11.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/1

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 390/2007 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Taivano kilmės peroksosulfatams (persulfatams), šiuo metu klasifikuojamiems KN kodais 2833 40 00 ir ex 2842 90 80.

(2)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(3)

Nustačius importuojamiems JAV, KLR ir Taivano kilmės persulfatams laikinuosius antidempingo muitus, kai kurios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas. Be to, šalims, kurios prašė jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina siekiant padaryti galutines išvadas.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems JAV, KLR ir Taivano kilmės persulfatams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(5)

Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija išsamiau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir analizavo Bendrijos naudotojo pateiktus klausimyno atsakymo duomenis.

(6)

Vienas papildomas tikrinamasis vizitas buvo surengtas šios bendrovės patalpose:

(7)

Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir, prireikus, atitinkamai tikslinamos išvados.

(8)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamąjį produktą sudaro šių keturių pagrindinių rūšių produktai: amonio persulfatas (NH4)2S2O8 (APS), natrio persulfatas (Na2S2O8) (SPS/NPS), kalio persulfatas (K2S2O8) (PPS/KPS) ir kalio monopersulfatas (2KHSO5 * KHSO4 * K2SO4) (KMPS).

(9)

Vienas eksportuojantis JAV gamintojas, remdamasis tuo, kad KMPS pasižymėjo kitokiomis cheminėmis savybėmis ir buvo naudojamas kitoms paskirtims, palyginti su kitų trijų rūšių produktu, pakartojo reikalavimą neįtraukti KMPS į tyrimo taikymo sritį. Šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad visų rūšių produktai vietoje vienas kito gali būti naudojami tik kelios specializuotoms paskirtims. Taigi, tik labai nedidelis šio gamintojo į Bendriją eksportuoto KMPS kiekis būtų panaudotas tipinėms kitų trijų rūšių produkto naudojimo paskirtims. Paremdamas šį tvirtinimą eksportuojantis gamintojas pakartojo, kad KMPS visą laiką buvo parduodamas didesnėmis kainomis, o tai įrodo, kad KMPS būtų parduodamas skirtingiems pirkėjams skirtingoms naudojimo paskirtims, palyginti su kitų trijų rūšių produktu.

(10)

Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas nurodė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2961/95, kuriuo buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamiems KLR kilmės peroksodisulfatams (3). Kadangi atliekant tyrimą KMPS nebuvo priskirtas nagrinėjamajam produktui, buvo teigiama, kad šio tyrimo preliminarios išvados prieštarauja ankstesnio tyrimo išvadoms. Visų pirma Reglamento (EB) Nr. 2961/95 7 konstatuojamojoje dalyje išvardyti nagrinėjamojo produkto nustatymo kriterijai netiktų KMPS, o tai įrodytų, kad KMPS yra skirtingas produktas. Be to, šis eksportuojantis gamintojas nurodė antidempingo tyrimą, kurį atliko JAV valdžios institucijos dėl persulfatų, bet ne dėl KMPS (4).

(11)

Paskelbus preliminarias išvadas tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad KMPS vežimo tikslais tvarkomas kitaip, nei kitų rūšių produktas, ir kaip nurodyta 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (5) (toliau – Biocidų direktyva). Kitoks tvarkymas reikštų, kad tai skirtingi produktai.

(12)

Pagaliau minėtas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad vienintelis bendras KMPS ir kitų trijų rūšių produkto kriterijus buvo tai, kad visi šie produktai yra stiprūs oksidantai, o tai yra plati apibrėžtis, taikoma daugeliui kitų cheminių medžiagų, kaip antai vandenilio peroksidui ir natrio hipochloritui, kurie taip pat naudojami kaip oksidatoriai. Todėl arba KMPS neturėtų būti įtraukta į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį, arba į ją turėtų būti įtraukti kiti oksidatoriai.

(13)

Minėtas eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų dėl tariamų cheminių savybių skirtumų, o tik pakartojo prieš nustatant laikinąsias priemones pateiktus argumentus. Pabrėžiama, kad laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, jog kiekvienos rūšies produkto, įskaitant KMPS, cheminė formulė yra kitokia. Tačiau taip pat nustatyta, kad nepaisant minėtų skirtumų visų rūšių produkto struktūra yra bendra (SO3-O2), o fizinės ir cheminės savybės yra vienodos arba labai panašios. Taigi, visų rūšių produktai, pavyzdžiui, atrodo panašiai (balta kristalinė druska), jų tūrio tankis vienodas, o aktyvaus deguonies kiekis taip pat panašus. Visų rūšių produktai apibrėžti kaip sieros oksorūgščių druskos VI oksidavimo būsenoje, kurioje matuojamas atomo oksidavimo medžiagoje laipsnis. Todėl buvo padaryta išvada, kad visų rūšių produktai pasižymi vienodomis cheminėmis savybėmis. Susijęs eksportuojantis gamintojas nepateikė tokios informacijos, dėl kurios būtų galima pakeisti šias išvadas.

(14)

Buvo nustatyta, kad nurodytos savybės būdingos tik persulfatams, o tai išskyrė juos iš kitų produktų. Visų pirma atlikus tyrimą nustatyta, kad vandenilio peroksidas yra bespalvis skystis, kurio cheminė formulė skiriasi nuo persulfatų (H2O2). Jame nėra sieros, o jo aktyvaus oksidanto kiekis yra 10 kartų didesnis už nagrinėjamojo produkto. Be to, vandenilio peroksidas naudojamas kitiems tikslams nei persulfatai. Natrio hipochlorito cheminė struktūra taip pat skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto (NA+OCl–), jame nėra jokio deguonies, deguonies junginio ar sieros. NA+OCl– yra kietasis junginys, tačiau paprastai prekyboje galima gauti vandeninio tirpalo pavidalu. Kadangi jo sudėtyje iš viso nėra aktyvaus deguonies, jis naudojamas chloro pagrindu gaminamuose balikliuose. Todėl buvo padaryta išvada, kad minėti produktai skyrėsi savybėmis ir naudojimo paskirtimis, be to, buvo nepanašūs į persulfatus. Todėl argumentas, kad produkto apibrėžtis buvo per plati, buvo atmestas.

(15)

Tvirtinant, kad KMPS buvo naudojamas visiškai skirtingoms paskirtims, palyginti su kitų trijų rūšių produktu, buvo iš esmės pakartoti prieš nustatant laikinąsias priemones pateikti argumentai. Visų pirma eksportuojantis gamintojas teigė, kad KMPS būtų daugiausia naudojamas plaukimo baseinų valymui ir dezinfekavimui, o kiti persulfatai tariamai negalėtų būti naudojami, nes dirgina odą. Tačiau buvo nustatyta, kad remiantis atitinkamu Europos standartu ne tik KMPS, bet ir kitų rūšių persulfatus leidžiama naudoti valant žmonėms vartoti skirtą vandenį (6). Buvo nustatyta, kad kitų rūšių persulfatai, nepaisant to, ar jie dirgina odą, ar ne, buvo iš tikrųjų naudojami valymo ir dezinfekavimo tikslams. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(16)

Be to, minėtas eksportuojantis gamintojas teigė, kad KMPS negali būti naudojamas polimerizavimo procesuose, kuriuose daugiausia naudojami kitų rūšių persulfatai. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad KMPS galėtų būti naudojamas polimerizavimo procesuose, ir dėl to šis argumentas taip pat turėjo būti atmestas. Pagaliau, kaip minėta laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant to, kad galutinis naudojimas iš dalies skiriasi, būta ir sutampančių naudojimo paskirčių, kaip antai, metalo apdorojimas (mikro-ėsdinimas ir ėsdinimas rūgštimi) ir drėgmei atsparaus popieriaus minkštinimas. Todėl padaryta išvada, kad visų rūšių produktai iš esmės buvo naudojami tokios pačioms paskirtims, kurių neįmanoma aiškiai atskirti.

(17)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, susijęs eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nors kai kuriais atvejais naudojimo paskirtis sutapo, tai nebuvo susiję su didele jo pardavimo eksportui dalimi, ir dėl to tai turėtų būti laikoma nereikšmingu dalyku. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nebuvo galima nustatyti tikslaus kiekvienos rūšies produkto naudojimo tam tikrai paskirčiai per TL kiekio, nes susiję naudotojai mažai bendradarbiavo, ir nepakako tinkamų duomenų tokiam kiekiui nustatyti. Susijęs eksportuojantis gamintojas šiuo klausimu pateikė tik nepagrįstus skaičiavimus, o ne galutinius įrodymus. Be to, tik du naudotojai, suvartojantys tik nedidelę dalį viso produkto (7 %), bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Bet kuriuo atveju buvo manoma, kad nesvarbu koks konkrečios rūšies produkto kiekis buvo naudojamas konkrečiai paskirčiai per konkretų laikotarpį. Iš tikrųjų tam tikros rūšies produkto tinkamumą konkrečiai naudojimo paskirčiai reikia nustatyti remiantis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis. Naudotojai gali naudoti tam tikros rūšies produktą tam tikrą laiką, bet taip pat gali lengvai pakeisti vienos rūšies produktą kitos rūšies produktu tai pačiai naudojimo paskirčiai. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(18)

Dėl skirtingų rūšių produkto skirtingų kainų jau laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad manoma, jog skirtingų rūšių produkto kainų skirtumai per se nepateisina išvados, kad tam tikros rūšies produktas turėtų būti laikomas skirtingu produktu. KMPS pardavimo kainos iš tiesų yra didesnės už kitų rūšių persulfatų kainas, tačiau skiriasi ir kitų trijų rūšių produkto kainos. Reikėtų pažymėti, kad šių skirtumų galima pastebėti visose gaminančiose šalyse, įskaitant Bendriją. Skirtingas kainas iš esmės galima paaiškinti tuo, kad visame pasaulyje (Bendrijoje, JAV ir, iš dalies, KLR) KMPS gamintojų skaičius yra nedidelis, o skirtingos kainos nebūtinai atsispindi gamybos sąnaudose. Todėl, ir atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas, kad skirtingų rūšių produkto skirtingų naudojimo paskirčių neįmanoma aiškiai atskirti, šis tvirtinimas taip pat turi būti atmestas.

(19)

Reikėtų pažymėti, kad tvirtinimai dėl skirtingo KMPS tvarkymo, palyginti su kitų trijų rūšių produktu, t. y. pakavimo vežimui ir pagal Biocidų direktyvą, buvo nauji argumentai, pateikti po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės, ir todėl pasibaigus privalomiems terminams. Bet kuriuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad pakavimo standartai visų rūšių produktui iš esmės buvo vienodi, tačiau pagal skirtingas klasifikacijas. Be to, buvo manoma, kad patys pakavimo standartai nebuvo sprendžiamuoju kriterijumi nustatant, ar skirtingų rūšių produktas buvo vienas produktas. Kaip nurodyta pirmiau, atliekant antidempingo tyrimą pagrindiniai kriterijai apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą yra pagrindinės cheminės, techninės ir fizinės savybės bei galutinis naudojimas.

(20)

Dėl Biocidų direktyvos pabrėžiama, kad KMPS skirtingai tvarkomas dėl to, kad Bendrijos pramonė inicijavo registravimo procedūras, kurių reikalaujama pagal minėtą direktyvą dėl KMPS, bet ne dėl kitų trijų rūšių produkto. Šių kitų rūšių produkto registravimo procedūros nepradėtos dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su produktų cheminėmis savybėmis ir galutiniu naudojimu, kaip teigė susijęs eksportuojantis gamintojas. Taigi, nors KMPS rūšies produkto registravimo išlaidas dalijosi du pagrindiniai šios rūšies produkto gamintojai (vienas Bendrijoje ir kitas JAV), buvo laikoma, kad registravimo procedūros reikalauja daug sąnaudų ir laiko, ir kad registravimą būtų galima taupiau ir per trumpesnį laiką atlikti platesniame naujojo Europos cheminių medžiagų reglamento (REACH), kuris įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d. (7), kontekste. Todėl skirtingo tvarkymo pagal Biocidų direktyvą negalima laikyti požymiu, kad produktų rūšys skyrėsi pagal tų rūšių produktų chemines savybes ir (arba) naudojimo paskirtis. Todėl buvo manoma, kad tai nesusiję su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi, ir eksportuojančio gamintojo tvirtinimas šiuo klausimu buvo atmestas.

(21)

Dėl 10 konstatuojamojoje dalyje minėtų tyrimų išvadų dėl nagrinėjamojo produkto reikėtų pažymėti, kad nė viename tų tyrimų KMPS nebuvo akivaizdžiai išskirtas, t. y. nėra jokių išvadų, kuriose būtų nustatyta, kad KMPS ir kitų trijų rūšių produktas skyrėsi cheminėmis savybėmis ir galutiniu naudojimu ir todėl neturėtų būti laikomas vienu produktu. KMPS nebuvo įtrauktas į minėtus skundus (ar pareiškimus, atitinkamai), nes per to tyrimo TL nebuvo eksportuojamas (Bendrija) arba tuo metu skundą pateikusios šalies vidaus įmonės (JAV) negamino KMPS.

(22)

Ypač pažymima, kad Reglamento (EB) Nr. 2961/95 (nustatančio galutines priemones iš KLR importuojamiems peroksodisulfatams) 7 konstatuojamojoje dalyje išdėstytais kriterijais siekta apibrėžti pagrindines savybes, kuriomis pasižymėjo trijų rūšių produktai, tame tyrime sudarę nagrinėjamąjį produktą, o ne daryti skirtumo tarp KMPS ir kitų trijų rūšių produkto. Todėl kriterijai buvo specialiai pritaikyti susijusių trijų rūšių produktui ir nebuvo išsamūs. Tačiau pagrindinės išvados taip pat taikomos KMPS, t. y. kad pagrindinės savybės (persulfato anijonas) ir galutinis naudojimas (iniciatorius arba oksidatorius) yra vienodos, produktus iš dalies galima pakeisti vienas kitu ir kad kainų skirtumai laikomi nesvarbiais. Dėl paskutinio kriterijaus – svarbos vartotojų pramonės gamybos procese – eksportuojantis gamintojas teigė, kad KMPS sudarė didelę jo naudotojų gamybos sąnaudų procentinę dalį. Šiuo atžvilgiu atliekant tyrimą buvo nustatyta (112–120 konstatuojamosios dalys), kad nors KMPS sudaro didesnę sąnaudų dalį, poveikis naudotojų pelningumui yra nežymus. Bet kuriuo atveju manyta, kad tai neturėtų kliudyti Bendrijos institucijoms KMPS laikyti nagrinėjamuoju produktu, atsižvelgiant į minėtas išvadas, kad visų rūšių produktus galima pakeisti vienas kitu.

(23)

Pagaliau pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis, visų pirma nė vienas KMPS eksportuojantis Kinijos gamintojas, neprieštaravo šiame tyrime nustatytai produkto apibrėžčiai ar KMPS įtraukimui į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(24)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje padarytos preliminarios išvados, kad atliekant šį tyrimą visų keturių rūšių produktas turėtų būti laikomas vienu produktu.

(25)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 18 ir 19 konstatuojamosios dalys.

(26)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrosios metodikos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 20–39 konstatuojamosios dalys.

(27)

Paskelbus preliminarias išvadas vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą atlikto koregavimo, kaip aprašyta laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje, buvo du kartus skaičiuojamas jo susijusio prekybininko Šveicarijoje gautas pelnas. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepagrindė tvirtinimo, o atlikus patikrinimą nustatyta, kad dvigubas skaičiavimas netaikytas.

(28)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl JAV vykdomo dempingo nustatymo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 40–50 konstatuojamosios dalys.

(29)

Du eksportuojantys gamintojai, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas (RER), užginčijo Komisijos išvadas. Tačiau jie nepateikė jokių naujų argumentų, todėl laikinojo reglamento išvados dėl RER šiems dviem eksportuojantiems gamintojams nepakeistos.

(30)

Be to, vienas iš šių dviejų eksportuojančių gamintojų teigė, kad, jei sprendimas nesuteikti RER liktų galioti, jam turėtų būti suteiktas individualus režimas (IR). Tačiau eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad jo verslo sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į rinkos signalus ir be reikšmingo valstybės kišimosi, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje. Dėl tų pačių priežasčių negalima neatkreipti dėmesio į tai, ko eksportuojantis gamintojas nepaneigė – kad dėl valstybės kišimosi būtų sudarytos galimybės vengti priemonių, jei tam eksportuojančiam gamintojui būtų suteikta individuali muito norma. Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį IR neturėtų būti suteiktas minėtam eksportuojančiam gamintojui.

(31)

Laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje teigta, kad turėtų būti toliau nagrinėjama vieno iš trijų eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas RER, vėliau pateikta informacija, kurios tuo metu nebuvo galima išsamiai patikrinti. Buvo išnagrinėta tuo metu gauta informacija ir tolesnė informacija, kuri buvo gauta paskelbus laikinąjį reglamentą, o eksportuojančio gamintojo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas, siekiant patikrinti pateiktų duomenų pagrįstumą. Išnagrinėjus naujausią informaciją, gautą per paskutinius tyrimo etapus, buvo nustatyti reikšmingi faktinės padėties, kuria remiantis buvo vertinama, ar bendrovė atitinka 1 ir 2 kriterijus, pasikeitimai.

(32)

Dėl 1 kriterijaus buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas anksčiau nuslėpė tam tikrą esminę informaciją dėl savo dabartinių vadovų ir savininkų bei jų vaidmens bendrovėje prieš ją privatizuojant. Dėl šio sąmoningo informacijos nepateikimo kyla abejonių dėl visos apie privatizavimą pateiktos informacijos. Be to, bendrovė negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu pagrindu valstybės kontroliuojamas bankas jai suteikė dvi paskolas, taikydamas sumažintas palūkanų normas, nes tai rodo, kad būta valstybės kišimosi. Šių konkrečių paskolų pradžioje nenagrinėta, nes jos buvo suteiktos pasibaigus TL. Tačiau tai akivaizdžiai darė poveikį dabartinei bendrovės padėčiai, ir buvo manoma, kad pagal precedentų teisę būtų tikslinga į tai atsižvelgti. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, pagrįstų informacija, kurios Komisijos tarnybos pagrįstai negalėjo žinoti atlikdamos pirminį tyrimą dėl RER, negalima neatsižvelgti į tai, kad į bendrovės valdymą kišasi valstybė, o bendrovė to paneigti negalėjo.

(33)

Dėl 2 kriterijaus buvo nustatyta, kad pažeidžiant bendras prieaugio apskaitos taisykles ir ypač tarptautinį apskaitos standartą (TAS) Nr. 23 eksportuojančio gamintojo apskaitos dokumentuose buvo nurodytos mažesnės finansinės išlaidos. Reikėtų pažymėti, kad netikslios bendrovės gautų paskolų ataskaitos užpildytoje RER formoje ypač trukdė atlikti pirminį tyrimą šiuo klausimu, ir kad todėl nustatyto neatitikimo Komisijos tarnybos per pirmuosius tyrimo etapus pagrįstai negalėjo žinoti.

(34)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad šio eksportuojančio gamintojo prašymas suteikti RER turėtų būti atmestas. Susijusiam eksportuojančiam gamintojui apie tai buvo pranešta ir jam buvo suteikta galimybė dėl minėtų išvadų pateikti pastabas. Dėl to, taikant tą pačią metodiką, kaip aprašyta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje, reikėjo perskaičiuoti dempingo skirtumą visiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER.

(35)

Pagaliau vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas RER, pateikė du prašymus dėl jo normaliosios vertės ir eksporto kainų, kurių, kaip buvo nustatyta, nepakako koregavimui pagrįsti, apskaičiavimo. Buvo nustatyta, kad dar vienas minėto eksportuojančio gamintojo prašymas dėl tam tikrų su logistika susijusių išlaidų, kurias patyrė jo susijęs importuotojas, priskyrimo bendrovės apyvartai, o ne nagrinėjamojo produkto apyvartai, remiantis tuo, kad išlaidos buvo susijusios su bendra bendrovėje per TL vykdoma restruktūrizacija, yra pakankamai pagrįstas ir buvo priimtas. Bet kuriuo atveju šio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumą reikėjo perskaičiuoti po to, kai patvirtinant persulfatų perpardavimo Bendrijoje kainas buvo pateikti jo susijusio importuotojo Bendrijoje sandorių sąrašo pataisymai.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl KLR vykdomo dempingo nustatymo negauta, patvirtinamos kitos laikinojo reglamento 51–97 konstatuojamųjų dalių nuostatos.

(38)

Paskelbus preliminarias išvadas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pakartojo du prašymus atlikti koregavimus atsižvelgiant į prekybos lygį ir komisinius, kaip jau atitinkamai aprašyta laikinojo reglamento 101 ir 102 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo pateikti aiškinimai, kurie iš esmės nesiskyrė nuo anksčiau atliekant tyrimą pateiktų aiškinimų, nebuvo įtikinami. Eksportuojančiam gamintojui visų pirma nepavyko išaiškinti kai kurių argumentų, kuriais buvo paremtas sprendimas atmesti prašymus, kaip parodyta laikinajame reglamente, ir jis iš dalies prieštaravo ankstesniems tvirtinimams per tikrinamąjį vizitą jo patalpose.

(39)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Taivano vykdomo dempingo nustatymo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 98–105 konstatuojamosios dalys.

(40)

Vienas eksportuojantis JAV gamintojas pakartojo, kad iš su juo susijusios bendrovės KLR nagrinėjamąjį produktą importuojantis Bendrijos gamintojas neturėtų būti įtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Buvo teigiama, kad atliekant antidempingo tyrimą turėtų pakakti paties fakto, jog gamyba perkeliama į susijusią trečiąją šalį, kad būtų padaryta išvada, jog susijęs gamintojas būtų apsaugotas nuo importo dempingo kaina poveikio. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad susijusio gamintojo veikla skyrėsi nuo nesusijusio Bendrijos gamintojo veiklos, o tai visų pirma įrodo jo investicinė veikla KLR.

(41)

Manoma, kad tai, jog Bendrijos gamintojas perkėlė gamybą, nėra per se pakankama priežastis, kad šis gamintojas būtų neįtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Iš tikrųjų pirmiausia reikėtų išnagrinėti, ar susijęs Bendrijos gamintojas buvo apsaugotas nuo importo dempingo kaina poveikio. Šiuo atžvilgiu, kaip minėta laikinojo reglamento 106 ir 151 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad iš susijusios KLR bendrovės importuotas kiekis buvo nedidelis, o importuota buvo tik siekiant išlaikyti pirkėjus kitose pasaulio šalyse. Šis importas sudarė mažiau nei 7 % viso šio gamintojo pardavimo Bendrijos rinkoje. Tai rodė, kad tiriamas gamintojas buvo įsipareigojęs gaminti Bendrijoje ir kad minėtas importas buvo tik savigynos veiksmas. Dėl Bendrijos gamintojo investicijų KLR: prieštaravimą pareiškęs eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kaip šios investicijos iš tikrųjų apsaugojo Bendrijos gamintoją nuo importo dempingo kaina poveikio, kaip teigta. Todėl pirmiau nurodyti argumentai turėjo būti atmesti.

(42)

Tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant, ar tiriamas Bendrijos gamintojas priklausė Bendrijos pramonei, buvo tai, kad perpardavimo Bendrijos rinkoje kainos buvo didesnės už importo iš KLR kainas. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad perpardavimo kainas reikėjo lyginti su vidutine importo iš visų nagrinėjamųjų šalių kaina, o ne tik su importo iš KLR kainomis.

(43)

Tačiau perpardavimo kainų lygis buvo tik vienas papildomas elementas, kuris buvo svarstytas (žr. taip pat laikinojo reglamento 106 konstatuojamąją dalį). Perpardavimo kaina rodė, kad Bendrijos gamintojas priverstinai nemažino Kinijos konkurentų kainų, kas būtų darę žalą Bendrijos pramonei.

(44)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos gamybos ir Bendrijos pramonės negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 106 konstatuojamoji dalis.

(45)

Vienas eksportuojantis JAV gamintojas tvirtino, kad jo pardavimas eksportui susijusiam naudotojui Bendrijoje neturėtų būti įtrauktas nustatant bendrą suvartojimą Bendrijoje, nes šis pardavimas nebuvo pardavimu „prekybos rinkai“.

(46)

Suvartojimas apibrėžiamas kaip visas importas į Bendriją iš visų šaltinių ir visas Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto pardavimas Bendrijos rinkoje. Faktas, kad importuojama susijusioms bendrovėms Bendrijoje, yra nesvarbus ir skaičiuojant visą Bendrijos suvartojimą netrukdo atsižvelgti į šį pardavimą. Todėl eksportuojančio gamintojo tvirtinimas šiuo klausimu buvo atmestas.

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos suvartojimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 107, 108 ir 109 konstatuojamosios dalys.

(48)

Du JAV eksportuotojai tvirtino, kad vertinant Bendrijos pramonės patirtą žalą JAV kilmės persulfatų importo poveikis turėtų būti vertinamas atskirai. Abu eksportuojantys gamintojai teigė, kad importo iš JAV kainos buvo didesnės, ir su jomis susijusios tendencijos skyrėsi nuo importo iš KLR ir Taivano kainų tendencijų. Tai reikštų, kad iš JAV eksportuotas produktas buvo parduodamas kitokiomis rinkos sąlygomis. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų tvirtino, kad jo pardavimą susijusiam naudotojui Bendrijoje reikėtų vertinti atskirai, nes šis pardavimas buvo vykdomas kitokiomis rinkos sąlygomis ir rodė kitokias tendencijas. Taigi, šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad importo iš JAV kiekis nesusijusiems pirkėjams nepadidėjo arba padidėjo nežymiai. Abu eksportuojantys gamintojai prašė atskleisti importo kainas pagal nagrinėjamąją šalį.

(49)

Kalbant apie kainas ir kaip jau minėta laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad eksporto iš KLR, Taivano ir JAV kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį kito vienodai (mažėjo) ir priverstinai smarkiai mažino Bendrijos kainas. Pažymima, kad preliminarios išvados yra pagrįstos patikrintais faktiniais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais eksporto duomenimis. Šie duomenys buvo laikomi patikimiausiu turimu informacijos šaltiniu. Todėl eksportuojančių gamintojų pateikta vidutinė importo kaina turėjo būti atmesta.

(50)

Kiekvienai nagrinėjamajai šaliai nustatytos toliau išvardytos vidutinės importo kainos. Lentelėje parodyta, kad importo iš visų nagrinėjamųjų šalių kainos kito vienodai, t. y. mažėjo.

1   lentelė

Vidutinės importo kainos pagal nagrinėjamąją šalį

(51)

Dėl importo kiekio: patvirtinamos laikinojo reglamento 111 konstatuojamosios dalies išvados, t. y. eksporto iš JAV kiekis buvo reikšmingas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, ir didėjo. Eksportas iš JAV taip pat buvo vykdomas dempingo kaina ir dėl jo buvo priverstinai smarkiai mažinamos kainos. Visų rūšių produktą iš JAV eksportavo du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, o pusė eksportuoto KMPS buvo skirta nesusijusiems pirkėjams. Taigi padaryta išvada, kad iš JAV eksportuotas produktas buvo parduodamas tais pačiais pardavimo kanalais ir tų pačių tipų pirkėjams Bendrijoje, kaip ir Bendrijos pramonės pagamintas ir Bendrijos rinkoje parduotas produktas bei iš kitų nagrinėjamųjų šalių importuotas produktas.

(52)

NET jei susijusio eksportuojančio gamintojo KMPS pardavimas susijusiam naudotojui Bendrijoje nebūtų analizuojamas, tai nepakeistų bendro vaizdo. JAV užimamos rinkos dalys vis dėlto būtų didesnės už de minimis ribą ir būtų linkusios didėti. Panašiai importo kainos būtų linkusios mažėti.

(53)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, dviejų eksportuojančių gamintojų prašymai vertinant Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą importo iš JAV poveikį vertinti atskirai, buvo nepagrįsti ir atmesti.

(54)

Vienas importuotojas tvirtino, kad importas iš jo tiekėjo Taivane sumažėjo, vertinant ilgesnį laikotarpį nei šio tyrimo nagrinėjamasis laikotarpis. Tačiau importuotojas nepateikė jokių tvirtinimą pagrindžiančių duomenų arba nenurodė laikotarpio, apie kurį minėjo. Be to, pagal Bendrijos institucijų ilgalaikę praktiką nagrinėjamas laikotarpis, kuris apima TL ir tris arba keturis metus tendencijų analizei, o tai laikoma priimtinu laikotarpiu, kad būtų įvertintos tendencijos, ir nėra objektyvių priežasčių kodėl nuo šios praktikos reikėtų nukrypti. Be to, pažymima, kad, kaip parodyta laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje (2 lentelė), importas iš Taivano per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 20 %, dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį atitinkamai nedaug padidėjo rinkos dalis (žr. laikinojo reglamento 115 konstatuojamąją dalį). Importuotojas nepateikė jokios kitos priežasties, ir atlikus tyrimą nenustatyta jokia priežastis, kodėl Taivano importo poveikį reikėtų vertinti atskirai nuo kitų nagrinėjamųjų šalių. Todėl importuotojo tvirtinimas šiuo klausimu buvo atmestas.

(55)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 110–113 konstatuojamųjų dalių išvados.

(56)

Atsižvelgiant į 31–34 konstatuojamųjų dalių išvadas, eksportuojančio Kinijos gamintojo pardavimas eksportui, kuris, kaip buvo nustatyta, vykdytas dempingo kaina, turėjo būti įtrauktas į importo kiekio, rinkos dalies ir kainų iš KLR tyrimą, todėl 2–4 lentelių (laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosios dalys) duomenys turėjo būti atitinkamai pakoreguoti:

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(57)

2003 m. – TL importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 53 %. 2003 m. šis importas buvo 9 839 tonų, per TL jis pasiekė 15 065 tonų lygį. Importas pastebimai didėjo nuo 2003 iki 2004 m. – 38 %.

3   lentelė

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis

(58)

2003 m. – TL nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 25,3 % iki 36,1 %, t. y. 10,8 procentinio punkto. Didėjimas buvo ypač pastebimas 2003–2004 m., kuomet rinkos dalis išaugo 7 procentiniais punktais.

4   lentelė

Nagrinėjamojo importo kaina

(59)

2003 m. – TL importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo 13 %. Taigi jos sumažėjo nuo 902 eurų už toną 2003 m. iki 784 eurų už toną TL.

(60)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 114–119 konstatuojamųjų dalių išvados.

(61)

Du eksportuojantys JAV gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonės pelno dydis per TL buvo pakankamas ir bet kokiu atveju nenuostolingas, todėl negalima daryti išvados, kad per TL jai buvo daroma materialinė žala. Be to, vienas eksportuojančių JAV gamintojų teigė, kad didelis pelnas 2003 m. taip pat rodo, kad Bendrijos pramonei nebuvo daroma jokia materialinė žala.

(62)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį turi būti vertinami visi susiję Bendrijos pramonės būklei įtakos turintys veiksniai ir rodikliai. Šiuo atžvilgiu nė vienas veiksnys nagrinėjant atskirai nėra lemiamas. Todėl analizuojant Bendrijos pramonės padėtį neapsiribojama tik Bendrijos pramonės pelningumu, turi būti nagrinėjami visi tame straipsnyje išvardyti veiksniai. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 131 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo pelningumas, t. y. 80 %, dėl to Bendrijos pramonės finansinė padėtis labai pablogėjo. Šiuo klausimu buvo manoma, kad nebuvo svarbu, ar Bendrijos pramonė per TL iš tiesų patyrė nuostolių. Taip pat pažymima, kad pelno dydis, kurio Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis, jei nebūtų importo dempingo kaina, kaip nustatyta laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta šio reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, buvo 12 %, t. y. daug didesnis už pelną, gautą per TL.

(63)

Dėl tvirtinimo, kad 2003 m. gautas didelis pelnas reikštų, jog Bendrijos pramonei nepadaryta jokios materialinės žalos, pažymima, kad net jei į tų metų pelno dydį nebūtų atsižvelgta, pelningumo mažėjimo tendencija vis dėlto būtų reikšminga. Taigi, pelnas nuo 2004 m. – TL sumažėjo apie 60 %. Todėl dėl minėto tvirtinimo bendros išvados, kad Bendrijos pramonei per TL buvo daroma materialinė žala, nebūtų pakeistos.

(64)

Vienas eksportuojantis JAV gamintojas teigė, kad Bendrijos pramonės pelningumas galėjo sumažėti dėl to, kad dėl Laporte įsigijimo 2005 m. buvo nurašyta 830 mln. EUR nematerialiojo turto. Tačiau reikėtų pažymėti, kad, kaip nustatyta laikinajame reglamente, pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo nuolatos, o ne konkrečiais metais. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Laporte įsigijimo sąnaudas padengė kontroliuojančioji bendrovė, o ne Degussa Initiators Co., Ltd. Todėl šis veiksnys neturėjo įtakos pelningumo tendencijoms, kaip nurodyta laikinajame reglamente.

(65)

Pagaliau vienas eksportuojančių JAV gamintojų teigė, kad žalos analizė buvo pagrįsta klaidingais Bendrijos pramonės lūkesčiais gauti didesnį už vidutinį šio pramonės sektoriaus pelną. Dėl šio argumento pirmiausia reikėtų pasakyti, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 120–139 konstatuojamosiose dalyse, žalos analizė buvo pagrįsta visų žalos veiksnių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį ir tuo pačiu faktine Bendrijos pramonės padėtimi per tą laikotarpį, todėl buvo gautas objektyvus, patikrintais faktiniais duomenimis pagrįstas vaizdas. Kitaip tariant atliekant žalos analizę nebuvo remtasi Bendrijos lūkesčiais, todėl šis argumentas buvo atmestas.

(66)

Vienas naudotojas teigė, kad Bendrijos rinkoje kainos nemažėjo, tačiau nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Kadangi atsižvelgus į patikrintą susijusių eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės pateiktą informaciją buvo akivaizdu, kad vidutinės pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(67)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 120–139 konstatuojamosios dalys.

(68)

Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamųjų dalių išvados.

(69)

Abu eksportuojantys JAV gamintojai teigė, kad importas iš kitų šalių ir ypač iš Turkijos Bendrijos pramonei galėjo daryti žalą visų pirma dėl to, kad jų kainos yra tariamai mažesnės už JAV kainas. Visų pirma buvo tvirtinta, kad iš šių šalių buvo importuojama dideliais kiekiais ir dempingo kainomis, ir dėl to buvo priverstinai gerokai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Abu eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad importas iš Turkijos darė ne mažesnę žalą Bendrijos pramonei, nei importas iš JAV, o gal net ir didesnę.

(70)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad Turkija skunde nebuvo nurodyta dėl to, kad skundo pateikėjai nerado jokių žalingo Turkijos vykdomo dempingo įrodymų. Kai buvo inicijuotas šis tyrimas, Komisija neturėjo jokių įrodymų, kurie prieštarautų skundo pateikėjų tvirtinimui. Antra, faktą, kad Turkijos eksporto kainos, kaip gali paaiškėti, yra mažesnės už JAV kainas vertinant pagal vidutines kainas, nustatytas naudojantis Eurostato prekybos statistiniais duomenimis, galima paaiškinti tuo, kad abi šalys eksportavo skirtingą produktų asortimentą. Iš tikrųjų, remiantis turima informacija, JAV daugiausia eksportuoja KMPS, tačiau nei inicijuojant tyrimą, nei jį atliekant nebuvo gauta jokių įrodymų, kad Turkija į Bendriją eksportuotų tokį patį produktų asortimentą. Todėl, atsižvelgiant į vidutinių Eurostato kainų skirtumus, negalima padaryti reikšmingos išvados. Pagaliau reikėtų priminti, kad susiję eksportuojantys gamintojai taip pat nepateikė tokių įrodymų.

(71)

Analizuojant Bendrijos pramonės padėtį importo dempingo kaina iš visų trijų nagrinėjamųjų eksportuojančių šalių poveikis dėl 48–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių buvo vertinamas bendrai. Dėl to manyta, kad būtų netikslinga su kiekviena nagrinėjamąja šalimi susijusio priežastinio ryšio analizę pagrįsti atskirai. Tačiau, nei jei JAV importą vertinant atskirai, importo iš JAV ir Turkijos tendencijos skiriasi. Importo iš Turkijos kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (t. y. 42 %), tačiau importo iš JAV kiekis ir užimama rinkos dalis padidėjo. Dėl kainų: jokių Turkijos vykdomo dempingo įrodymų nepateikė nei eksportuojantis gamintojas, nei kiti šaltiniai. Taip pat ir dėl priverstinio kainų mažinimo: remiantis turimais įrodymais, Turkijos eksportuotas produktų junginys skyrėsi nuo JAV eksportuojamo produktų junginio visų pirma tuo, kad Turkijoje nebuvo gaminamas KMPS. Lyginant vidutines JAV kainas (išskyrus KMPS eksportą) ir vidutines Turkijos eksporto kainas nustatyta, kad Turkijos kainos buvo didesnės už JAV kainas.

(72)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 144–148 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(73)

Kelios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad vienas Bendrijos gamintojas nagrinėjamąjį produktą iš susijusios bendrovės KLR importavo dempingo kaina, dėl to buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir smuko kainos Bendrijos rinkoje. Todėl žalą padarė minėtas importas, ir šią žalą reikėtų vadinti sau padaryta žala.

(74)

Bendrijos pramonės importas iš susijusios bendrovės KLR sudarė tik nedidelę Bendrijos suvartojimo dalį (mažiau nei 4 %) ir mažiau nei 8 % tiriamo Bendrijos gamintojo pardavimo, be to, taip buvo importuojama tik tam, kad išlaikyti pirkėjus kitose pasaulio šalyse, kurie kitu būdu nagrinėjamąjį produktą būtų pirkę iš Kinijos tiekėjų dempingo kainomis. Nė viena iš pirmiau minėtų suinteresuotųjų šalių nepateikė jokių įrodymų arba nepaaiškino kaip šis pakankamai nedidelis kiekis (palyginti su importu dempingo kaina nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje) galėjo būti pagrindiniu kainų smukimo Bendrijos rinkoje veiksniu, todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(75)

Vienas eksportuojančių JAV gamintojų tvirtino, kad Bendrijos pramonės investicijos mažėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 8 lentelėje, dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojų didino investicijas į susijusią bendrovę KLR, o ne dėl importo dempingo kaina.

(76)

Pažymima, kad Bendrijos pramonė turėjo daug nenaudojamų pajėgumų, t. y. per TL jie sudarė apytikriai 30 %. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo importas dempingo kaina bei perėmė dalį Bendrijos pramonės rinkos dalies, buvo manoma, kad būtų buvę neracionalu investuoti į gamybos pajėgumus Bendrijos rinkoje. Tačiau, kaip minėta laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, buvo investuojama siekiant palaikyti turimus gamybos pajėgumus. Tokiomis aplinkybėmis šis sprendimas buvo laikomas pagrįstu verslo sprendimu importo dempingo kaina sąlygomis. Todėl padaryta išvada, kad investicijų Bendrijos rinkoje sumažėjimas nebuvo susijęs su šio gamintojo investicijomis Kinijos rinkoje ir dėl to nereiškė, kad patirta žala buvo sau daroma žala. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(77)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad gamyba, gamybos pajėgumai ir jų naudojimas sumažėjo dėl vieno Bendrijos gamintojų santykio su vienu eksportuojančių KLR gamintojų. Šis importuotojas tvirtino, kad susijęs Kinijos gamintojas Pietų Azijos rinkai tiekė pigesnį susijusios bendrovės KLR pagamintą persulfatą, ir dėl to Bendrijos gamintojas labai sumažino eksportą į šią geografinę sritį, o tai galėtų būti Bendrijos pagaminto kiekio sumažėjimo priežastis.

(78)

Reikėtų pažymėti, kad su pagamintu kiekiu, pajėgumais ir pajėgumų naudojimu susijusios tendencijos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 120 konstatuojamojoje dalyje (5 lentelė), yra susijusios su Bendrijoje parduotų produktų pagamintu kiekiu. Todėl tariamas vieno Bendrijos gamintojo eksporto sumažėjimas neturėjo poveikio, ir importuotojo tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(79)

Vienas eksportuojančių JAV gamintojų tvirtino, kad laikinajame reglamente nebuvo nagrinėtas gamybos sąnaudų padidėjimas, kaip tikėtina Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(80)

Šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. Priežastis, kodėl padidėjo Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos, apibrėžta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, taip įvyko dėl pagaminto kiekio mažėjimo nekintant pajėgumams importo dempingo kaina sąlygomis. Dėl to pridėtinės išlaidos buvo priskirtos mažesniam pagamintam kiekiui, o tai padidino vieneto sąnaudas. Kadangi tai tiesiogiai siejasi su importu dempingo kaina, susijusio eksportuojančio gamintojo argumentas turėjo būti atmestas.

(81)

Be to, tas pats eksportuojantis JAV gamintojas tvirtino, kad reikėjo išsamiau nagrinėti didelio pelningumo 2003 m. priežastis ir į jas atsižvelgti analizuojant priežastinį ryšį.

(82)

Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė jokio paaiškinimo ar įrodymo, kaip 2003 m. pelningumo lygis būtų galėjęs panaikinti priežastinį importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos ryšį. Klausimas, ar 2003 m. gautas pelnas turėtų reikšti, kad Bendrijos pramonė per TL nepatyrė materialinės žalos, nagrinėtas 63 konstatuojamojoje dalyje.

(83)

Kitas eksportuojantis JAV gamintojas tvirtino, kad per TL padidėjo sąnaudos ir atitinkamai sumažėjo Bendrijos pramonės pelningumas dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojų įsigijo bendrovę ir po to savo apskaitos dokumentuose nurašė nematerialųjį turtą.

(84)

Tačiau, kaip nustatyta laikinojo reglamento 130 konstatuojamosios dalies 9 lentelėje, pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos mažėjo ir nebuvo susijęs su konkrečiais metais. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad įsigijimo išlaidas padengė ne Bendrijos gamintojas, o jo kontroliuojančioji bendrovė. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(85)

Vienas naudotojas teigė, kad su Bendrijos pramone susiję Kinijos gamintojai nagrinėjamąjį produktą Bendrijos rinkoje siūlė parduoti daug didesne nei rinkos kaina, nors tie patys gamintojai turėjo galimybių pasiūlyti parduoti produktą daug mažesne kaina bet kurioje kitoje atitinkamoje rinkoje ir netgi mažesne nei jų konkurentų šiose trečiosiose rinkose taikoma kaina. Šis naudotojas tvirtino, kad susiję gamintojai turėjo žinoti, kad tokie kainos pasiūlymai būtų buvę nepriimtini bet kuriam galimam pirkėjui, ir teigė, kad Bendrijos pramonė pasinaudojusi ryšiais su šiais gamintojais tyčia nepardavė produkto tam tikriems pirkėjams Bendrijoje. Taigi pardavimo kiekis ir rinkos dalis Bendrijos rinkoje sumažėjo dėl šios nekonkurencingos elgsenos, o ne dėl importo dempingo kaina.

(86)

Buvo nustatyta, kad tik vienas iš pirmiau minėtų gamintojų per TL eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Bendriją. Todėl laikyta, kad argumentai dėl kito gamintojo buvo nesusiję ir buvo atmesti.

(87)

KLR gamintojas iš tikrųjų eksportavo nagrinėjamąjį produktą per TL (taip pat žr. 74 konstatuojamąją dalį). Tačiau buvo nustatyta, kad verslo sprendimai buvo priimami visiškai nepriklausomai nuo susijusio Bendrijos gamintojo, ir visų pirma nebuvo sutarta dėl kainų strategijos Bendrijos rinkoje. Susijęs naudotojas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio tvirtinimą, kad Bendrijos pramonė turėtų būti laikoma atsakinga už jos susijusio eksportuojančio KLR gamintojo verslo sprendimus. Todėl, remiantis turima informacija, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(88)

Reikėtų pažymėti, kad naudotojo pateikti įrodymai dėl kainų neturėjo pagrindo ir negalėjo būti patikrinti, nes buvo pateikti pasibaigus nustatytiems laikotarpiams ir pačioje tyrimo pabaigoje. Bet kuriuo atveju nurodyti kainų pasiūlymai buvo pasiūlymai prieš derybas ir dėl to negalutiniai. Jie taip pat nebuvo susiję su TL. Be to, faktinė patikrinta Bendrijos pramonės vidutinė pardavimo kaina buvo daug mažesnė už pasiūlymuose nurodytas kainas. Be to, pažymima, kad laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo reikšmingi. Dėl importo dempingo kaina sumažėjo kaina Bendrijos rinkoje, tad tokiomis aplinkybėmis „rinkos kaina“ nustatyta nesąžiningomis sąlygomis bei neišvengiamai negali būti naudojama kaip etaloninė. Bet kuriuo atveju tai yra nesusiję, nes dempingas yra apibrėžtas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nuorodų į „pagrįstą“ arba „rinkos kainą“.

(89)

Pateikti įrodymai dėl šio eksportuojančio gamintojo kainų kitoms trečiosioms rinkoms neturėjo pagrindo ir taip pat negalėjo būti patikrinti. Be to, šios kainos buvo nesusijusios su padėtimi Bendrijos rinkoje ir todėl nereikšmingos analizuojant priežastinį ryšį. Bet kuriuo atveju neturėta įrodymų ar informacijos apie skirtingas rinkos sąlygas šiose rinkose. Manyta, kad remiantis pateiktais įrodymais nebuvo įmanoma padaryti reikšmingos išvados dėl skirtingose rinkose taikomų kainų palyginamumo. Taip pat gamybos ir kainų nustatymo sąlygos KLR, kur įsikūrusi vieno Bendrijos gamintojo susijusi bendrovė, neišvengiamai negali būti lyginamos su sąlygomis Bendrijos rinkoje, tačiau tai gali pateisinti kainų lygių skirtumus. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(90)

Priešingai, vienas eksportuojančių JAV gamintojų tvirtino, kad Bendrijos pramonė buvo atsakinga už sumažėjusias kainas Bendrijos rinkoje, nes ji laikėsi priverstinio kainų mažinimo politikos savo konkurentų Bendrijos rinkoje atžvilgiu. Eksportuojantis gamintojas pagrindė šį argumentą pateikdamas kelis pavyzdžius, kai jis turėjo sumažinti savo kainą, kad atitiktų Bendrijos pramonės pasiūlytos kainos lygį.

(91)

Manyta, kad pateikti įrodymai neturėjo pagrindo ir pagal juos nebuvo galima padaryti jokių bendrų išvadų. Kaip nurodyta 85–89 konstatuojamosiose dalyse, buvo pateikti priešingą situaciją įrodantys pavyzdžiai. Nors tai rodo, kad Bendrijos rinkoje yra didelė konkurencija, tačiau remiantis turima informacija nebuvo galima padaryti išvados, kad Bendrijos pramonė buvo atsakinga už kainų mažinimą Bendrijos rinkoje, todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(92)

Vienas importuotojas tvirtino, kad Bendrijos pramonė prarado pardavimą dėl padėties pasaulio rinkoje, kurioje tarptautiniai pirkėjai centralizavo pirkimo strategijas. Tačiau šis importuotojas neįrodė, kaip šis strategijų pasikeitimas galėjo padaryti poveikį Bendrijos pramonės suvartojimui ir priežastiniam importo dempingo kaina ir patirtos materialinės žalos ryšiui, todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(93)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad reikėjo atsižvelgti į tai, ar Bendrijos pramonės sąnaudų padidėjimas galėjo padaryti materialinę žalą Bendrijos pramonei.

(94)

Vieneto sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį nenurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir todėl nėra sistemingai minima vertinant Bendrijos pramonės padėtį. Tačiau analizuojant materialinę žalą sistemingai atsižvelgta į pardavimo kainas ir pelningumą, o tai reiškia, kad atsižvelgta ir į gamybos sąnaudas. Bet kuriuo atveju, kaip nustatyta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje, į vieneto sąnaudas atsižvelgta darant preliminarias išvadas.

(95)

Taigi, laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje aiškinama, kad Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos padidėjo 5 % dėl to, kad nekintant pajėgumams sumažėjo pagamintas kiekis. Pagamintas kiekis sumažėjo todėl, kad dėl importo dempingo kaina buvo daromas spaudimas kainoms, ir dėl to sumažėjo parduotas kiekis bei prarasta rinkos dalis. Todėl padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas Bendrijos pramonės neigiamiems pokyčiams padarė labai nedidelį poveikį, jei toks poveikis iš viso buvo.

(96)

Apibendrinant patvirtinama, kad Bendrijos pramonei materialinę žalą, kuri, kaip nurodyta laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, pasireiškė blogėjančiais visais žalos rodikliais, padarė nagrinėjamasis importas dempingo kaina. Iš tikrųjų importo ne dempingo kaina iš kitų trečiųjų šalių, ypač iš Turkijos, Bendrijos pramonės investicijų ir kitos veiklos KLR, trečiosios bendrovės įsigijimo išlaidų, vieneto sąnaudų padidėjimo, tariamo Bendrijos pramonės našumo mažėjimo ir nekonkurencingos elgsenos bei padėties pasaulio rinkoje poveikis Bendrijos pramonės neigiamiems pokyčiams buvo labai nedidelis, jei toks poveikis iš viso buvo.

(97)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo aiškiai nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir atskirtas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad persulfatų importas dempingo kaina iš KLR, JAV ir Taivano padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(99)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 140–153 konstatuojamųjų dalių išvados.

(100)

Vienas naudotojų, kurie nepateikė klausimyno atsakymų, tačiau pateikė pastabas po to, kai buvo paskelbtos preliminarios išvados, tvirtino, kad Bendrijos pramonė atsigauna nuo importo dempingo kaina ir kad persulfatų kainos Bendrijoje padidėjo po TL ir prieš nustatant laikinąsias priemones. Taigi nereikėtų nustatyti antidempingo priemonių, kad būtų pagerinta Bendrijos pramonės padėtis.

(101)

Be to, šis naudotojas užginčijo laikinojo reglamento 158 konstatuojamosios dalies išvadas, kad nustačius antidempingo muitus Bendrijos pramonė, inter alia, galėtų atgauti rinkos dalį ir dėl to daugiau pasinaudoti masto ekonomija. Tvirtinta, kad remiantis išvadomis dėl Bendrijos pramonės rinkos dalių ji yra viena didžiausių dalyvių Bendrijoje ir už jos ribų ir todėl nebeliktų erdvės didesnei masto ekonomijai. Tas pats naudotojas suabejojo Bendrijos pramonės ketinimu investuoti į gamybos įrengimus Bendrijoje ir tvirtino, kad laikinojo reglamento 158 konstatuojamosios dalies išvados šiuo klausimu buvo teorinės.

(102)

Šis naudotojas teigė, kad nustačius antidempingo muitus nebūtų atkurta sąžininga konkurencija, kaip nurodyta laikinojo reglamento 158 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų antidempingo priemonės sustiprintų jau dabar dominuojančią Bendrijos pramonės padėtį, ir dėl to sumažėtų konkurencija Bendrijos rinkoje.

(103)

Dėl argumento, kad Bendrijos pramonė jau atsigauna: reikėtų pažymėti, kad naudotojo pateikta informacija šiuo klausimu neturėjo pagrindo ir buvo susijusi su įvykiais po TL. Jos nebuvo galima patikrinti, nes informacija buvo pateikta tyrimo pabaigoje, t. y. nustačius laikinąsias priemones. Todėl manyta, kad pateikta nepakankamai įrodymų. Pažymima, kad pokyčiai rinkoje ir ypač kainų padidėjimas per antidempingo tyrimą nėra neįprastas dalykas. Iš tikrųjų, kaip nurodyta 126 konstatuojamojoje dalyje, padidėjusios kainos Bendrijos rinkoje yra tikėtinas antidempingo muito poveikis. Be to, kaina tariamai padidėjo galbūt dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, sąnaudų padidėjimo. Kainos padidėjimas per se nelaikomas priežastimi nenustatyti galutinių priemonių, jei pagrindinio reglamento sąlygos yra įvykdytos. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(104)

Taip pat manoma, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų dėl Bendrijos pramonės gebėjimo pasinaudoti masto ekonomija. Primenama, kad, remiantis patikrinta Bendrijos pramonės klausimyno atsakymuose pateikta informacija, buvo nustatyta, jog pagamintas kiekis sumažėjo nekintant gamybos pajėgumams ir kad dėl to padidėjo vieneto sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, padidėjus pagamintam kiekiui iš tikrųjų dar yra erdvės masto ekonomijai, kad būtų pasiektas bent toks vieneto sąnaudų lygis, kokio būta iki importo dempingo kaina. Bendrijos pramonės rinkos dalis Bendrijoje arba už jos ribų buvo laikoma nesusijusia su šiomis aplinkybėmis.

(105)

Dėl teiginių, kad Bendrijos pramonė neinvestuotų į gamybos įrengimus Bendrijoje, net jei jos finansinė padėtis ir pagerėtų: naudotojas tvirtino, kad tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Bendrijos pramonės elgseną 1995 m. Reglamentu (EB) Nr. 2961/95 (žr. 10 konstatuojamąją dalį) nustačius galutinius antidempingo muitus importuojamiems KLR kilmės peroksodisulfatams. Taigi, šis naudotojas tvirtino, kad Bendrijos pramonė tariamai neinvestavo į gamybos įrengimus net tada, kai buvo taikomos antidempingo priemonės, ir priešingai, šis naudotojas dar tvirtino, kad Bendrijos pramonė nepatyrė jokios žalos per TL.

(106)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad susijęs naudotojas nepateikė jokių šiuos tvirtinimus pagrindžiančių įrodymų. Visų pirma jis negalėjo pateikti jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima įrodyti, kad 1995 m. nustačius galutinius antidempingo muitus nebuvo investuojama, arba kad būta ryšio tarp šio tariamo investicijų trūkumo ir per šio tyrimo TL patirtos žalos. Kita vertus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 140–153 konstatuojamosiose dalyse ir kaip patvirtinta 68–99 konstatuojamosiose dalyse, materialinę žalą Bendrijos pramonei iš tikrųjų padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Atsižvelgiant visų pirma į 75 ir 76 konstatuojamųjų dalių išvadas nebuvo pagrindo nemanyti, kad Bendrijos pramonė nebūtų įsipareigojusi Bendrijos rinkai ir kad ji toliau investuotų, jei padėtis Bendrijos rinkoje leistų taip daryti. Nė vienas pateiktų argumentų negalėjo paneigti šių išvadų, todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(107)

Pagaliau dėl konkurencinės padėties Bendrijos rinkoje: antidempingo priemonės normaliomis aplinkybėmis turėtų padėti atkurti vienodas Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje ir importo iš nagrinėjamųjų šalių sąlygas, nes priemonėmis turėtų būti kompensuojama už importą dempingo kaina. Dėl tariamos dominuojančios Bendrijos pramonės padėties ir kaip nurodyta 124–130 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo požymių, kad būtų pažeistas Sutarties 82 straipsnis, ir dėl to padaryta išvada, kad konkurencija Bendrijoje buvo sąžininga. Todėl susijusio naudotojo argumentas turėjo būti atmestas.

(108)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 157–160 konstatuojamųjų dalių išvados.

(109)

Paskelbus preliminarias išvadas vienas bendradarbiaujantis importuotojas tvirtino, kad priešingai, nei nustatyta laikinojo reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo muitai darytų didelį poveikį jo bendram pelningumui, dėl ko galbūt tektų uždaryti bendrovę.

(110)

Tačiau šis importuotojas nepateikė jokių įrodymų, kurie pakeistų preliminarias išvadas, dėl to šios išvados patvirtinamos.

(111)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 161–164 konstatuojamosios dalys.

(112)

Kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje, nustačiusi laikinąsias priemones Komisija paragino vieno eksportuojančių JAV gamintojų susijusį naudotoją užpildyti klausimyną. Nors šis naudotojas tyrime iki šiol nebendradarbiavo, toks raginimas buvo laikomas tikslingu dėl tariamo didelio antidempingo muito poveikio šio naudotojo pelningumui. Visų pirma buvo tvirtinama, kad antidempingo muito poveikis naudotojo pelningumui būtų didelis.

(113)

Tiriamas naudotojas pirko KMPS iš susijusio tiekėjo JAV ir gamino dezinfekcijos priemones, kurias ūkininkai naudoja ūkiams nuo virusų apsaugoti, pvz., paukščių gripo atveju.

(114)

Patikrinus pirmiau minėto naudotojo pateiktą informaciją nustatyta, kad bendrovė Bendrijos rinkoje gavo didelį pelną. Nors tvirtinta, kad KMPS sudarė didelę naudotojo gamybos sąnaudų dalį, didžiausias galimas poveikis bendrovės pelningumui buvo nežymus, t. y. 0,2 %. Atsižvelgiant į didelį šios bendrovės gautą pelną buvo padaryta išvada, kad labai menkas sąnaudų padidėjimas būtų nesunkiai padengtas. Be to, kadangi Bendrijos rinkoje su šiuo produktu susijusi konkurencija yra nedidelė, manoma, kad padidėjusias sąnaudas būtų galima be sunkumų perkelti šios bendrovės pirkėjams.

(115)

Šis naudotojas taip pat tvirtino, kad nors jis Bendrijos rinkoje gavęs didelį pelną, jis produktą parduoda ir per kitas trečiųjų šalių rinkas. Apskaitos tikslais visų šių operacijų pelningumas konsoliduotas atskaitant sandorių kainas, ir bendri pelno dydžiai yra neigiami. Tačiau atliekant šią analizę galima atsižvelgti tik į duomenis, kurie yra susiję su nagrinėjamuoju produktu ir Bendrijos rinka. Be to, informacijos apie pardavimo kainas visų trečiųjų šalių rinkoms ir sąnaudas bei išsamių apskaitos tikslais atliekamo konsolidavimo duomenų nebuvo galima gauti ir todėl neįmanoma patikrinti. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(116)

Kitas bendradarbiaujantis naudotojas Bendrijoje tvirtino esantis vienu didžiausių APS rūšies persulfato naudotojų Bendrijoje ir sudarantis apie 3,5 % viso Bendrijos suvartojimo. Šis naudotojas teigė, kad bet koks jo sąnaudų padidėjimas, net nedidelis, padarytų didelį poveikį jo bendrai finansinei padėčiai. Nors naudotojas apytikriai įvertino, kad antidempingo muito poveikis būtų 0,2 %, jis tvirtino, kad jis naudojo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį, todėl analizuojant Bendrijos interesus būtų tikslingiau atsižvelgti į gryną visų mokėtinų muitų sumą.

(117)

Šis naudotojas gamina rišamąją medžiagą iš latekso, kurią perparduoda dengto popieriaus pramonės sektoriuje. Jis taip pat gamina vandens valymui skirtus produktus. Naudotojas tvirtino, kad negalėjo perduoti jokio sąnaudų padidėjimo pirkėjams, nes jis turėjo konkuruoti su mažų kainų importu iš Azijos. Be to, jis tvirtino, kad popieriaus pramonės sektoriuje iškilo didelių sunkumų, ir šis sektorius mažėja iš esmės dėl elektroninės žiniasklaidos paplitimo. Taigi rišamosios medžiagos iš latekso paklausa taip pat mažėja. Naudotojas tvirtino, kad jo pelnas jau buvo nedidelis ir netrukus galėjo pelno nebebūti.

(118)

Susijęs naudotojas nepateikė klausimyno atsakymų, tačiau pateikė informacijos apie pardavimą ir pelningumą. Remiantis šia informacija buvo nustatyta, kad didžiausias galimas poveikis šio naudotojo pelningumui vykdant su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą būtų tik 0,03 %. Manyta, kad šis nedidelis poveikis negalėtų būti laikomas reikšmingu, dėl kurio turėtų būti perkelta gamyba arba prarastos darbo vietos šioje konkrečioje vartotojų pramonės šakoje, kaip buvo tvirtinta.

(119)

Todėl atliekant tyrimą nebuvo galima patvirtinti jokios šio naudotojo pateiktos informacijos dėl aspektų, susijusių su Bendrijos interesais. Bet kuriuo atveju buvo manoma, kad nustačius antidempingo muitus kainų lygis Bendrijoje bendrai padidėtų. Be to, nebuvo jokių požymių, ir susijęs naudotojas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vartotojų produkto importo iš trečiųjų šalių būtų priverstinai smarkiai mažinamos vartotojų Bendrijoje kainos. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(120)

Be to, kaip pripažino susijęs naudotojas, popieriaus pramonėje iškilo su antidempingo muitais nesusijusių problemų, todėl neaišku, ar antidempingo muitai iš viso padarys poveikį, atsižvelgiant į tai, kokią nežymią naudotojo sąnaudų dalį jie sudaro, arba ar kiti veiksniai, kaip antai mažėjanti popieriaus rinka, būtų šios pramonės šakos padėties blogėjimo priežastis. Todėl manyta, kad nustačius antidempingo muitus nebūtų padarytas didelis neigiamas poveikis vartotojų pramonei.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 165 ir 166 konstatuojamosios dalys.

(122)

Kitas naudotojas Bendrijoje tvirtino, kad Bendrijos pramonė negalėtų patenkinti paklausos Bendrijos rinkoje dėl to, kad trūksta pajėgumų. Be to, šis naudotojas tvirtino, kad kiti galimi tiekimo šaltiniai, kaip antai Turkija ir Japonija, negali būti realiomis alternatyvomis, nes šiose šalyse pagamintas kiekis yra per mažas, palyginti su KLR pagamintu kiekiu, ir, be to, Japonijos atveju būtų skirtas iš esmės tik Japonijos vidaus rinkai.

(123)

Minėtas naudotojas šio tvirtinimo nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, remiantis patikrintais faktiniais duomenimis, buvo nustatyta, kad Bendrijos gamybos pajėgumai praktiškai atitinka Bendrijos rinkos paklausą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad antidempingo muitais nesiekiama nutraukti importo iš trečiųjų šalių į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(124)

Du eksportuojantys JAV gamintojai ir vienas naudotojų pareiškė susirūpinimą, kad nustačius galutinius antidempingo muitus būtų sustiprinta jau ir taip dominuojanti Bendrijos pramonės padėtis, nes muitai apsaugotų du Bendrijos gamintojus nuo veiksmingos konkurencijos.

(125)

Naudotojas tvirtino, kad tai, jog priėmus laikinąjį reglamentą padidėjo tiekėjų, kuriems netaikomas antidempingo muitas, kainos, įrodo, kad priemonės turi iškraipomojo poveikio. Tvirtinta, kad tokį kainų padidėjimą lėmė tik antidempingo muitų nustatymas, ir nebuvo kitaip pagrįsta.

(126)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad nustačius antidempingo muitą tikėtina, kad Bendrijos rinkoje padidės kainų lygis ir taip bus kompensuota už kainų spaudimą, kurį Bendrijos pramonei darė importas dempingo kaina. Pažymima, kad ne dempingo kainomis importuojami produktai konkuruoja su dempingo kaina importuotais produktais, ir šiai konkurencijai minėtas kainų spaudimas taip pat gali daryti poveikį. Todėl nėra neįprasta, kad eksportuojantis gamintojas, kuriam nustatytas de minimis dempingo skirtumas, nustačius antidempingo muitą padidintų kainas. Tokia elgsena nebūtinai reiškia, kad rinkoje esama iškraipymų, todėl tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(127)

Be to, naudotojas teigė, kad esama glaudaus dviejų Bendrijos gamintojų ryšio. Taigi abu gamintojai dalinosi tomis pačiomis gamybos patalpomis, ir vienas Bendrijos gamintojas kitam gamintojui tiekė gamybos procesui naudojamą energiją. Be to, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad tie du Bendrijos gamintojai konkurenciją ribojančiais veiksmais anksčiau yra kontroliavę kainas Bendrijos rinkoje.

(128)

Tačiau atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kurie liudytų nekonkurencinę Bendrijos pramonės elgseną, t. y. kad naudotasi tariamai dominuojančia padėtimi. Dėl tariamų dviejų Bendrijos gamintojų ryšių: atlikus tyrimą nustatyta, kad verslo sprendimai buvo priimami atskirai ir kad valdymo organai taip pat buvo skirtingi. Be to, manyta, kad Bendrijos pramonė negavo itin didelio pelno, priešingai, jos pelningumas labai mažėjo. Pažymima, kad, kaip nurodyta 85–91 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos rinkoje konkuravo keli persulfato tiekėjai, ir su pirkėjais buvo deramasi dėl kainų.

(129)

Be to, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonėmis būtų atkurtos vienodos Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje ir į Bendrijos rinką įvežamo importo sąlygos. Iš tiesų, muitais tik siekiama padidinti importo kainas iki tokio lygio, kuris leistų Bendrijos pramonei gauti normalų pelną. Be to, pažymima, kad be kitų galimų tiekimo šaltinių, kaip antai Turkija, Japonija ir Indija, yra ir vienas eksportuojantis KLR gamintojas, kuriam buvo nustatytas de minimis dempingas, tad jų importuojami produktai į Bendrijos rinką patektų nemokant antidempingo muito.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, suinteresuotųjų šalių tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(131)

Vienas eksportuojantis JAV gamintojas ir du bendradarbiaujantys naudotojai pareiškė, kad antidempingo muitų įvedimas pagreitintų vartotojų pramonės perkėlimo procesą.

(132)

Dėl JAV eksportuotojo jie teigė, kad KMPS rūšies produktas sudarė didelę vartotojų pramonės gamybos sąnaudų dalį, ir todėl bet koks antidempingo muitas turėtų reikšmingą poveikį šių pramonės šakų pelningumui.

(133)

Vienas naudotojas teigė, kad vartotojų pramonės darbuotojų skaičius yra gerokai didesnis už Bendrijos persulfatų pramonės darbuotojų skaičių; t. y. pavojus kyla daug didesniam darbo vietų skaičiui.

(134)

Kaip minėta 112–121 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad antidempingo priemonių poveikis vartotojų pramonės gamybos sąnaudoms būtų nereikšmingas. Tai buvo nustatyta visų rūšių produktus, įskaitant KMPS. Tuo remiantis negalima daryti išvados, kad dėl antidempingo muitų vartotojų pramonės gamyba būtų perkeliama į trečiąsias šalis. Taip pat nurodoma, kad vartotojų pramonės darbuotojų ir Bendrijos persulfatų pramonės darbuotojų skaičiai nėra tiesiogiai palyginami. Pavyzdžiui, susijęs naudotojas nenurodė ar nepateikė jokių įrodymų, parodančių kiek vartotojų pramonės darbo vietų buvo tiesiogiai susijusios su nagrinėjamuoju produktu ir todėl joms turėtų poveikio antidempingo muitų nustatymas.

(135)

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(136)

Vienas iš naudotojų tvirtino, kad atsižvelgiant į per šį TL Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą, paaiškėjo, kad 1995 m. nustatytos antidempingo priemonės peroksodisulfatams buvo neveiksmingos. Todėl Bendrija nėra suinteresuota produktams, patenkantiems į panašaus produkto apibrėžtąją sritį, nustatyti naujas antidempingo priemones, kurios, tikėtina, taip pat gali būti neveiksmingos. Visų pirma Bendrijai nėra suinteresuota nustatyti priemones, kurios ne tik nebus naudingos Bendrijos pramonei, bet ir darys žalą vartotojų pramonei.

(137)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atsiėmus priemonių galiojimo termino peržiūros prašymą, pirmiau minėtų galutinių antidempingo priemonių taikymas buvo nutrauktas 2002 m. (8) Buvo nustatyta, kad toliau vykdyti tyrimą Bendrijai buvo nenaudinga. Kadangi Bendrijos pramonė nebuvo suinteresuota, kad tyrimas būtų tęsiamas, galima pagrįstai manyti, kad žala nebuvo daroma ir kad priemonės iš tikrųjų buvo veiksmingos.

(138)

Antra, per šį tyrimą buvo nustatyta, kad materialinė žala, kurią patyrė Bendrijos pramonė, atsirado dėl importo dempingo kaina pasibaigus minėtam tyrimui. Todėl buvo padaryta išvada, kad šio naudotojo nurodytos prielaidos dėl antidempingo priemonių veiksmingumo buvo neteisingos ir turėjo būti atmestos.

(139)

Be to, kaip teigiama laikinojo reglamento 157–160 konstatuojamosiose dalyse ir kaip patvirtinta šiame tyrime, galutinių antidempingo priemonių nustatymas būtų naudingas Bendrijos pramonei tikintis, kad, nustačius šias priemones, ji turės naudos ir pagerins savo finansinę padėtį. Kita vertus, remiantis pirmiau nurodyta išvada, tikimasi, kad antidempingo priemonių poveikis naudotojams ir importuotojams bus nereikšmingas.

(140)

Todėl pirmiau nurodyti argumentai turėjo būti atmesti.

(141)

Vienas JAV eksportuojančių gamintojų tvirtino, kad susijęs Bendrijos gamintojas gali nutraukti gamybą Bendrijoje, todėl ateityje nebūtų galima užtikrinti pakankamo dezinfekcijos priemonės, kuri naudojama paukščių gripo atveju, kiekio tiekimo. Kadangi šį produktą reikėtų įsigyti už Bendrijos ribų, tai ištęstų tiekimo grandinę ir sumažintų Bendrijos gebėjimą reaguoti šios ligos protrūkio atveju.

(142)

Atsižvelgiant į tai, daroma nuoroda į pirmiau minėtų 112–120 konstatuojamųjų dalių išvadas, kuriose teigiama, kad apskaičiuotas antidempingo muitų finansinis poveikis nebūtų labai didelis ir todėl vartotojų pramonė perkeltų savo gamybos vietas greičiausiai ne dėl antidempingo muitų, o dėl bendrų neigiamų verslo rezultatų.

(143)

Be to, nustatyta, kad šios bendrovės gaminama dezinfekcijos priemonė nėra vienintelė dezinfekavimo tikslais naudojama priemonė, todėl net ir tokiu atveju, jei bendrovė nutrauktų gamybą Bendrijoje, būtų galima įsigyti daug kitų produktų.

(144)

Todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(145)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 167 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos, t. y. kad Bendrijos interesų atžvilgiu nėra įtikinamų priežasčių, kurios rodytų, kad antidempingo priemonių nustatymas nėra naudingas Bendrijai.

(146)

Keletas suinteresuotųjų šalių užginčijo preliminarias išvadas, kad 12 % pelno dydis būtų pelnas neatskaičius mokesčių, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(147)

Vienas JAV eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad persulfatas yra cheminė prekė ir kad Bendrijos institucijos turi seniai nusistovėjusią praktiką 5–8 % pelno dydį laikyti tinkamu žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad ankstesniame tyrime dėl panašaus produkto šiuo tikslu pelno dydis buvo svarstomas 5 %, kurį, siekiant nuoseklumo, reikėtų taip pat naudoti šiame tyrime.

(148)

Tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad 12 % pelno normaliomis konkurencijos sąlygomis nebuvo gauta, todėl šis dydis yra per didelis. Todėl į jį nereikėtų atsižvelgti. Eksportuojantis gamintojas šį tvirtinimą pagrindė, pateikdamas viešai skelbiamus vieno Bendrijos gamintojo pelningumo duomenis, kuris siekė 5,1 %.

(149)

Buvo teigiama, kad reikėtų svarstyti dėl pelno dydžio, reikalingo Bendrijos pramonės gyvybingumui užtikrinti, arba pelno dydžio, kuris atitiktų pagrįstą naudojamo kapitalo grąžą.

(150)

Pirmiausia pažymima, kad 149 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai yra netinkami žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Iš tikrųjų, Bendrijos institucijos sprendimą turi grįsti pelno dydžio, kurį Bendrijos pramonė gali pagrįstai tikėtis pasiekti parduodant panašų produktą Bendrijos rinkoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina, vertinimu. Atsižvelgiant į tai, paprastai manoma, kad pelno dydis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje yra pelno dydis, pasiektas, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Pažymima, kad Bendrijos institucijoms, kitaip nei tvirtino vienas JAV eksportuojančių gamintojų, nebūdinga panašioms pramonės šakoms taikyti tą patį pelningumo lygį. Pelno dydžiai, kuriais nustatomas nenuostolingų kainų lygis Bendrijos pramonėje, yra nustatomi remiantis patikrintais faktiniais duomenimis, surinktais per kiekvieną tyrimą ir dėl to jie skiriasi konkrečiu atveju.

(151)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių atsisakoma naudoti vieno Bendrijos gamintojo bendro pelno dydį, nes jis nesusijęs su nagrinėjamuoju produktu ar Bendrijos rinka, ar visa Bendrijos pramone.

(152)

Kalbant apie ankstesnį antidempingo tyrimą dėl panašaus produkto, į kurį daroma nuoroda, pažymima, kad KMPS rūšies produktas į tą tyrimą įtrauktas nebuvo – tai galėjo turėti poveikio bendram Bendrijos pramonės pelningumui.

(153)

Pagaliau, kalbant apie tariamą nekonkurencingą Bendrijos pramonės elgseną, pažymima, kad kaip nurodyta 124–130 konstatuojamosiose dalyse, šio tyrimo metu tie įtarimai nebuvo patvirtinti ir todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(154)

Todėl daroma išvada, kad 12 % pelningumas buvo tinkamas ir buvo panaudotas galutinėms išvadoms. Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 168–171 konstatuojamosios dalys.

(155)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(156)

Todėl nustatomi tokie galutiniai muitai:

(157)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms nustatytos antidempingo muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos parodo atliekant tyrimą nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(158)

Bet koks prašymas taikyti bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (9), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba su gamybos ir prekybos subjektu susijęs pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(159)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams nustatytas muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiavusiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios TL neeksportavo. Tačiau kai šios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(160)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 390/2007, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(161)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Specialios priemonės, kurios taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, apima galiojančios prekybinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti priede išdėstytus reikalavimus, pateikimą valstybių narių muitinėms. Produktams, kurie importuojami be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems eksportuotojams.

(162)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomas žemesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos modelio pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

11.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/20

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

11.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/22

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 6 straipsnio 1 dalį Rumunija ir Bulgarija Komisijai pateikė 2006 m. duomenis apie pristatymą supirkėjui ir tiesioginį pardavimą.

(2)

Remiantis pirmiau minėtais duomenimis ir atsižvelgiant į Komisijos atliktą patikrinimą, reikėtų pakoreguoti Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 I priedo f punkto lentelėje Rumunijai ir Bulgarijai nustatytą supirkėjui ir tiesiogiai parduoti skirtų referencinių kiekių paskirstymą.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

1)

Bulgarijai skirta eilutė pakeičiama taip:

2)

Rumunijai skirta eilutė pakeičiama taip:

11.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/23

(1)

Importo licencijų paraiškos kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateiktos per laikotarpi nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 5 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 arba 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1832/2006, nustatantį cukraus sektoriui taikytinas pereinamojo laikotarpio priemones įstojus Bulgarijai ir Rumunijai (3) pagal 09.4317, 09.4318, 09.4319, 09.4320 ir 09.4325 (2007–2008) eilės numerius turimam ar didesniam kiekiui.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad atitinkama riba pasiekta,