I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 63/2008

2008 m. sausio 21 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Indijos kilmės dihidromircenoliui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Laikinosios priemonės

(1)	2007 m. liepos 27 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 896/2007 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Bendriją importuojamam Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės dihidromircenoliui.

(2)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atliekant su žalos analize susijusių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(3)

Laikinojo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytų Bendrijos gamintojų adresai ištaisomi taip:

—	Destilaciones Bordas Chinchurreta S.A., Dos Hermanasas (Sevilija), Ispanija,

—	Sensient Fragrances S.A., Granada, Ispanija,

—	Takasago International Chemicals (Europe) S.A., Mursija, Ispanija.

2. Tolesnė procedūra

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Indijos kilmės dihidromircenoliui, visoms šalims buvo atskleisti esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas (pirminis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo raštu ir žodžiu teikti pastabas dėl tokio faktų atskleidimo.

(5)	Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Be to, toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinį garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų surinkimą (galutinis atskleidimas). Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti nusiskundimus. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus išvados buvo atitinkamai pakeistos.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(7)	Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 9–12 konstatuojamosios dalys.

C. DEMPINGAS

1. Normalioji vertė

(8)

Nustačius laikinąsias priemones, laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisijos atliktame tyrime neatsižvelgta į tam tikrus svarbius elementus, turinčius įtakos gamybos sąnaudoms ir normaliosios vertės nustatymui. Gamintojo teigimu, jo normalioji vertė turėtų būti nustatoma pagal jo paties gamybos sąnaudas, o ne remiantis kito bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kainomis vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(9)

Visų pirma, nustatyta, kad pirmiau minėti tvirtinimai dėl gamybos sąnaudų buvo nepagrįsti. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį, Komisijos taikyta minėto eksportuojančiojo gamintojo normaliosios vertės nustatymo metodika (žr. laikinojo reglamento 17 konstatuojamąją dalį) laikoma labiausiai tinkama dėl šių priežasčių: i) minėtas eksportuojantis gamintojas TL neprekiavo panašiu produktu ir tos pačios bendrosios kategorijos produktais vidaus rinkoje, ii) produktai gali visiškai pakeisti vienas kitą ir iii) atliekant tyrimą bendradarbiavo tik kitas eksportuojantis gamintojas. Be to, jei normalioji vertė nebūtų buvusi nustatyta remiantis kito Indijos gamintojo kainomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, būtų reikėję nustatyti pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų bei pelno sumas. Įvertinus šias galimybes, kito Indijos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainos geriausiai atspindi esamas pardavimo sąlygas Indijos vidaus rinkoje ir todėl yra tinkamiausios nustatant normaliąją vertę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(10)	Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir į tai, kad jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 13–17 konstatuojamosios dalys.

2. Eksporto kaina

(11)	Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 18 konstatuojamoji dalis.

3. Palyginimas

(12)	Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija, norėdama atlikti palyginimą, koregavo eksporto kainą ir nepagrįstai sumažino tam tikras transporto, tvarkymo ir kredito išlaidų dalis. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir atitinkamai peržiūrėjo susijusius koregavimus.

(13)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 19 konstatuojamoji dalis.

4. Dempingo skirtumai

(14)

Nustačius laikinąsias priemones, viena šalis teigė, kad nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti apskaičiuotas didesnis dempingo skirtumas, remiantis mažiausiomis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų CIF kainomis. Dėl to pažymima, kad nenustatyta jokių požymių, jog nebendradarbiaujančių bendrovių dempingas TL būtų didesnis nei bendradarbiaujančių bendrovių. Priešingai, palyginus Eurostato duomenis apie Indijos kilmės importą ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis apie eksporto į Bendriją apimtį ir vertę, nustatyta, kad i) importo į Bendriją iš bet kurio nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo apimtis sudarė mažiau nei 20 % viso importo iš Indijos per TL (tikslus santykis negali būti atskleistas dėl konfidencialumo), ir ii) bet kurio iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nustatytos kainos Bendrijos rinkoje buvo akivaizdžiai didesnės nei bendradarbiaujančių bendrovių nustatytos kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(15)

Po galutinio atskleidimo ta pati šalis pakartojo pirmiau minėtą tvirtinimą dėl bet kurio nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumo. Nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, dėl kurių būtų keičiamos 14 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados. Ši suinteresuotoji šalis papildė tik tuo, kad ji negalėjo patikrinti Komisijos atliktame tyrime naudotų importo duomenų, kadangi jie tariamai laikyti konfidencialiais. Bendrovei buvo pranešta, kad importo apimtis ir vidutinė importo kaina buvo išsamiai išdėstytos laikinojo reglamento 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse ir kad su statistinių duomenų šaltinio, t. y. Eurostato, teikiamais duomenimis galima susipažinti viešai. Todėl bendrovei jokiu būdu nekliudyta patikrinti Komisijos išvadas ir apginti savo teises. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(16)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas
Neeru Enterprises, Rampūras	3,1 %
Privi Organics Limited, Mumbajus	7,5 %
Visoms kitoms bendrovėms	7,5 %

D. ŽALA

(17)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos gamintojas, kuris TL importavo didelius dihidromircenolio kiekius iš Indijos (žr. laikinojo reglamento 25 konstatuojamąją dalį) neturėtų būti įtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžtį ir atitinkamai į žalos tyrimą, įskaitant žalos pašalinimo lygio nustatymą. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad minėtas Bendrijos gamintojas savo pagrindinės veiklos (gamybos) nepakeitė importavimu. Iš tikrųjų, kaip minėta pirmiau, jis importavo iš Indijos būtent tam, kad palaikytų gyvybingą panašaus produkto savo gamybą. Todėl nėra jokių priežasčių išbraukti šį gamintoją iš Bendrijos pramonės apibrėžties. Taip pat pažymima, kad net jei minimas gamintojas būtų išbrauktas iš Bendrijos pramonės apibrėžties, nustatyti faktai dėl žalos būtų tokie patys. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(18)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad bendra Bendrijos gamintojų ekonominė padėtis buvo labai gera; visų pirma, ji tariamai labai pagerėjo 2005 m. ir per TL ir, šio eksportuotojo tvirtinimu, tokia teigiama tendencija greičiausiai išliks ir artimiausioje ateityje. Šios išvados padarytos remiantis Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo apimties, atsargų ir rinkos dalies raida, kaip nurodyta laikinojo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse. Šis teiginys negali būti priimtas, kadangi neatsižvelgiama į tai, kad dihidromircenolio kainos Bendrijoje labai sumažėjo (žr. laikinojo reglamento 47–49 konstatuojamąsias dalis) ir į tai, kad Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti gamybos ir pardavimo apimtį bei padidėjusioje Bendrijos rinkoje išlaikyti savo rinkos dalį tik patirdama nuostolius, sumažėjusią investicijų grąžą ir grynųjų pinigų išlaidas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(19)

Po galutinio atskleidimo 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo tvirtinimą ir papildė, kad Komisija tinkamai neištyrė minimo Bendrijos gamintojo, t. y. gamintojo, kuris importavo didelius nagrinėjamojo produkto kiekius, padėties. Visų pirma, tariamai nebuvo ištirti šie aspektai: i) viso Bendrijoje pagaminamo nagrinėjamojo produkto procentinė dalis, tenkanti šiam importuojančiam gamintojui; ii) šio importuojančio gamintojo intereso importuoti pobūdis; iii) ilgalaikis šio importuojančio gamintojo įsipareigojimas užsiimti gamyba vidaus rinkoje, o ne tęsti importą; ir iv) šio importuojančio gamintojo importo ir gamybos vidaus rinkoje santykis.

(20)

Dėl to pažymima, kad visos su minėto Bendrijos gamintojo padėtimi susijusios pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos, tačiau tam tikra informacija negalėjo būti atskleista dėl konfidencialaus jos pobūdžio. Kaip matyti iš laikinojo reglamento 25 konstatuojamosios dalies ir pirmiau pateiktos 17 konstatuojamosios dalies, pagrindinės priežastys, dėl kurių minėtas gamintojas neišbrauktas iš Bendrijos pramonės apibrėžties ir Bendrijos gamybos yra: i) šio importuojančio gamintojo intereso importuoti pobūdis (t. y. jis importavo nagrinėjamąjį produktą siekdamas palaikyti gyvybingą panašaus produkto savo gamybą Bendrijoje), ir ii) nereikšmingas jo padėties poveikis bendrai Bendrijos pramonės padėčiai (t. y. tai, kad jo neįtraukus nebūtų padaryta poveikio žalos tyrimo išvadoms). Galiausiai savaime suprantama, kad pritardamas skundui ir visiškai bendradarbiaudamas atliekant tyrimą, šis gamintojas siekė sumažinti importo dempingo kaina iš Indijos srautą. Tai akivaizdžiai parodo jo įsipareigojimą gaminti vidaus rinkoje, o ne tęsti importą. Todėl 19 konstatuojamoje dalyje minėti teiginiai buvo atmesti.

(21)

Vadovaudamasis laikinojo reglamento 41 konstatuojamąja dalimi, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustatant priverstinį kainų mažinimą turėjo būti remiamasi vidutine importo iš Indijos kaina, o ne bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainomis. Dėl to pažymėtina, kad atsižvelgiant į bendradarbiavimo lygį šiuo atveju, t. y. daugiau nei 80 %, ir į tai, kad bendra importo statistika yra pagrįsta ex KN kodu, t. y. į ją gali būti įtrauktas ir tam tikras kitų produktų, nei dihidromircenolis, kiekis (žr. laikinojo reglamento 36 konstatuojamąją dalį), kainų palyginimas remiantis vidutine importo kaina nebūtų toks tikslus, kaip nustatyti individualūs bendrovės priverstinio kainų mažinimo skirtumai. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(22)	Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir tai, kad jokių kitų pastabų dėl žalos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 23–56 konstatuojamosios dalys.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(23)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad importas iš Indijos nedarė žalos Bendrijos pramonei, kadangi jo kaina didėjo, o rinkos dalis sumažėjo 2,4 procentinio punkto per TL. Pateikiant šį argumentą neatsižvelgiama į keletą svarbių aspektų, susijusių su importo dempingo kaina iš Indijos raida ir padėtimi Bendrijos rinkoje. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 38–42 konstatuojamosiose dalyse, importo dempingo kaina iš Indijos į Bendriją kiekis padidėjo nuo maždaug 25 000 kilogramų 2003 m. iki maždaug 760 000 kilogramų TL. Šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 0,7 % 2003 m. iki 17,3 % TL. Rinkos dalis TL šiek tiek padidėjo dėl staigaus Bendrijos rinkos padidėjimo šiuo laikotarpiu, o ne dėl kiekio sumažėjimo. Iš tiesų, importo dempingo kaina iš Indijos apimtis TL nuolat didėjo, nors ne tiek pat kaip ankstesniu laikotarpiu. Apskritai importo dempingo kaina iš Indijos kiekis Bendrijos rinkoje padidėjo daug labiau nei suvartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. Galiausiai primenama, kad dėl importo dempingo kaina iš Indijos Bendrijos pramonės kainos buvo ženkliai priverstinai sumažintos. Importo dempingo kaina, dėl kurio ženkliai priverstinai sumažintos Bendrijos pramonės kainos, padidėjimas akivaizdžiai sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(24)

Tas pats eksportuojantis gamintojas toliau tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl savo pačios veiksmų. Jie teigė, kad kitaip buvo neįmanoma patirti nuostolių didėjant paklausai ir kainoms, nuolat didėjant pardavimui ir apyvartai bei didėjant našumui. Kaip galimą paaiškinimą, ši šalis nurodė nuo 2003 m. iki TL 24 % padidėjusį vidutinį atlyginimą.

(25)

Pirma, nors Bendrijos pramonės pardavimo kaina Bendrijos rinkoje nuo 2005 m. iki TL padidėjo 2 %, ji buvo 30 % mažesnė nei 2003 m., o Bendrijos pramonės parduotas kiekis padidėjo tik 22 % nuo 2003 m. iki TL (žr. laikinojo reglamento 47 konstatuojamąją dalį). Dėl šios priežasties Bendrijos pramonės pardavimo pajamos Bendrijos rinkoje labai sumažėjo, t. y. maždaug 15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Antra, vidutinių darbo sąnaudų kitimą reikia vertinti atsižvelgiant į užimtumo ir našumo tendencijas. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje, vienam darbuotojui tenkančių darbo sąnaudų padidėjimą 24 % nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė, inter alia, struktūriniai užimtumo pokyčiai (didesnė kvalifikuotų darbuotojų dalis). Remiantis duomenimis, šie pokyčiai lėmė didesnį našumą, kuris kompensavo padidėjusias vidutines darbo sąnaudas. Todėl bendros darbo sąnaudos tenkančios vienam pagamintam vienetui nepakito. Be to, dihidromircenolio gamyba nėra imli darbui. Todėl daroma išvada, kad padidėję atlyginimai negalėjo turėti įtakos Bendrijos pramonės patirtiems nuostoliams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(26)

Po galutinio atskleidimo, tas pats eksportuojantis gamintojas pateikė keletą naujų argumentų dėl priežastinio ryšio. Juos galima apibendrinti taip: i) Bendrijos pramonė pati sau darė žalą, nes 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Bendrijos gamintojas importavo nagrinėjamąjį produktą; ii) Bendrijos pramonė pati sau darė žalą, nes Bendrijos pramonė gausiai investavo į naujus gamybos pajėgumus ir šiuo tikslu skolinosi iš finansinių institucijų; iii) Bendrijos pramonės pardavimo eksportui raida nebuvo tiriama; iv) Bendrijos pramonė pati sau darė žalą, nes didėjo gamybos pajėgumai ir buvo samdomi papildomi aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir todėl padidėjo gamybos sąnaudos.

(27)

Atsižvelgiant į šiuos naujus argumentus, pažymima, kad i) vieno iš Bendrijos gamintojų nagrinėjamojo produkto importas negalėjo turėti įtakos bendrai Bendrijos pramonės padėčiai, kadangi importuota nedaug (žr. 17 ir 20 konstatuojamąsias dalis). Be to primenama, kad šis importas buvo atsakas į staigų importo dempingo kaina iš Indijos padidėjimą ir dėl to Bendrijos pramonės patirtus nuostolius, t. y. patyrus materialinę žalą; ii) nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo naujai investuojama į gamybos pajėgumus; priešingai, pajėgumai nepakito ir investicijos labai sumažėjo (žr. laikinojo reglamento 45 ir 49 konstatuojamąsias dalis); iii) Bendrijos pramonės eksportas nagrinėtas laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje ir nenustatyta, kad jis nutrauktų priežastinį ryšį; ir iv) Bendrijos pramonė papildomų darbuotojų nesamdė. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2003 m. iki TL užimtumas sumažėjo 15 %. Struktūriniai užimtumo pokyčiai vyko atleidžiant nekvalifikuotus darbuotojus. Dėl gamybos pajėgumų, primenama, kad jokia plėtra nevyko. Todėl 26 konstatuojamoje dalyje minėti argumentai buvo atmetami.

(28)	Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir tai, kad jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 57–76 konstatuojamosios dalys.

F. BENDRIJOS INTERESAI

(29)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustačius priemones būtų labai kliudoma Bendrijos importuotojams ir naudotojams ir todėl kiltų pavojus netekti tūkstančių darbo vietų bei mokestinių pajamų, tačiau nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų. Buvo nuspręsta, kad šie tvirtinimai nėra svarbūs. Iš tiesų, nei vienas importuotojas arba naudotojas neprieštaravo laikinosioms išvadoms dėl jų interesų (žr. laikinojo reglamento 87 ir 88 konstatuojamąsias dalis), o tai reiškia, kad jokios antidempingo priemonės greičiausiai neturėtų didelio poveikio šioms šalims. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Eksportuojančiam gamintojui taip pat buvo pranešta, kad tiriant Bendrijos interesus eksportuojantys gamintojai paprastai nėra laikomi suinteresuotosiomis šalimis.

(30)

Po galutinio atskleidimo šis eksportuojantis gamintojas pakartojo tvirtinimą ir teigė, kad jis turėjo teisę pateikti pastabas, susijusias su bet kuriuo antidempingo tyrimo aspektu, įskaitant Bendrijos interesus. Tačiau nebuvo pateikta jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų keičiamos 29 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados. Atsižvelgiant į eksportuojančiojo gamintojo teises pateikti pastabas, susijusias su bet kuriuo tyrimo aspektu, pažymima, kad jiems iš tiesų nedraudžiama tai daryti. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį, šios šalys paprastai nėra susijusios su Bendrijos interesų tyrimu ir į jų pastabas gali būti neatsižvelgiama, ypač jei jos nėra pagrindžiamos jokiais faktiniais įrodymais.

(31)	Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos interesų vertinimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 77–90 konstatuojamosios dalys.

G. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo lygis

(32)

Primenama, kad vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos gamintojas, kuris TL importavo didelius dihidromircenolio kiekius iš Indijos, neturėtų būti įtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžtį ir atitinkamai nustatant žalos pašalinimo lygį reikėtų remtis tik kitais dviem Bendrijos gamintojais. Kaip paaiškinta 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse, šis teiginys nebuvo pripažintas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai ir kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 92–94 konstatuojamosios dalys.

2. Priemonių forma ir dydis

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus nustatytiems dempingo skirtumams, kadangi abiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas žalos pašalinimo lygis yra didesnis nei dempingo skirtumas.

(34)	Atsižvelgiant į 14 ir 15 konstatuojamąsias dalis, nuspręsta, kad likusioms bendrovėms, kurios tyrime nebendradarbiavo, tikslinga nustatyti tokio dydžio muitą, kuris prilygtų didesniam muitui, taikytinam bendradarbiaujančioms bendrovėms.

(35)

Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, nustatytos tokio dydžio galutinės muitų normos:

Gamintojas	Antidempingo muitas
Neeru Enterprises, Rampūras	3,1 %
Visoms kitoms bendrovėms (įskaitant Privi Organics Limited, Mumbajus)	7,5 %

(36)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones, Neeru Enterprises pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Tačiau pažymima, kad per pastaruosius metus nagrinėjamojo produkto kainos labai kito, todėl jis nėra tinkamas nustatyto dydžio įsipareigojimui dėl kainos. Buvo tiriama ir kita galimybė indeksuoti minimalią importo kainą pagal pagrindinės žaliavos, t. y. alfa-pineno, kainą. Tačiau buvo nustatyta, kad ši alternatyva nėra tinkama dėl šių priežasčių: i) nagrinėjamojo produkto kainos svyravimas negali būti pakankamai paaiškintas alfa-pineno kainos svyravimu, ir ii) alfa-pinenas nėra vartojimo produktas, kurio rinkos kainų statistiniai duomenys būtų visuotinai prienami. Remiantis pirmiau minėtais faktais padaryta išvada, kad šiuo atveju bet kokie įsipareigojimai nėra praktiški ir todėl negali būti priimti. Susijusiam eksportuotojui apie tai buvo atitinkamai pranešta ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau apsvarsčius jo pastabas pirmiau minėta išvada nebuvo pakeista.

(37)

Šiame reglamente nurodyta individualiai bendrovei nustatyta antidempingo muito norma buvo apskaičiuota remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atspindi padėtį bendrovėje, nustatytą atliekant tokį tyrimą. Todėl ši muito norma (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikoma tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovė, t. y. konkretus nurodytas juridinis asmuo. Ši norma negali būti taikoma importuojamiems produktams, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(38)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

3. Laikinųjų muitų surinkimas

(39)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito dydžio. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, jis turi būti perskaičiuotas, o sumos, viršijančios galutinę muito normą, nerenkamos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Indijos kilmės dihidromircenoliui, kurio grynumas ne mažesnis kaip 93 % masės, klasifikuojamam KN kodu ex 2905 22 90 (TARIC kodas 2905229010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Gamintojas

Antidempingo muitas

(%)

Papildomas TARIC kodas

Neeru Enterprises, Rampūras, Indija

3,1

A827

Visoms kitoms bendrovėms

7,5

A999

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto pagal Reglamentą (EB) Nr. 896/2007 dėl importuojamo Indijos kilmės dihidromircenolio, kurio grynumas ne mažesnis kaip 93 % masės, klasifikuojamo KN kodu ex 2905 22 90 (TARIC kodas 2905229010), galutinai surenkamos pagal pirmiau nurodytas taisykles. Sumos, viršijančios galutinio antidempingo muito sumą, nerenkamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. JARC

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) OL L 196, 2007 7 28, p. 3.

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 64/2008

2008 m. sausio 25 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

prie 2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	154,9
	MA	48,2
	TN	132,6
	TR	89,0
	ZZ	106,2
0707 00 05	JO	178,8
	TR	125,6
	ZZ	152,2
0709 90 70	MA	90,6
	TR	146,7
	ZZ	118,7
0709 90 80	EG	82,9
0709 90 80	ZZ	82,9
0805 10 20	EG	45,4
	IL	50,4
	MA	64,8
	TN	55,4
	TR	82,3
	ZZ	59,7
0805 20 10	MA	104,5
	TR	93,6
	ZZ	99,1
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	84,0
	IL	70,0
	MA	152,6
	PK	48,1
	TR	81,8
	ZZ	87,3
0805 50 10	BR	72,8
	EG	74,2
	IL	120,2
	TR	123,9
	ZZ	97,8
0808 10 80	CA	87,8
	CL	60,8
	CN	83,6
	MK	35,5
	US	107,2
	ZA	60,7
	ZZ	72,6
0808 20 50	CL	59,3
	CN	99,5
	TR	116,7
	US	112,4
	ZA	85,9
	ZZ	94,8

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 65/2008

2008 m. sausio 25 d.

leidžiantis pradėti naudoti metinę tarifinę kvotą, taikomą tam tikroms į Europos bendriją importuojamoms iš perdirbtų žemės ūkio produktų, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 3448/93, pagamintoms Norvegijos kilmės prekėms 2008 ir vėlesniais metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93, nustatantį prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2004/859/EB dėl Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo sudarymo (2), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo sudarymo III punkte numatomos metinės tarifinės kvotos, taikomos tam tikroms importuojamoms Norvegijos kilmės prekėms. Būtina leisti pradėti naudoti minėtas kvotas 2008 ir vėlesniais metais.

(2)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (3), įgyvendinimo nuostatas, nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Tikslinga numatyti, kad šiuo reglamentu leistos naudoti įvedamos tarifinės kvotos būtų administruojamos laikantis šių taisyklių.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos Sutarties I priede neišvardintais perdirbtais žemės ūkio produktais vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede išvardytoms Norvegijos kilmės prekėms nustatytas Bendrijos tarifines kvotas leidžiama pradėti naudoti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir vėlesniais metais.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytas Bendrijos tarifines kvotas administruoja Komisija, laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsnių.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 318, 1993 12 20, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2580/2000 (OL L 298, 2000 11 25, p. 5).

(2) OL L 370, 2004 12 17, p. 70.

(3) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, 2007 3 1, p. 6).

PRIEDAS

Metinės tarifinės kvotos, taikomos į Bendriją importuojamoms Norvegijos kilmės prekėms

Eilės Nr.	KN kodas	Aprašymas	Metinės kvotos dydis nuo 2008 m. sausio 1 d.	Kvotos ribose taikomas muitas
09.0765	ex 1517 10 90	Margarinas, išskyrus skystąjį margariną, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės pieno riebalų	2 470 tonų	Nėra
09.0771	ex 2207 10 00 (TARIC kodas 90)	Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio, kitas nei gautas iš EB sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų	164 000 hektolitrų	Nėra
09.0772	ex 2207 20 00 (TARIC kodas 90)	Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kurio stiprumo spiritai, kiti nei gauti iš EB sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų	14 340 hektolitrų	Nėra
09.0774	2403 10	Rūkomasis tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako pakaitalų arba yra bet koks jų kiekis	370 tonų	Nėra

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 69/2008

2008 m. sausio 25 d.

dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. sausio mėn.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (3), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a, b, c, d punktuose nurodytų tarifinių kvotų pirmoji laikotarpio dalis yra sausio mėnuo.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2008 m. sausio mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4148 – 09.4154 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, paraiškose nurodyti kiekiai viršija tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą.

(4)

Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2008 m. sausio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos(-ų), kurių eilės numeris(-iai) yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153, paraiškose nurodyti kiekiai yra mažesni už [arba atitinka] tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti visą likusį nepanaudotą kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4148 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153 – 09.4154 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166 kiekį, priskiriamą kitai kvotos laikotarpio daliai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas per dešimt pirmųjų 2008 m. sausio mėn. darbo dienų, laikantis Reglamente (EB) Nr. 327/98 nustatytos(-ų) ryžių kvotos(-ų), kurios(-ių) eilės numeris(-iai) yra 09.4148 – 09.4154 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, licencijos prašomam kiekiui importuoti išduodamos pritaikius šio reglamento priede nurodytus paskirstymo koeficientus.

2. Visas likęs nepanaudotas Reglamente (EB) Nr. 327/98 numatytų kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4148 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153 – 09.4154 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, kitai laikotarpio daliai priskirtas kiekis nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1). Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 pakeičiamas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2007 (OL L 78, 2007 3 17, p. 17).

(3) OL L 37, 1998 2 11, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1538/2007 (OL L 337, 2007 12 21, p. 49) ir nukrypstantis pagal Reglamentą (EB) Nr. 60/2008 (OL L 22, 2008 1 25, p. 6).

PRIEDAS

Kiekis, skiriamas 2008 m. sausio mėnesiui ir kiekis, numatytas kitai kvotos laikotarpio daliai remiantis Reglamentu (EB) Nr. 327/98

a) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2008 m. sausio mėnesio kvotos laikotarpio daliai nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas 2008 m. vasario mėnesio kvotos laikotarpio daliai likęs nepanaudotas kiekis

(kg)

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4127

— (2)

15 136 312

b) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. sausio mėnesio kvotos laikotarpio daliai nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. balandžio mėnesio kvotos laikotarpio daliai likęs nepanaudotas kiekis (kg)
Tailandas	09.4128	— (2)	7 246 608
Australija	09.4129	— (3)	1 019 000
Kitos kilmės šalys	09.4130	— (3)	1 805 000

c) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų lukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 20, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2008 m. sausio mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas 2008 m. liepos mėnesio kvotos laikotarpio daliai numatytas kiekis

(kg)

Visos šalys

09.4148

2,160463 %

d) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų skaldytų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 40, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. sausio mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. liepos mėnesiui numatytas kiekis (kg)
Tailandas	09.4149	— (2)	30 070 765
Australija	09.4150	— (1)	16 000 000
Gajana	09.4152	— (1)	11 000 000
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4153	— (1)	9 000 000
Kitos kilmės šalys	09.4154	1,746724 %	6 000 008

e) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2008 m. sausio mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas	Visas 2008 m. liepos mėnesio kvotos laikotarpio daliai numatytas kiekis (kg)
Tailandas	09.4112	1,496205 %	0
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4116	2,627527 %	0
Indija	09.4117	1,386787 %	0
Pakistanas	09.4118	1,291686 %	0
Kitos kilmės šalys	09.4119	1,388030 %	0
Visos šalys	09.4166	1,165956 %	17 011 010

(1) Šiai kvotos laikotarpio daliai paskirstymo koeficientas nenustatytas: Komisijai licencijų paraiškų pateikta nebuvo.

(2) Paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už tai kvotos laikotarpio daliai likusį kiekį arba jam lygus, todėl visos paraiškos patenkinamos.

(3) Šiai kvotos laikotarpio daliai kiekio neskirta.

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/21

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 70/2008/EB

2008 m. sausio 15 d.

dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 135 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Bendrija ir valstybės narės pagal Lisabonos darbotvarkę įsipareigojo didinti Europoje veikiančių bendrovių konkurencingumą. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (3) Komisija ir valstybės narės turėtų įdiegti efektyvias, veiksmingas ir sąveikias informacines bei ryšių sistemas, skirtas informacijos mainams tarp viešojo administravimo institucijų ir Bendrijos piliečių.

(2)

Tam, kad galėtų būti teikiamos Sprendime 2004/387/EB numatytos paneuropinės e. valdžios paslaugos, reikia imtis priemonių veiksmingiau organizuoti muitinį tikrinimą ir užtikrinti nenutrūkstamą duomenų srautą, kas padidintų muitinio įforminimo veiksmingumą, sumažintų administracinio darbo krūvį, padėtų kovoti su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, gintų finansinius interesus, apsaugotų intelektinę nuosavybę ir kultūros paveldą, didintų prekių saugą bei tarptautinės prekybos saugumą ir gerintų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Siekiant šių tikslų, ypač svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos muitinės reikmėms naudoti informacijos ir ryšių technologijas (IRT).

(3)

2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos kūrimo (4), kuri buvo priimta pasirėmus Komisijos komunikatu dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, Komisija paraginta, artimai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Bendrijos muitinių elektroninę aplinką. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (5), reikalaujama naudoti technines duomenų apdorojimo priemones pateikiant bendrąsias deklaracijas ir muitinių administracijoms vykdant elektroninius duomenų mainus, kad muitinis tikrinimas galėtų būti grindžiamas automatinių rizikos analizės sistemų naudojimu.

(4)	Todėl kuriant nepopierinę muitinės ir verslo aplinką būtina nustatyti siektinus tikslus bei šių darbų struktūrą, priemones ir terminus.

(5)	Komisija turėtų įgyvendinti šį sprendimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Todėl būtina apibrėžti atitinkamų šalių pareigas bei užduotis ir nustatyti, kaip Komisija ir valstybės narės pasidalys išlaidas.

(6)

Komisija ir valstybės narės turėtų pasidalyti atsakomybę už ryšių ir informacijos mainų sistemų Bendrijos ir nacionalinius komponentus, vadovaudamosi principais, išdėstytais 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 253/2003/EB, nustatančiame muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007) (6), ir atsižvelgdamos į 2002 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2235/2002, patvirtinantį Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti (2003–2007 m. Fiscalis programa) (7).

(7)	Siekiant užtikrinti šio sprendimo vykdymą ir skirtingų sistemų, kurios turės būti sukurtos, suderinamumą, būtina sukurti stebėsenos mechanizmą.

(8)	Valstybės narės ir Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie įgyvendinant šį sprendimą padarytą pažangą.

(9)

Nepopierinei aplinkai sukurti reikia glaudaus Komisijos, muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų bendradarbiavimo. Kad bendradarbiauti būtų lengviau, Muitų politikos grupė turėtų užtikrinti šiam sprendimui įgyvendinti būtinų veiksmų koordinavimą. Vykdant visus šių veiksmų parengimo etapus turėtų būti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu konsultuojamasi su ekonominių operacijų vykdytojais.

(10)	Stojančioms šalims ir šalims kandidatėms turėtų būti leidžiama dalyvauti šiuose veiksmuose siekiant, kad jos pasirengtų stojimui.

(11)

Kadangi šio sprendimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, t.y. sukurti nepopierinę muitinės ir verslo aplinką, ir kadangi šio tikslo dėl jo masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)	Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(13)

Komisijai visų pirma turėtų būti suteikti įgaliojimai pratęsti šio sprendimo 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse numatytus terminus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, jos turi būti tvirtinamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Elektroninės muitinės sistemos

Komisija ir valstybės narės diegia saugias, integruotas, sąveikias ir prieinamas elektronines muitinės sistemas, skirtas duomenų, nurodomų muitinės deklaracijose, kartu su muitinės deklaracijomis pateikiamuose dokumentuose, sertifikatuose ir kitos atitinkamos informacijos mainams.

Komisija ir valstybės narės sukuria struktūrą ir suteikia priemones, kurių reikia, kad šios elektroninės muitinės sistemos galėtų veikti.

2 straipsnis

Tikslai

1. 1 straipsnyje nurodytos elektroninės muitinės sistemos kuriamos siekiant šių tikslų:

a)	supaprastinti importo ir eksporto procedūras;

b)	sumažinti nustatytų reikalavimų laikymosi bei administracinio darbo išlaidas ir sutrumpinti muitinės formalumams atlikti reikalingą laiką;

c)	koordinuoti bendro požiūrio taikymą prekių tikrinimo srityje;

d)	padėti užtikrinti tinkamą visų muitų ir kitų mokesčių surinkimą;

e)	užtikrinti greitą svarbios informacijos, susijusios su tarptautine tiekimo grandine, teikimą ir gavimą;

f)	sudaryti galimybes šalių eksportuotojų ir importuotojų administracijoms, taip pat muitinėms ir ekonominių operacijų vykdytojams nuolatos vykdyti tarpusavio duomenų mainus, leidžiančius pakartotinai panaudoti į sistemą jau įvestus duomenis.

Elektroninių muitinės sistemų integracija ir raida turi atitikti pirmoje pastraipoje nustatytus tikslus.

2. 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų tikslų, be kita ko, siekiama šiomis priemonėmis:

a)	suderintai keičiantis informacija remiantis tarptautiniu lygiu pripažintais duomenų modeliais ir pranešimų formatais;

b)	pertvarkant muitinėse vykdomus ir su muitinių veikla susijusius procesus siekiant optimalaus jų našumo ir veiksmingumo, šių procesų supaprastinimo, muitinės nustatytų reikalavimų laikymosi išlaidų sumažinimo;

c)	siūlant ekonominių operacijų vykdytojams platų elektroninių muitinės paslaugų asortimentą, sudarantį jiems galimybes tokiu pačiu būdu bendrauti su bet kurios valstybės narės muitine.

3. Kai tai numatyta tarptautiniuose susitarimuose ir taikomos tinkamos finansinės priemonės, Bendrija, taikant 1 dalį, skatina elektroninių muitinės sistemų sąveikumą su trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų muitinės sistemomis ir šių sistemų prieinamumą trečiųjų šalių ekonominių operacijų vykdytojams ir taip prisideda prie tarptautinio lygio nepopierinės aplinkos kūrimo.

3 straipsnis

Duomenų mainai

1. Bendrijos ir valstybių narių elektroninės muitinės sistemos sudaro sąlygas valstybių narių muitinėms vykdyti duomenų mainus tarpusavyje ir su:

a)	ekonominių operacijų vykdytojais;

Komisija;

c)	kitomis su tarptautiniu prekių gabenimu susijusiomis administracijomis ar oficialiomis institucijomis (toliau – kitos administracijos ar institucijos).

2. Atskleidžiant ar perduodant duomenis turi būti griežtai laikomasi galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, visų pirma – 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10).

4 straipsnis

Sistemos, paslaugos ir terminai

1. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, įdiegia toliau nurodytas elektronines muitinės sistemas, laikydamosi galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir terminų:

a)	importo ir eksporto sistemas, sąveikias su tranzito sistema ir sudarančias sąlygas nenutrūkstamam duomenų srautui tarp tokių muitinės sistemų visoje Bendrijoje;

ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registravimo sistemą, sąveikią su įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sistema ir sudarančią jiems sąlygas bendrauti su visos Bendrijos muitinėmis užsiregistravus tik vieną kartą, kuri būtų kuriama įvertinus esamas Bendrijos ar nacionalines sistemas;

sistemą, sudarančią sąlygas taikyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo procedūrą, kuri apimtų informavimo ir konsultavimo procesą, įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sertifikatų valdymą ir šių subjektų įregistravimą duomenų bazėje, prie kurios turi prieigą muitinės administracijos.

2. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, iki 2011 m. vasario 15 d. sukuria ir įdiegia bendrus muitinės portalus, per kuriuos ekonominių operacijų vykdytojams teikiama informacija, reikalinga muitinės prižiūrimoms operacijoms vykdyti visose valstybėse narėse.

3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki 2013 m. vasario 15 d. sukuria ir įdiegia integruoto tarifo terpę, sudarančią sąlygas prisijungti prie kitų Komisijos ir valstybių narių sistemų, susijusių su importu ir eksportu.

4. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Muitų politikos grupėje iki 2011 m. vasario 15 d. įvertina bendras funkcines specifikacijas, parengtas:

a)	vieno prieigos taško sistemoms, kurios sudaro galimybes ekonominių operacijų vykdytojams pasinaudojus viena ir ta pačia sąsaja pateikti elektronines muitinės deklaracijas ir tada, kai muitinės procedūra atliekama kitoje valstybėje narėje;

b)	ekonominių operacijų vykdytojams skirtoms elektroninėms sąsajoms, kurios sudarytų jiems galimybę atlikti visus su muitinės funkcijomis susijusius formalumus per valstybės narės, kurioje jie įsteigti, muitinę, net ir tada, kai atliekant tokius formalumus turėtų dalyvauti kelios valstybės narės; ir

„vieno langelio“ paslaugoms, sudarančioms sąlygas nenutrūkstamiems duomenų srautams tarp ekonominių operacijų vykdytojų bei muitinių, tarp muitinių bei Komisijos ir tarp muitinių bei kitų administracijų ir institucijų, ir duodančioms galimybę ekonominių operacijų vykdytojams pateikti muitinei visą importo ar eksporto formalumams atlikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją, reikalaujamą ne pagal muitų teisės aktus.

5. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, siekia per trejus metus nuo teigiamo 4 dalies a ir b punktuose nurodytų bendrų funkcinių specifikacijų įvertinimo sukurti ir įdiegti vieno prieigos taško sistemas ir elektronines sąsajas.

6. Valstybės narės ir Komisija siekia sukurti ir įdiegti „vieno langelio“ paslaugų sistemas. Šioje srityje pasiektos pažangos įvertinimas įtraukiamas į 12 straipsnyje nurodytas ataskaitas.

7. Bendrija ir valstybės narės deramai prižiūri ir prireikus tobulina šiame straipsnyje nurodytas sistemas ir paslaugas.

5 straipsnis

Komponentai ir atsakomybė

1. Elektronines muitinės sistemas sudaro Bendrijos komponentai ir nacionaliniai komponentai.

2. Elektroninių muitinės sistemų Bendrijos komponentais visų pirma laikomi:

a)	su sistemomis susijusios galimybių studijos ir bendros funkcinės bei techninės sistemų specifikacijos;

b)	bendri produktai ir paslaugos, įskaitant būtinas bendras muitinės normatyvinės informacijos ir su muitinės veikla susijusios informacijos sistemas;

c)	valstybėms narėms teikiamos bendrojo ryšių tinklo ir bendrosios sistemų sąsajos (CCN/CSI) paslaugos;

d)	valstybių narių ir Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos bendrojoje srityje;

e)	Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos išorinėje srityje, išskyrus nacionaliniams poreikiams tenkinti skirtas paslaugas.

3. Elektroninių muitinės sistemų nacionaliniais komponentais visų pirma laikomi:

a)	nacionalinės funkcinės ir techninės sistemų specifikacijos;

b)	nacionalinės sistemos, įskaitant duomenų bazes;

c)	tinklo sujungimai tarp muitinės administracijų bei ekonominių operacijų vykdytojų ir tarp muitinės administracijų bei kitų administracijų ar institucijų, veikiančių toje pačioje valstybėje narėje;

d)	visa programinė įranga arba įrenginiai, valstybės narės nuomone, būtini visapusiškam tinkamam sistemos naudojimui užtikrinti.

6 straipsnis

Komisijos užduotys

Komisija visų pirma užtikrina:

a)	elektroninių muitinės sistemų Bendrijos komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)	šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą Bendrijos lygiu;

c)	8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane jai paskirtų užduočių vykdymą;

d)	Bendrijos ir nacionalinių komponentų kūrimo koordinavimą reikalingą sinchroniškam projektų įgyvendinimui;

e)	elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų koordinavimą Bendrijos lygiu, susijusį su jų propagavimu ir įgyvendinimu nacionaliniu lygiu;

f)	mokymo poreikių koordinavimą.

7 straipsnis

Valstybių narių užduotys

1. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)	elektroninių muitinės sistemų nacionalinių komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)	šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą nacionaliniu lygiu;

c)	8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane joms paskirtų užduočių vykdymą;

d)	reguliarų Komisijos informavimą apie priemones, kurių jos ėmėsi, sudarydamos sąlygas atitinkamoms savo valdžios institucijoms arba ekonominių operacijų vykdytojams visapusiškai naudotis elektroninėmis muitinės sistemomis;

e)	elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų propagavimą bei įgyvendinimą nacionaliniu lygiu;

f)	būtiną muitinės pareigūnų ir kitų kompetentingų pareigūnų mokymą.

2. Valstybės narės įvertina ir kasmet praneša Komisijai, kiek žmogiškųjų, biudžeto ir techninių išteklių reikia 4 straipsniui ir 8 straipsnio 2 dalyje numatytam daugiamečiam strateginiam planui įgyvendinti.

3. Kilus rizikai, kad valstybės narės numatytos priemonės, susijusios su elektroninių muitinės sistemų kūrimu ar eksploatacija, gali pakenkti bendram sistemos sąveikumui arba veikimui, valstybė narė prieš jų imdamasi apie tai praneša Komisijai.

8 straipsnis

Strategija ir koordinavimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Muitų politikos grupėje užtikrina:

a)	strategijų, reikalingų išteklių ir kūrimo etapų nustatymą;

b)	visų su elektroninės muitinės iniciatyva susijusių priemonių koordinavimą siekiant užtikrinti, kad ištekliai, įskaitant jau naudojamus nacionaliniu ir Bendrijos lygiu, būtų naudojami geriausiai ir veiksmingiausiai;

c)	teisinių, veiklos, mokymo ir informacinių technologijų kūrimo aspektų koordinavimą, taip pat muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų informavimą apie tuos aspektus;

d)	visų suinteresuotų šalių vykdomų įgyvendinimo priemonių koordinavimą;

e)	kad suinteresuotos šalys laikytųsi 4 straipsnyje numatytų terminų.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Muitų politikos grupėje parengia ir nuolat atnaujina daugiametį strateginį planą, kuriame paskirstomos užduotys Komisijai ir valstybėms narėms.

9 straipsnis

Ištekliai

1. Siekdama, kad vadovaujantis 4 straipsniu būtų sukurtos, eksploatuojamos ir tobulinamos elektroninės muitinės sistemos, Bendrija skiria Bendrijos komponentams reikalingus žmogiškuosius, biudžeto ir techninius išteklius.

2. Siekdamos, kad vadovaujantis 4 straipsniu būtų sukurtos, eksploatuojamos ir tobulinamos elektroninės muitinės sistemos, valstybės narės skiria nacionaliniams komponentams reikalingus žmogiškuosius, biudžeto ir techninius išteklius.

10 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Šio sprendimo įgyvendinimo išlaidos, išskyrus išlaidas, kurias pagal 2 straipsnio 3 dalį turi padengti trečiosios šalys ar tarptautinės organizacijos, padalijamos tarp Bendrijos ir valstybių narių vadovaujantis 2 ir 3 dalimis.

2. Bendrija padengia išlaidas, susijusias su 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų Bendrijos komponentų projektavimu, įsigijimu, įdiegimu, eksploatacija ir priežiūra, pagal programą „Muitinė 2007“, vykdomą vadovaujantis Sprendime Nr. 253/2003/EB išdėstyta ir bet kuria ją pakeisiančia programa.

3. Valstybės narės padengia išlaidas, susijusias su 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų nacionalinių komponentų, įskaitant sąsajas su kitomis administracijomis ar institucijomis ir ekonominių operacijų vykdytojais, kūrimu ir eksploatacija.

4. Valstybės narės stiprina tarpusavio bendradarbiavimą, siekdamos sumažinti išlaidas: kuria išlaidų pasidalijimo modelius ir ieško bendrų sprendimų.

11 straipsnis

Stebėsena

1. Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad patikrintų, ar iš Bendrijos biudžeto finansuojamos priemonės vykdomos laikantis šio sprendimo ir ar gauti rezultatai atitinka šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus tikslus.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Muitų politikos grupėje nuolat stebi kiekvienos valstybės narės ir Komisijos pasiektą pažangą įgyvendinant 4 straipsnį, siekdama nustatyti, ar pasiekti 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyti tikslai, ir rasti būdų, kaip padidinti su elektroninių muitinės sistemų kūrimu susijusių priemonių veiksmingumą.

12 straipsnis

Ataskaitos

1. Valstybės narės reguliariai teikia Komisijai ataskaitas apie pažangą, pasiektą vykdant kiekvieną daugiamečio strateginio plano 8 straipsnio 2 dalyje joms paskirtą užduotį. Įvykdžiusios kurią nors iš tų užduočių, jos apie tai praneša Komisijai.

2. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę pažangos ataskaitą už laikotarpį nuo praėjusių metų sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Šių metinių ataskaitų forma turi atitikti Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis Muitų politikos grupėje nustatytą formą.

3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia suvestinę ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos pasiekta pažanga, visų pirma – įgyvendinant 4 straipsnį, ir galimas poreikis pratęsti 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyje nurodytus terminus, bei pateikia ją toliau svarstyti suinteresuotoms šalims ir Muitų politikos grupei.

4. Be to, 3 dalyje nurodytoje suvestinėje ataskaitoje nurodomi galimų stebėsenos vizitų, kurie galėjo būti surengti, rezultatai. Joje taip pat nurodomi kitų galimų patikrinimų rezultatai ir gali būti nustatyti metodai bei kriterijai, kuriais bus galima naudotis atliekant vėlesnius patikrinimus, visų pirma – vertinant elektroninių muitinės sistemų sąveikumo lygį ir veikimą.

13 straipsnis

Konsultacijos su ekonominių operacijų vykdytojais

Komisija ir valstybės narės reguliariai konsultuojasi su ekonominių operacijų vykdytojais, įgyvendindamos visus 4 straipsnyje nurodytus sistemų ir paslaugų projektavimo, kūrimo ir diegimo etapus.

Komisija ir kiekviena valstybė narė sukuria konsultacijų mechanizmus, kuriuos naudojant reguliariai susitikinėja reprezentatyvi atrinktų ekonominių operacijų vykdytojų grupė.

14 straipsnis

Stojančiosios šalys ar šalys kandidatės

Komisija informuoja šalis, kurios yra pripažintos stojančiomis šalimis arba šalimis kandidatėmis, apie 4 straipsnyje numatytų sistemų ir paslaugų projektavimą, kūrimą bei diegimą ir sudaro joms galimybes dalyvauti įgyvendinant šiuos etapus.

15 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatyti terminai pratęsiami taikant 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

16 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. sausio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 47.

(2) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 317 E, 2006 12 23, p. 74), 2007 m. liepos 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OJ C 242 E, 2007 10 16, p. 1) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 144, 2004 4 30, p. 65.

(4) OL C 305, 2003 12 16, p. 1.

(5) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(6) OL L 36, 2003 2 12, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu (EB) Nr. 787/2004 (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

(7) OL L 341, 2002 12 17, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(10) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

26.1.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/30

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. sausio 10 d.

dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6912)

(2008/78/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pirmosios grupės dalyviai turėjo ilgą pereinamąjį etapą, per kurį euras buvo tų šalių valiuta, o grynieji eurai dar nebuvo įvesti, bet daugumoje galiojančių nacionalinių būsimo euro įvedimo planų eurų monetas ir banknotus numatoma įvesti tą pačią dieną, kai įvedamas euro. Šis skirtumas ir tai, kad grynieji eurai plačiai prieinami, reiškia, kad besirengiančios įvesti eurą valstybės narės turėtų įgyvendinti strategiją, kuri skirtųsi nuo tos, kurios laikytasi 1999–2002 m.

(2)

Taip pasikeitus aplinkybėms, 2000 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacijos dėl ekonominių operacijų vykdytojų pasirengimo euro įvedimui lengvinimo priemonių (1) nuostatomis tinkamai nesprendžiami padėčiai pasikeitus kylantys klausimai. Todėl siekiant atsižvelgti į šią naują padėtį ir pasinaudoti 2002, 2007 ir 2008 m. įvedant grynuosius eurus sukaupta patirtimi, reikėtų priimti naują rekomendaciją,

REKOMENDUOJA:

1 straipsnis

Euro įvedimo organizavimo valdymas

1. Valstybės narės turėtų sukurti tinkamas struktūras, skirtas visam būtinam pasirengimui įvesti eurą planuoti, koordinuoti ir palengvinti.

2. Reikėtų parengti nacionalinį euro įvedimo planą, kuriame būtų aptarti visi euro įvedimo organizavimo aspektai, tą planą apsvarstyti su pagrindinių ekonominių operacijų vykdytojų (kredito įstaigų, mažmeninės prekybos sektoriaus, pinigų pervežimo įmonių, prekybos automatų sektoriaus, vartotojų asociacijų, prekybos rūmų ir kt.) atstovais ir jį reguliariai atnaujinti.

2 straipsnis

Piliečių pasirengimo euro įvedimui lengvinimas

1. Nacionalinėje teisėje reikėtų nustatyti įpareigojimą kainas ir kitas mokėtinas, įskaitytinas ar nurašytinas, pinigines sumas nurodyti nacionaline valiuta ir eurais. Šis įpareigojimas turėtų tapti privalomas kuo greičiau po to, kai Taryba oficialiai priima neatšaukiamai nustatytą nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kursą. Valstybės narės neturėtų skatinti mažmenininkų šį įpareigojimą pradėti vykdyti dar oficialiai nepriėmus perskaičiavimo kurso. Valstybės narės taip pat turėtų reikalauti atskirai nurodyti bet kokius įmonių nustatytus mokesčius už mokėjimų eurais priėmimą nuo perskaičiavimo kurso nustatymo iki euro įvedimo. Reikėtų uždrausti taikyti perskaičiavimo kursą, kuris skirtųsi nuo Tarybos priimto perskaičiavimo kurso. Nurodyti kainas nacionaline valiuta ir eurais turėtų būti privaloma mažiausiai šešis mėnesius, bet ne daugiau kaip vienerius metus po euro įvedimo. Vėliau ši praktika turėtų būti nutraukta, kad piliečiai galėtų visiškai įprasti prie naujosios valiutos.

2. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie euro įvedimo tvarką, eurų banknotų bei monetų apsaugos nuostatas ir grynųjų eurų apsaugos požymius, ir padėti piliečiams susipažinti su naujosiomis vertėmis. Ši informacija turėtų būti taip pat intensyviai skleidžiama ir kurį laiką po euro įvedimo. Visų pirma reikėtų parengti specialias informavimo programas pažeidžiamiems asmenims (kaip antai: vyresnio amžiaus piliečiams, asmenims su fizine, jutimine ar psichine negalia ir pan.) bei asmenims, kuriems informacija sunkiai prieinama (kaip antai: migrantams ir benamiams, nemokantiems skaityti ir skaičiuoti asmenims ir kt.).

3. Valstybės narės, kredito įstaigos ir įmonės turėtų organizuoti mokymus, kad reguliariai su grynaisiais pinigais dirbantys darbuotojai susipažintų su euru, t. y. kad jie galėtų geriau atpažinti, teisingai identifikuoti apsaugos požymius ir greičiau dirbti su eurų monetomis ir banknotais. Be to, reikėtų periodiškai organizuoti praktinius mokymus sutrikusio regėjimo žmonėms siekiant padėti jiems išmokti jutimiškai atpažinti naująją valiutą.

4. Viešosios administracijos turėtų įmonėms, visų pirma MVĮ, suteikti tikslią informaciją apie pinigų pakeitimo tvarkaraštį ir su tuo susijusias teisines, mokesčių ir apskaitos taisykles. Verslo asociacijos, euro informacijos centrai, prekybos rūmai, apskaitininkai ir verslo konsultantai turėtų užtikrinti, kad įmonės, su kuriomis jie palaiko ryšius, imtųsi būtinų pasirengimo veiksmų ir gebėtų visus sandorius vykdyti eurais nuo euro įvedimo dienos.

5. Kredito įstaigos turėtų informuoti savo klientus apie praktines euro įvedimo pasekmes. Visų pirma jos turėtų atkreipti klientų dėmesį į tai, kad po euro įvedimo dienos vykdyti ne grynųjų pinigų mokėjimų arba turėti sąskaitos jokia senąja nacionaline valiuta jie nebegalės.

6. Įmonės turėtų imtis veiksmų, kad informuotų savo darbuotojus ir organizuotų ad hoc mokymus su visuomene dirbančiam personalui.

7. Valstybės narės turėtų stebėti ekonominių operacijų vykdytojų pasirengimą euro įvedimui, visų pirma rengdamos reguliarias nuomonės apklausas.

3 straipsnis

Greito grynųjų eurų įvedimo užtikrinimas

1. Tam, kad sumažėtų pinigų, kuriuos reikės fiziškai pakeisti, kiekis, reikėtų skatinti vartotojus atliekamas santaupas grynaisiais pinigais padėti į bankų sąskaitas likus kelioms savaitėms iki pinigų pakeitimo. Pageidautina, kad sutartyse, kuriose paprastai nurodomos sumos nacionaline valiuta ir kurios sudarytos po Tarybos sprendimo, kuriuo neatšaukiamai nustatomas perskaičiavimo kursas, priėmimo, sumos būtų nurodytos eurais, jei tos sutartys turi galioti ilgiau nei iki euro įvedimo dienos.

2. Likus keliems mėnesiams iki pinigų pakeitimo eurų banknotai ir monetos turėtų būti iš anksto paskirstyti kredito įstaigoms ir pardavimo vietoms, kaip numato Europos centrinis bankas (2). Pardavimo vietoms banknotai ir monetos turėtų būti iš anksto paskirstyti paskutinėmis savaitėmis prieš pinigų pakeitimą. Nedidelėms mažmeninės prekybos vietoms reikėtų numatyti specialią tvarką, įskaitant visų pirma eurų monetų rinkinius mažmenininkams. Siekiant prekybininkus paskatinti dalyvauti išankstinio eurų paskirstymo operacijose, jiems reikėtų pasiūlyti patrauklias atidėtųjų debeto mokėjimų sąlygas. Piliečiams sąlygas įsigyti eurų monetų rinkinių reikėtų sudaryti trijų savaičių iki pinigų pakeitimo laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad kiekvienas namų ūkis galėtų turėti bent vieną rinkinį.

3. Bankomatus reikėtų pritaikyti, kad eurų banknotai juose būtų išduodami nuo euro įvedimo. Bankomatai, kurių dėl techninių priežasčių neįmanoma tam pritaikyti laiku, turėtų neveikti. Kredito įstaigose išduodant ir keičiant grynuosius pinigus likus dviem savaitėms iki pinigų pakeitimo ir po jo reikėtų pirmiausia naudoti mažų nominalų banknotus.

4. Prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų. Reikėtų imtis ad hoc priemonių siekiant palengvinti išankstinį grynųjų pinigų paskirstymą jiems ir sumažinti sunkumus, susijusius su grynųjų pinigų kiekio padidėjimu prekybos vietose.

5. Visi elektroniniai kompiuterinių prekybos vietų terminalai turėtų būti konvertuoti į eurus euro įvedimo dieną. Reikėtų skatinti vartotojus pirmosiomis euro įvedimo dienomis dažniau naudotis elektroniniais mokėjimo būdais.

6. Pagrindiniai kredito įstaigų skyriai turėtų veikti pirmosiomis dviejų valiutų apyvartos laikotarpio dienomis, kad būtų lengviau grynuosius pinigus nacionaline valiuta pakeisti eurais. Be to, bankų darbo laiką pinigų pakeitimo laikotarpiu reikėtų pailginti. Mažmenininkams reikėtų nustatyti specialias sąlygas, kad jie galėtų greičiau apsirūpinti grynaisiais pinigais ir išvengti eilių.

4 straipsnis

Nesąžiningos praktikos ir neteisingo piliečių supratimo apie kainų raidą prevencija

1. Su mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriumi reikėtų sudaryti susitarimus siekiant užtikrinti, kad euro įvedimas nedarytų įtakos kainoms. Mažmenininkai visų pirma neturėtų didinti kainų dėl pinigų pakeitimo ir turėtų bandyti kuo labiau sumažinti kainų pokyčius, po perskaičiavimo nustatydami kainas eurais. Šių susitarimų materiali išraiška turėtų būti naudojamas logotipas, kuris matomas ir lengvai atpažįstamas vartotojų. Šį logotipą reikėtų reklamuoti vykdant komunikacijos ir informavimo kampanijas. Bendradarbiaujant su vartotojų asociacijomis reikėtų atidžiai stebėti, ar mažmenininkai laikosi įsipareigojimų, prisiimtų pagal tuos susitarimus. Tiems atvejams, kai tų įsipareigojimų nesilaikoma, reikėtų numatyti atgrasančias priemones, pradedant nuo viešo įmonės pavadinimo paskelbimo iki galimų baudų rimčiausiais atvejais.

2. Kelias savaites nuo perskaičiavimo kurso priėmimo iki kainų nurodymo nacionaline valiuta ir eurais laikotarpio pabaigos valstybės narės turėtų atidžiai ir dažnai stebėti kainas. Siekiant užkirsti kelią galimam neteisingam traktavimui, artimiausiomis savaitėmis iki ir po pinigų pakeitimo piliečius visų pirma reikėtų kas savaitę informuoti apie kainų pokyčius.

3. Mokėjimams nacionaline valiuta taikomi banko mokesčiai po perskaičiavimo turėtų būti tokie patys ir mokėjimams eurais.

5 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Valstybės narės raginamos remti šios rekomendacijos vykdymą.

6 straipsnis

Adresatai

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms, kurioms taikomas Sutarties 122 straipsnyje apibrėžtas nukrypimas, ir šių valstybių narių kredito įstaigoms, įmonėms, verslo asociacijoms ir vartotojų organizacijoms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 10 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys

(1) Rekomendacija 2000/C 303/05 (OL C 303, 2000 10 24, p. 6).

(2) Žr. 2006 m. liepos 14 d. Europos centrinio banko gaires dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo bei išankstinio subpristatymo ne euro zonoje (ECB/2006/9, OL L 207, 2006 7 28, p. 39).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 23

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. sausio 26d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 63/2008, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Indijos kilmės dihidromircenoliui	1
		2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 64/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	7
	*	2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2008, leidžiantis pradėti naudoti metinę tarifinę kvotą, taikomą tam tikroms į Europos bendriją importuojamoms iš perdirbtų žemės ūkio produktų, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 3448/93, pagamintoms Norvegijos kilmės prekėms 2008 ir vėlesniais metais	9
	*	2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 66/2008, leidžiantis pradėti naudoti metinę tarifinę kvotą, taikomą tam tikroms į Europos bendriją importuojamoms iš perdirbtų žemės ūkio produktų, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 3448/93, pagamintoms Norvegijos kilmės prekėms 2008 ir vėlesniais metais	11
	*	2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 67/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais	13
		2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2008, iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1109/2007 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2007/2008 prekybos metams	15
		2008 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2008 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. sausio mėn.	17
		EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI
	*	2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos	21

(EUR)
KN kodas	Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis
1701 11 10 (1)	21,89	5,36
1701 11 90 (1)	21,89	10,62
1701 12 10 (1)	21,89	5,17
1701 12 90 (1)	21,89	10,16
1701 91 00 (2)	22,77	14,47
1701 99 10 (2)	22,77	9,33
1701 99 90 (2)	22,77	9,33
1702 90 95 (3)	0,23	0,41

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2008/76/EB
*	2008 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios turės laikytis Bendrija Tarptautinėje kakavos taryboje dėl 2001 m. Tarptautinio kakavos susitarimo pratęsimo	27
	Komisija
	2008/77/EB
*	2008 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje ir skubios šių kiaulių vakcinacijos nuo šios ligos Bulgarijoje 2008 m. planus (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 270)	28
	REKOMENDACIJOS
	Komisija
	2008/78/EB
*	2008 m. sausio 10 d. Komisijos rekomendacija dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6912)	30