12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/3

(1)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) 3 straipsnio 1 dalies b punktą Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) finansuoja intervencines priemones, skirtas reguliuoti žemės ūkio rinką.

(2)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 8 straipsnį žemės ūkio produktų, saugomų valstybiniuose intervenciniuose sandėliuose, nuvertėjimas turi būti taikomas tokių produktų supirkimo metu. Nuvertėjimo procentas neviršija skirtumo tarp supirkimo kainos ir numatomos konkretaus produkto realizavimo kainos. Toks procentas turi būti nustatomas kiekvienam produktui prieš prasidedant finansiniams metams. Be to, Komisija gali apriboti nuvertėjimą supirkimo metu iki tam tikros procento dalies, tačiau ši dalis negali būti mažesnė kaip 70 % bendro nuvertėjimo.

(3)

2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (3), VIII priedo 1, 2 ir 3 punktuose yra nustatytos nuvertėjimo apskaičiavimo taisyklės.

(4)

Tam tikriems produktams turėtų būti nustatyti koeficientai, kuriuos intervencinės agentūros turi taikyti 2008 finansiniais metais mėnesinėms šių produktų supirkimo vertėms, kad minėtos agentūros galėtų nustatyti nuvertėjimo dydžius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/5

(1)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) 3 straipsnio 1 dalies b punktą intervencines priemones, skirtas reguliuoti žemės ūkio rinką, finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF).

(2)

2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (3), 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad finansinės išlaidos, susijusios su valstybių narių patirtomis išlaidomis kaupiant lėšas, skirtas produktams pirkti, nustatomos pagal minėto reglamento IV priede nustatytas apskaičiavimo taisykles remiantis Bendrijoje galiojančia vienoda palūkanų norma.

(3)

Ši Bendrijoje galiojanti vienoda palūkanų norma atitinka EURIBOR terminuotų trijų mėnesių ir dvylikos mėnesių palūkanų normos vidurkį, nustatomą per šešis mėnesius iki valstybėms narėms pateikiant informaciją, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 IV priedo I punkto 2 dalies pirmoje pastraipoje, šias palūkanas paskirstant vieno trečdalio ir dviejų trečdalių santykiu. Ši norma turi būti nustatoma kiekvienų Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansinių metų pradžioje.

(4)

Tačiau jei kurios nors valstybės narės nurodyta palūkanų norma yra mažesnė už Bendrijai atskaitiniu laikotarpiu nustatytą vienodą palūkanų normą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 884/2006 IV priedo I punkto 2 dalies antra pastraipa šiai valstybei narei nustatoma speciali palūkanų norma. Jeigu valstybė narė iki metų pabaigos nepateikė informacijos apie savo palūkanų išlaidų vidutinę normą, Komisija šiai valstybei narei nustato palūkanų normą, lygią Bendrijai nustatytai vienodai palūkanų normai.

(5)

Remiantis valstybių narių Komisijai perduotais pranešimais, reikėtų, atsižvelgiant į šiuos įvairius faktorius, nustatyti palūkanų normas, taikomas EŽŪGF 2008 finansiniams metams.

(6)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

a)

3,0 % speciali palūkanų norma taikoma Čekijos Respublikoje;

b)

3,4 % speciali palūkanų norma taikoma Švedijoje;

c)

3,7 % speciali palūkanų norma taikoma Graikijoje;

d)

3,8 % speciali palūkanų norma taikoma Austrijoje;

e)

3,9 % speciali palūkanų norma taikoma Prancūzijoje, Suomijoje ir Lietuvoje;

f)

4,0 % speciali palūkanų norma taikoma Airijoje;

g)

4,1 % speciali palūkanų norma taikoma Italijoje;

h)

4,3 % Bendrijos vienoda palūkanų norma taikoma valstybėms narėms, kurioms specifinė palūkanų norma nebuvo nustatyta.

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/7

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 29 straipsnyje numatyta galimybė paremti neprivalomą vyno distiliavimą geriamajam alkoholiui gaminti. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1623/2000 (2) numatytos šio distiliavimo taikymo taisyklės, o to reglamento 63a straipsnio 10 dalyje – į distiliavimo gamyklą pristatyto vyno galutinis distiliavimo terminas.

(2)

Tam tikrų valstybių narių vyno gamintojai 2006–2007 vyno metų sutartyse nurodė distiliavimui skirtą tūrį, kuris smarkiai viršija paprastai sutartyse nurodomą tūrį. Dėl šios priežasties distiliavimo gamyklų pajėgumai yra išnaudoti, todėl užbaigti distiliavimą iki numatyto termino bus neįmanoma. Tam, kad padėtis būtų ištaisyta, reikėtų vienu mėnesiu pailginti distiliavimui skirtą laikotarpį.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/8

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje b punkte išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 318/2006 reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/10

(1)

2007 m. liepos mėn. 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 900/2007 dėl 2007–2008 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2) reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 900/2007, 8 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2007 m. spalio 11 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/11

(1)

2007 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1060/2007, skelbiančiame nuolatinį konkursą perparduoti eksportui Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinių agentūrų laikomą cukrų (2), reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1060/2007, 4 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2007 m. spalio 10 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/12

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/14

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/16

(1)

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančioje Direktyvą 2001/34/EB (1), reikalaujama geriau organizuoti Bendrijos lygiu investuotojų prieigą prie informacijos apie emitentus, siekiant aktyviai skatinti Europos kapitalo rinkų integraciją.

(2)

Direktyva 2004/109/EB valstybių narių kompetentingos institucijos yra įpareigojamos parengti gaires, siekiant dar labiau palengvinti viešą prieigą prie informacijos, kuri turi būti atskleista pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (2), pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB (3), ir pagal Direktyvą 2004/109/EB, taip pat sukurti bendrą visų valstybių narių elektroninį tinklą (toliau – elektroninis tinklas) arba elektroninių tinklų platformą, kurie jungtų skirtingus mechanizmus, nacionaliniu lygmeniu nustatytus tokiai informacijai saugoti (toliau – saugojimo mechanizmai).

(3)

Valstybių narių kompetentingos institucijos Europos vertybinių popierių reguliavimo komitete (CESR), įsteigtame Komisijos sprendimu 2001/527/EB (4), 2006 m. birželio 30 d. priėmė ir pateikė Komisijai nuomonę, kurioje jos pareiškė teikiančios pirmenybę paprastam elektroniniam tinklui, jungiančiam saugojimo mechanizmus. Prie tokio tinklo galima būtų prisijungti naudojantis įprasta sąsaja, kurioje būtų pateikiamas visų bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, Bendrijoje sąrašas ir kuri nukreiptų naudotojus į atitinkamo saugojimo mechanizmo tinklavietę. Todėl atitinkami duomenys būtų ir toliau saugomi nacionaliniu lygmeniu, nereikėtų kurti bendros infrastruktūros, kurioje kartotųsi visa susijusi informacija, sukaupta nacionaliniu lygmeniu, ir kuri reikalautų papildomų išlaidų.

(4)

Šiame etape derėtų nurodyti savanoriškus standartus, suteikiant reikalingo lankstumo saugojimo mechanizmams, kad juos būtų galima pritaikyti prie darbo elektroniniame tinkle.

(5)

Pageidautina, kad saugojimo mechanizmus būtų galima sujungti tarpusavyje elektroniniu būdu, kad investuotojai ir suinteresuotosios šalys galėtų lengvai naudotis informacija apie Bendrijos bendroves, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Siekiant greičiau sukurti tokį elektroninį tinklą, turėtų būti atsižvelgiama į paprastas sąlygas, pavyzdžiui, tokias, kokias siūlo valstybių narių kompetentingos institucijos. Vientisame tinkle taip pat turėtų būti sudaryta galimybė teikti pridėtinės vertės paslaugas investuotojams.

(6)

Siekiant sudaryti sąlygas investuotojams naudotis finansine informacija apie bendroves, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turėtų būti raginama saugojimo mechanizmuose, kur įmanoma, integruoti atitinkamą finansinę informaciją, kurią atskleidė emitentai pagal kitus Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus.

(7)

Siekiant sudaryti galimybes pradėti veiksmingai diegti elektroninius tinklus, kompetentingos valstybių narių institucijos, dalyvaudamos CESR veikloje ir glaudžiai bendradarbiaudamos su subjektais, atsakingais už saugojimo mechanizmus, turėtų būti raginamos parengti tinklo valdymo susitarimą, kuriame būtų numatytos svarbiausios sąlygos elektroniniams tinklams kurti, funkcionuoti ir finansuoti, taip pat institucijos, kuri būtų įpareigota kasdien tvarkyti tinklą, skyrimo tvarka.

(8)

Svarbu suteikti subjektui, atsakingam už saugojimo mechanizmus galimybę laisvai priimti sprendimus savo kainodaros politikos klausimais, siekiant užtikrinti jų finansinį perspektyvumą. Kartu jie neturėtų savo kainodaros politikoje nustatyti skirtingas kainas elektroninio tinklo naudotojams ir naudotojams, kurie turi prieigą prie saugojimo mechanizmo nacionaliniu lygmeniu.

(9)

Tam, kad elektroninis tinklas tinkamai funkcionuotų, taip pat siekiant užtikrinti, kad tinklo naudotojams Bendrijoje būtų teikiamos panašios paslaugos, nacionaliniu lygmeniu būtina nustatyti būtinus kokybės standartus, kurie bus taikomi reglamentuojamos informacijos saugojimui. Svarbu, kad subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmus užtikrintų pakankamą saugumą duomenis perduodant, saugant ir gaunant. Taip pat svarbu sukurti sistemas, kurios užtikrintų informacijos, kaupiamos saugojimo mechanizmuose, šaltinio ir turinio tikrumą. Siekiant sudaryti galimybę daryti automatines elektronines kaupiamos informacijos santraukas, žymėti datą ir laiką ir kitaip tvarkyti kaupiamą informaciją, subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmus, turėtų apsvarstyti galimybę naudoti atitinkamus formatus ir šablonus. Be to, siekiant sudaryti sąlygas gauti informaciją, kurią saugo galutinis naudotojas, turėtų būti teikiamos atitinkamos paieškos sistemos ir techninės pagalbos paslaugos. Tam, kad būtų užtikrintas sistemos vientisumas, kuo labiau turėtų būti suvienodinami standartai, taikomi tinkle veikiantiems saugojimo mechanizmams ir institucijai, įsteigtai kasdien tvarkyti tinklo platformą.

(10)

Būtų naudinga taikyti laipsniškas priemones siekiant užtikrinti, kad saugojimo mechanizmų elektroninis tinklas ilgainiui galėtų atitikti emitentų ir investuotojų lūkesčius, visų pirma suteikti jiems galimybę naudotis virtualaus „vieno langelio“ principu finansinei informacijai, kurią atskleidė bendrovės, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gauti. Todėl reikėtų išnagrinėti galimus sprendimus, skirtus patobulinti šį tinklą ateityje. Siekiant užtikrinti, kad bus išlaikyta sąsaja su iš pradžių sukurtu tinklu, tokį nagrinėjimą per CESR turėtų atlikti valstybių narių kompetentingos institucijos. Dirbant šį darbą turėtų būti išnagrinėta bent jau galimybė susieti šį elektroninį tinklą su elektroniniu tinklu, kurį kuria nacionaliniai įmonių registrai, numatyti 1968 m. kovo 9 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (5).

(11)

Siekiant suteikti Komisijai galimybę atidžiai stebėti padėtį ir įvertinti būtinybę imtis tolesnių priemonių, įskaitant galimybę priimti įgyvendinimo priemones pagal Direktyvos 2004/109/EB 22 straipsnio 2 dalį, valstybės narės turėtų būti paragintos pateikti Komisijai atitinkamą informaciją,

1.

Šios rekomendacijos tikslas yra paskatinti valstybes nares stengtis užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių siekiant veiksmingai sujungti oficialiai nustatytus mechanizmus, skirtus centralizuotai saugoti reglamentuojamą informaciją, kaip numatyta Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje (toliau – saugojimo mechanizmai), į vieną Bendrijos elektroninį tinklą, kaip numatyta tos direktyvos 22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkte (toliau – elektroninis tinklas).

2.1.

Valstybės narės turėtų sudaryti galimybes kurti ir plėtoti elektroninį tinklą jo pradinėje stadijoje paskirdamos kompetentingas institucijas, numatytas Direktyvos 2004/109/RB 24 straipsnyje, kurios Europos vertybinių popierių reguliavimo komitete (CESR), įsteigtame Sprendimu 2001/527/EB, parengtų susitarimą dėl elektroninio tinklo valdymo (toliau – valdymo susitarimas). Saugojimo mechanizmai turėtų glaudžiai bendradarbiauti rengiant tą susitarimą.

Valstybės narės turėtų paskirti subjektą, kuriam būtų suteiktos teisės sudaryti šį susitarimą. Paskirdamos tokį subjektą jos turėtų atsižvelgti į subjektų, atsakingų už saugojimo mechanizmus, kompetentingų institucijų ar kitų susijusių subjektų atitinkamus įgaliojimus.

2.2.

Valdymo susitarime turėtų būti aptariami bent jau šie klausimai:

2.3.

Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad saugojimo mechanizmai atitiktų valdymo susitarimo nuostatas.

a)

centrinę taikomąją tarnybinę tinklo stotį ir centrinę duomenų bazę, kuriose pateikiamas visų emitentų sąrašas su bendra sąsaja ir kurios suteikia galimybę galutiniam naudotojui kiekvieno emitento atžvilgiu prisijungti prie saugojimo mechanizmo, kuriame saugoma informacija, susijusi su tuo emitentu;

b)

bendrą prieigos tašką galutiniams naudotojams, prie kurio galima prisijungti arba per centrinį tašką, arba kiekviename saugojimo mechanizme atskirai;

c)

sąsajos kalbos direktoriją, prieinamą galutiniam naudotojui bendrame prieigos taške, kuriame naudojamos komunikacinės kalbos, kurias nacionaliniu lygmeniu patvirtino už mechanizmus atsakingi subjektai, dalyvaujantys elektroniniame tinkle;

d)

prieigą prie visų dokumentų, kuriuos galima gauti nacionaliniu lygmeniu saugojimo mechanizmuose, prisijungusiuose prie elektroninio tinklo, įskaitant, jei yra, informaciją, kurią atskleidė emitentai pagal Direktyvą 2003/6/EB, Direktyvą 2003/71/EB ir kitus Bendrijos aktus ar nacionalinę teisę;

e)

galimybę toliau naudoti duomenis, kuriuos galima gauti elektroniniame tinkle, jei įmanoma.

4.1.

Subjektams, atsakingiems už saugojimo mechanizmus, turėtų būti sudaromos galimybės kurti savo kainodaros politiką. Tačiau jie neturėtų savo kainodaros politikoje nustatyti skirtingas kainas galutiniams naudotojams, kurie prisijungia prie savo informacijos tiesiogiai per atitinkamą nacionalinį prieigos tašką, ir naudotojams, kurie prisijungia netiesiogiai per bendrą prieigos tašką, teikiamą elektroniniame tinkle.

4.2.

Subjektai, atsakingi už saugojimo mechanizmus, turėtų apsvarstyti galimybę suteikti nemokamą prieigą investuotojams ar suinteresuotosioms šalims prie reglamentuojamos informacijos, bent jau tam tikrą laikotarpį po to, kai ją paskelbia emitentas.

4.3.

4.1 ir 4.2 punktai nėra susiję su pridėtinės vertės paslaugų, kurias teiktų subjektai, atsakingi už saugojimo mechanizmus, ar bet kuri trečioji šalis, naudojanti informaciją, kurią galima gauti elektroniniame tinkle, teikimu.

5.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad saugojimo mechanizmai, dalyvaujantys elektroniniame tinkle, atitinka standartus, lygiaverčius pavyzdiniams standartams, išdėstytiems šiame skyriuje.

Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad institucija, minima 2.2 punkto d papunktyje, paskirta pagal valdymo susitarimą, atitiktų standartus, išdėstytus 2 ir 3 dalyje.

6.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie patys standartai, kurie taikomi emitentams, kaip numatyta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, būtų taikomi ir asmenims, kurie pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, kaip numatyta tos direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje.

7.1.

Saugojimo mechanizme turėtų būti įdiegti patikimi apsaugos mechanizmai, skirti užtikrinti informacijos perdavimo priemonių, kuriomis naudojantis sukuriamas ryšys tarp emitento ir mechanizmo, apsaugą ir užtikrinti pateikiamos informacijos šaltinio tikrumą.

7.2.

Saugumo tikslais subjektui, atsakingam už saugojimo mechanizmą, turėtų būti suteikiama teisė riboti naudojamas informacijos perdavimo priemones ir turėtų būti paliekama galimybė bent jau gauti elektronines laikmenas per emitentui prieinamą sistemą.

Bet kuriuo atveju informacijos perdavimo priemonių, kurias ketinama naudoti, tipai turėtų būti lengvai prieinami, plačiai naudojami ir juos turėtų būti paprasta gauti maža kaina.

8.1.

Saugojimo mechanizmuose informacija turėtų būti laikoma saugiu elektroniniu formatu, taip pat juose turėtų būti taikomi tinkami apsaugos mechanizmai, skirti duomenų klastojimo ir nelegalios prieigos rizikai mažinti.

8.2.

Saugojimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad jame saugoma iš emitento gauta reglamentuojama informacija yra išsami ir kad reglamentuojamos informacijos turinys ją saugant nekeičiamas.

Tuo atveju, kai subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, priima informacijos rinkmeną per informacijos perdavimo priemones, išskyrus elektronines, subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų užtikrinti, kad konvertuojant dokumentus į elektroninius dokumentus informacijos turinys liks tokios pat apimties ir nepakeistas – kaip emitentas atsiuntė iš pradžių.

8.3.

Informacija, kuri buvo atsiųsta į saugojimo mechanizmą ir buvo rodoma, neturėtų būti išimta iš saugojimo mechanizmo. Jei informaciją reikia papildyti ar pataisyti, ištaisytoje ar papildytoje informacijos dalyje turėtų būti nurodytas pakeistasis elementas, ši dalis turėtų būti pavadinta pataisa ar papildymu.

9.1.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų galėti patvirtinti saugomą informaciją. Tai reiškia, kad subjektas, atsakingas už mechanizmą, turėtų galėti atlikti saugomų dokumentų automatinį patikrinimą dėl nustatytų standartų laikymosi techniniu požiūriu, dėl jų formatų užbaigtumo ir tikslumo.

9.2.

Saugojimo mechanizme turėtų būti naudojamos sistemos, skirtos elektroninio perdavimo trikdžiams nustatyti ir pateikti pageidavimą persiųsti bet kokius duomenis, kurių jis negali gauti iš siuntėjo.

10.1.

Saugojimo mechanizme turėtų būti sukurtos apsaugos sistemos, siekiant užtikrinti, kad jo teikiamomis paslaugomis nuolat galės naudotis tik emitentai ir galutiniai vartotojai – 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Kiekvienas saugojimo mechanizmas, atsižvelgiant į jo sistemų ypatybes ir savitas darbo sąlygas, turėtų nusistatyti tam tikrus reikalavimus.

Sistemų pajėgumas, būtent jų tarnybinių tinklo stočių pajėgumas ir prieinamų dažnių diapazonas, turėtų būti pakankamas tikėtiniems emitentų pageidavimas, susijusiems su informacijos pateikimu, ir galutinių naudotojų pageidavimams, susijusiems su saugomos informacijos prieiga, įvykdyti.

10.2.

Turėtų būti sudarytos galimybės trumpam laikotarpiui sustabdyti prieigą prie saugojimo mechanizmo sistemų, kai tai reikalinga būtiniems taisymo darbams atlikti arba šio mechanizmo paslaugoms patobulinti. Kai įmanoma, apie tokius trikdžius turėtų būti pranešama iš anksto.

12.1.

Saugojimo mechanizmas technologiniu požiūriu turėtų būti nepriklausomas ir turėtų turėti pakankamai atsarginių įrenginių, kad per tinkamą laikotarpį galėtų sutvarkyti ir atkurti savo paslaugas.

12.2.

Kiekvienam saugojimo mechanizmui reikės įvertinti šių atsarginių sistemų pobūdį atsižvelgiant į konkrečias naudojamos sistemos ypatybes.

13.1.

Saugojimo mechanizmas turėtų turėti patikimas sistemas, skirtas užtikrinti pateikiamos informacijos šaltinio tikrumą. Saugojimo mechanizmas turėtų turėti įrodymų, kad jo gaunama informacija yra iš autentiško šaltinio. Saugojimo mechanizmas turėtų patvirtinti, kad bet kokios reglamentuojamos finansinės informacijos, kurią jis gauna, tiesioginis šaltinis yra asmuo ar subjektas, įsipareigojęs pateikti informaciją, arba jo įgaliotas asmuo ar subjektas.

13.2.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti, kas gavo dokumentus. Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų patvirtinti, kad informacijos pateikimas galioja, arba atmesti pateikimą, paaiškindamas atmetimo priežastis, taip pat neturi būti galimybės nepripažinti, kad informacija buvo siųsta.

16.1.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų galėti automatiškai padaryti elektroninės informacijos santrauką ir pažymėti datą bei laiką.

16.2.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų būti įpareigotas pareikalauti, kad informacija būtų teikiama iš anksto nustatytais formatais ir šablonais, kurie suteiktų galimybę naudoti tiesioginio duomenų apdorojimo technologiją.

Jei bus nustatyti konkretūs formatai, subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, vis tiek turėtų naudoti atviros struktūros sistemas informacijai pateikti ir turėtų pripažinti bent:

Jei bus nustatyti šablonai, subjektai, atsakingu už saugojimo mechanizmus, turėtų užtikrinti, kad jie bus lengvai prieinami, taip pat, esant galimybei, jie turėtų būti suderinti su šablonais, kuriuos tokiai pat reglamentuojamai informacijai pateikti naudoja kompetentingos institucijos.

16.3.

Kai informacija patenka į saugojimo mechanizmą, joje turėtų būti pažymima data ir laikas, nepaisant to, ar kompetentinga institucija informaciją tikrino prieš jai patenkant į saugojimo mechanizmą (ex ante patikrinimas), ar tikrins ją po to (ex post patikrinimas).

18.1.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų pateikti visas galimas kalbines informacijos versijas, kurias pateikė emitentas, ir suteikti galimybę jomis naudotis. Tačiau galimybė naudotis visomis kalbinėmis versijomis nereiškia, kad subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų išversti informaciją į kitas kalbas, kuriomis emitentas informacijos nepateikė.

18.2.

Saugojimo mechanizme esančioje paieškos sistemoje turėtų būti galima naudotis ta kalba, dėl kurios susitarė valstybės narės kompetentingos institucijos, ir bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

19.1.

Saugojimo mechanizmas prieigos prie saugomos informacijos tikslais turėtų naudoti atviros struktūros sistemas. Kuriant sistemas saugojimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad naudojant jo sistemas bus galima techninė sąveika su kitais saugojimo mechanizmais toje pačioje ar kitose valstybėse narėse.

19.2.

Informaciją iš saugojimo mechanizmo galutiniai naudotojai turėtų gauti kaip galima greičiau, kiek tai įmanoma techniniu požiūriu, atsižvelgiant į saugojimo mechanizmo struktūras ir veikimo procedūras. Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, neturėtų sąmoningai užtęsti proceso.

19.3.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų užtikrinti galutiniams naudotojams nuolatinę prieigą prie visos saugomos reglamentuojamos informacijos, atsižvelgiant į sąlygas, apibūdintas 10 punkte.

19.4.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų teikti naudotojams techninės pagalbos paslaugas. Kiekvieno subjekto, atsakingo už mechanizmą, teikiamos pagalbos lygį reikia nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

20.1.

Reglamentuojama informacija, saugoma saugojimo mechanizme, turėtų būti saugoma tokiu formatu, kuris suteiktų naudotojui galimybę nesudėtingai peržiūrėti, parsisiųsti ir spausdinti visą reglamentuojamos informacijos turinį, kad ir kur naudotojas būtų. Tačiau galimybė gauti reglamentuojamą informaciją nereiškia, kad subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų pateikti spausdintines kopijas su šia informacija.

20.2.

Saugojimo mechanizmas turėtų suteikti naudotojams galimybę ieškoti saugomos informacijos, ją užsisakyti ir teikti užklausas apie ją.

20.3.

Saugojimo mechanizmas turėtų užfiksuoti pakankamai informacinių nuorodų, susijusių su gaunama reglamentuojama informacija. Tokiose informacinėse nuorodose turėtų būti nurodyta bent jau ši informacija:

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų tvarkyti reglamentuojamą informaciją ir skirstyti ją į kategorijas, atsižvelgiant bent jau į punktus, išvardytus pirmoje pastraipoje.

Subjektui, atsakingam už saugojimo mechanizmą, turėtų būti suteikiama galimybė reikalauti, kad pateikiant reglamentuojamą informaciją emitentai pateiktų reikalingas informacines nuorodas.

Subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų sugretinti šias kategorijas su kitais saugojimo mechanizmais, ypač kai kalbama apie reglamentuojamos informacijos rūšį, atsižvelgiant į susitarimą, minėtą šios rekomendacijos II skyriuje.

20.4.

Subjektui, atsakingam už saugojimo mechanizmą, turėtų būti suteikiama galimybė reikalauti, kad emitentai naudotų iš anksto nustatytus rinkmenų formatus ir šablonus. Bet kuriuo atveju saugojimo mechanizmas turėtų pripažinti bent:

Jei bus nustatyti šablonai, subjektas, atsakingas už saugojimo mechanizmą, turėtų užtikrinti, kad jie bus lengvai prieinami, taip pat, esant galimybei, jie turėtų būti suderinti su šablonais, kuriuos tokiai pat reglamentuojamai informacijai pateikti naudoja kompetentingos institucijos.

21.

Valstybės narės turėtų paskatinti kompetentingas institucijas iki 2010 m. rugsėjo 30 d. per CESR parengti atitinkamas tolesnės elektroninio tinklo plėtros gaires.

22.

Šiose gairėse ypač turėtų būti išnagrinėta, be kita ko, atliekant sąnaudų ir naudos analizę, galimybė reikalauti:

Suderintos paieškos sistemos, minėtos pirmos pastraipos a punkte, turėtų bent jau suteikti galimybę:

Gairėse taip pat turėtų būti sudaryti bendri sąrašai siekiant sukurti subkategorijų žymenis atsižvelgiant į prekybos sritį ir reglamentuojamos informacijos rūšį.

23.

Valstybės narės raginamos iki 2008 m. gruodžio 31 d. pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi remiantis šia rekomendacija.

24.

Ši rekomendacija yra skirta valstybėms narėms.

12.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/23