23.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/1

1.1.

Ši taisyklė taikoma vaikų apsaugos priemonėms, kurios tinkamos montuoti variklinėse transporto priemonėse su trimis ar daugiau ratų, bet neskirtos naudoti su sulankstomosiomis (atlošiamosiomis) arba į šoną atsuktomis sėdynėmis.

2.1.

Vaikų apsaugos priemonė (apsaugos įrenginys) – išdėstymas sudedamųjų dalių, kurios gali būti sudarytos iš juostų arba lanksčių sudedamųjų dalių su apsaugine sagtimi, reguliavimo įtaisų, priedų, kai kuriais atvejais – iš papildomo įtaiso, pvz., nešiojamojo lopšio, kūdikio sėdynės, papildomos sėdynės ir (arba) apsauginio skydelio, kuriuos galima tvirtinti variklinėje transporto priemonėje. Apsaugos sistema sukonstruota taip, kad apribotų asmens kūno judėjimą ir sumažintų pavojų susižeisti transporto priemonės susidūrimo arba staigaus stabdymo atveju.

ISOFIX – vaiko apsaugos priemonių pritvirtinimo prie transporto priemonių sistema, sudaryta iš dviejų standžių su transporto priemone sujungtų tvirtinimo įtaisų, dviejų standžių su vaiko apsaugos priemone sujungtų atitinkamų tvirtinimo detalių ir priemonės, ribojančios vaikų apsaugos priemonės vertikalaus posvyrio kampą.

2.1.1.

Vaikų apsaugos įrenginiai skirstomi į penkias „svorio grupes“:

2.1.1.1.

0 grupė skirta mažesnio kaip 10 kg svorio vaikams;

2.1.1.2.

0+ grupė skirta mažesnio kaip 13 kg svorio vaikams;

2.1.1.3.

I grupė skirta 9–18 kg svorio vaikams;

2.1.1.4.

II grupė skirta 15–25 kg svorio vaikams;

2.1.1.5.

III grupė skirta 22–36 kg svorio vaikams.

2.1.1.6

ISOFIX vaikų apsaugos priemonės grupuojamos į 7 ISOFIX dydžio klases, aprašytas taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlyje:

2.1.2.

Vaikų apsaugos įrenginiai skirstomi į keturias „kategorijas“:

2.1.2.1.

„universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiai, skirti naudoti kaip apibrėžta 6.1.1, 6.1.3.1 ir 6.1.3.2 pastraipose, su transporto priemonės sėdyne, nustatyta į beveik visas įmanomas padėtis ir ypač su tomis sėdynėmis, kurios buvo įvertintos pagal taisyklę Nr. 16 ir buvo pripažintos suderinamomis su šios kategorijos vaikų apsaugos įrenginiu;

2.1.2.2.

„ribotosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiai skirti naudoti, kaip apibrėžta 6.1.1 ir 6.1.3.1 pastraipose, su tam tikrų transporto priemonių tipų nustatytomis sėdynės padėtimis, kaip nurodyta vaikų apsaugos įrenginio gamintojo arba transporto priemonės gamintojo:

2.1.2.3.

„pusiau universalios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiai skirti naudoti kaip apibrėžta 6.1.1 ir 6.1.3.2 pastraipose;

2.1.2.4.

„specialios transporto priemonės“ kategorija skirta naudoti:

2.1.2.4.1.

specialaus tipo transporto priemonėse, pagal 6.1.2 ir 6.1.3.3 pastraipas arba

2.1.2.4.2.

kaip „įmontuotas“ vaikų apsaugos įrenginys.

2.1.3.

Vaikų apsaugos priemonėse naudojamos vaiko sulaikymo tose sistemose priemonės gali būti dviejų klasių:

2.1.3.1.

dalinis apsaugos įrenginys – įtaisas, pvz., paaukštinta sėdynė, kuri, jeigu yra naudojama kartu su suaugusiųjų saugos diržu, juosiančiu vaiko kūną arba prilaikančiu įtaisą, kuriame vaikas yra pasodintas, sudaro sukomplektuotą vaikų apsaugos priemonę;

2.1.3.2.

paaukštinta sėdynė – kieta pagalvėlė, kuri gali būti naudojama su suaugusiųjų saugos diržu;

2.1.3.3.

kreipiamoji juosta – juosta, kuri fiksuoja suaugusiųjų saugos diržo pečių juostą vaikui tinkamoje padėtyje; pečių juostos padėtis gali būti reguliuojama įtaisu, kuriuo juosta patraukiama aukštyn arba žemyn, pritaikant prie naudotojo peties, ir užfiksuojama toje padėtyje. Ši kreipiamoji juosta neskirta didelei dinaminės apkrovos daliai išlaikyti.

2.2.

Vaiko saugos sėdynė – vaiko apsaugos įrenginys, kurio sudedamoji dalis yra sėdynė, kurioje laikomas pasodintas vaikas.

2.3.

Diržas – vaikų apsaugos įrenginys, kurį sudaro juostų su saugos sagtimi, reguliavimo įtaisais ir priedais, derinys.

2.4.

Sėdynė – konstrukcija, kuri yra sudedamoji vaikų apsaugos įrenginio dalis ir skirta laikyti vaiką sėdimojoje padėtyje;

2.4.1.

nešiojamasis lopšys – apsaugos sistema, skirta laikyti vaiką aukštielninką arba kniūbsčią, kad vaiko stuburas būtų statmenas vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai. Lopšys sukonstruotas taip, kad susidūrimo atveju paskirstytų vaiko galvą ir kūną, išskyrus galūnes, veikiančias sulaikomąsias jėgas;

2.4.2.

nešiojamojo lopšio fiksatorius – įtaisas, naudojamas nešiojamajam lopšiui transporto priemonėje tvirtinti;

2.4.3.

kūdikio sėdynė – apsaugos sistema, skirta laikyti vaiką apgręžtojoje, pusiau gulimojoje padėtyje. Ji sukonstruota taip, kad susidūrimo atveju paskirstytų vaiko galvą ir kūną, išskyrus galūnes, veikiančias sulaikomąsias jėgas;

2.5.

Sėdynės atrama – vaikų apsaugos įrenginio dalis, kuria sėdynė gali būti pakelta.

2.6.

Vaiko atrama – vaikų apsaugos įrenginio dalis, kuria sėdintis vaikas gali būti pakeltas nekeliant įrenginio.

2.7.

Apsauginis skydelis – prieš vaiką tvirtinimas įtaisas, paskirstantis didžiajai vaiko kūno daliai tenkančias priekinio susidūrimo metu atsirandančias sulaikomąsias jėgas.

2.8.

Juosta – lanksti sudedamoji dalis, kurios paskirtis perduoti jėgas;

2.8.1.

juosmens juosta – juosta, kuri kaip sukomplektuotas diržas arba kaip tokio diržo sudedamoji dalis iš priekio juosia ir sulaiko vaiko dubens sritį;

2.8.2.

pečių apsauga – diržo dalis, kuri sulaiko viršutinę vaiko liemens dalį;

2.8.3.

tarpukojo juosta – juosta (arba į keletą dalių padalytos juostos, kai jas sudaro dvi arba daugiau diržo dalių), pritvirtinta prie vaikų apsaugos įrenginio ir juosmens juostos taip, kad būtų tarp vaiko šlaunų; jos paskirtis neleisti vaikui įprastomis sąlygomis pasislinkti į priekį ir palįsti po juosmens juosta, o susidūrimo atveju neleisti juosmens diržui nuslysti nuo dubens.

2.8.4.

vaiką sulaikanti juosta – juosta, kuri yra sudedamoji diržo dalis ir sulaiko tik vaiko liemenį;

2.8.5.

vaiko apsaugos tvirtinimo juosta – juosta, kuria vaikų apsaugos įrenginys tvirtinamas transporto priemonėje; ji gali būti transporto priemonės sėdynės apsaugos įtaiso dalis;

2.8.6.

diržų komplektas – diržų įrenginys, sudarytas iš juosmens diržo, pečių apsaugos ir, kur įtaisyta, tarpukojo juostos;

2.8.7.

Y formos diržas – diržas, kurio juostų derinys sudarytas taip, kad viena juosta eina tarp vaiko kojų, kita – per vieną petį, o trečia – per kitą.

2.9.

Sagtis – greitai atsegamas įtaisas, naudojamas vaikui apsaugos įrenginyje laikyti arba apsaugos įrenginiui prie automobilio konstrukcijos pritvirtinti. Sagtyje gali būti reguliavimo įtaisas;

2.9.1.

uždaras sagties atsegimo mygtukas – toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo nebūtų galima atsegti sagties 40 mm skersmens skrituliu;

2.9.2.

atviras sagties atsegimo mygtukas – toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo sagtį būtų galima atsegti 40 mm skersmens skrituliu;

2.10.

Reguliavimo įtaisas – prietaisas, kuriuo galima reguliuoti apsaugos įrenginį arba jo priedus, norint pritaikyti prie naudotojo kūno sudėjimo, transporto priemonės konfigūracijos arba prie abiejų šių kriterijų. Reguliavimo įtaisas gali būti sagties dalis, diržo įtraukimo įtaisas ar kuri nors kita saugos diržo dalis;

2.10.1.

greitojo reguliavimo įtaisas – įrenginys, kuris gali būti valdomas viena ranka, vienu sklandžiu judesiu.

2.10.2.

Reguliatorius, montuojamas ant vaikų apsaugos įrenginio – sujungtų diržų reguliatorius, montuojamas tiesiai ant vaikų apsaugos įrenginio, o ne laikomas juostos, kurią turi reguliuoti.

2.11.

Priedai – vaikų apsaugos įrenginio dalys, įskaitant apsaugos sudedamąsias dalis, kuriomis vaikų apsaugos įrenginys tvirtai pritvirtinamas prie transporto priemonės konstrukcijos – tiesiogiai arba prie transporto priemonės sėdynės.

2.11.1.

atrama – prie vaiko apsaugos priemonės stacionariai pritvirtintas įtaisas, vaiko apsaugos priemonės spaudžiamąją apkrovą perduodantis transporto priemonės konstrukcijai, kad stabdant būtų išvengta poveikio sėdynės pagalvėlei; atrama gali būti reguliuojama.

2.12.

Energijos sugėriklis – įtaisas, vaikų apsaugos įrenginio dalis, skirta išsklaidyti energiją savarankiškai arba kartu su juosta.

2.13.

Diržo įtraukimo įtaisas – įrenginys, kuriuo įtraukiamas vaikų apsaugos įrenginio diržas arba diržo dalis. Terminas taikomas šiems įtaisams:

2.13.1.

automatiškai fiksuojamas diržo įtraukimo įtaisas – įrenginys, leidžiantis ištraukti norimą kiekį juostos ir, užsegus sagtį, automatiškai reguliuojantis juostą pagal naudotojo kūno sudėjimą; toliau juostos ištraukti be paties naudotojo įsikišimo negalima;

2.13.2.

avariniu atveju fiksuojamas diržo įtraukimo įtaisas – įprastomis važiavimo sąlygomis naudotojo judėjimo laisvės nevaržantis įtaisas. Tokiame įrenginyje yra ilgio reguliavimo įtaisai, automatiškai reguliuojantys juostos ilgį pagal naudotojo kūno sudėjimą, ir avariniu atveju suveikiantis blokavimo mechanizmas:

2.13.2.1.

sumažėjus transporto priemonės greičiui, juosta iš diržo įtraukimo įrenginio ištraukiama arba naudojamos kitos automatinės priemonės (vienalypis jautrumas) arba

2.13.2.2.

bet kurių iš šių priemonių derinys (daugialypis jautrumas).

2.14.

Apsaugos įrenginio tvirtinimo vietos – transporto priemonės arba sėdynės dalys, prie kurių tvirtinamas vaikų apsaugos įrenginys;

2.14.1.

papildomos tvirtinimo vietos – transporto priemonės konstrukcijos arba transporto priemonės sėdynės konstrukcijos dalis ar bet kuri kita transporto priemonės dalis, prie kurios tvirtinamas vaikų apsaugos įrenginys; jos papildo tvirtinimo vietas, patvirtintas pagal taisyklę Nr. 14. Tai vežimėlio grindys, kaip aprašyta 6 priede, arba kiti specialios (-ių) transporto priemonės (-ių) konstrukcijos elementai, kuriuos veikia atramos apkrova.

2.14.2.

ISOFIX apatinis tvirtinimo įtaisas – tai 6 mm skersmens standus apvalus horizontalus strypas, išsikišęs iš transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos ir skirtas prijungti bei įtvirtinti ISOFIX vaikų apsaugos priemonę naudojant ISOFIX priedus.

2.14.3.

ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistema – sistema, sudaryta iš dviejų Taisyklės Nr. 14 reikalavimus atitinkančių ISOFIX apatinių tvirtinimo įtaisų, ir skirta ISOFIX vaikų apsaugos priemonei bei apsaugos nuo sukimosi įtaisui pritvirtinti.

2.14.4.

Apsaugos nuo sukimosi įtaisas:

2.14.5.

ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisas – taisyklės Nr. 14 reikalavimus atitinkantis įtaisas, pvz., strypas, įrengtas nustatytoje zonoje ir skirtas ISOFIX viršutinio diržo jungčiai pritvirtinti ir jo įtempimo jėgai perduoti transporto priemonės konstrukcijai.

2.15.

Į priekį atgręžtoji padėtis – sėdėjimas atsisukus įprasta transporto priemonės judėjimo kryptimi.

2.16.

Apgręžtoji padėtis – sėdėjimas atsisukus priešinga transporto priemonės judėjimui kryptimi.

2.17.

Nuožulnioji padėtis – speciali sėdynės padėtis, leidžianti vaikui atsilošti.

2.18.

Gulimoji/gulėjimo ant nugaros/kniūbsčioji padėtis – padėtis, kurioje gulinčio vaiko bent galva ir kūnas, išskyrus galūnes, apsaugos įrenginyje yra ant horizontalaus paviršiaus.

2.19.

Vaikų apsaugos įrenginio tipas – vaikų apsaugos įrenginiai, nesiskiriantys šiomis esminėmis ypatybėmis:

2.19.1.

kategorija, svorio grupe (-ėmis), padėtimi ir įrengimo kryptimi (kaip apibrėžta 2.15 ir 2.16 pastraipose), kuriose apsaugos įrenginys numatytas naudoti;

2.19.2.

vaikų apsaugos įrenginio geometrija;

2.19.3.

matmenimis, mase, medžiaga ir spalva:

2.19.4.

juostų medžiaga, raštu, matmenimis ir spalva;

2.19.5.

standžiosiomis sudedamosiomis dalimis (sagtis, priedai ir kt.).

2.20.

Transporto priemonės sėdynė – konstrukcija, kuri gali būti sujungta arba nesujungta su transporto priemonės konstrukcija, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiam asmeniui. Šiuo atžvilgiu:

2.20.1.

transporto priemonės sėdynių grupė – arba daugiavietė neatskiriama, arba keletas atskirų, tačiau viena šalia kitos įrengtų sėdynių (t. y. įtaisytos taip, kad vienos sėdynės priekinės tvirtinimo vietos yra vienoje eilėje su priekinėmis arba galinėmis kitos sėdynės tvirtinimo vietomis arba ties linija, einančia tarp tų tvirtinimo vietų); kiekviena sėdynė skirta sėdėti vienam arba keliems suaugusiems asmenims;

2.20.2.

transporto priemonės daugiavietė neatskiriama sėdynė – parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam asmeniui;

2.20.3.

transporto priemonės priekinės sėdynės – keleivių skyriaus priekyje esančių sėdynių grupė; prieš jas nėra jokių kitų sėdynių;

2.20.4.

transporto priemonės galinės sėdynės – nejudamos, į priekį atsuktos sėdynės, įtaisytos už kitos transporto priemonėje esančių sėdynių grupės.

2.20.5.

ISOFIX pritvirtinimo vieta – sistema, leidžianti sumontuoti:

2.21.

Reguliavimo sistema – sukomplektuotas įtaisas, kuriuo transporto priemonės sėdynė arba jos dalis gali būti reguliuojama norint ją pritaikyti prie suaugusio asmens kūno sudėjimo; šiuo įtaisu galima:

2.21.1.

keisti sėdynės padėtį išilgine kryptimi ir (arba)

2.21.2.

vertikalia kryptimi ir (arba)

2.21.3.

keisti polinkio kampą.

2.22.

Transporto priemonės sėdynės tvirtinimo vietos – sistema, įskaitant paveiktas transporto priemonės konstrukcijos dalis, kuria suaugusiam asmeniui skirta sėdynė, kaip vientisas darinys, pritvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos.

2.23.

Sėdynės tipas – suaugusiems asmenims skirtų sėdynių kategorija; sėdynės nesiskiria šiais esminiais atžvilgiais:

2.23.1.

sėdynės konstrukcijos forma, matmenimis ir medžiagomis,

2.23.2.

sėdynės atlošo reguliavimo ir fiksavimo sistemų tipais, matmenimis ir

2.23.3.

suaugusiųjų saugos diržo tvirtinimo prie sėdynės, sėdynės tvirtinimo ir paveiktų transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu ir matmenimis.

2.24.

Poslinkio sistema – įtaisas, kuriuo galima keisti suaugusiems asmenims skirtos sėdynės arba vienos iš jos dalių polinkio kampą, keisti padėtį išilgine kryptimi be fiksuotos tarpinės padėties, kad keleiviams būtų lengviau įlipti ir išlipti ir kad būtų lengviau įdėti ir išimti įvairius daiktus.

2.25.

Fiksavimo sistema – įtaisas, kuriuo suaugusiems asmenims skirta sėdynė ir jos dalys išlaikomos naudojimo padėtyje.

2.26.

Fiksavimo įtaisas – įrenginys, fiksuojantis vieną iš suaugusiųjų saugos diržo juostos dalių ir neleidžiantis jai judėti; ši dalis yra susijusi su kita to paties diržo juostos dalimi. Šis įrenginys gali veikti ant suaugusiojo diržo įstrižosios arba juosmens dalies arba saugoti jas abi. Terminas taikomas šioms klasėms:

2.26.1.

A klasės įtaisas – įrenginys, neleidžiantis vaikui iš diržo įtraukimo įtaiso ištraukti diržą traukiant už juosmens juostos, kai suaugusiųjų diržas tiesiogiai naudojamas vaikui sulaikyti. Kai sujungiamas su I grupės apsaugos įrenginiais, įtaisas atitinka 6.2.9 pastraipos reikalavimus.

2.26.2.

B klasės įtaisas – įrenginys, kuriuo galima išlaikyti naudojamą suaugusiųjų saugos diržo juosmens dalies įtempimą, kai diržas naudojamas vaikų apsaugos įrenginiui laikyti. Įtaisas neleidžia juostai išsivynioti iš diržo įtraukimo įrenginio; tuomet sumažėtų įtempimas ir apsaugos įrenginys atsidurtų neoptimalioje padėtyje.

2.27.

Specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginys – vaikų apsaugos priemonė, sukurta vaikams, turintiems specialių poreikių dėl fizinės ar protinės negalios; su šiuo įtaisu bet kuriai vaiko kūno daliai gali būti naudojami papildomi apsaugos įtaisai, tačiau jame turi būti bent pagrindinės apsaugos priemonės, atitinkančios šios taisyklės reikalavimus.

2.28.

ISOFIX priedas – viena iš dviejų jungčių, atitinkančių šios taisyklės 6.3.2 pastraipos reikalavimą, išsikišusi iš ISOFIX vaikų apsaugos priemonės konstrukcijos ir priderinta prie ISOFIX apatinių tvirtinimo įtaisų.

2.29.

ISOFIX vaikų apsaugos priemonė – vaikų apsaugos priemonė, tvirtinama prie taisyklės Nr. 14 reikalavimą atitinkančius ISOFIX tvirtinimo įtaisų.

2.30.

Sėdynės lenkmuo – sritis šalia transporto priemonės sėdynės pagalvėlės ir atlošo sankirtos.

2.31.

Transporto priemonės sėdynės pritvirtinimo įtaisas (TPSPĮ) – tai 2.1.1.7 pastraipoje apibrėžtos ISOFIX dydžio klasės įtaisas, kurio matmenys nurodyti taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlio 1–6 pav. ir kuriuos vaikų apsaugos priemonių gamintojas naudoja atitinkamiems ISOFIX vaikų apsaugos priemonių matmenims ir savo ISOFIX tvirtinimo detalių vietoms nustatyti.

2.32.

ISOFIX viršutinio diržo jungtis – įtaisas, skirtas pritvirtinti prie ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso.

2.33.

ISOFIX viršutinio diržo kablys – ISOFIX viršutinio diržo jungtis, kuri paprastai naudojama ISOFIX viršutinio diržo jungčiai pritvirtinti prie ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso, kaip apibrėžta taisyklės Nr. 14 3 pav.

2.34.

ISOFIX viršutinio diržo strypas – diržo juosta (arba lygiavertis įtaisas), nutiesta nuo viršutinės ISOFIX vaikų apsaugos priemonės dalies iki ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso su įrengtu reguliavimo įtaisu, įtempimo atpalaidavimo įtaisu ir ISOFIX viršutinio diržo jungtimi.

2.35.

ISOFIX viršutinio diržo priedas – įtaisas, skirtas ISOFIX viršutinio diržo juostai pritvirtinti prie ISOFIX vaikų apsaugos priemonės.

2.36.

Diržo įtempimo atpalaidavimo įtaisas – sistema, leidžianti atpalaiduoti įtaisą, kuriuo reguliuojamas ir palaikomas ISOFIX viršutinio diržo juostos įtempimas.

2.37.

Suaugusiųjų saugos diržo kreiptuvas – įtaisas, per kurį slenka suaugusiojo saugos diržas, kad jis būtų kreipiamas reikiama kryptimi ir kuris nekliudo diržui nevaržomai slankioti.

2.38.

Tipo patvirtinimo bandymas – bandymas, skirtas nustatyti, kiek patvirtinti pateikto tipo vaikų apsaugos priemonė atitinka reikalavimus.

2.39.

Gamybos tinkamumo bandymas – bandymas, skirtas nustatyti, ar gamintojas gali pagaminti vaikų apsaugos priemonę, kuri atitiktų tipui patvirtinti pateiktą vaikų apsaugos priemonę.

2.40.

Įprastinis bandymas – iš vienos gaminių partijos atrinkto tam tikro skaičiaus apsaugos sistemų bandymas, skirtas patikrinti, kokia apimtimi šios sistemos atitinka reikalavimus.

3.1.

Vaikų apsaugos įrenginio tipo patvirtinimo paraišką turi pateikti prekės ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas, ir patvirtinimo procedūra turi atitikti 14 priede aprašytą patvirtinimo schemą.

3.2.

Kartu su patvirtinimo paraiška, susijusia su kiekvienu vaikų apsaugos įrenginio tipu, turi būti pateikiama:

3.2.1.

techninis vaikų apsaugos įrenginio aprašas, kuriame apibrėžiamos juostos ir kitos naudojamos medžiagos; vaikų apsaugos įrenginį sudarančių dalių brėžiniai; jei yra diržo įtraukimo įrenginiai – jų montavimo nurodymai ir jutikliai, nuodingumo (6.1.5 pastraipa) ir degumo (6.1.6 pastraipa) deklaracija; brėžiniuose turi būti parodyta patvirtinimo numeriui ir papildomam (-iems) simboliui (-iams) numatyta vieta patvirtinimo ženklo apskritimo atžvilgiu. Apraše turi būti paminėta tvirtinti pateikto modelio spalva;

3.2.2.

keturi vaikų apsaugos įrenginio pavyzdžiai;

3.2.3.

10 metrų kiekvienos kategorijos juostos, naudojamos vaikų apsaugos įrenginyje, ir

3.2.4.

už bandymus atsakingos techninės tarnybos reikalavimu turi būti pateikiami papildomi pavyzdžiai;

3.2.5.

nurodymai ir informacija apie pakuotę pagal toliau pateiktą 14 pastraipą;

3.2.6.

nešiojamųjų lopšių atveju, jei nešiojamojo lopšio įrenginys gali būti naudojamas su įvairiais nešiojamųjų lopšių tipais, įrenginio gamintojas turi pateikti tų tipų sąrašą.

3.3.

Kai patvirtintas suaugusiųjų saugos diržas naudojamas vaikų apsaugos įrenginiui tvirtinti, pritaikymas turi lemti naudotino suaugusiųjų saugos diržo kategoriją, pvz., nejudami juosmens diržai.

3.4.

Susitariančiosios šalies patvirtinimo institucija, prieš suteikdama tipo patvirtinimą, turi patikrinti, ar taikomos nustatytus reikalavimus atitinkančios priemonės ir procedūros, kad būtų užtikrinta veiksminga vaikų apsaugos priemonių, įrenginių arba dalių gamybos atitikties patvirtintam tipui kontrolė.

4.1.

Pagal 3.2.2 ir 3.2.3 pastraipas tvirtinti pateikti vaikų apsaugos įrenginių pavyzdžiai turi būti aiškiai ir nenutrinamai paženklinti; ženklinimą turi sudaryti gamintojo pavadinimas, inicialai arba prekės ženklas.

4.2.

Ant vienos iš plastikinių vaikų apsaugos įrenginio dalių (pvz., dangos, apsauginio skydelio, paaukštintos sėdynės ir kt.), išskyrus diržą (-us) arba diržų komplektą, turi būti aiškiai (nenutrinamai) nurodyti pagaminimo metai.

4.3.

Jei apsaugos įrenginys skirtas naudoti su suaugusiųjų saugos diržu, prie įrenginio turi būti pritvirtintas brėžinys, kuriame aiškiai parodytas teisingas juostos maršrutas. Jei apsaugos įrenginį laiko suaugusiųjų saugos diržas, ant gaminio sutartinėmis spalvomis turi būti aiškiai nurodyti juostos maršrutai. Kai įrenginys naudojamas atgręžtas į priekį, saugos diržo maršrutas turi būti pažymėtas raudona spalva, o kai apgręžtojoje padėtyje – mėlyna spalva. Tos pačios spalvos taip pat turi būti naudojamos ant įtaiso klijuojamuose etiketėse, kuriose parodomi naudojimo būdai.

Numatyti saugos diržo juosmens dalies ir įstrižosios dalies maršrutai turi būti labai aiškiai atskirti. Atskiros saugos diržo dalys turi būti pažymėtos skirtinga spalva, žodžiais, jos gali būti skirtingų formų ir t. t.

Visose gaminio diržo maršruto schemose būtina aiškiai nurodyti vaikų apsaugos įrenginio įrengimo kryptį transporto priemonės atžvilgiu. Diržo maršrutų schemos, kuriose neparodyta transporto priemonės sėdynė, yra nepriimtinos.

Šioje pastraipoje apibrėžtas ženklinimas turi būti matomas apsaugos įtaisui esant transporto priemonėje. 0 grupės apsaugos įrenginių atveju šis ženklinimas taip pat turi būti matomas ir vaikui esant įrenginyje.

4.4.

Matomoje apgręžtų apsaugos įrenginių vidinio paviršiaus (įskaitant šalia vaiko galvos esančius šoninius sparnus) vietoje, netoli vietos, kur į vaikų apsaugos įrenginį remiasi vaiko galva, turi būti pastoviai pritvirtinta toliau nurodyta etiketė (privaloma pateikti bent tekstinę informaciją).

Informacija etiketėje turi būti pateikta šalies, kurioje įtaisas parduotas, kalba (-omis).

Mažiausias etiketės dydis: 60 x 120 mm.

Etiketė tvirtinama prie dangos prisiuvant visus jos kraštus ir (arba) pastoviai priklijuojant prie dangos visą etiketės paviršių. Priimtini ir kiti tvirtinimo būdai, jeigu jie yra ilgalaikiai ir jeigu juos taikant etiketė neatsikabina nuo gaminio arba neišblunka. Griežtai draudžiama naudoti vėliavėlių tipo etiketes.

Jei vaikų apsaugos įrenginių gamintojo tiekiamos apsaugos įrenginio arba bet kurių jo priedų dalys gali užstoti etiketę, būtina pritvirtinti papildomą etiketę. Jei apsaugos įrenginys yra parengtas naudoti taikant bet kokią konfigūraciją, viena įspėjamoji etiketė turi būti nuolat matoma esant bet kokiai įrenginio padėčiai.

4.5.

Tuo atveju, kai vaikų apsaugos įrenginys gali būti naudojamas į priekį atgręžtoje ir apgręžtojoje padėtyje, įtraukiami žodžiai:

„SVARBU – NENAUDOKITE ĮRENGINIO Į PRIEKĮ ATGRĘŽTOJE PADĖTYJE TOL, KOL VAIKO SVORIS NEVIRŠIJA ………..(Žr. nurodymus)“

4.6.

Tuo atveju, jeigu vaikų apsaugos įrenginiai naudojami su pakaitiniais diržų maršrutais, turi būti pažymėti alternatyvūs apkrovos taškai, esantys tarp vaikų apsaugos įrenginio ir suaugusiųjų saugos diržo. Šiuo ženklinimu turi būti parodoma, kad tai yra pakaitinis diržo maršrutas, ir jis turi atitikti anksčiau pateiktus į priekį atgręžtų ir apgręžtųjų sėdynių ženklinimo reikalavimus.

4.7.

Jei vaikų apsaugos įrenginyje numatyti pakaitiniai apkrovos kontakto taškai, į 4.3 pastraipoje nurodytą ženklinimą turi būti įtraukta nuoroda, kad pakaitinis diržo maršrutas aprašytas nurodymuose.

a)

svarbiausius sėdynės parengimo montavimui veiksmus. Pavyzdžiui, turi būti paaiškintas ISOFIX fiksavimo sistemos įtempimo metodas;

b)

turi būti paaiškinta kiekvieno rodiklio vieta, paskirtis ir reikšmė;

c)

pagal aplinkybes naudojant vieną iš toliau pateiktų ženklų, būtina nurodyti viršutinių diržų arba kitų naudotojo reguliuojamų sėdynės sukimosi ribojimo priemonių vietą ir, jei reikia, diržų arba tų kitų priemonių padėtį;

d)

turi būti nurodyta, kaip reguliuoti ISOFIX fiksavimo įtaisus, viršutinį diržą arba kitas naudotojo reguliuojamas sėdynės sukimosi ribojimo priemones;

e)

ženklai turi būti pritvirtinti pastoviai, ir jie turi būti matomi sėdynę įrengiančiam asmeniui;

f)

naudojant toliau nurodytą ženklą, prireikus galima pateikti nuorodą į vaikų apsaugos įrenginio naudotojo nurodymus ir informaciją, kur tą dokumentą galima rasti.

5.1.

Kiekvienas pagal 3.2.2. ir 3.2.3 pastraipas pateiktas pavyzdys visais atžvilgiais turi atitikti šios taisyklės 6–8 pastraipose pateiktus reikalavimus; tik tuomet gali būti suteiktas patvirtinimas.

5.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui turi būti paskirtas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 04 atitinka 04 pakeitimą, įsigaliojusį 1995 m. rugsėjo 12 d.) turi rodyti pakeitimo, apimančio naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus išduodant patvirtinimą, eilės numerį. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam vaikų apsaugos įrenginių tipui, kuriam taikoma ši taisyklė.

5.3.

Pranešimas apie patvirtinimą, galiojimo laiko pratęsimą arba atsisakymą suteikti vaikų apsaugos įrenginio patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą.

5.4.

Be 4 pastraipoje nurodytų ženklų, kiekvienas vaikų apsaugos įrenginys, atitinkantis pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, tinkamoje vietoje turi būti ženklinamas šia informacija:

5.4.1.

tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

5.4.1.1.

raidę „E“ supančio apskritimo, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris; (1)

5.4.1.2.

patvirtinimo numerio;

5.4.2.

šių papildomų simbolių:

5.4.2.1.

žodžio (-ių) „universalusis“, „ribotasis“, „pusiau universalus“ arba „speciali transporto priemonė“, atsižvelgiant į apsaugos įrenginio kategoriją.

5.4.2.2.

svorio kategorijos, kuriai skirtas vaikų apsaugos įrenginys: 0–10 kg; 0–13 kg; 9–18 kg; 15–25 kg; 22–36 kg; 0–18 kg; 9–25 kg; 15–36 kg; 0–25 kg; 9–36 kg; 0–36 kg.

5.4.2.3.

simbolio „Y“, kai įtaise yra tarpukojo juosta, pagal taisyklės 02 pakeitimo trečią papildymą;

5.4.2.4.

simbolio „S“ – „specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginio“ atveju.

5.5.

Šios taisyklės 2 priede pateiktas patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys.

5.6.

Anksčiau 5.4 pastraipoje nurodyta informacija turi būti aiškiai įskaitoma ir nenutrinama, tvirtinama etiketės arba tiesioginio ženklinimo pavidalu. Etiketė arba ženklinimas turi būti atsparūs nusidėvėjimui.

5.7.

Anksčiau 5.6 pastraipoje nurodytas etiketes turi išduoti arba patvirtinimą suteikusi institucija, arba tos institucijos leidimą turintis gamintojas.

6.1.1.

„Universaliosios“, „pusiau universalios“ ir „ribotosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginius leidžiama naudoti ant priekinės ir galinės sėdynių, jei įrenginiai įtaisomi pagal gamintojo reikalavimus.

6.1.2.

Vaikų apsaugos įrenginius pagal „specialių transporto priemonių“ kategoriją leidžiama naudoti visose sėdynių padėtyse, taip pat ir bagažo skyriuje, jei apsaugos įrenginiai montuojami pagal gamintojo reikalavimus. Apgręžtojoje padėtyje naudojamo apsaugos įrenginio atveju konstrukcija turi užtikrinti, kad vaiko galvai būtų sukonstruota atrama, kai tik įrenginys parengiamas naudoti. Tai apibrėžiama kaip tiesė, statmena sėdynės atlošui ties akių linija; susikirtimo taškas turi būti mažiausiai 40 mm žemiau galvos atramos ploto.

6.1.3.

Atsižvelgiant į vaikų apsaugos įrenginio kategoriją, įrenginys tvirtinamas prie transporto priemonės konstrukcijos arba prie sėdynės konstrukcijos.

GALIMI PATVIRTINIMO VARIANTAI.

GRUPIŲ IR KATEGORIJŲ LENTELĖ

6.1.3.1.

„Universaliosios“ ir „ribotosios“ kategorijų atveju tvirtinama tik suaugusiųjų saugos diržu (su diržo įtraukimo įtaisu arba be jo), atitinkančiu Taisyklės Nr. 16 (arba lygiavertės) reikalavimus, tvirtinimo vietose, atitinkančiose Taisyklės Nr. 14 (arba lygiavertės) reikalavimus.

6.1.3.2.

ISOFIX„universaliųjų“ vaikų apsaugos priemonių atveju tvirtinama ISOFIX priedais ir ISOFIX viršutiniu diržu, atitinkančiais šios taisyklės reikalavimus, prie ISOFIX tvirtinimo sistemos ir ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisų, atitinkančių Taisyklės Nr. 14 reikalavimus.

6.1.3.3.

„pusiau universalios“ kategorijos atveju: taisyklėje Nr. 14 nurodytose apatinėse tvirtinimo vietose ir papildomose tvirtinimo vietose, atitinkančiose šios taisyklės 11 priedo rekomendaciją.

6.1.3.4.

ISOFIX„pusiau universalių“ vaikų apsaugos priemonių atveju ISOFIX priedai ir ISOFIX viršutinis diržas arba atrama, arba transporto priemonės prietaisų skydelis, atitinkantys šios taisyklės reikalavimus, tvirtinami prie ISOFIX tvirtinimo įtaisų ir (arba) ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisų, atitinkančių Taisyklės Nr. 14 reikalavimus.

6.1.3.5.

„specialios transporto priemonės“ kategorijos atveju: transporto priemonės gamintojo arba vaikų apsaugos įrenginio gamintojo nurodytose tvirtinimo vietose;

6.1.3.6.

Tuo atveju, kai vaikų apsaugos juostos arba apsaugos įrenginio tvirtinimo juosta įtaisoma diržo tvirtinimo vietoje, kurioje jau įrengtas suaugusiųjų diržas arba diržai, techninė tarnyba turi patikrinti, ar:

Kai su vaikų apsaugos įtaisais naudojami strypai arba papildomi įtaisai, tvirtinami pagal taisyklę Nr. 14 patvirtintose vietose; dėl to tikroji tvirtinimo vieta pasislenka už taisyklėje Nr. 14 nurodytų ribų; turi būti naudojami šie taškai:

6.1.3.7.

Jei vaikų apsaugos įrenginys yra su atrama, jis gali būti patvirtintas tik kaip „pusiau universalios“ arba „specialios transporto priemonės“ kategorijos įrenginys, ir jam taikomi šios taisyklės 11 priedo reikalavimai. Vaikų apsaugos priemonės gamintojas turi įvertinti, ar tam, kad sistema tinkamai veiktų kiekvienoje transporto priemonėje, reikalinga atrama, ir pateikti šią informaciją.

6.1.4.

Paaukštintą sėdynę turi prilaikyti arba suaugusiųjų diržas, naudojant 8.1.4 pastraipoje nurodytą bandymą, arba kitos priemonės.

6.1.5.

Vaikų apsaugos įrenginio gamintojas turi raštu paskelbti, kad apsaugos sistemų gamybai naudojamos medžiagos ir įrenginyje sėdinčiam vaikui pasiekiamos medžiagos nuodingumo atžvilgiu atitinka svarbias ESK „Žaislų sauga“ dalis, 3 dalis (1982 m. birželis). Bandymus atliekančios institucijos nuožiūra gali būti atlikti deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai. Ši pastraipa netaikoma II ir III grupių apsaugos įrenginiams.

6.1.6.

Vaikų apsaugos įrenginio gamintojas turi raštu paskelbti, kad degumo atžvilgiu apsaugos sistemų gamyboje naudojamos medžiagos atitinka EEK suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos svarbias pastraipas (R. E. 3) (dokumento TRANS/WP.29/78/Rev.1 1.20 pastraipa). Bandymus atliekančios institucijos nuožiūra gali būti atlikti deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai.

6.1.7.

Kai apgręžtojoje padėtyje montuojamas vaikų apsaugos įrenginys yra atremtas į transporto priemonės prietaisų skydelį, tvirtinant pagal šią taisyklę laikoma, kad prietaisų skydelis pakankamai tvirtas.

6.1.8.

„Universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginio atveju, išskyrus ISOFIX universalias vaikų apsaugos priemones, pagrindinis apkrovos kontakto taškas tarp vaikų apsaugos įrenginio ir suaugusiųjų saugos diržo turi būti ne mažiau kaip 150 mm nuo Cr ašies, kai matuojamas vaikų apsaugos įrenginiui esant ant dinaminio bandymo stendo …....

6.1.9.

Didžiausias „universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiui tvirtinti reikalingo suaugusiųjų diržo, naudojamo ant dinaminio bandymo stendo, ilgis apibrėžtas šios taisyklės 13 priede.

Kad būtų patikrinta, ar šio reikalavimo laikomasi, vaiko apsaugos priemonė 13 priede aprašytu atitinkamu standartiniu saugos diržu pritvirtinama prie bandymo stendo. Manekenas nesodinamas į vaiko apsaugos priemonę, jeigu jos konstrukcija yra tokia, kad įsodinus manekeną reikėtų naudoti ilgesnį diržą. Pritvirtinus vaiko apsaugos sistemą, diržas neturi būti įtemptas, išskyrus įtempimą, kurį užtikrina diržo įtraukimo įtaisas, jeigu jis įmontuotas. Jeigu naudojamas diržo įtraukimo įtaiso diržas, minėtos reikalavimo laikomasi, jeigu aplink ritę išlieka apsisukę bent 150 mm diržo.

6.1.10.

0 ir 0+ grupės vaikų apsaugos įrenginiai neturi būti naudojami į priekį atgręžtoje padėtyje.

6.2.1.

Apsaugos įrenginio konfigūracija turi būti tokia, kad

6.2.1.1.

apsaugos įrenginys suteiktų reikalingą apsaugą bet kurioje numatytoje apsaugos sistemos naudojimo padėtyje; „specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginio“ atveju pagrindinės apsaugos įrenginio priemonės turi suteikti reikalingą apsaugą bet kurioje numatytoje apsaugos sistemos padėtyje be papildomų apsaugos įtaisų, kurie gali būti naudojami.

6.2.1.2.

vaikas lengvai ir greitai pasodinamas bei iškeliamas; vaikų apsaugos priemonės, kurioje vaikas apsaugomas diržų komplektu arba Y formos diržu be įtraukimo įtaiso, kiekvieno peties apsauga ir juosmens juosta turi galėti judėti vienas kito atžvilgiu atliekant 7.2.1.4 pastraipoje nurodytą procedūrą.

Tais atvejais, kai vaikų apsaugos priemonės diržų įrenginys gali būti sukonstruotas su dviem arba daugiau jungiamųjų dalių. „Specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginio“ atžvilgiu pripažįstama, kad dėl papildomų apsaugos įtaisų yra sunkiau vaiką pasodinti ir iškelti. Tačiau papildomi įtaisai turi būti sukurti taip, kad būtų kuo greičiau atlaisvinami.

6.2.1.3.

Jeigu yra galimybė pakeisti apsaugos įrenginio nuolydį, dėl to neturi reikėti rankiniu būdu iš naujo reguliuoti juostas. Kad būtų galima pakeisti apsaugos įrenginio nuolydį, turi užtekti lėto rankų judesio.

6.2.1.4.

0, 0+ ir I grupės apsaugos sistemose vaikas turi būti laikomas taip, kad būtų tinkamai apsaugotas net miegantis;

6.2.1.5.

kad nebūtų galimybės paslysti po diržu (tiek dėl susidūrimo, tiek dėl vaiko muistymosi), visuose į priekį atgręžtuose I grupės apsaugos įrenginiuose su integruota diržų komplekto sistema būtina tarpukojo juosta. Esant pritvirtintai tarpukojo juostai ir, jei reguliuojama, nustatytai į ilgiausią padėtį, neturi būti įmanoma nustatyti juosmens juostos taip, kad ji būtų virš 9 kg ar 15 kg svorio manekeno dubens.

6.2.2.

I, II ir III grupių atveju visuose apsaugos įrenginiuose, kuriuose naudojama „juosmens juosta“, ji turi būti aktyviai valdoma, kad būtų užtikrinta, jog „juosmens juostos“ perduodama apkrova tektų dubens sričiai.

6.2.3.

Visų apsaugos įrenginio juostų padėtis turi būti tokia, kad įprastai naudojant nesukeltų nepatogumo jausmo naudotojui; juostos neturi įgyti pavojų keliančios konfigūracijos. Atstumas nuo pečių juostų iki kaklo turėtų būti bent lygus atitinkamo manekeno kaklo pločiui.

6.2.4.

Įrenginys neturi sukelti pernelyg didelio spaudimo silpnoms vaiko kūno vietoms (pilvui, tarpukojui ir kt.). Konstrukcija turi būti tokia, kad susidūrimo atveju vaiko pakaušio neveiktų gniuždymo apkrova.

6.2.4.1.

Apgręžtojoje padėtyje ir į šoną atgręžtojoje padėtyje naudojamose vaikų apsaugos priemonėse (nešiojamuosiuose lopšiuose) gali būti naudojami tik Y formos diržai.

6.2.5.

Vaikų apsaugos įrenginys turi būti sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad:

6.2.5.1.

kuo labiau būtų sumažintas vaiko ir kitų transporto priemonės keleivių sužeidimo pavojus aštriais kraštais ar iškyšomis (pavyzdžiui, kaip apibrėžta taisyklėje Nr. 21);

6.2.5.2.

nebūtų atvirų aštrių kraštų ar iškyšų, galinčių kelti pavojų transporto priemonės sėdynių užvalkalams arba keleivių drabužiams;

6.2.5.3.

silpnų vaiko kūno vietų (pilvo, tarpukojo ir kt.) neveiktų papildomos inercijos jėgos;

6.2.5.4.

lietimosi su juostomis vietose kietos dalys neturėtų juostas galinčių brūžinti aštrių kraštų.

6.2.6.

Visos atskiriamos detalės, skirtos sudedamosioms dalims pritvirtinti ir atskirti, turi būti sukonstruotos taip, kad jas būtų paprasta montuoti ir naudoti. „Specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginiuose“ gali būti papildomų apsaugos įtaisų; jie turi būti sukonstruoti taip, kad būtų lengvai sumontuojami ir, kad jų atlaisvinimo priemonės ir veikimo būdas avarijos atveju iš karto būtų aiškūs gelbėtojui.

6.2.7.

Kai I ir II grupėms bei derinamoms I ir II grupėms skirtame vaikų apsaugos įrenginyje yra sėdynės atlošas, vidinis jo aukštis, nustatytas pagal 12 priede pateiktą schemą, turi būti ne mažesnis kaip 500 mm.

6.2.8.

Gali būti naudojami tik automatiškai užsifiksuojantys arba avariniu atveju užsifiksuojantys diržo įtraukimo įrenginiai.

6.2.9.

I grupei skirtuose įtaisuose pasodintam vaikui neturi būti įmanoma lengvai atlaisvinti dubens sritį saugančią sistemos dalį; prie vaikų apsaugos priemonės turi būti pritaisomas bet koks nuo to apsaugantis įtaisas.

6.2.10.

Vaikų apsaugos įrenginys gali būti skirtas naudoti daugiau kaip vienai svorio grupei ir (arba) daugiau kaip vienam vaikui su sąlyga, kad įrenginys atitinka kiekvienai susijusiai grupei nustatytus reikalavimus. „Universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginys turi atitikti visų tos kategorijos svorio grupių, kurioms buvo patvirtintas, reikalavimus.

6.2.12.

Kai naudojamos paaukštintos sėdynės, turi būti patikrinta, ar suaugusiųjų diržo juostos ir liežuvis lengvai praeina pro nustatytus taškus. Tai ypač taikoma paaukštintoms sėdynėms, sukurtoms naudoti ant automobilių priekinių sėdynių, kurios gali turėti ilgas pusiau lanksčias kojeles. Fiksuota sagtis neturi peržengti paaukštintų sėdynių nustatytų taškų, o diržo padėtis neturi labai skirtis nuo padėties, buvusios bandymo vežimėlyje.

6.2.13.

Jei vaikų apsaugos įrenginys sukurtas daugiau kaip vienam vaikui, kiekviena apsaugos sistema turi būti visiškai nepriklausoma apkrovos paskirstymo ir reguliavimo atžvilgiu.

6.2.14.

Vaikų apsaugos įrenginiai su pripučiamomis sudedamosiomis dalimis turi būti sukurti taip, kad jų naudojimo sąlygos (slėgis, temperatūra, drėgmė) nemažintų įrenginio atitikties šios taisyklės reikalavimams.

1

ISOFIX vaikų apsaugos priemonės priedas – 1 pavyzdys;

2

ISOFIX vaikų apsaugos priemonės priedas – 2 pavyzdys.

6.4.1.

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba turi patikrinti, ar ženklinimas atitinka 4 pastraipos reikalavimus.

6.5.1.

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba turi patikrinti, ar montavimo nurodymai ir naudojimo nurodymai atitinka 15 pastraipos reikalavimus.

7.1.1.1.

Su visu vaikų apsaugos įrenginiu arba dalimis, kurias gali paveikti korozija, turi būti atliktas 8.1.1 pastraipoje nustatytas korozijos bandymas.

7.1.1.2.

Atlikus korozijos bandymą, kaip nurodyta 8.1.1.1 ir 8.1.1.2 pastraipose, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaikų apsaugos įrenginio funkcionavimui, ir korozijos požymių.

7.1.2.1.

Visuose įtaisuose su atlošais turi būti vidiniai paviršiai, kaip apibūdinta šios taisyklės 18 priede, pagaminti iš medžiagos, kurios didžiausias pagreitis mažesnis kaip 60 g, jeigu matuojama pagal šios taisyklės 17 priedą. Šis reikalavimas taip pat taikomas apsauginių skydelių plotams, esantiems toje vietoje, kur susidūrimo metu atsitrenkia galva.

7.1.2.2.

Vaikų apsaugos priemonių su mechaniškai stacionariai pritvirtintais reguliuojamais galvos atramos įtaisais, kuriuose suaugusiojo saugos diržo arba vaiko diržų komplekto aukštis tiesiogiai valdomas reguliuojama galvos atrama, atveju nebūtina reikalauti padengti energijos sugerties medžiaga zonas, kaip apibrėžta 18 priede, kurių neliečia manekeno galva, t. y. už galvos atramos esančias zonas.

7.1.3.1.

Vaikų apsaugos įrenginys turi būti bandomas taip, kaip nurodyta 8.1.2 pastraipoje; manekenas neturi iškristi iš įrenginio ir, kai bandymo sėdynė yra apversta apačia į viršų, manekeno galva neturi iš savo pradinės padėties pakilti nuo bandymo sėdynės aukščiau kaip 300 mm.

7.1.4.1.1.

„Universaliosios“, „pusiau universalios“ ir „ribotosios“ kategorijų vaikų apsaugos įrenginiai turi būti bandomi ant bandymo vežimėlio, naudojant 6 pastraipoje nurodytą bandymo sėdynę ir laikantis 8.1.3.1 pastraipos nurodymų.

7.1.4.1.2.

„Specialios transporto priemonės“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiai turi būti bandomi su kiekvienu transporto priemonės modeliu, kuriam jie yra skirti. Už bandymus atsakinga techninė tarnyba gali sumažinti bandomų transporto priemonių modelių skaičių, jei modeliai mažai skiriasi 7.1.4.1.2.3 pastraipoje išvardytais aspektais. Vaikų apsaugos įtaisas gali būti bandomas vienu iš šių būdų:

7.1.4.1.2.1.

Sukomplektuotoje transporto priemonėje, kaip nurodyta 8.1.3.3 pastraipoje;

7.1.4.1.2.2.

Transporto priemonės kėbulo karkase ant bandymo vežimėlio, kaip nurodyta 8.1.3.2 pastraipoje arba

7.1.4.1.2.3.

Su pakankamu kiekiu transporto priemonės kėbulo karkaso dalių, atstojančių transporto priemonės konstrukciją ir smūgio metu veikiamus paviršius. Jei vaikų apsaugos įrenginys skirtas naudoti ant galinės sėdynės, reikalingas priekinės sėdynės atlošas, galinė sėdynė, grindys, B ir C statramsčiai bei stogas. Jei vaikų apsaugos įrenginys skirtas naudoti ant priekinės sėdynės, reikalingas prietaisų skydelis, A statramstis, priekinis stiklas, visos grindyse ar prietaisų skyde įtaisytos svirtys arba rankenėlės, priekinė sėdynė, grindys ir stogas. Be to, jei vaikų apsaugos įrenginys skirtas naudoti kartu su suaugusiųjų saugos diržu, atliekant bandymą turi būti naudojamas ir atitinkamas suaugusiųjų saugos diržas (-ai). Už bandymus atsakinga techninė tarnyba gali leisti minėtų sudedamųjų dalių nenaudoti, jei manoma, kad jos nereikalingos. Bandymas turi vykti taip, kaip nurodyta 8.1.3.2 pastraipoje.

7.1.4.1.3.

Dinaminis bandymas turi būti atliekamas su vaikų apsaugos įrenginiais, kurie anksčiau nebuvo veikiami apkrovos.

7.1.4.1.4.

Atliekant dinaminius bandymus, nė viena vaiką tinkamoje padėtyje turinti išlaikyti apsaugos įrenginio dalis neturi lūžti; neturi atsilaisvinti sagtys, fiksavimo sistema arba poslinkio sistema.

7.1.4.1.5.

„Neintegruoto tipo“ saugos diržo atveju turi būti naudojamas standartinis diržas ir jo tvirtinimo kronšteinai, nurodyti šios taisyklės 13 priede. Tai nėra taikoma „specialios transporto priemonės atveju“ – tuomet naudojamas tikrasis transporto priemonės diržas.

7.1.4.1.6.

Jei „specialios transporto priemonės“ vaikų apsaugos priemonė įtaisyta už toliausiai gale esančių į priekį atgręžtų suaugusiųjų sėdynių (pavyzdžiui, bagažo skyriuje), sukomplektuotoje transporto priemonėje turi būti atliktas vienas bandymas su didžiausiu manekenu (-ais), kaip nurodyta 8.1.3.3.3 pastraipoje. Kiti bandymai, įskaitant produkcijos atitikties, gali būti atliekami kaip nurodyta 8.1.3.2 pastraipoje, jei taip pageidauja gamintojas.

7.1.4.1.7.

„Specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginio“ atveju kiekvienas šioje taisyklėje apibrėžtas dinaminis bandymas kiekvienai svorio grupei turi būti atliekamas du kartus: pirmasis – naudojant pagrindines apsaugos įrenginio priemones, o antrasis – su visais apsaugos įtaisais. Atliekant šiuos bandymus, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į 6.2.3 ir 6.2.4 pastraipų reikalavimus.

7.1.4.1.8.

Atliekant dinaminius bandymus, standartinis saugos diržas, naudojamas montuojant vaikų apsaugos priemonę, neturi atsilaisvinti nuo jokio kreiptuvo ar fiksavimo įtaiso, naudojamo atliekant bandymą.

7.1.4.1.9.

Vaikų apsaugos įrenginio su atrama bandymai atliekami taip:

7.1.4.1.10.

Vaikų apsaugos įrenginio, kuriam naudojama ISOFIX tvirtinimo sistema ir apsaugos nuo sukimosi įtaisas, dinaminis bandymas atliekamas:

7.1.4.1.10.1.

ISOFIX VAP A ir B dydžio klasėms:

7.1.4.1.10.1.1.

naudojant apsaugos nuo sukimosi įtaisą; ir

7.1.4.1.10.1.2.

nenaudojant apsaugos nuo sukimosi įtaiso. Šis reikalavimas netaikomas, jei kaip apsaugos nuo sukimosi įtaisas naudojama stacionari nereguliuojama atrama;

7.1.4.1.10.2.

kitoms ISOFIX vaikų apsaugos priemonių dydžio klasėms, naudojant apsaugos nuo sukimosi įrenginį.

7.1.4.2.1.

Atstojamasis krūtinės pagreitis neturi viršyti 55 g, išskyrus laikotarpius, kurių suma neviršija 3 m/s.

7.1.4.2.2.

Stačioji pagreičio dedamoji nuo pilvo galvos link neturi viršyti 30 g, išskyrus laikotarpiais, kurių suma neviršija 3 ms.

7.1.4.3.1.

8 priedo 1 priedėlio 5.3 pastraipoje aprašyto tikrinimo metu neturi būti jokių matomų poveikio pilvo dangai ženklų, sukeltų bet kurios apsaugos įrenginio dalies.

7.1.4.4.1.

„Universaliosios“, „pusiau universalios“ ir „ribotosios“ kategorijų vaikų apsaugos įrenginiai:

7.1.4.4.1.1.

Į priekį atgręžti vaikų apsaugos įrenginiai: manekeno galva neturi išsikišti už BA ir DA plokštumų, kaip apibrėžta 1 pav. Tai turi būti įvertinta per trumpesnįjį iš šių dviejų laikotarpių: per 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti.

1 pav.

Išdėstymas, bandant į priekį atgręžtą įrenginį

Matmenys milimetrais

7.1.4.4.1.2.

Apgręžti vaikų apsaugos įrenginiai:

7.1.4.4.1.2.1.

Vaikų apsaugos įrenginiai, atremti į transporto priemonės prietaisų skydelį: manekeno galva neturi išsikišti iš AB, AD ir DCr plokštumų, kaip apibrėžta toliau pateiktame 2 pav. Tai turi būti įvertinta per trumpesnįjį iš šių dviejų laikotarpių: per 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti.

2 pav.

Išdėstymas, bandant apgręžtą įrenginį

7.1.4.4.1.2.2.

Į transporto priemonės prietaisų skydelį nesiremiantys 0 grupės vaikų apsaugos įrenginiai ir nešiojamieji lopšiai: manekeno galva neturi išsikišti iš AB, AD ir DE plokštumų, kaip parodyta toliau pateiktame 3 pav. Tai turi būti įvertinta per trumpesnįjį iš šių dviejų laikotarpių: per 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti.

3 pav.

Išdėstymas, bandant 0 grupės vaikų apsaugos įrenginius, nesiremiančius į transporto priemonės prietaisų skydelį

Matmenys milimetrais

7.1.4.4.1.2.3.

Kitų grupių, išskyrus 0 grupę, vaikų apsaugos įrenginiai, nesiremiantys į prietaisų skydelį:

Manekeno galva neturi išsikišti už FD, FG ir DE plokštumų ribų, kaip parodyta 4 pav. Tai turi būti įvertinta per trumpesnįjį iš šių dviejų laikotarpį: 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti.

Tuo atveju, kai vaikų apsaugos įrenginys liečia 100 mm skersmens strypą, tačiau laikomasi visų techninių savybių kriterijų, reikalingas dar vienas dinaminis bandymas (priekinio susidūrimo), atliekamas su sunkiausiu manekenu, tinkamu tokiam vaikų apsaugos įrenginiui, bet be 100 mm skersmens strypo; reikalaujama, kad per tokį bandymą būtų laikomasi visų kriterijų, išskyrus priekinio poslinkio kriterijų.

4 pav.

Išdėstymas bandant apgręžtus įrenginius, išskyrus 0 grupės, nesiremiančius į prietaisų skydelį

7.1.4.4.2.

„Specialios transporto priemonės“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginiai: kai bandoma sukomplektuotoje transporto priemonėje arba transporto priemonės kėbulo karkase, galva neturi paliesti jokios transporto priemonės dalies. Tačiau, jei sąlytis yra, galvos smūgio greitis turi būti mažesnis kaip 24 km/h, o paliesta dalis turi atitikti energijos sugerties bandymo reikalavimus, nustatytus taisyklės Nr. 21 4 priede. Po bandymų su sukomplektuotomis transporto priemonėmis turi būti įmanoma be jokių įrankių ištraukti manekenus iš vaikų apsaugos įrenginio.

7.1.5.1.

Su sagčių įranga, diržų įtraukimo įrenginiais, reguliatoriais ir fiksavimo įtaisais, kuriuos gali paveikti temperatūra, turi būti atliekamas 8.2.8 pastraipoje aprašytas temperatūros bandymas.

7.1.5.2.

Atlikus temperatūros bandymą, kaip nurodyta 8.2.8.1 pastraipoje, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaikų apsaugos įrenginio funkcionavimui.

7.2.1.1.

Sagtis turi būti sukonstruota taip, kad jos nebūtų galima netinkamai panaudoti. Tai reiškia, inter alia, kad neturi būti įmanoma palikti sagtį tik iš dalies užsegtą; neturi būti įmanoma netyčia pakeisti sagties dalių, kai sagtis užsegta; sagtis turi užsisegti tik tada, kai yra visos dalys. Sagtis, kur tik liečia vaiką, neturi būti siauresnė nei mažiausias juostos plotis, kaip apibrėžta 7.2.4.1.1 pastraipoje. Ši pastraipa netaikoma diržų įrenginiams, kurie jau patvirtinti pagal EEK taisyklę Nr. 16 arba lygiavertį galiojantį standartą. „Specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginio“ atveju tik pagrindinių apsaugos įrenginio priemonių sagtis turi atitikti visus 7.2.1.1–7.2.1.9 pastraipų reikalavimus.

7.2.1.2.

Net veikiama apkrovos sagtis bet kurioje padėtyje turi išlikti užsegta. Ji turi būti lengvai valdoma ir paimama. Sagtis turi būti atsegama paspaudus mygtuką arba panašų įtaisą. Paviršius, kurį turi veikti spaudimas, turi būti realaus atrakinimo padėtyje ir plokštumoje, statmenoje pradinei mygtuko judėjimo krypčiai: uždarų įtaisų plotas ne mažesnis kaip 4,5 cm2, o plotis ne mažesnis kaip 15 mm; atvirų įtaisų plotas 2,5 cm2, o plotis ne mažesnis kaip 10 mm. Plotis turi būti mažesnysis matmuo iš abiejų matmenų, lemiančių nurodytą plotą.

7.2.1.3.

Sagties atsegimo plotas turi būti raudonos spalvos. Jokia kita sagties dalis neturi būti raudona.

7.2.1.4.

Vaiką iš apsaugos įrenginio turi būti įmanoma išlaisvinti vienu sagties paspaudimu. 0 ir 0+ grupių atveju leidžiama iškelti vaiką kartu su įtaisais, pvz., vaikiška kėdute/nešiojamuoju lopšiu/nešiojamojo lopšio įrenginiais, jei vaikų apsaugos priemonė gali būti atlaisvinama daugiausia dviejų sagčių atsegimu.

7.2.1.4.1.

Užspaudžiamajai jungčiai tarp diržų komplekto pečių juostų netaikomas „vieno veiksmo“ reikalavimas, anksčiau pateiktas 7.2.1.4 pastraipoje.

7.2.1.5.

II ir III grupėse sagtis turi būti vaikui pasiekiama. Be to, visų grupių įrenginiuose sagties padėtis turi būti tokia, kad jos paskirtis ir veikimo būdas avariniu atveju iš karto būtų aiškūs gelbėtojui.

7.2.1.6.

Atsegus sagtį, turi būti galima vaiką iškelti atskirai nuo „sėdynės“, „sėdynės atramos“ arba „apsauginio skydelio“, jei įtaisyta; o jeigu įtaise yra ir tarpukojo juosta, ji turi būti atlaisvinama ta pačia sagtimi.

7.2.1.7.

Sagtis turi atitikti 8.2.8.1 pastraipoje pateiktus temperatūros bandymo ir kartotinio naudojimo reikalavimus; prieš atliekant 8.1.3 pastraipoje nurodytą dinaminį bandymą, turi būti atliktas 5 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis sąlygomis bandymas.

7.2.1.8.

Su sagtimi turi būti atliekami šie atsegimo bandymai:

7.2.1.8.1.1.

Šiam bandymui turi būti naudojamas vaikų apsaugos įrenginys, su kuriuo jau atliktas 8.1.3 pastraipoje nurodytas dinaminis bandymas.

7.2.1.8.1.2.

8.2.1.1 pastraipoje nurodytame bandyme sagčiai atsegti reikalinga jėga turi būti ne didesnė kaip 80 N.

7.2.1.8.2.1.

Šiam bandymui turi būti imama sagtis, kuri anksčiau nebuvo veikiama apkrova. Jėga, reikalinga atsegti apkrova neveiktą sagtį 8.2.1.2 pastraipoje nurodytuose bandymuose, turi būti nuo 40 iki 80 N.

7.2.1.9.1.

Atliekant bandymą pagal 8.2.1.3.2 pastraipą, nei jokia sagties dalis arba gretimos juostos, nei reguliatoriai neturi sulūžti (nutrūkti) arba atsiskirti.

7.2.1.9.2.

0 ir 0+ svorio grupių sagtis turi išlaikyti 4 000 N apkrovą.

7.2.1.9.3.

I ir aukštesnių svorio grupių sagtis turi išlaikyti 10 000 N apkrovą.

7.2.1.9.4.

Kompetentinga institucija gali apsieiti be sagties tvirtumo bandymo, jei turima informacija rodo, kad bandymas nereikalingas.

7.2.2.1.

Reguliavimo intervalas turi būti toks, kad jo pakaktų tinkamai sureguliuoti vaikų apsaugos įrenginį visiems svorio grupės, kuriai skirtas įrenginys, manekenams ir kad būtų galima sumontuoti visuose nustatytuose transporto priemonių modeliuose.

7.2.2.2.

Visi reguliavimo įtaisai turi būti „greito reguliavimo“ tipo, išskyrus tai, kad pradiniam apsaugos įrenginio montavimui transporto priemonėje naudojami reguliavimo įtaisai gali būti kitokio tipo.

7.2.2.3.

„Greito reguliavimo“ tipo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami, kai vaikų apsaugos įrenginys tinkamai sumontuotas, o vaikas arba manekenas yra reikiamoje padėtyje.

7.2.2.4.

„Greito reguliavimo“ tipo įtaisas turi būti lengvai reguliuojamas pagal vaiko kūno sudėjimą. Visų pirma, pagal 8.2.2.1 pastraipą atliktą bandymą, rankiniu būdu valdomą įtaisą reguliuoti reikalinga jėga neturi būti didesnė kaip 50 N.

7.2.2.5.

Du vaikų apsaugos įrenginių reguliavimo įtaisų pavyzdžiai turi būti bandomi taip, kaip nurodyta 8.2.8.1 ir 8.2.3 pastraipose pateiktuose temperatūros bandymo reikalavimuose.

7.2.2.5.1.

Vienam reguliavimo įtaisui tenkanti juostos slinktis neturi būti didesnė kaip 25 mm arba 40 mm visiems reguliavimo įtaisams.

7.2.2.6.

Atliekant bandymą pagal 8.2.2.1 pastraipą, įtaisas neturi sulūžti arba atsiskirti.

7.2.2.7.

Tiesiai ant vaikų apsaugos įrenginio įtaisytas reguliatorius turi būti tinkamas išlaikyti daugkartinį naudojimą, o prieš atliekant 8.1.3 pastraipoje aprašytą bandymą, su juo turi būti atliktas iš 5 000 ± 5 ciklų susidedantis bandymas, kaip apibrėžta 8.2.7 pastraipoje.

7.2.3.1.1.

Saugos diržo juosta su automatiškai užsifiksuojančiu diržo įtraukimo įtaisu neturi išsivynioti daugiau kaip 30 mm tarp įtraukimo įtaiso fiksavimo padėčių. Diržo naudotojui pasislinkus atgal, diržas turi arba likti pradinėje padėtyje, arba į tą padėtį grįžti automatiškai, kai vėliau naudotojas pasislenka į priekį.

7.2.3.1.2.

Jei diržo įtraukimo įtaisas yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukimo įtaiso, kaip nurodyta 8.2.4.1 pastraipoje. Jei diržo įtraukimo įtaisas yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, panašiai matuojant. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga turi būti matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, jis neturi veikti atliekant šiuos matavimus.

7.2.3.1.3.

8.2.4.2 pastraipoje aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukimo įtaiso ir leidžiama ją įtraukti; taip atliekama 5 000 ciklų. Tada su diržo įtraukimo įtaisu turi būti atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 8.2.8.1 pastraipoje, 8.1.1 pastraipoje aprašytas korozijos bandymas ir 8.2.4.5 pastraipoje aprašytas atsparumo dulkėms bandymas. Tuomet sėkmingai turi būti atliekama dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų. Atlikus anksčiau aprašytus bandymus, diržo įtraukimo įtaisas turi gerai veikti ir atitikti 7.2.3.1.1 ir 7.2.3.1.2 pastraipų reikalavimus.

7.2.3.2.1.

Avariniu atveju užsifiksuojantis diržo įtraukimo įtaisas bandomas taip, kaip nustatyta 8.2.4.3 pastraipoje, ir turi atitikti toliau pateiktas sąlygas:

7.2.3.2.1.1.

Jis turi užsifiksuoti, kai transporto priemonės lėtėjimo vertė yra 0,45 g.

7.2.3.2.1.2.

Jis neturi užsifiksuoti, kai juostos pagreitis mažesnis kaip 0,8 g, matuojant juostos įtraukimo ašyje.

7.2.3.2.1.3.

Įtaisas neturi užsifiksuoti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties pakreipiamas ne daugiau kaip 12o.

7.2.3.2.1.4.

Įtaisas turi užsifiksuoti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties pakreipiamas daugiau kaip 27o.

7.2.3.2.2.

Kai diržo įtraukimo įtaiso veikimas priklauso nuo išorinio signalo arba maitinimo šaltinio, konstrukcija turi užtikrinti, kad esant to signalo pertrūkiui arba maitinimo šaltinio gedimui, diržo įtraukimo įtaisas užsifiksuotų automatiškai.

7.2.3.2.3.

Avariniu atveju užsifiksuojantys daugialypio jautrumo diržo įtraukimo įtaisai turi atitikti anksčiau išdėstytus reikalavimus. Be to, jei vienas iš jautrumo veiksnių yra susijęs su juostos ištraukimu, diržo įtraukimo įtaisas turi užsifiksuoti, kai juostos pagreitis yra 1,5 g, matuojant juostos ištraukimo ašyje.

7.2.3.2.4.

Anksčiau 7.2.3.2.1.1 ir 7.2.3.2.3 pastraipose nurodytuose bandymuose juostos ištraukimas, vykstantis prieš diržo įtraukimo įtaiso užsifiksavimą, neturi viršyti 50 mm, pradedant nuo 8.2.4.3.1 pastraipoje apibrėžto išsivyniojimo ilgio. Atliekant 7.2.3.2.1.2 pastraipoje nurodytą bandymą, užsifiksavimas neturi vykti 50 mm ilgio juostos ištraukimo metu, pradedant nuo 8.2.4.3.1 pastraipoje apibrėžto išsivyniojimo ilgio.

7.2.3.2.5.

Jei diržo įtraukimo įtaisas yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga neturi būti mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukimo įtaiso, kaip nurodyta 8.2.4.1 pastraipoje. Jei diržo įtraukimo įtaisas yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, panašiai matuojant. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga turi būti matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, jis neturi veikti atliekant šiuos matavimus.

7.2.3.2.6.

8.2.4.2 pastraipoje aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukimo įtaiso ir leidžiama ją įtraukti, kol atliekama 40 000 ciklų. Tada su diržo įtraukimo įtaisu turi būti atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 8.2.8.1 pastraipoje, 8.1.1 pastraipoje aprašytas korozijos bandymas ir 8.2.4.5 pastraipoje aprašytas atsparumo dulkėms bandymas. Tuomet sėkmingai turi būti atliekami dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų (iš viso 45 000). Atlikus anksčiau aprašytus bandymus, diržo įtraukimo įtaisas turi gerai veikti ir atitikti 7.2.3.2.1–7.2.3.2.5 pastraipų reikalavimus.

7.2.4.1.1.

Mažiausias 0, 0+ ir I grupių vaikų apsaugos įrenginių juostų, liečiančių manekeną, plotis turi būti 25 mm.; II ir III grupių įrenginių – 38 mm. Šie matmenys turi būti matuojami atliekant 8.2.5.1 pastraipoje nurodytą juostos tvirtumo bandymą, nesustabdant mašinos ir taikant apkrovą, lygią 75 % juostos trūkimo apkrovos.

7.2.4.2.1.

Dviejų juostų pavyzdžių, kondicionuotų kaip nustatyta 8.2.5.2.1 pastraipoje, trūkimo apkrova turi būti nustatyta pagal 8.2.5.1.2 pastraipos reikalavimus.

7.2.4.2.2.

Dviejų pavyzdžių trūkimo apkrovų skirtumas neturi viršyti 10 % didesniosios iš išmatuotųjų trūkimo apkrovos.

7.2.4.3.1.

Dviejų juostų, kondicionuotų kaip nustatyta vienoje iš 8.2.5.2 pastraipos nuostatų (išskyrus 8.2.5.2.1 pastraipą), trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 75 % vidutinės apkrovos, nustatytos 8.2.5.1 pastraipoje nurodytame bandyme.

7.2.4.3.2.

Be to, 0, 0+ ir I grupių apsaugos įrenginių trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 3,6 kN, II grupės – 5 kN ir III grupės – 7,2 kN.

7.2.4.3.3.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti, jog nereikia vieno ar daugiau iš šių bandymų, jei naudojamos medžiagos sudėtis arba turima informacija rodo, kad šis bandymas arba bandymai nereikalingi.

7.2.4.3.4.

8.2.5.2.6 pastraipoje apibrėžta 1 tipo dilinimo kondicionavimo procedūra atliekama tik tada, jei 8.2.3 pastraipoje apibrėžto trumpojo poslinkio bandymo rezultatas 50 % viršija 7.2.2.5.1 pastraipoje nurodytą ribą.

7.2.4.4.

Neturi būti įmanoma visą juostą ištraukti pro reguliatorius, sagtis arba tvirtinimo vietas.

7.2.5.1.

Fiksavimo įtaisas turi būti tvirtai pritvirtintas prie vaikų apsaugos įrenginio.

7.2.5.2.

Fiksavimo įtaisas neturi mažinti suaugusiųjų diržo patvarumo ir išlaikyti 8.2.8.1 pastraipoje pateikto temperatūros bandymo reikalavimus.

7.2.5.3.

Fiksavimo įtaisas neturi kliudyti greitai išlaisvinti vaiką.

8.1.1.1.

Vaikų apsaugos įrenginio metalinės sudedamosios dalys bandymo kameroje turi būti išdėstytos taip, kaip nustatyta 4 priede. Kai vaikų apsaugos įrenginyje yra diržo įtraukimo įtaisas, juosta turi būti išvyniota beveik iki galo, palikus 100 ± 3 mm. Išskyrus trumpas pertraukas, kurios gali būti reikalingos, pavyzdžiui, patikrinti ir papildyti druskos tirpalą, bandymas be perstojo atliekamas 50 ±0,5 valandų.

8.1.1.2.

Atlikus bandymą, metalinės vaikų apsaugos įrenginio sudedamosios dalys turi būti atsargiai nuplautos arba pakištos po švariu tekančiu ne aukštesnės kaip 38 oC temperatūros vandeniu, kad būtų pašalintos galėjusios susidaryti druskos nuosėdos; tuomet prieš tikrinant 24 ± 1 valandas paliekama išdžiūti 18–25 oC kambario temperatūroje, kaip nurodyta 7.1.1.2 pastraipoje.

8.1.2.1.

Manekenas turi būti įtaisomas pagal šią taisyklę sumontuotuose apsaugos įrenginiuose, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir neįtempiant diržo, kaip apibrėžta 8.1.3.6 pastraipoje.

8.1.2.2.

Apsaugos įrenginys turi būti pritvirtintas prie bandymo sėdynės arba transporto priemonės sėdynės. Visa sėdynė turi būti apsukama aplink horizontalią ašį, esančią vidurinėje išilginėje sėdynės plokštumoje, 360o kampu, 2–5 laipsnių per sekundę greičiu. Atliekant šį bandymą, įtaisai, kuriuos ketinama naudoti specialiuose automobiliuose, gali būti pritvirtinti prie 6 priede aprašytos bandymo sėdynės.

8.1.2.3.

Šis bandymas turi būti atliktas dar kartą: grąžinus, jei būtina, manekeną į pradinę padėtį, sukama priešinga kryptimi. Sukimosi ašiai esant horizontalioje plokštumoje per 90o nuo dviejų ankstesnių bandymų padėčių, procedūra turi būti pakartota abiem sukimo kryptimis.

8.1.2.4.

Šie bandymai turi būti atliekami naudojant tinkamą mažiausią ir didžiausią grupės, kuriai skirtas apsaugos įrenginys, manekeną.

8.1.3.1.1.1.

Dinaminiam bandymui naudojamas vežimėlis ir bandymo sėdynė turi atitikti šios taisyklės 6 priedo reikalavimus ir dinaminio susidūrimo bandymo metodiką, išdėstytą 21 priede.

8.1.3.1.1.2.

Lėtėdamas vežimėlis turi išlikti horizontalioje padėtyje.

8.1.3.1.1.3

Vežimėlis turi būti stabdomas naudojant šios taisyklės 6 priede nurodytą prietaisą arba bet kokį kitą lygiaverčius rezultatus užtikrinantį įrenginį. Šis įrenginys privalo turėti šios taisyklės 8.1.3.4 pastraipoje ir 7 priede nustatytas technines savybes.

8.1.3.1.1.4.

Turi būti atlikti šie matavimai:

8.1.3.1.1.4.1.

vežimėlio greičio matavimas iš karto prieš susidūrimą;

8.1.3.1.1.4.2.

stabdymo kelias;

8.1.3.1.1.4.3.

manekeno galvos poslinkis, neatsižvelgiant į galūnes, I, II ir III bei 0 ir 0+ grupių įrenginiuose vertikalioje ir horizontalioje plokštumose;

8.1.3.1.1.4.4.

krūtinės pagreitis trimis tarpusavyje statmenomis kryptimis, išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju;

8.1.3.1.1.4.5.

visi matomi pilvo dangos pažeidimai (žr. 7.1.4.3.1 pastraipą), išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju.

8.1.3.1.1.5.

Po susidūrimo vaikų apsaugos įrenginys turi būti vizualiai patikrintas neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų arba lūžių.

8.1.3.1.2.1.

Atliekant bandymą, bandymo sėdynė turi būti apsukta 180o kampu pagal galinio susidūrimo bandymo reikalavimus.

8.1.3.1.2.2.

Kai apgręžtojoje padėtyje naudojamas vaikų apsaugos įrenginys bandomas priekinėje sėdynėje, transporto priemonės prietaisų skydelis turi būti pakeistas standžiu prie vežimėlio pritvirtintu strypu; strypas turi būti pritvirtintas taip, kad visą energiją sugertų vaikų apsaugos įrenginys.

8.1.3.1.2.3.

Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 8.1.3.4 pastraipos reikalavimus.

8.1.3.1.2.4.

Atliekami matavimai turi būti panašūs į 8.1.3.1.1.4–8.1.3.1.1.4.5 pastraipose išvardytus matavimus.

8.1.3.1.2.5.

Po susidūrimo vaikų apsaugos įrenginys turi būti vizualiai patikrintas neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų arba lūžių.

8.1.3.2.1.1

Dėl transporto priemonės pritvirtinimo būdo, naudojamo atliekant bandymą, nepadidėja transporto priemonės sėdynių tvirtinimo vietų, suaugusiųjų saugos diržų ir papildomų tvirtinimo vietų, reikalingų vaikų apsaugos įrenginiui pritvirtinti arba sumažinti įprastą konstrukcijos deformaciją, tvirtumas. Neturi būti jokios transporto priemonės detalės, kuri ribodama manekeno judėjimą sumažintų per bandymą vaikų apsaugos įrenginiui tenkančią apkrovą. Pašalintos konstrukcijos detalės gali būti pakeistos lygiaverčio tvirtumo detalėmis su sąlyga, kad jos netrukdo judėti manekenui.

8.1.3.2.1.2.

Tvirtinimo įtaisas laikomas atitinkančiu nustatytus reikalavimus, jei neišsikiša už konstrukcijos pločio gabaritų ir jei transporto priemonė arba konstrukcija yra įtvirtinta arba užfiksuota priešais ne mažesniu kaip 500 mm atstumu nuo apsaugos sistemos tvirtinimo vietos. Gale konstrukcija turi būti pritvirtinta pakankamu atstumu už tvirtinimo vietų, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi visų 8.1.3.2.1.1 pastraipos reikalavimų.

8.1.3.2.1.3.

Transporto priemonės sėdynė ir vaikų apsaugos įrenginys turi būti įtaisyti patvirtinimo bandymus atliekančios techninės tarnybos parinktoje vietoje stengiantis, kad tvirtumo atžvilgiu būtų kuo daugiau nepalankių sąlygų, suderinamų su manekeno montavimu transporto priemonėje. Transporto priemonės sėdynės atlošo ir vaikų apsaugos įrenginio padėtis turi būti nurodyta ataskaitoje. Transporto priemonės sėdynės atlošas, jeigu jo polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotas, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kurio reikšmė kuo artimesnė 25 o.

8.1.3.2.1.4.

Jeigu montavimo ir naudojimo nurodymuose nereikalaujama kitaip, priekinė sėdynė, ant kurios bus tvirtinamas vaikų apsaugos įrenginys, turi būti pastumiama kiek įmanoma į priekį, o galinė sėdynė atitraukiama kiek įmanoma atgal.

8.1.3.2.1.5.

Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 8.1.3.4 pastraipos reikalavimus. Bandymo sėdynė – tai tikrosios transporto priemonės sėdynė.

8.1.3.2.1.6.

Turi būti atlikti šie matavimai:

8.1.3.2.1.6.1.

vežimėlio greičio matavimas iš karto prieš susidūrimą;

8.1.3.2.1.6.2.

stabdymo kelias;

8.1.3.2.1.6.3.

bet koks manekeno galvos sąlytis su transporto priemonės kėbulo karkasu;

8.1.3.2.1.6.4

krūtinės lėtėjimas trimis tarpusavyje statmenomis kryptimis, išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju;

8.1.3.2.1.6.5

visi matomi pilvo dangos pažeidimai (žr. 7.1.4.3.1 pastraipą), išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju.

8.1.3.2.1.7

Po susidūrimo vaikų apsaugos įrenginys turi būti vizualiai patikrintas neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų.

8.1.3.2.2.1

Galinio susidūrimo bandymams transporto priemonės kėbulo korpusas ant bandymo vežimėlio turi būti apsuktas 180 o kampu.

8.1.3.2.2.2

Tie patys reikalavimai, kaip atliekant priekinio susidūrimo bandymą.

8.1.3.3.1

Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 8.1.3.4 pastraipos reikalavimus.

8.1.3.3.2.

Priekinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 9 priede.

8.1.3.3.3

Galinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 10 priede.

8.1.3.3.4

Turi būti atlikti šie matavimai:

8.1.3.3.4.1.

transporto priemonės (smogtuvo) greitis iš karto prieš susidūrimą;

8.1.3.3.4.2

bet koks manekeno galvos sąlytis (0 grupės atveju neatsižvelgiama į manekeno galūnes) su transporto priemonės vidaus įranga;

8.1.3.3.4.3

krūtinės pagreitis trimis tarpusavyje statmenomis kryptimis, išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju;

8.1.3.3.4.4

visi matomi pilvo dangos pažeidimai (žr. 7.1.4.3.1 pastraipą), išskyrus „manekeno-naujagimio“ atveju.

8.1.3.3.5

Priekinės sėdynės, jeigu jų polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotos, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kurio reikšmė kuo artimesnė 25 o.

8.1.3.3.6.

Po susidūrimo vaikų apsaugos įrenginys turi būti vizualiai patikrintas neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų ar lūžių.

8.1.3.4

Dinaminio bandymo sąlygos apibendrintos toliau pateiktoje lentelėje:

8.1.3.5.1.

Su vaikų apsaugos įrenginiais, skirtais naudoti kaip nustatyta 2.1.2.3 pastraipoje, su kuriais naudojami papildomi tvirtinimo įtaisai, priekinio susidūrimo bandymas pagal 8.1.3.4 pastraipą atliekamas taip:

8.1.3.5.2.

Įtaisų su trumpomis viršutinio tvirtinimo juostomis, pvz., skirtų tvirtinti prie galinės bagažo lentynos, viršutinių tvirtinimo vietų konfigūracija ant bandymo vežimėlio turi būti tokia, kaip nustatyta 6 priedo 3 priedėlyje.

8.1.3.5.3.

Įtaisų su ilgomis viršutinio tvirtinimo juostomis atveju, pvz., skirtų naudoti ten, kur nėra tvirtos bagažo lentynos, o viršutinės tvirtinimo juostos tvirtinamos prie transporto priemonės grindų, tvirtinimo juostos bandymo vežimėlyje turi būti tokios, kaip nustatyta 6 priedo 3 priedėlyje.

8.1.3.5.4.

Įtaisų, skirtų naudoti su abiem konfigūracijomis atveju, 8.1.3.5.2 ir 8.1.3.5.3 pastraipose nustatyti bandymai atliekami su ta išimtimi, kad pagal 8.1.3.5.3 pastraipoje išdėstytus reikalavimus atliekamo bandymo atveju gali būti naudojamas tik sunkesnis manekenas.

8.1.3.5.5.

Apgręžtojoje padėtyje naudojamų įrenginių atveju apatinės tvirtinimo vietos bandymo vežimėlyje turi būti tokios, kaip nustatyta 6 priedo 3 priedėlyje.

8.1.3.5.6.

Jei nešiojamiesiems lopšiams naudojamos papildomos juostos, tvirtinamos prie dviejų suaugusiųjų saugos diržų, ir kai apkrova per suaugusiojo saugos diržą tiesiogiai perduodama suaugusiojo saugos diržo apatiniams tvirtinimo įtaisams, tvirtinimo ant bandymo vežimėlio įtaisai turi būti tokie, kaip nurodyta 6 priedo 3 priedėlio 7 pastraipoje (A1, B1). Įrenginys ant bandymo stendo turi būti sumontuotas taip, kaip nurodyta 21 priedo 5 pastaboje. Ši sistema turi tinkamai veikti net su atrakintais suaugusiųjų diržais ir yra laikoma universaliąja, jei atitinka 6.1.8 pastraipos reikalavimus.

8.1.3.6.1.

Vaikų apsaugos įrenginys ir manekenai montuojami pagal 8.1.3.6.3 pastraipos reikalavimus.

8.1.3.6.2.

Vaikų apsaugos įrenginys bandomas naudojant šios taisyklės 8 priede nurodytus manekenus.

8.1.3.6.3.

Manekeno montavimas

8.1.3.6.3.1.

Manekenas įtaisomas taip, kad tarp manekeno nugaros ir apsaugos įrenginio būtų tarpas. Nešiojamųjų lopšių manekenas įtaisomas tiesioje horizontalioje padėtyje, kuo arčiau centrinės nešiojamojo lopšio linijos.

8.1.3.6.3.2.

Vaiko sėdynę padėkite ant bandymo sėdynės.

Į vaiko sėdynę pasodinkite manekeną.

Įtaisykite atverčiamą plokštę arba panašų lankstų 2,5 cm storio, 6 cm pločio ir pečių aukščiui lygaus ilgio įtaisą (8 priedas, sėdimoji padėtis) žemiau centrinės klubų dalies (8 priedas pakinklių aukštis sudėtas su puse šlaunies aukščio, sėdimoji padėtis), susijusį su bandyme naudojamo manekeno dydžiu; dedama tarp manekeno ir kėdės atlošo. Plokštė turi kiek įmanoma sutapti su sėdynės išlinkiu, o jos apatinis galas turėtų būti manekeno klubo jungties aukštyje.

Diržą sureguliuokite pagal gamintojo nurodymus, bet įtempimas turi būti 250 ± 25 N didesnis už reguliatoriaus galią, o juostos nuokrypio kampas ties reguliatoriumi – 45 ± 5 o arba gamintojo nurodytas kampas.

Vaiko sėdynę montuoti ant bandymo sėdynės užbaikite pagal šios taisyklės 21 priedą.

Pašalinkite lankstų įtaisą.

Tai taikoma tik apsaugos įrenginiams su diržų komplektais ir apsaugos įrenginiams, kuriuose vaikas apsaugomas suaugusiųjų trijose vietose tvirtinamu diržu, o naudojamas fiksavimo įtaisas netaikomas vaikų apsaugos juostoms, tiesiogiai sujungtoms su diržo įtraukimo įtaisu.

8.1.3.6.3.3.

Manekeno centrinę liniją kertanti išilginė plokštuma turi būti nustatyta viduryje tarp dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys ir į 8.1.3.2.1.3 pastraipą. Kai su 10 metų vaiką atitinkančiu manekenu bandomos paaukštintos sėdynės, manekeno centrinę liniją kertanti išilginė plokštuma turi būti 75 ± 5 mm į kairę arba į dešinę nuo vidurio taško tarp dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų.

8.1.3.6.3.4.

Įtaisų, su kuriais turi būti naudojamas standartinis diržas, atveju prieš dinaminį bandymą pakankamo pločio ir ilgio mažo svorio izoliacine juosta ant manekeno gali būti tvirtinama pečių juosta. Apgręžtojoje padėtyje naudojamų įtaisų atveju galva prie apsaugos sistemos atlošo gali būti laikoma pakankamo ilgio ir pločio mažo svorio izoliacine juosta. Apgręžtojoje padėtyje naudojamų apsaugos įrenginių atveju, vykstant greitėjimui, manekeno galvai prijungti prie 100 mm strypo arba apsaugos įrenginio atlošo leidžiama naudoti lengvą izoliacinę juostą.

8.1.3.7.1.

8.1.3.7.2.

8.1.3.7.3.

8.1.3.7.4.

8.1.3.7.5.

8.1.3.7.6.

Jei vaikų apsaugos priemonė tinkama dviem ar daugiau svorio grupėms, bandymai turi būti atliekami naudojant lengviausią ir sunkiausią iš anksčiau atitinkamoms grupėms nurodytų manekenų. Tačiau, jei įtaiso konfigūracija labai pasikeičia iš vienos grupės į kitą, pavyzdžiui, kai pakeičiama diržų komplekto konfigūracija arba ilgis, bandymus atliekanti laboratorija, jei atrodo tikslinga, gali įtraukti bandymą su vidutinio svorio manekenu.

8.1.3.7.7.

Jei vaikų apsaugos priemonė sukurta dviem arba daugiau vaikų, vienas bandymas turi būti atliekamas į visas sėdimas vietas įtaisius sunkiausius manekenus. Atliekamas antras anksčiau apibrėžtas bandymas su lengviausiu ir sunkiausiu manekenais. Bandymai turi būti atliekami naudojant bandymo sėdynę, kaip parodyta 6 priedo 3 priedėlio 3 pav. Bandymus atliekanti laboratorija, jei atrodo tikslinga, gali įtraukti trečią bandymą su bet kokiu manekenų arba tuščių sėdynių deriniu.

8.1.3.7.8.

Jei 0 arba 0+ grupės vaikų apsaugos priemonėje numatytos įvairios reguliavimo padėtys atsižvelgiant į vaiko masę, kiekviena reguliavimo padėtis turi būti išbandyta su abiem atitinkamos masės grupės manekenais.

8.1.3.7.9.

Jei ISOFIX vaikų apsaugos priemonė turi būti naudojama su viršutiniu diržu, vienas bandymas turi būti atliekamas su mažiausiu manekenu ir trumpesniu viršutiniu diržu (tvirtinimo vieta G1). Antras bandymas turi būti atliekamas su sunkesniu manekenu ir ilgesniu viršutiniu diržu (tvirtinimo vieta G2). Viršutinį diržą sureguliuokite taip, kad būtų užtikrinama 50 ± 5 N apkrova.

8.1.3.7.10.

7.1.4.1.10.1.2 pastraipoje nurodytas bandymas turi būti atliekamas tik su didžiausiu manekenu, kuriam yra pritaikytas vaikų apsaugos įrenginys.

8.2.1.1.1.

Šiam bandymui turi būti naudojamas vaikų apsaugos įrenginys, su kuriuo jau atliktas 8.1.3 pastraipoje nurodytas dinaminis bandymas.

8.2.1.1.2.

Vaikų apsaugos įrenginys, neatsegus sagties, išimamas iš bandymo vežimėlio arba transporto priemonės. Sagčiai turi būti taikoma 200 + 2 N apkrova. Jei sagtis sujungta su standžia dalimi, dinaminio bandymo metu turi būti naudojama jėga, veikianti tarp sagties ir standžios dalies susidarantį kampą.

8.2.1.1.3.

Taikoma 400 ± 20 mm/min. apkrova, nukreipta į sagties atsegimo mygtuko centrą, išilgai fiksuotos ašies, lygiagrečios su pradine mygtuko judėjimo kryptimi; geometrinis centras yra ta sagties paviršiaus dalis, į kurią taikomas atsegimo slėgis. Taikant atsegimo jėgą, sagtis turi būti pritvirtinta prie standžios atramos.

8.2.1.1.4.

Sagties atsegimo jėga, sukuriama dinamometru arba panašiu įtaisu, veikiama įprastu būdu ir įprasta kryptimi. Sąlyčio galas turi būti šlifuoto metalo 2,5 ±0,1 mm spindulio apskritimas.

8.2.1.1.5.

Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga ir užregistruoti visi sutrikimai.

8.2.1.2.1.

Sagties mechanizmas, kuriam anksčiau nebuvo taikoma apkrova, turi būti įtaisytas į „nėra apkrovos“ padėtį.

8.2.1.2.2.

Sagties atsegimo jėgos matavimo būdas turi būti toks, kaip nurodyta 8.2.1.1.3 ir 8.2.1.1.4 pastraipose.

8.2.1.2.3.

Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga.

8.2.1.3.1

Tvirtumo bandymui turi būti naudojami du pavyzdžiai. Į bandymą įtraukiami visi reguliatoriai, išskyrus tiesiai ant vaikų apsaugos įrenginio montuojamus reguliatorius.

8.2.1.3.2.

20 priede parodytas tipiškas įtaisas sagties tvirtumo bandymui atlikti. Sagtis padedama ant viršutinės apvalios plokštelės (A) įtaiso viduje. Visos susijusios juostos yra mažiausiai 250 mm ilgio ir pakabinamos ant viršutinės plokštės, atitinkamai pagal jų padėtį sagties atžvilgiu. Tada laisvi juostų galai apvyniojami aplink apatinę apvalią plokštelę (B), kol jie pasirodo plokštelės vidinėje angoje. Visos juostos turi būti vertikalios tarp A ir B. Apvali suspaudimo plokštelė (C) lengvai prispaudžiama prie apatinio (B) paviršiaus; tačiau tarp jų esančią juostą turi būti galima šiek tiek pajudinti. Nedidele jėga tempimo mašina juostos įtempiamos ir traukiamos tarp (B) ir (C), kol apkraunamos atitinkamai pagal jų išdėstymą. Šio veiksmo ir paties bandymo metu sagtis turi likti atskirai nuo plokštelės (A) ar kurių nors (A) esančių dalių. Tuomet tvirtai suspaudžiama (B) ir (C), o tempimo jėga didinama 100 ± 20 mm/min. skersiniu greičiu, kol pasiekiami reikalingi dydžiai.

8.2.2.1.1.

Kai atliekamas rankinio reguliavimo įtaiso bandymas, juosta pro jį turi būti traukiama vienodai, atsižvelgiant į įprastas naudojimo sąlygas, 100 ± 20 mm/min. greičiu ir po pirmojo 25 ± 5 mm juostos traukimo matuojama didžiausia jėga, esanti arčiausiai sveikojo N skaičiaus.

8.2.2.1.2.

Atliekant bandymą, juosta per įtaisą turi būti traukiama dviem kryptimis; prieš matavimą su juosta turi būti atlikta 10 ištisų eigos ciklų.

8.2.3.1.

Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas trumpojo poslinkio bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 20 ± 5 oC temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės atmosferoje. Bandymas atliekamas 15–30 oC temperatūroje.

8.2.3.2.

Laisvasis juostos galas turi būti paliktas taip, kaip naudojant įtaisą transporto priemonėje: neturi būti tvirtinamas prie jokios kitos dalies.

8.2.3.3.

Reguliavimo įtaisas nustatomas ant vertikalios juostos dalies, kurios vieną galą veikia 50 ±0,5 N apkrova (valdoma taip, kad juosta nesiūbuotų ir nesusisuktų). Laisvasis juostos galas nuo reguliavimo įtaiso turi eiti vertikaliai aukštyn arba žemyn, kaip ir transporto priemonėje. Kitas galas turi aplenkti velenėlį, kai horizontali ašis yra lygiagreti su apkrova veikiamos juostos dalies plokštuma; pro velenėlį einanti dalis yra horizontali.

8.2.3.4.

Bandomasis įtaisas turi būti įtaisytas taip, kad jo centras aukščiausioje padėtyje, iki kurios jis gali būti pakeltas, būtų 300 ± 5 mm nuo atraminio stalo, o 50 N apkrova turi būti 100 ± 5 mm nuo to stalo.

8.2.3.5.

Prieš bandymą turi būti atlikta 20 ± 2 ciklų ir 1 000 ± 5 ciklų 30 ± 10 ciklų per minutę dažniu; visos amplitudės dydis 300 ± 20 mm arba kaip nustatyta 8.2.5.2.6.2 pastraipoje. 50 N apkrova turi būti taikoma tik tiek laiko, per kurio kiekvienos pusės trukmę įvyksta 100 ± 20 mm poslinkis. Trumpasis poslinkis matuojamas tokioje padėtyje, kurioje prieš bandymą yra atlikta 20 ciklų.

8.2.4.1.1.

Įtraukimo jėgos turi būti matuojamos, kai saugos diržo komplektas yra pritaisytas prie manekeno taip, kaip 8.1.3 pastraipoje nurodytame dinaminiame bandyme. Juostos įtempimas turi būti matuojamas sąlyčio su manekenu (bet šiek tiek toliau nuo jo) taške, juostą ištraukiant apytiksliai 0,6 m/min. greičiu.

8.2.4.2.1.

Juosta turi būti ištraukiama ir leidžiama ją įtraukti reikalingą ciklų skaičių ne didesniu kaip 30 ciklų per minutę greičiu. Per avariją užsifiksuojančių diržo įtraukimo įtaisų atveju užsifiksavimą sukeliantis krestelėjimas atliekamas per kiekvieną iš penkių ciklų. Kiekvienoje iš penkių ištraukimo padėčių atliekamas vienodas skaičius krestelėjimų: ištraukus 90, 80, 75, 70 ir 65 procentus viso diržo įtraukimo įrenginio juostos ilgio. Tačiau, kai juosta yra ilgesnė negu 900 mm, anksčiau nurodyti procentiniai dydžiai turi būti taikomi galutiniam 900 mm juostos, kuri gali būti ištraukta iš įtraukimo įtaiso, ilgiui.

8.2.4.3.1.

Diržo įtraukimo įtaiso užsifiksavimas turi būti bandomas, kai juostos išvyniojama tiek, kad įtraukimo įtaise būtų likę 300 ± 3 mm.

8.2.4.3.2.

Kai diržo įtraukimo įtaiso užsifiksavimą sukelia juostos judėjimas, ištraukti reikia ta kryptimi, kuri paprastai būdinga tada, kai diržo įtraukimo įtaisas sumontuotas transporto priemonėje.

8.2.4.3.3.

Kai bandomas diržo įtraukimo įtaisų jautrumas transporto priemonės greitėjimui, jie turi būti bandomi taikant anksčiau nurodytą ištraukimo ilgį abiem kryptimis, išilgai dviejų viena kitai statmenų ašių, kurios yra horizontalios, jei diržo įtraukimo įtaisai transporto priemonėje sumontuoti pagal vaikų apsaugos įrenginio gamintojo nurodymus. Jeigu ši padėtis nėra nurodyta, bandymų institucija turi pasikonsultuoti su vaikų apsaugos įrenginio gamintoju. Patvirtinimo bandymus atliekanti techninė tarnyba turi pasirinkti vieną iš šių bandymo krypčių; užsifiksavimo mechanizmo suveikimo atžvilgiu turi būti taikomos nepalankiausios sąlygos.

8.2.4.3.4.

Naudojamo mechanizmo konstrukcija turi būti tokia, kad reikalaujamas pagreitis būtų užtikrinamas, kai vidutinis pagreičio didėjimas yra mažiausiai 25 g/s (9).

8.2.4.3.5.

Kad bandymas atitiktų 7.2.3.2.1.3 ir 7.2.3.2.1.4 pastraipų reikalavimus, diržo įtraukimo įtaisas turi būti montuojamas ant horizontalaus stalo, o stalas kreipiamas ne didesniu kaip 2 o per sekundę greičiu tol, kol įvyksta užsifiksavimas. Bandymas turi būti pakartotas kreipiant kitomis kryptimis, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi reikalavimų.

8.2.4.4.1.

Korozijos bandymas yra aprašytas 8.1.1 pastraipoje.

8.2.4.5.1.

Diržo įtraukimo įtaisas dedamas į bandymo kamerą, kaip aprašyta šios taisyklės 3 priede. Jo padėties kryptis turi būti panaši į tą, kuri būna įtaisą sumontavus transporto priemonėje. Bandymo kameroje turi būti dulkių, kaip apibrėžta 8.2.4.5.2 pastraipoje. Iš diržo įtraukimo įtaiso ištraukiama 500 mm juostos ir ji laikoma ištraukta, išskyrus atvejį, kai po kiekvieno dulkių sumaišymo per vieną ar dvi minutes turi būti atliekama 10 ištisų įtraukimo ir ištraukimo ciklų. Penkias valandas dulkės kas 20 minučių pamaišomos su sausu suslėgtu oru be alyvos, leidžiamu 5,5 ±0,5 baro slėgiu pro 1,5 ±0,1 mm skersmens angą.

8.2.4.5.2.

Atliekant 8.2.4.5.1 pastraipoje aprašytą bandymą, naudojamos dulkės, sudarytos iš maždaug 1 kg sauso kvarco. Dalelės turi būti tokio dydžio:

8.2.5.1.1.

Kiekvienas bandymas turi būti atliekamas su dviem naujais juostos pavyzdžiais, kondicionuotais pagal 7.2.4 pastraipos reikalavimus.

8.2.5.1.2.

Kiekviena juosta turi būti suspausta tarp tempimo tvirtumo bandymo mašinos spaustuvų. Spaustuvai turi būti pagaminti taip, kad juosta spaustuvuose arba prie jų nenutrūktų. Skersinio poslinkio greitis turi būti 100 ± 20 mm/min. Laisva pavyzdžio atkarpa tarp mašinos spaustuvų bandymo pradžioje turi būti 200 mm ± 40 mm ilgio.

8.2.5.1.3.

Tempimas turi būti stiprinamas tol, kol juosta nutrūksta; trūkimo apkrova užfiksuojama.

8.2.5.1.4.

Jeigu juosta slysta arba trūksta viename iš spaustuvų arba 10 mm nuo jų, bandymas negalioja; tada su nauju pavyzdžiu turi būti atliekamas kitas bandymas.

8.2.5.2.

Juostų pavyzdžiai, kaip nurodyta 3.2.3 pastraipoje, kondicionuojami taip:

8.2.5.2.1.1.

Juosta 24 ± 1 valandas turi būti laikoma 23 ± 5 o temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Jei iš karto po kondicionavimo bandymas nėra atliekamas, pavyzdys iki bandymo pradžios turi būti laikomas hermetiškai uždarytoje talpoje. Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo arba išėmimo ir talpos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

8.2.5.2.2.1.

Turi būti taikomos Rekomendacijos ISO/105-B02(1978) nuostatos. Juosta turi būti laikoma šviesoje tol, kol etaloniniai mėlyni dažai Nr. 7 išblunka taip, kad jų atspalvį galima priskirti ketvirtam pustonių skalės laipsniui.

8.2.5.2.2.2.

Pabaigus bandymą šviesa, juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 oC temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

8.2.5.2.3.1.

Juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 oC temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore.

8.2.5.2.3.2.

Paskiau juosta 90 ± 5 minučių ant lygaus paviršiaus laikoma žemos temperatūros kameroje, kurioje oro temperatūra –30 ± 5 oC. Tada juosta sulankstoma ir pakišama po iš anksto iki –30 ± 5 oC temperatūros atšaldytu 2 ±0,2 kg svorio svarsčiu. Kai juosta po svarsčiu 30 ± 5 minučių išlaikoma toje pačioje žemos temperatūros kameroje, svoris pašalinamas ir per penkias minutes nuo juostos išėmimo iš žemos temperatūros kameros turi būti matuojama trūkimo apkrova.

8.2.5.2.4.1.

Juosta 180 ± 10 minučių laikoma šildymo kameroje 60 ± 5 oC temperatūroje ir 65 ± 5 % santykinėje drėgmėje.

8.2.5.2.4.2.

Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos išėmimo iš šildymo spintos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

8.2.5.2.5.1.

Visiškai panardinta juosta 180 ± 10 minučių laikoma distiliuotame 20 ± 5 oC temperatūros vandenyje, į kurį įpilta drėkiklio. Galima naudoti bet kokį bandomam pluoštui tinkamą drėkiklį.

8.2.5.2.5.2.

Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos ištraukimo iš vandens praėjus ne daugiau kaip 10 minučių.

8.2.5.2.6.1.

Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas dilinimo bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 23 ± 5 oC temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Patalpos temperatūra atliekant bandymą turi būti 15–30 oC.

8.2.5.2.6.2.

Toliau pateiktoje lentelėje nustatytos bendros kiekvieno bandymo sąlygos:

Jei nepakanka juostos 300 mm poslinkiui atlikti, bandymas gali būti atliekamas su mažesnio ilgio atkarpa, bet ne trumpesne kaip 100 mm.

8.2.5.2.6.3.1.

1 tipo metodika: kai juosta slysta pro greitojo reguliavimo įtaisą. Vieną iš juostų nuolat vertikalia kryptimi veikia 10 N apkrova. Kita horizontaliai nustatyta juosta pritvirtinama prie įtaiso, kad būtų galima judinti atgal ir pirmyn. Reguliavimo įtaisas nustatomas taip, kad horizontalią diržo juostą veiktų įtempimo jėga (žr. 5 priedo 1 pav.).

8.2.5.2.6.3.2.

2 tipo metodika: kai kinta per standžią dalį slenkančios juostos kryptis. Atliekant šį bandymą, abiejų diržo juostų kampai turi būti tokie, kaip parodyta 5 priedo 2 pav. Juostas veikia nuolatinė 5 N apkrova. Tais atvejais, kai per standžią dalį slenkanti juosta keičia kryptį daugiau kaip vieną kartą, 5 N apkrova gali būti didinama, kad būtų užtikrintas nurodytas 300 mm ilgio juostos judėjimas per standžią dalį.

8.2.8.1.

7.1.5.1 pastraipoje apibrėžtos sudedamosios dalys turi būti laikomos virš vandens paviršiaus uždaroje erdvėje, aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 80 oC, ne trumpiau kaip 24 valandas; paskui atvėsinama ne aukštesnės kaip 23 oC temperatūros aplinkoje. Atvėsinus turi būti iš eilės atliekami trys 24 valandų trukmės ciklai; kiekvieną ciklą turi sudaryti tokia veiksmų seka:

8.3.1.

Naujas bandymų stendo paklotas turi būti sertifikuojamas, kad būtų nustatytos smūginiam poveikiui ir didžiausiam lėtėjimui reikalingos vertės; tada sertifikuojama po kiekvienų 50 dinaminių bandymų arba mažiausiai kiekvieną mėnesį, jei bandymų atliekama mažiau, arba prieš kiekvieną bandymą, jei bandymų įranga naudojama dažnai.

8.3.2.

Sertifikavimo ir matavimo metodika turi atitikti naujausioje ISO 6487 versijoje aprašytas metodikas; matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo technines sąlygas, kai duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC) 60.

Naudojant šios taisyklės 17 priede apibrėžtą bandymų įtaisą, atliekami 3 bandymai: 150 ± 5 mm nuo priekinio pakloto krašto ant centrinės linijos ir 150 ± 5 mm kiekviena kryptimi nuo centrinės linijos.

Padėkite įtaisą vertikaliai ant lygaus tvirto paviršiaus. Nuleiskite smogtuvo masę tiek, iki ji palies paviršių, ir poveikio žymą nustatykite į nulinę padėtį. Įtaisą nustatykite vertikaliai virš kontrolinio taško, masę pakelkite 500 ± 5 mm ir paleiskite laisvai kristi, kad atsitrenktų į paviršių. Užfiksuokite poveikio ir lėtėjimo kreivę.

8.3.3.

Didžiausios užfiksuotos vertės neturi nuo pradinių verčių nukrypti daugiau kaip 15 %.

8.4.1.

Kad būtų nustatytos manekeno ypatybės ir jo poslinkiai, visi dinaminiai bandymai turi būti registruojami laikantis šių sąlygų:

8.4.1.1.

filmavimo ir įrašymo sąlygos:

8.4.1.2.

Paklaidų vertinimas:

bandymų laboratorijos turi turėti ir taikyti manekeno galvos poslinkio matavimo paklaidų vertinimo procedūras. Paklaida turi būti ne didesnė kaip + 25 mm;

Šių procedūrų tarptautinių standartų pavyzdžiai yra Europos akreditavimo organizacijos standartas EA-4/02 arba ISO 5725:1994 arba bendroji paklaidų vertinimo (BPV) metodika.

8.4.2.

Ant vežimėlio arba transporto priemonės konstrukcijoje turi būti įtaisytos tinkamos kalibravimo žymos, kad būtų galima nustatyti manekeno poslinkį.

9.1.

Bandymo ataskaitoje turi būti įregistruojami visų bandymų ir matavimų rezultatai, (įskaitant vežimėlio stabdymo kreivę ir laiko, kai dinaminio bandymo metu manekeno galva pasiekia toliausią poslinkio tašką, registravimą (ms)), vežimėlio greitis, sagties vieta bandymo metu, jeigu ji kintama, ir visi sutrikimai arba lūžiai.

9.2.

Jei neatsižvelgiama į šios taisyklės 6 priedo 3 priedėlyje pateiktas su tvirtinimo įtaisais susijusias nuostatas, bandymo ataskaitoje turi būti aprašyta, kaip sumontuotas vaikų apsaugos įrenginys, taip pat turi būti apibrėžti svarbūs kampai ir matmenys.

9.3.

Kai vaikų apsaugos įrenginys bandomas transporto priemonėje ar transporto priemonės konstrukcijoje, bandymo ataskaitoje turi būti apibūdintas transporto priemonės konstrukcijos tvirtinimo prie vežimėlio būdas, vaikų apsaugos įrenginio ir transporto priemonės sėdynės padėtis bei transporto priemonės sėdynės atlošo polinkis.

9.4.

Tipo patvirtinimo ir gamybos tinkamumo bandymų ataskaitose turi būti įregistruojami ženklinimo patikrinimai ir montavimo bei naudojimo nurodymų patikrinimai.

10.1.

Apie kiekvieną vaikų apsaugos įrenginio modifikavimą turi būti pranešta įrenginį patvirtinusiam administraciniam padaliniui. Tada šis padalinys gali:

10.1.1.

laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju vaikų apsaugos įrenginys atitinka reikalavimus arba

10.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga techninė tarnyba atliktų kitus bandymus.

10.2.

Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims turi būti pranešta laikantis anksčiau pateiktoje 5.3 pastraipoje aprašytos tvarkos.

10.3.

Patvirtinimo galiojimo pratęsimą suteikianti kompetentinga institucija turi tokiam pratęsimui paskirti eilės numerį ir taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

11.1.

Kad užtikrintų, jog gamintojo gamybos sistema atitinka nustatytus reikalavimus, tipo patvirtinimo bandymus atlikusi techninė tarnyba privalo pagal 11.2 pastraipos reikalavimus atlikti gamybos tinkamumo bandymus.

11.2.1.1.

Su vaikų apsaugos priemonėmis pagal 8.1.3 pastraipą turi būti atliekami dinaminiai bandymai. Tipo patvirtinimo bandymus atlikusi techninė tarnyba parenka sąlygas, kuriomis tipo patvirtinimo bandymų metu buvo gautas didžiausias horizontalusis galvos nuokrypis, išskyrus sąlygas, pirmiau aprašytas 7.1.4.1.10.1.2 pastraipoje. Visų penkių vaikų apsaugos priemonių bandymai atliekami vienodomis sąlygomis.

11.2.1.2.

Kiekvieno 11.2.1.1 pastraipoje aprašyto bandymo metu matuojami horizontalusis galvos nuokrypis ir krūtinės pagreičiai.

11.2.1.3.

11.2.2.1

Patvirtinimo bandymus atlikusi techninė tarnyba turi patikrinti, ar ženklai atitinka 4 pastraipos reikalavimus.

11.2.3.1.

Patvirtinimo bandymus atlikusi techninė tarnyba turi patikrinti, ar montavimo ir naudojimo nurodymai atitinka 15 pastraipos reikalavimus.

12.1.

Pagal šią taisyklę patvirtinti vaikų apsaugos įrenginiai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 6–8 pastraipose nustatytus reikalavimus.

12.2.

Turi būti laikomasi minimalių produkcijos atitikties kontrolės procedūrų, nustatytų šios taisyklės 16 priede.

12.3.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai tokie patikrinimai atliekami du kartus per metus.

13.1.

Pagal šią taisyklę vaikų apsaugos įrenginiui suteiktas patvirtinimas gali būti anuliuotas, jei vaikų apsaugos įrenginys, paženklintas 5.4 pastraipoje nurodyta informacija, neišlaiko atsitiktinių 11 pastraipoje aprašytų patikrinimų arba neatitinka patvirtinto tipo.

13.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai nedelsdama informuoja naudodama formą pagal atitinkančią šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

14.1.

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo vaikų apsaugos įrenginius, jis turi informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Susijusį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą, turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias susitarimo šalis.

15.1.

Kiekvienas vaikų apsaugos įrenginys turi būti pateikiamas su tos šalies, kurioje įrenginys parduotas, kalba parašytais nurodymais; turinys:

15.2.

Montavimo nurodymuose turi būti šie punktai:

15.2.1

Ant „universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginių pardavimo vietoje, neišpakavus gaminio, turi būti aiškiai matoma tokia etiketė:

PASTABA

15.2.2

Ant „universaliosios“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginių pardavimo vietoje neišpakavus turi būti aiškiai matoma tokia etiketė:

Šis vaikų apsaugos įrenginys priskiriamas „apribotai/pusiau universaliai“ kategorijai ir tinkamas įtaisyti šių automobilių sėdynėse

15.2.3.

Ant „specialios transporto priemonės“ kategorijos vaikų apsaugos įrenginių pardavimo vietoje, neišpakavus gaminio, turi būti aiškiai matoma informacija apie tinkamą transporto priemonę.

15.2.4.

Jeigu įtaisas naudojamas su suaugusiųjų saugos diržu, pardavimo vietoje taip pat neišpakavus turėtų būti aiškiai matoma tokia formuluotė:

„Tinkamas tik tada, jei patvirtintose transporto priemonėse įtaisyti juosmens/3 taškų/nejudami/su diržo įtraukimo įtaisu diržai, patvirtinti pagal JT/EEK taisyklę Nr. 16 arba kitus lygiaverčius standartus.“ (Nereikalingas įrašas išbraukiamas.)

Nešiojamųjų lopšių įrenginių atveju turėtų būti įtrauktas nešiojamųjų lopšių, kuriems skirtas įtaisas, sąrašas.

15.2.5.

Vaikų apsaugos įrenginio gamintojas ant pakuotės turi pateikti informaciją ir adresą, kuriuo klientas galėtų rašyti, norėdamas gauti išsamesnės informacijos apie vaikų apsaugos įrenginio montavimą specialiuose automobiliuose.

15.2.6.

montavimo būdas parodytas nuotraukomis ir (arba) lengvai suprantamais brėžiniais;

15.2.7.

naudotojas turi būti informuotas, kad standžios ir plastikinės vaikų apsaugos įrenginio dalys turi būti išdėstytos ir sumontuotos taip, kad nuolat naudojant transporto priemonę, jų neprispaustų judamoji transporto priemonės sėdynė arba durys;

15.2.8.

naudotojas turi būti informuotas, kad nešiojamieji lopšiai naudojami statmenai išilginei transporto priemonės ašiai;

15.2.9.

apgręžtojoje padėtyje naudojamų sistemų atveju klientas turi būti informuotas nenaudoti jų tose sėdimosiose vietose, kur įtaisyta oro pagalvė. Ši informacija turi būti aiškiai matoma pardavimo vietoje, neišpakavus gaminio;

15.2.10

ant „specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginių“ pardavimo vietoje, neišpakavus, turi būti aiškiai matoma tokia informacija:

Šis „specialių poreikių turinčių vaikų apsaugos įrenginys“ sukurtas suteikti papildomą pagalbą vaikams, kuriems sunku tinkamai sėdėti įprastose sėdynėse. Norėdami įsitikinti, ar šis vaikų apsaugos įrenginys tinkamas jūsų vaikui, visada pasitarkite su gydytoju.

15.2.11.

Ant ISOFIX vaikų apsaugos priemonės pardavimo vietoje neišpakavus turi būti aiškiai matoma tokia etiketė:

PASTABA

15.3.

Naudojimo nurodymuose turi būti ši informacija:

15.3.1.

masės grupės ir tvirtinimo vietos, kurioms įrenginys skirtas;

15.3.2.

kai įtaisas naudojamas kartu su suaugusiųjų saugos diržais, būtina tokia formuluotė: „Tinkamas tik tada, jei patvirtintose transporto priemonėse įtaisyti juosmens/3 taškų/nejudami/su diržo įtraukimo įtaisu diržai, patvirtinti pagal JT/EEK taisyklę Nr. 16 arba kitus lygiaverčius standartus.“ (Nereikalingas įrašas išbraukiamas.)

15.3.3.

naudojimo būdas turi būti parodytas nuotraukomis ir (arba) lengvais suprantamais brėžiniais. Tuo atveju, kai sėdynės gali būti naudojamos ir į priekį atgręžtoje, ir apgręžtojoje padėtyje, turi būti aiškiai įspėjama, kad apsaugos įrenginys turi būti laikomas apgręžtojoje padėtyje, kol vaiko svoris bus didesnis už nustatytą ribą arba bus peržengtas kitas matuojamasis kriterijus.

15.3.4.

turi būti suprantamai paaiškintas sagties ir reguliavimo įtaisų veikimas;

15.3.5.

turi būti nurodyta, kad visos apsaugos įrenginį prie transporto priemonės laikančiosios juostos turi būti įtemptos, vaiką saugančios juostos turi būti sureguliuotos pagal vaiko kūną, juostos neturi būti susisukusios;

15.3.6.

svarbu užtikrinti, kad bet kokia juosmens juosta naudojant būtų žemai, kad dubuo būtų tvirtai apjuostas, o juosta įtempta;

15.3.7.

turi būti nurodoma, kad po smarkaus įtempimo eismo įvykio metu įtaisą reikia pakeisti;

15.3.8.

turi būti pateikti valymo nurodymai;

15.3.9.

naudotojui turi būti pateiktas bendras įspėjimas dėl pavojaus, kuris kyla, jei daromi įtaiso pakeitimai arba papildymai, negavus kompetentingos institucijos patvirtinimo, ir dėl pavojaus, kuris kyla, jei nesilaikoma vaikų apsaugos įrenginio gamintojo nurodymų;

15.3.10.

jei sėdynė nepadengta tekstiline danga, turi būti rekomenduojama ją laikyti atokiau nuo saulės šviesos, nes gali tapti per karšta vaiko odai;

15.3.11.

turi būti rekomenduojama nepalikti vaikų apsaugos priemonėje be priežiūros;

15.3.12.

turi būti rekomenduojama tinkamai pritvirtinti bagažą arba kitus objektus, galinčius sužeisti susidūrimo atveju.

15.3.13.

Turi būti rekomenduojama:

15.3.14.

Turi būti tekstas arba schema, parodantys, kaip naudotojas gali nustatyti, kad suaugusiųjų saugos diržo sagtis yra netinkamoje padėtyje, atsižvelgiant į pagrindinius apsaugos įrenginio apkrovos taškus. Jei dėl to naudotojui kyla klausimų, turi būti patariama kreiptis į vaikų apsaugos įrenginio gamintoją.

15.3.15.

Jei vaikų apsaugos įrenginyje yra pakaitinis apkrovos taškas, turi būti aiškiai aprašyta, kaip juo naudotis. Naudotojas turi būti informuotas, kaip nustatyti, kad šio pakaitinio maršruto naudojimas yra tinkamas. Jei dėl to naudotojui kyla klausimų, turi būti patariama kreiptis į vaikų apsaugos įrenginio gamintoją. Naudotojui turi būti aiškiai patariama pradėti vaikų apsaugos įrenginį montuoti transporto priemonės sėdimosiose vietose, transporto priemonės naudotojo vadove priskiriamoms „universaliajai“ kategorijai, naudojant pagrindinį diržo maršrutą.

15.3.16.

Turi būti nuostatos, kad vaikų apsaugos įrenginio nurodymai gali būti išsaugomi per visą jų naudojimo laiką; įmontuotų apsaugos įrenginių atveju – transporto priemonės vadove.

15.3.17.

Turi būti aiškus įspėjimas, kad nebūtų naudojami jokie apkrovos taškai, išskyrus tuos, kurie aprašyti nurodymuose ir paženklinti vaikų apsaugos įrenginyje.

15.3.18.

ISOFIX vaikų apsaugos priemonės atveju naudotojui turi būti nurodyta perskaityti automobilio gamintojo parengtą naudotojo vadovą.

16.1.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiamas kitose šalyse išduodamas patvirtinimas ar patvirtinimo pratęsimas, atsisakymas suteikti patvirtinimą ar anuliavimas, pavadinimus ir adresus.

—

turinčios atramą į priekį apgręžtos vaikų apsaugos priemonės arba

—

turinčios atramą ar viršutinį diržą atgal apgręžtos vaikų apsaugos priemonės, skirtos naudoti transporto priemonėse, kurių sėdynės turi ISOFIX tvirtinimo įtaisus ir ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisą, jeigu reikia

—

arba į transporto priemonės prietaisų skydelį atremiamos atgal apgręžtos vaikų apsaugos priemonės, naudojamos su priekine keleivių sėdyne, turinčia ISOFIX tvirtinimo įtaisus, arba šoną atgręžtos vaikų apsaugos priemonės, jeigu reikia, turinčios apsaugos nuo sukimosi įtaisą, ir skirtos naudoti transporto priemonėse, kurių sėdynės turi ISOFIX tvirtinimo įtaisus ir ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisą, jeigu reikia.

Pastaba

:

Visos 0 ir 0+ grupių apsaugos sistemos turi būti bandomos pagal „apgręžtosios padėties“ sąlygas atliekant priekinio ir galinio susidūrimų bandymus.

Bandomasis impulsas Nr. 1

:

Kaip nustatyta 7 priede – priekinis susidūrimas.

Bandomasis impulsas Nr. 2

:

Kaip nustatyta 7 priede – galinis susidūrimas.

Bandomasis impulsas Nr. 3

:

Transporto priemonės lėtėjimo impulsas, atliekant priekinio susidūrimo bandymą.

Bandomasis impulsas Nr. 4

:

Transporto priemonės lėtėjimo impulsas, atliekant galinio susidūrimo bandymą.