18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/1

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės yra Tarybos reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (2) importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatytas galutinis antidempingo muitas.

(2)

Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymą pateikė du susiję Rusijos eksportuojantys gamintojai, priklausantys kontroliuojančiajai bendrovei Acron (OJSC Acron ir OJSC Dorogobuzh). Šiame tyrime šios dvi bendrovės dėl tarpusavio ryšių laikomos vienu juridiniu asmeniu (toliau – pareiškėjas). Prašymas taikomas tik pareiškėjo vykdomam dempingui tirti.

(4)

Pareiškėjas tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad palyginus jo amonio nitrato sąnaudas su jo eksporto į Bendriją kainomis, sumažintas dempingas būtų mažesnis už galiojančių priemonių lygį. Todėl nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių, kurių dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(5)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, 2006 m. gruodžio 19 d. paskelbtu pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) Komisija inicijavo dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(6)

Peržiūroje buvo nagrinėjamas tik dempingas, siekiant įvertinti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomas priemones.

(7)

Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(8)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir eksportuojančios šalies bei Bendrijos pramonės atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas raštu ir prašymą išklausyti.

(9)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(10)

Pareiškėjui ir susijusioms jo pardavimo bendrovėms Rusijos vidaus rinkoje buvo nusiųstas klausimynas. Pareiškėjas ir dvi susijusios pardavimo bendrovės pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(12)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pats kaip ir 1 konstatuojamojoje dalyje minėtuose tyrimuose, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojamos KN kodais 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91.

(13)

Kaip nustatyta atlikus ankstesnius tyrimus ir patvirtinta atlikus šį tyrimą, nagrinėjamasis produktas ir pareiškėjo gaminami bei Rusijos vidaus rinkoje parduodami produktai turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi šia peržiūra nustatomas tik su pareiškėju susijęs dempingas, nepadaryta jokių išvadų dėl Bendrijos pramonės gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, buvo tiriama, ar pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytas dabartinis dempingo dydis, ir ar šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio.

(15)

Nustatant normaliąją vertę pirmiausia patikrinta, ar bendras pareiškėjo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kadangi palyginus su eksporto pardavimu jis sudarė daugiau kaip 5 % viso eksporto pardavimo į Bendriją kiekio.

(16)

Komisija vėliau patikrino, ar galėtų būti laikoma, kad pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Šiuo tikslu buvo tiriamos pareiškėjo gaminamo ir parduodamo vidaus rinkoje produkto gamybos sąnaudos.

(17)

Gaminant nagrinėjamąjį produktą pagrindinis žaliavų komponentas yra dujos ir jos sudaro didžiąją gamybos sąnaudų dalį. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai parodytos tiriamųjų šalių apskaitoje.

(18)

Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė tarptautiniu mastu energetikos rinkų srityje pripažinti šaltiniai, nustatyta, kad pareiškėjo mokėtos kainos buvo neįprastai mažos. Pavyzdžiui, ji sudarė vieną penktadalį gamtinių dujų eksporto iš Rusijos kainos ir buvo gerokai mažesnė už dujų kainą, kurią mokėjo Bendrijos gamintojai. Atsižvelgiant į tai pagal visus turimus duomenis nustatyta, kad Rusijos vidaus dujų kainos buvo reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose.

(19)

Kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos pareiškėjo apskaitoje, jas reikėjo atitinkamai pakoreguoti. Kadangi duomenų apie neiškreiptas Rusijos vidaus rinkos kainas nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį dujų kainas reikėjo nustatyti remiantis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant informaciją, gautą iš kitų tipiškų rinkų. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos Respublikos sienos (Vaidhauzas, angl. Waidhaus) be transporto sąnaudų ir pakoreguota pagal paskirstymo vietoje sąnaudas. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai parodo sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka.

(20)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad bet koks jo dujų kainos, mokėtos vidaus rinkoje, koregavimas būtų nepagrįstas, kadangi bendrovės apskaitose dokumentuose su panašaus produkto gamyba ir pardavimu kilmės šalyje susijusios sąnaudos buvo išsamiai parodytos.

(21)

Tačiau nagrinėjant panašaus produkto gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį reikia nustatyti, ar bendrovės apskaitoje įrašytos sąnaudos tinkamai parodo sąnaudas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu. Dėl 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyta, kad taip nėra. Pareiškėjas neatsižvelgė į akivaizdų didelį skirtumą tarp dujų kainos, kuri mokama Rusijos vidaus rinkoje ir Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos bei kainos, kurią moka Bendrijos gamintojai. Jis taip pat neatsižvelgė į faktą, kad gamtinių dujų vidaus rinkos kainos Rusijoje buvo reguliuojamos ir negalėjo būti laikoma, kad jos tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Galiausiai pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, nepaisant 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių, dujų, kurios naudojamos vidaus rinkoje parduodamo panašaus produkto gamybai, sąnaudos būtų tinkamai parodytos jo apskaitoje. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(22)

Pareiškėjas toliau tvirtino, kad atliekant koregavimą, susijusį su dujomis, de facto buvo naudojamas normaliosios vertės nustatymo metodas, nenumatytas pagrindiniame reglamente. Todėl dujų sąnaudas vidaus rinkoje pakeitus sąnaudomis, kurios apskaičiuotos kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, ir dėl to, kad šios sąnaudos sudaro didžiąją dalį panašaus produkto sąnaudų, taigi, ir apskaičiuotosios normaliosios vertės, normalioji vertė būtų de facto nustatyta pagal trečiosios „tipiškos“ rinkos duomenis. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad pagrindiniame reglamente rinkos ekonomikos šalims nustatyti tik tokie normaliosios vertės nustatymo metodai:

(23)

Atsižvelgiant į tai bei kaip nurodyta toliau 45–48 konstatuojamosiose dalyse, pirmiausia reikėtų paminėti, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse nurodytus metodus. Tačiau siekiant nustatyti, ar pardavimas vidaus rinkoje vyko įprastomis prekybos sąlygomis tinkama kaina, t. y. ar jis buvo pelningas, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjo sąnaudos buvo tinkamas pagrindas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Tik tinkamai apskaičiavus sąnaudas galima nustatyti, kurį metodą reikėtų naudoti normaliajai vertei nustatyti. Todėl klaidinga teigti, kad nustatant tinkamas sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo naudotas naujas normaliosios vertės nustatymo metodas.

(24)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad koreguojant sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį koreguotų sąnaudų lygis negali viršyti atitinkamų sąnaudų lygio eksportuojančioje šalyje. Kitu atveju sąnaudų koregavimui taikomas metodas neatitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pagal kuriuos normalioji panašaus produkto vertė turėtų būti skaičiuojama pagal gamybos sąnaudas kilmės šalyje.

(25)

Sąnaudos pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nenurodytos „gamybos sąnaudos kilmės šalyje“, o išskirtinai suteikiama teisė institucijoms taikyti „kitos tipiškos rinkos“ kitose šalyse nei kilmės šalis gamybos sąnaudas. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

(26)

Galiausiai, priešingai, nei tvirtino pareiškėjas, 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti nustatyti faktai neprieštarauja pagrindinio reglamento 1 straipsniui. Iš tiesų, nors pagrindinio reglamento 1 straipsnyje nurodyta, kad normalioji vertė turėtų būti nustatyta pagal eksporto šalies duomenis, tačiau pagrindiniame reglamente aiškiai nurodyta, kad šiai taisyklei taikomos išimtys.

(27)

Todėl šiuo atžvilgiu pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

(28)

Pareiškėjas toliau tvirtino, kad jeigu jo gamtinių dujų sąnaudos vidaus rinkoje turi būti koreguojamos, toks koregavimas turėtų būti atliekamas pagal

(29)

Visų pirma tai, kad Komisija galėjo remtis kitu pagrindu nereiškia, kad Vaidhauzo pasirinkimas buvo netinkamas. Svarbiausias kriterijus renkantis pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, yra tai, kad jis tinkamai atspindi kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Atsižvelgiant į Vaidhauzo kainas, ši sąlyga neginčytinai tenkinama. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nereguliuojamomis vidaus rinkos kainomis parduotų dujų kiekis per PTL buvo nedidelis ir tai, kad tokios kainos buvo panašesnės į reguliuojamas vidaus rinkos kainas nei į laisvai nustatytas eksporto kainas, galima daryti išvadą, kad nereguliuojamos kainos buvo iškreiptos dėl vyraujančių reguliuojamų kainų. Todėl nebuvo galima taikyti nereguliuojamų vidaus rinkos kainų. Buvo taip pat manoma, kad Rusijos dujų eksporto į Baltijos valstybes kainos nebuvo pakankamai tipiškos dėl sąlyginai nedidelės eksporto apimties į šias šalis. Be to, nebuvo reikiamų duomenų apie transportavimo bei paskirstymo sąnaudas ir todėl nebuvo galima nustatyti tinkamų kainų Baltijos valstybėse. Iš tiesų, didžiausias dujų kiekis eksportuojamas per Vaidhauzo mazgą, kuris yra tinkamas pagrindas koregavimui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie kitas nei Vaidhauzo mazgas tipiškas rinkas, kurių kainos tinkamai parodytų kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(30)

Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas taip pat teigė, kad apie 50 % gamtinių dujų, sunaudotų gaminant trąšas, jis pirko nereguliuojamoje Rusijos rinkoje. Pareiškėjas teigė, kad dėl šios priežasties koreguojant jo dujų sąnaudas jis būtų diskriminuojamas, kadangi kitiems eksportuotojams, kurių sąnaudų lygis didesnis, toks koregavimas nebūtų taikomas. Reikia paminėti, kad pagal patikrintą klausimyno atsakymą pareiškėjas per PTL pirko nedidelį kiekį gamtinių dujų nereguliuojamoje Rusijos rinkoje. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(31)

Kalbant apie trečiąją alternatyvą, nurodytą 28 konstatuojamosios dalies iii punkte, t. y. koreguoti pagal tikras gamtinių dujų gamybos Rusijoje sąnaudas, pirmiausia reikėtų paminėti, kad tokia alternatyva nėra, kaip teigia pareiškėjas, išskirtinai numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Be to, kaip minėta 29 konstatuojamoje dalyje, svarbiausias kriterijus renkantis pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, yra tai, kad jis tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Todėl šiomis aplinkybėmis nėra svarbu, ar taikant dujų kainą, kurią tiekėjas nustatė klientams, galima gauti pelną. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(32)

Pareiškėjas toliau tvirtino, kad Rusijoje valstybės reguliuojamos gamtinių dujų vidaus rinkos kainos vis didėja ir siekia lygį, dengiantį dujų gamybos sąnaudas. Todėl vidaus rinkos kaina negali būti laikoma nekonkurencinga arba nepagrįstai žema.

(33)

Šis argumentas nėra pagrįstas, kadangi renkantis tipišką rinką atsižvelgiama ne į tai, ar taikant tokias kainas galima gauti pelną, o į tai, ar kainos tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje. Tai nebūdinga valstybės reguliuojamoms kainoms. Be to, šis argumentas prieštarauja viešiems Rusijos dujų tiekėjo pareiškimams (kaip patvirtinta jo paskelbtomis patikrintomis sąskaitomis), kad Rusijos vidaus rinkoje dujų kainos nepadengia gamybos, transportavimo ir pardavimo sąnaudų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(34)

Kalbėdamas apie dujų kainos Vaidhauze skaičiavimo metodą, pareiškėjas teigė, kad Rusijos eksporto muitas, mokamas už visą eksportą, turėjo būti išskaičiuotas iš Vaidhauzo kainos, kadangi eksporto muitas taikytas ne vidaus rinkoje.

(35)

Iš tiesų rinkos kaina Vaidhauze, kuris buvo laikomas tipiška rinka pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Pirkėjo požiūriu svarbi yra ta kaina, kurią jis turi sumokėti Vaidhauze, todėl nesvarbu, kokią tos kainos dalį sudaro eksporto mokestis ir kokia dalis yra mokama dujų tiekėjui. Tačiau pastarasis, kita vertus, visuomet sieks maksimizuoti savo kainą ir todėl nustatys aukščiausią kainą, kurią pirkėjai pasirengę mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši kaina visuomet yra didesnė už gamybos sąnaudas, ir dujų tiekėjas gali gauti didelį pelną, nustatant kainą yra svarbiau ne eksporto mokesčio dydis, o tai, kokią kainą pasirengę mokėti pirkėjai. Todėl padaryta išvada, kad neiškraipyta kaina, kurią reguliuoja rinka, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo atžvilgiu buvo atmesti.

(36)

Pareiškėjas toliau tvirtino, kad Vaidhauzo kaina turėjo būti koreguota pagal kokybę, pasiūlą, paklausumą, transportavimą ir kitas pardavimo sąlygas, kurios eksportuojant ir gamtinių dujų vidaus rinkoje būtų skirtingos. Pirmiausia reikia paminėti, kad Vaidhauzo kaina buvo iš tiesų koreguota pagal skirtingas transportavimo sąnaudas eksportuojant ir vidaus rinkoje bei kad pareiškėjo argumentas šiuo atžvilgiu buvo nepagrįstas ir turėjo būti atmestas. Dėl kitų veiksnių pareiškėjas nepateikė daugiau informacijos arba kokių nors pagrindžiamųjų įrodymų. Pirmiausia, pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, taip pat nebuvo jokios informacijos, kad kokybė, pasiūla, paklausumas ir kitos pardavimo sąlygos skyrėsi ir kad jomis būtų galima pagrįsti kitus koregavimus; pareiškėjas taip pat nebandė įvertinti šių tariamų skirtumų.

(37)

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pareiškėjas toliau teigė, kad Vaidhauzo kaina nebuvo koreguojama atsižvelgiant į natūralius lyginamuosius panašumus. Šiuo atžvilgiu buvo teigiama, jog suprantama, kad Rusijos vidaus dujų kainos yra mažesnės nei eksportuojamų dujų kaina, nes dujų Rusijoje randama gausiai, o Bendrijoje – ne. Be to, buvo teigiama, kad eksportuojamas kiekis yra ribojamas dėl esamos transportavimo sistemos ribotumo ir todėl Rusijos eksporto kainos didesnės. Pareiškėjas taip pat teigė, kad „neįprastai didelis“ Rusijos dujų tiekėjo pelnas eksporto rinkoje turėtų būti išskaičiuojamas iš taikomos Vaidhauzo kainos.

(38)

Kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, svarbiausias kriterijus renkantis Vaidhauzo kainas kaip pagrindą dujų kainoms nustatyti yra tai, kad jos tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Dominuojančios rinkos sąlygos vidaus rinkoje šia prasme nėra svarbios. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(39)

Pareiškėjas taip pat prieštaravo tam, kad vietos paskirstytojų antkainis buvo pridėtas prie koreguotos dujų kainos, teigdamas, kad paskirstytojų pelnas jau yra įtrauktas į Vaidhauzo kainą. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad vietos paskirstytojai Rusijoje yra dujų tiekėjui visiškai priklausančios pavaldžiosios įmonės, todėl pridedant šių paskirstytojų pelną jis būti apskaitytas dvigubai.

(40)

Pažymima, kad vietos paskirstytojų antkainis apima ne tik bendrovių pelno dydį, bet ir sąnaudas, patiriamas perkant ir perparduodant gamtines dujas.

(41)

Be to, šis argumentas nebegalėjo būti pakankamai patikrintas. Taip yra todėl, kad Rusijos dujų tiekėjo ir jo pavaldžiųjų bendrovių veikla atliekant šį tyrimą nebuvo nagrinėjama, todėl nebuvo pakankamai informacijos apie organizaciją bei jos sąnaudų struktūrą. Taip pat pažymima, kad padėtis Rusijoje dėl, inter alia, artimų dujų tiekėjo ir Rusijos Vyriausybės ryšių nėra pakankamai skaidri, kad būtų galima gauti reikalingus įrodymus.

(42)

Be to, pareiškėjas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, negalėjo pateikti jokios papildomos informacijos arba įrodymų, kad paskirstymo sąnaudos iš tiesų buvo įtrauktos į Vaidhauze mokamą kainą, ir koks buvo tų sąnaudų dydis. Tačiau kadangi pirkėjai vidaus rinkoje pirko dujas iš vietos tiekėjų, reikėjo įvertinti tai, kad jie turėtų mokėti vietos paskirstymo sąnaudas, kurios skiriasi nuo sąnaudų, įskaičiuotų į nekoreguotą Vaidhauze mokamą kainą. Todėl šiuo tyrimo etapu reikėjo manyti, kad šis koregavimas buvo pagrįstas, o argumentas buvo atmestas.

(43)

Tačiau Bendrijos institucijos taip pat įvertino tai, kad su šiuo konkrečiu koregavimu susijęs poveikis gali būti reikšmingas skaičiuojant dempingo dydį. Todėl atsižvelgiant į 41 konstatuojamojoje dalyje aprašytą padėtį buvo nuspręsta, kad jei pareiškėjas pateiks pakankamų patikrinamų įrodymų, Komisija gali svarstyti šiuo atžvilgiu iš naujo pradėti tyrimą.

(44)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Vokietijos vidaus rinkoje nustatomos nekonkurencingos kainos. Pažymima, kad Vokietijos konkurencijos tarnybų atliekami tyrimai yra susiję su kainomis, kuriomis pagrindiniai Vokietijos dujų paskirstytojai parduoda dujas vidaus rinkoje, todėl šios kainos yra visiškai nesusijusios su kainomis, kuriomis Vaidhauze parduodamos Rusijos eksportuotos dujos.

(45)

Po pirmiau aprašyto gamybos sąnaudų koregavimo nebuvo jokio pardavimo vidaus rinkoje įprastinėmis rinkos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(46)

Todėl nuspręsta, kad vidaus rinkos kainos nebuvo tinkamos nustatant normaliąją vertę, ir turi būti taikomas kitas metodas. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis, normalioji vertė buvo apskaičiuojama prie eksportuotojo nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, jei būtina, koreguotų kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, pridėjus tinkamą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų sumą bei pagrįstą pelno dydį.

(47)

Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nes pareiškėjo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo tipiškas. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, nes tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant tik į vieną pareiškėją. Nebuvo taikomas ir 2 straipsnio 6 dalies b punktas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių prekių pareiškėjo gamybos sąnaudas dėl 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taigi pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos buvo nustatytos vadovaujantis tinkamu metodu. Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis; šioje rinkoje smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Šiuo atžvilgiu buvo svarstoma visuomenei prieinama informacija apie trąšų verslo sektoriuje veikiančias dideles bendroves. Buvo nustatyta, kad šiam tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, nes šiame pasaulio regione įregistruotos bendrovės viešai teikia daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos. Todėl pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal trijų Šiaurės Amerikos gamintojų vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Šios bendrovės buvo vienos didžiausių azoto trąšų sektoriuje veikiančių bendrovių, tai nustatyta skaičiuojant jų tos pačios bendrosios produktų kategorijos (azoto trąšų) pardavimą vidaus rinkoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui, o jų pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos ir pelnas yra tipiški sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamoms sąnaudoms bei gaunamam pelnui. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo jokių požymių, jog šiuo būdu nustatyta pelno suma viršytų pelną, kurį kiti Rusijos gamintojai gavo parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

(49)

Bendrijos pramonė prieštaravo minėto metodo taikymui nustatant pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas ir tvirtino, kad turėjo būti taikomos paties pareiškėjo pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti pagrįstos faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo gamintojo gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis. Kaip nurodyta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse, taip nebuvo, todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už parduodamą eksportui į Bendriją nagrinėjamąjį produktą.

(51)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliųjų verčių ir eksporto kainų palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atlikus koregavimą, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainai ir kainų palyginamumui. Prireikus buvo koreguojamos transporto, kreditų, pakavimo ir banko mokesčių sąnaudos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(52)

Dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas, lyginant normaliosios kainos ir eksporto kainos svertinius vidurkius.

(53)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL buvo vykdomas dempingas. Nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 42,06 %.

(54)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes dėl dempingo būtų galima pagrįstai laikyti ilgalaikio pobūdžio.

(55)

Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti, kad per pirminį tyrimą normalioji vertė buvo nustatyta pagal pelningo pardavimo kainas JAV vidaus rinkoje, nes Rusija tuo metu neturėjo rinkos ekonomikos statuso. Dabartinės peržiūros tyrimo aplinkybėmis Rusija laikoma rinkos ekonomikos šalimi, todėl normalioji vertė buvo nustatyta pagal paties pareiškėjo gamybos sąnaudas, prireikus, jas koreguojant. Negalima rasti jokių požymių, kad šioje peržiūroje nustatyta normalioji vertė negalėtų būti laikoma ilgalaikio pobūdžio.

(56)

Nerasta jokių įrodymų, kad eksporto pardavimas nebūtų tęsiamas dabartiniu kainų lygiu.

(57)

Šiuo pagrindu daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės, atsižvelgiant į pirminį tyrimą dėl dempingo (šiuo metu pagrįsto pareiškėjo normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu), gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikio pobūdžio.

(58)

Pirminiame tyrime buvo nustatytas muitas (konkreti suma už toną), todėl tai turėtų būti taikoma ir šiame tyrime. Pagal dabartinį dempingo skirtumą apskaičiuotas muitas būtų 48,09 EUR už toną.

(59)

Primenama, kad, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 658/2002 94 konstatuojamojoje dalyje, 2002 m. nustatant galutines priemones, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle galutiniam muito dydžiui nustatyti naudotas žalos skirtumas. Kaip nustatyta Reglamento (EB) 658/2002 1 straipsnio 2 dalyje, dabar galiojantis muitas priklauso nuo konkretaus produkto tipo ir svyruoja nuo 41,42 EUR už toną iki 47,07 EUR už toną.

(60)

Kadangi pagal dabartinį dempingo skirtumą nustatytas muitas yra didesnis nei galiojantis muitas, peržiūra turi būti nutraukta nekeičiant pareiškėjui taikomo muito, kuris turėtų likti tokio paties lygio kaip ir pirminiame tyrime nustatytas galutinis antidempingo muitas.

(61)

Pareiškėjas pareiškė pageidavimą pasiūlyti įsipareigojimą, bet per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus galutinius laikotarpius jis nepateikė pakankamai pagrįsto įsipareigojimo pasiūlymo. Todėl Komisija negalėjo priimti įsipareigojimo pasiūlymo. Tačiau manoma, kad atsižvelgiant į keleto klausimų sudėtingumą, būtent

reikia toliau svarstyti ar įsipareigojimas, kuriuo indeksuota minimali kaina būtų derinama su didžiausiu leidžiamu kiekiu, būtų veiksmingas.

(62)

Kaip minėta pirmiau, dėl šio sudėtingumo pareiškėjas negalėjo pateikti priimtino pasiūlymo per nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, Taryba mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė baigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą pasibaigus nustatytam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(63)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinama baigti šią peržiūrą ir toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą pareiškėjo pagamintam importuojamam nagrinėjamam produktui. Visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Į jų pastabas buvo atsižvelgta, jei jos buvo pateisinamos ir pagrįstos įrodymais,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/8

(1)

2001 m. sausio 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (2) nustatė galutinį 33,25 EUR už toną antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamam Ukrainos, inter alia, kilmės amonio nitratui klasifikuojamam KN kodais 3102 30 90 bei 3102 40 90. Tyrimas, po kurio imtos taikyti esamos priemonės, toliau vadinamas „pradiniu tyrimu“.

(2)

Taryba 2004 m. gegužės 17 d. po dalinės tarpinės peržiūros Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (3) panaikino antidempingo muitus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 132/2001, į Bendriją importuojamam nagrinėjamam produktui, pagamintam bendrovių, kurių įsipareigojimus turėjo priimti Komisija. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1001/2004 (4) įsipareigojimai buvo priimti 6 mėnesiams, o Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1996/2004 (5) – laikotarpiui iki 2005 m. gegužės 20 d. Šiais įsipareigojimais siekta atsižvelgti į tam tikras Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. iki 25 valstybių narių pasekmes.

(3)

Po tarpinės peržiūros, kurią atliekant buvo nagrinėjama tik nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 nusprendė, kad reikėtų patikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir kad galiojančios priemonės turėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, kai jis naudojamas kitų trąšų sudėtyje, proporcingai jose esančiam amonio nitrato kiekiui, kartu su kitomis marginaliosiomis ir mitybinėmis medžiagomis.

(4)

Atlikus 2006 m. sausio mėn. inicijuotą galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 442/2007 (6) dvejiems metams atnaujino galiojančio dydžio priemones. Priemonės – tai specialieji muitai.

(5)

Ukrainos eksportuojantis gamintojas Open Joint Stock Company (OJSC) Azot Cherkassy (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo dempingo aspektus.

(6)

Pagal 11 straipsnio 3 dalį pateiktame prašyme pareiškėjas teigia, kad dempingo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė, ir šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad palyginus normaliąją vertę, pagrįstą jo paties išlaidomis arba kainomis vidaus rinkoje, ir eksporto į Bendriją kainas, dempingas taptų ženkliai mažesnis už galiojančias priemones. Todėl, tvirtino pareiškėjas, jau nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2006 m. gruodžio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (7) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(8)

Atliekant peržiūrą nagrinėtas tik pareiškėjo vykdomas dempingas. Buvo tiriamas dempingas nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo pareiškėją, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojų asociaciją. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(12)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija surengė tikrinamąjį vizitą pareiškėjo patalpose Čerkasuose.

(13)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus bei aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti baigti šią peržiūrą ir pareiškėjo importuojamam produktui toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą, ir buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Gautos pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(14)

Nagrinėjamasis produktas – tai tas pats kaip per pradinį tyrimą, kaip patikslinta Reglamente (EB) Nr. 945/2005, tai yra Ukrainos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, klasifikuojamos KN kodais 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91 (toliau – AN). AN yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jos gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, o jų sudėtyje esančio priliuoto arba granuliuoto azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės.

(15)

Peržiūros tyrime patvirtinta tai, kas jau nustatyta pradiniame tyrime, tai yra kad AN yra tikrasis prekinis produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra identiškos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Pareiškėjo gaminamas bei Ukrainos vidaus rinkoje parduodamas AN ir į Bendriją eksportuojamas AN turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi per šią peržiūrą tirti tik pareiškėjo dempingo aspektai, išvados dėl Bendrijos gamintojų gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto nepadarytos.

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, iš pradžių tikrinta, ar visi pareiškėjo pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiški pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar bendras šių pardavimų kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro pareiškėjo eksportui į Bendriją parduoto kiekio. Tyrimas parodė, kad pareiškėjas pardavė tik vienos rūšies AN ir kad šis rūšis vidaus rinkoje buvo parduodama tipiškais kiekiais.

(17)

Vėliau Komisija, lygindama grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir apskaičiuotas gamybos sąnaudas, tyrė, ar AN pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(18)

Vertinant pareiškėjo gamybos sąnaudas, nustatyta, kad dujų sąnaudos pareiškėjo dokumentuose nėra tinkamai atspindėtos. Reikėtų pažymėti, kad energijos sąnaudos, pvz., dujos, sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį.

(19)

Nagrinėjant dujų sąnaudas nustatyta, kad Ukraina didžiąją dalį dujų, naudojamų AN gaminti, importuoja iš Rusijos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad į Ukrainą iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina yra gerokai mažesnė už gamtinių dujų rinkos kainą nereguliuojamose rinkose. Per tyrimą nustatyta, kad iš Rusijos į Europos bendriją importuojamų gamtinių dujų kaina yra apytiksliai du kartus aukštesnė nei dujų kaina Ukrainos vidaus rinkoje. Todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, buvo pakoreguotos pareiškėjo dujų sąnaudos remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų.

(20)

Pateikus informaciją, pareiškėjas teigė, kad bet koks dujų kainos vidaus rinkoje koregavimas būtų nepateisinamas, nes bendrovės apskaitos dokumentai visiškai atspindi panašaus produkto gamybos ir pardavimų veiklos sąnaudas kilmės šalyje.

(21)

Tačiau nagrinėjant panašaus produkto gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti, ar bendrovės apskaitoje įrašytos sąnaudos pagrįstai atspindi su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas. Šiuo atveju dėl 19 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyta, kad taip nėra.

(22)

Be to, pareiškėjas teigė, kad normalioji vertė turėtų būti pagrįsta nagrinėjamojo produkto pardavimais vidaus rinkoje ir aiškino, kad nėra priežasčių šių pardavimų nelaikyti pardavimais įprastomis prekybos sąlygomis. Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad siekiant nustatyti, ar pardavimai vidaus rinkoje dėl kainos buvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis, t. t. ar pardavimai buvo pelningi, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjo sąnaudos yra patikimas pagrindas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Tik patikimai nustačius sąnaudas galima rinktis metodologiją, pagal kurią būtų nustatoma normalioji vertė. Kaip ir nurodyta 28 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, palyginus grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir pakoreguotas gamybos sąnaudas PTL nustatyta, kad pardavimai vidaus rinkoje nebuvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis. Todėl pareiškėjo vidaus rinkos kainų negalima naudoti normaliajai vertei nustatyti.

(23)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad tyrimas pagrįstas PTL duomenimis, todėl padarytose išvadose neatsižvelgiama į po šio laikotarpio įvykusius pokyčius, visų pirma į nuolatinį dujų kainų augimą ir trąšų vartojimo didėjimą Ukrainos vidaus rinkoje. Šiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis, kuris, paprastai, tiriant dempingą apima laikotarpį ne trumpesnį kaip 6 mėnesių iki tyrimo iniciavimo. Be to, reikia priminti, kad pagal įprastą Bendrijos praktiką, tiriant dempingą PTL būdavo vieneri metai.

(24)

Svarstyta, ar nustatant pareiškėjo dempingo skirtumą reikia atsižvelgti į dujų kainos Ukrainoje pokyčius po PTL. Šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Laikantis nusistovėjusios Bendrijos praktikos tai aiškinama taip: į įvykius, susijusius su laikotarpiu po TL, gali būti atsižvelgiama tik tuomet, jei jie yra akivaizdūs, neginčijami ir ilgalaikiai. Šiuo atžvilgiu, nors po PTL nustatytas dujų kainos augimas, negalima pakankamai tvirtai teigti, kad šis dujų kainos augimas iš tiesų yra ilgalaikio pobūdžio. Nustatyta, kad turima informacija apie būsimus dujų kainos pokyčius Ukrainoje yra tik prognozės, o ne patikrinama informacija, susijusi su faktinėmis dujų kainomis. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne TL (arba, jei tai yra peržiūra, PTL) informaciją ir duomenis galima naudoti tik labai ypatingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju padėtis nelaikoma tokia, kad būtų galima pagrįsti ne PTL duomenų ar informacijos naudojimą. Be to, pareiškėjas nepagrindė savo argumentų ir nepateikė įrodymų, kad laikotarpio po PTL duomenys yra tipiškesni nei PTL duomenys. Todėl šis argumentas atmestas.

(25)

Kai dėl trąšų vartojimo Ukrainoje augimo po PTL, pareiškėjas nepaaiškino ar neparodė, kokią įtaką šis faktas galėtų turėti išvadoms, padarytoms remiantis su PTL susijusia informacija. Taigi pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos, kuria remiantis galima būtų padaryti reikšmingas išvadas, ir nebuvo kitos informacijos, kuria būtų galima pagrįsti pareiškėjo teiginius šiuo klausimu. Kadangi bet kokios išvados tokiu pagrindu būtų spekuliacinės, pareiškėjo teiginiai buvo atmesti.

(26)

Pakoreguota dujų kaina buvo paremta vidutine Rusijos eksportui parduodamų dujų kaina Vokietijos ir Čekijos pasienyje (Waidhaus) be transporto sąnaudų. Kadangi Waidhaus yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis kartu yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(27)

Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad Ukraina dujas perka panašiomis rinkos sąlygomis, kaip ir Bendrija, ir kad pareiškėjo už dujas mokama kaina 2007 m. buvo aukštesnė už dujų kainą Ukrainos – Rusijos pasienyje tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo teiginius, todėl negalėjo įrodyti, kad 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytos sąlygos, pagal kurias galima atsižvelgti į įvykius po PTL, yra įvykdytos. Todėl šis argumentas atmestas.

(28)

Palyginus grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir pakoreguotas gamybos sąnaudas PTL nustatyta, kad pardavimai vidaus rinkoje nebuvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(29)

Todėl nuspręsta, kad kainos vidaus rinkoje nėra tinkamas pagrindas nustatyti normaliąja vertę ir reikia taikyti kitą metodą. Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis apskaičiuota prie pareiškėjo nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, pakoreguotų, jeigu reikia, pagal 19 konstatuojamąją dalį, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįsto dydžio pelną.

(30)

PBA sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nes pareiškėjo nagrinėjamojo produkto pardavimai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo tipiški. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, nes į tyrimą buvo įtrauktas tik pareiškėjas. 2 straipsnio 6 dalies b punktas irgi nebuvo taikomas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių prekių gamybos sąnaudas dėl 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taigi, PBA sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(31)

Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis, šioje rinkoje smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Šiuo atžvilgiu buvo svarstoma visuomenei prieinama informacija apie trąšų verslo sektoriuje veikiančias dideles bendroves. Buvo nustatyta, kad šiam tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, nes šiame pasaulio regione įregistruotos bendrovės viešai teikia daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos. Todėl PBA sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal trijų Šiaurės Amerikos gamintojų vidutines svertines PBA sąnaudas bei pelną. Šios bendrovės buvo vienos didžiausių azoto trąšų sektoriuje veikiančių bendrovių, tai nustatyta skaičiuojant jų tos pačios bendrosios produktų kategorijos (azoto trąšų) pardavimą vidaus rinkoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui, o jų PBA sąnaudos ir pelnas atitinka tipiškus sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamas sąnaudas bei gaunamą pelną. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo duomenų, jog šiuo būdu nustatyta pelno suma viršytų pelną, kurį kiti Ukrainos gamintojai gavo parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

(32)

Pateikus informaciją, pareiškėjas pareiškė, kad tarp Šiaurės Amerikos ir Ukrainos rinkų yra didelis skirtumas. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, koks yra tas skirtumas ir nepagrindė savo teiginių. Be to, pareiškėjas nepasiūlė jokio kito pagrįsto pagrindo skaičiavimams atlikti, todėl šis jo argumentas buvo atmestas.

(33)

Kadangi nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(34)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkamai, kur tinkama koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų skirtumus, pagrįstus patikrintais įrodymais.

(35)

Bendrijos gamintojų asociacija, gavusi informaciją, teigė, kad, inter alia, nagrinėjamojo produkto gabenimo geležinkeliu tarifai Ukrainoje eksportuojant jį į Europos bendriją yra dirbtinai žemi, todėl turėtų būti pakoreguoti. Tačiau per tyrimą nenustatyta, kad transporto sąnaudos Ukrainoje būtų nepagrįstai atspindėtos pareiškėjo dokumentuose. Todėl šis teiginys atmestas.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(37)

Palyginimas atskleidė, kad procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 38,2 %.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes dėl dempingo būtų galima pagrįstai laikyti ilgalaikio pobūdžio.

(39)

Šiomis aplinkybėmis pabrėžta, kad dabar pareiškėjui taikomas dempingo skirtumas per pradinį tyrimą nustatytas naudojant normaliąją vertę, apskaičiuotą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, pagal rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo pateiktus duomenis. Tačiau Ukrainai suteikus rinkos ekonomikos statusą (pagrindinio reglamento pakeitimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005), per šią peržiūrą normalioji vertė apskaičiuota, remiantis informacija, susijusia su paties pareiškėjo duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.

(40)

Nebuvo jokių požymių, kad per dabartinį tyrimą pareiškėjui nustatyta normalioji vertė arba eksporto kaina negalėtų būti laikoma ilgalaikio pobūdžio. Būtų galima teigti, kad gamtinių dujų, kaip pagrindinės žaliavos, kainos raida galėjo stipriai veikti normaliąją vertę. Tačiau visgi laikyta, kad kainos augimo poveikis paveiks visus rinkos dalyvius, todėl turės įtakos tiek normaliajai vertei, tiek eksporto kainai.

(41)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjo eksporto į Bendriją kaina per PTL buvo panaši, kaip eksporto į kitas šalis, į kurias per PTL buvo parduoti daug didesni kiekiai, kaina.

(42)

Todėl, nors PTL nustatytas dempingo skirtumas yra pagrįstas gana nedideliu pareiškėjo eksporto į Bendriją kiekiu, yra priežasčių manyti, kad nustatytas dempingo skirtumas grindžiamas ilgalaikėmis pasikeitusiomis aplinkybėmis.

(43)

Pradiniame tyrime buvo nustatytas muitas (konkreti suma už toną), todėl tai turėtų būti taikoma ir šiame tyrime. Remiantis dabartiniu dempingo skirtumu apskaičiuotas muitas yra 47 EUR už toną.

(44)

Reikia priminti, kad, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 132/2001 59 konstatuojamojoje dalyje, 2001 m. nustatant galutines priemones, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle galutiniam muito dydžiui nustatyti naudotas žalos skirtumas. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 442/2007 1 straipsnio 2 dalyje, dabar galiojantis muitas, priklauso nuo konkrečios produkto rūšies ir svyruoja nuo 29,26 EUR už toną iki 33,25 EUR už toną.

(45)

Kadangi remiantis dabartiniu dempingo skirtumu nustatytas muitas yra didesnis, nei galiojantis muitas, peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant pareiškėjui taikomo muito, kuris turėtų likti tokio paties lygio kaip ir pradiniame tyrime nustatyta galutinė antidempingo muito norma.

(46)

Pareiškėjas pareiškė pageidavimą pasiūlyti įsipareigojimą, tačiau per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius nepateikė pakankamai pagrįsto įsipareigojimo. Todėl Komisija negalėjo priimti įsipareigojimo pasiūlymo. Tačiau dėl kai kurių klausimų sudėtingumo, visų pirma – nagrinėjamojo produkto kainos nepastovumo, dėl kurio reikėtų tam tikro minimalių kainų indeksavimo, nors nepastovumas nėra pakankamai paaiškinamas pagrindiniu sąnaudų veiksniu, ir, antra, ypatingos nagrinėjamojo produkto rinkos padėties (inter alia, kadangi importas iš eksportuotojo, šios peržiūros subjekto, yra ribotas) reikia apsvarstyti, ar įsipareigojimas, kuriuo indeksuota minimali kaina būtų derinama su didžiausiu leidžiamu kiekiu, būtų veiksmingas.

(47)

Kaip nurodyta pirmiau, dėl tokio sudėtingumo pareiškėjas negalėjo per nustatytą laikotarpį parengti priimtino įsipareigojimų pasiūlymo. Todėl Taryba mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė baigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą pasibaigus nustatytam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(48)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta baigti šią peržiūrą ir pareiškėjo gaminamam nagrinėjamajam produktui toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Į jų pastabas buvo atsižvelgta, jei jos buvo pateisinamos ir pagrįstos įrodymais,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/14

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1995/2000 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato (toliau – KAN) tirpalams. Šis reglamentas toliau vadinamas „pirminiu reglamentu“, o tyrimas, po kurio pirminiu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas „pirminiu tyrimu“.

(2)

Atlikus 2005 m. rugsėjo mėn. inicijuotą priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1911/2006 (3) penkeriems metams pratęsė šių priemonių taikymą dabartiniu lygiu. Šios priemonės – tai specialieji muitai. Šis reglamentas toliau vadinamas „priemonių galiojimo pabaigos reglamentu“, o tyrimas, po kurio priemonių galiojimo pabaigos reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas „priemonių galiojimo pabaigos peržiūra“.

(3)

Du Rusijos eksportuojantys gamintojai Novomoskovskiy Azot ir Nevinnomyssky Azot, priklausantys akcinei bendrovei Mineral and Chemical Company Eurochem, pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – ši peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Šioje peržiūroje šios dvi bendrovės dėl tarpusavio ryšių laikomos vienu juridiniu asmeniu (toliau – pareiškėjas). Prašymas taikomas tik pareiškėjo vykdomam dempingui tirti.

(4)

Pareiškėjas tvirtino, kad jo paties normaliąja vertę palyginus su eksporto (nesant eksporto į Europos bendriją) į atitinkamą trečiąją šalį (šiuo atveju į Jungtines Amerikos Valstijas, toliau – JAV) kainomis, dempingas taptų daug mažesnis už šiuo metu galiojančias priemones.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2006 m. gruodžio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (4) pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(6)

Peržiūroje buvo nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas. Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(7)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo pareiškėją, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojų asociaciją. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė klausimynus akcinei bendrovei Mineral and Chemical Company Eurochem ir su ja susijusioms bendrovėms ir gavo atsakymus iki nustatyto termino.

(10)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo ir su juo susijusių bendrovių patalpose:

(11)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir atliekant pirminį tyrimą, t. t. Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalas (toliau – KAN), skystosios trąšos paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jį sudaro karbamido, amonio nitrato ir vandens mišinys. Vanduo sudaro apie 70 % mišinio (priklausomai nuo to, kokią dalį sudaro azotas), o likusią dalį – lygios karbamido ir amonio nitrato dalys. Azotas (N) yra svarbiausia sudedamoji šio produkto dalis, jo kiekis gali būti 28–32 %. Toks svyravimas gali būti išgaunamas į tirpalą įpilant daugiau ar mažiau vandens. Neatsižvelgiant į azoto koncentraciją, tariama, kad visi karbamido ir amonio nitrato tirpalai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, todėl šiame tyrime laikomi vienu produktu. Nagrinėjamasis produktas klasifikuojamas KN kodu 3102 80 00.

(12)

Šis peržiūros tyrimas patvirtino, kad KAN yra plataus vartojimo produktas ir tiek jo kokybė, tiek pagrindinės fizinės savybės yra vienodos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Pareiškėjo gaminami ir Rusijos vidaus rinkoje parduodami ir, nesant eksporto į Europos bendriją, į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuoti KAN tirpalai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei yra iš esmės tos pačios paskirties. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi šioje peržiūroje buvo nustatomas tik su pareiškėju susijęs dempingas, dėl Bendrijos pramonės pagaminto ir Bendrijos rinkoje parduoto produkto nepadaryta jokių išvadų.

(13)

Kaip skelbta pranešime apie inicijavimą, kadangi pareiškėjas per PTL neeksportavo KAN į Europos bendriją, atliekant šį tyrimą pirmiausia išnagrinėta, kokias eksporto į trečiąsias šalis kainas galima naudoti sprendžiant, ar pagrindas, kuriuo buvo nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės, pakito ir ar šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(14)

Pareiškėjas pateikė įrodymą, kad dėl galiojančių muitų PTL jis negalėjo eksportuoti produkto į Bendrijos rinką. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymą, kad į JAV – tipišką trečiąją rinką – buvo eksportuojama ne dempingo kainomis, arba kad dempingas buvo mažesnis nei šiuo metu nustatytas eksporto į Europos bendriją dempingo skirtumas, todėl reikėjo naudoti eksporto į JAV kainas. Dėl toliau 43 ir kitose konstatuojamosiose dalyse pateiktų priežasčių nustatyta, kad eksporto į trečiąją šalį JAV kainos buvo tinkamos, kadangi JAV rinką buvo galima palyginti su Bendrijos rinka, todėl ji yra tipiška.

(15)

Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu taikomos priemonės iš dalies buvo pagrįstos duomenimis, nesusijusiais su paties pareiškėjo nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, o šiuo PTL tikrinta informacija susijusi su paties pareiškėjo pateiktais duomenimis apie normaliąją vertę ir eksporto kainas, nors ir į trečiosios šalies rinką. Remiantis tuo padaryta išvada, kad šiuo PTL nustatytas dempingo skirtumas pareiškėjo padėtį PTL parodo tiksliau nei šiuo metu galiojančios priemonės.

(16)

Šioje situacijoje taip pat atsižvelgta į tai, kad antidempingo muitu nesiekiama visiškai sustabdyti importo į Bendrijos rinką iš trečiųjų šalių, o atkurti visiems vienodas konkurencijos sąlygas.

(17)

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau minėtas konkrečias aplinkybes, padaryta išvada, kad buvo teisinga PTL dempingo skirtumą apskaičiuoti remiantis pareiškėjo eksporto į JAV pardavimo kainomis.

(18)

Nustatant normaliąją vertę pirmiausia patikrinta, ar bendras pareiškėjo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Kadangi PTL pareiškėjas nepardavė KAN eksportui į Europos bendriją, buvo palygintas bendras pareiškėjo pardavimo vidaus rinkoje kiekis ir visas pareiškėjo į JAV eksportuoto KAN kiekis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visas tokio pardavimo kiekis yra lygus arba didesnis kaip 5 % viso atitinkamo eksporto (šiuo atveju – į JAV) kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas vidaus rinkoje nepardavė tipiško KAN kiekio.

(19)

Kadangi tokiu pagrindu pareiškėjo vidaus rinkos kainų negalima buvo naudoti nustatant normaliąją vertę, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pareiškėjo gamybos sąnaudomis prie jų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (PBA) bei pelno sumą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse.

(20)

Dėl gamybos sąnaudų reikėtų pažymėti, kad dujų sąnaudos sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai parodytos pareiškėjo apskaitoje.

(21)

Remiantis tarptautiniu mastu pripažintų energetikos rinkose besispecializuojančių šaltinių skelbiamais duomenis nustatyta, kad pareiškėjo mokėtos kainos buvo neįprastai mažos. Pavyzdžiui, jos sudarė maždaug ketvirtadalį penktadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad Rusijos vidaus dujų kainos buvo reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Kadangi pareiškėjo apskaitoje dujų sąnaudos nebuvo pagrįstai parodytos, jas reikėjo atitinkamai pakoreguoti. Kadangi nebuvo duomenų apie neiškreiptas Rusijos vidaus rinkos dujų kainas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, dujų kainas reikėjo nustatyti remiantis „bet kuriuo kitu tinkamu pagrindu bei informacija iš kitų tipiškų rinkų“.

(22)

Pakoreguota kaina buvo nustatyta remiantis vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauzas) be transporto sąnaudų ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai parodo sąnaudas, todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(23)

Atskleidus šiuos faktus, pareiškėjas tvirtino, kad jo mokėta vidaus dujų kaina pakoreguota nepagrįstai, nes jo apskaitoje išsamiai parodytos visos panašaus produkto kilmės šalyje su gamybos veikla ir pardavimu susijusios sąnaudos. Kad pagrįstų šį teiginį, pareiškėjas pateikė nepriklausomos konsultacinės įmonės atliktą tyrimą, pagal kurį pareiškėjo mokėta dujų kaina atitiko visas dujų tiekėjo dujų gamybos ir pardavimo sąnaudas. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta pačiame tyrime, tiek dujų sąnaudos, tiek dujų tiekimo pareiškėjui sąnaudos, naudotos palyginimui, buvo apytikrės, o ne faktinės PTL patirtos sąnaudos. Taip pat neaišku, ar taip nustatytos sąnaudos – tai visos sąnaudos pagal pagrindinį reglamentą, t. y. visos gamybos ir PBA sąnaudos, susijusios su dujų gamyba ir pardavimu. Galiausiai taip pat reikėtų pažymėti, kad atliekant šį tyrimą nebuvo galima patikrinti turimos informacijos apie dujų tiekėjo sąnaudas.

(24)

Bet kuriuo atveju laikoma, jog pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, vienintelio fakto, kad tiekėjo pirkėjui nustatyta dujų kaina padengia sąnaudas, negalima laikyti kriterijumi nustatant, ar įmonės apskaitoje nurodytos panašaus produkto gamybos sąnaudos pagrįstai parodo su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas. Dėl pirmiau 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyta, kad taip nėra. Pareiškėjas neatsižvelgė į akivaizdų didelį skirtumą tarp Rusijos vidaus rinkoje mokėtos dujų kainos bei gamtinių dujų iš Rusijos eksporto kainos ir Bendrijos gamintojų mokamos kainos. Jis taip pat neatsižvelgė į tai, kad Rusijos gamtinių dujų vidaus kainos buvo reguliuojamos, todėl negalėjo būti tariama, kad jos tinkamai parodo neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą. Todėl net jeigu pareiškėjo mokėta dujų kaina padengė dujų tiekėjo patirtas dujų gamybos vieneto ir pardavimo sąnaudas, šis argumentas yra nereikšmingas, kadangi dujų rinkos kaina nebūtinai tiesiogiai susijusi su jos gamybos ir pardavimo sąnaudomis. Kaip paaiškinta pirmiau 21 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjo per PTL už dujas mokėta kaina tebėra valstybės reguliuojama ir gerokai mažesnė už kainas nereguliuojamose rinkose. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(25)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad koreguojant dujų sąnaudas de facto buvo taikomas normaliosios vertės nustatymo metodas, nenumatytas pagrindiniame reglamente. Todėl dujų sąnaudas vidaus rinkoje pakeitus sąnaudomis, apskaičiuotomis taip, kaip aprašyta pirmiau 22 konstatuojamojoje dalyje, ir todėl, kad šios sąnaudos sudaro didžiąją visų panašaus produkto sąnaudų, taigi, ir apskaičiuotos normaliosios vertės, dalį, normalioji vertė būtų de facto nustatyta remiantis trečiosios „tipiškos“ rinkos duomenims. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad pagrindiniame reglamente rinkos ekonomikos šalių normaliajai vertei nustatyti numatyti tik šie metodai: i) remiantis panašaus produkto vidaus rinkos kaina įprastinėmis prekybos sąlygomis arba, kitaip jeigu parduodama ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, – ii) remiantis kilmės šalies gamybos sąnaudomis (pridėjus pagrįstą PBA sąnaudų bei pelno sumą) arba iii) tipiška panašaus produkto eksporto į atitinkamą trečiąją šalį kaina. Pareiškėjas padarė išvadą, kad remiantis tuo normalioji vertė neturėtų būti nustatoma pagal trečiosios tipiškos rinkos duomenis.

(26)

Kaip išdėstyta 18–42 konstatuojamosiose dalyse, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad normalioji vertė nustatyta taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse nurodytus metodus. Tačiau siekiant nustatyti, ar šalies viduje produktas buvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis sprendžiant pagal kainą, t. y. ar buvo parduodama pelningai, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjo sąnaudos buvo patikimas pagrindas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Tik patikimai apskaičiavus sąnaudas galima nuspręsti, kokį metodą reikėtų taikyti normaliajai vertei nustatyti. Todėl neteisinga teigti, kad nustatant patikimas sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį normaliajai vertei apskaičiuoti naudotas naujas metodas. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

(27)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad net jeigu reikėtų koreguoti jo gamtinių dujų sąnaudas vidaus rinkoje, Vaidhauzo kainos už Rusijos gamtines dujas nebūtų patikimas tokio koregavimo pagrindas, kadangi ta kaina nustatyta pagal ilgalaikes dujų sutartis, pagal kurias kainos formulė yra susieta su naftos produktų kainomis, todėl nepriklauso nuo dujų gamybos ir tiekimo pareiškėjui Rusijoje sąnaudų. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Vaidhauzo kaina už Rusijos dujas nėra patikima, nes jai padarė poveikį itin didelės ir galbūt nekonkurencingos Vokietijos vidaus dujų kainos, kurias šiuo metu tiria Vokietijos konkurencijos tarnybos.

(28)

Pirma, reikėtų pabrėžti, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, yra tai, kad jis tinkamai atspindi kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Neginčytina, kad Vaidhauzo kainos tenkina šias sąlygas. Be to, beveik didžiausias Rusijos dujų kiekis importuojamas per Vaidhauzo mazgą, todėl jis yra tinkamas koregavimo pagrindas. Remiantis šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad Vaidhauzas – tai tipiška rinka ir tinkamas pagrindas dujų sąnaudoms nustatyti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Antra, kaip aprašyta 24 konstatuojamojoje dalyje, nesvarbu, ar pati kaina priklauso nuo sąnaudų, jeigu ji tinkamai parodo neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą. Nėra požymių, kad, nustatant per Vaidhauzą importuojamų dujų kainas, kištųsi valstybė, todėl ši sąlyga tenkinama. Galiausiai, dėl teiginio, kad Vokietijoje nustatomos nekonkurencingos vidaus dujų kainos, reikia pažymėti, kad Federalinio kartelių biuro tyrimas, kurį nurodė pareiškėjas, tebevyksta ir dar nepadaryta jokių išvadų. Be to, šis tyrimas susijęs su kainomis, kuriomis pagrindiniai Vokietijos dujų paskirstytojai parduoda dujas Vokietijos vidaus rinkoje, o ne su kainomis, kuriomis jie perka iš Rusijos importuotas dujas. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, šios kainos nebūtinai susijusios, kadangi dujų paskirstytojų ir jų pirkėjų ekonominiai interesai yra priešingi. Todėl galima daryti prielaidą, kad paskirstytojai nori išlaikyti kuo didesnę perpardavimo kainą, o jų ekonominis interesas tuo pačiu – kuo mažesnė pirkimo kaina, kad gautų kuo didesnį pelną. Pareiškėjo teiginys, kad įsitvirtinusios Vokietijos įmonės neturi paskatų derėtis dėl mažų Vaidhauze importuotų Rusijos dujų kainų, – tai tik jokiais faktai nepagrįstas spėjimas. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(29)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad jeigu reikėtų koreguoti gamtinių dujų sąnaudas vidaus rinkoje, tai turėtų būti daroma remiantis nereguliuojamomis Rusijos dujų kainomis. Pirma, tai, jog Komisija galėjo pasirinkti kitą pagrindą, nereiškia, kad Vaidhauzas pasirinktas nepagrįstai. Pagrindinis dujų kainos nustatymo pagrindo pasirinkimo kriterijus – tinkamai parodyti neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą. Neginčytina, kad kainos Vaidhauze tenkina šias sąlygas. Antra, faktas, kad per PTL vidaus rinkoje nereguliuojamomis kainomis parduotas tik nedidelis dujų kiekis ir kad tokios kainos buvo daug panašesnės į reguliuojamas vidaus kainas nei į laisvai nustatytas eksporto kainas, verčia manyti, kad nereguliuojamos kainos buvo iškreiptos vyraujančių reguliuojamų kainų. Todėl nereguliuojamų vidaus kainų nebuvo galima naudoti.

(30)

Be to, pareiškėjas teigė, kad valstybės reguliuojamos gamtinių dujų vidaus rinkos kainos Rusijoje nuolat didėja ir pasiekė lygį, padengiantį dujų gamybos sąnaudas. Todėl vidaus rinkos kainos negalima laikyti nekonkurencinga arba nepagrįstai maža.

(31)

Šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi tipiška rinka teisingai pasirenkama ne pagal tai, ar pačios kainos yra pelningos, o pagal tai, ar jos tinkamai parodo neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą, kaip paaiškinta pirmiau 29 konstatuojamojoje dalyje. Tai nebūdinga valstybės reguliuojamoms kainoms. Be to, šis argumentas prieštarauja viešiems Rusijos dujų tiekėjo pareiškimams (kaip patvirtinta paskelbtomis patikrintomis jo sąskaitomis), kad Rusijos vidaus dujų kainos nepadengia gamybos, transporto ir pardavimo sąnaudų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(32)

Pareiškėjas taip pat pasiūlė koreguojant remtis Rusijos eksporto į kaimynines rinkas kainomis, tačiau nepateikė jokios papildomos informacijos apie tokias rinkas ar su tuo susijusių įrodymų. Nutarta, kad Rusijos dujų eksporto į Baltijos valstybes, apie kurių kainas turėta šiek tiek informacijos, kainos nebuvo pakankamai tipiškos, nes eksporto apimtis į šias šalis buvo santykinai nedidelė. Be to, negauta reikiamų duomenų apie transporto ir paskirstymo sąnaudas, todėl bet kokiu atveju nebuvo galima nustatyti patikimų Baltijos valstybių kainų. Todėl koreguojant šių kainų nebuvo galima naudoti.

(33)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad naudojant eksporto kainą Vaidhauze, Rusijos eksporto muitas, mokamas už visą eksportą, turėjo būti išskaičiuotas iš Vaidhauzo kainos, kadangi eksporto muitas taikytas ne vidaus rinkoje.

(34)

Iš tiesų rinkos kaina Vaidhauze, kuri buvo laikoma tipiška kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne prieš juos sumokant. Pirkėjo požiūriu svarbi yra ta kaina, kurią jis turi mokėti Vaidhauze, todėl nesvarbu, kokią šios kainos dalį sudaro eksporto mokestis, ir kokia dalis sumokėta dujų tiekėjui. Tačiau pastarasis, kita vertus, visada nori gauti kuo didesnę kainą, todėl savo pirkėjams nustato didžiausią kainą, kuria jie pasirengę mokėti. Kadangi ši kaina visada yra gerokai didesnė už gamybos sąnaudas, o dujų tiekėjas taip gali uždirbti milžinišką pelną, todėl jis savo kainas pirmiausia nustato ne pagal eksporto mokesčių sumą, o pagal kainas, kurias jo pirkėjai pasirengę mokėti. Todėl padaryta išvada, kad neiškraipyta kaina, kurią reguliuoja rinka, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

(35)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad prie eksporto kainos Vaidhauze nereikėtų pridėti vietos paskirstytojo antkainio, nes paskirstytojų pelnas jau esąs įtrauktas į tą kainą. Šiuo klausimu pareiškėjas teigė, kad vietos paskirstytojai Rusijoje yra dujų tiekėjui visiškai priklausančios pavaldžiosios bendrovės, todėl šių paskirstytojų pelnas galėtų būti apskaitytas dvigubai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad reikėtų atsižvelgti į natūralų Rusijos santykinį pranašumą. Jis taip pat tvirtino, jog suprantama, kad Rusijos vidaus dujų kainos yra mažesnės nei eksportuojamų dujų kaina, nes dujų Rusijoje randama gausiai, o Bendrijoje – ne, todėl į tai reikėtų atsižvelgti koreguojant vidaus rinkoje mokamas dujų kainas.

(36)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad vietos paskirstytojų antkainį sudaro ne tik šių bendrovių pelno skirtumas, bet ir sąnaudos, kurias jie patiria nuo gamtinių dujų pirkimo iki perpardavimo.

(37)

Antra, šio argumento nebebuvo galima pakankamai patikrinti dėl toliau nurodytų priežasčių. Dujų tiekėjo Rusijoje ir jo filialų veikla nėra šio tyrimo objektas, todėl nebuvo gauta pakankamai informacijos apie jo organizaciją ir sąnaudų struktūrą. Taip pat reikia pažymėti, kad, inter alia, dėl glaudžių dujų tiekėjo ir Rusijos Vyriausybės ryšių padėtis Rusijoje šiuo atžvilgiu nėra pakankamai skaidri, kad būtų galima gauti reikiamų įrodymų.

(38)

Be to, pareiškėjas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, negalėjo pateikti jokios papildomos informacijos ar įrodymo, kad paskirstytojo sąnaudos iš tiesų buvo įtrauktos į Vaidhauze mokamą kainą ir koks buvo tų sąnaudų dydis. Tačiau kadangi vidaus pirkėjai dujas pirko iš vietos tiekėjų, galima daryti prielaidą, kad jie turėjo mokėti vietos paskirstymo sąnaudas, kurios neįtrauktos į nekoreguotas Vaidhauze mokėtas kainas. Todėl šiuo tyrimo etapu reikia manyti, kad šis koregavimas buvo pagrįstas, o argumentas buvo atmestas.

(39)

Tačiau Bendrijos institucijos taip pat manė, kad šio konkretaus koregavimo poveikis apskaičiuojant dempingo skirtumą gali būti didelis. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau 37 konstatuojamojoje dalyje aprašytą situaciją, nutarta, kad pareiškėjui pateikus pakankamai patikrinamų įrodymų Komisija gali nuspręsti šiuo atžvilgiu iš naujo pradėti tyrimą.

(40)

Kalbant apie tariamą santykinį pranašumą dėl gausiai randamų Rusijos gamtinių dujų, reikėtų pažymėti, kad, kaip minėta pirmiau 28 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinis kriterijus, dėl kurio dujų kainų nustatymui pasirinktos Vaidhauzo kainos, – tai, kad jos tinkamai parodo neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą. Šiomis aplinkybėmis vidaus rinkoje vyraujančios rinkos sąlygos yra nereikšmingos. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(41)

PBA sąnaudų ir pelno nebuvo galima nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžangos pirmuoju sakiniu, nes, pakoregavus 22 konstatuojamojoje dalyje minėtas dujų sąnaudas, pareiškėjo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas įprastinėmis prekybos sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Nebuvo galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto, nes buvo tiriama tik pareiškėjo veikla. Taip pat nebuvo taikomas 2 straipsnio 6 dalies b punktas, nes tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausantiems produktams gamtinės dujos taip pat yra pati svarbiausia žaliava, todėl gamybos sąnaudas veikiausiai taip pat reikėtų pakoreguoti dėl 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Atliekant šią tarpinę peržiūrą negauta informacijos, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti tokį koregavimą ir nustatyti PBA sąnaudas bei atitinkamus pelno skirtumus parduodant šiuos produktus po tokio koregavimo. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis pagrįstu metodu.

(42)

Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjama vieša informacija, susijusi su didžiausiomis bendrovėmis, užsiimančiomis veikla azoto trąšų sektoriuje. Nustatyta, kad tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad yra daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos apie šiame pasaulio regione įregistruotas bendroves. Be to, Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis kiekis, ir šioje rinkoje smarkiai konkuruoja šalies bei užsienio bendrovės. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Šiaurės Amerikos gamintojų, kurie buvo vieni iš didžiausių trąšų sektoriaus bendrovių, pagal tos pačios bendrosios kategorijos produktų (azoto trąšų) pardavimą Šiaurės Amerikoje, svertiniu PBA sąnaudų ir pelno vidurkiu. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui (vidutiniškai 78,15 % bendrovės ir (arba) komercinės veiklos segmento apyvartos), o jų PBA sąnaudos ir pelnas – tam pačiam sąnaudų, kurias paprastai patiria sėkmingai tokia pačia komercine veikla užsiimančios bendrovės, tipui. Be to, nėra požymių, kad taip nustatytas pelnas būtų didesnis už pelną, kurį paprastai gauna Rusijos gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

(43)

Kaip minėta pirmiau 13 konstatuojamojoje dalyje, per PTL pareiškėjas nepardavė KAN eksportui į Europos bendriją. Taigi, dėl 14–17 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, nuspręsta išnagrinėti pareiškėjo kainodarą kitose eksporto rinkose. Pranešime apie inicijavimą buvo numatyta palyginimui tinkama rinka pasirinkti JAV – pagrindinę pareiškėjo eksporto rinką, kuriai per PTL teko 70 % jo eksporto kiekio.

(44)

Nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepateikė pastabų dėl JAV pasirinkimo palyginimui tinkamiausia rinka. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad JAV KAN rinka – tinkamiausia palyginimui, nes Europos bendrija ir JAV yra dvi svarbiausios KAN rinkos pasaulyje, kurias galima palyginti tiek apimties, tiek kainų prasme.

(45)

Kadangi per PTL pareiškėjas į JAV eksportavo per susijusį prekybininką Šveicarijoje, eksporto kainą reikėjo nustatyti laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatų. Todėl eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pirmojo nepriklausomo pirkėjo JAV, pagrindinėje pareiškėjo eksporto rinkoje, jam faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. Iš šių kainų buvo išskaičiuotas tariamas komisinis atlyginimas atitinkantis susijusio prekybininko, kurio veikla gali būti laikoma panašia į tarpininko dirbančio už komisinį atlyginimą, antkainį.

(46)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi, prireikus ir kai turėta patikrintų įrodymų, atlikti koregavimai siekiant atsižvelgti į skirtingas transporto, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(48)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Šiaurės Amerikos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 33,95 %.

(49)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išnagrinėta, ar aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytas dabartinis dempingo skirtumas, pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(50)

Požymių, rodančių, kad šiame tyrime nustatytos pareiškėjo normaliosios vertės lygio ar eksporto kainos negalima laikyti ilgalaikiais, nebuvo. Nors buvo galima tvirtinti, kad gamtinių dujų – pagrindinės žaliavos – kainų raida galėjo turėti didelės įtakos normaliajai vertei, nuspręsta, kad kainų padidėjimas turėtų neigiamo poveikio visiems rinkos subjektams, taigi, ir normaliajai vertei bei eksporto kainai.

(51)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjo eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas – pagrindinę pareiškėjo eksporto rinką – kainos buvo panašios į jo eksporto į kitas šalis kainas.

(52)

Todėl yra priežasčių manyti, kad nustatytas dempingo skirtumas pagrįstas pakitusiomis ilgalaikio pobūdžio aplinkybėmis.

(53)

Be to, atlikus šią peržiūrą nenustatyta jokių požymių ar įrodymų, kad pagrindas, pagal kurį pirminiame tyrime nustatytas žalos pašalinimo lygis, artimoje ateityje iš esmės pasikeis.

(54)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nors nuo to laiko, kai buvo nustatyti galutiniai muitai, aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytas dempingas, pakito, ko pasekmėje dempingo skirtumas per PTL tapo didesnis nei per pirminį TL, ir nors yra priežasčių manyti, kad nustatytas dempingo skirtumas pagrįstas ilgalaikio pobūdžio aplinkybėmis, galiojantis antidempingo muitas turėtų išlikti toks pat. Iš tiesų, kaip minima toliau 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai, lygūs pirminiame tyrime nustatytos žalos pašalinimo lygiui.

(55)

Reikia priminti, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir kaip išdėstyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1995/2000 49 konstatuojamojoje dalyje, pirminiame tyrime buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis atitiko nustatytą žalos skirtumą, kuris buvo mažesnis už dempingo skirtumą, nes nustatyta, jog tokio mažesnio muito pakaktų Bendrijos pramonės žalai pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šioje peržiūroje nustatytas muitas neturėtų būti didesnis nei pirminiame tyrime nustatytas žalos skirtumas.

(56)

Šioje dalinėje tarpinėje peržiūroje negalima nustatyti jokio atskiro žalos skirtumo, kadangi joje nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas. Todėl šioje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas buvo palygintas su pirminiame tyrime nustatytu žalos skirtumu. Kadangi pastarasis skirtumas buvo mažesnis nei šiame tyrime nustatytas dempingo skirtumas, šią peržiūrą reikėtų baigti nekeičiant galiojančių antidempingo priemonių.

(57)

Pareiškėjas pareiškė norą pasiūlyti įsipareigojimą, bet jam nepavyko per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius pateikti pakankamai pagrįsto įsipareigojimo pasiūlymo. Todėl Komisija negalėjo priimti įsipareigojimo pasiūlymo. Tačiau manoma, kad atsižvelgiant į kai kurių klausimų sudėtingumą, būtent, 1) į nagrinėjamojo produkto kainos nepastovumą, dėl kurio reikėtų kažkokiu būdu indeksuoti minimalias kainas, nors nepastovumas nėra pakankamai paaiškinamas pagrindinių sąnaudų veiksniu; ir 2) į ypatingą nagrinėjamojo produkto rinkos padėtį (inter alia, kadangi per PTL nebuvo importuojama iš eksportuotojo, šios peržiūros subjekto), reikia toliau nagrinėti, ar įsipareigojimas, kuriuo indeksuota minimali kaina būtų derinama su didžiausiu leidžiamu kiekiu, būtų veiksmingas.

(58)

Kaip minėta pirmiau, dėl šio sudėtingumo pareiškėjas negalėjo pateikti tinkamo įsipareigojimo pasiūlymo per teisės aktu nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė baigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą pasibaigus pirmiau minėtam laikotarpiui, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(59)

Suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta baigti šią peržiūrą ir pareiškėjo pagamintam importuojamam nagrinėjamam produktui toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Į jų pagrįstas ir įrodymais patvirtintas pastabas buvo atsižvelgta,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/22

(1)

2006 m. gruodžio 20 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės akmens anglių kokso, kurio gabalėlių skersmuo didesnis nei 80 mm (koksas 80+) inicijavimą. 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1071/2007 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+.

(2)

Pažymėtina, kad tyrimas inicijuotas gavus trijų Bendrijos gamintojų, kurių gamyba sudaro apie 40 % visos Bendrijos kokso 80+ gamybos, skundą. Laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje buvo minėtas mažesnis skaičius: „daugiau nei 30 %“; tačiau atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad skundo pateikėjų gamyba iš tiesų sudarė apie 40 % visos Bendrijos gamybos.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+ keletas suinteresuotųjų šalių raštu pateikė pastabas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma išsamiau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais. Nustačius laikinąsias priemones vienas papildomas tikrinamasis vizitas buvo atliktas šios bendrovės patalpose:

(6)

Be to, siekiant gauti informacijos buvo apsilankyta Europos liejyklų asociacijoje (CAEF), Diuseldorfe, Vokietijoje. Siekiant išaiškinti įtariamas įgyvendinimo problemas taip pat buvo apsilankyta muitinėse Antverpene, Belgijoje ir Duisburge, Vokietijoje.

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+ ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(9)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 13–17 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad nagrinėjamasis produktas ir analogiškoje šalyje JAV gaminamas ir parduodamas koksas 80+ bei Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas koksas 80+ yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(11)

Kadangi jokių pastabų dėl bendradarbiavimo lygio, analogiškos šalies pasirinkimo ir normaliosios vertės nustatymo nebuvo, laikinojo reglamento 18–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(12)

Lyginant kainas vienintelis bendradarbiaujantis eksportuotojas paprieštaravo tam, kad Komisija atmetė jo teiginį, susijusį su skaičiuojant dempingą atliktu tikrinimu, ir tvirtino, kad į panašų teiginį buvo atsižvelgta nustatant žalą. Todėl šis teiginys buvo priimtas ir atliktas papildomas normaliosios vertės koregavimas.

(13)

Siekiant atsižvelgti į šilumingumo rodiklių skirtumų vertę ir į produkto, pagaminto analogiškoje šalyje, bei Kinijos eksportuoto produkto dydžių skirtumus buvo patikrinta laikinuoju etapu nustatyta fizinių savybių skirtumų koregavimo vertė.

(14)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 29–31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Galutinis dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas lyginant gamintojo gamyklinės normaliosios vertės ir gamintojo gamyklinės eksporto kainos svertinius vidurkius. Atlikus 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse nurodytus koregavimus patikslintas galutinis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito visos šalies mastu taikomo dempingo skirtumas, yra 61,8 %.

(16)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos gamybos ir Bendrijos pramonės nebuvo, laikinojo reglamento 34 ir 35 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(17)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tęsė tyrimą visų pirma, dėl vienos Bendrijos suvartojimo sudėtinės dalies – dėl importo kiekių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau šiuo klausimu negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos. Todėl, kadangi nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė argumentų dėl metodo, naudoto nustatant Bendrijos suvartojimą, laikinojo reglamento 36 ir 37 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(18)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 36 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija tęsė tyrimą dėl importo kiekių ir kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Pažymėta, kad laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje įsivėlė korektūros klaida, nes nuo 2004 m. iki TL kainos sumažėjo 43 %, o ne 35 %, kaip nurodyta minėtoje konstatuojamojoje dalyje.

(19)

Tačiau negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos apie importo kiekius ar kainas. Todėl, kadangi nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė argumentų dėl metodo, naudoto nustatant nagrinėjamojo importo kiekius ir kainas, laikinojo reglamento 38-42 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(20)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir vienas naudotojas teigė, kad norint apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą teisingu pagrindu, lyginant panašiam produktui Bendrijos pramonės nustatytas kainas ir nagrinėjamojo produkto importo kainas reikėtų atlikti fizinių savybių skirtumų koregavimą. Tačiau kai kurie Bendrijos gamintojai teigė, kad nors hipotetinėje padėtyje kai kurių Bendrijos gamintojų kokso 80+ kaina dėl jo specifinių kokybės savybių gali būti didesnė, tačiau, Komisijos turimais duomenimis, naudotojai nemoka didesnės kainos už vadinamąsias geresnės kokybės savybes, ypač tokioje aplinkoje, kai kainos sumažinamos vykdant agresyvų dempingą. Pasak šių Bendrijos gamintojų, naudotojų pramonės atstovai spręsdami, ar pirkti produktą, remiasi tik nurodyta Kinijos kilmės produkto kaina. Todėl nėra pagrindo atlikti fizinių savybių skirtumų koregavimus. Tačiau, kadangi iš suinteresuotųjų šalių pateiktos patikrintos informacijos galima manyti, kad panašaus produkto ir nagrinėjamojo produkto sudėtyje esančių drėgmės, pelenų, lakiųjų medžiagų ir sieros kiekiai skiriasi, ir įprastomis rinkos sąlygomis tai gali turėti įtakos kainoms, bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo bei naudotojo teiginys buvo priimtas ir atliktas papildomas koregavimas, kad būtų atsižvelgta į šiuo skirtumus.

(21)

Be to, norint palyginti nagrinėjamąjį produktą ir Bendrijos pramonės pagamintą koksą 80+ tuo pačiu prekybos lygmeniu, papildomai koreguojant importuotojų patirtas išlaidas po įvežimo kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, pakoreguotas priverstinis kainų mažinimo rodiklis bei iškrovimo išlaidos. Dėl aiškumo paminėta, kad nesusijusių importuotojų pelno skirtumas buvo pakoreguotas dar laikinajame etape skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, nors laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodyta. Šis koregavimas atliktas remiantis patikrintu pelningumu, apie kurį per TL pranešė bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai, ir kuris sudarė 5–10 % (4).

(22)

Negalutinis KLR nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo atitinkamai pakeistas ir padaryta išvada, kad per TL KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Bendrijoje buvo parduotas tokiomis kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos, vėliau išreiškus procentais – 5,7 %.

(23)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo dydžių, pardavimo kiekio, rinkos dalies, augimo, atsargų, investicijų ir dempingo skirtumo dydžio negauta, laikinojo reglamento 46–50, 53, 54, 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(24)

Laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje nurodytos kainos buvo pakoreguotos ir nurodomos toliau pateiktoje lentelėje. Dėl nedidelių pataisymų laikinojo reglamento 51 ir 52 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pardavimo kainų nesikeičia.

(25)

Laikinajame reglamente nurodyti apskaičiuoti pelningumo duomenys buvo patikrinti, o klaida ištaisyta. Dėl teisingų duomenų, nurodytų toliau pateiktoje lentelėje, išvados dėl Bendrijos pramonės pelningumo raidos bendros tendencijos nesikeičia, net jeigu dėl šių skaičių Bendrijos pramonės padėtis atrodo dar niūriau: Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 16,2 % 2005 m. iki – 3,8 % per TL. Atlikus koregavimą taip pat buvo pakoreguoti investicijų grąžos, išreikštos investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, duomenys. Grynųjų pinigų srautų duomenys lieka tokie patys kaip laikinajame reglamente, tačiau toliau pateiktoje lentelėje jie nurodomi dėl aiškumo.

(26)

Kadangi jokių naujų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės gebėjimo didinti kapitalą patvirtinamos.

(27)

Laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Bendrijos pramonės darbo jėgos našumo duomenys taip pat buvo pakoreguoti ir yra nurodomi toliau pateiktoje lentelėje. Iš šių pakoreguotų duomenų matyti, kad Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, skaičiuojant vieno darbuotojo metinį našumą (tonomis), nuo 2003 m. iki TL šiek tiek padidėjo. Be to, vidutinės metinės darbo sąnaudos, tenkančios vienam darbuotojui, nurodomos pateikiant išsamesnius duomenis nei laikinajame reglamente.

(28)

Paskelbus laikinąjį reglamentą vienas naudotojas, nurodydamas laikinojo reglamento 64 ir 67 konstatuojamąsias dalis, teigė, kad Komisija savo išvadas dėl žalos, ir todėl taip pat dėl priežastinio ryšio, grindė tik tariamu tam tikrų rinkos rodiklių pablogėjimu per labai trumpą laikotarpį, užuot, kaip įprasta, įvertinusi per 3–4 metų laikotarpį padarytą žalą. Naudotojas šį teiginį grindė prielaida, kad Bendrijos pramonė iki 2005 m. pabaigos nepatyrė jokios žalos, kadangi 2005 m. pabaigoje leista nebetaikyti ankstesnių priemonių. Kadangi TL baigėsi 2006 m. rugsėjo mėn., tai reikštų, kad Bendrijos pramonei žala grėsė tik keletą mėnesių 2006 m.

(29)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad laikinojo reglamento 64 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyti tam tikri žalos rodikliai nuo 2005 m. iki TL, reikia aiškinti siejant ją su pirmesne 63 konstatuojamąja dalimi, kurioje aiškinami žalos rodikliai iki 2005 m. Iš šių laikinojo reglamento konstatuojamųjų dalių dėl žalos rodiklių aišku, kad Komisija elgėsi įprastai ir išnagrinėjo beveik ketverių metų žalos rodiklius, t. y. nuo 2003 m. pradžios iki 2006 m. rugsėjo mėn. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, 2004 m. buvo išskirtiniai kokso 80+ rinkos metai; tai galima paaiškinti nedidele pasiūla rinkoje dėl mažo importo kiekio iš KLR bei kai kurių koksą 80+ gaminančių Bendrijos gamyklų uždarymo. Išskirtinio rinkos padėties pobūdžio 2004 m., kuris matyti kitų metų rodikliuose, neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis. Būtent dėl to, kad 2004 m. ir 2005 m. ekstremalios vertės buvo laikomos išskirtinėmis, Komisija šiuo atveju ypatingą dėmesį turėjo skirti žalos rodikliams nuo 2003 m. iki TL. Reikia priminti, kad finansiniai rodikliai, ypač pelningumas, smarkiai sumažėjo ne tik per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL, bet ir per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL.

(30)

Be to, reikėtų pažymėti, kad būtu labai spekuliatyvu daryti išvadas dėl Bendrijos pramonės padėties 2005 m. pabaigoje, remiantis tuo, kad gamintojai Bendrijoje nepateikė paraiškos dėl ankstesnių priemonių galiojimo termino peržiūros.

(31)

Todėl teiginį, kad Komisija išnagrinėjo tik per kelis 2006 m. mėnesius padarytą žalą, reikia atmesti.

(32)

Dėl pirmiau pateiktų patikslintų veiksnių, t. y. pelningumo, investicijų grąžos ir Bendrijos pramonės našumo, laikinajame reglamente nurodytos tendencijos nesikeičia. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas taip pat išlieka gerokai viršijantis de minimis lygį. Remiantis šiomis aplinkybėmis laikoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos nesikeičia. Kadangi jokios kitos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(33)

Kaip pirmiau minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, daroma galutinė išvada, kad per TL importo iš KLR vidutinės kainos Bendrijos pramonės vidutines kainas priverstinai sumažino 5,7 %. Priverstinio kainų mažinimo skirtumo patikslinimas laikinojo reglamento 67–69 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų dėl importo dempingo kainomis poveikio nepakeitė.

(34)

Vienas naudotojas teigė, jog iš rinkos raidos po TL matyti, kad TL vyravusi padėtis buvo išskirtinė ir kad po TL kainos vėl ėmė didėti. Šis naudotojas teigė, kad per TL kainos laikinai sumažėjo visų pirma dėl nepalankaus JAV dolerio keitimo į EUR kurso ir dėl to, kad pasaulio rinkose kokso 80+ kainos paprastai būna išreikštos JAV doleriais, ir buvo sunku kainas, dėl kurių deramasi kasmet, pritaikyti prie naujos padėties valiutų rinkoje. Reikia pažymėti, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos ES paprastai išreikštos ne JAV doleriais, o EUR arba kita Europos valiuta. Be to, šio naudotojo teiginys, kad po TL, kai JAV dolerio vertė palyginti su EUR buvo dar mažesnė, kainos ėmė didėti, prieštarauja teiginiui, kad kokso 80+ kainos sumažėjo dėl nepalankios JAV dolerio ir EUR keitimo tendencijos.

(35)

Vienas naudotojas pareiškė, kad tariama mažėjančių kainų padaryta žala Bendrijos pramonei buvo daugiausia susijusi su agresyvia kai kurių Europos gamintojų, parduodančių savo produktus mažesnėmis nei Kinijos importo kainomis, kainų politika. Tačiau tyrimo metu nerasta jokių tam tikrų Europos gamintojų bendros „agresyvios kainų politikos“ įrodymų. Nustatyta, kad Europos gamintojai daugiausiai konkuruoja regioninėse rinkose, o ne visos Bendrijos lygmeniu, kadangi dėl nemažų transporto išlaidų gamintojai paprastai parduoda produktus geografiškai artimiausiuose regionuose. Todėl jeigu kai kurie gamintojai nustatė mažesnes kainas, tai nepadarė žalos kitiems Europos gamintojams. Be to, tai, jog kai kurie Europos gamintojai konkuruoja tarpusavyje, nereiškia, kad dėl Kinijos importo dempingo kainomis tie gamintojai nebuvo priversti konkuruoti tarpusavyje nustatant dar mažesnes kainas nei tai būtų sąžiningos konkurencijos su Kinijos gamintojais aplinkybėmis, ir todėl parduoti produktus nepelningomis kainomis.

(36)

Šis naudotojas taip pat teigė, kad didžiausia suvartojimo padidėjimo dalis nuo 2003 m. iki TL teko Bendrijos gamintojams, o ne Kinijos importui. Absoliučia prasme šis teiginys gali būti teisingas, tačiau ne santykine prasme: atlikus tyrimą nustatyta, kad importui iš Kinijos, kuriam 2003 m. teko 24 % rinkos dalies, nuo 2003 m. iki TL teko beveik pusė vartojimo padidėjimo.

(37)

Tas pats naudotojas taip pat tvirtino, kad didėjant suvartojimui Bendrijos pramonė nepajėgė padidinti savo rinkos dalies, nes nepadidino savo gamybos pajėgumų. Todėl padidėjusį Bendrijos suvartojimą turėjo tenkinti importas iš Kinijos. Ir tai, kad Bendrijos pramonė nepadidino savo pajėgumų didėjant suvartojimui, veikiau gali būti laikoma nepatikimos investicijų aplinkos, atsiradusios dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis spaudimo, padariniu, nei žalos Bendrijos pramonei priežastimi.

(38)

Reikia pažymėti, kad per TL nepanaudoti Bendrijos pramonės pajėgumai sudarė apie 120 000 tonų, kurių panaudojimas dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis daromo spaudimo buvo ekonomiškai neperspektyvus. Be to, vienas Bendrijos gamintojas nuo 2005 m. iki TL smarkiai sumažino savo kokso 80+ gamybą, o po TL visiškai liovėsi jį gaminti. Šios pramonės pobūdis ypatingas: laikinai sustabdžius gamybos procesą sugadinama gamybos įranga (krosnys), o norint pradėti gamybą iš naujo prireiktų didelių papildomų investicijų. Rinkoje, kuriai būdingas žymus kainų sumažėjimas, buvo ekonomiškai neprasminga investuoti į uždarytų krosnių naudojimo atnaujinimą arba į naujų krosnių statybą.

(39)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad pagrindinė tariamos žalos Bendrijos pramonei priežastis buvo padidėjusios darbo sąnaudos. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrai padidėjęs Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius priskiriamas vieninteliam gamintojui, kuris padidino ir savo našumą. Kitų Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius nepaisant mažėjančios gamybos išliko pakankamai stabilus. Tai galima paaiškinti šios pramonės gamybos proceso pobūdžiu, kai darbuotojų, kurių reikia, kad gamybos įranga veiktų, skaičius iš esmės nesikeičia, nepaisant to, ar įmonė dirba pilnu ar mažesniu pajėgumu, todėl sumažėjus gamybai sumažėja ir našumas.

(40)

Bet kuriuo atveju, net jeigu esant produkcijos mažėjimui kai kurių Bendrijos pramonės gamintojų darbo sąnaudos buvo nereikalingai didelės, tai negali būti svarbi žalos priežastis, kadangi darbo sąnaudų pokyčiai visam Bendrijos pramonės pelningumui padarė tik labai nedidelį poveikį. Pavyzdžiui, darbo sąnaudų padidėjimas (1,8 mln. EUR) paaiškina mažiau nei 1 procentiniu punktu viso Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimą, kuris nuo 2005 m. iki TL smuktelėjo nuo 16,2 % iki – 3,8 % (pelno sumažėjimas beveik 39 mln. EUR).

(41)

Kalbant apie žaliavų kainas, kurios išsamiau aprašytos laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, reikia pažymėti, jog perskaičiavus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinė kokso 80+ gamybai naudojamos pagrindinės žaliavos, koksinių akmens anglių, sąnaudos sudarė apie 60 % visų Bendrijos pramonės kokso 80+ gamybos sąnaudų.

(42)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, pagrindinės žaliavos, koksinių akmens anglių, padidėjusios sąnaudos Bendrijos pramonei buvo didesnis smūgis nei Kinijos pramonei, kadangi pastaroji galėjo lengvai gauti žaliavų, todėl Bendrijos pramonė tapo nekonkurencinga netgi nesant importo dempingo kainomis. Čia pirmiausia reikėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į labai mažą Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų bendradarbiavimą negalima daryti bendrų išvadų dėl to, ar Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo lengvai gauti žaliavų. Taip pat reikia pažymėti, kad vienas Bendrijos pramonės gamintojas, kuriam tenka didelė visos Bendrijos pramonės gamybos dalis, naudoja vietos koksines akmens anglis. Be to, kaip jau minėta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė iki TL pajėgė padidėjusias žaliavų kainas perkelti pardavimo kainoms. Taip pat reikia pridurti, kad, turimais rinkos duomenimis, Kinija taip pat iš dalies turi naudoti importuotas žaliavas: šiuo metu ji didelius koksinės anglies kiekius importuoja iš Australijos.

(43)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad priežastinio ryšio analizė yra neteisinga; ji abejoja, kad Bendrijos pramonė, kuriai 2003 m. buvo pelningi, galėjo turėti nuostolių per TL ir tapo nepajėgi padengti padidėjusių išlaidų žaliavoms, net jeigu Bendrijos pramonės pardavimo kainų padidėjimas nuo 2003 m. iki TL buvo gerokai didesnis nei padidėjusių žaliavų kainų poveikis.

(44)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors Bendrijos pramonės pardavimo kainos TL iš tiesų buvo didesnės nei 2003 m. (žr. laikinojo reglamento 51 konstatuojamąją dalį), žaliavų kainos, kurios yra pagrindinė gamybos sąnaudų sudėtinė dalis, proporcingai buvo dar didesnės (žr. laikinojo reglamento 75 konstatuojamąją dalį bei šio reglamento 41 konstatuojamąją dalį). Todėl šis teiginys atmestas.

(45)

Kadangi jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 67–80 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, išskyrus 67 ir 75 konstatuojamųjų dalių pakeitimus, kaip nurodyta pirmiau.

(46)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio ryšio tarp Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir KLR importo dempingo kaina yra patvirtinama.

(47)

Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas bei naudotojai pateikė pastabų dėl būtinybės atsižvelgti į tam tikrus svarbius įvykius po TL. Šios pastabos pirmiausiai susijusios su kokso 80+ rinkos kainos – tiek importo iš Kinijos kainos, tiek Bendrijos pramonės pardavimo kainos, padidėjimu.

(48)

Minėtų suinteresuotųjų šalių teigimu, importo kainos padidėjo daugiausiai dėl tam tikrų Kinijos Vyriausybės neseniai nustatytų priemonių, pavyzdžiui, eksporto mokesčio padidinimo ir griežtos eksporto licencijų išdavimo tvarkos, skirtų daug energijos naudojančių žaliavų, taip pat kokso, eksportui suvaržyti. Vienas naudotojas teigė, jog atrodo, kad, atsižvelgiant į struktūrinius Kinijos politikos pokyčius, kuriais siekiama apdorotus energijos produktus kaip koksas 80+ išlaikyti vidaus rinkoje vietinei pridėtinei vertei sukurti, šios priemonės bus taikomos ilgai. Kita vertus, Bendrijos pramonės gamintojai tvirtino, kad dabartinis aukštas kainų lygis yra laikinas ir priklauso tik nuo KLR Vyriausybės veiksmų. Tas pats naudotojas taip pat teigė, kad Bendrijos gamintojų pelningumo lygis šiuo metu yra aukštas dėl po tiriamojo laikotarpio gerokai padidėjusių pardavimo kainų. Pasak šio naudotojo, Bendrijos pramonės pardavimo kainos nustatytos taip, kad ilgainiui jos didės, kadangi gerokai padidėjo suvartojimas akmens vatos pramonėje, ES visiškai nedidinami gamybos pajėgumai ir, svarbiausia, Kinijos politikoje įvyko esminių pokyčių, dėl kurių labai sumažėjo eksportas iš KLR.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kad šis naudotojas netiesiogiai tvirtina, kad dėl tariamo i) Kinijos eksporto ribojimo ilgalaikiškumo ir ii) tariamo aukšto Bendrijos pramonės pelningumo lygio antidempingo priemonių nustatymas tampa nepateisinamas, reikia visų pirma pažymėti, kad nors Kinijos Vyriausybė iš tiesų nustatė priemones, varžančias daug energijos reikalaujančių medžiagų eksportą, tačiau nėra informacijos, kuri leistų daryti išvadas dėl šių priemonių pastovumo. Priešingai, praeityje, ypač 2004 ir 2005 m. sukaupta patirtis parodė, kad politika, kuria siekiama daryti poveikį eksportui, galėtų labai greitai pasikeisti. Antra, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu ir žala po tiriamojo laikotarpio.

(50)

Tačiau laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš Kinijos importuojamo kokso 80+ kainos gerokai padidėjo, ir į tai atsižvelgta pasirenkant priemonę – minimalią importo kainą (MIK). Paskelbtose rinkos ataskaitose ir Komisijos turimoje informacijoje apie kokso 80+ importą iš KLR po laikinųjų priemonių nustatymo patvirtinta, kad ir po laikinojo reglamento priėmimo išliko aukštesnių nei žalos lygis importo kainų tendencija. Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgta pasirenkant pasiūlytą galutinę priemonę – minimalią importo kainą, kaip nurodyta toliau 75 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai teigė, kad po TL pastebėtas aukštas importo kainų lygis taip pat susijęs su jūrų frachto normomis už biriųjų krovinių vežimą, kurios po TL labai padidėjo, tokiu būdu padidindamos nagrinėjamojo produkto CIF kainą. Jie tvirtino, kad minimali importo kaina, nustatoma CIF pagrindu, neišsprendžia importo dempingo kainomis problemos, kadangi importo kainos yra MIK dydžio, jeigu į jas įeina jūrų frachtas. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu po tiriamojo laikotarpio. Be to, minėtieji Bendrijos gamintojai nenurodė, kaip, jų manymu, buvo galima atsižvelgti į tariamai padidėjusias jūrų frachto normas.

(52)

Minėti Bendrijos pramonės gamintojai taip pat tvirtino, kad žaliavų sąnaudomis per TL grindžiama MIK negali tinkamai pašalinti importo dempingo kainomis padarytos žalos, kadangi po TL gerokai padidėjusios jūrų frachto normos padarytų poveikį pagrindinės žaliavos – koksinių akmens anglių, kurias Bendrijos pramonė daugiausiai atsiveža iš užjūrio šalių, sąnaudoms. Šiuo atžvilgiu reikia pakartoti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Be to, Bendrijos pramonės gamintojai nenurodė skaičių, kokį poveikį tariamai padidėjusios jūrų frachto normos turėtų Bendrijos pramonės kokso 80+ gamybos sąnaudoms, o tik pateikė keletą paskelbtų rinkos ataskaitų apie jūrų frachto normas. Tačiau remiantis tuo negalima pakankamai išsamiai apskaičiuoti poveikio visai Bendrijos pramonei, nes visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad Bendrijos pramonės gamintojai savo žaliavas gauna iš kelių skirtingų šaltinių, ir į tai, kad vienam didžiausių Bendrijos pramonės gamintojų padidėjęs jūrų frachtas nepadarytų jokio poveikio, nes jis naudoja vietines žaliavas. Todėl Bendrijos pramonės gamintojų teiginį reikia atmesti.

(53)

Be pastabų, susijusių su pirmiau 47–50 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtais įvykiais po TL, vienas naudotojas taip pat teigė, kad Bendrijos pramonės interesų analizė dėl priemonių nustatymo grindžiama tik su TL susijusiomis išvadomis, neatsižvelgiant į visą žalos tiriamąjį laikotarpį. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad antidempingo priemonių nustatymo arba nenustatymo galimų padarinių Bendrijos pramonei analizė pagrįsta žalos analize, kurią, kaip nurodyta 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko atsižvelgdama į žalos rodiklius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl šis teiginys atmestas.

(54)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 82–84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės interesų patvirtinamos.

(55)

Kadangi jokių kitų pastabų iš importuotojų ir (arba) prekybininkų negauta, laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(56)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo konkrečiu klausimu negauta, laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. Taip pat patvirtinama, kad muitas, lygus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui, turėtų tik labai nedidelį poveikį bendradarbiaujančio akmens vatos gamintojo gamybos sąnaudoms, o didžiausias galimas gamybos sąnaudų padidėjimas būtų maždaug 1 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje.

(57)

Pasibaigus laikinajam etapui Komisija išsamiau nagrinėjo galimo priemonių poveikio naudotojams, visų pirma, liejykloms, aspektus. Taigi, Europos liejyklų asociacijų komiteto (CAEF) ir nacionalinių liejyklų asociacijų paprašyta pateikti papildomos informacijos. Gauta informacija patvirtinama naudotojų klausimyno atsakymais pagrįsta preliminari išvada, kaip minėta laikinojo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse, kad kokso 80+ poveikis bendroms liejyklų gamybos sąnaudoms yra santykinai nedidelis. Nors kokso 80+ dalis naudotojo gamybos sąnaudose priklauso nuo produkto, tačiau nustatyta, kad paprastai tai 2–5 %.

(58)

Nustatyta, kad laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje minėtų liejyklų pelningumas yra 2–6 %. Šie duomenys sutampa su CAEF pateikta informacija, pagrįsta 2006 m. 93 liejyklų pelningumo tyrimo duomenimis, pagal kuriuos vidutinis liejyklų pramonės pelningumas buvo 4,4 % (vidutinis liejyklų, gaminančių automobilių pramonės sektoriui, skirtumas buvo 2,8 %, o liejyklų, gaminančių mašinų pramonės sektoriui – 6,4 %).

(59)

Papildoma pirmiau minėta informacija taip pat patvirtinta preliminari išvada, kad muitas, lygus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui i, turėtų tik labai nedidelį poveikį liejyklų gamybos sąnaudoms, o gamybos sąnaudos daugiausia galėtų padidėti maždaug 1 %. Reikia pažymėti, kad daugumai laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje minėtų liejyklų šis galimas padidėjimas yra gerokai mažesnis nei 1 %.

(60)

Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad, atsižvelgiant į mažą vidutinį Europos liejyklų pelno skirtumą, jos negalės atlaikyti žymiai padidėjusių kokso 80+ kainų, kurias jos vargu ar galės perkelti savo pirkėjams. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog negalima atmesti galimybės, kad kai kurios liejyklos gali nepajėgti atlaikyti kokso 80+ dabartinio kainų lygio. Tačiau atrodo, kad kainų padidėjimas po TL nesusijęs su antidempingo priemonėmis, kadangi laikinuoju reglamentu nustatyta MIK yra gerokai mažesnė nei dabartinis rinkos kainų lygis, be to, kainos ėmė didėti dar prieš pradedant taikyti laikinąsias priemones.

(61)

Kai kurie naudotojai taip pat pakartojo savo ankstesnius argumentus dėl kokso 80+ tiekimo saugumo ir teigė, kad priemonės padarytų didžiulį neigiamą poveikį EB naudotojų pramonei, kuriai koksas 80+ yra strategiškai svarbi žaliava. Tačiau jie tuo pačiu metu tvirtino, kad antidempingo priemonės Kinijos eksportui turėtų tik labai nedidelį poveikį, jei toks poveikis iš viso būtų. Be to, šiuo atveju priimtos tokios antidempingo priemonės, kurios dėl formos ir lygio gali būti Bendrijos pramonės apsaugos tinklas neiškraipant rinkos, kad nenukentėtų naudotojai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog bet koks pavojus, kad sutriks tiekimas (jei taip apskritai atsitiktų), galėtų kilti tik dėl išaugusios Kinijos vietinės paklausos ir dėl Kinijos politikos, kuria siekiama suvaržyti daug energijos reikalaujančių medžiagų eksportą, o ne dėl antidempingo priemonių.

(62)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos naudotojų interesų analizę preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. NET jei tam tikrais atvejais visa našta tektų naudotojams ir (arba) importuotojams, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis jiems būtų nedidelis. Šiuo pagrindu laikoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų nesikeičia. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(63)

Laikinajame reglamente skaičiuojant žalos pašalinimo lygį naudotas ikimokestinio pelno skirtumas, pagrįstas vidutiniu pelno, kurį Bendrijos pramonė gavo 2003–2005 m., skirtumu, kuris preliminariais apskaičiavimais sudarė 15,3 % apyvartos. Ši vertė buvo laikoma ikimokestiniu pelnu, kokį šios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(64)

Keletas suinteresuotųjų šalių nesutiko su laikinai naudotu pelno skirtumo lygiu. Vienas naudotojas teigė, kad 15,3 % pelno norma yra pernelyg didelė, ir tvirtino, kad 2004 m. ir 2005 m. Bendrijos pramonės gautas pelnas buvo išskirtinis, nes tuo metu Kinijos kokso 80+ trūkumas buvo toks didelis, kad buvo sustabdytos tuo metu taikytos antidempingo priemonės. Šis naudotojas tvirtino, kad nėra pateisinamos priežasties naudoti gerokai didesnio pelno skirtumo, nei naudotas ankstesniame tyrime. Reikia pažymėti, kad ankstesnio tyrimo galutiniu etapu naudotas 10,5 % pelno skirtumas.

(65)

Bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartojo teiginį, kad laikinai naudotas pelno skirtumas buvo iškraipytas dėl didelio 2004 m. ir 2005 m. pelno, gauto dėl išskirtinių rinkos sąlygų. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad koksas 80+ – tai plataus vartojimo produktas ir kad 5 % pelno norma labiau atitiktų anksčiau naudotas prekinių produktų pelno normas.

(66)

Kita vertus, kai kurie Bendrijos pramonės gamintojai teigė, kad 15,3 % pelno normos nepakanka žalai pašalinti, kadangi minėti gamintojai anksčiau, kai kainos dar nebuvo smukdomos importo dempingo kaina, gaudavo didesnį pelną. Jie teigė, kad 15,3 % pelno normos nepakanka, kad Bendrijos gamintojai galėtų atlikti investicijas, reikalingas norint atitikti privalomuosius aplinkos apsaugos standartus ir atnaujinti ar pradėti iš naujo naudoti uždarytą gamybos įrangą. Buvo teigiama, kad taip atnaujinus Bendrijos gamybą Bendrijos gamintojai galėtų tenkinti išaugusią kokso 80+ paklausą. Tačiau šie Bendrijos gamintojai nepateikė tikslių duomenų dėl pelno skirtumo, kuris jiems atrodytų tinkamas.

(67)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog, atsižvelgiant į 25 konstatuojamojoje dalyje pateiktas peržiūrėtas išvadas dėl pelningumo, nustatyta, kad 2003–2005 m. gautas svertinis vidutinis pelningumas buvo 13,1 %, o ne 15,3 %, kaip minėta laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje.

(68)

Antra, atsižvelgiant į gautas pastabas buvo iš naujo išnagrinėtas metodas, naudotas žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Buvo manoma, kad pasirinktieji metai įprastomis aplinkybėmis iš tiesų galėtų būti netipiški, nes 2004 m. dėl didelio Kinijos kokso 80+ trūkumo rinkoje buvo išskirtinai pelningi metai (15 %). Ši išskirtinė padėtis pasikartojo 2005 m. (16,2 %). Kita vertus, tikėtina, kad 2003 m. Bendrijos pramonėje vis dar vyko atsigavimo nuo nustatyto dempingo poveikio praeityje procesas, todėl pelno skirtumas galėjo būti šiek tiek mažesnis (8,1 %). Ankstesniame tyrime trejus metus iš eilės (1995–1997), kai Kinijos importas dar nebuvo taip stipriai įsiskverbęs į rinką, buvo naudotas 10,5 % tikslinis pelno dydis. Todėl atrodo, kad šis dydis tinkamiau parodo pelningumą, kurį gali gauti šios rūšies pramonė nesant importo dempingo kaina.

(69)

Dėl tam tikrų Bendrijos gamintojų argumentų, susijusių su investicijoms būtinu pelno skirtumu, reikia pažymėti, kad toks kriterijus nėra svarbus nustatant žalos pašalinimo lygį. Iš tiesų, skaičiuojant kainą, skirtą atitinkamai žalai pašalinti, turi būti naudojamas tik toks pelno skirtumas, kokio Bendrijos pramonė galėtų tikėtis normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, nesant importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis 10,5 % ikimokestinio pelno skirtumo, ir darant galutinę išvadą naudotas šis pelno skirtumas.

(71)

Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą pakoreguotos Kinijos importo kainos (žr. 20 ir 21 konstatuojamąsias dalis) TL buvo palygintos su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, siekiant parodyti dabar patikslintą pelno skirtumą (žr. 70 konstatuojamąją dalį). Šiuo palyginimu nustatytas skirtumas, išreikštas procentais nuo visos CIF importo vertės, lygus 25,8 %, t. y. mažesnis nei apskaičiuotas dempingo skirtumas.

(72)

Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nesikreipė dėl individualaus režimo, bendras visoje šalyje žalos pašalinimo lygis buvo skaičiuojamas visiems KLR eksportuotojams.

(73)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio dydis turėtų būti toks kaip nustatytas dempingo arba žalos skirtumas, priklausomai nuo to, kuris žemesnis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos dydį.

(74)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutinis muitas turėtų būti 25,8 %.

(75)

Laikinuoju reglamentu nustatytas antidempingo muitas – minimali importo kaina (MIK). Kadangi laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai dėl MIK pasirinkimo tebegalioja ir negauta kitų šiam pasirinkimui prieštaraujančių pastabų, MIK priemonė patvirtinama.

(76)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau nagrinėjo MIK taikomos indeksavimo sistemos tinkamumą. Tam tikslui Komisija išnagrinėjo įvairias indeksavimo galimybes, visų pirma, koksinės akmens anglies – pagrindinės kokso 80+ žaliavos – kainos raidą. Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai taip pat teigė, kad MIK turėtų būti susieta su koksine akmens anglimi. Tačiau nustatyta, kad koksinės akmens anglies kainos raida ar kitokiu svarbesniu kainos veiksniu negalima pakankamai paaiškinti kokso 80+ kainos svyravimo. Todėl nuspręsta MIK neindeksuoti.

(77)

Minimali importo kaina nustatoma taikant žalos skirtumą eksporto kainoms, kuriomis remiantis buvo skaičiuojamas žalos pašalinimo lygis per TL. Todėl apskaičiuota galutinė minimali importo kaina yra 197 EUR už toną.

(78)

Kadangi pastabų dėl priemonių įgyvendinimo negauta, laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(79)

Buvo abejojama dėl šių priemonių taikymo atsižvelgiant į matavimo metodą nustatant kokso 80+ ir kokso 80– dalis mišrioje siuntoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kokso 80+ importuotojai taiko griežtus kriterijus, inter alia, dydžiui ir drėgmei, o po nupirkto produkto pristatymo į Bendriją importuotojas atlieka kontrolinius matavimus, norėdamas užtikrinti, kad produktas atitinka tuos kriterijus. Pagrindiniai kokso naudotojai EB sertifikuojami pagal ISO 9001:2000 arba pagal lygiavertę valdymo sistemą, pagal kurias reikalaujama pateikti kiekvienos siuntos kilmės sertifikatus ir atitikties sertifikatą. Tokių atitikties sertifikatų, kuriais taip pat patvirtinamos matmenų specifikacijos, gali pareikalauti muitinės, kad patikrintų, ar deklaracijoje nurodyti duomenys yra tikslūs.

(80)

Pramonė taiko du standartus ISO 728:1995 ir ISO 18238:2006, kuriais nustatytas atitinkamai kokso matavimo metodas ir matuotino kokso atrankos metodas. Tai, kad importuojančioji pramonė jau taiko šiuos standartus, rodo, kad jie yra taikytini ir todėl susiję su šių priemonių įgyvendinimu.

(81)

Atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę sumos, viršijančios galutinio antidempingo muito normą turėtų būti nerenkamos,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/33

(1)

2002 m. sausio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 92/2002 (2) Taryba importuojamam Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidui, įskaitant vandeninio tirpalo pavidalo, nustatė galutinius 7,81–16,84 EUR už toną antidempingo muitus. Tuo pačiu reglamentu importuojamam Estijos, Lietuvos, Bulgarijos ir Rumunijos kilmės karbamidui nustatyti galutiniai 6,18–21,43 EUR už toną antidempingo muitai buvo automatiškai panaikinti atitinkamai 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d., šioms šalims įstojus į Europos bendriją.

(2)

2006 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (3). 2006 m. spalio 17 d. Komisija gavo prašymą atlikti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso karbamido Bendrijoje, vardu.

(4)

Pareiškėjas tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės karbamido importas dempingo kaina ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbtu pranešimu inicijavo šią peržiūrą.

(6)

2006 m. gegužės mėn. Komisija inicijavo Tarybos reglamentu (EB) Nr. 901/2001 (5) importuojamam Rusijos kilmės karbamidui nustatytų galutinių antidempingo muitų peržiūrą (6) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis. Atlikus šią peržiūrą Taryba reglamentu (EB) Nr. 907/2007 (7) panaikino antidempingo muitus importuojamam Rusijos kilmės karbamidui. Padaryta išvada, kad materialinė žala Bendrijos pramonei nebuvo tęsiama ir nėra tikimybės, kad panaikinus priemones ši žala pasikartotų.

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – PTL). Tiriant tendencijas, svarbias vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Bendrijos gamintojams, Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams (toliau – nagrinėjami eksportuotojai), importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms jų asociacijoms bei eksportuojančių šalių Vyriausybių atstovams.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms šioms šalims bei toms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(10)

Be to, Komisija tiesiogiai susijusioms šalims suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(12)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Bendrijos gamintojų, importuotojų Bendrijoje ir eksportuojančių gamintojų Ukrainoje skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Importuotojai į Bendriją bendradarbiavo labai mažai, kadangi tik vienas importuotojas nurodė pageidaujantis bendradarbiauti. Todėl nuspręsta, kad importuotojų atranka nebūtina.

(14)

Dvylika Bendrijos gamintojų tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti tyrime. Iš šių dvylikos bendrovių buvo atrinktos keturios, kurios, kaip nustatyta, atstovavo Bendrijos pramonei atsižvelgiant į karbamido gamybos ir pardavimo Bendrijoje apimtį. Keturi atrinkti Bendrijos gamintojai per PTL pagamino maždaug 60 % visos Bendrijos pramonės produkcijos, o minėti dvylika Bendrijos gamintojų pagamino maždaug 80 % visos Bendrijos produkcijos. Šios atrinktos bendrovės atspindėjo didžiausią tipišką karbamido gamybos ir pardavimo apimtį Bendrijoje, kurią buvo galima tinkamai ištirti per turimą laiką.

(15)

Keturi Ukrainos eksportuojantys gamintojai per nustatytą laikotarpį tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Šie keturi eksportuojantys gamintojai per PTL sudarė beveik 100 % viso Ukrainos eksporto į Bendriją. Dėl nedidelio bendradarbiaujančių Ukrainos bendrovių skaičiaus buvo nuspręsta netaikyti atrankos ir visoms bendrovėms pasiūlyta pateikti klausimynus.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi Bendrijos gamintojai, vienas importuotojas, du naudotojai ir keturi Ukrainos eksportuojantys gamintojai bei po vieną Baltarusijos, Kroatijos ir Libijos eksportuojantį gamintoją. Be to, keli importuotojai ir naudotojai bei jų asociacijos pateikė pastabas, bet ne klausimyno atsakymus.

(17)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingo ir žalos tęsimosi tikimybę ir Bendrijos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(18)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodais 3102 10 10 ir 3102 10 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(19)

Karbamidas gaminamas daugiausia iš amoniako, o šis – iš gamtinių dujų. Jis gali būti kietas arba skystas. Kietas karbamidas gali būti naudojamas žemės ūkyje ir pramonėje. Žemės ūkiui tinkamas karbamidas gali būti naudojamas kaip trąša dirvai tręšti arba kaip gyvulių pašarų priedas. Pramonei tinkamas karbamidas yra žaliava tam tikriems klijams ir plastikams gaminti. Skystas karbamidas gali būti naudojamas kaip trąša ir pramonėje. Nors karbamidas gali būti įvairių pirmiau minėtų formų, jo cheminės savybės iš esmės lieka tos pačios ir, atliekant šį tyrimą, jis laikomas vienu produktu.

(20)

Kaip nustatyta pradiniame tyrime, atlikus šį peržiūros tyrimą patvirtinta, kad Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų gaminami ir eksportuojami produktai ir produktai, kurie gaminami ir parduodami šių šalių vidaus rinkose bei produktai, kuriuos gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai Bendrijos rinkoje turi tokias pačias pagrindines fizines, chemines bei technines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(21)

Atsižvelgiant į išvadas dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, toliau nagrinėjami tik su dempingo tęsimusi arba pasikartojimo tikimybe susiję pagrindiniai argumentai.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo tiriama, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas ir, jei taip, ar yra tikimybės, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas.

(23)

Trims rinkos ekonomikos statusą turinčioms eksportuojančioms šalims (Kroatijai, Libijai ir Ukrainai) normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–3 dalis. Baltarusijos normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(24)

Vieninteliam Kroatijos eksportuojančiam gamintojui dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5, 11 ir 12 dalyse, nustatytas lyginant normaliosios vertės ir eksporto kainos svertinius vidurkius.

(25)

Kroatija per PTL į Bendriją eksportavo daugiau nei 200 000 tonų karbamido (tai sudaro 2,3 % Bendrijos rinkos). Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vienintelis žinomas ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Bendriją eksportavo akivaizdžiai dempingo kaina. Nustatytas dempingo skirtumas viršijo 20 %.

(26)

Buvo labai abejojama ar dujų, kurios yra pagrindinė karbamido gamybos žaliava, sąnaudos buvo tinkamai parodytos eksportuojančio gamintojo apskaitoje. Iš tiesų, nustatyta, kad dujos buvo tiekiamos ypatingomis sąlygomis, kurias lėmė tai, kad eksportuojantis gamintojas ir dujų tiekėjas didžiąja dalimi priklauso Kroatijos valstybei ir tai, kad dujų kainos buvo neįprastai mažos. Kadangi jokių neiškreiptų dujų kainų, susijusių su Kroatijos vidaus rinkos kainomis, nebuvo ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, dujų kainas reikėjo nustatyti remiantis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant informaciją, gautą iš kitų tipiškų rinkų. Kadangi didžioji dalis dujų, naudotų nagrinėjamojo produkto gamybai, yra Rusijos kilmės, koreguota kaina galėjo būti grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos Respublikos sienos (Vaidhauzas) be transporto sąnaudų, kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas. Tai labai padidintų dempingo skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad dempingas nustatytas be šio koregavimo, o išvados dėl žalos pasikartojimo tikimybės išdėstytos toliau, šis klausimas nebuvo toliau nagrinėjamas.

(27)

Kaip paaiškinta 29, 38 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, iš kitų trijų eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių eksportuoti kiekiai buvo tokie maži, kad nuspręsta, jog su jais susijusios eksporto kainos tiriant jas atskirai būtų nepakankamai patikimos, kad padaryti išvadas dėl dempingo tęsimosi.

(28)

Kadangi Baltarusija nėra laikoma rinkos ekonomikos šalimi, normalioji vertė buvo nustatyta pagal trečiosios rinkos ekonomikos šalies gamintojo pateiktus duomenis. Pranešime apie inicijavimą JAV buvo numatytos kaip tinkama panaši šalis, kadangi ji buvo pasirinkta ir atliekant pradinį tyrimą. Nei viena suinteresuotoji šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė. JAV gamintojas, kuris jau bendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą, pateikė klausimyno atsakymus, kurie buvo naudojami nustatant normaliąją vertę.

(29)

Vienintelis žinomas Baltarusijos gamintojas pateikė klausimyno atsakymus. Iš viso Baltarusija eksportavo apie 25 000 tonų karbamido (tai sudaro apie 0,3 % Bendrijos rinkos). Įvertinant tai, kad rinkos dalis yra tokia maža, atliekant su Baltarusija susijusį tyrimą daugiausiai nagrinėjama dempingo pasikartojimo tikimybė.

(30)

Buvo tiriamas Baltarusijos eksportas į visas trečiąsias šalis. Eksportas į visus pasaulio regionus buvo vykdomas kainomis, kurios nuolat buvo mažesnės už nustatytą normaliąją vertę panašioje rinkoje, parodant, kad eksportas į kitas rinkas buvo vykdomas dempingo kainomis.

(31)

Be to, buvo tiriama, ar Baltarusijos eksporto kainos, jeigu jos būtų nustatytos tokio pat lygio kaip ir vyraujančios dabartinės kainos Bendrijoje, būtų dempingo kainos. Iš tiesų, mažai tikėtina, kad tokį plataus vartojimo produktą, kaip karbamidas, būtų galima parduoti kaina, kuri yra didesnė už dabartinę rinkos kainą. Atlikus šį tyrimą taip pat nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo dideli.

(32)

Taip pat nustatyta, kad eksporto kainos, nustatytos eksportui į kitas eksporto rinkas, buvo šiek tiek didesnės nei kainos, nustatytos eksportui į Europos bendriją. Todėl abejojama, ar pagal kainas Bendrija būtų patrauklesnė rinka už kitas trečiųjų šalių rinkas.

(33)

Atsižvelgiant į minėtus faktus ir aplinkybes, yra požymių, kad nesant priemonių dempingas pasikartotų.

(34)

Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad eksportas į Bendriją buvo vykdomas dempingo kaina. Taip pat buvo tiriamas Kroatijos eksportas į visas trečiąsias šalis. Eksportas į visus pasaulio regionus buvo vykdomas kainomis, mažesnėmis už normaliąją vertę, parodant, kad dempingas buvo vykdomas netgi netaikant pirmiau minėto koregavimo.

(35)

Be to, buvo tiriama, ar Kroatijos eksporto kainos, jeigu jos būtų nustatytos tokio pat lygio kaip ir vyraujančios dabartinės kainos Bendrijoje, būtų dempingo kainos. Iš tiesų, mažai tikėtina, kad tokį plataus vartojimo produktą, kaip karbamidas, būtų galima parduoti kaina, kuri yra didesnė už dabartinę rinkos kainą. Atlikus šį tyrimą taip pat nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo dideli.

(36)

Taip pat nustatyta, kad eksporto kainos, nustatytos eksportui į kitas eksporto rinkas, buvo šiek tiek didesnės nei kainos, nustatytos eksportui į Bendriją. Todėl abejojama, ar pagal kainas Bendrija būtų patrauklesnė rinka už kitas trečiųjų šalių rinkas.

(37)

Todėl yra požymių, kad nesant priemonių dempingas pasikartotų.

(38)

Vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas pateikė neišsamius klausimyno atsakymus. Kadangi jis nepateikė kai kurios trūkstamos informacijos, atitinkamai turėjo būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis. Pagal turimą informaciją per PTL Libija eksportavo apie 70 000 tonų karbamido (tai sudaro 0,8 % Bendrijos rinkos). Įvertinant, kad rinkos dalis yra tokia maža, atliekant su Libija susijusį tyrimą daugiausiai nagrinėjama dempingo pasikartojimo tikimybė. Dempingo ir jo pasikartojimo tikimybės tyrimas buvo atliekamas remiantis turima informacija.

(39)

Kadangi Libijos rinkoje nebuvo tipiško pardavimo vidaus rinkoje, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi pagal gamybos sąnaudas kilmės šalyje, pridėjus tinkamą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų sumą bei pelno dydį. Šiuo atveju nustatyta, kad pagrįstas pelno dydis – 8 %.

(40)

Išnagrinėjus bendradarbiaujančios Libijos bendrovės pateiktus klausimyno atsakymus nustatyta, kad eksportas į kitas trečiąsias rinkas buvo pagrindinė jos veikla. Per PTL į trečiąsias rinkas eksportuota apie 570 000 tonų, t. y. eksporto į Bendrijos rinką kiekis viršytas daugiau nei aštuonis kartus. Pirmiau aprašytu būdu nustatytą normaliąją vertę palyginus su eksporto kainomis, taikomomis vykdant tokį eksportą, nustatyta, kad dempingo lygis buvo aukštas.

(41)

Buvo labai abejojama ar dujų, kurios yra pagrindinė karbamido gamybos žaliava, sąnaudos buvo tinkamai parodytos eksportuojančio gamintojo apskaitoje. Remiantis turima informacija, laikoma, kad dujos buvo tiekiamos ypatingomis sąlygomis, kurias lėmė tai, kad eksportuojantis gamintojas ir dujų tiekėjas didžiąja dalimi priklauso Libijos valstybei ir tai, kad dujų kainos buvo neįprastai mažos. Koregavimas dempingo skirtumą labai padidintų. Atsižvelgiant į tai, kad dempingas nustatytas be šio koregavimo, o išvados dėl žalos pasikartojimo tikimybės išdėstytos toliau, nuspręsta, kad tokio koregavimo taikyti nebūtina, nors jis yra pagrįstas.

(42)

Be to, buvo tiriama, ar Libijos eksporto kainos, jeigu jos būtų nustatytos tokio pat lygio kaip ir vyraujančios dabartinės kainos Bendrijoje, būtų dempingo kainos. Iš tiesų, mažai tikėtina, kad tokį plataus vartojimo produktą, kaip karbamidas, būtų galima parduoti kaina, kuri yra didesnė už dabartinę rinkos kainą. Atlikus šį tyrimą taip pat nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo dideli.

(43)

Taip pat nustatyta, kad eksporto kainos, nustatytos eksportui į kitas eksporto rinkas, buvo šiek tiek didesnės nei kainos, nustatytos eksportui į Europos bendriją. Todėl abejojama, ar pagal kainas Bendrija būtų patrauklesnė rinka už kitas trečiųjų šalių rinkas.

(44)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra požymių, kad nesant priemonių dempingas pasikartotų.

(45)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo keturi gamintojai. Per PTL tik du iš jų vykdė pardavimą eksportui į Bendriją. Iš viso Ukraina eksportavo tik apie 20 000 tonų karbamido (tai sudaro apie 0,2 % Bendrijos rinkos). Įvertinant tai, kad rinkos dalis yra tokia maža, atliekant su Ukraina susijusį tyrimą daugiausiai nagrinėjama dempingo pasikartojimo tikimybė.

(46)

Kalbant apie dujų sąnaudas, nustatyta, kad Ukraina importuoja didžiąją dalį karbamido gamybai sunaudojamų dujų iš Rusijos. Šiuo atžvilgiu pagal visus turimus duomenis nustatyta, kad Ukraina importuoja gamtines dujas iš Rusijos kainomis, kurios yra gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Atlikus tyrimą atskleista, kad iš Rusijos į Bendriją eksportuojamų gamtinių dujų kaina buvo maždaug du kartus didesnė už Ukrainos vidaus rinkos dujų kainą. Todėl pareiškėjo dujų sąnaudos buvo koreguotos remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Koreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos Respublikos sienos (Vaidhauze) be transporto sąnaudų. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(47)

Po koregavimo trijų iš susijusių bendrovių vidaus rinkos kainos buvo mažesnės už sąnaudas, todėl normalioji vertė buvo nustatyta pagal ganybos sąnaudas pridedant pagrįstą 8 % pelno dydį. Ketvirtajai bendrovei šiuo tikslu taikytos koreguotos vidaus rinkos kainos.

(48)

Po to buvo tiriamas Ukrainos eksportuojančių gamintojų eksportas į visas trečiąsias šalis. Eksportas į visus pasaulio regionus buvo vykdomas kainomis, kurios buvo nuolat ir daug mažesnės už nustatytą normaliąją vertę.

(49)

Be to, buvo tiriama, ar Ukrainos eksporto kainos, jeigu jos būtų nustatytos tokio pat lygio kaip ir vyraujančios dabartinės kainos Bendrijoje, būtų dempingo kainos. Iš tiesų, mažai tikėtina, kad tokį plataus vartojimo produktą, kaip karbamidas, būtų galima parduoti kaina, kuri yra didesnė už dabartinę rinkos kainą. Atlikus šį tyrimą taip pat nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo dideli. Taip pat nustatyta, kad eksporto kainos, nustatytos eksportui į kitas eksporto rinkas buvo tokio paties lygio kaip ir kainos, nustatytos eksportui į Bendriją. Todėl abejojama, ar pagal kainas Bendrija būtų patrauklesnė rinka už kitas trečiųjų šalių rinkas. Atsižvelgiant į minėtus faktus ir aplinkybes, yra požymių, kad nesant priemonių dempingas pasikartotų.

(50)

Pagal turimą informaciją per PTL Baltarusijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiausiai apie 150 000 tonų. Be to, į kitas trečiąsias šalis eksportuota apie 225 000 tonų.

(51)

Neatmetama galimybė, kad panaikinus priemones dalis nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipiami į Bendriją. Vienintelio Baltarusijos eksportuotojo platinimo kanalai Bendrijoje yra gerai išvystyti, o Bendrijos rinkos dydis – patrauklus, ypač geografiškai arti esančioms šalims.

(52)

Tačiau neatmetama galimybė, kad dalis šio kiekio būtų eksportuojama taip pat ir į kitas trečiąsias šalis, kadangi tose teritorijose tikėtini kainų lygiai, pelningumas gamintojo kainomis EXW sąlygomis, yra panašus (arba netgi didesnis) už tą, kurį būtų galima pasiekti eksportuojant į Bendriją. Be to, atsižvelgiant į didėjančios žemės ūkio gamybos tendencijas, neatmetama galimybė, kad padidės karbamido vartojimas kituose pasaulio regionuose. Visa tai įvertinus, nesitikima, kad pasibaigus priemonių galiojimui eksportas būtų tokio paties dydžio kaip ir nepanaudoti pajėgumai, bet tikėtina, kad jis viršytų de minimis lygius.

(53)

Tokie patys argumentai taikomi ir galimam eksporto nukreipimui iš trečiųjų šalių į Bendriją, todėl nepanašu, kad nustojus galioti priemonėms artimoje ateityje į Bendrijos rinką būtų eksportuojami dideli papildomi kiekiai.

(54)

Pagal turimą informaciją per PTL Kroatijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiausiai apie 120 000 tonų. Be to, į kitas trečiąsias šalis eksportuota apie 60 000 tonų. Neatmetama galimybė, kad panaikinus priemones dalis nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipiami į Bendriją. Vienintelio Kroatijos eksportuotojo platinimo kanalai Bendrijoje yra gerai išvystyti, o Bendrijos rinkos dydis – patrauklus, ypač geografiškai arti esančioms šalims.

(55)

Tačiau antidempingo priemonės nesutrukdė Kroatijai eksportuoti didelius kiekius į Bendriją. Nėra jokių požymių, kad priemonės būtų sudariusios kliūtis toliau eksportuoti į Bendriją. Atsižvelgiant į tai, nepanašu, kad padidinus šiuos pajėgumus būtų daug daugiau eksportuojama į Bendriją. Tačiau neatmetama galimybė, kad dalis šio kiekio būtų eksportuojama taip pat ir į kitas trečiąsias šalis, kadangi tose teritorijose tikėtini kainų lygiai, pelningumas gamintojo kainomis EXW sąlygomis, yra panašus (arba netgi didesnis) už tą, kurį būtų galima pasiekti eksportuojant į Bendriją.

(56)

Be to, atsižvelgiant į didėjančios žemės ūkio gamybos tendencijas, neatmetama galimybė, kad padidės karbamido vartojimas kituose pasaulio regionuose. Visa tai įvertinus, nesitikima, kad didelė dalis nepanaudotų Kroatijos pajėgumų būtų naudojami papildomam eksportui į Bendriją, bet pagal esamą eksporto lygį, tikėtina, kad eksportas į Bendriją išliks didesnis nei de minimis lygis.

(57)

Tokie patys argumentai taikomi ir galimam eksporto nukreipimui iš trečiųjų šalių į Bendriją, todėl nepanašu, kad nustojus galioti priemonėms artimoje ateityje į Bendrijos rinką būtų eksportuojami dideli papildomi kiekiai.

(58)

Pagal turimą informaciją per PTL Libijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiausiai apie 140 000 tonų. Be to, į kitas trečiąsias šalis eksportuota apie 570 000 tonų. Neatmetama galimybė, kad panaikinus priemones dalis nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipiami į Bendriją. Vienintelio Libijos eksportuotojo platinimo kanalai Bendrijoje yra gerai išvystyti, o Bendrijos rinkos dydis – patrauklus, ypač geografiškai arti esančioms šalims.

(59)

Tačiau neatmetama galimybė, kad dalis šio kiekio būtų eksportuojama taip pat ir į kitas trečiąsias šalis, kadangi tose teritorijose tikėtini kainų lygiai, pelningumas gamintojo kainomis EXW sąlygomis, yra panašus (arba netgi didesnis) už tą, kurį būtų galima pasiekti eksportuojant į Bendriją. Be to, atsižvelgiant į didėjančios žemės ūkio gamybos tendencijas, neatmetama galimybė, kad padidės karbamido vartojimas kituose pasaulio regionuose. Visa tai įvertinus, nesitikima, kad pasibaigus priemonių galiojimui eksportas būtų tokio paties dydžio kaip ir nepanaudoti pajėgumai, bet tikėtina, kad jis viršytų de minimis lygius.

(60)

Tokie patys argumentai taikomi ir galimam eksporto nukreipimui iš trečiųjų šalių į Bendriją, todėl nepanašu, kad nustojus galioti priemonėms artimoje ateityje į Bendrijos rinką būtų eksportuojami dideli papildomi kiekiai.

(61)

Pagal turimą informaciją per PTL Ukrainos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiausiai apie 375 000 tonų. Be to, į kitas trečiąsias šalis eksportuota apie 3 500 000 tonų. Neatmetama galimybė, kad panaikinus priemones dalis nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipiami į Bendriją. Ukrainos eksportuotojų platinimo kanalai Bendrijoje yra gerai išvystyti, o Bendrijos rinkos dydis – patrauklus, ypač geografiškai arti esančioms šalims. Tačiau neatmetama galimybė, kad dalis šio kiekio būtų eksportuojama taip pat ir į kitas trečiąsias šalis, kadangi tose teritorijose tikėtini kainų lygiai, pelningumas gamintojo kainomis EXW sąlygomis, yra panašus į tą, kurį būtų galima pasiekti eksportuojant į Bendriją. Be to, atsižvelgiant į didėjančios žemės ūkio gamybos tendencijas, neatmetama galimybė, kad padidės karbamido vartojimas kituose pasaulio regionuose. Visa tai įvertinus, nesitikima, kad pasibaigus priemonių galiojimui eksportas būtų tokio paties dydžio kaip ir nepanaudoti pajėgumai, bet tikėtina, kad jis viršytų de minimis lygius.

(62)

Kalbant apie galimą eksporto nukreipimą iš trečiųjų šalių į Bendriją, pareiškėjai teigė, kad numatyti padidėję pajėgumai kituose regionuose (ypač Artimuosiuose Rytuose) pakeistų Ukrainos eksportą (daugiausiai Azijoje, bet taip pat ir Afrikoje ir Lotynų Amerikoje); tai sudarytų daugiau nei 3 000 000 tonų, kurios būtų nukreipiamos į Bendriją. Tačiau pagal turimą informaciją negalima daryti išvados, kad toks pakeitimas įvyktų kadangi, inter alia, dėl didėjančio pasaulinio vartojimo šie papildomi kiekiai, jeigu jie būtų tiekiami rinkai, būtų absorbuojami. Be to, neatmetama galimybė, kad pajėgumai didėtų lėčiau, nei teigia pareiškėjas. Visa tai įvertinus, negalima patvirtinti, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms artimoje ateityje į Bendriją būtų nukreipiami dideli papildomi kiekiai.

(63)

Remiantis minėtu tyrimu, daroma išvada, kad panaikinus priemones, nėra tikėtina, kad iš Kroatijos ir toliau būtų importuojami dideli karbamido kiekiai dempingo kaina arba kad kitų trijų nagrinėjamų šalių atveju dempingas pasikartotų.

(64)

Bendrijoje panašų produktą gamina 16 gamintojų, kurių gamyba sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Aštuoni iš jų Bendrijos gamintojais tapo po ES plėtros 2004 m. gegužės mėn.

(65)

Iš 16 Bendrijos gamintojų dvylika sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą, o trys atsiuntė atrankai atlikti būtiną informaciją, bet toliau nebendradarbiavo. Nė vienas Bendrijos gamintojas neprieštaravo dėl prašymo atlikti peržiūrą.

(66)

Taigi bendradarbiauti sutiko šie dvylika gamintojų:

(67)

Kadangi šie dvylika Bendrijos gamintojų sudarė maždaug 80 % visos Bendrijos gamybos per PTL, laikoma, kad jie sudaro didžiąją panašaus produkto visoje Bendrijoje gamybos dalį. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė). Keturi nebendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai bus vadinami kitais Bendrijos gamintojais.

(68)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę aštuoni bendradarbiavę gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(69)

Tikrasis suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą. Atsižvelgiant į 2004 m. ES plėtrą ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, vartojimas buvo nustatytas pagal ES-25 rinką visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kadangi šis tyrimas inicijuotas prieš Bulgarijai ir Rumunijai įstojant į ES, analizėje svarstoma tik padėtis ES-25.

(70)

2002–2003 m. suvartojimas Bendrijoje padidėjo 3 % ir išliko pastovus iki PTL.

(71)

Toliau nurodomi Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos importo kiekių, rinkos dalių ir vidutinių kainų pokyčiai. Šie duomenys grindžiami Eurostato statistiniais duomenimis.

(72)

Importo iš Baltarusijos kiekis 2002–2003 m. šiek tiek padidėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu vis mažėjo (– 81 % per visą laikotarpį). Jo rinkos dalis atitinkamai 2002–2003 m. padidėjo, o po to nuolat mažėjo (PTL sumažėjo iki 0,3 %). Nuo 2004 m. apimtys buvo de minimis lygio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos padidėjo nuo 107 EUR iki 190 EUR už toną.

(73)

Importo iš Ukrainos lygis nuolatos buvo mažesnis už de minimis ribą, o importo kainos 2002 m. – PTL padidėjo 65 %.

(74)

Importas iš Kroatijos per laikotarpį nekito ir sudarė maždaug 2 % Bendrijos rinkos, o importo kainos padidėjo 48 %.

(75)

Importas iš Libijos 2003 m. padidėjo, bet po to iki PTL pabaigos nuolatos mažėjo. Per visą laikotarpį importas sumažėjo 49 %, o jo rinkos dalis sumažėjo nuo 1,6 % 2002 m. iki 0,8 % PTL. Kaip ir kitų nagrinėjamųjų šalių, Libijos importo kainos 2002 m. – PTL padidėjo (77 %).

(76)

Keturių šalių kainų raida yra proporcingai didesnė arba atitinka Bendrijos pramonės pardavimo kainų padidėjimą.

(77)

Siekiant apskaičiuoti Kroatijos priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo lyginamos su vienintelio bendradarbiaujančio Kroatijos eksportuojančio gamintojo CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje, kurios buvo tinkamai koreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą. Palyginus nustatyta, kad dėl importo Bendrijos pramonė buvo priversta mažinti kainas 4,7 %. Tačiau šios kainos buvo panašios į Bendrijos pramonei nustatytą nežalingą kainą.

(78)

Atsižvelgiant į tai, kad trijų iš nagrinėjamųjų keturių šalių rinkos dalys buvo mažesnės už de minimis lygį, skaičiuojant kiekvienai šaliai atskirai arba kartu, nuspręsta, kad jų eksportas į Bendriją nedarė žalos ir todėl nagrinėjant žalos tęsimąsi priverstinio kainų sumažinimo skirtumai nebuvo tiriami.

(79)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodomi duomenys apie nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį. Šios kiekio ir kainų tendencijos taip pat grindžiamos Eurostato duomenimis.

(80)

Reikia paminėti, kad bendras importas iš trečiųjų šalių per visą laikotarpį padidėjo 4,4 %. Tai daugiausiai lėmė importo padidėjimas (9,4 %) iš Rusijos, kuri yra didžiausia eksportuotoja. Taip pat reikia paminėti, kad per visą laikotarpį importui iš Rusijos buvo taikomos priemonės (MIK forma), kurios buvo panaikintos Reglamentu (EB) Nr. 907/2007 (žr. 6 konstatuojamąją dalį). 2002 m. – PTL importas iš Egipto padidėjo 7,7 %, o importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo tokia pačia dalimi; Rumunijos importas sudarė daugiau nei 40 % šito importo. Kalbant apie eksporto kainas, visos minėtos šalys eksportavo į Bendriją tokiomis kainomis, dėl kurių nebuvo priverstinai sumažinamos Bendrijos pramonės kainos per PTL, ir (arba) kurios yra didesnės už Bendrijos pramonei nežalingas kainas.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius įtakos Bendrijos pramonės būklei.

(82)

Nustatyta, kad dauguma iš bendradarbiavusių Bendrijos pramonės gamintojų naudojo panašų produktą tolesniam perdirbimui į sumaišytus arba sintetinius trąšų produktus, kurie yra tolesnės azoto trąšos, kurių sudėtyje be azoto yra ir kitų medžiagų, tokių kaip vandenyje tirpstančio fosforo ir (arba) vandenyje tirpstančio kalio.

(83)

Tokiu būdu toje pačioje įmonėje perkelta karbamido produkcija nepatenka į atvirą rinką ir todėl nekonkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad toks uždarasis naudojimas sudaro nekintančią apie 20 % visos Bendrijos pramonės gamybos dalį. Todėl laikoma, kad jis negali turėti reikšmingos įtakos Bendrijos pramonės patiriamai žalai.

(84)

Tais atvejais, kai taikoma atranka, remiantis įprasta praktika tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, atsargų, pardavimo, rinkos dalies, augimo ir užimtumo) analizuojami visos Bendrijos pramonės (toliau lentelėse – BP) lygiu, o tie žalos rodikliai, kurie susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais, kaip antai: kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, atlyginimai, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai, pajėgumas pritraukti kapitalo, yra nagrinėjami remiantis surinkta informacija atrinktų Bendrijos gamintojų lygiu (toliau lentelėse – AG).

(85)

Bendrijos pramonės gamyba, įskaitant kiekius skirtus uždarajam naudojimui, išliko beveik pastovi 2002 m. – PTL: 2003 m. padidėjo 5 % ir 2004 m. tiek pat procentų sumažėjo. 2005 m. ir per PTL užregistruotas nedidelis atitinkamai 2 % ir 1 procentinio punkto padidėjimas, pasiekiant 4,45 mln. tonų lygį.

(86)

Gamybos pajėgumai 2002 m. – PTL padidėjo nedaug (5 %). Atsižvelgiant į tai, kad gamybos apimtis nepakito, šiek tiek sumažėjo pajėgumų panaudojimas: nuo 84 % 2002 m. iki 81 % PTL. Tačiau pajėgumų panaudojimui, susijusiam su šios rūšies gamyba ir pramone, įtakos gali turėti kitų produktų, kuriuos galima gaminti ta pačia gamybos įranga, gamyba, todėl tai nėra reikšmingas žalos rodiklis.

(87)

2002–2004 m. Bendrijos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis buvo stabilus, o vėliau labai padidėjo (24 procentiniais punktais 2005 m. ir papildomai 13 procentinių punktų PTL pabaigoje). Tačiau kadangi uždarajam naudojimui skirtas karbamidas yra laikomas kartu su laisvoje rinkoje parduodamu produktu, atsargų lygis yra laikomas nereikšmingu žalos rodikliu. Taip pat reikia paminėti, kad PTL pabaiga sutampa su sezoninio pardavimo pradžia.

(88)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje šiek tiek sumažėjo, t. y. 3 %.

(89)

Bendrijos pramonės rinkos dalis 2002 m. – PTL taip pat šiek tiek sumažėjo (nuo 36,5 % iki 34,3 %).

(90)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė prarado nedidelę rinkos dalį stabilioje rinkoje. Nagrinėjamųjų keturių šalių importas, kurio rinkos dalis 2002 m. – PTL sumažėjo nuo 5,8 % iki 4,4 %, neužėmė Bendrijos pramonės prarastos rinkos dalies.

(91)

2002 m. – PTL užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 6 %, nors gamyba šiek tiek padidėjo: taigi tai rodo Bendrijos pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą.

(92)

2002–2003 m. vieno Bendrijos pramonės darbuotojo metinis našumas padidėjo 6 % ir iki PTL išliko pastovus; tam teigiamos įtakos turėjo sumažėjęs darbuotojų skaičius ir padidėjusi Bendrijos pramonės gamyba.

(93)

Kalbant apie faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei per PTL, atsižvelgiant į tai, kad i) importo apimtis iš Baltarusijos, Ukrainos ir Libijos buvo mažesnė už de minimis lygį; ii) importas iš Kroatijos nekito, o jo kainos didėjo tiek pat, kiek ir ES pardavimo kainos; ir iii) bendra Bendrijos pramonės finansinė padėtis buvo labai gera, šis poveikis ir rodiklis laikomi nereikšmingais.

(94)

Pirmiau ir toliau išnagrinėti rodikliai aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis žymiai pagerėjo.

(95)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų vidutinė neto pardavimo kaina labai padidėjo nuo 2004 m. iki PTL ir atspindėjo nuoseklų bei besitęsiantį žaliavų sąnaudų didėjimą ir tuo pačiu metu vyravusias palankias tarptautinės karbamido rinkos sąlygas.

(96)

2002 m. – PTL vidutinis darbuotojo atlyginimas, kaip parodyta lentelėje toliau, padidėjo 13 %. Atsižvelgiant į infliacijos lygį ir bendrai sumažėjusį darbuotojų skaičių, laikoma, kad šis atlyginimų didėjimas yra nedidelis.

(97)

Keturių atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo (konkrečiai – 74 %), nors tam tikrų svyravimų būta. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su gamybos įrenginių modernizavimu ir aplinkos apsaugos reikalavimais. Tai patvirtina Bendrijos pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą. Rezultatus galima įvertinti nagrinėjant, kaip kito našumas, kuris tuo laikotarpiu labai padidėjo (žr. 92 konstatuojamąją dalį).

(98)

Atrinktų gamintojų pelningumas rodo didelį pagerėjimą 2002–2005 m., kuomet jis pasiekė daugiau kaip 19 % pardavimo vertės. Dėl pastovaus dujų kainos didėjimo 2006 m. pradžioje per PTL rodiklis sumažėjo iki 10,7 %. Į tai atsižvelgiant pažymima, kad pirminiame tyrime nustatytas 8 % pelno dydis, kuris galėjo būti gaunamas, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip ir pelningumas.

(99)

Grynųjų pinigų srautas 2002–2005 m. labai padidėjo, tačiau vėl sumažėjo per PTL. Šis pokytis atitinka bendrą pelningumo pokytį nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(100)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Bendrijos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų bandydami padidinti kapitalą.

(101)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės rinkos dalis ir pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje šiek tiek sumažėjo. Tačiau bendra Bendrijos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerėjo.

(102)

Beveik visi žalos rodikliai, išskyrus atsargų kiekio padidėjimą, pakito teigiama linkme: gamybos apimtis ir Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina padidėjo, o po 2002 m. pelningumas gerokai viršijo tikslinį pelno dydį, nustatytą pradiniame tyrime.

(103)

Teigiamai kito ir investicijų grąža bei pinigų srautai. Atlyginimai šiek tiek didėjo, Bendrijos pramonė investavo toliau. Taip pat labai padidėjo našumas parodydamas teigiamą gamybos raidą ir Bendrijos pramonės pastangas jį didinti investicijomis.

(104)

Pareiškėjas teigė, kad karbamido pramonės po pardavimo gautas ilgalaikis pelnas sumokėjus mokesčius turėtų būti 25 %. Tai turėtų sudaryti maždaug 36 % ikimokestinio pelno iš apyvartos. Pareiškėjo teigimu, tai galima pagrįsti naujos amoniako ir (arba) karbamido įmonės, kurios investicijų grąža turėtų siekti 11 % (kuri, kaip teigiama, prilygtų 36 % ikimokestinio pelno iš apyvartos), įsteigimo sąnaudomis. Į tai atsižvelgiant reikia pažymėti, kad atliekant šį tyrimą pareiškėjas niekada nenurodė tokio didelio pelno ir pirminiame tyrime buvo nustatyta, kad nesant žalingo dempingo galima pasiekti 8 % pelno dydį. Be to, Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu byloje T-210/95 patvirtino, kad „… pelno dydis, kuriuo turi remtis Taryba, apskaičiuodama tikslinę kainą, kuria bus pašalinta aptariama žala, turi būti lygus tokiam pelno dydžiui, kurio Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis esant normalioms konkurencingumo sąlygoms, kai nevykdomas importas dempingo kaina“. (8) Toje pačioje byloje patvirtinta, kad „… teiginys, kad pelno dydis, kurį taiko Bendrijos institucijos, turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti Bendrijos pramonės išlikimą ir (arba) atitinkamą kapitalo grąžą, nėra pagrįstas pagrindiniu reglamentu“.

(105)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad, kalbant apie trąšų pramonę, po pardavimo gautas pelnas nėra tinkamas rodiklis nustatant žalą, kadangi jis susijęs su pelnu, o naudojamo kapitalo grąža ir (arba) investicijų grąža yra kokybiškai tinkamesnės tokiam vertinimui. Be to, buvo teigiama, kad pagal šiuos rodiklius Bendrijos pramonė patyrė žalą.

(106)

Įvertinant tam tikras trąšų pramonės charakteristikas (inter alia, arba, pvz., jos kapitalo naudojimo intensyvumą) bei trąšų rinkos pobūdį (jos žaliavų kainų ir galutinių produktų kainų kintamumą), pritariama, kad po pardavimo gautas pelnas, savaime, gali būti ne pats geriausias rodiklis, susijęs su pelningumu, ir jis turėtų būti papildomas tokiais rodikliais, kaip naudojamo kapitalo grąža ir investicijų grąža. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jei nebūtų importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė būtų galėjusi gauti nurodyto dydžio grąžą. Pareiškėjas taip pat nenurodė pelno dydžio, kurį būtų galėjusi gauti Bendrijos pramonė, jei nebūtų importo dempingo kaina. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(107)

Todėl daroma išvada, kad materialinė žala Bendrijos pramonei nebesitęsė.

(108)

Kadangi dėl importo iš nagrinėjamosios šalies patirta materialinė žala nesitęsė, atliekant analizę didžiausias dėmesys skirtas žalos pasikartojimo tikimybei jei būtų panaikintos priemonės. Šiuo atžvilgiu analizuoti du pagrindiniai kriterijai: i) galimi eksporto iš nagrinėjamųjų šalių kiekiai ir kainos; ii) šių numatomų kiekių iš nagrinėjamųjų šalių ir kainų poveikis Bendrijos pramonei.

(109)

Atliekant tyrimą, atsižvelgiama ne tik į Bendrijoje, bet ir visame pasaulyje esančias bendras rinkos aplinkybes – vis dar dideles kainas ir pelną. Tokias aplinkybes daugiausiai lemia tai, kad paklausa viršija pasiūlą. Nėra jokių požymių, kad tokios bendros aplinkybės per trumpą arba vidutinį laikotarpį labai pasikeistų.

(110)

Kaip nurodyta pirmiau, tikėtina, kad pasibaigus priemonių galiojimui Ukrainos eksportuojantys gamintojai į Bendriją daugiausiai papildomai eksportuotų apie 375 000 tonų karbamido. Libija ir Baltarusija – atitinkamai 140 000 ir 150 000 tonų. Kroatijos eksportuojamas kiekis lyginant su dabartine apimtimi nedaug pasikeistų.

(111)

Eksporto kainos į Bendriją ir į trečiąsias šalis nagrinėtos pirmiau. Atsižvelgiant į toliau aprašomas rinkos sąlygas ir tikėtiną pagrindinių sąnaudų, tokių kaip dujos, pokytį, atlikus šią analizę daroma išvada, kad tikėtina, jog eksporto kainos išliks didelės. Todėl negalima daryti išvados, kad dėl tokių kainų būtų priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos arba sąnaudos ir (arba) Bendrijos pramonė būtų priversta parduoti mažesnėmis kainomis.

(112)

Numatoma, kad ateinančiais metais karbamido rinka Bendrijoje (9) ir pasaulyje labai išaugs daugiausiai dėl padidėjusios žemės ūkio gamybos (naudojamos biokurui) ir dėl platesnio AdBlue  (10) naudojimo pramonėje. Pavyzdžiui, Žemės ūkio generalinio direktorato 2007 m. liepos mėn. išleistame leidinyje „Žemės ūkio rinkų perspektyvos Europos Sąjungoje 2007–2014 m.“ patvirtinama, kad grūdų gamyba per šį laikotarpį tikėtina padidės 20 %. Pareiškėjo skaičiavimu augimas bus 10 %. Be to, 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2007 (11) numatyta 2008 m. taikyti nukrypimus, susijusius su atidėta žeme. Tikėtina, kad numatytas Bendrijos rinkos augimas (apie 1 mln. papildomų tonų) viršys didžiausią galimą kiekį, kurį eksportuojančios šalys galėtų eksportuoti į Bendriją. Todėl dėl tokio papildomo eksporto neatsirastų jokių didelių kiekio neatitikimų iš dalies todėl, kad skirtumas tarp didžiausios galimos Bendrijos gamybos ir vartojimo yra apie 2 mln. tonų, ir nėra jokių požymių, kad kiti eksportuotojai (inter alia, Rusijos kilmės, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 907/2007) šį skirtumą užpildytų tiek, kad pasiūlos perviršis sumažintų rinkos kainas.

(113)

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta pirmiau, nepanašu, kad Bendrijos pramonė turėtų sumažinti savo pardavimą, gamybą arba kainas tiek, kad būtų daroma materialinis poveikis jos pelningumui ir bendrai padėčiai. Todėl tikėtina, kad pelnas išliktų dabartinio lygio, atspindėdamas vyraujančias palankias rinkos sąlygas, ypač nuo 2004 m. iki PTL.

(114)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, negalima daryti išvados, kad panaikinus galiojančias priemones, būtų žalos Bendrijos pramonei pasikartojimo tikimybė.

(115)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti panaikinti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Nebuvo gauta jokių pastabų, pagal kurias būtų keičiamos pirmiau išdėstytos išvados.

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, panaikinti antidempingo priemones, taikomas importuojamam Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidui, ir baigti tyrimą.

(117)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, t. y. didelius sąnaudų struktūros ir (arba) eksportuotojų visose nagrinėjamosiose keturiose šalyse eksporto operacijų iškraipymus, būtina atidžiai stebėti Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamido importo raidą ir, jei situacija to reikalaus, imtis skubių veiksmų,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/49

(1)

Bendrija ir Bisau Gvinėjos Respublika baigė derybas dėl naujo Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, kuriuo Bendrijos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kuriuose Bisau Gvinėja turi suverenitetą ar kurie priklauso jos jurisdikcijai žuvininkystės srityje.

(2)

Šių derybų rezultatas – 2007 m. gegužės 23 d. parafuotas Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas.

(3)

Bendrija suinteresuota patvirtinti šį susitarimą.

(4)

Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

a)

krevečių žvejyba:

b)

pelekinių žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų žvejyba:

c)

tunų žvejybos seineriai ir paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai:

d)

kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai:

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/51

(1)

Bendrija ir Dramblio Kaulo Krantas susitarė dėl Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, kuriuo Bendrijos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Dramblio Kaulo Kranto suverenitetui arba jurisdikcijai žuvininkystės srityje.

(2)

Pasibaigus deryboms 2007 m. balandžio 5 d. parafuotas naujas Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas.

(3)

Bendrija suinteresuota patvirtinti šį Susitarimą.

(4)

Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

—

5 gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai:

—

15 paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų:

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/53

(1)

2007 m. spalio 25 d. generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui adresuotame laiške Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas prašė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių padėti įgyvendinti sankcijas, kurias Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo taryba nusprendė taikyti neteisėtoms Anžuano valdžios institucijoms ir kai kuriems su jomis susijusiems asmenims.

(2)

Bendrojoje pozicijoje 2008/187/BUSP numatyta, kad neteisėtoms Anžuano valdžios institucijoms ir kai kuriems su jomis susijusiems asmenims taikomos ribojančios priemonės. Priemonės apima atitinkamiems asmenims priklausančių lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą.

(3)

Tos priemonės priklauso Europos bendrijos steigimo sutarties taikymo sričiai. Todėl siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių ūkio subjektai priemonę taikytų vienodai, reikia priimti Bendrijos aktą dėl jos taikymo Bendrijoje,

a)

lėšos – bet kurios rūšies finansinis turtas ir ekonominė nauda, įskaitant (tačiau ne tik):

b)

lėšų įšaldymas – bet kuris veiksmas, kurio tikslas yra sukliudyti lėšų judėjimui, pervedimui, keitimui, naudojimui ar operavimui jomis pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybę, valdymą, savybes, paskirtį ar atliekant kitus pakeitimus, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant investicijų portfelio valdymą;

c)

ekonominiai ištekliai – bet kokios rūšies materialusis, nematerialusis, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įgyti ar paslaugoms gauti;

d)

ekonominių išteklių įšaldymas – išteklių naudojimo lėšoms, prekėms įgyti ar paslaugoms gauti bet kokiu būdu, įskaitant (tačiau ne tik) jų pardavimą, nuomą ar įkeitimą, draudimas;

e)

Bendrijos teritorija – teritorijos, kurioms taikoma Sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

a)

palūkanų ar kitų su šiomis sąskaitomis susijusių pajamų;

b)

mokėjimų pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, sudarytus arba prisiimtus iki tos dienos, kurią šioms sąskaitoms pradėtos taikyti šio reglamento nuostatos,

a)

būtini I priede išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, pvz., išlaidoms, skirtoms maisto produktams, nuomai arba hipotekai, vaistams, medicininiam gydymui, mokesčiams, draudimo įmokoms ir mokesčiams už komunalines paslaugas;

b)

skirti tik pagrįstiems specialisto honorarams apmokėti ir išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)

skirti tik komisiniams arba aptarnavimo mokesčiams už einamąjį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą sumokėti;

d)

būtini nenumatytoms išlaidoms padengti, jei likus bent dviem savaitėms iki specialaus leidimo suteikimo atitinkama valstybė narė yra pranešusi visoms kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, dėl kokių priežasčių ji mano, kad reikia suteikti tokį leidimą.

a)

nedelsdami pateikia II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybės narės, kurioje nuolat gyvena ar yra įsisteigę, kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kuri gali padėti laikytis šio reglamento, pvz., informaciją apie pagal 2 straipsnį įšaldytas sąskaitas ir sumas, ir tiesiogiai arba per valstybes nares perduoda šią informaciją Komisijai;

b)

bendradarbiauja su II priede išvardytose tinklavietėse nurodytomis kompetentingomis institucijomis tikrinant šią informaciją.

a)

iš dalies keisti I priedą remiantis spendimais, priimtais dėl Bendrosios pozicijos 2008/187/BUSP priedo;

b)

iš dalies keisti II priedą remiantis valstybių narių pateikta informacija.

a)

Bendrijos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)

visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose;

c)

visiems Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų esantiems asmenims, turintiems jos valstybės narės pilietybę;

d)

visiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, įregistruotiems arba įsisteigusiems pagal valstybės narės teisę;

e)

visiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, vykdantiems visą prekybinę veiklą arba jos dalį Bendrijos teritorijoje.

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/60

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/62

(1)

1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų srityje) (2) 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkte numatyta, kad, importuojant aukštos kokybės paprastuosius kviečius, be kitų 2003 m. liepos 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1342/2003, nustatančiame specialias išsamias grūdų ir ryžių importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisykles (3) numatytų užstatų reikia sumokėti papildomą užstatą. Tokio 95 EUR už toną užstato reikia dėl skirtingų paprastųjų kviečių importo muitų atsižvelgiant, ar tai aukštos kokybės, ar vidutinės ir žemos kokybės paprastieji kviečiai.

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2008 (4) iki 2008 m. birželio 30 d. laikinai sustabdytas kai kurių grūdų importo muitų taikymas 2007–2008 prekybos metais, tačiau numatyta, kad muitus vėl galima pradėti taikyti, kai tik tai galima pagrįsti pateisina padėtimi rinkoje.

(3)

Dėl laikino importo muitų netaikymo importui, kuris vykdomas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1/2008 2 straipsniu pagal nuo 2008 m. sausio 4 d. išduotas importo licencijas, laikinai išnyko išskirtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiama papildomo užstato, sumokamo kartu su kitais su importo licencija susijusiais užstatais, sistema. Atsižvelgiant į šias naujas paprastųjų kviečių importo sąlygas, atsiradusias po Reglamento (EB) Nr. 1/2008 įsigaliojimo, iki vėl pradedant taikyti importo muitus nebėra pagrindo reikalauti papildomo 95 EUR už toną užstato, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1249/96 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkte.