ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
13.2.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 106/2008
2008 m. sausio 15 d.
dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos
(nauja redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2422/2001 dėl raštinės įrangos ženklinimo apie energijos taupymą Bendrijos programos (3) reikia iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo turėtų būti paskelbta nauja to reglamento redakcija. |
(2) |
Raštinės įrangai tenka didelė visos suvartojamos elektros energijos dalis. Įvairūs Bendrijos rinkoje parduodami modeliai, atlikdami panašias funkcijas, pasižymi labai skirtingu energijos vartojimo lygiu ir yra didelis potencialas padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. |
(3) |
Padidinus raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumą, turėtų būti prisidėta prie Bendrijos konkurencingumo didinimo, jos energijos tiekimo saugumo ir aplinkos bei vartotojų apsaugos. |
(4) |
Svarbu propaguoti priemones, skirtas tinkamam vidaus rinkos veikimui. |
(5) |
Pageidautina suderinti nacionalines energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo iniciatyvas, kad kuo labiau būtų sumažintas joms įgyvendinti skirtų priemonių neigiamas poveikis pramonei ir prekybai. |
(6) |
Kadangi siūlomo veiksmo tikslo – sukurti Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos taisykles – valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl geriau šio tikslo siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. |
(7) |
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolu, dėl kurio susitarta Kiote 1997 m. gruodžio 11 d., raginama 8 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų Bendrijos emisiją vėliausiai 2008–2012 m. Kad būtų galima pasiekti šį tikslą, reikia imtis griežtesnių priemonių sumažinti anglies dvideginio emisijas Bendrijoje. |
(8) |
Be to, 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2179/98/EB dėl Europos bendrijos politikos ir veiksmų programos dėl aplinkos ir tvarios plėtros „Tvarumo link“ persvarstymo (4), prietaisų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo nustatymas laikomas svarbiausiu prioritetu integruojant aplinkosaugos reikalavimus į energijos sritį. |
(9) |
1998 m. gruodžio 7 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl energijos vartojimo efektyvumo Europos bendrijoje (5) raginama plačiau taikyti prietaisų ir įrangos ženklinimą. |
(10) |
Visais tinkamais atvejais pageidautina koordinuoti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, ženklinimą ir bandymų metodus. |
(11) |
Daugumą efektyviai energiją vartojančios raštinės įrangos galima įsigyti su nedidelėmis papildomomis išlaidomis arba be jų, ir per gana trumpą laiką jos atsiperka, nes tokie prietaisai taupo elektros energiją. Todėl šioje srityje energijos taupymo ir anglies dvideginio kiekio mažinimo tikslai gali būti pasiekti efektyviomis išlaidomis, nepakenkiant vartotojams ar pramonei. |
(12) |
Raštinės įranga prekiaujama visame pasaulyje. 2006 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo (6) (toliau – Susitarimas) turėtų palengvinti tarptautinę prekybą ir aplinkos apsaugą šios įrangos srityje. Susitarimas turėtų būti įgyvendintas Bendrijoje. |
(13) |
Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas Energy Star naudojamas visame pasaulyje. Norėdama daryti įtaką visame pasaulyje naudojamo Energy Star ženklinimo programos reikalavimams, Bendrija turėtų dalyvauti šioje programoje ir nustatant reikiamas technines specifikacijas. Drauge su Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra (toliau – USEPA) nustatydama tas technines specifikacijas, Komisija turėtų siekti ambicingų energijos vartojimo efektyvumo lygių, atsižvelgdama į Bendrijos energijos vartojimo efektyvumo politiką ir tikslus. |
(14) |
Reikia efektyvios įgyvendinimo sistemos, norint užtikrinti, kad raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programa būtų tinkamai įgyvendinama, garantuotų sąžiningos konkurencijos sąlygas gamintojams ir apsaugotų vartotojų teises. |
(15) |
Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik raštinės įrangai. |
(16) |
1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių suvartojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (7) nėra tinkamiausias teisės aktas raštinės įrangai. Išlaidų efektyvumo požiūriu tinkamiausia priemonė propaguoti raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumą yra savanoriško ženklinimo programa. |
(17) |
Norint efektyviai ir nešališkai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programą, reikia numatyti, kad prie bendrų techninių specifikacijų nustatymo ir persvarstymo prisidėtų tinkama institucija, Europos bendrijos Energy Star valdyba. Valdyba turėtų būti sudaryta iš valstybių atstovų ir suinteresuotųjų šalių atstovų. |
(18) |
Būtina užtikrinti, kad raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programa būtų nuosekli ir suderinta su Bendrijos politikos prioritetais bei kitomis Bendrijos ženklinimo ir kokybės sertifikavimo sistemomis, pavyzdžiui, nustatytomis Direktyvoje 92/75/EEB bei 1992 m. kovo 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 880/92 dėl Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo schemos (8). |
(19) |
Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programa taip pat turėtų papildyti priemones, kurių imtasi pagal 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (9). Todėl būtina užtikrinti Energy Star programos ir ekologinio projektavimo schemos nuoseklumą ir suderinimą. |
(20) |
Kad nebūtų klaidinami vartotojai ir būtų išvengta galimo rinkos iškraipymo, pageidautina Susitarimu grindžiamą Bendrijos Energy Star programą koordinuoti su kitomis Bendrijos savanoriško raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo schemomis. |
(21) |
Reikia garantuoti Energy Star programos įgyvendinimo skaidrumą ir užtikrinti jos suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, kad ne Bendrijos šalių gamintojams ir eksportuotojams būtų lengviau prisijungti prie schemos ir joje dalyvauti. |
(22) |
Šiame reglamente atsižvelgiama į Energy Star programos įgyvendinimo Bendrijoje pradinio laikotarpio patirtį, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Tikslas
Šiuo reglamentu nustatomos Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (toliau – Energy Star programa) taisyklės, kaip nurodyta Susitarime.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas Susitarimo C priede nustatytoms raštinės įrangos gaminių grupėms, atsižvelgiant į bet kokius jo pakeitimus pagal Susitarimo XII straipsnį.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
a) |
bendras logotipas – susitarimo A priede pateiktas ženklas; |
b) |
programos dalyviai – gamintojai, surinkėjai, eksportuotojai, importuotojai, mažmenininkai ir kiti asmenys ar subjektai, kurie įsipareigoja propaguoti nurodytą efektyviai energiją vartojančios raštinės įrangos gaminius, atitinkančius c punkte apibrėžtas bendras specifikacijas, ir kurie užsiregistruodami Komisijoje nusprendė dalyvauti Energy Star programoje; |
c) |
bendros specifikacijos – efektyvaus energijos vartojimo ir energinio naudingumo reikalavimai, įskaitant bandymų metodus, kurie naudojami nustatyti, ar efektyviai energiją vartojančiai raštinės įrangai galima suteikti bendrą logotipą. |
4 straipsnis
Bendrieji principai
1. Tinkamais atvejais Energy Star programa koordinuojama su kitomis Bendrijos ženklinimo arba kokybės sertifikavimo priemonėmis bei schemomis, pavyzdžiui, Reglamentu (EEB) Nr. 880/92 nustatyta Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo schema, Direktyvoje 92/75/EEB numatytu buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių suvartojimo parodymu ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį ir Direktyvos 2005/32/EB įgyvendinimo priemonėmis.
2. Bendrą logotipą programos dalyviai gali naudoti ant jų raštinės įrangos gaminių ir susijusioje reklaminėje medžiagoje.
3. Dalyvavimas Energy Star programoje yra savanoriškas.
4. Laikoma, kad raštinės įrangos gaminiai, kuriems naudoti bendrą logotipą leido USEPA, atitinka šį reglamentą, nebent yra priešingų įrodymų.
5. Nedarant poveikio Bendrijos atitikties įvertinimo ir atitikties ženklinimo taisyklėms bei (arba) tarptautiniams Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimams dėl galimybės patekti į Bendrijos rinką, gaminiai, kuriuos apima šis reglamentas, pateikti į Bendrijos rinką, gali būti bandomi Komisijos arba valstybių narių, kad būtų patikrinta jų atitiktis šio reglamento reikalavimams.
5 straipsnis
Programos dalyvių registravimas
1. Prašymai tapti programos dalyviu pateikiami Komisijai.
2. Sprendimą leisti pareiškėjui tapti programos dalyviu priima Komisija, patikrinusi ar pareiškėjas sutiko laikytis susitarimo B priede išdėstytų gairių bendro logotipo naudotojui. Komisija Energy Star tinklavietėje skelbia atnaujinamą programos dalyvių sąrašą ir reguliariai persiunčia jį valstybėms narėms.
6 straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo kriterijų naudojimo skatinimas
Susitarimo galiojimo laikotarpiu Komisija ir kitos Bendrijos institucijos bei centrinės valdžios institucijos, apibrėžtos 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (10), nedarydamos poveikio Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų bei ekonominių kriterijų taikymui, viešojo prikimo sutartyse, kurių vertė lygi arba didesnė už minėtos direktyvos 7 straipsnyje nurodytas ribas, turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, ne mažiau griežtus nei bendrosiose specifikacijose.
7 straipsnis
Kitos savanoriškos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos
1. Kitos jau esančios ir naujos savanoriškos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos valstybėse narėse, skirtos raštinės įrangos gaminiams, gali egzistuoti kartu su Energy Star programa.
2. Komisija ir valstybės narės turi stengtis užtikrinti būtiną Energy Star programos ir nacionalinių schemų bei kitų ženklinimo schemų Bendrijoje ir valstybėse narėse koordinavimą.
8 straipsnis
Europos bendrijos Energy Star valdyba
1. Komisija įkuria Europos bendrijos Energy Star valdybą (toliau – EBESV), susidedančią iš 9 straipsnyje nurodytų valstybių atstovų ir suinteresuotų šalių atstovų. EBESV peržiūri Energy Star programos įgyvendinimą Bendrijoje ir prireikus teikia Komisijai konsultacijas ir pagalbą, kad ji galėtų vykdyti Susitarimo IV straipsnyje nurodytos valdančiosios institucijos funkcijas.
2. Komisija užtikrina, kad savo veikloje EBESV, atsižvelgdama į visas raštinės įrangos gaminių grupes, kiek įmanoma prižiūrėtų, kad programoje vienodai dalyvautų visos su gaminių grupe susijusios suinteresuotos šalys, pavyzdžiui, gamintojai, mažmenininkai, importuotojai, aplinkos apsaugos grupės ir vartotojų organizacijos.
3. Komisija, padedama EBESV, stebi, kaip bendru logotipu pažymėti gaminiai skverbiasi į rinką ir kaip kinta raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumas, siekdama laiku patikslinti bendras specifikacijas.
4. Komisija priima EBESV darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į valstybių atstovų EBESV nuomonę.
9 straipsnis
Valstybių atstovai
Visos valstybės narės paskiria nacionalinės energetikos politikos ekspertus, kompetentingas institucijas ar asmenis (toliau – valstybių atstovai), atsakingus už šiame reglamente numatytų uždavinių įgyvendinimą. Jei paskiriamas daugiau nei vienas valstybės atstovas, valstybė narė nustato atitinkamus tų atstovų įgaliojimus ir jiems taikytinus koordinavimo reikalavimus.
10 straipsnis
Darbo planas
Laikydamasi 1 straipsnyje nustatyto tikslo Komisija parengia darbo planą. Darbo plane išdėstoma Energy Star programos plėtros strategija, kuri tolesniems trejiems metams numato:
a) |
energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus, atsižvelgiant į poreikį laikytis vartotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos aukštų standartų ir į tikslą skverbtis į rinką, kurio Bendrijos lygiu turėtų būti siekiama Energy Star programa; |
b) |
nebaigtinį raštinės įrangos gaminių, kurie turi būti laikomi prioritetiniais įtraukiant juos į Energy Star programą, sąrašą; |
c) |
švietimo ir naudojimo skatinimo priemones; |
d) |
pasiūlymus dėl Energy Star programos ir kitų valstybių narių savanoriško energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo schemų koordinavimo ir sąveikos. |
Komisija bent kartą per metus peržiūri savo darbo planą ir jį viešai paskelbia.
11 straipsnis
Parengiamosios techninių kriterijų persvarstymo procedūros
1. Siekiant pasirengti bendrų specifikacijų ir raštinės įrangos gaminių grupių, kurias apima Susitarimo C priedas, persvarstymui, ir prieš pateikiant pasiūlymo projektą arba atsakant USEPA laikantis tvarkos, kuri numatyta Susitarime ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendime 2006/1005/EB dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo (11), turi būti imamasi 2–5 dalyse nurodytų veiksmų.
2. Komisija gali prašyti, kad EBESV pateiktų pasiūlymą dėl susitarimo ar bendrų gaminio specifikacijų persvarstymo. Komisija gali pateikti pasiūlymą EBESV dėl gaminio bendrų specifikacijų ar Susitarimo persvarstymo. EBESV taip pat gali teikti pasiūlymą Komisijai savo iniciatyva.
3. Komisija, gavusi pasiūlymą iš USEPA dėl Susitarimo persvarstymo, visais atvejais turi konsultuotis su EBESV.
4. EBESV nariai, teikdami savo nuomonę Komisijai, atsižvelgia į įgyvendinamumo ir rinkos tyrimų rezultatus bei turimas energijos vartojimo mažinimo technologijas.
5. Komisija turi ypač atsižvelgti į ambicingo lygio bendrų specifikacijų nustatymo tikslą, kaip nurodyta Susitarimo I straipsnio 3 dalyje, kuriuo siekiama sumažinti energijos vartojimą, ir turi tinkamai atsižvelgti į turimas technologijas ir susijusias išlaidas. Prieš pateikdama nuomonę dėl naujų bendrų specifikacijų, EBESV visų pirma atsižvelgia į naujausius ekologinio projektavimo tyrimų rezultatus.
12 straipsnis
Rinkos priežiūra ir piktnaudžiavimo kontrolė
1. Bendras logotipas naudojamas tik gaminiams. kuriuos apima Susitarimas ir laikantis Susitarimo B priede nurodytų gairių bendro logotipo naudotojui.
2. Draudžiama bet kokia klaidinga ar klaidinanti reklama arba bet kokio ženklinimo ar logotipo, kurį galima supainioti su bendru logotipu, naudojimas.
3. Komisija, imdamasi Susitarimo IX straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse apibrėžtų veiksmų ar juos koordinuodama, užtikrina tinkamą bendro logotipo naudojimą. Valstybės narės turi imtis reikiamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų jų teritorijoje ir apie tai informuoja Komisiją. Valstybės narės įrodymus, kad programos dalyviai nesilaiko privalomų taisyklių gali perduoti Komisijai, kad ji imtųsi pradinių veiksmų.
13 straipsnis
Peržiūra
Prieš vienerius metus iki Susitarimo galiojimo pabaigos Komisija parengia ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pranešama apie energijos vartojimo efektyvumą Bendrijos raštinės įrangos rinkoje ir įvertinamas Energy Star programos veiksmingumas. Ataskaitoje pateikiami kokybiniai ir kiekybiniai duomenys bei duomenys apie Energy Star programos naudą, t. t. sutaupytą energijos kiekį ir ekologinę naudą į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo aspektu.
14 straipsnis
Persvarstymas
Prieš Susitarimo šalims tariantis dėl jo pratęsimo pagal Susitarimo XIV straipsnio 2 dalį, Komisija įvertina Energy Star programą vadovaudamasi jos vykdymo metu sukaupta patirtimi.
15 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 2422/2001 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą koreliacinę lentelę.
16 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. LENARČIČ
(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 97.
(2) 2007 m. liepos 10 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 332, 2001 12 15, p. 1.
(4) OL L 275, 1998 10 10, p. 1.
(5) OL C 394, 1998 12 17, p. 1.
(6) OL L 381, 2006 12 28, p. 26.
(7) OL L 297, 1992 10 13, p. 16. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(8) OL L 99, 1992 4 11, p. 1. Reglamentas panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 (OL L 237, 2000 9 21, p. 1).
(9) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.
(10) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1422/2007 (OL L 317, 2007 12 5, p. 34).
(11) OL L 381, 2006 12 28, p. 24.
PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 2422/2001 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
1 straipsnio paskutinis sakinys |
— |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
— |
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnio 5 dalis |
5 straipsnis |
5 straipsnis |
6 straipsnio 1 dalis |
— |
6 straipsnio 2 dalis |
— |
6 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnis |
7 straipsnis |
7 straipsnis |
8 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
— |
8 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
— |
8 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 5 dalis |
— |
9 straipsnis |
9 straipsnis |
10 straipsnio pirmos dalies įvadinė dalis |
10 straipsnio pirmos dalies įvadinė dalis |
10 straipsnio pirmos dalies pirma įtrauka |
10 straipsnio pirmos dalies a punktas |
10 straipsnio pirmos dalies antra įtrauka |
10 straipsnio pirmos dalies b punktas |
10 straipsnio pirmos dalies trečia įtrauka |
— |
— |
10 straipsnio pirmos dalies c punktas |
10 straipsnio pirmos dalies ketvirta įtrauka |
10 straipsnio pirmos dalies d punktas |
10 straipsnio antros dalies pirmas sakinys |
10 straipsnio antra dalis |
11 straipsnio pirma dalis |
11 straipsnio 1 dalis |
11 straipsnio 1 punktas |
11 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnio 2 punktas |
11 straipsnio 3 dalis |
11 straipsnio 3 punkto pirmas sakinys |
11 straipsnio 4 dalis |
11 straipsnio 3 punkto antras sakinys |
11 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys |
— |
11 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys |
12 straipsnis |
12 straipsnis |
13 straipsnis |
— |
— |
13 straipsnis |
14 straipsnio pirma dalis |
14 straipsnis |
14 straipsnio antra dalis |
— |
— |
15 straipsnis |
15 straipsnis |
16 straipsnis |
Priedas |
— |
13.2.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39/8 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 107/2008
2008 m. sausio 15 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1946/2006 (3) nustatoma, kad 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), nustatyta reguliavimo procedūra turi būti taikoma priimant šio reglamento įgyvendinimo priemones. |
(2) |
Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/512/EB, kuriuo buvo nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, taikoma priimant bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, nuostatas, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas. |
(3) |
Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tvirtinti Bendrijos priemones, susijusias su tam tikrų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, numatyti išlygas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatų, nustatyti ir atnaujinti maistinių medžiagų apibūdinimus, jų vartojimo sąlygas ir išimtis, sudaryti ir (arba) keisti teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą sąrašus bei keisti maisto produktų, kurių apibūdinimas minėtaisiais teiginiais draudžiamas arba ribojamas, sąrašą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms to reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti ir (arba) papildyti tą reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(4) |
Tuo atveju, kai leidimas vartoti teiginį suteikiamas tik vienam konkrečiam maisto verslo operatoriui, nuostatų dėl duomenų apsaugos taikymas neturėtų užkirsti galimybės kitiems pareiškėjams prašyti leidimo vartoti tą patį teiginį. |
(5) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
3 straipsnio antros pastraipos d punktas pakeičiamas taip:
|
3) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Priedo pakeitimai priimami pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir tam tikrais atvejais pasikonsultavus su Tarnyba. Tinkamais atvejais Komisija įtraukia interesų grupes, ypač maisto verslo operatorius ir vartotojų grupes, siekdama įvertinti šių teiginių suvokimą ir supratimą.“; |
5) |
13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Galutinis sprendimas dėl paraiškos, skirtas neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamas pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tačiau tuo atveju, kai pareiškėjui prašant užtikrinti nuosavybės teise saugomų duomenų apsaugą Komisija siūlo apriboti teiginio vartojimą pareiškėjo naudai:
|
7) |
18 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „5. Jei Tarnyba pateikia nuomonę, kad ji nepritaria teiginio įtraukimui į 4 dalyje nurodytą sąrašą, sprendimas dėl paraiškos, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, priimamas pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tačiau tuo atveju, kai pareiškėjui prašant užtikrinti nuosavybės teise saugomų duomenų apsaugą Komisija siūlo apriboti teiginio vartojimą pareiškėjo naudai:
|
8) |
20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 2 ir 3 punktai pakeičiami taip:
|
9) |
25 straipsnis pakeičiamas taip: „25 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. 2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. 3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“; |
10) |
28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G.PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. LENARČIČ
(1) OL C 325, 2006 12 30, p. 37.
(2) 2007 m. birželio 7 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 404, 2006 12 30, p. 9; ištaisyta OL L 12, 2007 1 18, p. 3.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
13.2.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39/11 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 108/2008
2008 m. sausio 15 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1925/2006 (3) nurodyta, kad 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), nustatyta reguliavimo procedūra turi būti taikoma priimant su šiuo reglamentu susijusias įgyvendinimo priemones. |
(2) |
Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/512/EB, kuriuo nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, taikoma priimant bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas. |
(3) |
Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 I ir II priedų pakeitimus; nustatyti kitus maisto produktus, kurių negalima papildyti tam tikrais vitaminais arba mineralais; priimti sprendimus nustatyti ir (arba) pakeisti kitų leidžiamų naudoti, draudžiamų arba ribojamų medžiagų sąrašus; apibrėžti sąlygas, kuriomis vitaminai ir mineralai gali būti naudojami, pvz., grynumo kriterijus, didžiausią kiekį, mažiausią kiekį ir kitus maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais apribojimus arba draudimus; numatyti išlygas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų to reglamento nuostatų. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms to reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, papildant tą reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(4) |
Jei dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turėtų būti leista taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą siekiant išbraukti tam tikrus prieduose išvardytus vitaminus ir mineralus bei įtraukti tam tikras kitas medžiagas į Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priedą bei jas keisti. |
(5) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 iš dalies keičiamas taip:
1. |
3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje minimų sąrašų pakeitimai priimami pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę. Esant neišvengiamoms skubos priežastims Komisija gali pasinaudoti 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra norėdama išbraukti vitaminą ar mineralą iš sąrašų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Prieš atlikdama šiuos pakeitimus, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, ypač su maisto pramonės įmonėmis ir vartotojų grupėmis.“; |
2. |
4 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip: „Priemonės, nustatančios kitus maisto produktus arba kitas maisto produktų kategorijas, kurių negalima papildyti tam tikrais vitaminais ir mineralais, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, gali būti patvirtinamos taikant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu bei remiantis moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į jų maistinę vertę.“; |
3. |
5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Priemonės, nustatančios II priede išvardytų vitaminų formulių ir mineralinių medžiagų grynumo kriterijus, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, patvirtinamos taikant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, išskyrus atvejus, kai minėtieji kriterijai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalį.“; |
4. |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5. |
7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Ženklinant, pristatant arba reklamuojant maisto produktus, papildytus vitaminais ir mineralais, negali būti teiginių, kuriais konstatuojama arba leidžiama suprasti, kad subalansuota ir įvairi mityba negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio. Kai tinka, nukrypti leidžianti nuostata dėl konkrečios maisto medžiagos, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas. jį papildant, gali būti patvirtinama taikant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“; |
6. |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7. |
14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. 2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 4. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. LENARČIČ
(1) OL C 325, 2006 12 30, p. 40.
(2) 2007 m. birželio 7 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 404, 2006 12 30, p. 26.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
13.2.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39/14 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 109/2008
2008 m. sausio 15 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 (3) nustatomos teiginių vartojimo ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus taisyklės. |
(2) |
Teiginiai apie sveikatingumą yra draudžiami, jei jie neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų ir nėra įtraukti į Bendrijoje leidžiamų vartoti teiginių apie sveikatingumą sąrašus. Šie teiginių apie sveikatingumą sąrašai dar turi būti sudaryti laikantis tame reglamente išsamiai aprašytos tvarkos. Todėl šie sąrašai negaliojo 2007 m. liepos 1 d., kai buvo pradėtas taikyti tas reglamentas. |
(3) |
Dėl šios priežasties Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos kitiems teiginiams apie sveikatingumą nei teiginiai apie susirgimo rizikos mažinimą bei dėl vaikų vystymosi ir sveikatos. |
(4) |
Teiginiams apie sveikatingumą, nurodantiems susirgimo rizikos mažinimą, pereinamojo laikotarpio priemonių nereikėjo. Kadangi teiginiai apie susirgimo prevenciją, gydymą ir išgydymą buvo uždrausti 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (4) ir naujos teiginių apie susirgimo rizikos mažinimą kategorijos buvo įvestos Reglamentu (EB) Nr. 1924/2006, produktai su tokiais teiginiais neturėtų patekti į Bendrijos rinką. |
(5) |
Teiginių dėl vaikų vystymosi ir sveikatos kategorija buvo įrašyta viename paskutinių Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priėmimo procedūros etapų ir nebuvo numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės. Tačiau produktų su šiais teiginiais jau yra Bendrijos rinkoje. |
(6) |
Siekiant išvengti rinkos sutrikimų, teiginiams dėl vaikų vystymosi ir sveikatos tikslinga numatyti taikyti tas pačias pereinamojo laikotarpio priemones kaip ir kitiems teiginiams apie sveikatingumą. |
(7) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nepaisant Direktyvos 2000/13/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, toliau nurodyti teiginiai gali būti pateikiami, jei šio reglamento 15, 16, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka buvo suteiktas leidimas įtraukti juos į leistinų teiginių Bendrijos sąrašą kartu su visomis būtinomis šių teiginių vartojimo sąlygomis:
|
2. |
28 straipsnio 6 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Kitiems teiginiams apie sveikatingumą, nenurodytiems 13 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 1 dalies a punkte, kurie buvo vartojami laikantis nacionalinių nuostatų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, taikomos šios sąlygos:“. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. LENARČIČ
(1) 2007 m. rugsėjo 26 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) 2007 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. sausio 11 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 404, 2006 12 30, p. 9; pataisyta OL L 12, 2007 1 18, p. 3.
(4) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).
13.2.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 39/16 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 110/2008
2008 m. sausio 15 d.
dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (3) ir 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1014/90, nustatantis išsamias spiritinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (4), pasiteisino reguliuojant spiritinių gėrimų sektorių. Tačiau atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio patirtį, būtina išaiškinti apibrėžimui, apibūdinimui, pateikimui ir ženklinimui bei kai kurių spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugai taikomas taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į tradicinius gamybos metodus. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1576/89 turėtų būti panaikintas ir pakeistas. |
(2) |
Spiritinių gėrimų sektorius yra svarbus Bendrijos vartotojams, gamintojams ir žemės ūkio sektoriui. Spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija. Taikant šias priemones turėtų būti apsaugota turima gera Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, nes ir toliau bus atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Į technologines naujoves kategorijų apibrėžimuose turėtų būti atsižvelgiama tada, kai tokios naujovės tinka kokybei gerinti nepaveikiant atitinkamo spiritinio gėrimo tradicinių ypatybių. |
(3) |
Spiritinių gėrimų gamyba yra vienas iš pagrindinių Bendrijos žemės ūkio produktų realizavimo būdų. Šią sritį reglamentuojantys teisės aktai turėtų pabrėžti glaudų ryšį su žemės ūkio sektoriumi. |
(4) |
Siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškiai apibrėžti spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai. |
(5) |
Vartotojų labui šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, nepaisant to, ar jie pagaminti Bendrijoje, ar trečiosiose šalyse. Siekiant kad būtų eksportuojami aukštos kokybės spiritiniai gėrimai ir būtų išsaugota bei pagerinta Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas eksportui skirtiems Bendrijoje pagamintiems tokiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus. Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu suteikti teisę nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų. |
(6) |
Iš esmės, šiuo reglamentu ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas spiritinių gėrimų apibrėžimams, kurie turėtų būti klasifikuojami į kategorijas. Formuluojant šiuos apibrėžimus ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į tradicines kokybės technologijas, tačiau jie turėtų būti papildyti ar atnaujinti, jei ankstesniuose apibrėžimuose buvo trūkumų ar jie buvo nepakankami, arba dėl technologijų plėtros galėtų būti patobulinti. |
(7) |
Siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius dėl degtinės gamybai naudojamų žaliavų, ypač tradiciškai degtinę gaminančiose valstybėse narėse, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią turėtų būti suteikiama pakankamai informacijos apie naudotą žaliavą, kai degtinė gaminama iš kitų žemės ūkio kilmės žaliavų nei grūdai ir (arba) bulvės. |
(8) |
Be to, siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir laikytis tradicinių gamybos metodų, spiritinių gėrimų ir kitų alkoholinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turėtų būti tik žemės ūkio kilmės. Taip turėtų būti užtikrinta ir pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimo rinka. |
(9) |
Atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specifines spiritinių gėrimų apibūdinimo ir pateikimo priemones, viršijančias horizontaliąsias taisykles, nustatytas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (5). Šiomis specifinėmis priemonėmis turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui sąvoka „spiritinis gėrimas“ ir spiritinių gėrimų pavadinimais, kurie suteikiami šiame reglamente nustatytų apibrėžimų neatitinkantiems produktams. |
(10) |
Nors ir svarbu užtikrinti, kad paprastai brandinimo ar išlaikymo laikotarpiu būtų įvardijamas tik trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, tačiau pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama nukrypti nuo šio reikalavimo, kad būtų atsižvelgta į tradicinius išlaikymo procesus, kuriuos reglamentuoja valstybės narės. |
(11) |
Pagal Sutartį, taikant kokybės politiką ir siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės sektoriuje, valstybės narės turėtų galėti patvirtinti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente. |
(12) |
Spiritiniams gėrimams taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (6). Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tik dar nenumatytas toje direktyvoje taisykles. |
(13) |
Svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (toliau – TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, sudarančio Tarybos sprendimu 94/800/EB (7) patvirtinto susitarimo, įsteigiančio Pasaulinės prekybos organizaciją, neatskiriamą dalį. |
(14) |
Atsižvelgiant į tai, kad spiritiniams gėrimams 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (8) netaikomas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos, nurodant, kad spiritinių gėrimų kilmės vieta yra šalies teritorijoje, regione ar vietovėje šioje teritorijoje, jei spiritinio gėrimo tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei. |
(15) |
Šiame reglamente turėtų būti nustatyta nediskriminuojanti procedūra, skirta trečiųjų šalių ir ES geografinių nuorodų registravimui, atitikčiai, keitimui ir galimam panaikinimui laikantis TRIPS susitarimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą pripažintų geografinių nuorodų statusą. |
(16) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9). |
(17) |
Pirmiausia, Komisija turėtų būti įgaliota: suteikti teisę nukrypti nuo kai kurių šio reglamento dalių, jei to reikalaujama pagal importuojančios valstybės teisę; nustatyti mažiausią saldinimo lygį skoniui sušvelninti; suteikti teisę nukrypti nuo nuostatų, reglamentuojančių brandinimo laikotarpį ar išlaikymo amžių; priimti sprendimus dėl prašymų registruoti, taip pat dėl geografinių nuorodų panaikinimo ar išbraukimo bei techninių bylų pakeitimo; pakeisti techninių apibrėžimų ir reikalavimų sąrašą, į kategorijas suklasifikuotų spiritinių gėrimų apibrėžimus ir įregistruotų geografinių nuorodų sąrašą; taip pat nukrypti nuo tvarkos, reglamentuojančios geografinių nuorodų registravimą ir techninių bylų keitimą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias nuostatas ar papildant reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis reguliavimo sutikrinimu procedūros, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. |
(18) |
Dėl pereigos nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių gali kilti sunkumų, kurių sprendimas šiame reglamente nenumatytas. Tokiai pereigai būtinos priemonės ir spiritinių gėrimų sektoriui būdingoms praktinio pobūdžio problemoms spręsti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB. |
(19) |
Siekiant palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 numatytų taisyklių, pagal tą reglamentą gaminti spiritinius gėrimus turėtų būti leidžiama pirmaisiais šio reglamento taikymo metais. Be to, turėtų būti numatyta, kad esamomis atsargomis galima prekiauti tol, kol jos baigsis, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS, SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBRĖŽIMAS IR KATEGORIJOS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šis reglamentas nustato spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisykles.
2. Šis reglamentas taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagaminti Bendrijoje ar trečiosiose šalyse, taip pat Bendrijoje pagamintiems eksportui skirtiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus.
3. Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, pagal 25 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti suteikiama teisė nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų.
2 straipsnis
Spiritinio gėrimo apibrėžimas
1. Šiame reglamente „spiritinis gėrimas“ – tai alkoholinis gėrimas, kuris:
a) |
skirtas žmonėms vartoti; |
b) |
turi tam tikrų organoleptinių savybių; |
c) |
yra ne mažesnės kaip 15 % tūrio alkoholio koncentracijos; |
d) |
pagamintas:
|
2. Tačiau gėrimai, priskiriami KN kodams 2203, 2204, 2205, 2206 ir 2207, nelaikomi spiritiniais gėrimais.
3. Minimali alkoholio koncentracija, numatyta 1 dalies c punkte, neturi įtakos II priede 41 kategorijai priskirto produkto apibrėžimui.
4. Šio reglamento taikymui skirti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai pateikti I priede.
3 straipsnis
Etilo alkoholio kilmė
1. Etilo alkoholis, naudojamas spiritinių gėrimų ir visų jų sudedamųjų dalių gamybai, gali būti tik žemės ūkio kilmės, kaip apibrėžta Sutarties I priede.
2. Spiritinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turi atitikti šio reglamento I priedo 1 punkte pateiktą apibrėžimą.
3. Etilo alkoholis, naudojamas skiesti ar tirpinti dažiklius, kvapiąsias medžiagas ar kitus spiritinių gėrimų gamyboje leistinus priedus, turi būti žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.
4. Alkoholinių gėrimų sudėtyje negali būti sintezės būdu gauto alkoholio ir kito ne žemės ūkio kilmės alkoholio, kaip apibrėžta Sutarties I priede.
4 straipsnis
Spiritinių gėrimų kategorijos
Spiritiniai gėrimai klasifikuojami į kategorijas pagal II priede pateiktus apibrėžimus.
5 straipsnis
Bendrosios spiritinių gėrimų kategorijų taisyklės
1. Nedarant poveikio specialių taisyklių, nustatytų kiekvienam produktui, II priede priskirtam kategorijoms, pažymėtoms skaičiais nuo 1 iki 14, taikymui, tame priede apibrėžti spiritiniai gėrimai turi:
a) |
būti pagaminti alkoholio fermentavimo ir distiliavimo būdu ir vien tik gauti iš žaliavos, nurodytos atitinkamo spiritinio gėrimo atitinkamame apibrėžime; |
b) |
savo sudėtyje neturėti įpilto praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte; |
c) |
savo sudėtyje neturėti pridėtų kvapiųjų medžiagų pagrindų; |
d) |
spalvai koreguoti savo sudėtyje turėti tik pridėtos karamelės; |
e) |
būti saldinti tik siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį pagal I priedo 3 punkto reikalavimus. Didžiausias I priedo 3 punkto a–f papunkčiuose išvardytų skonį švelninančių produktų kiekis nustatomas laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Turi būti atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių teisės aktus. |
2. Nedarant poveikio specialioms taisyklėms, nustatytoms kiekvienai iš II priedo nuo 15 iki 46 kategorijai, jose apibrėžti spiritiniai gėrimai gali:
a) |
būti išgaunami iš visų Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų; |
b) |
savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte; |
c) |
turėti natūralių arba natūralioms medžiagoms tapačių kvapiųjų medžiagų pagrindų ir preparatų, kaip apibrėžta Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte; |
d) |
būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte; |
e) |
būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus bei atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių teisės aktus. |
3. Nedarant poveikio II priede nustatytų specialių taisyklių, taikymui, kiti spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka 1–46 kategorijų reikalavimų, gali:
a) |
būti išgauti iš bet kokių Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų ir (arba) žmonėms vartoti tinkamų maisto produktų; |
b) |
savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte; |
c) |
turėti vieną ar daugiau kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte; |
d) |
būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte; |
e) |
būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus. |
6 straipsnis
Valstybių narių teisės aktai
1. Taikydamos kokybės politiką jų teritorijoje gaminamiems spiritiniams gėrimams, visų pirma III priede įregistruotoms geografinėms nuorodoms ar naujų geografinių nuorodų nustatymui, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes nei nustatytos II priede spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, jei jos suderinamos su Bendrijos teise.
2. Valstybės narės negali drausti ar riboti spiritinių gėrimų, kurie atitinka šį reglamentą, importo, pardavimo ar vartojimo.
II SKYRIUS
SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBŪDINIMAS, PATEIKIMAS IR ŽENKLINIMAS
7 straipsnis
Apibrėžimai
Taikant šį reglamentą sąvokos „apibūdinimas“, „pateikimas“ ir „ženklinimas“ yra apibrėžtos I priedo 14, 15 ir 16 punktuose.
8 straipsnis
Prekinis pavadinimas
Laikantis Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio, pavadinimui, kuriuo spiritinis gėrimas yra parduodamas (toliau – prekinis pavadinimas), taikomos šio skyriaus nuostatos.
9 straipsnis
Specialios prekinio pavadinimo taisyklės
1. Spiritiniai gėrimai, atitinkantys II priedo 1–46 kategorijoms priskirtų produktų specifikacijas, juos apibūdinant, pateikiant ir ženklinant turi būti vadinami tame priede šiems gėrimams suteiktu prekiniu pavadinimu.
2. Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus, kurie atitinka 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, tačiau neatitinka reikalavimų, kad būtų priskirti II priedo 1–46 kategorijoms, turi būti nurodomas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, tas prekinis pavadinimas negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.
3. Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau nei vienos II priede nurodytos spiritinio gėrimo kategorijos apibrėžimą, tai jis gali būti parduodamas pavadintas vienu ar daugiau iš II priede išvardytoms kategorijoms priskirtų pavadinimų.
4. Nedarant poveikio šio straipsnio 9 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies taikymui, šio straipsnio 1 dalyje minimi pavadinimai negali būti jokiu būdu naudojami apibūdinti ar pateikti kitus gėrimus, išskyrus spiritinius gėrimus, kuriems šie pavadinimai išvardyti II priede ir įregistruoti III priede.
5. Prekiniai pavadinimai gali būti papildomi ar pakeičiami III priede įregistruota geografine nuoroda ir laikantis III skyriaus nuostatų, arba laikantis nacionalinių nuostatų papildomi kita geografine nuoroda, jei tai neklaidina vartotojo.
6. III priede įregistruotos geografinės nuorodos gali būti papildomos tik:
a) |
2008 m. vasario 20 d. jau naudojamomis sąvokomis, kurios taikomos pripažintoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta l 20 straipsnyje; arba |
b) |
pagal atitinkamą techninę bylą, nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje. |
7. Alkoholinis gėrimas, neatitinkantis nė vieno iš apibrėžimų, išvardytų II priedo 1–46 kategorijose, negali būti apibūdinamas, pateikiamas ar ženklinamas jungiant žodžius ar frazes, pavyzdžiui, „panašus į“, „tipo“, „stiliaus“, „pagamintas“, „aromatas“, ar bet kokias kitas panašias nuorodas su bet kuriuo iš šiame reglamente numatytų prekinių pavadinimų ir (arba) III priede įregistruotų geografinių nuorodų.
8. Nei prekės ženklas, nei registruotasis prekės pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti naudojami vietoje spiritinio gėrimo prekinio pavadinimo.
9. II priedo 1–46 kategorijose nurodyti pavadinimai gali būti įtraukti į maisto produktų ingredientų sąrašą, laikantis sąlygos, kad tas sąrašas neprieštarautų Direktyvai 2000/13/EB.
10 straipsnis
Specialios prekinių pavadinimų ir geografinių nuorodų naudojimo taisyklės
1. Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, II priedo 1–46 kategorijose nurodytą sąvoką ar III priede registruotą geografinę nuorodą naudoti sudėtinėje sąvokoje ar pateikiant maisto produktą daryti užuominą į vieną iš jų yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai alkoholis kildinamas vien tik iš nurodyto (-ų) spiritinio (-ių) gėrimo (-ų).
2. Sudėtinės sąvokos naudojimas, kaip nurodyta 1 dalyje, taip pat draudžiamas, jei spiritinis gėrimas yra praskiestas tiek, kad alkoholio koncentracija nesiekia minimalios koncentracijos, nurodytos to spiritinio gėrimo apibrėžime.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos neturi poveikio galimam „amer“ ar „bitter“ sąvokų vartojimui produktams, kurių šis reglamentas neapima.
4. Nukrypstant nuo 1 dalies ir siekiant atsižvelgti į nusistovėjusius gamybos metodus, II priedo 32 kategorijos d papunktyje nurodytos sudėtinės sąvokos gali būti naudojamos pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, laikantis jame nustatytų sąlygų.
11 straipsnis
Mišinių apibūdinimas, pateikimas ir ženklinimas
1. Jei į spiritinį gėrimą, nurodytą II priedo 1–14 kategorijose, įpilta alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte, tai tam spiritiniam gėrimui turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Jam negali būti jokia forma suteiktas 1–14 kategorijų gėrimams rezervuotas pavadinimas.
2. Jei II priedo 1–46 kategorijose nurodytas spiritinis gėrimas sumaišytas su:
a) |
vienu ar daugiau spiritinių gėrimų; ir (arba) |
b) |
vienu ar daugiau žemės ūkio kilmės distiliatų, |
tai jam turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Šis prekinis pavadinimas etiketėje turi būti nurodomas aiškiai ir pastebimai, matomoje vietoje ir negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.
3. 2 dalies nuostatos netaikomos toje dalyje nurodyto mišinio apibrėžimui, pateikimui ar ženklinimui, jei jis atitinka vieną iš II priedo 1–46 kategorijose nurodytų apibrėžimų.
4. Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mišinių gaunamų spiritinių gėrimų aprašyme, pateikime ar ženklinime gali būti viena ar daugiau iš II priede pateiktų sąvokų, tik jei ta sąvoka nėra prekinio pavadinimo dalis, o tik nurodyta tame pačiame regėjimo lauke kartu su visų mišinyje esančių alkoholio ingredientų sąrašu, ir jei prieš ją įrašyta sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“.
Sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“ ženklinime pateikiama vienodais to paties šrifto ir tokios pat spalvos rašmenimis, kaip rašmenys, panaudoti prekiniam pavadinimui. Rašmenys negali būti didesni už pusę prekiniam pavadinimui panaudotų rašmenų dydžio.
5. Ženklinant ir pateikiant 2 dalyje nurodytus mišinius, kuriems taikomas išvardyti alkoholinius ingredientus pagal 4 dalį, kiekvieno alkoholinio ingrediento proporcinė dalis turi būti išreikšta procentais ir nurodyta pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka. Ta proporcinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kurį ji sudaro viso mišinio gryno alkoholio kiekyje tūrio procentais.
12 straipsnis
Specialios spiritinių gėrimų apibrėžimo pateikimo ir ženklinimo taisyklės
1. Jei spiritinio gėrimo aprašyme, ženklinime arba jį pateikiant yra nurodytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybai naudotos žaliavos, panaudotas kiekvienos rūšies žemės ūkio kilmės alkoholis turi būti nurodytas pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka.
2. Spiritinio gėrimo aprašymas, pateikimas ar ženklinimas gali būti papildytas žodžiu „derinys“, „derinimas“ arba „derintas“ tik tuo atveju, jei spiritinis gėrimas buvo derinamas, kaip apibrėžta I priedo 7 punkte.
3. Nedarant poveikio jokios nukrypti leidžiančios nuostatos, priimtos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taikymui, brandinimo laikotarpis ar išlaikymo amžius gali būti nurodomas apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą, tik jei taip nurodomas trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, ir su sąlyga, kad tas spiritinis gėrimas buvo brandinamas prižiūrint mokesčių administravimo institucijoms arba prižiūrint kitoms institucijoms, suteikiančioms lygiavertes garantijas.
13 straipsnis
Švino pagrindu pagamintų kapsulių arba folijos uždraudimas
Spiritiniai gėrimai negali būti laikomi siekiant parduoti ar pateikiami į rinką taroje, kurios uždarymo įtaisai yra dengti švino pagrindu pagamintomis kapsulėmis ar folija.
14 straipsnis
Spiritinių gėrimų apibrėžimui, pateikimui ir ženklinimui vartojama kalba
1. Informacija, numatyta šiame reglamente, pateikiama viena ar daugiau oficialių Europos Sąjungos kalbų, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą, išskyrus atvejus, kai informacija vartotojui yra pateikiama kitokiais būdais.
2. II priede kursyvu nurodytos sąvokos ir III priede įregistruotos geografinės nuorodos į kitas kalbas neverčiamos nei spiritinio gėrimo etiketėje, nei jį pateikiant.
3. Jei spiritiniai gėrimai yra kilę iš trečiųjų šalių, tai trečiosios šalies, kurioje buvo pagamintas spiritinis gėrimas, oficialios kalbos vartojimas leidžiamas, jei informacija, numatyta šiame reglamente, yra taip pat pateikta Europos Sąjungos oficialia kalba tokiu būdu, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą.
4. Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, šiame reglamente numatyta informacija apie Bendrijoje pagamintus ir eksportui skirtus spiritinius gėrimus gali būti pakartota kalba, kuri nėra oficiali Europos Sąjungos kalba.
III SKYRIUS
GEOGRAFINĖS NUORODOS
15 straipsnis
Geografinės nuorodos
1. Šiame reglamente geografinė nuoroda yra nuoroda, kurią naudojant identifikuojama, kad spiritinio gėrimo kilmės vieta yra šalies teritorija, regionas ar šios teritorijos vietovė, kai tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės sietina su jo geografine kilme.
2. 1 dalyje minėtos geografinės nuorodos įregistruotos III priede.
3. III priede įregistruotos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais.
Pavadinimų, tapusių bendriniais, III priede įregistruoti negalima.
Pavadinimas, tapęs bendriniu, – spiritinio gėrimo pavadinimas, kuris nors ir būdamas susijęs su vieta ar regionu, kur šis produktas pirmiausia buvo pradėtas gaminti ar teikti į rinką, virto bendriniu spiritinio gėrimo pavadinimu Bendrijoje.
4. Spiritiniai gėrimai, turintys III priede įregistruotą geografinę nuorodą, turi atitikti visas 17 straipsnio 1 dalyje numatytos techninės bylos specifikacijas.
16 straipsnis
Geografinių nuorodų apsauga
Nepažeidžiant 10 straipsnio, III priede registruotos geografinės nuorodos turi būti apsaugotos nuo:
a) |
bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į spiritinius gėrimus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimasis komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija; |
b) |
bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu saugoma geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kito panašaus apibrėžimo; |
c) |
bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę; |
d) |
bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikros produkto kilmės. |
17 straipsnis
Geografinių nuorodų registravimas
1. Paraiška įregistruoti geografinę nuorodą III priede viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiama Komisijai. Paraiška turi būti tinkamai pagrįsta ir joje turi būti techninė byla, kurioje nurodytos specifikacijos, kurias privalo atitikti tas spiritinis gėrimas.
2. 1 dalyje nurodytą paraišką dėl geografinių nuorodų Bendrijoje teikia spiritinio gėrimo kilmės valstybė narė.
3. 1 dalyje nurodyta paraiška dėl geografinių nuorodų trečiojoje šalyje teikiama Komisijai, tiesiogiai arba per suinteresuotos trečiosios šalies valdžios institucijas, ir joje turi būti įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas gėrimo kilmės šalyje.
4. 1 dalyje minėtoje techninėje byloje reikia pateikti bent šias pagrindines specifikacijas:
a) |
spiritinio gėrimo pavadinimas ir kategorija, įskaitant geografinę nuorodą; |
b) |
spiritinio gėrimo apibūdinimas, įskaitant pagrindines produkto fizines, chemines ir (arba) organoleptines savybes bei specifines spiritinio gėrimo savybes palyginti su atitinkama kategorija; |
c) |
atitinkamos geografinės teritorijos apibūdinimą; |
d) |
spiritinio gėrimo gamybos metodo aprašymą ir, jei būtina, autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymą; |
e) |
išsamius duomenis, nurodančius sąsają su geografine aplinka ar geografine kilme; |
f) |
informaciją apie bet kokius Bendrijos ir (arba) nacionalinių ir (arba) regioninių nuostatų reikalavimus; |
g) |
pareiškėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą ryšiams; |
h) |
bet kokį geografinės nuorodos papildymą ir (arba) bet kokią specialią ženklinimo taisyklę, vadovaujantis atitinkama technine byla. |
5. Gavusi 1 dalyje nurodytą paraišką, Komisija per dvylika mėnesių patikrina, ar ta paraiška atitinka šį reglamentą.
6. Jei Komisija padaro išvadą, kad 1 dalyje nurodyta paraiška atitinka šį reglamentą, tai 4 dalyje nurodytos techninės bylos pagrindinės specifikacijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
7. Per šešis mėnesius nuo techninės bylos paskelbimo visi teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys gali prieštarauti geografinės nuorodos įregistravimui III priede dėl to, kad neįvykdytos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Prieštaravimas, kuris turi būti deramai pagrįstas, viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiamas Komisijai.
8. Komisija priima sprendimą dėl geografinės nuorodos įregistravimo III priede pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, atsižvelgdama į bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalį pareikštą prieštaravimą. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
18 straipsnis
Geografinės nuorodos panaikinimas
Jei atitiktis techninės bylos specifikacijoms nebeužtikrinama, tai Komisija turi priimti įregistravimą panaikinantį sprendimą pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
19 straipsnis
Homoniminės geografinės nuorodos
Šio reglamento reikalavimus atitinkančios homoniminės geografinės nuorodos yra įregistruojamos deramai atsižvelgiant į vietinę ir tradicinę praktiką ir faktinį suklydimo pavojų, būtent:
— |
vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai atvežti iš kitos teritorijos, negali būti registruojamas, net jeigu pavadinimas tikslus, kiek tai susiję su atitinkamo alkoholinio gėrimo teritorija, regionu ar kilmės vieta, |
— |
įregistruota homoniminė geografinė nuoroda gali būti naudojama laikantis sąlygos, kad yra aiškus praktinis registre jau esančio pavadinimo ir vėliau įregistruoto homonimo skirtumas, atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotų gamintojų atžvilgiu laikytis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų. |
20 straipsnis
Pripažintos geografinės nuorodos
1. Ne vėliau kaip 2015 m. vasario 20 d. valstybės narės Komisijai pateikia kiekvienos III priede iki 2008 m. vasario 20 d. įregistruotos geografinės nuorodos techninę bylą, kaip numatyta 17 straipsnio 1 dalyje.
2. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su šia technine byla.
3. Jei techninė byla nepateikiama Komisijai iki 2015 m. vasario 20 d., tai Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu pašalina geografinę nuorodą iš III priedo.
21 straipsnis
Techninės bylos keitimas
17 straipsnyje numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis, jei turi būti keičiama 17 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta techninė byla.
22 straipsnis
Atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimas
1. Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis Bendrijoje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:
— |
viena ar kelios 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, ir (arba) |
— |
viena ar kelios kontrolės įstaigos, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (10) 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos. |
Neatsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, tokio atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.
2. Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis trečiojoje šalyje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:
— |
viena ar kelios valdžios institucijos, paskirtos trečiosios šalies, ir (arba) |
— |
viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos. |
3. 1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos turi laikytis Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.
4. Jei 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos arba įstaigos nusprendžia atlikti atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimą, jos turi garantuoti objektyvumą ir nešališkumą ir turėti jų funkcijoms atlikti būtiną kvalifikuotą personalą bei išteklius.
23 straipsnis
Prekių ženklų ir geografinių nuorodų sąryšis
1. Prekių ženklą, kuriame yra ar kurį sudaro III priede įregistruota geografinė nuoroda, turi būti atsisakoma registruoti arba registracija pripažįstama negaliojančia, jei ją naudojant susidarytų kuri nors iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų.
2. Deramai atsižvelgiant į Bendrijos teisę, prekių ženklą, kurio naudojimas atitinka vieną iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų, dėl kurio yra kreiptasi, kuris yra registruotas ar, jei tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose, įgytas jį sąžiningai naudojant Bendrijos teritorijoje iki geografinės nuorodos apsaugos datos kilmės šalyje arba iki 1996 m. sausio 1 d., toliau galima naudoti neatsižvelgiant į geografinės nuorodos įregistravimą, jeigu nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (11) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (12).
3. Geografinė nuoroda neregistruojama, jei, atsižvelgiant į prekių ženklo reputaciją, žinomumą ir jo naudojimo Bendrijoje trukmę, įregistravus vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios produkto tapatybės.
IV SKYRIUS
BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Spiritinių gėrimų kontrolė ir apsauga
1. Už spiritinių gėrimų kontrolę atsakingos valstybės narės. Jos imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, ir visų pirma paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už kontrolę, susijusią su pagal šį reglamentą nustatytomis pareigomis ir vykdomą pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004.
2. Valstybės narės ir Komisija viena kitai perduoda šiam reglamentui taikyti būtiną informaciją.
3. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai, ir, prireikus, pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina priemones.
25 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Spiritinių gėrimų komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
26 straipsnis
Priedų pakeitimai
Priedai keičiami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
27 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą, priimamos laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
28 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio ir kitos specialios priemonės
1. Laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu priemonės, skirtos iš dalies keisti šį reglamentą, priimamos siekiant:
a) |
iki 2011 m. vasario 20 d. palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių; |
b) |
tinkamai pagrįstais atvejais priimti nuo 17 ir 22 straipsnių leidžiančias nukrypti nuostatas; |
c) |
nustatyti spiritinių gėrimų sektoriui skirtą Bendrijos geografinių nuorodų simbolį. |
2. Pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą prireikus patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama išspręsti specifines praktinio pobūdžio problemas, pvz., tam tikrais atvejais, siekiant išvengti vartotojo suklaidinimo ir išlaikyti bei plėtoti Bendrijos spiritinių gėrimų etaloninius analizės metodus, įpareigoti etiketėse nurodyti gamybos vietą.
3. Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, gali būti toliau gaminami pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 iki 2009 m. gegužės 20 d. Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, tačiau buvo pagaminti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 prieš 2008 m. vasario 20 d. arba iki 2009 m. gegužės 20 d., gali būti toliau tiekiami į rinką, kol baigsis jų atsargos.
29 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (EEB) Nr. 1576/89 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
2. Komisijos reglamentai (EEB) Nr. 2009/92 (13), (EB) Nr. 1267/94 (14) ir (EB) Nr. 2870/2000 (15) taikomi toliau.
30 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2008 m. gegužės 20 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. LENARČIČ
(1) OL C 324, 2006 12 30, p. 12.
(2) 2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.
(4) OL L 105, 1990 4 25, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2140/98 (OL L 270, 1998 10 7, p. 9).
(5) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).
(6) OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(7) OL L 336, 1994 12 23, p. 1.
(8) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(10) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.
(11) OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).
(12) OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 14).
(13) 1992 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2009/92, nustatantis Bendrijos analizės metodus, taikytinus žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui, naudojamam gaminant spiritinius gėrimus, aromatintus vynus, aromatintus vyno gėrimus ir aromatintus vyno kokteilius (OL L 203, 1992 7 21, p. 10).
(14) 1994 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1267/94 dėl Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų dėl abipusio tam tikrų spiritinių gėrimų pripažinimo taikymo (OL L 138, 1994 6 2, p. 7). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1434/97 (OL L 196, 1997 7 24, p. 56).
(15) 2000 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2870/2000, nustatantis spiritinių gėrimų analizės Bendrijos etaloninius metodus (OL L 333, 2000 12 29, p. 20). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2091/2002 (OL L 322, 2002 11 27, p. 11).
I PRIEDAS
TECHNINIAI APIBRĖŽIMAI IR REIKALAVIMAI
2 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnyje nurodyti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai yra tokie:
1. |
Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis turi šias savybes:
|
2. |
Žemės ūkio kilmės distiliatas Žemės ūkio kilmės distiliatas – alkoholinis skystis, išgautas distiliavimo būdu iš į Sutarties I priedą įtraukto žemės ūkio produkto ar produktų po jo (jų) alkoholinės fermentacijos, tačiau neturintis etilo alkoholio arba spiritinio gėrimo savybių, bet išlaikęs iš naudotos (-ų) žaliavos (-ų) išgautą aromatą ir skonį. Tais atvejais, kai yra nuoroda į naudotą žaliavą, tai distiliatas turi būti išgautas vien tik iš tos žaliavos. |
3. |
Saldinimas Saldinimas – vieno ar kelių šių produktų panaudojimas ruošiant spiritinius gėrimus:
|
4. |
Sumaišymas Sumaišymas – dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų jungimas, siekiant gauti naują gėrimą. |
5. |
Alkoholio įpylimas Alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą. |
6. |
Vandens pylimas Gaminant spiritinius gėrimus leidžiama įpilti vandens, bet tik tuo atveju, jei vandens kokybė atitinka nuostatas, priimtas įgyvendinant 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 80/777/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo (3) ir 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (4), ir dėl įpilto vandens nepasikeičia produkto pobūdis. Šis vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar suminkštintas. |
7. |
Derinimas Derinimas – dviejų ar daugiau tos pačios kategorijos spiritinių gėrimų, kurie skiriasi tik nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau toliau išvardytų veiksnių, sumaišymas:
Taip pagamintas spiritinis gėrimas yra tos pačios kategorijos kaip ir originalus spiritinis gėrimas prieš derinimą. |
8. |
Brandinimas arba išlaikymas Brandinimas ar išlaikymas – procesas kurio metu leidžiama natūraliai vykti tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamoje taroje ir tokiu būdu jam suteikiant prieš tai nebuvusių organoleptinių savybių. |
9. |
Aromatizavimas Aromatizavimas – vienos ar kelių kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte, naudojimas gaminant spiritinį gėrimą. |
10. |
Dažymas Dažymas – vieno ar daugiau dažiklių, apibrėžtų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (5) naudojimas gaminant spiritinį gėrimą. |
11. |
Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – gryno alkoholio, esančio tame produkte esant 20 C, tūrio santykis su visu to gaminio tūriu, esant tai pačiai temperatūrai. |
12. |
Lakiųjų medžiagų kiekis Lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų koncentracija spiritiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį ir metanolį. |
13. |
Pagaminimo vieta Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko gatavo produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes. |
14. |
Apibūdinimas Apibūdinimas – sąvokos, panaudotos ženklinime, pateikime, pakuotėje, gėrimo vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, pirmiausia sąskaitose ir važtaraščiuose, taip pat jo reklamoje. |
15. |
Pateikimas Pateikimas – ženklinime, pateikime ir ant pakuočių panaudotos sąvokos, įskaitant reklamą ir pardavimo skatinimą, taip pat vaizdinėse ir panašiose priemonėse, įskaitant tarą ir uždarymo įtaisą. |
16. |
Ženklinimas Ženklinimas – visi aprašai ir kitos nuorodos, ženklai, dizainas ar prekių ženklai, skirti atskirti gėrimą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios taros, įskaitant uždarymo įtaisus ar prie taros pritvirtintose etiketėse ir ant apdangos, juosiančios butelio kaklelį. |
17. |
Pakuotė Pakuotė – apsauginis įpakavimas, pvz., popierius, visų rūšių apvalkalai, kartonas ir dėžės, naudojamos vienam ar daugiau taros vienetams transportuoti ir (arba) parduoti. |
(1) OL L 10, 2002 1 12, p. 53.
(2) OL L 10, p. 2002 1 12, p. 47.
(3) OL L 229, 1980 8 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(4) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(5) OL L 237, 1994 9 10, p. 13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
II PRIEDAS
SPIRITINIAI GĖRIMAI
Spiritinių gėrimų kategorijos
1. Romas
a) |
Romas yra:
|
b) |
Minimali romo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neturi būti įpilta praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Romas nearomatizuojamas. |
e) |
Romas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
III priedo 1 kategorijoje nurodytas geografines nuorodas galima papildyti žodžiu „traditionnel“, jei romas pagamintas distiliavimo būdu iki mažesnės kaip 90 tūrio proc. alkoholio koncentracijos po alkoholį išskiriančių medžiagų, kurių kilmės vieta yra išskirtinai atitinkama gamybos vieta, alkoholinės fermentacijos. Tokio romo lakiųjų medžiagų kiekis privalo būti 225 gramų ar daugiau absoliutaus alkoholio hektolitre, ir jis negali būti saldintas. Vartojant žodį „traditionnel“ nedraudžiama vartoti sąvokų „iš cukraus produktų“ ar „žemės ūkio“, kuriomis galima papildyti prekinį pavadinimą „romas“ ir geografines nuorodas. Ši nuostata neįtakoja žodžio „traditionnel“ vartojimo kitiems produktams, kuriems ji netaikoma, pagal jų savituosius kriterijus. |
2. Whisky arba Whiskey
a) |
Whisky arba whiskey yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik:
Galutinis distiliatas, į kurį gali būti įpilta tik vandens ir įdėta grynos karamelės (dažymui), išlaiko spalvą, kvapą ir skonį, gaunamus iš gamybos proceso, nurodyto i, ii ir iii punktuose. |
b) |
Whisky arba whiskey minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatizuojzmas ir turėti kitų, išskyrus gryną dažančią karamelę, priedų. |
3. Stiprus grūdų gėrimas
a) |
Stiprus grūdų gėrimas yra spiritinis gėrimas, pagamintas tik distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą, ir turintis naudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių. |
b) |
Išskyrus „Korn“, stipraus grūdų gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Stiprus grūdų gėrimas nearomatizuojamas. |
e) |
Stiprus grūdų gėrimas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
Kad stipriam grūdų gėrimui galėtų būti suteiktas prekinis pavadinimas „Grūdų brendis“, jis turi būti pagamintas distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. alkoholio koncentracijos ir turėti panaudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių. |
4. Vyno spiritas
a) |
Vyno spiritas yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Vyno spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Vyno spiritas nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams. |
e) |
Vyno spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
Jei vyno spiritas buvo brandinamas, tai jis ir toliau gali būti pateikiamas į rinką kaip „vyno spiritas“, laikantis sąlygos, kad jis brandintas tiek laiko, kiek numatyta 5 kategorijai priskirtam spiritiniam gėrimui, arba ilgiau. |
5. Brandy arba Weinbrand
a) |
Brandy arba Weinbrand yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Brandy arba Weinbrand minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 36 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Brandy ar Weinbrand nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams. |
e) |
Brandy arba Weinbrand spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
6. Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos
a) |
Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:
|
b) |
Vynuogių išspaudų spirito arba vynuogių išspaudų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos nearomatizuojami. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams. |
e) |
Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas arba išspaudos spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
7. Vaisių išspaudų spiritas
a) |
Vaisių išspaudų spiritas yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:
|
b) |
Vaisių išspaudų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Vaisių išspaudų spiritas nearomatizuojamas. |
e) |
Vaisių išspaudų spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
Prekinį pavadinimą sudaro vaisiaus pavadinimas, po kurio įrašoma „išspaudų spiritas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, suteikiamas prekinis pavadinimas „vaisių išspaudų spiritas“. |
8. Razinų spiritas arba raisin brandy
a) |
Razinų spiritas arba raisin brandy – tai spiritinis gėrimas, gautas vien tik distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu fermentuotą Korinto juodųjų arba Aleksandrijos muskatinių veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų naudotos žaliavos aromatą ir skonį. |
b) |
Razinų spirito arba raisin brandy minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Razinų spiritas arba raisin brandy nearomatizuojamas. |
e) |
Razinų spiritas arba raisin brandy savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
9. Vaisių spiritas
a) |
Vaisių spiritas yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Metanolio kiekis vaisių spirituose neturi viršyti 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. Tačiau šiuose vaisių spirituose maksimalus metanolio kiekis yra:
|
c) |
Vaisių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
d) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
e) |
Vaisių spiritas nearomatizuojamas. |
f) |
Vaisių spirito prekinis pavadinimas yra „spiritas“, prieš šiuos žodžius nurodant vaisių, uogų ar daržovių pavadinimą, pavyzdžiui: vyšnių spiritas arba kirsch, slyvų spiritas arba slyvinė, sirijietiškų slyvų, persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių ar vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritas. Jis taip pat gali būti vadinamas wasser kartu su vaisiaus pavadinimu. Vaisiaus pavadinimas gali pakeisti pavadinimą „spiritas“, prieš kurį eina vaisiaus pavadinimas, tiktai šių vaisių atvejais:
Jei būtų grėsmė, kad galutinis vartotojas sunkiai supranta vieną iš šių prekinių pavadinimų, ženklinant pavartojamas žodis „spiritas“, kurį galima papildomai paaiškinti. |
g) |
Pavadinimas „Williams“ gali būti naudojamas kriaušių spiritiniam gėrimui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „Williams“ veislės kriaušės. |
h) |
Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, uogos ar daržovės, gaminys turi būti parduodamas atitinkamai „vaisių spirito“ arba „daržovių spirito“ pavadinimu. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, uogos ar daržovės, surašyti pagal naudotą kiekį mažėjančia tvarka. |
10. Sidro spiritas ir kriaušių spiritas
a) |
Sidro spiritas ir kriaušių spiritas yra spiritiniai gėrimai:
|
b) |
Sidro spirito ir kriaušių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Nei sidro spiritas, nei kriaušių spiritas nearomatizuojami. |
e) |
Sidro spiritas ir kriaušių spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės. |
11. Medaus spiritas
a) |
Medaus spiritas yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Medaus spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Medaus spiritas nearomatizuojamas. |
e) |
Medaus spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
Medaus spiritas gali būti saldinamas tik medumi. |
12. Hefebrand arba nuosėdų spiritas
a) |
Hefebrand arba nuosėdų spiritas yra spiritinis gėrimas, gaunamas vien tik distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdas. |
b) |
Hefebrand arba nuosėdų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Hefebrand arba nuosėdų spiritas nearomatizuojamas. |
e) |
Hefebrand arba nuosėdų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
f) |
Hefebrand arba nuosėdų spirito prekinis pavadinimas papildomas naudotos žaliavos pavadinimu. |
13. Bierbrand arba eau de vie de bière
a) |
Bierbrand arba eau de vie de bière yra spiritinis gėrimas, išgautas vien tik tiesiogiai distiliuojant šviežią alų esant normaliam slėgiui iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad išgautas distiliatas turėtų iš alaus išgautas organoleptines savybes. |
b) |
Bierbrand arba eau de vie de bière minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Bierbrand arba eau de vie de bière nearomatizuojami. |
e) |
Bierbrand arba eau de vie de bière savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
14. Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas
a) |
Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos bulvinių saulėgrąžų gumbus (Helianthus tuberosus L.). |
b) |
Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %. |
c) |
Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte. |
d) |
Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas nearomatizuojamas. |
e) |
Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės. |
15. Degtinė
a) |
Degtinė yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, gaunamo fermentavimo būdu, naudojant mieles iš:
distiliuotas ir (arba) rektifikuotas taip, kad naudojamoms žaliavoms būdingos organoleptinės savybės ir fermentavimo metu susidariusių atliekinių produktų savybės būtų sumažintos atrankos būdu. Po šio proceso gali būti atliekamas perdistiliavimas ir (arba) apdorojimas atitinkamomis priemonėmis, įskaitant apdorojimą aktyvuota medžio anglimi, siekiant suteikti gaminiui savitas organoleptines savybes. Didžiausi priemaišų kiekiai turi atitikti I priede etilo alkoholiui nustatytus reikalavimus, išskyrus tai, kad likutinis metanolio kiekis galutiniame produkte neturi viršyti 10 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. |
b) |
Degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Vienintelės kvapiosios medžiagos, kurios gali būti naudojamos, yra iš fermentuotų žaliavų išgautame distiliate esantys natūralių kvapiųjų medžiagų junginiai. Be to, gaminiui gali būti suteiktos savitos, skirtingos nuo vyraujančio aromato ir skonio, organoleptinės savybės. |
d) |
Degtinės, kuri nėra pagaminta išimtinai iš žaliavų, išvardytų a punkto i papunktyje, aprašyme, pateikime ir ženklinime nurodoma „pagaminta iš ...“ ir pateikiamas žaliavos, iš kurios pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, pavadinimas. Ženklinimas atliekamas pagal Direktyvos 2000/13/EB 13 straipsnio 2 dalį. |
16. Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu
a) |
Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Spirito (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgauto maceravimo ir distiliavimo būdu, minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %. |
c) |
Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, nearomatizuojamas. |
d) |
Ženklinant ir pateikiant spiritą (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus pavadinimas), gautą maceravimo ir distiliavimo būdu, frazė „išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu“ turi būti vartojama jo apibūdinime, paeikime ar ženklinime, to paties šrifto, dydžio ir tos pačios spalvos rašmenimis bei tame pačiame matomame paviršiuje kaip ir frazė „spiritas (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus ar uogos pavadinimas)“, o ant butelių – priekinėje etiketėje. |
17. Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą)
a) |
Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, išgaunamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje maceruojant nefermentuotus vaisius ir uogas, išvardytus šio priedo 16 kategorijos 2 papunktyje, arba daržoves, riešutus ar kitas augalines medžiagas, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar rožių lapelius, ir po to juos distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. |
b) |
Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %. |
c) |
Geist (kartu nurodant naudoto vaisiaus ar žaliavos pavadinimą) nearomatizuojamas. |
18. Gencijonų spiritinis gėrimas
a) |
Gencijonų spiritinis gėrimas yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš gencijonų distiliato, gauto iš fermentuotų gencijonų šaknų, įpylus arba neįpylus žemės ūkio kilmės etilo alkoholio. |
b) |
Gencijonų spiritinio gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Gencijonų spiritinis gėrimas nearomatizuojamas. |
19. Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai
a) |
Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) grūdų spiritą ir (arba) grūdų distiliatą kadagio (Juniperus communis L. ir (arba) Juniperus oxicedrus L.) uogomis. |
b) |
Kadagiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %. |
c) |
Kiti natūralūs ir (arba) tapatūs natūralioms medžiagoms kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio organoleptinės savybės, net jei jos yra silpnos. |
d) |
Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai gali turėti prekinius pavadinimus Wacholder arba genebra. |
20. Gin
a) |
Gin yra kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, gaminamas kadagio uogomis (Juniperus communis L.) aromatizuojant tinkamų organoleptinių savybių turintį žemės ūkio kilmės etilo alkoholį. |
b) |
Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Tik natūralūs ir (arba) ar tapatūs natūralioms medžiagoms kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant gin, kad vyrautų kadagių skonis. |
21. Distiliuotas gin
a) |
Distiliuotas gin yra:
|
b) |
Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Gin, kuris yra gaunamas į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį įpylus esencijų ar įdėjus kvapiųjų medžiagų, nėra laikomas distiliuotu gin. |
22. London gin
a) |
London gin yra distiliuoto gin rūšis:
|
b) |
London gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Pavadinimas London gin gali būti papildytas žodžiu dry. |
23. Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai:
a) |
Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kmynais (Carum carvi L.). |
b) |
Kmynais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %. |
c) |
Kiti natūralūs ar natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami su sąlyga, kad kmynų skonis bus vyraujantis. |
24. Akvavit arba aquavit
a) |
Akvavit arba aquavit yra kmynais ir (arba) krapais aromatizuotas spiritinis gėrimas aromatizuotas augalų ar prieskonių distiliatu. |
b) |
Akvavit arba aquavit minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Kiti natūralūs ir (arba) natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai taip pat gali būti papildomai naudojami, kaip apibrėžiama Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba)gali būti naudojami kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, tačiau šiems gėrimams aromatą ir skonį daugiausia suteikia kmynų (Carum carvi L.) ir (arba) krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatai. Naudoti eterinius aliejus draudžiama. |
d) |
Karčiosios medžiagos neturi nustelbti skonio; sausojo ekstrakto kiekis neturi viršyti 1,5 gramų 100 mililitrų; |
25. Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai
a) |
Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – tai spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.), anyžių (Pimpinella anisum L.), paprastųjų pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė kvapioji medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų ar jų derinį:
|
b) |
Anyžiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anyžiais aromatizuotus spiritinius gėrimus. |
d) |
Kitų natūralių augalų ekstraktai ar kvapiosios sėklos taip pat gali būti naudojamos laikantis sąlygos, tačiau anyžių skonis turi vyrauti. |
26. Pastis
a) |
Pastis yra spiritinis gėrimas, turintis natūralių paprastųjų saldymedžių šaknų (Glycyrrhiza spp.) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka „halkonais“ vadinamų dažiklių ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 gramo litre. |
b) |
Pastis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis. |
d) |
Pastis sudėtyje yra mažiau kaip 100 gramų cukraus litre, išreikštų invertuoto cukraus kiekiu, o mažiausias ir didžiausias anetolio kiekis yra atitinkamai 1,5 gramo ir 2 gramai litre. |
27. Pastis de Marseille
a) |
Pastis de Marseille yra pastis, kurio litre yra 2 gramai anetolio. |
b) |
Pastis de Marseille minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 45 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis de Marseille. |
28. Anis
a) |
Anis – tai anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos vien tik anyžių (Pimpinella anisum L) ir (arba) tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.) ir (arba) pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) suteiktos aromatinės savybės. |
b) |
Anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anis. |
29. Distiliuotas anis
a) |
Distiliuotas anis yra anis, kuriame yra naudojant 28 kategorijos a punkte nurodytas sėklas, o geografinių nuorodų atveju – mastiką ir kitas kvapiąsias sėklas, augalus ir vaisius, distiliuoto alkoholio, jeigu tokio alkoholio kiekis sudaro ne mažiau kaip 20 % distiliuoto anis alkoholio koncentracijos. |
b) |
Distiliuoto anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant distiliuotą anis. |
30. Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter
a) |
Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliai kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) natūralioms medžiagoms tapačiais kvapiųjų medžiagų pagrindais, apibrėžtais Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte. |
b) |
Kartaus skonio spiritinių gėrimų arba bitter minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter gali būti parduodami „amer“ arba bitter pavadinimais su kita sąvoka arba be jos. |
31. Aromatizuota degtinė
a) |
Aromatizuota degtinė – tai degtinė, kuriai suteiktas skirtingas nuo žaliavų suteikiamo vyraujantis aromatas. |
b) |
Aromatizuotos degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. |
c) |
Aromatizuota degtinė gali būti saldinama, derinama, aromatizuojama, brandinama ar dažoma. |
d) |
Aromatizuota degtinė taip pat gali būti parduodama kartu su žodžiu „degtinė“ nurodant vyraujančio aromato pavadinimą. |
32. Likeris
a) |
Likeris yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Likerio minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindais ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir natūralioms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti minėtose direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, gali būti naudojami gaminant likerį. Tačiau natūralioms medžiagoms tapačių kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, naudojimas neleidžiamas gaminant šiuos likerius:
|
d) |
Pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, kai buvo naudotas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, kad būtų atspindėti nusistovėję gamybos metodai gali būti vartojamos šios sudurtinės sąvokos:
Dėl šių likerių ženklinimo ir pateikimo: likerius ženklinant sudurtinė sąvoka ženklinime turi būti nurodoma vienoje eilutėje vienodais tokio pat šrifto ir spalvos rašmenimis, o žodis „likeris“ turi būti įrašytas šalia ne mažesniais nei to šrifto rašmenimis. Jei alkoholis gautas iš kito nei nurodytas spiritinio gėrimo, apie jo kilmę turi būti nurodyta ženklinime tame pačiame regėjimo lauke, kuriame nurodyta sudurtinė sąvoka ir žodis „likeris“, nurodant žemės ūkio kilmės alkoholio rūšį arba įrašant žodžius „žemės ūkio kilmės alkoholis“, kiekvienu atveju nurodant „pagamintas iš“ ar „pagamintas naudojant“. |
33. Crème de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas)
a) |
Spiritinių gėrimų pavadinimas Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas), išskyrus pieno produktus, taikomas likeriams, kuriuose minimalus cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 gramų litre. |
b) |
Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 %. |
c) |
Créme de taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės šiam spiritiniam gėrimui. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
34. Crème de cassis
a) |
Crème de cassis yra juodųjų serbentų likeris, kuriame yra bent 400 gramų cukraus litre, išreikšto invertuotu cukrumi. |
b) |
Crème de cassis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Crème de cassis taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
35. Guignolet
a) |
Guignolet yra likeris, gautas maceruojant vyšnias žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje. |
b) |
Guignolet minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Guignolet taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
36. Punch au rhum
a) |
Punch au rhum yra likeris, kuriam alkoholio kiekį suteikia vien tiktai romas. |
b) |
Punch au rhum minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Punch au rhum taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
37. Sloe gin
a) |
Sloe gin yra likeris, pagamintas maceruojant jame dygiąsias slyvas, taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių. |
b) |
Sloe gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 25 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant sloe gin. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
38. Sambuca
a) |
Sambuca yra bespalvis anyžių aromato likeris:
|
b) |
Sambuca minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %. |
c) |
Sambuca taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
39. Maraschino, Marrasquino arba Maraskino
a) |
Maraschino, marrasquino arba maraskino yra bespalvis likeris, kuriam aromatą suteikia įmaišomas „marasca“ vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš žemės ūkio kilmės alkoholyje maceruotų vyšnių arba jų dalių, distiliatas, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 gramų cukraus litre. |
b) |
Maraschino, marrasquino arba maraskino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 24 %. |
c) |
Maraschino, marrasquino arba maraskino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
40. Nocino
a) |
Nocino yra likeris, kuriam aromatą suteikia įdedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduoliai, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 gramų cukraus litre. |
b) |
Nocino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %. |
c) |
Nocino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams. |
d) |
Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“. |
41. Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat
a) |
Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kurio ingredientai yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų cukraus litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto. |
b) |
Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies c punkto, kiaušininio likerio arba advocaat arba avocat arba advokat minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 14 %. |
c) |
Tik natūralūs arba natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant kiaušininį likerį arba advocaat arba avocat, arba advokat. |
42. Likeris su kiaušiniais
a) |
Likeris su kiaušiniais – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kuriam būdingos sudėtinės dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 gramų litre galutinio produkto. |
b) |
Likerio su kiaušiniais minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant likerį su kiaušiniais. |
43. Mistrà
a) |
Mistrà yra anyžių sėklomis arba natūraliu anetoliu aromatizuotas bespalvis spiritinis gėrimas:
|
b) |
Mistrà minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %, o didžiausia – 47 %. |
c) |
Gaminant mistrà gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte. |
44. Väkevä glögi arba spritglögg
a) |
Väkevä glögi arba spritglögg – tai spiritinis gėrimas gaminamas aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais arba natūraliems tapačiais gvazdikėlių ir (arba) cinamono aromatais, naudojant vieną iš šių procesų: maceravimo ir (arba) distiliavimo, alkoholio perdistiliavimo su aukščiau nurodytais augalais, įdedant natūralių ar tapačių natūraliems gvazdikėlių ar cinamono aromatų, arba šių metodų derinį. |
b) |
Väkevä glögi arba spritglögg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %. |
c) |
Laikantis Direktyvos 88/388/EEB nuostatų, gali būti naudojami kiti natūralūs arba tapatūs natūraliems aromatinių augalų ekstraktai, bet nurodytas prieskonių aromatas turi vyrauti. |
d) |
Vyno arba vyno produktų kiekis neviršija 50 % galutinio produkto. |
45. Berenburg arba Beerenburg
a) |
Berenburg arba Beerenburg yra spiritinis gėrimas:
|
b) |
Berenburg arba Beerenburg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %. |
c) |
Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Berenburg arba Beerenburg. |
46. Medaus arba midaus nektaras
a) |
Medaus arba midaus nektaras yra spiritinis gėrimas, gaunamas aromatizuojant fermentuotos medaus misos ir medaus distiliato ir (arba) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio mišinį, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. fermentuotos medaus misos. |
b) |
Medaus arba midaus nektaro minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 22 %. |
c) |
Gaminant medaus arba midaus nektarą gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, laikantis sąlygos, kad medaus skonis būtų vyraujantis. |
d) |
Medaus arba midaus nektaras gali būti saldinamas tik medumi. |
Kiti spiritiniai gėrimai
1. |
Rum-Verschnitt yra gaminamas Vokietijoje ir gaunamas maišant romą su alkoholiu taip, kad mažiausiai 5 % alkoholio, esančio galutiniame produkte, būtų iš romo. Rum-Verschnitt minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. Ženklinant ir pateikiant produktą Rum-Verschnitt, žodis Verschnitt turi būti įrašytas apraše, pateikiant ir ženklinant to paties šrifto, dydžio ir spalvos raidėmis bei toje pačioje eilutėje kaip ir žodis Rum; o jei tai yra butelis – pagrindinėje etiketėje. Jei šis produktas yra parduodamas už Vokietijos rinkos ribų, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis. |
2. |
Slivovice yra gaminamas Čekijoje ir gaunamas prieš galutinį distiliavimą į slyvų distiliatą įpilant ne daugiau kaip 30 tūrio proc. alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės alkoholio. Šis produktas turi būti aprašytas kaip „spiritinis gėrimas“, bet pavadinimas slivovice gali būti vartojamas taip pat, jį įrašant tame pačiame regėjimo lauke priekinėje etiketėje. Jei ši čekiška slivovice yra parduodama Bendrijoje, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis. Ši nuostata nedaro poveikio vardo slivovice naudojimui vaisių spiritams pagal 9 kategoriją. |
(1) OL L 149, 1991 6 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo sutartimi.
III PRIEDAS
GEOGRAFINĖS NUORODOS
Produkto kategorija |
Geografinė nuoroda |
Kilmės šalis (tiksli geografinė kilmė apibūdinta techninėje byloje) |
||
|
|
|
||
|
Rhum de la Martinique |
Prancūzija |
||
|
Rhum de la Guadeloupe |
Prancūzija |
||
|
Rhum de la Réunion |
Prancūzija |
||
|
Rhum de la Guyane |
Prancūzija |
||
|
Rhum de sucrerie de la Baie du Galion |
Prancūzija |
||
|
Rhum des Antilles françaises |
Prancūzija |
||
|
Rhum des départements français d'outre-mer |
Prancūzija |
||
|
Ron de Málaga |
Ispanija |
||
|
Ron de Granada |
Ispanija |
||
|
Rum da Madeira |
Portugalija |
||
|
|
|
||
|
Scotch Whisky |
Didžioji Britanija (Škotija) |
||
|
Irish Whiskey/Uisce Beatha Eireannach/Irish Whiskey/Irish Whisky (1) |
Airija |
||
|
Whisky español |
Ispanija |
||
|
Whisky breton/Whisky de Bretagne |
Prancūzija |
||
|
Whisky alsacien/Whisky d'Alsace |
Prancūzija |
||
|
|
|
||
|
Eau-de-vie de seigle de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Korn/Kornbrand |
Vokietija, Austrija, Belgija (vokiškai kalbanti bendruomenė) |
||
|
Münsterländer Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Sendenhorster Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Bergischer Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Emsländer Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Haselünner Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Hasetaler Korn/Kornbrand |
Vokietija |
||
|
Samanė |
Lietuva |
||
|
|
|
||
|
Eau-de-vie de Cognac |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie des Charentes |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de Jura |
Prancūzija |
||
|
Cognac |
Prancūzija |
||
|
(Pavadinimas „Cognac“ gali būti papildytas tokiomis sąvokomis: |
|
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
|
Prancūzija |
||
|
Fine Bordeaux |
Prancūzija |
||
|
Fine de Bourgogne |
Prancūzija |
||
|
Armagnac |
Prancūzija |
||
|
Bas-Armagnac |
Prancūzija |
||
|
Haut-Armagnac |
Prancūzija |
||
|
Armagnac-Ténarèze |
Prancūzija |
||
|
Blanche Armagnac |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin de la Marne |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire d'Aquitaine |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin de Bourgogne |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire du Centre-Est |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire de Franche-Comté |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire du Bugey |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin de Savoie |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire des Coteaux de la Loire |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin des Côtes-du-Rhône |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire de Provence |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de Faugères/Faugères |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de vin originaire du Languedoc |
Prancūzija |
||
|
Aguardente de Vinho Douro |
Portugalija |
||
|
Aguardente de Vinho Ribatejo |
Portugalija |
||
|
Aguardente de Vinho Alentejo |
Portugalija |
||
|
Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes |
Portugalija |
||
|
Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho |
Portugalija |
||
|
Aguardente de Vinho Lourinhã |
Portugalija |
||
|
Сунгурларска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сунгурларе/Sungurlarska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sungurlare |
Bulgarija |
||
|
Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сливен)/Slivenska perla (Slivenska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sliven) |
Bulgarija |
||
|
Стралджанска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Стралджа/Straldjanska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Straldja |
Bulgarija |
||
|
Поморийска гроздова ракия/Гроздова ракия от Поморие/Pomoriyska grozdova rakya/Grozdova rakya from Pomorie |
Bulgarija |
||
|
Русенска бисерна гроздова ракия/Бисерна гроздова ракия от Русе/Russenska biserna grozdova rakya/Biserna grozdova rakya from Russe |
Bulgarija |
||
|
Бургаска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Бургас/Bourgaska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Burgas |
Bulgarija |
||
|
Добруджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Добруджа/Dobrudjanska muscatova rakya/muscatova rakya from Dobrudja |
Bulgarija |
||
|
Сухиндолска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сухиндол/Suhindolska grozdova rakya/Grozdova rakya from Suhindol |
Bulgarija |
||
|
Карловска гроздова ракия/Гроздова Ракия от Карлово/Karlovska grozdova rakya/Grozdova Rakya from Karlovo |
Bulgarija |
||
|
Vinars Târnave |
Rumunija |
||
|
Vinars Vaslui |
Rumunija |
||
|
Vinars Murfatlar |
Rumunija |
||
|
Vinars Vrancea |
Rumunija |
||
|
Vinars Segarcea |
Rumunija |
||
|
|
|
||
|
Brandy de Jerez |
Ispanija |
||
|
Brandy del Penedés |
Ispanija |
||
|
Brandy italiano |
Italija |
||
|
Brandy Αττικής/Brandy iš Atikos |
Graikija |
||
|
Brandy Πελοποννήσου/Brandy iš Peloponeso |
Graikija |
||
|
Brandy Κεντρικής Ελλάδας/Brandy iš Vidurio Graikijos |
Graikija |
||
|
Deutscher Weinbrand |
Vokietija |
||
|
Wachauer Weinbrand |
Austrija |
||
|
Weinbrand Dürnstein |
Austrija |
||
|
Pfälzer Weinbrand |
Vokietija |
||
|
Karpatské brandy špeciál |
Slovakija |
||
|
Brandy frankais/Brandy de France |
Prancūzija |
||
|
|
|
||
|
Marc de Champagne/Eau-de-vie de marc de Champagne |
Prancūzija |
||
|
Marc d'Aquitaine/Eau-de-vie de marc originaire d'Aquitaine |
Prancūzija |
||
|
Marc de Bourgogne/Eau-de-vie de marc de Bourgogne |
Prancūzija |
||
|
Marc du Centre-Est/Eau-de-vie de marc originaire du Centre-Est |
Prancūzija |
||
|
Marc de Franche-Comté/Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté |
Prancūzija |
||
|
Marc du Bugey/Eau-de-vie de marc originaire de Bugey |
Prancūzija |
||
|
Marc de Savoie/Eau-de-vie de marc originaire de Savoie |
Prancūzija |
||
|
Marc des Côteaux de la Loire/Eau-de-vie de marc originaire des Coteaux de la Loire |
Prancūzija |
||
|
Marc des Côtes-du-Rhône/Eau-de-vie de marc des Côtes du Rhône |
Prancūzija |
||
|
Marc de Provence/Eau-de-vie de marc originaire de Provence |
Prancūzija |
||
|
Marc du Languedoc/Eau-de-vie de marc originaire du Languedoc |
Prancūzija |
||
|
Marc d'Alsace Gewürztraminer |
Prancūzija |
||
|
Marc de Lorraine |
Prancūzija |
||
|
Marc d'Auvergne |
Prancūzija |
||
|
Marc du Jura |
Prancūzija |
||
|
Aguardente Bagaceira Bairrada |
Portugalija |
||
|
Aguardente Bagaceira Alentejo |
Portugalija |
||
|
Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes |
Portugalija |
||
|
Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho |
Portugalija |
||
|
Orujo de Galicia |
Ispanija |
||
|
Grappa |
Italija |
||
|
Grappa di Barolo |
Italija |
||
|
Grappa piemontese/Grappa del Piemonte |
Italija |
||
|
Grappa lombarda/Grappa di Lombardia |
Italija |
||
|
Grappa trentina/Grappa del Trentino |
Italija |
||
|
Grappa friulana/Grappa del Friuli |
Italija |
||
|
Grappa veneta/Grappa del Veneto |
Italija |
||
|
Südtiroler Grappa/Grappa dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Grappa siciliana/Grappa di Sicilia |
Italija |
||
|
Grappa di Marsala |
Italija |
||
|
Τσικουδιά/Tsikoudia |
Graikija |
||
|
Τσικουδιά Κρήτης/Tsikoudia iš Kretos |
Graikija |
||
|
Τσίπουρο/Tsipouro |
Graikija |
||
|
Τσίπουρο Μακεδονίας/Tsipouro iš Makedonijos |
Graikija |
||
|
Τσίπουρο Θεσσαλίας/Tsipouro iš Tesalijos |
Graikija |
||
|
Τσίπουρο Τυρνάβου/Tsipouro iš Tyrnavos |
Graikija |
||
|
Eau-de-vie de marc de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Ζιβανία/Τζιβανία/Ζιβάνα/Zivania |
Kipras |
||
|
Törkölypálinka |
Vengrija |
||
|
|
|
||
|
Schwarzwälder Kirschwasser |
Vokietija |
||
|
Schwarzwälder Mirabellenwasser |
Vokietija |
||
|
Schwarzwälder Williamsbirne |
Vokietija |
||
|
Schwarzwälder Zwetschgenwasser |
Vokietija |
||
|
Fränkisches Zwetschgenwasser |
Vokietija |
||
|
Fränkisches Kirschwasser |
Vokietija |
||
|
Fränkischer Obstler |
Vokietija |
||
|
Mirabelle de Lorraine |
Prancūzija |
||
|
Kirsch d'Alsace |
Prancūzija |
||
|
Quetsch d'Alsace |
Prancūzija |
||
|
Framboise d'Alsace |
Prancūzija |
||
|
Mirabelle d'Alsace |
Prancūzija |
||
|
Kirsch de Fougerolles |
Prancūzija |
||
|
Williams d'Orléans |
Prancūzija |
||
|
Südtiroler Williams/Williams dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Aprikot/Aprikot dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Mariule/Marille dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Kirsch/Kirsch dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Zwetschgeler/Zwetschgeler dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Obstler/Obstler dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Gravensteiner/Gravensteiner dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Südtiroler Golden Delicious/Golden Delicious dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Williams friulano/Williams del Friuli |
Italija |
||
|
Sliwovitz del Veneto |
Italija |
||
|
Sliwovitz del Friuli-Venezia Giulia |
Italija |
||
|
Sliwovitz del Trentino-Alto Adige |
Italija |
||
|
Distillato di mele trentino/Distillato di mele del Trentino |
Italija |
||
|
Williams trentino/Williams del Trentino |
Italija |
||
|
Sliwovitz trentino/Sliwovitz del Trentino |
Italija |
||
|
Aprikot trentino/Aprikot del Trentino |
Italija |
||
|
Medronho do Algarve |
Portugalija |
||
|
Medronho do Buçaco |
Portugalija |
||
|
Kirsch Friulano/Kirschwasser Friulano |
Italija |
||
|
Kirsch Trentino/Kirschwasser Trentino |
Italija |
||
|
Kirsch Veneto/Kirschwasser Veneto |
Italija |
||
|
Aguardente de pêra da Lousã |
Portugalija |
||
|
Eau-de-vie de pommes de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Eau-de-vie de poires de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Eau-de-vie de kirsch de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Eau-de-vie de quetsch de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Eau-de-vie de mirabelle de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Eau-de-vie de prunelles de marque nationale luxembourgeoise |
Liuksemburgas |
||
|
Wachauer Marillenbrand |
Austrija |
||
|
Szatmári Szilvapálinka |
Vengrija |
||
|
Kecskeméti Barackpálinka |
Vengrija |
||
|
Békési Szilvapálinka |
Vengrija |
||
|
Szabolcsi Almapálinka |
Vengrija |
||
|
Gönci Barackpálinka |
Vengrija |
||
|
Pálinka |
Vengrija Austrija (abrikosų spiritams, pagamintiems tik šiose žemėse: Žemutinėje Austrijoje, Burgenlande, Štirijoje, Vienoje) |
||
|
Bošácka Slivovica |
Slovakija |
||
|
Brinjevec |
Slovėnija |
||
|
Dolenjski sadjevec |
Slovėnija |
||
|
Троянска сливова ракия/Сливова ракия от Троян/Troyanska slivova rakya/Slivova rakya from Troyan |
Bulgarija |
||
|
Силистренска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Силистра/Silistrenska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Silistra |
Bulgarija |
||
|
Тервелска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Тервел/Tervelska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Tervel |
Bulgarija |
||
|
Ловешка сливова ракия/Сливова ракия от Ловеч/Loveshka slivova rakya/Slivova rakya from Lovech |
Bulgarija |
||
|
Pălincă |
Rumunija |
||
|
Ţuică Zetea de Medieşu Aurit |
Rumunija |
||
|
Ţuică de Valea Milcovului |
Rumunija |
||
|
Ţuică de Buzău |
Rumunija |
||
|
Ţuică de Argeş |
Rumunija |
||
|
Ţuică de Zalău |
Rumunija |
||
|
Ţuică Ardelenească de Bistriţa |
Rumunija |
||
|
Horincă de Maramureş |
Rumunija |
||
|
Horincă de Cămârzana |
Rumunija |
||
|
Horincă de Seini |
Rumunija |
||
|
Horincă de Chioar |
Rumunija |
||
|
Horincă de Lăpuş |
Rumunija |
||
|
Turţ de Oaş |
Rumunija |
||
|
Turţ de Maramureş |
Rumunija |
||
|
|
|
||
|
Calvados |
Prancūzija |
||
|
Calvados Pays d'Auge |
Prancūzija |
||
|
Calvados Domfrontais |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de cidre de Bretagne |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de poiré de Bretagne |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de cidre de Normandie |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de poiré de Normandie |
Prancūzija |
||
|
Eau-de-vie de cidre du Maine |
Prancūzija |
||
|
Aguardiente de sidra de Asturias |
Ispanija |
||
|
Eau-de-vie de poiré du Maine |
Prancūzija |
||
|
|
|
||
|
Svensk Vodka/Swedish Vodka |
Švedija |
||
|
Suomalainen Vodka/Finsk Vodka/Vodka of Finland |
Suomija |
||
|
Polska Wódka/Lenkiška degtinė |
Lenkija |
||
|
Laugarício Vodka |
Slovakija |
||
|
Originali lietuviška degtinė/Original Lithuanian vodka |
Lietuva |
||
|
Žolelių degtinė iš Šiaurės Palenkės žemumų, aromatizuota stumbražolės ekstraktu/Wódka ziolowa z Niziny Pólnocnopodlaskiej aromatyzowana ekstraktem z trawy żubrowej |
Lenkija |
||
|
Latvijas Dzidrais |
Latvija |
||
|
Rīgas Degvīns |
Latvija |
||
|
Estonian vodka |
Estija |
||
|
|
|
||
|
Schwarzwälder Himbeergeist |
Vokietija |
||
|
|
|
||
|
Bayerischer Gebirgsenzian |
Vokietija |
||
|
Südtiroler Enziman/Genzians dell'Alto Adige |
Italija |
||
|
Genziana trentina/Genziana del Trentino |
Italija |
||
|
|
|
||
|
Genièvre/Jenever/Genever |
Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės) |
||
|
Genièvre de grains, Graanjenever, Graangenever |
Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai) |
||
|
Jonge jenever, jonge genever |
Belgija, Nyderlandai |
||
|
Oude jenever, oude genever |
Belgija, Nyderlandai |
||
|
Hasseltse jenever/Hasselt |
Belgija (Haseltas, Zonhovenas, Dypenbėkas) |
||
|
Balegemse jenever |
Belgija(Balegemas) |
||
|
O' de Flander-Oost-Vlaamse Graanjenever |
Belgija (Rytų Flandrija) |
||
|
Peket-Pekêt/Pèket-Pèkèt de Wallonie |
Belgija (Valonijos regionas) |
||
|
Genièvre Flandres Artois |
Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai) |
||
|
Ostfriesischer Korngenever |
Vokietija |
||
|
Steinhäger |
Vokietija |
||
|
Plymouth Gin |
Didžioji Britanija |
||
|
Gin de Mahón |
Ispanija |
||
|
Vilniaus džinas/Vilnius Gin |
Lietuva |
||
|
Spišská borovička |
Slovakija |
||
|
Slovenská borovička Juniperus |
Slovakija |
||
|
Slovenská borovička |
Slovakija |
||
|
Inovecká borovička |
Slovakija |
||
|
Liptovská borovička |
Slovakija |
||
|
|
|
||
|
Dansk Akvavit/Dansk Aquavit |
Danija |
||
|
Svensk Aquavit/Svensk Akvavit/Swedish Aquavit |
Švedija |
||
|
|
|
||
|
Anís español |
Ispanija |
||
|
Anís Paloma Monforte del Cid |
Ispanija |
||
|
Hierbas de Mallorca |
Ispanija |
||
|
Hierbas Ibicencas |
Ispanija |
||
|
Évora anisada |
Portugalija |
||
|
Cazalla |
Ispanija |
||
|
Chinchón |
Ispanija |
||
|
Ojén |
Ispanija |
||
|
Rute |
Ispanija |
||
|
Janeževec |
Slovėnija |
||
|
|
|
||
|
Ouzo/Ούςο |
Kipras, Graikija |
||
|
Ούζο Μυτιλήνης/Ouzo iš Mitilene |
Graikija |
||
|
Ούζο Πλωμαρίου/Ouzo iš Plomario |
Graikija |
||
|
Ούζο Καλαμάτας/Ouzo iš Kalamatos |
Graikija |
||
|
Ούζο Θράκης/Ouzo iš Trakijos |
Graikija |
||
|
Ούζο Μακεδονίας/Ouzo iš Makedonijos |
Graikija |
||
|
|
|
||
|
Demänovka bylinná horká |
Slovakija |
||
|
Rheinberger Kräuter |
Vokietija |
||
|
Trejos devynerios |
Lietuva |
||
|
Slovenska travarica |
Slovėnija |
||
|
|
|
||
|
Berliner Kümmel |
Vokietija |
||
|
Hamburger Kümmel |
Vokietija |
||
|
Münchener Kümmel |
Vokietija |
||
|
Chiemseer Klosterlikör |
Vokietija |
||
|
Bayerischer Kräuterlikör |
Vokietija |
||
|
Irish Cream |
Airija |
||
|
Palo de Mallorca |
Ispanija |
||
|
Ginjinha portuguesa |
Portugalija |
||
|
Licor de Singeverga |
Portugalija |
||
|
Mirto di Sardegna |
Italija |
||
|
Liquore di limone di Sorrento |
Italija |
||
|
Liquore di limone della Costa d'Amalfi |
Italija |
||
|
Genepì del Piemonte |
Italija |
||
|
Genepì della Valle d'Aosta |
Italija |
||
|
Benediktbeurer Klosterlikör |
Vokietija |
||
|
Ettaler Klosterlikör |
Vokietija |
||
|
Ratafia de Champagne |
Prancūzija |
||
|
Ratafia catalana |
Ispanija |
||
|
Anis português |
Portugalija |
||
|
Suomalainen Marjalikööri/Suomalainen Hedelmälikööri/Finsk Bärlikör/Finsk Fruktlikör/ Finnish berry liqueur/Finnish fruit liqueur |
Suomija |
||
|
Grossglockner Alpenbitter |
Austrija |
||
|
Mariazeller Magenlikör |
Austrija |
||
|
Mariazeller Jagasaftl |
Austrija |
||
|
Puchheimer Bitter |
Austrija |
||
|
Steinfelder Magenbitter |
Austrija |
||
|
Wachauer Marillenlikör |
Austrija |
||
|
Jägertee/Jagertee/Jagatee |
Austrija |
||
|
Hüttentee |
Vokietija |
||
|
Allažu Kimelis |
Latvija |
||
|
Čepkelių |
Lietuva |
||
|
Demänovka Bylinný Likér |
Slovakija |
||
|
Polish Cherry |
Lenkija |
||
|
Karlovarská Hořká |
Čekija |
||
|
Pelinkovec |
Slovėnija |
||
|
Blutwurz |
Vokietija |
||
|
Cantueso Alicantino |
Ispanija |
||
|
Licor café de Galicia |
Ispanija |
||
|
Licor de hierbas de Galicia |
Ispanija |
||
|
Génépi des Alpes/Genepì degli Alpi |
Prancūzija, Italija |
||
|
Μαστίχα Χίου/Masticha iš Chios |
Graikija |
||
|
Κίτρο Νάξου/Kitro iš Naksos |
Graikija |
||
|
Κουμκουάτ Κέρκυρας/Koum Kouat iš Korfu |
Graikija |
||
|
Τεντούρα/Tentoura |
Graikija |
||
|
Poncha da Madeira |
Portugalija |
||
|
|
|
||
|
Cassis de Bourgogne |
Prancūzija |
||
|
Cassis de Dijon |
Prancūzija |
||
|
Cassis de Saintonge |
Prancūzija |
||
|
Cassis du Dauphiné |
Prancūzija |
||
|
Cassis de Beaufort |
Liuksemburgas |
||
|
|
|
||
|
Nocino di Modena |
Italija |
||
|
Orehovec |
Slovėnija |
||
Kiti spiritiniai gėrimai |
||||
|
Pommeau de Bretagne |
Prancūzija |
||
|
Pommeau du Maine |
Prancūzija |
||
|
Pommeau de Normandie |
Prancūzija |
||
|
Svensk Punsch/Swedish Punch |
Švedija |
||
|
Pacharán navarro |
Ispanija |
||
|
Pacharán |
Ispanija |
||
|
Inländerrum |
Austrija |
||
|
Bärwurz |
Vokietija |
||
|
Aguardiente de hierbas de Galicia |
Ispanija |
||
|
Aperitivo Café de Alcoy |
Ispanija |
||
|
Herbero de la Sierra de Mariola |
Ispanija |
||
|
Königsberger Bärenfang |
Vokietija |
||
|
Ostpreußischer Bärenfang |
Vokietija |
||
|
Ronmiel |
Ispanija |
||
|
Ronmiel de Canarias |
Ispanija |
||
|
Genièvre aux fruits/Vruchtenjenever/ Jenever met vruchten/Fruchtgenever |
Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės) |
||
|
Domači rum |
Slovėnija |
||
|
Irish Poteen/Irish Póitín |
Airija |
||
|
Trauktinė |
Lietuva |
||
|
Trauktinė „Palanga“ |
Lietuva |
||
|
Trauktinė „Dainava“ |
Lietuva |
(1) Geografinė nuoroda Irish Whiskey / Uisce Beatha Eireannach / Irish Whisky apima whisky / whiskey, pagamintus Airijoje ir Šiaurės Airijoje.