46 |
N 47 12 |
||
AT3311000 |
Engelswand |
|
39,8 |
|
E 10 55 |
N 47 9 |
||
AT3313000 |
Fliesser Sonnenhänge |
|
88,84 |
|
E 10 37 |
N 47 7 |
||
AT3401000 |
Naturschutzgebiet Rohrach |
* |
48,19 |
|
E 9 48 |
N 47 35 |
||
AT3402000 |
Rheindelta |
* |
2 065,65 |
|
E 9 38 |
N 47 30 |
||
AT3403000 |
Mehrerauer Seeufer – Mündung der Bregenzerach |
* |
118,29 |
|
E 9 42 |
N 47 30 |
||
AT3405000 |
Bregenzerachschlucht |
* |
434,02 |
|
E 9 48 |
N 47 29 |
||
AT3406000 |
Witmoos |
* |
18,19 |
|
E 9 50 |
N 47 30 |
||
AT3407000 |
Fohramoos |
* |
54,29 |
|
E 9 48 |
N 47 25 |
||
AT3408000 |
Bangs – Matschels |
* |
447,42 |
|
E 9 32 |
N 47 16 |
||
AT3409000 |
Ludescherberg |
* |
377,35 |
|
E 9 48 |
N 47 12 |
||
AT3410000 |
Gadental |
* |
1 543,77 |
|
E 9 59 |
N 47 13 |
||
AT3413000 |
Wiegensee |
* |
64,74 |
|
E 10 5 |
N 46 58 |
||
AT3414000 |
Leiblach |
* |
7,62 |
|
E 9 44 |
N 47 33 |
||
AT3415000 |
Alpenmannstreu Gamperdonatal |
* |
37,61 |
|
E 9 39 |
N 47 5 |
||
AT3416000 |
Spirkenwälder Saminatal |
* |
477,57 |
|
E 9 36 |
N 47 9 |
||
AT3417000 |
Spirkenwälder Brandnertal |
|
104,74 |
|
E 9 45 |
N 47 7 |
||
AT3418000 |
Spirkenwald Oberer Tritt |
* |
11,87 |
|
E 9 42 |
N 47 8 |
||
AT3419000 |
Spirkenwälder Innergamp |
* |
43,87 |
|
E 9 38 |
N 47 9 |
||
AT3420000 |
Unter-Überlutt |
|
22,85 |
|
E 9 58 |
N 47 15 |
||
AT3421000 |
Gsieg – Obere Mähder |
|
73,13 |
|
E 9 41 |
N 47 23 |
||
AT3422000 |
Schuttfluren Tafamunt |
|
68,43 |
|
E 10 4 |
N 46 58 |
||
DE8236371 |
Flyschberge bei Bad Wiessee |
* |
954,58 |
0 |
E 11 40 |
N 47 42 |
||
DE8238301 |
Standortübungsplatz St.Margarethen/Brannenburg |
* |
64 |
0 |
E 12 4 |
N 47 43 |
||
DE8239371 |
Hochriesgebiet und Hangwälder im Aschauer Tal |
* |
1 826,39 |
0 |
E 12 15 |
N 47 44 |
||
DE8239372 |
Geigelstein und Achentaldurchbruch |
* |
3 207,18 |
0 |
E 12 20 |
N 47 42 |
||
DE8240371 |
Mettenhamer Filz, Süssener und Lanzinger Moos mit Extensivwiesen |
* |
151,09 |
0 |
E 12 26 |
N 47 44 |
||
DE8241371 |
Extensivwiesen um Ruhpolding |
|
103,12 |
0 |
E 12 37 |
N 47 45 |
||
DE8241372 |
Östliche Chiemgauer Alpen |
* |
12 922,66 |
0 |
E 12 40 |
N 47 42 |
||
DE8325301 |
Lindenberger Moos |
* |
106 |
0 |
E 9 52 |
N 47 36 |
||
DE8332303 |
Bergsturzgebiet „Im Gsott“ |
* |
118 |
0 |
E 11 5 |
N 47 38 |
||
DE8332304 |
Ammertaler Wiesmahdhänge |
* |
440 |
0 |
E 11 3 |
N 47 36 |
||
DE8332371 |
Moore im oberen Ammertal |
* |
629,53 |
0 |
E 11 2 |
N 47 36 |
||
DE8333371 |
Extensivwiesen um Glentleiten bei Großweil |
* |
132,37 |
0 |
E 11 17 |
N 47 39 |
||
DE8334302 |
Probstalm und Probstenwand |
* |
88 |
0 |
E 11 29 |
N 47 39 |
||
DE8334372 |
Kammmolchlebensraum bei Kochel |
|
31,19 |
0 |
E 11 23 |
N 47 39 |
||
DE8334373 |
Kesselberggebiet |
* |
647,95 |
0 |
E 11 20 |
N 47 37 |
||
DE8336371 |
Mangfallgebirge |
* |
14 871,3 |
0 |
E 11 51 |
N 47 37 |
||
DE8342301 |
Nationalpark Berchtesgaden |
* |
21 364 |
0 |
E 12 55 |
N 47 33 |
||
DE8342302 |
NSG ’Aschau’, NSG ’Schwarzbach’ und Schwimmendes Moos |
* |
803 |
0 |
E 12 46 |
N 47 39 |
||
DE8343303 |
Untersberg |
* |
3 514 |
0 |
E 12 59 |
N 47 41 |
||
DE8343371 |
Moore und Extensivwiesen bei Berchtesgaden |
* |
30,71 |
0 |
E 12 57 |
N 47 37 |
||
DE8343372 |
Extensivwiesen in der Ramsau |
|
42,69 |
0 |
E 12 56 |
N 47 36 |
||
DE8424302 |
Naturschutzgebiet ’Rohrachschlucht’ |
* |
174 |
0 |
E 9 48 |
N 47 35 |
||
DE8426301 |
Oberes Weißachtal mit Lanzen-, Katzen- und Mittelbach |
* |
712 |
0 |
E 10 3 |
N 47 31 |
||
DE8426302 |
Nagelfluhkette Hochgrat-Steineberg |
* |
1 993 |
0 |
E 10 6 |
N 47 30 |
||
DE8427301 |
Grünten |
* |
146 |
0 |
E 10 19 |
N 47 32 |
||
DE8429303 |
Kienberg mit Magerrasen im Tal der Steinacher Ach |
* |
624 |
0 |
E 10 31 |
N 47 33 |
||
DE8429304 |
Aggenstein |
* |
130 |
0 |
E 10 33 |
N 47 32 |
||
DE8430303 |
Falkenstein, Alatsee, Faulenbacher- und Lechtal |
* |
987 |
0 |
E 10 42 |
N 47 33 |
||
DE8431371 |
Ammergebirge |
* |
27 581,8 |
0 |
E 10 56 |
N 47 32 |
||
DE8432301 |
Loisachtal zwischen Farchant und Eschenlohe |
* |
692 |
0 |
E 11 9 |
N 47 34 |
||
DE8432302 |
Auerberg, Mühlberg |
* |
293 |
0 |
E 11 9 |
N 47 34 |
||
DE8433301 |
Karwendel mit Isar |
* |
19 590 |
0 |
E 11 20 |
N 47 29 |
||
DE8433371 |
Estergebirge |
* |
6 076,87 |
0 |
E 11 12 |
N 47 32 |
||
DE8434372 |
Jachenau und Extensivwiesen bei Fleck |
* |
1 453,79 |
0 |
E 11 30 |
N 47 36 |
||
DE8525301 |
Häderichmoore |
* |
89 |
0 |
E 9 59 |
N 47 29 |
||
DE8526301 |
Wildflusssystem Bolgenach |
* |
164 |
0 |
E 10 8 |
N 47 26 |
||
DE8526302 |
Piesenkopfmoore |
* |
779 |
0 |
E 10 8 |
N 47 25 |
||
DE8527301 |
Hörnergruppe |
* |
1 183 |
0 |
E 10 10 |
N 47 27 |
||
DE8527371 |
Schönberger Ach |
* |
29,56 |
0 |
E 10 12 |
N 47 26 |
||
DE8528301 |
Allgäuer Hochalpen |
* |
21 227 |
0 |
E 10 19 |
N 47 23 |
||
DE8532371 |
Wettersteingebirge |
* |
4 256,91 |
0 |
E 11 5 |
N 47 25 |
||
DE8533301 |
Mittenwalder Buckelwiesen |
* |
1 927 |
0 |
E 11 14 |
N 47 27 |
||
DE8626301 |
Hoher Ifen |
* |
2 451 |
0 |
E 10 8 |
N 47 22 |
||
DE8627301 |
Engenkopfmoor |
* |
94 |
0 |
E 10 12 |
N 47 23 |
||
DE8627302 |
Schlappolt |
* |
195 |
0 |
E 10 13 |
N 47 21 |
||
ES0000016 |
Ordesa y Monte Perdido |
* |
15 608 |
|
W 0 1 |
N 42 38 |
||
ES0000018 |
Prepirineu Central català |
* |
47 083 |
|
E 1 43 |
N 42 16 |
||
ES0000022 |
Aigüestortes |
* |
45 890 |
|
E 0 56 |
N 42 34 |
||
ES0000123 |
Larra-Aztaparreta |
* |
3 946,38 |
|
W 0 46 |
N 42 56 |
||
ES0000126 |
Roncesvalles-Selva de Irati |
* |
17 039 |
|
W 1 7 |
N 42 58 |
||
ES0000149 |
Posets – Maladeta |
* |
33 267 |
|
E 0 31 |
N 42 38 |
||
ES2200009 |
Larrondo-Lakartxela |
* |
2 151 |
|
W 0 53 |
N 42 56 |
||
ES2200012 |
Río Salazar |
* |
508,35 |
|
W 1 10 |
N 42 42 |
||
ES2200019 |
Monte Alduide |
* |
9 028,60 |
|
W 1 27 |
N 43 1 |
||
ES2200025 |
Sistema fluvial de los ríos Irati, Urrobi y Erro |
* |
1 096 |
|
W 1 19 |
N 42 42 |
||
ES2200027 |
Ríos Eska y Biniés |
* |
385 |
|
W 0 58 |
N 42 44 |
||
ES2410001 |
Los Valles – Sur |
* |
14 655 |
|
W 0 46 |
N 42 44 |
||
ES2410002 |
Pico y Turberas del Anayet |
|
409 |
|
W 0 26 |
N 42 47 |
||
ES2410003 |
Los Valles |
* |
27 058 |
|
W 0 40 |
N 42 48 |
||
ES2410005 |
Guara Norte |
* |
12 763 |
|
W 0 13 |
N 42 17 |
||
ES2410006 |
Bujaruelo – Garganta de Los Navarros |
* |
9 775 |
|
W 0 8 |
N 42 42 |
||
ES2410008 |
Garganta de Obarra |
* |
736 |
|
E 0 37 |
N 42 24 |
||
ES2410009 |
Congosto de Ventamillo |
* |
247 |
|
E 0 27 |
N 42 29 |
||
ES2410010 |
Monte Pacino |
* |
510 |
|
W 0 21 |
N 42 45 |
||
ES2410011 |
Cabecera del Río Aguas Limpias |
* |
3 037 |
|
W 0 17 |
N 42 49 |
||
ES2410013 |
Macizo de Cotiella |
* |
8 275 |
|
E 0 19 |
N 42 31 |
||
ES2410014 |
Garcipollera – Selva de Villanúa |
* |
3 899 |
|
W 0 28 |
N 42 38 |
||
ES2410019 |
Río Cinca (Valle de Pineta) |
* |
118 |
|
E 0 7 |
N 42 39 |
||
ES2410021 |
Curso Alto del Río Aragón |
|
146 |
|
W 0 32 |
N 42 39 |
||
ES2410022 |
Cuevas de Villanúa |
|
0,12 |
|
W 0 31 |
N 42 41 |
||
ES2410023 |
Collarada y Canal de Ip |
* |
6 001 |
|
W 0 29 |
N 42 43 |
||
ES2410024 |
Telera – Acumuer |
* |
5 555 |
|
W 0 19 |
N 42 38 |
||
ES2410025 |
Sierra y Cañones de Guara |
* |
34 663 |
|
W 0 10 |
N 42 15 |
||
ES2410027 |
Río Aurín |
* |
91 |
|
W 0 25 |
N 40 38 |
||
ES2410029 |
Tendeñera |
* |
12 813 |
|
W 0 12 |
N 42 39 |
||
ES2410031 |
Foz Escarrilla – Cucuraza |
* |
1 610 |
|
W 0 18 |
N 42 44 |
||
ES2410040 |
Puertos de Panticosa, Bramatuero y Brazatos |
* |
3 001 |
|
W 0 11 |
N 42 46 |
||
ES2410044 |
Puerto de Otal – Cotefablo |
* |
1 964 |
|
W 0 12 |
N 42 36 |
||
ES2410045 |
Sobrepuerto |
* |
3 469 |
|
W 0 14 |
N 42 34 |
||
ES2410046 |
Río Ésera |
* |
1 759 |
|
E 0 28 |
N 42 34 |
||
ES2410048 |
Río Ara |
* |
2 019,06 |
|
W 0 6 |
N 42 37 |
||
ES2410049 |
Río Isábena |
* |
1 993 |
|
E 0 34 |
N 42 19 |
||
ES2410050 |
Cuenca del Río Yesa |
* |
5 601 |
|
E 0 2 |
N 42 31 |
||
ES2410051 |
Cuenca del Río Airés |
* |
3 743 |
|
E 0 6 |
N 42 34 |
||
ES2410052 |
Alto Valle del Cinca |
* |
14 655 |
|
E 0 11 |
N 42 40 |
||
ES2410053 |
Chistau |
* |
9 767 |
|
E 0 18 |
N 42 35 |
||
ES2410054 |
Sierra Ferrera |
* |
8 023 |
|
E 0 16 |
N 42 28 |
||
ES2410055 |
Sierra de Arro |
* |
1 460 |
|
E 0 13 |
N 42 25 |
||
ES2410056 |
Sierra de Chía – Congosto de Seira |
* |
8 666 |
|
E 0 24 |
N 42 30 |
||
ES2410059 |
El Turbón |
* |
2 822 |
|
E 0 30 |
N 42 25 |
||
ES2410150 |
Cueva de Los Moros |
|
0,25 |
|
W 0 31 |
N 42 41 |
||
ES2410154 |
Turberas del Macizo de Los Infiernos |
|
50,27 |
|
W 0 16 |
N 42 46 |
||
ES2410155 |
Turberas de Acumuer |
|
13,3 |
|
W 0 25 |
N 42 42 |
||
ES5120002 |
Capçaleres del Ter i del Fresser |
* |
10 267 |
|
E 2 12 |
N 42 23 |
||
ES5120003 |
Serra Cavallera |
* |
3 438 |
|
E 2 14 |
N 42 17 |
||
ES5120019 |
Riu Ter |
* |
360 |
|
E 2 18 |
N 42 14 |
||
ES5130003 |
Alt Pallars |
* |
43 314 |
|
E 1 21 |
N 42 39 |
||
ES5130004 |
Baish Aran |
* |
8 294 |
|
E 0 44 |
N 42 48 |
||
ES5130005 |
Era Artiga de Lin – Eth Portilhon |
* |
4 824 |
|
E 0 42 |
N 42 41 |
||
ES5130006 |
Estanho de Vielha |
|
29 |
|
E 0 48 |
N 42 42 |
||
ES5130007 |
Riberes de l'Alt Segre |
* |
225 |
|
E 1 51 |
N 42 24 |
||
ES5130010 |
Serra de Boumort |
* |
7 255 |
|
E 1 7 |
N 42 15 |
||
ES5130011 |
Riu de la Llosa |
* |
84 |
|
E 1 42 |
N 42 24 |
||
ES5130012 |
Vall Alta de Serradell-Serra de Sant Gervàs |
|
5 117 |
|
E 0 50 |
N 42 20 |
||
ES5130019 |
Estany de Montcortès |
|
45 |
|
E 0 59 |
N 42 19 |
||
ES5130022 |
La Torrassa |
* |
60 |
|
E 1 8 |
N 42 36 |
||
ES5130023 |
Beneïdor |
* |
416 |
|
E 1 34 |
N 42 22 |
||
ES5130024 |
La Faiada de Malpàs i Cambatiri |
|
1 280 |
|
E 0 45 |
N 42 22 |
||
FI1300101 |
Pallas-Ounastunturi |
* |
59 426 |
|
E 23 56 |
N 68 8 |
||
FI1300102 |
Malla |
* |
3 089 |
|
E 20 40 |
N 69 3 |
||
FI1300103 |
Pöyrisjärven erämaa |
* |
146 834 |
|
E 24 9 |
N 68 36 |
||
FI1300105 |
Käsivarren erämaa |
* |
264 892 |
|
E 21 44 |
N 68 55 |
||
FI1300107 |
Jietanasvuoma |
* |
1 511 |
|
E 22 34 |
N 68 27 |
||
FI1300108 |
Iiton palsasuot |
* |
66 |
|
E 21 25 |
N 68 43 |
||
FI1300111 |
Sotkavuoma |
* |
2 602 |
|
E 23 16 |
N 68 20 |
||
FI1300112 |
Saanan luonnonsuojelualue |
* |
240 |
|
E 20 50 |
N 69 2 |
||
FI1300118 |
Tarvantovaara |
* |
66 403 |
|
E 22 51 |
N 68 35 |
||
FI1300201 |
Lemmenjoen kansallispuisto |
* |
285 990 |
|
E 25 36 |
N 68 35 |
||
FI1300202 |
Muotkatunturin erämaa |
* |
158 208 |
|
E 26 17 |
N 69 8 |
||
FI1300204 |
Vätsärin erämaa |
* |
157 368 |
|
E 28 34 |
N 69 13 |
||
FI1300207 |
Pieran Marin jänkä |
* |
2 643 |
|
E 27 10 |
N 69 24 |
||
FI1300601 |
Puljun erämaa |
* |
56 351 |
|
E 24 43 |
N 68 20 |
||
FI1302001 |
Kevo |
* |
71 406 |
|
E 26 41 |
N 69 34 |
||
FI1302002 |
Kaldoaivin erämaa |
* |
351 633 |
|
E 27 52 |
N 69 39 |
||
FI1302003 |
Paistunturin erämaa |
* |
159 770 |
|
E 26 13 |
N 69 37 |
||
FI1302004 |
Pulmankijärvi |
|
1 623 |
|
E 27 59 |
N 69 57 |
||
FI1302008 |
Vetsijoen suistolehto |
|
14 |
|
E 27 18 |
N 69 57 |
||
FI1302009 |
Kirkkotupien niitty |
* |
1,1 |
|
E 27 0 |
N 69 51 |
||
FI1302010 |
Luomusjoen kuolpuna |
|
2 |
|
E 26 8 |
N 69 23 |
||
FI1302011 |
Välimaan kenttä |
* |
2 |
|
E 27 29 |
N 70 1 |
||
FI1302012 |
Pappilan niitty |
* |
3,2 |
|
E 27 0 |
N 69 51 |
||
FI1302013 |
Mieraslompolon kenttä |
* |
2,2 |
|
E 27 12 |
N 69 35 |
||
FR7200742 |
Massif du Moulle de Jaout |
* |
16 600 |
|
W 0 24 |
N 43 2 |
||
FR7200743 |
Massif du Ger et du Lurien |
* |
14 150 |
|
W 0 21 |
N 42 49 |
||
FR7200744 |
Massif de Sesques et de l'Ossau |
* |
25 650 |
|
W 0 30 |
N 42 54 |
||
FR7200745 |
Massif du Montagnon |
* |
8 871 |
|
W 0 31 |
N 43 1 |
||
FR7200746 |
Massif de l'Anie et d'Espelunguere |
* |
14 461 |
|
W 0 38 |
N 42 53 |
||
FR7200747 |
Massif du Layens |
* |
5 750 |
|
W 0 38 |
N 43 3 |
||
FR7200749 |
Montagnes du Baretous |
* |
14 600 |
|
W 0 46 |
N 43 2 |
||
FR7200750 |
Montagnes de la Haute Soule |
* |
14 750 |
|
W 0 53 |
N 42 59 |
||
FR7200751 |
Montagnes du Pic des Escaliers |
* |
9 200 |
|
W 0 59 |
N 43 3 |
||
FR7200752 |
Massif des Arbailles |
* |
13 000 |
|
W 1 1 |
N 43 7 |
||
FR7200753 |
Forêt d'Iraty |
* |
2 500 |
|
W 1 4 |
N 43 1 |
||
FR7200754 |
Montagnes de Saint-Jean-Pied-de-Port |
* |
13 500 |
|
W 1 11 |
N 43 4 |
||
FR7200790 |
Le Saison (cours d'eau) |
* |
2 200 |
|
W 0 52 |
N 43 14 |
||
FR7200791 |
Le Gave d'Oloron (cours d'eau) et Marais de Labastide-Villefranche |
* |
2 450 |
|
W 0 51 |
N 43 22 |
||
FR7200792 |
Le Gave d'Aspe et le Lourdios (cours d'eau) |
* |
1 600 |
|
W 0 36 |
N 43 4 |
||
FR7200793 |
Le Gave d'Ossau |
* |
2 300 |
|
W 0 25 |
N 43 4 |
||
FR7300821 |
Vallée de l'Isard, mail de Bulard, pics de Maubermé, de Serre-Haute et du Crabère |
* |
6 428 |
|
E 0 55 |
N 42 50 |
||
FR7300822 |
Vallée du Riberot et massif du Mont Valier |
* |
7 745 |
|
E 1 3 |
N 42 48 |
||
FR7300825 |
Mont Ceint, mont Béas, tourbière de Bernadouze |
* |
2 218 |
|
E 1 24 |
N 42 47 |
||
FR7300827 |
Vallée de l'Aston |
* |
15 030 |
|
E 1 39 |
N 42 41 |
||
FR7300829 |
Quiès calcaires de Tarascon-sur-Ariège et grotte de la Petite Caougno |
* |
2 484 |
|
E 1 39 |
N 42 49 |
||
FR7300831 |
Quérigut, Laurenti, Rabassolles, Balbonne, la Bruyante, haute vallée de l'Oriège |
* |
10 279 |
|
E 2 2 |
N 42 40 |
||
FR7300838 |
Grotte de Montseron |
|
1 |
|
E 1 19 |
N 43 1 |
||
FR7300839 |
Grotte du Ker de Massat |
|
1 |
|
E 1 19 |
N 42 53 |
||
FR7300841 |
Queirs du Mas d'Azil et de Camarade, grottes du Mas d'Azil et de la carrière de Sabarat |
* |
1 633 |
|
E 1 20 |
N 43 4 |
||
FR7300842 |
Pechs de Foix, Soula et Roquefixade, grotte de l'Herm |
* |
2 216 |
|
E 1 39 |
N 42 56 |
||
FR7300880 |
Haute vallée d'Oô |
* |
3 407 |
|
E 0 30 |
N 42 43 |
||
FR7300881 |
Haute vallée de la Pique |
* |
8 251 |
|
E 0 35 |
N 42 43 |
||
FR7300883 |
Haute vallée de la Garonne |
* |
11 134 |
|
E 0 46 |
N 42 52 |
||
FR7300884 |
Zones rupestres xérothermiques du bassin de Marignac, Saint-Béat, pic du Gar, montagne de Rié |
* |
7 680 |
|
E 0 43 |
N 42 57 |
||
FR7300920 |
Granquet-Pibeste et Soum d'Ech |
* |
7 200 |
0 |
W 0 9 |
N 43 3 |
||
FR7300921 |
Gabizos (et vallée d'Arrens, versant sud-est du Gabizos) |
* |
2 924 |
|
W 0 16 |
N 42 55 |
||
FR7300922 |
Gaves de Pau et de Cauterets (et gorge de Cauterets) |
* |
357 |
|
W 0 9 |
N 43 5 |
||
FR7300923 |
Moun Né de Cauterets, pic de Cabaliros |
* |
3 711 |
|
W 0 8 |
N 42 55 |
||
FR7300924 |
Péguère, Barbat, Cambalès |
* |
4 651 |
|
W 0 10 |
N 42 51 |
||
FR7300925 |
Gaube, Vignemale |
* |
7 395 |
|
W 0 8 |
N 42 48 |
||
FR7300926 |
Ossoue, Aspé, Cestrède |
* |
5 226 |
|
W 0 3 |
N 42 45 |
||
FR7300927 |
Estaubé, Gavarnie, Troumouse et Barroude |
* |
9 479 |
|
E 0 3 |
N 42 43 |
||
FR7300928 |
Pic Long Campbielh |
* |
8 174 |
|
E 0 7 |
N 42 47 |
||
FR7300929 |
Néouvielle |
* |
6 191 |
|
E 0 9 |
N 42 51 |
||
FR7300930 |
Barèges, Ayre, Piquette |
* |
1 635 |
0 |
E 0 6 |
N 42 52 |
||
FR7300931 |
Lac Bleu Léviste |
* |
7 377 |
|
E 0 2 |
N 42 55 |
||
FR7300932 |
Liset de Hount Blanque |
* |
4 059 |
|
E 0 10 |
N 42 57 |
||
FR7300933 |
Hautes-Baronnies, Coume de Pailhas |
* |
300 |
|
E 0 15 |
N 43 0 |
||
FR7300934 |
Rioumajou et Moudang |
* |
9 522 |
|
E 0 17 |
N 42 44 |
||
FR7300935 |
Haut-Louron: Aygues Tortes, Caillauas, Gourgs Blancs, Gorges de Clarabide, pics des Pichadères et d'Estiouère, montagne de Tramadits |
* |
5 439 |
|
E 0 25 |
N 42 43 |
||
FR7301822 |
Garonne, Ariège, Hers, Salat, Pique et Neste |
* |
9 602 |
|
E 1 49 |
N 43 5 |
||
FR8201680 |
Landes, pelouses et forêts du Vallon de la Jarjatte et prairies humides de Lus |
* |
2 777 |
|
E 5 47 |
N 44 40 |
||
FR8201681 |
Pelouses à orchidées et lisières du Vercors Occidental |
* |
329 |
|
E 5 10 |
N 44 49 |
||
FR8201682 |
Pelouses et habitats rocheux du rebord méridional du Vercors |
* |
2 284 |
|
E 5 17 |
N 44 52 |
||
FR8201692 |
Sources et habitats rocheux de la Vernaison et des Goulets de Combe Laval et du Vallon de Sainte-Marie |
* |
1 235 |
|
E 5 20 |
N 44 59 |
||
FR8201696 |
Tuffières du Vercors |
* |
71 |
|
E 5 35 |
N 44 50 |
||
FR8201698 |
Contamines Montjoie – Miage – Tré la Tête |
* |
5 547 |
|
E 6 44 |
N 45 46 |
||
FR8201699 |
Aiguilles Rouges |
* |
9 065 |
|
E 6 51 |
N 45 58 |
||
FR8201700 |
Haut Giffre |
* |
12 442 |
|
E 6 49 |
N 46 2 |
||
FR8201701 |
Les Aravis |
* |
8 907 |
|
E 6 33 |
N 45 58 |
||
FR8201702 |
Plateau de Beauregard |
* |
87 |
|
E 6 23 |
N 45 52 |
||
FR8201703 |
Massif de la Tournette |
* |
4 658 |
|
E 6 16 |
N 45 50 |
||
FR8201704 |
Les Frettes – Massif des Glières |
* |
4 793 |
|
E 6 20 |
N 45 59 |
||
FR8201705 |
Massif du Bargy |
* |
2 891 |
|
E 6 28 |
N 46 0 |
||
FR8201706 |
Roc d'Enfer |
* |
4 054 |
|
E 6 35 |
N 46 11 |
||
FR8201708 |
Mont de Grange |
|
1 261 |
|
E 6 48 |
N 46 15 |
||
FR8201709 |
Cornettes de Bise |
* |
1 551 |
|
E 6 47 |
N 46 19 |
||
FR8201710 |
Massif des Voirons |
|
978 |
|
E 6 21 |
N 46 12 |
||
FR8201712 |
Le Salève |
* |
1 599 |
|
E 6 11 |
N 46 9 |
||
FR8201715 |
Vallée de l'Arve |
* |
72 |
|
E 6 20 |
N 46 6 |
||
FR8201719 |
Delta de la Dranse |
* |
53 |
|
E 6 30 |
N 46 23 |
||
FR8201720 |
Cluse du Lac d'Annecy |
* |
282 |
|
E 6 13 |
N 45 47 |
||
FR8201722 |
Zones humides du Bas Chablais |
* |
248 |
|
E 6 26 |
N 46 20 |
||
FR8201723 |
Plateau Gavot |
* |
165 |
|
E 6 39 |
N 46 22 |
||
FR8201724 |
Marais de Chilly et de Marival |
|
24 |
|
E 6 17 |
N 46 17 |
||
FR8201732 |
Tourbières des lacs Luitel et Praver |
* |
17 |
|
E 5 51 |
N 45 5 |
||
FR8201733 |
Cembraie, pelouses, lacs et tourbières de Belledonne, de Chamrousse au Grand Colon |
|
2 686 |
|
E 5 54 |
N 45 8 |
||
FR8201735 |
Landes, tourbières et habitats rocheux du Massif de Taillefer |
* |
2 858 |
|
E 5 55 |
N 45 3 |
||
FR8201736 |
Marais à Laiche bicolore, prairies de fauche et habitats rocheux du Vallon du Ferrand et du Plateau d'Emparis |
* |
2 446 |
|
E 6 13 |
N 45 4 |
||
FR8201738 |
Milieux alluviaux, pelouses steppiques et pessières du Bassin de Bourg-d'Oisans |
* |
3 372 |
|
E 6 2 |
N 45 3 |
||
FR8201740 |
Landes, pelouses, forêts remarquables et habitats rocheux des Hauts Plateaux de Chartreuse et de ses versants |
* |
4 431 |
|
E 5 53 |
N 45 23 |
||
FR8201741 |
Forêts de ravins, landes et habitats rocheux des ubacs du Charmant Som et des Gorges du Guiers Mort |
* |
2 070 |
|
E 5 45 |
N 45 19 |
||
FR8201743 |
Prairies à orchidées, tuffières et gorges de la Bourne |
* |
3 533 |
|
E 5 23 |
N 45 4 |
||
FR8201744 |
Landes, pelouses, forêts remarquables et habitats rocheux des Hauts Plateaux et de la bordure orientale du Vercors |
* |
18 960 |
|
E 5 30 |
N 44 52 |
||
FR8201745 |
Pelouses, forêts remarquables et habitats rocheux du Plateau du Sornin |
* |
960 |
|
E 5 36 |
N 45 11 |
||
FR8201747 |
Landes, pelouses, forêts remarquables et habitats rocheux du Massif de l'Obiou et des gorges de la Souloise |
* |
3 750 |
|
E 5 53 |
N 44 46 |
||
FR8201751 |
Massif de la Muzelle en Oisans – Parc des Ecrins |
* |
16 676 |
|
E 6 3 |
N 44 55 |
||
FR8201753 |
Forêts, landes et prairies de fauche des versants du Col d'Ornon |
* |
4 775 |
|
E 5 58 |
N 44 58 |
||
FR8201770 |
Réseau de zones humides, pelouses, landes et falaises de l'avant-pays savoyard |
* |
3 156 |
|
E 5 45 |
N 45 36 |
||
FR8201772 |
Réseau de zones humides dans l'Albanais |
* |
401 |
|
E 5 57 |
N 45 46 |
||
FR8201773 |
Réseau de zones humides dans la Combe de Savoie et la Basse Vallée de l'Isère |
* |
822 |
|
E 6 13 |
N 45 34 |
||
FR8201774 |
Tourbière des Creusates |
* |
12 |
|
E 6 1 |
N 45 41 |
||
FR8201775 |
Rebord méridional du Massif des Bauges |
* |
1 170 |
|
E 6 1 |
N 45 31 |
||
FR8201776 |
Tourbière et lac des Saisies |
* |
288 |
|
E 6 31 |
N 45 46 |
||
FR8201777 |
Les Adrets de Tarentaise |
|
467 |
|
E 6 44 |
N 45 36 |
||
FR8201778 |
Landes, prairies et habitats rocheux du Massif du Mont Thabor |
* |
4 806 |
|
E 6 34 |
N 45 7 |
||
FR8201779 |
Formations forestières et herbacées des Alpes internes |
|
1 562 |
|
E 6 52 |
N 45 17 |
||
FR8201780 |
Réseau de vallons d'altitude à Caricion |
* |
9 516 |
|
E 7 0 |
N 45 29 |
||
FR8201781 |
Réseau de zones humides et alluviales des Hurtières |
* |
508 |
|
E 6 17 |
N 45 29 |
||
FR8201782 |
Perron des Encombres |
* |
2 034 |
|
E 6 25 |
N 45 16 |
||
FR8201783 |
Massif de la Vanoise |
* |
54 030 |
|
E 6 52 |
N 45 23 |
||
FR8202002 |
Partie orientale du Massif des Bauges |
* |
14 513 |
|
E 6 13 |
N 45 40 |
||
FR8202003 |
Massif de la Lauzière |
* |
9 543 |
|
E 6 22 |
N 45 28 |
||
FR8202004 |
Mont Colombier |
* |
2 182 |
|
E 6 7 |
N 45 38 |
||
FR9101468 |
Bassin du Rebenty |
* |
8 587 |
|
E 1 59 |
N 42 46 |
||
FR9101470 |
Haute Vallée de l'Aude et Bassin de l'Aiguette |
* |
8 731 |
0 |
E 2 11 |
N 42 46 |
||
FR9101471 |
Capcir, Carlit et Campcardos |
* |
39 781 |
|
E 1 55 |
N 42 34 |
||
FR9101472 |
Massif du Puigmal |
* |
8 805 |
|
E 2 7 |
N 42 26 |
||
FR9101473 |
Massif de Madres-Coronat |
* |
26 614 |
0 |
E 2 14 |
N 42 37 |
||
FR9101475 |
Massif du Canigou |
* |
11 640 |
|
E 2 21 |
N 42 28 |
||
FR9101476 |
Conque de la Preste |
* |
8 436 |
|
E 2 25 |
N 42 25 |
||
FR9102010 |
Sites à chiroptères des Pyrénées orientales |
|
2 330 |
|
E 2 17 |
N 42 30 |
||
FR9301497 |
Plateau d'Emparis – Goleon |
* |
7 476 |
|
E 6 17 |
N 45 5 |
||
FR9301498 |
Combeynot – Lautaret – Ecrins |
* |
9 944 |
|
E 6 25 |
N 44 59 |
||
FR9301499 |
Clarée |
* |
25 732 |
|
E 6 37 |
N 45 1 |
||
FR9301502 |
Steppique Durancien et Queyrassin |
* |
19 698 |
|
E 6 37 |
N 44 40 |
||
FR9301503 |
Rochebrune – Izoard – Vallée de la Cerveyrette |
* |
26 701 |
|
E 6 40 |
N 44 47 |
||
FR9301504 |
Haut Guil – Mont Viso – Val Preveyre |
* |
18 733 |
|
E 7 0 |
N 44 42 |
||
FR9301505 |
Vallon des Bans – Vallée du Fournel |
* |
8 841 |
|
E 6 23 |
N 44 46 |
||
FR9301506 |
Valgaudemar |
* |
9 974 |
|
E 6 11 |
N 44 46 |
||
FR9301509 |
Piolit – Pic de Chabrières |
|
1 599 |
|
E 6 17 |
N 44 35 |
||
FR9301511 |
Dévoluy – Durbon – Charance – Champsaur |
* |
35 604 |
|
E 5 54 |
N 44 36 |
||
FR9301519 |
Le Buech |
* |
2 431 |
|
E 5 50 |
N 44 17 |
||
FR9301523 |
Bois de Morgon – Forêt de Boscodon – Bragousse |
* |
2 522 |
|
E 6 25 |
N 44 29 |
||
FR9301524 |
Haute Ubaye – Massif du Chambeyron |
* |
14 105 |
|
E 6 51 |
N 44 34 |
||
FR9301525 |
Coste Plane – Champerous |
* |
1 511 |
|
E 6 26 |
N 44 27 |
||
FR9301526 |
La Tour des Sagnes – Vallon des Terres Pleines – Orrenaye |
* |
5 072 |
|
E 6 46 |
N 44 21 |
||
FR9301529 |
Dormillouse – Lavercq |
* |
6 396 |
|
E 6 31 |
N 44 20 |
||
FR9301530 |
Cheval Blanc – Montagne des Boules – Barre des Dourbes |
* |
8 275 |
|
E 6 26 |
N 44 7 |
||
FR9301533 |
L'Asse |
* |
21 890 |
|
E 6 22 |
N 43 56 |
||
FR9301535 |
Montagne de Val – Haut – Clues de Barles – Clues de Verdaches |
* |
13 225 |
|
E 6 16 |
N 44 16 |
||
FR9301546 |
Lac Saint-Léger |
* |
5,27 |
|
E 6 20 |
N 44 25 |
||
FR9301547 |
Grand Coyer |
* |
6 246 |
|
E 6 42 |
N 44 5 |
||
FR9301549 |
Entraunes |
* |
19 796 |
|
E 6 47 |
N 44 8 |
||
FR9301550 |
Sites à chauves souris de la Haute Tinée |
* |
1 738 |
|
E 6 55 |
N 44 15 |
||
FR9301552 |
Adret de Pra Gaze |
|
99,82 |
|
E 6 51 |
N 44 16 |
||
FR9301554 |
Sites à chauves souris – Castellet-Les-Sausses et Gorges de Daluis |
* |
3 428 |
|
E 6 48 |
N 44 1 |
||
FR9301556 |
Massif du Lauvet d'Ilonse et des Quatre Cantons – Dome de Barrot – Gorges du Cian |
* |
14 839 |
|
E 7 3 |
N 44 3 |
||
FR9301559 |
Le Mercantour |
* |
68 073 |
|
E 7 10 |
N 44 8 |
||
FR9301560 |
Mont Chajol |
* |
1 426 |
|
E 7 32 |
N 44 7 |
||
FR9301561 |
Marguareis – Ubac de Tende à Saorge |
* |
6 314 |
|
E 7 41 |
N 44 4 |
||
FR9301562 |
Sites à Spéléomanthes de Roquebilière |
* |
415 |
|
E 7 18 |
N 44 1 |
||
FR9301566 |
Sites à chauves souris de Breil-sur-Roya |
* |
2 475 |
|
E 7 31 |
N 43 55 |
||
FR9302002 |
Montagne de Seymuit – Crête de la Scie |
|
1 404 |
|
E 6 14 |
N 44 25 |
||
FR9302005 |
La Bendola |
* |
1 058 |
|
E 7 34 |
N 43 58 |
||
IT1110006 |
Orsiera – Rocciavré |
|
10 965 |
|
E 7 8 |
N 45 3 |
||
IT1110007 |
Laghi di Avigliana |
* |
420 |
|
E 7 23 |
N 45 4 |
||
IT1110008 |
Madonna della Neve sul Monte Lera |
|
62 |
|
E 7 28 |
N 45 10 |
||
IT1110010 |
Gran Bosco di Salbertrand. |
* |
3 712 |
|
E 6 55 |
N 45 3 |
||
IT1110013 |
Monti Pelati e Torre Cives |
|
145 |
|
E 7 44 |
N 45 24 |
||
IT1110021 |
Laghi di Ivrea |
* |
1 598 |
|
E 7 53 |
N 45 29 |
||
IT1110022 |
Stagno di Oulx |
|
84 |
|
E 6 49 |
N 45 2 |
||
IT1110026 |
Champlas – Colle Sestriere |
* |
1 050 |
|
E 6 50 |
N 44 57 |
||
IT1110027 |
Boscaglie di Tasso di Guaglione (Val Clarea) |
* |
340 |
|
E 6 57 |
N 45 9 |
||
IT1110029 |
Pian della Mussa (Balme) |
* |
3 554 |
|
E 7 9 |
N 45 17 |
||
IT1110030 |
Oasi xerotermiche della Val di Susa-Orrido di Chianocco |
* |
1 250 |
|
E 7 7 |
N 45 9 |
||
IT1110031 |
Valle Thuras |
* |
978 |
|
E 6 51 |
N 44 53 |
||
IT1110032 |
Pra – Barant |
|
4 120 |
|
E 7 3 |
N 44 45 |
||
IT1110033 |
Stazioni di Myricaria germanica |
|
132 |
|
E 7 7 |
N 44 48 |
||
IT1110038 |
Col Basset (Sestriere) |
|
271 |
|
E 6 52 |
N 44 58 |
||
IT1110039 |
Rocciamelone |
* |
1 966 |
|
E 7 5 |
N 45 10 |
||
IT1110040 |
Oasi xerotermica di Oulx – Auberge |
* |
1 070 |
|
E 6 49 |
N 45 3 |
||
IT1110042 |
Oasi xerotermica di Oulx – Amazas |
|
339 |
|
E 6 49 |
N 45 1 |
||
IT1110043 |
Pendici del Monte Chaberton |
* |
329 |
|
E 6 46 |
N 44 57 |
||
IT1110044 |
Bardonecchia – Val Fredda |
|
1 686 |
|
E 6 48 |
N 45 5 |
||
IT1110045 |
Bosco di Pian Prà (Rorà) |
* |
93 |
|
E 7 11 |
N 44 47 |
||
IT1110048 |
Grotta del Pugnetto |
|
19 |
1 |
E 7 24 |
N 45 16 |
||
IT1110049 |
Les Arnaud e Punta Quattro Sorelle |
|
1 328 |
|
E 6 39 |
N 45 4 |
||
IT1110052 |
Oasi xerotermica di Puys – Beaulard |
* |
468 |
|
E 6 44 |
N 45 2 |
||
IT1110053 |
Valle della Ripa. (Argentera) |
|
327 |
|
E 6 54 |
N 44 53 |
||
IT1110055 |
Arnodera – Colle Montabone |
* |
112 |
|
E 7 3 |
N 45 7 |
||
IT1110057 |
Serra di Ivrea |
|
4 572 |
|
E 7 56 |
N 45 29 |
||
IT1110058 |
Cima Fourier e Lago Nero |
|
640 |
|
E 6 47 |
N 44 54 |
||
IT1110080 |
Val Troncea |
* |
10 130 |
|
E 6 58 |
N 44 58 |
||
IT1110081 |
Monte Musiné e Laghi di Caselette |
* |
1 524 |
|
E 7 28 |
N 45 7 |
||
IT1120003 |
Monte Fenera |
|
3 348 |
|
E 8 20 |
N 45 42 |
||
IT1120006 |
Val Mastallone |
* |
1 882 |
|
E 8 10 |
N 45 55 |
||
IT1120028 |
Alta Val Sesia |
* |
7 545 |
|
E 7 53 |
N 45 53 |
||
IT1130002 |
Val Sessera |
* |
10 787 |
|
E 8 2 |
N 45 41 |
||
IT1140003 |
Campello Monti |
|
548 |
|
E 8 13 |
N 45 56 |
||
IT1140004 |
Rifugio M.Luisa (Val Formazza) |
|
3 146 |
|
E 8 25 |
N 46 26 |
||
IT1140006 |
Greto Torrente Toce tra Domodossola e Villadossola |
* |
746 |
|
E 8 16 |
N 46 3 |
||
IT1140007 |
Boleto – M.te Avigno |
|
390 |
|
E 8 21 |
N 45 47 |
||
IT1140016 |
Alpi Veglia e Devero |
* |
11 734 |
|
E 8 13 |
N 46 18 |
||
IT1160016 |
Stazione di muschi calcarizzanti – C.ba Seviana e C.ba Barmarossa |
* |
1,61 |
|
E 7 17 |
N 44 25 |
||
IT1160017 |
Stazione di Linum narbonense |
* |
8,28 |
|
E 7 16 |
N 44 25 |
||
IT1160018 |
Sorgenti del Maira, Bosco di Saretto, Rocca Provenzale |
|
715 |
|
E 6 54 |
N 44 29 |
||
IT1160020 |
Bosco di Bagnasco |
* |
381 |
|
E 8 4 |
N 44 16 |
||
IT1160021 |
Gruppo del Tenibres |
* |
5 338 |
|
E 7 0 |
N 44 18 |
||
IT1160023 |
Vallone di Orgials – Colle della Lombarda |
|
530 |
|
E 7 8 |
N 44 13 |
||
IT1160024 |
Colle e Lago della Maddalena, Val Puriac |
* |
1 276 |
|
E 6 54 |
N 44 24 |
||
IT1160026 |
Faggete di Pamparato, Tana del Forno, Grotta delle Turbiglie e Grotte di Bos |
|
2 940 |
|
E 7 52 |
N 44 15 |
||
IT1160028 |
Grotta delle Vene |
|
6,01 |
4 |
E 7 45 |
N 44 9 |
||
IT1160030 |
Stazione di Carex Pauciflora di Chialvetta |
|
5,57 |
|
E 7 0 |
N 44 26 |
||
IT1160035 |
|
|
863 |
|
E 7 55 |
N 44 11 |
||
IT1160037 |
Grotta di Rio Martino |
|
0,3 |
2 |
E 7 8 |
N 44 41 |
||
IT1160040 |
Stazioni di Euphorbia valliniana |
|
207 |
|
E 7 10 |
N 44 31 |
||
IT1160056 |
Alpi Marittime |
* |
32 959 |
|
E 7 21 |
N 44 11 |
||
IT1160057 |
Alte Valli Pesio e Tanaro |
* |
9 340 |
|
E 7 42 |
N 44 9 |
||
IT1160058 |
Gruppo del M. Viso e bosco dell'Alevè |
* |
7 230 |
|
E 7 6 |
N 44 38 |
||
IT1201000 |
Parco Nazionale del Gran Paradiso |
* |
71 124 |
|
E 7 18 |
N 45 31 |
||
IT1201010 |
Ambienti calcarei d'alta quota della Valle di Rhêmes |
* |
1 593 |
|
E 7 4 |
N 45 30 |
||
IT1202000 |
Parco del Mont Avic |
* |
5 750 |
|
E 7 34 |
N 45 38 |
||
IT1203010 |
Zona Umida di Morgex |
* |
30 |
|
E 7 3 |
N 45 44 |
||
IT1203020 |
Lago di Lolair |
* |
28 |
|
E 7 8 |
N 45 41 |
||
IT1203030 |
Formazioni Steppiche della Cote De Gargantua |
* |
19 |
|
E 7 17 |
N 45 43 |
||
IT1203040 |
Stagno di Loson |
* |
4,55 |
|
E 7 33 |
N 45 46 |
||
IT1203050 |
Lago di Villa |
* |
27 |
|
E 7 41 |
N 45 41 |
||
IT1203060 |
Stagno di Holay |
|
3,01 |
|
E 7 48 |
N 45 35 |
||
IT1203070 |
Mont Mars |
* |
380 |
|
E 7 55 |
N 45 38 |
||
IT1204010 |
Ambienti Glaciali del Monte Bianco |
* |
12 557 |
|
E 6 51 |
N 45 50 |
||
IT1204032 |
Talweg della Val Ferret |
* |
120 |
|
E 7 1 |
N 45 51 |
||
IT1204220 |
Ambienti glaciali del Gruppo del Monte Rosa |
* |
8 645 |
|
E 7 47 |
N 45 54 |
||
IT1205000 |
Ambienti d'alta quota delle Combe Thuilette e Sozin |
* |
356 |
|
E 6 57 |
N 45 40 |
||
IT1205010 |
Ambienti d'alta quota della Valgrisenche |
* |
336 |
|
E 7 0 |
N 45 32 |
||
IT1205020 |
Ambienti d'alta quota del Colle del Gran San Bernardo |
* |
750 |
|
E 7 8 |
N 45 52 |
||
IT1205030 |
Pont d'Ael |
* |
183 |
|
E 7 13 |
N 45 40 |
||
IT1205034 |
Castello e miniere abbandonate di Aymavilles |
|
1,59 |
|
E 7 15 |
N 45 42 |
||
IT1205050 |
Ambienti Xerici del Mont Torretta – Bellon |
* |
49 |
|
E 7 14 |
N 45 43 |
||
IT1205061 |
Stazione di Astragalus centralpinus di Cogne |
|
36 |
|
E 7 18 |
N 45 40 |
||
IT1205064 |
Vallone del Grauson |
* |
489 |
|
E 7 23 |
N 45 38 |
||
IT1205065 |
Vallone dell'Urtier |
* |
1 506 |
|
E 7 26 |
N 45 36 |
||
IT1205070 |
Zona Umida di Les Iles di Saint-Marcel |
* |
35 |
|
E 7 25 |
N 45 44 |
||
IT1205081 |
Ambienti calcarei d'alta quota attorno Al Lago Tsan |
* |
453 |
|
E 7 32 |
N 45 51 |
||
IT1205082 |
Stagno di Lo Ditor |
* |
22 |
|
E 7 33 |
N 45 50 |
||
IT1205090 |
Ambienti Xerici di Chameran – Grand Brison – Cly |
* |
97 |
|
E 7 34 |
N 45 45 |
||
IT1205100 |
Ambienti d'alta quota del Vallone della Legna |
* |
1 103 |
|
E 7 36 |
N 45 35 |
||
IT1205110 |
Stazione di Peonia Officinalis |
|
33 |
|
E 7 47 |
N 45 37 |
||
IT1313712 |
Cima di Piano Cavallo – Bric Cornia |
* |
4 486 |
|
E 7 47 |
N 44 6 |
||
IT1314609 |
Monte Monega – Monte Prearba |
* |
3 670 |
|
E 7 48 |
N 44 1 |
||
IT1314610 |
Monte Saccarello – Monte Fronté |
* |
3 927 |
|
E 7 44 |
N 44 3 |
||
IT1314611 |
Monte Gerbonte |
* |
2 261 |
|
E 7 41 |
N 44 0 |
||
IT1315421 |
Monte Toraggio – Monte Pietravecchia |
* |
2 648 |
|
E 7 40 |
N 43 58 |
||
IT1322122 |
Croce della Tia – Rio Barchei |
* |
660 |
|
E 8 8 |
N 44 19 |
||
IT1322216 |
Ronco di Maglio |
* |
1 449 |
|
E 8 14 |
N 44 18 |
||
IT1322217 |
Bric Tana – Bric Mongarda |
* |
168 |
|
E 8 12 |
N 44 21 |
||
IT1322223 |
Cave Ferecchi |
* |
37 |
|
E 8 12 |
N 44 22 |
||
IT1323014 |
Monte Spinarda – Rio Nero |
* |
943 |
|
E 8 5 |
N 44 12 |
||
IT1323021 |
Bric Zerbi |
* |
711 |
|
E 8 6 |
N 44 16 |
||
IT1323112 |
Monte Carmo – Monte Settepani |
* |
7 575 |
|
E 8 11 |
N 44 13 |
||
IT1323115 |
Lago di Osiglia |
* |
409 |
|
E 8 11 |
N 44 18 |
||
IT1323920 |
Monte Galero |
* |
3 194 |
|
E 8 2 |
N 44 7 |
||
IT2010001 |
Lago di Ganna |
* |
106 |
|
E 8 49 |
N 45 53 |
||
IT2010002 |
Monte Legnone e Chiusarella |
* |
751 |
|
E 8 48 |
N 45 51 |
||
IT2010003 |
Versante Nord del Campo dei Fiori |
* |
1 312 |
|
E 8 45 |
N 45 52 |
||
IT2010004 |
Grotte del Campo dei Fiori |
* |
894 |
|
E 8 45 |
N 45 51 |
||
IT2010005 |
Monte Martica |
|
1 057 |
|
E 8 48 |
N 45 53 |
||
IT2010016 |
Val Veddasca |
|
4 919 |
|
E 8 47 |
N 46 3 |
||
IT2010018 |
Monte Sangiano |
* |
195 |
|
E 8 37 |
N 45 52 |
||
IT2010019 |
Monti della Valcuvia |
* |
1 629 |
|
E 8 42 |
N 45 55 |
||
IT2020001 |
Lago di Piano |
* |
207 |
|
E 9 9 |
N 46 2 |
||
IT2020009 |
Valle del Dosso |
* |
1 652 |
|
E 9 14 |
N 46 12 |
||
IT2020010 |
Lago di Segrino |
* |
282 |
|
E 13 40 |
N 45 38 |
||
IT2030001 |
Grigna Settentrionale |
* |
1 617 |
|
E 9 22 |
N 45 57 |
||
IT2030002 |
Grigna Meridionale |
* |
2 732 |
|
E 9 21 |
N 45 55 |
||
IT2030003 |
Monte Barro |
* |
649 |
|
E 9 22 |
N 45 50 |
||
IT2040001 |
Val Viera e Cime di Fopel |
* |
836 |
|
E 10 8 |
N 46 34 |
||
IT2040002 |
Motto di Livigno – Val Saliente |
* |
1 251 |
|
E 10 6 |
N 46 33 |
||
IT2040003 |
Val Federia |
* |
1 593 |
|
E 10 4 |
N 46 31 |
||
IT2040004 |
Valle Alpisella |
* |
1 045 |
|
E 10 13 |
N 46 33 |
||
IT2040005 |
Valle della Forcola |
|
212 |
|
E 10 2 |
N 46 27 |
||
IT2040006 |
La Vallaccia – Pizzo Filone |
* |
1 982 |
|
E 10 10 |
N 46 29 |
||
IT2040007 |
Passo e Monte di Foscagno |
|
1 081 |
|
E 10 12 |
N 46 29 |
||
IT2040008 |
Cime di Plator e Monte delle Scale |
* |
1 572 |
|
E 10 18 |
N 46 30 |
||
IT2040009 |
Valle di Fraele |
* |
1 691 |
|
E 10 16 |
N 46 33 |
||
IT2040010 |
Valle del Braulio – Cresta di Reit |
* |
3 559 |
|
E 10 24 |
N 46 31 |
||
IT2040011 |
Monte Vago – Val di Campo – Val Nera |
* |
2 874 |
|
E 10 6 |
N 46 27 |
||
IT2040012 |
Val Viola Bormina – Ghiacciaio di Cima dei Piazzi |
|
5 962 |
|
E 10 13 |
N 46 25 |
||
IT2040013 |
Val Zebru' – Gran Zebru' – Monte Confinale |
|
3 725 |
|
E 10 30 |
N 46 28 |
||
IT2040014 |
Valle e Ghiacciaio dei Forni – Val Cedec – Gran Zebrù – Cevedale |
|
6 157 |
|
E 10 34 |
N 46 25 |
||
IT2040015 |
Paluaccio di Oga |
* |
28 |
|
E 10 20 |
N 46 28 |
||
IT2040016 |
Monte di Scerscen – Ghiacciai di Scerscen e Monte Motta |
* |
9 666 |
|
E 9 54 |
N 46 20 |
||
IT2040017 |
Disgrazia – Sissone |
* |
3 010 |
|
E 9 45 |
N 46 17 |
||
IT2040018 |
Val Codera |
* |
818 |
|
E 9 29 |
N 46 14 |
||
IT2040019 |
Bagni di Masino – Pizzo Badile – Pizzo del Ferro |
* |
2 755 |
|
E 9 35 |
N 46 15 |
||
IT2040020 |
Val di Mello – Piano di Preda Rossa |
* |
5 789 |
|
E 9 41 |
N 46 15 |
||
IT2040021 |
Val di Togno – Pizzo Scalino |
* |
3 150 |
|
E 9 55 |
N 46 14 |
||
IT2040023 |
Valle dei Ratti |
* |
928 |
|
E 9 32 |
N 46 12 |
||
IT2040024 |
Da Monte Belvedere a Vallorda |
* |
2 119 |
|
E 10 11 |
N 46 11 |
||
IT2040025 |
Pian Gembro |
* |
78 |
|
E 10 9 |
N 46 9 |
||
IT2040026 |
Val Lesina |
* |
1 184 |
|
E 9 27 |
N 46 5 |
||
IT2040027 |
Valle del Bitto di Gerola |
* |
2 458 |
|
E 9 31 |
N 46 5 |
||
IT2040028 |
Valle del Bitto di Albaredo |
* |
3 399 |
|
E 9 36 |
N 46 4 |
||
IT2040029 |
Val Tartano |
* |
1 451 |
|
E 9 43 |
N 46 4 |
||
IT2040030 |
Val Madre |
* |
1 486 |
|
E 9 42 |
N 46 8 |
||
IT2040031 |
Val Cervia |
* |
1 893 |
|
E 9 48 |
N 46 6 |
||
IT2040032 |
Valle del Livrio |
* |
2 108 |
|
E 9 51 |
N 46 7 |
||
IT2040033 |
Val Venina |
|
3 644 |
|
E 9 53 |
N 46 3 |
||
IT2040034 |
Valle d'Arigna e Ghiacciaio di Pizzo Coca |
* |
3 143 |
|
E 9 59 |
N 46 7 |
||
IT2040035 |
Val Bondone – Val Caronella |
* |
1 500 |
|
E 10 3 |
N 46 7 |
||
IT2040036 |
Val Belviso |
* |
766 |
|
E 10 6 |
N 46 4 |
||
IT2040037 |
Rifugio Falk |
* |
4,22 |
|
E 10 15 |
N 46 23 |
||
IT2040038 |
Val Fontana |
* |
4 210 |
|
E 10 0 |
N 46 14 |
||
IT2040039 |
Val Zerta |
* |
1 585 |
|
E 9 23 |
N 46 21 |
||
IT2040040 |
Val Bodengo |
|
2 555 |
|
E 9 17 |
N 46 15 |
||
IT2040041 |
Piano di Chiavenna |
* |
2 514 |
|
E 9 23 |
N 46 16 |
||
IT2040042 |
Pian di Spagna e Lago di Mezzola |
* |
1 715 |
|
E 9 25 |
N 46 10 |
||
IT2060001 |
Valtorta e Valmoresca |
* |
1 682 |
|
E 9 37 |
N 46 1 |
||
IT2060002 |
Valle di Piazzatorre – Isola di Fondra |
* |
2 513 |
|
E 9 42 |
N 45 58 |
||
IT2060003 |
Alta Val Brembana – Laghi Gemelli |
* |
4 251 |
|
E 9 51 |
N 46 1 |
||
IT2060004 |
Alta Val di Scalve |
* |
7 053 |
|
E 10 10 |
N 46 1 |
||
IT2060005 |
Val Sedornia – Val Zurio – Pizzo della Presolana |
* |
12 962 |
|
E 10 1 |
N 45 57 |
||
IT2060006 |
Boschi del Giovetto di Paline |
|
597 |
|
E 10 8 |
N 45 57 |
||
IT2060007 |
Valle Asinina |
|
1 506 |
|
E 9 36 |
N 45 54 |
||
IT2060008 |
Valle Parina |
* |
2 225 |
|
E 9 43 |
N 45 54 |
||
IT2060009 |
Val Nossana – Cima di Grem |
* |
3 369 |
|
E 9 51 |
N 45 54 |
||
IT2060011 |
Canto Alto e Valle del Giongo |
* |
565 |
|
E 9 39 |
N 45 45 |
||
IT2060012 |
Boschi dell'Astino e dell'Allegrezza |
* |
50 |
|
E 9 37 |
N 45 42 |
||
IT2060016 |
Valpredina |
* |
90 |
|
E 9 48 |
N 45 43 |
||
IT2070001 |
Torbiere del Tonale |
|
47 |
|
E 10 34 |
N 46 15 |
||
IT2070002 |
Monte Piccolo – Monte Colmo |
* |
412 |
|
E 10 22 |
N 46 11 |
||
IT2070003 |
Val Rabbia e Val Galinera |
|
1 854 |
|
E 10 24 |
N 46 9 |
||
IT2070004 |
Monte Marser – Corni di Bos |
|
2 591 |
|
E 10 26 |
N 46 6 |
||
IT2070005 |
Pizzo Badile – Alta Val Zumella |
|
2 184 |
|
E 10 24 |
N 46 0 |
||
IT2070006 |
Pascoli di Crocedomini – Alta Val Caffaro |
|
4 603 |
|
E 10 25 |
N 45 55 |
||
IT2070007 |
Vallone del Forcel Rosso |
|
3 067 |
|
E 10 30 |
N 46 4 |
||
IT2070008 |
Cresta Monte Colombé e Cima Barbignaga |
|
156 |
|
E 10 24 |
N 46 3 |
||
IT2070009 |
Versanti dell'Avio |
|
1 678 |
|
E 10 28 |
N 46 10 |
||
IT2070010 |
Piz Olda – Val Malga |
|
2 069 |
|
E 10 22 |
N 46 7 |
||
IT2070011 |
Torbiera La Goia |
|
0,2 |
|
E 10 20 |
N 46 6 |
||
IT2070012 |
Torbiere di Val Braone |
|
68 |
|
E 10 23 |
N 45 58 |
||
IT2070013 |
Ghiacciaio dell'Adamello |
|
2 976 |
|
E 10 31 |
N 46 9 |
||
IT2070014 |
Lago di Pile |
|
4 |
|
E 10 27 |
N 46 0 |
||
IT2070015 |
Monte Cas – Punta Corlor |
|
166 |
|
E 10 44 |
N 45 45 |
||
IT2070016 |
Cima Comer |
* |
314 |
|
E 10 40 |
N 45 42 |
||
IT2070017 |
Valli di San Antonio |
|
4 160 |
|
E 10 12 |
N 46 9 |
||
IT2070018 |
Altopiano di Cariadeghe |
|
523 |
|
E 10 20 |
N 45 35 |
||
IT2070019 |
Sorgente Funtanì |
* |
55 |
|
E 10 29 |
N 45 39 |
||
IT2070021 |
Valvestino |
* |
6 473 |
|
E 10 37 |
N 45 46 |
||
IT2070022 |
Corno della Marogna |
* |
3 571 |
|
E 10 41 |
N 45 48 |
||
IT2070023 |
Belvedere – Tri Plane |
* |
26 |
|
E 10 22 |
N 46 3 |
||
IT3110001 |
Biotopo Vegetazione Steppica Tartscher Leiten |
* |
38 |
|
E 10 34 |
N 46 40 |
||
IT3110002 |
Biotopo Ontaneto di Sluderno |
* |
125 |
|
E 10 34 |
N 46 38 |
||
IT3110004 |
Biotopo Ontaneto di Cengles |
* |
41 |
|
E 10 38 |
N 46 37 |
||
IT3110005 |
Biotopo Ontaneto di Oris |
* |
46 |
|
E 10 39 |
N 46 37 |
||
IT3110010 |
Biotopo Vegetazione Steppica Sonnenberg |
* |
176 |
|
E 10 57 |
N 46 38 |
||
IT3110011 |
Val di Fosse nel Parco Naturale Gruppo di Tessa |
* |
10 087 |
|
E 10 56 |
N 46 44 |
||
IT3110012 |
Lacines – Catena del Monteneve nel Parco Naturale Gruppo di Tessa |
* |
8 095 |
|
E 11 5 |
N 46 49 |
||
IT3110013 |
Biotopo Delta del Valsura |
* |
28 |
|
E 11 10 |
N 46 37 |
||
IT3110014 |
Biotopo Gisser Auen |
|
14 |
|
E 11 22 |
N 46 45 |
||
IT3110015 |
Biotopo Hühnerspiel |
|
144 |
|
E 11 29 |
N 46 56 |
||
IT3110016 |
Biotopo Wiesermoos |
* |
14 |
|
E 12 5 |
N 47 3 |
||
IT3110017 |
Parco Naturale Vedrette di Ries – Aurina |
* |
31 313 |
|
E 12 4 |
N 46 56 |
||
IT3110018 |
Ontaneti dell'Aurino |
* |
25 |
|
E 11 56 |
N 46 53 |
||
IT3110019 |
Biotopo Rasner Möser |
* |
25 |
|
E 12 4 |
N 46 48 |
||
IT3110020 |
Biotopo Monte Covolo – Alpe di Nemes |
* |
278 |
|
E 12 25 |
N 46 40 |
||
IT3110022 |
Biotopo Ontaneto della Rienza – Dobbiaco |
* |
16 |
|
E 12 13 |
N 46 43 |
||
IT3110026 |
Valle di Funes – Sas De Putia – Rasciesa nel Parco Naturale Puez-Odle |
* |
5 258 |
|
E 11 46 |
N 46 37 |
||
IT3110027 |
Gardena – Valle Lunga – Puez nel Parco Naturale Puez-Odle |
* |
5 396 |
|
E 11 48 |
N 46 35 |
||
IT3110029 |
Parco Naturale dello Sciliar – Catinaccio |
* |
7 293 |
|
E 11 35 |
N 46 29 |
||
IT3110030 |
Biotopo Torbiera Totes Moos |
* |
4,19 |
|
E 11 22 |
N 46 26 |
||
IT3110031 |
Biotopo Torbiera Wölfl |
* |
10 |
|
E 11 24 |
N 46 25 |
||
IT3110032 |
Biotopo Torbiera Tschingger |
* |
3,08 |
|
E 11 23 |
N 46 26 |
||
IT3110033 |
Biotopo Buche di Ghiaccio |
|
28 |
|
E 11 14 |
N 46 26 |
||
IT3110034 |
Biotopo Lago di Caldaro |
* |
241 |
|
E 11 15 |
N 46 22 |
||
IT3110035 |
Biotopo Castelfeder |
* |
108 |
|
E 11 17 |
N 46 20 |
||
IT3110036 |
Parco Naturale Monte Corno |
* |
6 851 |
|
E 11 18 |
N 46 17 |
||
IT3110037 |
Biotopo Lago di Favogna |
|
10 |
|
E 11 11 |
N 46 16 |
||
IT3110038 |
Ultimo – Solda nel Parco Nazionale dello Stelvio |
* |
27 989 |
|
E 10 48 |
N 46 31 |
||
IT3110039 |
Ortles – Monte Madaccio nel Parco Nazionale dello Stelvio |
* |
4 188 |
|
E 10 31 |
N 46 31 |
||
IT3110040 |
Alpe di Cavallaccio nel Parco Nazionale dello Stelvio |
* |
3 517 |
|
E 10 30 |
N 46 37 |
||
IT3110041 |
Jaggl |
* |
702 |
|
E 10 33 |
N 46 47 |
||
IT3110042 |
Prati Aridi Rocciosi di Agumes |
* |
0,34 |
|
E 10 34 |
N 46 37 |
||
IT3110043 |
Prati Aridi Rocciosi di Sant`Ottilia |
|
0,12 |
|
E 10 37 |
N 46 36 |
||
IT3110044 |
Biotopo Sonnenberg Vegetazione Steppica Schlanderser Leiten |
* |
25 |
|
E 10 47 |
N 46 37 |
||
IT3110045 |
Biotopo Sonnenberg Vegetazione Steppica Kortscher Leiten |
* |
56 |
|
E 10 43 |
N 46 38 |
||
IT3110046 |
Biotopo Palude della Volpe |
* |
4,03 |
|
E 11 14 |
N 46 30 |
||
IT3110048 |
Prati dell'Armentara |
* |
344 |
|
E 11 55 |
N 46 37 |
||
IT3110049 |
Parco Naturale Fanes – Senes – Braies |
* |
25 418 |
|
E 12 3 |
N 46 39 |
||
IT3110050 |
Parco Naturale Dolomiti di Sesto |
* |
11 891 |
|
E 12 17 |
N 46 39 |
||
IT3110051 |
Biotopo Ahrau di Stegona |
* |
18 |
|
E 11 55 |
N 46 48 |
||
IT3120001 |
Alta Val di Rabbi |
* |
4 434 |
|
E 10 45 |
N 46 26 |
||
IT3120002 |
Alta Val La Mare |
* |
5 819 |
|
E 10 40 |
N 46 25 |
||
IT3120003 |
Alta Val del Monte |
* |
4 464 |
|
E 10 35 |
N 46 22 |
||
IT3120004 |
Val Genova |
* |
13 240 |
|
E 10 38 |
N 46 10 |
||
IT3120005 |
Adamello |
* |
13 425 |
|
E 10 35 |
N 46 4 |
||
IT3120006 |
Presanella |
* |
15 926 |
|
E 10 42 |
N 46 14 |
||
IT3120007 |
Monte Sadron |
* |
3 651 |
|
E 10 54 |
N 46 17 |
||
IT3120008 |
Val di Tovel |
* |
6 610 |
|
E 10 55 |
N 46 15 |
||
IT3120009 |
Dolomiti di Brenta |
* |
22 664 |
|
E 10 51 |
N 46 12 |
||
IT3120010 |
Pale di San Martino |
* |
5 328 |
|
E 11 51 |
N 46 14 |
||
IT3120011 |
Val Venegia |
* |
2 237 |
|
E 11 48 |
N 46 18 |
||
IT3120012 |
Cima Bocche – Lusia |
* |
3 058 |
|
E 11 45 |
N 46 19 |
||
IT3120013 |
Foresta di Paneveggio |
* |
1 252 |
|
E 11 44 |
N 46 17 |
||
IT3120014 |
Lagorai Orientale |
* |
7 698 |
|
E 11 44 |
N 46 14 |
||
IT3120015 |
Tre Cime Monte Bondone |
* |
223 |
|
E 11 2 |
N 46 0 |
||
IT3120016 |
Corna Piana |
* |
52 |
|
E 10 53 |
N 45 47 |
||
IT3120017 |
Campobrun |
* |
426 |
|
E 11 7 |
N 45 42 |
||
IT3120018 |
Scanuppia |
* |
529 |
|
E 11 9 |
N 45 57 |
||
IT3120019 |
Lago Nero |
* |
3,08 |
|
E 11 18 |
N 46 17 |
||
IT3120020 |
Palu' Longa |
* |
6,05 |
|
E 11 22 |
N 46 17 |
||
IT3120021 |
Lago delle Buse |
* |
18 |
|
E 11 27 |
N 46 10 |
||
IT3120022 |
Palu' dei Mugheri |
* |
10 |
|
E 11 41 |
N 46 17 |
||
IT3120023 |
Sorte di Bellamonte |
* |
11 |
|
E 11 40 |
N 46 18 |
||
IT3120024 |
Zona Umida Valfloriana |
* |
203 |
|
E 11 22 |
N 46 13 |
||
IT3120025 |
Selva di Ega |
* |
3,13 |
|
E 11 29 |
N 46 21 |
||
IT3120026 |
Becco della Palua |
* |
17 |
|
E 11 29 |
N 46 21 |
||
IT3120027 |
Canzenagol |
* |
3,39 |
|
E 11 36 |
N 46 16 |
||
IT3120028 |
Pra delle Nasse |
* |
8,08 |
|
E 11 47 |
N 46 15 |
||
IT3120029 |
Sorgente Resenzuola |
* |
4,34 |
|
E 11 39 |
N 46 0 |
||
IT3120030 |
Fontanazzo |
* |
54 |
|
E 11 36 |
N 46 0 |
||
IT3120031 |
Masi Carretta |
* |
3,02 |
|
E 11 37 |
N 46 6 |
||
IT3120032 |
I Mughi |
* |
21 |
|
E 11 36 |
N 46 5 |
||
IT3120033 |
Palude di Roncegno |
* |
21 |
|
E 11 25 |
N 46 3 |
||
IT3120034 |
Paludi di Sternigo |
* |
24 |
|
E 11 15 |
N 46 8 |
||
IT3120035 |
Laghestel di Pine' |
* |
91 |
|
E 11 13 |
N 46 6 |
||
IT3120036 |
Redebus |
* |
10 |
|
E 11 19 |
N 46 8 |
||
IT3120037 |
Le Grave |
* |
30 |
|
E 11 10 |
N 46 7 |
||
IT3120038 |
Inghiaie |
* |
30 |
|
E 11 18 |
N 45 59 |
||
IT3120039 |
Canneto di Levico |
|
9,74 |
|
E 11 16 |
N 46 0 |
||
IT3120040 |
Lago Pudro |
* |
13 |
|
E 11 13 |
N 46 4 |
||
IT3120041 |
Lago Costa |
* |
3,83 |
|
E 11 14 |
N 46 4 |
||
IT3120042 |
Canneti di San Cristoforo |
* |
9,39 |
|
E 11 14 |
N 46 2 |
||
IT3120043 |
Pize' |
* |
16 |
|
E 11 15 |
N 46 2 |
||
IT3120044 |
Monte Barco e Monte della Gallina |
* |
173 |
|
E 11 10 |
N 46 7 |
||
IT3120045 |
Lagabrun |
* |
4,49 |
|
E 11 11 |
N 46 12 |
||
IT3120046 |
Prati di Monte |
* |
5,99 |
|
E 11 14 |
N 46 13 |
||
IT3120047 |
Paluda La Lot |
* |
6,62 |
|
E 11 16 |
N 46 14 |
||
IT3120048 |
Laghetto di Vedes |
* |
8,26 |
|
E 11 16 |
N 46 14 |
||
IT3120049 |
Lona – Lases |
|
25 |
|
E 11 13 |
N 46 8 |
||
IT3120050 |
Torbiera delle Viote |
* |
20 |
|
E 11 2 |
N 46 1 |
||
IT3120051 |
Stagni della Vela – Soprasasso |
* |
87 |
|
E 11 5 |
N 46 5 |
||
IT3120052 |
Doss Trento |
* |
16 |
|
E 11 6 |
N 46 4 |
||
IT3120053 |
Foci dell'Avisio |
* |
133 |
|
E 11 4 |
N 46 8 |
||
IT3120054 |
La Rupe |
* |
45 |
|
E 11 5 |
N 46 11 |
||
IT3120055 |
Lago di Toblino |
* |
170 |
|
E 10 58 |
N 46 3 |
||
IT3120056 |
Palu' Longia |
* |
10 |
|
E 11 5 |
N 46 28 |
||
IT3120057 |
Palu' Tremole |
* |
4 |
|
E 11 4 |
N 46 28 |
||
IT3120058 |
Torbiere di Monte Sous |
* |
97 |
|
E 11 3 |
N 46 30 |
||
IT3120059 |
Palu' di Tuenno |
* |
5,56 |
|
E 11 1 |
N 46 20 |
||
IT3120060 |
Forra di S. Giustina |
* |
24 |
|
E 11 3 |
N 46 20 |
||
IT3120061 |
La Rocchetta |
* |
89 |
|
E 11 3 |
N 46 14 |
||
IT3120062 |
Malga Flavona |
* |
215 |
|
E 10 56 |
N 46 14 |
||
IT3120063 |
Lago di Tovel |
* |
107 |
|
E 10 57 |
N 46 15 |
||
IT3120064 |
Torbiera del Tonale |
* |
62 |
|
E 10 35 |
N 46 15 |
||
IT3120065 |
Lago D'Idro |
* |
14 |
|
E 10 32 |
N 45 48 |
||
IT3120066 |
Palu' di Boniprati |
* |
11 |
|
E 10 36 |
N 45 55 |
||
IT3120067 |
Paludi di Malga Clevet |
* |
103 |
|
E 10 32 |
N 45 55 |
||
IT3120068 |
Fiave' |
|
137 |
|
E 10 49 |
N 45 59 |
||
IT3120069 |
Torbiera Lomasona |
* |
26 |
|
E 10 51 |
N 45 59 |
||
IT3120070 |
Pian Degli Uccelli |
* |
185 |
|
E 10 48 |
N 46 13 |
||
IT3120071 |
Paludi del Dosson |
* |
122 |
|
E 10 50 |
N 46 15 |
||
IT3120072 |
Paludi di Bocenago |
* |
14 |
|
E 10 50 |
N 46 15 |
||
IT3120073 |
Paludi di Dare' |
* |
95 |
|
E 10 51 |
N 46 16 |
||
IT3120074 |
Marocche di Dro |
* |
251 |
|
E 10 56 |
N 45 59 |
||
IT3120075 |
Monte Brione |
* |
66 |
|
E 10 52 |
N 45 53 |
||
IT3120076 |
Lago D'Ampola |
* |
24 |
|
E 10 39 |
N 45 52 |
||
IT3120077 |
Palu' di Borghetto |
* |
7,93 |
|
E 10 55 |
N 45 41 |
||
IT3120078 |
Torbiera Echen |
|
8,33 |
|
E 11 11 |
N 45 54 |
||
IT3120079 |
Lago di Loppio |
* |
113 |
|
E 10 55 |
N 45 51 |
||
IT3120080 |
Laghetti di Marco |
* |
36 |
|
E 11 0 |
N 45 51 |
||
IT3120081 |
Pra dall'Albi – Cei |
* |
117 |
|
E 11 1 |
N 45 57 |
||
IT3120082 |
Taio di Nomi |
* |
5,29 |
|
E 11 4 |
N 45 55 |
||
IT3120083 |
Muga Bianca |
* |
111 |
|
E 11 9 |
N 45 50 |
||
IT3120084 |
Roncon |
|
2,91 |
|
E 11 37 |
N 46 24 |
||
IT3120085 |
Il Laghetto |
* |
6,7 |
|
E 11 23 |
N 46 0 |
||
IT3120086 |
Servis |
* |
324 |
|
E 11 4 |
N 45 56 |
||
IT3120087 |
Laghi e abisso di Lamar |
* |
25 |
|
E 11 3 |
N 46 7 |
||
IT3120088 |
Palu' di Monte Rovere |
|
16 |
|
E 11 17 |
N 45 57 |
||
IT3120089 |
Montepiano – Palu' di Fornace |
* |
33 |
|
E 11 11 |
N 46 7 |
||
IT3120090 |
Monte Calvo |
* |
1,19 |
|
E 11 15 |
N 46 6 |
||
IT3120091 |
Albere' di Tenna |
* |
6,82 |
|
E 11 15 |
N 46 1 |
||
IT3120092 |
Passo del Broccon |
* |
345 |
|
E 11 40 |
N 46 7 |
||
IT3120093 |
Crinale Pichea – Rocchetta |
* |
1 009 |
|
E 10 46 |
N 45 54 |
||
IT3120094 |
Alpe di Storo e Bondone |
* |
759 |
|
E 10 36 |
N 45 48 |
||
IT3120095 |
Bocca D'ardole – Corno della Paura |
* |
178 |
|
E 10 56 |
N 45 45 |
||
IT3120096 |
Bocca di Caset |
* |
50 |
|
E 10 41 |
N 45 51 |
||
IT3120097 |
Catena di Lagorai |
* |
2 855 |
|
E 11 32 |
N 46 13 |
||
IT3120098 |
Monti Lessini Nord |
* |
792 |
|
E 11 4 |
N 45 42 |
||
IT3120099 |
Piccole Dolomiti |
* |
1 229 |
|
E 11 7 |
N 45 44 |
||
IT3120100 |
Pasubio |
* |
1 836 |
|
E 11 10 |
N 45 48 |
||
IT3120101 |
Condino |
* |
72 |
|
E 10 36 |
N 45 53 |
||
IT3120102 |
Lago di Santa Colomba |
* |
5,97 |
|
E 11 10 |
N 46 7 |
||
IT3120103 |
Monte Baldo di Brentonico |
* |
2 061 |
|
E 10 54 |
N 45 48 |
||
IT3120104 |
Monte Baldo – Cima Valdritta |
* |
456 |
|
E 10 51 |
N 45 44 |
||
IT3120105 |
Burrone di Ravina |
* |
527 |
|
E 11 4 |
N 46 2 |
||
IT3120106 |
Nodo del Latemar |
* |
1 862 |
|
E 11 35 |
N 46 22 |
||
IT3120107 |
Val Cadino |
* |
1 110 |
|
E 11 24 |
N 46 13 |
||
IT3120108 |
Val San Nicolò |
* |
715 |
|
E 11 47 |
N 46 25 |
||
IT3120109 |
Valle Flanginech |
* |
81 |
|
E 10 47 |
N 46 9 |
||
IT3120110 |
Terlago |
* |
109 |
|
E 11 3 |
N 46 5 |
||
IT3120111 |
Manzano |
* |
100 |
|
E 10 57 |
N 45 52 |
||
IT3120112 |
Arnago |
* |
157 |
|
E 10 54 |
N 46 22 |
||
IT3120113 |
Molina – Castello |
* |
49 |
|
E 11 26 |
N 46 16 |
||
IT3120114 |
Monte Zugna |
* |
1 696 |
|
E 11 2 |
N 45 50 |
||
IT3120115 |
Monte Brento |
* |
254 |
|
E 10 54 |
N 45 59 |
||
IT3120116 |
Monte Malachin |
* |
160 |
|
E 11 7 |
N 46 16 |
||
IT3120117 |
Ontaneta di Croviana |
* |
23 |
|
E 10 54 |
N 46 20 |
||
IT3120118 |
Lago (Val di Fiemme) |
* |
12 |
|
E 11 31 |
N 46 17 |
||
IT3120119 |
Val Duron |
* |
761 |
|
E 11 40 |
N 46 29 |
||
IT3120120 |
Bassa Valle del Chiese |
* |
20 |
|
E 10 33 |
N 45 49 |
||
IT3120121 |
Carbonare |
* |
12 |
|
E 11 13 |
N 45 56 |
||
IT3120122 |
Gocciadoro |
* |
19 |
|
E 11 8 |
N 46 3 |
||
IT3120123 |
Assizzi – Vignola |
* |
88 |
|
E 11 15 |
N 46 2 |
||
IT3120124 |
Torcegno |
* |
50 |
|
E 11 26 |
N 46 4 |
||
IT3120125 |
Zaccon |
* |
371 |
|
E 11 25 |
N 46 2 |
||
IT3120126 |
Val Noana |
* |
730 |
|
E 11 51 |
N 46 7 |
||
IT3120127 |
Monti Tremalzo e Tombea |
* |
5 537 |
|
E 10 38 |
N 45 50 |
||
IT3120128 |
Alta Val Stava |
* |
1 775 |
|
E 11 32 |
N 46 18 |
||
IT3120129 |
Ghiacciaio Marmolada |
|
463 |
|
E 11 51 |
N 46 26 |
||
IT3120130 |
Il Colo |
|
0,29 |
|
E 11 36 |
N 46 5 |
||
IT3120131 |
Grotta Uvada |
|
1,16 |
|
E 11 39 |
N 46 6 |
||
IT3120132 |
Grotta di Ernesto |
|
1,06 |
|
E 11 39 |
N 45 58 |
||
IT3120133 |
Grotta di Collalto |
|
0,6 |
5 |
E 10 53 |
N 46 5 |
||
IT3120134 |
Grotta del Calgeron |
|
0,92 |
5 |
E 11 37 |
N 46 0 |
||
IT3120135 |
Grotta della Bigonda |
|
1,23 |
22 |
E 11 35 |
N 46 1 |
||
IT3120136 |
Bus della Spia |
|
0,66 |
1 |
E 11 1 |
N 46 13 |
||
IT3120137 |
Bus del Diaol |
|
1,04 |
1 |
E 10 54 |
N 45 56 |
||
IT3120138 |
Grotta Cesare Battisti |
|
0,45 |
2 |
E 11 2 |
N 46 8 |
||
IT3120139 |
Grotta di Costalta |
|
0,54 |
1 |
E 11 22 |
N 45 59 |
||
IT3120140 |
Grotta del Vallon |
|
0,3 |
1 |
E 10 51 |
N 46 8 |
||
IT3120141 |
Grotta della Lovara |
|
0,95 |
1 |
E 11 3 |
N 46 13 |
||
IT3120142 |
Val Campelle |
* |
1 136 |
|
E 11 30 |
N 46 7 |
||
IT3120143 |
Valle del Vanoi |
* |
3 247 |
|
E 11 38 |
N 46 11 |
||
IT3120144 |
Valle del Verdes |
* |
2 186 |
|
E 11 9 |
N 46 20 |
||
IT3120145 |
Monte Rema' |
* |
237 |
|
E 10 31 |
N 45 56 |
||
IT3120146 |
Laghetto delle Regole |
* |
21 |
|
E 11 6 |
N 46 28 |
||
IT3120147 |
Monti Lessini Ovest |
* |
1 028 |
|
E 10 56 |
N 45 41 |
||
IT3120149 |
Monte Ghello |
* |
147 |
|
E 11 3 |
N 45 54 |
||
IT3120150 |
Talpina – Brentonico |
* |
245 |
|
E 10 59 |
N 45 49 |
||
IT3120152 |
Tione – Villa Rendena |
* |
185 |
|
E 10 42 |
N 46 2 |
||
IT3120154 |
Le Sole |
* |
10 |
|
E 10 41 |
N 46 1 |
||
IT3120156 |
Adige |
* |
14 |
|
E 11 1 |
N 45 47 |
||
IT3210002 |
Monti Lessini: Cascate di Molina |
* |
233 |
14 |
E 10 54 |
N 45 36 |
||
IT3210004 |
Monte Luppia e P.ta San Vigilio |
|
1 037 |
29 |
E 10 42 |
N 45 37 |
||
IT3210006 |
Monti Lessini: Ponte di Veja, Vaio della Marciora |
|
171 |
12 |
E 10 58 |
N 45 37 |
||
IT3210007 |
Monte Baldo: Val dei Mulini, Senge di Marciaga, Rocca di Garda |
* |
676 |
21 |
E 10 43 |
N 45 34 |
||
IT3210021 |
Monte Pastello |
* |
1 750 |
24 |
E 10 51 |
N 45 34 |
||
IT3210039 |
Monte Baldo Ovest |
* |
6 510 |
67 |
E 10 49 |
N 45 44 |
||
IT3210040 |
Monti Lessini – Pasubio – Piccole Dolomiti Vicentine |
* |
13 872 |
179 |
E 11 12 |
N 45 44 |
||
IT3210041 |
Monte Baldo Est |
* |
2 762 |
57 |
E 10 52 |
N 45 39 |
||
IT3210043 |
Fiume Adige tra Belluno Veronese e Verona Ovest |
* |
476 |
95 |
E 10 52 |
N 45 33 |
||
IT3220002 |
Granezza |
|
1 303 |
17 |
E 11 32 |
N 45 49 |
||
IT3220007 |
Fiume Brenta dal confine trentino a Cismon del Grappa |
* |
1 680 |
64 |
E 11 39 |
N 45 52 |
||
IT3220036 |
Altopiano dei Sette Comuni |
* |
14 988 |
87 |
E 11 28 |
N 45 57 |
||
IT3230003 |
Gruppo del Sella |
* |
449 |
11 |
E 11 50 |
N 46 30 |
||
IT3230005 |
Gruppo Marmolada |
* |
1 305 |
20 |
E 11 52 |
N 46 25 |
||
IT3230006 |
Val Visdende – Monte Peralba – Quaterna' |
* |
14 165 |
73 |
E 12 35 |
N 46 37 |
||
IT3230017 |
Monte Pelmo – Mondeval – Formin |
* |
11 065 |
89 |
E 12 7 |
N 46 27 |
||
IT3230019 |
Lago di Misurina |
|
75 |
5 |
E 12 15 |
N 46 35 |
||
IT3230022 |
Massiccio del Grappa |
* |
22 473 |
142 |
E 11 48 |
N 45 53 |
||
IT3230025 |
Gruppo del Visentin: M. Faverghera – M. Cor |
* |
1 562 |
24 |
E 12 18 |
N 46 3 |
||
IT3230026 |
Passo di San Boldo |
* |
38 |
3 |
E 12 10 |
N 46 0 |
||
IT3230027 |
Monte Dolada Versante S.E. |
* |
659 |
13 |
E 12 20 |
N 46 11 |
||
IT3230031 |
Val Tovanella Bosconero |
* |
8 845 |
53 |
E 12 17 |
N 46 20 |
||
IT3230035 |
Valli del Cismon – Vanoi: Monte Coppolo |
* |
2 845 |
29 |
E 11 43 |
N 46 4 |
||
IT3230042 |
Torbiera di Lipoi |
* |
65 |
5 |
E 11 57 |
N 46 2 |
||
IT3230043 |
Pale di San Martino: Focobon, Pape-San Lucano, Agner Croda Granda |
* |
10 909 |
66 |
E 11 54 |
N 46 18 |
||
IT3230044 |
Fontane di Nogare' |
|
212 |
9 |
E 12 14 |
N 46 9 |
||
IT3230045 |
Torbiera di Antole |
* |
25 |
3 |
E 12 10 |
N 46 8 |
||
IT3230047 |
Lago di Santa Croce |
* |
788 |
14 |
E 12 20 |
N 46 6 |
||
IT3230060 |
Torbiere di Danta |
* |
205 |
11 |
E 12 29 |
N 46 33 |
||
IT3230063 |
Torbiere di Lac Torond |
* |
38 |
3 |
E 11 59 |
N 46 14 |
||
IT3230067 |
Aree palustri di Melere – Monte Gal e boschi di Col d'Ongia |
* |
111 |
8 |
E 12 12 |
N 46 2 |
||
IT3230068 |
Valpiana – Valmorel (Aree palustri) |
|
126 |
6 |
E 12 13 |
N 46 4 |
||
IT3230071 |
Dolomiti di Ampezzo |
* |
11 362 |
77 |
E 12 6 |
N 46 35 |
||
IT3230077 |
Foresta del Cansiglio |
* |
5 060 |
44 |
E 12 24 |
N 46 4 |
||
IT3230078 |
Gruppo del Popera – Dolomiti di Auronzo e di Val Comelico |
* |
8 924 |
73 |
E 12 23 |
N 46 36 |
||
IT3230080 |
Val Talagona – Gruppo Monte Cridola – Monte Duranno |
* |
12 252 |
68 |
E 12 25 |
N 46 23 |
||
IT3230081 |
Gruppo Antelao – Marmarole – Sorapis |
* |
17 069 |
74 |
E 12 17 |
N 46 30 |
||
IT3230083 |
Dolomiti Feltrine e Bellunesi |
* |
31 383 |
178 |
E 12 3 |
N 46 11 |
||
IT3230084 |
Civetta – Cime di San Sebastiano |
* |
6 597 |
68 |
E 12 4 |
N 46 20 |
||
IT3230085 |
Comelico – Bosco della Digola – Brentoni – Tudaio |
* |
12 085 |
89 |
E 12 35 |
N 46 31 |
||
IT3230088 |
Fiume Piave dai Maserot alle grave di Pederobba |
* |
3 236 |
121 |
E 12 1 |
N 46 2 |
||
IT3240003 |
Monte Cesen |
* |
3 697 |
32 |
E 12 0 |
N 45 57 |
||
IT3310001 |
Dolomiti Friulane |
* |
36 740 |
|
E 12 32 |
N 46 19 |
||
IT3310002 |
Val Colvera di Jof |
* |
396 |
|
E 12 40 |
N 46 12 |
||
IT3310003 |
Monte Ciaurlec e Forra del Torrente Cosa |
* |
875 |
|
E 12 52 |
N 46 14 |
||
IT3310004 |
Forra del Torrente Cellina |
* |
289 |
|
E 12 36 |
N 46 11 |
||
IT3310006 |
Foresta del Cansiglio |
* |
2 713 |
|
E 12 26 |
N 46 3 |
||
IT3320001 |
Gruppo del Monte Coglians |
* |
5 405 |
|
E 12 48 |
N 46 37 |
||
IT3320002 |
Monti Dimon e Paularo |
* |
702 |
|
E 13 4 |
N 46 33 |
||
IT3320003 |
Creta di Aip e Sella di Lanza |
* |
3 894 |
|
E 13 10 |
N 46 33 |
||
IT3320004 |
Monte Auernig e Monte Corona |
* |
465 |
|
E 13 20 |
N 46 33 |
||
IT3320005 |
Valloni di Rio Bianco e di Malborghetto |
* |
4 662 |
|
E 13 24 |
N 46 32 |
||
IT3320006 |
Conca di Fusine |
* |
3 598 |
|
E 13 39 |
N 46 28 |
||
IT3320007 |
Monti Bivera e Clapsavon |
* |
1 832 |
|
E 12 37 |
N 46 26 |
||
IT3320008 |
Col Gentile |
* |
1 038 |
|
E 12 48 |
N 46 27 |
||
IT3320009 |
Zuc Dal Bor |
* |
1 415 |
|
E 13 14 |
N 46 27 |
||
IT3320010 |
Jof di Montasio e Jof Fuart |
* |
7 999 |
|
E 13 29 |
N 46 25 |
||
IT3320011 |
Monti Verzegnis e Valcalda |
* |
2 406 |
|
E 12 51 |
N 46 21 |
||
IT3320012 |
Prealpi Giulie Settentrionali |
* |
9 592 |
|
E 13 13 |
N 46 21 |
||
IT3320013 |
Lago Minisini e Rivoli Bianchi |
* |
402 |
|
E 13 8 |
N 46 18 |
||
IT3320014 |
Torrente Lerada |
* |
365 |
|
E 13 23 |
N 46 12 |
||
IT3320015 |
Valle del Medio Tagliamento |
* |
3 580 |
|
E 13 2 |
N 46 14 |
||
IT3320016 |
Forra del Cornappo |
* |
299 |
|
E 13 17 |
N 46 14 |
||
IT3320017 |
Rio Bianco di Taipana e Gran Monte |
* |
1 721 |
|
E 13 20 |
N 46 16 |
||
IT3320018 |
Forra del Pradolino e Monte Mia |
* |
1 010 |
|
E 13 27 |
N 46 12 |
||
IT3320019 |
Monte Matajur |
* |
213 |
|
E 13 33 |
N 46 11 |
||
IT6020002 |
Lago Secco e Agro Nero |
* |
135 |
|
E 13 19 |
N 42 42 |
||
IT6020025 |
Monti della Laga (Area Sommitale) |
* |
2 424 |
|
E 13 22 |
N 42 38 |
||
IT6050017 |
Pendici di Colle Nero |
* |
132 |
|
E 13 51 |
N 41 43 |
||
IT6050018 |
Cime del Massiccio della Meta |
* |
2 541 |
|
E 13 57 |
N 41 39 |
||
IT6050020 |
Val Canneto |
* |
990 |
|
E 13 54 |
N 41 41 |
||
IT7110099 |
Gole del Sagittario |
* |
1 349 |
|
E 13 48 |
N 41 57 |
||
IT7110100 |
Monte Genzana |
* |
5 805 |
|
E 13 54 |
N 41 57 |
||
IT7110101 |
Lago di Scanno ed Emissari |
|
103 |
|
E 13 51 |
N 41 55 |
||
IT7110202 |
Gran Sasso |
* |
33 995 |
|
E 13 37 |
N 42 26 |
||
IT7110204 |
Maiella Sud Ovest |
* |
6 276 |
|
E 14 0 |
N 41 57 |
||
IT7110205 |
Parco Nazionale d'Abruzzo |
* |
58 880 |
|
E 13 41 |
N 41 51 |
||
IT7120201 |
Monti della Laga e Lago di Campotosto |
* |
15 816 |
|
E 13 25 |
N 42 40 |
||
IT7140043 |
Monti Pizi – Monte Secine |
* |
4 195 |
|
E 14 10 |
N 41 54 |
||
IT7140203 |
Maiella |
* |
36 119 |
|
E 14 32 |
N 42 5 |
||
PLC120001 |
Tatry |
* |
21 069,7 |
|
E 19 57 |
N 49 16 |
||
PLC180001 |
Bieszczady |
* |
107 317,9 |
|
E 22 23 |
N 49 12 |
||
PLH120001 |
Babia Góra |
* |
3 442,4 |
|
E 19 32 |
N 49 35 |
||
PLH120002 |
Czarna Orawa |
* |
37,1 |
|
E 19 42 |
N 49 30 |
||
PLH120009 |
Kostrza |
* |
38,6 |
|
E 20 23 |
N 49 47 |
||
PLH120012 |
Na Policy |
* |
72,6 |
|
E 19 37 |
N 49 37 |
||
PLH120013 |
Pieniny |
* |
2 346 |
|
E 20 23 |
N 49 25 |
||
PLH120016 |
Torfowiska Orawsko-Nowotarskie |
* |
7 363,4 |
|
E 19 45 |
N 49 26 |
||
PLH120018 |
Ostoja Gorczańska |
* |
18 445 |
|
E 20 9 |
N 49 34 |
||
PLH120019 |
Ostoja Popradzka |
* |
59 371,7 |
|
E 20 47 |
N 49 25 |
||
PLH120020 |
Ostoje Nietoperzy Okolic Bukowca |
|
16,1 |
|
E 20 50 |
N 49 45 |
||
PLH180001 |
Ostoja Magurska |
* |
19 450,9 |
|
E 21 26 |
N 49 29 |
||
PLH240001 |
Cieszyńskie Źródła Tufowe |
* |
268,9 |
|
E 18 42 |
N 49 46 |
||
PLH240005 |
Beskid Śląski |
* |
27 370 |
|
E 18 56 |
N 49 41 |
||
PLH240006 |
Beskid Żywiecki |
* |
35 637,1 |
|
E 19 14 |
N 49 32 |
||
PLH240007 |
Kościół w Radziechowach |
|
0,1 |
|
E 19 12 |
N 49 64 |
||
PLH240008 |
Kościół w Górkach Wielkich |
|
0,1 |
|
E 18 51 |
N 49 46 |
||
SE0620001 |
Långfjället-Städjan-Nipfjället |
* |
93 903,9 |
|
E 12 37 |
N 62 4 |
||
SE0620002 |
Vedungsfjällen |
* |
19 411,4 |
|
E 13 12 |
N 61 54 |
||
SE0620003 |
Fjätälven och Västvallen i Storfjäten |
* |
299,2 |
|
E 13 5 |
N 61 52 |
||
SE0620005 |
Storån-Österdalälven |
|
820,2 |
|
E 12 40 |
N 61 54 |
||
SE0620009 |
Drevfjällen |
* |
33 208 |
|
E 12 22 |
N 61 42 |
||
SE0620015 |
Fulufjället |
* |
40 780,6 |
|
E 12 42 |
N 61 32 |
||
SE0620024 |
Skarsåsfjället |
* |
2 297 |
|
E 12 53 |
N 61 20 |
||
SE0620220 |
Storbron |
* |
249,2 |
|
E 12 51 |
N 61 23 |
||
SE0620266 |
Lillfjäten |
* |
422,9 |
|
E 12 57 |
N 62 0 |
||
SE0720029 |
Sånfjället |
* |
11 292,4 |
|
E 13 33 |
N 62 17 |
||
SE0720033 |
Rogen |
* |
49 076,4 |
|
E 12 28 |
N 62 21 |
||
SE0720084 |
Vålådalen |
* |
120 435,8 |
|
E 12 55 |
N 63 8 |
||
SE0720160 |
Oldflån-Ansätten |
* |
25 951,5 |
|
E 13 47 |
N 63 51 |
||
SE0720164 |
Skäckerfjällen |
* |
46 303,9 |
|
E 12 39 |
N 63 50 |
||
SE0720171 |
Svenskådalen |
* |
24 673,3 |
|
E 13 23 |
N 63 58 |
||
SE0720182 |
Saxvattnet |
* |
5 378,4 |
|
E 15 11 |
N 64 38 |
||
SE0720183 |
Frostvikenfjällen |
* |
85 422,7 |
|
E 14 40 |
N 64 38 |
||
SE0720185 |
Bjurälven-Korallgrottan |
* |
4 896,2 |
|
E 14 6 |
N 64 54 |
||
SE0720186 |
Grubbdalen |
* |
2 107,2 |
|
E 13 45 |
N 64 2 |
||
SE0720199 |
Gråberget-Hotagsfjällen |
* |
113 435,2 |
|
E 14 35 |
N 64 9 |
||
SE0720200 |
Henvålen-Aloppan |
* |
17 583,8 |
|
E 13 23 |
N 62 41 |
||
SE0720203 |
Hällingsåfallet |
* |
16,2 |
|
E 14 23 |
N 64 21 |
||
SE0720206 |
Tännforsen |
* |
9,4 |
|
E 12 44 |
N 63 26 |
||
SE0720209 |
Håckervålen |
* |
637,2 |
|
E 13 33 |
N 63 9 |
||
SE0720212 |
Bastudalen |
* |
2 837,5 |
|
E 13 51 |
N 63 5 |
||
SE0720213 |
Marntallsåsen |
* |
4 058 |
|
E 13 58 |
N 62 56 |
||
SE0720214 |
Arådalen |
* |
1 131,5 |
|
E 13 37 |
N 62 53 |
||
SE0720218 |
Brovallvålen |
* |
4 022 |
|
E 13 15 |
N 62 19 |
||
SE0720220 |
Storåsen |
* |
1 054,8 |
|
E 13 22 |
N 62 20 |
||
SE0720223 |
Hamrafjället |
* |
676,2 |
|
E 12 16 |
N 62 34 |
||
SE0720250 |
Skrapavattnet |
* |
30,6 |
|
E 14 25 |
N 63 51 |
||
SE0720259 |
Trappåsen |
|
160,6 |
|
E 12 26 |
N 62 40 |
||
SE0720260 |
Kilbergsdalen |
* |
2,3 |
|
E 13 58 |
N 62 23 |
||
SE0720262 |
Svallmyren |
* |
213,9 |
|
E 12 32 |
N 62 35 |
||
SE0720263 |
Lill-Rånddalen |
* |
52,5 |
|
E 13 18 |
N 62 15 |
||
SE0720264 |
Lerdalsälven-Tvärlidån |
* |
70,5 |
|
E 13 56 |
N 64 44 |
||
SE0720265 |
Vallån Frostviken |
* |
186,9 |
|
E 14 0 |
N 64 45 |
||
SE0720268 |
Sälgåsen |
* |
10,9 |
|
E 14 21 |
N 64 27 |
||
SE0720269 |
Sörhållan |
* |
2,8 |
|
E 13 19 |
N 62 14 |
||
SE0720273 |
Bågavattnet |
|
26,1 |
|
E 14 17 |
N 64 5 |
||
SE0720274 |
Sandåsvallen |
* |
16,7 |
|
E 12 22 |
N 62 32 |
||
SE0720276 |
Lillåsvallen Ramundberget |
* |
10,1 |
|
E 12 24 |
N 62 40 |
||
SE0720277 |
Klinken |
* |
329,8 |
|
E 12 17 |
N 62 43 |
||
SE0720279 |
Styggdalen-Vargån |
* |
328,7 |
|
E 12 15 |
N 63 38 |
||
SE0720280 |
Rosselberget |
* |
49 |
|
E 12 42 |
N 62 28 |
||
SE0720281 |
Stor-Mittåkläppen |
* |
1 091,7 |
|
E 12 27 |
N 62 44 |
||
SE0720282 |
Ånnsjön |
* |
8 960,5 |
|
E 12 30 |
N 63 16 |
||
SE0720283 |
Gröndalen Frostviken |
* |
28,8 |
|
E 14 5 |
N 64 47 |
||
SE0720284 |
Jormön |
|
198,8 |
|
E 14 0 |
N 64 42 |
||
SE0720285 |
Ljungan; Uppströms Storsjön |
|
165,1 |
|
E 12 44 |
N 62 53 |
||
SE0720286 |
Åreälven |
|
6 492,9 |
|
E 12 48 |
N 63 27 |
||
SE0720287 |
Storån (Ammerån alpin) |
|
81,7 |
|
E 14 51 |
N 63 56 |
||
SE0720288 |
Dammån-Storån |
|
200,7 |
|
E 14 1 |
N 63 7 |
||
SE0720289 |
Toskströmmen (Hårkan alpin) |
|
4 016,9 |
|
E 14 12 |
N 64 1 |
||
SE0720291 |
Ljusnan (Hede-Svegsjön) |
|
1 938,7 |
|
E 13 49 |
N 62 16 |
||
SE0720292 |
Kölån (Österdalälven) |
|
256,1 |
|
E 12 56 |
N 62 9 |
||
SE0720296 |
Stikkenjukke (Saxån) |
|
82,7 |
|
E 14 22 |
N 65 5 |
||
SE0720300 |
Fiskhusberget |
* |
590,8 |
|
E 13 35 |
N 63 15 |
||
SE0720305 |
Kullflon-Nyflon |
* |
3 646,3 |
|
E 14 56 |
N 63 58 |
||
SE0720355 |
Flon, Bruksvallarna |
* |
39,5 |
|
E 12 29 |
N 62 36 |
||
SE0720356 |
Jöns-Erskölen |
|
2,4 |
|
E 14 7 |
N 62 26 |
||
SE0720359 |
Ammerån |
|
4 096,5 |
|
E 15 27 |
N 63 30 |
||
SE0720361 |
Hårkan |
|
5 745,7 |
|
E 14 44 |
N 63 37 |
||
SE0720369 |
Sölvbacka strömmar |
|
43,9 |
|
E 13 19 |
N 62 47 |
||
SE0720371 |
Hökvattsån |
|
25,5 |
|
E 14 53 |
N 63 51 |
||
SE0720401 |
Storsundet Laxviken |
|
17,9 |
|
E 14 40 |
N 63 49 |
||
SE0720409 |
Läskvattsån |
|
3,3 |
|
E 14 43 |
N 63 56 |
||
SE0720423 |
Berntbygget |
|
5,6 |
|
E 14 24 |
N 63 50 |
||
SE0720424 |
Skrapavattsbäcken |
* |
16,4 |
|
E 14 26 |
N 63 52 |
||
SE0720428 |
Höjden Botelnäset |
* |
169,5 |
|
E 14 20 |
N 63 54 |
||
SE0720442 |
Myhrbodarna |
|
4,1 |
|
E 14 14 |
N 64 5 |
||
SE0720447 |
Holmvallen |
|
4,5 |
|
E 12 31 |
N 62 43 |
||
SE0720448 |
Brynndammen |
|
12,3 |
|
E 13 46 |
N 62 31 |
||
SE0720449 |
Väster-Dalsvallen |
|
2,4 |
|
E 12 25 |
N 63 13 |
||
SE0720452 |
Tångeråsen; Backen |
|
4,4 |
|
E 13 48 |
N 63 34 |
||
SE0720453 |
Tångeråsen; Vallarna |
|
3,6 |
|
E 13 48 |
N 63 33 |
||
SE0720456 |
Oppidala Ramundberget |
|
1,3 |
|
E 12 20 |
N 62 43 |
||
SE0720464 |
Ramundberget sydost 1 |
|
2,4 |
|
E 12 24 |
N 62 41 |
||
SE0720465 |
Ramundberget sydost 3 |
|
3,2 |
|
E 12 24 |
N 62 42 |
||
SE0810054 |
Blaikfjället |
* |
34 150,4 |
|
E 16 7 |
N 64 35 |
||
SE0810057 |
Gitsfjället |
* |
40 158,2 |
|
E 15 31 |
N 64 50 |
||
SE0810058 |
Ryptjärnberget |
* |
75 |
|
E 15 48 |
N 64 50 |
||
SE0810059 |
Marsfjället |
* |
86 067,2 |
|
E 15 38 |
N 65 6 |
||
SE0810060 |
Skalmodal |
* |
303,7 |
|
E 14 33 |
N 65 26 |
||
SE0810080 |
Vindelfjällen |
* |
555 103,4 |
|
E 15 50 |
N 65 53 |
||
SE0810347 |
Rödingsjö |
* |
6 383,2 |
|
E 15 10 |
N 64 47 |
||
SE0810350 |
Kalvtjärnarna |
* |
879,3 |
|
E 15 19 |
N 64 43 |
||
SE0810355 |
Brattiken |
* |
777,3 |
|
E 15 55 |
N 65 25 |
||
SE0810366 |
Rapstenjaure |
|
162 |
|
E 14 42 |
N 65 5 |
||
SE0810367 |
Guorte, Joesjö |
|
478,4 |
|
E 14 33 |
N 65 39 |
||
SE0810374 |
Dikasjön |
|
4,8 |
|
E 15 54 |
N 65 13 |
||
SE0810377 |
Vilasund-Strimasund |
|
16,6 |
|
E 14 54 |
N 66 2 |
||
SE0810385 |
Rövattsliden |
|
33,5 |
|
E 15 6 |
N 65 42 |
||
SE0810386 |
Guortabäcken |
|
4,4 |
|
E 15 6 |
N 65 20 |
||
SE0810394 |
Vardo- Laster- och Fjällfjällen |
* |
106 154,2 |
|
E 14 40 |
N 65 16 |
||
SE0810395 |
Virisens vattensystem |
|
3 684,4 |
|
E 14 54 |
N 65 26 |
||
SE0810396 |
Daune |
* |
12 063,7 |
|
E 15 11 |
N 65 15 |
||
SE0810397 |
Södra Gardfjället |
* |
37 116,4 |
|
E 15 37 |
N 65 19 |
||
SE0810398 |
Norra Borgafjäll |
* |
13 059,9 |
|
E 15 0 |
N 64 53 |
||
SE0810399 |
Vojmsjölandet |
* |
4 872,6 |
|
E 16 19 |
N 64 58 |
||
SE0810435 |
Vindelälven |
|
33 144,8 |
|
E 17 27 |
N 65 38 |
||
SE0810439 |
Satsfjället |
* |
11 862,4 |
|
E 15 10 |
N 64 58 |
||
SE0810443 |
Ammarnäsdeltat |
|
277,6 |
|
E 16 13 |
N 65 57 |
||
SE0810482 |
Brånaviktjärnen |
|
0,37 |
|
E 15 59 |
N 65 28 |
||
SE0810485 |
Rauksvajja |
* |
59,9 |
|
E 15 45 |
N 65 38 |
||
SE0810488 |
Skansnäsån |
|
287,2 |
|
E 16 2 |
N 65 15 |
||
SE0810513 |
Njakafjäll |
* |
6 276,7 |
|
E 15 38 |
N 64 57 |
||
SE0820056 |
Laisdalens fjällurskog |
* |
72 705,4 |
|
E 16 53 |
N 66 1 |
||
SE0820057 |
Märkberget |
* |
288,9 |
|
E 16 52 |
N 66 14 |
||
SE0820061 |
Veddek 1 |
* |
6 090,2 |
|
E 17 19 |
N 65 58 |
||
SE0820120 |
Pieljekaise |
* |
15 467,2 |
|
E 16 47 |
N 66 21 |
||
SE0820123 |
Hornavan-Sädvajaure fjällurskog |
* |
80 897 |
|
E 17 5 |
N 66 26 |
||
SE0820124 |
Tjeggelvas |
* |
32 939 |
|
E 17 45 |
N 66 31 |
||
SE0820125 |
Ramanj |
* |
4 664 |
|
E 17 35 |
N 66 39 |
||
SE0820130 |
Udtja |
* |
146 476,9 |
|
E 19 10 |
N 66 22 |
||
SE0820137 |
Såkkevarats |
* |
7 192,7 |
|
E 19 30 |
N 66 29 |
||
SE0820154 |
Kallovaratjeh |
* |
2 224,8 |
|
E 16 46 |
N 67 6 |
||
SE0820156 |
Pärlälvens fjällurskog |
* |
115 733,1 |
|
E 18 0 |
N 66 49 |
||
SE0820163 |
Kvikkjokk-Kabla fjällurskog |
* |
49 196,5 |
|
E 17 56 |
N 67 0 |
||
SE0820167 |
Muddus |
* |
49 718,3 |
|
E 20 10 |
N 66 54 |
||
SE0820185 |
Sarek |
* |
198 658 |
|
E 17 41 |
N 67 17 |
||
SE0820186 |
Ultevis fjällurskog |
* |
117 268,1 |
|
E 19 9 |
N 67 7 |
||
SE0820193 |
Stubba |
* |
33 411,2 |
|
E 20 3 |
N 67 5 |
||
SE0820201 |
Padjelanta |
* |
200 234 |
|
E 16 39 |
N 67 25 |
||
SE0820202 |
Stora Sjöfallet |
* |
128 056,4 |
|
E 17 34 |
N 67 35 |
||
SE0820204 |
Kaitum fjällurskog |
* |
90 068,9 |
|
E 20 21 |
N 67 38 |
||
SE0820209 |
Lina fjällurskog |
* |
98 065,1 |
|
E 20 29 |
N 67 21 |
||
SE0820216 |
Sjaunja |
* |
281 463,9 |
|
E 18 52 |
N 67 27 |
||
SE0820234 |
Stordalen |
* |
1 135,6 |
|
E 19 1 |
N 68 21 |
||
SE0820243 |
Rautas, delar |
* |
81 650,4 |
|
E 19 54 |
N 68 1 |
||
SE0820244 |
Sautusvaara |
* |
1 833,4 |
|
E 20 50 |
N 67 53 |
||
SE0820261 |
Abisko |
* |
7 725,1 |
|
E 18 40 |
N 68 19 |
||
SE0820275 |
Alajaure |
* |
17 021,3 |
|
E 20 10 |
N 68 7 |
||
SE0820282 |
Torneträsk-Soppero fjällurskog |
* |
337 111,4 |
|
E 20 56 |
N 68 5 |
||
SE0820284 |
Vadvetjåkka |
* |
2 696,6 |
|
E 18 26 |
N 68 32 |
||
SE0820287 |
Pessinki fjällurskog |
* |
97 246 |
|
E 22 45 |
N 68 2 |
||
SE0820293 |
Norra Torneträsk |
* |
45 626,4 |
|
E 19 6 |
N 68 26 |
||
SE0820294 |
Yraft |
* |
717,1 |
|
E 16 34 |
N 66 17 |
||
SE0820295 |
Laidauredeltat |
* |
1 918,6 |
|
E 18 12 |
N 67 8 |
||
SE0820334 |
Sulitelma |
|
61 815,3 |
|
E 16 28 |
N 67 1 |
||
SE0820402 |
Aktse |
|
2,1 |
|
E 18 18 |
N 67 8 |
||
SE0820430 |
Torne och Kalix älvsystem |
|
175 377 |
|
E 21 18 |
N 67 27 |
||
SE0820431 |
Råneälven |
|
15 543 |
|
E 21 17 |
N 66 28 |
||
SE0820434 |
Piteälven |
|
52 942 |
|
E 18 44 |
N 66 18 |
||
SE0820472 |
Ratejokk |
|
3,6 |
|
E 19 33 |
N 67 48 |
||
SE0820619 |
Tavvavuoma |
* |
53 966,4 |
|
E 20 41 |
N 68 29 |
||
SE0820620 |
Pältsa |
* |
24 980,7 |
|
E 20 25 |
N 68 59 |
||
SE0820621 |
Låktatjåkka |
|
7 582,3 |
|
E 18 26 |
N 68 23 |
||
SE0820623 |
Nissuntjårro |
|
25 781,5 |
|
E 18 51 |
N 68 14 |
||
SE0820722 |
Jelka-Rimakåbbå |
* |
37 694,4 |
|
E 19 39 |
N 66 56 |
||
SE0820737 |
Laisälven |
|
11 071,7 |
|
E 17 11 |
N 65 57 |
||
SI3000001 |
Cvelbar – skalovje |
|
4,543 |
|
E 14 50 |
N 46 27 |
||
SI3000002 |
Obistove skale |
|
12,99 |
|
E 14 50 |
N 46 28 |
||
SI3000005 |
Mateča voda in Bistrica |
* |
193,241 |
|
E 14 34 |
N 45 46 |
||
SI3000006 |
Ježevec |
|
213,614 |
|
E 15 3 |
N 46 29 |
||
SI3000012 |
Kremžarjev potok izvir – izliv v Barbaro |
* |
3,132 |
|
E 15 8 |
N 46 31 |
||
SI3000013 |
Vrzdenec |
* |
132,725 |
|
E 14 16 |
N 46 1 |
||
SI3000014 |
Butajnova |
* |
257,695 |
|
E 14 14 |
N 46 2 |
||
SI3000015 |
Medvedje Brdo |
* |
188,995 |
|
E 14 8 |
N 45 57 |
||
SI3000016 |
Zaplana |
* |
216,278 |
|
E 14 14 |
N 45 58 |
||
SI3000017 |
Ligojna |
* |
139,73 |
|
E 14 18 |
N 45 59 |
||
SI3000018 |
Jereka |
|
71,14 |
|
E 13 57 |
N 46 17 |
||
SI3000019 |
Nemški Rovt |
|
124,078 |
|
E 13 59 |
N 46 16 |
||
SI3000020 |
Cerkno – Zakriž |
* |
567,765 |
|
E 13 59 |
N 46 8 |
||
SI3000021 |
Podreber – Dvor |
|
291,904 |
|
E 14 20 |
N 46 3 |
||
SI3000022 |
Briše |
|
97,071 |
|
E 14 17 |
N 46 3 |
||
SI3000023 |
Otalež – Lazec |
* |
518,942 |
|
E 13 59 |
N 46 4 |
||
SI3000024 |
Avče |
|
24,923 |
|
E 13 41 |
N 46 6 |
||
SI3000026 |
Ribniška dolina |
* |
431,442 |
|
E 14 43 |
N 45 43 |
||
SI3000027 |
Lipovšček |
|
3,461 |
|
E 13 48 |
N 46 12 |
||
SI3000028 |
Suhadolnica Suhi dol – sotočje z Martiževim grabnom |
* |
5,779 |
|
E 15 3 |
N 46 27 |
||
SI3000030 |
Žerjav – Dolina smrti |
|
79,026 |
|
E 14 52 |
N 46 28 |
||
SI3000031 |
Pod Bučnico – melišča |
* |
4,066 |
|
E 13 45 |
N 46 10 |
||
SI3000032 |
Pri Modreju – melišča |
* |
11,041 |
|
E 13 45 |
N 46 9 |
||
SI3000033 |
Pod Mijo – melišča |
* |
28,864 |
|
E 13 30 |
N 46 14 |
||
SI3000034 |
Banjščice – travišča |
|
1 174,892 |
|
E 13 42 |
N 46 2 |
||
SI3000038 |
Smrekovško pogorje |
* |
86,974 |
|
E 14 54 |
N 46 25 |
||
SI3000042 |
Jezerc pri Logatcu |
|
0,325 |
|
E 14 13 |
N 45 56 |
||
SI3000043 |
Stahovica – melišča |
* |
7,369 |
|
E 14 36 |
N 46 16 |
||
SI3000044 |
Bohinjska Bela – melišča |
* |
72,086 |
|
E 14 3 |
N 46 18 |
||
SI3000045 |
Bohinjska Bela – skalovje |
|
3,626 |
|
E 14 3 |
N 46 20 |
||
SI3000065 |
Gorska grapa |
|
3,053 |
|
E 13 52 |
N 46 11 |
||
SI3000066 |
Huda grapa |
|
1,748 |
|
E 13 54 |
N 46 11 |
||
SI3000067 |
Savinja – Letuš |
|
225,005 |
|
E 15 3 |
N 46 17 |
||
SI3000070 |
Pikrnica – Selčnica |
* |
24,529 |
|
E 15 1 |
N 46 30 |
||
SI3000077 |
Kendove robe |
|
69,038 |
|
E 14 0 |
N 46 2 |
||
SI3000078 |
Jelenk |
|
61,219 |
|
E 13 59 |
N 46 3 |
||
SI3000081 |
Jama v Globinah |
|
13,716 |
|
E 14 3 |
N 46 2 |
||
SI3000082 |
Ukovnik |
|
48,482 |
|
E 14 1 |
N 46 3 |
||
SI3000084 |
Jama pod Lešetnico |
|
47,714 |
|
E 14 4 |
N 45 59 |
||
SI3000087 |
Zelenci |
|
54,55 |
|
E 13 44 |
N 46 29 |
||
SI3000090 |
Pesjakov buden |
|
62,979 |
|
E 14 3 |
N 46 22 |
||
SI3000095 |
Tinetova jama |
|
5,863 |
|
E 14 57 |
N 46 17 |
||
SI3000098 |
Mesarska lopa |
|
21,337 |
|
E 14 54 |
N 46 22 |
||
SI3000102 |
Ledina na Jelovici |
* |
23,202 |
|
E 14 6 |
N 46 15 |
||
SI3000103 |
Blato na Jelovici |
* |
29,403 |
|
E 14 5 |
N 46 17 |
||
SI3000107 |
Breznica |
|
53,335 |
|
E 14 9 |
N 46 23 |
||
SI3000108 |
Raduha |
* |
1 622,504 |
|
E 14 45 |
N 46 24 |
||
SI3000110 |
Ratitovec |
* |
2 469,147 |
|
E 14 4 |
N 46 13 |
||
SI3000111 |
Savinja pri Šentjanžu |
* |
141,637 |
|
E 14 55 |
N 46 18 |
||
SI3000119 |
Porezen |
* |
847,472 |
|
E 13 58 |
N 46 11 |
||
SI3000122 |
Tošč |
* |
331,39 |
|
E 14 19 |
N 46 5 |
||
SI3000123 |
Divja jama nad Plavmi |
|
47,08 |
|
E 13 34 |
N 46 3 |
||
SI3000124 |
Krasnica |
|
76,684 |
|
E 13 49 |
N 46 7 |
||
SI3000126 |
Nanoščica |
* |
668,745 |
|
E 14 11 |
N 45 46 |
||
SI3000127 |
Mali vrh nad Grahovim ob Bači |
|
6,053 |
|
E 13 52 |
N 46 9 |
||
SI3000128 |
Znojile |
|
10,191 |
|
E 13 55 |
N 46 11 |
||
SI3000129 |
Rinža |
* |
235,109 |
|
E 14 50 |
N 45 39 |
||
SI3000132 |
Peca |
* |
385,328 |
|
E 14 46 |
N 46 29 |
||
SI3000133 |
Radovna most v Sr. Radovni – jez HE Vintgar |
|
46,287 |
|
E 14 5 |
N 46 23 |
||
SI3000136 |
Votla peč |
|
12,508 |
|
E 14 58 |
N 46 32 |
||
SI3000140 |
Šentanelska reka (Mežica) |
* |
100,28 |
|
E 14 52 |
N 46 35 |
||
SI3000145 |
Zasip |
* |
96,442 |
|
E 14 7 |
N 46 23 |
||
SI3000151 |
Kozje stene pri Slivnici |
|
19,646 |
|
E 14 25 |
N 45 47 |
||
SI3000158 |
Babja luknja |
|
32,992 |
|
E 14 23 |
N 46 8 |
||
SI3000161 |
Studenec izvir – izliv v Kanomljico |
|
2,237 |
|
E 13 54 |
N 46 2 |
||
SI3000166 |
Razbor |
* |
1 467,236 |
|
E 15 1 |
N 46 28 |
||
SI3000167 |
Nadiža s pritoki |
|
135,34 |
|
E 13 27 |
N 46 14 |
||
SI3000172 |
Zgornja Drava s pritoki |
* |
5 949,097 |
|
E 15 20 |
N 46 35 |
||
SI3000173 |
Bloščica |
* |
784,711 |
|
E 14 31 |
N 45 47 |
||
SI3000180 |
Rodine |
|
103,171 |
|
E 14 10 |
N 46 22 |
||
SI3000182 |
Velka s Slivniškim potokom in Lahinski potok |
* |
21,657 |
|
E 15 20 |
N 46 32 |
||
SI3000189 |
Žejna dolina |
* |
54,71 |
|
E 14 9 |
N 45 57 |
||
SI3000196 |
Breginjski Stol |
* |
1 574,498 |
|
E 13 28 |
N 46 16 |
||
SI3000199 |
Dolenja vas pri Ribnici |
|
12,538 |
|
E 14 46 |
N 45 42 |
||
SI3000209 |
Jama pod Smogodnico |
|
40,808 |
|
E 13 44 |
N 46 8 |
||
SI3000211 |
Jama na Pucovem kuclu |
|
46,577 |
|
E 14 8 |
N 46 0 |
||
SI3000216 |
Barbarski potok s pritoki |
* |
19,324 |
|
E 15 6 |
N 46 30 |
||
SI3000224 |
Huda luknja |
|
3 014,799 |
|
E 15 10 |
N 46 24 |
||
SI3000230 |
Idrijca s pritoki |
|
258,299 |
|
E 13 56 |
N 46 6 |
||
SI3000231 |
Javorniki – Snežnik |
* |
43 821,47 |
|
E 14 22 |
N 45 38 |
||
SI3000232 |
Notranjski trikotnik |
* |
15 201,701 |
|
E 14 13 |
N 45 48 |
||
SI3000235 |
Olševa – borovja |
* |
128,916 |
|
E 14 39 |
N 46 25 |
||
SI3000236 |
Kobariško blato |
|
58,757 |
|
E 13 32 |
N 46 14 |
||
SI3000253 |
Julijske Alpe |
* |
74 158,91 |
|
E 13 42 |
N 46 20 |
||
SI3000254 |
Soča z Volarjo |
* |
1 399,456 |
|
E 13 36 |
N 46 13 |
||
SI3000255 |
Trnovski gozd – Nanos |
* |
52 636,488 |
|
E 14 0 |
N 45 55 |
||
SI3000256 |
Krimsko hribovje – Menišija |
* |
20 107,188 |
|
E 14 24 |
N 45 53 |
||
SI3000259 |
Bohinjska Bistrica |
* |
650,142 |
|
E 13 56 |
N 46 16 |
||
SI3000261 |
Menina |
* |
4 165,303 |
|
E 14 48 |
N 46 15 |
||
SI3000263 |
Kočevsko |
* |
106 341,567 |
|
E 14 51 |
N 45 36 |
||
SI3000264 |
Kamniško – Savinjske Alpe |
* |
14 519,39 |
|
E 14 36 |
N 46 20 |
||
SI3000270 |
Pohorje |
* |
26 826,288 |
|
E 15 23 |
N 46 28 |
||
SI3000271 |
Ljubljansko barje |
* |
12 666,086 |
|
E 14 21 |
N 45 58 |
||
SI3000277 |
Podbrdo – skalovje |
|
2,243 |
|
E 13 57 |
N 46 12 |
||
SI3000278 |
Pokljuška barja |
* |
871,697 |
|
E 13 58 |
N 46 20 |
||
SI3000281 |
Vrhe – povirno barje |
|
6,296 |
|
E 15 2 |
N 46 29 |
||
SI3000285 |
Karavanke |
* |
23 066,29 |
|
E 14 14 |
N 46 23 |
||
SKUEV0001 |
Tri peniažky |
* |
141,952 |
|
E 20 13 |
N 48 37 |
||
SKUEV0002 |
Lúky pod Ukorovou |
|
12,432 |
|
E 20 7 |
N 48 41 |
||
SKUEV0003 |
Rieka Rimava |
|
4,068 |
|
E 19 56 |
N 48 40 |
||
SKUEV0005 |
Drieňová |
* |
21,011 |
|
E 21 59 |
N 48 55 |
||
SKUEV0008 |
Repiská |
* |
61,286 |
|
E 19 21 |
N 48 38 |
||
SKUEV0009 |
Koryto |
* |
26,115 |
|
E 19 27 |
N 48 37 |
||
SKUEV0011 |
Potok Svetlica |
|
1,933 |
|
E 22 3 |
N 49 11 |
||
SKUEV0013 |
Stráž |
|
19,821 |
|
E 18 32 |
N 48 33 |
||
SKUEV0014 |
Lázky |
* |
45,245 |
|
E 22 3 |
N 49 10 |
||
SKUEV0015 |
Dolná Bukovina |
* |
292,781 |
|
E 18 56 |
N 48 23 |
||
SKUEV0016 |
Košariská |
* |
10,002 |
|
E 21 57 |
N 49 14 |
||
SKUEV0018 |
Lúka pod cintorínom |
|
4,676 |
|
E 20 6 |
N 48 41 |
||
SKUEV0021 |
Vinište |
* |
5,803 |
|
E 18 3 |
N 48 38 |
||
SKUEV0023 |
Tomov štál |
* |
1,534 |
|
E 18 34 |
N 48 32 |
||
SKUEV0024 |
Hradná dolina |
* |
14,245 |
|
E 18 1 |
N 48 36 |
||
SKUEV0025 |
Vihorlat |
* |
296,692 |
|
E 22 7 |
N 48 53 |
||
SKUEV0035 |
Čebovská lesostep |
* |
212,969 |
|
E 19 13 |
N 48 11 |
||
SKUEV0036 |
Rieka Litava |
* |
2 964,212 |
|
E 19 5 |
N 48 13 |
||
SKUEV0039 |
Bačkovské poniklece |
|
11,66 |
|
E 21 37 |
N 48 45 |
||
SKUEV0043 |
Kamenná |
* |
836,553 |
|
E 21 52 |
N 49 16 |
||
SKUEV0044 |
Badínsky prales |
* |
153,456 |
|
E 19 3 |
N 48 41 |
||
SKUEV0045 |
Kopa |
* |
90,814 |
|
E 19 27 |
N 48 36 |
||
SKUEV0046 |
Javorinka |
* |
43,293 |
|
E 19 29 |
N 48 36 |
||
SKUEV0047 |
Dobročský prales |
* |
204,29 |
|
E 19 40 |
N 48 40 |
||
SKUEV0048 |
Dukla |
* |
6 874,267 |
|
E 21 50 |
N 49 22 |
||
SKUEV0049 |
Alúvium Rieky |
* |
13,077 |
|
E 22 5 |
N 49 8 |
||
SKUEV0050 |
Humenský Sokol |
* |
233,48 |
|
E 21 55 |
N 48 54 |
||
SKUEV0051 |
Kyjov |
* |
571,56 |
|
E 22 1 |
N 48 51 |
||
SKUEV0056 |
Habáňovo |
* |
3,353 |
|
E 19 40 |
N 48 35 |
||
SKUEV0057 |
Rašeliniská Oravskej kotliny |
* |
840,54 |
|
E 19 45 |
N 49 23 |
||
SKUEV0058 |
Tlstá |
* |
293,361 |
|
E 19 21 |
N 48 57 |
||
SKUEV0059 |
Jelšie |
* |
27,811 |
|
E 19 34 |
N 49 2 |
||
SKUEV0060 |
Chraste |
|
13,731 |
|
E 19 31 |
N 49 2 |
||
SKUEV0061 |
Demänovská slatina |
|
1,671 |
|
E 19 34 |
N 49 2 |
||
SKUEV0062 |
Príboj |
* |
10,026 |
|
E 19 13 |
N 48 44 |
||
SKUEV0063 |
Ublianka |
* |
45,416 |
|
E 22 20 |
N 48 56 |
||
SKUEV0101 |
Klokočovské rašeliniská |
* |
37,44 |
|
E 18 33 |
N 49 29 |
||
SKUEV0102 |
Čertov |
* |
406,065 |
|
E 18 13 |
N 49 16 |
||
SKUEV0103 |
Čachtické Karpaty |
* |
715,999 |
|
E 17 43 |
N 48 42 |
||
SKUEV0104 |
Homolské Karpaty |
* |
5 172,444 |
|
E 17 8 |
N 48 16 |
||
SKUEV0105 |
Travertíny pri Spišskom Podhradí |
* |
232,309 |
|
E 20 46 |
N 48 59 |
||
SKUEV0106 |
Muráň |
* |
176,406 |
|
E 20 29 |
N 48 52 |
||
SKUEV0107 |
Stráne pri Spišskom Podhradí |
* |
51,636 |
|
E 20 41 |
N 49 0 |
||
SKUEV0108 |
Dubiny pri Ordzovanoch |
* |
211,865 |
|
E 20 47 |
N 49 2 |
||
SKUEV0109 |
Rajtopíky |
* |
256,003 |
|
E 20 51 |
N 48 59 |
||
SKUEV0110 |
Dubiny pri Levoči |
* |
559,254 |
|
E 20 32 |
N 49 2 |
||
SKUEV0111 |
Stráň pri Dravciach |
|
4,711 |
|
E 20 29 |
N 49 0 |
||
SKUEV0112 |
Slovenský raj |
* |
15 696,07 |
|
E 20 21 |
N 48 54 |
||
SKUEV0127 |
Temešská skala |
* |
165,108 |
|
E 18 29 |
N 48 52 |
||
SKUEV0128 |
Rokoš |
* |
4 602,283 |
|
E 18 24 |
N 48 45 |
||
SKUEV0130 |
Zoborské vrchy |
* |
1 868,99 |
|
E 18 6 |
N 48 21 |
||
SKUEV0131 |
Gýmeš |
* |
73,407 |
|
E 18 13 |
N 48 24 |
||
SKUEV0132 |
Kostolianske lúky |
* |
4,202 |
|
E 18 15 |
N 48 25 |
||
SKUEV0133 |
Hôrky |
* |
82,535 |
|
E 18 11 |
N 48 29 |
||
SKUEV0134 |
Kulháň |
* |
124,33 |
|
E 18 5 |
N 48 41 |
||
SKUEV0135 |
Bočina |
* |
32,124 |
|
E 18 3 |
N 48 37 |
||
SKUEV0136 |
Dolné lazy |
* |
7,265 |
|
E 18 4 |
N 48 38 |
||
SKUEV0137 |
Záhrada |
|
16,789 |
|
E 18 3 |
N 48 38 |
||
SKUEV0138 |
Livinská jelšina |
* |
13,566 |
|
E 18 5 |
N 48 43 |
||
SKUEV0139 |
Dolina Gánovského potoka |
* |
19,245 |
|
E 20 20 |
N 49 1 |
||
SKUEV0140 |
Spišskoteplické slatiny |
* |
24,49 |
|
E 20 13 |
N 49 2 |
||
SKUEV0141 |
Rieka Belá |
* |
471,659 |
|
E 19 48 |
N 49 5 |
||
SKUEV0142 |
Hybica |
|
9,633 |
|
E 19 51 |
N 49 3 |
||
SKUEV0143 |
Biely Váh |
|
73,759 |
|
E 19 59 |
N 49 4 |
||
SKUEV0144 |
Belianske lúky |
* |
131,434 |
|
E 20 23 |
N 49 12 |
||
SKUEV0145 |
Medzi bormi |
* |
6,55 |
|
E 19 37 |
N 49 16 |
||
SKUEV0146 |
Blatá |
* |
356,189 |
|
E 20 2 |
N 49 5 |
||
SKUEV0147 |
Žarnovica |
* |
18,387 |
|
E 18 52 |
N 48 50 |
||
SKUEV0148 |
Rieka Vlára |
* |
62,228 |
|
E 18 4 |
N 49 1 |
||
SKUEV0149 |
Mackov bok |
* |
3,75 |
|
E 19 15 |
N 48 45 |
||
SKUEV0150 |
Červený Grúň |
* |
244,655 |
|
E 19 25 |
N 48 59 |
||
SKUEV0151 |
Vrchovisko pri Pohorelskej Maši |
* |
19,812 |
|
E 20 1 |
N 48 51 |
||
SKUEV0152 |
Sliačske travertíny |
* |
7,111 |
|
E 19 24 |
N 49 3 |
||
SKUEV0153 |
Horné lazy |
* |
38,122 |
|
E 19 35 |
N 48 48 |
||
SKUEV0154 |
Suchá dolina |
* |
3,115 |
|
E 19 35 |
N 48 49 |
||
SKUEV0163 |
Rudava |
* |
2 257,75 |
|
E 17 16 |
N 48 32 |
||
SKUEV0164 |
Revúca |
* |
44,656 |
|
E 19 16 |
N 48 58 |
||
SKUEV0175 |
Sedliská |
* |
46,085 |
|
E 17 49 |
N 48 27 |
||
SKUEV0185 |
Pramene Hruštínky |
* |
218,851 |
|
E 19 15 |
N 49 16 |
||
SKUEV0186 |
Mláčik |
* |
408,517 |
|
E 19 1 |
N 48 39 |
||
SKUEV0187 |
Rašeliniská Oravských Beskýd |
* |
131,526 |
|
E 19 15 |
N 49 30 |
||
SKUEV0188 |
Pilsko |
* |
706,89 |
|
E 19 19 |
N 49 31 |
||
SKUEV0189 |
Babia hora |
* |
503,94 |
|
E 19 30 |
N 49 34 |
||
SKUEV0190 |
Slaná Voda |
* |
229,697 |
|
E 19 29 |
N 49 32 |
||
SKUEV0191 |
Rašeliniská Bielej Oravy |
* |
39,16 |
|
E 19 17 |
N 49 28 |
||
SKUEV0192 |
Prosečné |
* |
2 697,655 |
|
E 19 30 |
N 49 10 |
||
SKUEV0193 |
Zimníky |
|
37,631 |
|
E 19 39 |
N 49 23 |
||
SKUEV0194 |
Hybická tiesňava |
|
556,756 |
|
E 19 53 |
N 49 5 |
||
SKUEV0196 |
Brezové |
|
13,494 |
|
E 20 1 |
N 49 3 |
||
SKUEV0197 |
Salatín |
* |
3 358,789 |
|
E 19 20 |
N 48 59 |
||
SKUEV0198 |
Zvolen |
* |
2 766,296 |
|
E 19 13 |
N 48 54 |
||
SKUEV0199 |
Plavno |
|
52,341 |
|
E 19 14 |
N 48 43 |
||
SKUEV0200 |
Klenovský Vepor |
* |
343,033 |
|
E 19 45 |
N 48 41 |
||
SKUEV0201 |
Gavurky |
* |
87,431 |
|
E 19 8 |
N 48 27 |
||
SKUEV0202 |
Trešková |
|
26,282 |
|
E 20 8 |
N 48 39 |
||
SKUEV0203 |
Stolica |
* |
2 933,517 |
|
E 20 11 |
N 48 45 |
||
SKUEV0204 |
Homoľa |
* |
2,234 |
|
E 20 11 |
N 48 49 |
||
SKUEV0205 |
Hubková |
* |
2 796,71 |
|
E 21 53 |
N 48 58 |
||
SKUEV0206 |
Humenská |
* |
198,921 |
|
E 21 56 |
N 48 54 |
||
SKUEV0207 |
Kamenná Baba |
* |
339,975 |
|
E 20 55 |
N 49 3 |
||
SKUEV0209 |
Morské oko |
* |
14 962,148 |
|
E 22 15 |
N 48 49 |
||
SKUEV0210 |
Stinská |
* |
1 532,789 |
|
E 22 29 |
N 48 59 |
||
SKUEV0211 |
Danova |
* |
891,343 |
|
E 21 57 |
N 49 19 |
||
SKUEV0212 |
Muteň |
* |
34,612 |
|
E 20 16 |
N 48 35 |
||
SKUEV0216 |
Sitno |
* |
1 180,728 |
|
E 18 52 |
N 48 24 |
||
SKUEV0219 |
Malina |
* |
458,511 |
|
E 17 5 |
N 48 24 |
||
SKUEV0221 |
Varínka |
* |
154,588 |
|
E 18 55 |
N 49 14 |
||
SKUEV0222 |
Jelešňa |
* |
66,879 |
|
E 19 41 |
N 49 24 |
||
SKUEV0224 |
Jereňáš |
|
137,085 |
|
E 20 46 |
N 48 58 |
||
SKUEV0225 |
Muránska planina |
* |
20 315,214 |
|
E 19 59 |
N 48 45 |
||
SKUEV0228 |
Švihrová |
* |
5,645 |
|
E 19 46 |
N 49 6 |
||
SKUEV0229 |
Beskýd |
* |
29 215,126 |
|
E 22 22 |
N 49 3 |
||
SKUEV0230 |
Iľovnica |
* |
484,533 |
|
E 22 4 |
N 49 1 |
||
SKUEV0231 |
Brekovský hradný vrch |
* |
26,719 |
|
E 21 49 |
N 48 54 |
||
SKUEV0232 |
Rieka Laborec |
* |
15,971 |
|
E 21 50 |
N 49 20 |
||
SKUEV0233 |
Tok Udavy s prítokom Iľovnice |
* |
21,55 |
|
E 22 2 |
N 49 1 |
||
SKUEV0234 |
Ulička |
* |
101,814 |
|
E 22 27 |
N 49 0 |
||
SKUEV0238 |
Veľká Fatra |
* |
43 600,809 |
|
E 19 4 |
N 48 58 |
||
SKUEV0239 |
Kozol |
* |
91,58 |
|
E 18 45 |
N 49 6 |
||
SKUEV0240 |
Kľak |
* |
85,71 |
|
E 18 38 |
N 48 58 |
||
SKUEV0241 |
Svrčinník |
* |
222,49 |
|
E 18 59 |
N 48 48 |
||
SKUEV0243 |
Rieka Orava |
* |
435,055 |
|
E 19 21 |
N 49 15 |
||
SKUEV0244 |
Harmanecký Hlboký jarok |
* |
50,33 |
|
E 19 0 |
N 48 49 |
||
SKUEV0245 |
Boky |
* |
175,98 |
|
E 19 1 |
N 48 34 |
||
SKUEV0246 |
Šupín |
* |
11,89 |
|
E 19 15 |
N 48 45 |
||
SKUEV0247 |
Rohy |
* |
23,323 |
|
E 19 22 |
N 48 32 |
||
SKUEV0248 |
Močidlianska skala |
* |
204,25 |
|
E 19 24 |
N 48 36 |
||
SKUEV0249 |
Hrbatá lúčka |
* |
181,11 |
|
E 19 23 |
N 48 38 |
||
SKUEV0250 |
Krivoštianka |
* |
707,131 |
|
E 21 53 |
N 48 53 |
||
SKUEV0251 |
Zázrivské lazy |
* |
2 808,095 |
|
E 19 9 |
N 49 16 |
||
SKUEV0252 |
Malá Fatra |
* |
21 918,45 |
|
E 19 2 |
N 49 11 |
||
SKUEV0253 |
Rieka Váh |
|
251,902 |
|
E 19 14 |
N 49 6 |
||
SKUEV0254 |
Močiar |
* |
8,131 |
|
E 19 9 |
N 49 9 |
||
SKUEV0255 |
Šujské rašelinisko |
|
12,232 |
|
E 18 37 |
N 49 3 |
||
SKUEV0256 |
Strážovské vrchy |
* |
29 366,39 |
|
E 18 28 |
N 49 2 |
||
SKUEV0258 |
Tlstý vrch |
* |
1 159,212 |
|
E 18 51 |
N 48 18 |
||
SKUEV0259 |
Stará hora |
* |
2 799,139 |
|
E 18 55 |
N 48 18 |
||
SKUEV0260 |
Mäsiarsky bok |
* |
321,289 |
|
E 19 5 |
N 48 23 |
||
SKUEV0262 |
Čajkovské bralie |
* |
1 694,008 |
|
E 18 36 |
N 48 19 |
||
SKUEV0263 |
Hodrušská hornatina |
* |
11 705,432 |
|
E 18 40 |
N 48 23 |
||
SKUEV0264 |
Klokoč |
* |
2 568,296 |
|
E 18 46 |
N 48 29 |
||
SKUEV0265 |
Suť |
* |
9 806,076 |
|
E 18 54 |
N 48 31 |
||
SKUEV0266 |
Skalka |
* |
10 844,607 |
|
E 19 0 |
N 48 28 |
||
SKUEV0267 |
Biele hory |
* |
10 168,783 |
|
E 17 18 |
N 48 28 |
||
SKUEV0268 |
Buková |
* |
9,449 |
|
E 17 22 |
N 48 32 |
||
SKUEV0271 |
Šándorky |
* |
1,498 |
|
E 18 38 |
N 48 17 |
||
SKUEV0273 |
Vtáčnik |
* |
9 619,045 |
|
E 18 35 |
N 48 36 |
||
SKUEV0274 |
Baske |
* |
3 645,13 |
|
E 18 16 |
N 48 52 |
||
SKUEV0275 |
Kňaží stôl |
* |
3 768,371 |
|
E 18 19 |
N 48 49 |
||
SKUEV0276 |
Kuchynská hornatina |
* |
3 382,107 |
|
E 17 12 |
N 48 21 |
||
SKUEV0277 |
Nad vinicami |
* |
0,475 |
|
E 17 25 |
N 48 30 |
||
SKUEV0278 |
Brezovské Karpaty |
* |
2 699,785 |
|
E 17 33 |
N 48 38 |
||
SKUEV0281 |
Tŕstie |
* |
28,658 |
|
E 19 59 |
N 48 39 |
||
SKUEV0282 |
Tisovský kras |
* |
1 469,966 |
|
E 19 53 |
N 48 40 |
||
SKUEV0283 |
Lúky na Besníku |
* |
80,195 |
|
E 20 13 |
N 48 51 |
||
SKUEV0284 |
Teplické stráne |
* |
355,965 |
|
E 20 17 |
N 48 36 |
||
SKUEV0285 |
Rieka Muráň s prítokmi |
* |
204,285 |
|
E 20 14 |
N 48 36 |
||
SKUEV0286 |
Vápence v doline Hornádu |
* |
27,213 |
|
E 20 38 |
N 48 54 |
||
SKUEV0287 |
Galmus |
* |
2 690,066 |
|
E 20 46 |
N 48 53 |
||
SKUEV0288 |
Kysucké Beskydy a Riečnica |
* |
7 326,574 |
|
E 19 2 |
N 49 23 |
||
SKUEV0289 |
Chmúra |
|
0,939 |
|
E 19 5 |
N 49 23 |
||
SKUEV0290 |
Horný tok Hornádu |
* |
290,061 |
|
E 20 22 |
N 48 59 |
||
SKUEV0291 |
Jánsky potok |
* |
26,274 |
|
E 20 46 |
N 48 55 |
||
SKUEV0296 |
Turková |
* |
522,557 |
|
E 19 55 |
N 49 1 |
||
SKUEV0297 |
Brezinky |
* |
8,445 |
|
E 20 10 |
N 48 50 |
||
SKUEV0298 |
Brvnište |
* |
74,771 |
|
E 19 13 |
N 48 47 |
||
SKUEV0299 |
Baranovo |
* |
790,563 |
|
E 19 8 |
N 48 46 |
||
SKUEV0300 |
Skribňovo |
* |
221,607 |
|
E 19 46 |
N 48 59 |
||
SKUEV0301 |
Kopec |
* |
3,761 |
|
E 19 13 |
N 48 46 |
||
SKUEV0302 |
Ďumbierske Nízke Tatry |
* |
46 583,31 |
|
E 19 27 |
N 48 54 |
||
SKUEV0303 |
Alúvium Hrona |
* |
259,755 |
|
E 20 10 |
N 48 50 |
||
SKUEV0304 |
Oravská vodná nádrž |
* |
251,338 |
|
E 19 31 |
N 49 25 |
||
SKUEV0305 |
Choč |
* |
2 191,783 |
|
E 19 19 |
N 49 8 |
||
SKUEV0306 |
Pod Suchým hrádkom |
* |
744,611 |
|
E 19 49 |
N 49 7 |
||
SKUEV0307 |
Tatry |
* |
61 735,299 |
|
E 19 57 |
N 49 11 |
||
SKUEV0308 |
Machy |
* |
305,043 |
|
E 19 53 |
N 49 7 |
||
SKUEV0309 |
Rieka Poprad |
* |
34,334 |
|
E 20 9 |
N 49 4 |
||
SKUEV0310 |
Kráľovohoľské Nízke Tatry |
* |
35 513,27 |
|
E 19 58 |
N 48 55 |
||
SKUEV0318 |
Pod Čelom |
* |
533,235 |
|
E 21 50 |
N 49 15 |
||
SKUEV0319 |
Poľana |
* |
3 142,952 |
|
E 19 29 |
N 48 40 |
||
SKUEV0320 |
Šindliar |
* |
7,69 |
|
E 20 55 |
N 49 2 |
||
SKUEV0321 |
Salvátorské lúky |
* |
2,676 |
|
E 20 56 |
N 49 2 |
||
SKUEV0322 |
Fintické svahy |
* |
753,898 |
|
E 21 15 |
N 49 4 |
||
SKUEV0323 |
Demjatské kopce |
* |
8,682 |
|
E 21 17 |
N 49 6 |
||
SKUEV0324 |
Radvanovské skalky |
* |
1,171 |
|
E 21 27 |
N 49 3 |
||
SKUEV0325 |
Medzianske skalky |
* |
10,783 |
|
E 21 28 |
N 49 2 |
||
SKUEV0326 |
Strahuľka |
* |
1 195,042 |
|
E 21 27 |
N 48 39 |
||
SKUEV0327 |
Milič |
* |
5 114,445 |
|
E 21 27 |
N 48 34 |
||
SKUEV0328 |
Stredné Pohornádie |
* |
7 275,577 |
|
E 21 9 |
N 48 49 |
||
SKUEV0330 |
Dunitová skalka |
* |
1,477 |
|
E 21 7 |
N 48 55 |
||
SKUEV0331 |
Čergovský Minčol |
* |
4 144,688 |
|
E 21 1 |
N 49 13 |
||
SKUEV0332 |
Čergov |
* |
6 063,432 |
|
E 21 9 |
N 49 11 |
||
SKUEV0333 |
Beliansky potok |
|
0,195 |
|
E 20 24 |
N 49 12 |
||
SKUEV0334 |
Veľké osturnianske jazero |
* |
51,768 |
|
E 20 13 |
N 49 20 |
||
SKUEV0335 |
Malé osturnianske jazerá |
* |
7,654 |
|
E 20 12 |
N 49 20 |
||
SKUEV0336 |
Rieka Torysa |
* |
22,12 |
|
E 20 43 |
N 49 8 |
||
SKUEV0337 |
Pieniny |
* |
1 301,22 |
|
E 20 25 |
N 49 23 |
||
SKUEV0338 |
Plavečské štrkoviská |
|
66,24 |
|
E 20 51 |
N 49 16 |
||
SKUEV0339 |
Pieninské bradlá |
* |
74,647 |
|
E 20 35 |
N 49 21 |
||
SKUEV0342 |
Drieňovec |
* |
218,193 |
|
E 20 40 |
N 48 38 |
||
SKUEV0343 |
Plešivské stráne |
* |
363,406 |
|
E 20 24 |
N 48 34 |
||
SKUEV0344 |
Starovodské jedliny |
* |
397,79 |
|
E 20 39 |
N 48 46 |
||
SKUEV0346 |
Pod Strážnym hrebeňom |
* |
177,214 |
|
E 20 23 |
N 48 33 |
||
SKUEV0348 |
Dolina Čiernej Moldavy |
* |
1 896,835 |
|
E 20 48 |
N 48 41 |
||
SKUEV0349 |
Jasovské dubiny |
* |
36,251 |
|
E 20 58 |
N 48 40 |
||
SKUEV0350 |
Brzotínske skaly |
* |
427,047 |
|
E 20 29 |
N 48 35 |
||
SKUEV0351 |
Folkmarská skala |
* |
140,967 |
|
E 21 0 |
N 48 49 |
||
SKUEV0353 |
Plešivská planina |
* |
2 863,689 |
|
E 20 25 |
N 48 37 |
||
SKUEV0354 |
Hnilecké rašeliniská |
* |
55,311 |
|
E 20 35 |
N 48 49 |
||
SKUEV0356 |
Horný vrch |
* |
5 861,392 |
|
E 20 46 |
N 48 38 |
||
SKUEV0364 |
Pokoradzské jazierká |
* |
60,86 |
|
E 20 1 |
N 48 25 |
||
SKUEV0366 |
Drienčanský kras |
* |
1 719,963 |
|
E 20 5 |
N 48 31 |
||
SKUEV0367 |
Holubyho kopanice |
* |
3 933,045 |
|
E 17 47 |
N 48 51 |
||
SKUEV0368 |
Brezovská dolina |
* |
2,477 |
|
E 18 8 |
N 49 5 |
||
SKUEV0369 |
Pavúkov jarok |
* |
26,7 |
|
E 17 39 |
N 48 46 |
||
SKUEV0371 |
Žalostiná |
* |
215,37 |
|
E 17 26 |
N 48 49 |
||
SKUEV0372 |
Krivoklátske lúky |
* |
4,33 |
|
E 18 8 |
N 49 3 |
||
SKUEV0373 |
Krivoklátske bradlá |
* |
64,764 |
|
E 18 9 |
N 49 2 |
||
SKUEV0374 |
Záhradská |
* |
9,315 |
|
E 17 41 |
N 48 49 |
||
SKUEV0375 |
Krasín |
* |
63,94 |
|
E 18 0 |
N 48 57 |
||
SKUEV0376 |
Vršatské bradlá |
* |
283,932 |
|
E 18 9 |
N 49 4 |
||
SKUEV0377 |
Lukovský vrch |
* |
215,14 |
|
E 17 51 |
N 48 53 |
||
SKUEV0378 |
Nebrová |
* |
27,904 |
|
E 18 7 |
N 49 7 |
||
SKUEV0379 |
Kobela |
* |
6,038 |
|
E 17 50 |
N 48 46 |
||
SKUEV0380 |
Tematínske vrchy |
* |
2 471,265 |
|
E 17 55 |
N 48 39 |
||
SKUEV0381 |
Dielnice |
* |
107,354 |
|
E 18 48 |
N 48 57 |
||
SKUEV0382 |
Turiec a Blatničianka |
* |
284,162 |
|
E 18 47 |
N 48 53 |
||
SKUEV0383 |
Ponická dúbrava |
* |
13,43 |
|
E 19 18 |
N 48 41 |
||
SKUEV0384 |
Klenovské Blatá |
* |
4,36 |
|
E 19 47 |
N 48 41 |
||
SKUEV0385 |
Pliškov vrch |
* |
85,265 |
|
E 22 8 |
N 49 8 |
||
SKUEV0386 |
Hostovické lúky |
* |
13,376 |
|
E 22 6 |
N 49 7 |
||
SKUEV0387 |
Beskyd |
* |
5 415,379 |
|
E 22 1 |
N 49 13 |
||
SKUEV0388 |
Vydrica |
* |
7,1 |
|
E 17 6 |
N 48 11 |
||
SKUEV0390 |
Pusté pole |
* |
90,352 |
|
E 21 26 |
N 48 55 |
||
SKUEV0397 |
Tok Váhu pri Zamarovciach |
|
20,943 |
|
E 18 2 |
N 48 54 |
||
SKUEV0398 |
Slaná |
* |
36,768 |
|
E 20 28 |
N 48 35 |
||
SKUEV0399 |
Bacúšska jelšina |
* |
4,26 |
|
E 19 48 |
N 48 50 |
||
SKUEV0400 |
Detviansky potok |
* |
74,126 |
|
E 19 25 |
N 48 35 |
||
SKUEV0401 |
Dubnícke bane |
* |
234,752 |
|
E 21 28 |
N 48 55 |
||
SKUEV0402 |
Bradlo |
|
0,01 |
|
E 20 11 |
N 48 37 |