ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 272

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. spalio 17d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2007 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1205/2007, nustatantis antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiantis jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos

1

 

 

2007 m. spalio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1206/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

21

 

*

2007 m. spalio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1207/2007, keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles

23

 

*

2007 m. spalio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1208/2007, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999 dėl grąžinamųjų išmokų už pieną ir pieno produktus, pristatytus 2007 m. birželio 1–14 d., nustatymo to reglamento 36 ir 44 straipsniuose nurodytais tiekimo atvejais

29

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1205/2007

2007 m. spalio 15 d.

nustatantis antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiantis jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1470/2001 (2) (toliau – pradinis reglamentas) nustatė galutinius 0–66,1 % antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms (toliau – CFL-i) (toliau – pirminis tyrimas). Prieš tai Komisija Reglamentu (EB) Nr. 255/2001 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 866/2005 (4) (toliau – išplečiantis reglamentas) išplėtė galiojančių antidempingo priemonių taikymą ir iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos siunčiamoms CFL-i. Išplėtus taikymo sritį pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį atliktas priemonių vengimo tyrimas.

(3)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006 (toliau – iš dalies keičiantis reglamentas) pakeitė galiojančias antidempingo priemones. Šis pakeitimas padarytas po tarpinės peržiūros, kuri buvo atlikta siekiant apibrėžti produktus, kuriems taikomos priemonės. Remiantis tyrimo rezultatais ir iš dalies keičiančiu reglamentu, nuolatinės srovės lempos (toliau – DC-CFL-i) neturėtų būti įtrauktos į priemonių taikymo sritį. Nuo šiol antidempingo priemonės būtų taikomos tik kintamosios srovės lempoms (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei) (toliau – AC-CFL-i).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą. 2006 m. balandžio 18 d. Bendrijos apšvietimo pramonės įmonių, gaminančių integruotas kompaktines fluorescentines lempas (CFL-i), federacija (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų integruotų kompaktinių fluorescentinių lempų (CFL-i) Bendrijoje, vardu pateikė prašymą.

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Bendrijos pramonei tikriausiai tęstųsi. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių peržiūros inicijavimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį 2006 m. liepos 19 d. inicijavo tyrimą (5). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių peržiūros inicijavimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį 2006 m. rugsėjo 8 d. inicijavo tyrimą (6). Atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėjamas tik vieno eksportuojančio gamintojo, Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen), taikomas dempingo lygis. Pastaroji peržiūra dar vykdoma, todėl šiame reglamente ji neaptariama.

(6)

Komisija apie peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems KLR gamintojams (toliau – Kinijos eksportuotojai), importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms jų asociacijoms bei eksportuojančios šalies Vyriausybės atstovams.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms šioms šalims ir šalims, pranešusioms apie save per pranešimuose apie inicijavimą nurodytą terminą.

(8)

Be to, Komisija tiesiogiai susijusioms šalims suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(9)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių KLR gamintojų ir importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Siekiant nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), Komisija išsiuntė atrankos formas, kuriose prašoma pateikti konkrečią informaciją apie kiekvieno suinteresuoto eksportuojančio gamintojo ir importuotojo vidutinę pardavimo apimtį ir kainas.

(10)

Išsamius atsakymus pateikė trys Kinijos eksportuotojai ir trys importuotojai.

(11)

Klausimynas taip pat išsiųstas žinomiems gamintojams galimoje panašioje šalyje, būtent Korėjos Respublikoje (toliau – Korėja).

(12)

Klausimynų atsakymus taip pat pateikė keturi Bendrijos gamintojai, du Korėjos (panašios šalies) gamintojai, vienas mažmenininkas (kuris taip pat importavo) ir septyni tiekėjai, Bendrijos gamintojams tiekiantys sudėtines dalis.

(13)

Komisija siekė gauti ir tikrinti visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

a)

su Bendrijos gamintoju pareiškėju susijęs KLR eksportuojantis gamintojas

Osram China Lighting Ltd., Foshan City, Guangdong provincija

b)

su kitais Bendrijos gamintojais susiję KLR eksportuojantys gamintojai

Zhejiang Yankon Group Co Ltd., Shangyu City, Zhejiang provincija

c)

su jokiais Bendrijos gamintojais nesusiję KLR eksportuojantys gamintojai

Shenzhen Zuoming Electronic Co. Ltd. Shenzhen City, Guangdong provincija

d)

su kitais Bendrijos gamintojais susijęs prekybininkas

Philips Hong Kong Ltd., Honkongo SAR

e)

su jokiais Bendrijos gamintojais nesusijęs prekybininkas

Super Trend Lighting Ltd., Honkongo SAR

f)

panašios šalies gamintojai

Osram Korea Ltd., Seoul, Korėjos Respublika

Hyosun Electric Co., Ltd., Paju-City, Korėjos Respublika

g)

Bendrijos gamintojai

Osram GmbH, Miunchenas ir Augsburgas, Vokietija ir Osram Slovakia, Nove Zamkai, Slovakija

Philips Lighting B.V., Eindhovenas, Nyderlandai ir Philips Lighting Poland S.A., Pila, Lenkija

General Electric Zrt., Budapeštas ir Nadkaniža, Vengrija

Sylvania Lighting International, Frankfurtas prie Maino, Vokietija ir Lidsas, Jungtinė Karalystė

h)

Bendrijos importuotojai

Electro Cirkel B.V., Roterdamas, Nyderlandai

Kemner B.V., Amsterdamas, Nyderlandai

Omicron UK Ltd., Huntingdonas, Jungtinė Karalystė

i)

Bendrijos tiekėjai

ST Microelectronics Srl, Milanas, Italija

Vitri Electro-Metalurgica S.A., Barselona, Ispanija

j)

Bendrijos mažmenininkas

IKEA AB, Elmhultas, Smolando regionas, Švedija

(14)

Atliekant dempingo bei žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(15)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kaip apibrėžta iš dalies keičiančiame reglamente, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektroninės kompaktinės fluorescentinės išlydžio lempos, veikiančios esant kintamajai srovei (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei), turinčios vieną ar kelis stiklinius vamzdelius, kuriose visi apšvietimo elementai ir elektroninės sudedamosios dalys yra pritvirtintos prie lempos pagrindo arba integruotos į lempos pagrindą (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra ex 8539 31 90.

(16)

Komisija nustatė, kad

pagamintų ir parduotų KLR vidaus rinkoje CFL-i,

KLR pagamintų ir į Bendriją eksportuotų CFL-i,

pagamintų ir parduotų Bendrijoje CFL-i ir,

pagamintų ir parduotų panašios šalies vidaus rinkoje CFL-i

fizinės ir techninės savybės ir naudojimas iš esmės yra tie patys. Todėl šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Kelios šalys teigė, kad iš KLR importuotos ir Bendrijoje pagamintos CFL-i nebuvo panašūs produktai, nes skyrėsi nagrinėjamojo produkto savybės (naudojimo laikas), o nagrinėjamojo produkto galutiniai naudotojai (CFL-i lempų naudotojai) priskiriami skirtingai nei Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų naudotojų kategorijai (CFL-i lempos, skirtos naudoti profesionalioje veikloje).

(18)

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta skirtinga iš KLR importuotų ir Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų savybė, tas pats prašymas buvo pateiktas pradiniame tyrime ir atmestas pradiniame reglamente. Kadangi prašyme nepateikta naujų duomenų, rodančių, kad laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateiktas panašaus produkto aprašymas buvo neteisingas, šiame tyrime remiamasi pradiniame reglamente su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006, pateikta apibrėžtimi.

(19)

Įtarimai, jog importuotų ir Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų galutinis naudojimas skiriasi, nekeičia fakto, kad techniniu požiūriu importuotos CFL-i lempos gali visiškai pakeisti Bendrijoje pagamintas CFL-i lempas, todėl jos tiesiogiai tarpusavyje konkuruoja. Be to, nors naudotojai gali būti skirtingi ir produktą gauti iš skirtingų prekybos kanalų, tai nekeičia fakto, kad tokios CFL-i lempos techniniu požiūriu yra panašios ir naudojamos tais pačiais tikslais, t. y. jos yra energiją taupantys šviesos šaltiniai.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI IR (ARBA) PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Importas dempingo kaina tiriamuoju laikotarpiu

(20)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdomas dempingas ir ar yra tikimybės, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį buvo taikoma tokia pati metodika kaip ir pirminiame tyrime. Kadangi priemonių galiojimo termino peržiūroje neanalizuojamos pasikeitusios aplinkybės, iš naujo nebuvo svarstoma, ar gamintojams vertėjo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER).

(22)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą iš viso visapusiškai bendradarbiavo devyni eksportuojantys Kinijos gamintojai. Dviems iš šių eksportuojančių gamintojų, būtent Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co., Ltd ir Philips & Yaming Lighting Co., Ltd, taikomas RER (laikinojo reglamento 15 konstatuojamoji dalis ir pradinio reglamento 14 konstatuojamoji dalis). Šešiems iš devynių gamintojų taikomas individualus režimas (toliau – IR) (laikinojo reglamento 35 konstatuojamoji dalis ir pradinio reglamento 17 konstatuojamoji dalis). Pažymėtina, kad nė vienai bendrovei RER netaikomas ir tik trys iš jų, kurioms taikomas IR, bendradarbiavo šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime.

(23)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį skunde išvardytų eksportuojančių Kinijos gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą dempingui nustatyti buvo numatyta taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią savo veiklą, vykdomą tiriamuoju laikotarpiu.

(24)

17 eksportuojančių Kinijos gamintojų pateikė atrankos formų atsakymus. Atliekant tyrimą buvo remiamasi dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems iš pradžių suteiktas individualus režimas, pateikta informacija ir trečios šalies, kuriai iš pradžių nebuvo suteiktas nei individualus režimas, nei rinkos ekonomikos režimas, informacija. Tai buvo vykdoma gavus Kinijos valdžios institucijų sutikimą. Šie trys eksportuojantys gamintojai sudarė daugiau nei 30 % viso iš KLR į Bendriją eksportuoto kiekio ir daugiau nei 40 % kiekio, neatsižvelgiant į Kinijos eksportuotoją, kuriam taikomas 0 % muitas. Dvi bendrovės, kurioms taikomas individualus režimas, sudaro didelę šio kiekio dalį. Pabrėžiama tai, kad bendrovės, kurioms netaikomas nei individualus režimas, nei rinkos ekonomikos režimas, bendradarbiavo nedaug.

(25)

Tikrinamieji vizitai buvo atlikti trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patalpose:

Zhejiang Yankon Group Co Ltd,

Shenzhen Zuoming Electronic Co. Ltd,

Osram China Lighting Ltd.

(26)

Kadangi normalioji vertė visiems kriterijų RER gauti neatitikusiems gamintojams turėjo būti nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis, taikyta ta pati metodika kaip ir pradiniame tyrime. Taigi visiems Kinijos eksportuotojams normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis gamintojų rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje pateikta informacija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(27)

Pranešime apie inicijavimą tinkama rinkos ekonomikos trečiąją šalimi numatyta pasirinkti Meksiką, atsižvelgiant į KLR eksportą į Bendriją. Meksika jau buvo pasirinkta kaip analogiška šalis per pirminį tyrimą.

(28)

Tačiau su Meksika nebendradarbiauta. Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto gamyba Meksikoje buvo sustabdyta prieš prasidedant PTL.

(29)

Todėl siekiant bendradarbiavimo per peržiūros tyrimą susisiekta su gamintojais kitose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, įskaitant Indoneziją, Malaiziją, Indiją ir Korėjos Respubliką (toliau – Korėja).

(30)

Aktyviausiai bendradarbiavo Korėja. Du jos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jų bendrovių patalpose būtų atliktas patikrinimas. Vienas Malaizijos gamintojas taip pat pateikė atsakymą Komisijos tarnyboms, tačiau jo pateikti duomenys buvo neišsamūs. Kitas Indijos gamintojas pateikė atsakymą, tačiau jo pardavimas vidaus rinkoje buvo netipiškas. Be to, nustatyta, kad taikomi tam tikri muitai, pvz., kompensacinis muitas, specialus kompensacinis muitas ir Custom educational duty, turėjo neigiamo poveikio Indijos rinkos atvirumui. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad Korėjos rinkoje nenustatyta didelių konkurencijos ar prekybos kliūčių, nuspręsta, kad Korėja buvo tinkamiausia panaši šalis.

(31)

Vėliau kreiptasi į įvairius Korėjos gamintojus ir gamintojų asociacijas ir prašyta, kad jie bendradarbiautų atsakydami į klausimyno klausimus. Du Korėjos Respublikos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Taigi skaičiavimai yra pagrįsti dviejų bendradarbiaujančių gamintojų pateikta patikrinta informacija.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį abiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas individualus režimas, eksporto kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į nesusijusių Bendrijos pirkėjų faktiškai sumokėtas kainas.

(33)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo atsižvelgta į taikytinus ir pagrįstus fizinių savybių, transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų skirtumus.

(34)

Dempingo skirtumas nustatytas dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas individualus režimas. Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su nagrinėjamojo produkto eksporto kainos į Bendriją svertiniu vidurkiu.

(35)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad abiejų bendrovių dempingas viršijo 50 %.

(36)

Bendrovės, kurioms netaikomas rinkos ekonomikos režimas arba individualus režimas, nustatant dempingo skirtumus bendradarbiavo labai nedaug. Atsižvelgiant į tai, dempingo skirtumai buvo nustatyti pirmesnėje dalyje minėtu lygiu. Tai atlikta remiantis pirmiau aprašyta normaliąja verte, palyginta su eksporto kainomis, kurias pateikė bendradarbiaujantys eksportuotojai ir Bendrijos ūkio subjektai, ir palyginta su iš oficialių statistinių duomenų, kryžmiškai patikrintų su Komisijos konfidencialia statistine informacija, gautomis eksporto kainomis. Palyginimas taip pat atliktas, kaip aprašyta pirmiau.

(37)

Taip pat dėl bendrovių, kurioms atliekant pradinį tyrimą taikytas rinkos ekonomikos režimas, nebendradarbiavimo peržiūros tyrime nėra įrodymų, kad dempingo skirtumai skirtųsi nuo nustatytųjų iš pradžių.

(38)

Todėl atlikus tyrimą, ir visų pirma remiantis trijų bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija nustatyta, kad dempingas tęsiasi.

2.   Importo pokyčiai, jei priemonės būtų panaikintos

(39)

Turimi trijų bendradarbiaujančių gamintojų gamybos pajėgumai ir atsargos jiems leis toliau parduoti dideliais kiekiais Bendrijos rinkoje. Be to, pabrėžtina tai, kad Bendrijos rinka, atsižvelgiant į jos dydį ir didėjančią nagrinėjamojo produkto paklausą, yra labai patraukli. Todėl daug eksportuojančių Kinijos gamintojų sukūrė gerai išvystytus platinimo tinklus, kurie palengvina prekybą nagrinėjamuoju produktu. Tai taip pat atspindi faktas, kad taikomų priemonių buvo vengiama. Dėl to šių priemonių taikymo sritis Reglamentu (EB) Nr. 866/2005 buvo išplėsta ir priemonės pradėtos taikyti Vietnamui, Pakistanui ir Filipinams. Be to, Kinijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo nedaug (žr. pirmiau). Per PTL nustatyta dempingo apimtis rodo dempingo tęsimosi tikimybę, jei baigtųsi priemonių galiojimo laikas.

(40)

Paprastai kainos Bendrijoje buvo didesnės nei trijų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos už panašius modelius jų vidaus rinkoje. Tokia padėtis leidžia manyti, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai turėtų puikią galimybę pardavimą perkelti į Bendriją, jeigu būtų panaikintos antidempingo priemonės.

(41)

PTL eksporto į trečiąsias šalis kainos apskritai buvo didesnės nei trijų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos už panašius modelius jų vidaus rinkoje. Tačiau jos buvo mažesnės už panašiai šaliai nustatytą normaliąją vertę. Nėra jokio pagrindo manyti, kad būtų kitaip eksporto į Bendriją atveju, jei priemonės būtų panaikintos. Todėl tai patvirtina išvadą, kad dempingas tęsiamas ar bent jau kartojasi dėl daugelio Kinijos eksporto.

(42)

Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo beveik to paties lygio kaip kainos Bendrijoje. Tačiau jeigu priemonės būtų panaikintos, Bendrijos rinka gali tapti dar patrauklesne eksportuojantiems Kinijos gamintojams.

(43)

PTL visų trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gamyba ir pardavimas vyko beveik visu pajėgumu. Naujos surinkimo linijos gali būti palyginti greitai įdiegtos, jei to reikėtų besiplečiančiai rinkai. Dėl to panaikinus priemones Kinijos gamintojai savo pajėgumus galėtų greitai padidinti. Tuo remiantis tikėtina, kad dempingas tęsis.

(44)

Kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 866/2005, galiojančių priemonių buvo vengiama produktus siunčiant per Vietnamą, Pakistaną ir Filipinus. Dėl to priemonės pradėtos taikyti ir nagrinėjamojo produkto siuntoms. Nustačius, kad vengiama priemonių pabrėžiamas eksportuojančių Kinijos gamintojų susidomėjimas Bendrijos pramone. Taigi tikėtina, kad Kinijos gamintojai panaikinus priemones didins eksporto apimtį. Kadangi PTL buvo eksportuojama dempingo kainomis (taikant priemones), pasibaigus priemonių galiojimo laikui tikėtina, kad dempingas tęsis, o eksporto apimtis padidės.

(45)

PTL nustatytas didelis dempingo lygis (virš 50 %). Bendrijos rinka buvo ir bus patraukli savo apimtimi ir didėjančia nagrinėjamojo produkto paklausa. Be to, rinkos patrauklumą sustiprina kainų lygis Bendrijoje, kuris yra gerokai didesnis nei KLR. Panaikinus priemones tikėtina, kad Kinijos gamintojai didins savo pajėgumus, kad galėtų pasinaudoti pasikeitusios rinkos situacija. Visi šie faktai rodo, kad panaikinus priemones yra didelė dempingo tęsimosi tikimybė.

3.   Išvada dėl dempingo tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės

(46)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad panaikinus priemones, tikėtina, jog dempingas tęsis.

D.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Analizė pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį

(47)

CFL-i gamina keturi Bendrijos gamintojai:

General Electric Zrt., Vengrija, gamybos įmonė Vengrijoje,

OSRAM GmbH, Vokietija, gamybos įmonės Vokietijoje ir Slovakijoje,

Philips Lighting B.V., Eindhovenas, Nyderlandai ir Philips Lighting Poland S.A, Pila, Lenkija,

Sylvania Lighting International, Vokietija, gamybos įmonė Jungtinėje Karalystėje.

(48)

Visi keturi bendradarbiaujantys gamintojai priklauso tarptautinėms grupėms ir aktyviai dalyvauja kuriant ir gaminant plataus asortimento produktus. Visi jie turi savas pardavimo ir platinimo sistemas Bendrijoje ir kitur pasaulyje.

(49)

Atliekant tyrimą pirmiau minėti gamintojai buvo tiriami pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Išsamūs rezultatai (žr. priedą) atspindi sudėtingą sektoriaus sandarą, kurio struktūros, atrodo, nuolat keičiasi ir skiriasi požiūriai, nes pagrindinis gamintojas (kalbant apie gamybos apimtį) pritaria tolesniam priemonių taikymui, o kiti tam nepritaria.

(50)

Pažymima, kad pirmiau minėtas didžiausias Bendrijos gamintojas (priede nurodytas kaip B bendrovė) pagamina maždaug 48 % Bendrijos produkcijos, taigi jo gamyba neabejotinai sudaro Bendrijos produkcijos didžiąją dalį. Be to, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrija gali imtis veiksmų net jei skundas atsiimamas, jei tai atitinka Bendrijos interesus. Ši taisyklė mutatis mutandis taip pat taikoma atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal kurią skundas visiškai neatsiimamas, tačiau pagrindinis Bendrijos gamintojas toliau pritaria taikomoms priemonėms. Jeigu gamintojas sudaro didžiąją Bendrijos pramonės dalį, o taip yra šiuo atveju, jo duomenys apie žalą yra tinkamiausi turimi duomenys.

(51)

Todėl atliekant žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo analizę, buvo analizuojama skundą palaikančios bendrovės padėtis. Priemonių poveikio kitiems Bendrijos gamintojams analizė pateikta dalyje „Bendrijos interesai“.

2.   Padėtis Bendrijos rinkoje

(52)

Bendrijos vartojimas nustatytas remiantis Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi ir Eurostato duomenimis apie importo iš nagrinėjamosios šalies ir kitų trečiųjų šalių apimtį, tam tikrais atvejais tinkamai pakoreguotas.

(53)

KN kodas 8539 31 90 gali būti taikomas ne tik nagrinėjamajam produktui, bet ir kitiems importuojamiems produktams. Todėl, remiantis suinteresuotųjų šalių pateiktais klausimyno atsakymais, skundo pateikėjo pateikta informacija, kuri buvo kryžmiškai patikrinta su Komisijos konfidencialia statistine informacija, nustatyta procentais išreikšta nagrinėjamojo produkto, kuriam taikomas šis kodas, importo apimtis. Kadangi tam tikrais atvejais būtų galima teigti, kad su KN kodu susiję duomenys galėtų tinkamai atspindėti nagrinėjamojo produkto importo apimtį ir vertę, vertinta atsargiai, t. y. kiekiai buvo sumažinti. Bet kokiu atveju, taikant atsargųjį metodą ar remiantis visais su KN kodu susijusiais duomenimis, išvados yra tos pačios. Tam tikri skaičiai toliau pateikiami kaip indeksai arba skliaustuose siekiant apsaugoti konfidencialią bendrovės informaciją ir (arba) statistinius duomenis (pvz., kaip pagal 10 arba 14 skaitmenų kodus gaunama informacija).

(54)

Bendrijos suvartojimo raida

1   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Bendrijos suvartojimas (mln. vienetų)

112

144

198

214

Indeksas (2003 = 100)

100

129

176

190

(55)

Nagrinėjamu laikotarpiu nagrinėjamojo produkto suvartojimas padidėjo 90 %. Vartojimo padidėjimą iš dalies lėmė nagrinėjamojo produkto importo, skirto vartotojams, padidėjimas. Į rinką pradėtos tiekti mažesnės CFL-i, panašios į klasikines kaitinamąsias lempas, ir dėl akivaizdaus naudotojų susidomėjimo (greičiausiai, dėl dizaino ir nedidelės kainos) jų paklausa gerokai padidėjo.

(56)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimties ir rinkos dalių raida pateikiama 2 lentelėje. Remiantis išplečiančio reglamento išvadomis, importuojamas produktas, kurio KN kodas yra 8539 31 90 ir kuris nuo 2003 m. iki priemonių taikymo pratęsimo buvo siunčiamas iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos, įtraukiamas į toliau pateiktą lentelę apie importą dempingo kainomis. Pabrėžiama, kad ši įtrauktis neturi poveikio pirmiau aprašytam tendencijų pobūdžiui. Kadangi Lisheng Electronics (žr. pirmiau) tarpinė peržiūra dar neužbaigta, daroma prielaida, kad pradinio tyrimo rezultatai (dempingo nenustatyta) taip pat taikomi priemonių galiojimo termino peržiūroje.

2   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Importo dempingo kaina apimtis

(dėl konfidencialumo pateikiamas tik indeksas)

100

148

262

335

Importo ne dempingo kaina apimtis

(dėl konfidencialumo pateikiamas tik indeksas)

100

147

194

205

Visas importas (tūkstančiais vienetų)

55 046

81 361

127 860

153 451

Importo dempingo kaina rinkos dalis

20–30 %

27–37 %

37–47 %

47–57 %

Importo ne dempingo kaina rinkos dalis

17–27 %

17–27 %

17–27 %

17–27 %

Vidutinės importo dempingo kainos

1,2–1,3 EUR

1,0–1,1 EUR

0,9–1,0 EUR

0,9–1,0 EUR

(57)

Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos importas iš KLR dempingo kaina padidėjo 235 %. Tuo tarpu importo dempingo kaina dalis, atsižvelgiant į Bendrijos suvartojimą, nuo 20–30 % padidėjo iki 47–57 %.

(58)

Importas ne dempingo kaina taip pat padidėjo Bendrijos rinkoje, nors ir ne tiek, kiek importas dempingo kaina. PTL importo ne dempingo kaina užimama Bendrijos rinkos dalis buvo 17–27 %, daug mažiau nei importo dempingo kaina rinkos dalis.

(59)

Apskritai importo iš KLR dempingo kaina ar ne dempingo kaina PTL užimama Bendrijos rinkos dalis buvo maždaug 72 %.

(60)

Priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti taikomas metodas yra toks pat, kaip aprašyta laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje. Į Bendriją eksportuojančių KLR gamintojų eksportuojama CFL-i rūšis (parduodama dempingo kaina) buvo palyginta su atitinkama skundą palaikančios bendrovės gaminama CFL-i rūšimi, o priverstinis kainų mažinimas išreikštas skundą palaikančios bendrovės kainų EXW sąlygomis procentais. Remiantis tuo nustatytas priverstinio kainų mažinimo lygis nuo 48,2 % iki 61,5 %.

(61)

Siekiant pateikti visą informaciją apie Bendrijos rinkos padėtį šioje peržiūroje taip pat buvo nagrinėtos nagrinėjamojo produkto importo iš kitų susijusių šalių tendencijos.

(62)

Importo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina keitėsi kaip nurodyta 3 lentelėje (pateikiami dviejų pagrindinių eksportuojančių šalių duomenys).

3   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Iš Malaizijos importuotas kiekis

1–2 mln. vienetų

0–1 mln. vienetų

1–2 mln. vienetų

2–3 mln. vienetų

Rinkos dalis

1–2 %

0–1 %

0–1 %

0–1 %

Vidutinės importo kainos

1,2–1,3 EUR

1,1–1,2 EUR

1,2–1,3 EUR

1,2–1,3 EUR

Iš Taivano importuotas kiekis

0–1 mln. vienetų

1–2 mln. vienetų

3–4 mln. vienetų

3–4 mln. vienetų

Rinkos dalis

0–1 %

0–1 %

1–3 %

1–3 %

Vidutinės importo kainos

0–1,0 EUR

0–1,0 EUR

0–1,0 EUR

0–1,0 EUR

Importo iš kitų pasaulio šalių kiekis

3–4 mln. vienetų

4–5 mln. vienetų

7–10 mln. vienetų

7–10 mln. vienetų

Rinkos dalis

3–4 %

2–3 %

4–5 %

4–5 %

Vidutinės importo kainos

1–1,1 EUR

1–1,1 EUR

1–1,1 EUR

1–1,1 EUR

(63)

Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos pastebėta, kad importas iš Malaizijos ir Taivano šiek tiek padidėjo. Apskritai nepaisant sėkmingo importo iš KLR patekimo į Bendrijos rinką, importas iš trečiųjų šalių galėjo įgyti tam tikrą rinkos dalį. Tačiau palyginti su importu iš KLR, importas iš trečiųjų šalių užima tik nedidelę dalį.

(64)

Dėl nedidelio importuojamo kiekio iš statistinių duomenų apie importą paimti faktai apie kainas tam tikrų šalių atžvilgiu laikomi netipiškais, nes jie akivaizdžiai neatitinka importo iš KLR kainų. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai galėjo gerokai nukrypti nuo kainų, kurias taikė eksportuojantys KLR gamintojai. NET jei šios kainos būtų laikomos tipiškomis, atsižvelgiant į ribotą turimą kiekį, Kinijos eksporto kainų pobūdį ir kiekį, tai neturėtų daryti jokio poveikio toliau pateiktiems nustatytiems faktams.

3.   Skundą palaikančios bendrovės ekonominė padėtis

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį buvo nagrinėjami visi svarbūs ekonominiai rodikliai, darę poveikį vienintelei tyrime dalyvaujančiai skundą palaikančiai bendrovei.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kad šie skaičiai yra susiję tik su viena bendrove, dėl konfidencialumo jie pateikiami kaip indeksai.

4   lentelė

Gamyba, veikiantys gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Gamyba

100

107

90

83

Turimi gamybos pajėgumai

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimo koeficientas

100

107

90

83

(67)

Atsižvelgiant į gamybos padidėjimą 2003–2004 m., skundą palaikančios bendrovės gamyba nuo 2004 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 22 %. Kadangi turimų gamybos pajėgumų lygis nekito, pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo kartu su gamybos koeficientu, t. y. nuo 2004 m. 22 %.

(68)

Gamyba (ir pajėgumų naudojimo koeficientas) sumažėjo dėl skundą palaikančios bendrovės gaminamų CFL-i lempų mažesnės pardavimo apimties Bendrijos rinkoje.

5   lentelė

Atsargos

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Atsargos

100

49

0

116

Visos pardavimo apimties Bendrijos rinkoje atsargos %

100

49

0

168

(69)

Kadangi šio gamintojo gaminamų CFL-i lempų paklausa sumažėjo (žr. pirmiau pateiktą konstatuojamąją dalį) Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Padidėjusias atsargas PTL galima paaiškinti iš dalies tuo, kad CFL-i lempos yra sezoninis produktas (daugiau parduodamas prieš pasidedant ir tamsiu metų laiku). Taigi atsargos 2005 m. ir PTL padidėjo iš dalies dėl sezoninių priežasčių. Tačiau taip iš dalies įvyko ir dėl mažesnės Bendrijoje PTL pagamintų CFL-i lempų pardavimo apimties.

(70)

Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų pardavimo apimtis, Bendrijos suvartojimo rinkos dalis ir augimas

6   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Pardavimo apimtis

100

102

103

83

Bendrijos suvartojimo rinkos dalis

100

80

59

44

Prekybos apyvartos augimas

100

101

93

74

(71)

Bendrijoje skundą palaikančios bendrovės pagamintų CFL-i lempų, skirtų Bendrijos rinkai, pardavimo apimtis vertinant absoliučiais skaičiais liko gana stabili pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Tačiau PTL pastebėtas 20 % pardavimo apimties sumažėjimas.

(72)

Bendrijoje skundą palaikančios bendrovės pagamintų CFL-i lempų rinkos dalis, atsižvelgiant į Bendrijos suvartojimą, sumažėjo.

7   lentelė

Pardavimo kainos

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Vidutinė pardavimo kaina

100

98

90

88

(73)

Vidutinė Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo 12 %.

8   lentelė

Užimtumas, darbo užmokestis ir našumas (vienam darbuotojui)

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Darbuotojai

100

97

90

82

Atlyginimai

100

97

90

85

Našumas (vieno gamyboje dirbančio darbuotojo pagamintų CFL-i lempų skaičius)

100

109

101

106

(74)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo dėl tiesioginio sumažėjusios Bendrijos produkcijos poveikio.

(75)

Atlyginimų sąnaudos sumažėjo kartu su mažėjančiu darbuotojų skaičiumi.

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos srityje dirbančių darbuotojų našumas išaugo 11 %, t. y. gamybos srityje dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei pagamintų CFL-i lempų vienetų skaičius.

(77)

Faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio skundą palaikančiai bendrovei, atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, negalima laikyti nereikšmingu.

(78)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, negalima daryti išvados, kad skundą palaikanti bendrovė visiškai atsigavo nuo ankstesnio dempingo.

9   lentelė

Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Ikimokestinis pardavimo pelnas Bendrijoje (% Bendrijos pardavimo)

100

126

38

–36

Viso turto grąža

100

110

36

–17

Grynųjų pinigų srautas

(% viso pardavimo)

100

94

57

1

(79)

Visi pirmiau pateikti veiklos rodikliai rodo mažėjančio pelningumo tendenciją. Pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais, pasibaigus nuosaikiai finansinei veiklai (po to, kai 2001 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės), skundą palaikančios bendrovės finansinė veikla buvo palanki. Tačiau dėl atsiradusios konkurencijos su importuotais KLR kilmės CFL-i, pardavimo apimtis bei vidutinės pardavimo kainos sumažėjo ir neigiamai veikė skundą palaikančios bendrovės finansinę veiklą. Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, per PTL skundą palaikanti bendrovė patyrė nuostolių.

10   lentelė

Investicijos ir gebėjimas padidinti kapitalą

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Investicijos

100

55

95

71

(80)

Apskritai, investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Taip pat reikėtų paminėti, kad, apskritai į nagrinėjamąjį produktą buvo investuojama mažai, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį turimi gamybos pajėgumai nepakito.

(81)

Skundą palaikanti bendrovė nenurodė jokių konkrečių problemų, susijusių su jos gebėjimu padidinti kapitalą.

(82)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo importas iš KLR, kuris iš dalies buvo vykdomas skundą palaikančios bendrovės finansinės veiklos, susijusios su Bendrijoje pagamintomis CFL-i lempomis, sąskaita. Pardavimo apimtis ir pardavimo vertė sumažėjo, o pelningumas sumažėjo iki tokio lygio, kad PTL buvo patirti nuostoliai.

(83)

Todėl aišku, jog nustojus galioti antidempingo priemonėms, finansinė skundą palaikančios bendrovės veikla, susijusi su Bendrijos gaminamomis CFL-i lempomis, pablogėtų.

4.   Skundą palaikančios bendrovės importo veikla

11   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Importuotų CFL-i lempų perpardavimas

100

323

346

941

Visa pardavimo pajamų dalis, gaunama perparduodant importuotas CFL-i lempas

100

104

104

188

(84)

Skundą palaikanti bendrovė teigė, kad siekdama apsiginti nuo importo konkurencijos ir išlaikyti savo dalį Bendrijos rinkoje, ji CFL-i lempas pradėjo importuoti iš nagrinėjamosios šalies.

(85)

Importo apimtis atitinka tik palyginti mažą viso pardavimo Bendrijos rinkoje apimties dalį.

5.   Skundą palaikančios bendrovės eksporto veikla

12   lentelė

 

2003 m.

2004 m.

2005 m.

PTL

Bendrijoje pagamintų CFL-i lempų pardavimas eksportui

100

68

46

60

Vidutinė Bendrijoje pagamintų ir eksportui parduotų CFL-i lempų kaina

100

96

102

87

(86)

Skundą palaikančios bendrovės eksporto veikla per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Tokią padėtį iš dalies galima paaiškinti tuo, kad skundą palaikanti bendrovė pakeitė CFL-i lempų tiekimo kai kurioms eksporto rinkoms vietą, ją iš Bendrijos gamybos vietos perkeldavo į arčiau eksporto rinkos esančią vietą.

(87)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė eksportuojamo vieneto kaina buvo pakankamai stabili, tačiau baigiantis PTL kainos pradėjo mažėti.

6.   Išvada dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

(88)

Tyrime buvo nustatyta, kad Kinijos eksportuotojų pajėgumai yra dideli ir juos galima lengvai padidinti. Be to, kainos Bendrijoje, palyginti su kitomis rinkomis, lieka patrauklios, o Kinijos eksportas platinamas nusistovėjusiais Bendrijos kanalais. Todėl panašu, kad Kinijos eksportas didėtų.

(89)

Iš nustatytos didelės dempingo ir priverstinio kainų mažinimo apimties, kaip ir mažų Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų, sprendžiama, kad pirmiau minėtas eksportas į Bendriją būtų parduodamas dempingo kainomis, kurios būtų mažesnės nei skundą palaikančios bendrovės kainos ir sąnaudos.

(90)

Toks bendras apimties ir kainų poveikis greičiausiai pablogintų skundą palaikančios bendrovės padėtį. Nepaisant to, kaip skundą palaikanti bendrovė reaguotų į tokią padėtį – ar mažindama pardavimą (taigi ir gamybą), ar kainas, ar viską kartu – finansinė padėtis vis vien labai nukentėtų.

(91)

Tyrime nebuvo išskirti jokie kiti veiksniai, kurie priverstų suabejoti galimu importo dempingo kaina poveikiu skundą palaikančios bendrovės padėčiai. Visų pirma, tikėtina, kad, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, importas iš Kinijos dempingo kaina labiau paplistų, nei importas iš kitų šaltinių, įskaitant kitus Bendrijos gamintojus ir Kinijos gamintoją, kuriam taikomas 0 % muitas. NET jeigu taip ir neatsitiktų, labai tikėtina, kad importo iš Kinijos dempingo kainomis dydis ir kainų lygis būtų toks, kad importas iš šaltinių, kurie parduoda ne dempingo kainomis, nenutrauktų priežastinio ryšio. Be to, nebuvo nustatyta jokių kitų veiksnių, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Visų pirma, nėra įrodymų, kad tinka nors viena iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje išvardytų veiksnių, o tuo labiau jie nėra tokie svarbūs, kad būtų nutrauktas dempingo ir žalos priežastinis ryšys.

(92)

Be to, negalima manyti, kad skundą palaikančios bendrovės importas turėtų kokios nors reikšmingos įtakos žalos tęsimosi tikimybei. Atsižvelgiant į tai buvo nustatyta, kad skundą palaikanti bendrovė importavo todėl, kad reikėjo sudaryti visą produkto asortimentą.

(93)

Todėl daroma išvada, kad pasibaigus importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės CFL-i taikomų antidempingo priemonių galiojimui, yra tikimybės, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

E.   BENDRJOS INTERESAI

1.   Preliminariosios pastabos

(94)

Pirmiausiai primenama, kad (žr. 50 konstatuojamąją dalį) pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog net ir atsiėmus skundą, Bendrija gali imtis veiksmų, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams. A fortiori tokia galimybe Bendrija gali pasinaudoti priemonių galiojimo termino peržiūroje, kurioje pagrindinis Bendrijos gamintojas toliau pritaria priemonėms, net jeigu kiti gamintojai prieštarauja tolesniam jų taikymui. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio nuostatomis, buvo išnagrinėta, ar toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones būtų palanku visai Bendrijai ir jei taip, kiek laiko. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių susijusių interesų vertinimu. Atliekant šį tyrimą analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos nuo 2001 m., todėl galima vertinti bet kokį pernelyg didelį dabartinių antidempingo priemonių neigiamą poveikį nagrinėjamosioms šalims.

(95)

Atsižvelgiant į tai buvo tiriama, ar, nepaisant išvadų apie tikimybę, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Bendrijos interesams.

2.   Skundą palaikančio Bendrijos gamintojo interesai

(96)

Kaip minėta D dalyje, yra tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(97)

Tikėtina, kad panaikinus priemones, veikla ir toliau būtų nuostolinga. Gaminančiose įmonėse šiuo metu dirba keli šimtai darbuotojų. Todėl skundą palaikančiam Bendrijos gamintojui būtų naudinga, kad importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina vėl būtų nustatytos antidempingo priemonės.

3.   Kitų Bendrijos gamintojų interesai

(98)

Apskritai reikėtų pabrėžti, kad taikomi muitai darė neigiamą poveikį visai Bendrijos gamintojų importo veiklai. Neskaitant su importavimu susijusių antidempingo muitų išlaidų, Bendrijos gamintojai dėl priemonių negalėjo didinti savo produkcijos asortimento, pardavimo ir nuo jo priklausančio pelningumo. Dėl to buvo pakenkta investicijoms, produkcijai, mokslinių tyrimų bei plėtros veiklai ir kitiems strateginiams sprendimams. Šie neigiami poveikiai yra svarbūs ir atliekant analizę į juos reikia atsižvelgti.

(99)

Primenama, kad A bendrovė paskelbė, kad be savo Europos produkcijos ji taip pat planuoja produktus įsigyti KLR. Todėl daroma išvada, kad šiam gamintojui nebūtų naudinga, jei priemonės būtų taikomos toliau.

(100)

Kiti du Bendrijos gamintojai (priede įvardyti kaip „C bendrovė“ ir „D bendrovė“) prieštaravo pakartotiniam priemonių nustatymui. Nors abi šios bendrovės įsigyja CFL-i lempas KLR, jos vis dar pakankamai daug gamina Bendrijoje. Todėl negali būti atmesta, kad antidempingo priemonės prieštarautų šių dviejų gamintojų interesams, ypač vidutinio laikotarpio perspektyvoje.

4.   Tiekėjų interesai

(101)

Keli tiekėjai, tiekiantys didelę viso tiekimo Bendrijos pramonei dalį, tyrime bendradarbiavo su Komisija. Visi, išskyrus vieną tiekėją, pritarė, kad priemonės būtų taikomos toliau ir baiminosi netekti verslo, jei Bendrijoje tektų nutraukti CFL-i gamybą. Bendrai sudėjus, šiems tiekėjams Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje dirbo keli šimtai darbuotojų.

(102)

Todėl galima daryti išvadą, kad tiekėjams būtų naudinga, kad importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina vėl būtų nustatytos antidempingo priemonės.

5.   Importuotojų (prekybininkų) ir mažmenininkų interesai

(103)

Komisija klausimynus nusiuntė aštuoniems nagrinėjamojo produkto importuotojams (prekybininkams). Atsakymus atsiuntė 3 importuotojai, kurie sudarė vos daugiau nei 1 % visos nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją apimties. Nagrinėjamasis produktas yra svarbus visoms trims bendrovėms, o nagrinėjamojo produkto apyvarta atitinka 10–70 % visos kiekvienos bendrovės apyvartos. Apyvarta turėjo padidėti, jei vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip buvo tikėtasi, būtų padidėjęs šio produkto suvartojimas. Apie save pranešė ir viena mažmeninės prekybos tinklų sektoriaus bendrovė.

(104)

Du importuotojai ir viena mažmeninei prekybai atstovaujanti bendrovė tvirtai pasisakė prieš tolesnį priemonių taikymą, o trečiasis importuotojas nurodė taikomų priemonių privalumus ir trūkumus. Visos trys bendrovės tvirtino, kad Bendrovė priklauso nuo nagrinėjamojo produkto importo iš KLR, nes Bendrijos produkcija neįmanoma patenkinti rinkos paklausos. Be to, jie pabrėžė, kad Bendrijos suvartojimas turėjo gerokai padidėti. Tačiau taip pat buvo pripažinta, kad dėl galiojančių priemonių prastos kokybės C kategorijos spektro lempos negalėjo užimti didelės Bendrijos rinkos dalies. Tai, kad vartotojams būtų sunku atskirti šias lempas nuo aukštesnės kokybės B kategorijos lempų, reiškia, kad panaikinus priemones, B kategorijos lempoms, kurios yra svarbiausios šių importuotojų verslui, atsirastų didelė konkurencija.

6.   Vartotojų interesai ir nagrinėjamojo produkto raida Bendrijos rinkoje

(105)

Kelios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad antidempingo muitai prieštarauja Bendrijos energijos taupymo politikos nuostatoms, nes dėl jų pernelyg padidėjo mažmeninės kainos vartotojams ir dėl to mažiau parduodama energiją taupančių lempų (CFL-i). Šiai nuomonei prieštaravo viena šalis, kuri tvirtino, kad nutraukus priemones būtų kenkiama Bendrijos aplinkos apsaugos politikai, nes Kinijoje gaminamose CFL(i) yra daugiau gyvsidabrio, todėl jas išmetus labiau kenkiama aplinkai nei Bendrijoje pagamintomis lempomis.

(106)

Antidempingo priemonėmis siekiama panaikinti nesąžiningai dėl importo į Bendriją, dempingo kainomis, įgytus konkurencinius privalumus. Todėl nustatyti ir toliau taikyti muitus, jei jų reikėtų, netrukdytų kitos Bendrijos politikos kryptys.

(107)

Tačiau tyrime paaiškėjo, kad nagrinėjamojo produkto suvartojimas ir paklausa Bendrijos rinkoje greitai išaugo ir panašu, kad paklausa padidėjo dėl to, kad Europos vartotojams vis labiau rūpi sumažinti savo energijos išlaidas ir taip prisidėti prie tvarios plėtros. Taip pat aišku, kad galiojančios priemonės daro didelę įtaką mažmeninėms nagrinėjamojo produkto kainoms Bendrijoje. Tai reiškia, kad vartotojai, kurie būtų galėję nuo kaitinamųjų lempų pereiti prie nagrinėjamojo produkto, negalėjo to padaryti dėl didelio šių produktų mažmeninės kainos skirtumo (kuris, be kita ko, dar labiau padidėjo dėl galiojančių priemonių). Todėl šiuo atveju nagrinėjant Bendrijos interesus reikėtų taip pat atsižvelgti į pakankamą nagrinėjamojo produkto tiekimo į rinką kiekį ir prieinamas kainas.

(108)

Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į Bendrijos politiką skatinti energiją taupančias lempas, kuria tik dar labiau sustiprinami pirmiau minėti argumentai.

(109)

Turint omenyje galimą rinkos raidą, labai tikėtina, kad toliau taikant priemones vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu didelė našta tektų vartotojams.

(110)

Atsakydamas į atskleistus faktus, skundą palaikantis Bendrijos gamintojas įrodinėjo, kad galiojančios priemonės neturėjo reikšmingo poveikio kylančioms vartotojų kainoms Bendrijoje. Kalbant apie tokį argumentą turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad nors nustačius priemones kai kurių modelių vartotojų kainos sumažėjo, negalima neigti, kad 66 % muitai, kurių taikymo sritis buvo praplėsta importui, vykdomam vengiant priemonių, turėjo turėti poveikį kylančioms kainoms. Be to, remiantis skundą palaikančios bendrovės duomenimis, valstybėje narėje, kurioje yra didžiausia Bendrijos mažmeninė rinka, trijų iš penkių modelių kainos buvo didesnės 2006 m. nei 2001 m. pradžioje. Bendrovės, priede nurodytos kaip A bendrovės, teigimu, nebuvo aišku, ar skundo pateikėjas atsiėmė skundą. Kaip nurodyta pirmiau, skundą palaikantis Bendrijos gamintojas palaikė skundą.

(111)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad priemonėmis prieštaraujama Bendrijos interesams, nes Bendrijos gamintojams trūksta pajėgumų tenkinti paklausą ir todėl, siekiant užtikrinti pasiūlą rinkoje, būtina importuoti.

(112)

Antidempingo priemonėmis nesiekiama nei uždrausti importo, nei riboti CFL(i) tiekimo į Bendrijos rinką. Kaip minėta pirmiau, taikomos priemonės importui neigiamos įtakos nedarė. Priešingai – dėl padidėjusio vartojimo importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo vertinant absoliučiais skaičiais ir rinkos dalimi. Tačiau aišku, kad vidutinės trukmės laikotarpiu toliau taikomų priemonių poveikis pasiūlai gali būti didesnis.

(113)

Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad taikomos priemonės iškraipo Bendrijos rinkos konkurenciją, nes tik kai kurios įmonės gali įsigyti CFL(i) lempas iš KLR gamintojų, kuriems taikomas nulinis arba labai mažas muitas. Kitos įmonės turi tik labai nedidelį priėjimą prie rinkos, nes jos gali importuoti tik iš eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomi dideli muitai.

(114)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrindinio reglamento 21 straipsnyje nurodyta būtinybė pašalinti žalingo dempingo prekybą iškreipiantį poveikį. Todėl nustačius priemones bus galima atsverti dėl dempingo atsiradusį eksportuotojų privalumą. Taip muitais bus galima suvienodinti Bendrijos gamintojų, trečiųjų šalių eksportuotojų, nagrinėjamosios šalies, kurioje nebuvo nustatyta dempingo, eksportuotojų ir eksportuotojų, kurie, kaip nustatyta, vykdė dempingą, sąlygas. Tai, kad vieniems eksportuotojams taikomi didesni muitai nei kitiems, paprasčiausiai reiškia, kad skirtingiems eksportuotojams nustatyti skirtingi dempingo skirtumai, todėl nėra jokios importuotojų, kurie naudojasi įvairiais KLR šaltiniais, diskriminacijos arba jų konkurencijos iškraipymo. Be to, tyrime buvo nustatyta, kad Bendrijos įmonėms CFL(i) gali tiekti įvairūs Bendrijos gamintojai, taip pat nagrinėjamosios šalies ir trečiųjų šalių gamintojai, o įrodymų, kuriais būtų pagrįstas tvirtinimas, kad kai kurios įmonės negali naudotis rinka, pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia daryti išvadą, kad toliau taikant priemones bus daromas didelis poveikis vartotojams (kis mažmeninės kainos ir pasiūla) ypač vidutinės trukmės ir tolimoje ateityje.

7.   Išvada apie Bendrijos interesus ir priemonių taikymo trukmė

(115)

Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei pašalinti žalingo dempingo prekybą iškreipiantį poveikį ir vienam gamintojui, kuris pagamina didelę Bendrijos gamybos dalį ir kuris, kaip nustatyta tyrime, patyrė žalingo dempingo poveikį. Visgi yra svarių aplinkybių, į kurias atsižvelgus daroma išvada, kad Bendrijai būtų naudinga priemonių nebetaikyti; pati Bendrijos pramonė, siekdama patenkinti greitai augančią paklausą, labai priklauso nuo importo iš KLR; kai kurie Bendrijos gamintojai patys nepritaria tolesniam priemonių taikymui ir nustatyta, kad priemonės daro didelę įtaką vartotojų kainoms, taigi ir jų pasirinkimui perkant CFL(i) arba mažiau veiksmingesnes kaitinamąsias lempas.

(116)

Atsižvelgiant į visus susijusius interesus, daroma išvada, kad atitinkami interesai būtų suderinti, jei priemonės būtų nutrauktos. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes dėl gamintojo, pritariančio tolesniam priemonių taikymui, interesų, reikėtų pastebėti, kad palyginus juos su aptariamais interesais, ypač kitų Bendrijos gamintojų interesais, Bendrijai tik artimiausiu metu būtų palanku toliau taikyti priemones iki kito koregavimo laikotarpio. Todėl būtų tikslinga priemones toliau taikyti tik vienerius metus iki jų galiojimo pabaigos. Vėliau tikėtinas neigiamas poveikis vartotojams ir kitoms įmonėms nebūtų proporcingas Bendrijos gamintojų naudai, kurią jie gautų iš taikomų priemonių.

F.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(117)

Pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti priemones nutraukti po vienerių metų, buvo pranešti visoms šalims. Be to, joms buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos po atskleidimo galėjo pareikšti savo pastabas. Po atskleidimo nebuvo gauta nė vienos pastabos, dėl kurios būtų galima keisti šiame reglamente priimtas išvadas.

(118)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, antidempingo muitų taikymas turėtų būti nutrauktas po vienerių metų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms išlydžio lempoms, veikiančioms esant kintamajai srovei (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei), su vienu ar keliais stiklo vamzdeliais, kurių visi apšvietimo elementai ir elektroniniai komponentai yra pritvirtinti prie lempos pagrindo ar į jį įmontuoti, klasifikuojamoms KN kodu ex 8539 31 90 (TARIC kodas 8539319095), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Antidempingo muitas

(%)

Papildomas TARIC kodas

Changzhou Hailong Electronics & Light Fixtures Co., Ltd Luoyang, Changzhou, Jiangsu Changzhou 213104

Kinijos Liaudies Respublika

59,5

A234

City Bright Lighting (Shenzhen), Ltd, Shenzhen

Kinijos Liaudies Respublika

17,1

A235

Deluxe Well Enterprises Ltd Block 17–18, Hong Qiao Tao Industrial Zone Bao An Yuan Shenzhen

Kinijos Liaudies Respublika

37,1

A236

Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd Xiamen

Kinijos Liaudies Respublika

0,0

A237

Philips & Yaming Lighting Co., Ltd 1805 Hu Yi Highway Malu Jia Ding District Shangai 201801

Kinijos Liaudies Respublika

32,3

A238

Sanex Electronics Co., Ltd 1 Xiangyang Road, Xiangcheng Town, Xiangcheng District, Suzhou, Jiangsu,

Kinijos Liaudies Respublika

20,2

A239

Shenzhen Zuoming Electronic Co. Ltd Shenzhen Guangdong

Kinijos Liaudies Respublika

8,4

A240

Zhejiang Sunlight Group Co., Ltd 129 Fengshan Road, Zhejiang Shangyu 213104

Kinijos Liaudies Respublika

35,3

A241

Visoms kitoms bendrovėms

66,1

A999

3.   Galutinio 66,1 % antidempingo muito, taikomo Kinijos kilmės importui, taikymo sritis išplečiama ir taikoma to paties produkto, minėto 1 pastraipoje, siunčiamo iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos, deklaruoto arba nedeklaruoto kaip Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos kilmės (TARIC kodas 8539319092), importui.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis galioja vienerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. AMADO


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 195, 2001 7 19, p. 8. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006 (OL L 244, 2006 9 7, p. 1).

(3)  OL L 38, 2001 2 8, p. 8.

(4)  OL L 145, 2005 6 9, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006.

(5)  OL C 167, 2006 7 19, p. 13.

(6)  OL C 217, 2006 9 8, p. 2.


PRIEDAS

A bendrovė

a)   Importuotas kiekis

Per PTL A bendrovė iš nagrinėjamosios šalies importavo nuo 50 iki 60 mln. CFL-i lempų. Vertinant pagal Bendrijos rinkoje parduotą apimtį, A bendrovė importavo 70–80 % savo parduotos apimties. Sprendžiant pagal vertę, importuoti produktai atnešė mažiau pajamų. Nors importuota apimtis buvo beveik tris kartus didesnė už pagamintą apimtį Bendrijoje, importas sudarė tik šiek tiek daugiau nei 50 % visų A bendrovės pajamų, gaunamų iš pardavimo Bendrijoje.

b)   Ryšys su nagrinėjamojoje šalyje veikiančiais eksportuojančiais gamintojais

A bendrovei priklauso du susiję eksportuojantys gamintojai, veikiantys nagrinėjamojoje šalyje. Didžiąją A bendrovės importo dalį sudaro importas iš šių dviejų susijusių eksportuojančių gamintojų. PTL abu šie eksportuojantys gamintojai į EB eksportavo 47 % savo produkcijos.

c)   Apsaugos (laikinas) ar strateginis (ilgalaikis) su importu susijęs veiksmų planas

A bendrovė priėmė ilgalaikį strateginį sprendimą produktus įsigyti nagrinėjamojoje šalyje, kad pirkėjams galėtų pasiūlyti visą produktų asortimentą.

d)   Gamyba Bendrijoje

A bendrovė yra antras didžiausias CFL-i gamintojas Bendrijoje, kuris nagrinėjamąjį produktą gaminti ir parduoti įdarbina beveik 600 asmenų. A bendrovės teigimu, jos gamykloje bus įdiegtos kitos dvi gamybos linijos, o tai leis pagaminti 15–20 mln. vienetų daugiau ir taip beveik per pusę padidinti dabartinius gamybos pajėgumus. Naujosios gamybos linijos skirtos nagrinėjamojo produkto gamybai.

Kaip ir kitų gamintojų Bendrijoje, A bendrovės veikla Bendrijoje iš esmės yra surinkti iš kelių šaltinių gaunamas sudedamąsias dalis. Šiuo atveju šiek tiek mažiau nei pusė šių sudedamųjų dalių gaunama Bendrijoje. Kilmės taisyklės reglamentuojamos muitinės teisės aktais, būtent Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (1), nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą, ypač jo 22–27 straipsniais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto muitų klasifikacija skiriasi nuo importuotų sudedamųjų dalių klasifikacijos. Perklasifikuojama dėl to, kad šios sudedamosios dalys iš esmės pakeičiamos. Remiantis šiais argumentais ir per tyrimą surinkta informacija būtų galima daryti išvadą, kad A bendrovės gaminami nagrinėjamieji produktai yra Bendrijos kilmės.

e)   Būstinės ir pagrindinių akcininkų vieta

A bendrovė yra didelės Europos bendrovių grupės, kurios būstinės yra Bendrijoje, skyrius.

f)   Mokslinių tyrimų ir plėtros departamentų vieta

Pagrindinis A bendrovės mokslinių tyrimų ir plėtros centras yra įsikūręs vienoje valstybėje narėje. Be to, didžioji mokslinių tyrimų ir plėtros centrų, visų pirma tų, kurie yra susiję su gamybos proceso raida, dalis yra įsikūrusi netoli gamybos įmonių, t. y. kitoje valstybėje narėje ir nagrinėjamojoje šalyje.

B bendrovė

a)   Importuotas kiekis

Per PTL B bendrovė iš nagrinėjamosios šalies importavo nuo 11 iki 18 mln. CFL-i lempų. Vertinant pagal Bendrijos rinkoje parduotą apimtį, per PTL B bendrovė importavo 20–30 % savo parduotos apimties.

Sprendžiant pagal vertę, importuoti produktai atnešė mažiau pajamų. Pajamos iš importuotų produktų sudarė 15–20 % visų pajamų.

b)   Ryšys su nagrinėjamojoje šalyje veikiančiais eksportuojančiais gamintojais

B bendrovei priklauso vienas eksportuojantis gamintojas, veikiantis nagrinėjamojoje šalyje. Šio susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai PTL buvo maždaug 40 mln. vienetų arba šiek tiek mažiau nei B bendrovės gamybos pajėgumai jos gamyklose Bendrijoje. Tačiau PTL B bendrovė CFL-i importavo ne iš susijusio eksportuojančio gamintojo, o iš nepriklausomų eksportuojančių gamintojų.

Vienas nagrinėjamosios šalies nepriklausomas eksportuojantis gamintojas, kurio gamybos pajėgumai yra dideli ir kuris daug parduoda Bendrijai, teigė, kad B bendrovė parodė susidomėjimą įsigyti jo įmonę. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad B bendrovė neturėtų būti įtraukta į Bendrijos gamybos apibrėžtį, nes ji parodė susidomėjimą įsigyti nagrinėjamoje šalyje veikiančių nepriklausomų eksportuojančių gamintojų įmones ir todėl toliau būtų apsaugota nuo žalingo dempingo jai įsigijus vieną ar kitą įmonę. Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais, todėl į jį neatsižvelgta.

c)   Apsaugos (laikinas) ar strateginis (ilgalaikis) su importu susijęs veiksmų planas

B bendrovės nuomone, jos importas – tai apsaugos priemonė. Bendrovė teigia, kad jos importas yra laikino pobūdžio ir jį pakeistų Bendrijoje pagamintos CFL-i. Iš tiesų pasibaigus PTL B bendrovė pradėjo diegti naujus pajėgumus vienoje iš savo gamyklų Bendrijoje.

d)   Gamyba Bendrijoje

B bendrovė yra didžiausia gamintoja Bendrijoje. Joje dirba maždaug 700 asmenų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą. Kaip ir kitų gamintojų Bendrijoje, B bendrovės veikla Bendrijoje iš esmės yra surinkti iš kelių šaltinių gaunamas sudedamąsias dalis. Šiuo atveju beveik visos sudedamosios dalys gaunamos Bendrijoje.

e)   Būstinės ir pagrindinių akcininkų vieta

B bendrovė yra didelės Europos bendrovių grupės, kurios būstinės yra Bendrijoje, skyrius.

f)   Mokslinių tyrimų ir plėtros departamentų vieta

Pagrindinis B bendrovės mokslinių tyrimų ir plėtros centras yra įsikūręs vienoje valstybėje narėje. Be to, kai kurie mokslinių tyrimų ir plėtros centrai, visų pirma tie, kurie yra susiję su gamybos proceso raida, yra įsikūrę netoli gamybos įmonių, t. y. dviejose kitose valstybėse narėse (įskaitant sudedamosioms dalims) ir nagrinėjamojoje šalyje.

C bendrovė

a)   Importuotas kiekis

Nagrinėjamuoju laikotarpiu C bendrovė iš nagrinėjamosios šalies importavo nuo 3 iki 7 mln. lempų. Vertinant pagal Bendrijos rinkoje parduotą apimtį, C bendrovė importavo 30–40 % savo parduotos apimties.

Sprendžiant pagal vertę, importuoti produktai atnešė mažiau pajamų. Importuoti produktai tesudarė 20–30 % visų pajamų.

b)   Ryšys su nagrinėjamojoje šalyje veikiančiu eksportuojančiu gamintoju

C bendrovei priklauso vienas nagrinėjamojoje šalyje veikiantis susijęs eksportuojantis gamintojas, kuris importuoja didžiąją dalį. Šio susijusio eksportuojančio gamintojo pajėgumai buvo maždaug penkis kartus didesni už C bendrovės gamybos pajėgumus Bendrijoje veikiančioje gamykloje.

c)   Apsaugos (laikinas) ar strateginis (ilgalaikis) su importu susijęs veiksmų planas

C bendrovės teigimu, tai yra ilgalaikis strateginis sprendimas įsigyti produktus nagrinėjamojoje šalyje, kad pirkėjams galėtų pasiūlyti visą produktų asortimentą. Atsižvelgiant į nedideles pirkimo kainas ir nedideles transportavimo sąnaudas, bendrovė mano neturėsianti jokio ekonominio pranašumo gamindama tokio tipo nagrinėjamąjį produktą EB ir tokia apimtimi, kad būtų patenkinti poreikiai.

d)   Gamyba Bendrijoje

C bendrovėje dirba maždaug 450 asmenų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą. Didžioji jų dalis dirba vienoje valstybėje narėje veikiančiose gamyklose. C bendrovės gamybos Bendrijoje esmė – surinkti iš kelių šaltinių gaunamas sudedamąsias dalis. Mažiau nei pusė šių sudedamųjų dalių gaunama Bendrijoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto muitų klasifikacija skiriasi nuo importuotų sudedamųjų dalių klasifikacijos. Perklasifikuojama dėl to, kad šios sudedamosios dalys iš esmės pakeičiamos. Remiantis šiais argumentais ir per tyrimą surinkta informacija, padaryta išvada, kad C bendrovės gaminamas nagrinėjamasis produktas yra Bendrijos kilmės.

e)   Būstinės ir pagrindinių akcininkų vieta

C bendrovė yra didelės bendrovių grupės, kurios būstinės yra trečiojoje šalyje, skyrius. Tačiau C bendrovės būstinės, veikiančios kaip atskiras juridinis asmuo, yra įsikūrusios Bendrijoje.

Nors C bendrovė yra tarptautinės grupės, kurios būstinė yra trečiojoje šalyje, narė, ji yra visiškai kompetentinga priimti visus verslo sprendimus, susijusius su Bendrijos rinkai skirtų CFL-i gamybos, importo ir pardavimo strategija.

f)   Mokslinių tyrimų ir plėtros departamentų vieta

Pagrindinis C bendrovės nagrinėjamojo produkto mokslinių tyrimų ir plėtros centras yra įsikūręs vienoje valstybėje narėje. Be to, tam tikra su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusi veikla vykdoma trečiojoje šalyje įsikūrusioje būstinėje. Moksliniai tyrimai ir plėtra, ypač susiję su gamybos procesu, vykdomi netoli gamybos įmonių, t. y. Bendrijoje ir nagrinėjamojoje šalyje.

D bendrovė

a)   Importuotas kiekis

Nagrinėjamuoju laikotarpiu D bendrovė iš nagrinėjamosios šalies importavo nuo 2 iki 3 mln. vienetų lempų. Vertinant pagal Bendrijos rinkoje parduotą apimtį, D bendrovė importavo 50–60 % savo parduotos apimties.

Sprendžiant pagal vertę, importuoti produktai atnešė mažiau pajamų. Pajamos iš importuotų produktų sudarė mažiau nei 40–50 % visų pajamų.

b)   Ryšys su nagrinėjamojoje šalyje veikiančiais eksportuojančiais gamintojais

D bendrovei nepriklauso nė vienas eksportuojantis gamintojas, veikiantis nagrinėjamojoje šalyje. Iš nagrinėjamosios šalies importuojami produktai gaunami iš nepriklausomų eksportuojančių gamintojų.

c)   Apsaugos (laikinas) ar strateginis (ilgalaikis) su importu susijęs veiksmų planas

D bendrovės teigimu, tai yra ilgalaikis strateginis sprendimas produktus įsigyti nagrinėjamojoje šalyje, kad pirkėjams ji galėtų pasiūlyti visą produktų asortimentą. Bendrovė mano neturėsianti jokio ekonominio pranašumo gamindama tokio tipo nagrinėjamąjį produktą EB ir tokia apimtimi, kad būtų patenkinti poreikiai.

d)   Gamyba Bendrijoje

D bendrovėje dirba 35–85 asmenys, gaminantys ir parduodantys nagrinėjamąjį produktą. Didžioji jų dalis dirba Bendrijoje veikiančioje gamykloje. Jos gamybos esmė – surinkti sudedamąsias dalis, kurių mažiau nei pusė gaunama ES. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto muitų klasifikacija skiriasi nuo importuotų sudedamųjų dalių klasifikacijos. Perklasifikuojama dėl to, kad šios sudedamosios dalys iš esmės pakeičiamos. Remiantis šiais argumentais ir per tyrimą surinkta informacija, padaryta išvada, kad D bendrovės gaminamas nagrinėjamasis produktas yra Bendrijos kilmės.

e)   Būstinės ir pagrindinių akcininkų vieta

PTL D bendrovė priklausė privačiai investicinei grupei. Tačiau, pasibaigus PTL, D bendrovę įsigijo trečiojoje šalyje veikiantis lempų gamintojas. D bendrovės įmonių būstinė yra Bendrijoje.

f)   Mokslinių tyrimų ir plėtros departamentų vieta

Visi D bendrovės mokslinių tyrimų ir plėtros centrai yra Bendrijoje.


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).


17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1206/2007

2007 m. spalio 16 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. spalio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).


PRIEDAS

prie 2007 m. spalio 16 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

64,1

MK

31,4

TR

117,9

ZZ

71,1

0707 00 05

EG

151,2

JO

162,5

MK

25,2

TR

160,4

ZZ

124,8

0709 90 70

TR

120,2

ZZ

120,2

0805 50 10

AR

64,4

TR

87,8

UY

81,6

ZA

56,5

ZZ

72,6

0806 10 10

BR

254,2

TR

134,8

US

284,6

ZZ

224,5

0808 10 80

AU

188,0

CA

101,5

CL

17,7

NZ

83,4

US

96,4

ZA

78,5

ZZ

94,3

0808 20 50

CN

71,2

TR

127,4

ZA

84,6

ZZ

94,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/23


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1207/2007

2007 m. spalio 16 d.

keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (1), ypač į jo 53 straipsnį ir 80 straipsnio b dalį,

kadangi:

(1)

Jeigu kuris nors vyną gaminančios valstybės narės specialiomis nuostatomis reglamentuojamas metodas yra taikomas tradiciškai, ta valstybė narė, nukrypdama nuo įprastos taisyklės, suteikdama specialų leidimą ir tinkamai kontroliuodama, gali leisti, kad rūšinis vynas pkr būtų gaminamas vieną ar kelis vyno sektoriaus produktus, kurie nėra kilę iš to konkretaus regiono, kurio pavadinimas suteiktas vynui, įdedant į pagrindinį produktą, iš kurio gaunamas vynas. Siekiant užtikrinti, kad baigus taikyti šią Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002 (2) 31 straipsnio 3 dalyje numatytą nuostatą, nebūtų pakenkta ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms, reikėtų pratęsti šios nuostatos taikymo terminą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 753/2002 II priede pateikiamas vynuogių veislių pavadinimų ir jų sinonimų su geografine nuoroda, kuriuos galima vartoti vynų etiketėse, sąrašas. Šį priedą reikia suderinti su atitinkamais Rumunijos vartojamais terminais.

(3)

Dėl administracinės naštos ir siekiant išvengti prekybos sunkumų, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 753/2002.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 753/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)

31 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

b punkto antroje pastraipoje data „2007 m. rugpjūčio 31 d.“ pakeičiama data „2008 m. rugpjūčio 31 d.“;

b)

trečiojoje pastraipoje data „2007 m. rugpjūčio 31 d.“ pakeičiama data „2008 m. rugpjūčio 31 d.“;

2)

II priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(2)  OL L 118, 2002 5 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 382/2007 (OL L 95, 2007 4 5, p. 12).


PRIEDAS

„II PRIEDAS

Vynuogių veislių pavadinimų ir jų sinonimų su geografine nuoroda (1), kuriuos galima naudoti vynų etiketėse pagal 19 straipsnio 2 dalį, sąrašas

 

Veislės pavadinimas arba jo sinonimai

Šalys, galinčios vartoti veislės pavadinimą arba vieną iš jo sinonimų (2)

1

Agiorgitiko

Graikija°

2

Aglianico

Italija°, Graikija°, Malta°

3

Aglianicone

Italija°

4

Alicante Bouschet

Graikija°, Italija°, Portugalija°, Alžyras°, Tunisas°, Jungtinės Valstijos°, Kipras°, Pietų Afrika

N.B. Pavadinimas „Alicante“ negali būti atskirai vartojamas vynui apibūdinti.

5

Alicante Branco

Portugalija°

6

Alicante Henri Bouschet

Prancūzija°, Serbija (8), Juodkalnija (8)

7

Alicante

Italija°

8

Alikant Buse

Serbija (6), Juodkalnija (6)

9

Auxerrois

Pietų Afrika°, Australija°, Kanada°, Šveicarija°, Belgija°, Vokietija°, Prancūzija°, Liuksemburgas°, Nyderlandai°, Jungtinė Karalystė°

10

Barbera Bianca

Italija°

11

Barbera

Pietų Afrika°, Argentina°, Australija°, Kroatija°, Meksika°, Slovėnija°, Urugvajus°, Jungtinės Valstijos°, Graikija°, Italija°, Malta°

12

Barbera Sarda

Italija°

13

Blauburgunder

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (16-28-115), Austrija (14-16), Kanada (16-115), Čilė (16-115), Italija (16-115)

14

Blauer Burgunder

Austrija (13-16), Serbija (24-115), Juodkalnija (24-115), Šveicarija

15

Blauer Frühburgunder

Vokietija (58)

16

Blauer Spätburgunder

Vokietija (115), Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (13-28-115), Austrija (13-14), Bulgarija (115), Kanada (13-115), Čilė (13-115), Rumunija (115), Italija (13-115)

17

Blaufränkisch

Čekijos Respublika (55), Austrija°, Vokietija, Slovėnija (Modra frankinja, Frankinja), Vengrija, Rumunija (22, 55, 67, 71)

18

Borba

Ispanija°

19

Bosco

Italija°

20

Bragão

Portugalija°

21

Budai

Vengrija°

22

Burgund Mare

Rumunija (17, 55, 67, 71)

23

Burgundac beli

Serbija (136), Juodkalnija (136)

24

Burgundac Crni

Kroatija°

25

Burgundac crni

Serbija (14-115), Juodkalnija (14-115)

26

Burgundac sivi

Kroatija°, Serbija°, Juodkalnija°

27

Burgundec bel

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°

28

Burgundec crn

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (13-16-115)

29

Burgundec siv

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°

30

Busuioacă de Bohotin

Rumunija

31

Cabernet Moravia

Čekijos Respublika°

32

Calabrese

Italija (90)

33

Campanário

Portugalija°

34

Canari

Argentina°

35

Carignan Blanc

Prancūzija°

36

Carignan

Pietų Afrika°, Argentina°, Australija (38), Čilė (38), Kroatija°, Izraelis°, Marokas°, Naujoji Zelandija°, Tunisas°, Graikija°, Prancūzija°, Portugalija°, Malta°

37

Carignan Noir

Kipras°

38

Carignane

Australija (36), Čilė (36), Meksika, Turquie, Jungtinės Amerikos Valstijos

39

Carignano

Italija°

40

Chardonnay

Pietų Afrika°, Argentina (95), Australija (95), Bulgarija°, Kanada (95), Šveicarija°, Čilė (95), Čekijos Respublika°, Kroatija°, Vengrija (41), Indija, Izraelis°, Moldavija°, Meksika (95), Naujoji Zelandija (95), Rumunija°, Rusija°, San Marinas°, Slovakija°, Slovėnija°, Tunisas°, Jungtinės Amerikos Valstijos (95), Urugvajus°, Serbija, Juodkalnija, Zimbabvė°, Vokietija°, Prancūzija, Graikija (95), Italija (95), Liuksemburgas° (95), Nyderlandai (95), Jungtinė Karalystė, Ispanija, Portugalija, Austrija°, Belgija (95), Kipras°, Malta°

41

Chardonnay Blanc

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Vengrija (40)

42

Chardonnay Musqué

Kanada°

43

Chelva

Ispanija°

44

Corinto Nero

Italija°

45

Cserszegi fűszeres

Vengrija°

46

Děvín

Čekijos Respublika°

47

Devín

Slovakija

48

Duna gyöngye

Vengrija

49

Dunaj

Slovakija

50

Durasa

Italija°

51

Early Burgundy

Jungtinės Valstijos°

52

Fehér Burgundi, Burgundi

Vengrija (133)

53

Findling

Vokietija°, Jungtinė Karalystė°

54

Frâncușă

Rumunija

55

Frankovka

Čekijos Respublika° (17), Slovakija (56), Rumunija (17, 22, 67, 71)

56

Frankovka modrá

Slovakija (55)

57

Friulano

Italija

58

Frühburgunder

Vokietija (15), Nyderlandai°

59

Galbenă de Odobești

Rumunija

60

Girgenti

Malta (61, 62)

61

Ghirgentina

Malta (60, 62)

62

Girgentina

Malta (60, 61)

63

Graciosa

Portugalija°

64

Grasă de Cotnari

Rumunija

65

Grauburgunder

Vokietija, Bulgarija, Vengrija°, Rumunija (66)

66

Grauer Burgunder

Kanada, Rumunija (65), Vokietija, Austrija

67

Grossburgunder

Rumunija (17, 22, 55, 71)

68

Iona

Jungtinės Valstijos°

69

Kanzler

Jungtinė Karalystė°, Vokietija

70

Kardinal

Vokietija°, Bulgarija°

71

Kékfrankos

Vengrija, Rumunija (17, 22, 55, 67)

72

Kisburgundi kék

Vengrija (115)

73

Korinthiaki

Graikija°

74

Leira

Portugalija°

75

Limnio

Graikija°

76

Maceratino

Italija°

77

Maratheftiko (Μαραθεύτικο)

Kipras

78

Mátrai muskotály

Vengrija°

79

Medina

Vengrija°

80

Monemvasia

Graikija

81

Montepulciano

Italija°

82

Moravia dulce

Ispanija°

83

Moravia agria

Ispanija°

84

Moslavac

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (85), Serbija°, Juodkalnija°

85

Mozler

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (84)

86

Mouratón

Ispanija°

87

Müller-Thurgau

Pietų Afrika°, Austrija°, Vokietija, Kanada, Kroatija°, Vengrija°, Serbija°, Juodkalnija°, Čekijos Respublika°, Slovakija°, Slovėnija°, Šveicarija°, Liuksemburgas, Nyderlandai°, Italija°, Belgija°, Prancūzija°, Jungtinė Karalystė, Australija°, Bulgarija°, Jungtinės Valstijos°, Naujoji Zelandija°, Portugalija

88

Muškát moravský

Čekijos Respublika°, Slovakija

89

Nagyburgundi

Vengrija°

90

Nero d‘Avola

Italija (32)

91

Olivella nera

Italija°

92

Orange Muscat

Australija°, Jungtinės Valstijos°

93

Pálava

Čekijos Respublika, Slovakija

94

Pau Ferro

Portugalija°

95

Pinot Chardonnay

Argentina (40), Australija (40), Kanada (40), Čilė (40), Meksika (40), Naujoji Zelandija (40), Jungtinės Valstijos (40), Tukija°, Belgija (40), Graikija (40), Nyderlandai, Italija (40)

96

Pölöskei muskotály

Vengrija°

97

Portoghese

Italija°

98

Pozsonyi

Vengrija (99)

99

Pozsonyi Fehér

Vengrija (98)

100

Radgonska ranina

Slovėnija°

101

Rajnai rizling

Vengrija (104)

102

Rajnski rizling

Serbija (103-106-109), Juodkalnija (103-106-109)

103

Renski rizling

Serbija (102-106-109), Juodkalnija (102-106-109), Slovėnija° (104)

104

Rheinriesling

Bulgarija°, Austrija, Vokietija (106), Vengrija (101), Čekijos Respublika (112), Italija (106), Graikija, Portugalija, Slovėnija (103)

105

Rhine Riesling

Pietų Afrika°, Australija°, Čilė (107), Moldavija°, Naujoji Zelandija°, Kipras, Vengrija°

106

Riesling renano

Vokietija (104), Serbija (102-103-109), Juodkalnija (102-103-109), Italija (104)

107

Riesling Renano

Čilė (105), Malta°

108

Riminèse

Prancūzija°

109

Rizling rajnski

Serbija (102-103-106), Montenegro (102-103-106)

110

Rizling Rajnski

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°, Kroatija°

111

Rizling rýnsky

Slovakija°

112

Ryzlink rýnský

Čekijos Respublika (104)

113

Santareno

Portugalija°

114

Sciaccarello

Prancūzija°

115

Spätburgunder

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (13-16-28), Serbija (14-25), Juodkalnija (14-25), Bulgarija (16), Kanada (13-16), Čilė, Vengrija (72), Moldavija°, Rumunija (16), Italija (13-16), Jungtinė Karalystė, Vokietija (16)

116

Štajerska Belina

Kroatija°, Slovėnija°

117

Subirat

Ispanija

118

Terrantez do Pico

Portugalija°

119

Tintilla de Rota

Ispanija°

120

Tinto de Pegões

Portugalija°

121

Torrontés riojano

Argentina°

122

Trebbiano

Pietų Afrika°, Argentina°, Australija°, Kanada°, Kipras°, Kroatija°, Urugvajus°, Jungtinės Valstijos, Izraelis, Italija, Malta

123

Trebbiano Giallo

Italija°

124

Trigueira

Portugalija

125

Verdea

Italija°

126

Verdeca

Italija

127

Verdelho

Pietų Afrika°, Argentina, Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinės Valstijos, Portugalija

128

Verdelho Roxo

Portugalija°

129

Verdelho Tinto

Portugalija°

130

Verdello

Italija°, Ispanija°

131

Verdese

Italija°

132

Verdejo

Ispanija°

133

Weißburgunder

Pietų Afrika (135), Kanada, Čilė (134), Vengrija (52), Vokietija (134, 135), Austrija (134), Jungtinė Karalystė°, Italija

134

Weißer Burgunder

Vokietija (133, 135), Austrija (133), Čilė (133), Šveicarija°, Slovėnija, Italija

135

Weissburgunder

Pietų Afrika (133), Vokietija (133, 134), Jungtinė Karalystė, Italija

136

Weisser Burgunder

Serbija (23), Juodkalnija (23)

137

Zalagyöngye

Vengrija°

Paaiškinimas:

:

terminai skliaustuose

:

nuoroda į veislės sinonimą

:

„°“

:

nėra sinonimų

:

paryškinti terminai

:

2 stulpelis

:

vynuogių veislės pavadinimas

3 stulpelis

:

šalis, kurios pavadinimas atitinka veislę, ir nuorodą į veislę

:

neparyškinti terminai

:

2 stulpelis

:

vynuogių veislės sinonimas

3 stulpelis

:

šalies, kurioje vartojamas vynuogių veislės sinonimas, pavadinimas.“


(1)  Šių veislių pavadinimai ir jų sinonimai, išversti arba būdvardžio forma, visiškai arba iš dalies atitinka geografines nuorodas, vartojamas vynui apibūdinti.

(2)  Šioms šalims šiame priede nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas leidžiama taikyti tik vynams su geografine nuoroda, pagamintiems administraciniuose vienetuose, kuriuose atitinkamas veisles leidžiama auginti šio reglamento įsigaliojimo metu pagal šių šalių nustatytas to vyno gamybos ir pateikimo sąlygas.

Paaiškinimas:

:

terminai skliaustuose

:

nuoroda į veislės sinonimą

:

„°“

:

nėra sinonimų

:

paryškinti terminai

:

2 stulpelis

:

vynuogių veislės pavadinimas

3 stulpelis

:

šalis, kurios pavadinimas atitinka veislę, ir nuorodą į veislę

:

neparyškinti terminai

:

2 stulpelis

:

vynuogių veislės sinonimas

3 stulpelis

:

šalies, kurioje vartojamas vynuogių veislės sinonimas, pavadinimas.“


17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1208/2007

2007 m. spalio 16 d.

nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999 dėl grąžinamųjų išmokų už pieną ir pieno produktus, pristatytus 2007 m. birželio 1–14 d., nustatymo to reglamento 36 ir 44 straipsniuose nurodytais tiekimo atvejais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 14 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. birželio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 660/2007, nustatančiame eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje (2), nuo 2007 m. birželio 15 d. nebenumatyta skirti grąžinamųjų išmokų už pieną bei pieno produktus ir maisto produktus, pristatytus kaip nurodyta 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (3), 36 ir 44 straipsniuose.

(2)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 37 straipsnį valstybės narės gali leisti eksportuotojams taikyti tvarką, pagal kurią paskutinę mėnesio dieną nustatomas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas kiekvieną mėnesį pakraunamiems produktams 36 ir 44 straipsniuose nurodytais tiekimo atvejais. Tačiau neįmanoma nustatyti grąžinamosios išmokos dydžio, taikomo pieno ir pieno produktams, pristatytiems pagal nustatytą tvarką 2007 m. birželio 1–14 d.

(3)

Neturėtų būti pažeista teisė gauti grąžinamąsias išmokas už produktus, pristatytus pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 37 straipsnyje nurodytą tvarką iki Reglamento (EB) Nr. 660/2007 įsigaliojimo. Todėl siekiant nustatyti tas grąžinamąsias išmokas reikia nustatyti datą, kuria reikia remtis, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999 37 straipsnio 2 dalies.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999 37 straipsnio 2 dalies, 2007 m. birželio 14 d. yra laikoma data, kurią nustatomas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas pieno ir pieno produktams, pristatytiems 2007 m. birželio 1–14 d., to reglamento 36 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose bei 44 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, laikantis to reglamento 37 straipsnyje nurodytos tvarkos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2007 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1152/2007 (OL L 258, 2007 10 4, p. 1).

(2)  OL L 155, 2007 6 15, p. 26.

(3)  OL L 102, 1999 4 17, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1001/2007 (OL L 226, 2007 8 30, p. 9).