I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

20.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1350/2007/EB

2007 m. spalio 23 d.

dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Bendrija gali prisidėti prie piliečių sveikatos apsaugos ir saugos imdamasi veiksmų visuomenės sveikatos srityje. Aukšto lygio sveikatos apsauga turėtų būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos sritis ir veiklos kryptis. Sutarties 152 straipsnyje numatyta, kad remiantis subsidiarumo principu Bendrija turi aktyviai dalyvauti imdamasi priemonių, kurių negali imtis atskiros valstybės narės. Bendrija visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

(2)	Sveikatos sektorius turi, viena vertus, didelių augimo, naujovių ir dinamiškumo galimybių, kita vertus, su finansiniu ir socialiniu tvarumu bei sveikatos priežiūros sistemų efektyvumu susijusių problemų, kurios be kita ko kyla dėl gyventojų senėjimo ir medicinos pažangos.

(3)	Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa (2003–2008 m.), patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB (4), buvo pirmoji integruota Bendrijos programa šioje srityje ir ji paskatino svarbius pokyčius ir pažangą.

(4)	Reikia dėti nuolatines pastangas tam, kad būtų pasiekti visuomenės sveikatos srityje Bendrijos jau nustatyti tikslai. Todėl būtų tinkama sukurti antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–2013 m.) (toliau – Programa).

(5)

Iškilo keletas rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, kurios gali išplisti po visą pasaulį, ir kyla naujos grėsmės, dėl kurių Bendrijai būtina imtis tolesnių veiksmų. Bendrija turėtų teikti prioritetą rimtoms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai. Programoje reikėtų pabrėžti būtinybę stiprinti Bendrijos bendrus gebėjimus toliau plėtojant valstybių narių bendradarbiavimą. Stebėsena, išankstinio perspėjimo sistema ir kovos su rimtomis grėsmėmis sveikatai veiksmai yra svarbios sritys, kuriose Bendrijos lygiu turėtų būti skatinamos veiksmingos ir koordinuotos reagavimo į grėsmes sveikatai priemonės. Siekiant reaguoti į grėsmes sveikatai būtini veiksmai, užtikrinantys laboratorijų bendradarbiavimą aukštos kokybės diagnostikos paslaugų srityje. Programa turėtų skatinti Bendrijos etaloninių laboratorijų sistemos kūrimą. Tačiau tokiai sistemai būtinas tvirtas teisinis pagrindas.

(6)

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2005 m. ataskaita dėl sveikatos padėties Europoje, pagal būsimojo gyvenimo trukmės įvertinus neįgalumą rodiklį (DALYs) svarbiausios ligų priežastys PSO Europos regione – neužkrečiamosios ligos (77 % visų ligų atvejų), išorinės sužeidimų priežastys bei apsinuodijimo atvejai (14 %) ir užkrečiamosios ligos (9 %). Septyni pagrindiniai sveikatos sutrikimai – išeminė širdies liga, unipoliniai depresiniai sutrikimai, smegenų kraujotakos ligos, alkoholio vartojimo sukeliami sveikatos sutrikimai, lėtinės plaučių ligos, plaučių vėžys ir traumos eismo įvykių metu – sudaro 34 % DALYs regione. Septyni pagrindiniai rizikos veiksniai – tabakas, alkoholis, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, antsvoris, mažas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinis neaktyvumas – sudaro 60 % DALYs. Be to, užkrečiamosios ligos, pvz., ŽIV/AIDS, gripas, tuberkuliozė ir maliarija, kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai Europoje. Svarbi Programos, kuri prireikus bus derinama su Bendrijos statistikos programa, užduotis – geriau nustatyti pagrindines sveikatos problemas Bendrijoje.

(7)

Aštuonios pagrindinės mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų ir sergamumo jomis PSO Europos regione priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, neuropsichiniai sutrikimai, vėžys, virškinimo sistemos ligos, kvėpavimo takų ligos, jutimo organų sutrikimai, raumenų ir kaulų ligos bei cukrinis diabetas. Programa, kartu su kitomis Bendrijos iniciatyvomis ir finansavimu, padėtų geriau suprasti pagrindinių ligų prevenciją, diagnozavimą ir kontrolę bei pateikti daugiau informacijos šiais klausimais. Taigi Komisija Programos įgyvendinimo laikotarpiu gali pateikti pasiūlymų dėl atitinkamų Tarybos rekomendacijų. Programa taip pat turėtų būti skatinamas tinkamas bendradarbiavimas ir sąveika įgyvendinant Bendrijos iniciatyvas, susijusias su palyginamųjų duomenų apie pagrindines ligas, įskaitant vėžinius susirgimus, rinkimu.

(8)	Mikrobų atsparumas antibiotikams ir hospitalinės infekcijos ima kelti pavojų žmonių sveikatai Europoje. Didžiausią susirūpinimą kelia veiksmingų antibiotikų ir būdų, leidžiančių užtikrinti tinkamą dabartinių antibiotikų vartojimą, trūkumas. Todėl svarbu rinkti ir analizuoti reikiamus duomenis.

(9)	Kovojant su užkrečiamosiomis ligomis svarbu stiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (5), vaidmenį.

(10)

Programa turėtų būti grindžiama ankstesnės Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) rezultatais. Ji turėtų padėti pasiekti aukštą fizinės ir psichinės sveikatos lygį ir didesnį sveikatos vienodumą visoje Bendrijoje, imantis veiksmų, skirtų pagerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių ligoms ir sveikatos sutrikimams ir pašalinti sveikatos pavojų šaltinius siekiant mažinti sergamumą ir ankstyvą mirtingumą. Programa turėtų prisidėti prie to, kad piliečiams būtų lengviau prieinama informacija, ir taip padidinti jų gebėjimą priimti geriausiai jų interesus atitinkančius sprendimus.

(11)	Programoje daug dėmesio turėtų būti skiriama vaikų ir jaunimo sveikatos būklės gerinimui bei į juos orientuotos sveikos gyvensenos ir prevencinės kultūros skatinimui.

(12)

Pagal Programą turėtų būti remiamas uždavinių sveikatos srityje įtraukimas į visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, nekartojant pagal kitas Bendrijos politikos kryptis atliekamo darbo. Siekiant tikslo įtraukti sveikatos apsaugos politiką į kitas sritis, svarbu koordinuoti šią sritį su kitoms Bendrijos politikos kryptimis ir programomis. Siekiant skatinti sinergiją ir išvengti darbo pasikartojimo, gali būti imtasi bendrų veiksmų atitinkamų Bendrijos programų ir veiksmų srityje, bei būti tinkamai panaudojamos Bendrijos lėšos ir programos, įskaitant esamas ir būsimas Bendrijos bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir jų rezultatus, struktūrinius fondus, Europos solidarumo fondą, Europos profesinės sveikatos strategiją, Bendrijos veiksmų programą vartotojų politikos srityje (2007–2013 m.) (6), programą „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“, programą „Kova su smurtu (Daphne)“ ir Bendrijos statistikos programą atitinkamose jų veiklos srityse.

(13)

Turėtų būti dedamos ypatingos pastangos, siekiant užtikrinti Programos ir Bendrijos išorinių veiksmų suderinamumą ir sinergiją, visų pirma paukščių gripo, ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir kitų peržengiančių vienos valstybės sienas grėsmių sveikatai klausimais. Be to, būtina bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant skatinti bendrą sveikatos reformą ir spręsti bendrus sveikatos institucijų klausimus trečiosiose šalyse.

(14)

Sveiko gyvenimo metų rodiklio (SGM) didinimas užkertant kelią ligoms ir skatinant politikos, kuria siekiama sveiko gyvenimo būdo, kryptis yra svarbus ES piliečių gerovei veiksnys, padedantis siekti Lisabonos proceso uždavinių, susijusių su žinių visuomene, valstybės finansų, kuriems tenka didelė našta dėl didėjančių sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos išlaidų, tvarumu.

(15)	Išsiplėtus Europos Sąjungai atsirado papildomų sunkumų dėl ES esančių sveikatos skirtumų, kurie gali dar labiau padidėti po kitų plėtros etapų. Todėl šis klausimas turėtų būti vienu iš Programos prioritetų.

(16)	Programa turėtų padėti nustatyti sveikatos skirtumų priežastis ir be kita ko paskatinti keitimąsi geriausia patirtimi siekiant jas pašalinti.

(17)

Tam, kad Europos Sąjungoje padėtis sveikatos srityje būtų veiksmingai stebima, labai svarbu, neviršijant nacionalinių apribojimų, sistemingai rinkti, apdoroti ir analizuoti palyginamus duomenis. Tai leistų Komisijai ir valstybėms narėms pagerinti visuomenei skirtos informacijos kokybę ir parengti tinkamas strategijas, politikos kryptis ir veiksmus tam, kad būtų pasiektas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis. Veiksmais ir paramos priemonėmis reikėtų siekti sistemų ir tinklų, skirtų keistis informacija ir duomenimis apie visuomenės sveikatos gerinimą, suderinamumo ir sąveikos. Asmens lytis, socialinis bei ekonominis statusas ir amžius yra svarbūs sveikatos aspektai. Kai tai yra įmanoma, duomenų rinkiniai turėtų būti grindžiami atliktu darbu, o pasiūlymai dėl naujų duomenų rinkinių turėtų būti įkainoti ir pagrįsti akivaizdžiu poreikiu. Duomenys turėtų būti renkami laikantis atitinkamų teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

(18)

Geriausia praktika yra svarbi, nes sveikatinimas ir prevencija turėtų būti vertinami atsižvelgiant į veiksmingumą ir efektyvumą, o ne vien tik į ekonominius rodiklius. Geriausia praktika ir naujausi ligų bei traumų gydymo metodai turėtų būti skatinami siekiant neleisti sveikatai toliau blogėti bei turėtų būti plėtojami Europos informacijos apie konkrečias ligas tinklai.

(19)	Reikėtų imtis veiksmų siekiant išvengti traumų – rinkti duomenis, analizuoti traumoms įtakos turinčius veiksnius ir skleisti susijusią informaciją.

(20)

Sveikatos priežiūros paslaugos visų pirma yra valstybių narių pareiga, tačiau bendradarbiavimas Bendrijos lygiu gali būti naudingas pacientams ir sveikatos apsaugos sistemoms. Pagal Programą finansuojamoje veikloje ir dėl šios veiklos pateiktuose naujuose pasiūlymuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į 2006 m. birželio mėn. priimtas Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų (7), kuriomis patvirtinamas pareiškimas dėl ES sveikatos apsaugos sistemų bendrų vertybių ir principų, o Europos Sąjungos institucijos raginamos laikytis jų savo darbe. Programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į būsimus Bendrijos veiksmų sveikatos priežiūros paslaugų srityje pokyčius bei į Aukšto lygio grupės sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros klausimais, kuri yra svarbus bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia praktika tarp valstybių narių sveikatos apsaugos sistemų forumas, darbą.

(21)

Programa turėtų padėti rinkti duomenis, skatinti ir kurti metodus ir priemones, įvairių bendradarbiavimo ir paramos rūšių tinklų steigimą ir skatinti atitinkamas su ligonių ir sveikatos priežiūros specialistų mobilumu susijusias politikos kryptis. Tai turėtų palengvinti tolesnę Europos e. sveikatos erdvės plėtrą vykdant bendras Europos iniciatyvas, susijusias su kitomis ES politikos sritimis, įskaitant regioninę politiką, kartu prisidedant prie darbo dėl su sveikatos priežiūra susijusių tinklaviečių kokybės kriterijų ir dėl Europos sveikatos draudimo kortelės. Reikėtų atsižvelgti į telemediciną, kadangi telemedicina gali prisidėti prie tarpvalstybinės sveikatos apsaugos, tuo pačiu metu užtikrinant namuose teikiamą medicininę priežiūrą.

(22)

Aplinkos tarša yra labai pavojinga sveikatai ir kelia didelį Europos piliečių susirūpinimą. Specialūs veiksmai turėtų būti orientuoti į vaikus ir kitas asmenų grupes, kurios yra ypač neatsparios pavojingoms aplinkos sąlygoms. Programa turėtų papildyti veiksmus, vykdomus pagal 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planą.

(23)	Pagal Programą turėtų būti sprendžiami su asmens lytimi ir senėjimu susiję sveikatos klausimai.

(24)	Programoje turėtų būti pripažįstama visuminio požiūrio į visuomenės sveikatą svarba ir ją įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į papildomąją ir alternatyviąją mediciną, kai tikslinga ir jei moksliškai arba kliniškai įrodytas jos veiksmingumas.

(25)	Atsargumo principas ir rizikos įvertinimas yra pagrindiniai veiksniai žmonių sveikatai apsaugoti, todėl jie toliau turėtų būti integruojami į kitas Bendrijos politikos sritis ir veiksmų kryptis.

(26)

Šiuo sprendimu visai Programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8) 37 punkte.

(27)

Siekiant užtikrinti aukštą Bendrijos ir valstybių narių veiksmų ir iniciatyvų, kurių imamasi įgyvendinant Programą, koordinavimo lygį, būtina skatinti valstybių narių bendradarbiavimą bei sustiprinti esamų ir būsimų tinklų visuomenės sveikatos srityje veiksmingumą. Įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į nacionalinės, regionų ar vietos valdžios institucijų dalyvavimą atitinkamu lygiu pagal nacionalines sistemas.

(28)

Būtina padidinti ES investicijas į sveikatos ir su sveikata susijusius projektus. Todėl valstybės narės skatinamos nacionalinėse programose pažangai sveikatos srityje suteikti prioritetą. Būtinas geresnis informuotumas apie ES finansavimo galimybes sveikatos srityje. Valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis patirtimi sveikatos priežiūros finansavimo iš struktūrinių fondų srityje.

(29)

Nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams taip pat gali tekti svarbus vaidmuo įgyvendinant Programos uždavinius. Siekiant vieno ar kelių Programos uždavinių jiems gali prireikti Bendrijos paramos jų funkcionavimui užtikrinti. Todėl nevyriausybinių įstaigų ir specializuotų tinklų išsamūs reikalavimų atitikimo kriterijai, nuostatos dėl finansinio skaidrumo ir Bendrijos paramos nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams, kurie atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti, trukmė turėtų būti nustatyta pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9). Tokie kriterijai apimtų tokių įstaigų ir tinklų įsipareigojimus nustatyti aiškius uždavinius, veiksmų planus ir įvertinamus rezultatus, pasižyminčius aiškia europine dimensija bei realia Programos tikslų pridėtine verte. Atsižvelgiant į konkretų susijusių organizacijų pobūdį ir išskirtinio naudingumo atvejais Bendrijos parama tokių įstaigų ir specializuotų tinklų funkcionavimui galėtų būti atnaujinama netaikant laipsniško Bendrijos paramos mažinimo principo.

(30)	Programa turėtų būti įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis organizacijomis ir agentūromis, ypač Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru.

(31)	Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis Sprendimu 1999/468/EB atsižvelgiant į skaidrumo poreikį bei poreikį išlaikyti pagrįstą pusiausvyrą tarp skirtingų Programos uždavinių.

(32)

Europos ekonominės erdvės susitarime (toliau – EEE susitarimas) numatomas glaudesnis Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Europos ekonominėje erdvėje dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (toliau – ELPA/EEE šalių) bendradarbiavimas sveikatos srityje. Taip pat reikėtų numatyti galimybę Programoje dalyvauti kitoms šalims, ypač Bendrijos kaimyninėms šalims ir narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims, šalims kandidatėms ar stojančiosioms valstybėms, ypatingą dėmesį skiriant kitose šalyse kylančioms potencialioms grėsmėms sveikatai, kurios turėtų įtaką Bendrijoje.

(33)

Siekiant padėti įvykdyti Programos uždavinius, reikėtų sudaryti sąlygas palaikyti atitinkamus santykius su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į visus susijusius tų šalių ir Bendrijos susitarimus. Abipusio intereso srityse trečiosios šalys gali imtis papildomos veiklos šalia pagal Programą finansuojamos veiklos, tačiau pagal šią Programą finansinė parama neturėtų būti teikiama.

(34)

Vertėtų plėtoti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis – Jungtinėmis Tautomis ir jos specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, bei Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, siekiant įgyvendinti Programą pagerinant veiksmų, susijusių su sveikata, efektyvumą Bendrijos ir tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į įvairių organizacijų specifinius pajėgumus ir vaidmenį.

(35)

Sėkmingas Programos uždavinių įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas tinkamu į metinius darbo planus įtrauktų klausimų sprendimu, atitinkamų veiksmų parinkimu ir projektų, į kuriuos yra integruotas atitinkamas stebėsenos ir vertinimo vietoje procesas, finansavimu ir reguliaria stebėsena bei vertinimu, įskaitant nepriklausomus išorinius vertinimus, kurie padėtų įvertinti veiksmų poveikį ir parodytų jų indėlį į bendrų Programos tikslų įgyvendinimą. Vertinant Programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Programos uždaviniams įvykdyti gali reikėti daugiau laiko, nei trunka Programa.

(36)	Metiniuose darbo planuose turėtų būti nurodyta pagrindinė numatoma veikla, kuri turi būti finansuojama pagal Programą, pasitelkiant įvairius finansavimo mechanizmus, įskaitant konkursus.

(37)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tos srities klausimų transnacionalinio pobūdžio, o Bendrija gali juos pasiekti geriau dėl to, kad Bendrijos veiksmai apsaugant piliečių sveikatą ir užtikrinant saugą gali būti efektyvesni ir veiksmingesni negu atskiri nacionaliniai veiksmai, Bendrija gali patvirtinti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(38)

Remiantis Sutarties 2 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vyrų ir moterų lygybė yra Bendrijos principas, ir remiantis Sutarties 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Bendrija siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir įdiegti jų lygybę visose Bendrijos veiklos srityse, įskaitant aukšto lygio sveikatos apsaugos siekį, visus tikslus ir veiksmus, kurie yra įtraukti į Programą, padeda geriau suprasti ir pripažinti atitinkamus vyrų ir moterų sveikatos poreikius ir sveikatos klausimų sprendimo būdus.

(39)

Tikslinga užtikrinti perėjimą nuo ankstesnės programos į ją pakeičiančią šią Programą, visų pirma tęsiant daugiametes priemones, skirtas jai valdyti, pavyzdžiui, techninės pagalbos ir administracinės paramos finansavimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su iki 2013 m. pabaigos dar neužbaigtų įgyvendinti veiksmų valdymu.

(40)	Šis sprendimas pakeičia Sprendimą Nr. 1786/2002/EB. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos patvirtinimas

Patvirtinama antroji programa „Bendrijos veiksmai sveikatos srityje (2008–2013 m.)“ apimanti laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – Programa).

2 straipsnis

Tikslas ir uždaviniai

1. Programa papildomos ir remiamos valstybių narių politikos kryptys, joms suteikiama papildomos vertės ir prisidedama prie solidarumo ir klestėjimo Europos Sąjungoje didinimo numatant žmonių sveikatos apsaugos ir saugos, sveikatingumo skatinimo ir visuomenės sveikatos gerinimo priemones.

2. Priede nurodytais veiksmais siekiama šių uždavinių:

—	gerinti piliečių sveikatos saugumą,

—	skatinti sveikatingumą, įskaitant sveikatos skirtumų mažinimą,

—	kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą.

Veiksmais, nurodytais pirmoje pastraipoje, turi būti atitinkamai prisidedama prie pagrindinių ligų prevencijos, jų paplitimo, sergamumo jomis bei mirštamumo nuo jų mažinimo.

3 straipsnis

Finansavimas

1. 1 straipsnyje nurodytam Programos įgyvendinimo laikotarpiu finansinį paketą sudaro 321 500 000 EUR.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų.

4 straipsnis

Finansiniai įnašai

1. Bendrijos finansinis įnašas negali viršyti šių lygių:

a)	60 % išlaidų veiksmams, kuriais siekiama įvykdyti uždavinį, kuris yra šios Programos dalis, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, kai Bendrijos parama neturi viršyti 80 %; ir

60 % nevyriausybinės įstaigos arba specializuoto tinklo, kurie nesiekia pelno ir kurių veikla nekelia pramonės, komercinių, verslo ar kitų interesų konfliktų, kurie turi narių bent pusėje valstybių narių, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, ir kaip savo pagrindinio tikslo siekia įvykdyti vieną ar daugiau Programos uždavinių, funkcionavimo išlaidų, kai tokia parama yra būtina minėtiems uždaviniams įvykdyti. Ypatingo naudingumo atvejais Bendrijos parama neturi viršyti 80 % išlaidų.

2. Nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams skirtų finansinių įnašų, nurodytų 1 dalies b punkte, atnaujinimui laipsniško mažėjimo principas gali būti netaikomas.

3. Prireikus ir atsižvelgiant į siekiamo uždavinio pobūdį, Bendrijos finansinį įnašą gali sudaryti bendras Bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių narių teikiamas finansavimas arba Bendrijos ir kitų dalyvaujančių šalių kompetentingų valdžios institucijų teikiamas finansavimas. Tokiu atveju Bendrijos parama neturi viršyti 50 % išlaidų, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, kai Bendrijos parama neturi viršyti 70 % išlaidų. Tokia Bendrijos parama gali būti suteikta valstybės narės arba susijusios kompetentingos valdžios institucijos pritarus Komisijai ir laikantis skaidrios tvarkos paskirtai viešajai įstaigai arba nevyriausybinei įstaigai, kuri yra ne pelno organizacija ir neturi pramonės, komercinių ir verslo arba kitokių konfliktuojančių interesų ir kuri siekia visų pirma vieno ar daugiau Programos tikslų.

4. Bendrijos finansinis įnašas gali būti vienkartinė fiksuoto dydžio išmoka, jei tai tinka pagal atitinkamų veiksmų pobūdį. Tokiam finansiniam įnašui 1 ir 3 dalyse nurodytos procentinės ribos netaikomos, tačiau vis tiek būtinas bendras finansavimas.

5 straipsnis

Administracinė ir techninė pagalba

1. Šiai Programai skirta finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie yra tiesiogiai būtini Programos valdymui ir jos uždavinių įgyvendinimui, visų pirma tyrimais, susitikimais, informavimo ir publikavimo veikla, išlaidas, susijusias su informaciniais tinklais, skirtais daugiausia keistis informacija, bei visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurių Komisija gali patirti valdydama Programą.

2. Finansavimo suma taip pat gali apimti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo pagal Sprendimą Nr. 1786/2002/EB priimtų priemonių prie šios Programos. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2013 m. siekiant padengti panašias išlaidas tam, kad būtų galima valdyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. neužbaigtus veiksmus.

6 straipsnis

Įgyvendinimo metodai

Atliekant veiksmus, kuriais siekiama 2 straipsnyje nurodyto tikslo ir uždavinių, visapusiškai taikomi atitinkami prieinami įgyvendinimo metodai, visų pirma:

a)	tiesioginis arba netiesioginis Komisijos centralizuotai atliekamas įgyvendinimas; ir

b)	tam tikrais atvejais – bendras su tarptautinėmis organizacijomis valdymas.

7 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija pagal 3 ir 8 straipsnius užtikrina Programoje nurodytų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą.

2. Komisija ir valstybės narės savo atitinkamose kompetencijos srityse imasi tinkamų veiksmų užtikrinti efektyvų Programos veikimą ir parengti priemones Bendrijos ir valstybių narių lygiu, skirtas Programos uždaviniams įvykdyti. Jos užtikrina, kad būtų teikiama atitinkama informacija apie veiksmus, kurie remiami pagal Programą, ir kad būtų pasiektas tinkamas dalyvavimo lygis.

3. Kad būtų įvykdyti Programos uždaviniai, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:

a)	siekia duomenų ir informacijos palyginamumo ir sistemų bei tinklų, skirtų keitimuisi duomenimis ir informacija apie sveikatą, suderinamumo ir sąveikos; ir

b)	siekdama tinkamiausiai panaudoti Bendrijos lėšas, užtikrina būtiną bendradarbiavimą ir bendravimą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir kitomis atitinkamomis ES agentūromis.

4. Įgyvendinant Programą Komisija kartu su valstybėmis narėmis užtikrina, kad būtų laikomasi visų atitinkamų teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos ir, prireikus, taiko tokių duomenų slaptumui ir saugumui reikalingus mechanizmus.

8 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su:

metiniu Programos įgyvendinimo darbo planu, kuriame nustatomi:

i)	prioritetai ir veiksmai, kurių reikia imtis, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą;

ii)	Bendrijos finansinio įnašo procentinės dalies nustatymo kriterijai, įskaitant ypatingo naudingumo taikymo ar netaikymo įvertinimo kriterijus;

iii)	9 straipsnyje nurodytų bendrų strategijų ir veiksmų įgyvendinimo priemonės;

b)	pagal 4 straipsnį numatytų finansinių įnašų Programos veiksmams atrankos, skyrimo ir kitais kriterijais.

2. Visos kitos šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės patvirtinamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

9 straipsnis

Bendros strategijos ir veiksmai

1. Siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis bei skatinti, kad į jas būtų įtraukti sveikatos klausimai, Programos uždavinius galima įgyvendinti kaip bendras strategijas arba bendrus veiksmus; sukuriant sąsajas su atitinkamomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais.

2. Komisija užtikrina Programos optimaliausią sinergiją su kitomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

11 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Programoje gali dalyvauti:

a)	ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis; ir

trečiosios šalys, ypač šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, narystės siekiančios šalys, Europos Sąjungos šalys kandidatės ar stojančiosios valstybės, stabilizavimo ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys, laikantis sąlygų, nustatytų dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, nustatančiuose tokių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus.

12 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Programos įgyvendinimo metu turi būti skatinami santykiai ir bendradarbiavimas su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma PSO.

13 straipsnis

Rezultatų stebėsena, vertinimas ir platinimas

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebi Programos veiksmų įgyvendinimą atsižvelgdama į jos uždavinius. Ji kasmet teikia Komitetui pranešimą apie visus pagal Programą finansuotus veiksmus ir projektus, ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2. Komisijos prašymu, vengiant neproporcingai padidinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, valstybės narės pateikia visą turimą informaciją apie šios Programos įgyvendinimą ir poveikį.

3. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija pateikia:

ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. išorinio ir nepriklausomo vertinimo tarpinį pranešimą apie siekiant Programos uždavinių gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius jos įgyvendinimo aspektus, o taip pat jos suderinamumą ir tarpusavio papildomumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais. Pranešimas visų pirma turėtų padėti įvertinti priemonių poveikį visose šalyse. Pranešime taip pat pateikiama pagrindinių išvadų santrauka ir kartu su pranešimu pateikiamos Komisijos pastabos;

b)	ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. komunikatą dėl šios Programos tęstinumo;

c)	ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. – Programos įgyvendinimo ir rezultatų išorinio ir nepriklausomo ex-post vertinimo pranešimą.

4. Komisija viešai paskelbia veiksmų, atliktų pagal šį sprendimą, rezultatus ir užtikrina, kad jie būtų skleidžiami.

14 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1786/2002/EB panaikinamas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Komisija patvirtina visas administracines procedūras, kurios būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Sprendimą Nr. 1786/2002/EB, prie priemonių, įgyvendinamų pagal Programą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2007 m. spalio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. LOBO ANTUNES

(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 1.

(2) OL C 192, 2006 8 16, p. 8.

(3) 2006 m. kovo 16 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 291 E, 2006 11 30, p. 372), 2007 m. kovo 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 103 E, 2007 5 8, p. 11) ir 2007 m. liepos 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2007 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).

(5) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(6) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1926/2006/EB (OL L 404, 2006 12 30, p. 39).

(7) OL C 146, 2006 6 22, p. 1.

(8) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai

1. Gerinti piliečių sveikatos saugumą.

1.1. Apsaugoti piliečius nuo grėsmių sveikatai.

1.1.1. Rengti strategijas ir mechanizmus, skirtus užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų keliamų grėsmių sveikatai bei fizinių, cheminių ar biologinių šaltinių keliamų grėsmių sveikatai, įskaitant tyčinius tokių medžiagų paskleidimo veiksmus, prevencijai, keitimuisi informacija apie šias grėsmes bei reagavimui į jas; imtis veiksmų, užtikrinančių valstybių narių laboratorijų bendradarbiavimą aukštos kokybės diagnostikos paslaugų srityje; remti esamų laboratorijų, atliekančių Bendrijai svarbų darbą, veiklą; ir kurti Bendrijos kontrolinių laboratorijų tinklą.

1.1.2. Remti prevencijos, vakcinacijos ir imunizacijos politikos vystymą; gerinti partnerystes, tinklus, priemones ir pranešimų teikimo sistemas, skirtus imunizacijos padėčiai ir nepageidaujamų reiškinių stebėsenai.

1.1.3. Plėtoti rizikos valdymo pajėgumus ir procedūras; gerinti pasirengimą kritinėms situacijoms sveikatos srityje ir jų planavimą, įskaitant pasirengimą koordinuotiems ES ir tarptautiniams atsakomiesiems veiksmams kirtinių situacijų sveikatos srityje atveju; plėtoti pranešimus apie riziką ir konsultavimo procedūras dėl atsakomųjų priemonių.

1.1.4. Skatinti bendradarbiavimą ir gerinti esamus pajėgumus, reikalingus atsakomiesiems veiksmams vykdyti, ir materialinę bazę, įskaitant apsauginius įrenginius, izoliavimo įrangą ir mobiliąsias laboratorijas, kurias kritinių situacijų atvejais būtų galima operatyviai paruošti eksploatacijai.

1.1.5. Rengti strategijas ir procedūras, skirtas sutelkti ir gerinti greito reagavimo pajėgumus, atlikti pratybas ir bandymus, vertinti ir peržiūrėti bendrų nenumatytų atvejų ir konkrečių krizinių situacijų sveikatos srityje planus bei jų sąveiką valstybėse narėse.

1.2. Gerinti piliečių saugą.

1.2.1. Remti ir gerinti mokslinį konsultavimą ir rizikos vertinimą skatinant ankstyvą rizikos nustatymą, analizuoti jos galimą poveikį, keičiantis informacija apie pavojų ir poveikį; skatinti integruotus ir suderintus metodus.

1.2.2. Padėti sustiprinti žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo darinių saugumą ir kokybę, skatinti jų pasiūlą, atsekamumą ir gavimo galimybes medicinos reikmėms, laikantis valstybių narių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 152 straipsnio 5 dalyje.

1.2.3. Skatinti priemones, skirtas ligonių saugai gerinti, suteikiant aukštos kokybės ir saugią sveikatos priežiūrą, įskaitant atvejus, susijusius su atsparumu antibiotikams ir hospitalinėmis infekcijomis.

2. Skatinti sveikatingumą.

2.1. Skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir sveikatos skirtumų mažinimą.

2.1.1. Skatinti iniciatyvas siekiant padidinti sveiko gyvenimo metų rodiklį ir skatinti sveiką senėjimą; remti priemones, skirtas skatinti ir tirti sveikatos poveikį darbo našumui ir dalyvavimui darbo rinkoje, taip prisidedant prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo; remti kitų politikos krypčių įtakos sveikatai tyrimus.

2.1.2. Remti iniciatyvas, skirtas nustatyti sveikatos skirtumų priežastis, spręsti ir mažinti šiuos skirtumus atskirose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, įskaitant susijusius su lyčių skirtumais, siekiant prisidėti prie gerovės ir sanglaudos, skatinti investicijas į sveikatos sritį atsižvelgiant į kitas Bendrijos politikos sritis ir fondus, stiprinti nacionalinių sveikatos sistemų solidarumą remiant bendradarbiavimą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais ir pacientų bei sveikatos srities specialistų judumą.

2.2. Sprendžiant sveikatai svarbių veiksnių klausimus, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir mažinti pagrindinių ligų bei sužeidimų atvejus

2.2.1. Spręsti sveikatai svarbių veiksnių klausimus siekiant skatinti ir gerinti fizinę ir psichinę sveikatą kuriant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką ir vykdant ligų prevenciją, imtis veiksmų sprendžiant svarbių veiksnių, pvz., mitybos, fizinio aktyvumo ir seksualinės sveikatos, ir su priklausomybėmis susijusių veiksnių, pvz., tabako, alkoholio, nelegalių narkotinių medžiagų ir netinkamo medikamentų vartojimo, klausimus, daug dėmesio skiriant svarbiai aplinkai, pvz., švietimo institucijoms, darbo vietai, visose amžiaus grupėse.

2.2.2. Skatinti ypač svarbių pagrindinių ligų prevencijos veiksmus, atsižvelgiant į bendrą ligų paplitimą Bendrijoje, ir į retas ligas, kai Bendrijos veiksmais, skirtais jas sukeliantiems veiksniams pašalinti, nacionalinėms pastangoms galima suteikti didelės papildomos vertės.

2.2.3. Spręsti įvairesnių aplinkos veiksnių, įskaitant vidaus patalpų oro kokybės ir toksinių cheminių medžiagų, neaptartų kitose Bendrijos iniciatyvose, ir socialinių bei ekonominių veiksnių poveikio sveikatai klausimus.

2.2.4. Skatinti veiklą, kurią siekiama padėti sumažinti nelaimingų atsitikimų ir traumų skaičių.

3. Kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą.

3.1. Keistis žiniomis ir geriausia praktika.

3.1.1. Keitimasis žiniomis bei geriausia praktika sveikatos srities klausimais, kuriuos apima Programa.

3.1.2. Remti bendradarbiavimą siekiant, kad valstybės narės plačiau taikytų geriausią patirtį, įskaitant tam tikrais atvejais paramą Europos informacijos tinklams.

3.2. Rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie sveikatą.

3.2.1. Toliau plėtoti tvarią sveikatos stebėsenos sistemą ir priemones, skirtas palyginamiems duomenims ir informacijai rinkti, su atitinkamais rodikliais; užtikrinti tinkamą Komisijos iniciatyvų, susijusių su vėžinių susirgimų registrais ir paremtų, be kita ko, duomenimis, surinktais įgyvendinant 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją dėl vėžinių susirgimų tikrinimo (1), koordinavimą ir tolesnes priemones; rinkti duomenis apie sveikatos būklę ir politikos sritis; plėtoti šios sistemos statistinę dalį pagal Bendrijos statistikos programą.

3.2.2. Plėtoti analizės ir sklaidos priemones, įskaitant Bendrijos ataskaitas apie sveikatos padėtį, sveikatos portalą ir konferencijas; suteikti informacijos piliečiams, suinteresuotiems subjektams ir politikos kūrėjams, plėtoti konsultavimo priemones ir dalyvavimo procesus; reguliariai teikti ataskaitas apie sveikatos padėtį Europos Sąjungoje remiantis visais duomenimis ir rodikliais, įskaitant kokybinę bei kiekybinę analizę.

3.2.3. Teikti analizę ir techninę pagalbą, skirtą su Programos turiniu susijusių politikos krypčių ir teisės aktų rengimui ir įgyvendinimui remti.

(1) OL L 327, 2003 12 16, p. 34.

TRIŠALIS PAREIŠKIMAS DĖL ANTROSIOS BENDRIJOS VEIKSMŲ PROGRAMOS SVEIKATOS SRITYJE (2008–2013 m.)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija:

—	laikosi bendros nuomonės, kad antrajai Bendrijos veiksmų programai sveikatos srityje (2008–2013 m.) turi būti skirta finansinių priemonių, kurios padėtų ją visiškai įgyvendinti,

—

primindami Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) 37 straipsnį, pagal kurį biudžeto valdymo institucija ir Komisija įsipareigoja nenukrypti nuo šios sumos daugiau kaip 5 %, išskyrus atvejus, kai dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas turi neviršyti atitinkamai kategorijai nustatytų viršutinių ribų,

—	pareiškia esantys pasirengę atlikti reikiamą poreikių ir konkrečių aplinkybių, susijusių su programa sveikatos srityje, įvertinimą vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

1.	2006 m. gegužės 24 d. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2007–2013 m.) (1). 7 straipsnyje nurodyta programai 2007–2013 m. laikotarpiu skiriama orientacinė 365,6 mln. EUR suma.

Dėl užsitęsusios teisės akto priėmimo procedūros Komisija 2007 m. kovo 23 d. biudžeto valdymo institucijai pranešė, kad naujosios visuomenės sveikatos programos įgyvendinimo pradžia turės būti nukelta į 2008 finansinius metus (2). Todėl atitinkamai reikės patikslinti naujosios visuomenės sveikatos programos 2008–2013 m. finansinį paketą, numatant jai skirti 321,5 mln. EUR.

Siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmų visuomenės sveikatos srityje tęstinumą, 44,1 mln. EUR suma 2007 m. biudžete bus naudojama pagal dabartinę visuomenės sveikatos programą (3). Todėl 2007–2013 m. laikotarpiu iš programų lėšų finansuojamų veiksmų visuomenės sveikatos srityje finansinis paketas iš viso sudaro 362,6 mln. EUR.

(1) COM(2006) 234.

(2) COM(2007) 150.

(3) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

20.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/14

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 9 d.

nustatantis ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5492)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/742/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir jo V priedo 2 punkto šeštą pastraipą,

pasikonsultavusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1980/2000, Bendrijos ekologinis ženklas gali būti suteiktas gaminiams, turintiems savybių, kurios leidžia jiems daug prisidėti prie pažangos, susijusios su pagrindiniais aplinkosaugos aspektais.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 1980/2000 numatoma, kad konkretūs ekologinio ženklinimo kriterijai, parengti remiantis Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybos kriterijais, turi būti nustatyti pagal gaminių grupes.

(3)	Ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turėtų galioti trejus metus.

(4)	Priemonės, numatytos šiame sprendime, atitinka Komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Prie gaminių grupės „elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai“ priskiriami šilumos siurbliai, kurie ore, žemėje ar vandenyje esančią energiją gali paversti naudinga šiluma erdvei šildyti arba, priešingai, aušinti. „Šilumos siurblys“ yra prietaisas arba prietaisų sistema, kurią gamintojas arba importuotojas pristato platintojui, mažmenininkui ar montuotojui. Toks pristatymas gali apimti arba neapimti cirkuliacinių siurblių (šilumos šalintuvų ar šaltinių), tačiau apskaičiuojant šildymo kokybės koeficientą (angl. coefficient of performance, COP) visada pagal EN14511:2004 metodiką turi būti atsižvelgiama į cirkuliacinių siurblių elektros naudojimo vertes (jeigu gamintojas negali pateikti duomenų, reikia taikyti numatytąsias reikšmes). Absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams taikoma metodika pagal EN12309–2:2000.

Prie šios gaminių grupės priskiriami tik elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai, kurių maksimalus šildymo pajėgumas yra 100 kW.

Prie gaminių grupės „elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai“ nepriskiriami:

a)	šilumos siurbliai, kuriais galima tiekti tik karštą vandenį sanitariniais tikslais;

b)	šilumos siurbliai, kuriais galima tik išsiurbti šilumą iš pastato ir išleisti ją į orą, žemę ar vandenį ir taip aušinti erdvę.

2 straipsnis

Kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 šilumos siurbliui būtų suteiktas Bendrijos ekologinis ženklas, jis turi priklausyti gaminių grupei „elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai“ ir atitikti visus kriterijus, nustatytus šio sprendimo priede.

3 straipsnis

Administravimo tikslais gaminių grupei „elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai“ priskiriamas kodas „31“.

4 straipsnis

Ekologiniai kriterijai gaminių grupei „elektra arba dujomis varomi arba absorbciniai dujiniai šilumos siurbliai“ ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai galioja iki 2010 m. lapkričio 9 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas taikomas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 9 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

PRIEDAS

EKOLOGINIAI KRITERIJAI

Kriterijų tikslai

Šiais kriterijais siekiama apriboti elektra arba dujomis varomų arba absorbcinių dujinių šilumos siurblių gamybos, veikimo ir eksploatavimo pabaigos poveikį aplinkai. Jie apima:

—	pastatų šildymo ir (arba) šildymo ir aušinimo veiksmingumą,

—	neigiamo pastatų šildymo ir (arba) šildymo ir aušinimo poveikio aplinkai mažinimą,

—	rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, susijusios su pavojingų medžiagų naudojimu, mažinimą arba prevenciją,

—	užtikrinimą, kad tinkama informacija apie šilumos siurblius ir efektyvų jų veikimą būtų suteikta naudotojams ir šilumos siurblių montuotojams

Šie kriterijai yra nustatyti pagal lygius, skatinančius šilumos siurblių, kurie užtikrina nedidelį poveikį aplinkai, ženklinimą.

Vertinimo ir patikros reikalavimai

Norėdamas įvertinti ir patikrinti šilumos siurblius, pareiškėjas gali juos sugrupuoti į „pagrindinius modelius“. Pagrindiniai modeliai nustatomi pagal dalis, kurios yra būtinai vienodos šilumos ir veikimo atžvilgiu, ir vienodos ar panašios pagrindinių sudedamųjų dalių, ypač ventiliatorių, ričių, kompresorių ir variklių atžvilgiu.

Konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai nurodomi prie kiekvieno kriterijaus.

Kai tinka, gali būti naudojami bandymo metodai ir normos, kurie nėra nurodyti prie kiekvieno kriterijaus, jeigu jų lygiavertiškumą pripažįsta kompetentinga institucija, vertinanti paraišką.

Kai reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų pareiškimus, dokumentus, analizes, bandymų ataskaitas ir kitus įrodymus, rodančius, kad kriterijai tenkinami, laikoma, kad prireikus juos gali pateikti pareiškėjas ir (arba) jo tiekėjas (tiekėjai) ir (arba) jo (jų) tiekėjas (tiekėjai) ir t. t.

Kai tinka, kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras.

Kompetentingoms institucijoms rekomenduojama atsižvelgti į pripažįstamų aplinkos valdymo sistemų, tokių kaip EMAS arba ISO 14001 įgyvendinimą, vertinant, ar paraiškos atitinka kriterijus, ir stebint jų laikymąsi.

(Pastaba. Tokių valdymo sistemų įgyvendinti nereikalaujama).

Be to, triukšmo ir veiksmingumo bandymų laboratorijos turi atitikti bendrus reikalavimus pagal EN-ISO/IEC 17 025:2005 standartą. Laboratorija turi būti nepriklausoma ir akredituota atlikti bandymus pagal atitinkamus bandymų metodus. Kitos laboratorijos gali būti pripažįstamos, jeigu šalyje, kurioje yra pareiškėjas, nežinoma jokių laboratorijų, akredituotų atlikti bandymus. Tokiais atvejais laboratorija turi būti nepriklausoma ir kompetentinga.

Informacija:

Šildymo kokybės koeficientas (angl. coefficient of performance, COP) yra šilumos pavertimo elektra arba dujų įleidimo esant konkrečiam šaltiniui ir išleidimo temperatūrai koeficientas.

Energijos naudojimo efektyvumo koeficientas (angl. energy efficiency ratio, EER) yra šalčio pavertimo elektra arba dujų įleidimo esant konkrečiam šaltiniui ir išleidimo temperatūrai koeficientas.

Pradinės energijos koeficientas (angl. primary energy ratio, PER) apskaičiuojamas taip: COP × 0,40 (arba COP/2,5) elektra varomiems šilumos siurbliams ir COP × 0,91 (arba COP/1,1) dujomis varomiems šilumos siurbliams, kai 0,40 yra dabartinio vidutinio Europos elektros energijos gavybos efektyvumo rodiklis, įskaitant tinklų nuostolius, o 0,91 yra dabartinio vidutinio Europos dujų vartojimo efektyvumo rodiklis, įskaitant paskirstymo nuostolius pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančią Tarybos direktyvą 93/76/EEB (1).

1. Šildymo būdo efektyvumas (COP)

Šilumos siurblio efektyvumas turi viršyti šiuos minimalius šildymo kokybės koeficientui (COP) ir pradinės energijos koeficientui (PER) taikomus reikalavimus.

Šilumos siurblio rūšis: šilumos šaltinis/šilumos šalintuvas	Išorės blokas (°C)	Vidaus blokas (°C)	Minim. COP	Minim. COP	Minim. PER
	Išorės blokas (°C)	Vidaus blokas (°C)	Elektrinis šilumos siurblys	Dujinis šilumos siurblys	Minim. PER
oras/oras	Įleidžiamasis sausasis termometras: 2 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: 1	Įleidžiamasis sausasis termometras: 20 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: maks. 15	2,90	1,27	1,16
oras/vanduo	Įleidžiamasis sausasis termometras: 2 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: 1	Įleidimo temperatūra: 30 Išleidimo temperatūra: 35	3,10	1,36	1,24
oras/vanduo		Įleidimo temperatūra: 40 Išleidimo temperatūra: 45	2,60	1,14	1,04
sūrymas/oras	Įleidimo temp.: 0 Išleidimo temp.: – 3	Įleidžiamasis sausasis termometras: 20 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: maks. 15	3,40	1,49	1,36
sūrymas/vanduo	Įleidimo temp.: 0 Išleidimo temp.: – 3	Įleidimo temperatūra: 30 Išleidimo temperatūra: 35	4,30	1,89	1,72
sūrymas/vanduo	Įleidimo temp.: 0 Išleidimo temp.: – 3	Įleidimo temperatūra: 40 Išleidimo temperatūra: 45	3,50	1,54	1,40
vanduo/vanduo	Įleidimo temp.: 10 Išleidimo temp.: 7	Įleidimo temperatūra: 30 Išleidimo temperatūra: 35	5,10	2,24	2,04
vanduo/vanduo	Įleidimo temp.: 10 Išleidimo temp.: 7	Įleidimo temperatūra: 40 Išleidimo temperatūra: 45	4,20	1,85	1,68
vanduo/oras	Įleidimo temp.: 15 Išleidimo temp.: 12	Įleidžiamasis sausasis termometras: 20 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: maks. 15	4,70	2,07	1,88
vanduo/oras	(vandens grandinės šaltinis) Įleidimo temp.: 20 Išleidimo temp.: 17	Įleidžiamasis sausasis termometras: 20 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: maks. 15	4,40	1,93	1,76

Vertinimas ir patikra: Bandymai turi būti atliekami vadovaujantis EN 14 511:2004. Bandymas turi būti atliekamas naudojant visą svarstomo šilumos siurblio pajėgumą lentelėje nurodytomis sąlygomis. Gautas vertes turi patikrinti nepriklausoma bandymų laboratorija, akredituota atlikti nustatytus bandymus. Nereikalaujama, kad šilumos siurbliai, kurie yra sertifikuoti pagal „Eurovent“ arba DACH sertifikavimo programas ar kitą programą, patvirtintą kompetentingos institucijos, būtų papildomai išbandyti nepriklausomoje laboratorijoje tikrinant gautas vertes. Šių bandymų ataskaitos turi būti pateiktos kartu su paraiška.

2. Aušinimo būdo efektyvumas (EER)

Jeigu šilumos siurblys turi ir atvirkštinę funkciją ir gali aušinti, šilumos siurblio bloko efektyvumas turi viršyti toliau nurodytus minimalius energijos naudojimo efektyvumo koeficiento (EER) aušinimo režime reikalavimus.

Šilumos siurblio rūšis:	Išorės blokas (°C)	Vidaus blokas (°C)	Minim. EER	Minim. EER	Minim. PER
Šilumos siurblio rūšis:	Išorės blokas (°C)	Vidaus blokas (°C)	Elektrinis šilumos siurblys	Dujinis šilumos siurblys	Minim. PER
oras/oras	Įleidžiamasis sausasis termometras: 35 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: 24	Įleidžiamasis sausasis termometras: 27 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: 19	3,20	1,41	1,3
oras/vanduo	Įleidžiamasis sausasis termometras: 35 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: –	Įleidimo temperatūra: 23 Išleidimo temperatūra: 18	2,20	0,97	0,9
oras/vanduo		Įleidimo temperatūra: 12 Išleidimo temperatūra: 7	2,20	0,97	0,9
sūrymas/oras	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidžiamasis sausasis termometras: 27 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: maks. 19	3,30	1,45	1,3
sūrymas/vanduo	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidimo temperatūra: 23 Išleidimo temperatūra: 18	3,00	1,32	1,2
sūrymas/vanduo	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidimo temperatūra: 12 Išleidimo temperatūra: 7	3,00	1,32	1,2
vanduo/vanduo	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidimo temperatūra: 23 Išleidimo temperatūra: 18	3,20	1,41	1,3
vanduo/vanduo	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidimo temperatūra: 12 Išleidimo temperatūra: 7	3,20	1,41	1,3
vanduo/oras	Įleidimo temp.: 30 Išleidimo temperatūra: 35	Įleidžiamasis sausasis termometras: 27 Įleidžiamasis drėgnasis termometras: 19	4,40	1,93	1,8

Vertinimas ir patikra: Bandymai turi būti atliekami vadovaujantis EN 14 511:2004; absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams taikomas EN12309-2:2000. Bandymas turi būti atliekamas naudojant visą svarstomo šilumos siurblio pajėgumą lentelėje nurodytomis sąlygomis. Gautas vertes turi patikrinti nepriklausoma bandymų laboratorija, akredituota atlikti nustatytus bandymus. Nereikalaujama, kad šilumos siurbliai, kurie yra sertifikuoti pagal „Eurovent“ arba DACH sertifikavimo programas ar kitą programą, patvirtintą kompetentingos institucijos, būtų papildomai išbandyti nepriklausomoje laboratorijoje tikrinant gautas vertes. Šių bandymų ataskaitos turi būti pateiktos kartu su paraiška.

3. Šaldymo skystis

Globalinio atšilimo potencialas (angl. GWP) šaldymo skysčiams negali būti didesnis negu GWP vertė > 2 000 per 100 metų laikotarpį. Jeigu šaldymo skysčio GWP vertė yra mažesnė negu 150, minimalūs reikalavimai, taikomi šildymo kokybei (COP) ir pradinės energijos koeficientui (PER) šildymo režimu bei energijos naudojimo efektyvumo koeficientui (EER) aušinimo režimu, kaip nustatyta šio priedo 1 ir 2 kriterijuose, turi būti sumažinti 15 %.

Aptariamos GPW vertės yra nustatytosios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 842/2006 1 priede (2).

Vertinimas ir patikra: Šaldymo skysčio (skysčių), naudojamo gaminyje, pavadinimas turi būti pateiktas paraiškoje kartu su jo GWP vertėmis pagal pirmiau minėtą reglamentą. Šaldymo skysčių GPW vertės apskaičiuojamos pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo atšilimo potencialą, palyginti su vienu kilogramu CO2, per 100 metų laikotarpį.

Fluorintų šaldymo skysčių atveju GWP vertės turi būti tokios pat, kaip paskelbtos trečiojoje vertinimo ataskaitoje (TVA), priimtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (2001 m. TKKG nustatytos GWP vertės 100 metų laikotarpiui) (3)

Nefluorintų dujų atveju GWP vertės yra tokios pat, kaip paskelbtos pirmajame TKKG vertinime 100 metų laikotarpiui (4).

GWP vertės šaldymo skysčių mišiniams turi būti apskaičiuotos pagal formulę, nustatytą Reglamento 842/2006 I priede.

4. Antriniai šaldymo skysčiai

(Pastaba. Netaikoma visoms šilumos siurblių rūšims šioje gaminių grupėje.)

Antriniai šaldymo skysčiai, sūrymas ar priedai neturi būti medžiagos, klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkosaugos požiūriu ar keliančios grėsmę sveikatai, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 67/548/EEB (5) dėl pavojaus aplinkai ir vėlesniuose jos pakeitimuose.

Vertinimas ir patikra: Antrinio šaldymo skysčio (skysčių) pavadinimas turi būti pateiktas kartu su paraiška.

5. Triukšmas

Garso galingumo lygis (lygiai) turi būti nurodytas dB (A) informacijos lentelėje.

Vertinimas ir patikra: Bandymai turi būti atliekami pagal ENV-12 102. Bandymo ataskaita turi būti pateikta kartu su paraiška.

6. Sunkieji metalai ir antipirenai

Kadmis, švinas, gyvsidabris, chromas 6 + ir antipirenai, t. t. polibromintasis bifenilo (PBB) arba polibromintasis difenilo eterio (PBDE) antipirenai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB (6) 4 straipsnyje, negali būti naudojami šilumos siurbliuose arba šilumos siurblių sistemoje, atsižvelgiant į atsparumo vertes, nurodytas Komisijos sprendime 2005/618/EB (7), iš dalies keičiančiame Direktyvą 2002/95/EB. Taikant šį reikalavimą antipirenams turi būti atsižvelgta į vėlesnius tos direktyvos pakeitimus dėl Deca-BDE naudojimo.

Vertinimas ir patikra: Sertifikatas, pasirašytas šilumos siurblio gamintojo.

7. Montuotojų mokymas

Pareiškėjas turi užtikrinti, kad montuotojai galėtų gauti tinkamą mokymą valstybėse narėse, kuriose gaminys bus parduodamas. Toks mokymas apima informaciją, susijusią su šilumos siurblių dydžio nustatymu ir montavimu bei informacijos lentelės naudotojams užpildymu.

Vertinimas ir patikra: Kartu su paraiška turi būti pateiktas pranešimas, kuriame aprašomi galimi mokymai ir nurodoma, kur jie vykdomi.

8. Dokumentai

Pareiškėjas turi pateikti išsamius šilumos siurblio montavimo, priežiūros ir eksploatavimo vadovus.

Vertinimas ir patikra: Priežiūros, montavimo ir eksploatavimo vadovai turi būti pateikti kartu su šilumos siurbliu ir atitikti EN378:2000 reikalavimus ir visus jo pakeitimus.

9. Galimybė gauti atsarginių dalių

Pareiškėjas užtikrina galimybę gauti atsarginių dalių 10 metų laikotarpiu nuo pardavimo dienos.

Vertinimas ir patikra: Pareiškimas, kad atsarginių dalių bus galima gauti 10 metų, pateikiamas kartu su paraiška ir paaiškinimu, kaip tai bus galima padaryti.

10. Informacijos lentelė

Pareiškėjas užtikrina, kad pardavimo vietoje būtų galima gauti prie šio priedo pridėtą tuščią „Informacijos lentelę naudotojams“, kurioje pateikiami reikiami patarimai naudotojams apie šilumos siurblius. Užpildyta „lentelė montuotojams“, pridėta prie šio priedo, taip pat turi būti prieinama montuotojams.

Pareiškėjas pateikia tinkamas priemones, kompiuterines programas ir rekomendacijas, kad kompetentingi montuotojai galėtų apskaičiuoti šilumos siurblių sistemos veiklos efektyvumo parametrus, tokius kaip sezoninio veikimo veiksnį, sezoninio energijos naudojimo efektyvumo koeficientus, pradinės energijos naudojimo koeficientą ir metinį išmetamą anglies dioksido kiekį. Be to, montuotojas turi sugebėti papildyti informacijos lentelę naudotojams iki tol, kol klientas nusiperka tą įrangą.

Vertinimas ir patikra: Pareiškėjas privalo pateikti užpildytą „informacijos lentelę naudotojams“ ir aprašyti, kaip jie ketina užtikrinti, kad ją gautų montuotojai. Jie taip pat turi aprašyti, kaip jie ketina užtikrinti, kad informacijos lentelė naudotojams būtų prieinama jų gaminių pardavimo vietose.

11. Informacija, pateikiama ekologiniame ženkle

Ekologinio ženklo 2 langelyje turi būti pateiktas toks tekstas:

„Iš kitų šilumos siurblių šis gaminys išsiskiria tuo, kad jo:

—	didesnis energijos naudojimo efektyvumas,

—	mažesnis globalinio atšilimo poveikis.“

Ant gaminio pakuotės turi būti pateiktas toliau nurodytas (ar lygiavertis) tekstas: „Daugiau informacijos apie tai, kodėl šiam gaminiui buvo suteiktas gėlės ženklas, galite rasti tinklavietėje http://europa.eu.int/ecolabel“

Rekomendacijos, skirtos perkantiems ekologiniu ženklu pažymėtą šilumos siurblį

– Informacijos lentelė naudotojams –

Įspėjimas! Perskaitykite prieš įsigydami siurblį

Efektyvus šio šilumos siurblio veikimas bus užtikrintas tik jei sistema bus tinkamai priderinta prie pastato ir klimato juostos, kurioje jis sumontuotas, šildymo ar aušinimo poreikio!

Visada pasikonsultuokite su kompetentingu montuotoju ir prieš įsigydami gaminį paprašykite jo užpildyti šią lentelę!

ES ekologinis ženklas suteikiamas tiems šilumos siurblių modeliams, kurie yra taupesni energijos naudojimo atžvilgiu ir kurių poveikis aplinkai yra sumažintas iki minimumo

Šią lentelę turėtų užpildyti kvalifikuotas montuotojas, kad Jums būtų pateikta informacija ir rekomendacijos dėl Jūsų namams tinkamiausios šilumos siurblių sistemos. Taip Jūs galėsite išnaudoti labai efektyvių šilumos siurblių, kurie sutelkia ore, žemėje ar vandenyje esančią šilumą, privalumus.

Kai kurios sistemos taip pat turi atvirkštinę funkciją ir gali aušinti įsiurbdami šilumą ir išleisdami ją į artimiausią aplinką. Kai kurios sistemos taip pat gali teikti karštą vandenį sanitariniais tikslais.

Galima išsirinkti šilumos siurblių, kurie gali būti panaudoti daugumoje paskirstymo sistemų, įskaitant radiatorius, karštą orą ir grindų šildymą, ir gali būti prijungti prie daugumos jau veikiančių šildymo sistemų, laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, kaip nustatyta toliau.

Pastatų šilumos nuostolių ir saulės šilumos patekimo mažinimas

Jeigu Jūsų pastatas yra senesnis nei 10 m., prieš pasirenkant šilumos siurblį gali būti ekonomiškai naudinga pirmiausia pagerinti izoliaciją ir sumažinti Jūsų pastato šildymo metu patiriamus šilumos nuostolius, arba šilumos patekimą, jeigu norite jį atvėsinti (pvz., įmontuoti nedidelį šilumos siurblį į gerai izoliuotą pastatą yra veiksmingiau). Jeigu Jūs pritariate montuotojo rekomendacijoms dėl izoliacijos pagerinimo, Jūs turėtumėte įsigyti atitinkamo dydžio šilumos siurblį.

Daugiau informacijos dėl šilumos nuostolių arba saulės šilumos patekimo sumažinimo ir šilumos siurblių sistemų dydžio nustatymo bei montavimo rasite www.kyotoinhome.info

Rekomendacijos, skirtos ekologiniu ženklu pažymėto šilumos siurblio montavimui

– Informacijos lentelė montuotojams –

Įspėjimas! Perskaitykite prieš įsigydami siurblį

Norint, kad šis šilumos siurblys efektyviai veiktų, reikia, kad kompetentingas montuotojas suprojektuotų šildymo sistemą, kuri tenkintų pastato šildymo ar aušinimo poreikius ir atitiktų klimato juostą, ir sumontuotų sistemą remdamasis gamintojo pateikta instrukcija

ES ekologinis ženklas suteikiamas tiems šilumos siurblių modeliams, kurie yra taupesni energijos naudojimo atžvilgiu ir kurių poveikis aplinkai yra sumažintas iki minimumo

Šilumos siurbliai yra labai našūs, nes jie naudoja energiją tik tam, kad sutelktų šilumą, esančią žemėje, vandenyje ar ore. Kai kurie modeliai taip pat gali turėti atvirkštinę funkciją ir aušinti pastatą iš jo išleisdami šilumą. Informacija, esanti šioje lentelėje, leis Jums užtikrinti, kad šilumos siurblio bloko teikiama nauda būtų teikiama per rinkimo ir paskirstymo sistemas, ir padės užpildyti lentelę, kuri turi būti pateikta klientui ir paaiškinti Jūsų pasirinkimą.

1. Mažiausias gamintojo teikiamos informacijos kiekis

Gamintojas
Modelis
Šilumos kolektorius
Šilumos paskirstymo terpė
Šildymo pajėgumas (kw)
Aušinimo pajėgumas (kw)
Karšto vandens tiekimas
Šaldymo skysčio rūšis
Triukšmo lygis (dbA)
Galimybė gauti atsarginių dalių nuo pardavimo datos (metų skaičius)
Šildymo kokybės koeficientas
Tiksliai nurodyta įleidimo ir išleidimo temperatūra (°C)
Energijos naudojimo efektyvumo koeficientas (aušinimas)
Tiksliai nurodyta įleidimo ir išleidimo temperatūra (°C)

Siekiant atnaujinti jau veikiančias šildymo sistemas, šilumos siurbliai turėtų būti pasirenkami atitinkamai pagal paskirstymo sistemą, kuri gali tiekti šiltą orą, karštą vandenį radiatoriais ar šildant grindis. Kadangi išleidimo temperatūra gali būti žemesnė už katilo, kurį norima pakeisti, labai svarbu nustatyti šilumos nuostolių ar saulės šilumos patekimo mažinimo būdus, siekiant išlaikyti tą patį paskirstymo sistemos dydį.

Apibrėžtys

Šildymo kokybės koeficientas (COP) – šilumos pavertimo elektra arba dujų įleidimo esant konkrečiam šaltiniui ir išleidimo temperatūrai koeficientas.

Energijos naudojimo efektyvumo koeficientas (EER) – šalčio pavertimo elektra arba dujų įleidimo esant konkrečiam šaltiniui ir išleidimo temperatūrai koeficientas.

Sezoninio šildymo kokybės koeficientas (SCOP) – kokybės koeficientas, vidutiniškai apskaičiuojamas šilumos siurbimo sistemai konkrečioje vietoje šildymo sezonui.

Sezoninio energijos naudojimo efektyvumo koeficientas (SEER) – energijos naudojimo efektyvumo koeficientas, vidutiniškai apskaičiuojamas šilumos siurbimo sistemai konkrečioje vietoje aušinimo sezonui.

Pradinės energijos koeficientas (PER) apskaičiuojamas taip: COP × 0,40 (arba COP/2,5) šilumos siurblių su elektra varomais kompresoriais atveju ir COP × 0,91 (arba COP/1,1) šilumos siurblių su dujomis varomais kompresoriais atveju, kai 0,40 yra dabartinis vidutinis Europos elektros energijos gavybos efektyvumas, įskaitant tinklų nuostolius, o 0,91 yra dabartinis vidutinis Europos dujų vartojimo efektyvumas, įskaitant paskirstymo sistemos nuostolius.

Gamintojas pateikia programas, priemones ir rekomendacijas, padėsiančias Jums atlikti toliau nurodytus skaičiavimus. Duomenys apie klimatą turėtų atitikti pastato geografinę vietą.

2. Pastatų šilumos nuostolių ir saulės šilumos patekimo mažinimas

Jeigu pastatas yra senesnis negu 10 metų, šilumos nuostolių mažinimas didinant izoliacijos lygį ir saulės šilumos patekimo mažinimas nepraleidžiant tiesioginių saulės spindulių vasaros metu greičiausiai bus ekonomiškai pagrįsti. Jeigu klientas sutinka su Jūsų rekomendacijomis, turėtų būti nustatytas sistemos, reikalingos šilumos nuostoliams ir saulės šilumos patekimui mažinti, dydis.

Daugiau informacijos dėl šilumos nuostolių sumažinimo arba saulės šilumos patekimo ir šilumos siurblių sistemų dydžio nustatymo bei montavimo ieškokite adresu www.kyotoinhome.info

3. Šilumos nuostoliai ir šildymo sistemos dydžio nustatymas

Pastato šilumos nuostoliai apskaičiuojami remiantis nacionaline praktika arba naudojantis tinkama įteisinta kompiuterio programa, pagrįsta EN 832, Euronorma, kuri skirta šilumos nuostoliams apskaičiuoti. Tuomet šie šilumos nuostoliai turėtų būti palyginti su dabartinėmis vertėmis, kurių reikia pastatų standartams. Jau esančiuose pastatuose izoliacijos normos padidinimas iki dabartinių verčių prieš nustatant, kokio dydžio šilumos siurblio reikės siekiant sumažinti šilumos nuostolius, paprastai yra ekonomiškai pagrįstas.

Sezoninio veikimo veiksnys ir efektyvaus energijos vartojimo poveikis šildymui

Skaičiuojant turi būti atsižvelgta į:

—	klimatą (oro lauke temperatūrą),

—	numatytą išorės temperatūrą,

—	žemės temperatūros kitimą per metus (šilumos siurbliams, kurių šilumos šaltinis yra žemė ir vertikaliuose, ir horizontaliuose kolektoriuose),

—	norimą vidaus temperatūrą,

—	vandeninių šildymo sistemų temperatūros lygį,

—	metinį energijos poreikį erdvės šildymui,

—	energijos kiekį, reikalingą tiekti karštą vandenį buitinėms reikmėms (jeigu taikoma).

Pradinės energijos koeficientas (PER) ir metinis išmetamas CO2 kiekis

Atliekant apskaičiavimus naudojami vidutiniai elektros energijos/dujų gavybos efektyvumo ir elektros tinklų/dujų paskirstymo rodikliai. Išmetamas CO2 kiekis ir sutaupytas kiekis apskaičiuojami remiantis pradinės energijos naudojimo rodikliais.

4. Saulės šilumos patekimo ir aušinimo sistemos dydžio nustatymas

Jeigu sistema taip pat gali aušinti, pastato saulės šilumos patekimas turi būti apskaičiuojamas remiantis nacionaline praktika ar naudojant įteisintą kompiuterinę programą. Tuomet energijos gavyba turėtų būti palyginta su dabartinėmis vertėmis, kurių reikia pastato standartams. Jau esančiuose pastatuose paprastai yra ekonomiškai naudinga sumažinti saulės šilumos patekimą į juos prieš nustatant, kokio dydžio šilumos siurblio reikės siekiant sumažinti saulės šilumos patekimą.

Sezoninio energijos naudojimo efektyvumo koeficientas ir energijos sunaudojimas aušinimo metu

Skaičiuojant turi būti atsižvelgta į:

—	klimatą (oro lauke temperatūrą),

—	numatytą išorės temperatūrą,

—	žemės temperatūros kitimą per metus (šilumos siurbliams, kurių šilumos šaltinis ir vertikaliuose, ir horizontaliuose kolektoriuose yra žemė),

—	norimą vidaus temperatūrą,

—	vandeninių šildymo sistemų temperatūros lygį,

—	metinį energijos poreikį erdvės aušinimui.

Pradinės energijos koeficientas (PER) ir metinis išmetamas CO2 kiekis

5. Montuotojų ir gręžėjų mokymas

Daugumoje valstybių narių galima lankyti reikiamus kursus, kuriuose montuotojai gali įgyti atitinkamą nacionalinę ar Europos akredituotą kvalifikaciją. Gamintojai turi arba patys organizuoti kursus, kad padėtų montuotojams naudotis jų įranga, arba dirbti su vietos mokymų institutais siekiant teikti tokią informaciją kaip kursų dalį.

Šilumos siurblių, kurių šaltinis yra žemė, atveju, kai reikia vertikalios išgręžtos skylės, kai kuriose valstybėse narėse rengiami reikiami kursai gręžėjams.

(1) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

(2) OL L 161, 2006 6 14, p. 1.

(3) 2001 m. TKKG trečiasis klimato kaitos vertinimas. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ataskaita internete http://www.ipcc.ch/pub/reports.htm

(4) Klimato kaita, TKKG mokslinis vertinimas, J. T. Houghton, G. J. Jenkins, J. J. Ephraums (red.), Cambridge University Press, Kembridžas (JK), 1990 m.

(5) OL 196, 1967 8 16, p. 1.

(6) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(7) OL L 214, 2005 8 19, p. 65.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 301

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. lapkričio 20d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2007 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1349/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
		EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI
	*	2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) ( 1 )	3

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2007/742/EB
*	2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas, nustatantis ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams (Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5492) ( 1 )	14
	BIUDŽETAI
	Dokumentai, pridėti prie Europos Sąjungos generalinio biudžeto
	2007/743/EB
*	Europos vaistų agentūros (EMEA) pirmosios 2007 m. biudžeto pataisos	26

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2007 m. lapkričio 19. Tarybos bendrieji veiksmai 2007/744/BUSP, iš dalies keičiantys Bendruosius veiksmus 2006/623/BUSP dėl ES grupės įsteigimo siekiant prisidėti prie galimo Tarptautinio civilinio biuro Kosove, kurioje taip pat dalyvautų Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis, įsteigimo parengiamųjų darbų (TCM/ESSĮ parengiamoji grupė) ir pratęsiantys jų galiojimą	27

	Klaidų ištaisymas
*	2007 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1347/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS), klaidų ištaisymas (OL L 300, 2007 11 17)	28
*	2004 m. liepos 16 d. Europos centrinio banko gairių dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje bei tarptautiniame atsargų šablone, klaidų ištaisymas (ECB/2004/15) (2004/808/EB) (OL L 354, 2004 11 30)	28
*	2005 m. vasario 15 d. Europos centrinio banko gairių, iš dalies keičiančių Gaires ECB/2003/2 dėl tam tikrų Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ir nacionalinių centrinių bankų statistinės informacijos pinigų ir bankų statistikos srityje pateikimo tvarkos, klaidų ištaisymas (ECB/2005/4) (2005/326/EB) (OL L 109, 2005 4 29)	28

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	56,2
	MK	46,0
	TR	85,4
	ZZ	62,5
0707 00 05	JO	196,3
	MA	55,2
	TR	90,0
	ZZ	113,8
0709 90 70	MA	56,6
	TR	99,3
	ZZ	78,0
0709 90 80	EG	336,4
0709 90 80	ZZ	336,4
0805 20 10	MA	77,1
0805 20 10	ZZ	77,1
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	HR	40,2
	IL	67,9
	TR	75,7
	UY	98,5
	ZZ	70,6
0805 50 10	AR	71,1
	TR	100,5
	ZA	54,7
	ZZ	75,4
0806 10 10	BR	236,1
	TR	130,6
	US	285,7
	ZZ	217,5
0808 10 80	AR	91,9
	BR	82,0
	CA	88,9
	CL	86,0
	CN	81,2
	MK	31,5
	US	99,2
	ZA	81,5
	ZZ	80,3
0808 20 50	AR	49,0
	CN	52,8
	TR	105,2
	ZZ	69,0

(EUR)
Punktas	Aprašymas	2005 m. biudžetas	2006 m. biudžetas	2007 m. biudžetas	Pataisos	Patikslintas 2007 m. biudžetas
Pajamos
100	Surinkti mokesčiai	71 895 056	92 580 000	105 870 000	2 700 000	108 570 000
520	Pajamos iš banko palūkanų	750 726	650 000	916 000	84 000	1 000 000
521	Pajamos iš eksporto pažymėjimų, lygiagrečių platinimų ir kitų panašių administracinių mokesčių	2 779 825	5 375 000	4 618 000	425 000	5 043 000
600	Įmokos, skirtos Bendrijos programoms, ir pajamos už paslaugas	—	760 000	490 000	216 000	706 000
900	Įvairios pajamos	198 960	900 000	800 000	400 000	1 200 000
					3 825 000
	Bendra suma	109 396 448	138 676 000	154 538 000	3 825 000	158 363 000
Išlaidos
2125	Specializuotiems projektams skirta analizė, programavimas ir techninė pagalba	3 680 288	5 267 000	6 024 000	909 000	6 933 000
3010	Vaistų įvertinimas	29 098 525	46 058 000	46 513 000	2 700 000	49 213 000
3050	Bendrijos programos	131 921	760 000	490 000	216 000	706 000
					3 825 000
	Bendra suma	105 355 032	138 676 000	154 538 000	3 825 000	158 363 000