27.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1

(1)

ES piliečių supratimu, katės ir šunys yra gyvūnai augintiniai, todėl nepriimtina naudoti jų kailius ar gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Yra įrodymų, kad Bendrijoje parduodami nepaženklinti kačių ir šunų kailiai bei gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Todėl vartotojai būgštauja, kad gali nusipirkti kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. 2003 m. gruodžio 18 d. (3) Europos Parlamentas priėmė deklaraciją, išreiškiančią susirūpinimą prekyba tokiais kailiais ir gaminiais ir reikalaujančią ją nutraukti siekiant atkurti ES vartotojų ir mažmeninės prekybos subjektų pasitikėjimą. Būtinybė kuo greičiau priimti taisykles dėl prekybos kačių ir šunų kailiais ir tokių kailių turinčiais gaminiais buvo taip pat pabrėžta 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2005 m. gegužės 30 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiuose.

(2)

Reikėtų paaiškinti, kad šis reglamentas turėtų apimti tik naminių rūšių kačių ir šunų kailius. Vis dėlto, kadangi moksliškai neįmanoma atskirti naminių kačių kailių nuo kitų, laukinių kačių porūšių kailių, šiame reglamente katė turėtų būti apibrėžiama kaip „felis silvestris“, kuri apima ir laukinių kačių porūšius.

(3)

Atsižvelgdamos į vartotojų susirūpinimą, kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus, skirtus neleisti gaminti kačių ir šunų kailių bei jais prekiauti.

(4)

Valstybių narių nuostatos, reglamentuojančios kailių ir kailių gaminių prekybą, importą, gamybą ir ženklinimą, skirtos neleisti pateikti į rinką arba kitaip naudoti komercinėms reikmėms kačių ir šunų kailius, skiriasi viena nuo kitos. Nors kai kurios valstybės narės visiškai uždraudė kačių ir šunų kailių gamybą, drausdamos tokius gyvūnus laikyti ir skersti kailių gamybos reikmėms, kitos valstybės narės tik apribojo kailių arba gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, gamybą ir (arba) importą. Visuomenė vis labiau susipažįsta su šia problema, todėl tikėtina, kad tai paskatins daugiau valstybių narių priimti papildomas ribojančias priemones nacionaliniu lygiu.

(5)

Todėl tam tikri ES kailių pardavėjai pradėjo taikyti savanorišką elgesio kodeksą, siekdami uždrausti prekybą kačių ir šunų kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Tačiau paaiškėjo, jog šio kodekso nepakanka, kad būtų užkirstas kelias kačių ir šunų kailių importui bei prekybai jais, ypač jei kailių pardavėjai parduoda kailius, kurių kilmė nenurodyta arba sunkiai nustatoma, arba jei jie įsigyja gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių, ir kyla pavojus, kad atitinkamais gaminiais nebus galima teisėtai prekiauti vienoje ar daugiau valstybių narių, arba jie turės įvykdyti papildomus reikalavimus, skirtus neleisti naudoti kačių ir šunų kailių.

(6)

Nacionalinių priemonių dėl kačių ir šunų kailių skirtumai trukdo visai kailių prekybai. Tokios priemonės trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai, nes skirtingi teisiniai reikalavimai daro neigiamą poveikį visai kailių gamybai ir kliudo išleisti į laisvą Bendrijos apyvartą teisėtai importuotus arba Bendrijoje pagamintus kailius. Skirtingi teisiniai reikalavimai valstybėse narėse sudaro papildomą naštą ir išlaidas kailių pardavėjams.

(7)

Be to, visuomenę trikdo teisinių reikalavimų skirtingose valstybėse narėse įvairovė, o tai savaime sudaro kliūčių prekybai.

(8)

Todėl šiame reglamente numatomos priemonės turėtų visose valstybėse narėse suderinti taisykles, susijusias su prekybos šunų ir kačių kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių, jų siūlymo pirkti ir platinimo uždraudimu, ir taip neleisti sutrikdyti visų kitų panašių gaminių vidaus rinkos.

(9)

Siekiant panaikinti dabartinį vidaus rinkos susiskaidymą būtina suderinti taikomas priemones, o draudimas pateikti į Bendrijos rinką, importuoti į ją ir eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių, būtų veiksmingiausia ir proporcingiausia priemonė pašalinti prekybos kliūtis, susidarančias dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų.

(10)

Ženklinimo reikalavimas nebūtų tinkamas siekiant to paties rezultato, nes jis sudarytų neproporcingą naštą drabužių pramonei, įskaitant prekybininkus, kurie specializuojasi prekyboje dirbtiniais kailiais, ir būtų neproporcingai brangus tokiais atvejais, kai kailiai sudaro tik nedidelę gaminio dalį.

(11)

Bendrijoje nėra tradicijos auginti kates ir šunis kailių gamybos reikmėms, nors buvo pastebėta kačių ir šunų kailių gamybos atvejų. Iš tikrųjų atrodo, kad dauguma Bendrijoje parduodamų kačių ir šunų kailių gaminių yra trečiųjų šalių kilmės. Taigi, kad prekybos Bendrijos viduje draudimas būtų veiksmingesnis, jį turi papildyti tų pačių gaminių importo į Bendriją draudimas. Toks importo draudimas taip pat būtų atsakas į vartotojų išreiškiamus nuogąstavimus dėl galimo kačių ir šunų kailių įvežimo į Bendriją, ypač kai yra informacijos, kad šie gyvūnai galėjo būti nehumaniškai laikomi ir skerdžiami.

(12)

Eksporto draudimas taip pat turėtų užtikrinti, kad kačių ir šunų kailiai bei gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių kailių, nebus gaminami Bendrijoje eksporto reikmėms.

(13)

Tačiau tikslinga suteikti galimybę ribotai nukrypti nuo bendro draudimo pateikti į Bendrijos rinką, importuoti į ją arba eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Tai galėtų būti taikoma kačių ir šunų kailiams, kurie importuojami ir pateikiami į rinką švietimo ar iškamšų gamybos tikslais.

(14)

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 (4) nustatomos gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, skirtos pateikti į rinką šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kačių ir šunų kailius, juos importuoti ar eksportuoti. Taigi reikėtų paaiškinti šio reglamento taikymo sritį; jis turėtų būti vienintelis aktas, taikytinas kačių ir šunų kailių, įskaitant neapdorotų kailių, pateikimui į rinką ir importui arba eksportui visais gamybos etapais. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti daroma įtakos pareigoms, susijusioms su kačių ir šunų kailių šalinimu visuomenės sveikatos sumetimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

(15)

Priemonės, draudžiančios naudoti kates ir šunis kailių gamybai, turėtų būti vienodai vykdomos visoje Bendrijoje. Tačiau įvairiose valstybėse narėse šiuo metu kačių ir šunų kailiams nustatyti taikomos technologijos, pavyzdžiui, DNR tyrimai, mikroskopija ir MALDI-TOF masės spektrometrija, skiriasi. Todėl informaciją apie šias technologijas tikslinga pateikti Komisijai, kad vykdančios institucijos būtų nuolat informuojamos apie naujoves šioje srityje ir būtų galima įvertinti galimybę nustatyti vienodą technologiją.

(16)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5)

(17)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti analizės metodus, kuriuos naudojant būtų nustatoma kailių kilmė, ir išimtiniais atvejais priimti nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų draudimų. Kadangi tai yra bendro pobūdžio priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(18)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Visų pirma valstybės narės, kurios taikydamos šį reglamentą sulaiko kačių ir šunų kailių siuntas, turėtų priimti įstatymus, leidžiančius konfiskuoti ir sunaikinti tokias siuntas bei sustabdyti arba panaikinti importo ar eksporto licencijas, išduotas atitinkamiems prekybininkams. Valstybės narės turėtų būti skatinamos taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei jų nacionaliniuose įstatymuose numatyta tokia galimybė.

(19)

Kadangi šio reglamento tikslo, būtent pašalinti vidaus rinkos veikimo kliūtis suderinant Bendrijos lygiu nacionalinius draudimus prekiauti kačių ir šunų kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1.

katė – felis silvestris rūšies gyvūnas;

2.

šuo – canis lupus familiaris porūšio gyvūnas;

3.

teikimas į rinką – kačių ir (arba) šunų kailių arba gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, laikymas pardavimo tikslu; tai apima siūlymą parduoti, pardavimą ir platinimą;

4.

importas – išleidimas į laisvą apyvartą, kaip numatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (6) 79 straipsnyje, išskyrus nekomercinio pobūdžio importą, kaip tai suprantama pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (7) 45 straipsnio 2 dalies b punktą;

5.

eksportas – eksporto procedūra, pagal kurią Bendrijos prekes leidžiama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 161 straipsnį.

27.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/5

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 (2) 12 straipsniu nustatoma, kad Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, taip pat prireikus nurodydamas, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.

(2)

2006 m. kovo 23 d. rezoliucijoje dėl Europos politinių partijų (3) Europos Parlamentas išdėstė nuomonę, kad atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo 2003 m. įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 2004/2003, jis kai kuriais atžvilgiais turėtų būti patobulintas, siekiant pagrindinio tikslo – pagerinti tų politinių partijų ir su jomis susijusių fondų finansavimo padėtį.

(3)

Turėtų būti išdėstytos finansinės paramos Europos politiniams fondams nuostatos, nes su Europos politinėmis partijomis susiję Europos politiniai fondai gali savo veikla palaikyti ir remti Europos politinių partijų tikslus, ypač prisidėdami prie diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos klausimais, taip pat veikdami kaip naujų idėjų, analizės ir politikos pasirinkimo galimybių katalizatoriai. Kaip ir Europos politinių partijų atveju, ši finansinė parama turėtų būti teikiama pagal Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skyrių, pavadintą „Parlamentas“.

(4)

Svarbiu tikslu išlieka užtikrinti kiek įmanoma gausesnį piliečių dalyvavimą demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime. Šiame kontekste ypatingą vaidmenį, skatindamos jaunimo susidomėjimą Europos Sąjungos politine sistema ir didindamos konkrečias žinias apie ją, gali turėti politinės jaunimo organizacijos, aktyviai remiančios jaunimo dalyvavimą demokratinėje veikloje Europos lygmeniu.

(5)

Siekiant pagerinti Europos politinių partijų finansavimo sąlygas kartu jas skatinant užtikrinti deramą ilgalaikį finansinį planavimą, turėtų būti patikslinti minimalūs bendro finansavimo reikalavimai. Tokio paties lygio bendro finansavimo turėtų būti reikalaujama ir Europos politiniams fondams.

(6)

Siekiant toliau stiprinti ir remti europinį Europos Parlamento rinkimų pobūdį, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gaunami asignavimai taip pat gali būti naudojami Europos politinių partijų vykdomoms Europos Parlamento rinkimų kampanijoms finansuoti, laikantis sąlygos, kad jais tiesiogiai arba netiesiogiai nefinansuojamos nacionalinės politinės partijos arba kandidatai. Politinės partijos Europos lygmeniu veikia Europos Parlamento rinkimų kontekste ypač siekdamos išryškinti šių rinkimų europinį pobūdį. Tačiau, atsižvelgiant į Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėto prie Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (4) 8 straipsnį, Europos Parlamento rinkimų išlaidų finansavimas ir apribojimai kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuojami nacionalinėmis nuostatomis. Nacionalinė teisė taip pat taikoma nacionalinių rinkimų ir referendumų išlaidoms,

1.

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

2.

3 straipsnyje vienintelė dalis tampa 1 dalimi ir įterpiamos šios dalys:

„2.   Europos politinis fondas tenkina tokias sąlygas:

3.   Remdamasi šiuo reglamentu kiekviena Europos politinė partija ir Europos politinis fondas pagal nacionalinę teisę patys apibrėžia savo santykių ypatumus, įskaitant tinkamą tiek Europos politinio fondo, tiek Europos politinės partijos, su kuria jis susijęs, kasdieninės veiklos ir valdymo struktūrų atskyrimo laipsnį.“;

3.

4 straipsnis keičiamas taip:

4.

5 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   2 dalis Europos politiniams fondams taikoma mutatis mutandis.

5.   Jeigu Europos politinė partija, su kuria susijęs Europos politinis fondas, netenka savo statuso, tas Europos politinis fondas pagal šį reglamentą nebefinansuojamas.

6.   Jeigu Europos Parlamentas nustato, kad nebetenkinama nei viena iš 3 straipsnio 2 dalies c punkto sąlygų, tas Europos politinis fondas pagal šį reglamentą nebefinansuojamas.“;

5.

6, 7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Su finansavimu susijusios pareigos

1.   Europos politinė partija ir Europos politinis fondas:

2.   Europos politinė partija ir Europos politinis fondas nepriima:

3.   Priimtini nacionalinių politinių partijų, kurios yra Europos politinės partijos narės, arba nario (fizinio asmens) įnašai Europos politinei partijai. Nacionalinių politinių partijų arba fizinių asmenų įnašai Europos politinei partijai negali viršyti 40 % tos Europos politinės partijos metinio biudžeto.

4.   Priimtini nacionalinių politinių fondų, kurie yra Europos politinio fondo nariai, ir Europos politinių partijų įnašai Europos politiniam fondui. Tokie įnašai neturi viršyti 40 % Europos politinio fondo metinio biudžeto ir neturi kilti iš finansavimo, kurį gauna Europos politinė partija pagal šį reglamentą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

Įrodinėjimo pareiga tenka atitinkamai Europos politinei partijai.

7 straipsnis

Draudimas finansuoti

1.   Europos politinių partijų finansavimui skirtos lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš bet kokio kito šaltinio negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos kitoms politinėms partijoms, visų pirma nacionalinėms partijoms ar kandidatams, finansuoti. Tokias nacionalines politines partijas ir kandidatus ir toliau reglamentuoja nacionalinės taisyklės.

2.   Europos politinių fondų finansavimui skirtos lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba bet kurio kito šaltinio negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos Europos arba nacionalinėms politinėms partijoms ar kandidatams arba nacionaliniams fondams finansuoti.

8 straipsnis

Išlaidų pobūdis

Nepažeidžiant politinių fondų finansavimo, asignavimai, gauti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal šį reglamentą, gali būti naudojami tik išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su tikslais, išdėstytais 4 straipsnio 2 dalies b punkte minimoje politinėje programoje.

Į tokias išlaidas įeina administracinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su technine parama, susitikimais, tyrimais, tarptautiniais renginiais, studijomis, informacija ir leidiniais.

Į šias Europos politinių partijų išlaidas taip pat gali įeiti Europos politinių partijų vykdomų kampanijų finansavimas vykstant Europos Parlamento rinkimams, kuriuose jos dalyvauja, kaip reikalaujama pagal 3 straipsnio 1 dalies d punktą. Pagal 7 straipsnį šie asignavimai negali būti naudojami tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti nacionalinėms partijoms arba kandidatams.

Šios išlaidos nenaudojamos referendumų kampanijoms finansuoti.

Tačiau pagal Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 8 straipsnį, visų Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų ir kandidatų rinkimų išlaidų finansavimas ir apribojimai kiekvienoje valstybėje narėje nustatomi laikantis nacionalinių nuostatų.“;

6.

9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Asignavimai Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams finansuoti nustatomi pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą ir naudojami remiantis Finansiniu reglamentu ir jo įgyvendinimo nuostatomis.

Šio reglamento įgyvendinimo tvarką nustato leidimus duodantis pareigūnas.

2.   Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir jo nuvertėjimas vertinami laikantis nuostatų, taikomų institucijoms, kaip nustatyta Finansinio reglamento 133 straipsnyje.

3.   Pagal šį reglamentą suteikiamo finansavimo kontrolė vykdoma remiantis Finansiniu reglamentu ir jo įgyvendinimo nuostatomis.

Kontrolė taip pat vykdoma remiantis kasmetiniu išorės ir nepriklausomo audito atliekamu sertifikavimu. Per šešis mėnesius nuo atitinkamų finansinių metų pabaigos šis sertifikavimas perduodamas Europos Parlamentui.“;

7.

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Skaidrumas

Europos Parlamentas bendrai paskelbia savo tinklavietės skirsnyje, sukurtame šiuo tikslu, toliau išvardytus dokumentus:

8.

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto gaunamas finansavimas neviršija 85 % Europos politinės partijos arba politinio fondo išlaidų, kurios yra tinkamos finansuoti. Įrodinėjimo pareiga tenka atitinkamai Europos politinei partijai.“;

9.

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Vertinimas

Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos ataskaitą iki 2011 m. vasario 15 d. Ataskaitoje prireikus nurodoma, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.“

27.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/9

(1)

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (1) nustatytos, inter alia, Europos politinių partijų finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto taisyklės.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 12 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas paskelbia ataskaitą apie šio reglamento taikymą, ir prireikus nurodo, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.

(3)

2006 m. kovo 23 d. rezoliucijoje dėl Europos politinių partijų (2) Europos Parlamentas nurodė, kad tam tikrus šio reglamento aspektus reikėtų patobulinti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo jo įsigaliojimo 2004 m.

(4)

Europos politinių partijų finansavimą reglamentuojančias taisykles reikėtų adaptuoti, siekiant geriau atsižvelgti į ypatingas politinių partijų veiklos sąlygas, įskaitant darbotvarkių ir politinių iššūkių pokyčius, turinčius poveikį biudžetui, kurių politinės partijos negali numatyti rengdamos savo metines darbo programas ir biudžetus. Šiuo tikslu reikėtų numatyti ribotą galimybę vienų metų lėšas perkelti į kitų metų pirmąjį ketvirtį.

(5)

Siekiant padidinti partijų galimybes rengti ilgalaikius finansinius planus, atsižvelgti į kasmet kintančius finansavimo poreikius ir labiau skatinti partijas pasikliauti ne vien viešuoju finansavimu, Europos politinėms partijoms turėtų būti leista sudaryti ribotus finansinius rezervus iš nuosavų išteklių, gautų ne iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, o iš kitų šaltinių. Pirmiau nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos yra taisyklės nesiekti pelno išimtys ir neturėtų sukurti precedento.

(6)

Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3) turėtų būti iš dalies pakeistas,