II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2007 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/1

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 95. Vienodos nuostatos dėl transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į keleivių apsaugą šoninio susidūrimo atveju

94 papildymas. Taisyklė Nr. 95

Tik JT/EEK tekstų originalai pagal tarptautinę viešąją teisę turi teisinę galią. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti patikrinti naujausioje JT/EEK būsenos dokumento versijoje TRANS/WP.29/343, kurią galima rasti adresu: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.htm.

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

02 serijos pakeitimų 1 papildymo – įsigaliojimo data: 2004 m. rugpjūčio 12 d.

2005 m. vasario 21 d. klaidų ištaisymas

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Sąvokų apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Techninės sąlygos ir bandymai

Transporto priemonės tipo pakeitimas

Produkcijos atitiktis

Baudos už produkcijos neatitiktį

Visiškai nutraukta gamyba

10.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir administracinių padalinių pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl patvirtinimo ar patvirtinimo galiojimo pratęsimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar visiškai nutrauktos transporto priemonės tipo gamybos, atsižvelgiant į keleivių apsaugą šoninio susidūrimo atveju pagal Taisyklę Nr. 95

2 priedas.

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

3 priedas.

Taško „H“ ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka variklinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

1 priedėlis.

Trimačio taško „H“ įrenginio aprašas (3-D H įrenginys)

2 priedėlis.

Trimatė atskaitos sistema

3 priedėlis.

Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys

4 priedas.

Susidūrimo bandymo tvarka

1 priedėlis.

Techninių savybių nustatymas GE.95-22782

2 priedėlis.

Tamprumo kriterijaus EUROSID 1 apskaičiavimo tvarka

5 priedas.

Mobiliosios deformuojamosios kliūties charakteristikos

1 priedėlis.

Statinių testų jėgos ir deformacijos kreivės

2 priedėlis.

Dinaminių testų jėgos ir deformacijos kreivės

6 priedas.

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno techninis aprašas

7 priedas.

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno parengimas

8 priedas.

Dalinis bandymas

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M1 ir N1 kategorijos transporto priemonių keleivių skyriaus konstrukcijos funkcionavimui šoninio susidūrimo atveju; šių transporto priemonių žemiausios sėdynės taškas R turi būti ne aukščiau kaip 700 mm virš žemės paviršiaus lygio, kai transporto priemonė yra standartinės masės, kuri apibrėžta šios taisyklės 2.10 pastraipoje.

2. SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į keleivių skyriaus konstrukcijos funkcionavimą šoninio susidūrimo atveju;

2.2.

transporto priemonės tipas – variklinių transporto priemonių kategorija, nesiskirianti šiais esminiais atžvilgiais:

2.2.1.

transporto priemonės ilgis, plotis ir prošvaisa, kiek šie matmenys daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinėms savybėms;

2.2.2.

keleivių skyriaus šoninių sienų konstrukcija, matmenys, linijos ir medžiagos, kiek jos daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinėms savybėms;

2.2.3.

keleivių skyriaus linijos ir vidaus matmenys bei apsaugos sistemų tipas, kiek šie elementai daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinėms savybėms;

2.2.4.

variklio vieta (priekyje, gale ar viduryje);

2.2.5.

masė be krovinio, kiek tai daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinėms savybėms;

2.2.6.

laisvai pasirenkama įranga arba vidaus detalės, kiek jos daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinėms savybėms;

2.2.7.

priekinės sėdynės (-ių) tipas ir taško „R“ padėtis, kiek tai daro neigiamą poveikį šioje taisyklėje aprašytoms eksploatacinės savybėms;

2.3.

keleivių skyrius – keleivio buvimo vieta, kurią riboja stogas, grindys, šoninės sienos, durys, išorinis įstiklinimas, priekinė pertvara ir galinio skyriaus pertvaros plokštuma arba galinės sėdynės atlošo plokštuma;

2.4.

„taškas R“ arba „sėdimosios vietos atskaitos taškas“ – transporto priemonės gamintojo nustatytas atskaitos taškas:

2.4.1.

jo koordinatės nustatytos atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukciją;

2.4.2.

jis atitinka teorinę liemens (šlaunų) sukimosi taško (taškas H) vietą žemiausioje ir labiausiai atitrauktoje atgal įprasto važiavimo padėtyje arba naudojimo padėtį, transporto priemonės gamintojo pateiktą kiekvienai jo nustatytai sėdimajai vietai;

2.5.

„taškas H“ nustatytas šios taisyklės 3 priede;

2.6.

degalų bako talpa – transporto priemonės gamintojo nustatyta degalų bako talpa;

2.7.

skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena vidurinei išilginei vertikaliai transporto priemonės plokštumai;

2.8.

apsaugos sistema – įtaisai, skirti keleiviams sulaikyti ir (arba) apsaugoti;

2.9.

apsaugos sistemos tipas – apsaugos įtaisai, kurie nesiskiria šiais svarbiais atžvilgiais:

—	technologija

—	geometrija

—	sudėtinėmis medžiagomis;

2.10.

standartinė masė – transporto priemonės svoris be krovinio, padidintas 100 kg (tai šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno ir jo įrangos masė);

2.11.

masė be krovinio – parengtos eksploatuoti transporto priemonės svoris be vairuotojo, keleivių ar krovinio, tačiau kai pripildyta 90 procentų degalų bako, ir automobilyje yra įprastas įrankių rinkinys bei atsarginis ratas, kai taikoma;

2.12.

mobilioji deformuojamoji kliūtis – įranga, kuria veikiama bandomoji transporto priemonė. Ją sudaro vežimėlis ir smogtuvas;

2.13.

smogtuvas – mobiliosios deformuojamosios kliūties priekyje pritvirtinta gniuždomoji dalis;

2.14.

vežimėlis – ratus turintis rėmas, kuris susidūrimo vietoje gali laisvai važiuoti savo išilginės ašies kryptimi. Jo priekinė dalis laiko smogtuvą.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Paraišką suteikti transporto priemonės tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į keleivių apsaugą šoninio susidūrimo atveju, turi pateikti transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

3.2.

Ji pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.2.1.

išsamus transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į konstrukciją, matmenis, linijas ir sudėtines medžiagas;

3.2.2.

transporto priemonės nuotraukos ir (arba) schemos, kuriose parodytas priekinis, šoninis ir užpakalinis transporto priemonės vaizdas bei šoninės konstrukcijos dalies elementai;

3.2.3.

informacija apie transporto priemonės masę, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.11 pastraipoje;

3.2.4.

keleivių skyriaus linijos ir vidaus matmenys;

3.2.5.

svarbių šoninių vidaus detalių ir transporto priemonėje sumontuotų saugos sistemų aprašas.

3.3.

Patvirtinimo paraiškos davėjas turi teisę pateikti visus atliktų bandymų duomenis ir rezultatus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad gana tikslaus reikalavimų laikymosi būtų galima pasiekti ir prototipinėse transporto priemonėse.

3.4.

Tvirtintinam tipui atstovaujanti transporto priemonė turi būti pateikta techninei tarnybai, kuri atsakinga už patvirtinimo bandymus.

3.4.1.

Su transporto priemone, kurioje nėra visų tipui reikalingų elementų, gali būti atliekami bandymai, su sąlyga, kad gali būti įrodyta, jog dėl šių elementų trūkumo nėra žalingo poveikio šios taisyklės reikalavimuose nurodytoms eksploatacinėms savybėms.

3.4.2.

Patvirtinimo paraiškos davėjas turi būti atsakingas už parodymą, kad 3.4.1 pastraipos taikymas yra suderinamas su šios taisyklės reikalavimais.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.

Jei pagal šią taisyklę patvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka toliau pateiktos 5 pastraipos reikalavimus, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.

Abejotinais atvejais, kai tikrinama transporto priemonės atitiktis šios taisyklės reikalavimams, turi būti atsižvelgiama į visus gamintojo pateiktus duomenis arba bandymų rezultatus, kurie gali būti svarstomi pripažįstant techninės tarnybos atliktą patvirtinimo bandymą.

4.3.

Kiekvienam patvirtintam tipui turi būti paskirtas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu 01 atitinka 01 pakeitimų serijas) turi rodyti pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus išduodant patvirtinimą, serijas. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties patvirtinimo numerio paskirti kitam transporto priemonės tipui.

4.4.

Pranešimą apie transporto priemonės tipo patvirtinimą ar jo galiojimo pratęsimą, ar atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę turi perduoti šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys; pranešimo forma turi atitikti šios taisyklės 1 priede pateiktą modelį, o patvirtinimo paraiškos davėjo pateiktos nuotraukos ir (arba) schemos bei brėžiniai turi būti ne didesnio kaip A4 (210 × 297) mm formato arba sulankstyti tuo formatu ir atitinkamo mastelio.

4.5.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje apibrėžtoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.5.1.

raidę „E“ supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (1);

4.5.2.

šios taisyklės numeris, po kurio nurodoma raidė „R“, brūkšnys ir patvirtinimo numeris dešinėje apskritimo pusėje, kaip nurodyta 4.5.1 pastraipoje.

4.6.

Jei pagal vieną ar daugiau prie Susitarimo pridėtų taisyklių transporto priemonė atitinka patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.5.1 pastraipoje nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.5.1 pastraipoje nurodyto simbolio.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.8.

Patvirtinimo ženklas turėtų būti tvirtinimas prie automobilio duomenų plokštelės, kurią tvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.9.

Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5. TECHNINĖS SĄLYGOS IR BANDYMAI

5.1.

Transporto priemonės bandymas turi būti atliekamas pagal šios taisyklės 4 priedą.

5.1.1.

Bandymas atliekamas toje transporto priemonės pusėje, kurioje sėdi vairuotojas, išskyrus atvejus, kai asimetriškos šoninės konstrukcijos, jeigu yra, taip skiriasi, kad šoninio susidūrimo atveju galėtų daryti įtaką techninėms savybėms. Tuo atveju, susitarus gamintojui ir bandymą atliekančiai institucijai, gali būti naudojama kuri nors iš 5.1.1.1 ar 5.1.1.2 pastraipose nurodytų alternatyvų.

5.1.1.1.

Jei bandymas atliekamas ne vairuotojo pusėje, gamintojas už tvirtinimą atsakingai institucijai pateiks informaciją dėl techninių savybių suderinamumo, palyginti su vairuotojo pusei būdingomis eksploatacinėmis savybėmis.

5.1.1.2.

Patvirtinimą suteikianti institucija, jei tai susiję su transporto priemonės konstrukcija, nuspręs, kad bandymas turi būti atliekamas ne vairuotojo pusėje; toks pasirinkimas laikomas mažiausiai tinkamu.

5.1.2.

Su gamintoju pasitarusi techninė tarnyba gali reikalauti, kad bandymas būtų atliekamas sėdynei esant kitoje padėtyje nei nurodyta 4 priedo 5.5.1 pastraipoje. Ši padėtis turi būti nurodyta bandymo ataskaitoje (2).

5.1.3.

Bandymo rezultatai turėtų būti laikomi patenkinamais, jei jie atitinka toliau pateiktų 5.2 ir 5.3 pastraipų sąlygas.

5.2. Techninių savybių kriterijai

5.2.1.

Pagal šios taisyklės 4 priedo priedėlį nustatyti eksploatacinių savybių kriterijai turi atitikti tokias sąlygas:

5.2.1.1.

galvos techninių savybių kriterijus (HPC) turi būti ne didesnis kaip 1 000; kai sąlyčio su galva nėra, HPC nėra matuojamas ar skaičiuojamas, tik užrašoma „Sąlyčio su galva nėra“;

5.2.1.2.

krūtinės ląstos techninių savybių kriterijai turi būti:

a)	šonkaulių įlinkio kriterijus (RDC) ne didesnis kaip 42 mm;

b)	minkštųjų audinių kriterijus (VC) ne didesnis kaip 1,0 m/s.

Pereinamuoju 2 metų laikotarpiu nuo šios taisyklės 10.2 pastraipoje nurodytos datos V * C vertė, atliekant patvirtinimo suteikimo bandymus, nenaudojama kaip patvirtinimo suteikimą lemiantis kriterijus, tačiau turi būti užrašoma bandymo ataskaitoje ir pateikiama patvirtinimą suteikiančioms institucijoms. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, 1,0 m/s VC vertė naudojama kaip pavirtinimo suteikimą lemiantis kriterijus, išskyrus atvejus, kai šią taisyklę taikančios susitariančios šalys nusprendžia kitaip;

5.2.1.3.

dubens techninių savybių kriterijus turi būti:

didžiausia gaktikaulį veikianti jėga (PSPF) ne didesnė kaip 6 kN;

5.2.1.4.

pilvo techninių savybių kriterijus turi būti:

didžiausia pilvą veikianti jėga (APF) ne didesnė kaip 2,5 kN vidinės jėgos (lygiavertės 4,5 kN išorinei jėgai).

5.3. Ypatingieji reikalavimai

5.3.1.

Bandymo metu durys neturi atsidaryti.

5.3.2.

Po susidūrimo turi būti be įrankių įmanoma:

5.3.2.1.

atidaryti pakankamą keleiviams įlipti ir išlipti skirtų durų skaičių ir, jeigu reikia, palenkti sėdynių atlošus arba sėdynes, kad būtų galima išlaipinti visus keleivius;

5.3.2.2.

išlaisvinti manekeną iš apsaugos sistemos;

5.3.2.3.

ištraukti manekeną iš transporto priemonės.

5.3.3.

Joks vidaus įtaisas arba komponentas neturi atsilaisvinti taip, kad dėl to labai padidėtų pavojus susižeisti į aštrias iškyšas arba nelygias briaunas.

5.3.4.

Dėl liekamosios deformacijos atsirandantys trūkiai leistini su sąlyga, kad dėl jų nepadidės susižeidimo pavojus.

5.3.5.

Jeigu po susidūrimo iš degalų tiekimo sistemos nuolat teka skystis, jo tekėjimo greitis neturi būti didesnis kaip 30 g/min.; jeigu iš degalų tiekimo sistemos tekantis skystis maišosi su skysčiais, tekančiais iš kitų sistemų, ir negalima jų lengvai atskirti bei nustatyti, vertinant nenutrūkstamą nuotėkį, reikia atsižvelgti į visus surinktus skysčius.

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS

6.1.

Patvirtinimą suteikiantiems administraciniams padaliniams turi būti pranešta apie visus pakeitimus, kuriais daromas poveikis konstrukcijai, sėdynių skaičiui ir vietai, vidaus apdailai ar įrangai, transporto priemonės valdymo rankenėlių padėčiai ar mechaninėms dalims, kurios gali paveikti transporto priemonės šoninės dalies energijos sugerties savybes. Tuomet minėtas padalinys gali:

6.1.1.

būti tos nuomonės, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, reikalauti tolesnių bandymų ataskaitų;

6.1.2.1.

Kai daromas koks nors pakeitimas, dėl kurio kinta bendroji transporto priemonės konstrukcija, arba kai standartinė masė pakinta daugiau kaip 8 %, ir jei, institucijos nuomone, bandymo rezultatams dėl to būtų padaryta didelė įtaka, reikalaujama, kad bandymas būtų pakartotas, kaip aprašyta 4 priede.

6.1.2.2.

Jeigu techninė tarnyba, pasitarusi su transporto priemonės gamintoju, įsitikina, kad dėl transporto priemonės tipo pakeitimų visų bandymų iš naujo daryti nebūtina, galima atlikti dalinį bandymą. Jį būtų galima atlikti tada, kai standartinė masė nuo pirminės transporto priemonės masės skiriasi ne daugiau kaip 8 % arba kai nepakeistas priekinių sėdynių skaičius. Pakeitus sėdynių tipą ar vidaus įrangą, neprivaloma iš naujo atlikti visų bandymų. 8 priede pateiktas pavyzdys, kaip taikyti šią nuostatą.

6.2.

Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimą, šią taisyklę taikančioms susitariančioms šalims turi būti pranešama pagal anksčiau pateiktoje 4.4 pastraipoje aprašytą tvarką.

6.3.

Įgaliota patvirtinimo pratęsimą suteikianti institucija kiekvienai tokiam pratęsimui sudarytai pranešimo formai turi paskirti serijos numerį.

7. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir turi būti laikomasi šių reikalavimų:

7.1.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas laikantis anksčiau 5 pastraipoje nustatytų reikalavimų.

7.2.

Patvirtinimo turėtojas turi užtikrinti, kad kiekvienam transporto priemonių tipui būtų atlikti bent su matavimais susiję bandymai;

7.3.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti atitikties kontrolės metodiką, taikomą kiekvienoje gamybos įmonėje. Paprastai tokie patikrinimai turi būti atliekami kartą per dvejus metus.

8. BAUDOS UŽ PRODUKCIJOS NEATITIKTĮ

8.1.

Transporto priemonės tipui pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima paskelbti netekusiu galios, jeigu nevykdomi anksčiau 7.1 pastraipoje išdėstyti reikalavimai arba jeigu su transporto priemone arba parinktomis transporto priemonėmis atliktų patikrinimų, anksčiau nurodytų 7.2 pastraipoje, rezultatai yra neigiami.

8.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitarimo šalis ji apie tai nedelsdama informuoja pranešimo forma, atitinkančia šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

9. VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Gavusi tokį pranešimą, institucija šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

10. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

10.1.

Nuo oficialios 02 serijos pakeitimų 1 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti ECE patvirtinimą pagal šią taisyklę, kaip pakeista 02 serijos pakeitimų 1 papildymu.

10.2.

Praėjus 12 mėnesių nuo 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti ECE patvirtinimus tik tiems transporto priemonės tipams, kurie atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pakeista 02 serijos pakeitimais.

10.3.

Praėjus 60 mėnesių nuo 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pirminės nacionalinės transporto priemonių, kurios neatitinka šios taisyklės reikalavimų, kaip pakeista 02 serijos pakeitimais, registracijos (eksploatacijos pradžia).

10.4.

Praėjus 36 mėnesiams nuo 02 serijos pakeitimų 1 papildymo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti ECE patvirtinimus tik tiems transporto priemonės tipams, kurie atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pakeista 02 serijos pakeitimais su 1 papildymu.

10.5.

Praėjus 84 mėnesiams nuo 02 serijos pakeitimų 1 papildymo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pirminės nacionalinės transporto priemonių, kurios neatitinka šios taisyklės reikalavimų, kaip pakeista 02 serijos pakeitimais su 1 papildymu, registracijos (eksploatacijos pradžia).

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančios šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiamas kitose šalyse išduodamas patvirtinimas ar patvirtinimo pratęsimas, atsisakymas suteikti patvirtinimą ar anuliavimas, pavadinimus ir adresus.

(1) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekijos Respublika, 9 – Ispanija, 10 – Jugoslavija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35–36 (nenaudojamas), 37 – Turkija, 38–39 (nenaudojamas), 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą ECE simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija ir 46 – Ukraina. Kiti numeriai kitoms šalims skiriami eilės tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų patvirtinimo sąlygų priėmimo ir abipusio motorinių transporto priemonių ir jų dalių patvirtinimo pripažinimo arba prisijungia prie šio Susitarimo ir tuos paskirtus numerius Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius praneša susitariančioms šalims.

(2) Iki 2000 m. rugsėjo 30 d. dėl bandymo reikalavimų taikymo nustatoma, kad įprastas išilginių reguliavimų intervalas turi būti apribotas taip, jog taškas H būtų tarp durų angos ribų.

1 PRIEDAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

PRANEŠIMAS

Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

A modelis

(Žr. šios taisyklės 4.5 pastraipą)

a = 8 mm min.

Prie transporto priemonės pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į keleivių apsaugą šoninio susidūrimo atveju, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklę Nr. 95. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 95 su 01 serijos pakeitimais reikalavimus.

B modelis

(Žr. šios taisyklės 4.6 pastraipą)

a = 8 mm min.

Prie transporto priemonės pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonės tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisykles Nr. 95 ir 24 (*1). (Taisyklės Nr. 24 atveju papildomas po taisyklės numerio esantis simbolis rodo, kad pataisytas sugerties koeficientas 1,30 m-1). Pirmieji du patvirtinimo skaitmenys rodo, kad tuo metu, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai, į Taisyklę Nr. 95 buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai, o į Taisyklę Nr. 24 buvo įtraukti 03 serijos pakeitimai.

(*1) Šitas numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

TAŠKO „H“ IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SĖDIMOSIOSE VIETOSE

1. PASKIRTIS

Šiame priede aprašyta tvarka, pagal kurią nustatoma taško „H“ vieta ir tikrasis liemens kampas vienoje ar keliose transporto priemonės sėdimosiose vietose ir patikrinamas nustatytų duomenų ryšys su transporto priemonės gamintojo pateiktomis projektinėmis techninėmis sąlygomis (1).

2. SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.

atskaitos duomenys – viena ar keletas pateiktų sėdimosios vietos charakteristikų:

2.1.1.

taškas „H“, taškas „R“ ir jų tarpusavio santykis;

2.1.2.

tikrasis liemens kampas, projektinis liemens kampas ir jų tarpusavio santykis;

2.2.

trimatis taško „H“ nustatymo įrenginys (3-D H įrenginys) – įtaisas, naudojamas nustatyti taškus „H“ ir tikruosius liemens kampus. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje;

2.3.

taškas „H“ – transporto priemonės sėdynėje įtaisyto 3-D H įrenginio liemens ir šlaunų sukimosi centras pagal toliau pateiktą 4 pastraipą. Taškas „H“ yra įtaiso ašinės linijos, esančios tarp taško „H“ matymo įtaisų bet kurioje 3-D H įrenginio pusėje, viduryje. Teoriškai taškas „H“ atitinka tašką „R“ (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą). Kai taškas „H“ nustatomas pagal 4 pastraipoje aprašytą tvarką, jis laikomas nekintamu sėdynės atlošo atžvilgiu ir reguliuojant sėdynę juda kartu;

2.4.

„taškas „R“ arba sėdimosios vietos atskaitos taškas“ – transporto priemonės gamintojo apskaičiuotas projektinis taškas kiekvienai sėdimajai vietai ir nustatytas atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą;

2.5.

liemens linija – 3-D H įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą atitrauktoje padėtyje, ašinė linija;

2.6.

tikrasis liemens kampas – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „H“, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3 DH įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą):

2.7.

projektinis liemens kampas – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „R“, ir liemens plokštumos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

2.8.

keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) – vidurinė 3-D H įrenginio, esančio kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, plokštuma; ją apibrėžia taško „H“ koordinatės „Y“ ašyje. Kiekvienos sėdynės simetrijos plokštuma sutampa su keleivio simetrijos plokštuma. Kitų sėdynių keleivio simetrijos plokštumą nustato gamintojas;

2.9.

trimatė atskaitos sistema – sistema aprašyta šio priedo 2 priedėlyje;

2.10.

atskaitos pradžios žymos – ant transporto priemonės kėbulo esantys gamintojo nustatyti fiziniai taškai (angos, paviršiai, žymenys ar išrėžos);

2.11.

transporto priemonės matuojamoji padėtis – transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos pradžios žymų koordinatėmis trimatėje atskaitos sistemoje.

3. REIKALAVIMAI

3.1. Duomenų pristatymas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis tam, kad būtų parodyta, jog laikomasi dabartinės taisyklės nuostatų, visi arba atitinkamai atrinkti duomenys turi būti pateikti šio priedo 3 priedėlyje nurodyta forma:

3.1.1.

taško „R“ koordinatės trimatės atskaitos sistemos atžvilgiu;

3.1.2.

projektinis liemens kampas;

3.1.3.

visi nurodymai, reikalingi sėdynei nustatyti (jei reguliuojama) į matavimų padėtį, nustatytą toliau esančioje 4.3 pastraipoje.

3.2. Matavimų duomenų ir projektinių techninių sąlygų santykis

3.2.1.

Taško „H“ koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, gauta taikant toliau esančioje 4 pastraipoje išdėstytą procedūrą, turi būti palyginamos atitinkamai su transporto priemonės gamintojo nurodytomis taško „R“ koordinatėmis ir projektine liemens kampo verte.

3.2.2.

Nagrinėjamos sėdimosios vietos santykinės taškų „R“ ir „H“ padėtys ir projektinio liemens kampo bei tikrojo liemens kampo santykis turi būti laikomi patenkinamais, jei taško „H“ koordinatės yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, kurio įstrižainės susikerta taške „R“, o tikrasis liemens kampas nesiskiria nuo projektinio daugiau kaip 5o.

3.2.3.

Jei šios sąlygos atitinka, turi būti naudojamas taškas „R“ ir projektinis liemens kampas siekiant parodyti, kad laikomasi šios taisyklės nuostatų.

3.2.4.

Jei taškas „H“ arba realus liemens kampas netenkina ankstesnės 3.2.2 pastraipos reikalavimų, taškas „H“ ir realus liemens kampas turi būti nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų (iš šių trijų) matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti taikomos 3.2.3 pastraipos sąlygos.

3.2.5.

Jei mažiausiai dviejų iš trijų matavimų, anksčiau aprašytų 3.2.4 pastraipoje, rezultatai neatitinka anksčiau 3.2.2 pastraipoje aprašytų reikalavimų, arba negalima atlikti patikrinimo, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos, susijusios su taško „R“ padėtimi arba projektiniu liemens kampu, turi būti imamas trijų išmatuotų taškų centroidas arba trijų išmatuotų kampų vidurkis; laikoma, kad šie dydžiai turi būti taikytini kaip šioje taisyklėje nurodytas taškas „R“ arba projektinis liemens kampas.

4. TAŠKO „H“ IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA

4.1.

Transporto priemonė iš anksto turi būti gamintojo nuožiūra parengiama 20 ± 10 C temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrintinos sėdynės anksčiau nėra sėdėta, 70–80 kg svorio asmuo (arba prietaisas) turi atsisėsti (būti pasodintas) ant sėdynės du kartus ir pasėdėti po minutę, kad sėdimoji dalis ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo reikalavimu, prieš montuojant 3-D H įrenginį, visos sėdynės dalys turi išbūti neapkrautos mažiausiai 30 min.

4.2.

Transporto priemonė turi būti matuojamoje padėtyje, anksčiau apibrėžtoje 2.11 pastraipoje.

4.3.

Jei sėdynė reguliuojama, pirma turi būti nustatyta labiausiai atitrauktoje įprasto vairavimo ar važiavimo padėtyje, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo, atliekant tik išilginį sėdynės reguliavimą, išskyrus sėdynės padėtis, kurios nenaudojamos įprastai važiuojant. Kai yra kitų sėdynės reguliavimo režimų (vertikalus, polinkio kampo, atlošo ir kt.), juos naudojant sėdynė turi būti nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Sėdynės su hidrauline pakaba vertikali padėtis turi būti tiksliai užfiksuota ir atitikti gamintojo nurodytą įprasto važiavimo padėtį.

4.4.

Sėdimosios vietos plotas, kurį lies 3-D H įrenginys, turi būti uždengtas reikiamo dydžio ir tinkamos faktūros lygiu muslino audeklu, kurio viename cm2 yra 18,9 siūlo, o svoris 0,228 kg/m2, arba panašių savybių megztu ar neaustiniu audeklu. Jei bandymas su sėdyne atliekamas ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių dedama sėdynė, turi būti tokių pat savybių (2) kaip transporto priemonės, kurioje sėdynė bus naudojama, grindys.

4.5.

3-D H įrenginio sėdimosios ir galinės dalies junginys uždedamas taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3-D H įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo reikalavimu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3-D H įrenginys yra tiek pastumtas, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3-D H įrenginio išlyginti.

4.6.

Pritaisykite pėdos ir blauzdos junginius prie sėdimosios dalies junginio: atskirai arba naudodami T formos strypą ir blauzdos junginį. Per taško „H“ matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.

3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis sureguliuokite taip:

4.7.1. Nustatyta sėdimoji vieta: vairuotojas ir kraštinis priekyje sėdintis keleivis.

4.7.1.1.

Abu pėdų ir kojų junginiai turi būti traukiami į priekį taip, kad pėdos atsidurtų įprastinėje padėtyje ant grindų, jei būtina, tarp valdymo pedalų. Kai įmanoma, kairioji pėda turi būti padedama apytiksliai tokiu pačiu atstumu į kairę nuo 3-D H įrenginio simetrijos plokštumos, kaip dešinė pėda – į dešinę. Jei reikia, skersinę 3-D H įrenginio padėtį rodantis gulsčiukas nustatomas horizontaliai, pareguliuojant sėdimąją dalį arba atgal pastumiant kojų ir pėdų junginius. Per taško „H“ matymo įtaisus einanti linija turi būti išlaikoma statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.1.2.

Jei kairiosios kojos nesiseka išlaikyti lygiagrečiai su dešine ir kairiosios kojos negali paremti konstrukcija, pastumkite koją tiek, kad būtų remiama. Turi būti išlaikomas matymo įtaisų centravimas.

4.7.2. Nustatyta sėdimoji vieta: galinė kraštinė.

Galinėse arba papildomose sėdynėse kojos išdėstomos taip, kaip nurodyta gamintojo. Jei pėdos remiasi į grindų dalis, kurios yra skirtingame lygyje, priekinę sėdynę pirma paliečianti pėda turi būti laikoma atskaitine, o kita pėda turi būti išdėstoma taip, kad gulsčiukas rodytų, jog skersinė įtaiso padėtis horizontali.

4.7.3.

Kitos nustatytos sėdimosios vietos:

Turi būti laikomasi anksčiau 4.7.1 pastraipoje nurodytos tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos turi būti išdėstomos taip, kaip apibrėžta transporto priemonės gamintojo.

4.8.

Naudokite blauzdos ir šlaunies pasvarus ir išlyginkite 3-D H įrenginį.

4.9.

Palenkite nugarinę dalį į priekį iki priekinio stabdiklio ir naudodami T formos strypą patraukite 3-D H įrenginį nuo atlošo. 3-D H įrenginio padėtį ant sėdynės nustatykite vienu iš šių būdų:

4.9.1.

Jei 3-D H įrenginys linkęs slinkti atgal, atlikite tokią procedūrą. Leiskite 3-D H įrenginiui slysti atgal, kol nereikės horizontalios T formos strypą veikiančios slinkimą ribojančios apkrovos, t. y. tol, kol sėdimoji dalis palies atlošą. Jei būtina, iš naujo nustatykite blauzdos padėtį.

4.9.2.

Jei 3-D H įrenginys nelinkęs slinkti atgal, naudokite šią procedūrą. Pastumkite 3-D H įrenginį atgal naudodami horizontalią T formos strypą veikiančią slinkimą ribojančią apkrovą, kol sėdimoji dalis palies atlošą (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.).

4.10.

3-D H įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių junginys ties klubų kampo kvadranto ir T formos strypo įvorės jungtimi veikiamas 100 ± 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagreti su linija, einančia per minėtą sujungimą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.). Tuomet nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo. Per likusią procedūros dalį turi būti laikomasi atsargumo, kad 3-D H įrenginys nepasislinktų į priekį.

4.11.

Pritaisykite dešinįjį ir kairįjį sėdmenų pasvarus, paskui iš eilės – aštuonis liemens pasvarus.

3-D H įrenginį išlaikykite horizontalioje padėtyje.

4.12.

Nugarinę dalį palenkite į priekį, kad būtų sumažintas sėdynės atlošo įtempimas. Pasiūbuokite 3-D H įrenginį į šonus 10o lanku (po 5o į kiekvieną pusę nuo vertikalios simetrijos plokštumos) visus tris ciklus, kad neliktų jokios trinties tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginio T formos strypas gali nukrypti nuo apibrėžto horizontalios ir vertikalios centravimo padėties. Todėl siūbuojant T formos strypas turi būti prilaikomas naudojant tinkamą šoninę apkrovą. Laikant T formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį, turi būti laikomasi atsargumo, kad nepageidaujama išorinė apkrova nebūtų naudojama vertikalia ar priekine bei atbuline kryptimis.

Per šį etapą 3-D H įrenginio pėdų judėjimas nėra apribojamas ar sulaikomas. Jei pėdos keičia padėtį, tuo metu joms turi būti leidžiama likti toje padėtyje.

Atsargiai priglauskite nugarinę dalį prie sėdynės atlošo ir patikrinkite abu gulsčiukus; jie turi rodyti horizontalią padėtį. Jei 3-D H įrenginį siūbuojant pėdos pasislinko, jos turi būti išdėstytos taip:

Iš eilės pakelkite kiekvieną pėdą nuo grindų kiek reikia, kol nebus papildomo pėdos judėjimo. Keliant turi būti galima laisvai pėdas pasukti; neturi būti naudojama priekinė arba šoninė apkrovos. Kai kiekviena pėda grąžinama į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam skirtą konstrukciją.

Patikrinkite, ar šoninis gulsčiukas rodo horizontalią padėtį; prireikus nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.

Laikydami T formos strypą, kad 3-D H įrenginiui ant sėdimosios dalies nebūtų leidžiama judėti į priekį, atlikite šiuos veiksmus:

a)	nugarinę dalį priglauskite prie sėdynės atlošo;

maždaug ties liemens pasvarų viduriu nugarinės dalies kampo strypas protarpiais veikiamas ne didesne kaip 25 N horizontalia atgal veikiančia apkrova, kol pagal klubų kampo kvadrantą bus matyti, kad nuėmus apkrovą yra pasiekta stabili padėtis. Turi būti laikomasi atsargumo, kad 3-D H įrenginiui nebūtų taikomos išorinės žemyn arba iš šono veikiančios apkrovos. Jei reikalingas kitas 3-D H įrenginio lygio reguliavimas, pasukite nugarinę dalį į priekį, iš naujo pareguliuokite lygį ir pakartokite aprašytą procedūrą nuo 4.12 pastraipos.

4.14.

Atlikite matavimus:

4.14.1.

Taško „H“ koordinatės matuojamos atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą.

4.14.2.

Pagal 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą nustatomas tikrasis liemens kampas, kai liestukas yra labiausiai į galą nutolusioje padėtyje.

4.15.

Jei norima iš naujo įrengti 3-D H įrenginį, sėdynės mazgas turėtų likti neapkrautas mažiausiai 30 min. iki pakartotinio įrengimo. 3-D H įrenginys neturi būti paliktas ant sėdynės mazgo ilgiau, nei reikia laiko bandymui atlikti.

4.16.

Jei toje pačioje eilėje esančios sėdynės gali būti laikomos panašiomis (sugrupuotos sėdynės, vienodos sėdynės ir kt.), kiekvienai sėdynių eilei turi būti nustatomas tik vienas taškas „H“ ir vienas „realus liemens kampas“; šio priedo 1 priedėlyje aprašytas 3-D H įrenginys bus naudojamas vienoje vietoje, ir tai bus taikoma visai sėdynių eilei. Ta vieta turi būti:

4.16.1.

priekinėje eilėje: vairuotojo sėdynė;

4.16.2.

galinėje eilėje arba eilėse: kraštinė sėdynė.

(1) Bet kurios priekyje nesančios sėdimosios vietos atžvilgiu, kur taškas „H“ negali būti nustatytas naudojant „trimatį taško „H“ įrenginį“ ar procedūras, įgaliotos institucijos nuožiūra gali būti naudojamas standartinis gamintojo nurodytas taškas „R“.

(2) Polinkio kampas, aukščio skirtumas su sėdynės montavimo elementais, paviršiaus faktūra ir kt.

1 priedėlis

TRIMAČIO TAŠKO „H“ ĮRENGINIO APRAŠAS (*1)

(3-D H įrenginys)

1. NUGARINĖ IR SĖDIMOJI DALYS

Nugarinė ir sėdimoji dalys sukonstruotos iš sustiprinto plastiko ir metalo; jos imituoja žmogaus liemenį ir šlaunis, mechaniškai sujungtas taške „H“. Prie šarnyro taške „H“ pritvirtinto liestuko pritvirtintas kvadrantas, skirtas tikrajam liemens kampui matuoti. Šlaunų vidurio liniją ir klubų kampo kvadranto bazinę liniją sudaro reguliuojamas šlaunų strypas, pritvirtintas prie sėdimosios dalies.

2. KŪNO IR KOJŲ ELEMENTAI

Blauzdų segmentai prijungti prie sėdimosios dalies junginio ties kelius jungiančiu T formos strypu, kuris yra šoninis reguliuojamo šlaunų strypo tęsinys. Blauzdų segmentuose įrengti kvadrantai kelių sulenkimo kampui matuoti. Batų ir pėdų junginiai sukalibruoti pėdos kampui matuoti. Įrenginio vieta erdvėje nustatoma dviem gulsčiukais. Atitinkamuose sunkio centruose pritvirtinami kūno elementų pasvarai, atstojantys 76 kg svorio vyriškos lyties asmens poveikį sėdynei. Turėtų būti patikrinta, ar visos 3-D H įrenginio jungtys gali būti lengvai sukiojamos be pastebimos trinties.

1 paveikslas

3-D H įrenginio elementų pavadinimai

Galvos liestukas

Nugarinė dalis

Nugaros kampo kvadrantas

Taško „H“ matymo įtaisas

Taško „H“ ašis

Šoninis gulsčiukas

Šlaunų strypas

Kelių kampo kvadrantas

Pėdų kampo kvadrantas

Liemens pasvaro laikiklis

Nugarinės dalies kampo gulsčiukas

Klubų kampo kvadrantas

Sėdimoji dalis

Šlaunų pasvaro laikiklis

Kelius jungiantis „T“ formos strypas

2 paveikslas

3-D H įrenginio elementai ir apkrovos paskirstymas

Keičiamas matmuo: nuo 108 iki 424

Kojų pasvaras

Jėgos kryptis ir veikimo vieta

Šlaunų pasvaras

Sėdmenų pasvaras

Liemens pasvaras

(*1) Dėl išsamesnės informacijos apie 3-D H įrenginio konstrukciją kreipkitės į Automobilių inžinierių sąjungą adresu: 400 Commonwealth Drive, Warrendale, Pennsylvania 15096, United States of America.

Įrenginys atitinka ISO standarte 6549-1980 aprašytą įrenginį.

2 priedėlis

TRIMATĖ ATSKAITOS SISTEMA

Trimatę atskaitos sistemą apibrėžia trys viena kitai statmenos stačiakampės plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. pav.) (*1).

Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos pradžios žymų koordinatės atitiktų gamintojo nurodytas vertes.

Taškų „R“ ir „H“ koordinatės nustatomos transporto priemonės gamintojo nustatytų atskaitos pradžios žymų atžvilgiu.

Paveikslas

Trimatė atskaitos sistema

Y atskaitos plokštuma (vertikali išilginė atskaitos plokštuma)

X atskaitos plokštuma (vertikali skersinė atskaitos plokštuma)

Z atskaitos plokštuma (horizontali atskaitos plokštuma)

Atraminis paviršius

Trimatė atskaitos sistema

(*1) Atskaitos sistema atitinka ISO standartą 4130:1978.

3 priedėlis

SĖDIMŲJŲ VIETŲ ATSKAITOS DUOMENYS

1. ATSKAITOS DUOMENŲ KODAVIMAS

Iš eilės išvardijami kiekvienos sėdimosios vietos atskaitos duomenys. Sėdimosios vietos identifikuojamos dviejų rašmenų kodu. Pirmasis rašmuo – tai arabiškas skaitmuo, žymintis sėdynių eilę, skaičiuojant nuo transporto priemonės priekio. Antrasis rašmuo – tai didžioji raidė, žyminti sėdimosios vietos padėtį sėdynių eilėje, žiūrint transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi; naudojamos tokios raidės:

L	=	kairė
C	=	vidurinė
R	=	dešinė

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS MATUOJAMOSIOS PADĖTIES APRAŠYMAS

2.1.

Atskaitos pradžios žymų koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3. ATSKAITOS DUOMENŲ SĄRAŠAS

3.1.

Sėdimoji vieta: …………………………

3.1.1.

Taško „R“ koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3.1.2.

Projektinis liemens posvyrio kampas: …………………………

3.1.3.

Sėdynės reguliavimo techninės sąlygos (*1)

horizontali: …………………………

vertikali: …………………………

kampinė: …………………………

liemens kampas: …………………………

Pastaba. Kitų sėdimųjų vietų atskaitos duomenys išvardijami 3.2, 3.3 ir kitose pastraipose.

(*1) Nereikalingas įrašas išbraukiamas.

4 PRIEDAS

SUSIDŪRIMO BANDYMO METODIKA

1. ĮRANGA

1.1. Bandymo aikštelė

Bandymo vieta turi būti užtektinai didelė: joje turi tilpti mobiliosios deformuojamosios kliūties varomoji sistema, turėtų užtekti erdvės transporto priemonei pasislinkti, kai į ją trenkiasi pirmiau minėtas įrenginys, ir bandymo įrangai išdėstyti. Dalis, ant kurios transporto priemonė bandoma, turi būti horizontali, lygi ir neužteršta, tokia pat kaip įprastas sausas ir neužterštas kelio paviršius.

2. BANDYMO SĄLYGOS

2.1.

Bandytina transporto priemonė turi stovėti vietoje.

2.2.

Mobiliosios deformuojamosios kliūties techninės charakteristikos turi atitikti nustatytąsias šios taisyklės 5 priede. Patikrinimui keliami reikalavimai pateikti 5 priedo priedėlyje. Mobilioji deformuojamoji kliūtis turi turėti tinkamą įtaisą, apsaugantį transporto priemonę nuo antro smūgio.

2.3.

Vidurinė išilginė vertikali mobiliosios deformuojamosios kliūties plokštuma turi būti statmena vidurinei išilginei vertikaliai bandomos transporto priemonės plokštumai.

2.4.

Išilginė vertikali vidurinė mobiliosios deformuojamosios kliūties plokštuma turi sutapti (nuokrypis ± 25 mm) su skersine vertikalia plokštuma, praeinančia pro priekinės sėdynės tašką R, esantį bandomosios transporto priemonės pusėje, kuriai suduodamas smūgis. Priekinio paviršiaus išorinėmis šoninėmis vertikaliomis plokštumomis apribota horizontali vidurinė plokštuma smūgio metu turi būti tarp dviejų prieš bandymą nustatomų plokštumų, esančių 25 mm virš pirmiau apibrėžtos plokštumos ir žemiau jos.

2.5.

Įranga turi atitikti standartą ISO 6487:1987, jeigu šioje taisyklėje nenurodyta kitaip.

2.6.

Nustatyta nuolatinė šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno temperatūra turi būti 22 ± 4 oC.

3. BANDYMO GREITIS

Mobiliosios deformuojamosios kliūties greitis smūgio metu turi būti 50 ± 1 km/h. Iki smūgio likus mažiausiai 0,5 m, greitis turi būti pastovus. Matavimo tikslumas: 1 %. Tačiau, jei atliekant bandymą mobiliosios deformuojamosios kliūties greitis smūgio metu buvo didesnis ir jei transporto priemonė reikalavimus atitinka, laikoma, jog bandymo rezultatas atitinka reikalavimus.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ

4.1. Bendrosios techninės sąlygos

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti serijinės gamybos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, turėti visą paprastai montuojamą įrangą ir būti parengta eksploatuoti pagal įprastus reikalavimus. Transporto priemonė gali neturėti kai kurių detalių arba jos gali būti pakeistos tokio pat svorio detalėmis, tačiau dėl nesamų ar pakeistų detalių neturi būti daromas poveikis bandymo rezultatams.

4.2. Transporto priemonės įrangos techninės sąlygos

Bandomojoje transporto priemonėje turi būti visi atskirai įsigyjami įtaisai arba detalės, galinčios daryti įtaką bandymo rezultatams.

4.3. Transporto priemonės masė

4.3.1.

Bandytinos transporto priemonės masė turi atitikti apibrėžtąją šios taisyklės 2.10 pastraipoje. Transporto priemonės masė reguliuojama taip, kad nuo standartinės nenukryptų daugiau kaip ± 1 %.

4.3.2.

Į degalų baką turi būti pripilta tiek vandens, kad jo masė atitiktų 90 % visos į baką pilamų degalų masės, kurią yra nurodęs gamintojas.

4.3.3.

Visos kitos sistemos (stabdžių, aušinimo ir kt.) neturi būti pripildytos; šiuo atveju skysčių svoris turi būti kompensuotas.

4.3.4.

Jeigu matavimo įrangos masė transporto priemonėje viršija leistinus 25 kg, tai galima kompensuoti mažinant, bet neturi būti daroma įtaka bandymo rezultatams.

4.3.5.

Matavimo įrangos masė standartinės kiekvienos ašies apkrovos neturi pakeisti daugiau kaip 5 %; kiekvienas nukrypimas neturi būti didesnis kaip 20 kg.

5. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS

5.1.

Bent jau susidūrimo pusėje šoniniai langai turi būti uždaryti.

5.2.

Durys turi būti uždarytos, bet neužrakintos.

5.3.

Turi būti įjungta neutrali pavara, o stovėjimo stabdis – išjungtas.

5.4.

Sėdynių reguliavimo įtaisai, jei jų yra, turi būti nustatyti transporto priemonės gamintojo nurodytoje padėtyje.

5.5.

Sėdynė, ant kurios pasodintas manekenas, ir jos elementai, jeigu juos galima reguliuoti, turi būti nustatyti toliau nurodytu būdu:

5.5.1.

Išilginio sėdynės reguliavimo įtaisas nustatomas tokioje padėtyje, kad būtų arčiausiai tarp toliausio ir arčiausio to įtaiso nustatymo padėčių vidurio, ir įjungiamas reguliatoriaus fiksavimo įtaisas; jeigu ta padėtis yra tarp dviejų griovelių, pasirenkamas galinis.

5.5.2.

Galvos atrama nustatoma taip, kad viršutinis jos paviršius būtų vienodame lygyje su manekeno galvos sunkio centru; jeigu galvos atramos taip nustatyti neįmanoma, ji turi būti viršutinėje padėtyje.

5.5.3.

Jeigu gamintojas nenurodęs kitaip, sėdynės atlošas nustatomas taip, kad trimačio H taško nustatymo įtaiso liemens atskaitos linija būtų nustatyta 25o ± 1o kampu galinės transporto priemonės dalies link.

5.5.4.

Visos kitos sėdynės reguliavimo parinktys turi būti nustatytos viduriniame galimos jų eigos taške; bet sėdynės aukštis, jeigu transporto priemonė pateikiama su reguliuojamomis ir nereguliuojamomis sėdynėmis, turi būti nustatytas taip, kad atitiktų nereguliuojamos sėdynės aukštį. Jeigu atitinkamuose viduriniuose eigos taškuose fiksavimo padėčių nenumatyta, tada naudojamos padėtys, esančios atgal, žemyn arba į išorę nuo vidurinių taškų. Darant sukamuosius reguliavimus (palenkimus), „atgal“ reiškia tokią reguliavimo kryptį, kai manekeno galva juda atgal. Jei manekenas netelpa įprastoje keleiviui skirtoje erdvėje, pvz., jo galva remiasi į stogo panelį, tada reikia padaryti 1 cm tarpą: atliekant antraeilius reguliavimus, keičiant atlošo posvyrio kampą arba sėdynę pastumiant pirmyn ar atgal.

5.6.

Jeigu gamintojas nenurodęs kitaip, kitos priekinės sėdynės, jei įmanoma, turi būti nustatytos į tokią pačią padėtį kaip ir sėdynė, ant kurios sėdi manekenas.

5.7.

Jeigu vairaratį galima reguliuoti, visose reguliavimo padėtyse jis nustatomas viduriniuose eigos taškuose.

5.8.

Padangos turi būti pripūstos tiek, kiek nurodyta transporto priemonės gamintojo.

5.9.

Bandomoji transporto priemonė, atsižvelgiant į jos sukimosi ašį, nustatoma horizontalioje padėtyje ir naudojant atramas laikoma taip, kol šoninio susidūrimo bandymams naudojamas manekenas bus savo vietoje ir užbaigus visus parengiamuosius darbus.

5.10.

Transporto priemonė turi būti įprastoje padėtyje, kaip anksčiau nurodyta 4.3 pastraipos sąlygose. Transporto priemonės su reguliuojamo aukščio pakabomis turi būti bandomos įprastomis sąlygomis, naudojant 50 km/h greitį, kaip apibrėžta transporto priemonės gamintojo. Tai turi būti užtikrinama prireikus naudojant papildomas atramas, tačiau susidūrimo metu jos neturi daryti įtakos bandomosios transporto priemonės elgsenai.

6. ŠONINIO SUSIDŪRIMO BANDYMAMS NAUDOJAMAS MANEKENAS IR JO ĮRENGIMAS

6.1.

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamas manekenas turi atitikti 6 priede pateiktas technines sąlygas; įtaisomas ant priekinės sėdynės, susidūrimo pusėje, laikantis šios taisyklės 7 priede išdėstytos tvarkos.

6.2.

Turi būti naudojami transporto priemonės saugos diržai arba kitos apsaugos sistemos. Diržai turėtų būti patvirtinto tipo, atitikti Taisyklės Nr. 16 arba kitos lygiavertės taisyklės reikalavimus, būti montuojami tvirtinimo vietose, laikantis Taisyklės Nr. 14 arba kitų lygiareikšmių reikalavimų.

6.3.

Saugos diržas arba apsaugos sistema turi būti sureguliuoti pagal gamintojo nurodymus taip, kad tiktų manekenui; jei gamintojo nurodymų nėra, aukščio reguliatorius turi būti vidurinėje padėtyje; jei ši padėtis negalima, turi būti naudojama gretima žemesnė padėtis.

7. ŠONINIO SUSIDŪRIMO BANDYMAMS NAUDOJAMAME MANEKENE ĮTAISYTA ĮRANGA ATLIEKAMI MATAVIMAI

7.1.

Turi būti užfiksuoti toliau pateiktų matavimo įtaisų rodmenys.

7.1.1. Matavimai manekeno galvoje

Atstojamasis trimatis pagreitis, susijęs su galvos sunkio centru. Galvoje įrengto duomenų perdavimo kanalo įtaisai turi atitikti ISO 6487:1987:

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC): 1 000 Hz, ir

duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC): 150 g

7.1.2. Matavimai manekeno krūtinėje

Trys šonkaulių įlinkiui matuoti duomenų perdavimo kanaluose įrengti įtaisai turi atitikti ISO 6487:1987

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC): 1 000 Hz

duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC): 60 mm

7.1.3. Matavimai manekeno dubenyje

Dubenį veikiančiai jėgai matuoti duomenų perdavimo kanaluose įrengti įtaisai turi atitikti ISO 6487:1987

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC): 1 000 Hz

duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC): 15 kN

7.1.4. Matavimai manekeno pilve

Pilvą veikiančiai jėgai matuoti duomenų perdavimo kanaluose įrengti įtaisai turi atitikti ISO 6487:1987

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC): 1 000 Hz

duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC): 5 kN

1 priedėlis

TECHNINIŲ SAVYBIŲ NUSTATYMAS

Privalomi bandymų rezultatai nurodyti šios taisyklės 5.2 pastraipoje.

1. GALVOS TECHNINIŲ SAVYBIŲ KRITERIJUS (HPC)

Kai vyksta sąlytis su galva, šis techninių savybių kriterijus skaičiuojamas visą laiką – nuo pirmos iki paskutinės prisilietimo akimirkos.

HPC – didžiausia išraiškos vertė:

kur a – atstojamasis pagreitis galvos sunkio centre metrais per sekundę, padalintas iš 9,81, užregistruotas per tam tikrą laiką ir filtruotas naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę, kurios indeksas 1 000 Hz; t1 ir t2 – bet kurie du momentai nuo pirmos iki paskutinės prisilietimo akimirkos.

2. KRŪTINĖS LĄSTOS TECHNINIŲ SAVYBIŲ KRITERIJAI

2.1.

Krūtinės ląstos įlinkis: didžiausia krūtinės ląstos deformacija – didžiausia bet kurio šonkaulio įlinkio vertė, nustatyta krūtinės ląstos įlinkio davikliais, filtruota taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180 Hz.

2.2.

Tamprumo kriterijus: didžiausia tamprumo charakteristika – didžiausia VC vertė bet kuriam šonkauliui; ši vertė apskaičiuojama iš momentinio santykinio krūtinės ląstos suspaudimo, nustatomo vienoje krūtinės ląstos pusėje, ir suspaudimo greičio, išvesto diferencijuojant suspaudimą, filtruotą naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę, kurios indeksas 180 Hz. Šiam apskaičiavimui taikomas standartinis 140 mm pusės krūtinės ląstos plotis.

kur D (metrai) = šonkaulio įlinkis

Taikytinas skaičiavimo algoritmas nustatytas 4 priedo 2 priedėlyje.

3. PILVO APSAUGOS KRITERIJUS

Didžiausia pilvą veikianti jėga – didžiausia suma trijų jėgų, kurios matuojamos davikliais, įtaisytais 39 mm po susidūrimo pusės paviršiumi; perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) indeksas 600 Hz.

4. DUBENS TECHNINIŲ SAVYBIŲ KRITERIJUS

Didžiausia gaktikaulį veikianti jėga (PSPF) – tai gaktikaulyje įrengtu dinamometriniu davikliu išmatuota didžiausia jėga, kurios rodmenys filtruoti taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600 Hz.

2 priedėlis

TAMPRUMO KRITERIJAUS EUROSID 1 APSKAIČIAVIMO METODIKA

Tamprumo kriterijus (VC) apskaičiuojamas kaip momentinė šonkaulio suspaudimo ir įlinkio rodiklio sandauga. Abu dydžiai gaunami išmatavus šonkaulio įlinkį. Šonkaulio įlinkio charakteristika filtruojama kartą, taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę, kurios indeksas 180. T laiko momentu spaudimas apskaičiuojamas pagal tą filtruotą signalą, išreikštą kaip pusės EUROSID 1 manekeno krūtinės pločio, pamatuoto prie metalinių šonkaulių (0,14 m), proporcija:

Šonkaulio įlinkio greitis (t) momentu pagal filtruotą įlinkį apskaičiuojamas:

kur D(t) – įlinkis (t) momentu, išreikštas metrais, ir ∂t – laiko intervalas sekundėmis tarp įlinkio matavimų. Didžiausia ∂t vertė turi būti 1,25 × 10-4 sekundės.

Šios apskaičiavimo metodikos schema parodyta toliau:

Pamatuotas įlinkis D(t)

Duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) indeksas 180

Apskaičiuotas įlinkio greitis: V(t)

Apskaičiuojamas suspaudimas C(t)

Apskaičiuojamas tamprumo kriterijus (t) momentu (VC)(t) = V(t) · C(t)

Nustatoma didžiausia VC vertė: (VC)max = max [(VC)(t)]

5 PRIEDAS

MOBILIOSIOS DEFORMUOJAMOSIOS KLIŪTIES CHARAKTERISTIKOS

1. MOBILIOSIOS DEFORMUOJAMOSIOS KLIŪTIES CHARAKTERISTIKOS

1.1.

Mobiliąją deformuojamąją kliūtį (MDK) sudaro smogtuvas ir vežimėlis.

1.2.

Bendra masė turi būti 950 ± 20 kg.

1.3.

Sunkio centras turi būti vidurinėje išilginėje vertikalioje plokštumoje 10 mm ribose 1 000 ± 30 mm už priekinės ašies ir 500 ± 30 mm virš žemės.

1.4.

Atstumas nuo priekinio smogtuvo paviršiaus iki kliūties sunkio centro turi būti 2 000 ± 30 mm.

1.5.

Smogtuvo prošvaisa turi būti 300 ± 5 mm; matuojama nuo apatinio priekinės plokštės krašto prieš susidūrimą, smogtuvui stovint.

1.6.

Priekinė ir užpakalinė vežimėlio tarpvėžė turi būti 1 500 ± 10 mm.

1.7.

Vežimėlio važiuoklės bazė turi būti 3 000 ± 10 mm.

2. SMOGTUVO CHARAKTERISTIKOS

Smogtuvą sudaro šešetas atskirų koryto aliuminio blokų, kurie buvo apdoroti, kad didėjant įlinkiui palaipsniui didėtų ir jėgos lygis (žr. 2.1 pastraipą). Priekinė ir užpakalinė aliuminio plokštės pritvirtintos prie koryto aliuminio blokų.

2.1. Koryto aliuminio blokai

2.1.1. Geometrinės charakteristikos

2.1.1.1.

Smogtuvą sudaro 6 sujungtos zonos, kurių formos ir išsidėstymas parodyti 1 ir 2 pav. Šiuose paveikslėliuose nurodytų zonų dydžiai – 500 ± 5 mm × 250 ± 3 mm. 500 mm turėtų būti koryto aliuminio konstrukcijos W kryptimi, o 250 mm – L kryptimi (žr. 3 pav.).

2.1.1.2.

Smogtuvas padalytas į 2 eiles. Po išankstinio gniuždymo žemutinė eilė turi būti 250 ± 3 mm aukščio ir 500 ± 2 mm pločio (žr. 2.1.2 pastraipą); turi būti 60 ± 2 mm platesnė už viršutinę eilę.

2.1.1.3.

Blokai turi būti centruoti šešiose zonose, apibrėžtose 1 pav.; kiekvienas blokas (įskaitant nebaigtus narvelius) turėtų visiškai uždengti kiekvienai zonai nustatytą plotą).

2.1.2. Išankstinis gniuždymas

2.1.2.1.

Išankstinis gniuždymas turi būti atliktas koryto aliuminio, prie kurio pritvirtinti priekiniai lakštai, paviršiuje.

2.1.2.2.

1, 2 ir 3 blokai prieš bandymą turėtų būti gniuždomi 10 ± 2 mm nuo viršutinio kliūties paviršiaus, kad būtų 500 ± 2 mm plotis (2 pav.).

2.1.2.3.

4, 5 ir 6 blokai prieš bandymą turėtų būti gniuždomi 10 ± 2 mm nuo viršutinio kliūties paviršiaus, kad būtų 440 ± 2 mm plotis.

2.1.3. Medžiagų charakteristikos

2.1.3.1.

Kiekvieno bloko narvelių matmenys turi būti 19 mm ± 10 procentų (žr. 4 pav.).

2.1.3.2.

Viršutinės eilės narveliai turi būti pagaminti iš 3003 aliuminio.

2.1.3.3.

Žemutinės eilės narveliai turi būti pagaminti iš 5052 aliuminio.

2.1.3.4.

Koryto aliuminio blokai turėtų būti apdoroti taip, kad deformacijos jėgos kreivė statiškai gniuždant (laikantis 2.1.4 pastraipoje aprašytos metodikos) būtų tarp kanalų, nustatytų kiekvienam iš šešių blokų (šio priedo 1 priedėlis). Be to, apdoroto koryto aliuminio medžiaga, naudojama koryto aliuminio blokuose, iš kurių konstruojama kliūtis, turėtų būti nuvalyta, kad būtų pašalinti bet kokie likučiai, galėję susidaryti koryto aliuminio žaliavos apdorojimo metu.

2.1.3.5.

Kiekvienos partijos blokų masė neturi skirtis daugiau kaip 5 procentais nuo vidutinės tos partijos blokų masės.

2.1.4. Statiniai bandymai

2.1.4.1.

Iš kiekvienos apdorotos korytos medžiagos partijos paimtas bandinys turi būti išbandytas taikant 5 pastraipoje aprašytą statinio bandymo metodiką.

2.1.4.2.

Kiekvieno bandomo bloko suspaudimo jėga turi neviršyti 1 priedėlyje apibrėžtų jėgos ir deformacijos kanalų ribų. Statiniai deformacijos jėgos kanalai nustatomi kiekvienam kliūties blokui.

2.1.5. Dinaminis bandymas

2.1.5.1.

Dinaminės deformacijos charakteristikos, kai bandoma 6 pastraipoje aprašytomis sąlygomis.

2.1.5.2.

2 priedėlyje apibrėžtų smogtuvo tvirtumą apibūdinančių jėgos ir deformacijos kanalų ribų leidžiama nesilaikyti, jeigu:

2.1.5.2.1.

nuokrypis registruojamas po susidūrimo pradžios ir pirmiau, negu smogtuvo deformacija būna lygi 150 mm;

2.1.5.2.2.

nuokrypis ne didesnis kaip 50 % artimiausios kanalo nustatytos momentinės ribos;

2.1.5.2.3.

bet kokia kiekvieną nuokrypį atitinkanti deformacija nėra didesnė kaip 35 mm, o deformacijų suma ne didesnė kaip 70 mm (žr. šio priedo 2 priedėlį);

2.1.5.2.4.

nuokrypio metu už kanalo ribų sukurtos energijos suma neviršija 5 % visos to bloko energijos.

2.1.5.3.

1 ir 3 blokai vienodi. Jų tvirtumas toks, kad jų jėgos ir deformacijos kreivės atsiduria tarp kanalų, kaip parodyta 2a pav.

2.1.5.4.

5 ir 6 blokai vienodi. Jų tvirtumas toks, kad jų jėgos ir deformacijos kreivės atsiduria tarp kanalų, kaip parodyta 2d pav.

2.1.5.5

2 bloko tvirtumas toks, kad jo jėgos ir deformacijos kreivės atsiduria tarp kanalų, kaip parodyta 2b pav.

2.1.5.6.

4 bloko tvirtumas toks, kad jo jėgos ir deformacijos kreivės atsiduria tarp kanalų, kaip parodyta 2c pav.

2.1.5.7.

Smogtuvo, kaip visumos, jėgos ir deformacijos kreivės turi atsidurti tarp kanalų, kaip parodyta 2e pav.

2.1.5.8.

Jėgos ir deformacijos kreivių padėtis patikrinama 5 priedo 6 pastraipoje aprašytu bandymu, per kurį kliūtis 35 ±0,5 km/h greičiu susiduria su dinamometrine siena.

2.1.5.9.

Bandymo su 1 ir 3 blokais metu išeikvojama energija (1) turi būti lygi 9,5 ± 2 kJ.

2.1.5.10.

Bandymo su 5 ir 6 blokais metu išeikvojama energija turi būti lygi 3,5 ± 1 kJ.

2.1.5.11.

Bandymo su 4 bloku metu išeikvojama energija turi būti lygi 4 ± 1 kJ.

2.1.5.12.

Bandymo su 2 bloku metu išeikvota energija turi būti lygi 15 ± 2 kJ.

2.1.5.13.

Bendras susidūrimo metu išeikvotos energijos kiekis turi būti lygus 45 ± 3 kJ.

2.1.5.14.

Didžiausia smogtuvo deformacija nuo pirmo sąlyčio, apskaičiuota integruojant pagreičio matuoklių duomenis pagal 6.6.3 pastraipą, turi būti lygi 330 ± 20 mm.

2.1.5.15.

Galutinė liekamoji statinė smogtuvo deformacija, pamatuota po dinaminio bandymo B lygiu (2 pav.), turi būti lygi 310 ± 20 mm.

2.2. Priekinės plokštės

2.2.1. Geometrinės charakteristikos

2.2.1.1.

Priekinės plokštės yra 1 500 ± 1 mm pločio ir 250 ± 1 mm aukščio. Storis – 0,5±0,06 mm.

2.2.1.2.

Sumontuoto smogtuvo bendri matmenys (apibrėžti 2 pav.) turi būti: plotis – 1 500±2,5 mm, aukštis – 500 ±2,5 mm.

2.2.1.3.

Viršutinis žemutinės plokštės kraštas ir žemutinis viršutinės priekinės plokštės kraštas turi būti sulyginti neviršijant 4 mm.

2.2.2. Medžiagų charakteristikos

2.2.2.1.

Priekinės plokštės pagamintos iš AlMg2–AlMg3 serijos aliuminio, pailgėjimas ≥ 12 %, o ribinis atsparumas tempimui (UTS) ≥ 175 N/mm2.

2.3. Užpakalinė plokštė

2.3.1. Geometrinės charakteristikos

2.3.1.1.

Geometrinės charakteristikos turi atitikti nurodytąsias 5 ir 6 pav.

2.3.2. Medžiagų charakteristikos

2.3.2.1.

Užpakalinė plokštė turi būti sudaryta iš 3 mm aliuminio lakšto. Užpakalinė plokštė turi būti pagaminta iš AlMg2–AlMg3 serijos aliuminio; kietumas – 50 ir 65 HBS. Šioje plokštėje turi būti vėdinimui skirtos angos: jų vieta, skersmuo ir žingsnis parodyti 5 ir 7 pav.

2.4. Koryto aliuminio blokų vieta

2.4.1.

Koryto aliuminio blokai turi būti centruoti ties užpakalinės plokštės pragręžta vieta (5 pav.).

2.5. Klijavimas

2.5.1.

Abiem, priekinei ir užpakalinei, plokštėms daugiausia turi būti taikoma 0,5 kg/m2 klijavimo medžiagos, tolygiai užteptos tiesiogiai ant paviršiaus priekinės plokštės; didžiausias sluoksnio storis 0,5 mm. Naudotina klijavimo medžiaga turėtų būti iš dviejų dalių sudarytas poliuretanas (pvz., Ciba Geigy XB5090/1 derva ir XB5304 kietiklis) arba lygiavertė medžiaga.

2.5.2.

Užpakalinės plokštės suklijavimo tvirtumas mažiausiai turi būti 0,6 MPa, (87 psi), išbandytas 2.4.3 pastraipoje aprašytu būdu.

2.5.3.

Klijavimo tvirtumo bandymai:

2.5.3.1

Tempimo bandymas naudojamas klijavimo medžiagų klijavimo stiprumui išmatuoti pagal ASTM C297-61.

2.5.3.2.

Bandomoji dalis turėtų būti 100 mm × 100 mm ir 15 mm storio, priklijuota prie vėdinamos užpakalinės plokštės medžiagos. Naudojamas korytas aliuminis turėtų atitikti smogtuvo aliuminį, t. y. chemiškai išėsdintas iki atitinkamo laipsnio kaip prie kliūties užpakalinės plokštės, tik be išankstinio gniuždymo.

2.6. Atsekamumas

2.6.1.

Ant smogtuvų turi būti nuoseklūs įspaudžiami, išgraviruojami arba kitokiu būdu pritaisomi eilės numeriai, pagal kuriuos būti galima nustatyti kiekvieno bloko partiją ir pagaminimo datą.

2.7. Smogtuvo tvirtinimas

2.7.1.

Montuoti prie vežimėlio reikia taip, kaip parodyta 8 pav. Montavimui naudojami šeši M8 varžtai; joks elementas neturi būti didesnis kaip kliūties, esančios prieš vežimėlio ratus, matmenys. Kad veržiant varžtus nesulinktų užpakalinė plokštė, tarp žemutinės plokštės jungės ir vežimėlio priekio turi būti naudojami tinkami skėtikliai.

3. VĖDINIMO SISTEMA

3.1.

Vežimėlio ir vėdinimo sistemos sąveika turėtų būti glaudi ir tvirta. Vėdinimo įtaisas yra vežimėlio dalis, o ne smogtuvo, kaip pateikta gamintojo. Geometrinės vėdinimo įtaiso charakteristikos turi atitikti nurodytąsias 9 pav.

3.2.

Vėdinimo įtaiso montavimo tvarka.

3.2.1.

Vėdinimo įtaisą pritaisykite prie vežimėlio priekinės plokštės.

3.2.2.

Patikrinkite, kad jokioje vietoje tarp vėdinimo įtaiso ir vežimėlio neitų įkišti 0,5 mm storio matuoklio. Jei tarpas didesnis kaip 0,5 mm, reikia pakeisti vėdinimo konstrukciją arba sureguliuoti, kad nebūtų didesnio kaip 0,5 mm tarpo.

3.2.3.

Nuimkite vėdinimo įtaisą nuo priekinės vežimėlio dalies.

3.2.4.

Prie priekinės vežimėlio dalies pritaisykite 1,0 mm storio sluoksnį kamščiamedžio žievės.

3.2.5.

Iš naujo pritaisykite vėdinimo įtaisą prie priekinės vežimėlio dalies ir priveržkite, kad nebūtų oro tarpų.

4. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

4.1.

Gamintojas turi būti atsakingas už produkcijos atitikties procedūras ir todėl turi:

4.1.1.

užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios produkcijos kokybės tikrinimo procedūros;

4.1.2.

turėti galimybę naudotis bandymo įranga, reikalinga kiekvieno gaminio atitikčiai patikrinti;

4.1.3.

užtikrinti, kad rezultatai būtų registruojami ir dokumentai po bandymų būtų laikomi 10 metų,

4.1.4.

parodyti, kad bandiniai, su kuriais atlikti bandymai, yra patikimas partijos techninių savybių matas (serijinės gamybos bandinių atrankos metodų pavyzdžiai pateikti toliau);

4.1.5.

analizuoti bandymų rezultatus, kad būtų patvirtintas ir užtikrintas kliūties charakteristikų pastovumas tam, kad būtų leistini pramoninės gamybos nukrypimai, pvz., temperatūra, žaliavų kokybė, panardinimo cheminėse medžiagose laikas, cheminė koncentracija, neutralizacija ir kt., bei apdorotos medžiagos kontrolė, kad būtų pašalintos visos apdorojimo metu susidariusios liekanos;

4.1.6.

Užtikrinti, kad bet kokie neatitiktį rodantys bandinių rinkiniai arba bandomos dalys būtų tolesnių bandinių ėmimo ir bandymo priežastis. Turi būti imtasi visų būdų atitinkamos produkcijos atitikčiai atkurti.

4.2.

Gamintojo sertifikavimo lygis turi atitikti bent ISO 9002 standartą.

4.3.

Minimalios produkcijos tikrinimo sąlygos: sutarties turėtojas užtikrins atitikties tikrinimą laikydamasis toliau aprašytų metodų.

4.4. Partijų bandinių ėmimo pavyzdžiai

4.4.1.

Jei iš vieno koryto aliuminio bloko sukonstruojama keletas vieno bloko tipo pavyzdžių ir visi apdorojami tame pačiame tirpale (panaši produkcija), vienas iš tų pavyzdžių turėtų būti pasirinktas kaip bandinys, pasirūpinus, kad visi blokai būtų apdorojami vienodai. To neužtikrinus, gali reikėti pasirinkti daugiau kaip vieną bandinį.

4.4.2.

Jei tame pačiame tirpale (serijinė gamyba) apdorojamas ribotas skaičius panašių blokų (tarkime, nuo trijų iki dvidešimties), tada pirmasis ir paskutinysis apdoroti blokai (visi sukonstruoti iš to paties koryto aliuminio bloko) turėtų būti paimti kaip tipiniai bandiniai. Jei pirmasis bandinys atitinka reikalavimus, o paskutinysis neatitinka, gali reikėti paimti ankstesnių bandinių, kol bus surastas tinkamas. Tik tarp šių bandinių esantys blokai turėtų būti laikomi tvirtintinais.

4.4.3.

Įgijus produkcijos tikrinimo patirties, įmanoma derinti abu bandinių ėmimo būdus; tuomet daugiau kaip viena panašios produkcijos grupė gali būti laikoma partijų bandiniais iš pirmos ir paskutinės produkcijos grupių.

5. STATINIAI BANDYMAI

5.1.

Iš kiekvienos apdorotos korytos medžiagos partijos paimtas vienas ar daugiau bandinių (priklausomai nuo grupinio metodo) turi būti patikrinti pagal toliau aprašytą bandymo tvarką:

5.2.

Statiniams bandymams naudojamas koryto aliuminio bandinys turėtų būti tokio paties dydžio kaip įprasto smogtuvo blokas, t. y. viršutinė eilė 250 mm × 500 mm × 440 mm ir žemutinė eilė 250 mm × 500 mm × 500 mm.

5.3.

Bandiniai turėtų būti suspausti tarp dviejų lygiagrečių apkrovos plokščių, kurios mažiausiai 20 mm didesnės nei bloko skersinis pjūvis.

5.4.

Suspaudimas turi būti 100 milimetrų per minutę, leistinasis nuokrypis – 5 procentai.

5.5.

Statinio suspaudimo duomenys turi būti gaunami mažiausiai 5 Hz dažniu.

5.6.

Statinis bandymas turi būti tęsiamas, kol 4–6 blokų suspaudimas bus mažiausiai 300 mm, o 1–3 – 350 mm.

6. DINAMINIAI BANDYMAI

Kiekvienam 100 priekinių kliūčių dalių gamintojas turi atlikti vieną dinaminį bandymą, kurio metu kliūtis susiduria su dinamometrine siena, laikoma nejudamos tvirtos kliūties, kaip aprašyta toliau.

6.1. Įrenginiai

6.1.1. Bandymo aikštelė

6.1.1.1.

Bandymo aikštelė turi būti gana didelė, kad užtektų vietos mobiliosios deformuojamosios kliūties įsibėgėjimo bėgiams, tvirtai kliūčiai ir bandymui reikalingai techninei įrangai. Galinė bėgių dalis, mažiausiai 5 metrai prieš tvirtą kliūtį, turi būti horizontali ir lygi.

6.1.2. Nejudama tvirta kliūtis ir dinamometrinė siena

6.1.2.1.

Tvirta siena turi būti padaryta iš ne siauresnės kaip 3 metrų ir ne žemesnės kaip 1,5 metro gelžbetonio plokštės. Tvirtos sienos storis turi būt toks, kad ji svertų mažiausiai 70 tonų.

6.1.2.2.

Priekinė dalis turi būti vertikali, statmena įsibėgėjimo bėgių ašiai, turėti šešias dinamometrinių daviklių plokšteles; kiekvienas daviklis susidūrimo metu turi pamatuoti bendrą apkrovą, tenkančią atitinkamam mobiliosios deformuojamosios kliūties smogtuvo blokui. Dinamometrinių daviklių plokštelių centrinės dalys turi sutapti su šešiomis mobiliosios deformuojamosios kliūties priekinės dalies susidūrimo zonomis. Tarp jų kraštų ir gretimų plotų turi būti 20 mm tarpeliai, MDK susidūrimo nutaikymo leistinojo nuokrypio ribose; susidūrimo zonos neturi liesti gretimų susidūrimo plokštės plotų. Daviklių ir plokščių paviršiai turi atitikti ISO 6487:1987 standarto priede išdėstytus reikalavimus.

6.1.2.3.

Paviršiaus apsaugą sudaro klijuota fanera (kietumas: 12 ± 1 mm); taikoma kiekvienai dinamometrinio daviklio plokštei tam, kad nesumažėtų daviklio jautrumas.

6.1.2.4.

Tvirta siena turi būti įtvirtinama žemėje arba ant jos; jei būtina, įtvirtinama stabdymo įtaisu, kad per bandymą nepajudėtų. Gali būti naudojama skirtingų charakteristikų siena (prie kurios tvirtinami dinamometriniai davikliai), bet gaunami rezultatai turi būti vienodai įtikinami.

6.2. Mobiliosios deformuojamosios kliūties varomoji sistema

Per susidūrimą mobiliosios deformuojamosios kliūties neturi veikti joks vairavimo ar varomasis įtaisas. Įrenginys turi pasiekti kliūtį judėdamas statmena kryptimi dinamometrinės sienos priekiniam paviršiui. Susidūrimas turi būti nustatytas 10 mm tikslumu.

6.3. Matuokliai

6.3.1. Greitis

Greitis susidūrimo metu turi būti 35 ±0,5 km/h; greičiui matuoti naudojamo prietaiso paklaida gali būti ne didesnė kaip 0,1 %.

6.3.2. Apkrovos

Matuokliai turi atitikti ISO 6487:1987 standarto technines sąlygas

Visų blokų duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC):	60 Hz
1 ir 3 blokų duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC):	200 kN
4,5 ir 6 blokų duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC):	100 kN
2 bloko duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC):	200 kN

6.3.3. Pagreitis

6.3.3.1.

Judėjimo išilgine kryptimi pagreitis turi būti matuojamas trijose skirtingose vežimėlio vietose: viena – centre ir po vieną kiekvienoje pusėje; per bandymą jos turi būti nesilankstančiose vietose.

6.3.3.2.

Centrinis pagreičio matuoklis turi būti ne toliau kaip per 500 mm nuo MDK sunkio centro; turi būti vertikalioje išilginėje plokštumoje, kuri yra ne toliau kaip ± 10 mm nuo MDK sunkio centro.

6.3.3.3.

Šoniniai pagreičio matuokliai turi būti vienodame aukštyje (± 10 mm) ir tuo pačiu atstumu nuo priekinio MDK paviršiaus (± 20 mm).

6.3.3.4.

Įranga turi atitikti ISO 6487:1987 standarte nurodytas technines sąlygas:

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) indeksas 1 000 Hz (iki prijungimo)

duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė (CAC) 50 g

6.4. Bendrosios kliūties techninės sąlygos

6.4.1.

Atskiros kiekvienos kliūties charakteristikos turi atitikti šio priedo 1 pastraipoje pateiktus reikalavimus ir turi būti registruojamos.

6.5. Bendrosios smogtuvo techninės sąlygos

6.5.1.

Smogtuvo tinkamumas dinaminiams bandymams patvirtinamas, kai šešių dinamometrinių daviklių siunčiami signalai atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus.

6.5.2.

Ant smogtuvų turi būti nuoseklūs įspaudžiami, išgraviruojami arba kitaip pritaisomi eilės numeriai, pagal kuriuos būti galima nustatyti bet kurio bloko partiją ir pagaminimo datą.

6.6. Duomenų apdorojimo tvarka

6.6.1.

Pradiniai duomenys: T = T0 laiku turėtų būti pašalinti visi duomenų nenuoseklumai. Nenuoseklumų šalinimo būdas turi būti nurodomas bandymo ataskaitoje.

6.6.2. Filtravimas

6.6.2.1.

Pirminiai duomenys bus filtruojami prieš apdorojimą (skaičiavimą).

6.6.2.2.

Pagreičio matuoklio duomenys bus filtruojami naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC) 180, ISO 6487:1987.

6.6.2.3.

Pagreičio matuoklio duomenys impulsui skaičiuoti bus filtruojami naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC) 60, ISO 6487:1987.

6.6.2.4.

Dinamometrinio daviklio duomenys bus filtruojami naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC) 60, ISO 6487:1987.

6.6.3. MDK priekinės dalies deformacijos apskaičiavimas

6.6.3.1.

Visų trijų pagreičio matuoklių duomenys atskirai (po filtravimo naudojant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC) 180) bus integruoti du kartus, kad būtų gauta kliūties deformuojamojo elemento deformacijos vertė.

6.6.3.2.

Pirminės deformacijos sąlygos:

6.6.3.2.1.

greitis = susidūrimo greitis (greičio matuoklio);

6.6.3.2.2.

deformacija = 0.

6.6.3.3.

Mobiliosios deformuojamosios kliūties kairės pusės, vidurio ir dešinės pusės deformacija bus žymima atsižvelgiant į laiką.

6.6.3.4.

Maksimali deformacija, apskaičiuota pagal trijų pagreičio matuoklių duomenis, turėtų neviršyti 10 mm. Jei taip nėra, daugiausia besiskirianti reikšmė turėtų būti pašalinta ir deformacijos skirtumas apskaičiuotas pagal likusių dviejų pagreičio matuoklių duomenis; jie turi neviršyti 10 mm.

6.6.3.5.

Jei kairės pusės, dešinės ir vidurio pagreičio matuokliais pamatuota deformacija neviršija 10 mm, tada kliūties priekinės dalies deformacijai apskaičiuoti turėtų būti imamas vidutinis pagreitis.

6.6.3.6.

Jei tik dviejų pagreičio matuoklių rodoma deformacijos vertė atitinka 10 mm reikalavimą, tada priekinio kliūties paviršiaus deformacijai apskaičiuoti turėtų būti imami tų dviejų matuoklių duomenys.

6.6.3.7.

Jei visais trimis pagreičio matuokliais (kairės pusės, dešinės ir vidurio) išmatuota deformacija viršija 10 mm, tada, siekiant nustatyti tokio didelio svyravimo priežastis, turėtų būti patikrinti pirminiai duomenys. Tokiu atveju atskiras bandymo stendas nustatys, kurio pagreičio matuoklio duomenys turėtų būti naudojami mobiliosios deformuojamosios kliūties deformacijai, arba kad negali būti naudojami nė vieno matuoklio rodmenys; tokiu atveju sertifikavimo bandymas turi būti pakartotas. Bandymo ataskaitoje apie tai turėtų būti išsamiai paaiškinta.

6.6.3.8.

Kad būtų nustatytas kiekvieno bloko jėgos ir deformacijos rezultatas, vidutiniai deformacijos ir laiko duomenys yra derinami su dinamometrinio sienos daviklio jėgos ir laiko duomenimis.

6.6.4. Energijos apskaičiavimas

Kiekvieno bloko ir visos MDK priekinės dalies sugerta energija turėtų būti apskaičiuota iki didžiausios kliūties deformacijos taško.

kur:

t0	pirmo sąlyčio laikas
t1	laikas, kai vežimėlis sustoja, t. y. kai u = 0.
s	pagal 6.6.3 pastraipą apskaičiuojama vežimėlio deformuojamojo elemento deformacija.

6.6.5. Dinaminės apkrovos duomenų patikrinimas

6.6.5.1.

Palyginkite bendrą impulsą (I), apskaičiuotą iš bendros jėgos per sąlyčio laiką, ir momentinio pokyčio per tą laikotarpį (M*)V).

6.6.5.2.

Palyginkite bendrą energijos pokytį su MDK kinetinės energijos pokyčiu, išreiškiamu:

kur Vi – susidūrimo greitis, o M – bendra MDK masė.

Jei momentinis pokytis (M*)V) nėra lygus bendram impulsui (I) ± 5 % arba jei bendra energijos sugertis (E En) nėra lygi kinetinei energijai EK ± 5 %, tai bandymo duomenys turi būti patikrinti, kad būtų nustatyta šios klaidos priežastis.

SMOGTUVO KONSTRUKCIJA (2)

1 paveikslas

5 zona

1 zona

4 zona

2 zona

6 zona

3 zona

2 paveikslas

(įskaitant priekinę, bet ne užpakalinę, plokštę)

B lygis

SMOGTUVO VIRŠUS

3 paveikslas

Koryto aliuminio padėtis

Koryto aliuminio plėtimosi kryptis

L kryptis

W kryptis

4 paveikslas

Koryto aliuminio narvelių matmenys

UŽPAKALINĖS PLOKŠTĖS KONSTRUKCIJA

5 paveikslas

Priekinis Vaizdas

6 paveikslas

Užpakalinės plokštės tvirtinimas prie vėdinimo įtaiso ir vežimėlio priekinės plokštės

Vėdinimo įtaisas

Kamštinis intarpas

Skėtiklis

Šoninis vaizdas

Priekinė vežimėlio plokštė

7 paveikslas

Užpakalinės plokštės vėdinimo angų išdėstymo žingsnis

8 paveikslas

Viršutinė ir apatinė užpakalinės plokštės jungės

Pastaba.

Apatinės jungės tvirtinimo angos gali būti atviros, kaip parodyta toliau, kad būtų pakankamas sukibimas, būtų lengviau tvirtinti ir būtų išvengta atsiskyrimo viso susidūrimo bandymo metu.

Apačia

Vežimėlio pusė

Kliūties pusė

VĖDINIMO RĖMELIS

Vėdinimo įtaisas yra konstrukcija, pagaminta iš 5 mm storio ir 20 mm pločio plokštės. Tik vertikaliose plokštėse yra devynios 8 mm angos, kad oras galėtų cirkuliuoti horizontaliai.

9 paveikslas

50 mm tarp 2 plokščių

Storis 20 mm

Priekinis vaizdas

Plokštelės (50 × 50 × 4 mm) įtaisui prie vežimėlio pritvirtinti M8 varžtais.

Vertikalių statramsčių šoninis vaizdas

Dalis

Šoninis vaizdas

(1) Nurodytos energijos kiekiai – tai sistemos išeikvoti energijos kiekiai tada, kai smogtuvo gniuždymas didžiausias.

(2) Visi matmenys pateikti milimetrais. Dėl koryto aliuminio matavimo sunkumų galimi leistinieji blokų matmenų nuokrypiai. Leistinasis bendrų smogtuvo matmenų nuokrypis mažesnis nei atskirų blokų, nes koryto aliuminio blokai gali būti reguliuojami, prireikus persidengti, kad būtų išlaikytas reikalaujamas priekinio paviršiaus dydis.

1 priedėlis

STATINIŲ BANDYMŲ JĖGOS IR DEFORMACIJOS KREIVĖS

1a paveikslas

1 ir 3 blokai

1b paveikslas

2 blokas

1c paveikslas

4 blokas

1d paveikslas

5 ir 6 blokai

2 priedėlis

DINAMINIŲ BANDYMŲ JĖGOS IR DEFORMACIJOS KREIVĖS

2a paveikslas

1 ir 3 blokai

2b paveikslas

2 blokas

2c paveikslas

4 blokas

2d paveikslas

5 ir 6 blokai

2e paveikslas

Visi blokai

6 PRIEDAS

ŠONINIO SUSIDŪRIMO BANDYMAMS NAUDOJAMO MANEKENO TECHNINIS APRAŠAS

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1.

Šioje taisyklėje aptariamas šoninio susidūrimo bandymams naudojamas manekenas, įskaitant matavimo įrangą ir kalibravimą, pateiktas techniniuose brėžiniuose ir aprašytas naudotojo vadove (1).

1.2.

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno matmenys ir masė be dilbių atitinka 50 procentilių suaugusio vyriškos lyties asmens matmenis ir masę.

1.3.

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamas manekenas sudarytas iš minkštuosius audinius imituojančia guma, plastiku ir putplasčiu padengtų metalo bei plastiko griaučių.

2. KONSTRUKCIJA

2.1.

Bendras šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno vaizdas parodytas 1 pav., dalių pavadinimai – 1 lentelėje.

2.2. Galva

2.2.1.

Galva šio priedo 1 pav. yra parodyta kaip dalis Nr. 1.

2.2.2.

Galva – lanksčiu viniplasto apvalkalu aptrauktas aliuminio kiautas. Kiauto viduje yra ertmė, kurioje yra trimačiai pagreičio matuokliai ir balastas.

2.2.3.

Kaklo ir galvos jungtyje yra įtaisytas dinamometrinio daviklio pakaitas. Šią dalį galima pakeisti viršutinės kaklo dalies dinamometriniu davikliu.

2.3. Kaklas

2.3.1.

Kaklas šio priedo 1 pav. yra parodytas kaip dalis Nr. 2.

2.3.2.

Kaklas sudarytas iš galvos ir kaklo bei kaklo ir krūtinės jungčių ir centrinės tas dvi jungtis siejančios detalės.

2.3.3.

Galvos ir kaklo jungtis (detalė Nr. 2a) bei kaklo ir krūtinės jungtis (detalė Nr. 2c) sudarytos iš dviejų aliuminio diskų, kartu sujungtų pusrutulio pavidalo varžtu ir 8 guminiais slopintuvais.

2.3.4.

Centrinė cilindro formos detalė (detalės Nr. 2b) pagaminta iš gumos. Abiejose pusėse į gumos detalę yra įtaisytas jungčių aliuminio diskas.

2.3.5.

Kaklas pritvirtintas prie kaklo laikiklio, šio priedo 1 pav. parodyto kaip detalė Nr. 2d. Šis laikiklis gali būti pasirinktinai pakeistas apatinės kaklo dalies dinamometriniu davikliu.

2.3.6.

Tarp dviejų kaklo laikiklio paviršių yra 25 laipsnių kampas. Kadangi pečių blokas 5 laipsnių kampu pakreiptas atgal, tarp kaklo ir liemens yra 20 laipsnių kampas.

2.4. Petys

2.4.1.

Petys šio priedo 1 pav. yra parodytas kaip detalė Nr. 3.

2.4.2.

Petį sudaro peties skyrius, du raktikauliai ir peties dangtelis iš putplasčio.

2.4.3.

Peties skyrius (detalė Nr. 3a) sudarytas iš aliuminio tarpiklio, kurį iš abiejų pusių dengia aliuminio plokštelės. Abi plokštelės padengtos politetrafluoreteno (PTEE) danga.

2.4.4.

Raktikauliai (detalės Nr. 3b) pagaminti iš poliuretano (PU) gumos, apimančios tarpiklį. Raktikauliai išlaikomi neutralioje padėtyje prie galinės peties skyriaus dalies priveržtais 2 elastingais laidais (detalės Nr. 3c). Abiejų raktikaulių išorinio krašto konstrukcija yra tokia, kad prie jų prijungtos rankos gali būti laikomos įprastose padėtyse.

2.4.5.

Prie peties bloko pritvirtintas peties dangtelis (detalės Nr. 3d) pagamintas iš mažo tankio poliuretano putplasčio.

2.5. Krūtinės ląsta

2.5.1.

Krūtinės ląsta šio priedo 1 pav. parodyta kaip detalė Nr. 4.

2.5.2.

Krūtinės ląsta sudaryta iš standaus krūtinės ląstos nugarkaulio skyriaus ir trijų vienodų šonkaulių modulių.

2.5.3.

Krūtinės ląstos nugarkaulio skyrius (detalės Nr. 4a) pagamintas iš plieno. Prie užpakalinio paviršiaus pritvirtintas plieno tarpiklis ir išlenkta, iš poliuretano (PU) gumos pagaminta užpakalinė plokštelė (detalės Nr. 4b).

2.5.4.

Viršutinis krūtinės ląstos nugarkaulio skyriaus paviršius 5 laipsnių kampu pakreiptas atgal.

2.5.5.

Apatinėje stuburo skyriaus dalyje įtaisytas dinamometrinis daviklis T12 arba dinamometrinio daviklio pakaitas (detalės Nr. 4j).

2.5.6.

Šonkaulio modulis (detalės Nr. 4c) sudarytas iš plieninio šonkaulio lanko, padengto minkštuosius audinius imituojančiu atviru poliuretano (PU) putplasčiu (detalės Nr. 4d), tiesinio valdymo sistemos įrenginio (detalės Nr. 4e), sujungiančio šonkaulį ir nugarkaulio skyrių, hidraulinio slopintuvo (detalės Nr. 4f) ir standžios slopintuvo spyruoklės (detalės Nr. 4g).

2.5.7.

Tiesinio valdymo sistema (detalės Nr. 4e) leidžia šonkaulio lanko jautriai pusei (detalės Nr. 4d) deformuotis nugarkaulio skyriaus (detalės Nr. 4a) ir nejautrios pusės atžvilgiu. Valdymo sistemoje įtaisyti linijiniai adatiniai guoliai.

2.5.8.

Valdymo sistemoje yra reguliavimo spyruoklė (detalės Nr. 4h).

2.5.9.

Šonkaulio poslinkio daviklis (detalės Nr. 4i) gali būti įtaisytas valdymo sistemos (detalės Nr. 4e) nugarkaulio skyriaus dalyje ir prijungtas prie valdymo sistemos išorinio galo ties jautriąja šonkaulio puse.

2.6. Rankos

2.6.1.

Rankos šio priedo 1 pav. yra parodytos kaip detalė Nr. 5.

2.6.2.

Rankų plastikiniai griaučiai aptraukti minkštuosius audinius imituojančia poliuretano (PU) ir polivinilchlorido (PVC) plėvele. Minkštųjų audinių viršutinė dalis sudaryta iš didelio tankio poliuretano (PU) formos, o apatinė dalis – iš poliuretano (PU) putplasčio.

2.6.3.

Peties ir rankos sąnarys liemens ašies atžvilgiu leidžia nustatyti ranką 0, 40 ir 90 laipsnių kampais.

2.6.4.

Peties ir rankos sąnarį galima tik sulenkti arba ištiesti.

2.7. Juosmens nugarkaulis

2.7.1.

Juosmens nugarkaulis šio priedo 1 pav. parodytas kaip detalė Nr. 6.

2.7.2.

Juosmens nugarkaulis – standžios gumos cilindras, galuose turintis po plieninę jungiamąją plokštelę, o viduje – plieninį laidą.

2.8. Pilvas

2.8.1.

Pilvas šio priedo 1 pav. parodytas kaip detalė Nr. 7.

2.8.2.

Pilvą sudaro standi centrinė dalis ir putplasčio danga.

2.8.3.

Centrinė pilvo dalis – tai metalo liejinys (detalės Nr. 7a). Dengiamoji plokštelė pritvirtinta liejinio viršuje.

2.8.4.

Danga (detalės Nr. 7b) pagaminta iš poliuretano (PU) putplasčio. Guminė išlenkta ir švino rutulėlių pripildyta plokštė abiejose pusėse yra įstatyta į putplasčio dangą.

2.8.5.

Abiejose pilvo pusėse, tarp putplasčio dangos ir standaus liejinio galima įtvirtinti arba tris jėgos daviklius (detalės Nr. 7c), arba tris matavimams netinkamus pakaitinius įtaisus.

2.9. Dubuo

2.9.1.

Dubuo šio priedo 1 pav. yra parodytas kaip detalė Nr. 8.

2.9.2.

Dubuo – tai kryžkaulio blokas, du klubikauliai, du klubo sąnarių įrenginiai ir minkštuosius audinius imituojanti putplasčio danga.

2.9.3.

Kryžkaulis (detalės Nr. 8a) sudarytas iš nustatytos masės metalo bloko ir jo viršuje pritaisytos metalinės plokštelės. Galinėje bloko dalyje yra ertmė, kurios paskirtis palengvinti prietaisų naudojimą.

2.9.4.

Klubikauliai (detalės Nr. 8b) pagaminti iš poliuretano (PU) gumos.

2.9.5.

Klubo sąnarių įrenginiai (detalės Nr. 8c) pagaminti iš plieno dalių. Jie sudaryti iš viršutinio šlaunikaulio laikiklio ir šarnyrinės jungties, pritvirtintos prie manekeno tašką H kertančios ašies.

Viršutinio šlaunikaulio laikiklio abdukcijos ir adukcijos funkciją švelnina guminiai stabdikliai, esantys judėjimo intervalo pabaigoje.

2.9.6.

Minkštuosius audinius imituojanti sistema (detalės Nr. 8d) – tai polivinilchlorido (PVC) plėvele aptrauktas poliuretano (PU) putplastis. Taško H vietoje pirmiau minėtą dangą pakeičia poliuretano (PU) putplasčio blokas su atvirais elementais (detalės Nr. 8e), kurį prilaiko prie klubikaulio ašimi, einančia per šarnyrinę jungtį, pritvirtinta plieno plokštė.

2.9.7.

Klubikauliai pritaisyti prie kryžkaulio bloko galinės dalies ir ties gaktikauliu susieti jėgos (detalės Nr. 8f) arba pakaitiniu davikliu.

2.10. Kojos

2.10.1.

Kojos šio priedo 1 pav. parodytos kaip detalė Nr. 9.

2.10.2.

Kojos – tai minkštuosius audinius imituojančiu poliuretano (PU) putplasčiu ir poivinilchlorido (PVC) plėvele aptraukti metaliniai griaučiai.

2.10.3.

Didelio tankio poliuretano (PU) forma su polivinilchlorido (PVC) plėvele atitinka minkštuosius šlaunų audinius.

2.10.4.

Kelio ir kulkšnies sąnarius galima tik sulenkti arba ištiesti.

2.11. Kostiumas

2.11.1.

Kostiumas nėra parodytas šio priedo 1 pav.

2.11.2.

Kostiumas pagamintas iš gumos ir dengia pečius, krūtinės ląstą, žastus, pilvą ir juosmens nugarkaulį bei viršutinę dubens dalį.

1 paveikslas

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno sandara

Vaizdas iš šono

Vaizdas iš priekio

Vaizdas iš šono

Vaizdas iš viršaus

Vaizdas iš priekio

Vaizdas iš viršaus

1 lentelė

Šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno sudedamosios dalys (žr. 1 pav.)

Dalis	Nr.	Aprašas	Skaičius viename manekene
1		Galva	1
2		Kaklas	1
	2a	Galvos ir kaklo jungtis	1
	2b	Centrinė dalis	1
	2c	Kaklo ir krūtinės ląstos jungtis	1
	2d	Kaklo laikiklis	1
3		Petys	1
	3a	Peties skyrius	1
	3b	Raktikaulis	2
	3c	Elastingas laidas	2
	3d	Peties dangtelis iš putplasčio	1
4		Krūtinės ląsta	1
	4a	Krūtinės ląstos nugarkaulis	1
	4b	Užpakalinė plokštė (išlenkta)	1
	4c	Šonkaulio modulis	3
	4d	Minkštuosius audinius imituojančia danga aptrauktas šonkaulio lankas	3
	4e	Stūmoklio ir cilindro įtaisas	3
	4f	Slopintuvas	3
	4g	Standi slopintuvo spyruoklė	3
	4h	Reguliavimo spyruoklė	3
	4i	Poslinkio daviklis	3
	4j	Dinamometrinis daviklis T12 arba pakaitinis dinamometrinis daviklis	1
5		Ranka	2
6		Juosmens nugarkaulis	1
7		Pilvas	1
	7a	Centrinis liejinys	1
	7b	Putplasčio danga	1
	7c	Jėgos daviklis arba pakaitas	3
8		Dubuo	1
	8a	Kryžkaulio blokas	1
	8b	Klubikauliai	2
	8c	Klubo sąnario įrenginys	2
	8d	Minkštuosius audinius imituojanti danga	1
	8e	H taško putplasčio blokas	1
	8f	Jėgos daviklis arba pakaitas	1
9		Koja	2
10		Kostiumas	1

3. MANEKENO SURINKIMAS

3.1. Galva–kaklas

3.1.1.

Montuojant kaklą, pusrutulio pavidalo varžtai turi būti užsukami 10 Nm jėga.

3.1.2.

Galvos ir viršutinės kaklo dalies dinamometrinis daviklis prie galvos ir kaklo jungties plokštelės pritvirtinamas keturiais varžtais.

3.1.3.

Kaklo ir krūtinės jungties plokštelė prie kaklo laikiklio pritvirtinama keturiais varžtais.

3.2. Kaklas–petys–krūtinės ląsta

3.2.1.

Kaklo laikiklis prie peties bloko pritvirtinamas keturiais varžtais.

3.2.2.

Peties blokas prie krūtinės ląstos nugarkaulio pritvirtinamas trimis varžtais.

3.3. Petys–ranka

3.3.1.

Rankos prie raktikaulių tvirtinamos varžtu ir ašiniu guoliu. Varžtas turi būti priveržiamas tiek, kad rankos laikymo jėga būtų 1–2 g.

3.4. Krūtinės ląsta–juosmens nugarkaulis–pilvas

3.4.1.

Šonkaulių modulių montavimo krūtinės ląstoje kryptis priklauso nuo smūgio pusės.

3.4.2.

Juosmens nugarkaulio siejiklis prie dinamometrinio daviklio T12 arba dinamometrinio daviklio pakaito dviem varžtais pritaisytas apatinėje krūtinės ląstos nugarkaulio dalyje.

3.4.3.

Juosmens nugarkaulio siejiklis prie juosmens nugarkaulio viršutinės plokštelės pritaisytas keturiais varžtais.

3.4.4.

Centrinio pilvo liejinio tvirtinimo jungė suspaudžiama tarp juosmens nugarkaulio siejiklio ir juosmens nugarkaulio viršutinės plokštelės.

3.4.5.

Pilvo jėgos daviklių vieta priklauso nuo smūgio pusės.

3.5. Juosmens nugarkaulis–dubuo–kojos

3.5.1.

Juosmens nugarkaulis prie kryžkaulio bloko dengiamosios plokštelės pritvirtintas trimis varžtais. Kai naudojamas apatinės juosmens nugarkaulio dalies dinamometrinis daviklis, reikalingi keturi varžtai.

3.5.2.

Juosmens nugarkaulio apatinė plokštelė prie dubens kryžkaulio bloko pritvirtinama trimis varžtais.

3.5.3.

Kojos prie dubens viršutinio šlaunikaulio laikiklio ir klubo sąnario įrenginio pritvirtinamos varžtu.

3.5.4.

Kelių ir kulkšnių sąnarius galima reguliuoti, kad būtų gauta 1–2 g laikymo jėga.

4. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

4.1. Masė

4.1.1.

Pagrindinių manekeno sudedamųjų dalių masė pateikta šio priedo 2 lentelėje.

2 lentelė

Manekeno sudedamųjų dalių masė

Sudedamoji dalis (kūno dalis)	Masė (kg)	Leistinasis nuokrypis ± (kg)	Pagrindinis turinys
Galva	4,0	0,2	Visas galvos įrenginys, įskaitant trimatį pagreičio matuoklį ir viršutinės kaklo dalies dinamometrinį daviklį arba pakaitą
Kaklas	1,0	0,05	Kaklas, neįskaitant kaklo laikiklio
Krūtinės ląsta	22,4	1,0	Kaklo laikiklis, peties dangtelis, pečių įrenginys, rankų tvirtinimo varžtai, stuburo skyrius, galinė juosmens plokštelė, šonkaulių moduliai, šonkaulių deformacijos davikliai, juosmens galinės plokštelės dinamometrinis daviklis arba pakaitas, dinamometrinis daviklis T12 arba pakaitas, centrinis pilvo liejinys, pilvo jėgos davikliai, 2/3 kostiumo
Ranka (kiekviena)	1,3	0,1	Žastas, įskaitant rankos nustatymo plokštelę (kiekvienas)
Pilvas ir juosmens nugarkaulis	5,0	0,25	Minkštuosius audinius imituojanti pilvo danga ir juosmens nugarkaulis
Dubuo	12,0	0,6	Kryžkaulio blokas, juosmens nugarkaulio montavimo plokštelė, klubų šarnyrinės jungtys, viršutiniai šlaunikaulių laikikliai, klubikauliai, gaktikaulį veikiančios jėgos daviklis, minkštuosius dubens audinius imituojanti danga, 1/3 kostiumo
Koja (kiekviena)	12,7	0,6	Pėda, blauzda ir šlaunis bei minkštuosius audinius imituojanti danga iki jungties su viršutiniu šlaunikauliu (kiekviena)
Visas manekenas	72,0	1,2

4.2. Pagrindiniai matmenys

4.2.1.

Pagrindiniai šoninio susidūrimo bandymams naudojamo manekeno matmenys, remiantis šio priedo 2 pav., pateikti šio priedo 3 lentelėje.

Matmenys nustatyti manekenui esant be kostiumo.

2 paveikslas

Pagrindiniai manekeno matmenys (žr. 3 lentelę)

Pastaba. Matmenys nustatomi manekenui esant be kostiumo

H taškas

3 lentelė

Pagrindiniai manekeno matmenys

Nr.	Parametras	Matmuo (mm)
1	Sėdinčio manekeno aukštis	909 ± 9
2	Atstumas nuo sėdynės iki peties sąnario	565 ± 7
3	Atstumas nuo sėdynės iki krūtinės ląstos dalies nugarkaulio apatinio paviršiaus	351 ± 5
4	Atstumas nuo sėdynės iki klubų sąnario (varžto vidurys)	100 ± 3
5	Atstumas nuo padų iki sėdynės, sėdint	442 ± 9
6	Galvos plotis	155 ± 3
7	Pečių / rankų plotis	470 ± 9
8	Krūtinės ląstos plotis	327 ± 5
9	Pilvo plotis	280 ± 7
10	Dubens plotis	366 ± 7
11	Galvos storis	201 ± 5
12	Krūtinės ląstos storis	267 ± 5
13	Pilvo storis	199 ± 5
14	Dubens storis	240 ± 5
15	Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki klubų sąnario (varžto centras)	155 ± 5
16	Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki kelio priekio	606 ± 9

5. MANEKENO SERTIFIKAVIMAS

5.1. Susidūrimo pusė

5.1.1.

Atsižvelgiant į transporto priemonės pusę, kuri bus veikiama susidūrimo metu, turėtų būti sertifikuojamos kairiosios arba dešiniosios manekeno pusės sudedamosios dalys.

5.1.2.

Manekeno konfigūracija šonkaulių modulių montavimo krypties atžvilgiu ir pilvo jėgos daviklių atžvilgiu turi būti pritaikyta, atsižvelgiant į susidūrimo pusę.

5.2. Matavimo įranga

5.2.1.

Visa matavimo įranga turi būti sukalibruota pagal 1.3 pastraipoje nurodytus reikalavimus.

5.2.2.

Visi matavimo įrangos kanalai turi atitikti ISO 6487:2000 arba SAE J211 (1995 m. kovo mėn.) duomenų kanalo registravimo specifikacijas.

5.2.3.

Mažiausias kanalų skaičius, reikalingas pagal šiuos reikalavimus:

Galvos pagreičiai	(3),
Šonkaulių poslinkiai	(3),
Pilvo apkrovos	(3) ir
Gaktikaulio apkrova	(1).

5.2.4.

Papildomai galima naudoti pasirinktinius įrangos kanalus (38):

Viršutinės kaklo dalies apkrovos	(6),
Apatinės kaklo dalies apkrovos	(6),
Raktikaulių apkrovos	(3),
Liemens užpakalinės plokštelės apkrovos	(4),
T1 pagreičiai	(3),
T12 pagreičiai	(3),
Šonkaulių pagreičiai	(6, po du kiekvienam šonkauliui),
T12 nugarkaulio apkrovos	(4),
Apatinės juosmens dalies apkrovos	(3),
Dubens pagreičiai	(3) ir
Šlaunikaulio apkrovos	(6).

Papildomai galima naudoti keturis pasirinktinius padėties indikatoriaus kanalus:

Krūtinės ląstos sukimosi	(2) ir
Dubens sukimosi	(2)

5.3. Regimoji patikra

5.3.1.

Turėtų būti patikrinta, ar neapgadintos sudedamosios manekeno dalys, ir prireikus pakeistos prieš atliekant sertifikavimo bandymą.

5.4. Bendrasis pasirengimas bandymui

5.4.1.

Šio priedo 3 pav. parodytas pasirengimas visiems su manekenu darytiniems sertifikavimo bandymams.

5.4.2.

Pasirengimo sertifikavimo bandymui ir bandymo procedūros turi atitikti 1.3 pastraipoje nurodytų dokumentų technines sąlygas ir reikalavimus.

5.4.3.

Atliekant bandymus su galva, kaklu, krūtinės ląsta ir nugarkaulio juosmens dalimi, naudojami papildomi manekeno įrenginiai.

5.4.4.

Atliekant bandymus su pečiais, pilvu ir dubeniu, naudojamas iki galo surinktas manekenas (be kostiumo, batų ir apatinių drabužių). Atliekant šiuos bandymus, manekenas įtaisomas ant lygaus paviršiaus, ant kurio patiesiami du 2 mm storio arba plonesni politetrefluoreteno (PTFE) lakštai.

5.4.5.

Visos dalys, kurioms turi būti išduotas sertifikatas, prieš bandymą bent 4 valandas laikomos bandymo patalpoje, kurios temperatūra 18–22 oC (imtinai), o santykinė drėgmė 10–70 % (imtinai).

5.4.6.

Tarp dviejų tos pačios dalies sertifikavimo bandymų turi būti daromas bent 30 minučių tarpas.

5.5. Galva

5.5.1.

Per sertifikavimo bandymą papildomas galvos įrenginys, įskaitant viršutinės kaklo dalies pakaitinį dinamometrinį daviklį, iš 200 ± 1 mm aukščio numetamas ant lygaus tvirto smūginio paviršiaus.

5.5.2.

Kampas tarp smūginio paviršiaus ir vidurinės sagitalinės galvos plokštumos yra 35 ± 1 laipsniai; tada smūgį patiria viršutinė galvos dalis (tai atliekama su diržais arba galvos metimo atraminiu laikikliu, kurio masė – 0,075±0,005 kg).

5.5.3.

Didžiausias atstojamasis galvos pagreitis, filtruotas taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1000, turi būti 100–150 g (imtinai).

5.5.4.

Galvos technines savybes, kad atitiktų reikalavimus, galima reguliuoti keičiant odos ir kaukolės sąsajos trinties charakteristikas (pvz., sutepant talko milteliais arba papurškiant politetrafluoretenu (PTEE)).

5.6. Kaklas

5.6.1.

Kaklo ir galvos jungtis pritvirtinama prie specialios simetrinės pagrindinės sertifikavimo formos, kurios masė – 3,9±0,05 kg (žr. 6 pav.), naudojant 12 mm storio sąsajos plokštelę, kurios masė – 0,205±0,05 kg.

5.6.2.

Galvos forma ir kaklas, apversti apačia į viršų, pritvirtinami prie kaklo lankstymosi švytuoklės (2), kad sistema galėtų švytuoti į šonus.

5.6.3.

Kaklo lankstymosi švytuoklėje, pagal kaklo švytuoklės technines sąlygas (žr. 5 pav.), yra įtaisytas linijinis pagreičio matuoklis.

5.6.4.

Kaklo švytuoklė turi būti paleidžiama kristi iš aukščio, kuris parenkamas taip, kad švytuoklės pagreičio matuoklio įrengimo vietoje pamatuotas greitis smūgio metu būtų 3,4±0,1 m/s.

5.6.5.

Tam tikru įtaisu (3) kaklo švytuoklė lėtinama taip, kad jos greitis nuo smūgio metu pasiekto greičio sumažėtų iki 0, kaip pateikta kaklo švytuoklės techninėse sąlygose (žr. 5 pav.), ir kad greičio pokyčio ir laiko diagrama patektų į šio priedo 7 pav. 4 lentelėje nustatytas ribas. Visi kanalai registruojami pagal ISO 6487:2000 arba SAE J211 (1995 m. kovo mėn.) duomenų kanalo registravimo technines sąlygas ir filtruojami skaitmeniniais filtrais, naudojant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) filtrus, kurių indeksas 180.

4 lentelė

Švytuoklės greičio pokytis. Kaklo sertifikavimo bandymo laiko ribos

Viršutinė riba		Apatinė riba
Laikas (s)	Greitis (m/s)	Laikas (s)	Greitis (m/s)
0,001	0,0	0	-0,05
0,003	-0,25	0,0025	-0,375
0,014	-3,2	0,0135	-3,7
		0,017	-3,7

5.6.6.

Didžiausias galvos formos palenkimo kampas, atsižvelgiant į švytuoklę (dθA + dθC kampas 6 pav.), turėtų būti 49–59 laipsniai (imtinai), jis turėtų būti pasiektas tarp 54–66 ms (imtinai).

5.6.7.

Didžiausias galvos formos sunkio centro poslinkis, matuojant dθA ir dθB kampuose (žr. 6 pav.), turėtų būti: priekinis švytuoklės pagrindo kampas dθA tarp 32–37 laipsnių (imtinai) pasiekiamas nuo 53 iki 63 ms (imtinai), o galinio švytuoklės pagrindo kampas dθB nuo 0,81* (dθA kampas) +1,75 ir 0,81* (dθA kampas) +4,25 laipsniai pasiekiamas nuo 54 iki 64 ms (imtinai).

5.6.8.

Kaklo technines savybes galima reguliuoti aštuonis apskritus slopintuvus pakeitus kitais slopintuvais, kurių medžiagos kietumas pagal Šorą yra kitoks.

5.7. Petys

5.7.1.

Elastingo laido ilgis turi būti sureguliuotas taip, kad norint raktikaulį pastumti į priekį, raktikaulio judėjimo plokštumoje 4 ± 1 mm atstumu nuo išorinio raktikaulio krašto reikėtų taikyti 27,5–32,5 N (imtinai) jėgą.

5.7.2.

Manekenas pasodinamas ant lygaus, horizontalaus, tvirto paviršiaus (manekeno nugara į jokią atramą neturi būti atremta). Krūtinės ląsta nustatoma vertikaliai, o rankos nustatomos 40 ± 2 laipsnių kampu į priekį nuo vertikalės. Kojos nustatomos horizontaliai.

5.7.3.

Smogtuvas – tai 23,4±0,2 kg masės ir 152,4±0,25 mm skersmens švytuoklė, kurios spindulys – 12,7 mm (4). Smogtuvas prie standžių vyrių pritaisytas keturiais laidais, smogtuvo centrinė linija turi būti bent 3,5 m atstumu žemiau standžių vyrių (žr. 4 pav.).

5.7.4.

Ant smogtuvo ašies įrengiamas smūgio kryptimi veikiantis pagreičio matuoklis.

5.7.5.

Smogtuvas 4,3±0,1 m/s greičiu turi nevaržomai kristi ant manekeno peties.

5.7.6.

Smūgio kryptis statmena priekinei ir galinei manekeno ašiai, o smogtuvo ašis sutampa su žasto sukimosi ašimi.

5.7.7.

Didžiausias atstojamasis smogtuvo pagreitis, filtruotas taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180, turi būti 7,5–10,5 g (imtinai).

5.8. Rankos

5.8.1.

Jokia rankoms taikytina dinaminio sertifikavimo metodika nenustatyta.

5.9. Krūtinės ląsta

5.9.1.

Kiekvienas šonkaulio modulis sertifikuojamas atskirai.

5.9.2.

Šonkaulio modulis į smūginio bandymo stendą įstatomas vertikaliai, o šonkaulio cilindras tvirtai prispaudžiamas prie įrenginio.

5.9.3.

Smogtuvas – tai nevaržomai krintantis 7,78±0,01 kg svarmuo plokščia priekine dalimi, kurio skersmuo 150 ± 2 mm.

5.9.4.

Centrinė smogtuvo linija turi sutapti su centrine šonkaulio valdymo sistemos linija.

5.9.5.

Smūgio stiprumas nustatomas, taikant 815, 204 ir 459 mm metimo aukštį. Esant šiems aukščiams, atitinkamai pasiekiamas maždaug 4,2 ir 3 m/s greitis. Smūginio metimo aukščiai turėtų būti taikomi 1 % tikslumu.

5.9.6.

Šonkaulio poslinkis turėtų būti pamatuotas, pavyzdžiui, naudojant paties šonkaulio poslinkio daviklį.

5.9.7.

Šonkaulio sertifikavimo reikalavimai pateikti šio priedo 5 lentelėje.

5.9.8.

Šonkaulio modulio technines charakteristikas galima reguliuoti pakeičiant cilindre esančią reguliavimo spyruoklę kitokio standumo spyruokle.

5 lentelė

Viso šonkaulio modulio sertifikavimo reikalavimai

Bandymo seka	Metimo aukštis (tikslumas 1 %)	Mažiausias poslinkis	Didžiausias poslinkis
	(mm)	(mm)	(mm)
1	815	46,0	51,0
2	204	23,5	27,5
3	459	36,0	40,0

5.10. Juosmens nugarkaulis

5.10.1.

Juosmens nugarkaulis pritvirtinamas prie specialios galvos sertifikavimo formos, kurios masė – 3,9±0,05 kg (žr. 6 pav.); naudojama 12 mm storio sujungimo plokštė, kurios masė 0,205±0,05 kg.

5.10.2.

Galvos forma ir juosmens nugarkaulis, apversti apačia į viršų, pritvirtinami prie kaklo lankstymosi švytuoklės (5), kad sistema galėtų švytuoti į šonus.

5.10.3.

Kaklo švytuoklėje, pagal kaklo švytuoklės technines sąlygas (žr. 5 pav.), yra įtaisytas linijinis pagreičio matuoklis.

5.10.4.

Kaklo švytuoklė turi būti paleidžiama kristi iš aukščio, kuris parenkamas taip, kad švytuoklės pagreičio matuoklio įrengimo vietoje išmatuotas greitis smūgio metu būtų 6,05±0,1 m/s.

5.10.5.

Tam tikru įtaisu (6) kaklo švytuoklė lėtinama taip, kad jos greitis nuo smūgio metu pasiekto greičio sumažėtų iki 0, kaip pateikta kaklo švytuoklės techninėse sąlygose (žr. 5 pav.), ir kad greičio pokyčio ir laiko diagrama patektų į šio priedo 8 pav. 6 lentelėje nustatytas ribas. Visi kanalai registruojami pagal ISO 6487:2000 arba SAE J211 (1995 m. kovo mėn.) duomenų kanalo registravimo specifikaciją ir filtruojami skaitmeniniais filtrais, naudojant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) filtrus, kurių indeksas 180.

6 lentelė

Švytuoklės greičio pokytis. Nugarkaulio juosmens dalies sertifikavimo bandymo laiko ribos

Viršutinė riba		Apatinė riba
Laikas [s]	Greitis [m/s]	Laikas [s]	Greitis [m/s]
0,001	0,0	0	-0,05
0,0037	-0,2397	0,0027	-0,425
0,027	-5,8	0,0245	-6,5
		0,03	-6,5

5.10.6.

Didžiausias galvos formos palenkimo kampas, atsižvelgiant į švytuoklę (dθA + dθC kampas 6 pav.), turėtų būti 45,0–5,0 laipsniai (imtinai), jis turėtų būti pasiektas tarp 39,0–53,0 ms (imtinai).

5.10.7.

Didžiausias galvos formos sunkio centro poslinkis, matuojant dθA ir dθB kampuose (žr. 6 pav.), turėtų būti: priekinis švytuoklės pagrindo kampas dθA tarp 31,0–35,0 laipsnių (imtinai) pasiekiamas nuo 44,0 iki 52,0 ms (imtinai), o galinio švytuoklės pagrindo kampas dθB nuo 0,8* (dθA kampas) +2,00 ir 0,8* (dθA kampas) +4,50 laipsniai pasiekiamas nuo 44 iki 52 ms (imtinai).

5.10.8.

Juosmens nugarkaulio technines savybes galima reguliuoti keičiant nugarkaulio kabelio įtempimą.

5.11. Pilvas

5.11.1.

Manekenas pasodinamas ant lygaus, horizontalaus, tvirto paviršiaus (manekeno nugara į jokią atramą neturi būti atremta). Krūtinės ląsta nustatoma vertikaliai, o rankos ir kojos – horizontaliai.

5.11.2.

Smogtuvas – tai 23,4±0,2 kg masės ir 152,4±0,25 mm skersmens švytuoklė, kurios spindulys – 12,7 mm (7). Smogtuvas prie standžių vyrių pritaisytas aštuoniais laidais, smogtuvo centrinė linija turi būti bent 3,5 m atstumu žemiau standžių vyrių (žr. 4 pav.).

5.11.3.

Smogtuve yra smūgio kryptimi jautrus ir smogtuvo ašyje esantis pagreičio matuoklis.

5.11.4.

Švytuoklėje yra horizontalus 1,0±0,01 kg svorio „porankinis“ priekinis smogtuvo paviršius. Bendra smogtuvo masė su porankiniu paviršiumi – 24,4±0,21 kg. Standaus porankio aukštis – 70 ± 1 mm, plotis – 150 ± 1 mm. Leidžiama, kad porankis į pilvą įsispaustų bent 60 mm. Centrinė švytuoklės linija sutampa su porankio centru.

5.11.5.

Smogtuvas 4,0±0,1 m/s greičiu turi nevaržomai kristi ant manekeno pilvo.

5.11.6.

Smūgio kryptis statmena priekinei ir galinei manekeno ašiai, o smogtuvo ašis sutampa su vidurinio veikiančios pilvo jėgos daviklio centru.

5.11.7.

Didžiausia smogtuvo jėga, kurią jis įgauna veikiamas smogtuvo pagreičio, filtruoto taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180, ir padauginto iš smogtuvo (porankio) masės, turėtų būti 4,0–4,8 kN (imtinai), pasiekiama tarp 10,6–13,0 ms.

5.11.8.

Trijų pilvą veikiančios jėgos daviklių nubrėžtos jėgos ir laiko diagramos turi būti sudėtos ir filtruojamos taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600. Didžiausia tos sumos jėga turi būti 2,2–2,7 kN (imtinai), pasiekiama tarp 10,0–12,3 ms.

5.12. Dubuo

5.12.1.

5.12.2.

Smogtuvas – tai 23,4±0,2 kg masės ir 152,4±0,25 mm skersmens švytuoklė, kurios spindulys – 12,7 mm (8). Smogtuvas prie standžių vyrių pritaisytas aštuoniais laidais, smogtuvo centrinė linija turi būti bent 3,5 m atstumu žemiau standžių vyrių (žr. 4 pav.).

5.12.3.

Ant smogtuvo ašies įrengiamas smūgio kryptimi veikiantis pagreičio matuoklis.

5.12.4.

Smogtuvas 4,3±0,1 m/s greičiu turi nevaržomai kristi ant manekeno dubens.

5.12.5.

Smūgio kryptis statmena priekinei ir galinei manekeno ašiai, o smogtuvo ašis sutampa su H taško užpakalinės plokštės centru.

5.12.6.

Didžiausia smogtuvo jėga, kurią jis įgauna veikiamas smogtuvo pagreičio, filtruoto taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180, ir padauginto iš smogtuvo masės, turėtų būti 4,4–5,4 kN (imtinai), pasiekiama tarp 10,3–15,5 ms (imtinai).

5.12.7.

Gaktikaulį veikianti jėga, filtruota taikant ISO 6487:2000 duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600, turi būti 1,04–1,64 kN, pasiekiama tarp 9,9–15,9 ms (imtinai).

5.13. Kojos

5.13.1.

Jokia kojoms taikytina dinaminio sertifikavimo metodika nenustatyta.

3 paveikslas

Manekeno parengimo sertifikavimo bandymui apžvalga

4 paveikslas

23,4 kg švytuoklės smogtuvo pakaba

kairėje: keturių laidų pakaba (pašalinti susikryžiuojantys laidai)

dešinėje: aštuonių laidų pakaba

5 paveikslas

Kaklo švytuoklės techninės sąlygos pagal Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodeksą (49 CFR V skyrius 572.33 dalis)

Švytuoklės, montavimo plokštės ir montavimo įrangos inercinės ypatybės be bandymo pavyzdžio.

Svoris 29,57 kg (65,31 svaro)

Inercijos momentas 33,2 kg-m2 (294 col.-svarai-s2) aplink sukimosi ašį

Konstrukcinio plieno vamzdis 4,8 mm (0,1 875 col.)

Švytuoklės aparato sunkio centras be bandymo pavyzdžio

Pagreičio matuoklis

Montavimo plokštelė

Švytuoklės smogiamoji plokštė (aštrūs kraštai) 76,2 × 152,4 × 9,5 mm (3 × 6 × 3/8 col.)

Prieš bandymą suduokite švytuokle į korytą medžiagą, kad įsitikintumėte, jog švytuoklės smogiamoji plokštė apima 90–100 % koryto paviršiaus.

Korytas „HEXCEL“ aliuminis 28,8 kg/m3 (1,8 svaro/pėda3)

Pagreičio matuoklis

Švytuoklės vidurio linija

Ašis 50,8 mm (2 col.) DIA

SPINDULYS

6 paveikslas

Kaklo ir nugarkaulio juosmens dalies parengimas sertifikavimo bandymui (naudojant galvos formą, matuojami dθA, dθB ir dθC kampai)

Galvos forma

47 mm, įskaitant montavimo plokštelę

Kaklo arba nugarkaulio juosmens dalies ilgis

Švytuoklės pagrindo plokštelė

7 paveikslas

Švytuoklės greičio pokytis. Laiko ribos kaklo sertifikavimo bandymui

Švytuoklės greičio pokyčio ribos kaklui sertifikuoti

Laikas (ms)

Greitis (m/s)

8 paveikslas

Švytuoklės greičio pokytis. Laiko ribos nugarkaulio juosmens dalies sertifikavimo bandymui

Švytuoklės greičio pokyčio ribos nugarkaulio juosmens daliai sertifikuoti

Laikas (ms)

Greitis (m/s)

(1) Manekenas atitinka ES-2 manekeno technines sąlygas. Techninio brėžinio turinio numeris: Nr. E-AA-DRAWING-LIST-7-25-032, 2003 m. liepos 25 d. Visas ES-2 techninių brėžinių rinkinys ir ES-2 naudotojo vadovas laikomas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje (JTEEK), Palais des Nations, Ženeva, Šveicarija, jį galima gauti sekretoriate.

(2) Kaklo švytuoklė atitinka Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 49 CFR V skyriaus 572.33 dalį 572.33 (10-1-00 leidimas) (taip pat žr. 5 pav.).

(3) Rekomenduojama naudoti 76 mm (3 colių) korytą aliuminį (žr. 5 pav.).

(4) Švytuoklė atitinka Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 49 CFR V skyriaus 572.36 dalies a punktą (10-1-00 leidimas) (taip pat žr. 4 pav.).

(5) Kaklo švytuoklė atitinka Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 49 CFR V skyriaus 572.33 dalį (10-1-00 leidimas) (taip pat žr. 5 pav.).

(6) Rekomenduojama naudoti 152 mm (6 colių) korytą aliuminį (žr. 5 pav.).

(7) Švytuoklė atitinka Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 49 CFR V skyriaus 572.36 dalies a punktą (10-1-00 leidimas) (taip pat žr. 4 pav.).

(8) Švytuoklė atitinka Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 49 CFR V skyriaus 572.36 dalies a punktą (10-1-00 leidimas) (taip pat žr. 4 pav.).

7 PRIEDAS

ŠONINIO SUSIDŪRIMO BANDYMAMS NAUDOJAMO MANEKENO PARENGIMAS

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1.

Šios taisyklės 6 priede aprašytas šoninio susidūrimo bandymams skirtas manekenas parengiamas nurodyta tvarka.

2. PARENGIMAS

2.1.

Kelių ir kulkšnių sąnariai nustatomi taip, kad išlaikytų horizontaliai ištiestą blauzdą ir pėdą (1–2 g nustatymas).

2.2.

Patikrinkite, ar manekenas pritaikytas norimai smūgio krypčiai.

2.3.

Manekenas aprengiamas jo formą atitinkančiais ir ją aptempiančiais medvilniniais, blauzdų vidurį siekiančiais drabužiais, taip pat gali būti aprengtas formą aptempiančiais medvilniniais trumparankoviais marškinėliais.

2.4.

Ant kiekvienos kojos turi būti užmautas batas.

2.5.

Manekenas pasodinamas ant kraštinės susidūrimo pusėje esančios sėdynės, kaip aprašyta šoninio susidūrimo bandymo techninėse sąlygose.

2.6.

Manekeno simetrijos plokštuma turi sutapti su nustatytos sėdimosios vietos vidurine vertikalia plokštuma.

2.7.

Manekeno dubuo turi būti nustatytas taip, kad manekeno taškus H kertanti šoninė linija būtų statmena išilginei centrinei sėdynės plokštumai. Manekeno taškus H kertanti linija turi būti horizontali (didžiausias nuokrypis ± 2 laipsniai) (1).

Tinkama manekeno dubens padėtis tikrinama H taško manekeno H taško atžvilgiu, naudojant užpakalinėse H taško plokštelėse, kiekvienoje ES-2 dubens pusėje, esančias M3 angas. M3 angos nurodomos raidėmis „Hm“. „Hm“ padėtis turėtų būti apskritime, kurio plotas 10 mm aplink H taško manekeno H tašką.

2.8.

Viršutinė liemens dalis turi būti palenkta į priekį ir tada tvirtai prispausta prie sėdynės atlošo (žr. 1 pastabą). Manekeno pečiai turi būti iki galo atitraukti atgal.

2.9.

Neatsižvelgiant į pasodinto manekeno padėtį, kampas tarp žasto ir liemens rankos atskaitos linijos abiejose pusėse turi būti 40 ± 5 laipsnių. Liemens rankos atskaitos linija – tai priekinį šonkaulių paviršių liečiančios plokštumos ir išilginės vertikalios rankas turinčio manekeno plokštumos kirtimosi taškas.

2.10.

Atsižvelgiant į transporto priemonę vairuojančio vairuotojo padėtį, dešinioji manekeno pėda, stengiantis, kad nei dubuo, nei liemuo nepajudėtų, uždedama ant nenuspausto akceleratoriaus pedalo taip, jog kulnas kuo toliau į priekį būtų padėtas ant kėbulo grindų. Kairioji pėda pasukama taip, kad blauzdai būtų statmena, o kulnas į kėbulo grindis remtųsi ties ta pačia šonine linija, kaip ir dešinysis kulnas. Manekeno keliai nustatomi taip, kad išoriniai jų paviršiai nuo manekeno simetrijos plokštumos būtų 150 ± 10 mm atstumu. Jeigu įmanoma, atsižvelgiant į visus pirmiau minėtus apribojimus, manekeno šlaunys padedamos taip, kad liestų sėdynę.

2.11.

Atsižvelgiant į kitas sėdimąsias vietas, manekeno kulnai, stengiantis, kad nei dubuo, nei liemuo nepajudėtų, ant kėbulo grindų pastatomi kuo toliau į priekį taip, jog sėdynė nebūtų spaudžiama daugiau, negu ją spaudžia kojos masė. Manekeno keliai nustatomi taip, kad išoriniai jų paviršiai nuo manekeno simetrijos plokštumos būtų 150 ± 10 mm atstumu.

(1) Manekeno krūtinės ląstoje ir dubenyje gali būti įtaisyti pakreipimo davikliai. Šie prietaisai gali padėti pasiekti norimą padėtį.

8 PRIEDAS

DALINIS BANDYMAS

1. PASKIRTIS

Šiais bandymais siekiama nustatyti, ar modifikuotai transporto priemonei, palyginti su transporto priemone, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę, būdingos bent jau tokios pačios (ar geresnės) energijos sugerties charakteristikos.

2. METODIKA IR ĮRANGA

2.1. Standartiniai bandymai

2.1.1.

Naudojant transporto priemonei tipo patvirtinimą suteikiant išbandytas pirmines vidaus apdailos medžiagas, sumontuotas naujoje patvirtintinos transporto priemonės šoninėje konstrukcijoje, taip pat naudojant du skirtingus smogtuvus, atliekami du dinaminiai bandymai (1 pav.).

2.1.1.1.

3.1.1. pastraipoje apibrėžtas galvos pavidalo smogtuvas 24,1 km/h greičiu turi smogti į tą vietą, į kurią transporto priemonei suteikiant patvirtinimą smogė EUROSID manekeno galva. Bandymo rezultatas turi būti užregistruotas ir apskaičiuotas galvos techninių savybių kriterijus. Tačiau šis bandymas neturi būti atliekamas, kai šios taisyklės 4 priede aprašytų bandymų metu:

galva neprisilietė, arba

kai galva palietė tik lango stiklą, su sąlyga, kad langas padarytas ne iš beskeveldrio stiklo.

2.1.1.2.

3.2.1. pastraipoje apibrėžtas žmogaus kūno pavidalo smogtuvas 24,1 km/h greičiu turi smogti į tą šoninę sritį, į kurią transporto priemonei suteikiant patvirtinimą smogė EUROSID manekeno petys. Bandymo rezultatas turi būti užregistruotas ir apskaičiuotas galvos techninių savybių kriterijus.

2.2. Patvirtinimo bandymas

2.2.1.

Naudojant tipo patvirtinimo galiojimui pratęsti pristatytas naujas vidaus apdailos medžiagas, sėdynę ir t. t., sumontuotas naujoje šoninėje transporto priemonės konstrukcijoje, 2.1.1.1 ir 2.1.1.2 pastraipose nustatyti bandymai atliekami iš naujo, jų rezultatai užregistruojami ir apskaičiuojamas galvos techninių savybių kriterijus.

2.2.1.1.

Jeigu pagal abiejų patvirtinimo bandymų rezultatus apskaičiuotas galvos techninių savybių kriterijus mažesnis už standartinių bandymų (juos darant naudojamos pirminės vidaus apdailos medžiagos ir sėdynė, kurioms suteiktas tipo patvirtinimas) metu nustatytą galvos techninių savybių kriterijų, suteikiamas galiojimo pratęsimas.

2.2.1.2.

Jeigu naujas galvos techninių savybių kriterijus didesnis už standartinių bandymų metu nustatytą galvos techninių savybių kriterijų, atliekamas naujas visos sudėties bandymas (jo metu naudojamos pateiktos apdailos medžiagos, sėdynės ir kt.).

3. BANDYMO ĮRANGA

3.1. Galvos formos smogtuvas (2 pav.)

3.1.1.

Tas prietaisas – tai 6,8 kg masės linijinis kreipiamasis smogtuvas. Jo smūgio paviršius – 165 mm skersmens pusrutulis.

3.1.2.

Galvos formoje turi būti įrengti du pagreičio matuokliai ir greičio matuoklis, galintys atlikti matavimus smūgio kryptimi.

3.2. Žmogaus kūno formos smogtuvas (3 pav.)

3.2.1.

Tas prietaisas – tai 30 kg masės tvirtas linijinis kreipiamasis smogtuvas. Jo matmenys ir skersinė dalis pateikta 3 pav.

3.2.2.

Žmogaus kūno pavidalo bloke turi būti įrengti du pagreičio matuokliai ir greičio matuoklis, galintys atlikti matavimus smūgio kryptimi.

1 paveikslas

bandymo stendas

transporto priemonės konstrukcija

apdailos medžiagos

smogtuvai

2 paveikslas

Galvos formos smogtuvas

rutulio formos

3 paveikslas

Žmogaus kūno formos smogtuvas

A – A dalis

2007 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/58

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 16 Vienodos nuostatos dėl:

I. Variklinių transporto priemonių keleiviams skirtų saugos diržų, apsaugos sistemų, vaiko apsaugos sistemų, ISOFIX vaiko apsaugos sistemų patvirtinimo

II. Transporto priemonių su įrengtais saugos diržais, apsaugos sistemų, vaiko apsaugos sistemų ir ISOFIX vaiko apsaugos sistemų, patvirtinimo

15 papildymas. Taisyklė Nr. 16

5 persvarstymas

Pagal tarptautinę viešąją teisę teisinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

04 serijos pakeitimų 17 papildymas. Įsigaliojimo data: 2006 m. sausio 18 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Apimtis

Apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Žymenys

Patvirtinimas

Specifikacijos

Bandymai

Montavimo transporto priemonėje reikalavimai

Gamybos atitiktis

10.

Baudos už gamybos neatitiktį

11.

Transporto priemonės tipo, saugos diržo arba apsaugos sistemos tipo keitimas ir patvirtinimo galiojimo pratęsimas

12.

Visiškai nutraukta gamyba

13.

Instrukcijos

14.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

15.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1A priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo suteikimo, patvirtinimo galiojimo pratęsimo, atsisakymo tvirtinti, paskelbimo netekusiu galios arba visiško gamybos nutraukimo, atsižvelgiant į saugos diržą pagal Taisyklę Nr. 16.

1B priedas.

Pranešimas dėl saugos diržo arba apsaugos sistemos, skirtos variklinių transporto priemonių suaugusiems keleiviams, patvirtinimo suteikimo, patvirtinimo galiojimo pratęsimo, atsisakymo tvirtinti, paskelbimo netekusiu galios arba visiško gamybos nutraukimo pagal Taisyklę Nr. 16.

2 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3 priedas.

Prietaiso, skirto diržo įtraukiklio mechanizmo patvarumui bandyti, schema

4 priedas.

Avariniu atveju užsifiksuojančių diržo įtraukiklių užsifiksavimo bandymo prietaiso schema

5 priedas.

Atsparumo dulkėms bandymo prietaiso schema

6 priedas.

Vežimėlio, sėdynės, tvirtinimo įtaisų ir stabdymo įtaiso aprašas

7 priedas.

Manekeno aprašas

8 priedas.

Vežimėlio lėtėjimą, kaip laiko funkciją, rodančios kreivės aprašas

9 priedas.

Instrukcijos

10 priedas.

Dvigubos sagties bandymas

11 priedas.

Dilimo ir trumpojo slydimo bandymai

12 priedas.

Korozijos bandymas

13 priedas.

Bandymų tvarka

14 priedas.

Produkcijos atitikties kontrolė

15 priedas.

Taško „H“ ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka variklinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

1 priedėlis.

Erdvinio įrenginio taškui „h“ nustatyti aprašas

2 priedėlis.

Erdvinė atskaitos sistema

3 priedėlis.

Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys

16 priedas.

Saugos diržų įrengimas nurodant saugos diržų ir diržų įtraukiklių rūšis

17 priedas.

Variklinių transporto priemonių suaugusiems keleiviams, sėdintiems į priekį atgręžtose sėdynėse, skirtų saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų ir ISOFIX vaiko apsaugos sistemų montavimo reikalavimai

1 priedėlis.

„Universaliosios“ kategorijos vaiko apsaugos sistemų, įrengtų su transporto priemonės saugos diržų įranga, montavimo reikalavimai

2 priedėlis.

Transporto priemonės vadove pateikiama informacija apie vaiko apsaugos sistemos tinkamumą įvairioms sėdimosioms vietoms

3 priedėlis.

Į priekį atgręžtų ir apgręžtų, universaliosios ir pusiau universalios kategorijų ISOFIX vaiko apsaugos sistemų, sumontuotų ISOFIX pritvirtinimo vietose montavimo reikalavimai

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų montavimui transporto priemonėse; šios sistemos skirtos naudoti atskirai, t. y. kaip atskira įranga, kurią naudoja asmuo, sėdintis į priekį arba atgal atgręžtoje sėdynėje. Ji taip pat taikoma vaiko apsaugos sistemų ir ISOFIX vaiko apsaugos sistemų montavimui M1 ir N1 kategorijos transporto priemonėse (*1)

2. APIBRĖŽTYS

2.1. Saugos diržas (sėdynės diržas, diržas)

Tai diržo juostos su apsaugos sagtimi, reguliavimo įtaisais ir priedais įrenginys, kurį galima tvirtinti variklinės transporto priemonės salone. Įrenginio paskirtis – susidūrimo arba staigaus stabdymo atveju riboti diržą užsisegusio asmens slinktį ir taip sumažinti jo sužeidimo pavojų. Toks įrenginys paprastai vadinamas „diržo mechanizmu“; šis terminas taip pat apima kiekvieną energijos sugerties arba diržo įtraukimo įtaisą.

Šis įrenginys gali būti bandomas ir tvirtinamas kaip saugos diržo įrenginys arba kaip apsaugos sistema.

2.1.1. Juosmens diržas

Dviejose vietose tvirtinamas diržas, iš priekio juosiantis dubens sritį.

2.1.2. Įstrižasis diržas

Diržas, įstrižai juosiantis krūtinės ląstą: nuo šlaunies iki priešingoje pusėje esančio peties.

2.1.3. Trijose vietose tvirtinamas diržas

Iš esmės tai juosmens juostos ir įstrižosios juostos derinys.

2.1.4. S tipo diržas

Diržo įrenginys, išskyrus trijose vietose tvirtinamą diržą arba juosmens diržą.

2.1.5. Saugos diržų komplektas

S tipo diržo įrenginys, sudarytas iš juosmens diržo ir pečių juostų; diržų komplekte gali būti ir papildomas tarpukojo juostos mechanizmas.

2.2. Diržo tipas

Skirtingų „tipų“ diržai yra diržai, kurie iš esmės skiriasi vienas nuo kito; skirtumai visų pirma gali būti susiję su:

2.2.1.

standžiomis dalimis (sagtimi, priedais, diržo įtraukikliu ir kt.);

2.2.2.

juostų medžiaga, audinio raštu, matmenimis ir spalva; arba

2.2.3.

diržo mechanizmo geometrija.

2.3. Juosta

Lanksti sudedamoji dalis, skirta laikyti kūną ir perduoti įtempimą diržų tvirtinimo įtaisams.

2.4. Sagtis

Greitai atsegamas įtaisas, užtikrinantis, kad diržu būtų įmanoma apriboti to diržo naudotojo slinktį. Sagtyje gali būti ir reguliavimo įtaisas, išskyrus saugos diržų komplekto sagtį.

2.5. Diržo reguliavimo įtaisas

Tai įtaisas, kuriuo, atsižvelgiant į kiekvieno diržo naudotojo poreikius ir sėdynės padėtį, galima reguliuoti diržą. Reguliavimo įtaisas gali būti sagties, diržo įtraukiklio dalis arba bet kuri kita saugos diržo dalis.

2.6. Išankstinės apkrovos įtaisas

Papildomas arba integruotas įtaisas, įtempiantis saugos diržo juostą, kad susidūrimo atveju sumažėtų diržo laisvumas.

2.7.

Atskaitos zona – tai vieta tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, viena nuo kitos esančių 400 mm atstumu ir simetriškų taško H atžvilgiu, kurią apibrėžia galvos formos įtaiso, aprašyto Taisyklės Nr. 21 1 priede, sukimasis nuo vertikalios padėties iki horizontalios. Įtaisas turi būti nustatytas į padėtį, aprašytą tame Taisyklės Nr. 21 priede, ir jo ilgis neturi būti didesnis nei 840 mm.

2.8.

Oro pagalvės įtaisas – tai saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų veikimą papildantis variklinėse transporto priemonėse įrengiamas įtaisas, t. y. sistema, kuri per stiprų susidūrimą automatiškai pripučia tamprią konstrukciją, kurios paskirtis viduje esančiomis suspaustomis dujomis sumažinti transporto priemonėje esančio keleivio vienos ar kelių kūno dalių sąlytį su keleivių skyriaus vidaus detalėmis.

2.9.

Keleivio oro pagalvė – tai oro pagalvės įtaisas, skirtas priekinio susidūrimo atveju apsaugoti keleivį (-ius).

2.10.

Vaiko apsaugos įtaisas – tai saugos įtaisas, apibrėžtas Taisyklėje Nr. 44.

2.11.

Apgręžtoji padėtis – sėdėjimas atsisukus priešinga įprastam transporto priemonės važiavimui kryptimi.

2.12. Priedai

Diržų įrenginio dalys, įskaitant būtinas sudedamąsias apsaugos dalis, kuriomis diržas pritaisomas diržo tvirtinimo vietose.

2.13. Energijos sugėriklis

Įtaisas – diržų įrenginio dalis – skirtas savarankiškai arba kartu su juosta išsklaidyti energiją.

2.14. Diržo įtraukiklis

Įtaisas, kuris įtraukia visą saugos diržo juostą arba jos dalį.

2.14.1. Neužsifiksuojantis diržo įtraukiklis (1 tipas)

Diržo įtraukiklis, iš kurio juosta iki galo ištraukiama nedidele išorine jėga ir kuriuo neįmanoma reguliuoti ištraukiamos juostos ilgio.

2.14.2. Diržo įtraukiklis su rankiniu būdu išjungiamu blokavimo įtaisu (2 tipas)

Tai diržo įtraukiklis, kurio blokavimo įtaisą gali išjungti tik naudotojas, ištraukdamas pageidaujamo ilgio juostą, ir kuris automatiškai įjungia blokavimo įtaisą pabaigus traukti juostą.

2.14.3. Diržo įtraukiklis su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu (3 tipas)

Diržo įtraukiklis, kuris leidžia ištraukti norimo ilgio juostą ir kuris, užsegus sagtį, automatiškai pritaiko juostos ilgį prie naudotojo. Daugiau juostos ištraukti įmanoma tik tada, jeigu naudotojas imtųsi reikiamų veiksmų.

2.14.4. Diržo įtraukiklis su blokavimo įtaisu, kuris avariniu atveju įsijungia automatiškai (4 tipas)

Diržo įtraukiklis, įprastomis važiavimo sąlygomis nevaržantis saugos diržo naudotojo judėjimo laisvės. Tokiame įrenginyje yra ilgio reguliavimo įtaisai, automatiškai reguliuojantys juostos ilgį pagal naudotojo kūno sudėjimą, ir avariniu atveju įjungiamas blokavimo įtaisas:

2.14.4.1.

kai mažėja transporto priemonės greitis (blokavimo įtaisas įsijungia veikiant vienam faktoriui);

2.14.4.2.

transporto priemonės greičio mažėjimo, juostos judėjimo arba bet kokių kitų automatinių priemonių derinys (blokavimo įtaisas įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui).

2.14.5. Avariniu atveju užsifiksuojantis diržo įtraukiklis, kurio suveikimo jėgos vertė yra didesnė (4N tipas)

2.14.4 pastraipoje apibrėžto tipo diržo įtraukiklis, kuriam būdingos specialios savybės, naudojant M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse (*2).

2.14.6. Diržo aukščio reguliavimo įtaisas

Įtaisas, kuriuo, atsižvelgiant į diržo naudotojo poreikius ir sėdynės padėtį, galima reguliuoti diržo kilpos viršutinio statramsčio aukštį. Tokį įtaisą galima laikyti diržo arba diržo tvirtinimo įtaiso dalimi.

2.15. Diržo tvirtinimo įtaisai

Transporto priemonės konstrukcijos, sėdynės konstrukcijos arba bet kurios kitos transporto priemonės dalies detalės, prie kurių tvirtinami saugos diržų įrenginiai.

2.16. Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas

Variklinių transporto priemonių kategorija, nesiskirianti šiais esminiais atžvilgiais: matmenimis, transporto priemonės arba sėdynių konstrukcijos sudedamųjų dalių ar bet kurios kitos transporto priemonės dalies, prie kurios tvirtinami saugos diržai ir keleivio apsaugos sistemos, kontūro linijomis ir medžiagomis.

2.17. Apsaugos sistema

Specialiam transporto priemonių tipui arba transporto priemonės gamintojo apibrėžtam tipui, kurio apibrėžčiai pritaria techninė tarnyba, skirta sistema, t. y. sėdynė ir prie transporto priemonės atitinkamomis priemonėmis pritvirtintas diržas, taip pat visi elementai, kurių paskirtis – sumažinti naudotojo sužeidimo pavojų, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma, apribojant naudotojo kūno slinktį.

2.18. Sėdynė

Konstrukcija, kuri gali būti integruota į transporto priemonės konstrukciją arba neintegruota, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiam asmeniui. Apibrėžtis taikoma ir atskirai sėdynei, ir daugiavietės neišardomos sėdynės daliai, skirtai sėdėti vienam asmeniui.

2.18.1.

Priekinė keleivio sėdynė – tai bet kuri sėdynė, kurios „pačiame priekyje esantis taškas H“ yra vertikalioje skersinėje plokštumoje, kertančioje vairuotojo tašką R, arba prieš ją.

2.19. Sėdynių grupė

Tai arba daugiavietė neišardoma sėdynė, arba keletas atskirų, bet viena šalia kitos sustatytų sėdynių (t. y. įtaisytų taip, kad vienos iš šių sėdynių priekiniai tvirtinimo įtaisai yra vienoje linijoje su priekiniais ar galiniais kitos sėdynės tvirtinimo įtaisais arba tarp kitos sėdynės tvirtinimo įtaisų), skirtų sėdėti vienam arba keliems suaugusiems asmenims

2.20. Daugiavietė neišardoma sėdynė

Parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam asmeniui.

2.21. Sėdynės reguliavimo sistema

Sukomplektuotas įtaisas, kuriuo transporto priemonės sėdynė arba jos dalys gali būti reguliuojamos, siekiant pritaikyti prie sėdinčio asmens kūno sudėjimo; šiuo įtaisu visų pirma galima:

2.21.1.

keisti sėdynės padėtį išilgine kryptimi;

2.21.2.

keisti sėdynės padėtį vertikalia kryptimi;

2.21.3.

keisti polinkio kampą.

2.22. Sėdynės tvirtinimo įtaisas

Sistema, kuria sėdynė tvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos, įskaitant susijusias transporto priemonės konstrukcijos dalis.

2.23. Sėdynės tipas

Sėdynių kategorija, nesiskirianti šiais esminiais aspektais:

2.23.1.

sėdynės konstrukcijos forma, matmenimis ir medžiagomis;

2.23.2.

sėdynės reguliavimo ir fiksavimo priemonių tipais ir matmenimis;

2.23.3.

diržo tvirtinimo prie sėdynės įtaiso, sėdynės tvirtinimo įtaiso ir susijusių transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu ir matmenimis.

2.24. Sėdynės poslinkio sistema

Įtaisas, leidžiantis keisti sėdynės arba vienos iš jos dalių polinkio kampą, keisti padėtį išilgine kryptimi be fiksuotos tarpinės padėties (kad keleiviams būtų lengviau įlipti ir išlipti).

2.25. Sėdynės fiksavimo sistema

Įtaisas, kuris užtikrina, kad sėdynė ir jos dalys laikytųsi bet kurioje naudojimo padėtyje.

2.26. Uždarasis sagties atsegimo mygtukas

Toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo nebūtų galima atsegti sagties, naudojant 40 mm skersmens skritulį.

2.27. Atvirasis sagties atsegimo mygtukas

Toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo būtų galima atsegti sagtį, naudojant 40 mm skersmens skritulį.

2.28. Įtempimo mažinimo įtaisas

Diržo įtraukiklyje įrengtas mechanizmas, automatiškai sumažinantis juostos įtempimą, kai užsegamas saugos diržas. Atsegus diržą, toks įtaisas automatiškai išsijungia.

2.29.

ISOFIX – vaiko apsaugos sistemų pritvirtinimo prie transporto priemonių sistema, sudaryta iš dviejų standžių su transporto priemone sujungtų tvirtinimo įtaisų, dviejų standžių su vaiko apsaugos sistema sujungtų atitinkamų tvirtinimo detalių ir priemonės, ribojančios vaiko apsaugos sistemos vertikalaus posvyrio kampą.

2.30.

ISOFIX vaiko apsaugos sistema – Taisyklės Nr. 44 reikalavimus atitinkanti vaiko apsaugos sistema, kuri turi būti pritvritinta prie ISOFIX tvirtinimo sistemos, atitinkančios Taisyklės Nr. 14 reikalavimus.

2.31.

ISOFIX pritvirtinimo vieta – sistema, leidžianti sumontuoti:

a)	universalią ISOFIX į priekį atgręžtą vaiko apsaugos sistemą, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

b)	arba pusiau universalią ISOFIX į priekį atgręžtą vaiko apsaugos sistemą, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

c)	arba pusiau universalią ISOFIX apgręžtą vaiko apsaugos sistemą, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

d)	arba pusiau universalią ISOFIX į šoną atgręžtą vaiko apsaugos sistemą, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44;

e)	arba specialios kategorijos transporto priemonėje naudotiną ISOFIX vaiko apsaugos sistemą, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 44.

2.32.

ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistema – sistema, sudaryta iš dviejų Taisyklės Nr. 14 reikalavimus atitinkančių ISOFIX apatinių tvirtinimo įtaisų, ir skirta ISOFIX vaiko apsaugos sistemai bei apsaugos nuo sukimosi įtaisui pritvirtinti.

2.33.

ISOFIX apatinis tvirtinimo įtaisas – tai 6 mm skersmens standus apvalus horizontalus strypas, išsikišęs iš transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos ir skirtas prijungti bei įtvirtinti ISOFIX vaiko apsaugos sistemą naudojant ISOFIX priedus.

2.34. Apsaugos nuo sukimosi įtaisas

a)	ISOFIX universali vaiko apsaugos sistema apsaugos nuo sukimosi įtaisą sudaro ISOFIX viršutinis diržas;

b)	ISOFIX pusiau universali vaiko apsaugos sistema apsaugos nuo sukimosi įtaisą sudaro viršutinis diržas, transporto priemonės prietaisų skydelis arba atrama, skirta apsaugos įrenginio sukimuisi riboti priekinio susidūrimo metu;

c)	universalių arba pusiau universalių ISOFIX vaiko apsaugos sistemų atveju transporto priemonės sėdynė nėra apsaugos nuo sukimosi įtaisas.

2.35.

ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisas – taisyklės Nr. 14 reikalavimus atitinkantis įtaisas, pvz., strypas, įrengtas nustatytoje zonoje ir skirtas ISOFIX viršutinio diržo jungčiai pritvirtinti ir jo įtempimo jėgai perduoti transporto priemonės konstrukcijai.

2.36.

„Valdymo įtaisu“, skirtu padėti ISOFIX vaiko apsaugos sistemą montuojančiam asmeniui, nurodoma tiksli ISOFIX detalių tvirtinimo prie ISOFIX vaiko apsaugos sistemos linija su ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais, kad būtų lengviau juos sujungti.

2.37.

ISOFIX ženklinimo įranga – nurodo ISOFIX pritvirtinimo vietas transporto priemonėje ir kiekvienos atitinkamos ISOFIX tvirtinimo sistemos pritvirtinimo vietą asmeniui, norinčiam montuoti ISOFIX vaiko apsaugos sistemą.

2.38.

Vaiko apsaugos įranga – viena iš septynių ISOFIX dydžio klasių įrangų, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlio 4 pastraipoje, ir kurios matmenys pateikti pirmiau paminėtos 4 pastraipos 1–7 pav. Tokia vaikų apsaugos įranga (VAĮ) yra nurodyta šioje taisyklėje, siekiant patikrinti, kokių dydžio klasių vaikų apsaugos sistemos ISOFIX gali būti pritaikomos transporto priemonės ISOFIX padėtyse. Viena iš VAĮ, vadinamoji ISO/F2 (B), parodyta minėtos 4 pastraipos 2 pav., taip pat naudojama Taisyklėje Nr. 14, siekiant patikrinti vietą ir prieigos prie bet kurios ISOFIX apsaugos sistemos galimybę.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Transporto priemonės tipas

3.1.1.

Transporto priemonės tipo tvirtinimo paraišką, saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų montavimo atžvilgiu, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.1.2.

Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.1.2.1.

tinkamo mastelio bendrosios transporto priemonės konstrukcijos brėžiniai, kuriuose nurodomos saugos diržų padėtys, ir išsamūs saugos diržų bei jų tvirtinimo vietų brėžiniai;

3.1.2.2.

naudotų medžiagų, kurios gali turėti įtako saugos diržų tvirtumui, aprašas;

3.1.2.3.

saugos diržų techninis aprašas;

3.1.2.4.

jeigu saugos diržai pritvirtinti prie sėdynės konstrukcijos;

3.1.2.5.

išsamus transporto priemonės tipo aprašas atsižvelgiant į sėdynių konstrukciją, tvirtinimo įtaisus, reguliavimo ir fiksavimo priemones;

3.1.2.6.

pakankamai išsamūs ir tinkamo mastelio sėdynių, jų tvirtinimo prie transporto priemonės įtaisų, reguliavimo ir fiksavimo priemonių brėžiniai.

3.1.3.

Gamintojo nuožiūra techninei tarnybai pateikiama pavyzdinė tvirtintino tipo transporto priemonė arba transporto priemonės sudedamosios dalys, kurios tvirtinimo bandymus atliekančios techninės tarnybos nuomone yra svarbios atliekant bandymus su saugos diržais.

3.2. Saugos diržo tipas

3.2.1.

Saugos diržo tipo tvirtinimo paraišką pateikia prekės ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotasis atstovas. Keleivio apsaugos sistemų tipo tvirtinimo paraišką pateikia prekės ženklo turėtojas, jo atstovas arba transporto priemonės, kurioje ketinama montuoti apsaugos sistemą, gamintojas arba jo atstovas.

3.2.2.

Su paraiška pateikiama:

3.2.2.1.

diržo tipo techninis aprašas, kuriame apibrėžiamos naudotos juostos ir standžiosios dalys, pateikiami diržo dalių brėžiniai; brėžiniuose turi būti nurodyta patvirtinimo numeriui skirta vieta ir papildomas (-i) simbolis (-iai), rašomi prie patvirtinimo ženklo apskritimo. Apraše turi būti nurodyta tvirtinti pateikto modelio spalva, apibrėžtas (-i) transporto priemonės tipas (-ai), kuriems skirtas šis diržo tipas. Jei tai įtraukikliai, pateikiamos jų jutiklių montavimo instrukcijos; taip pat pateikiamas išsamus išankstinės apkrovos įtaisų arba sistemų konstrukcijos ir veikimo, įskaitant fiksavimą, jei yra, techninis aprašas, kuriame aprašomas įjungimo būdas ir nurodomi visi metodai, būtini siekiant išvengti netyčinio įjungimo. Keleivio apsaugos sistemos apraše turi būti: transporto priemonės konstrukcijos brėžiniai ir tinkamo mastelio gana išsamūs sėdynės konstrukcijos, reguliavimo sistemos ir priedų brėžiniai, kuriuose nurodomos sėdynių ir diržų tvirtinimo įtaisų vietos ir sutvirtinimai; kartu pateikiamos naudotų medžiagų, kurios gali turėti įtakos sėdynių ir diržų tvirtinimo įtaisų tvirtumui, aprašai ir sėdynės bei diržo tvirtinimo įtaisų techninis aprašas. Jei diržas prie transporto priemonės konstrukcijos tvirtinamas per diržo aukščio reguliavimo įtaisą, techniniame apraše apibrėžiama, ar šis įtaisas laikomas diržo dalimi, ar ne;

3.2.2.2.

šeši diržų tipo vienetai, vienas iš jų laikomas pavyzdžiu;

3.2.2.3.

10 metrų ilgio kiekvieno tipo juosta, naudojama diržo tipui;

3.2.2.4.

tipo patvirtinimo bandymus atliekanti techninė tarnyba turi teisę prašyti daugiau pavyzdžių.

3.2.3.

Tarnybai pateikiami du keleivio apsaugos sistemų pavyzdžiai; tai gali būti du tvirtintino transporto priemonių tipo gamintojo arba atstovo nuožiūra parinkti diržų pavyzdžiai, kurių reikalaujama pagal 3.2.2.2 ir 3.2.2.3 pastraipas, arba transporto priemonės sudedamoji dalis ar dalys, kurias tvirtinimo bandymus atliekanti techninė tarnyba laiko svarbiomis bandant keleivio apsaugos sistemą.

4. ŽENKLINIMAS

Pagal 3.2.2.2, 3.2.2.3 ir 3.2.2.4 pastraipų nuostatas ant tvirtinti pateiktų diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipo pavyzdžių turi būti aiškiai ir nenutrinamai užrašytas gamintojo pavadinimas, inicialai arba prekės pavadinimas arba ženklas.

5. PATVIRTINIMAS

5.1.

Prie tipo patvirtinimo sertifikato pridedamas 5.1.1 arba 5.1.2 pastraipose apibrėžtą modelį atitinkantis sertifikatas:

5.1.1.

1A priedas 3.1 pastraipoje nurodytiems patvirtinimams;

5.1.2.

1B priedas 3.2 pastraipoje nurodytiems patvirtinimams.

5.2. Transporto priemonės tipas

5.2.1.

Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateikta transporto priemonė atitinka toliau pateiktos 8 pastraipos ir šios taisyklės 15 ir 16 priedų reikalavimus, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

5.2.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui turi būti suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 04) nurodo pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus suteikiant patvirtinimą, serijas. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio suteikti kitam transporto priemonės tipui, kaip nurodyta 2.16 pastraipoje.

5.2.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, jo galiojimo pratęsimą, atsisakymą tvirtinti, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1A priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą.

5.2.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje patvirtinimo formoje apibrėžtoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

5.2.4.1.

raidę „E“ supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (1);

5.2.4.2.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris, esantis 5.2.4.1 pastraipoje nurodyto apskritimo dešinėje pusėje.

5.2.5.

Jeigu transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 5.2.4.1 pastraipoje nurodyto simbolio nereikia kartoti. Tokiu atveju visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas buvo suteiktas šalyje, patvirtinimą suteikusioje pagal šią taisyklę, papildomi numeriai ir simboliai vertikaliai vienas po kitu išdėstomi į dešinę nuo 5.2.4.1 pastraipoje nustatyto simbolio.

5.2.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

5.2.7.

Patvirtinimo ženklas tvirtinamas prie transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

5.3. Saugos diržo tipas

5.3.1.

Jei diržo tipo pavyzdžiai, pateikti laikantis 3.2 pastraipos nuostatų, atitinka šios taisyklės 4, 5.3 ir 6 pastraipų reikalavimus, patvirtinimas suteikiamas.

5.3.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 04 atitinka 04 pakeitimų seriją, įsigaliojusią 1985 m. gruodžio 22 d.) nurodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus suteikiant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties patvirtinimo numerio skirti kitam diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipui.

5.3.3.

Pranešimas apie diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipo patvirtinimą, jo galiojimo pratęsimą arba atsisakymą tvirtinti pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1B priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą.

5.3.4.

Be 4 pastraipoje nurodytų ženklų, prie kiekvieno pagal šią taisyklę patvirtintą tipą atitinkančio diržo tinkamoje vietoje tvirtinama tokia informacija:

5.3.4.1.

tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

5.3.4.1.1.

raidę „E“ supančio apskritimo, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (2);

5.3.4.1.2.

patvirtinimo numeris;

5.3.4.2.

šis papildomas ženklas (-ai):

5.3.4.2.1.

raidė „A“ – trijose vietose tvirtinamam diržui, raidė „B“ – juosmens diržui ir raidė „S“ – specialių tipų diržams;

5.3.4.2.2.

5.3.4.2.1 pastraipoje nurodytus ženklus papildo toks ženklinimas:

5.3.4.2.2.1.

raidė „e“ – diržui su energijos sugerties įtaisu;

5.3.4.2.2.2.

raidė „r“ – diržui su įtraukikliu, po jos rašomas naudojamo diržo įtraukiklio ženklas (1, 2, 3, 4 arba 4N) pagal šios taisyklės 2.14 pastraipą ir raidė „m“, jei naudojamas diržo įtraukiklis yra blokavimo įtaisas, įsijungiantis veikiant daugiau nei vienam faktoriui ir kuris avariniu atveju įsijungia automatiškai;

5.3.4.2.2.3.

raidė „p“, jei saugos diržuose yra išankstinės apkrovos įtaisas;

5.3.4.2.2.4.

raidė „t“, jei saugos dirže su įtraukikliu yra įtempimo mažinimo įtaisas;

5.3.4.2.2.5.

diržai su įtaisytu 4N tipo diržo įtraukikliu turi turėti ženklą, sudarytą iš stačiakampio, kuriame parodyta perbraukta transporto priemonės kategorija M1; šis ženklas rodo, kad šio tipo diržo įtraukiklis yra draudžiamas nurodytos kategorijos transporto priemonėse;

5.3.4.2.2.6.

jei saugos diržas patvirtintas pagal šios taisyklės 6.4.1.3.3 pastraipos nuostatas, jis ženklinamas stačiakampiu, kuriame įrašyta „AIRBAG“ (oro pagalvė);

5.3.4.2.3.

prieš 5.3.4.2.1 pastraipoje nurodytą ženklą rašoma raidė „Z“, kai saugos diržas yra keleivio apsaugos sistemos dalis.

5.3.5.

Šios taisyklės 2 priedo 2 pastraipoje pateikti patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

5.3.6.

Pirmiau pateiktoje 5.3.4 pastraipoje nurodyta informacija turi būti aiškiai įskaitoma ir nenutrinama, ji nurodoma etiketėje arba ženklinama tiesiogiai. Etiketė arba ženklinimas turi būti atsparūs susidėvėjimui.

5.3.7.

Pirmiau pateiktoje 5.3.6 pastraipoje nurodytas etiketes gali išduoti patvirtinimą suteikusi institucija arba tos institucijos leidimą turintis gamintojas.

6. SPECIFIKACIJOS

6.1. Bendrosios specifikacijos

6.1.1.

Kiekvienas pagal 3.2.2.2, 3.2.2.3 ir 3.2.2.4 pastraipas pateiktas pavyzdys turi atitikti šios taisyklės 6 pastraipoje pateiktas specifikacijas.

6.1.2.

Diržas arba keleivio apsaugos sistema turi būti sukurti ir sukonstruoti taip, kad teisingai juos sumontavus ir tinkamai naudojant, būtų užtikrintas geras įtaisų veikimas ir įvykus avarijai jie sumažintų fizinio susižalojimo pavojų.

6.1.3.

Diržo juostos neturi susipinti taip, kad dėl to galėtų kilti pavojus.

6.1.4.

Medžiagas, kurioms būdingos poliamido 6 vandens sulaikymo savybės, draudžiama naudoti visose mechaninėse dalyse, kurių veikimui toks reiškinys gali turėti neigiamos įtakos.

6.2. Standžiosios dalys

6.2.1. Bendrosios nuostatos

6.2.1.1.

Standžios saugos diržo dalys, pvz., sagtys, reguliavimo įtaisai, priedai ir pan., neturi turėti aštrių briaunų, į kurias besitrindamos juostos greitai nusidėvėtų arba plyštų.

6.2.1.2.

Visos diržo įrenginio dalys, kurias gali paveikti korozija, turi būti tinkamai nuo jos apsaugotos. Atlikus 7.2 pastraipoje nurodytą korozijos bandymą, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matyti nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam įtaiso veikimui, nei akivaizdžių korozijos požymių.

6.2.1.3.

Energijai sugerti skirtos standžiosios dalys, veikiamos apkrovos arba ją perduodančios, neturi būti trapios.

6.2.1.4.

Iš plastikų pagamintos standžios saugos diržo dalys turi būti išdėstytos ir įrengtos taip, kad nuolat naudojamos variklinėje transporto priemonėje neįstrigtų po transporto priemonės slankiojančia sėdyne arba transporto priemonės duryse. Jei kurios nors iš šių dalių neatitinka pirmiau pateiktų reikalavimų, joms atliekamas 7.5.4 pastraipoje nurodytas atšaldytos dalies smūgio bandymas. Jeigu atlikus bandymą plastikiniuose gaubtuose arba standžiųjų dalių laikikliuose atsiranda matomų įtrūkių, visa plastikinė dalis pašalinama ir vertinamas likusio įrenginio patikimumas. Jei įrenginys dar yra patikimas arba nėra jokių matomų įtrūkių, jis vertinamas atsižvelgiant į 6.2.2, 6.2.3 ir 6.4 pastraipose apibrėžtus bandymams taikomus reikalavimus.

6.2.2 Sagtis

6.2.2.1.

Sagtis turi būti pagaminta taip, kad nebūtų jokios netinkamo naudojimo galimybės. Tai reiškia, inter alia, kad sagtis jokiu atveju neturi būti užsegta tik iš dalies. Sagties atsegimas turi būti aiškus. Naudotojo kūną galinčios liesti sagties dalys neturi būti didesnės kaip 20 cm2 ir platesnės kaip 46 mm, matuojant plokštumoje, esančioje ne toliau kaip 2,5 mm nuo liečiamo paviršiaus. Pastarasis reikalavimas yra įvykdytas, kai diržų komplekto sagties lietimosi su naudotojo kūnu plotas yra 20–40 cm2.

6.2.2.2.

Net jei nėra įtempimo, sagtis turi išlikti užsegta, neatsižvelgiant į transporto priemonės padėtį. Sagtis negali būti atsegta netyčia, atsitiktinai arba naudojant mažesnę kaip 1 daN jėgą. Turi būti lengva naudotis sagtimi ir ją suimti. Kai nėra įtempimo ar jis yra toks, koks nurodytas 7.8.2 pastraipoje, naudotojas turėtų ją atsegti vienu paprastu rankos judesiu, atliekamu viena kryptimi. Be to, priekinėse kraštinėse sėdynėse, išskyrus diržų komplektus, naudojamus diržų įrenginius naudotojas taip pat turėtų užsegti vienu paprastu rankos judesiu, atliekamu viena kryptimi. Sagtis turi būti atsegama paspaudus mygtuką arba panašų įtaisą. Kai mygtukas yra atsegimo padėtyje, jėgą nukreipiant į plokštumą, statmeną pradinei mygtuko judėjimo krypčiai, spaudžiamasis paviršius turi būti tokių matmenų: uždaro tipo mygtukai – ne mažesnio kaip 4,5 cm2 ploto ir ne mažesnio kaip 15 mm pločio; atviro tipo mygtukai – ne mažesnio kaip 2,5 cm2 ploto ir ne mažesnio kaip 10 mm pločio. Sagties plotas turi būti raudonos spalvos. Jokia kita sagties dalis neturi būti raudonos spalvos.

6.2.2.3.

Atliekant 7.5.3 pastraipoje nurodytą sagties bandymą, ji turi veikti gerai.

6.2.2.4.

Sagtis turi likti patvari ją naudojant daug kartų ir, prieš atliekant 7.7 pastraipoje apibrėžtą dinaminį bandymą, įprastomis naudojimo sąlygomis turi būti atlikta 5 000 atsegimo ir užsegimo ciklų. Diržų komplekto sagčių bandymą galima atlikti įtraukiant ne visus sagties liežuvėlius.

6.2.2.5.

7.8 pastraipoje nurodytame bandyme sagčiai atsegti reikalinga jėga neturi būti didesnė kaip 6 daN.

6.2.2.6.

Kaip aprašyta 7.5.1 ir, tam tikrais atvejais, 7.5.5 pastraipoje, turi būti tikrinamas sagties tvirtumas. Ji neturi lūžti, labai deformuotis ar atsiskirti, taikant nustatyto stiprumo tempimą.

6.2.2.7.

Naudojant sagtis, turinčias dviem įrenginiams priklausančias sudedamąsias dalis, taip pat atliekami 7.7 ir 7.8 pastraipose aprašyti tvirtumo ir atsegimo bandymai; bandoma sagties dalis, susijusi su vienu įrenginiu, kuris yra porinė kito įrenginio dalis, jei įmanomas toks sagties naudojimas.

6.2.3. Diržo reguliavimo įtaisas

6.2.3.1.

Naudotojui užsisegus diržą, jis, prisitaikydamas prie naudotojo, automatiškai reguliuojasi arba yra toks, kad rankinis diržo reguliavimo įtaisas sėdinčiam diržo naudotojui būtų lengvai pasiekiamas, patogus ir juo būtų nesunku naudotis. Įtaisas turėtų leisti priveržti diržą viena ranka, kad diržas būtų pritaikytas prie naudotojo kūno sudėjimo ir transporto priemonės sėdynės padėties.

6.2.3.2.

Du kiekvieno diržo reguliavimo įtaiso pavyzdžiai turi būti išbandyti pagal 7.3 pastraipos reikalavimus. Kiekvieno reguliavimo įtaiso juostos slinktis neturi viršyti 25 mm, o visų reguliavimo įtaisų poslinkių suma neturi viršyti 40 mm.

6.2.3.3.

Kaip nurodyta 7.5.1 pastraipoje, turi būti patikrintas visų reguliavimo įtaisų tvirtumas. Jie neturi lūžti arba atsiskirti, taikant nustatyto stiprumo tempimą.

6.2.3.4.

Atliekant 7.5.6 pastraipoje nurodytą bandymą, bet kuriam rankiniu būdu valdomam įtaisui reguliuoti reikalinga jėga neturi būti didesnė kaip 5 daN.

6.2.4. Priedai ir diržo aukščio reguliavimo įtaisai

Priedų tvirtumas turi būti bandomas kaip nurodyta 7.5.1 ir 7.5.2 pastraipose. Diržo aukščio reguliavimo įtaisų tvirtumas bandomas pagal šios taisyklės 7.5.2 pastraipos reikalavimus, jei šie įtaisai nebuvo išbandyti transporto priemonėje pagal taisyklės Nr. 14 reikalavimus (versija su naujausiais pakeitimais), susijusius su saugos diržų tvirtinimo įtaisais. Šios dalys neturi lūžti arba atsiskirti, taikant nustatyto stiprumo tempimą.

6.2.5. Diržo įtraukikliai

Diržo įtraukikliai turi būti išbandyti ir turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus, įskaitant 7.5.1 ir 7.5.2 pastraipose nurodytus tvirtumo bandymus (pagal šiuos reikalavimus neužsifiksuojantys diržo įtraukikliai į bandymus neįtraukiami).

6.2.5.1. Diržo įtraukikliai su rankiniu būdu išjungiamu blokavimo įtaisu

6.2.5.1.1.

Saugos diržo juosta su diržo įtraukikliu su rankiniu būdu išjungiamu blokavimo įtaisu tarp įtraukiklio fiksavimo padėčių neturi judėti daugiau kaip 25 mm.

6.2.5.1.2.

Saugos diržo įrenginio juosta turi būti ištraukiama iš diržo įtraukiklio su rankiniu būdu išjungiamu blokavimo įtaisu 6 mm tikslumu, atsižvelgiant į jos didžiausią ilgį, juostai įprasta traukimo kryptimi taikant ne mažesnį kaip 1,4 daN ir ne didesnį kaip 2,2 daN tempimą.

6.2.5.1.3.

Juosta turi būti ištraukta iš diržo įtraukiklio ir ją leidžiama įtraukti 7.6.1 pastraipoje aprašytu būdu, kol bus atlikta 5 000 ciklų. Tada su diržo įtraukikliu atliekamas 7.2 pastraipoje nurodytas korozijos bandymas ir 7.6.3 pastraipoje nurodytas dulkių bandymas. Paskui turi būti sėkmingai atlikta dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų. Atlikus pirmiau aprašytus bandymus, diržo įtraukiklis turi gerai veikti ir atitikti 6.2.5.1.1 bei 6.2.5.1.2 pastraipose nurodytus reikalavimus.

6.2.5.2. Diržo įtraukikliai su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu

6.2.5.2.1.

Saugos diržo juosta su diržo įtraukikliu su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu tarp įtraukiklio fiksavimo padėčių neturi judėti daugiau kaip 30 mm. Diržo naudotojui pasislinkus atgal, diržas turi arba likti savo pradinėje padėtyje arba į tą padėtį grįžti automatiškai, kai vėliau naudotojas pasislenka į priekį.

6.2.5.2.2.

Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga neturi būti mažesnė kaip 0,7 daN, įtraukimo jėgą matuojant, kaip nurodyta 7.6.4 pastraipoje, laisva atkarpa tarp manekeno ir diržo įtraukiklio.

Jei diržo įtraukiklis yra keleivio apsaugos sistemos viršutinės liemens dalies dalis, juostos įtraukimo jėga panašiai matuojant neturi būti mažesnė kaip 0,1 daN ir ne didesnė kaip 0,7 daN.

6.2.5.2.3.

Juosta turi būti ištraukta iš diržo įtraukiklio ir ją leidžiama įtraukti 7.6.1 pastraipoje aprašytu būdu, kol bus atlikta 5 000 ciklų. Tada atliekamas 7.2 pastraipoje nurodytas diržo įtraukiklio korozijos bandymas ir 7.6.3 pastraipoje nurodytas dulkių bandymas. Po jų turi būti sėkmingai atlikta dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų. Atlikus pirmiau aprašytus bandymus, diržo įtraukiklis turi gerai veikti ir atitikti 6.2.5.2.1 bei 6.2.5.2.2 pastraipose nurodytus reikalavimus.

6.2.5.3. Diržo įtraukikliai su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju

6.2.5.3.1.

Diržo įtraukiklis su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju, bandomas pagal 7.6.2 pastraipos reikalavimus, turi atitikti toliau išdėstytus reikalavimus. Veikiant vienam faktoriui pagal 2.14.4.1 pastraipą galioja tik specifikacijos, susijusios su transporto priemonės lėtėjimu.

6.2.5.3.1.1.

Blokavimo įtaisas turi įsijungti kai transporto priemonės lėtėjimas pasiekia 0,45 g (3) 4 tipo arba 0,85 g 4N tipo diržo įtraukiklių atveju.

6.2.5.3.1.2.

Blokavimo įtaisas neturi įsijungti, kai pagreičio vertė, matuojant juostos ištraukimo kryptimi, yra mažesnė kaip 0,8 g 4 tipo arba mažesnė kaip 1,0 g 4N tipo diržo įtraukiklių atveju.

6.2.5.3.1.3.

Blokavimo įtaisas neturi įsijungti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties pakreipiamas ne daugiau kaip 12o.

6.2.5.3.1.4.

Blokavimo įtaisas turi įsijungti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties, 4 tipo įtraukiklių atveju, pakreipiamas daugiau kaip 27o arba, 4N tipo įtraukiklių atveju, pakreipiamas 40o.

6.2.5.3.1.5.

Kai diržo įtraukiklio veikimas priklauso nuo išorinio signalo arba maitinimo šaltinio, konstrukcija turi užtikrinti, kad sustojus arba sugedus signalui arba maitinimo šaltiniui, diržo įtraukiklio blokavimo įtaisas įsijungtų automatiškai. Tačiau šio reikalavimo nebūtina laikytis, kai įtraukiklį veikia daugiau nei vienas faktorius, su sąlyga, kad veikiant tik vienam faktoriui, tai priklauso nuo išorinio signalo arba maitinimo šaltinio, o signalo arba maitinimo šaltinio gedimas vairuotojui parodomas optinėmis ir (arba) garso priemonėmis.

6.2.5.3.2.

Kai bandoma pagal 7.6.2 pastraipą, diržo įtraukiklis su blokavimo įtaisu, kuris avariniu atveju įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui, ir juostos jautris, turi atitikti nustatytus reikalavimus, o blokavimo įtaisas turi įsijungti, kai išsivyniojimo kryptimi matuojamas juostos pagreitis yra ne mažesnis kaip 2,0 g.

6.2.5.3.3.

Atliekant 6.2.5.3.1 ir 6.2.5.3.2 pastraipose nurodytus bandymus, prieš įsijungiant įtraukiklio blokavimo įtaisui, juosta neturi pajudėti daugiau kaip 50 mm, pradedant nuo 7.6.2.1 pastraipoje pateikto ilgio. Atliekant 6.2.5.3.1.2 pastraipoje nurodytą bandymą, blokavimo įtaisas neturi įsijungti juostą traukiant 50 mm nuo 7.6.2.1 pastraipoje nurodyto jos ilgio.

6.2.5.3.4.

Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga neturi būti mažesnė kaip 0,7 daN, kai pagal 7.6.4 pastraipą matuojama laisva atkarpa tarp manekeno ir diržo įtraukiklio.

Jei diržo įtraukiklis yra apsaugos sistemos viršutinės liemens dalies dalis, juostos įtraukimo jėga panašiai matuojant neturi būti mažesnė kaip 0,1 daN ir ne didesnė kaip 0,7 daN, išskyrus atvejus, kai dirže įtaisytas įtempimo mažinimo įtaisa, tada mažiausia įtraukimo jėga gali būti sumažinta iki 0,05 daN, kai toks įtaisas veikia. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga turi būti matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio.

Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, įvertinus įrenginio atitiktį šiems reikalavimams, jis neturi veikti.

Jei įrenginyje yra įtempimo mažinimo įtaisas, pirmiau aprašyta juostos įtraukimo jėga turi būti matuojama įtaisui veikiant ir neveikiant, kai atitiktis šiems reikalavimams vertinama prieš patvarumo bandymus ir po jų pagal 6.2.5.3.5 pastraipą.

6.2.5.3.5.

Juosta turi būti ištraukta iš diržo įtraukiklio ir ją leidžiama įtraukti 7.6.1 pastraipoje aprašytu būdu, kol bus atlikta 40 000 ciklų. Tada atliekamas 7.2 pastraipoje nurodytas diržo įtraukiklio korozijos bandymas, o po jo – 7.6.3 pastraipoje nurodytas dulkių bandymas. Po jų turi būti sėkmingai atlikta dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų (iš viso 45 000).

Jei įrenginyje įtaisytas įtempimo mažinimo įtaisas, pirmiau nurodyti bandymai atliekami kai įtaisas yra įjungtas ir išjungtas.

Atlikus pirmiau aprašytus bandymus, diržo įtraukiklis turi gerai veikti ir atitikti 6.2.5.3.1, 6.2.5.3.3 ir 6.2.5.3.4 pastraipose nurodytus reikalavimus.

6.2.5.4.

Po patvarumo bandymo, atliekamo kaip nurodyta 6.2.5.3.5 pastraipoje, ir iš karto po jo pagal 6.2.5.3.4 pastraipą atliekamo įtraukimo jėgos matavimo diržo įtraukikliai turi atitikti šias dvi specifikacijas:

6.2.5.4.1.

kai diržo įtraukikliai, išskyrus tuos su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu, yra bandomi pagal 7.6.4.2 pastraipos reikalavimus, diržai neturi būti laisvi ties liemeniu ir,

6.2.5.4.2.

kai sagtis atsegama liežuviui atlaisvinti, diržo įtraukiklis turėtų iki galo įtraukti juostą.

6.2.6. Išankstinės apkrovos įtaisas

6.2.6.1.

Pagal 7.2 pastraipą atlikus korozijos bandymą išankstinės apkrovos įtaisas (įskaitant susidūrimo jutiklį, prijungtą prie įtaiso originaliomis jungtimis, per kurias neteka srovė) turi veikti tinkamai.

6.2.6.2.

Turi būti patikrinta, ar įtaisui pradėjus veikti netyčia, jis negalėtų sužeisti naudotojo.

6.2.6.3.

Pirotechniniai išankstinės apkrovos įtaisai:

6.2.6.3.1.

pagal 7.9.2 pastraipą atlikus kondicionavimą, išankstinės apkrovos įtaiso neturi įjungti temperatūra, jis turi veikti tinkamai;

6.2.6.3.2.

turi būti taikomos atsargumo priemonės, kad išskiriamos karštos dujos neuždegtų arti esančių degių medžiagų.

6.3. Juostos

6.3.1. Bendrosios nuostatos

6.3.1.1.

Juostos turi turėti tokias savybes, kad būtų užtikrinta, jog slėgis, kuriuo jos veikia naudotojo kūną, būtų paskirstytas kuo tolygiau per visą juostų plotį ir kad juostos nesusisuktų nuo įtempimo. Juostos turi turėti energijos sugerties ir energijos išsklaidymo savybių. Juostų kraštai turi būti tokie, kad naudojamos juostos neirtų.

6.3.1.2.

Juostos plotis, esant 980 daN apkrovai, turi būti ne mažesnis kaip 46 mm. Šis matmuo turi būti matuojamas atliekant 7.4.2 pastraipoje nurodytą atsparumo trūkiui bandymą; įrenginys neturi būti sustabdomas.

6.3.2. Tvirtumas, atlikus kondicionavimą kambario temperatūroje

Kai pagal 7.4.1.1 pastraipą kondicionuojami du juostų pavyzdžiai, 7.4.2 pastraipoje nustatyta juostos trūkio apkrova turi būti ne mažesnė kaip 1 470 daN. Dviejų pavyzdžių trūkio apkrovų skirtumas neturi viršyti didesniosios iš išmatuotųjų trūkio apkrovų daugiau kaip 10 %.

6.3.3. Tvirtumas po specialaus kondicionavimo

Dviejų juostų pavyzdžių, kondicionuotų pagal vieną iš 7.4.1 pastraipoje nurodytų reikalavimų (išskyrus 7.4.1.1), juostos trūkio apkrova turi būti ne mažesnė kaip 75 % vidutinės apkrovos, nustatytos 6.3.2 pastraipoje nurodytame bandyme, ir ne mažesnė kaip 1 470 daN. Atliekanti bandymus techninė tarnyba gali apsieiti be vieno ar keleto šių bandymų, jei naudojamos medžiagos sudėtis arba turima informacija rodo, kad šis bandymas arba bandymai nereikalingi.

6.4. Diržo įrenginys arba keleivio apsaugos sistema

6.4.1. Dinaminis bandymas

6.4.1.1.

Pagal 7.7 pastraipą su diržo įrenginiu arba keleivio apsaugos sistema turi būti atliekamas dinaminis bandymas.

6.4.1.2.

Dinaminis bandymas turi būti atliekamas su dviem diržų įrenginiais, kurie anksčiau nebuvo veikiami apkrova, išskyrus atvejį, kai diržų įrenginiai yra keleivio apsaugos sistemų dalis, kai dinaminis bandymas turi būti atliktas su keleivio apsaugos sistemomis, skirtomis vienai sėdynių grupei, kuri anksčiau nebuvo veikiama apkrova. Bandytinų diržų įrenginių sagtys turi atitikti 6.2.2.4 pastraipoje nurodytus reikalavimus. Kai saugos diržai yra su įtraukikliais, su įtraukikliu turi būti atliekamas 7.6.3 pastraipoje nurodytas atsparumo dulkėms bandymas; be to, kai saugos diržai arba keleivio apsaugos sistemos yra su išankstinės apkrovos įtaisu, kuriame naudojamos pirotechnikos priemonės, įtaisas turi būti kondicionuojamas pagal 7.9.2 pastraipoje nurodytus reikalavimus.

6.4.1.2.1.

Su diržais turi būti atliekamas 7.2 pastraipoje aprašytas korozijos bandymas; po jo įprastomis naudojimo sąlygomis su sagtimis atliekama 500 papildomų atsegimo ir užsegimo ciklų.

6.4.1.2.2.

Su saugos diržais, kuriuose įtaisyti įtraukikliai, atliekami 6.2.5.2 arba 6.2.5.3 pastraipoje aprašyti bandymai. Tačiau, jei jau buvo atliktas įtraukiklio korozijos bandymas pagal 6.4.1.2.1 pastraipoje nurodytus reikalavimus, šio bandymo nereikia kartoti.

6.4.1.2.3.

Jei diržas skirtas naudoti su diržo aukščio reguliavimo įtaisu, kaip apibrėžta 2.14.6 pastraipoje, bandymas atliekamas įtaisą nustačius pačioje nepatogiausioje padėtyje (-yse), kurią (-ias) parenka už bandymus atsakinga techninė tarnyba. Tačiau jei diržo aukščio reguliavimo įtaisą sudaro diržo tvirtinimo įtaisas, kaip patvirtinta pagal Taisyklės Nr. 14 nuostatas, už bandymus atsakinga techninė tarnyba savo nuožiūra gali taikyti 7.7.1 pastraipoje nurodytus reikalavimus.

6.4.1.2.4.

Kai saugos diržas yra su išankstinės apkrovos įtaisu, mažiausias 6.4.1.3.2 pastraipoje nustatytas poslinkis gali būti sumažintas per pusę. Atliekant šį bandymą, išankstinės apkrovos įtaisas turi būti įjungtas.

6.4.1.2.5.

Kai saugos diržas yra su įtempimo mažinimo įtaisu, atliekamas patvarumo bandymas, įtaisas pagal 6.2.5.3.5 pastraipą prieš atliekant dinaminį bandymą turi būti įjungtas. Tada atliekamas dinaminis bandymas, per kurį įtempimo mažinimo įtaisas taip pat turi būti įjungtas.

6.4.1.3.

Atliekant šį bandymą, turi būti laikomasi nurodytų reikalavimų:

6.4.1.3.1.

jokia naudotojo apsaugai svarbi diržo įrenginio arba apsaugos sistemos dalis neturi lūžti ir jokia sagtis, fiksavimo arba poslinkio sistema neturi atsilaisvinti arba atsisegti ir

6.4.1.3.2.

bandant juosmens diržus manekeno poslinkis į priekį turi būti 80–200 mm ties dubeniu. Bandant kitų tipų diržus, poslinkis į priekį ties dubeniu turi būti 80–200 mm, o ties krūtine – 100–300 mm. Bandant diržų komplektą, pirmiau apibrėžti mažiausi poslinkiai gali būti sumažinti per pusę. Šie poslinkiai yra susiję su šios taisyklės 7 priedo 6 pav. parodytais matavimo taškais.

6.4.1.3.3.

Kai saugos diržas skirtas naudoti priekinėje kraštinėje sėdimojoje vietoje, prieš kurią įrengta oro pagalvė, krūtinės atskaitos taško poslinkis gali viršyti 6.4.1.3.2 pastraipoje nustatytą dydį, jeigu jo greitis ties šia verte neviršija 24 km/h.

6.4.1.4.

Keleivio apsaugos sistema:

6.4.1.4.1.

Krūtinės atskaitos taško slinktisjudėjimas gali viršyti 6.4.1.3.2 pastraipoje nustatytą dydį, jei apskaičiavimu arba papildomu bandymu gali būti įrodyta, kad jokia per dinaminį bandymą naudojamo manekeno liemens arba galvos dalis nepalies jokios priekyje esančios standžios transporto priemonės dalies, išskyrus krūtine paliečiamą vairo mechanizmą, jei šis atitinka Taisyklės Nr. 12 reikalavimus, ir su sąlyga, kad susilietimas neįvyks didesniu kaip 24 km/h greičiu. Atliekant šį vertinimą sėdynė turi būti 7.7.1.5 pastraipoje nustatytoje padėtyje.

6.4.1.4.2.

Transporto priemonėse, kuriose naudojami tokie įtaisai, poslinkio ir fiksavimo priemonės, leidžiančios visiems keleiviams išlipti iš transporto priemonės, po dinaminio bandymo turi išlikti valdomos ranka.

6.4.1.5.

Keleivio apsaugos sistemos atveju, pagal leidžiančią nukrypti nuostatą poslinkis gali būti didesnis nei nustatytas 6.4.1.3.2 pastraipoje, kai prie sėdynės pritaisytam viršutiniam tvirtinimo įtaisui taikoma Taisyklės Nr. 14 7.4 pastraipoje pateikta leidžianti nukrypti nuostata.

6.4.2. Tvirtumas po kondicionavimo dilinimu

6.4.2.1.

Abiejų pagal 7.4.1.6 pastraipoje nurodytus reikalavimus kondicionuotų pavyzdžių atsparumas trūkiui turi būti vertinamas pagal 7.4.2 ir 7.5 pastraipų reikalavimus. Jis turi būti bent jau lygus 75 % atsparumo trūkiui vidurkio, nustatyto per nenudilintų juostų bandymus, ir ne mažesnis nei mažiausia apkrova, nustatyta bandomam elementui. Dviejų pavyzdžių atsparumo trūkiui skirtumas neturi viršyti daugiau kaip 20 % didžiausio išmatuoto atsparumo trūkiui. Atliekant 1 ir 2 tipo procedūras, atsparumo trūkiui bandymas atliekamas tik su juostų pavyzdžiais (7.4.2 pastraipa). Per 3 tipo procedūrą atsparumo trūkiui bandymas atliekamas naudojant juostą kartu su metaline dalimi (7.5 pastraipa).

6.4.2.2.

Lentelėje pateiktoms diržo įrenginio dalims, kurioms taikoma dilinimo procedūra, taikytini procedūrų tipai nurodyti raide „x“. Kiekvienai procedūrai turi būti naudojamas naujas pavyzdys.

	1 procedūra	2 procedūra	3 procedūra
Priedas	—	—	x
Kreiptuvas arba skriemulys	—	x	—
Sagties kilpa	—	x	x
Reguliavimo įtaisas	x	—	x
Prie juostos prisiūtos dalys	—	—	x

7. BANDYMAI

7.1. Pavyzdžių, pateiktų tvirtinti saugos diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipą, naudojimas (žr. šios taisyklės 13 priedą)

7.1.1.

Sagčiai patikrinti, sagties žemos temperatūros bandymui, 7.5.4 pastraipoje aprašytam žemos temperatūros bandymui, prireikus, sagties patvarumo bandymui, diržo korozijos bandymui, įtraukiklio veikimo bandymams, dinaminiam bandymui ir sagties atsegimo bandymui, kuris atliekamas po dinaminio bandymo, reikalingi du diržai arba dvi keleivio apsaugos sistemos. Vienas iš šių dviejų pavyzdžių naudojamas diržui arba keleivio apsaugos sistemai tikrinti.

7.1.2.

Vienas diržas arba viena keleivio apsaugos sistema reikalingi norint patikrinti sagtį ir atlikti sagties, tvirtinimo detalių, diržo reguliavimo įtaisų ir prireikus įtraukiklių tvirtumo bandymą.

7.1.3.

Du diržai arba dvi keleivio apsaugos sistemos reikalingi sagčiai patikrinti ir atlikti trumpojo slydimo bei dilinimo bandymą. Su vienu iš šių dviejų pavyzdžių atliekamas diržo reguliavimo įtaiso veikimo bandymas.

7.1.4.

Juostos pavyzdys naudojamas išbandyti juostos atsparumą trūkiui. Šio pavyzdžio dalis turi būti saugoma tol, kol galios patvirtinimas.

7.2. Korozijos bandymas

7.2.1.

Visas saugos diržo įrenginys dedamas į bandymo kamerą, kaip nurodyta šios taisyklės 12 priede. Kai įrenginyje yra įtraukiklis, juosta turi būti išvyniota iki pat galo, paliekant 300 ± 3 mm. Išskyrus trumpas pertraukas, kurios gali būti reikalingos, pvz., patikrinti ir papildyti druskos tirpalo kiekį, bandymas be perstojo atliekamas 50 valandų.

7.2.2.

Atlikus bandymą, įrenginys atsargiai nuplaunamas arba pakišamas po švariu tekančiu ne aukštesnės kaip 38 oC temperatūros vandeniu, kad būtų pašalintos galėjusios susidaryti druskos nuosėdos; tada prieš tikrinant, įrenginys paliekamas džiūti kambario temperatūroje 24 valandas, kaip nurodyta 6.2.1.2 pastraipoje.

7.3. Trumpojo slydimo bandymas (žr. šios taisyklės 11 priedo 3 pav.)

7.3.1.

Trumpojo slydimo bandymui atlikti pateikiami pavyzdžiai bent 24 valandas laikomi 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore. Bandymas atliekamas 15–30 oC temperatūroje.

7.3.2.

Turi būti užtikrinta, kad laisva reguliavimo įtaiso dalis ant bandymų stendo būtų nukreipta aukštyn arba žemyn, kaip ir transporto priemonėje.

7.3.3.

5 daN apkrova pritvirtinama prie apatinio juostos dalies galo. Kitas galas turi būti judinamas pirmyn ir atgal: visa amplitudė – 300 ± 20 mm (žr. pav.).

7.3.4.

Jei yra laisvos atsargai naudojamos juostos, ji neturi būti kaip nors pritvirtinta arba prispausta prie dalies, kurią veikia apkrova.

7.3.5.

Turi būti užtikrinta, kad juosta bandymų stende būdama neįtempta, nuo reguliavimo įtaiso leistųsi įgaubtos kreivės pavidalu, kaip ir transporto priemonėje. Bandymų stende naudojama 5 daN apkrova turi būti nukreipta vertikaliai taip, kad nesiūbuotų, o diržas nesusisuktų. Kaip ir transporto priemonėje, prietaisui nustatoma 5 daN apkrova.

7.3.6.

Prieš faktinę bandymo pradžią atliekama 20 ciklų serija, kad tinkamai nusistatytų savaime susiveržianti sistema.

7.3.7.

0,5 ciklo per sekundę dažniu atliekama 1 000 ciklų, visos amplitudės dydis 300 ± 20 mm. 5 daN apkrova taikoma tik tiek laiko, per kurio kiekvienos pusės trukmę įvyksta 100 ± 20 mm poslinkis.

7.4. Juostų kondicionavimas ir atsparumo trūkiui bandymas (statinis)

7.4.1. Juostų kondicionavimas dėl atsparumo trūkiui bandymo

Atkirpti juostų pavyzdžiai, kaip nurodyta 3.2.4 pastraipoje, kondicionuojami taip:

7.4.1.1. Kondicionavimas temperatūra ir drėgme

Juosta bent 24 valandas turi būti laikoma 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore. Jei iš karto po kondicionavimo bandymas nėra atliekamas, pavyzdys iki bandymo pradžios turi būti laikomas hermetiškai uždarytoje talpoje. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo arba išėmimo iš talpos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.4.1.2. Atsparumas šviesai

7.4.1.2.1.

Turi būti taikomos Rekomendacijos ISO 105-B02(1978) nuostatos. Juosta turi būti laikoma šviesoje tol, kol etaloniniai mėlyni dažai Nr. 7 išblunka taip, kad jų atspalvį galima priskirti ketvirtam pustonių skalės laipsniui.

7.4.1.2.2.

Atlikus bandymą šviesa, juosta bent 24 valandas laikoma 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore. Jei iš karto po kondicionavimo bandymas nėra atliekamas, pavyzdys iki bandymo pradžios turi būti laikomas hermetiškai uždarytoje talpoje. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.4.1.3. Atsparumas šalčiui

7.4.1.3.1.

Juosta bent 24 valandas laikoma 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore.

7.4.1.3.2.

Tada juosta pusantros valandos laikoma ant lygaus paviršiaus žemos temperatūros kameroje, kurioje oro temperatūra yra –30 ± 5 oC. Tada juosta sulankstoma ir pakišama po iš anksto iki –30 ± 5 oC temperatūros atšaldytu 2 ±0,2 kg svorio svarsčiu. Kai apkrauta juosta 30 minučių išlaikoma toje pačioje žemos temperatūros kameroje, svoris pašalinamas ir per penkias minutes nuo juostos išėmimo iš žemos temperatūros kameros turi būti matuojama trūkimo apkrova.

7.4.1.4. Atsparumas karščiui

7.4.1.4.1.

Juosta 24 valandas laikoma 60 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore.

7.4.1.4.2.

Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos išėmimo iš šildymo spintos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.4.1.5. Atsparumas drėgmei

7.4.1.5.1.

Visiškai panardinta juosta 3 valandas laikoma distiliuotame 20 ±5 oC temperatūros vandenyje, į kurį įpilta drėkiklio. Galima naudoti bet kokį bandomam pluoštui tinkamą drėkiklį.

7.4.1.5.2.

Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos ištraukimo iš vandens praėjus ne daugiau kaip 10 minučių.

7.4.1.6. Kondicionavimas dilinimu

7.4.1.6.1.

Kondicionavimas dilinimu bus atliekamas su kiekvienu įtaisu, kuriame juosta liečia standžią diržo dalį, išskyrus visus reguliavimo įtaisus, kai trumpojo slydimo bandymas (7.3) parodo, kad juosta slysta mažiau nei per pusę nustatytos vertės; tokiu atveju kondicionavimo dilinimu 1 procedūra (7.4.1.6.4.1) bus nereikalinga. Nustatant kondicionavimo įtaisą, bus maždaug išlaikoma santykinė juostos ir sąlyčio sritis.

7.4.1.6.2.

Pavyzdžiai bent 24 valandas laikomi 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės ore. Patalpos temperatūra atliekant dilinimo procedūrą turi būti 15–30 oC.

7.4.1.6.3.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos bendros kiekvienos dilinimo procedūros sąlygos.

	Apkrova daN	Dažnis Hz	Ciklų skaičius	Poslinkis mm
1 procedūra	2,5	0,5	5 000	300 ± 20
2 procedūra	0,5	0,5	45 000	300 ± 20
3 procedūra (*3)	0–5	0,5	45 000	—

Šios lentelės penktame stulpelyje pateiktas poslinkis yra juostos judėjimo pirmyn ir atgal amplitudė.

7.4.1.6.4.

Išsamios kondicionavimo procedūros

7.4.1.6.4.1.

1 procedūra: skirta atvejams, kai juosta slysta per reguliavimo įtaisą.

Viename juostos gale vertikalia kryptimi turi būti išlaikoma pastovi 2,5 daN apkrova – kitas juostos galas turi būti pritvirtintas prie įtaiso, kuris horizontalia kryptimi trauko juostą pirmyn ir atgal.

Reguliavimo įtaisas ant horizontalios juostos nustatomas taip, kad juosta liktų įtempta (žr. šios taisyklės 11 priedo 1 pav.).

7.4.1.6.4.2

2 procedūra: skirta atvejams, kai kinta per standžią dalį slenkančios juostos kryptis.

Atliekant šį bandymą, juostų kampai turi būti išlaikomi tokie, kaip parodyta šios taisyklės 11 priedo 2 pav.

Per šį bandymą turi būti pastoviai išlaikoma 0,5 daN apkrova.

Tai atvejais, kai daugiau kaip vieną kartą kinta per standžią dalį slenkančios juostos kryptis, 0,5 daN apkrova gali būti didinama, kad būtų pasiektas nurodytas juostos 300 mm dydžio judėjimas per standžią dalį.

7.4.1.6.4.3.

3 procedūra: skirta atvejams, kai juosta prie standžios dalies yra prisiūta arba pritvirtinta panašiomis priemonėmis.

Visas judėjimas pirmyn ir atgal turi būti 300 ± 20 mm dydžio, bet 5 daN apkrova taikoma tik per kiekvieno pusperiodžio 100 ± 20 mm dydžio poslinkį (žr. šios taisyklės 11 priedo 3 pav.).

7.4.2. Juostos atsparumo trūkiui bandymas (statinis bandymas)

7.4.2.1.

Kiekvienas bandymas turi būti atliekamas su dviem naujais pakankamo ilgio juostos pavyzdžiais, kondicionuotais pagal 7.4.1 pastraipos reikalavimus.

7.4.2.2.

Kiekviena juosta turi būti suspausta tarp tempimo bandymo įrenginio spaustuvų. Spaustuvai turi būti pagaminti taip, kad nebūtų galima juostos nutraukti spaustuvuose arba prie jų. Skersinio poslinkio greitis turi būti apie 100 mm/min. Bandymo pradžioje laisva pavyzdžio atkarpa tarp įrenginio spaustuvų turi būti 200 mm ± 40 mm ilgio.

7.4.2.3.

Kai apkrova pasiekia 980 daN, juostos plotis turi būti matuojamas nestabdant įrenginio.

7.4.2.4.

Tempimas turi būti stiprinamas, kol juosta nutrūksta; trūkio apkrova užfiksuojama.

7.4.2.5.

Jeigu juosta slysta arba trūksta viename iš spaustuvų arba 10 mm atstumu nuo jų, bandymas negalioja ir su nauju pavyzdžiu turi būti atliekamas kitas bandymas.

7.5. Diržo įrenginio sudedamųjų dalių, kuriose yra standžių dalių, bandymas

7.5.1.

Sagtis ir reguliavimo įtaisas tomis diržo įrenginio dalimis, prie kurių diržas būna paprastai pritvirtintas, tvirtinamas prie tempimo bandymo įrenginio ir apkrova padidinama iki 980 daN.

Diržų komplekto atveju sagtis prie bandymo įrenginio pritvirtinama juostomis, kurios yra pritvirtintos prie sagties ir liežuvėlio arba dviejų liežuvėlių, esančių maždaug simetriškai sagties geometrinio centro atžvilgiu. Jei sagtis arba reguliavimo įtaisas yra tvirtinimo detalės dalis arba bendra trijose vietose tvirtinamo diržo dalis, sagtis arba reguliavimo įtaisas bandomi su tvirtinimo detale pagal 7.5.2 pastraipą, išskyrus atvejį, kai įtraukikliai viršutiniame diržo tvirtinimo įtaise turi skriemulį arba juostos kreiptuvą, taikant 980 daN apkrovą, o ant ritės likusi suvyniota juostos atkarpa yra tokio ilgio, kuris lieka blokavimo įtaisui įsijungus kuo arčiau ties 450 mm atstumu nuo juostos galo.

7.5.2.

Tvirtinimo detalės ir visi diržo aukščio reguliavimo įtaisai bandomi 7.5.1 pastraipoje nurodytu būdu, bet taikoma 1 470 daN apkrova, kuri pagal 7.7.1 pastraipos antrojo sakinio reikalavimus taikoma pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, galimomis transporto priemonėje, kurioje naudojamas tinkamai įrengtas diržo įrenginys. Kai yra įtraukikliai, bandymas atliekamas juostą iki galo išvyniojus.

7.5.3.

Du diržo įrenginio pavyzdžiai dviem valandoms įdedami į šaldymo kamerą, kurioje palaikoma –10o ± 1 oC temperatūra. Porinės sagties dalys turi būti sujungtos rankiniu būdu iš karto po to, kai diržas išimamas iš šaldymo kameros.

7.5.4.

Du diržo įrenginio pavyzdžiai dviem valandoms įdedami į šaldymo kamerą, kurioje palaikoma –10o ± 1 oC temperatūra. Tada bandomosios standžios detalės ir plastikinės dalys paeiliui dedamos ant plokščio plieninio paviršiaus (jis kartu su pavyzdžiais buvo laikomas šaldymo kameroje), kuris padėtas ant horizontalaus standaus bloko, sveriančio bent 100 kg, paviršiaus; per 30 sekundžių nuo detalių išėmimo iš šaldymo kameros iš 300 mm aukščio ant jų numetamas 18 kg sveriantis plieninis svarmuo. 18 kg svarmens smogiamojo paviršiaus kietumas turi būti bent 45 HRC, tai iškilasis paviršius, kurio skersinis spindulys – 10 mm, o išilginis – 150 mm. Su vienu pavyzdžiu bandymas atliekamas tą pavyzdį padėjus taip, kad išlenkto strypo ašis sutaptų su juosta, o kitas pavyzdys juostos atžvilgiu padedamas 90o kampu.

7.5.5.

Sagtims, turinčioms dviem saugos diržams bendrų dalių, apkrova taikoma taip, kad būtų imituojamos sagčių naudojimo sąlygos transporto priemonėje, kai sėdynės yra nustatytos į vidurinę padėtį. Kiekvienai juostai vienu metu taikoma 1 470 daN apkrova. Apkrovos taikymo kryptis nustatoma pagal 7.7.1 pastraipą. Bandymui atlikti tinkamas įrenginys parodytas šios taisyklės 10 priede.

7.5.6.

Kai atliekamas rankiniu būdu reguliuojamo įtaiso bandymas, juosta pro jį turi būti traukiama tolygiai, atsižvelgiant į įprastas naudojimo sąlygas, maždaug 100 mm/s greičiu ir ištraukus pirmuosius juostos 25 mm, matuojama didžiausia jėga, apvalinant iki 0,1 daN. Atliekant bandymą, juosta per įtaisą turi būti traukiama dviem kryptimis; prieš matavimą su juosta turi būti atlikta 10 eigos ciklų.

7.6. Papildomi saugos diržų su įtraukikliais bandymai

7.6.1. Įtraukiklio mechanizmo patvarumas

7.6.1.1.

Juosta turi būti ištraukiama ir leidžiama ją įtraukti, kol ne didesniu kaip 30 ciklų per minutę greičiu bus atliktas reikiamas ciklų skaičius. Įtraukiklių su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju, blokavimo įtaiso įsijungimą sukeliantis truktelėjimas atliekamas kas penktą ciklą.

Kiekvienoje iš penkių ištraukimo padėčių atliekamas vienodas skaičius truktelėjimų, būtent 90, 80, 75, 70 ir 65 % įtraukiklyje likusios suvyniotos juostos ilgio. Tačiau, kai juosta yra ilgesnė negu 900 mm, anksčiau nurodyti procentiniai dydžiai turi būti taikomi galutiniam 900 mm juostos, kuri gali būti ištraukta iš įtraukiklio, ilgiui.

7.6.1.2.

Bandymams atlikti tinkamas įrenginys, pirmiau apibrėžtas 7.6.1.1 pastraipoje, parodytas šios taisyklės 3 priede.

7.6.2. Įtraukiklių su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju, blokavimo įtaiso įsijungimas

7.6.2.1.

Įtraukiklio blokavimo įtaiso įsijungimas turi būti bandomas, kai juostos išvyniojama tiek, kad įtraukiklyje būtų likę 300 ± 3 mm.

7.6.2.1.1.

Kai įtraukiklio blokavimo įtaisas įsijungia judant juostai, ištraukimas turi vykti ta kryptimi, kuri paprastai būdinga tada, kai įtraukiklis yra įrengtas transporto priemonėje.

7.6.2.1.2.

Kai bandomas įtraukiklių jautrumas transporto priemonės lėtėjimui, jie turi būti bandomi taikant anksčiau nurodytą ištraukimo ilgį ir traukiant išilgai dviejų viena kitai statmenų ašių, kurios yra horizontalios, jei įtraukiklis transporto priemonėje sumontuotas pagal saugos diržo gamintojo nurodymus. Jeigu ši padėtis nėra nurodyta, bandymų institucija turi pasikonsultuoti su saugos diržo gamintoju. Viena iš šių ašių turi būti išdėstyta bandymus atliekančios techninės tarnybos pasirinkta kryptimi, kad atsižvelgiant į blokavimo įtaiso įsijungimą, būtų taikomos nepalankiausios sąlygos.

7.6.2.2.

Bandymams atlikti tinkamas įrenginys, pirmiau apibrėžtas 7.6.2.1 pastraipoje, aprašytas šios taisyklės 4 priede. Bet kuris toks bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad būtų garantuota, jog bus pasiekiamas reikiamas greitėjimas prieš ištraukiant juostą iš įtraukiklio daugiau kaip 5 mm, ir ištraukimas vyktų, kai greitėjimas vidutiniškai didėja bent 25 g/s (4), bet ne daugiau kaip 150 g/s (4).

7.6.2.3.

Kad nebūtų pažeidžiami 6.2.5.3.1.3 ir 6.2.5.3.1.4 pastraipose nurodyti reikalavimai, įtraukiklis turi būti montuojamas ant horizontalaus stalo, o stalas kreipiamas ne didesniu kaip 2o per sekundę greičiu tol, kol įvyksta užsifiksavimas. Bandymas turi būti pakartotas kreipiant kitomis kryptimis, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi reikalavimų.

7.6.3. Atsparumas dulkėms

7.6.3.1.

Įtraukiklis dedamas į bandymo kamerą, kaip aprašyta šios taisyklės 5 priede. Jo montavimo kryptis turi būti panaši į tą, kuri būna įtaisą sumontavus transporto priemonėje. Bandymo kameroje turi būti dulkių, kaip apibrėžta 7.6.3.2 pastraipoje. Iš diržo įtraukiklio ištraukiama 500 mm juostos ir ji laikoma ištraukta, išskyrus atvejį, kai po kiekvieno dulkių sumaišymo per vieną ar dvi minutes turi būti atliekama 10 ištisų įtraukimo ir ištraukimo ciklų. Penkias valandas kas 20 minučių dulkės pamaišomos sausu suspaustu oru be alyvos, leidžiamu 5,5 × 105±0,5 × 105 Pa slėgiu pro 1,5±0,1 mm skersmens angą.

7.6.3.2.

7.6.3.1 pastraipoje aprašytame bandyme naudojamos dulkės turi būti sudarytos iš maždaug 1 kg sauso kvarco. Dalelės turi būti tokio dydžio:

a)	išpučiamos pro 150 μm dydžio angą, vielos skersmuo 104 μm: 99–100 %;

b)	išpučiamos pro 105 μm dydžio angą, vielos skersmuo 64 μm: 76–86 %;

c)	išpučiamos pro 75 μm dydžio angą, vielos skersmuo 52 μm: 60–70 %.

7.6.4. Įtraukimo jėgos

7.6.4.1.

Įtraukimo jėgos turi būti matuojamos saugos diržo įrenginį pritaikius prie manekeno, kaip ir 7.7 pastraipoje aprašytame dinaminiame bandyme. Juostos įtempimas matuojamas sąlyčio su manekenu (bet šiek tiek atokiau) taške, kai juosta traukiama apytiksliai 0,6 m/min greičiu. Kai saugos dirže yra įtempimo mažinimo įtaisas, įtraukimo jėga ir juostos įtempimas matuojami kai įtempimo mažinimo įtaisas yra įjungtas ir neįjungtas.

7.6.4.2.

Prieš atliekant 7.7 pastraipoje aprašytą dinaminį bandymą, pasodintas manekenas, aprengtas medvilniniais marškinėliais, pakreipiamas į priekį tiek, kad iš įtraukiklio išsitrauktų 350 mm juostos, tada grąžinamas į pradinę padėtį.

7.7. Diržo įrenginio arba keleivio apsaugos sistemos dinaminis bandymas

7.7.1.

Diržo įrenginys montuojamas vežimėlyje, kuriame yra sėdynė ir tvirtinimo įtaisas, apibrėžti šios taisyklės 6 priede. Tačiau jei diržo įrenginys skirtas specialioms transporto priemonėms arba specialaus tipo transporto priemonėms, atstumus tarp manekeno ir tvirtinimo įtaisų nustato bandymus atliekanti tarnyba, remdamasi su diržu pateiktomis montavimo instrukcijomis arba transporto priemonės gamintojo pateiktais duomenimis. Jei dirže įtaisytas diržo aukščio reguliavimo įtaisas, apibrėžtas 2.14.6 pastraipoje, įtaiso padėtis ir tvirtinimo priemonės turi būti tokios pačios, kaip transporto priemonėje.

Tuo atveju, kai dinaminis bandymas atliekamas su tam tikru transporto priemonių tipu, bandymas neturi būti kartojamas su kitais transporto priemonių tipais, jei kiekviena tvirtinimo vieta nuo atitinkamos išbandyto diržo tvirtinimo vietos skiriasi ne daugiau kaip 50 mm. Gamintojai gali pasirinktinai bandymui nustatyti spėjamas tvirtinimo vietas, kad būtų išbandyta kuo daugiau realių tvirtinimo vietų.

7.7.1.1.

Kai saugos diržas arba keleivio apsaugos sistema yra įrenginio, kurį prašoma patvirtinti kaip keleivio apsaugos sistemą, dalis, saugos diržas tvirtinamas prie transporto priemonės konstrukcijos dalies, prie kurios įprastai tvirtinama keleivio apsaugos sistema; ši dalis turi būti tvirtai pritvirtinta prie bandymų vežimėlio 7.7.1.2–7.7.1.6 pastraipose aprašytu būdu.

Kai saugos dirže arba apsaugos sistemoje yra išankstinės apkrovos įtaisų, turinčių sudedamųjų dalių, išskyrus pačiame diržo įrenginyje įtaisytas dalis, diržo įrenginys bandymų vežimėlyje montuojamas kartu su reikalingomis papildomomis transporto priemonės dalimis 7.7.1.2–7.7.1.6 pastraipose aprašytu būdu.

Kai šių įtaisų negalima išbandyti bandymų vežimėlyje, gamintojas pasirinktinai gali įprastu priekinio susidūrimo bandymu, kuris atliekamas 50 km/h greičiu pagal ISO 3560 (1975) procedūrą, įrodyti, kad įtaisas atitinka šios taisyklės reikalavimus.

7.7.1.2.

Dėl transporto priemonei tvirtinti per bandymą taikomo metodo neturi padidėti sėdynių tvirtinimo įtaisų arba saugos diržų tvirtumas ar sumažėti įprasta konstrukcijos deformacija. Priekyje neturi būti jokios transporto priemonės detalės, kuri ribodama manekeno judėjimą į priekį, išskyrus kojų judėjimą, per bandymą sumažintų keleivio apsaugos sistemą veikiančią apkrovą. Pašalintos konstrukcijos detalės gali būti pakeistos tokio paties tvirtumo detalėmis su sąlyga, kad jos netrukdys manekenui judėti į priekį.

7.7.1.3.

Laikoma, kad tvirtinimo įtaisas atitinka nustatytus reikalavimus, jei neišsikiša už konstrukcijos pločio gabaritų ir jei transporto priemonė arba konstrukcija yra įtvirtinta arba užfiksuota priekyje ne mažesniu kaip 500 mm atstumu nuo keleivio apsaugos sistemos tvirtinimo vietos. Gale konstrukcija turi būti pritvirtinta pakankamu atstumu už tvirtinimo vietų, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi visų 7.7.1.2 pastraipoje nurodytų reikalavimų.

7.7.1.4.

Sėdynės turi būti sustatytos ir išdėstytos tvirtinimo bandymus atliekančios techninės tarnybos parinktoje važiavimo padėtyje, stengiantis, kad tvirtumo atžvilgiu būtų kuo nepalankesnės sąlygos, suderinamos su manekeno montavimu transporto priemonėje. Sėdynių padėtys turi būti nurodytos ataskaitoje. Sėdynės atlošas, jeigu jo polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotas, kaip nustatyta gamintojo, o jei ši padėtis nenurodyta, nustatomas tikrasis sėdynės atlošo polinkio kampas, kurio reikšmė kuo artimesnė 25o (M1 ir N1 transporto priemonėse), o visų kitų kategorijų transporto priemonėse – kuo artimesnė 15o.

7.7.1.5.

Norint įvertinti atitiktį 6.4.1.4.1 pastraipos reikalavimams, sėdynė turi būti pačioje tolimiausioje priekinėje vairavimo arba važiavimo padėtyje, tinkamoje atsižvelgiant į manekeno matmenis.

7.7.1.6.

Visos bet kurios sėdynių grupės sėdynės turi būti bandomos vienu metu.

7.7.1.7.

Diržų komplekto sistemos dinaminiai bandymai atliekami be tarpukojo juostos (įrenginio), jeigu jis yra.

7.7.2.

Diržo įrenginys tvirtinamas prie šios taisyklės 7 priede aprašyto manekeno: tarp manekeno nugaros ir sėdynės atlošo dedama 25 mm storio lenta. Diržas patikimai pritvirtinamas prie manekeno. Tada lenta turi būti išimama, kad visa manekeno nugara liestų sėdynės atlošą. Reikia patikrinti, kad sujungiant dvi sagties dalis, nesumažėtų užsegimo patikimumas.

7.7.3.

Laisvi juostų galai turi būti pakankamai toli už reguliavimo įtaisų, kad įtaisai galėtų slysti.

7.7.4.

Tada vežimėliui turi būti suteikiamas toks greitis, kad susidūrimo momentu jo laisvasis greitis būtų 50 km/h ± 1 km/h, o manekenas išliktų stabilus. Vežimėlio stabdymo kelias turi būti 40 cm ± 5 cm. Lėtėdamas vežimėlis turi išlikti horizontalioje padėtyje. Vežimėlis turi būti stabdomas naudojant šios taisyklės 6 priede nurodytą prietaisą arba bet kokį kitą lygiaverčius rezultatus užtikrinantį įrenginį. Prietaisas turi atitikti šios taisyklės 8 priede nurodytas charakteristikas.

7.7.5.

Turi būti pamatuotas vežimėlio greitis prieš pat susidūrimą, manekeno poslinkis į priekį ir krūtinės greitis, kai jos poslinkis – 300 mm.

7.7.6.

Po susidūrimo diržo įrenginys arba keleivio apsaugos sistema ir jos standžios dalys turi būti apžiūrėti (neatsegus sagties), siekiant nustatyti, ar nėra sutrikimų bei lūžių. Keleivio apsaugos sistemų atveju po bandymo taip pat turi būti patikrinta, ar prie vežimėlio pritvirtintos transporto priemonės konstrukcijos dalys patyrė kokią nors matomą ilgalaikę deformaciją. Jei tokia deformacija yra, turi būti atsižvelgta į visus apskaičiavimus, atliktus pagal 6.4.1.4.1 pastraipą.

7.8. Sagties atsegimo bandymas

7.8.1.

Per šį bandymą naudojami diržų įrenginiai arba apsaugos įtaisai, su kuriais jau atliktas dinaminis bandymas pagal 7.7 pastraipą.

7.8.2.

Diržo įrenginys, neatsegus sagties, išimamas iš bandymų vežimėlio. Tiesiogiai traukiant prie sagties pritaisytas juostas, juostos veikiamos

daN apkrova. (Suprantama, kad n yra prie užsegtos sagties pritaisytų juostų skaičius.) Kai sagtis yra pritaisyta prie standžios dalies, apkrova taikoma tuo pačiu kampu, kuris susidaro tarp sagties ir standžios dalies per dinaminį bandymą. Apkrova taikoma 400 ± 20 mm/min. greičiu, ji nukreipiama į sagties atsegimo mygtuko geometrinį centrą, išilgai fiksuotos ašies, lygiagrečios su pradine mygtuko judėjimo kryptimi. Taikant sagčiai atsegti reikalingą jėgą, sagtį turi prilaikyti standi atrama. Pirmiau nurodyta apkrova neturi viršyti 6.2.2.5 pastraipoje nurodytos ribos. Bandymo įrangos sąlyčio taškas turi būti rutulio formos, 2,5 mm ±0,1 mm skersmens. Tai turi būti metalinis nušlifuotas paviršius.

7.8.3.

Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga ir užregistruoti visi sutrikimai.

7.8.4.

Atlikus sagties atsegimo bandymą, turi būti patikrintos visos diržo įrenginio arba apsaugos įtaiso sudedamosios dalys, su kuriomis buvo atlikti 7.7 pastraipoje nurodyti bandymai, ir bandymo ataskaitoje įrašomas žalos, padarytos diržo įrenginiui arba apsaugos įtaisui, dydis.

7.9. Papildomi saugos diržų su išankstinės apkrovos įtaisais bandymai

7.9.1. Kondicionavimas

Išankstinės apkrovos įtaisas gali būti atskirtas nuo bandytino saugos diržo ir 24 valandas laikomas 60o ± 5 oC temperatūroje. Tada dviem valandoms temperatūra padidinama iki 100o ± 5 oC. Vėliau įtaisas turi būti 24 valandas laikomas –30o ± 5 oC temperatūroje. Po kondicionavimo įtaisas turi sušilti iki aplinkos temperatūros. Jeigu jis buvo atskirtas, turi būti vėl pritaisytas prie saugos diržo.

7.10. Bandymo ataskaita

7.10.1.

Bandymo ataskaitoje turi būti registruojami visų 7 pastraipoje nurodytų bandymų rezultatai, visų pirma vežimėlio greitis, didžiausias manekeno poslinkis į priekį, sagties vieta per bandymą (jeigu ji gali įvairuoti), sagties atsegimo jėga ir visi gedimai arba lūžiai. Jei pagal 7.7.1 pastraipą neatsižvelgiama į šios taisyklės 6 priede nurodytus tvirtinimo įtaisus, bandymų ataskaitoje turi būti aprašyta, kaip diržo įrenginys arba keleivio apsaugos sistema buvo įtaisyti, turi būti tiksliai nurodyti svarbūs kampai ir matmenys. Ataskaitoje taip pat turi būti nurodyta bet kokia per bandymą įvykusi sagties deformacija arba lūžis. Kai bandoma keleivio apsaugos sistema, bandymų ataskaitoje taip pat nurodomas transporto priemonės konstrukcijos tvirtinimo prie vežimėlio būdas, sėdynių padėtis ir sėdynių atlošų polinkis. Jei manekeno poslinkis į priekį viršijo 6.4.1.3.2 pastraipoje nurodytas vertes, ataskaitoje turi būti nurodyta, ar laikomasi 6.4.1.4.1 pastraipoje nurodytų reikalavimų.

8. MONTAVIMO TRANSPORTO PRIEMONĖJE REIKALAVIMAI

8.1. Transporto priemonės įranga

8.1.1.

Išskyrus atlenkiamąsias sėdynes (kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 14) ir sėdynes, išimtinai skirtas naudoti tik transporto priemonei stovint, M ir N kategorijų transporto priemonių sėdynėse, kaip apibrėžta suvestinės rezoliucijos (R.E.3) (*4) 7 priede (išskyrus M2 ir M3 kategorijų transporto priemones, pagal Taisyklę Nr. 36 priskiriamas I arba II klasei, pagal Taisyklę Nr. 52 A klasei ir pagal Taisyklę Nr. 107 I ar II ir A klasei), turi būti įrengti šios taisyklės reikalavimus atitinkantys saugos diržai arba keleivio apsaugos sistemos.

8.1.2.

Kiekvienoje sėdimojoje vietoje, kurioje saugos diržai arba keleivio apsaugos sistemos yra būtini, šios įrangos tipai turi atitikti nurodytuosius 16 priede (su kuriais nenaudojami nei neužsifiksuojantys įtraukikliai (2.14.1 pastraipa), nei įtraukikliai su rankiniu būdu išjungiamu blokavimo įtaisu (2.14.2 pastraipa)). Visose sėdimosiose vietose, kuriose 16 priede nurodyta įrengti B tipo juosmens diržus, leidžiama naudoti Br3 tipo juosmens diržus, išskyrus atvejus, kai užsisegus jie įtraukiami tiek, kad gerokai sumažėja patogumas.

8.1.2.1.

Vis dėlto 16 priede pateiktose ir Ø ženklu pažymėtose N1 kategorijos transporto priemonių šoninėse sėdynėse, išskyrus priekines, galima montuoti Br4m arba Br4Nm tipo juosmens diržus, jei tarp sėdynės ir transporto priemonės artimiausios šoninės sienelės yra perėjimas, kuriuo keleiviai patenka į kitas transporto priemonės dalis. Erdvė tarp sėdynės ir šoninės sienelės laikoma perėjimu, jei atstumas tarp šoninės sienelės (kai visos durys uždarytos) ir vertikalios išilginės plokštumos, einančios per atitinkamos sėdynės vidurio liniją, išmatuotas ties tašku R statmenai išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai, yra daugiau kaip 500 mm.

8.1.3.

Kai nereikalaujama įrengti jokių saugos diržų, gamintojo nuožiūra gali būti naudojamas bet kurio tipo saugos diržas arba keleivio apsaugos sistema, atitinkantys šios taisyklės reikalavimus. Tose sėdimosiose vietose, kuriose naudotini juosmens diržai yra nustatyti 16 priede, kaip alternatyva jiems gali būti naudojami A tipo diržai, kuriuos leidžiama naudoti pagal 16 priedą.

8.1.4.

Trijose vietose tvirtinamuose diržuose su įtraukikliais turi veikti bent vienas įstrižosios juostos įtraukiklis.

8.1.5.

Išskyrus M1 kategorijos transporto priemones, vietoj 4 tipo (2.14.4 pastraipa) gali būti leidžiama naudoti 4N tipo įtraukiklį su blokavimo įtaisu, įsijungiančiu avariniu atveju (2.14.5 pastraipa), kai už bandymus atsakingoms tarnyboms gali būti įrodyta, kad įtaisyti 4 tipo įtraukiklį būtų nepraktiška.

8.1.6.

16 priede parodytoms priekinei kraštinei ir priekinei vidurinei sėdimosioms vietoms, kurios žymimos *, gali užtekti tame priede nurodyto tipo juosmens diržų, kai priekinis stiklas yra už atskaitos zonos, apibrėžtos Taisyklės Nr. 21 1 priede.

Saugos diržų atžvilgiu priekinis stiklas laikomas atskaitos zonos dalimi, kai gali statiškai paliesti bandymo įrenginį Taisyklės Nr. 21 1 priede aprašytu būdu.

8.1.7.

Kiekvienai sėdimajai vietai, 16 priede pažymėtai ženklu •, montuojami 16 priede apibrėžto tipo trijose vietose tvirtinami diržai, išskyrus atvejus, kai laikomasi vienos iš nurodytų sąlygų; tada galima naudoti 16 priede apibrėžto tipo dviejose vietose tvirtinamus diržus.

8.1.7.1.

Yra sėdynių arba kitų transporto priemonės dalių, atitinkančių Taisyklės Nr. 80 1 priedėlio 3.5 pastraipos reikalavimus, esančių tiesiai priešais, arba

8.1.7.2.

jokia transporto priemonės dalis nėra atskaitos zonoje arba negali būti joje, kai transporto priemonė juda, arba

8.1.7.3.

nurodytoje atskaitos zonoje esančios transporto priemonės dalys atitinka Taisyklės Nr. 80 6 priedėlyje nustatytus energijos sugerties reikalavimus.

8.1.8.

Išskyrus atvejį, kuriam taikoma 8.1.9 pastraipa, kiekvienoje keleivio sėdimojoje vietoje, ties kuria įtaisyta oro pagalvė, turi būti įspėjimas, draudžiantis toje sėdimojoje vietoje naudoti apgręžtą vaiko apsaugos įrenginį. Įspėjimo ženklas, kurį sudaro piktograma, kurioje gali būti paaiškinantis tekstas, tvirtai pritvirtinama tokioje vietoje, kad būtų gerai matoma asmeniui, ketinančiam pritvirtinti atgal nukreiptą vaiko tvirtinimą atitinkamoje sėdynėje. Galimo paveikslėlio dizaino pavyzdys pateiktas 1 pav. Nuolatinė nuoroda turėtų būti matoma visada, kai įspėjimo nematyti uždarius duris.

1 paveikslas

Spalvos:

—	piktograma yra raudonos spalvos

—	sėdynė, vaiko sėdynė ir oro pagalvės kontūrinė linija yra juodos spalvos

—	žodis „airbag“ („oro pagalvė“) bei pati oro pagalvė yra baltos spalvos.

8.1.9.

8.1.8 pastraipos reikalavimai neturi būti taikomi, jei transporto priemonėje yra įtaisytas mechanizmas, automatiškai nustatantis, kad yra įtaisytas koks nors apgręžtojoje padėtyje naudojamas vaiko apsaugos įtaisas ir užtikrinantis, kad oro pagalvė neprisipūs, kol toks įtaisas bus naudojamas.

8.1.10.

Kai sėdynės gali būti pasukamos arba nustatomos kitomis kryptimis ir pritaikytos naudoti transporto priemonei stovint, 8.1.1 pastraipos reikalavimai taikomi tik toms kryptims, kurios numatytos įprastai naudoti transporto priemonei važiuojant keliu, kaip nustatyta šioje taisyklėje.

8.2. Bendrieji reikalavimai

8.2.1.

Saugos diržai, keleivio apsaugos sistemos ir ISOFIX vaiko apsaugos sistemos pagal 17 priedo 3 priėdelio 2 lentelę pritaisomos tvirtinimo vietose, atitinkančiose Taisyklės Nr. 14 reikalavimus, pvz., modelio ir dydžio reikalavimus, tvirtinimo priemonių skaičių, ir atsparumo reikalavimus.

8.2.2.

Pagal 17 priedo 3 priedėlio 1 ir 2 lenteles gamintojo nurodyti saugos diržai, keleivio apsaugos sistemos, vaiko apsaugos sistemos ir ISOFIX vaiko apsaugos sistemos montuojamos taip, kad gerai veiktų ir susidūrimo atveju sumažintų susižalojimo pavojų. Jie turi būti sumontuoti taip, kad:

8.2.2.1.

juostos neturi susipinti taip, kad dėl to galėtų kilti pavojus;

8.2.2.2.

tinkamai segimo diržo nuslydimo nuo į priekį pajudėjusio naudotojo peties pavojus turi būti sumažintas iki minimumo;

8.2.2.3.

juostos gadinimas dėl lietimosi su aštriomis transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos dalimis, vaiko apsaugos sistema ar pagal 17 priedo 3 priedėlio 1 ir 2 lenteles gamintojo nurodytomis ISOFIX vaiko apsaugos sistemomis turi būti sumažintas iki minimumo;

8.2.2.4.

kiekvienai sėdimajai vietai skirto saugos diržo konstrukcija ir montavimas turi būti tokie, kad juo būtų lengva naudotis. Be to, kai visa sėdynė arba jos sėdimoji dalis ir (arba) atlošas gali būti palenkti, kad būtų galima patekti į galinę transporto priemonės dalį, pasiekti krovinių arba bagažo skyrių, nustačius tokias sėdynes į sėdėjimo padėtį ir atlenkus, joms skirti saugos diržai turi būti lengvai pasiekiami ir prireikus vienas asmuo be išankstinio pasirengimo arba įgūdžių galėtų juos lengvai ištraukti iš už sėdynės arba iš po jos pagal transporto priemonės naudotojo vadove pateiktus nurodymus.

8.2.2.5.

techninė tarnyba turi patikrinti, ar įkišus sagties liežuvį į sagtį ir kai ant sėdynės niekas nesėdi:

8.2.2.5.1.

galimas diržo laisvumas nekliudo tinkamai sumontuoti gamintojo rekomenduojamų vaiko apsaugos sistemų ir

8.2.2.5.2.

jei tai yra trijose vietose tvirtinami diržai, diržo juosmens dalyje įstrižajai diržo daliai gali būti taikomas bent 50 N įtempimas.

8.3. Specialūs reikalavimai saugos diržų arba keleivio apsaugos sistemų standžioms dalims.

8.3.1.

Standžios dalys, pvz., sagtys, reguliavimo įtaisai ir priedai, neturi didinti naudotojo arba kitų transporto priemonės keleivių sužalojimo pavojaus susidūrimo atveju.

8.3.2.

Sagties atsegimo įtaisas turi būti aiškiai matomas, lengvai pasiekiamas naudotojui ir turi būti tokios konstrukcijos, kad negalėtų atsisegti atsitiktinai. Sagties padėtis turi būti tokia, kad ją galėtų lengvai pasiekti gelbėtojas, avariniu atveju turintis išlaisvinti diržo naudotoją.

Sagtis turi būti įtaisyta taip, kad kai jos neveikia apkrova ir kai ją veikia naudotojo masė, naudotojas galėtų sagtį atsegti vienu paprastu bet kurios rankos judesiu viena kryptimi.

Priekinėms kraštinėms sėdimosioms vietoms skirtų saugos diržų arba keleivio apsaugos sistemų atveju, išskyrus atvejus, kai naudojami diržų komplektai, sagtį turi būti įmanoma užsegti tokiu pačiu būdu.

Turi būti patikrinta, kad, jei sagtis liečia naudotoją, lietimosi paviršiaus plotis būtų ne mažesnis kaip 46 mm.

Turi būti patikrinta, kad, jei sagtis liečia naudotoją, lietimosi paviršius atitiktų šios taisyklės 6.2.2.1 pastraipoje nurodytus reikalavimus.

8.3.3.

Naudojamas diržas turi reguliuotis automatiškai, kad būtų pritaikytas naudotojui, arba turi būti suprojektuotas taip, kad sėdintis naudotojas lengvai pasiektų rankiniu būdu reguliuojamą įtaisą ir juo būtų patogu naudotis. Diržą turi būti įmanoma priveržti viena ranka, kad jis būtų pritaikytas prie naudotojo kūno sudėjimo ir transporto priemonės sėdynės padėties.

8.3.4.

Saugos diržai arba keleivio apsaugos sistemos su įtraukikliais turi būti sumontuoti taip, kad įtraukikliai galėtų tinkamai veikti ir veiksmingai įtraukti juostą.

8.3.5.

Siekiant informuoti transporto priemonės naudotoją (-us) apie vaiko vežimo nuostatas, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės turi atitikti 17 priedo reikalavimus. Laikantis atitinkamų Taisyklės Nr. 14 nuorodų visose M1 kategorijos transporto priemonėse turi būti ISOFIX pritvirtinimo vietos.

Naudojant pirmąją ISOFIX tvirtinimo vietą galima sumontuoti bent vieną iš trijų į priekį atgręžtų įtaisų, kaip apibrėžta 17 priedo 2 priedėlyje; naudojant antrąją ISOFIX tvirtinimo vietą galima sumontuoti bent vieną iš trijų į apgręžtų įtaisų, kaip apibrėžta 17 priedo 2 priedėlyje. Naudojant antrąją ISOFIX tvirtinimo vietą, jei apgręžtų įtaisų dėl jų modelio negalima sumontuoti antroje transporto priemonės sėdynių eilėje, galima sumontuoti vieną iš šešių įtaisų bet kurioje transporto priemonės tvirtinimo vietoje.

9. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

9.1.

Pagal šią taisyklę patvirtintas kiekvienas transporto priemonių tipas, saugos diržas arba keleivio apsaugos sistema turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą laikantis 6, 7 ir 8 pastraipose nustatytų reikalavimų.

9.2.

Turi būti laikomasi minimalių produkcijos atitikties kontrolės procedūrų, nustatytų šios taisyklės 14 priede.

9.3.

Tipą patvirtinusi institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Tokie patikrinimai paprastai atliekami du kartus per metus.

10. BAUDOS UŽ PRODUKCIJOS NEATITIKTĮ

10.1.

Transporto priemonei arba diržo tipui ir keleivio apsaugos sistemai suteiktą patvirtinimą galima paskelbti netekusiu galios, jeigu nesilaikoma 9.1 pastraipoje išdėstytų reikalavimų arba jei atrinktiems saugos diržams arba keleivio apsaugos sistemoms atliktų patikrinimų, nurodytų 9.2 pastraipoje, rezultatai neatitinka nustatytųjų.

10.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anksčiau suteiktą patvirtinimą paskelbia netekusiu galios, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančioms šalims pranešimo forma, kurios pavyzdys pateiktas šios taisyklės 1A arba 1B priede (atitinkamai).

11. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO, SAUGOS DIRŽO ARBA KELEIVIO APSAUGOS SISTEMOS TIPO KEITIMAS IR PATVIRTINIMO GALIOJIMO PRATĘSIMAS

11.1.

Apie visus transporto priemonės tipo, diržo, keleivio apsaugos sistemos tipo pakeitimus turi būti pranešta transporto priemonės, saugos diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipą patvirtinusiam administraciniam padaliniui. Tuomet padalinys gali:

11.1.1.

nuspręsti, kad atlikti pakeitimai kažin ar turės didesnio neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė, saugos diržas arba keleivio apsaugos sistema vis dar atitinka reikalavimus; arba

11.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga techninė tarnyba pateiktų išsamesnę bandymo ataskaitą.

11.2.

Nepažeidžiant 11.1 pastraipos reikalavimų laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės tipas nėra pakeistas, kai parengtos naudoti transporto priemonės masė yra mažesnė už transporto priemonės, su kuria atliktas patvirtinimo bandymas, masę.

11.3.

Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims turi būti pranešta pagal 5.2.3 arba 5.3.3 pastraipose aprašytą tvarką.

11.4.

Patvirtinimo galiojimą leidžianti pratęsti kompetentinga institucija turi tokiam patvirtinimo galiojimo pratęsimui paskirti serijos numerį ir taisyklės 1A arba 1B prieduose pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

12. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas galutinai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtintą įtaisą, jis turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Atitinkamą pranešimą gavusi institucija šios taisyklės 1A arba 1B prieduose pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

13. INSTRUKCIJOS

Kai saugos diržo tipas pateikiamas atskirai nuo transporto priemonės, ant pakuotės ir montavimo instrukcijose turi būti aiškiai nurodytas transporto priemonės tipas (-ai), kuriam (-iems) saugos diržas yra skirtas.

14. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiamas kitose šalyse išduodamas patvirtinimas, atsisakymas tvirtinti, patvirtinimo galiojimo pratęsimas arba patvirtinimo paskelbimas netekusiu galios, pavadinimus ir adresus.

15. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

15.1. Transporto priemonės tipo patvirtinimas

15.1.1.

Nuo oficialios 04 serijos pakeitimų 15 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimą pagal šią taisyklę, pakeistą 04 serijos pakeitimų 15 papildymu.

15.1.2.

Praėjus dvejiems metams nuo šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 15 papildymo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti EEK patvirtinimus, tik jei laikomasi šios taisyklės su 04 serijos pakeitimų 15 papildymu reikalavimų.

15.1.3.

Praėjus septyneriems metams nuo šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 15 papildymo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti suteikti patvirtinimus, jei jie nebuvo suteikti laikantis šios taisyklės su 04 serijos pakeitimų 15 papildymo reikalavimų. Tačiau galiojantys kitų nei M1 transporto priemonių kategorijų patvirtinimai, kuriems neturi įtakos šios taisyklės 04 serijos pakeitimai 15 papildymu, lieka galioti ir šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi toliau juos pripažinti.

15.1.3.1.

Tačiau nuo 2000 m. spalio 1 d., atsižvelgiant į M1 ir N1 kategorijų transporto priemones, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti EEK patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 8 papildymą, jei nesilaikoma 8.3.5 pastraipos ir 17 priede pateiktų informavimo reikalavimų.

15.2. Saugos diržų montavimas

Šios pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik montuojant saugos diržus transporto priemonėse, bet nekeičia saugos diržo ženklo.

15.2.1.

Nuo oficialios 04 serijos pakeitimų 12 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimų pagal šią taisyklę, pakeistą 04 serijos pakeitimų 12 papildymu.

15.2.2.

Praėjus 36 mėnesiams nuo oficialios įsigaliojimo datos, nurodytos 15.2.1 pastraipoje, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimą tik tada, jei transporto priemonių tipai atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimų 12 papildymu reikalavimus.

15.2.3.

Praėjus 60 mėnesių nuo oficialios įsigaliojimo datos, nurodytos 15.2.1 pastraipoje, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, suteiktus ne pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimų 12 papildymu.

15.2.4.

Nuo oficialios 04 serijos pakeitimų 14 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti JTEEK patvirtinimų pagal šią taisyklę, pakeistą 04 serijos pakeitimų 14 papildymu.

15.2.5.

Nuo oficialios 04 serijos pakeitimų 16 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimą pagal šią taisyklę, pakeistą 04 serijos pakeitimų 16 papildymu.

15.2.6.

Praėjus 36 mėnesiams nuo oficialios įsigaliojimo datos, nurodytos 15.2.4 pastraipoje, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimą tik tada, jei transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimų 14 papildymu reikalavimus.

15.2.7.

Praėjus 60 mėnesių nuo oficialios įsigaliojimo datos, nurodytos 15.2.4 pastraipoje, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, suteiktus ne pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimų 14 papildymu.

15.2.8.

Po 2006 m. liepos 16 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimą tik tada, jei transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimų 16 papildymu reikalavimus.

1.5.2.9.

Po 2008 m. liepos 16 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, N1 kategorijos transporto priemonėms suteiktus ne pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimų 16 papildymu.

(*1) Kaip apibrėžta suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2).

(*2) Kaip apibrėžta suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend2).

(1) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekijos Respublika, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 (Lietuva), 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(2) Žr. 5.2.4.1 pastraipos išnašą.

(3) g = 9,81 m/s2.

(*3) Žr. 7.4.1.6.4.3 pastraipą.

(4) g = 9,81 m/s2.

(*4) Dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2.

1A PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

1B PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Tekstas paveikslėlio

išdavė: administracijos pavadinimas:

dėl saugos diržo arba keleivio apsaugos sistemos, skirtų variklinių transporto priemonių suaugusiems keleiviams,

tipo (2): PATVIRTINIMO SUTEIKIMO

PATVIRTINIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO

ATSISAKYMO SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

PATVIRTINIMO ANULIAVIMO

VISIŠKO GAMYBOS NUTRAUKIMO

Pagal Taisyklę Nr. 16

Patvirtinimo Nr.: Galiojimo pratęsimo Nr.:

1. Keleivio apsaugos sistema (su)/trijose vietose tvirtinamu diržu/juosmens diržu/specialaus tipo diržu/(su) energijos sugėrikliu/įtraukikliu/viršutinio kilpos statramsčio aukščio reguliavimo įtaisu (3)

2. Prekės pavadinimas arba ženklas:

3. Gamintojo nurodytas diržo arba keleivio apsaugos sistemos tipas:

4. Gamintojo pavadinimas:

5. Jei taikoma, jo atstovo pavadinimas:

6. Adresas:

7. Pateikta tvirtinti:

8. Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba:

9. Techninės tarnybos ataskaita pateikta:

10. Techninės tarnybos pateiktos bandymų ataskaitos numeris:

11. Patvirtinimas suteiktas/atsisakyta tvirtinti/patvirtinimas paskelbtas netekusiu galios (2) bendram naudojimui/naudojimui tam tikroje transporto priemonėje arba tam tikruose transporto priemonių tipuose (2) (4)

12. Ženklinimo padėtis ir pobūdis:

13. Vieta:

14. Data:

15. Parašas:

16. Prie šio pranešimo yra pridėtas dokumentų, kurie sudaro tvirtinimo bylą, sąrašas; byla saugoma patvirtinimą suteikusioje administracinėje tarnyboje; bylą galima gauti paprašius.

(1) Patvirtinimą suteikusios/jo galiojimą pratęsusios/atsisakiusios suteikti patvirtinimą ar jį paskelbusios netekusiu galios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.

(2) Nereikalingas įrašas išbraukiamas.

(3) Nurodyti tipą.

(4) Jei saugos diržas patvirtintas pagal šios taisyklės 6.4.1.3.3 pastraipos reikalavimus, jis turi būti įrengtas tik kraštinėje priekinėje sėdimojoje vietoje, iš priekio saugomoje oro pagalvės, su sąlyga, jei tam tikra transporto priemonė patvirtinta pagal Taisyklę Nr. 94 (su 01 serijos pakeitimais arba naujesnė galiojanti versija) arba pagal Europos bendrijos direktyvą 96/79/EB.

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

Transporto priemonės patvirtinimo ženklų išdėstymas, atsižvelgiant į saugos diržų įrengimą

A modelis

(Žr. šios taisyklės 5.2.4 pastraipą)

a = 8 mm min.

Pateiktas prie transporto priemonės pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad tam tikras transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į saugos diržus, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklę Nr. 16. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 16 su 04 serijos pakeitimais reikalavimus.

B modelis

(Žr. šios taisyklės 5.2.5 pastraipą)

a = 8 mm min.

Pateiktas prie transporto priemonės pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad tam tikras transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisykles Nr. 16 ir 52 (1). Patvirtinimo numeriai rodo, kad tada, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai, į Taisyklę Nr. 16 buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai, o į Taisyklę Nr. 52 – 01 serijos pakeitimai.

Saugos diržo patvirtinimo ženklų išdėstymas (žr. šios taisyklės 5.3.5 pastraipą)

a = 8 mm min.

Pateiktą patvirtinimo ženklą turintis diržas yra trijose vietose tvirtinamas diržas („A“) su energijos sugėrikliu („e“), patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris 042439; tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai.

Pateiktą patvirtinimo ženklą turintis diržas yra juosmens diržas („B“) su 4 tipo įtraukikliu, kurio blokavimo įtaisas įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui (m), patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris 042489; tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai.

Pastaba.

Patvirtinimo numeris ir papildomas (-i) simbolis (-iai) tvirtinami prie apskritimo, virš „E“ raidės, žemiau, į kairę arba į dešinę nuo jos. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje „E“ raidės pusėje ir išdėstyti ta pačia kryptimi. Papildomas (-i) simbolis (-iai) turi būti diametraliai priešingoje patvirtinimo numeriui padėtyje. Kad nebūtų painiavos su kitais simboliais, reikėtų vengti patvirtinimo numeriuose naudoti romėniškus skaitmenis.

Pateiktą patvirtinimo ženklą turintis diržas yra specialaus tipo diržas („S“) su energijos sugėrikliu („e“), patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris 0422439; tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai.

Pateiktą patvirtinimo ženklą turintis diržas yra keleivio apsaugos sistemos dalis („Z“), tai specialaus tipo diržas („S“) su energijos sugėrikliu („e“). Jis buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris 0424391; tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai.

a = 8 mm min.

Pateiktą šio tipo patvirtinimo ženklą turintis diržas yra trijose vietose tvirtinamas diržas („A“) su 4N tipo įtraukikliu („r4N“), kurio blokavimo įtaisas įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui („m“), patvirtintas Nyderlanduose („E4“), patvirtinimo numeris 042439; tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai. Šis diržas neturi būti montuojamas Ml kategorijos transporto priemonėse.

Šio tipo patvirtinimo ženklą turintis saugos diržas yra trijose vietose tvirtinamas diržas („A“) su energijos sugėrikliu („e“), patvirtintas kaip atitinkantis specialius šios taisyklės 6.4.1.3.3 pastraipos reikalavimus, ir su 4 tipo („r4“) įtraukikliu, kurio blokavimo įtaisas įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui („m“), kurio tipo patvirtinimas suteiktas Nyderlanduose („E4“), patvirtinimo numeris 042439. Pirmieji du skaitmenys rodo, kad tvirtinant į taisyklę jau buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai. Šis saugos diržas taip pat turi būti įmontuotas transporto priemonėje, sėdimojoje vietoje su oro pagalve.

(1) Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

DIRŽO ĮTRAUKIMO MECHANIZMO PATVARUMUI IŠBANDYTI SKIRTO PRIETAISO SCHEMA

įtraukiklis

Variklis su reduktoriumi

4 PRIEDAS

DIRŽO ĮTRAUKIKLIŲ SU BLOKAVIMO ĮTAISU, KURIS ĮSIJUNGIA AVARINIU ATVEJU, BLOKAVIMO ĮTAISO ĮSIJUNGIMO BANDYMO PRIETAISO SCHEMA

Tinkamas prietaisas yra parodytas brėžinyje, prietaisą sudaro variklio varomas kumštelis, kurio stūmiklis laidais pritvirtintas prie mažo ant bėgelių sumontuoto vežimėlio. Kumštelio konstrukcija ir variklio greitis suderinti taip, kad pagreitis didėtų šios taisyklės 7.6.2.2 pastraipoje nustatyta sparta, o slankiklio eiga nustatyta taip, kad būtų didesnė už didžiausią leidžiamą diržo juostos poslinkį prieš užsifiksavimą.

Ant vežimėlio pritvirtinamas laikiklis, kuris gali būti sukiojamas, kad įtraukiklį būtų galima tvirtinti įvairiose padėtyse, atsižvelgiant į vežimėlio judėjimo kryptį.

Bandant įtraukiklio jautrumą juostos poslinkiui, įtraukiklis pritvirtinamas prie tinkamai pritvirtinto laikytuvo, o juosta – prie vežimėlio.

Atliekant pirmiau aprašytus bandymus, visi gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pateikti laikytuvai ir kita įranga bandymų įrangoje montuojami taip, kad kuo tiksliau atitiktų montavimą, kuris bus taikomas transporto priemonėje.

Visus papildomus laikytuvus ir kitus, kurių gali prireikti norint imituoti montavimą, kuris bus taikomas transporto priemonėje, pateikia gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

Įtraukiklis

5 PRIEDAS

ATSPARUMO DULKĖMS BANDYMO PRIETAISO SCHEMA

(matmenys pateikti milimetrais)

įtraukiklis

ciklinės kaitos priedas

dulkių rinktuvas

įtraukiklis

anga

vožtuvas ir filtras

oras

dulkės

6 PRIEDAS

VEŽIMĖLIO, SĖDYNĖS, TVIRTINIMO ĮTAISŲ IR STABDYMO ĮTAISO APRAŠAS

1. VEŽIMĖLIS

Atliekant bandymus su saugos diržais, vežimėlio, prie kurio tvirtinama tik sėdynė, masė turi būti 400 + 20 kg. Bandant keleivio apsaugos sistemas vežimėlio, prie kurio tvirtinama transporto priemonės konstrukcija, masė turi būti 800 kg. Tačiau jeigu reikia, bendrą vežimėlio ir transporto priemonės konstrukcijos masę galima didinti po 200 kg. Bendra masė nuo vardinės vertės jokiu būdu negali skirtis daugiau kaip ± 40 kg.

2. SĖDYNĖ

Išskyrus keleivio apsaugos sistemų bandymus, sėdynės konstrukcija turi būti standi, paviršius turi būti lygus. Turi būti atsižvelgiama į šio priedo 1 pav. pateiktus matmenis, atkreiptinas dėmesys, kad jokia metalinė dalis neliestų diržo.

3. TVIRTINIMO ĮTAISAI

3.1.

Kai dirže įtaisytas diržo aukščio reguliavimo įtaisas, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.14.6 pastraipoje, šis įtaisas tvirtinamas arba prie standaus rėmo, arba prie transporto priemonės dalies, prie kurios įprastai tvirtinamas, o ta dalis patikimai pritvirtinama ant bandymų vežimėlio.

3.2.

Tvirtinimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kaip parodyta 1 pav. Tvirtinimo įtaisų išdėstymą atitinkantys ženklai rodo, kur diržo galai turi būti prijungti prie vežimėlio arba prie apkrovos daviklio, kaip gali būti taikoma. Įprastai naudojamos tvirtinimo vietos parodytos taškais A, B ir K, jei juostos ilgis tarp viršutinio sagties krašto ir juostos laikiklio tvirtinimo kiaurymės yra ne didesnis kaip 250 mm. Kitu atveju turi būti naudojami A1 ir B1 taškai. Tvirtinimo taškų leistinasis nuokrypis yra toks: kiekvienas tvirtinimo taškas turi būti ne didesniu kaip 50 mm atstumu nuo atitinkamų 1 pav. parodytų A, B ir K arba A1, B1 ir K taškų, kaip gali būti taikoma.

3.3.

Konstrukcija, prie kurios pritaisomi tvirtinimo įtaisai, turi būti tvirta. Viršutinis tvirtinimo įtaisas išilgai neturi pasislinkti daugiau kaip 0,2 mm, kai jį ta kryptimi veikia 98 daN apkrova. Vežimėlis turi būti sukonstruotas taip, kad dalyse, kuriose įtaisyti tvirtinimo įtaisai, nebūtų liekamosios deformacijos.

3.4.

Jei įtraukikliui pritvirtinti reikalingas ketvirtas tvirtinimo taškas, tas įtaisas:

—	turi būti vertikalioje išilginėje plokštumoje, kertančioje tašką K;

—	turi leisti įtraukiklį pakreipti gamintojo nurodytu kampu;

—	jei ilgis nuo viršutinio juostos kreiptuvo ir juostos angos įtraukiklyje yra ne mažesnis kaip 540 mm, įtaisas turi būti apskritimo lanke, kurio spindulys KB1 = 790 mm, o visais kitais atvejais – apskritimo lanke, kurio centras yra taške K, o spindulys 350 mm.

4. STABDYMO ĮTAISAS

4.1.

Įtaisą sudaro du lygiagrečiai sumontuoti vienodi amortizatoriai, išskyrus atvejus, kai bandomos keleivio apsaugos sistemos, tada vardinei 800 kg masei naudojami keturi amortizatoriai. Jei būtina, kiekvienam 200 kg dydžio vardinės masės padidėjimui gali būti naudojamas papildomas amortizatorius. Kiekvieną amortizatorių sudaro:

—	išorinis korpusas, padarytas iš plieninio vamzdžio,

—	iš poliuretano pagamintas energiją sugeriantis vamzdis,

—	į amortizatorių įkištas šlifuoto plieno elipsės formos mygtukas, ir

—	velenas ir apkrovos plokštė.

4.2.

Įvairių šio amortizatoriaus dalių matmenys pateikti 2, 3 ir 4 pav.

4.3.

Energiją sugeriančios medžiagos charakteristikos pateiktos šio priedo 1 lentelėje. Prieš kiekvieną bandymą vamzdžiai turi būti nenaudojami ir bent 12 valandų kondicionuojami 15–25 oC temperatūroje. Atliekant saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų dinaminį bandymą, stabdymo įtaiso temperatūra neturi skirtis nuo buvusios per kalibravimo bandymą temperatūros daugiau kaip ± 2 oC. Stabdymo įtaiso reikalavimai yra pateikti šios taisyklės 8 priede. Gali būti naudojamas bet koks kitas įtaisas, su kuriuo gaunami tokie patys rezultatai.

1 lentelė

Energiją sugeriančios medžiagos charakteristikos

(Jei nenurodyta kitaip, taikomas ASTM D 735 metodas)

Kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę:	95 ± 2 esant 20 ± 5 oC temperatūrai
Atsparumas trūkiui:	Ro > 343 daN/cm2
Mažiausias pailgėjimas:	Ao > 400 %
Modulis, kai pailgėjimas 100 %:	> 108 daN/cm2
Modulis, kai pailgėjimas 300 %:	> 235 daN/cm2
Trapumas žemoje temperatūroje (ASTM D736 metodas):	5 valandos – 55 C
Liekamoji gniuždymo deformacija (B metodas):	22 valandos 70 oC temperatūroje < 45 %
Tankis 25 oC temperatūroje:	1,05 –1,10

Sendinimas ore (ASTM D 573 metodas)

70 valandų – 100 oC temperatūroje

—	kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę: didžiausias pokytis ± 3

—	atsparumas trūkiui: sumažėja < 10 % Ro vertės

—	pailgėjimas: sumažėja < 10 % Ao vertės

—	masė: sumažėja < 1 %

Panardinimas į alyvą (ASTM metodas Nr. 1 Alyva):

70 valandų – 100 oC temperatūroje

—	kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę: didžiausias pokytis ± 4

—	atsparumas trūkiui: sumažėja < 15 % Ro vertės

—	pailgėjimas: sumažėja < 10 % Ao vertės

—	tūris: padidėja < 5 %

Panardinimas į alyvą (ASTM metodas Nr. 3 Alyva):

70 valandų – 100 oC temperatūroje

—	atsparumas trūkiui: sumažėja < 15 % Ro vertės

—	pailgėjimas: sumažėja < 15 % Ao vertės

—	tūris: padidėja < 20 %

Panardinimas į distiliuotą vandenį:

1 savaitė 70 oC temperatūroje

—	atsparumas trūkiui: sumažėja < 35 % Ro vertės

—	pailgėjimas: padidėja < 20 % Ao vertės.

1 paveikslas

Vežimėlis, sėdynė, tvirtinimo įtaisas

Nerūdijančiojo plieno plokštė

(nedažyta)

Matmenys nurodomi milimetrais

Leistinieji nuokrypiai ± 5 mm

2 paveikslas

Stabdymo įtaisas

plieno vamzdis ant vežimėlio

poliuretano vamzdis

elipsės formos mygtukas

išsamesnė inf. 2 pav.

išsamesnė inf. 3 pav.

velenas

Tarpas, nustatytas pagal išorinį poliuretano vamzdžio skersmenį (vieta įtaisyti rankiniu būdu)

3 paveikslas

Stabdymo įtaisas

(poliuretano vamzdis) (sumontuotas)

A medžiaga

Spaudiklio paviršiaus apdaila

Trukdžių leistinasis nuokrypis ±0,2

Visi matmenys nurodyti milimetrais

4 paveikslas

Stabdymo įtaisas

(elipsės formos mygtukas)

* Šis matmuo gali kisti nuo 43 iki 49 mm

Matmenys milimetrais

Matmenys milimetrais

Paviršiaus apdaila

Trukdžių leistinasis nuokrypis ±0,1

7 PRIEDAS

MANEKENO APRAŠAS

1. MANEKENO SPECIFIKACIJOS

1.1. Bendrosios nuostatos

Pagrindinės manekeno savybės pateiktos brėžiniuose ir lentelėse:

1 paveikslas.

Galvos, kaklo ir liemens šoninis vaizdas

2 paveikslas.

Galvos, kaklo ir liemens priekinis vaizdas

3 paveikslas.

Klubų, šlaunų ir blauzdos šoninis vaizdas

4 paveikslas.

Klubų, šlaunų ir blauzdos priekinis vaizdas

5 paveikslas.

Pagrindiniai matmenys

6 paveikslas.

Sėdintis manekenas, parodyta:

sunkio centro vieta;

taškų, kuriuose turi būti matuojamas poslinkis, vieta ir

pečių aukštis.

1 lentelė.

Informacija apie manekeno sudedamąsias dalis, pavadinimai, medžiagos, pagrindiniai matmenys ir

2 lentelė.

Galvos, kaklo, liemens, šlaunų ir blauzdos masė.

1.2. Manekeno aprašas

1.2.1. Blauzdos konstrukcija (žr. 3 ir 4 pav.)

Blauzdos konstrukciją sudaro trys sudedamosios dalys:

—	pėdos plokštė (30);

—	blauzdos vamzdis (29); ir

—	kelio vamzdis (26).

Kelio vamzdyje yra dvi iškyšos, kurios riboja blauzdos poslinkį šlaunies atžvilgiu.

Blauzda nuo vertikalios padėties atgal atsilenkia 120o kampu.

1.2.2. Šlaunies konstrukcija (žr. 3 ir 4 pav.)

Šlaunies konstrukciją sudaro trys sudedamosios dalys:

—	kelio vamzdis (22),

—	šlaunies strypas (21) ir

—	lubų vamzdis (20).

Kelio poslinkį riboja dvi kelio vamzdžio (22) išpjovos, kurios sujungia su blauzdos iškyšomis.

1.2.3. Liemens konstrukcija (žr. 1 ir 2 pav.)

Liemens konstrukciją sudaro:

—	klubų vamzdis (2),

—	ritininė grandinė (4),

—	briaunos (6) ir (7),

—	krūtinkaulis (8) ir

—	krūtinės tvirtinimo įtaisai (3) ir ties (7) ir (8) dalimis.

1.2.4. Kaklas (žr. 1 ir 2 pav.)

Kaklą sudaro septyni poliuretano diskai (9). Kaklo standumą galima reguliuoti grandinės tempikliu.

1.2.5. Galva (žr. 1 ir 2 pav.)

Galva (15) yra tuščiavidurė; poliuretano forma yra sustiprinta plieno juosta (17). Grandinės tempiklį, kuriuo galima reguliuoti kaklą, sudaro poliamido trinkelė (10), vamzdinis tarpiklis (11) ir įtempiamosios dalys (12 ir 13). Galvą galima sukioti apie pirmojo kaklo slankstelio ašies jungtį, kurią sudaro reguliatoriaus komplektas (14) ir (18), tarpiklis (16) ir poliamido trinkelė (10).

1.2.6. Kelio jungtis (žr. 4 pav.)

Blauzda ir šlaunys sujungtos vamzdžiu (27) ir tempikliu (28).

1.2.7. Klubo jungtis (žr. 4 pav.)

Šlaunys ir liemuo sujungti vamzdžiu (23), trinties diskais (24) ir tempiklio komplektu (25).

1.2.8. Poliuretanas

Tipas	:	PU 123 CH junginys
Kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę	:	50–60

1.2.9. Specialūs drabužiai

Manekenas apvelkamas specialiu drabužiu (žr. 1 lentelę).

2. NUSTATYMO ĮTAISAI

2.1. Bendrosios nuostatos

Tam, kad manekenas būtų atitinkamai sukalibruotas ir atitiktų tam tikras vertes bei bendrąją masę, masės pasiskirstymas reguliuojamas šešiais 1 kg masės svarmenimis iš plieno, kuriuos galima prikabinti prie klubo jungties. Šešis po 1 kg sveriančius poliuretano svarmenis galima prikabinti galinėje liemens dalyje.

3. PAGALVĖ

Pagalvė dedama tarp manekeno krūtinės ir specialaus drabužio. Ši pagalvė turi būti pagaminta polietileno putų, kurių:

—	Kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę:

7–10

—

Storis:

25 mm ± 5

Ji gali būti atnaujinama.

4. JUNGČIŲ REGULIAVIMAS

4.1. Bendrosios nuostatos

Kad būtų galima atkurti rezultatus, būtina apibrėžti ir reguliuoti kiekvienos jungties trintį.

4.2. Kelio jungtis

Kelio jungtis priveržiama.

Šlaunis ir blauzda nustatomos vertikaliai.

Blauzda pasukama 30o kampu.

Tempiklis laipsniškai atlaisvinamas (28), kol savos masės veikiama blauzda pradeda svirti žemyn.

Tempiklis užfiksuojamas šioje padėtyje.

4.3. Klubų jungtis

Klubų jungtis priveržiama.

Klubai nustatomi į horizontalią padėtį, o liemuo – į vertikalią.

Liemuo kreipiamas į priekį, kol tarp liemens ir klubų nustatomas 60o kampas.

Tempiklis laipsniškai atlaisvinamas, kol savos masės veikiamas liemuo pradeda svirti žemyn.

Tempiklis užfiksuojamas šioje padėtyje.

4.4. Pirmojo kaklo slankstelio ašies jungtis

Pirmojo kaklo slankstelio ašies jungtis sureguliuojama taip, kad išlaikytų savo svorį ir nesvirtų nei pirmyn, nei atgal.

4.5. Kaklas

Kaklą galima reguliuoti grandinės tempikliu (13). Kai kaklas sureguliuotas, viršutinis tempiklio galas turi pasislinkti 4–6 cm, kai taikoma 10 daN horizontali apkrova.

1 lentelė

Nuorodos Nr.	Pavadinimas	Medžiaga	Matmenys
1	Kūnas	Poliuretanas	—
2	Klubų vamzdis	Plienas	76 × 70 × 100 mm
3	Grandinės tvirtinimo įtaisai	Plienas	25 × 10 × 70 mm
4	Ritininė grandinė	Plienas	3/4
5	Peties plokštė	Poliuretanas	—
6	Valcuota dalis	Plienas	30 × 30 x 3 × 250 mm
7	Briaunos	Perforuotas plieno lakštas	400 × 85 × 1,5 mm
8	Krūtinkaulis	Perforuotas plieno lakštas	250 × 90 × 1,5 mm
9	Diskai (šeši)	Poliuretanas	ø 90 × 20 mm
			ø 80 × 20 mm
			ø 75 × 20 mm
			ø 70 × 20 mm
			ø 65 × 20 mm
			ø 60 × 20 mm
10	Blokas	Poliamidas	60 × 60 × 25 mm
11	Vamzdinis tarpiklis	Plienas	40 × 40 × 2 × 50 mm
12	Įtempiklio varžtas	Plienas	M16 × 90 mm
13	Tempiklio veržlė	Plienas	M16
14	Pirmojo kaklo slankstelio ašies jungties tempiklis	Plienas	ø 12 × 130 mm (M12)
15	Galva	Poliuretanas	—
16	Vamzdinis tarpiklis	Plienas	ø 18 × 13 × 17 mm
17	Standumo plokštelė	Plienas	30 × 3 × 500 mm
18	Tempiklio veržlė	Plienas	M12 mm
19	Šlaunys	Poliuretanas	—
20	Klubų vamzdis	Plienas	76 × 70 × 80 mm
21	Šlaunies strypas	Plienas	30 × 30 × 440 mm
22	Kelio vamzdis	Plienas	52 × 46 × 40 mm
23	Jungiamasis klubų vamzdis	Plienas	70 × 64 × 250 mm
24	Trinties diskai (keturi)	Plienas	160 × 75 × 1 mm
25	Tempiklio įtaisas	Plienas	M12 × 320 mm +
			Plokštelės ir veržlės
26	Kelio vamzdis	Plienas	52 × 46 × 160
27	Jungiamasis kelio vamzdis	Plienas	44 × 39 × 190 mm
28	Tempiklio plokštė	Plienas	ø 70 × 4 mm
29	Blauzdos vamzdis	Plienas	50 × 50 × 2 × 460 mm
30	Pėdos plokštė	Plienas	100 × 170 × 3 mm
31	Svarmenys liemens masei reguliuoti (šeši)	Poliuretanas	Kiekvienas sveria 1 kg
32	Pagalvė	Polietileno putos	350 × 250 × 25 mm
33	Specialusis drabužis	Medvilnės ir poliamido juostelės	—
34	Prie klubų jungties kabinami svarmenys (šeši)	Plienas	Kiekvienas sveria 1 kg

2 lentelė

Manekeno sudedamosios dalys	Masė (kg)
Galva ir kaklas	4,6 ±0,3
Liemuo ir rankos	40,3 ±1,0
Šlaunys	16,2 ±0,5
Blauzda ir pėda	9,0 ±0,5
Bendroji masė, įskaitant masės reguliavimo svarmenis	75,5 ±1,0

1 paveikslas

2 paveikslas

3 paveikslas

4 paveikslas

5 paveikslas

6 paveikslas

Visi matmenys nurodyti milimetrais

G	=	sunkio centras
T	=	liemens atskaitos taškas (manekeno vidurio linijos galinėje dalyje)
T	=	dubens atskaitos taškas (manekeno vidurio linijos galinėje dalyje)

Poslinkio matavimo P taške neturi būti sukamųjų dalių aplink klubų ašį ir aplink vertikalias ašis.

8 PRIEDAS

VEŽIMĖLIO LĖTĖJIMĄ KAIP LAIKO FUNKCIJĄ RODANČIOS KREIVĖS APRAŠAS

(Stabdymo įtaisų bandymo kreivė)

Vežimėlio, ant kurio, atliekant saugos diržų bandymus, uždėta 455 ± 20 kg, o atliekant keleivio apsaugos sistemų bandymus – 910 ± 40 kg inercinė masė, jei vardinė to vežimėlio ir transporto priemonės konstrukcijos masė yra 800 kg, lėtėjimo pagreičio kreivė turi būti brūkšniuotame pirmiau pateikto grafiko plote. Jeigu reikia, vardinę vežimėlio ir pritvirtintos transporto priemonės konstrukcijos masę galima padidinti po 200 kg, tada kiekvienai tokiai daliai papildomai pridedama po 28 kg inercinės masės. Bendroji vežimėlio, transporto priemonės konstrukcijos ir inercinių masių suma neturi skirtis nuo vardinių kalibravimo bandymų verčių daugiau kaip ± 40 kg. Kalibruojant stabdymo įtaisą, vežimėlio greitis turi būti 50 km/h + 1 km/h, o stabdymo kelias – 40 cm + 2 cm. Abiem pirmiau nurodytais atvejais kalibravimo ir matavimo procedūros turi atitikti apibrėžtąsias tarptautiniame standarte ISO 6487:1980. Matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo technines sąlygas (dažnių klasė (CFC) 60).

9 PRIEDAS

INSTRUKCIJOS

Su kiekvienu saugos diržu pateikiamos tos šalies, kurioje diržas bus parduodamas, kalba arba kalbomis parengtos naudojimo instrukcijos, kuriose pateikiama:

Montavimo instrukcijos (jų pateikti nebūtina, jeigu gamintojas transporto priemonę pristato su įmontuotais saugos diržais), kuriose apibrėžiama, kokių tipų transporto priemonėse tuos saugos diržų komplektus galima sumontuoti ir nustatytus reikalavimus atitinkantį to diržų komplekto įrengimo transporto priemonėje būdą, įskaitant įspėjimą saugoti juostas, kad jos nenusitrintų.

Naudojimo instrukcijos (jos gali būti įtrauktos į transporto priemonės naudojimo vadovą, jeigu transporto priemonę gamintojas pristato su jau įrengtais saugos diržais), kuriose pateiktos instrukcijos, būtinos norint užtikrinti, kad saugos diržas naudotojui suteiktų didžiausią naudą. Tose instrukcijose nurodoma:

a)	saugos diržų naudojimo visose kelionėse svarba;

tinkamas saugos diržo naudojimo būdas, visų pirma:

—	numatyta sagties vieta,

—	diržai turėtų gerai priglusti prie kūno,

—	tinkama juostų padėtis ir būtinybė išvengti jų susisukimo,

—	kiekvieną diržą turi segėti tik vienas naudotojas, diržas neturi būti juosiamas apie vaiką, sėdintį ant keleivio kelių;

c)	sagties naudojimo būdas;

d)	reguliatoriaus naudojimo būdas;

e)	kiekvieno įtraukiklio, kuris gali būti diržų įrenginio dalis, veikimo būdas ir jo užsifiksavimo patikrinimo būdas;

f)	rekomenduojami diržų valymo ir, tam tikrais atvejais, surinkimo po valymo būdai;

būtinybė pakeisti saugos diržą, jeigu jį naudojant įvyko didelė avarija arba jeigu diržas labai nusidėvėjęs ar įpjautas, o jei diržas turi matomą perkrovos indikatorių, jis parodo, kada diržas netinkamas daugiau naudoti, arba, jei saugos diržas turi išankstinės apkrovos įtaisą – kai pastarasis buvo įsijungęs;

h)	po tokių pokyčių diržas neturi būti kaip nors persiuvamas arba keičiamas, nes tokie pakeitimai gali padaryti diržą neveiksmingą, o kai konstrukcija leidžia diržą ardyti – tinkamo surinkimo arba patikrinimo, ar teisingai surinkta, instrukcijos;

i)	diržas skirtas naudoti tik suaugusiam asmeniui;

j)	nenaudojamo diržo laikymas.

3.	Jei saugos diržas yra su 4N tipo įtraukikliu, montavimo instrukcijose ir ant pakuotės turi būti nurodyta, kad toks diržas nepritaikytas įrengti keleiviams vežti skirtose variklinėse transporto priemonėse, kuriose yra ne daugiau kaip devynios sėdimosios vietos, įskaitant vairuotojo vietą.

Gamintojas ir (arba) pareiškėjas pateikia klientui montavimo reikalavimus, taikytinus visose transporto priemonėse, kur gali būti naudojamas tarpukojo juostos mechanizmas. Diržų komplekto gamintojas turi nurodyti, kaip reikia montuoti papildomus tvirtinimo elementus tarpukojo juostų tvirtinimo vietose ir kaip įrengti diržus visose transporto priemonėse, kurioms tie diržai pritaikyti.

10 PRIEDAS

DVIGUBO VEIKIMO UŽRAKTO BANDYMAS

Kampas, nustatomas atliekant 7.5.5 ir 7.7.1 pastraipose aprašytą procedūrą

W = taikoma apkrova

11 PRIEDAS

DILINIMO IR TRUMPOJO POSLINKIO BANDYMAS

1 paveikslas

1 tipo metodika

Bandymo schemų pavyzdžiai pagal reguliavimo įtaiso tipą

A pavyzdys

Vidinio strypo apsauginė juosta

atrama

bendra eiga:

300 ± 20 mm

B pavyzdys

bendra eiga:

300 ± 20 mm

Apatinis stabdymas

Besisukanti ašis

2 paveikslas

2 tipo metodika

bendra eiga:

300 ± 20 mm

juostos horizontalioje plokštumoje

F = 0,5 daN

Bandymas kreiptuve arba skriemulyje

bendra eiga:

300 ± 20 mm

3 paveikslas

3 tipo metodika ir trumpojo poslinkio bandymas

Bendra eiga: 300 ± 20 mm

Reguliavimo įtaisas

Prisiūta juosta

Įtempta padėtis

Neįtempta padėtis

Reguliavimo įtaisas

5 daN svarstis bandymo įtaise turi būti nukreiptas vertikaliai taip, kad nesiūbuotų, o juosta nesusisuktų.

Tvirtinimo įtaisas prie 5 daN svarsčio pritvirtinamas taip pat, kaip ir transporto priemonėje.

12 PRIEDAS

KOROZIJOS BANDYMAS

1. BANDYMO ĮRENGINYS

1.1.

Įrenginį turi sudaryti rūko kamera, druskos tirpalo rezervuaras, tinkamai kondicionuoto suslėgto oro tiekimo sistema, vienas arba daugiau purkštuvų, laikytuvų pavyzdžiai, kameros šildymo įranga ir reikalingi valdikliai. Įrenginio dydis ir išsami konstrukcija pasirenkama laisvai, jeigu laikomasi bandymo sąlygų.

1.2.

Svarbu užtikrinti, kad ant kameros lubų arba jos dangčio susikaupę tirpalo lašai nekristų ant bandymo pavyzdžių.

1.3.

Nuo bandymo pavyzdžių lašantys tirpalo lašai neturi nutekėti į rezervuarą, kad vėl būtų išpurškiami.

1.4.

Įrenginys neturi būti pagamintas iš medžiagų, kurios darytų įtaką rūko korozinėms savybėms.

2. BANDYMO PAVYZDŽIŲ IŠDĖSTYMAS RŪKO SPINTOJE

2.1.

Pavyzdžiai, išskyrus įtraukiklius, pakabinami arba atremiami 15–30o kampu nuo vertikalės ir geriausia, kad pavyzdžiai kameroje būtų išdėstyti lygiagrečiai su pagrindine horizontalia rūko srauto kryptimi, jeigu bandomas pagrindinis paviršius.

2.2.

Įtraukikliai atremiami arba pakabinami taip, kad ričių, ant kurių suvyniojama juosta, ašys būtų statmenos pagrindinei horizontaliai rūko srauto krypčiai kameroje. Diržo įtraukiklyje esanti juostos anga taip pat turi būti pasukta šia kryptimi.

2.3.

Visi pavyzdžiai padedami taip, kad ant jų laisvai galėtų nusėsti rūkas.

2.4.

Kiekvienas pavyzdys padedamas taip, kad druskos tirpalas negalėtų nuo vieno pavyzdžio lašėti ant kito.

3. DRUSKOS TIRPALAS

3.1.

Druskos tirpalas paruošiamas 5 ±1 natrio chlorido masės dalis ištirpinant 95 dalyse distiliuoto vandens. Druska – tai natrio chloridas be nikelio ir vario priemaišų, kuriame išdžiovintame yra ne daugiau kaip 0,1 % natrio jodido, o bendras priemaišų kiekis ne didesnis kaip 0,3 %.

3.2.

Tirpalas turi būti toks, kad išpurškus 35 oC temperatūroje ir surinkus, jo pH būtų 6,5–7,2.

4. ORO TIEKIMAS

Į purkštuvą arba purkštuvus druskos tirpalui purkšti tiekiamas suslėgtas oras turi būti be alyvos ir priemaišų bei tiekiamas išlaikant 70 kN/m2–170 kN/m2 slėgį.

5. SĄLYGOS RŪKO KAMEROJE

5.1.

Rūko kameros poveikio zonoje turi būti palaikoma 35 ± 5 oC temperatūra. Padedami bent du švarūs rūko rinktuvai, kad nesikauptų nuo bandymo pavyzdžių arba kitų šaltinių lašantys tirpalo lašai. Rinktuvai turi būti padėti prie bandymo pavyzdžių: vienas – kuo arčiau bet kurio purkštuvo, o kitas – kuo toliau nuo visų purkštuvų. Druskos tirpalo rūkas turi būti toks, kad iš kiekvieno 80 cm2 dydžio horizontalaus surinkimo ploto per valandą vidutiniškai būtų surenkama 1,0–2,0 ml tirpalo, kai vidurkis skaičiuojamas remiantis bent 16 valandų trukmės matavimu.

5.2

Purkštuvas arba purkštuvai nukreipiami arba sureguliuojami taip, kad purškiamo tirpalo srautas nebūtų nukreiptas tiesiai į bandymo pavyzdžius.

13 PRIEDAS

BANDYMŲ TVARKA

Pastraipos

Bandymas

Pavyzdžiai

Diržo arba keleivio apsaugos sistemos Nr.

Juostos Nr.

4/6.1.2./6.1.3/6.2.1.1./6.2.2./6.2.3.1./6.3.1.1.

Diržo arba keleivio apsaugos sistemos patikrinimas

2.21./2.22./6.2.2.2.

Sagties patikrinimas

6.2.2.6./6.2.2.7./7.5.1./7.5.5.

Sagties tvirtumo bandymas

6.2.3.3./7.5.1.

Reguliavimo įtaiso tvirtumo bandymas (jei reikia ir įtraukiklių)

6.2.4./7.5.2.

Priedų tvirtumo bandymas (jei reikia ir įtraukiklių)

6.2.2.3./7.5.3.

Sagties žemos temperatūros bandymas

6.2.1.4./7.5.4.

Žemos temperatūros poveikio standžioms dalims bandymas

6.2.3.2./6.2.3.4./7.5.6.

Reguliavimo lengvumas

Kondicionavimas /

diržo arba keleivio apsaugos sistemos bandymas prieš dinaminį bandymą

6.2.2.4.

Sagties patvarumas

6.2.1.2/7.2.

Standžių dalių atsparumas korozijai

Įtraukiklių kondicionavimas

6.2.5.2.1./6.2.5.3.1./6.2.5.3.3./7.6.2.

Užsifiksavimo slenkstis

6.2.5.2.2./6.2.5.3.2./7.6.4

Įtraukimo jėga

6.2.5.2.3./6.2.5.3.3./7.6.1.

Patvarumas

6.2.5.2.3./6.2.5.3.3./7.2.

Korozija

6.2.5.2.3./6.2.5.3.3./7.6.3.

Dulkės

6.3.1.2./7.4.2.3.

Juostos pločio bandymas

Juostos tvirtumo bandymas

6.3.2./7.4.1.1./7.4.2.

Kondicionavimas kambario sąlygomis

6.3.3./7.4.1.2./7.4.2.

Atsparumas šviesai

6.3.3./7.4.1.3./7.4.2.

Atsparumas žemai temperatūrai

6.3.3./7.4.1.4./7.4.2.

Atsparumas karščiui

6.3.3./7.4.1.5./7.4.2.

Atsparumas vandeniui

6.2.3.2/7.3.

Trumpojo poslinkio bandymas

6.4.2./7.4.1.6.

Dilimo bandymas

6.4.1./7.7.

Dinaminis bandymas

6.2.2.5./6.2.2.7./7.8.

Sagties atsegimo bandymas

7.1.4.

Juostos pavyzdžio išsaugojimas

14 PRIEDAS

PRODUKCIJOS ATITIKTIES KONTROLĖ

1. BANDYMAI

Saugos diržai turi atitikti reikalavimus, kuriais pagrįsti pateikti bandymai:

1.1. Blokavimo įtaiso įsijungimo slenksčio ir įtraukiklių su avariniu atveju įsijungiančiu blokavimo įtaisu patvarumo patikrinimas

Pagal 7.6.2 pastraipos nuostatas pačia nepalankiausia kryptimi atitinkamai atlikus patvarumo bandymą, išsamiai aprašytą 7.6.1, 7.2 ir 7.6.3 pastraipose, kaip šios taisyklės 6.2.5.3.5 pastraipos reikalavimą.

1.2. Diržo įtraukiklio su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu patvarumo patikrinimas

Pagal 7.6.1 pastraipos nuostatas, papildytas 7.2 ir 7.6.3 pastraipose aprašytais bandymais, kaip šios taisyklės 6.2.5.2.3 pastraipos reikalavimas.

1.3. Juostų tvirtumo bandymas po kondicionavimo

Pagal 7.4.2 pastraipoje aprašytą tvarką, po kondicionavimo pagal šios taisyklės 7.4.1.1–7.4.1.5 pastraipų reikalavimus.

1.3.1. Juostų tvirtumo bandymas po dilinimo

Pagal 7.4.2 pastraipoje aprašytą tvarką, po kondicionavimo pagal šios taisyklės 7.4.1.6 pastraipos reikalavimus.

1.4. Trumpojo poslinkio bandymas

Pagal šios taisyklės 7.3 pastraipoje aprašytą tvarką.

1.5. Standžių dalių bandymas

Pagal šios taisyklės 7.5 pastraipoje aprašytą tvarką.

1.6. Saugos diržo arba keleivio apsaugos sistemos techninių savybių reikalavimų patikrinimas atliekant dinaminį bandymą

1.6.1. Bandymai naudojant kondicionavimą

1.6.1.1.

Diržai arba keleivio apsaugos sistemos su diržo įtraukikliu su avariniu atveju įsijungiančiu blokavimo įtaisu pagal šios taisyklės 7.7 ir 7.8 pastraipose nustatytus reikalavimus, naudojant diržą, su kurio įtraukikliu anksčiau buvo atlikti 45 000 patvarumo bandymo ciklų pagal šios taisyklės 7.6.1 pastraipos reikalavimus ir pagal šios taisyklės 6.2.2.4, 7.2 ir 7.6.3 pastraipose apibrėžtus bandymus.

1.6.1.2.

Diržai arba keleivio apsaugos sistemos su diržo įtraukikliu su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu: pagal šios taisyklės 7.7 ir 7.8 pastraipose nustatytus reikalavimus naudojant diržą, su kurio įtraukikliu, nurodytu 7.6.1 pastraipoje, anksčiau buvo atlikta 10 000 patvarumo bandymo ciklų ir pagal šios taisyklės 6.2.2.4, 7.2 ir 7.6.3 pastraipose nurodytus bandymus.

1.6.1.3.

Nejudamasis diržas: pagal šios taisyklės 7.7 ir 7.8 pastraipose pateiktus reikalavimus su saugos diržu, su kuriuo buvo atliktas šios taisyklės 6.2.2.4 ir 7.2 pastraipose nurodytas bandymas.

1.6.2. Bandymai be kondicionavimo

Pagal šios taisyklės 7.7 ir 7.8 pastraipose nustatytus reikalavimus.

2. BANDYMŲ DAŽNUMAS IR REZULTATAI

2.1.

Bandymo dažnumas pagal šio priedo 1.1–1.5 pastraipų reikalavimus turi būti statistiškai kontroliuojamas ir taikoma atsitiktinė atranka pagal vieną iš reguliaraus kokybės užtikrinimo procedūrų.

2.1.1.

Be to, visi diržo įtraukiklių su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju, prietaisai turi būti patikrinti:

2.1.1.1.

arba pagal šios taisyklės 7.6.2.1 ir 7.6.2.2 pastraipose pateiktus reikalavimus, pačia nepalankiausia kryptimi, kaip nustatyta 7.6.2.1.2 pastraipoje. Bandymų rezultatai turi atitikti šios taisyklės 6.2.5.3.1.1 ir 6.2.5.3.3 pastraipų reikalavimus.

2.1.1.2.

Arba pagal šios taisyklės 7.6.2.3 pastraipos reikalavimus, pačia nepalankiausia kryptimi. Vis dėlto polinkio greitis gali būti didesnis už nustatytą, jei tai nedaro įtakos bandymų rezultatams. Bandymų rezultatai turi atitikti šios taisyklės 6.2.5.3.1.4 pastraipos reikalavimus.

2.2.

Jei dinaminis bandymas pagal šio priedo 1.6 pastraipą atliktas sėkmingai, tai atliekama taikant mažiausią dažnumą:

2.2.1. Bandymai naudojant kondicionavimą

2.2.1.1.

Jei diržai turi įtraukiklius su blokavimo įtaisu, kuris avariniu atveju įsijungia,

—	kai per dieną pagaminama daugiau kaip 1 000 diržų: su vienu iš 100 000 pagamintų diržų bent vieną kartą per dvi savaites;

—	kai per dieną pagaminama ne daugiau kaip 1 000 diržų: su vienu iš 10 000 pagamintų diržų bent kartą per vienerius metus su kiekviena įsijungiančio blokavimo įtaiso mechanizmo rūšimi (1),

atliekamas šio priedo 1.6.1.1 pastraipoje nurodytas bandymas.

2.2.1.2.

Jei diržai turi įtraukiklį su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu arba yra nejudamieji:

—	kai per dieną pagaminama daugiau kaip 1 000 diržų: su vienu iš 100 000 pagamintų diržų bent vieną kartą per dvi savaites,

—	kai per dieną pagaminama ne daugiau kaip 1 000 diržų: su vienu iš 10 000 pagamintų diržų bent vieną kartą per metus,

atliekamas šio priedo 1.6.1.2 arba 1.6.1.3 pastraipose nurodytas bandymas.

2.2.2. Bandymai be kondicionavimo

2.2.2.1.

Kai diržai yra su įtraukikliais su blokavimo įtaisu, įsijungiančiu avariniu atveju, 1.6.2 pastraipoje nurodytas bandymas atliekamas su nurodytu skaičiumi pavyzdžių:

2.2.2.1.1.

jei pagaminama ne mažiau kaip 5 000 diržų per dieną, du diržai iš 25 000 pagamintų vienetų bent vieną kartą per dieną su kiekviena įsijungiančio blokavimo įtaiso mechanizmo rūšimi;

2.2.2.1.2.

jei pagaminama mažiau kaip 5 000 diržų per dieną, vienas diržas iš 5 000 pagamintų vienetų bent vieną kartą per dieną su kiekviena įsijungiančio blokavimo įtaiso mechanizmo rūšimi.

2.2.2.2.

Diržų su įtraukikliu su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu ir nejudamųjų diržų atveju nurodytam skaičiui pavyzdžių taikomas 1.6.2 pastraipoje nurodytas bandymas:

2.2.2.2.1.

jei pagaminama ne mažiau kaip 5 000 diržų per dieną, du diržai iš 25 000 pagamintų vienetų bent vieną kartą per dieną su kiekvienu patvirtintu tipu;

2.2.2.2.2.

jei pagaminama mažiau kaip 5 000 diržų per dieną, vienas diržas iš 5 000 pagamintų vienetų bent vieną kartą per metus (kiekvieno patvirtinto tipo).

2.2.3. Rezultatai

Bandymų rezultatai turi atitikti šios taisyklės 6.4.1.3.1 pastraipos reikalavimus.

Manekeno pasislinkimas į priekį gali būti valdomas atsižvelgiant į šios taisyklės 6.4.1.3.2 pastraipą (arba 6.4.1.4 pastraipą, kai taikoma), kai atliekamas bandymas su kondicionavimu pagal šio priedo 1.6.1 pastraipą, taikant supaprastintą pritaikytą būdą.

2.2.3.1.

Tvirtinant pagal šios taisyklės 6.4.1.3.3 pastraipą ir šio priedo 1.6.1 pastraipą, nurodoma, kad jokia diržo dalis neturi būti sunaikinama arba atsilaisvinti, o krūtinės atskaitos taško greitis, esant 300 mm poslinkiui, neturi būti didesnis kaip 24 km/h.

2.3.

Kai bandymo pavyzdys neišlaiko tam tikro su juo atliekamo bandymo, su trimis kitais pavyzdžiais turi būti atliekamas papildomas bandymas pagal tuos pačius reikalavimus. Dinaminių bandymų atveju, jei vienas iš jų nesėkmingas, patvirtinimo turėtojas arba jo įgaliotasis atstovas informuoja tipą patvirtinusią kompetentingą instituciją ir nurodo, kokių veiksmų imtasi gamybos atitikčiai atkurti.

(1) Šiame priede „fiksavimo mechanizmo rūšis“ – tai visi įtraukikliai su blokavimo įtaisu, įsijungiančiu avariniu atveju, kurių mechanizmai skiriasi tik jutiklio paskubos kampu (-ais) transporto priemonės atskaitos ašies atžvilgiu.

15 PRIEDAS

TAŠKO „H“ IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SĖDIMOSIOSE VIETOSE

1. TIKSLAS

Šiame priede aprašyta metodika nustatoma taško „H“ vieta ir tikrasis vienos ar kelių sėdimųjų vietų, esančių transporto priemonėje, liemens kampas ir patikrinama nustatytų duomenų atitiktis su transporto priemonės gamintojo pateiktais projektavimo reikalavimais (1).

2. APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.

Atskaitos duomenys – viena ar keletas pateiktų sėdimosios vietos charakteristikų:

2.1.1.

taškas „H“, taškas „R“ ir jų tarpusavio santykis;

2.1.2.

tikrasis liemens kampas, projektinis liemens kampas ir jų tarpusavio santykis.

2.2.

Erdvinis taško „H“ nustatymo įrenginys (3-D H įrenginys) – įtaisas, naudojamas nustatyti taškus „H“ ir tikruosius liemens kampus. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.3.

Taškas „H“ – transporto priemonės sėdynėje įtaisyto 3-D H įrenginio liemens ir šlaunų sukimosi centras pagal toliau pateiktą 4 pastraipą. Taškas „H“ yra įtaiso ašinės linijos, esančios tarp taško „H“ matymo įtaisų bet kurioje 3-D H įrenginio pusėje, viduryje. Teoriškai taškas „H“ atitinka tašką „R“ (dėl leistinų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą). Kai taškas „H“ nustatomas pagal 4 pastraipoje aprašytą tvarką, jis laikomas nekintamu sėdimosios sėdynės dalies atžvilgiu ir juda kartu su reguliuojama sėdyne.

2.4.

„Taškas „R““ arba „sėdimosios vietos atskaitos taškas“ – transporto priemonės gamintojo apskaičiuotas projektinis taškas kiekvienai sėdimajai vietai ir nustatytas atsižvelgiant į erdvinę atskaitos sistemą.

2.5.

Liemens linija – 3-D H įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą atitrauktoje padėtyje, ašinė linija.

2.6.

Tikrasis liemens kampas – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „H“, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą):

2.7.

Projektinis liemens kampas – tai kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „R“, ir liemens plokštumos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį.

2.8.

Keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) – tai 3-D H įrenginio, esančio visose nustatytose sėdimosiose padėtyse, plokštuma; ją apibrėžia taško „H“ koordinatė „Y“ ašyje. Kiekvienos sėdynės simetrijos plokštuma sutampa su keleivio simetrijos plokštuma. Kitų sėdynių keleivio simetrijos plokštumą nustato gamintojas.

2.9.

Erdvinė atskaitos sistema – sistema aprašyta šio priedo 2 priedėlyje.

2.10.

Atskaitos pradžios žymos – ant transporto priemonės kėbulo esantys gamintojo nustatyti fiziniai taškai (angos, paviršiai, žymenys ar išrėžos).

2.11.

Transporto priemonės matuojamoji padėtis – transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos pradžios žymų koordinatėmis erdvinėje atskaitos sistemoje.

3. REIKALAVIMAI

3.1. Duomenų pateikimas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis tam, kad būtų parodyta, jog laikomasi šios taisyklės nuostatų, visi arba atitinkamai atrinkti duomenys turi būti pateikti šio priedo 3 priedėlyje nurodyta forma:

3.1.1.

taško „R“ koordinatės erdvinės atskaitos sistemos atžvilgiu;

3.1.2.

projektinis liemens kampas;

3.1.3.

visi nurodymai, reikalingi sėdynei nustatyti (jei reguliuojama) į matavimų padėtį, pateikti tolesnėje 4.3 pastraipoje.

3.2. Matavimų duomenų ir projektinių techninių sąlygų santykis

3.2.1.

Taško „H“ koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, išmatuota 4 pastraipoje nustatyta metodika, atitinkamai palyginamos su transporto priemonės gamintojo nurodytomis „R“ taško koordinatėmis ir projektinio liemens kampo verte.

3.2.2.

Nagrinėjamos sėdimosios vietos santykinės taškų „R“ ir „H“ padėtys ir projektinio bei tikrojo liemens kampo santykis turi būti laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu taško „H“ koordinatės yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, kurio įstrižainės susikerta taške „R“, o tikrasis liemens kampas nuo projektinio nesiskiria daugiau nei 5o.

3.2.3.

Jeigu minėtų reikalavimų yra laikomasi, atitiktis šios taisyklės nuostatoms patvirtinama atsižvelgiant į tašką „R“ ir projektinį liemens kampą.

3.2.4.

Jei taškas „H“ arba tikrasis liemens kampas neatitinka ankstesnės 3.2.2 pastraipos reikalavimų, taškas „H“ ir tikrasis liemens kampas turi būti nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų iš šių trijų matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti taikomos 3.2.3 pastraipos sąlygos.

3.2.5.

Jeigu bent dviejų iš 3.2.4 pastraipoje nurodytų matavimų rezultatai neatitinka 3.2.2 pastraipos reikalavimų arba jeigu patikrinti neįmanoma, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos apie taško „R“ padėtį arba projektinį liemens kampą, naudojama trijų išmatuotų taškų centroidė arba trijų išmatuotų kampų vidurkis, kurie taikytini visais atvejais, kai šioje taisyklėje nurodomas taškas „R“ arba projektinis liemens kampas.

4. TAŠKO „H“ IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO METODIKA

4.1.

Transporto priemonė iš anksto turi būti gamintojo nuožiūra parengiama 20 ± 10 oC temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrintinos sėdynės dar nebuvo sėdėta, ant jos du kartus po vieną minutę turi pasėdėti 70–80 kg masės asmuo arba palaikomas jį atstojantis įtaisas, kad sėdimoji dalis ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo reikalavimu visos sėdynės dalys prieš montuojant 3-D H įrenginį neapkrautos laikomos ne trumpiau nei 30 min.

4.2.

Transporto priemonė turi būti 2.11 pastraipoje nustatytoje matuojamoje padėtyje.

4.3.

Jeigu sėdynę galima reguliuoti, iš pradžių ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą galinę įprastą vairavimo arba važiavimo padėtį, ją slenkant tik išilgine kryptimi ir nenustatant į padėtį, skirtą ne įprastam vairavimui ar važiavimui. Jeigu sėdynę galima reguliuoti kitaip (vertikalia kryptimi, reguliuojamas polinkio kampas, sėdynės atlošas ir kt.), ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Jei tai sėdynės su amortizuojamąja pakaba, jos vertikalia kryptimi standžiai užfiksuojamos gamintojo nurodytoje įprasto vairavimo padėtyje.

4.4.

Sėdimosios vietos plotas, prie kurio liečiasi 3-D H įrenginys, turi būti padengtas pakankamo dydžio ir tinkamos tekstūros muslino medvilnės lygiu audiniu, kurio tankis yra 18,9 siūlo viename kvadratiniame centimetre, o svoris – 0,228 kg/m2, arba lygiaverčių charakteristikų megzta arba neaustine medžiaga. Jeigu sėdynė bandoma ne transporto priemonėje, grindų, ant kurių sėdynė montuojama, pagrindinės charakteristikos (2) turi būti tokios pačios kaip ir transporto priemonės grindų, ant kurių sėdynę numatyta montuoti.

4.5.

3-D H įrenginio sėdimosios dalies ir nugaros sąranka uždedama taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3 DH įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo prašymu 3-D H įrenginį galima paslinkti į vidų C/LO atžvilgiu, jeigu 3-D H įrenginys yra tiek toli pastumtas, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3-D H įrenginio lygiuoti.

4.6.

Pėdų ir blauzdų sąrankos prie sėdynės sąrankos pritvirtinamos atskirai arba panaudojant „T“ formos strypą ir blauzdų sąranką. Per taško „H“ matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.

3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis nustatoma taip:

4.7.1. Nustatyta sėdimoji vieta: vairuotojo ir kraštinio priekyje sėdinčio keleivio

4.7.1.1.

Abiejų pėdų ir kojų sąrankos paslenkamos į priekį taip, kad pėdos būtų įprastoje padėtyje ant grindų, jei reikia – tarp valdymo pedalų. Jeigu įmanoma, kairioji pėda turi būti maždaug tokiu pat atstumu į kairę nuo 3-D H įrenginio simetrijos plokštumos, kiek dešinioji pėda yra į dešinę nuo jos. Jei reikia, skersinę 3-D H įrenginio padėtį rodantis gulsčiukas nustatomas horizontaliai, pareguliuojant sėdimąją dalį arba pastumiant kojų ir pėdų sąrankas atgal. Per taško „H“ matymo įtaisus einanti linija turi būti išlaikoma statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.1.2.

Jei kairiosios kojos negalima išlaikyti lygiagrečiai su dešiniąja, ir kairiosios pėdos negali laikyti konstrukcija, ji paslenkama tiek, kad turėtų atramą. Turi būti išlaikomas matymo įtaisų lygiavimas.

4.7.2. Nustatyta sėdimoji vieta: kraštinė galinė

Bandant galines arba papildomas sėdynes, kojos nustatomos kaip nurodyta gamintojo. Jeigu pėdos atsiduria ant skirtingo lygio grindų dalių, atskaitine laikoma ta pėda, kuri pirmoji prisiliečia prie priekinės sėdynės, o kita pėda turi būti nustatoma taip, kad gulsčiukas rodytų, jog skersinė įtaiso padėtis yra horizontali.

4.7.3. Kitos nustatytos sėdimosios vietos:

Turi būti laikomasi 4.7.1 pastraipoje nurodytos tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos turi būti nustatytos taip, kaip nurodo transporto priemonės gamintojas.

4.8.

Uždedami blauzdos ir šlaunų svarmenys ir išlyginama 3-D H įrenginio padėtis.

4.9.

Nugarinė dalis palenkiama į priekį iki priekinio stabdiklio ir 3-D H įrenginys patraukiamas nuo sėdynės už „T“ formos strypo. 3-D H įrenginys grąžinamas į buvusią padėtį ant sėdynės vienu iš šių būdų:

4.9.1.

Jei 3-D H įrenginys slenka atgal, atliekama ši procedūra: 3-D H įrenginiui leidžiama slysti atgal, kol nereikės horizontalios „T“ formos strypą veikiančios slinkimą ribojančios apkrovos, t. y., kol sėdimoji dalis palies atlošą. Jei reikia, iš naujo nustatoma blauzdos padėtis.

4.9.2.

Jeigu 3-D H įrenginys neslenka atgal, taikoma ši procedūra: 3-D H įrenginys pastumiamas atgal „T“ formos strypą veikiant horizontalia atgal veikiančia apkrova, kol sėdimoji dalis palies atlošą (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.).

4.10.

3-D H įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių sąranka ties klubų kampo kvadranto ir „T“ formos strypo įvorės jungtimi veikiama 100 + 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagrečiai su linija, einančia per minėtą sujungimą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.). Tuomet nugarinė dalis atsargiai pristumiama prie sėdynės atlošo. Per likusią procedūros dalį turi būti užtikrinama, kad 3-D H įrenginys nepasislinktų į priekį.

4.11.

Uždedami dešinysis ir kairysis sėdmenų svarmenys, tuomet iš eilės aštuoni liemens svarmenys. 3-D H įrenginys išlaikomas horizontalioje padėtyje.

4.12.

Nugarinė dalis palenkiama į priekį, kad būtų sumažintas sėdynės atlošo įtempimas. 3-D H įrenginys tris visus pasiūbuojamas į šonus 10o lanku (po 5o į abi puses nuo vertikalios simetrijos plokštumos), kad neliktų jokios trinties tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginį „T“ formos strypas gali nukrypti nuo nustatytos horizontalaus ir vertikalaus lygiavimo padėties. Todėl siūbuojant „T“ formos strypą reikia prilaikyti jį atinkama šonine apkrova. Laikant „T“ formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį reikia atsargiai, kad vertikaliai arba išilgai nebūtų sudaryta papildoma apkrova.

Per šį etapą 3-D H įrenginio pėdos nesusaistomos ir neprilaikomos. Jeigu pasikeičia pėdų padėtis, jos kurį laiką turėtų būti paliktos toje padėtyje.

Nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo ir patikrinama, ar abiejų gulsčiukų skalės rodmuo yra nulis. Jeigu siūbuojant 3-D H įrenginį pėdos pajudėjo, jos turi būti grąžintos į buvusią padėtį:

Iš eilės kiekviena pėda pakeliama nuo grindų kiek reikia, kol papildomai nebejuda. Keliant pėdos turi laisvai suktis; neturi būti jokios priekinės arba šoninės apkrovos. Kiekvieną pėdą padėjus atgal ant paviršiaus, kulnas turi liestis su tam skirta konstrukcija.

Patikrinama, ar šoninio gulsčiuko skalės rodmuo yra nulis; prireikus, nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.

Laikant „T“ formos strypą, kad 3-D H įrenginys neslystų ant sėdimosios dalies į priekį:

a)	nugarinė dalis pristumiama prie sėdynės atlošo;

maždaug ties liemens svarmenų viduriu nugarinės dalies kampo strypas protarpiais veikiamas ne didesne kaip 25 N horizontalia atgal veikiančia apkrova, kol pagal klubų kampo kvadrantą bus matyti, kad nuėmus apkrovą yra užtikrinta stabili padėtis. Reikia užtikrinti, kad 3-D H įrenginio neveiktų išorinės žemyn arba iš šono veikiančios apkrovos. Jeigu būtina papildomai pareguliuoti 3-D H įrenginį į horizontalią padėtį, nugarinė dalis palenkiama į priekį, perlygiuojama ir procedūra pakartojama nuo 4.12 pastraipos.

4.14.

Matuojama:

4.14.1.

Taško „H“ koordinatės matuojamos atsižvelgiant į erdvinę atskaitos sistemą.

4.14.2.

Pagal 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą nustatomas tikrasis liemens kampas, kai liestukas yra toliausiai į galą nutolusioje padėtyje.

4.15.

Jeigu nusprendžiama pakartoti 3 DH įrenginio nustatymą, sėdynės sąranka prieš pakartotinį nustatymą turi būti neapkrauta ne trumpiau nei 30 minučių. 3-D H įrenginys neturėtų būti paliktas ant sėdynės sąrankos ilgiau nei bandymui atlikti reikalingą laiką.

4.16.

Jeigu tos pačios eilės sėdynes galima laikyti panašiomis (daugiavietė neišardoma sėdynė, identiškos sėdynės ir kt.) kiekvienai sėdynių eilei nustatomas tik vienas taškas „H“ ir vienas „tikrasis liemens kampas“, šio priedo 1 priedėlyje aprašytą 3-D H įrenginį padėjus vietoje, kuri laikoma tos sėdynių eilės etalonine sėdyne. Ta vieta turi būti:

4.16.1.

priekinėje eilėje: vairuotojo sėdynė;

4.16.2.

galinėje eilėje arba eilėse: kraštinė sėdynė.

(1) Visų sėdimųjų vietų, išskyrus priekines sėdynes, kurių „H“ taško negalima nustatyti „Erdviniu taško „H“ nustatymo įrenginiu“ arba metodika, gamintojo nurodytą tašką „R“ kompetentingos institucijos nuožiūra galima laikyti atskaitos pradžia.

(2) Polinkio kampas, aukščio skirtumas su sėdynės montavimo elementais, paviršiaus tekstūra ir kt.

1 priedėlis

ERDVINIO ĮRENGINIO TAŠKUI „H“ NUSTATYTI APRAŠAS (*1)

(3-D H įrenginys)

1. NUGARINĖ IR SĖDIMOJI DALYS

Nugarinė ir sėdimoji dalys sukonstruotos iš sustiprinto plastiko ir metalo; jos imituoja žmogaus liemenį ir šlaunis, mechaniškai sujungtas taške „H“. Prie šarnyru taške „H“ pritvirtinto liestuko pritvirtintas kvadrantas, skirtas tikrajam liemens kampui matuoti. Šlaunų vidurio liniją ir klubų kampo kvadranto bazinę liniją sudaro prie sėdimosios dalies pritvirtintas reguliuojamas šlaunų strypas.

2. KŪNO IR KOJŲ ELEMENTAI

Blauzdų segmentai prijungti prie sėdimosios dalies sąrankos ties kelius jungiančiu „T“ formos strypu, kuris yra statmenas reguliuojamo šlaunų strypo tęsinys. Blauzdų segmentuose įrengti kvadrantai kelių sulenkimo kampui matuoti. Batų ir pėdų jsąrankos sukalibruotos pėdos kampui matuoti. Įrenginio vieta erdvėje nustatoma dviem gulsčiukais. Atitinkamuose sunkio centruose pritvirtinami kūno elementų pasvarai, atstojantys 76 kg svorio vyriškos lyties asmens poveikį sėdynei. Reikėtų patikrinti, ar visos 3-D H įrenginio jungtys gali būti lengvai sukiojamos be pastebimos trinties.

1 paveikslas

3-D H įrenginio elementų pavadinimai

Galvos liestukas

Nugarinė dalis

Nugaros kampo kvadrantas

Taško „H“ matymo įtaisas

Taško „H“ ašis

Šlaunies strypas

Kelių kampo kvadrantas

Pėdų kampo kvadrantas

Kelius jungiantis „T“ formos strypas

Šlaunų pasvaro laikiklis

Sėdimoji dalis

Klubų kampo kvadrantas

Nugarinės dalies kampo gulsčiukas

Liemens pasvaro laikiklis

Šoninis gulsčiukas

2 paveikslas

3-D H įrenginio sudedamųjų dalių matmenys ir apkrovos paskirstymas

Liemens pasvaras

Sėdmenų pasvaras

Šlaunų pasvaras

Kojų pasvaras

Apkrovos kryptis ir veikimo vieta

Keičiamas matmuo: nuo 108 iki 424

(*1) Dėl išsamesnės informacijos apie 3-D H įrenginio konstrukciją kreipkitės į Automobilių inžinierių sąjungą; adresas: 400 Commonwealth Drive, Warrendale, Pennsylvania 15096, United States of America.

Įrenginys atitinka ISO standarte 6549:1980 aprašytą įrenginį.

2 priedėlis

ERDVINĖ ATSKAITOS SISTEMA

Erdvinė atskaitos sistema – tai trys viena kitai statmenos plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. pav.) (*1).

Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos pradžios žymų koordinatės atitiktų gamintojo nustatytas vertes.

Taškų „R“ ir „H“ koordinatės nustatomos transporto priemonės gamintojo nustatytų atskaitos pradžios žymų atžvilgiu.

Paveikslas

Erdvinė atskaitos sistema

X atskaitos plokštuma (vertikali skersinė atskaitos plokštuma)

Y atskaitos plokštuma (vertikali išilginė atskaitos plokštuma)

Z atskaitos plokštuma (horizontali atskaitos plokštuma)

Atraminis paviršius

(*1) Atskaitos sistema atitinka ISO standartą 4130:1978.

3 priedėlis

SĖDIMŲJŲ VIETŲ ATSKAITOS DUOMENYS

1. ATSKAITOS DUOMENŲ KODAVIMAS

Iš eilės išvardijami kiekvienos sėdimosios vietos atskaitos duomenys. Sėdimosios vietos identifikuojamos dviejų rašmenų kodu. Pirmasis rašmuo – tai arabiškas skaitmuo, žymintis sėdynių eilę, skaičiuojant nuo transporto priemonės priekio iki jos galo. Antrasis rašmuo – didžioji raidė, žyminti sėdimosios vietos padėtį sėdynių eilėje, žiūrint transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi; naudojamos tokios raidės:

L	=	kairė
C	=	vidurinė
R	=	dešinė

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS MATUOJAMOSIOS PADĖTIES APRAŠYMAS

2.1.

Atskaitos pradžios žymų koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3. ATSKAITOS DUOMENŲ SĄRAŠAS

3.1.

Sėdimoji vieta: …………………………

3.1.1.

Taško „R“ koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3.1.2.

Projektinis liemens posvyrio kampas: …………………………

3.1.3.

Sėdynės reguliavimo techninės sąlygos (*1)

horizontali: …………………………

vertikali: …………………………

kampinė: …………………………

liemens kampas: …………………………

Pastaba. Kitų sėdimųjų vietų atskaitos duomenys pateikti 3.2, 3.3 ir kitose pastraipose.

(*1) Nereikalingas įrašas išbraukiamas.

16 PRIEDAS

MAŽIAUSI SAUGOS DIRŽŲ IR ĮTRAUKIKLIŲ REIKALAVIMAI

Transporto priemonės kategorija	Į priekį atgręžtos sėdimosios vietos					Atgal atgręžtos sėdimosios vietos
	Kraštinės sėdimosios vietos			Vidurinė sėdimoji vieta
	Priekinės		Nepriekinės	Priekinės	Nepriekinės
M1	Ar4m		Ar4m	Ar4m	Ar4m	B, Br3, Br4m
M2 < 3,5 t	Ar4m, Ar4Nm		Ar4m, Ar4Nm	Ar4m, Ar4Nm	Ar4m, Ar4Nm	Br3, Br4m, Br4Nm
M2 > 3,5 t M3	Br3, Br4m, Br4Nm, or Ar4m or Ar4Nm •		Br3, Br4m, Br4Nm, or Ar4m or Ar4Nm •	Br3, Br4m, Br4Nm or Ar4m or Ar4Nm •	Br3, Br4m, Br4Nm or Ar4m or Ar4Nm •	Br3, Br4m, Br4Nm
	Žr. 8.1.7 pastraipą dėl sąlygų, kai leidžiamas juosmens diržas		Žr. 8.1.7 pastraipą dėl sąlygų, kai leidžiamas juosmens diržas	Žr. 8.1.7 pastraipą dėl sąlygų, kai leidžiamas juosmens diržas	Žr. 8.1.7 pastraipą dėl sąlygų, kai leidžiamas juosmens diržas
N1	Ar4m, Ar4Nm		Ar4m, Ar4Nm, Br4m, Br4Nm Ø	B, Br3, Br4m, Br4Nm or A, Ar4m, Ar4Nm * (1)	B, Br3, Br4m, Br4Nm	B, Br3, Br4m, Br4Nm
			8.1.2.1 pastraipa, juosmens diržas leidžiamas, jei sėdynė sėdynė yra perėjimo viduje	8.1.6 pastraipa, juosmens diržas leidžiamas, jei priekinis stiklas nėra atskaitos zonoje
N2 N3	B, Br3, Br4m, Br4Nm or A, Ar4m, Ar4Nm *		B, Br3, Br4m, Br4Nm	B, Br3, Br4m, Br4Nm, or A, Ar4m, Ar4Nm *	B, Br3, Br4m, Br4Nm	B, Br3, Br4m, Br4Nm
	8.1.6 pastraipa, juosmens diržas leidžiamas, jei priekinis stiklas yra už atskaitos zonos ir vairuotojo sėdynei			8.1.6 pastraipa, juosmens diržas leidžiamas, jei priekinis stiklas nėra atskaitos zonoje
A: trijose vietose tvirtinamas (juosmens ir įstrižasis) diržas 3: diržo įtraukikliai su automatiškai įsijungiančiu blokavimo įtaisu *: remiamasi šios taisyklės 8.1.6 pastraipa (2)		B: 2 vietose tvirtinamas (juosmens) diržas 4: diržo įtraukikliai su blokavimo įtaisu, kuris įsijungia avariniu atveju Ø: remiamasi šios taisyklės 8.1.2.1 pastraipa		r: įtraukiklis N: suveikimo jėgos vertė yra didesnė •: remiamasi šios taisyklės 8.1.7 pastraipa (2)	m: diržo įtraukiklis su blokavimo įtaisu, kuris avariniu atveju įsijungia veikiant daugiau nei vienam faktoriui (žr. Taisyklės Nr. 16 2.14.3 ir 2.14.5 pastraipas)
Pastaba. Visais atvejais S tipo diržai gali būti įrengiami vietoj visų galimų A arba B tipo diržų su sąlyga, kad jų tvirtinimo įtaisai atitinka Taisyklę Nr. 14. Kai diržų komplektas patvirtinamas kaip S tipo diržas pagal šią taisyklę, naudojant juosmens diržo juostą, pečių diržo juostas ir galbūt vieną arba daugiau įtraukiklių, gamintojas (pareiškėjas) gali pateikti vieną arba dvi papildomas tarpukojo juostas ir jų tvirtinimo priedus. Šie papildomi tvirtinimo įtaisai nebūtinai turi atitikti Taisyklės Nr. 14 reikalavimus. Šie papildomi tvirtinimo įtaisai nebūtinai turi atitikti Taisyklės Nr. 14 reikalavimus (04 serijos pakeitimų 14 papildymų klaidų sąrašas taikomas nuo pradžios).

(1) 04 serijos pakeitimų 12 papildymų klaidų sąrašas taikomas nuo pradžios.

(2) 4 redakcijos klaidų sąrašas taikomas nuo pradžios.

17 PRIEDAS

VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SUAUGUSIEMS KELEIVIAMS, SĖDINTIEMS Į PRIEKĮ ATGRĘŽTOSE SĖDYNĖSE, SKIRTŲ SAUGOS DIRŽŲ IR KELEIVIO APSAUGOS SISTEMŲ BEI ISOFIX VAIKO APSAUGOS SISTEMŲ MONTAVIMO REIKALAVIMAI

1. SUDERINAMUMAS SU VAIKO APSAUGOS SISTEMOMIS

1.1.

Transporto priemonės gamintojas į transporto priemonės naudotojo vadovą turi įtraukti informaciją apie kiekvienos keleivio sėdynės tinkamumą vežti vaikus iki 12 metų (arba iki 1,5 m ūgio) arba apie vaiko apsaugos sistemų montavimą. Ši informacija turi būti pateikiama nacionaline kalba arba bent viena tos šalies, kurioje transporto priemonė parduodama, nacionalinių kalbų.

Kiekvienai į priekį atgręžtai keleivio sėdynei ir kiekvienai ISOFIX tvirtinimo vietai transporto priemonės gamintojas turi:

a)	nurodyti, ar sėdimoji vieta tinkama „universaliosios“ kategorijos vaiko apsaugos sistemoms (žr. 1.2 pastraipą);

b)	nurodyti, ar ISOFIX tvirtinimo vieta tinkama „universaliosios“ kategorijos ISOFIX vaiko apsaugos sistemoms (žr. 1.2 pastraipą);

c)	pateikti „pusiau universalios“, „ribotosios“ arba „specialios transporto priemonės“ kategorijos vaiko apsaugos sistemų, tinkamų transporto priemonės sėdimosioms vietoms, sąrašą ir nurodyti svorio grupę (-es), kuriai (-ioms) keleivio apsaugos sistemos yra skirtos;

pateikti „pusiau universalios“, „ribotosios“ arba „specialios transporto priemonės“ kategorijos ISOFIX vaiko apsaugos sistemų, tinkamų nurodytos transporto priemonės ISOFIX tvirtinimo vietai, sąrašą ir nurodyti svorio grupę ir ISOFIX dydžio klasę, kuriai (-ioms) ISOFIX keleivio apsaugos sistemos yra skirtos;

e)	pateikti įmontuotą vaiko apsaugos sistemą ir nurodyti svorio grupę (-es), kuriai (-ioms) keleivio apsaugos sistemos yra skirtos ir atitinkamą (-as) konfigūraciją (-as);

f)	pateikti bet kurį a, b, c, d, e derinį;

g)	nurodyti vaiko, kurie neturėtų būti vežami toje sėdimojoje vietoje, svorio grupę (-es).

Jei sėdimoji vieta tinkama tik į priekį atgręžtoms vaiko apsaugos sistemoms, tai turėtų būti nurodyta.

Šiai informacijai nurodyti tinkamo formato lentelės pateiktos šio priedo 3 priedėlyje.

1.2.

„Universaliosios“ kategorijos vaiko apsaugos sistema arba ISOFIX vaiko apsaugos sistema yra sistema, patvirtinta ir priskirta „universaliajai“ kategorijai pagal Taisyklę Nr. 44 su 03 serijos pakeitimų 5 papildymu. Transporto priemonės gamintojo nurodytos sėdimosios vietos arba ISOFIX pritvirtinimo vietos, kurios tinka įrengti vaiko apsaugos sistemas arba ISOFIX vaiko apsaugos sistemas, turi atitikti šio priedo 1 arba 2 priedėlio reikalavimus. Jei reikia, apie bet kokį naudojimo vienu metu ant ISOFIX vaiko apsaugos sistemų gretutinių padėčių ir (arba) tarp ISOFIX pritvirtinimo vietų ir suaugusiųjų sėdynių apribojimą pateikiama šio priedo 3 priedėlio lentelėje.

1 priedėlis

„UNIVERSALIOSIOS“ KATEGORIJOS VAIKO APSAUGOS SISTEMŲ, ĮRENGTŲ SU TRANSPORTO PRIEMONĖS SAUGOS DIRŽŲ ĮRANGA, MONTAVIMO REIKALAVIMAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Sėdimųjų vietų tinkamumui įrengti „universaliosios“ kategorijos vaiko apsaugos sistemas nustatyti naudojama bandymo procedūra ir šio priedėlio reikalavimai.

1.2.

Bandymai gali būti atliekami transporto priemonėje arba tinkamoje transporto priemonės dalyje.

2. BANDYMO METODIKA

2.1.

Nustatyti sėdynę į tolimiausią galinę ir žemiausią padėtį.

2.2.

Sėdynės atlošo polinkį nustatyti pagal gamintojo nurodytą projektinę padėtį. Jei nėra jokių techninių sąlygų, atlošą reikėtų pakreipti 25 laipsniais nuo vertikalios padėties arba nustatyti į artimiausią nuo tos padėties fiksuotą padėtį.

2.3.

Pečių tvirtinimo įtaisą nustatyti į žemiausią padėtį.

2.4.

Sėdynės atlošą ir sėdimąją dalį uždenkite medvilniniu audiniu.

2.5.

Įrangą uždėti (kaip aprašyta šio priedėlio 1 pav.) ant transporto priemonės sėdynės.

2.6.

Jei sėdimoji vieta pritaikyta į priekį arba atgal atgręžtai universaliajai keleivio apsaugos sistemai, toliau dirbti pagal 2.6.1, 2.7, 2.8, 2.9 ir 2.10 pastraipas. Jei sėdimoji vieta pritaikyta tik į priekį atgręžtai universaliajai keleivio apsaugos sistemai, toliau dirbti pagal 2.6.2, 2.7, 2.8, 2.9 ir 2.10 pastraipas.

2.6.1.

Saugos diržu apjuosti įrangą, kaip parodyta 2 ir 3 pav., tada užsegti sagtį.

2.6.2.

Saugos diržo juosmens juosta apjuosti apatinę įrangos dalį maždaug 150 mm spinduliu, kaip parodyta 3 pav., tada užsegti sagtį.

2.7.

Patikrinti, kad įrangos vidurio linija būtų ± 25 mm atstumu nuo sėdimosios vietos vidurio linijos, kuri turi būti lygiagreti su transporto priemonės vidurio linija.

2.8.

Patikrinti, kad juosta nebūtų laisva. Laisvumui pašalinti nenaudoti per daug jėgos ir juostos stipriai netempti.

2.9.

Pastumti atgal įrangos priekinės dalies vidurį 100 N ± 10 N jėga, taikoma lygiagrečiai su apatiniu paviršiumi, tada jėgą pašalinti.

2.10.

Pastumti vertikaliai žemyn viršutinę vidurinę įrangos dalį 100 N ± 10 N jėga, tada jėgą pašalinti.

3. REIKALAVIMAI

3.1.

Įrangos pagrindas turi liestis su priekine ir galine sėdynės sėdimosios dalies paviršiaus dalimi. Jei tokio sąlyčio nebūna dėl priėjimo prie diržo tarpo bandymo įrangoje, šis tarpas gali būti uždengtas vienoje linijoje su bandymo įrangos apatiniu paviršiumi.

3.2.

Diržo juosmeninė dalis turi liesti įrangą abiejose pusėse iš galinės pusės (žr. 3 pav.).

3.3.

Jei pirmiau pateikti reikalavimai neatitinka 2.1, 2.2 ir 2.3 pastraipose pateiktų nustatymų, sėdynė, sėdynės atlošas ir saugos diržų tvirtinimo įtaisai gali būti nustatyti į pakaitinę padėtį, kurią gamintojas nustato įprastam naudojimui; šioje padėtyje turi būti pakartota pirmiau aprašyta montavimo procedūra ir vėl patikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Informacija apie šią pakaitinę padėtį pateikta šio priedo 3 priedėlio 1 lentelėje.

1 paveikslas

Įrangos techninės sąlygos

Tolygiai paskirstytas 23 kg svoris

2 paveikslas

Įrangos montavimas ant transporto priemonės sėdynės (žr. 2.6.1 pastraipą)

3 paveikslas

Suderinamumo patikrinimas (žr. 2.6.1 ir 3.2 pastraipas)

Pastaba. Saugos diržo juosta turi liesti išlenktą kraštą abiejose įrangos pusėse

Sagtis

Liežuvis

Parodytas tik juosmens diržas

2 priedėlis

Į PRIEKĮ ATGRĘŽTŲ IR APGRĘŽTŲ, UNIVERSALIOSIOS IR PUSIAU UNIVERSALIOS KATEGORIJŲ ISOFIX VAIKO APSAUGOS SISTEMŲ, SUMONTUOTŲ ISOFIX PRITVIRTINIMO VIETOSE MONTAVIMO REIKALAVIMAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Kad būtų galima nustatyti ISOFIX pritvirtinimo vietų tinkamumą siekiant sumontuoti universaliosios ir pusiau universalios kategorijų ISOFIX vaiko apsaugos sistemas remiamasi šiame priedėlyje aprašyta bandymo atlikimo metodika ir pateiktais reikalavimais.

1.2.

Bandymai gali būti atliekami transporto priemonėje arba tinkamoje transporto priemonės dalyje.

2. BANDYMO METODIKA

Dėl visų ISOFIX pritvirtinimo vietų transporto priemonėje, kaip nurodyta automobilio gamintojo 3 priedėlio 2 lentelėje, reikia patikrinti, ar galima pritaikyti atitinkamą (-us) vaiko apsaugos įrangą (toliau – VAĮ):

2.1.

Tikrinant VAĮ ant sėdynės, ją galima reguliuoti išilgine kryptimi, nustatant ją į galinę ir žemiausią padėtį.

2.2.

Sėdynės atlošo polinkį nustatyti pagal gamintojo nurodytą projektinę padėtį, o galvos atramą į žemiausią ir galinę padėtį. Jeigu nieko nenurodyta, sėdynės atlošas pakreipiamas atitinkamai 25o liemens kampu nuo vertikalios padėties arba nustatytomas į artimiausią nuo tos padėties fiksuotą padėtį.

Tikrinant VAĮ ant galinės sėdynės, prieš šią sėdynę esančią sėdynę galima reguliuoti išilgine kryptimi į priekį, toliausiai ji gali būti nukreipta į padėtį, esančią tarp galinės ir priekinės padėčių. Sėdynės atlošo kampą taip pat galima reguliuoti, nustatant jį iki stataus kampo, kuris atitinka 15o liemens kampą.

2.3.

Ant sėdynės atlošo ir pagalvėlės padėti medvilninio audinio skiautę.

2.4.

VAĮ padėti ant ISOFIX tvirtinimo vietos.

2.5.

Vidurinę ISOFIX tvirtinimo įtaisų dalį stumti link ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemos 100 N ± 10 N jėga, taikoma lygiagrečiai su apatiniu paviršiumi, tada jėgą pašalinti.

2.6.

VAĮ pritvirtinti prie ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemos.

2.7.

Pastumti vertikaliai žemyn viršutinę vidurinę įrangos dalį 100 N ± 10 N jėga, tada jėgą pašalinti.

3. REIKALAVIMAI

Toliau pateiktos sąlygos bandymams atlikti taikomi tik VAĮ, pritaikytai prie ISOFIX tvirtinimo vietos. Laikantis šių sąlygų nebūtina VAĮ pritvirtinti ir nuimti nuo ISOFIX tvirtinimo vietos.

3.1.

VAĮ turi būti pritaikoma nekeičiant transporto priemonės vidaus įrangos. VAĮ pagrinto kampas turi būti 15o ± 10o virš horizontalios plokštumos, einančios per ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemą.

3.2.

ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisas, jei yra, turi būti pasiekiamas.

3.3

Jei pirmiau pateikti reikalavimai neatitinka 2 pastraipoje pateiktų nustatymų, sėdynės, sėdynės atlošai ir galvos atramos gali būti nustatyti į pakaitinę padėtį, kurią gamintojas nustato įprastam naudojimui; šioje padėtyje turi būti pakartota pirmiau aprašyta montavimo procedūra ir vėl patikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Informacija apie pakaitinę padėtį pateikiama šio priedo 3 priedėlio 2 lentelėje.

3.4

Jeigu nepatenkinami pirmiau pateikti reikalavimai, kai yra tam tikra išimama vidaus įranga, ši įranga gali būti išimta, tuomet vėl atliekamas patikrinimas, ar laikomasi 3 pastraipoje nurodytų reikalavimų. Tokiu atveju atitinkama informacija pateikiama šio priedo 3 priedėlio 2 lentelėje.

4. ISOFIX VAIKO APSAUGOS SISTEMOS DYDŽIAI, KLASĖ IR ĮRANGA

A	—	ISO/F3: Viso aukščio į priekį atgręžta pradedančių vaikščioti kūdikių VAS
B	—	ISO/F2: Sumažinto aukščio į priekį atgręžta pradedančių vaikščioti kūdikių VAS
B1	—	ISO/F2X: Sumažinto aukščio į priekį atgręžta pradedančių vaikščioti kūdikių VAS
C	—	ISO/R3: Viso aukščio apgręžta pradedančių vaikščioti kūdikių VAS
D	—	ISO/R2: Sumažinto aukščio apgręžta pradedančių vaikščioti kūdikių VAS
E	—	ISO/R1: Apgręžta kūdikių VAS
F	—	ISO/L1: Į kairįjį šoną atgręžta VAS (nešiojamasis lopšys)
G	—	ISO/L2: Į dešinįjį šoną atgręžta VAS (nešiojamasis lopšys)

Svorio grupė	ISOFIX dydžio klasė	Įtaisas (VAĮ)
0 – iki 10 kg	F	ISO/L1
	G	ISO/L2
	E	ISO/R1
0+ – iki 13 kg	C	ISO/R3
	D	ISO/R2
	E	ISO/R1
I – 9–18 kg	A	ISO/F3
	B	ISO/
	B1	ISO/F2X
	C	ISO/R3
	D	ISO/R2

Toliau nurodyta įranga montuojama su 5–15 kg mase, ji turi būti pakankamai patvari ir standi, kad atitiktų naudojimo reikalavimus.

4.1. Viso aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

1 paveikslas

ISO/F3 Viso aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys (aukštis – 720 mm) ISOFIX DYDŽIO KLASĖ A

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Netaikoma
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44

4.2. Sumažinto aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

2 paveikslas

ISO/F2 Sumažinto aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys (aukštis – 650 mm) ISOFIX DYDŽIO KLASĖ B

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Netaikoma
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44
5	Viršutinio diržo pritvirtinimo vieta

4.3. Sumažinto aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė, galinė pusė, antra versija

3 paveikslas

ISO/F2 Sumažinto aukščio į priekį atgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos (galinio paviršiaus antra versija) gaubtinės matmenys (aukštis – 650 mm) – ISOFIX DYDŽIO KLASĖ B1

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Netaikoma
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44

4.4. Viso aukščio į priekį apgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

4 paveikslas

ISO/R3 Viso aukščio į priekį apgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys ISOFIX DYDŽIO KLASĖ C

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Judėjimo atgal apribojimai (paveikslėlio dešinėje) nurodyti 2 pav. pateikta į priekį atgręžta gaubtine
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44

4.5. Sumažinto aukščio apgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

5 paveikslas

ISO/R2 Sumažinto aukščio apgręžtos pradedančių vaikščioti kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys ISOFIX DYDŽIO KLASĖ D

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Judėjimo atgal apribojimai (paveikslėlio dešinėje) nurodyti 2 pav. pateikta į priekį atgręžta gaubtine
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44

4.6. Apgręžta kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

6 paveikslas

ISO/R1 Apgręžtos kūdikių vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys ISOFIX DYDŽIO KLASĖ E

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Judėjimo atgal apribojimai (paveikslėlio dešinėje) nurodyti 2 pav. pateikta į priekį atgręžta gaubtine
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami Taisyklėje Nr. 44

4.7. Į šoną atgręžtos vaiko apsaugos sistemos gaubtinė

7 paveikslas

ISO/L1 Į šoną atgręžtos vaiko apsaugos sistemos gaubtinės matmenys ISOFIX DYDŽIO KLASĖ F arba ISO/L2 simetriškai į kitą pusę ISOFIX DYDŽIO KLASĖ G

Paaiškinimai

1	Ribos į priekį ir viršų
2	Brūkšniuota linija pažymėta vieta, kurioje gali išsikišti atrama ar panašus įtaisas
3	Judėjimo atgal apribojimai (paveikslėlio dešinėje) nurodyti 2 pav. pateikta į priekį atgręžta gaubtine
4	Tolesni reikalavimai dėl sujungimo vietos pateikiami ISO 13216-1, 2 ir 3 pav.

3 priedėlis

Į priekį atgręžtų ir apgręžtų, universaliosios ir pusiau universalios kategorijų ISOFIX vaiko apsaugos sistemų, sumontuotų ISOFOX pritvirtinimo vietose montavimo reikalavimai

1 lentelė

Transporto priemonės vadove pateikiama informacija apie vaiko apsaugos sistemos montavimo tinkamumą įvairiose sėdimosiose vietose

Svorio grupė		Sėdimoji vieta (arba kita vieta)
		Priekinė keleivio	Galinė kraštinė	Galinė vidurinė	Tarpinė kraštinė	Tarpinė vidurinė
0 grupė	iki 10 kg
0+ grupė	iki 13 kg
I grupė	9–18 kg
II grupė	15–25 kg
III grupė	22–36 kg

Pateiktoje lentelėje vartotinų raidžių paaiškinimai:

U	=	Tinkama „universaliosios“ kategorijos apsaugos sistemoms, patvirtintoms naudoti šioje svorio grupėje.
UF	=	Tinkama į priekį atgręžtoms „universaliosios“ kategorijos apsaugos sistemoms, patvirtintoms naudoti šioje svorio grupėje.
L	=	Tinkama tam tikroms vaiko apsaugos sistemoms, pateiktoms pridėtame sąraše. Šios keleivio apsaugos sistemos gali būti priskiriamos „specialios transporto priemonės“, „ribotajai“ arba „pusiau universaliai“ kategorijai.
B	=	Sumontuota keleivio apsaugos sistema, patvirtinta šiai svorio grupei.
X	=	Sėdimoji vieta netinka šios svorio grupės vaikams.

2 lentelė

Transporto priemonės vadove pateikiama informacija apie ISOFIX vaiko apsaugos sistemos montavimon tinkamumą įvairiose ISOFIX pritvirtinimo vietose

Svorio grupė	Dydžio klasė	Įranga	ISOFIX pritvirtinimo vietos transporto priemonėje
			Priekinė keleivio	Galinė kraštinė	Galinė vidurinė	Tarpinė kraštinė	Tarpinė vidurinė	Kitos vietos
Nešiojamasis lopšys	F	ISO/L1
	G	ISO/L2
		(1)
0 – iki 10 kg	E	ISO/R1
		(1)
0+ – iki 13 kg	E	ISO/R1
	D	ISO/R2
	C	ISO/R3
		(1)
I – 9–18 kg	D	ISO/R2
	C	ISO/R3
	B	ISO/F2
	B1	ISO/F2X
	A	ISO/F3
		(1)
I – 15–25 kg		(1)
III – 22–36 kg		(1)

Pateiktoje lentelėje vartojamų raidžių paaiškinimai:

IUF	=	Tinkama ISOFIX į priekį atgręžtoms „universaliosios“ kategorijos vaiko apsaugos sistemoms, patvirtintoms naudoti šioje svorio grupėje.
IL	=	Tinkama tam tikroms ISOFIX vaiko apsaugos sistemoms, pateiktoms pridėtame sąraše. Šios ISOFIX vaiko apsaugos sistemos gali būti priskiriamos „specialios transporto priemonės“, „ribotajai“ arba „pusiau universaliai“ kategorijai.
X	=	ISOFIX pritvirtinimo vieta netinka šios svorio grupės ir (arba) šio dydžio klasės ISOFIX vaiko apsaugos sistemoms.

(1) Jeigu vaiko apsaugos sistemos nepažymėtos ISO/XX dydžio klasės ženklu (A–G), automobilio gamintojas kiekvienai pritvirtinimo vietai nurodo konkrečią (-as) ISOFIX vaiko apsaugos sistemą (-as), tinkamai svorio grupei.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 313

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 metai 2007m. lapkričio 30d.

Turinys		II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma	Puslapis
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 95. Vienodos nuostatos dėl transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į keleivių apsaugą šoninio susidūrimo atveju	1
	*	Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 16. Vienodos nuostatos dėl:	58