6.12.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 321/1

---

Tik JT EEK tekstų originalai pagal tarptautinę viešąją teisę turi teisinę galią. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti patikrinti naujausioje JT EEK būsenos dokumento versijoje TRANS/WP.29/343/Rev.X, kurią galima rasti adresu: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 14 – Suvienodinti reikalavimai dėl transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į saugos diržų tvirtinimo įtaisus, ISOFIX tvirtinimo sistemas ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisus

13 papildymas. Taisyklė Nr. 14

4 persvarstyta versija

06 pakeitimo 2 papildymo – įsigaliojimo data: 2006 m. sausio 18 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.	Patvirtinimas

5.	Specifikacijos

6.

Bandymai

7.	Patikrinimas per saugos diržo tvirtinimo įtaisų statinius bandymus ir po jų

8.	Pakeitimai ir transporto priemonės tipo patvirtinimo galiojimo pratęsimas

9.	Gamybos atitiktis

10.	Baudos už gamybos neatitiktį

11.	Naudojimo instrukcijos

12.	Visiškai nutraukta gamyba

13.	Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai bei adresai

14.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo (patvirtinimo galiojimo pratęsimo, atsisakymo tvirtinti, patvirtinimo anuliavimo, visiško gamybos nutraukimo), atsižvelgiant į saugos diržų tvirtinimo įtaisus ir ISOFIX tvirtinimo sistemas bei ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisą, jei jis yra, pagal Taisyklę Nr. 14.

2 priedas.

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

3 priedas.

Veiksmingo diržų tvirtinimo įtaisų vieta

4 priedas.

„H“ taško ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka variklinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

1 priedėlis.

Trimačio „H“ taško įrenginio aprašas

2 priedėlis.

Trimatė atskaitos sistema

3 priedėlis.

Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys

5 priedas.

Traukos įtaisas

6 priedas.

Mažiausias tvirtinimo vietų skaičius ir apatinių tvirtinimo įtaisų vieta

1 priedėlis.

Apatinių tvirtinimo įtaisų vieta: tik kampams taikomi reikalavimai

7 priedas.

Dinaminis bandymas, kaip alternatyva saugos diržo tvirtinimo įtaisų statiniam tvirtumo bandymui

8 priedas.

Manekeno specifikacijos

9 priedas.

ISOFIX tvirtinimo sistemos ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisai

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M ir N kategorijos transporto priemonių saugos diržų, skirtų į priekį arba atgal atgręžtoms suaugusiųjų sėdynėms, tvirtinimo įtaisams (1).

Ji taip pat taikoma ISOFIX tvirtinimo sistemoms ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisams, kurie skirti ISOFIX vaikų apsaugos įrangai, įtaisomai M1 kategorijos transporto priemonėse. N1 transporto priemonės, kuriose įtaisyti ISOFIX tvirtinimo įtaisai, taip pat turi atitikti šios taisyklės reikalavimus.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   Transporto priemonės tvirtinimas – transporto priemonės tipo, kuriame įrengti nurodytų tipų saugos diržų tvirtinimo įtaisai, tvirtinimas.

2.2.   Transporto priemonių tipas – variklinių transporto priemonių, kurios nesiskiria šiais esminiais atžvilgiais: transporto priemonės konstrukcijos arba sėdynių, prie kurių tvirtinami saugos diržų tvirtinimo įtaisai ir ISOFIX tvirtinimo sistemos bei ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisai, jei yra, matmenimis, linijomis ir sudedamųjų dalių medžiagomis, o jei tvirtinimo įtaisų tvirtumas bandomas taikant dinaminį bandymą – kiekvienos tvirtinimo sistemos sudedamosios dalies charakteristikomis, ypač atsižvelgiant į apkrovos ribotuvo veikimą, darantį įtaką jėgoms, kurios veikia saugos diržų tvirtinimo įtaisus.

2.3.   Diržo tvirtinimo įtaisai – transporto priemonės arba sėdynių konstrukcijos dalys arba bet kuri kita transporto priemonės, kurioje tvirtinami saugos diržai, dalis.

Veiksmingo diržo tvirtinimo įtaisas – taškas, įprastai naudojamas nustatyti, kaip nurodyta 5.4 pastraipoje, kiekvienos saugos diržo dalies kampą jį užsisegusio asmens atžvilgiu; tai vieta, prie kurios juostą reikėtų pritvirtinti, kad juostos padėtis būtų tokia, kokia turėtų būti ją užsisegus; šis taškas, atsižvelgiant į saugos diržo kietąsias dalis, esančias prie tvirtinimo įtaiso, gali būti, bet gali ir nebūti tikrasis diržo tvirtinimo taškas.

2.4.1.   Pavyzdžiui, kai:

2.4.1.1.   transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijoje naudojamas juostos kreipiklis, veiksmingo diržo tvirtinimo tašku laikomas kreipiklio vidurio taškas toje vietoje, kurioje juosta išeina iš kreipiklio diržo naudotojo pusėje; ir

2.4.1.2.   kai diržas eina tiesiai nuo asmens į įtraukiklį, pritaisytą prie transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos be tarpinio kreipiklio, veiksmingo diržo tvirtinimo tašku laikoma diržo ritės ašies sankirta su plokštuma, kuri eina per suvyniotos ant ritės diržo juostos vidurio liniją;

2.5.   Grindys – apatinė transporto priemonės kėbulo dalis, jungianti transporto priemonės šonines sienas. Šiuo atveju grindys apima ir iškyšas, presuotas vietas bei kitus sutvirtinimus, net jeigu jie yra po grindimis, pvz., išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai.

Sėdynė – tai konstrukcija, kuri gali būti neatsiejama nuo transporto priemonės konstrukcijos arba atskira, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiam asmeniui. Terminas taikomas ir atskirai sėdynei, ir keliavietės sėdynės daliai, skirtai sėdėti vienam asmeniui.

2.6.1.   Priekinė keleivio sėdynė – bet kuri sėdynė, kurios „toliausiai priekyje esantis H taškas“ yra vertikalioje skersinėje plokštumoje, kertančioje vairuotojo R tašką, arba prieš ją.

2.7.   Sėdynių grupė – arba keliavietė, arba keletas atskirų, bet viena šalia kitos įrengtų, sėdynių (t. y. įtaisytų taip, kad vienos iš šių sėdynių priekiniai tvirtinimo įtaisai yra vienoje linijoje su galiniais tvirtinimo įtaisais arba į priekį nuo jų ir vienoje linijoje su kitos sėdynės tvirtinimo įtaisais arba už jų), skirtų sėdėti vienam arba keletui suaugusių asmenų.

2.8.   Keliavietė sėdynė – parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam asmeniui.

2.9.   Sulenkiamoji sėdynė – papildoma sėdynė, skirta naudoti retkarčiais (ji paprastai būna sulenkta).

Sėdynės tipas – sėdynių kategorija; vieno tipo sėdynės nesiskiria šiais esminiais atžvilgiais:

2.10.1.   sėdynės konstrukcijos forma, matmenimis ir medžiagomis;

2.10.2.   reguliavimo ir visų fiksavimo įtaisų tipais ir matmenimis;

2.10.3.   sėdynės diržo tvirtinimo įtaisų, sėdynės tvirtinimo įtaiso ir susijusių transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu bei matmenimis.

2.11.   Sėdynės tvirtinimo įtaisas – sistema, kuria sėdynė pritvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos, įskaitant susijusias transporto priemonės konstrukcijos dalis.

Reguliavimo sistema – įtaisas, kuriuo sėdynė arba jos dalys gali būti reguliuojamos, kad sėdynė prisitaikytų prie sėdinčio asmens kūno sudėjimo; šiuo įtaisu visų pirma galima reguliuoti:

2.12.1.   išilginį poslinkį;

2.12.2.   vertikalų poslinkį;

2.12.3.   polinkio kampą;

2.13.   Poslinkio sistema – įtaisas, kuriuo galima sėdynę arba vieną iš jos dalių pastumti arba pasukti be fiksuotos tarpinės padėties, kad keleiviams būtų galima lengvai pasiekti už tos sėdynės esančią vietą.

2.14.   Fiksavimo įtaisai – bet kuris įtaisas, užtikrinantis, kad sėdynė ir jos dalys bus išlaikomos bet kurioje naudojimo padėtyje, ir apimantis įrenginius, kuriais sėdynės atlošas užfiksuojamas sėdynės atžvilgiu, o sėdynė – transporto priemonės atžvilgiu.

2.15.   Atskaitos zona – tai vieta tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, esančių viena nuo kitos 400 mm atstumu ir simetriškų H taško atžvilgiu, kurią apibrėžia galvos pavidalo prietaiso, aprašyto Taisyklės Nr. 21 1 priede, sukimasis nuo vertikalios padėties iki horizontalios. Prietaisas turi būti nustatytas į padėtį, aprašytą tame Taisyklės Nr. 21 priede, ir nustatomas didžiausias jo ilgis – 840 mm.

2.16.   Krūtinės ląstos apkrovos ribotuvo funkcija – bet kuri saugos diržo ir (arba) sėdynės, ir (arba) transporto priemonės dalis, kurios paskirtis apriboti sulaikymo jėgų, veikiančių keleivio krūtinę per susidūrimą, lygį.

2.17.   ISOFIX – sistema, skirta prijungti vaikų apsaugos įrangą prie transporto priemonės; ją sudaro du standūs transporto priemonės tvirtinimo įtaisai, du atitinkami standūs vaikų apsaugos įrangos įtaisai ir priemonė, ribojanti vaikų apsaugos įrangos išilginį supimąsi.

2.18.   ISOFIX padėtis – sistema, leidžianti įtaisyti:

a)	universalią į priekį atsuktą vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

b)	pusiau universalią į priekį atsuktą vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

c)	pusiau universalią atgal atsuktą vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

d)	pusiau universalią į šoną pasuktą vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

e)	arba specialiųjų transporto priemonių vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44.

2.19.   ISOFIX apatinis tvirtinimo įtaisas – vienas 6 mm skersmens standus, apvalus, horizontalus strypas, besitęsiantis nuo transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos, skirtas pritaisyti ir laikyti vaikų apsaugos įrangą ISOFIX su ISOFIX priedais.

2.20.   ISOFIX tvirtinimo sistema – iš dviejų apatinių ISOFIX tvirtinimo įtaisų padaryta sistema, skirta pritvirtinti vaikų apsaugos įrangą ISOFIX kartu su apsaugos nuo sukimosi įrenginiu.

2.21.   ISOFIX priedas – viena arba dvi jungtys, atitinkančios Taisyklės Nr. 44 reikalavimus, besitęsiančios nuo vaikų apsaugos įrangos ISOFIX konstrukcijos ir suderinamos su ISOFIX apatiniu tvirtinimo įtaisu.

2.22.   Vaikų apsaugos įranga ISOFIX – vaikų apsaugos įranga, atitinkanti Taisyklės Nr. 44 reikalavimus, tvirtinama prie ISOFIX tvirtinimo sistemos.

2.23.   Statinės jėgos taikymo įtaisas (SFAD) – bandymų įranga, kurioje įtaisomos transporto priemonės tvirtinimo sistemos ISOFIX ir kuri naudojama patikrinti tų sistemų tvirtumą ir transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos gebėjimą riboti sukimąsi per statinį bandymą. Bandymų įranga parodyta 9 priedo 1 ir 2 pav.

2.24.   Apsaugos nuo sukimosi įtaisas

a)	Universaliai vaikų apsaugos įrangai ISOFIX skirtas apsaugos nuo sukimosi įtaisas, kurį sudaro ISOFIX viršutinė juosta.

b)	Pusiau universaliai vaikų apsaugos įrangai ISOFIX skirtas apsaugos nuo sukimosi įtaisas, kurį sudaro arba viršutinė juosta ir transporto priemonės prietaisų skydas, arba atraminė koja, skirta apriboti tvirtinimo sistemos sukimąsi priekinio susidūrimo atveju.

c)	Transporto priemonės sėdynėse nėra apsaugos nuo sukimosi įtaiso, skirto universaliai ir pusiau universaliai vaikų apsaugos įrangai ISOFIX.

2.25.   ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas – tai gali būti tam tikras strypas, esantis apibrėžtoje zonoje, pritaikytas ISOFIX viršutinės juostos jungčiai ir perduodantis jos sulaikymo jėgą transporto priemonės konstrukcijai.

2.26.   ISOFIX viršutinės juostos jungtis – įtaisas, skirtas tvirtinti prie ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso.

2.27.   ISOFIX viršutinės juostos kilpa – ISOFIX viršutinės juostos jungtis, paprastai naudojama pritvirtinti ISOFIX viršutinę juostą prie ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso, kaip apibrėžta šios taisyklės 9 priedo 3 pav.

2.28.   ISOFIX viršutinė juosta – austinė juosta (arba lygiavertė), besitęsianti nuo vaikų apsaugos įrangos ISOFIX viršaus iki ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso; joje įtaisytas reguliavimo įtaisas, įtempimo mažinimo įtaisas ir ISOFIX viršutinės juostos jungtis.

2.29.   Nukreipimo įtaisas – skirtas padėti įrengti vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, jis fiziškai nukreipia vaikų apsaugos įrangos ISOFIX priedus, kad jie būtų tinkamai nustatyti su ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais ir juos būtų lengviau pritaisyti.

2.30.   ISOFIX ženklinimo įranga – informacija, reikalinga montuojant vaikų apsaugos įrangą ISOFIX, apie ISOFIX padėtis transporto priemonėje ir kiekvienos ISOFIX padėtį, atitinkančią ISOFIX tvirtinimo sistemas.

2.31.   Vaikų apsaugos įranga – viena iš septynių ISOFIX dydžio klasių įrangų, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlio 4 pastraipoje, ir kurios matmenys pateikti pirmiau paminėtos 4 pastraipos 1–7 pav. Tokia vaikų apsaugos įranga (CRF) yra nurodyta Taisyklėje Nr. 16, siekiant patikrinti, kokių dydžio klasių vaikų apsaugos sistemos ISOFIX gali būti pritaikomos transporto priemonės ISOFIX padėtyse. Viena iš CRF, vadinamoji ISO/F2 (B), parodyta minėtos 4 pastraipos 2 pav., taip pat naudojama ir šioje taisyklėje, siekiant patikrinti vietą ir prieigos prie bet kurios ISOFIX apsaugos sistemos galimybę.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Transporto priemonės tipo tvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į diržų tvirtinimo įtaisus, ISOFIX tvirtinimo sistemas ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisus, jei yra, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.2.1.   bendros transporto priemonės konstrukcijos tinkamo mastelio brėžiniais, kuriuose turi būti parodytos diržų tvirtinimo įtaisų, veiksmingo diržų tvirtinimo įtaisų (tam tikrais atvejais), tvirtinimo sistemų ISOFIX ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisų, jei yra, vietos ir išsamiais diržų tvirtinimo įtaisų, tvirtinimo sistemų ISOFIX, jei yra, ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso, jei yra, ir jų tvirtinimo vietų brėžiniais;

3.2.2.   naudotų medžiagų, kurios gali daryti poveikį diržų tvirtinimo įtaisų, tvirtinimo sistemų ISOFIX ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisų, jei yra, tvirtumui, specifikacija;

3.2.3.   diržų tvirtinimo įtaisų, tvirtinimo sistemų ISOFIX ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisų, jei yra, techniniu aprašu;

diržų tvirtinimo įtaisų, tvirtinimo sistemų ISOFIX ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisų, jei yra pritaisyti prie sėdynės konstrukcijos, atveju:

3.2.4.1.   išsamus transporto priemonės tipo aprašas sėdynių konstrukcijos, tvirtinimo įtaisų, jų reguliavimo ir fiksavimo įtaisų atžvilgiu;

3.2.4.2.   gana išsamūs ir tinkamo mastelio sėdynių, jų tvirtinimo prie transporto priemonės įtaisų, reguliavimo ir fiksavimo įtaisų brėžiniai;

3.2.5.   įrodymas, kad tvirtinimo įtaisų patvirtinimo bandyme naudota saugos diržų arba tvirtinimo sistema atitinka Taisyklę Nr. 16 tuo atveju, kai automobilio gamintojas pasirenka pakaitinį dinaminį tvirtumo bandymą.

3.3.   Gamintojas už bandymus atsakingai technikos tarnybai savo nuožiūra pateikia tipinę tvirtintino transporto priemonių tipo transporto priemonę arba transporto priemonės dalis, kurios yra svarbios atliekant diržų tvirtinimo įtaisų bandymą, tvirtinimo sistemų ISOFIX ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisų, jei yra, bandymą.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateikta transporto priemonė atitinka svarbius šios taisyklės reikalavimus, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 06 atitinka 06 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio suteikti kitam transporto priemonių tipui, kaip pirmiau apibrėžta 2.2 pastraipoje.

4.3.   Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, jo galiojimo pratęsimą, atsisakymą tvirtinti, patvirtinimo anuliavimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims, naudojant blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo blanke apibrėžtoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.   „E“ raidę supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (2);

4.4.2.   dešinėje 4.4.1 pastraipoje nurodyto apskritimo pusėje rašomas šios taisyklės numeris.

4.4.3.   dešinėje šios taisyklės numerio pusėje rašoma „e“ raidė, kai tipas patvirtintas atlikus 7 priede nurodytą dinaminį bandymą.

4.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo prijungtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1 pastraipoje nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), papildomi numeriai ir simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 pastraipoje nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turėtų būti nurodomas prie transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.   Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

5.   SPECIFIKACIJOS

5.1.   Apibrėžtys (žr. 3 priedą)

H taškas yra atskaitos taškas, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 2.3 pastraipoje, jis nustatomas tame priede nurodyta tvarka.

5.1.1.1.   H taškas yra atskaitos taškas, atitinkantis H, kaip apibrėžta 5.1.1 pastraipoje, nustatomas kiekvienai sėdynės įprasto naudojimo padėčiai.

5.1.1.2.   R taškas – tai sėdimosios vietos atskaitos taškas, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 2.4 pastraipoje.

5.1.2.   Trimatė atskaitos sistema yra apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 2 priedėlyje.

5.1.3.   L1 ir L2 taškai yra apatiniai veiksmingo diržo tvirtinimo taškai.

5.1.4.   C taškas yra 450 mm atstumu virš R taško vertikalia kryptimi. Tačiau, jei atstumas S, kaip apibrėžta 5.1.6 pastraipoje, yra ne mažesnis kaip 280 mm ir jei gamintojas pasirinko 5.4.3.3 pastraipoje apibrėžtą alternatyvią formulę BR = 260 mm + 0,8 S, atstumas vertikalia kryptimi tarp C ir R turi būti 500 mm.

5.1.5.   α1 ir α2 kampai, atitinkamai, yra kampai tarp horizontalios plokštumos ir plokštumų, kurios statmenos transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir eina per H1 tašką ir L1 bei L2 taškus.

S yra milimetrais išreikštas veiksmingo viršutinių diržo tvirtinimo taškų atstumas nuo atskaitos plokštumos P, lygiagrečios su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir apibrėžtos taip:

5.1.6.1.   jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, P plokštuma turi būti šios sėdynės vidurio plokštuma;

kai nėra aiškiai nustatytos padėties:

5.1.6.2.1.   vairuotojo sėdynės P plokštuma yra vertikali plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, kuri eina per vairo centrą vairaračio plokštumoje, kai vairas, jei reguliuojamas, yra vidurinėje padėtyje;

5.1.6.2.2.   priekyje krašte sėdinčio keleivio P plokštuma turi būti simetriška su vairuotojo plokštuma;

5.1.6.2.3.   galinės kraštinės sėdimosios vietos P plokštumą nustato gamintojas, jei atsižvelgiama į A atstumo tarp transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos ir P plokštumos ribas:

A lygus arba didesnis kaip 200 mm, jei keliavietė sėdynė skirta tik dviem keleiviams,

A lygus arba didesnis kaip 300 mm, jei keliavietė sėdynė skirta daugiau kaip dviem keleiviams.

5.2.   Bendrosios specifikacijos

Saugos diržų tvirtinimo įtaisai turi būti sukurti, pagaminti ir išdėstyti taip, kad:

5.2.1.1.   būtų galima įtaisyti tinkamą saugos diržą. Priekinių kraštinių sėdimųjų vietų diržų tvirtinimo įtaisai turi būti tinkami saugos diržams, kuriuose yra įtraukiklis ir skriemulys, visų pirma atsižvelgiant į diržų tvirtinimo įtaisų tvirtumo charakteristikas, išskyrus atvejus, kai gamintojas transporto priemonę pateikia su įrengtais kitų tipų saugos diržais, kuriuose yra įtraukikliai. Jei tvirtinimo įtaisai tinka tik tam tikrų tipų saugos diržams, tie tipai turi būti nurodyti 4.3 pastraipoje paminėtame blanke;

5.2.1.2.   iki minimumo sumažintų teisingai naudojamo diržo nuslydimo pavojų;

5.2.1.3.   iki minimumo sumažintų juostos sugadinimo dėl sąlyčio su aštriomis, standžiomis transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos dalimis pavojų;

5.2.1.4.   nekliudytų įprastai naudojamai transporto priemonei atitikti šios taisyklės reikalavimus;

5.2.1.5.   tvirtinimo įtaisams, kurie turi skirtingas padėtis, kad asmenys galėtų įlipti į transporto priemonę ir kad apsaugotų asmenis, veiksmingoje sulaikymo padėtyje taikomos šios taisyklės specifikacijos.

Bet kuriai vaikų apsaugos įrangai ISOFIX skirta ISOFIX tvirtinimo sistema ir bet kuris ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas, įtaisytas arba kurį ketinama įtaisyti, turi būti sukurti, pagaminti ir išdėstyti taip, kad:

5.2.2.1.   bet kuri ISOFIX tvirtinimo sistema ir bet kuris viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas nekliudytų įprastai naudojamai transporto priemonei atitikti šios taisyklės reikalavimų.

Bet kuri ISOFIX tvirtinimo sistema ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas, kurie gali būti įtaisyti bet kurioje transporto priemonėje, taip pat turi atitikti šios taisyklės reikalavimus. Todėl tokie tvirtinimo įtaisai turi būti aprašyti tipo patvirtinimo paraiškoje;

5.2.2.2.   ISOFIX tvirtinimo sistemos ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso atsparumas yra pritaikytas bet kuriai vaikų apsaugos įrangai ISOFIX, kurios svorio grupė yra 0, 0+, 1, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44.

5.2.3.   ISOFIX tvirtinimo sistemos, konstrukcija ir išdėstymas

5.2.3.1.   Kiekviena ISOFIX tvirtinimo sistema turi būti 6 mm ± 0,1 mm skersmens skersinis, horizontalus, standus strypas (-ai), apimantis (-ys) dvi 25 mm mažiausio naudingojo ilgio zonas, esančias toje pačioje ašyje, kaip apibrėžta 9 priedo 4 pav.

5.2.3.2.   Bet kuri transporto priemonės sėdimojoje vietoje įtaisyta ISOFIX tvirtinimo sistema turi būti ne mažiau kaip 120 mm už projektinio H taško, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priede, matuojant horizontaliai ir iki strypo vidurio.

5.2.3.3.   Bet kuriai transporto priemonėje įtaisytai ISOFIX tvirtinimo sistemai turi būti užtikrinta galimybė pritaisyti vaikų tvirtinimo įrangą ISOFIX ISO/F2 (B), aprašytą Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlio 2 pav.).

5.2.3.4.   Įrangos ISO/F2 (B) apatinio paviršiaus, kaip aprašyta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlio 2 pav.), padėties kampai turi patekti į nurodytas ribas; kampai matuojami transporto priemonės atskaitos plokštumų atžvilgiu, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 2 priedėlyje:

a)	išilginis supimasis: 15° ± 10°;

b)	šoninis supimasis: 0° ± 5°;

c)	vingiavimas: 0° ± 10°.

5.2.3.5.   ISOFIX tvirtinimo sistemos turi būti naudojimo padėtyje arba laikymo padėtyje. Laikymo padėties atveju turi būti įvykdyti ISOFIX tvirtinimo sistemai taikomi reikalavimai, kai ji yra naudojimo padėtyje.

Kiekvienas ISOFIX apatinis tvirtinimo strypas (naudojimo padėtyje) arba kiekvienas ilgalaikis įtaisytas nukreipimo įtaisas turi būti matomi, nesuspaudus sėdynės sėdimosios dalies arba atlošo, vertikalioje išilginėje plokštumoje, einančioje per nukreipimo įtaiso strypo centrą išilgai linijos, sudarančios į viršų nukreiptą 30° kampą su horizontalia plokštuma.

Kaip alternatyva pirmiau pateiktam reikalavimui, transporto priemonėje prie kiekvieno strypo arba nukreipimo įtaiso gali būti taikomas ilgalaikis ženklinimas. Toks ženklinimas, gamintojo nuožiūra, gali būti vienas iš nurodytųjų.

5.2.3.6.1.   Turi būti bent 9 priedo 12 pav. parodytas simbolis, kurį sudaro ne mažesnio kaip 13 mm skersmens apskritimas ir piktograma, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)	piktograma turi aiškiai skirtis nuo apskritimo fono;

b)	piktograma turi būti netoli nuo kiekvieno sistemos strypo;

5.2.3.6.2.   Didžiosiomis raidėmis parašytas bent 6 mm aukščio žodis „ISOFIX“.

5.2.4.   ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisai, konstrukcija ir išdėstymas

Automobilio gamintojui paprašius, gali būti taikomi pakaitiniai 5.2.4.1 ir 5.2.4.2 pastraipose aprašyti metodai.

5.2.4.1 pastraipoje aprašytas metodas gali būti taikomas, tik jei ISOFIX įtaisyta ant transporto priemonės sėdynės.

Pagal 5.2.4.3 ir 5.2.4.4 pastraipas, kiekvieno ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso, kuris pritaikytas susieti su ISOFIX viršutinės juostos jungtimi, dalis turi būti ne toliau kaip 2 000 mm nuo peties atskaitos taško ir nuspalvintoje nurodytos sėdimosios vietos, kuriai įtaisas įrengtas, srityje, kaip parodyta 9 priedo 6–10 pav., atsižvelgiant į SAE J 826 (1995 m. liepos mėn.) pateiktą ir 9 priedo 5 pav. parodytą modelį, laikantis tokių sąlygų:

5.2.4.1.1.   modelio H taškas yra ties unikalios konstrukcijos H tašku, sėdynei esant apatinėje ir toliausioje galinėje padėtyje, išskyrus tai, kad modelis yra išdėstytas per vidurį (žiūrint horizontaliai) tarp dviejų ISOFIX apatinių tvirtinimo įtaisų;

5.2.4.1.2.   modelio liemens linija turi būti tuo pačiu kampu skersinės vertikalios plokštumos atžvilgiu, kaip ir sėdynės atlošas, kai jis yra stačioje padėtyje; ir

5.2.4.1.3.   modelis įtaisomas vertikalioje išilginėje plokštumoje, kurioje yra modelio H taškas.

5.2.4.2.   ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo zona alternatyviai gali būti nustatyta naudojant įrangą „ISO/F2“ (B), kaip aprašyta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlio 2 pav.), ISOFIX su apatiniais tvirtinimo įtaisais esant 9 priedo 11 pav. parodytoje padėtyje.

Sėdimoji vieta turi būti toliausia, apatinė sėdynės padėtis, sėdynei esant vardinėje padėtyje, arba kaip rekomenduoja transporto priemonės gamintojas.

Žiūrint iš šono, ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas turi būti už „ISO/F2“ (B) įrangos galinio paviršiaus.

„ISO/F2“ (B) įrangos galinio paviršiaus ir horizontalios linijos (9 priedo 11 pav. 3 nuoroda) sankirta, kurioje yra paskutinis standus taškas, kurio kietumas pagal Šorą didesnis kaip 50, sėdynės atlošo viršuje apibrėžia 4 atskaitos tašką (9 priedo 11 pav.) „ISO/F2“ (B) įrangos vidurio linijoje. Ties šiuo atskaitos tašku didžiausias 45° kampas virš horizontalios linijos apibrėžia viršutinės juostos tvirtinimo zonos viršutinę ribą.

Žiūrint iš viršaus, ties 4 atskaitos tašku (9 priedo 11 pav.) didžiausias 90° kampas, besitęsiantis atgal ir į šonus ir, žiūrint iš galo, didžiausias 40° kampas apibrėžia 2 tūrius, kurie riboja ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso zoną.

ISOFIX viršutinės juostos pradžia (5) yra ties „ISO/F2“ (B) įrangos sankirta su plokštuma, 550 mm atstumu virš „ISO/F2“ (B) įrangos horizontalaus paviršiaus (1) „ISO/F2“ (B) įrangos vidurio linijoje (6).

Be to, ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas turi būti didesniu kaip 200 mm atstumu, bet ne didesniu kaip 2 000 mm atstumu, nuo ISOFIX viršutinės juostos pradžios galiniame „ISO/F2“ (B) įrangos paviršiuje, matuojant išilgai juostos, kai ji traukiama virš sėdynės atlošo į ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisą.

ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso dalis transporto priemonėje, pritaikyta susieti su ISOFIX viršutinės juostos jungtimi, gali būti už nuspalvintos zonos, nurodytos 5.2.4.1 arba 5.2.4.2 pastraipoje, ribų, jei vieta zonos ribose nėra tinkama, o transporto priemonėje įtaisytas nukreipimo įtaisas, kuris:

5.2.4.3.1.   užtikrina, kad ISOFIX viršutinė juosta veiktų taip, lyg tvirtinimo įtaiso, kuris pritaikytas susieti su ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisu, dalis būtų nuspalvintoje srityje; ir

5.2.4.3.2.   yra bent 65 mm atstumu už liemens linijos (nestandaus austinės juostos tipo nukreipimo įtaiso arba sudedamojo nukreipimo įtaiso atveju) arba bent 100 mm atstumu už liemens linijos (fiksuoto standaus nukreipimo įtaiso atveju); ir

5.2.4.3.3.   kai bandoma įtaisius numatytoje naudojimo padėtyje, įtaisas yra pakankamai tvirtas atlaikyti apkrovą, kartu su ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisu, kaip nurodyta šios taisyklės 6.6 pastraipoje.

5.2.4.4.   Juostos tvirtinimo įtaisas gali būti sėdynės atlošo įduboje, jei nepatenka į juostos apvyniojamą dalį transporto priemonės sėdynės atlošo viršuje.

5.2.4.5.   ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas turi būti tokių matmenų, kad būtų galima pritaisyti ISOFIX viršutinės juostos kilpą, kaip parodyta 3 pav.

Aplink kiekvieną ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisą turi būti tarpas, leidžiantis įtaisą užrakinti ir atrakinti. Kiekvieno po dangteliu esančio ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso dangtelis turi būti atpažįstamas iš vieno iš simbolių arba vieno iš simbolių veidrodinio atvaizdo, kaip pateikta 9 priedo 13 pav. Dangtelį turi būti galima nuimti be įrankių.

5.3.   Mažiausias diržų tvirtinimo įtaisų skaičius

Bet kurioje M ir N kategorijų transporto priemonėje (išskyrus M2 ir M3 kategorijų transporto priemones, priklausančias I arba II klasei (pagal Taisyklę Nr. 36), A klasei (pagal Taisyklę Nr. 52) ir I arba II bei A klasei (pagal Taisyklę Nr. 107)) turi būti įtaisyti saugos diržų tvirtinimo įtaisai, atitinkantys šios taisyklės reikalavimus.

5.3.1.1.   Diržų komplekto sistemos, pagal Taisyklę Nr. 16 patvirtintos kaip S tipo diržas, tvirtinimo įtaisai (su įtraukikliu (-iais) arba be jo (jų)) turi atitikti Taisyklės Nr. 14 reikalavimus, bet papildomam tvirtinimo įtaisui ar įtaisams, naudojamiems įrengti tarpukojo juostą (įrenginį), netaikomi šios taisyklės tvirtumo ir vietos reikalavimai.

5.3.2.   Mažiausias saugos diržų tvirtinimo įtaisų skaičius kiekvienai į priekį arba atgal atsuktai sėdimajai vietai nurodytas 6 priede.

5.3.3.   Tačiau kraštinėms N1 kategorijos transporto priemonių sėdimosioms vietoms, išskyrus priekines, kaip parodyta 6 priede, ir pažymėtoms simboliu Ø, leidžiama įtaisyti du apatinius tvirtinimo įtaisus, kai tarp sėdynės ir arčiausios transporto priemonės šoninės sienos yra perėjimas, skirtas pasiekti kitose transporto priemonės dalyse esančius keleivius.

Tarpas tarp sėdynės ir šoninės sienos laikomas perėjimu, jei tarpas tarp šoninės sienos, visoms durims esant uždarytoms, ir vertikalios išilginės plokštumos, einančios per tam tikros sėdynės vidurio liniją, matuojant R taško padėtyje ir statmenai transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, yra didesnis kaip 500 mm.

5.3.4.   6 priede parodytoms priekinėms centrinėms sėdimosioms vietoms, pažymėtoms simboliu *, gali užtekti dviejų apatinių tvirtinimo įtaisų, kai priekinis stiklas yra už Taisyklės Nr. 21 1 priede apibrėžtos atskaitos zonos; jei stiklas yra atskaitos zonoje, reikia trijų tvirtinimo įtaisų.

Diržų tvirtinimo įtaisų atžvilgiu priekinis stiklas laikomas atskaitos zonos dalimi, kai gali statiškai paliesti bandymo įrenginį Taisyklės Nr. 21 1 priede aprašytu būdu.

Kiekvienoje 6 priede simboliu pažymėtoje sėdimojoje vietoje turi būti trys tvirtinimo įtaisai. Gali būti naudojami tik du tvirtinimo įtaisai, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:

5.3.5.1.   tiesiai priešais yra sėdynė arba kitų transporto priemonės, atitinkančios Taisyklės Nr. 80 1 priedėlio 3.5 pastraipos reikalavimus, dalių arba

5.3.5.2.   jokia transporto priemonės dalis nėra atskaitos zonoje ir negali joje būti, kai transporto priemonė juda, arba

5.3.5.3.   nurodytoje atskaitos zonoje esančios transporto priemonės dalys atitinka Taisyklės Nr. 80 6 priedėlyje nustatytus energijos sugerties reikalavimus.

5.3.6.   Visoms sulenkiamosioms sėdynėms arba sėdynėms, skirtoms naudoti tik transporto priemonei stovint, taip pat visoms bet kurios transporto priemonės sėdynėms, kurioms netaikomos 5.3.1–5.3.4 pastraipos, nereikalaujama įrengti diržų tvirtinimo įtaisų. Tačiau, jei tokioms sėdynėms transporto priemonėje tvirtinimo įtaisai yra įrengti, jie turi atitikti šios taisyklės reikalavimus. Tokiu atveju užtenka dviejų apatinių tvirtinimo įtaisų.

5.3.7.   Dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto vidurinei priekinei sėdimajai vietai skirti reikalavimai taip pat taikomi kraštinėms priekinėms sėdimosioms vietoms.

5.3.8.   Mažiausias ISOFIX vietų skaičius

5.3.8.1.   Kiekvienoje M1 kategorijos transporto priemonėje turi būti numatytos bent dvi ISOFIX vietos.

Bent dvi ISOFIX vietos turi būti įrengtos ir su ISOFIX tvirtinimo sistema, ir su ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisu.

Taisyklėje Nr. 16 apibrėžtos ISOFIX įrangos, kuri gali būti įrengta kiekvienoje ISOFIX padėtyje, tipas ir skaičius nustatyti Taisyklėje Nr. 16.

5.3.8.2.   Nepaisant 5.3.8.1 pastraipos, jei transporto priemonėje yra tik viena sėdynių eilė, nereikalinga nė viena ISOFIX vieta.

5.3.8.3.   Nepaisant 5.3.8.1 pastraipos, bent viena iš dviejų ISOFIX vietų sistemų turi būti įrengta antroje sėdynių eilėje.

5.3.8.4.   Jei ISOFIX tvirtinimo sistema įrengta priekinėje sėdimojoje vietoje, apsaugotoje oro pagalve, turi būti įtaisytas tos oro pagalvės išjungimo įtaisas.

5.3.8.5.   Nepaisant 5.3.8.1 pastraipos, integruotos vaikų apsaugos įrangos (-ų) atveju numatytasis ISOFIX vietų skaičius turi būti bent du minus 0, 0+ arba 1 masės grupių integruotos vaikų apsaugos įrangos (-ų) skaičius.

5.3.8.6.   Nepaisant 5.3.8.1 pastraipos reikalavimo, kabrioletuose, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (3) 7 priedo 8.1 pastraipoje, jei yra daugiau kaip viena sėdynių eilė, turi būti įrengti bent du ISOFIX apatiniai tvirtinimo įtaisai. Kai tokiose transporto priemonėse yra įtaisytas ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas, jis turi atitikti šios taisyklės reikalavimus.

5.3.9.   Kai sėdynės gali būti pasukamos arba nustatomos kitomis kryptimis ir yra pritaikytos naudoti transporto priemonei stovint, 5.3.1 pastraipos reikalavimai taikomi tik kryptims, kurios numatytos įprastai naudoti transporto priemonei važiuojant, kaip nustatyta šioje taisyklėje. Informacijos dokumente tuo tikslu turi būti įrašyta pastaba.

5.4.   Diržų tvirtinimo įtaisų vieta (žr. 3 priedo 1 pav.)

5.4.1.   Bendroji informacija

5.4.1.1.   Bet kurio diržo tvirtinimo įtaisai gali būti įrengti arba vien tik transporto priemonės konstrukcijoje, sėdynės konstrukcijoje, bet kurioje kitoje transporto priemonės dalyje, arba paskirstyti šiose vietose.

5.4.1.2.   Bet kuris diržo tvirtinimo įtaisas gali būti naudojamas tvirtinti dviejų gretimų saugos diržų galus, jei įvykdyti bandymo reikalavimai.

5.4.2.   Veiksmingo apatinio diržo tvirtinimo įtaiso vieta

5.4.2.1.   Priekinės sėdynės, M1 kategorijos transporto priemonė

M1 kategorijos variklinėse transporto priemonėse α1 kampas (ne užrakto pusėje) turi būti 30–80° intervale, o α2 kampas (užrakto pusėje) turi būti 45–80° intervale. Abu kampų reikalavimai galioja visoms priekinių sėdynių įprastoms važiavimo padėtims. Kai bent vienas iš α1 ir α2 kampų yra pastovus (pvz., tvirtinimo įtaisas pritaisytas prie sėdynės) visose įprasto naudojimo padėtyse, jo reikšmė turi būti 60 ± 10°. Reguliuojamųjų sėdynių su reguliavimo įtaisu atveju, kaip aprašyta 2.12 pastraipoje, kai sėdynės atlošo kampas mažesnis kaip 20° (žr. 3 priedo 1 pav.), α1 kampas gali būti mažesnis nei pirmiau nustatyta minimali vertė (30°), jeigu jis ne mažesnis kaip 20° bet kurioje įprasto naudojimo padėtyje.

5.4.2.2.   Galinės sėdynės, M1 kategorijos transporto priemonė

M1 kategorijos variklinėse transporto priemonėse α1 ir α2 kampai visose galinėse sėdynėse turi būti 30–80° intervale. Jei galinės sėdynės yra reguliuojamosios, pirmiau nurodyti kampai galioja visoms įprastoms važiavimo padėtims.

5.4.2.3.   Priekinės sėdynės, visų kategorijų, išskyrus M1, transporto priemonės

Visų kategorijų, išskyrus M1, variklinėse transporto priemonėse α1 ir α2 kampai visose priekinių sėdynių įprastose važiavimo padėtyse turi būti 30–80°. Kai didžiausia transporto priemonės masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, visose priekinių sėdynių įprasto naudojimo padėtyse bent vienas iš α1 ir α2 kampų yra pastovus, jo vertė turi būti 60 ± 10° (pvz., tvirtinimo įtaisas pritaisytas prie sėdynės).

5.4.2.4.   Galinės sėdynės ir specialios priekinės arba galinės sėdynės, bet kurios kategorijos, išskyrus M1, transporto priemonės

Bet kurios kategorijos, išskyrus M1, transporto priemonėse:

a)	keliavietės sėdynės;

b)	reguliuojamosios sėdynės (priekinės ir galinės) su reguliavimo įtaisu, kaip aprašyta 2.12 pastraipoje, kai sėdynės atlošo kampas mažesnis kaip 20° (žr. 3 priedo 1 pav.) ir

c)	kitos galinės sėdynės

α1 ir α2 kampai gali būti 20–80° intervale bet kurioje įprasto naudojimo padėtyje. Kai didžiausia transporto priemonės masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, visose priekinių sėdynių įprasto naudojimo padėtyse bent vienas iš α1 ir α2 kampų yra pastovus, jo vertė turi būti 60 ± 10° (pvz., tvirtinimo įtaisas pritaisytas prie sėdynės).

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių sėdynių, išskyrus priekines, α1 ir α2 kampai turi būti 45–90° intervale visose įprasto naudojimo padėtyse.

5.4.2.5.   Atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir einančių per vieną iš dviejų skirtingų, veiksmingo, apatinių to paties saugos diržo tvirtinimo įtaisų L1 ir L2, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. M1 ir N1 kategorijos transporto priemonių bet kurios vidurinės sėdimosios vietos atveju pirmiau nurodytas atstumas turi būti ne mažesnis kaip 240 mm, jei vidurinės galinės sėdynės negalima sukeisti vietomis su jokia kita transporto priemonės sėdyne. Išilginė vidurinė sėdynės plokštuma turi eiti tarp L1 ir L2 taškų ir nuo jų turi būti bent 120 mm atstumu.

5.4.3.   Veiksmingo viršutinių diržo tvirtinimo įtaisų vieta (žr. 3 priedą)

5.4.3.1.   Jeigu naudojamas juostos kreipiklis arba panašus įtaisas, darantis įtaką viršutiniam veiksmingo diržo tvirtinimo įtaisui, ši vieta nustatoma įprastu būdu, tvirtinimo įtaiso vietą apsvarstant, kai juostos išilginė vidurio linija eina per J1 tašką, apibrėžiamą nuo R taško nurodytais trimis segmentais:

RZ	:	liemens linijos segmentas, išmatuotas į viršų nuo R taško ir esantis 530 mm ilgio;
ZX	:	išilginei vidurinei transporto priemonės plokštumai statmenas segmentas, išmatuotas nuo Z taško tvirtinimo įtaiso kryptimi ir esantis 120 mm ilgio;
XJ1	:	RZ ir ZX segmentais apibrėžtai plokštumai statmenas segmentas, išmatuotas į priekį nuo X taško ir esantis 60 mm ilgio.

J2 taškas yra nustatomas simetriškai J1 taško atžvilgiu aplink išilginę vertikalią plokštumą, einančią per 5.1.2 pastraipoje aprašytą tam tikroje sėdynėje esančio manekeno liemens liniją.

Kai priekinėms ir galinėms sėdynėms pasiekti naudojamas dvejų durų derinys, o viršutinis tvirtinimo įtaisas yra pritaisytas prie „B“ statmens, sistema turi būti sukurta taip, kad netrukdytų įlipti į transporto priemonę arba išlipti.

5.4.3.2.   Viršutinis veiksmingo tvirtinimo įtaisas turi būti žemiau FN plokštumos, kuri eina statmenai vidurinei išilginei sėdynės plokštumai ir su liemens linija sudaro 65° kampą. Galinėms sėdynėms kampas gali būti sumažintas iki 60°. FN plokštuma turi kirsti liemens liniją D taške taip, kad DR = 315 mm + 1,8 S. Tačiau, kai S ≤ 200 mm, DR = 675 mm.

5.4.3.3.   Viršutinis veiksmingo diržo tvirtinimo įtaisas turi būti už FK plokštumos, einančios statmenai sėdynės išilginei vidurio plokštumai ir kertančios liemens liniją 120° kampu B taške taip, kad BR = 260 mm + S. Kai S ≥ 280 mm, gamintojas savo nuožiūra gali naudoti BR = 260 mm + 0,8 S.

5.4.3.4.   S vertė turi būti ne mažesnė kaip 140 mm.

5.4.3.5.   Viršutinis diržo veiksmingo tvirtinimo įtaisas turi būti į galą nuo vertikalios plokštumos, statmenos transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir einančios per R tašką, kaip parodyta 3 priede.

5.4.3.6.   Viršutinis diržo veiksmingo tvirtinimo įtaisas turi būti virš horizontalios plokštumos, einančios per C tašką, apibrėžtą 5.1.4 pastraipoje.

Greta 5.4.3.1 pastraipoje apibrėžto viršutinio tvirtinimo įtaiso galimi kiti veiksmingo tvirtinimo viršutiniai įtaisai, jei įvykdyta viena iš pateiktų sąlygų.

5.4.3.7.1.   Papildomi tvirtinimo įtaisai atitinka 5.4.3.1–5.4.3.6 pastraipų reikalavimus.

5.4.3.7.2.   Papildomi tvirtinimo įtaisai gali būti naudojami be įrankių, pagal 5.4.3.5 ir 5.4.3.6 pastraipų reikalavimus, jie įtaisyti vienoje iš sričių, apibrėžiamų 80 mm aukštyn arba žemyn paslenkama sritimi, parodyta šios taisyklės 3 priedo 1 pav.

Diržų komplektui skirtas tvirtinimo įtaisas (-ai) atitinka 5.4.3.6 pastraipoje išdėstytus reikalavimus, jei yra įtaisyti už skersinės plokštumos, einančios per atskaitos liniją, ir esantys:

5.4.3.7.3.1.   vieno tvirtinimo įtaiso atveju – dviem susikertančioms plokštumoms, kurias apibrėžia vertikalės, einančios per J1 ir J2 taškus, kaip apibrėžta 5.4.3.1 pastraipoje, kurios horizontalios dalys yra parodytos šios taisyklės 3 priedo 2 pav., bendroje srityje;

5.4.3.7.3.2.   dviejų tvirtinimo įtaisų atveju – bet kurioje iš pirmiau apibrėžtų susikertančių plokštumų, jei kiekvienas tvirtinimo įtaisas yra ne didesniu kaip 50 mm atstumu nuo simetriškai išdėstyto, veidrodinio kito tvirtinimo įtaiso, esančio tam tikros sėdynės P plokštumoje, kaip apibrėžta 5.1.6 pastraipoje.

5.5.   Srieginių tvirtinimo įtaisų angų matmenys

5.5.1.   Tvirtinimo įtaiso srieginė anga turi būti 1,1 cm ilgio (20 UNF 2B).

5.5.2.   Jei transporto priemonėje yra gamintojo įtaisyti saugos diržai, pritvirtinti prie visų tam tikrai sėdynei skirtų tvirtinimo įtaisų, tie tvirtinimo įtaisai gali neatitikti 5.5.1 pastraipos reikalavimų, jeigu jie atitinka kitus šios taisyklės reikalavimus. Be to, 5.5.1 pastraipos reikalavimai netaikomi papildomiems tvirtinimo įtaisams, kurie atitinka 5.4.3.7.3 pastraipos reikalavimus.

5.5.3.   Turi būti įmanoma pašalinti saugos diržą nesugadinant tvirtinimo įtaiso.

6.   BANDYMAI

6.1.   Bendrieji sėdynių diržų tvirtinimo įtaisų bandymai

Pagal 6.2 pastraipos reikalavimus ir gamintojo prašymu;

6.1.1.1.   bandymai gali būti atliekami naudojant transporto priemonės konstrukciją arba iki galo užbaigtą transporto priemonę;

6.1.1.2.   bandymai gali būti atliekami su tvirtinimo įtaisais, susijusiais tik su viena sėdyne arba viena sėdynių grupe, jeigu:

a)	bandomų tvirtinimo įtaisų konstrukcijos savybės yra tokios pačios kaip tvirtinimo įtaisų, susijusių su kitomis sėdynėmis arba sėdynių grupe; ir

b)	kai tokie tvirtinimo įtaisai visiškai arba iš dalies pritaisyti prie sėdynės arba sėdynių grupės, sėdynės arba sėdynių grupės konstrukcinės savybės yra tokios pačios kaip kitų sėdynių arba sėdynių grupių;

6.1.1.3.   langai ir durys gali būti įtaisyti arba ne ir uždaryti arba ne;

6.1.1.4.   gali būti pritaisyta bet kokia paprastai naudojama ir galinti prisidėti prie transporto priemonės konstrukcijos standumo įranga.

6.1.2.   Sėdynės turi būti įtaisytos ir išdėstytos už tvirtinimo bandymus atsakingos technikos tarnybos parinktoje važiavimo arba naudojimo padėtyje, stengiantis, kad sistemos tvirtumo atžvilgiu būtų kuo nepalankesnės sąlygos. Sėdynių padėtis turi būti nurodyta ataskaitoje. Sėdynės atlošas, jeigu jo polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotas gamintojo nustatytu būdu arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas naudingas sėdynės atlošo polinkio kampas, kurio reikšmė kuo artimesnė 25° (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse), o visų kitų kategorijų transporto priemonėse – kuo artimesnė 15°.

6.2.   Transporto priemonės įtvirtinimas, atliekant saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymus ir ISOFIX tvirtinimo įtaisų bandymus

6.2.1.   Dėl transporto priemonei per bandymą tvirtinti naudojamo būdo neturi padidėti sėdynių diržų tvirtinimo įtaisų arba ISOFIX tvirtinimo įtaisų ir jų tvirtinimo vietos tvirtumas arba sumažėti įprasta konstrukcijos deformacija.

6.2.2.   Laikoma, kad tvirtinimo įtaisas atitinka nustatytus reikalavimus, jei nedaro poveikio sričiai, einančiai per visą konstrukcijos plotį, ir jei transporto priemonė arba konstrukcija yra įtvirtinta arba užfiksuota priekyje ne mažesniu kaip 500 mm atstumu nuo bandomo tvirtinimo įtaiso ir laikoma arba užfiksuota gale ne mažesniu kaip 300 mm atstumu nuo to tvirtinimo įtaiso.

6.2.3.   Rekomenduojama, kad konstrukcija remtųsi į atramas, padėtas maždaug ties ratų ašimis, arba, jeigu tai neįmanoma, ties pakabos tvirtinimo taškais.

6.2.4.   Jei taikomas šios taisyklės 6.2.1–6.2.3 pastraipose neaprašytas tvirtinimo būdas, turi būti įrodyta, kad jis yra lygiavertis.

6.3.   Bendrieji sėdynių diržų tvirtinimo įtaisų bandymų reikalavimai

6.3.1.   Visi tos pačios grupės sėdynių diržų tvirtinimo įtaisai turi būti bandomi vienu metu. Tačiau, jei yra pavojus, kad nesimetriška sėdynių ir (arba) tvirtinimo įtaisų apkrova gali sukelti gedimų, su nesimetriška apkrova galima atlikti papildomą bandymą.

6.3.2.   Traukimo jėga turi būti taikoma sėdimąją vietą atitinkančia kryptimi 10 laipsnių ± 5° kampu virš horizontalės plokštumoje, lygiagrečioje su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma.

Turi būti taikoma išankstinė 10 % apkrova su ± 30 % dydžio tikslinės apkrovos leistinuoju nuokrypiu; apkrova turi būti didinama, kol pasiekia 100 % susijusios tikslinės apkrovos.

6.3.3.   Visas apkrovos dydis turi būti pasiektas kuo greičiau, didžiausios apkrovos taikymo laikas – 60 sekundžių.

Tačiau gamintojas gali prašyti, kad reikiama apkrova būtų pasiekta per 4 sekundes.

Diržų tvirtinimo įtaisai turi išlaikyti nustatytą apkrovą ne trumpiau kaip 0,2 sekundės.

6.3.4.   Per bandymus naudotini 6.4 pastraipoje aprašyti traukos įtaisai yra parodyti 5 priede. 5 priedo 1 pav. parodyti įtaisai padedami ant sėdynės pagalvėlės ir, kai įmanoma, pastumiami sėdynės atlošo link, kai diržo juosta standžiai juos apjuosia. 5 priedo 2 pav. parodytas įtaisas padedamas į vietą, diržo juosta uždedama ant įtaiso ir tvirtai patraukiama. Atliekant šį veiksmą, saugos diržo tvirtinimo įtaisams turi būti taikoma tik minimali išankstinė apkrova, reikalinga tam, kad bandymo įtaisas atsidurtų tinkamoje vietoje.

Kiekvienoje sėdimojoje vietoje naudojamas 254 mm arba 406 mm traukos įtaisas turi būti toks, kad jo plotis būtų kuo panašesnis į atstumą tarp apatinių tvirtinimo įtaisų.

Nustatant traukos įtaiso vietą, traukimo bandymo metu turi būti vengiama abipusės įtakos, kuri darytų neigiamą poveikį apkrovai ir apkrovos pasiskirstymui.

Sėdynių viršutiniai diržų tvirtinimo įtaisai bandomi laikantis tokių sąlygų:

Priekinės kraštinės sėdynės

Diržo tvirtinimo įtaisai pateikiami 6.4.1 pastraipoje nurodytam bandymui, per kurį jiems perduodama apkrova, naudojant įtaisą, geometriškai atitinkantį trijose vietose tvirtinamą diržą su įtaisytu įtraukikliu ir turinčiu skriemulį arba juostos kreipiklį viršutiniame diržo tvirtinimo įtaise. Be to, jei tvirtinimo įtaisų skaičius yra didesnis nei nurodyta 5.3 pastraipoje, su šiais tvirtinimo įtaisais atliekamas 6.4.5 pastraipoje nurodytas bandymas, per kurį apkrova tvirtinimo įtaisams perduodama naudojant įtaisą, geometriškai atitinkantį saugos diržo, kuris prie jų bus pritaisomas, tipą.

6.3.5.1.1.   Tuo atveju, kai įtraukiklis nėra įtaisytas kraštiniame apatiniame diržo tvirtinimo įtaise arba kai įtraukiklis įtaisytas viršutiniame diržo tvirtinimo įtaise, su apatiniais diržo tvirtinimo įtaisais taip pat turi būti atliekamas 6.4.3 pastraipoje nurodytas bandymas.

6.3.5.1.2.   Pirmiau nurodytu atveju 6.4.1 ir 6.4.3 pastraipose nurodyti bandymai gali būti atliekami su dviem skirtingomis konstrukcijomis, jei gamintojas to pageidauja.

6.3.5.2.   Galinės kraštinės sėdynės ir visos vidurinės sėdynės

Su diržo tvirtinimo įtaisais atliekamas 6.4.2 pastraipoje nurodytas bandymas, per kurį jiems perduodama apkrova naudojant įtaisą, geometriškai atitinkantį trijose vietose tvirtinamą saugos diržą be įtraukiklio, ir 6.4.3 pastraipoje nurodytas bandymas, per kurį apkrova perduodama dviem apatiniams diržo tvirtinimo įtaisams, naudojant įrenginį, geometriškai atitinkantį juosmens diržą. Jei gamintojas pageidauja, su dviem skirtingomis konstrukcijomis gali būti atliekami du bandymai.

6.3.5.3.   Kai gamintojas šią transporto priemonę pateikia su saugos diržais, su atitinkamais diržų tvirtinimo įtaisais gamintojo prašymu gali būti atliekamas tik toks bandymas, per kurį apkrovos jiems perduodamos naudojant įtaisą, geometriškai atitinkantį prie tų įtaisų tvirtinamų diržų tipą.

6.3.6.   Jei kraštinėms ir vidurinėms sėdynėms viršutiniai diržų tvirtinimo įtaisai nėra pateikiami, su apatiniais diržų tvirtinimo įtaisais atliekamas 6.4.3 pastraipoje nurodytas bandymas, per kurį tiems įtaisams perduodamos apkrovos, naudojant geometriškai juosmens diržą atitinkantį įtaisą.

6.3.7.   Jei transporto priemonėje galima įrengti kitus įtaisus, kurie be ričių ir kitų priemonių neleidžia juostų tiesiogiai tvirtinti prie diržo tvirtinimo įtaisų arba kuriems reikalingi diržo tvirtinimo įtaisai, papildantys minėtuosius 5.3 pastraipoje, saugos diržas arba laidai, ritės ir kita saugos diržo įranga prie diržo tvirtinimo įtaisų transporto priemonėje tvirtinami tokiu įtaisu, ir su diržo tvirtinimo įtaisais turi būti atliekami 6.4 pastraipoje nurodyti bandymai.

6.3.8.   Gali būti taikomas šios taisyklės 6.3 pastraipoje neaprašytas bandymo būdas, bet turi būti įrodyta, kad jis yra lygiavertis.

6.4.   Tam tikri sėdynių diržų tvirtinimo įtaisų bandymo reikalavimai

6.4.1.   Trijose vietose tvirtinamo diržo, turinčio įtraukiklį ir skriemulį arba juostos kreipiklį prie viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso, bandymas

6.4.1.1.   Prie viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso pritaisomas specialus skriemulys arba lyno ar juostos kreipiklis, kuris tinka apkrovai perduoti iš traukos įtaiso, arba gamintojo pateiktas skriemulys ar juostos kreipiklis.

6.4.1.2.   Traukos įtaisas (žr. 5 priedo 2 pav.), prijungtas prie to paties diržo tvirtinimo įtaisų, naudojant įrenginį, kuris atitinka tokio saugos diržo viršutinės liemens dalies juostos geometriją, veikiamas 1 350 daN ± 20 daN apkrova. Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 675 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 450 ± 20 daN apkrova.

6.4.1.3.   Tuo pačiu metu traukos įtaisui (žr. 5 priedo 1 pav.), pritaisytam prie dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, taikoma 1 350 daN ± 20 daN traukos jėga. Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 675 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 450 ± 20 daN apkrova.

6.4.2.   Trijose vietose tvirtinamo diržo be įtraukiklio arba su įtraukikliu prie viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso bandymas

6.4.2.1.   Traukos įtaisas (žr. 5 priedo 2 pav.), prijungtas prie viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso ir prie to paties diržo priešpriešinio apatinio tvirtinimo įtaiso, naudojant, jei pateikia gamintojas, prie viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso pritaisytą įtraukiklį, veikiamas 1 350 daN ± 20 daN bandymo apkrova. Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 675 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 450 ± 20 daN apkrova.

6.4.2.2.   Tuo pačiu metu traukos įtaisui (žr. 5 priedo 1 pav.), pritaisytam prie apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, taikoma 1 350 daN ± 20 daN traukos jėga. Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 675 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 450 ± 20 daN apkrova.

6.4.3.   Juosmens diržo bandymas

Prie dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų pritaisytam traukos įtaisui (žr. 5 priedo 1 pav.) taikoma 2 225 daN ± 20 daN bandymo apkrova. Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 1 110 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 740 ± 20 daN apkrova.

6.4.4.   Diržo tvirtinimo įtaisų, esančių sėdynės konstrukcijoje arba paskirstytų transporto priemonės konstrukcijoje ir sėdynės konstrukcijoje, bandymas

6.4.4.1.   Turi būti atliktas 6.4.1, 6.4.2. ir 6.4.3 pastraipose apibrėžtas bandymas, atitinkamai tuo pačiu metu kiekvienai sėdynei ir kiekvienai sėdynių grupei taikant pirmiau nurodytą jėgą.

6.4.4.2.   6.4.1, 6.4.2 ir 6.4.3 pastraipose nurodytos apkrovos papildomos jėga, kuri prilygsta 20 sukomplektuotų sėdynių masei. Fizinį bandomos sėdynės masės poveikį sėdynės tvirtinimo įtaisams atitinkanti inercinė apkrova turi būti taikoma sėdynei arba svarbioms sėdynės dalims. Papildomai taikomą apkrovą arba apkrovas bei jų pasiskirstymą nustato gamintojas, pritarus technikos tarnybai.

M2 ir N2 kategorijų transporto priemonių atveju ši jėga turi būti lygi 10 sukomplektuotų sėdynių masei; M3 ir N3 kategorijų atveju ji turi būti lygi 6,6 sukomplektuotų sėdynių masei.

6.4.5.   Specialaus tipo diržo bandymas

6.4.5.1.   Traukos įtaisas (žr. 5 priedo 2 pav.), prijungtas prie tokio saugos diržo tvirtinimo įtaisų naudojant įrenginį, kuris atitinka viršutinės liemens dalies juostos arba juostų geometriją, veikiamas 1 350 daN ± 20 daN apkrova.

6.4.5.2.   Tuo pačiu metu traukos įtaisui (žr. 5 priedo 3 pav.), pritaisytam prie dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, taikoma 1 350 daN ± 20 daN traukos jėga.

6.4.5.3.   Ne M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju bandymo apkrova turi būti 675 ± 20 daN, išskyrus tai, kad M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms taikoma 450 ± 20 daN apkrova.

6.4.6.   Atgal atsuktų sėdynių bandymas

6.4.6.1.   Tvirtinimo taškai atitinkamai bandomi taikant 6.4.1, 6.4.2 arba 6.4.3 pastraipose nurodytas jėgas. Kiekvienu atveju bandymo apkrova turi atitikti M3 arba N3 kategorijų transporto priemonėms nurodytą apkrovą.

6.4.6.2.   Bandymo apkrova sėdimosios vietos atžvilgiu turi būti nukreipta į priekį, kaip nurodyta 6.3 pastraipoje aprašytoje metodikoje.

6.5.   7 priedo 1 pastraipoje aprašytos sėdynių grupės atveju, automobilio gamintojo nuožiūra, kaip alternatyvą 6.3 ir 6.4 pastraipose aprašytam statiniam bandymui galima atlikti 7 priede aprašytą dinaminį bandymą.

6.6.   Statinio bandymo reikalavimai

6.6.1.   ISOFIX tvirtinimo sistemų tvirtumas turi būti išbandomas statinės jėgos taikymo įtaisui su gerai prijungtais ISOFIX priedais, taikant jėgas, kaip aprašyta 6.6.4.3 pastraipoje.

ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisui atliekamas papildomas bandymas, kaip aprašyta 6.6.4.4 pastraipoje.

Visos tos pačios sėdynių eilės ISOFIX padėtys, kurios gali būti naudojamos vienu metu, turi būti bandomos kartu.

6.6.2.   Bandymą galima atlikti naudojant visiškai sukomplektuotą transporto priemonę arba naudojant tiek jos dalių, kad būtų imituojamas transporto priemonės konstrukcijos tvirtumas ir standumas.

Langai ir durys gali būti įtaisyti arba ne, uždaryti arba ne.

Gali būti pritaisyta bet kokia paprastai naudojama įranga, galinti prisidėti prie transporto priemonės konstrukcijos.

Bandymas gali būti apribotas ISOFIX padėtimi, susijusia tik su viena sėdyne arba sėdynių grupe, jeigu:

a)	tam tikros ISOFIX padėties struktūrinės savybės yra tokios pačios kaip ISOFIX padėties, susijusios su kitomis sėdynėmis arba sėdynių grupe, ir

b)	kai tokios ISOFIX vietos yra visiškai arba iš dalies įrengtos sėdynėje arba sėdynių grupėje, sėdynės arba sėdynių grupės konstrukcinės savybės yra tokios pačios kaip kitų sėdynių arba sėdynių grupių.

6.6.3.   Jei sėdynės ir galvos atramos yra reguliuojamos, jos turi būti išbandytos technikos tarnybos apibrėžtoje padėtyje, automobilio gamintojo nurodytame ribotame intervale, kaip pateikta Taisyklės Nr. 16 17 priedo 3 priedėlyje.

6.6.4.   Jėgos, kryptys ir nuokrypio ribos

6.6.4.1.   Apatinio priekinio SFAD skersinio viduriui turi būti taikoma 135 N ± 15 N jėga, kad būtų nustatyta išilginė SFAD išsiplėtimo padėtis, siekiant pašalinti bet kokį laisvumą arba įtempimą tarp SFAD ir jo atramos.

6.6.4.2.   Jėgos statinės jėgos taikymo įtaisui (SFAD) taikomos priekine ir įstriža kryptimis pagal 1 lentelę.

1 lentelė

Bandymo jėgų kryptys

Priekinė	0° ± 5°	8 kN ± 0,25 kN
Įstriža	75° ± 5° (į abi puses nuo tiesios padėties arba, jei yra nepalankesnė pusė ar abi pusės simetriškos – tik į vieną pusę)	5 kN ± 0,25 kN

Kiekvienas iš šių bandymų gali būti atliekamas su skirtingomis konstrukcijomis, jei to pageidauja gamintojas.

Jėgos priekine kryptimi taikomos pradiniam jėgos taikymo kampui esant 10 ± 5° virš horizontalės. Jėgos įstrižine kryptimi taikomos horizontaliai: 0° ± 5°. 500 N ± 25 N dydžio išankstinės apkrovos jėga taikoma 9 priedo 2 pav. nurodytam apkrovos taškui X. Visa jėga turi būti pasiekiama per 2 s arba greičiau. Jėga turi būti išlaikoma bent 0,2 s.

Visi matavimai turi būti atliekami pagal ISO 6487, kai CFC – 60 Hz arba taikomas bet koks lygiavertis būdas.

Tik ISOFIX tvirtinimo sistemos bandymai

6.6.4.3.1.   Priekine kryptimi taikomos jėgos bandymas

SFAD X taško horizontalusis išilginis nuokrypis (po išankstinės apkrovos), taikant 8 kN ± 0,25 kN jėgą, turi būti apribotas iki 125 mm, o liekamoji deformacija, įskaitant dalinį bet kurio ISOFIX apatinio tvirtinimo įtaiso ar gretimos srities trūkį arba lūžį, neturi būti laikoma gedimu, jei reikalaujama jėga išlaikoma nustatytą laiką.

6.6.4.3.2.   Įstrižine kryptimi taikomos jėgos bandymas

SFAD X taško nuokrypis (po išankstinės apkrovos) jėgos taikymo kryptimi, taikant 5 kN ± 0,25 kN jėgą, turi būti apribotas iki 125 mm, o liekamoji deformacija, įskaitant dalinį bet kurio ISOFIX apatinio tvirtinimo įtaiso ar gretimos srities trūkį arba lūžį, neturi būti laikoma gedimu, jei reikalaujama jėga išlaikoma nustatytą laiką.

6.6.4.4.   ISOFIX tvirtinimo sistemų ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso bandymas

50 N ± 5 N įtempimo išankstinė apkrova turi būti taikoma tarp SFAD ir viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso. X taško horizontalusis nuokrypis (po išankstinės apkrovos), taikant 8 kN ± 0,25 kN jėgą, turi būti apribotas iki 125 mm, o liekamoji deformacija, įskaitant dalinį bet kurio ISOFIX apatinio tvirtinimo įtaiso ir viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso ar gretimos srities trūkį arba lūžį, neturi būti laikoma gedimu, jei reikalaujama jėga išlaikoma nustatytą laiką.

2 lentelė

Nuokrypių ribos

Jėgos kryptis	Didžiausias SFAD X taško nuokrypis
Priekinė	125 mm išilginis
Įstrižinė	125 mm jėgos kryptis

6.6.5.   Papildomos jėgos.

6.6.5.1.   Sėdynės inercijos jėgos

Įrengimo padėtyje, kai apkrova perduodama transporto priemonės sėdynei, bet ne tiesiogiai transporto priemonės konstrukcijai, turi būti atliktas bandymas, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės sėdynės tvirtinimo įtaisai yra pakankamai tvirti. Per šį bandymą horizontaliai ir išilgai priekine kryptimi sėdynei arba susijusiai sėdynės daliai, atitinkančiai bandomos sėdynės masės fizinį poveikį sėdynės tvirtinimo įtaisams, taikoma jėga, lygi 20 svarbių sėdynės dalių masei. Papildomai taikomą apkrovą arba apkrovas bei jų pasiskirstymą nustato gamintojas, pritarus technikos tarnybai.

Gamintojo prašymu, atliekant pirmiau aprašytus statinius bandymus, ties SFAD X tašku gali būti taikoma papildoma apkrova.

Jei viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas integruotas į transporto priemonės sėdynę, šis bandymas turi būti atliekamas su ISOFIX viršutine juosta.

Neturi būti jokio lūžio, turi būti įvykdyti 2 lentelėje pateikti nuokrypio reikalavimai.

Pastaba. Šis bandymas neturi būti atliekamas, kai koks nors transporto priemonės saugos diržų sistemos tvirtinimo įtaisas yra integruotas į transporto priemonės sėdynės konstrukciją, ir transporto priemonės sėdynė jau yra išbandyta ir patvirtinta, kad atitinka tvirtinimo įtaiso apkrovos bandymų reikalavimus pagal šią taisyklę taikomus suaugusiųjų keleivių tvirtinimo įtaisams.

7.   PATIKRINIMAS PER SAUGOS DIRŽO TVIRTINIMO ĮTAISŲ STATINIUS BANDYMUS IR PO JŲ

Visi tvirtinimo įtaisai turi išlaikyti 6.3 ir 6.4 pastraipose nurodytą bandymą. Liekamoji deformacija, įskaitant bet kurio tvirtinimo įtaiso arba gretimos srities dalinį trūkį arba lūžį, nelaikoma gedimu, jei reikiama jėga išlaikoma nustatytą laiką. Per bandymą reikia atsižvelgti į mažiausius 5.4.2.5 pastraipoje apibrėžtus veiksmingo apatinių diržo tvirtinimo įtaisų tarpus ir 5.4.3.6 pastraipos reikalavimus, taikomus veiksmingiems viršutiniams diržo tvirtinimo įtaisams.

7.1.1.   M1 kategorijos transporto priemonėms, kurių bendra leidžiamoji masė ne didesnė kaip 2,5 tonos, jei viršutinis saugos diržo tvirtinimo įtaisas pritaisytas prie sėdynės konstrukcijos, viršutinis saugos diržo veiksmingo tvirtinimo įtaisas per bandymą neturi pasislinkti į priekį nuo skersinės plokštumos, einančios per bandomos sėdynės R tašką ir C tašką (žr. šios taisyklės 3 priedo 1 pav.).

Atliekant bandymus su pirmiau neminėtomis transporto priemonėmis, viršutinis saugos diržo veiksmingo tvirtinimo įtaisas per bandymą neturi pasislinkti į priekį nuo skersinės plokštumos, palinkusios 10° į priekį ir einančios per sėdynės R tašką.

Per bandymą išmatuojamas didžiausias veiksmingo viršutinio tvirtinimo įtaiso taško poslinkis.

Jei veiksmingo viršutinio tvirtinimo taško poslinkis viršija pirmiau nurodytą apribojimą, gamintojas technikos tarnybai turi įrodyti, kad keleiviui dėl to nekyla pavojus. Kaip pavyzdį galima taikyti Taisyklėje Nr. 94 nurodytą bandymo metodiką arba vežimėlio bandymą, taikant tam tikrą impulsą, kad būtų įrodyta, jog keleiviui lieka pakankamai erdvės.

7.2.   Transporto priemonėse, kuriose naudojami tokie įtaisai, poslinkio ir fiksavimo įtaisai, leidžiantys visiems keleiviams išlipti iš transporto priemonės, turi išlikti valdomi ranka, pašalinus traukos jėgą.

7.3.   Po bandymo reikia užfiksuoti visą tvirtinimo įtaisams ir konstrukcijoms, kuriems buvo taikoma apkrova, padarytą žalą.

7.4.   Pagal leidžiančią nukrypti nuostatą, prie M3 kategorijos ir M2 kategorijos transporto priemonių, kurių didžiausia masė didesnė kaip 3,5 tonos, vienos arba keleto sėdynių pritaisyti viršutiniai tvirtinimo įtaisai, kurie atitinka Taisyklės Nr. 80 reikalavimus, neprivalo atitikti 7.1 pastraipos reikalavimų dėl 5.4.3.6 pastraipos sąlygų įvykdymo.

8.   PAKEITIMAI IR TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO GALIOJIMO PRATĘSIMAS

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą turi būti pranešta transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

8.1.1.   laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

8.1.2.   reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus.

8.2.   Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą tvirtinti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama laikantis 4.3 pastraipoje aprašytos tvarkos.

8.3.   Patvirtinimo galiojimą leidžianti pratęsti kompetentinga institucija turi tokiam pratęsimui paskirti serijos numerį ir naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį pranešimo blanką informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

9.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

9.1.   kiekviena patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė, kaip nurodyta šioje taisyklėje, turi atitikti patvirtintą transporto priemonių tipą, atsižvelgiant į informaciją, darančią poveikį saugos diržų tvirtinimo įtaisų, ISOFIX tvirtinimo sistemos bei ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaiso savybėms;

9.2.   kad būtų patikrinta atitiktis, kaip pirmiau nurodyta 9.1 pastraipoje, tam tikras serijinės gamybos transporto priemonių, turinčių pagal šią taisyklę reikalaujamą patvirtinimo ženklą, skaičius patikrinamas atsitiktine tvarka;

9.3.   paprastai, kaip pirmiau paminėta, per patikrinimus atliekami tik matavimai. Tačiau jei būtina, su transporto priemonėmis turi būti atliekama keletas 6 pastraipoje aprašytų bandymų, kuriuos parenka patvirtinimo bandymus atliekanti technikos tarnyba.

10.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

10.1.   Transporto priemonių tipui pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima anuliuoti, jeigu neįvykdytas pirmiau 9.1 pastraipoje pateiktas reikalavimas arba jeigu pirmiau 9 pastraipoje nurodyti patikrinimai parodė, kad jos saugos diržų tvirtinimo įtaisai arba ISOFIX tvirtinimo sistema ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisas neatitinka reikalavimų.

10.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai nedelsdama informuoja naudodama blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

11.   NAUDOJIMO INSTRUKCIJOS

Nacionalinės institucijos gali reikalauti, kad įregistruotų transporto priemonių naudojimo instrukcijose gamintojas aiškiai nurodytų:

11.1.   tvirtinimo įtaisų vietą ir

11.2.   kokiems diržų tipams tvirtinimo įtaisai yra skirti (žr. 1 priedo 5 punktą).

12.   VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo saugos diržų tvirtinimo įtaisus, ISOFIX tvirtinimo sistemas ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisus, jis turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį blanką, turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

13.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiamas kitose šalyse išduodamas patvirtinimas, patvirtinimo galiojimo pratęsimas, atsisakymas tvirtinti arba patvirtinimo anuliavimas, pavadinimus ir adresus.

14.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

14.1.   Nuo oficialios 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimus pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

14.2.   Po dvejų metų nuo šios taisyklės 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti EEK tipo patvirtinimus tik tada, jei įvykdyti šios taisyklės su 06 serijos pakeitimais reikalavimai.

14.3.   Po septynerių metų nuo šios taisyklės 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

14.4.   Transporto priemonėms, kurioms netaikoma 7.1.1 pastraipa, lieka galioti patvirtinimai, suteikti pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimus.

14.5.   Transporto priemonėms, kurioms netaikomas šios taisyklės 05 serijos pakeitimų 4 papildymas, lieka galioti esami patvirtinimai, jeigu jie buvo suteikti pagal 05 serijos pakeitimus iki 3 papildymo.

14.6.   Nuo oficialios 05 serijos pakeitimų 5 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimų pagal šią taisyklę, pakeistą 05 serijos pakeitimų 5 papildymu.

14.7.   Transporto priemonėms, kurioms netaikomas šios taisyklės 05 serijos pakeitimų 5 papildymas, lieka galioti esami patvirtinimai, jeigu jie buvo suteikti pagal 05 serijos pakeitimus iki 3 papildymo.

14.8.   Nuo 2005 m. vasario 20 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti EEK patvirtinimus M1 kategorijos transporto priemonėms, tik jei laikomasi šios taisyklės su 05 serijos pakeitimų 5 papildymu reikalavimų.

14.9.   Nuo 2007 m. vasario 20 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti M1 kategorijos transporto priemonių patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimų 5 papildymu.

14.10.   Nuo 2006 m. liepos 16 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti patvirtinimus N kategorijos transporto priemonėms, tik jei transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su 05 serijos pakeitimų 5 papildymu reikalavimus.

14.11.   Nuo 2008 m. liepos 16 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimų 5 papildymu.

---

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje (R.E.3, 7 priedas), dokumentas TRANS/WP29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 4 pataisa.

(2)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekijos Respublika, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija ir 53 – Tailandas. Tolesni numeriai kitoms šalims turi būti skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(3)  Dokumentas TRANS/WP29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 4 pataisa.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

6.12.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 321/55

---

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 66 – Suvienodinti didelių keleivinių kelių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į apkrovą laikančios šių priemonių kėbulų konstrukcijos stiprumą, techniniai reikalavimai

65 papildymas. Taisyklė Nr. 66

1 persvarstyta versija

Taisyklės pradinės versijos 1 papildymas. Įsigaliojimo data: 1997 m. rugsėjo 3 d.

Pakeitimai Nr. 01. Įsigaliojimo data: 2005 m. lapkričio 9 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Terminai ir apibrėžtys

3.	Paraiška suteikti patvirtinimą

4.	Patvirtinimas

5.	Bendrosios specifikacijos ir reikalavimai

6.	Transporto priemonės tipo patvirtinimo pakeitimas ir suteikto patvirtinimo galiojimo pratęsimas

7.	Gamybos atitiktis

8.	Baudos už produkcijos neatitiktį

9.	Visiškai nutraukta gamyba

10.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

11.	Už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų techninių tarnybų pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

1 priedas. —

Pranešimas pagal taisyklę Nr. 66 dėl transporto priemonės tipo atsižvelgiant į apkrovą laikančią jos kėbulo konstrukciją

2 priedas. —

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

3 priedas. —

Transporto priemonės sunkio jėgos centro nustatymas

4 priedas. —

Požiūriai, kurių laikomasi pateikiant struktūrinį apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos aprašą

5 priedas. —

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas

6 priedas. —

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas, kurį atliekant naudojamos kėbulo sekcijos, – lygiavertis patvirtinimo metodas

7 priedas. —

Kvazistatinės apkrovos bandymas su kėbulo sekcijomis – lygiavertis patvirtinimo metodas

1 priedėlis. —

Sunkio jėgos centro vertikaliojo poslinkio nustatymas atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą

8 priedas. —

Kvazistatinis skaičiavimas, pagrįstas sudedamųjų dalių bandymu – lygiavertis patvirtinimo metodas

1 priedėlis. —

Į strypą panašių konstrukcijos elementų charakteristikos

9 priedas. —

Kompiuterinis apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo modeliavimas – lygiavertis patvirtinimo metodas

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma vienaukščiams rėminiams arba vienaukščiams iš dviejų arba daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytiems transportiniams automobiliams, suprojektuotiems ir sukonstruotiems vežti daugiau nei 22 stovinčius ar sėdinčius keleivius (be vairuotojo ir ekipažo narių).

2.   TERMINAI IR APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje taikomi šie terminai ir apibrėžtys:

2.1.   Matavimo vienetai

Matavimo vienetai:

Matmenys ir tiesiniai atstumai	metrai (m) arba milimetrai (mm)
Masė arba apkrova	kilogramai (kg)
Jėga (ir masė)	Niutonai (N)
Momentas	niutonmetras (Nm)
Energija	džaulis (J)
Gravitacinė konstanta	9.81 (m/s2)

2.2.   Transporto priemonė – keleiviams vežti skirtas ir įrengtas miesto arba tolimojo susisiekimo autobusas. Transporto priemonė – tai transporto priemonės tipą atitinkanti tam tikra transporto priemonė.

2.3.   Transporto priemonės tipas – transporto priemonių, pagamintų laikantis vienodų techninių projektavimo reikalavimų, vienodų pagrindinių matmenų ir nesiskiriančių savo konstrukcijos elementais, kategorija. Transporto priemonės tipą apibrėžia transporto priemonės gamintojas.

2.4.   Transporto priemonės tipų šeima – pasiūlytini ateityje ir dabartiniu metu naudojami transporto priemonės tipai, kuriems, atsižvelgiant į šios taisyklės nuostatas, buvo suteiktas transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, patvirtinimas.

2.5.   Transporto priemonės tipas, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantis reikalavimus – transporto priemonės tipas, kuris iš transporto priemonės tipų grupės mažiausiai atitinka šios taisyklės reikalavimus dėl apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo. Transporto priemonės tipas, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantis reikalavimus, apibrėžiamas trimis parametrais: konstrukciniu stipriu, etaloniniu energijos kiekiu ir saugos erdve.

2.6.   Transporto priemonės tipo patvirtinimas – oficiali procedūra, kurią taikant tam tikro tipo transporto priemonė yra tikrinama ir su ja atliekami bandymai, kad būtų įrodyta, jog ji atitinka visus šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus.

2.7.   Patvirtinimo galiojimo pratęsimas – oficiali procedūra, kurią taikant modifikuotos transporto priemonės tipas patvirtinamas remiantis anksčiau patvirtintu transporto priemonės tipu (lyginami su tipų konstrukcija, potencialia energija ir saugos erdve susiję kriterijai).

2.8.   Iš dviejų arba daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytas transportinis automobilis – transporto priemonė, sudaryta iš dviejų ar daugiau sujungtų standžių sekcijų; vienos sekcijos keleiviams skirta erdvė su kitos sekcijos tokia erdve yra sujungta taip, kad keleiviai be kliūčių gali laisvai vaikščioti tarp tų sekcijų; standžios sekcijos neišardomai yra sujungtos taip, kad jas vieną nuo kitos atkabinti įmanoma tik įrenginiais, kurie paprastai būna tik dirbtuvėse.

2.9.   Keleiviui skirta erdvė – keleiviams skirta erdvė, išskyrus bet kokią erdvę, į kurią įsiterpia stacionarioji įranga, pvz., barai, virtuvėlės arba tualetai.

2.10.   Vairuotojui skirta erdvė – tik vairuotojui skirta erdvė, kurioje yra vairuotojo sėdynė, vairaratis, valdymo įtaisai, prietaisai ir kiti įtaisai, kurie reikalingi vairuojant transporto priemonę.

2.11.   Transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga – bet koks įtaisas, kuriuo užtikrinama, kad keleivis, vairuotojas ar ekipažo narys transporto priemonei virstant liktų sėdėti ant sėdynės.

2.12.   Vertikali išilginė vidurinė plokštuma (VIVP) – priekinio ir galinio tiltų tarpvėžių vidurį kertanti vertikali plokštuma.

2.13.   Saugos erdvė – keleiviams, ekipažui ir vairuotojui skirtų vietų erdvė, kuri nenaudojama jokioms kitoms reikmėms ir kuria pasinaudojus tiems asmenims būtų užtikrinama didesnė tikimybė nežūti tuo atveju, jeigu transporto priemonė apvirstų.

2.14.   Tuščiosios transporto priemonės masė (Mk) – parengtos eksploatuoti, be keleivių ir krovinio transporto priemonės masė, prie kurios pridedama degalų (įpilama 90 % degalų bako talpos; ją nurodo gamintojas), aušinimo skysčio, tepalų, įrankių, atsarginio rato masė ir 75 kg (vairuotojo svoris).

2.15.   Bendroji transporto priemonėje esančių asmenų masė (Mm) – visuminė sėdynėse, kuriose sumontuota transporto priemonėje esančių asmenų apsaugos įranga, sėdinčių visų keleivių, ekipažo narių masė.

2.16.   Bendra tikroji transporto priemonės masė (Mt) – tuščiosios transporto priemonės masė (Mk), prie kurios pridėta bendrosios transporto priemonėje esančių asmenų masės (Mm) dalis (k = 0.5) ir kuri laikoma standžiai pritvirtinta prie transporto priemonės.

2.17.   Pavienio transporto priemonėje esančio asmens masė (Mmi) – transporto priemonėje esančio asmens masė. Šios masės dydis yra 68 kg.

2.18.   Etaloninis energijos kiekis (ER) – potenciali patvirtintinos transporto priemonės energija, išmatuota atsižvelgiant į horizontalųjį duobės dugno lygį (energija matuojama transporto priemonės apvirtimo proceso pradžioje, kai transporto priemonė būna nestabili).

2.19.   Apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas – su sukomplektuota natūralaus dydžio transporto priemone atliekamas bandymas, kurį atliekant nustatoma, ar laikančios apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija atitinka privalomus stiprumo reikalavimus.

2.20.   Apverčiamasis bandymų stendas – iš apverčiamosios platformos ir duobės išbetonuotu dugnu sudarytas techninis įrenginys, kuriuo atliekamas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas (bandymą galima atlikti su sukomplektuota transporto priemone ar su jos kėbulo sekcijomis).

2.21.   Apverčiamoji platforma – standi plokštuma, kurią galima sukti apie horizontaliąją ašį, jeigu reiktų apversti sukomplektuotą transporto priemonę ar jos kėbulo sekciją.

2.22.   Kėbulo konstrukcija – sukomplektuota parengtos eksploatuoti transporto priemonės kėbulo konstrukcija, įskaitant visus konstrukcijos elementus, suformuojančius keleiviui, vairuotojui, bagažui ir mechaniniams įrenginiams bei sudedamosioms dalims skirtą erdvę.

2.23.   Apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija – gamintojo apibrėžtos apkrovą išlaikančios sudedamosios kėbulo dalys, kurioms priskiriamos su jomis sujungtos dalys ir elementai, didinantys kėbulo stiprumą ir tinkamumą sugerti energiją, ir kurios užtikrina, kad atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą, nebūtų pažeista saugos erdvė.

2.24.   Erdvinis kėbulo segmentas – nepertraukiama apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos sekcija tarp dviejų plokštumų, statmenų išilginei vidurinei transporto priemonės plokštumai. Erdvinis kėbulo segmentas yra sudarytas iš abiejuose transporto priemonės kraštuose esančių lango (arba durų) statramsčių, šoninės sienelės elementų, stogo konstrukcijos sekcijos, grindų sekcijos ir konstrukcijos po transporto priemonės grindimis.

2.25.   Kėbulo sekcija – patvirtinimo bandymams atlikti tinkamas konstrukcinis elementas, t. y. tam tikra kėbulo dalis. Kėbulo sekcija būna sudaryta bent iš dviejų būdingomis jungiamosiomis detalėmis (šoninėmis, stogo, konstrukcijos po grindimis, kėbulo detalėmis) sujungtų erdvinių kėbulo segmentų.

2.26.   Originaliojo kėbulo sekcija – iš dviejų ar daugiau erdvinių kėbulo segmentų, kurių sujungimo forma ir tarpusavio padėtis visiškai atitinka tikrosios transporto priemonės tų segmentų jungimo formą ir padėtį, sudaryta kėbulo sekcija. Visi erdvinius kėbulo segmentus jungiantys elementai išdėstomi taip pat, kaip tikrojoje transporto priemonėje.

2.27.   Neoriginaliojo kėbulo sekcija – iš dviejų ar daugiau erdvinių kėbulo segmentų, kurių išdėstymas ir atstumas tarp kurių neatitinka išdėstymo ir atstumo tikrojoje transporto priemonėje, sudaryta kėbulo sekcija. Šiuos erdvinius kėbulo segmentus jungiantys elementai neturi visiškai atitikti tikrojo kėbulo konstrukcijos, tačiau konstrukciniu atžvilgiu pastariesiems turi būti lygiaverčiai.

2.28.   Standžioji dalis – konstrukcinė dalis arba elementas, kuris su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant stiprumo bandymą kažin kiek nesideformuoja ir sugeria nedidelį energijos kiekį.

2.29.   Plastinės deformacijos zona (PDZ) – tam tikra geometriniu atžvilgiu apribota kėbulo konstrukcijos dalis, kurioje

—	vyksta didelio masto plastinės deformacijos procesas,

—	iš esmės deformuojama originalioji elemento forma (skerspjūvis, ilgis ar kitas geometrinis parametras),

—	dėl vietinio nestabilumo prasideda nestabilumo procesas,

—	vykstant deformacijai sugeriama kinetinė energija.

2.30.   Plastinės deformacijos veikiamas elementas (PDVE) – į strypą panašiame konstrukcijos elemente (vamzdyje, lango statramstyje ir t. t.) atsirandanti paprastoji plastinės deformacijos zona.

2.31.   Viršutinė kėbulo sijelė – išilginė virš šoninių langų pritaisyta kėbulo konstrukcijos dalis, įskaitant išlenktą plokštę, kuria viršutinė kėbulo sijelė sujungiama su stogo konstrukcija. Su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant stiprumo bandymą viršutinė kėbulo sijelė pirmoji trenkiasi į žemę.

2.32.   Apatinė kėbulo sijelė – išilginė po šoniniais langais pritaisyta kėbulo konstrukcijos dalis. Su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant stiprumo bandymą apatinė kėbulo sijelė, kai transporto priemonės kėbulą paveikia pradinė deformacija, gali antroji trenktis į žemę.

3.   PARAIŠKA SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

3.1.   Paraišką suteikti transporto priemonei tipo patvirtinimą atsižvelgiant į apkrovą laikančios jos kėbulo konstrukcijos stiprumą transporto priemonės gamintojas arba tinkamai jo įgaliotas atstovas įteikia administraciniam padaliniui.

Su paraiška įteikiamos trys šių dokumentų, kuriuose pateikiama ši informacija, kopijos:

Pagrindiniai transporto priemonės tipo arba transporto priemonės tipų grupės identifikavimo duomenys ir parametrai;

3.2.1.1.   transporto priemonės tipo, jos kėbulo ir jos vidaus įrenginių bendrojo vaizdo brėžiniai su pagrindiniais matmenimis. Sėdynės, prie kurių pritvirtinta transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, aiškiai paženklinamos, ir nurodomi tikslūs sėdynių vietos transporto priemonėje matmenys;

3.2.1.2.   tuščiosios transporto priemonės masė ir atitinkamos tiltų apkrovos;

3.2.1.3.   tiksli tuščios transporto priemonės sunkio jėgos centro padėtis ir šio padėties nustatymo ataskaita. Sunkio jėgos centras nustatomas 3 priede aprašytais matavimo ir skaičiavimo metodais;

3.2.1.4.   bendra tikroji transporto priemonės masė ir atitinkamos tiltų apkrovos;

3.2.1.5.   tiksli transporto priemonės sunkio jėgos centro padėtis, kai jos masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę. Sunkio jėgos centras nustatomas 3 priede aprašytais matavimo ir skaičiavimo metodais.

Visi duomenys ir informacija, reikalinga įvertinti transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, kriterijus:

3.2.2.1.   etaloninis energijos kiekis (ER), t. y. transporto priemonės masės (M), gravitacijos konstantos (g) ir sunkio jėgos centro aukščio (h1) sandauga (energijos kiekis nustatomas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo pradžioje, kai transporto priemonė būna nestabilios pusiausvyros padėtyje (žr. 3 pav.).

šioje lygtyje:

M	=	Mk tuščiosios tam tikro tipo transporto priemonės masė, jeigu joje nesumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, arba, Mt bendra tikroje transporto priemonės masė, kai joje sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, ir
Mt	=	Mk + k × Mm, kai k = 0,5,
h0	=	transporto priemonės sunkio jėgos centro aukštis (metrais), kai pasirinkta masė yra (M)
t	=	vertikalus transporto priemonės sunkio jėgos centro atstumas (metrais) nuo jos išilginės vertikalios vidurinės plokštumos
B	=	vertikalus transporto priemonės išilginės vertikalios vidurinės plokštumos atstumas (metrais) nuo atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą naudojamos apverčiamosios platformos sukimo ašies
g	=	gravitacinė konstanta
h1	=	transporto priemonės sunkio jėgos centro aukštis (metrais), kai transporto priemonė būna pradinėje nestabilioje padėtyje atsižvelgiant į horizontalią apatinę duobės plokštumą;

3.2.2.2.   išsamūs apkrovą laikančios tam tikro tipo transporto priemonės kėbulo konstrukcijos arba tipų grupių transporto priemonių kėbulų konstrukcijų brėžiniai ir išsamus aprašymas pagal 4 priedą;

3.2.2.3.   detalieji visų patvirtintinų tipų transporto priemonių saugos erdvės, apibrėžtos 5.2 punkte, brėžiniai.

3.2.3.   Kiti išsamūs dokumentai, parametrai, duomenys, kurie būtų reikalingi atsižvelgiant į gamintojo pasirinktą patvirtinimo metodą kaip išsamiau nurodoma 5, 6, 7, 8 ir 9 prieduose.

3.2.4.   Jei tai iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų dalių sudarytas transportinis automobilis, visa minėta informacija pateikiama atskirai apie visas tam tikro tipo transporto priemonės dalis, išskyrus sukomplektuotai transporto priemonei taikomą 3.2.1 punktą.

3.3.   Techninei tarnybai paprašius jai pristatoma sukomplektuota transporto priemonė (arba po vieną kiekvieno tipo transporto priemonę, jeigu prašoma patvirtinti transporto priemonės tipų grupę), kad būtų patikrinta tuščiosios transporto priemonės masė, tiltų apkrovos, sunkio jėgos centro padėtis ir visi kiti su apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumu susiję duomenys bei informacija.

3.4.   Atsižvelgiant į gamintojo pasirinktą patvirtinimo bandymo metodą techninei tarnybai paprašius jai pristatomi atitinkami bandiniai. Su technine tarnyba susitariama dėl jų išdėstymo ir skaičiaus. Jei su tam tikrais bandiniais jau buvo atlikti bandymai, tada pateikiami tų bandymų protokolai.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jeigu pateiktas patvirtinti pagal šios taisyklės nuostatas transporto priemonės tipas arba transporto priemonių tipų grupė atitinka toliau pateiktos 5 pastraipos nuostatas, tam transporto priemonės tipui suteikiamas patvirtinimas.

4.2.   Visiems patvirtintiems transporto priemonės tipams suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu 01 atitinka pirmą pakeitimą) turi nurodyti pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, eilės numerį. Ta pati susitariančioji šalis to paties patvirtinimo numerio negali suteikti kitam transporto priemonių tipui.

4.3.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo pagal šią taisyklę, atsisakymo tipą patvirtinti arba suteikto tipo patvirtinimo galiojimo pratęsimo pranešimas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims perduodamas nusiunčiant pranešimo formą (žr. 1 priedą) ir paraiškos suteikti tipo patvirtinimą pateikėjo atsiųstus brėžinius bei diagramas (jie siunčiami tokio formato, dėl kurio gamintojas susitarė su technine tarnyba. Pateikiamus spausdintus dokumentus turi būti įmanoma sulankstyti A4 formato dydžiu (210 mm × 297 mm).

Kiekviena transporto priemonė, atitinkanti pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje, ženklinama tarptautiniu patvirtinimo ženklu, kurį sudaro:

4.4.1.   raidę „E“ supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (1);

4.4.2.   šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje), kaip nurodyta 4.4.1 pastraipoje.

4.5.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.6.   Patvirtinimo ženklui skirta vieta numatoma greta transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba toje plokštelėje.

4.7.   Šios taisyklės 2 priede pateikiamas patvirtinimo ženklo pavyzdys.

5.   BENDROSIOS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKIOS IR REIKALAVIMAI

5.1.   Reikalavimai

Apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija turi būti pakankamai stipri, kad atliekant apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą ir po jo nebūtų pažeista saugos erdvė. T. y.:

5.1.1.   Jokia transporto priemonės dalis (pvz., statramstis, saugos žiedai, bagažo lentynos), kuri bandymo pradžioje buvo ne saugos erdvėje, atliekant bandymą neturi pažeisti saugos erdvės. Įvertinant, ar buvo pažeista saugos erdvė, nepaisoma visų konstrukcijos dalių, kurios iš pradžių buvo saugos erdvėje (t. y. vertikaliųjų turėklų, pertvarėlių, virtuvėlių, tualetų).

Jokia saugos erdvės dalis neturi atsidurti už deformuoto kėbulo apybrėžos. Deformuoto kėbulo apybrėža nustatoma paeiliui, tarp kiekvienos gretimos lango ir (arba) durų statramsčių poros. Apybrėža tarp dviejų deformuotų statramsčių – tai tiesiomis linijomis, jungiančiomis vidinius statramsčių apybrėžos taškus, apibrėžtas teorinis paviršius.

1 paveikslas

Deformuoto kėbulo apybrėža

5.2.   Saugos erdvė

Transporto priemonės saugos erdvės apybrėža brėžiama vertikaliai skersinei plokštumai, kurios kraštas atitinka nurodytąjį 2 pav. a ir b, per visą transporto priemonės ilgį slenkant taip:

5.2.1.   SR taškas yra kiekvienos į priekį ar atgal atgręžtos sėdynės (ar atitinkamosios sėdimosios vietos) atloše, 500 mm nuo grindų po sėdyne, 150 mm nuo vidinio šoninės sienelės paviršiaus. Į rato gaubtus ar kitus grindų aukščio pokyčius neatsižvelgiama. Šie matmenys taip pat taikomi ir į transporto priemonės vidų atgręžtoms sėdynėms (jų vidurio plokštumose).

5.2.2.   Jeigu abi transporto priemonės pusės grindų konstrukcijos atžvilgiu nėra simetriškos, ir, vadinasi, SR taškai yra nevienodame aukštyje, laikoma, kad laiptelis tarp dviejų saugos erdvės grindų linijų yra išilginėje vidurinėje transporto priemonės plokštumoje (žr. 2 pav. 2c).

5.2.3.   Galutinė saugos erdvės riba – vertikali plokštuma 200 mm atstumu nuo paskutinės sėdynės SR taško arba vidinis galutinės transporto priemonės sienelės paviršius, jeigu jis yra arčiau nei 200 mm už minėto SR taško.

Pirmoji saugos erdvės riba – vertikali plokštuma 600 mm atstumu prieš transporto priemonės pirmosios sėdynės, nustatytos į kraštinę priekinę padėtį, (keleivio, ekipažo nario ar vairuotojo sėdynės) SR tašką.

Jeigu galutinė ir pirmoji abiejų transporto priemonės pusių sėdynės yra ne tose pačiose skersinėse plokštumose, saugos erdvės ilgis abiejose pusėse bus nevienodas.

5.2.4.   Saugos erdvė – nepertraukiama keleiviams, ekipažui ir vairuotojui tarp priekinės ir galutinės plokštumų skirta (-os) erdvė (-ės), apibrėžiama per visą transporto priemonės ilgį, iš abiejų jos pusių per SR taškus, traukiant nustatytą vertikalią skersinę plokštumą. Už paskutinės ir prieš pirmosios sėdynės SR taškus tiesios linijos turi būti horizontalios.

5.2.5.   Gamintojas, siekdamas sumodeliuoti transporto priemonės tipą, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantį reikalavimus, ir kad ateityje būtų įmanoma patobulinti konstrukciją, gali apibrėžti didesnę saugos erdvę nei reikėtų nustatytam sėdynių išdėstymui.

2 paveikslas

Saugos erdvė

5.3.   Su sukomplektuota transporto priemone atliekamo apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo – pagrindinio patvirtinimo metodo – reikalavimai

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas – tai šoninio apvertimo bandymas (žr. 3 pav.), atliekamas pagal šiuos reikalavimus:

5.3.1.   Ant apverčiamosios platformos pastatyta sukomplektuota transporto priemonė (jos pakaba nejudamai įtvirtinama) iš lėto verčiama tol, kol transporto priemonės padėtis pasidaro nestabili. Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje nėra sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, bandymas atliekamas su transporto priemone, kurios masė atitinka tuščiosios transporto priemonės masę. Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje ta įranga yra sumontuota, bandymas atliekamas su transporto priemone, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę.

5.3.2.   Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas pradedamas transporto priemonei būnant nestabilioje pradinėje padėtyje, kai kampinis greitis yra lygus nuliui, o platformos sukimo ašis kerta ratų ir žemės lietimosi taškus. Tuo momentu transporto priemonė apibūdinama etaloniniu energijos kiekiu ER (žr. 3.2.21 punktą ir 3 pav.);

5.3.3.   Transporto priemonė virsta į 800 mm vardinio gylio išbetonuotu dugnu duobę (dugno paviršius turi būti horizontalus, lygus ir sausas).

5.3.4.   Išsamūs techniniai apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo (pastarasis yra pagrindinis patvirtinimo bandymas), atliekamo su sukomplektuota transporto priemone, reikalavimai pateikti 5 priede.

3 paveikslas

Techniniai su sukomplektuota transporto priemone atliekamo apkrovą laikančios jos kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo (nuo transporto priemonės nestabilios pusiausvyros padėties iki jos virtimo į bandymo duobę), per kurį nustatoma sunkio jėgos centro kreivė, reikalavimai

5.4.   Techniniai lygiaverčių patvirtinimo bandymų reikalavimai

Gamintojui leidžiama rinktis ne apkrovą laikančios su sukomplektuota transporto priemone atliekamą kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą, o vieną iš šių lygiaverčių patvirtinimo bandymo metodų:

5.4.1.   Su kėbulo sekcijomis pagal 6 priede nustatytus techninius reikalavimus atliekamas apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas.

5.4.2.   Su kėbulo sekcijomis pagal 7 priede nustatytus techninius reikalavimus atliekami kvazistatiniai apkrovos bandymai.

5.4.3.   Kvazistatiniai apskaičiavimai, atliekami naudojantis rezultatais, gautais pagal 8 priede nustatytus techninius reikalavimus atlikus bandymus su sudedamosiomis dalims.

5.4.4.   Kompiuterinis apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo pagrindinio bandymo, atliekamo pagal 9 priedo techninius reikalavimus, modeliavimas (dinaminiais skaičiavimais).

5.4.5.   Pagrindinis taikytinas principas – pasirinkus lygiavertį patvirtinimo bandymo metodą turi būti užtikrinama, kad jis atitiktų esminius 5 priede nustatyto apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymo reikalavimus. Jeigu gamintojui pasirinkus lygiavertį patvirtinimo bandymo metodą nebūtų įmanoma atsižvelgti į tam tikrą specialią transporto priemonės ypatybę ar jos konstrukcijos savybę (pvz., oro kondicionavimo įrenginį ant transporto priemonės stogo, nevienodą apatinės kėbulo sijelės ar stogo aukštį), techninė tarnyba gali prašyti, kad su sukomplektuota transporto priemone būtų atliktas 5 priede nustatytas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas.

5.5.   Autobusų, sudarytų iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų, bandymas

Jei tai iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytas transportinis automobilis, visos standžios jo sekcijos turi atitikti bendruosius 5.1 poskyrio reikalavimus. Kiekvieną standžią iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio sekciją galima išbandyti atskirai arba kartu su kitomis sekcijomis, kaip aprašyta 5 priedo 2.3 skirsnyje arba 3 priedo 2.6.7 skirsnyje.

5.6.   Transporto priemonės apvertimo kryptis (atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą)

Atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą transporto priemonė apverčiama į tą jos pusę, kuri atsižvelgiant į saugos erdvę yra pavojingesnė. Transporto priemonės apvertimo kryptį parenka techninė tarnyba, atsižvelgdama į gamintojo pasiūlymą ir į šiuos dalykus:

5.6.1.   šoninį sunkio jėgos centro ekscentriškumą ir jo poveikį etaloniniam energijos kiekiui (transporto priemonės padėtis yra pradinė, nestabili, žr. 3.2.2.1 punktą);

5.6.2.   saugos erdvės asimetriją, žr. 5.2.2 punktą;

5.6.3.   nevienodas, asimetrines abiejų transporto priemonės pusių konstrukcijos ypatybes ir pertvarėlių bei vidinių ertmių (pvz., drabužių spintų, tualeto, virtuvėlės) užtikrinamą atsparumą apkrovai. Atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymą transporto priemonė apverčiama į tą pusę, kurioje užtikrinamas mažesnis atsparumas apkrovai.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR SUTEIKTO PATVIRTINIMO GALIOJIMO PRATĘSIMAS

Apie kiekvieną patvirtinto transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiam administraciniam padaliniui. Tada minėtas padalinys gali:

6.1.1.   pritarti nuomonei, kad padaryti pakeitimai kažin ar turės didesnio poveikio ir kad iš dalies pakeisto tipo transporto priemonė ir toliau atitiks šios taisyklės reikalavimus bei, kaip ir patvirtinto tipo transporto priemonė, priskirtina transporto priemonių tipų šeimai; arba

6.1.2.   iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymų atlikimą, prašyti kitų bandymų protokolų, kad būtų patvirtinta, jog naujas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus ir, kaip ir patvirtinto tipo transporto priemonė, priskirtina transporto priemonių tipų šeimai; arba

6.1.3.   atsisakyti pratęsti išduoto patvirtinimo galiojimą ir prašyti, kad būtų taikoma nauja patvirtinimo tvarka.

Administracinio padalinio ir techninės tarnybos sprendimai grindžiami trimis transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, kriterijais:

6.2.1.   konstrukcijos kriterijumi, t. y. atsižvelgiama į tai, ar buvo kaip nors buvo keista apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija ar nebuvo (žr. 4 priedą). Jeigu ji nebuvo keista ar jeigu nauja apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija yra stipresnė, pirmenybė teikiama konstrukcijos kriterijui;

6.2.2.   energijos kriterijus, t. y. nustatoma, ar pasikeitė etaloninis energijos kiekis ar ne Jeigu naujo tipo transporto priemonės etaloninis energijos kiekis yra toks pats kaip patvirtintojo tipo transporto priemonės ar mažesnis, pirmenybė teikiama šiam kriterijui;

6.2.3.   saugos erdvės kriterijus yra pagrįstas saugos erdvės apybrėžos paviršiumi. Jeigu naujo tipo transporto priemonės saugos erdvė bet kokioje vietoje atitinka patvirtinto atvejo saugos erdvę, erdvės kriterijui teikiama pirmenybė.

6.3.   Jeigu visų trijų 6.2 pastraipoje išvardytų kriterijų pokytis yra teigiamas, suteikto tipo patvirtinimo galiojimas pratęsiamas be papildomo tyrimo.

Jeigu visų trijų kriterijų pokytis yra neigiamas, reikia taikyti kitą patvirtinimo procedūrą.

Jeigu vienų kriterijų pokytis neigiamas, o kitų teigiamas, tada privaloma atlikti papildomus tyrinėjimus (pvz., bandymus, skaičiavimus, struktūrinę analizę). Šiuos tyrinėjimus techninė tarnyba parenka pasitarusi su gamintoju.

6.4.   Patvirtinimo suteikimas arba atsisakymas jį suteikti, kartu nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims pranešamas 4.2 pastraipoje nustatyta tvarka.

6.5.   Administracinis departamentas, pratęsdamas patvirtinimo galiojimą, kiekvienai pratęsimo pranešimo formai, kuri buvo parengta pratęsus patvirtinimo galiojimą, suteikia eilės numerį.

7.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1.   Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2).

7.2.   Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 5 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Tikrinami tik tie elementai, kurie, anot gamintojo, yra apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos komponentai.

7.3.   Administracinis padalinys turi nustatyti, kad patikrinimai paprastai būtų atliekami ne rečiau nei kas dveji metai. Jeigu atliekant šiuos tikrinimus nustatoma neatitiktis, administracinis padalinys gali reikalauti patikrinimus atlikti dažniau, kad kiek įmanoma greičiau vėl būtų užtikrinta atitiktis.

8.   BAUDOS UŽ PRODUKCIJOS NEATITIKTĮ

8.1.   Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimą galima paskelbti negaliojančiu, jeigu nesilaikoma 7 pastraipoje nustatytų reikalavimų.

8.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti susitarimo šalis patvirtinimą, kurį buvo suteikusi anksčiau, paskelbia negaliojančiu, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims ji nedelsdama praneša nusiųsdama patvirtinimo kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „PATVIRTINIMAS PASKELBTAS NEGALIOJANČIU“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

9.   VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonės gamybą, apie tai jis praneša patvirtinimą suteikusiam administraciniam padaliniui. Administracinis padalinys, gavęs atitinkamą pranešimą, kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims apie nutrauktą gamybą praneša nusiųsdamas patvirtinimo kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „GAMYBA NUTRAUKTA“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

10.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

10.1.   Nuo oficialios pirmo pakeitimo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti EKE patvirtinimo pagal šią taisyklę, kuri buvo pakeista pirmą kartą.

10.2.   Po 60 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikanti susitarimo šalis EEK patvirtinimą naujo tipo transporto priemonėms suteikia taip, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, tik tada, jeigu patvirtintino tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės, kuri buvo pakeista pirmą kartą, reikalavimus.

10.3.   Šią taisyklę taikančios susitarimo šalys negali atsisakyti pratęsti pagal pirmesnius šios taisyklės keitimus suteikto tipo patvirtinimo galiojimą.

10.4.   Anksčiau nei prieš 60 mėnesių iki įsigaliojimo pagal šios taisyklės reikalavimus suteikti pradiniai EEK patvirtinimai ir visi jų galiojimo pratęsimai galioja neribotą laiką, kaip apibrėžta 10.6 pastraipoje. Jeigu pagal ankstesnius pakeitimus patvirtinto tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės, pakeistos pirmą kartą, reikalavimus, patvirtinimą suteikusi susitarimo šalis apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims.

10.5.   Jokia šią taisyklę taikanti susitarimo šalis negali atsisakyti suteikti nacionalinio transporto priemonės tipo patvirtinimo, jeigu jos tipas buvo patvirtintas pagal šios taisyklės, pakeistos pirmą kartą, reikalavimus.

10.6.   Šią taisyklę taikančios susitarimo šalys, praėjus 144 mėnesiams nuo pirmo šios taisyklės keitimo įsigaliojimo, gali atsisakyti suteikti pirmą nacionalinį registravimą (pirmą leidimą pradėti eksploatavimą) transporto priemonei, neatitinkančiai pirmą kartą pakeistos šios taisyklės reikalavimų.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų techninių tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių pavadinimus bei adresus. Kitose šalyse išduotos formos, paliudijančios patvirtinimo suteikimą, patvirtinimo galiojimo pratęsimą, atsisakymą išduoti patvirtinimą arba jo paskelbimą netekusiu galios, turi būti siunčiamos visų šio susitarimo šalių administraciniams padaliniams.

---

(1)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekijos Respublika, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims turi būti skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---