21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/1

1)

Europos Sąjunga įsteigė Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Fondas), parodydama solidarumą su stichinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

2)

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti Fondo lėšas neviršijant nustatytos didžiausios metinės 1 mrld. eurų ribos;

3)

Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 esama nuostatų, kuriomis remiantis galima mobilizuoti Fondo lėšas;

4)

Vokietija ir Prancūzija pateikė paraiškas mobilizuoti Fondo lėšas dėl dviejų nelaimių, kurias atitinkamai sukėlė uraganas ir atogrąžų ciklonas,

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/2

(1)

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (1) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekybą tam tikrais plieno gaminiais reglamentuoja specialus susitarimas dėl kiekybinių priemonių.

(2)

2005 m. liepos 19 d. sudarytas dvišalis Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos vyriausybės susitarimas dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais (2) nustojo galioti 2006 m. gruodžio 31 d. Europos bendrijos ir Kazachstano prekyba tam tikrais plieno gaminiais 2007 m. buvo taikomos Tarybos reglamentu (EB) 1870/2006 (3) nustatytos autonominės priemonės.

(3)

Abi šalys ketina sudaryti naują susitarimą 2008 ir vėlesniems metams.

(4)

Kai tik bus pasirašytas ir įsigalios naujas susitarimas, 2008 metams turėtų būti nustatytos kiekybinės normos.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad sąlygos, pagal kurias 2007 metams buvo nustatytos kiekybinės normos, iš esmės nepasikeitė, tikslinga 2008 metams nustatyti 2007 m. dydžio kiekybines normas.

(6)

Būtina numatyti šio režimo administravimo Bendrijoje priemones taip, kad būtų lengviau įgyvendinti naują susitarimą, numatant kiek įmanoma panašesnes nuostatas.

(7)

Būtina užtikrinti, kad atitinkamų gaminių kilmė būtų tikrinama, ir tam būtų sukurti tinkami administracinio bendradarbiavimo metodai.

(8)

Gaminiai, laikomi laisvojoje zonoje arba importuojami įforminant jiems muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (sąlyginio neapmokestinimo sistema), neturėtų būti atimami iš atitinkamiems gaminiams nustatytų normų.

(9)

Kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, būtina įvesti reikalavimą pateikti Bendrijos importo licenciją, kai tie gaminiai išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje.

(10)

Siekiant užtikrinti, kad šios kiekybinės normos nebūtų viršijamos, būtina nustatyti valdymo procedūrą, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos išduos importo licencijas tik gavusios išankstinį Komisijos patvirtinimą, kad atitinkami kiekiai neviršys pagal tas kiekybines normas nustatytų kiekių,

—

dvi raidės, nurodančios šalį eksportuotoją:

—

dvi raidės, nurodančios numatomos paskirties valstybę narę:

—

vienaženklis skaičius, nurodantis kvotos metus ir atitinkantis paskutinį atitinkamų metų skaičių, pvz., skaičius „4“ žymi 2004 metus,

—

dviženklis skaičius, nurodantis šalies eksportuotojos dokumentus išduodančią įstaigą,

—

penkiaženklis skaičius nuo 00 001 iki 99 999, paskirtas konkrečiai paskirties valstybei narei.

a)

visą eksportuotojo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir adresą;

b)

visą importuotojo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir adresą;

c)

tikslų prekių aprašymą ir jų TARIC kodą(-us);

d)

prekių kilmės šalį;

e)

išsiuntimo šalį;

f)

atitinkamą gaminių grupę ir atitinkamų gaminių kiekį;

g)

neto masę pagal TARIC poziciją;

h)

gaminių CIF vertę prie Bendrijos sienos pagal TARIC poziciją;

i)

ar atitinkami gaminiai yra antrarūšiai arba neatitinka kokybės standartų;

j)

jei reikia, apmokėjimo ir pristatymo datas ir važtaraščio bei pirkimo sutarties kopiją;

k)

eksporto licencijos datą ir numerį;

l)

visus vidaus kodus, naudojamus administravimo tikslais;

m)

datą ir importuotojo parašą.

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/19

(1)

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3491/90 (1) 1 straipsnyje nustatytas importo mokesčių, taikomų šios šalies ryžių importui, sumažinimas. Toks sumažinimas, viena vertus, atitiko ekiu nustatytas sumas, kita vertus, 1976 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1418/76 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (2) 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą pramonės šakai apsaugoti.

(2)

Priėmus šią priemonę, buvo priimta daug šioje srityje taikomų horizontalių taisyklių pakeitimų, tačiau jie nepakeitė Reglamento (EEB) Nr. 3491/90. To reglamento 1 straipsnyje nustatyti faktoriai importo mokesčiams apskaičiuoti turi būti taikomi atsižvelgiant į atitinkamas horizontalias taisykles, todėl kyla skirtingo interpretavimo rizika.

(3)

Pavyzdžiui, nuo 1995 m. liepos 1 d., kintami importo mokesčiai buvo konvertuoti į muitus, priėmus 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3290/94 dėl žemės ūkio sektoriuje būtinų pritaikomųjų pataisų ir pereinamojo laikotarpio priemonių, kad būtų įgyvendintos daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos sutartys (3).

(4)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 797/2006, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl ryžių importo tvarkos (4) buvo panaikinta sąvoka „suma pramonės šakai apsaugoti“.

(5)

1984 m. į Bendrijos žemės ūkio pinigų sistemą įvestas switch-over mechanizmas, kuriuo siekta išvengti žemės ūkio keitimo kurso pokyčio tomis pat sąlygomis kaip ir pinigų kurso atveju, 1995 m. vasario 1 d. buvo panaikintas 1995 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 150/95, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 3813/92 dėl apskaitos vieneto ir perskaičiavimo kursų, taikytinų bendrojoje žemės ūkio politikoje (5). Kai nuo 1999 m. sausio 1 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3813/92 buvo panaikintas 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2799/98, nustatančiu žemės ūkio politikos priemones dėl euro (6), Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) nustatytos ir ekiu išreikštos kainos ir sumos lygiagrečiai buvo perskaičiuotos pritaikius 1,207509 dydžio korekcijos koeficientą, siekiant išvengti sugrįžimo prie realaus žemės ūkyje taikomo perskaičiavimo į nacionalinę valiutą kurso lygio, naudojamo pagal BŽŪP, o Reglamento (EEB) Nr. 3491/90 1 straipsnyje nustatytoms sumoms nuo 1995 m. vasario 1 d. buvo taikomas tokio pat 1,207509 dydžio koeficientas.

(6)

Todėl reikėtų priderinti Reglamento (EEB) Nr. 3491/90 nuostatas, siekiant aiškiai nustatyti, į kokius pagrindus reikia atsižvelgti apskaičiuojant pagal tą Reglamentą importuojamiems Bangladešo kilmės ryžiams taikomus importo mokesčius,

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Bangladešo kilmės importo atveju, neviršijant 2 straipsnyje nustatytų kiekių, importo mokestis, taikomas ryžiams, priskirtiems KN kodams 1006 10 (išskyrus KN kodą 1006 10 10), 1006 20 ir 1006 30, yra lygus:

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

4 išnaša pakeičiama taip:

4)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Išsamios šio reglamento taikymo taisyklės priimamos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnyje nustatytos tvarkos.“

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/21

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2015/2006 (3) Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2007 ir 2008 metais.

(2)

Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) 2007 m. birželio mėn. neeiliniame posėdyje nusprendė islandinių pjūklapilvių beriksų žvejybos NEAFC reguliuojamame rajone draudimo rekomendacijas taikyti ir antrąjį 2007 m. pusmetį. Šios rekomendacijos turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę.

(3)

Siekiant užtikrinti tinkamą 1966 m. gruodžio 19 d. Norvegijos, Danijos ir Švedijos susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako ir Kategato sąsiauriuose taikymą, turi būti paaiškintos žvejybai tam tikrose zonose taikomos sąlygos. Todėl reikalingas pakeitimas.

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 41/2007 (4) nustatomos 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrosios žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos.

(5)

Po 2007 m. kovo 28 d. įvykusių Bendrijos ir Islandijos konsultacijų buvo pasiektas susitarimas dėl kvotų Islandijos laivams, kurias iki 2007 m. balandžio 30 d. jie gali išnaudoti pagal Bendrijos kvotos, kuri jai buvo skirta pagal susitarimą su Danijos Vyriausybe bei Grenlandijos Vietine Vyriausybe, ir dėl paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje kvotų Bendrijos laivams, kurias jie gali išnaudoti liepos–gruodžio mėnesiais. Šis susitarimas turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę.

(6)

Turi būti paaiškintos kelių rūšių DLSK žvejybai tam tikrose zonose taikomos sąlygos siekiant užtikrinti tinkamą 1966 m. gruodžio 19 d. Norvegijos, Danijos ir Švedijos susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako ir Kategato sąsiauriuose taikymą. Todėl reikalingas pakeitimas.

(7)

Reikėtų paaiškinti tam tikrų išteklių mokslinį statusą, susijusį su 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (5), taikymu.

(8)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 847/96, tais atvejais, kai daugiau kaip 75 % mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstų DLSK išnaudojama iki tų metų, kuriems jie buvo paskirti, spalio 31 d., išteklių, kurių DLSK buvo nustatyti, kvotą turinti valstybė narė gali prašyti, kad DLSK būtų padidintas. Nustatyta, kad toks Nyderlandų pateiktas prašymas dėl paprastųjų otų ir švelniųjų rombų žvejybos IIa ir IV zonų EB vandenyse DLSK yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.

(9)

Po Bendrijos ir Farerų salų rašytinių konsultacijų buvo pasiektas susitarimas dėl galimybės žvejoti atlantines silkes ICES I ir II zonų EB ir tarptautiniuose vandenyse. Šis susitarimas turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę.

(10)

Pagal Europos bendrijos ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimo protokolą, (6) Bendrijai buvo skirtas papildomas juodųjų paltusų žvejybos rytiniame Grenlandijos rajone 2007 m. kiekis. Šis susitarimas turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę.

(11)

Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) 2007 m. birželio mėn. neeiliniame posėdyje priėmė rekomendacijas dėl paprastųjų jūrinių ešerių išsaugojimo ir valdymo priemonių 2007 m. NEAFC reguliuojamo rajono ICES I ir II zonų tarptautiniuose vandenyse. Šios rekomendacijos turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę.

(12)

Turėtų būti paaiškintos kitu laivu pakeistiems arba žvejybos veiklai nebenaudojamiems laivams taikomos papildomų dienų skyrimo, atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą, sąlygos, nes nuoroda į tam tikrus laivus, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai, neteisinga.

(13)

Turėtų būti paaiškinta galimybė nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IIA, IIB ir IIC prieduose nustatytų pranešimo reikalavimų, susijusių su pranešimais apie žvejybos pastangas, taikomų laivo stebėjimo sistemas turintiems laivams.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IIB priedo pavadinimas turėtų būti pataisytas, kad jis atitiktų šio priedo taikymo sritį.

(15)

Nurodytas pasyviųjų žvejybos įrankių ilgis turėtų būti pakeistas vietoj 2,5 kilometrų nurodant 5 jūrmyles siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta tinklų naudojimo saugumui, atsižvelgiant į galiojančias pasyviųjų žvejybos įrankių ženklinimo ir identifikavimo taisykles, nustatytas 2005 m. kovo 1 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 356/2005, nustatančiame išsamias pasyviųjų žvejybos įrankių ir sijinių tralų ženklinimo ir identifikavimo taisykles (7), ir į tam tikras specialias žiauninių tinklų naudojimo taisykles.

(16)

Dėl šių priežasčių reglamentus (EB) Nr. 2015/2006 ir (EB) Nr. 41/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Pateikimo į žvejybos rajoną apribojimai

1.   Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje mažesniu nei 12 jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti iki keturių jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos.

2.   Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivams leidžiama žvejoti rajone, kuris apibrėžiamas tiesiomis linijomis paeiliui jungiant toliau nurodytas koordinates:

2.

Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IA, IB, IIA, IIB, IIC ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/33

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/35

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama reglamentu nustatyti ribą, kurios neviršijanti pagalba laikoma neatitinkančia visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.

(2)

Priimdama daugelį sprendimų Komisija taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius, visų pirma išaiškindama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą „pagalbos“ sąvoką. Savo poziciją dėl de minimis ribos, kurios neviršijančiai pagalbai Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, Komisija taip pat yra išdėsčiusi pranešime apie de minimis taisyklę valstybės pagalbai (3) ir 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (4), 2007 m. sausio 1 d. pakeistame 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (5). Atsižvelgiant į specialias žemės ūkio sektoriuje taikomas taisykles ir į tikimybės, kad šiame sektoriuje net ir labai nedidelė pagalba gali atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus šiame sektoriuje, lygį, Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 šiam sektoriui netaikomas. Tačiau į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 taikymo sritį neįeina žemės ūkio produktų gamybos sektorius.

(3)

Tačiau per daugelį metų Komisijos įgyta patirtis parodė, kad ir labai nedidelio dydžio žemės ūkio sektoriuje suteikta pagalba tam tikromis sąlygomis gali neatitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, todėl 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (6) buvo nustatytos taisyklės, leidžiančios minėtame sektoriuje teikti de minimis pagalbą. Šis reglamentas, pagal kurį vienai įmonei suteikta bendra de minimis pagalbos suma laikoma neatitinkančia visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, jei per trejus metus neviršija 3 000 EUR tam pačiam pagalbos gavėjui ir neviršija bendros valstybės narės nustatyta sumos bei sudaro 0,3 % metinio žemės ūkio sektoriuje pagamintos produkcijos apimties, taikomas pagrindinei gamybai, žemės ūkio produktų perdirbimui ir pardavimui.

(4)

Atsižvelgiant į žemės ūkio produktų perdirbimo ir pardavimo veiklos bei pramoninės veiklos panašumus, žemės ūkio produktų perdirbimas ir pardavimas patenka į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006, kuriuo reglamentuojama de minimis pagalba pramoninei veiklai, taikymo sritį. Todėl ši veikla nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 taikymo sritį. Siekiant didesnio aiškumo, reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 ir pakeisti jį nauju, tik žemės ūkio produktų gamybos sektoriui taikomu reglamentu.

(5)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, didžiausia nustatyta 3 000 EUR pagalbos suma tam pačiam pagalbos gavėjui per trejus metus gali būti padidinta iki 7 500 EUR, o 0,3 % metinė žemės ūkio sektoriuje pagamintos produkcijos riba – iki 0,75 %, nes tai nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, neiškraipo konkurencijos ar nekelia tokios grėsmės, be to, tokio dydžio suteiktai pagalbai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Be to, toks padidinimas leidžia sumažinti administracines išlaidas. Skaičiuojant reikia remtis atitinkamos valstybės narės įmonės mokestiniais metais. Jei pasirenkamas trejų metų ataskaitinis laikotarpis, jį reikia taikyti pagal slenkamąjį principą: skiriant naują de minimis pagalbą, reikia nustatyti bendrą visos per atitinkamą mokestinį laikotarpį bei dvejus ankstesnius mokestinius metus skirtos de minimis pagalbos sumą. Didesnė nei 7 500 EUR pagalba negali būti skaidoma į mažesnes dalis siekiant, kad ji patektų į šio reglamento taikymo sritį.

(6)

Šis reglamentas neturi būti taikomas pagalbai eksportui arba pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vartoti vietos, o ne importuotus produktus. Visų pirma reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, skirtai finansuoti prekybos tinklų kitose šalyse kūrimą ar jų veiklą. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų išlaidoms dėl naujo arba esamo produkto pristatymo naujoje rinkoje padengti, paprastai nelaikoma pagalba eksportui.

(7)

Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką Bendrijai priėmus teisės aktus, nustatančius bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės privalo nesiimti jokių nuo tų teisės aktų leidžiančių nukrypti arba jų galiojimui neigiamą poveikį darančių (7) priemonių. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų arba į ją pateiktų produktų kainą ar kiekį.

(8)

Siekiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir tinkamo de minimis pagalbos ribos taikymo reikėtų, kad visos valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios teikiamos ne finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrių pagalbos formų, išskyrus subsidijas arba dalimis mokamą pagalbą, subsidijos ekvivalentą reikia remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje galiojančiomis palūkanų normomis. Siekiant, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklės būtų taikomos vienodai, skaidriai ir paprastai, įgyvendinant šį reglamentą taikytinomis rinkos palūkanų normomis turėtų būti laikomos orientacinės palūkanų normos, kurias remdamasi objektyviais kriterijais reguliariai nustato Komisija ir kurios skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete. Tačiau prie žemiausios normos gali reikėti pridėti papildomus pagrindinius punktus, atsižvelgiant į pateiktas garantijas arba su pagalbos gavėju susijusią riziką.

(9)

Siekiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir tinkamo de minimis pagalbos ribos taikymo, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai de minimis pagalbai. Skaidria pagalba laikytina tokia pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima iš anksto tiksliai apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, subsidijas, palūkanų normų subsidijas ir apribotą atleidimą nuo mokesčių. Pagalba, kurią sudaro lengvatinės paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu rinkoje galiojusia palūkanų normomis. Pagalba, kurią sudaro kapitalo įnašai, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai bendra valstybės kapitalo įnašų suma tam pačiam pagalbos gavėjui yra mažesnė negu nustatyta de minimis riba. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (8) nurodyta pagalba neturi būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos.

(10)

Būtina užtikrinti garantijų schemų, kurios negali turėti poveikio prekybai ir iškraipyti konkurencijos ir apie kurias turima pakankamai duomenų, galimam poveikiui patikimai įvertinti, teisinį saugumą. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta nuo garantijos priklausanti riba, pagrįsta individualios paskolos pagrindinės garantijos suma. Ši konkreti riba turi būti apskaičiuota remiantis metodika, kuri naudojama vertinti valstybės pagalbos sumai, įtrauktai į garantijų schemas, pagal kurias padengiamos perspektyvių įmonių paskolos. Ši konkreti riba neturėtų būti taikoma individualiai ad hoc pagalbai, nepatenkančiai į garantijos schemos taikymo sritį, taip pat garantijoms, teikiamoms pagrindiniams sandoriams, kurie nelaikomi paskolomis, pavyzdžiui, garantijos kapitalo sandoriams. Konkreti riba turėtų būti nustatoma pagal tai, kad atsižvelgiant į 13 % ribos normą (galutinis įsipareigojimų nevykdymo santykis), atspindinčią garantijų schemų blogiausią atvejį Bendrijoje, 56 250 EUR sudarančios garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti prilygintas 7 500 EUR de minimis ribai. Ši konkreti riba turėtų būti taikoma tik ne didesnei nei 80 % pagrindinės paskolos daliai suteikiamoms garantijoms. Taikydamos šį reglamentą ir siekdamos nustatyti bendrąjį garantijos forma suteiktos pagalbos subsidijos ekvivalentą, valstybės narės gali naudoti ir Komisijos patvirtintą metodiką, apie kurią buvo pranešta remiantis Komisijos reglamentu, susijusiu su valstybės pagalbos sritimi, jeigu patvirtinta metodika yra aiškiai skirta atitinkamų garantijų rūšiai ir pagrindinių sandorių rūšiai.

(11)

Šis reglamentas neturi būti taikomas sunkumų patiriančioms įmonėms, apibrėžtoms Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9), atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su tokioms įmonėms skirtos pagalbos bendrojo subsidijos ekvivalento nustatymu.

(12)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, apibrėžtą Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turi būti laikoma skirta tuo momentu, kai įmonė pagal galiojančias nacionalines taisykles įgyja teisę tokią pagalbą gauti.

(13)

Siekiant, kad nebūtų vengiama laikytis nuostatų, susijusių su įvairiose Bendrijos priemonėse nustatytomis didžiausiomis pagalbos sumomis, de minimis pagalbos neturėtų būti leidžiama sumuoti su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, jei kiekvienu atveju konkrečiomis aplinkybėmis šitaip sumuojant gaunamas pagalbos dydis viršytų Bendrijos teisės aktuose nustatytą dydį.

(14)

Šiuo reglamentu neatmetama galimybė ne šio reglamento pagrindu valstybės narės priimtos priemonės, pavyzdžiui, kapitalo įnašų arba garantijų atveju, nelaikyti valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes tokia priemonė atitinka normaliomis rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdančio privataus investuotojo veikimo principus.

(15)

Komisija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos teikimo taisyklių ir visų pirma, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisyklę, atitiktų jos teikimo sąlygas. Remdamosi Sutarties 10 straipsnyje nurodytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagal minėtą taisyklę suteiktos pagalbos suma neviršytų nei 7 500 EUR ribos vienam pagalbos gavėjui, nei pagal žemės ūkio sektoriaus produkcijos vertę Komisijos nustatytų bendrųjų ribų. Todėl reikėtų, kad valstybės narės, skirdamos de minimis pagalbą, atitinkamai įmonei praneštų apie skirtos pagalbos dydį ir tai, kad pagalba yra de minimis tipo, nurodydamos šį reglamentą. Be to, prieš skirdama pagalbą, valstybė narė turi gauti įmonės deklaraciją apie bet kokią kitą einamaisiais ir dvejais ankstesniais mokestiniais metais jai suteiktą de minimis pagalbą bei nuodugniai patikrinti, ar suteikus naują pagalbą bendra gautos de minimis pagalbos suma neviršija didžiausių pagalbai taikomų ribų. Šių ribų laikymąsi taip pat galima patikrinti naudojantis centriniu registru. Taikant Europos investicijų fondo sukurtas garantijų schemas, pastarasis galėtų sudaryti pagalbos gavėjų sąrašus ir reikalauti, kad valstybės narės pagalbos gavėjus informuotų apie gautą de minimis pagalbą.

(16)

Iš pradžių buvo planuota, kad Reglamentas (EB) Nr. 1860/2004 nustos galioti 2008 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas turėtų įsigalioti iki šios datos, reikėtų išaiškinti jo taikymo poveikį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 teikiamai valstybės pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms.

(17)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje ir atsižvelgiant į būtinybę nuolat peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, reikėtų šio reglamento galiojimo laiką apriboti. Tuo atveju, jei šio reglamento galiojimas baigtųsi jo nepratęsus, valstybėms narėms dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomos šios nuostatos, turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių pritaikymo laikotarpis,

a)

pagalbą, kurios dydis nustatomas pagal į rinką pateiktų produktų kainą arba kiekį;

b)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, prekybos tinklų kūrimu bei jų veikimu, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

c)

pagalbą, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudoti vietinius, o ne importuotus produktus;

d)

pagalbą, skirtą sunkumų patiriančioms įmonėms.

1.

žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonės – tai įmonės, kurios verčiasi pirmine žemės ūkio produktų gamyba;

2.

žemės ūkio produktai – tai Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, patenkančius į Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (10) taikymo sritį.

a)

pagalba, teikiama paskolų pavidalu, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis palūkanų normomis;

b)

pagalba, teikiama kapitalo įnašų pavidalu, nelaikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės kapitalo įnašų suma neviršija de minimis ribos;

c)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, nelaikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą numatomas valstybės kapitalas neviršija de minimis ribos;

d)

pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma skaidria de minimis pagalba, kai paskolos dalis, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 56 250 EUR vienai įmonei. Jei pagrindinės paskolos garantijos dalis sudaro tik šios sumos dalį, laikoma, kad tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas atitinka tokią pat 2 dalyje nustatytos didžiausios sumos dalį. Garantija negali būti skirta didesnei nei 80 % pagrindinės paskolos daliai.

i)

prieš pradedant jas įgyvendinti Komisija, pagal savo patvirtintus valstybės pagalbos reglamentuojamuosius dokumentus yra patvirtinusi pagalbos, suteiktos garantijos forma, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodiką, skirtą šiam reglamentui įgyvendinti;

ii)

patvirtinta metodika yra aiškiai skirta su šio reglamento taikymu susijusių garantijų rūšiai ir pagrindinių sandorių rūšiai.

a)

Europos investicijų fondas, remdamasis informacija, kurią jam privalo pateikti finansiniai tarpininkai, kasmet sudaro pagalbos gavėjų sąrašą, kuriame nurodomas ir kiekvieno jų gautos pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas; Europos investicijų fondas nusiunčia šią informaciją atitinkamai valstybei narei ir Komisijai;

b)

per tris mėnesius nuo Europos investicijų fondo atsiųstos informacijos gavimo dienos atitinkama valstybė narė perduoda šią informaciją galutiniams pagalbos gavėjams;

c)

atitinkama valstybė narė iš kiekvieno pagalbos gavėjo gauna deklaraciją, kurioje nurodoma, kad pagalbos gavėjo gauta visa de minimis pagalba neviršija de minimis ribos. Jei ši riba viršijama, atitinkama valstybė narė turi užtikrinti, kad apie pagalbos priemonę, dėl kurios viršijama riba, būtų pranešta Komisijai arba kad pagalba iš gavėjo būtų išieškota.

a)

apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą – dešimt metų nuo pagalbos skyrimo dienos;

b)

apie de minimis pagalbos schemas – dešimt metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pagal atitinkamą schemą buvo skirta paskutinė individuali pagalba.

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/42

(1)

Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą dėl naujo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Prašymą pateikė Yingkou Dalmond Refractories Co. Ltd. (toliau – pareiškėjas), Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) eksportuojantis gamintojas.

(2)

Nagrinėjamasis produktas – tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės chemiškai surištos, nedegtos magnezijos plytos, kurias sudaranti magnezija turi ne mažiau kaip 80 % MgO, kurių sudėtyje yra arba nėra magnezito (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex 6815 91 00, ex 6815 99 10 ir ex 6815 99 90 (TARIC kodai 6815910010, 6815991020 ir 6815999020). Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(3)

Šiuo metu galiojančios priemonės – tai galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1659/2005 (2), pagal kurį Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamojo produkto, įskaitant pareiškėjo pagamintą nagrinėjamąjį produktą, importui į Bendriją taikomas 39,9 % dydžio galutinis antidempingo muitas, išskyrus kelias konkrečiai nurodytas bendroves, kurioms taikomos individualios muito normos.

(4)

Pareiškėjas teigia, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, arba prašo taikyti individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, kad per tyrimą, kuriuo remiantis nustatytos antidempingo priemonės, t. t. nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pradinis tyrimo laikotarpis), neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Bendriją ir kad jis nesusijęs su jokiais produktą eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos minėtos antidempingo priemonės.

(5)

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nagrinėjamąjį produktą jis pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus pradiniam tyrimo laikotarpiui.

(6)

Suinteresuotiesiems Bendrijos gamintojams buvo pranešta apie minėtą prašymą ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(7)

Išnagrinėjusi turimus įrodymus, Komisija priėjo prie išvados, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis yra pagrįsta pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį inicijuoti peržiūrą dėl naujo eksportuotojo, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, ar kitaip atitinka reikalavimus, kuriais remiantis pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį jam gali būti nustatytas individualus muitas ir, jei taip yra, nustatyti individualų pareiškėjo dempingo skirtumą, o nustačius dempingo faktą, nustatyti muito, kuriuo turėtų būti apmokestintas į Bendriją importuojamas nagrinėjamasis produktas, dydį.

(8)

Jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas atitinka reikalavimus, pagal kuriuos jam gali būti nustatytas individualus muitas, gali prireikti koreguoti Reglamento (EB) Nr. 1659/2005 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų bendrovių nagrinėjamojo produkto importui šiuo metu taikomą muito normą.

(9)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, reikia panaikinti pareiškėjo gaminamo ir eksportui į Bendriją parduodamo nagrinėjamojo produkto importui taikomą galiojantį antidempingo muitą. Be to, toks importas turėtų būti registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitus būtų galima surinkti atgaline data nuo šios peržiūros inicijavimo, jeigu ją atlikus pareiškėjų atžvilgiu būtų nustatytas dempingo faktas. Šiuo tyrimo etapu galimų būsimų pareiškėjo įsipareigojimų sumos apskaičiuoti negalima.

(10)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti terminą, iki kurio:

(11)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(12)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus tai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

(13)

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3).

(14)

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jeigu suinteresuotosios šalys mano, kad joms yra iškilę sunkumų pasinaudojant savo gynybos teise, jos gali paprašyti Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišti. Pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas ir prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, kurie daro įtaką jų interesų šiame tyrime gynybai, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo ir raštu ir (arba) žodžiu pateiktos nuomonės vertinimo klausimus. Išsamesnės informacijos ir kontaktinių duomenų suinteresuotosios šalys gali rasti Prekybos generalinio direktorato svetainės (http://ec.europa.eu/trade) bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose,

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: J-79 4/23

B-1049 Brussels

Faksas (+ 32 2) 295 65 05

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/46

(1)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnyje numatyta kompensacinė išmoka tam tikromis sąlygomis gali būti suteikiama Bendrijos tunų gamintojų organizacijoms už perdirbamosios pramonės įmonėms pateiktus tunų kiekius per kalendorinių metų ketvirtį, kurio metu yra fiksuojama kaina, kai tuo pat metu Bendrijos rinkoje vidutinė pardavimo kaina ir importo kaina, prireikus apskaičiuota su jai taikomu kompensaciniu mokesčiu, yra mažesnė už 87 % atitinkamo produkto Bendrijos gamintojo kainos.

(2)

Išanalizavus padėtį Bendrijos rinkoje padaryta išvada, kad nuo 2007 m. nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) ir vidutinė ketvirčio rinkos pardavimo kaina, ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnyje numatyta importo kaina buvo žemesnės negu 87 % Bendrijos gamintojo kainos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1969/2006 (2).

(3)

Operacijos, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant išmokos dydį, yra pardavimas, kurio sąskaitose faktūrose nurodytos atitinkamo ketvirčio datos ir kurios buvo panaudotos vidutinei mėnesinei pardavimo kainai apskaičiuoti remiantis 2001 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2183/2001, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl išsamių kompensacijų teikimo už perdirbimo pramonei skirtą tuną taikymo taisykles (3), 4 straipsniu.

(4)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 2 dalimi išmokos dydis bet kokiu atveju negali viršyti orientacinio ribinio dydžio ir atitinkamo produkto vidutinės pardavimo kainos Bendrijos rinkoje skirtumo arba vienodo dydžio, sudarančio 12 % to ribinio dydžio.

(5)

Kiekiai, už kuriuos gali būti mokama kompensacinė išmoka, per atitinkamą ketvirtį negali viršyti Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų.

(6)

Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigusioms perdirbamosios pramonės įmonėms parduoti ir pateikti ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) kiekiai per atitinkamą ketvirtį buvo didesni už per tą patį trejų ankstesnių žvejybos metų ketvirtį parduotus ir pateiktus kiekius. Kadangi tie kiekiai viršija Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą, bendras kiekis, už kurį gali būti mokama išmoka, turėtų būti apribotas.

(7)

Apskaičiuojant kiekvienai gamintojų organizacijai mokamos išmokos dydį, taikomos Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos, todėl reikėtų paskirstyti kiekius, už kuriuos gali būti skiriama išmoka, atitinkamoms gamintojų organizacijoms pagal jų gamybos apimtis per tą patį atitinkamai 2004, 2005 ir 2006 žvejybos metų ketvirtį.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žvejybos produktų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/49

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 327/98 (3), 3 straipsnyje ribojamas tam tikrų trečiųjų šalių išduotų eksporto licencijų galiojimas, kad būtų pateiktos einamųjų kvotos metų importo licencijų paraiškos.

(2)

Dėl šios nuostatos administracinių suvaržymų patiria Bendrijos valdžios institucijos, nors už tų licencijų galiojimą ir jų kontrolę iš esmės atsako eksporto šalių valdžios institucijos. Taigi, laikytis tos nuostatos kaip importo licencijų paraiškų tinkamumo kriterijaus nėra nei tikslinga, nei būtina. Todėl reikėtų ją panaikinti.

(3)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 327/98.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/50

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos skiriamos už patikrinimui pristatytus ir distiliavimui panaudotus grūdų kiekius, kuriems taikomi koeficientai, nustatomi kiekvienais metais visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Šiuo koeficientu išreiškiamas bendro eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su bendru parduotu jų kiekiu, remiantis šių kiekių tendencija per tam tikrą metų skaičių, kuris atitinka vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį.

(2)

Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pateiktą informaciją apie 2006 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, 2006 m. vidutinis brandinimo laikotarpis škotiškam viskiui buvo šešeri metai.

(3)

Todėl turėtų būti nustatyti koeficientai 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui.

(4)

Pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį neleidžiama suteikti grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją. Be to, Komisija su tam tikromis šalimis sudarė susitarimus, panaikinančius eksporto grąžinamąsias išmokas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 7 straipsnio 2 dalį į tai reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant koeficientus 2007–2008 m. laikotarpiui,

21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/52

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos yra skiriamos už patikrinimui pristatytus ir distiliavimui panaudotus grūdų kiekius, taikant koeficientus, kurie kas metai nustatomi kiekvienai susijusiai valstybei narei. Šiuo koeficientu išreiškiamas bendro eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su bendru parduotu jų kiekiu, remiantis šių kiekių tendencija, nustatyta per tam tikrą metų skaičių, kuris atitinka vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį.

(2)

Remiantis Airijos pateikta informacija apie laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., vidutinis airiško viskio brandinimo laikotarpis 2006 m. buvo penkeri metai.

(3)

Todėl reikėtų nustatyti koeficientus 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui.

(4)

Pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį neleidžiama suteikti grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją. Be to, Komisija su tam tikromis trečiosiomis šalimis sudarė susitarimus, panaikinančius eksporto grąžinamąsias išmokas. Todėl laikantis Reglamento (EB) Nr. 1670/93 7 straipsnio 2 dalies nuostatų, į tai reikėtų atsižvelgti apskaičiuojant koeficientus 2007–2008 m. laikotarpiui,