I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

1.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/9

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 8 d.

nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/779/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 203 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, (1)

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, (2)

kadangi:

(1)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2001/792/EB, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (3) (toliau – Mechanizmas) turi būti iš esmės pakeistas tam, kad ES ekstremalių situacijų padarinių likvidavimas būtų nuoseklesnis ir veiksmingesnis. Siekiant aiškumo, minėtas sprendimas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)	Pastaraisiais metais kur kas dažniau ištinka gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės, jų pasekmės pavojingesnės, dėl kurių žūva žmonės, padaroma žala turtui, įskaitant kultūrinį paveldą, naikinama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei daroma žala aplinkai.

(3)

Bendrijos veiksmai siekiant įgyvendinti 1991 m. liepos 8 d. Tarybos ir Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl valstybių narių savitarpio pagalbos kilus gamtinei ar technologinei ekstremaliai situacijai gerinimo (4) padėjo apsaugoti žmones, aplinką ir turtą. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) 1992 m. kovo 17 d. konvencija dėl pramoninių avarijų tarptautinių padarinių, kurią Bendrija patvirtino Tarybos sprendimu 98/685/EB (5), padėjo dar labiau pagerinti pramoninių nelaimių prevenciją ir veiksmus joms įvykus.

(4)

Bendra Mechanizmo paskirtis – gavus prašymą teikti paramą tokių ekstremalių situacijų atveju ir sudaryti sąlygas geriau koordinuoti valstybių narių ir Bendrijos teikiamą pagalbą atsižvelgiant į specialius atskirtų, atokiausių ir kitų Bendrijos regionų ar salų poreikius. Per pastaruosius metus gerokai padaugėjo šalių, kurios pageidavo pasinaudoti civilinės saugos pagalbos teikimo mechanizmu. Minėtas mechanizmas turėtų būti patobulintas siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir akivaizdų Europos solidarumo įrodymą ir leisti sukurti Europos greitojo reagavimo pajėgumus, grindžiamus valstybių narių civilinės saugos moduliais, kaip paragino Europos Vadovų Taryba susitikimo, kuris vyko 2005 m. birželio 16 ir 17 d., išvadose ir Europos Parlamentas 2005 m. sausio 13 d. rezoliucijoje dėl cunamio sukeltos katastrofos.

(5)

Kuriant Mechanizmą reikėtų deramai atsižvelgti į atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl to šis sprendimas neturėtų paveikti valstybių narių savitarpio teisių ir pareigų pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis, susijusias su klausimais, kuriuos apima šis sprendimas.

(6)

Mechanizmas turėtų palengvinti spartesnį reagavimą civilinės saugos priemonėmis, Bendrijos viduje ar už jos ribų susidarius visų rūšių didelio masto ekstremalioms situacijoms, įskaitant gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, teroro aktus, technologines, radiacines ir ekologines avarijas, atsitiktinę jūros taršą. Civilinės saugos pagalbos gali būti prašoma visų šių ekstremalių situacijų atvejais, siekiant papildyti ekstremalios situacijos ištiktos šalies reagavimo pajėgumus.

(7)

Prevencija yra labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo gamtinio, technologinio ir ekologinio pobūdžio ekstremalių situacijų, ir todėl reikėtų apsvarstyti tolesnius veiksmus. Bendrija, prisidėdama prie detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemų tolesnio plėtojimo, valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti laiką, reikalingą pasirengimui reaguoti į ekstremalias situacijas ir įspėti ES piliečius. Šios sistemos turėtų būti pritaikytos naudotis ir remtis esamais informacijos šaltiniais.

(8)

Valstybių narių ir Bendrijos lygiu reikia imtis parengiamųjų priemonių, kad pagalbos teikimo komandos nelaimių atveju būtų greitai mobilizuojamos ir pakankamai lanksčiai koordinuojamos, o naudojant mokymo programas reikia užtikrinti veiksmingo reagavimo gebėjimą ir įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandų, pagalbos teikimo komandų ir kitų išteklių papildomumą.

(9)

Kitos parengiamosios priemonės apima informacijos apie būtinus medicinos išteklius kaupimą ir naujų technologijų naudojimo skatinimą. Tai informacija apie medicinos išteklius, kuriuos, atsiliepdamos į prašymą suteikti pagalbą pagal Mechanizmą, valstybės narės savanoriškai gali pasiūlyti naudoti visuomenės sveikatos apsaugos tikslais. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams.

(10)

Siekiant padėti plėtoti greitojo reagavimo civilinės saugos pajėgumus, reikėtų apsvarstyti papildomų, iš vienos ar daugiau valstybių narių išteklių sudarytų, civilinės saugos pagalbos teikimo modulių, kurie sąveikautų tarpusavyje, kūrimą. Moduliai organizuojami valstybių narių lygiu, valstybės narės duoda jiems nurodymus ir jiems vadovauja.

(11)

Didelio masto ekstremalios situacijos Bendrijoje atveju arba kilus neišvengiamai jos grėsmei, jei jos pasekmės kyla ar gali kilti daugiau nei vienoje valstybėje, arba dėl kurios gali tekti prašyti pagalbos iš vienos ar daugiau valstybių narių, reikia, kad per nustatytą patikimą bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą būtų pateikiamas atitinkamas pranešimas.

(12)

Mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas mobilizuoti pagalbos teikimą ir lengvinti jos koordinavimą, kad būtų galima padėti užtikrinti geresnę pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, saugą ir tokiu būdu sumažinti žmonių žūčių ir sužalojimų skaičių, materialinius nuostolius, ekonominę ir ekologinę žalą bei padaryti socialinės sanglaudos ir solidarumo tikslų siekimą labiau juntamą. Sustiprintas bendradarbiavimas teikiant civilinės saugos pagalbą turėtų būti paremtas Bendrijos civilinės saugos struktūra, kurią sudaro Stebėsenos ir informacijos centras, Bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema, valdoma Komisijos, ir ryšio punktai valstybėse narėse. Jis turėtų suteikti galimybę rinkti oficialiai patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją, ją skleisti valstybėms narėms ir keistis pagalbos teikimo metu sukaupta patirtimi.

(13)	Valstybių narių ryšio punktai turėtų veikti taip, kad galėtų teikti informaciją apie galimą suteikti civilinės saugos pagalbą, kurios prašo ekstremalios situacijos ištikta šalis, taip pat, įskaitant informaciją apie prieinamus karinius išteklius ir pajėgumus.

(14)

Reikiamų transporto priemonių prieinamumas turi būti užtikrinamas patikimiau, siekiant Bendrijos lygiu paremti greitojo ragavimo pajėgumus. Bendrija turėtų remti valstybių narių pastangas ir jas papildyti, sutelkdama valstybių narių transporto išteklius ir, jeigu reikia, prisidėdama prie papildomų transporto priemonių finansavimo.

(15)

Teikiant civilinės saugos pagalbą už Bendrijos ribų, Mechanizmas turėtų palengvinti ir paremti veiksmus, kurių imasi Bendrija ir valstybės narės. Pagalba už Bendrijos ribų gali būti teikiama autonomiškai arba prisidedant prie tarptautinės organizacijos vadovaujamos operacijos, o tokiu atveju Bendrija turėtų užmegzti ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

(16)

Jungtinėms Tautoms tose vietose, kur yra jų atstovybės, tenka pagalbos teikimo operacijų trečiosiose šalyse pagrindinio koordinatoriaus vaidmuo. Pagal šį Mechanizmą teikiama civilinės saugos pagalba turėtų būti derinama su Jungtinėmis Tautomis ir kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi ištekliai ir išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo. Geresnis civilinės saugos koordinavimas pasitelkus Mechanizmą yra būtina sąlyga siekiant prisidėti prie bendrų koordinavimo pastangų ir užtikrinant visapusį Europos indėlį į teikiamą pagalbą. Jeigu ištinka tokios didelės nelaimės, kad pagalbą reikia teikti ir pagal Mechanizmą, ir pagal 1996 m. birželio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (6), Komisija turėtų užtikrinti, kad visos Bendrijos priemonės būtų taikomos veiksmingai, darniai ir kad jos papildytų viena kitą.

(17)

Mechanizmas taip pat galėtų būti priemone, palengvinančia ir remiančia krizių valdymą laikantis 2003 m. rugsėjo 29 d. bendro Tarybos ir Komisijos pareiškimo dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo taikymo krizėms valdyti, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties V antraštinėje dalyje. Šiuo sprendimu nedaromas poveikis pirmininkaujančios valstybės narės kompetencijai ir vaidmeniui valdant krizes pagal minėtą antraštinę dalį.

(18)	Mechanizmas taip pat gali būti naudojamas teikti paramą konsulinei pagalbai ES piliečiams, susijusiai su civilinės saugos veiksmais, susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės įstaigos.

(19)

Kai manoma, kad tikslinga naudoti karinius išteklius ir pajėgumus, su kariškiais bus bendradarbiaujama naudojantis Tarybos ar jos kompetentingų organų nustatytais būdais, procedūromis bei kriterijais, kuriuos taikant Bendrijos civilinės saugos mechanizmui teikiami su civilių gyventojų sauga susiję kariniai ištekliai ir pajėgumai.

(20)	Naudojant karinius išteklius taip pat turėtų būti laikomasi atitinkamose Jungtinių Tautų gairėse nustatytų principų.

(21)	Turėtų išlikti galimybė, kad dalyvautų šalys kandidatės ir būtų bendradarbiaujama su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis.

(22)	Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(23)

Šio sprendimo tikslo, – palengvinti sustiprintą Bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimą teikiant civilės saugos pagalbą didelio masto ekstremalių situacijų ar neišvengiamos jų grėsmės atveju, – valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl atsižvelgiant į siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, ir atsižvelgiant į Mechanizmo pagalbos teikimo veiksmingumą siekiant sumažinti žmonių žūčių skaičių ir žalą, šio tikslo geriau būtų siekti Bendrijos lygiu.

Jeigu didelio masto ekstremalios situacijos padariniai viršija ekstremalios situacijos ištiktos valstybės narės reagavimo galimybes, tai ši valstybė narė turėtų turėti galimybę pasinaudoti Bendrijos Mechanizmu, siekdama papildyti savo civilinės saugos išteklius. Todėl Bendrija gali imtis priemonių remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo.

(24)	Europos bendrijos steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis nesuteikia įgaliojimų šiam sprendimui priimti, išskyrus numatytus atitinkamai jų 308 ir 203 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

1. Nustatomas Bendrijos Mechanizmas skirtas palengvinti sustiprintą Bendrijos ir valstybių bendradarbiavimą, vykdomą teikiant civilinės saugos pagalbą susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms arba iškilus neišvengiamai jų grėsmei (toliau – Mechanizmas).

2. Apsauga, kurią turi užtikrinti Mechanizmas, skirta pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, saugą Europos Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų dėl gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, teroro aktų ir technologinio, radiologinio arba ekologinio pobūdžio ekstremalių situacijų, įskaitant atsitiktinę jūrų taršą, atsižvelgiant į specialias izoliuotų, atokiausių ir kitų Bendrijos regionų ar salų reikmes.

Mechanizmas ne turi daryti poveikio pareigoms pagal galiojančius Europos bendrijos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus.

2 straipsnis

Mechanizmas sudarytas iš elementų ir veiksmų visumos, kurią be kita ko sudaro:

1)	pagalbos teikimo komandų ir kitų pagalbos priemonių, kurias valstybės narės gali teikti susidarius ekstremalioms situacijoms, nustatymas;

2)	mokymo programų, skirtų pagalbos teikimo komandoms ir kitokių rūšių paramai, ekspertams, komandoms, atsakingoms už įvertinimą ir (arba) koordinavimą (toliau – įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandos), nustatymas ir įgyvendinimas;

3)	mokomieji renginiai, seminarai ir eksperimentiniai projektai svarbiais pagalbos teikimo aspektais;

4)	įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandų kūrimas ir siuntimas;

5)	Stebėsenos ir informavimo centro (toliau – MIC), su kuriuo galima susisiekti ir kuris gali nedelsdamas reaguoti visą parą bei teikti paslaugas valstybėms narėms ir Komisijai šio Mechanizmo tikslais, įkūrimas ir valdymas;

6)	Bendros ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemos (toliau – CECIS), leidžiančios MIC ir valstybių narių informacijos punktams susisiekti ir keistis informacija, sukūrimas;

prisidėjimas prie detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemų, skirtų ekstremalioms situacijoms, kurios gali turėti poveikį valstybių narių teritorijoje, sukūrimo, tam, kad valstybės narės ir Europos bendrija galėtų greitai raguoti, taip pat prisidėjimas prie jų įdiegimo rengiant tų sistemų poreikio ir tinkamumo studijas bei įvertinimus ir skatinant jų tarpusavio ryšius bei ryšius su MIC ir CECIS. Kuriant tokias sistemas atsižvelgiama į esamus informacijos, stebėsenos ir detekcijos šaltinius bei jais remiamasi;

parama valstybėms narėms gaunant galimybę naudotis įrangos ir transporto ištekliais:

a)	teikiant informaciją apie įrangos ir transporto išteklius, kurie gali būti teikiami valstybėms narėms, ir dalijantis ja siekiant palengvinti tokių įrangos ar transporto išteklių kaupimą,

b)	padedant valstybėms narėms nustatyti, ar galima gauti transporto išteklių iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir sudarant palankesnes galimybes tai padaryti,

c)	padedant valstybėms narėms nustatyti, ar galima gauti įrangą iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką;

9)	valstybių narių teikiamo transporto papildymas transporto ištekliais, kurie būtini siekiant užtikrinti greitąjį reagavimą į didelio masto ekstremalias situacijas;

10)	konsulinės pagalbos ES piliečiams, susijusios su civilinės saugos veiksmais, rėmimas įvykus didelio masto ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės įstaigos;

11)	kiti rėmimo ir papildomi veiksmai, reikalingi taikant Mechanizmą, paminėti 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimo 2007/162/EB, nustatančio civilinės saugos finansinę priemonę (8), 4 straipsnyje.

3 straipsnis

Šiame sprendime taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

1)	didelio masto ekstremali situacija – situacija, kuri daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui ir dėl kurios gali būti prašoma teikti pagalbą pagal šį Mechanizmą;

2)	reagavimas – didelio masto ekstremalios situacijos metu arba jai pasibaigus pagal Mechanizmą atliekamas veiksmas likviduojant tiesioginius jos padarinius;

3)	pasirengimas – išankstiniu veiksmu užtikrinama žmonių ir materialinių priemonių pasirengimo ir pajėgumų padėtis, sudaranti jiems sąlygas užtikrinti veiksmingą greitąjį reagavimą susidarius ekstremaliai situacijai;

4)	ankstyvasis perspėjimas – savalaikės ir veiksmingos informacijos pateikimas, sudarantis galimybes imtis veiksmų, kad būtų išvengta rizikos arba ji būtų sumažinta, bei užtikrinti pasirengimą veiksmingai reaguoti;

modulis – savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas valstybių narių pajėgumų darinys arba valstybių narių mobili operacijų komanda, kurią sudaro žmonės ir materialinės priemonės, ir kuri gali būti apibūdinama pagal jos gebėjimą teikti pagalbą arba užduotį (-is), kurią (-ias) ji geba atlikti.

II SKYRIUS

Parengtis

4 straipsnis

1. Valstybės narės savo kompetentingose tarnybose ir visų pirma civilinės saugos tarnybose ar kitose ekstremalių situacijų tarnybose iš anksto nustato pagalbos teikimo komandas ar modulius, kurie galėtų būti pasirengę teikti pagalbą arba būti suformuoti per labai trumpą laiką ir, paprastai, praėjus maždaug 12 valandų nuo pagalbos prašymo gavimo išsiųsti. Jos atsižvelgia į tai, kad tos komandos ar modulio sudėtis turėtų priklausyti nuo didelio masto ekstremalios situacijos tipo ir konkrečių reikmių tos ekstremalios situacijos metu.

2. Valstybės narės atrenka ekspertus, kurie gali būti iškviesti dirbti ekstremalios situacijos vietoje kaip įvertinimo ir (arba) koordinavimo komanda.

3. Valstybės narės, visų pirma siekdamos patenkinti pagal Mechanizmą numatytus prioritetinius pagalbos teikimo ir paramos poreikius, savanoriškai imasi kurti modulius, kurie:

a)	sudaryti iš vienos ar kelių Mechanizme dalyvaujančių valstybių narių išteklių,

b)	gali vykdyti užduotis reagavimo zonose,

gali vykdyti savo užduotis laikydamiesi pripažintų tarptautinių gairių ir todėl gali:

i)	būti pasiųsti per labai trumpą laiko tarpą po to, kai gaunamas prašymas suteikti pagalbą,

ii)	tam tikrą laikotarpį dirbti savarankiškai ir autonomiškai, jei to reikia pagal aplinkybes veiklos vietoje,

d)	gali veikti kartu su kitais moduliais,

e)	išmokyti ir parengti taip, kad atliktų a ir d punktuose numatytus veiklos suderinamumo reikalavimus,

f)	jiems vadovauja asmuo, kuris atsakingas už jų veikimą,

g)	gali teikti pagalbą kitiems ES organams ir (arba) tarptautinėms institucijoms, ypač Jungtinėms Tautoms.

4. Valstybės narės apsvarsto galimybes prireikus teikti kitokią paramą, kurią būtų galima gauti iš jų kompetentingų tarnybų, pavyzdžiui, konkrečiai ekstremaliai situacijai tinkamą specializuotą personalą ir įrangą, ir pasitelkti išteklius, kuriuos gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir kiti atitinkami subjektai.

5. Pageidaujančios tai daryti valstybės narės gali, laikydamosi reikalingų saugumo reikalavimų, teikti informaciją apie atitinkamus karinius išteklius ir pajėgumus, kurie galėtų būti panaudoti kaip paskutinė išeitis teikiant civilinės saugos pagalbą pagal Mechanizmą, pavyzdžiui, teikiant transporto ir logistinę ar medicininę paramą.

6. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo pateikia atitinkamą bendrą informaciją apie šias komandas, ekspertus, modulius ir kitą paramą, minimą šio straipsnio 1–4 dalyse, ir prireikus šią informaciją nedelsiant atnaujina, taip pat informaciją apie medicinos išteklius, nurodytą 5 straipsnio 6 punkte.

7. Valstybės narės, joms prašant remiamos Komisijos, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų siūloma civilinės saugos pagalba būtų pristatoma laiku.

8. Valstybės narės nustato ryšio punktus ir atitinkamai informuoja Komisiją.

5 straipsnis

Komisija vykdo šias užduotis:

1)	įsteigia ir valdo MIC;

2)	įsteigia ir valdo CECIS;

3)	prisideda kuriant nelaimių detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, kaip numatyta 2 straipsnio 7 dalyje;

sukuria pajėgumą mobilizuoti ir kuo skubiau pasiųsti nedideles ekspertų komandas, atsakingas už:

a)	pagalbos prašančios valstybės civilinės saugos poreikių įvertinimą, atsižvelgiant į pagalbą, kurią gali suteikti valstybės narės ir Mechanizmas;

b)	prireikus – civilinės saugos pagalbos teikimo operacijų įvykio vietoje koordinavimo, ir, prireikus bei atitinkamomis aplinkybėmis – ryšio palaikymo su pagalbos prašančios valstybės kompetentingomis institucijomis palengvinimą;

sukuria mokymo programą, siekdama išplėtoti civilinės saugos pagalbos teikimą, užtikrindama pagalbos komandų ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų modulių ar prireikus kitų 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagalbos priemonių darną ir papildomumą, ir gerindama 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ekspertų kompetenciją. Ši programa apima jungtines paskaitas ir pratybas bei mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti komandiruojami į kitas valstybes nares;

6)	renka ir kaupia informaciją apie valstybių narių pajėgumus išlaikyti serumų ir vakcinų ar kitų būtinų medicinos išteklių gamybą ir jų atsargas, kurių gali prireikti teikiant pagalbą didelio masto ekstremalios situacijos atveju;

7)	parengia mokymo programas apie patirtį, įgytą pagal Mechanizmą vykdytų pagalbos teikimo operacijų metu, ir skleidžia šią patirtį per informacijos sistemą;

8)	skatina naujų technologijų įdiegimą ir naudojimą pagal Mechanizmo paskirtį;

9)	imasi priemonių, nurodytų 2 straipsnio 8 dalies a ir b punktuose;

10)	sukuria pajėgumus teikti pagrindinę logistinę paramą įvertinimo ir (arba) koordinavimo ekspertams;

11)	imasi bet kokių kitų pagalbinių ir papildomų veiksmų, reikalingų naudojant civilinės saugos pagalbos teikimo Mechanizmą, kaip numatyta Sprendimo 2007/162/EB, Euratomas 4 straipsnyje.

III SKYRIUS

Reagavimas

6 straipsnis

1. Susidarius didelio masto ekstremaliai situacijai Bendrijoje arba kilus jos neišvengiamai grėsmei, kuri sukelia arba gali sukelti valstybės ribas peržengiančius padarinius, valstybė narė, kurioje susidarė ekstremali situacija, nedelsdama praneša Komisijai ir toms valstybėms narėms, kurioms ta situacija gali turėti padarinių.

Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu ši pareiga pranešti jau buvo įvykdyta pagal atitinkamus Europos bendrijos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus.

2. Susidarius didelio masto ekstremaliai situacijai Bendrijoje arba kilus jos neišvengiamai grėsmei, dėl kurios gali tekti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos, valstybė narė, kurioje susidarė ekstremali situacija, nedelsdama praneša Komisijai, kai manoma, kad gali tekti prašyti pagalbos per MIC, kad Komisija galėtų atitinkamai informuoti kitas valstybes nares ir aktyvuoti savo kompetentingas tarnybas.

3. 1 ir 2 dalyje nurodyti pranešimai deramais atvejais skelbiami per CECIS.

7 straipsnis

1. Bendrijoje susidarius didelio masto ekstremaliai situacijai, valstybė narė gali prašyti pagalbos per MIC arba tiesiogiai kitų valstybių narių. Prašymas turi būti kiek įmanoma konkretus.

2. Pagalbos prašymo per MIC atveju Komisija, gavusi tokį prašymą, atitinkamai ir nedelsdama:

a)	perduoda prašymą kitų valstybių narių ryšio punktams,

b)	padeda mobilizuoti komandas, ekspertus, modulius ir kitą pagalbai reikalingą paramą,

c)	surenka patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją ir paskleidžia ją valstybėms narėms.

3. Kiekviena valstybė narė, kuriai skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą pagalbą, ir apie tai praneša prašančiai valstybei narei per MIC arba tiesiogiai, nurodydama galimos suteikti jos pagalbos dydį ir sąlygas. Jei valstybė narė prašančią valstybę narę informuoja tiesiogiai, ji atitinkamai informuoja ir MIC. MIC informuoja valstybes nares.

4. Prašančioji valstybė narė yra atsakinga už vadovavimą teikiamai pagalbai. Prašančios valstybės narės valdžios institucijos nustato gaires ir prireikus nustato apribojimus pagalbos teikimo komandoms ar moduliams. Dėl šių užduočių vykdymo detalių paliekama spręsti pagalbą teikiančios valstybės narės paskirtam atsakingam asmeniui.

5. Kai prašančioji valstybė narė prašo pagalbos teikimo komandų vadovauti pagalbos teikimui jos vardu, valstybių narių ir Bendrijos pasiųstos komandos stengiasi koordinuoti jų teikiamą pagalbą.

6. Kai išsiunčiamos įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandos, jos palengvina pagalbos teikimo komandų koordinavimą ir palaiko ryšius su prašančios valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis.

8 straipsnis

1. Susidarius didelio masto ekstremaliai situacijai už Bendrijos ribų, 7 straipsnio nuostatos, gavus prašymą, taip pat gali būti taikomos civilinės saugos pagalbos teikimui už Bendrijos ribų.

Tokia pagalba gali būti teikiama kaip savarankiškai teikiama pagalba arba prisidedant prie tarptautinei organizacijai vadovaujant teikiamos pagalbos.

Šiame straipsnyje numatytų koordinavimo nuostatų taikymo sritis apima tik pagal Mechanizmą teikiamą pagalbą.

Priemonės, kurių imamasi pagal šį straipsnį, nedaro poveikio priemonėms, kurių imamasi pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį.

2. Kai civilinės saugos pagalba, kaip nurodyta 1 dalyje, teikiama gavus per MIC išplatintą prašymą, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė (toliau – pirmininkaujanti valstybė narė), užtikrina bendrą civilinės saugos pagalbos priemonių koordinavimą, tuo pat metu atsižvelgdama į Komisijos vykdomą operatyvinio koordinavimo vaidmenį, kaip numatyta 4 dalyje.

3. Politinio ir strateginio koordinavimo srityje, pirmininkaujanti valstybė narė visų pirma:

a)	įvertina Mechanizmo, kaip krizės valdymą palengvinančios ir remiančios priemonės, galimo panaudojimo tinkamumą;

b)	kai jos nuomone tai yra reikalinga, su nelaimės ištikta trečiąja šalimi užmezga santykius politiniu lygiu ir su ta šalimi palaiko glaudžius santykius visuose ekstremalios situacijos etapuose, kiek tai susiję su bendra politine ir strategine pagalbos teikimo sistema;

Jeigu reikia, pirmininkaujanti valstybė narė kitos valstybės narės gali prašyti visiškai arba iš dalies imtis atsakomybės už minėtą politinį ir strateginį koordinavimą ar prašyti Komisijos paremti šį koordinavimą.

4. Operatyvinį koordinavimą vykdo Komisija, pagal 3 dalyje numatytą politinio ir strateginio koordinavimo sistemą glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia valstybe nare. Operatyvinį koordinavimą sudaro šios atitinkamos veiklos kryptys:

nuolatinio dialogo su valstybių narių ryšio punktais palaikymas siekiant užtikrinti, kad Europos civilinė sauga veiksmingai ir nuosekliai pagal Mechanizmą būtų prisidedama prie bendrų paramos teikimo pastangų, visų pirma:

i)	nedelsiant informuojant valstybes nares apie visą pagalbos prašymą,

ii)	į įvykio vietą pasiunčiant įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandas, kad jos galėtų įvertinti situaciją ir poreikius, ir (arba) palengvinti operatyvinį koordinavimą pagalbos pagal Mechanizmą teikimo vietoje,

iii)	bendradarbiaujant su įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandomis bei kitais veikėjais, įskaitant kitas ES tarnybas, įvertinant poreikius,

iv)	dalijantis atitinkamais įvertinimais ir analizėmis su visais veikėjais,

v)	atliekant iš valstybių narių ir iš kitų šaltinių gautos pagalbos apžvalgą,

vi)	patariant dėl pagalbos, kuri reikalinga siekiant užtikrinti, kad teikiama civilinės saugos pagalba būtų suderinama su poreikių įvertinimu, pobūdžio,

vii)	padedant spręsti bet kokius teikiant pagalbą iškylančius praktinius sunkumus, pavyzdžiui tranzito ir muitų srityje,

b)	ryšių su nelaimės ištikta trečiąja šalimi palaikymas dėl techninių klausimų, tokių, kaip tiksli reikalingos pagalbos apimtis, pasiūlymo priėmimas ir praktinis pasirengimas pagalbos priėmimui vietoje ir jos dalijimui;

ryšių palaikymas ar bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba (toliau – UNOCHA), šiuo metu dalyvaujantiems ir kitiems suinteresuotiems veikėjams prisidedant prie bendrų pagalbos teikimo pastangų, skirtų užtikrinti maksimalią sąveiką, siekti tarpusavio papildomumo ir išvengti dubliavimo bei spragų;

d)	ryšių palaikymas su visais veikėjais, visų pirma baigiamajame pagalbos teikimo pagal Mechanizmą etape, siekiant palengvinti sklandų perdavimą.

5. Prireikus Komisija gali kiekvienu konkrečiu atveju, pirmininkaujančiai valstybei narei sutinkant, imtis papildomų operatyvinių užduočių.

6. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia valstybe nare, gali paskirti įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandas, nurodytas 4 dalies a punkto ii papunktyje. Šios komandos sudaromos iš ekspertų ir komandos vadovo, kuriuos valstybės narės skiria kiekvienu konkrečiu atveju. Komisija pasirenka ekspertus ir komandos vadovą atsižvelgdama į jų kvalifikaciją ir patirtį, įskaitant baigtų mokymų apie Mechanizmą lygį, ankstesnę dalyvavimo pagal Mechanizmą vykdomose misijose ir kitose tarptautinėse pagalbos teikimo misijose patirtį. Ekspertai atrenkami taip pat vadovaujantis kitais kriterijais, įskaitant kalbų mokėjimą, siekiant užtikrinti, kad komanda, kaip vienetas, turėtų visus konkrečioje situacijoje reikalingus įgūdžius.

MIC palaiko glaudžius ryšius su įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandomis bei teikia joms paramą ir rekomendacijas.

7. Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija užtikrina glaudų bendradarbiavimą ir palaiko nuolatinį dialogą visuose ekstremalios situacijos lygmenyse, susijusiuose su pagalbos teikimu.

Operatyvinis koordinavimas visiškai integruojamas į UNOCHA bendrą koordinavimą, jei jis vykdomas, ir laikomasi taisyklės, kad toks vadovavimas turi viršenybę.

Koordinavimas Mechanizmo pagalba nedaro įtakos dalyvaujančių valstybių narių ir nukentėjusiosios trečiosios šalies dvišaliams ryšiams, o taip pat valstybių narių ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimui. Tokie dvišaliai ryšiai taip pat gali būti naudojami siekiant prisidėti prie koordinavimo pagal Mechanizmą.

Sąveikos ir tarpusavio papildomumo siekiama naudojant kitus Sąjungos ir Bendrijos teisės aktus. Visų pirma Komisija užtikrina veiksmų pagal Mechanizmą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą ir suderinamumą.

Už Bendrijos ribų susidarius didelio masto ekstremaliai situacijai galimas turimų karinių išteklių ir pajėgumų, reikalingų civilinei saugai, panaudojimas turėtų būti suderintas su atitinkamose Jungtinių Tautų gairėse numatytais principais.

8. Šiame straipsnyje numatyti pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos koordinaciniai vaidmenys nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai ir jų atsakomybei už savo komandas, modulius ir kitą pagalbą, įskaitant karinius išteklius ir pajėgumus. Visų pirma pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos vykdomas koordinavimas neapima įsakymų ir nurodymų davimo valstybių narių komandoms, moduliams ar kitai pagalbai kuri teikiama savanoriškai, laikantis nurodymų koordinavimo centrinės vadavietės lygmeniu ir pagalbos teikimo vietoje.

9. Siekiant sudaryti galimybę vykdyti pirmiau minėtą koordinavimą ir užtikrinti visapusį indėlį imantis bendrų pagalbos teikimo pastangų:

a)	visos valstybės narės, teikiančios civilinės saugos pagalbą kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atsiliepdamos į prašymą, kuris buvo išplatintas per MIC, išsamiai informuoja MIC apie savo veiklą, ir

b)	valstybių narių komandos ir moduliai, vietoje dalyvaujantys teikiant pagalbą pagal Mechanizmą, palaiko glaudžius ryšius su vietoje veikiančių MIC koordinatoriais ir (arba) įvertinimo komandomis.

9 straipsnis

Komisija Mechanizmo kontekste gali paremti ir papildyti valstybių narių teikiamą civilinės saugos pagalbą imdamasi 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose išvardytų priemonių.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

10 straipsnis

Šiame Mechanizme gali dalyvauti šalys kandidatės.

Kitos trečiosios šalys, taip pat tarptautinės ar regioninės organizacijos, gali bendradarbiauti vykdant veiksmus pagal šį Mechanizmą, jei tai leidžiama pagal šių trečiųjų šalių ar organizacijų ir Bendrijos susitarimus.

11 straipsnis

Šio sprendimo vykdymo tikslais valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir atitinkamai informuoja Komisiją.

12 straipsnis

Komisija 13 straipsnyje nustatyta tvarka nustato įgyvendinimo taisykles, pirmiausia skirtas:

1)	pagalbos teikimui galimiems skirti ištekliams, kaip numatyta 3 straipsnyje;

2)	MIC, kaip numatyta 2 straipsnio 5 punkte;

3)	CECIS, kaip numatyta 2 straipsnio 6 punkte;

4)	įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandoms, kaip numatyta 2 straipsnio 4 punkte, įskaitant ekspertų atrankos kriterijus;

5)	mokymo programai, kaip numatyta 2 straipsnio 2 punkte;

6)	moduliams, numatytiems 4 straipsnio 3 dalyje;

7)	detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemoms, numatytoms 2 straipsnio 7 punkte;

8)	informacijai apie medicinos išteklius, kaip numatyta 5 straipsnio 6 punkte;

9)	pagalbos teikimui Bendrijoje kaip numatyta 7 straipsnyje, taip pat pagalbos teikimui už Bendrijos ribų, kaip numatyta 8 straipsnyje.

13 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimo 2007/162/EB, Euratomas 13 straipsnį.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

14 straipsnis

Komisija kas treji metai nuo pranešimo apie šį sprendimą įvertina jo taikymą ir to įvertinimo išvadas pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su išvadomis tam tikrais atvejais pateikiami šio sprendimo pataisų pasiūlymai.

15 straipsnis

Sprendimas 2001/792/EB, Euratomas panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą aiškinamos kaip nuorodos į šį sprendimą, atsižvelgiant į Priede pateiktą koreliacinę lentelę.

16 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. PEREIRA

(1) 2006 m. spalio 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta OL).

(2) OL C 195, 2006 8 18, p. 40.

(3) OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

(4) OL C 198, 1991 7 27, p. 1.

(5) OL L 326, 1998 12 3, p. 1.

(6) OL L 163, 1996 7 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8) OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

PRIEDAS

Koreliacinė lentelė

Tarybos sprendimas 2001/792/EB, Euratomas	Šis sprendimas
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis pirma ir antra pastraipos	1 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos
1 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	4 konstatuojamosios dalies antras sakinys
1 straipsnio 3 dalies įžanginis sakinys	2 straipsnio įžanginis sakinys
1 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka	2 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 3 dalies antra įtrauka	2 straipsnio 2 dalis
1 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka	2 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka	2 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio 3 dalies penkta įtrauka	2 straipsnio 5 dalis
1 straipsnio 3 dalies šešta įtrauka	2 straipsnio 6 dalis
—	2 straipsnio 7 dalis
—	2 straipsnio 8 dalis
—	2 straipsnio 9 punktas
—	2 straipsnio 10 punktas
1 straipsnio 3 dalies septinta įtrauka	2 straipsnio11 punktas
—	3 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 ir 2 dalys
2 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio įžanginis sakinys	—
3 straipsnio a punktas	4 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio b punktas	4 straipsnio 2 dalis
—	4 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio c punktas	4 straipsnio 6 dalis
3 straipsnio d punktas	4 straipsnio 4 dalis
—	4 straipsnio 5 dalis
—	4 straipsnio 7 dalis
3 straipsnio e punktas	4 straipsnio 8 dalis ir 11 straipsnis
4 straipsnio įžanginis sakinys	5 straipsnio įžanginis sakinys
4 straipsnio a punktas	5 straipsnio 1 punktas
4 straipsnio b punktas	5 straipsnio 2 punktas
—	5 straipsnio 3 punktas
4 straipsnio c punktas	5 straipsnio 4 punktas
4 straipsnio d punktas	5 straipsnio 5 punktas
4 straipsnio e punktas	5 straipsnio 6 punktas
4 straipsnio f punktas	5 straipsnio 7 punktas
4 straipsnio g punktas	5 straipsnio 8 punktas
4 straipsnio h punktas	5 straipsnio 9 punktas
—	5 straipsnio 10 punktas
—	5 straipsnio 11 punktas
5 straipsnio 1 dalis	7 straipsnio 1 ir 2 dalys
5 straipsnio 2 dalis	7 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 4 dalis	7 straipsnio 5 dalis
5 straipsnio 5 dalis	7 straipsnio 6 dalis
6 straipsnio pirma pastraipa	8 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio antra pastraipa	8 straipsnio 2–9 dalys
—	9 straipsnis
7 straipsnis	10 straipsnio pirma pastraipa
—	10 straipsnio antra pastraipa
8 straipsnio 1 dalis	—
8 straipsnio 2 dalis įžanginis sakinys	12 straipsnio įžanginis sakinys
8 straipsnio 2 dalies a punktas	12 straipsnio 1 punktas
8 straipsnio 2 dalies b punktas	12 straipsnio 2 punktas
8 straipsnio 2 dalies c punktas	12 straipsnio 3 punktas
8 straipsnio 2 dalies d punktas	12 straipsnio 4 punktas
8 straipsnio 2 dalies e punktas	12 straipsnio 5 punktas
—	12 straipsnio 6 punktas
—	12 straipsnio 7 punktas
8 straipsnio 2 dalies f punktas	12 straipsnio 8 punktas
8 straipsnio 2 dalies g punktas	12 straipsnio 9 punktas
9 straipsnio 1 dalis	13 straipsnio 1 dalis
9 straipsnio 2 dalis	—
9 straipsnio 3 dalis	13 straipsnio 2 dalis
9 straipsnio 4 dalis
10 straipsnis	14 straipsnis
—	15 straipsnis
11 straipsnis	—
12 straipsnis	16 straipsnis

1.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/21

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. rugpjūčio 21 d.

dėl koncentracijos pripažinimo suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu

(Byla COMP/M.4523 – Travelport/Worldspan)

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3938)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/781/EB)

2007 m. rugpjūčio 21 d. Komisija priėmė sprendimą dėl susijungimo pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl įmonių koncentracijos kontrolės (1), ypač jo 8 straipsnio 1 dalį. Nekonfidencialią viso sprendimo versiją galima rasti bylos originalo kalba ir Komisijos darbo kalbomis Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html

I. SANTRAUKA

(1)

Travelport LLC, Blackstone grupės antrinė bendrovė (Blackstone, JAV), valdo Galileo – globaliąją paskirstymo sistemą (GDS) ir Gulliver’s Travel Associates. Be to, Travelport turi kelias internetu veikiančias kelionių agentūras ir tinklalapius, įskaitant ebookers, Orbitz, Cheaptickets, Octopus Travel, HotelClub ir RatesToGo.

(2)

Worldspan Technologies Inc. (Worldspan) teikia kelionių paskirstymo paslaugas per Worldspan GDS. Bendrovės pagrindinė veikla – GDS paslaugų teikimas internetu veikiančioms, o pastaruoju metu ir tradicinėms kelionių agentūroms, visų pirma poilsio sektoriuje. Be to, Worldspan teikia IT paslaugas oro linijų bendrovėms (pvz., vidaus rezervavimo sistemos ir skrydžių valdymo technologijų paslaugas).

(3)	Vykdydama veiklą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (toliau – Susijungimų reglamentas) 4 straipsnio 5 dalį, Travelport, pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, visos įmonės Worldspan kontrolę.

(4)	Komisijai atlikus rinkos tyrimą nustatyta, kad dėl siūlomos koncentracijos nekils konkurencijos problemų, dėl kurių veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų labai suvaržyta.

II. AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

II.1. Atitinkama prekės rinka ir galimi alternatyviosios rinkos apibrėžimai

(5)

Ankstesnėse bylose Komisija apibrėžė GDS kaip kelionių agentūroms (toliau – KA) suteikiamą priemonę, padedančią joms gauti informacijos ir atlikti rezervacijas kelionių paslaugų teikėjų (toliau – KPT), t. y. oro linijų bendrovių, viešbučių ir automobilių nuomos įmonių, sistemose, kurios savo ruožtu pateikia GDS duomenis apie jų tiekiamus produktus.

(6)

Šio sandorio veikiama prekės rinka sprendime apibrėžta kaip GDS teikiamų elektroninių kelionių paskirstymo paslaugų rinka. Tai dvilypė rinka, kurioje yra dvi atskiros klientų kategorijos. GDS teikėjai veikia kaip tarpininkai, viena vertus leidžiantys KPT (paslaugų grandinės pradžios GDS paslaugų teikėjams) paskirstyti savo kelionių paslaugas KA ir po to galutiniams vartotojams, o kita vertus – suteikiantys KA (paslaugų grandinės pabaigos GDS paslaugų teikėjoms) turimų kelionių peržiūros ir rezervavimo galimybes galutiniams vartotojams. Atlikus išsamų tyrimą šios prekės rinkos savybės pasitvirtino.

(7)

Komisija vertino, ar – kaip nurodė apie veiklą pranešusi šalis – atitinkamą prekės rinką sudaro ne tik GDS paslaugų teikėjai, bet ir alternatyviosios technologijos, kurias pasitelkus galima nesinaudoti GDS paslaugų teikėjų paslaugomis. Šios alternatyvos yra: i) metapaieškos sistemos; ii) tiesioginės nuorodos; iii) vadinamieji „naujieji GDS dalyviai“ (toliau – GNE) ir iv) supplier.com

(8)

Sprendime pirmosios trys alternatyvos į atitinkamą prekės rinką neįtraukiamos, nes atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad jomis negalima pakeisti GDS arba kad jų naudojimas ir (arba) poveikis EEE yra labai ribotas. Norint nustatyti, ar per supplier.com teikiamomis paslaugomis galima pakeisti GDS paslaugas ir ar jos būtų tos pačios prekės rinkos dalis, atliktas išsamus abi rinkos puses aprėpiantis vertinimas.

(9)	Rinkos paslaugų grandinės pradžioje supplier.com leidžia KPT labai sumažinti vidutines ir didžiausias paskirstymo sąnaudas, nes jie gali labai daug sutaupyti nemokėdami GDS rezervavimo mokesčių ir galimų rezervavimo komisinių, mokamų KA, kurios atlieka GDS rezervavimą.

(10)

Taigi tradicinės oro linijų bendrovės gali sėkmingiau konkuruoti su mažomis kainomis paslaugas teikiančiais vežėjais (LCC), kurių pagrindinis kanalas yra supplier.com. KPT taip pat motyvuoti skatinti supplier.com plėtrą dėl to, kad galutiniam vartotojui tampa sunkiau išsirinkti norimus produktus lyginant KPT, nes reikia lankytis skirtinguose tinklalapiuose. Tuo iš dalies paaiškinamas supplier.com augimas pastaraisiais metais. IATA duomenimis, 2005 m. vidutiniškai 25 % visų rezervavimų 20 didžiausių oro linijų bendrovių EEE buvo padaryti tiesiogiai (palyginti su 20 % 2004 m. ir 16 % 2003 m.).

(11)

Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad KPT labai įvairiai sekasi bandant nukreipti rezervavimą iš GDS paslaugų teikėjų į supplier.com atsižvelgiant į KPT pasirinktus verslo modelius. Tai taip pat priklauso nuo paslaugų galutinių vartotojų duomenų bazės dydžio ir į ją įtrauktų duomenų apie vartotojų elgesį, kurie tam tikra prasme nulemia, kaip vyksta kelionių paskirstymas per GDS.

(12)

Rinkos paslaugų grandinės pabaigoje, atlikdamos rezervaciją per GDS KA gauna iš GDS paslaugų teikėjų dideles premijas ir galimus rezervavimo komisinius iš KPT. KA rezervuojant keliones per supplier.com, šių pajamų jos nebegautų. Kad kompensuotų šių pajamų netekimą, KA turėtų imti paslaugos mokestį iš galutinio vartotojo (o tai paskatintų galutinį vartotoją savarankiškai rezervuoti bilietus per supplier.com, nesinaudojant KA paslaugomis, ir KA pajamos dar sumažėtų). Todėl sprendime Komisija daro išvadą, kad KA labai suinteresuotos ir toliau naudotis GDS paslaugomis bei nekeisti rezervavimo per GDS į rezervavimą per supplier.com. Atlikusi išsamų tyrimą, Komisija taip pat patvirtino, kad KA mano, jog naudotis supplier.com sudėtinga, šiai sistemai trūksta priemonių įvairovės ir galimybės palyginti kainas, kurią siūlo GDS.

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad pakeičiamumas paslaugų grandinės pradžioje yra tik dalinis ir didžioji dalis KPT rezervavimų daroma per GDS paslaugų teikėjus, ir į tai, kad alternatyvos paslaugų grandinės pabaigoje yra labai ribotos, sprendime daroma išvada, kad supplier.com neturėtų būti įtraukta į atitinkamą prekės rinką, kurioje veikia GDS paslaugų teikėjai.

(14)	Tačiau sprendime pripažįstama, kad greitas supplier.com populiarėjimas daro poveikį GDS paslaugų rinkos konkurencijos sąlygoms ir riboja susijungusių bendrovių rinkos veiklą.

II.2. Atitinkamos geografinės rinkos

(15)

Sprendime apibrėžtos rinkos paslaugų grandinės pradžios geografinės rinkos ribos EEE teritorijoje. KPT ir GDS paslaugų teikėjų pasaulio masto susitarimuose paprastai numatyti skirtingi regioninės kainodaros modeliai EEE, JAV ir kitiems pasaulio regionams. Per GDS sistemą padarytų rezervavimų mokesčiai, kuriuos moka KPT, daug didesni EEE nei JAV. Be to, EEE rinka reguliuojama remiantis ES etikos kodeksu, o JAV rinka nuo 2006 m. nereguliuojama visiškai. Galiausiai GDS paslaugų teikėjų rinkos dalys labai skiriasi skirtinguose regionuose ir šalyse. Taigi sprendime Komisija daro išvadą, kad EEE ir JAV konkurencijos sąlygos labai skiriasi.

(16)

Sprendime rinkos paslaugų grandinės pabaigos mastas apibrėžiamas kaip nacionalinis, nes GDS paslaugų teikėjų rinkos dalys skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Tai atitinka ankstesnius Komisijos sprendimus. Tas pats patvirtinta ir atlikus rinkos tyrimus. Beveik visos KA (dažnai ir internetu veikiančios KA) vis dar aktyviausios tik vienoje šalyje, išskyrus kelias KA, vykdančias veiklą visoje Europoje (arba pasaulyje). Pasirašymo mokesčiai, kuriuos KA moka už naudojimąsi GDS paslaugomis, ir jų gaunamos premijos taip pat skiriasi skirtingose EEE šalyse. Be to, Amadeus ir Galileo yra įsteigusios nacionalinius pardavimo ir paslaugų centrus beveik visose EEE valstybėse narėse, kad galėtų geriau patenkintų konkrečios šalies rinkas.

II.3. Konkurencinis žalos teorijų vertinimas

II.3.1. Žalos teorijos

(17)	2007 m. gegužės 3 d. sprendime Komisija nustatė, kad kyla rimtų abejonių dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, suderinamumo su bendrąja rinka ir EEE susitarimu. Taigi Komisija pradėjo procedūras pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

(18)

Pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą priimtame sprendime svarstoma, ar dėl susijungimo teoriškai gali atsirasti nekoordinuojamų ir koordinuojamų padarinių. Dėl nekoordinuojamų padarinių Komisija apibrėžė tris žalos teorijas, kurias ji prima facie laiko įtikinamomis. Be koordinuojamų padarinių rizikos vertinimo, atlikdama išsamų nekoordinuojamų padarinių tyrimą Komisija siekė įvertinti, ar:

i)	susijungusios šalys galėtų pasinaudoti stipria padėtimi rinkoje paslaugų grandinės pabaigoje, palyginti su KA, kad padidintų kainas, palyginti su paslaugų grandinės pradžios KPT („vertikalusis poveikis rinkoms“);

ii)	po susijungimo Worldspan nebebūtų „mažiausių kainų lyderė“ ir kainos padidėtų;

iii)	susijungusios šalys galėtų išnaudoti savo rinkos galią po susijungimo, palyginti su KA, valstybėse narėse, kur Galileo/Worldspan turėtų dideles rinkos dalis.

II.3.2. Vertikalusis poveikis rinkoms (naudojant kelių serverių sistemą (angl. multi-homing) ir vieno serverio sistemą (angl. single-homing))

(19)

Tyrimo pradžioje nerimauta, kad Galileo/Worldspan galėtų padidinti savo rinkos galią po susijungimo, palyginti su KA, keliose paslaugų grandinės pabaigos nacionalinėse rinkose, kad sustiprintų savo derėjimosi galią paslaugų grandinės pradžios EEE rinkoje veikiančių KPT atžvilgiu. Šiuos gebėjimus didinti rinkos galią galima pavadinti „vertikaliuoju poveikiu rinkoms“. Šis poveikis apibūdinamas toliau.

(20)	Po susijungimo Galileo/Worldspan įgytų dideles rinkos dalis, itin išaugsiančias paslaugų grandinės pabaigoje Airijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Nyderlandų, Vengrijos ir Belgijos rinkose (žr. skyrių apie rinkos paslaugų grandinės pabaigą).

(21)

Jeigu KPT itin suinteresuotas turėti platų paskirstymo tinklą valstybėje narėje, kurioje susijungusi bendrovė turėtų didelį KA tinklą, Galileo/Worldspan galėtų padidinti savo rinkos dalį paslaugų grandinės pabaigoje toje valstybėje narėje, kad gautų nuolaidų iš KPT derantis dėl pasaulio masto sutarties. Kitaip tariant, susijungusios įmonės derėjimosi su KPT galimybės suteiktų didesnę rinkos galią, nei galėtų užtikrinti Galileo/Worldspan rinkos dalis (20–30 %) paslaugų grandinės pradžioje EEE. Dėl šios derėjimosi galios susijungęs subjektas po susijungimo galės vienašališkai didinti kainas.

(22)

GDS paslaugų rinkai būdingas modelis, viena vertus, pagrįstas „kelių serverių sistemos“ principu, antra vertus – „vieno serverio sistemos“ principu. KPT paprastai pasitelkia „kelių serverių sistemos“ technologijas, nes jiems reikia paskirstyti didelius paslaugų kiekius per visas keturias GDS sistemas, kad pakankamai aprėptų rinką, o dauguma KA naudojasi „vieno serverio sistema“, nes vienos GDS sistemos dažniausiai pakanka dirbant su turimomis KPT paslaugomis.

(23)

Kadangi KA naudojasi „vieno serverio sistema“, GDS paslaugų teikėjai turi išskirtines galimybes naudotis jų KA tinklams priklausančiomis KA. Todėl kiekvienas GDS paslaugų teikėjas turi tam tikrą monopolinę galią KPT, kuriems reikia susisiekti su tik prie vienos GDS sistemos prisijungusiomis KA, atžvilgiu. Dėl šios monopolinės galios GDS paslaugų teikėjas gali nustatyti didesnes kainas KPT. Šie iš KPT imami „monopoliniai mokesčiai“ didžiąja dalimi naudojami KA suteikiamoms finansinėms premijoms padengti.

(24)

Tačiau Komisija nustatė, kad GDS paslaugų teikėjų ir klientų rinkos derybos pradėjo keistis. KPT ir KA pastaruoju metu padidino savo derėjimosi galią GDS paslaugų teikėjų atžvilgiu. Šie santykinės derėjimosi galios pokyčiai atsirado dėl: i) KA konsolidavimo; ii) tiesioginio rezervavimo per supplier.com įvedimo; ir iii) KPT imamų papildomų mokesčių.

(25)

Be grėsmės atimti dalį kelionių paslaugų per supplier.com, KPT sukūrė papildomą spaudimo GDS priemonę. Taikydami arba žadėdami taikyti papildomus mokesčius KA, KPT gali daryti poveikį tam tikros GDS sistemos naudojimui ir priversti ją netekti dalies paslaugų užleidžiant jas supplier.com arba kitoms GDS sistemoms.

Susijungimo poveikis

(26)	Dėl toliau išvardytų priežasčių mažai tikėtina, kad, sumažėjus GDS paslaugų teikėjų skaičiui, dėl „vertikaliojo poveikio rinkoms“ kainos didės.

(27)

Kalbant apie KPT, atlikus išsamią analizę patvirtinta, kad KPT gali priversti GDS paslaugų teikėjus sumažinti kainas, kad išlaikytų visą savo paslaugų apimtį arba kad išvengtų jų KA taikomų papildomų mokesčių. Pavyzdžiui, oro linijų bendrovės sukūrė kelias derėjimosi priemones (visų pirma supplier.com, bet ne tik). Naudodamosi šiomis priemonėmis jos išlaiko dalį savo pertekliaus derybose su GDS paslaugų teikėjais. NET jeigu būtų tik trys GDS paslaugų teikėjai, nė vienas iš jų negalėtų didinti kainų, nes KPT išlaikys pakankamai didelę derėjimosi galią dėl: i) galimybių rezervuoti pasitelkiant kanalus į supplier.com tinklalapius; ii) KA taikomų papildomų mokesčių; iii) prekės ženklo žinomumo vidaus rinkoje (rinkose) ir iv) galimybės kurti naujas derėjimosi priemones ateityje. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl GDS paslaugų teikėjų skaičiaus sumažėjimo nuo keturių iki trijų tikimybė, kad vienašališkai būtų didinamos kainos dėl „vertikaliojo poveikio rinkoms“, nedidėja.

(28)	Ši išvada taip pat taikytina kitiems KPT, pvz., automobilių nuomos bendrovėms ir viešbučių tinklams.

(29)

Kalbant apie KA, išliks pakankamai GDS platformų, kuriomis KA galės naudotis, ir norint pasirinkti kitą GDS paslaugų teikėją tokio pasirinkimo sąnaudos nebus neįveikiama kliūtis. Kadangi GDS paslaugų teikėjams reikia sukurti ir išlaikyti pakankamai platų KA tinklą, kad galėtų užtikrinti didelę paklausą iš KPT pusės, KA išlaiko palankią derėjimosi su GDS paslaugų teikėjais padėtį net panaikinus vieną iš jų.

(30)

Sprendime Komisija daro išvadą, kad šių elementų (didelės KPT derėjimosi galios ir nuolatinio arba galimo papildomų derėjimosi priemonių kūrimo) pakanka, kad jie galėtų atsverti galimai neigiamą susijungimo poveikį dėl GDS paslaugų teikėjų skaičiaus sumažėjimo nuo keturių iki trijų ir galimą vertikalųjį poveikį rinkoms.

II.3.3. Worldspan kaip „mažiausių kainų lyderės“ panaikinimas

(31)

Antroji Komisijos tirta žalos teorija susijusi su tuo, kad Worldspan veikia EEE kaip „mažiausių kainų lyderė“, kurios kainos yra mažesnės nei jos konkurenčių (Galileo, Sabre ir Amadeus). Atliekant rinkos tyrimą nerimauta, kad susijungiančioms bendrovėms nustojus konkuruoti Worldspan kainos padidėtų ir susilygintų su Galileo kainomis.

(32)

Tačiau Komisijai atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad ši žalos teorija nepasitvirtina. Kad būtų galima padaryti išvadą, jog bendrovėms susijungus labai padidėtų Worldspan kainos, reikėtų įrodyti, kad Worldspan kainos iki susijungimo yra daug mažesnės nei jos konkurenčių, visų pirma Galileo, ir kad susijungiančios šalys būtų motyvuotos ir galėtų didinti Worldspan kainas po susijungimo.

II.3.3.1. Worldspan kainos nėra mažesnės

(33)

Apie susijungimą pranešusi šalis pateikė susijungiančių šalių 2006 m. bazinių rezervavimo kainų palyginimą: Galileo Active NET Segment ir Worldspan Full Service. Iš jo matyti, kad Worldspan kainoraštis iš tikrųjų yra […] Galileo kainoraštis, kuriame išvardytos Full Service rezervavimo paslaugoms alternatyvios […] paslaugų rūšys. Be to, palyginus Worldspan mokesčių vidurkį kiekvienoje rezervavimo kategorijoje imant visus rezervavimus su santykiniu kiekvienos iš keturių Worldspan kainų kategorijų svoriu teikiant Full Service paslaugas, gautas rezultatas būtų […] JAV dolerių, o Galileo Active NET Segment kaina 2006 m. yra […].

(34)	Todėl Komisija sprendime daro išvadą, kad daugeliu atvejų Worldspan nėra GDS paslaugų teikėja, siūlanti mažiausias kainas KPT. Paprastai rinkoje visada yra pigesnių alternatyvų nei Worldspan.

II.3.3.2. Worldspan neteko rinkos dalies

(35)

Dar viena priežastis, dėl kurios, anot apie susijungimą pranešusios šalies, Worldspan nėra „mažiausių kainų lyderė“, yra ta, kad dėl tariamos mažų kainų politikos Worldspan neužkariavo didesnės rinkos dalies. Apie susijungimą pranešusi šalis nurodo, kad yra priešingai: Worldspan rinkos dalis EEE neauga ir ji per pastaruosius penkerius metais taip ir liko mažiausia GDS paslaugų teikėja EEE.

(36)

Atsižvelgiant į Worldspan rinkos dalies kitimą 2003–2006 m. akivaizdu, kad paslaugų grandinės pradžioje (EEE) ji mažėja (0–5 %). Kalbant apie paslaugų grandinės pabaigą, Worldspan rinkos dalis išliko palyginti stabili ir kasmet vidutiniškai didėjo arba mažėjo maždaug (0–5 %) ar mažiau, išskyrus Vengriją, kur 2004–2005 m. ji augo. Priešingai nei galima būtų tikėtis iš „mažiausių kainų lydere“ laikomos bendrovės, Worldspan rinkos dalis nedidėja.

(37)

Galiausiai, anot apie susijungimą pranešusios šalies, Worldspan negali būti laikoma „mažiausių kainų lydere“ EEE, nes ji daugiausia kainomis remiasi, užuot pati jas nustačiusi. Apie susijungimą pranešusi šalis taip pat mini tai, kad EEE visas paslaugas aprėpiančias sutartis su penkiomis didžiausiomis EEE oro linijų bendrovėmis pirmieji sudarė kiti GDS paslaugų teikėjai. Tas pats patvirtinta ir atlikus išsamų tyrimą.

II.3.3.3. Galileo/Worldspan nėra svarbiausios konkurentės

(38)	Apie susijungimą pranešusi šalis mano, kad tikimybę, jog po susijungimo didės Worldspan kainos mažina dar ir tai, kad Galileo ir Worldspan nėra svarbiausios konkurentės EEE rinkoje.

(39)

Atlikus išsamų tyrimą patvirtinta, kad KPT paprastai laiko Galileo stipresne bendrove organizuojant verslo keliones, o Worldspan stipresnė organizuojant poilsines keliones ir dirbant su internetu veikiančiomis KA. Paslaugų grandinės pabaigoje dauguma KA mano, kad Amadeus yra svarbiausia ir Galileo, ir Worldspan konkurentė.

II.3.3.4. Worldspan neturi motyvo didinti kainas po susijungimo ir derinti jas su Galileo kainomis

(40)	Kadangi susijungiančios šalys nėra svarbiausios konkurentės, jos yra mažiau suinteresuotos didinti Worldspan kainas po susijungimo. Be to, mažėjantys šalių skirtumai prieš susijungimą rodo, kad galimybės didinti kainas po susijungimo yra ribotos.

(41)	Kainų didinimo tikimybę po susijungimo paslaugų grandinės pradžioje dar mažina tai, kad dėl tokio kainų didėjimo KPT galėtų pasitraukti iš Worldspan GDS sistemos arba pradėti taikyti papildomus mokesčius Worldspan besinaudojančioms KA.

(42)

Taigi Komisijai atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad yra per mažai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog Worldspan taiko mažesnes kainas nei jos konkurentės ir kad ji veiktų kaip „mažiausių kainų lyderė“. Todėl sprendime padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog dėl sandorio Worldspan kainos didėtų.

II.3.4. Labai didelės šalių rinkos dalys paslaugų grandinės pabaigoje

(43)

Kalbant apie paslaugų grandinės pabaigą, dėl sandorio turėtų labai išaugti didelės rinkos dalys (apie 40 %) šešiose valstybėse narėse. Rinkos dalys šiose šešiose valstybėse narėse 2006 m. buvo nuo (40–50 %) iki (70–80 %).

Valstybė narė	Galileo	Worldspan	Bendroji rinkos dalis
Belgija	(20–30)	(10–20)	(40–50)
Vengrija	(20–30)	(20–30)	(50–60)
Airija	(50–60)	(10–20)	(70–80)
Italija	(40–50)	(0–10)	(40–50)
Nyderlandai	(30–40)	(20–30)	(50–60)
Jungtinė Karalystė	(40–50)	(10–20)	(50–60)

(44)	Dėl didelės bendrosios rinkos dalies šiose šešiose valstybėse narėse šalys galėtų būti nepriklausomos nuo konkurenčių ir klientų po susijungimo bei išnaudoti savo prekybos santykius su KA.

(45)	Tačiau atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad susijungusios bendrovės negalės taikyti savo rinkos galios KA tose šalių rinkose, kur dėl sandorio susiformuos didelė bendroji rinkos dalis.

II.3.4.1. Galileo rinkos dalies mažėjimo tendencija

(46)	Apie susijungimą pranešusi šalis teigia, kad Galileo neteko didelės rinkos dalies kiekvienoje iš valstybių narių, kurioje ji tradiciškai turėjo nemažą dalį, dėl istorinių santykių su šalies vežėjais.

(47)

Anot apie susijungimą pranešusios šalies, atsižvelgiant į Galileo rinkos dalies sumažėjimą, Galileo didesnė nei vidutinė rinkos dalis nesisieja su rinkos galia. Mažai tikėtina, kad dėl sandorio Galileo rinkos dalies mažėjimo tendencija virs didėjimo tendencija, ypač atsižvelgiant į ribotą Worldspan vaidmenį EEE ir jos įrodytą nesugebėjimą padidinti savo rinkos dalį EEE rinkoje per daugelį metų.

(48)	Galileo rinkos dalies kitimo tendencija ir ribotas Worldspan vaidmuo EEE patvirtinti atlikus išsamų tyrimą.

(49)

KA paprastai gauna grynąjį pelną, nes finansinių premijų iš GDS paslaugų teikėjų gauna daugiau, nei moka joms pasirašymo mokesčių. Per pastaruosius penkerius metus nuolat didėjo premijų mokėjimai, įskaitant ir valstybes nares, kuriose šalys turi dideles rinkos dalis (daugiau kaip 40 %). Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad 2003–2006 m. KA pajamos apskritai padidėjo, o jų bendrojo pelno kitimas yra teigiamas.

(50)	Atsižvelgiant į tai matyti, kokios svarbios yra KA GDS paslaugų teikėjams, ir išreiškia bendrą išsamaus tyrimo dalyvių nuomonę, kad GDS paslaugų teikėjų konkurencija paslaugų grandinės pabaigoje yra stipri.

II.3.4.2. Perėjimo pas kitą GDS paslaugų teikėją sąnaudos

(51)	Dar viena priežastis, dėl kurios mažai tikėtina, kad dėl sandorio padidės kainos paslaugų grandinės pabaigoje, susijusi su tuo, jog perėjimo pas kitą GDS paslaugų teikėją sąnaudos nėra neįveikiama kliūtis, kaip patvirtinta ir atlikus išsamų tyrimą.

(52)

Nors apskaičiuoti perėjimo pas kitą GDS paslaugų teikėją sąnaudas sunku dėl tam reikalingo laiko, įgūdžių ir finansų, remiantis išsamiu tyrimu, galima padaryti tam tikras bendras išvadas. Mažoms KA reikia vienos ar kelių savaičių, kad pakeistų GDS paslaugų teikėją. Jeigu jos nori pakeisti GDS paslaugų teikėją, joms nereikia daug mokymo, ir jų produktyvumui dėl tokio pokyčio neigiamo poveikio nėra. Tačiau didelių KA vertinimu, joms reikia maždaug 12 mėnesių, kad pereitų pas kitą teikėją, ir didelių finansinių išlaidų (daugiau kaip 1 mln. EUR). Be to, didesnis ir įgūdžių poreikis. Tam tikrais atvejais (pvz., dėl techninių perėjimo aspektų) finansinės ir laiko sąnaudos gali būti net didesnės.

(53)

Nors atlikus išsamų tyrimą patvirtinta, kad perėjimo sąnaudų yra, taip pat paaiškėjo, kad anksčiau jos nebuvo didelė kliūtis norint pereiti pas kitą paslaugų teikėją. 2003–2006 m. kelios KA atsisakė Galileo paslaugų ir pasirinko Amadeus. Be to, Worldspan neteko dviejų iš pagrindinių klientų tuo pačiu metu, […] ir […].

(54)

NET patiriant perėjimo sąnaudas mažai tikėtina, kad dėl sandorio atsirastų konkurencijos problemų dėl didelės susijungusių šalių rinkos dalies paslaugų grandinės pabaigoje. Taip yra dėl i) neigiamo šalių bendrosios rinkos dalies kitimo, ii) didelės GDS paslaugų teikėjų konkurencijos, net ir nacionalinėse rinkose, kur jų rinkos dalys paslaugų grandinės pabaigoje yra didelės (tą patvirtina laikui bėgant didėjančios premijų išmokos KA tokiose nacionalinėse rinkose) ir iii) iš esmės teigiamo KA požiūrio į susijungimą, nes jos įsitikinusios, kad bendrovėms susijungus, jos taps stipria alternatyva Amadeus.

(55)	Todėl sprendime Komisija daro išvadą, kad mažai tikėtina, jog dėl susijungimo atsirastų nekoordinuojamų padarinių paslaugų grandinės pabaigoje.

II.3.5. Koordinuojami padariniai

(56)	Be to, atliekant išsamų tyrimą analizuota koordinuojamų padarinių tikimybė GDS rinkos paslaugų grandinės pradžioje ir pabaigoje.

II.3.5.1. Paslaugų grandinės pradžia

Koordinavimo sąlygų nustatymas

(57)

Paprastai kuo paprastesnė ir stabilesnė ekonominė aplinka, tuo paprasčiau bendrovėms susitarti dėl koordinavimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ar paklausa nestabili, didelis kai kurių įmonių augimas rinkoje arba dažnas naujų įmonių atsiradimas galima daryti išvadą, kad padėtis nėra pakankamai stabili, kad ją būtų galima koordinuoti.

(58)	Nors per pastaruosius penkerius metus rinkoje neatsirado naujų svarbių GDS paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į rinkos dalių kitimą šiuo laikotarpiu galima tvirtinti, kad ekonominė aplinka, kurioje konkuruoja GDS paslaugų teikėjai EEE, labai pasikeitė.

(59)

Be to, reikėtų atsižvelgti į supplier.com sistemų stiprėjimą per pastaruosius penkerius metus kaip į stabilizavimuisi trukdantį veiksnį nustatant GDS rinkos koordinavimo sąlygas. Atlikus rinkos tyrimą taip pat patvirtinta, kad daugelis oro linijų bendrovių numato tolesnį jų tiesioginio pardavimo augimą per supplier.com. Automobilių nuomos bendrovių ir viešbučių paslaugų paskirstymas per GDS sudaro palyginti nedidelę jų rezervavimų dalį.

(60)	NET jeigu dėl minėtų aplinkybių negalima visiškai atmesti galimybės, kad trys likusios GDS paslaugų sistemos paslaugų grandinės pradžioje susitars dėl koordinavimo sąlygų, Komisija sprendime daro išvadą, kad šiomis aplinkybėmis koordinavimas būtų sudėtingesnis ir todėl mažai tikėtinas.

Nukrypimų stebėsena

(61)	Bendrovės nenukrypsta nuo koordinavimo sąlygų vien todėl, kad yra reali grėsmė, jog į tai bus laiku ir pakankamai griežtai sureaguota. Todėl reikia, kad rinkos būtų pakankamai skaidrios, kad koordinuojančios bendrovės galėtų gana atidžiai stebėti, ar bendrovės nukrypsta nuo koordinavimo sąlygų.

(62)

Nors GDS siūlomos paslaugos yra gana vienarūšės, visų GDS paslaugų teikėjų kainodara ir siūlomi produktai sudėtingi. Šiuo metu EEE GDS paslaugų teikėjai tuo pačiu metu naudoja kelias skirtingas susitarimų rūšis, t. t. standartines vežėjų dalyvavimo sutartis (PCA) ir visas paslaugas aprėpiančias sutartis, kurios kartais papildomos „prisijungimo“ (angl. opt-in) sutartimis. Dėl kainodaros struktūros ir šiose sutartyse siūlomų produktų skirtumų stabilus koordinavimas neįmanomas. Kitos rinkos dalies skaidrumą dar mažina tai, kad GDS paslaugų teikėjai reguliariai keičia siūlomus produktus ir kainas.

(63)	Nors atsižvelgiant į rinkos tyrimą galėtų atrodyti, kad GDS bei automobilių nuomos bendrovių ir viešbučių sutarčių struktūra ne tokia sudėtinga, jos vis tiek neužtikrintų skaidrumo lygio, kuriam esant koordinavimas būtų įmanomas.

(64)

Kai kurie rinkos tyrimo dalyviai nurodė, kad jų sutartyse su GDS paslaugų teikėjais yra vadinamųjų „privilegijuotosios šalies“ nuostatų (angl. most favoured nation; toliau – MFN). Taikant tokias nuostatas kainų skaidrumas gali padidėti. Tačiau atlikus rinkos tyrimą patvirtinta, kad daugeliu atvejų nuostatos dėl MFN yra susijusios su KPT pareiga tolygiai naudotis GDS paslaugomis ir todėl gali tiesiog atspindėti etikos kodekse numatytas pareigas.

(65)	Atsižvelgdama į atitinkamų rinkų savybes ir visų pirma ribotą skaidrumo laipsnį, Komisija sprendime pateikia nuomonę, kad trims likusioms GDS sistemoms būtų sudėtinga veiksmingai stebėti nukrypimus nuo koordinuojamos veiklos.

Atgrasymo mechanizmai

(66)	Koordinavimas nėra stabilus, jeigu nukrypimo pasekmės nėra neigiamos tiek, kad koordinuojančios bendrovės būtų įtikintos, jog joms naudingiausia laikytis koordinavimo sąlygų.

(67)	Jeigu iš karto būtų taikomos nuobaudos koordinuojančioms GDS sistemoms mažinant KPT mokamus mokesčius, tai nebūtų veiksminga priemonė nukrypstančioms GDS sistemoms bausti, nes tai neskatintų KPT rinktis kitus GDS paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į tai, kad jiems reikia visų keturių GDS paslaugų.

(68)

Geresnė atgrasymo priemonė būtų, jeigu GDS sistema siūlytų tam tikroms svarbioms KA, kurios naudojasi nukrypstančios GDS paslaugomis, didesnes premijas arba tiesiogines vienkartines išmokas, kad tos KA atsisakytų nukrypstančios GDS sistemos paslaugų ir pasirinktų kitą GDS paslaugų teikėją. Nors tokios priemonės būtų įmanomos, jos nemažai kainuotų, nes KA siūlomos išmokos turėtų būti pakankamai didelės, kad jos sutiktų pasirinkti kitą GDS paslaugų teikėją.

(69)	Todėl Komisija sprendime daro išvadą, kad negalima atmesti galimybės taikyti atgrasymo priemones skiriant didesnes išmokas KA.

Išorės šalių nuomonė

(70)	Kad koordinavimas būtų sėkmingas, nekoordinuojančių bendrovių ir galimų konkurentų bei klientų veiksmai neturėtų kenkti tikėtiniems koordinavimo rezultatams.

(71)

Pagal šią bylą atrodytų, kad rinkoje yra reikšmingų konkurencinių suvaržymų, dėl kurių bet kokios koordinavimo pastangos būtų nesėkmingos. Visų pirma tokius suvaržymus lemia KPT galimybė nesidalyti dalimi paslaugų ir teikti šias paslaugas tik per tiesioginį paskirstymo kanalą, pvz., supplier.com. Be to, jeigu dėl koordinavimo padidėtų kainos, KPT EEE pradėtų daugiau investuoti į GDS alternatyvių sprendimų plėtrą, pvz., į GNE ir tiesiogines paslaugas.

(72)	Atsižvelgiant į aprašytas aplinkybes ir bendruosius kriterijus, kuriuos reikia įvykdyti norint sukurti koordinuojamus padarinius, mažai tikėtina, kad dėl susijungimo ES GDS paslaugų KPT rinkoje atsiras koordinuojamų padarinių.

II.3.5.2. Paslaugų grandinės pabaiga

Koordinavimo sąlygų nustatymas

(73)	Koordinavimo klausimas galėtų iš esmės kilti ir paslaugų grandinės pabaigoje, kur svarbūs GDS sistemų ir KA santykiai. EEE paslaugų grandinės pabaigos rinkoms būdingi dideli keturių GDS sistemų rinkos dalių skirtumai skirtingose šalyse.

(74)

GDS sistemų konkurencija paslaugų grandinės pabaigos rinkoje yra stipri ir jai nebūdingas koordinavimas. Pastaraisiais […] metais Galileo ir Worldspan neteko […] rinkos dalies, kuri atiteko Amadeus. Be to, atlikus rinkos tyrimą patvirtinta, kad GDS sistemų konkurencija dėl sutarčių su KA šiuo metu labai stipri, ir tai akivaizdu dėl GDS sistemų skiriamų skatinamųjų išmokų KA didėjimo per pastaruosius penkerius metus.

(75)	Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, galima daryti išvadą, kad susijungiančių bendrovių rinkos padėtis daugelyje paslaugų grandinės pabaigos rinkų yra palyginti nestabili, ir dėl to būtų sunkiau susitarti dėl koordinavimo sąlygų.

Nukrypimų stebėsena

(76)

Sutarčių su KA sąlygos paprastai nėra skaidrios, nes dėl jų KA ir GDS paslaugų teikėjai derasi individualiai. GDS paslaugų teikėjai nežino, kokias sąlygas siūlo su jais konkuruojančios GDS sistemos. Nors kainos gali būti šiek tiek skaidrios dėl galimo keitimosi informacija tarp KA ir GDS sistemų, kai deramasi dėl sutarčių sąlygų, vis dėlto, kadangi dėl daugumos sutarčių deramasi individualiai, galimo skaidrumo lygis labai sumažėja. Todėl galimybė sėkmingai stebėti koordinavimą atrodytų labai ribota, nes tam reikėtų stebėti turinio lygį, funkcionalumą, paslaugas, finansinę pagalbą, premijas ir kitokias sąlygas, kurias kiekvienas GDS paslaugų teikėjas siūlo tam tikroms kelionių agentūroms.

(77)	Atsižvelgdama į ribotą skaidrumo laipsnį paslaugų grandinės pabaigoje, Komisija sprendime daro išvadą, kad trims likusioms GDS sistemoms būtų sudėtinga stebėti nukrypimus nuo koordinuojamos veiklos.

Atgrasymo mechanizmai

(78)	Taikytini atgrasymo mechanizmai iš esmės yra tie patys, kaip ir paslaugų grandinės pradžioje.

Išorės šalių nuomonė

(79)	Koordinuojamos veiklos atveju nėra daug tinkamų alternatyvų, kurias galėtų pradėti naudoti KA. Supplier.com naudojimas kelia KA per daug rūpesčių, o kitos alternatyvos GDS sistemoms šiuo metu nėra gerai išvystytos EEE, kad būtų pakankamai geros.

(80)	Atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, kuriuos reikia įvykdyti norint sukurti koordinuojamus padarinius, Komisija sprendime daro išvadą, kad mažai tikėtina, jog dėl susijungimo paslaugų grandinės pabaigoje atsiras koordinuojamų padarinių.

III. IŠVADA

(81)

Sprendime Komisija daro išvadą, kad dėl siūlomos koncentracijos nekils konkurencijos problemų, dėl kurių veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų labai suvaržyta. Taigi Komisija ketina pripažinti koncentraciją suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

1.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/29

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 30 d.

patvirtinantis metines ir daugiametes 2008 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktas tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas ir nustatantis Bendrijos finansinį įnašą

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5776)

(2007/782/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 24 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Sprendime 90/424/EEB nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinį įnašą gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms vykdyti.

(2)	Be to, Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant atlyginti valstybių narių išlaidas, patirtas finansuojant tame sprendime išvardytas gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalines programas, nustatoma Bendrijos finansinė priemonė.

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2006/965/EB, iš dalies keičiančiu Sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (2), sprendimo 24 straipsnis pakeistas įtraukiant naują nuostatą. Sprendime 2006/965/EB nustatyta, kad enzootinės galvijų leukozės ir Aujeskio ligos programos, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės, toliau galėtų būti finansuojamos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(4)

1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime 90/638/EEB, nustatančiame Bendrijos gyvūnų tam tikrų ligų likvidavimo ir stebėsenos kriterijus (3), nustatyta, kad norint patvirtinti valstybių narių pateiktas programas pagal Sprendimo 90/424/EΕB 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, jos turi atitikti Sprendimo 90/638/EEB prieduose išdėstytus kriterijus.

(5)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (4), numatomos metinės valstybių narių galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) likvidavimo ir stebėsenos programos.

(6)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (5) dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių taip pat numatyta vykdyti naminių ir laukinių paukščių stebėsenos programas siekiant, remiantis reguliariai atnaujinamu pavojaus vertinimu, pagilinti žinias apie laukinių paukščių keliamą pavojų dėl jų užsikrėtimo kuriuo nors paukščių gripo virusu. Tos metinės programos ir jų finansavimas stebėsenos tikslais taip pat turėtų būti patvirtintos.

(7)

Kai kurios valstybės narės Komisijai pateikė metines gyvūnų ligų likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas, zoonozės profilaktikai skirtų patikrinimų programas ir metines tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) likvidavimo ir stebėsenos programas, kurioms jos nori gauti Bendrijos finansinį įnašą.

(8)

Kai kurios valstybės narės taip pat pateikė Komisijai daugiametes gyvūnų ligų likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas, kurioms jos norėtų gauti Bendrijos finansinį įnašą. Įsipareigojimas finansuoti daugiametes programas priimamas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) 76 straipsnio 3 dalį. Pirmasis biudžetinis įsipareigojimas finansuoti daugiametes programas priimamas jas patvirtinus. Kiekvieną tolesnį įsipareigojimą Komisija priima remdamasi Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu sprendimu skirti įnašą.

(9)	Komisija valstybių narių pateiktas metines ir daugiametes programas įvertino veterinariniu ir finansiniu požiūriu. Buvo nustatyta, kad šios programos atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas ir ypač Sprendime 90/638/EEB nustatytus kriterijus.

(10)

Atsižvelgiant į tų programų svarbą Bendrijai siekiant tam tikrų tikslų gyvūnų ir visuomenės sveikatos srityje ir į tai, kad visose valstybėse narėse privaloma taikyti USE ir paukščių gripo programas, reikėtų nustatyti atitinkamą procentinį Bendrijos finansinio įnašo dydį, skirtą padengti atitinkamų valstybių narių išlaidas, patiriamas įgyvendinant šiame sprendime nurodytas priemones, ir kiekvienai programai skiriamą didžiausią sumą.

(11)	Siekiant geriau administruoti, veiksmingiau valdyti Bendrijos lėšas ir didinti skaidrumą, reikia taip pat nustatyti pagal kiekvieną programą, jei būtina, valstybėms narėms kompensuotinas didžiausias sumas tokioms priemonėms kaip tyrimai, ir savininkų patirtai žalai paskerdus gyvūnus atlyginti.

(12)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (7) gyvūnų ligų likvidavimo ir kontrolės programos yra finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais taikomi minėto reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai.

(13)

Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti suteiktas su sąlyga, kad buvo veiksmingai vykdomi numatyti veiksmai ir kad kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją per šiame sprendime nustatytą laikotarpį. Pirmiausia tikslinga reikalauti dažnesnių tarpinių techninių ataskaitų, siekiant įvertinti patvirtintų programų įgyvendinimo veiksmingumą.

(14)

Siekiant administracinio veiksmingumo, visos išlaidos, kurias Bendrijos prašoma iš dalies finansuoti, turi būti nurodytos eurais. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 perskaičiavimo kursas išlaidoms, išreikštoms kita valiuta nei euras, turėtų būti naujausias keitimo kursas, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį pateikta atitinkamos valstybės narės paraiška, pirmos dienos.

(15)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

METINĖS PROGRAMOS

1 straipsnis

Galvijų bruceliozė

1. Airijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės galvijų bruceliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti ir vakcinoms įsigyti, neviršijant:

a)	1 200 000 EUR Airijai;

b)	4 400 000 EUR Ispanijai;

c)	2 100 000 EUR Italijai;

d)	153 000 EUR Kiprui;

e)	1 900 000 EUR Portugalijai;

f)	1 200 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	rose bengal tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
b)	:	SAT tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
c)	:	komplemento sujungimo tyrimui	:	0,4 EUR už tyrimą;
d)	:	ELISA tyrimui	:	1 EUR už tyrimą.

2 straipsnis

Galvijų tuberkuliozė

1. Estijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir Portugalijos pateiktos galvijų tuberkuliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal tas programas patiriamų išlaidų tuberkulino ir laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti, neviršijant:

a)	24 000 EUR Estijai;

b)	6 100 000 EUR Ispanijai;

c)	2 700 000 EUR Italijai;

d)	1 100 000 EUR Lenkijai;

e)	347 000 EUR Portugalijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	tuberkulino tyrimui	:	1 EUR už tyrimą;
b)	:	gama interferono tyrimui	:	5 EUR už tyrimą.

3 straipsnis

Avių ir ožkų bruceliozė

1. Ispanijos, Italijos, Kipro ir Portugalijos pateiktos avių ir ožkų bruceliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal tas programas patiriamų išlaidų vakcinoms įsigyti, laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti, neviršijant:

a)	5 600 000 EUR Ispanijai;

b)	2 800 000 EUR Italijai;

c)	93 000 EUR Kiprui;

d)	1 100 000 EUR Portugalijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	rose bengal tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
b)	:	komplemento sujungimo tyrimui	:	0,4 EUR už tyrimą.

4 straipsnis

Mėlynojo liežuvio liga endeminėse arba didelės rizikos zonose

1. Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Rumunijos ir Slovėnijos pateiktos mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų virusologinei, serologinei ir entomologinei priežiūrai reikalingiems laboratoriniams tyrimams atlikti, gaudyklėms ir vakcinoms įsigyti, neviršijant:

a)	377 000 EUR Belgijai;

b)	5 400 EUR Bulgarijai;

c)	3 100 000 EUR Vokietijai;

d)	100 000 EUR Graikijai;

e)	4 100 000 EUR Ispanijai;

f)	351 000 EUR Prancūzijai;

g)	1 300 000 EUR Italijai;

h)	70 000 EUR Liuksemburgui;

i)	527 000 EUR Nyderlandams;

j)	245 000 EUR Austrijai;

k)	1 004 000 EUR Portugalijai;

l)	43 000 EUR Rumunijai;

m)	61 000 EUR Slovėnijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija 2,5 EUR už ELISA tyrimą.

5 straipsnis

Salmoneliozė (zoonozinė salmonelė) veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos ir Slovakijos pateiktos veislinių Gallus gallus rūšies vištų pulkų salmoneliozės kontrolės programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų bakteriologiniams ir serotipiniams tyrimams atlikti pagal oficialiąją mėginių ėmimo sistemą, savininkų patirtai žalai paskerdus paukščius ir sunaikinus kiaušinius atlyginti ir vakcinoms įsigyti, neviršijant:

a)	550 000 EUR Belgijai;

b)	10 000 EUR Bulgarijai;

c)	200 000 EUR Čekijai;

d)	75 000 EUR Danijai;

e)	600 000 EUR Vokietijai;

f)	120 000 EUR Airijai;

g)	150 000 EUR Graikijai;

h)	800 000 EUR Ispanijai;

i)	500 000 EUR Prancūzijai;

j)	470 000 EUR Italijai;

k)	45 000 EUR Kiprui;

l)	60 000 EUR Latvijai;

m)	400 000 EUR Vengrijai;

n)	1 300 000 EUR Nyderlandams;

o)	50 000 EUR Austrijai;

p)	2 000 000 EUR Lenkijai;

q)	600 000 EUR Portugalijai;

r)	400 000 EUR Rumunijai;

s)	275 000 EUR Slovakijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	bakteriologiniam tyrimui (auginimui)	:	5 EUR už tyrimą;
b)	:	įsigyjant vieną vakcinos dozę	:	0,05 EUR už dozę;
c)	:	atitinkamų Salmonella spp. izoliatųserotipų nustatymui	:	20 EUR už tyrimą.

6 straipsnis

Salmoneliozė (zoonozinė salmonelė) Gallus gallus rūšies dedeklių vištų pulkuose

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos Gallus gallus rūšies dedeklių vištų pulkų salmoneliozės kontrolės programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

a)	750 000 EUR Belgijai;

b)	20 000 EUR Bulgarijai;

c)	1 000 000 EUR Čekijai;

d)	2 000 000 EUR Vokietijai;

e)	20 000 EUR Estijai;

f)	500 000 EUR Graikijai,

g)	3 500 000 EUR Ispanijai;

h)	2 500 000 EUR Prancūzijai;

i)	1 000 000 EUR Italijai;

j)	80 000 EUR Kiprui;

k)	300 000 EUR Latvijai;

l)	10 000 EUR Liuksemburgui;

m)	2 000 000 EUR Vengrijai;

n)	2 000 000 EUR Nyderlandams;

o)	1 000 000 EUR Austrijai;

p)	2 000 000 EUR Lenkijai;

q)	1 000 000 EUR Portugalijai;

r)	500 000 EUR Rumunijai;

s)	1 000 000 EUR Slovakijai;

t)	80 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	bakteriologiniam tyrimui (auginimui)	:	5 EUR už tyrimą;
b)	:	įsigyjant vieną vakcinos dozę	:	0,05 EUR už dozę;
c)	:	atitinkamų Salmonella spp. izoliatųserotipų nustatymui	:	20 EUR už tyrimą.

7 straipsnis

Klasikinis kiaulių maras ir afrikinis kiaulių maras

1. Kontrolės ir stebėsenos programos:

a)	Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos pateiktos klasikinio kiaulių maro programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

b)	Italijos pateiktos klasikinio kiaulių maro ir afrikinio kiaulių maro programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų virusologiniams, serologiniams naminių kiaulių ir laukinių šernų tyrimams atlikti, o pagal Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos pateiktas programas – taip pat ir vakcinoms bei masalui šernų skiepijimui įsigyti bei platinti, neviršijant:

a)	400 000 EUR Bulgarijai;

b)	1 000 000 EUR Vokietijai;

c)	650 000 EUR Prancūzijai;

d)	100 000 EUR Italijai;

e)	15 000 EUR Liuksemburgui;

f)	2 500 000 EUR Rumunijai;

g)	40 000 EUR Slovėnijai;

h)	525 000 EUR Slovakijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija 2,5 EUR už ELISA tyrimą.

8 straipsnis

Kiaulių vezikulinė liga

1. Italijos pateikta kiaulių vezikulinės ligos likvidavimo programa patvirtinama 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % laboratorinių tyrimų išlaidų, neviršijant 300 000 EUR.

9 straipsnis

Naminių ir laukinių paukščių gripas

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos naminių ir laukinių paukščių gripo stebėsenos programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos valstybės narės patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti ir bendrai laukinių paukščių mėginių tyrimo sumai kompensuoti, neviršijant:

a)	127 000 EUR Belgijai;

b)	76 000 EUR Bulgarijai;

c)	65 000 EUR Čekijai;

d)	202 000 EUR Danijai;

e)	580 000 EUR Vokietijai;

f)	8 000 EUR Estijai;

g)	58 000 EUR Airijai;

h)	72 000 EUR Graikijai;

i)	306 000 EUR Ispanijai;

j)	155 000 EUR Prancūzijai;

k)	380 000 EUR Italijai;

l)	15 000 EUR Kiprui;

m)	33 000 EUR Latvijai;

n)	43 000 EUR Lietuvai;

o)	12 000 EUR Liuksemburgui;

p)	184 000 EUR Vengrijai;

q)	444 000 EUR Nyderlandams;

r)	55 000 EUR Austrijai;

s)	81 000 EUR Lenkijai;

t)	165 000 EUR Portugalijai;

u)	465 000 EUR Rumunijai;

v)	43 000 EUR Slovėnijai;

w)	50 000 EUR Slovakijai;

x)	35 000 EUR Suomijai;

y)	290 000 EUR Švedijai;

z)	400 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų atliekant programose numatytus tyrimus, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	1 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	1,2 EUR už tyrimą;
c)	:	HI tyrimui dėl H5/H7	:	12 EUR už tyrimą;
d)	:	viruso izoliavimo tyrimui	:	30 EUR už tyrimą;
e)	:	PCR tyrimui	:	15 EUR už tyrimą;
f)	:	laukinių paukščių mėginių tyrimui	:	20 EUR už paukštį.

10 straipsnis

Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (TSE)

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) stebėsenos programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 100 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų toms programoms įgyvendinti, neviršijant:

a)	1 950 000 EUR Belgijai;

b)	850 000 EUR Bulgarijai;

c)	950 000 EUR Čekijai;

d)	1 600 000 EUR Danijai;

e)	9 500 000 EUR Vokietijai;

f)	250 000 EUR Estijai;

g)	5 000 000 EUR Airijai;

h)	950 000 EUR Graikijai,

i)	4 700 000 EUR Ispanijai;

j)	14 750 000 EUR Prancūzijai;

k)	3 050 000 EUR Italijai;

l)	250 000 EUR Kiprui;

m)	300 000 EUR Latvijai;

n)	550 000 EUR Lietuvai;

o)	150 000 EUR Liuksemburgui;

p)	700 000 EUR Vengrijai;

q)	37 000 EUR Maltai;

r)	3 150 000 EUR Nyderlandams;

s)	1 250 000 EUR Austrijai;

t)	3 250 000 EUR Lenkijai;

u)	1 250 000 EUR Portugalijai;

v)	7 500 EUR Rumunijai;

w)	200 000 EUR Slovėnijai;

x)	750 000 EUR Slovakijai;

y)	650 000 EUR Suomijai;

z)	1 150 000 EUR Švedijai;

za)	5 300 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Bendrijos parama skiriama finansuoti pagal 1 dalyje nurodytas programas atliekamus tyrimus neviršijant didžiausių nustatytų sumų:

a)	5 EUR už tyrimą, kai atliekami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų galvijų tyrimai;

b)	30 EUR už tyrimą, kai atliekami su Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų avių ir ožkų tyrimai;

c)	50 EUR už tyrimą, kai atliekami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų elninių šeimos gyvūnų tyrimai;

d)	175 EUR už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 3.2 punkto c ir i papunkčiuose nurodytą pirminį molekulinį nuoseklų tyrimą.

11 straipsnis

Galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE)

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos galvijų spongiforminės encefalopatijos likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas programas iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos valstybės narės išlaidų savininkų patiriamai žalai už pagal likvidavimo programą paskerstus ir sunaikintus gyvulius atlyginti, mokant iki 500 EUR už gyvulį ir neviršijant:

a)	50 000 EUR Belgijai;

b)	50 000 EUR Bulgarijai;

c)	150 000 EUR Čekijai;

d)	50 000 EUR Danijai;

e)	145 000 EUR Vokietijai;

f)	50 000 EUR Estijai;

g)	430 000 EUR Airijai;

h)	50 000 EUR Graikijai;

i)	500 000 EUR Ispanijai;

j)	100 000 EUR Prancūzijai;

k)	150 000 EUR Italijai;

l)	50 000 EUR Liuksemburgui;

m)	50 000 EUR Nyderlandams;

n)	50 000 EUR Austrijai;

o)	100 000 EUR Lenkijai;

p)	232 000 EUR Portugalijai;

q)	10 000 EUR Slovėnijai;

r)	125 000 EUR Slovakijai;

s)	25 000 EUR Suomijai;

t)	176 000 EUR Jungtinei Karalystei.

12 straipsnis

Skrepi

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos skrepi ligos likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas programas iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % atitinkamų valstybių narių išlaidų savininkų patiriamai žalai už pagal likvidavimo programą paskerstus ir sunaikintus gyvulius atlyginti, mokant iki 100 EUR už gyvulį ir 50 % išlaidų genotipui nustatyti skirtų mėginių tyrimams atlikti, mokant iki 10 EUR už genotipo nustatymo tyrimą ir neviršijant:

a)	66 000 EUR Belgijai;

b)	26 000 EUR Bulgarijai;

c)	88 000 EUR Čekijai;

d)	204 000 EUR Danijai;

e)	1 000 000 EUR Vokietijai;

f)	12 100 EUR Estijai;

g)	550 000 EUR Airijai;

h)	700 000 EUR Graikijai;

i)	3 800 000 EUR Ispanijai;

j)	3 000 000 EUR Prancūzijai;

k)	1 500 000 EUR Italijai;

l)	1 100 000 EUR Kiprui;

m)	1 100 EUR Latvijai;

n)	3 000 EUR Lietuvai;

o)	27 000 EUR Liuksemburgui;

p)	343 000 EUR Vengrijai;

q)	258 000 EUR Nyderlandams;

r)	26 000 EUR Austrijai;

s)	35 000 EUR Portugalijai;

t)	881 000 EUR Rumunijai;

u)	61 000 EUR Slovėnijai;

v)	302 000 EUR Slovakijai;

w)	201 000 EUR Suomijai;

x)	4 000 000 EUR Jungtinei Karalystei.

13 straipsnis

Pasiutligė

1. Bulgarijos, Lietuvos, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos pateiktos pasiutligės likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti ir vakcinoms bei masalui gyvūnams įsigyti bei platinti, neviršijant:

a)	700 000 EUR Bulgarijai;

b)	700 000 EUR Lietuvai;

c)	1 500 000 EUR Vengrijai;

d)	290 000 EUR Austrijai;

e)	3 900 000 EUR Lenkijai;

f)	2 500 000 EUR Rumunijai;

g)	575 000 EUR Slovakijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	8 EUR už tyrimą;
b)	:	tyrimui tetraciklinui kauluose aptikti	:	8 EUR už tyrimą.

14 straipsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1. Estijos, Lietuvos ir Lenkijos pateikta enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programa patvirtinama 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

a)	15 000 EUR Estijai;

b)	200 000 EUR Lietuvai;

c)	800 000 EUR Lenkijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą.

15 straipsnis

Aujeskio liga

1. Ispanijos, Vengrijos ir Lenkijos pateiktos Aujeskio ligos likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas programas iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % atitinkamos valstybės narės patiriamų išlaidų laboratoriniams testams atlikti, neviršijant:

a)	450 000 EUR Ispanijai;

b)	60 000 EUR Vengrijai;

c)	5 000 000 EUR Lenkijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija 1 EUR už ELISA tyrimą.

II SKYRIUS

DAUGIAMETĖS PROGRAMOS

16 straipsnis

Pasiutligė

1. Čekijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir Suomijos pateiktos daugiametės pasiutligės likvidavimo programos patvirtinamos šiems laikotarpiams:

a)	Čekijai ir Vokietijai – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

b)	Latvijai ir Suomijai – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

c)	Estijai – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

d)	Slovėnijai – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti ir vakcinoms masalui gyvūnams įsigyti bei platinti, įskaitant.

3. Valstybės narės išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	8 EUR už tyrimą;
b)	:	tyrimui tetraciklinui kauluose aptikti	:	8 EUR už tyrimą.

4. Daugiamečių programų įgyvendinimo laikotarpiui skiriamas įnašas neviršija:

a)	1 000 000 EUR Čekijai;

b)	800 000 EUR Vokietijai;

c)	4 750 000 EUR Estijai;

d)	3 700 000 EUR Latvijai;

e)	1 750 000 EUR Slovėnijai;

f)	300 000 EUR Suomijai.

5. 2008 m. skiriamos šios sumos:

a)	500 000 EUR Čekijai;

b)	475 000 EUR Vokietijai;

c)	1 000 000 EUR Estijai;

d)	1 200 000 EUR Latvijai;

e)	350 000 EUR Slovėnijai;

f)	100 000 EUR Suomijai.

6. Sumos, kurios bus skiriamos ateinančiais metais, nustatomos atsižvelgiant į programos vykdymą 2008 m. Preliminarios sumos nurodytos toliau (EUR):

Valstybė narė	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Čekija	500 000
Vokietija	325 000
Latvija	1 250 000	1 250 000
Suomija	100 000	100 000
Estija	1 250 000	1 250 000	1 250 000
Slovėnija	350 000	350 000	350 000	350 000

17 straipsnis

Aujeskio liga

1. Belgijos pateikta daugiametė Aujeskio ligos likvidavimo programa patvirtinama 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % Belgijos patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti.

3. Belgijos išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytą programą, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija 1 EUR už ELISA tyrimą.

4. 1 dalyje nurodytos Belgijos daugiametės programos įgyvendinimo išlaidoms padengti skirtas įnašas neviršija 720 000 EUR.

5. 2008 m. skiriama 360 000 EUR suma.

6. Suma, kuri bus skiriama ateinančiais metais, nustatoma atsižvelgiant į programos vykdymą 2008 m. Numatoma suma – 360 000 EUR.

18 straipsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1. Italijos, Latvijos ir Portugalijos pateiktos daugiametės enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programos patvirtinamos 2008 m sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą.

4. Daugiamečių programų įgyvendinimo laikotarpiui skiriamas įnašas neviršija:

a)	2 000 000 EUR Italijai;

b)	170 000 EUR Latvijai;

c)	1 000 000 EUR Portugalijai.

5. 2008 m. skiriamos šios sumos:

a)	400 000 EUR Italijai;

b)	60 000 EUR Latvijai;

c)	300 000 EUR Portugalijai.

6. Sumos, kurios bus skiriamos ateinančiais metais, nustatomos atsižvelgiant į programos vykdymą 2008 m. Šios sumos nurodytos žemiau (EUR):

Valstybė narė	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Italija	800 000	800 000
Latvija	55 000	55 000
Portugalija	350 000	350 000

III SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

1. 1, 2, 3, 5, 6, 14 ir 18 straipsniuose nurodytų programų reikalavimus atitinkančios kompensavimo už gyvūnų skerdimą išlaidos yra ribojamos, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Vidutinė valstybėms narėms mokama kompensacija apskaičiuojama, remiantis valstybėje narėje paskerstų gyvūnų skaičiumi ir:

a)	galvijų atveju – didžiausia kompensacijauž kiekvieną gyvūną	375 EUR;
b)	avių ir ožkų atveju – didžiausia kompensacijauž kiekvieną gyvūną	50 EUR;
c)	Gallus gallus rūšies veislinių paukščiųatveju – didžiausia kompensacija už kiekvieną paukštį	3,5 EUR;
d)	Gallus gallus rūšies dedeklių vištų atveju – didžiausia kompensacija už kiekvieną paukštį	1,5 EUR.

3. Didžiausia valstybėms narėms mokama kompensacija už kiekvieną gyvūną neviršija 1 000 EUR už kiekvieną galviją ir 100 EUR už kiekvieną avį ar ožką.

20 straipsnis

1. Į valstybių narių pateiktas išlaidas, kurias Bendrijos prašoma iš dalies finansuoti ir kurios yra nurodytos eurais, neįtraukiamas pridėtinės vertės mokestis ir kiti mokesčiai.

2. Jei valstybių narių išlaidos yra nurodytos kita valiuta nei euras, atitinkama valstybė narė ją konvertuoja į eurus taikydama naujausią keitimo kursą, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį valstybė narė pateikė prašymą, pirmos dienos.

21 straipsnis

1. Bendrijos įnašas 1–18 straipsniuose nurodytų programų įgyvendinimui finansuoti skiriamas, jei atitinkama valstybė narė:

a)	įgyvendina programas pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas, įskaitant taisykles dėl konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo;

b)	ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus 1–18 straipsniuose nurodytoms programoms įgyvendinti;

c)	ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 1 d. pateikia Komisijai 1–18 straipsniuose nurodytų programų tarpines technines ir finansines ataskaitas, kaip numatyta Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 7 dalies a punkte;

jei vykdo 9 straipsnyje nurodytas programas, naudodamosi Komisijos internetine sistema kas tris mėnesius praneša Komisijai apie teigiamus ir neigiamus tyrimų rezultatus, gautus vykdant naminių ir laukinių paukščių stebėseną; ataskaita turi būti pateikta per keturias savaites nuo paskutinio į ataskaitą įtraukto mėnesio pabaigos;

e)	jei vykdo 10–12 straipsniuose nurodytas programas, kas mėnesį pateikia Komisijai ataskaitą apie USE stebėsenos programos rezultatus; ataskaita turi būti pateikta per keturias savaites nuo paskutinio į ataskaitą įtraukto mėnesio pabaigos;

jei vykdo 1–18 straipsniuose nurodytas programas, iki 2009 m. balandžio 30 d. pagal Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 7 dalies b punktą pateikia Komisijai galutinę ataskaitą apie techninį programos įgyvendinimą ir prideda patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus bei nurodo 2008 m. sausio 1 – gruodžio 31 d. laikotarpiu pasiektus rezultatus;

g)	veiksmingai įgyvendina 1–18 straipsniuose nurodytas programas;

h)	jei vykdo 1–18 straipsniuose nurodytas programas, nepateikia jokių paraiškų kitiems Bendrijos įnašams, skirtiems šioms priemonėms, gauti ir nebūna pateikusi tokių paraiškų anksčiau.

2. Jeigu valstybė narė nesilaiko 1 dalyje nurodytų reikalavimų, Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į Bendrijai padarytus finansinius nuostolius, atitinkamai sumažina Bendrijos finansinę paramą.

22 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Komisijos narys

Markos KYPRIANOU

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(2) OL L 397, 2006 12 30, p. 22.

(3) OL L 347, 1990 12 12, p. 27. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Direktyva 92/65/EEB (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(4) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 727/2007 (OL L 165, 2007 6 27, p. 8).

(5) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 12.

(7) OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 378/2007 (OL L 95, 2007 4 5, p. 1).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 314

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. gruodžio 1d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1411/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
		2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1412/2007, nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2007 m. gruodžio 1 d.	3
	*	2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1413/2007, nustatantis vienam ūkininkui tenkančio ploto, už kurį 2007 m. prašoma paramos energetiniams augalams auginti, sumažinimo koeficientą	6
	*	2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1414/2007, uždraudžiantis su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes Kategato sąsiaurio ICES zonoje (į pietus nuo IIIa zonos)	7

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	114,0
	MA	70,5
	TR	86,7
	ZZ	90,4
0707 00 05	JO	196,3
	MA	51,7
	TR	103,2
	ZZ	117,1
0709 90 70	MA	46,7
	TR	127,3
	ZZ	87,0
0709 90 80	EG	301,9
0709 90 80	ZZ	301,9
0805 20 10	MA	67,0
0805 20 10	ZZ	67,0
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	62,9
	HR	26,3
	IL	67,2
	TR	90,4
	UY	82,5
	ZZ	65,9
0805 50 10	AR	72,2
	EG	79,1
	TR	107,4
	ZA	59,3
	ZZ	79,5
0808 10 80	AR	87,7
	CA	108,3
	CL	86,0
	CN	87,6
	MK	30,6
	US	95,5
	ZA	95,7
	ZZ	84,5
0808 20 50	AR	49,2
	CN	59,7
	TR	145,7
	US	109,4
	ZZ	91,0

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	0,00
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	0,00
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	0,00
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	0,00

Nr.	75
Valstybė narė	Vokietija
Ištekliai	COD/03AS.
Rūšys	Atlantinė menkė (Gadus morhua)
Zona	Kategato sąsiauris
Data	2007 11 13

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2007/779/EB, Euratomas
*	2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija) ( 1 )	9
	2007/780/EB
*	2007 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo ( 1 )	20
	Komisija
	2007/781/EB
*	2007 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos sprendimas dėl koncentracijos pripažinimo suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (Byla COMP/M.4523 – Travelport/Worldspan) (Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3938) ( 1 )	21
	2007/782/EB
*	2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, patvirtinantis metines ir daugiametes 2008 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktas tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas ir nustatantis Bendrijos finansinį įnašą (Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5776)	29