29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) plėvelei, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Tyrimas, po kurio priimtas minėtas reglamentas, toliau vadinamas pirminiu tyrimu. Nustatytos priemonės buvo ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o iš visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Importuojamai PET plėvelei, kurią pagamino ir eksportavo Jindal Poly Films Limited, kurios pavadinimas anksčiau buvo Jindal Polyester Ltd  (3) (toliau – Jindal arba bendrovė), nustatytas 7 % kompensacinis muitas. Pirminis tiriamasis laikotarpis buvo nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (4) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

Po tarpinės peržiūros dėl kito Indijos PET plėvelės gamintojo, Garware Polyester Limited (toliau – Garware), subsidijavimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Garware nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)

Komisijai pateikti prima facie įrodymai, rodantys, kad Jindal suteikta daugiau subsidijų, palyginti su pirminiu tyrimu, ir kad šis pasikeitęs subsidijų dydis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(5)

Dėl to, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija nusprendė inicijuoti ex officio dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, kurioje nagrinėjamas tik Jindal taikomas subsidijų dydis, kad galėtų nuspręsti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies pakeisti galiojančias kompensacines priemones. 2006 m. rugpjūčio 2 d. Komisija pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) paskelbė apie šios peržiūros inicijavimą.

(6)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – peržiūros TL) truko nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.

(7)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė Jindal, Indijos Vyriausybei ir Liuksemburgo Du Pont Tejin Films, Vokietijos Mitsubishi Polyester Film, Prancūzijos Toray Plastics Europe bei Italijos Nuroll bendrovėms, kurios sudarė didžiąją dalį Bendrijos PET plėvelės gamybos (toliau – Bendrijos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija Jindal išsiuntė klausimyną. Ši bendrovė sutiko bendradarbiauti ir atsakė į klausimyną. Jindal bendrovės patalpose Indijoje surengtas tikrinamasis vizitas.

(9)

Jindal, Indijos Vyriausybė ir Bendrijos pramonė buvo informuotos apie pagrindinius tyrimo rezultatus ir turėjo galimybę pareikšti pastabas. Jindal pateikė pastabas, kurios aptariamos toliau. Indijos Vyriausybė nepateikė jokių pastabų.

(10)

Nagrinėjamasis produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, yra Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai deklaruojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(11)

Remiantis turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, buvo tiriamos šios sistemos, pagal kurias, kaip manoma, teikiamos subsidijos:

i)

išankstinių licencijų sistema;

ii)

muito tarifo sumažinimo leidimo sistema;

iii)

į eksportą orientuotų įmonių ir (arba) specialiųjų ekonominių zonų sistema;

iv)

gamybos priemonių eksportui skatinti sistema;

v)

atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema;

vi)

eksporto kreditų sistema;

vii)

apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis sertifikatas.

(12)

i–iv ir vii punktuose nurodytos sistemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Užsienio prekybos įstatymu Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Indijos Vyriausybė paskelbė Indijos užsienio prekybos politikos, kuri anksčiau buvo vadinama Eksporto ir importo (EXIM) politika, daugiametį planą (toliau – Užsienio prekybos politika 2004–2009), apimantį laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Be to, Indijos Vyriausybė paskelbė Užsienio prekybos politiką 2004–2009 reglamentuojantį procedūrų vadovą (toliau – PV I 2004–2009), kuris yra reguliariai atnaujinamas (6).

(13)

v punkte nurodyta atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(14)

vi punkte nurodyta eksporto kreditų sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankui suteikiama teisė duoti nurodymus komerciniams bankams dėl eksporto kreditų.

(15)

Remdamasi turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, Komisija taip pat ištyrė 1993 m. Maharaštros Vyriausybės paskatų paketo sistemą (toliau – PPS). Ji yra pagrįsta Maharaštros Vyriausybės Pramonės, energijos ir darbo sektorių departamento nutarimais.

(16)

Išsamus sistemos aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 4.1.3–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 4.1–4.30 skyriuose. Šią sistemą 2006 m. balandžio mėn., t. y. pasibaigus peržiūros TL, pakeitė „Išankstinių leidimų sistema“. Šią sistemą pakeitė išankstinių leidimų sistema. Tačiau iš tiesų pasikeitė tik pavadinimas. Toliau pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į peržiūros TL taikytą ILS.

(17)

ILS sudaro šešios posistemės. Inter alia, skiriasi pagal šias posistemes teikiamų teisių naudotis lengvatomis kriterijai. Su finansuojančiais gamintojais „susieti“ gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai turi teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams. Pagrindiniai rangovai, tiekiantys prekes Užsienio prekybos politikos 2004–2009 dokumento 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ) tiekėjai, turi teisę naudotis ILS sistema tariamam eksportui. Galutiniam eksportuotojui prekes tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galiausiai tarpiniams gamintojų eksportuotojų tiekėjams gali būti taikomos „tariamo eksporto“ lengvatos pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes. Kadangi per peržiūros TL Jindal taikė tik pirmas keturias iš šešių posistemes, toliau pateikiamas tik šių posistemių aprašymas.

(18)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

(19)

Kaip nurodyta pirmiau, Jindal taikė ILS per peržiūros TL, o tiksliau, ji pasinaudojo keturiomis i–iv punktuose nurodytomis posistemėmis.

(20)

Kad Indijos valdžios institucijos atliktų patikrinimą, licencijos turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 4.30 skyrius) (toliau – vartojimo registras). Atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė vartojimo registrą tvarkė netinkamai, t. y. nesusiejo žaliavinių medžiagų su pagaminto produkto galutine paskirtimi, kaip reikalaujama Indijos Vyriausybės pateiktoje formoje, nepaisant to, kad bendrovė pagamintą produktą ne tik eksportuoja, bet ir parduoda vidaus rinkoje.

(21)

Pagal pirmiau i–iii punktuose nurodytas posistemes, leistiną importo apimties ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę nustato Indijos Vyriausybė, šie duomenys registruojami licencijoje. Be to, importo ir eksporto metu atitinkamas operacijas Vyriausybės pareigūnai turi registruoti licencijoje. Taikant šią sistemą, leistinas importo apimtis nustato Indijos Vyriausybė pagal standartines žaliavų ir produkcijos normas (SŽPN). SŽPN yra nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PVI 2004–2009 II tome. PET plėvelei bei PET granulėms, t. y. tarpiniam produktui, taikomos SŽPN buvo sumažintos 2005 m. spalio mėn.

(22)

Dėl iii posistemės pastebėta, kad tariamo eksporto atvejai, kuriais įvykdoma atitinkama pareiga pagal ILS iš tiesų buvo pardavimas tarp bendrovių, t. y. PET granules gaminanti Jindal įmonė (kuri nėra atskiras juridinis asmuo) PET granules pardavė Jindal EOĮ, kad ši jas panaudotų tolesnei PET plėvelės gamybai. Žaliava buvo importuojama gaminant tarpinį produktą (PET granules). Kitaip sakant, pagal iii posistemę pardavimas vidaus rinkoje laikomas eksportu.

(23)

Dėl iv posistemės: Jindal vidaus rinkoje įsigyta žaliava yra nurašoma iš Jindal išankstinės licencijos, o vietos tiekėjui išduodama tarpinė išankstinė licencija. Tarpinės išankstinės licencijos turėtojas gali be muito importuoti prekes, reikalingas produkto, kuris vėliau bus tiekiamas Jindal kaip žaliava gaminant nagrinėjamąjį produktą, gamybai.

(24)

Pagal ii papunktyje nurodytą posistemę (IL metiniams poreikiams) licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos turėtojas privalo „užtikrinti importuojamų žaliavų ir iš jų pagamintų produktų santykį“ (PV I 2004–2009 4.24A dalies c punktas).

(25)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius, t. y. iš viso 30 mėnesių).

(26)

Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės konkreti vienam PET plėvelės kilogramui pagaminti reikalingų pagrindinių žaliavų sunaudojimo norma (priklausomai nuo PET plėvelės kokybės), kuri buvo nurodyta ir vartojimo registre, buvo mažesnė nei atitinkama SŽPN. Taip buvo senų SŽPN, taikomų PET plėvelei ir PET granulėms atveju, ir iš dalies persvarstytų SŽPN, kurios įsigaliojo 2005 m. rugsėjo mėn., t. y. per peržiūros TL, atveju. Kitaip tariant, remiantis SŽPN žaliavų kiekis, kurį Jindal galėjo importuoti be muito, viršijo gamybos procese naudojamą kiekį. Dėl to buvo itin svarbu patikrinti dabartinį vartojimo registrą atsižvelgiant į UPP 2004–2009 m. Tačiau Indijos Vyriausybė registro tinkamai netvarkė ir niekada netikrino. Bendrovė teigė, kad Indijos Vyriausybė pakoreguos gautų lengvatų perteklių licencijoms pasibaigus, t. y. po 30 mėnesių nuo licencijos išdavimo, nes terminą įprasta pratęsti du kartus po 6 mėn. Tačiau šio tvirtinimo nebuvo galima patikrinti, nes iki šiol neišpirkta nė viena Jindal naudojama licencija.

(27)

2005 m. rudenį įsigalioję UPP 2004–2009 m. administravimo pakeitimai, (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms), Jindal dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

(28)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, taigi tai, kad kitu atveju privalomi muitai yra nerenkami, yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria Jindal suteikta lengvata ir taip pagerintas jos likvidumas.

(29)

Be to, Jindal taikomos keturios posistemės (t. y. pateiktos i–iv punktuose) pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikomos individualiomis ir kompensuotinomis. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis. Taip akivaizdžiai yra i, ii ir iv sistemų atveju, tačiau net tariamam eksportui taikoma ILS šiuo atveju atitinka šį kriterijų, nes galutinis tiekimo EOĮ tikslas – tikras eksportas.

(30)

Šiuo atveju naudojamų posistemių negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas ir kalbant apie pakaitines muitų grąžinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SŽPN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SŽPN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes tokių perdėtai didelių standartinių normų nustatymas nepadeda Indijos Vyriausybei pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos kontrolės remiantis vartojimo registru.

(31)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė teigė toliau tinkamai tvarkanti vartojimo registrą ir šiuo atžvilgiu taikanti tinkamą tikrinimo sistemą pagal pagrindinio reglamento II priedą. Be to, ji tvirtino, kad ILS veikia kaip pakaitinė sistema, kad neapmuitinamą žaliavą būtų galima naudoti vidaus rinkoje parduodamų produktų gamyboje tol, kol neapmuitinama žaliava tiesiogiai arba ją pakeičiant naudojama prekių, kurios po to eksportuojamos per pagrįstą laikotarpį, gamyboje. Tačiau net jei bendrovė tvarkė registrą, kuriame nurodė tam tikram nagrinėjamojo produkto kiekiui pagaminti skirtos žaliavos naudojimą, jai nepavyko toliau taikyti sistemos, leidžiančios patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta UPP 2004–2009 (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Be to, bendrovė netaiko sistemos, leidžiančios patikrinti, ar žaliavos, už kurią prašoma grąžinti muitus, kiekis neviršija panašaus eksportuojamo produkto kiekio pagal III priedo II dalies 2 punktą. Šiuo atveju nuodugniai apsvarsčius teigiama, kad nėra sąsajų tarp naudojamos neapmuitinamos žaliavos ir eksportuojamo produkto, taigi tinkamos tikrinimo sistemos nėra.

(32)

Todėl šioms posistemėms taikytinos kompensavimo priemonės.

(33)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota kaip nurodyta toliau. Skaitiklis – nesurinktų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) už pagal i–iii posistemes importuotą medžiagą, atitinkamai taikomų importui per tarpinius gamintojus, suma. Dėl iv posistemės: skaitiklis – nesurinktų importo muitų už žaliavą, naudotą gaminant nagrinėjamąjį produktą per peržiūros TL, suma.

(34)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė teigė, kad muitai už PET plėvelės gamybai reikalingą žaliavą sumažėjo nuo 15 % iki 7,5 % nuo 2006 m. kovo mėn., t. y. nuo TL pabaigos, ir prašė Komisijos atsižvelgti į tai apskaičiuojant ILS subsidijos dydį. Tačiau nors buvo atvejų, kuriais atsižvelgta į įvykius po TL, tačiau tai daroma ypatingomis aplinkybėmis, kurių negalima taikyti šiuo atveju. Taigi pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir 11 straipsnio 1 dalį šį prašymą reikia atmesti.

(35)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė toliau teigė, kad pagal iv posistemę gaunama lengvata iš tiesų buvo kainų skirtumas nuolat perkant žaliavas vidaus rinkoje ir perkant žaliavas, kai ILS atsisakoma dėl tiekėjo. Ji pateikė tam tikrus susijusius skaičiavimus, tačiau įrodymų nepateikė. Tačiau nauda apskaičiuojama remiantis pagal licenciją nustatytu nesurinktu muitu, nes žaliavos pardavimo ir (arba) pirkimo kaina yra tik komercinis sprendimas, kuris nekeičia nesurinktų muitų sumos. Bet kokiu atveju kadangi prašymas pirmą kartą buvo pateiktas po informacijos atskleidimo, Komisija, negalėdama patikrinti informacijos, turėjo jį atmesti.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš subsidijos sumų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Kaip skaitiklis naudojama visa nesurinktų muitų suma, o ne per didelė suma ir (arba) atleidimas, kaip prašė bendrovė, nes ILS neatitinka pagrindinio reglamento II priede nustatytų sąlygų. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį vardiklis yra eksporto apyvarta peržiūros TL. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą bendrovės eksporto bendrą apyvartą peržiūros TL. Tačiau, kadangi šie sandoriai iš tikrųjų nėra eksportas, o pardavimas vidaus rinkai, jie negali būti pagrįstai priskirti eksportui ir todėl nebuvo įtraukti į bendrą eksporto apyvartos sumą.

(37)

ILS nustatytas subsidijų dydis sudaro 14,68 %.

(38)

MTSLS aprašymas pateikiamas užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. dokumento 4.3 dalyje.

(39)

Nebuvo nustatyta, kad Jindal peržiūros TL naudojosi MTSLS, todėl su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

(40)

Išsamesnė informacija apie šias sistemas pateikiama UPP 2004–2009 m. 6 skyriuje, PV I 2004–2009 m. (EOĮS), 2005 m. SEZ akte ir vėliau parengtose taisyklėse (SEZS).

(41)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS arba SEZS sistemas gali steigtis visos įmonės, kurios įsipareigoja eksportuoti tam tikrą savo pagamintų prekių kiekį ar paslaugas. Nustatyta, kad Jindal peržiūros TL naudojosi EOĮS, o ne SEZS. Todėl analizėje dėmesys telkiamas tik į EOĮS.

(42)

EOĮ gali būti įsteigta bet kurioje Indijos vietovėje. Ši sistema papildo SEZS sistemą.

(43)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamus produkcijos kiekius, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ sistemą galioja penkerius metus ir gali būti atnaujintas.

(44)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. dokumente, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – NFE), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(45)

EOĮ turi teisę gauti šias nuolaidas:

(46)

Įmones, kurios veikia pagal šias sistemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka. Šios įmonės, naudodamos nustatytos formos dokumentus, teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms institucijoms (ketvirčio ir metinės pažangos ataskaitos). Tačiau „(EOĮ) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, VTZ pardavimu arba atsargomis“, kaip numatyta užsienio prekybos politikos 2004–2009 dokumento 6.11.2 dalyje.

(47)

Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOĮ muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(48)

Jindal EOĮ sistemą taikė gamybos priemonėms importuoti be muitų ir pagrindinio pardavimo mokesčiui už vietoje perkamas prekes kompensuoti. Ji nepasinaudojo EOĮ teikiama lengvata – atleidimu nuo žaliavų importo muitų PET plėvelės gamybai, ji naudoja PET granules kaip žaliavą. Šios PET granulės yra pagamintos kitame šios bendrovės padalinyje iš žaliavų, įsigytų pagal ILS.

(49)

EOĮ atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) ir pagrindinio pardavimo mokesčio kompensavimas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOĮ buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji pagerino savo likvidumą.

(50)

Tai reiškia, kad atleidimas nuo pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito bei pardavimo mokesčio kompensavimas yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 m. 6.1 dalyje nurodytas EOĮ eksporto tikslas siekiant paskatų yra būtina sąlyga.

(51)

Be to, buvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas ir pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Bet kokiu atveju gamybos priemonių atleidimas nuo muitų nėra leistina muitų grąžinimo sistema, nes gamybos priemonės nenaudojamos gamybos procese.

(52)

Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo pagal faktines sąnaudas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad nebuvo grąžintos per didelės sumos.

(53)

Todėl kompensuotina lengvata laikomas atleidimas nuo visų muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito), kurie paprastai mokami importuojant, ir pardavimo mokesčio kompensavimas peržiūros TL.

(54)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis kompensuotinu pardavimo mokesčiu už pirkinius gamybos sektoriui, t. y. dalis ir pakavimo medžiagas, peržiūros TL. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai, kurią sudarė visa nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui apimtis peržiūros TL vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 0,04 %.

(56)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, suteikta lengvata buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas gamybos priemones, sumą, ir pardavimo mokesčio, kompensuoto už įgytas pagrindines gamybos priemones, sumą, abi sumas paskirstant per laikotarpį, kuris atspindėjo įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį nagrinėjamojo produkto pramonės sektoriuje. Bendrovė paprašė taikyti šiuo metu bendrovės finansinėse ataskaitose naudojamą nusidėvėjimo normą; tačiau pagal 7 straipsnio 3 dalies reikalavimą reikėtų taikyti bendrovei taikomuose teisės aktuose nurodytą nusidėvėjimo normą, šiuo atveju norma nurodyta 1956 m. Bendrovių įstatyme. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama peržiūros TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta lengvata. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta šio eksportui parduoto nagrinėjamojo produkto apyvartai peržiūros TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą eksporto apyvartą, tačiau šis prašymas atmestas dėl 36 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 1,26 %.

(57)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas Jindal pagal EOĮ sistemą yra 1,3 %.

(58)

Išsamus GPESS aprašymas pateikiamas Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 5 skyriuje.

(59)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su finansuojančiais gamintojais arba paslaugų teikėjais. Buvo nustatyta, kad Jindal naudojosi šia sistema peržiūros TL.

(60)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovei leidžiama importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones) mokant už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos Vyriausybė išduoda EPCG licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms gamybos priemonėms, kurios yra importuojamos pagal šią sistemą. Vykdant eksporto įsipareigojimą, importuojamas gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(61)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, nes Indijos Vyriausybė netenka pajamų, kurias kitu atveju turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(62)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neįsipareigojus eksportuoti. Todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(63)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, kadangi jos nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(64)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį PET plėvelės pramonėje; tai turėjo būti 1956 m. Bendrovių įstatyme nurodyta norma dėl 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių, o ne ta, kurią iš tikrųjų naudojo bendrovė. Siekiant parodyti visą laikui bėgant suteiktos naudos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaityti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(65)

Bendrovė tvirtino, kad pagal GPESS sistemą be muito importuotos gamybos prekės, skirtos Khanvel padaliniui, nebebuvo naudojamos ir kad su tokiomis priemonėmis susijusi nauda neturėtų būti įtraukta į skaitiklį. Tačiau kadangi nėra įrodymų, kad bendrovė tokių prekių nebeturi arba kad jų nebenaudos, Komisija turi šį tvirtinimą atmesti.

(66)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros TL (vardiklis), nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą eksporto apyvartą, tačiau šis prašymas atmestas dėl 36 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių. Jindal gauta subsidija sudaro 1,11 %.

(67)

Šios sistemos teisinis pagrindas yra 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymas, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. Finansų įstatymu kiekvienais metais nustatomas mokesčių rinkimo ir įvairių atleidimų bei atskaitymų, kurių gali būti pareikalauta, pagrindas. Į eksportą orientuotos įmonės gali reikalauti, pavyzdžiui, kad jos būtų atleistos nuo pajamų mokesčio pagal 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 10B skirsnį.

(68)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad Jindal gavo lengvatas pagal AEPMS, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

(69)

Šios sistemos išsamus aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002–03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003–04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(70)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Buvo nustatyta, kad Jindal naudojosi šia sistema peržiūros TL.

(71)

Pagal šią sistemą IRB nustato privalomas didžiausias eksporto kreditų palūkanų normas Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurias komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. EKS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą (pakavimo kreditai), kuri taikoma kreditams, teikiamiems eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(72)

Pagal minėtus IRB pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditą, kuriam taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomos pagal rinkos sąlygas.

(73)

Pirma, mažinant finansines išlaidas, palyginti su rinkos palūkanų normomis, minėtos lengvatinės palūkanų normos tokiems eksportuotojams yra lengvata, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a iv papunktyje. IRB yra valstybės įstaiga, todėl jai taikomas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje pateiktas „Vyriausybės“ apibrėžimas, be to, jis nurodo komerciniams bankams suteikti lengvatinį finansavimą eksportuojančioms bendrovėms. Šis lengvatinis finansavimas yra subsidija, kuri laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(74)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros TL, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu rinkoje vyraujančios palūkanų normos būtų taikomos bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros TL vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Jindal pasinaudojo lengvatomis pagal EKS ir gavo 0,1 % subsidiją.

(75)

Šios sistemos teisinis pagrindas pateiktas Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 m. 4.2 dalyje.

(76)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad Jindal gavo lengvatas pagal ANŽS, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(77)

Skatindama pramonės objektų steigimą mažiau išsivysčiusiose valstijos vietose, Maharaštros Vyriausybė nuo 1964 m. teikia paskatas naujiems besiplečiantiems padaliniams kurti besivystančiuose valstijos regionuose pagal sistemą, kuri yra paprastai žinoma kaip „paskatų paketo sistema“. Nuo taikymo pradžios sistema keletą kartų buvo pakeista. „1993 m. sistemą“ buvo galima taikyti nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d., o 2006 m. pavasarį pradėta taikyti PPS 2006 m., kuri yra 2006 m. Maharaštros pramonės, investicijų ir infrastruktūros politikos dalis. Šią sistemą numatyta leisti taikyti iki 2011 m. kovo 31 d. Maharaštros Vyriausybės taikomą PPS sudaro kelios posistemės, kurių pagrindinės yra: skatinant pramonės augimą teikiamos tiesioginės subsidijos, atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio bei elektros mokesčio ir vidaus mokesčio grąžinimas.

(78)

Jindal iki 2011 m. gegužės mėn. naudosis pagal PPS 1993 m., o ne pagal vėliau taikomos sistemos teikiama paskata. Taigi šiuo atveju buvo vertinama tik PPS 1993 m.

(79)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės turi investuoti į mažiau išsivysčiusias vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios vietovės pagal ekonominį vystymąsi yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusi vietovė, mažiau išsivysčiusi vietovė ir mažiausiai išsivysčiusi vietovė). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovė, kurioje yra arba bus įmonė, ir investicijų dydis.

(80)

Pagamintų prekių pardavimo neapmokestinimas vietos mokesčiu: prekėms paprastai taikomas pagrindinis pardavimo mokestis (pardavimui tarp valstijų) arba anksčiau taikomas valstijos pardavimo mokestis (pardavimui valstijoje), kurio dydis priklauso nuo valstijos (valstijų), kurioje (kuriose) sudaromi sandoriai. 2005 m. balandžio mėn. Maharaštroje pardavimui valstijos viduje taikomą pardavimo mokestį reglamentuojančius teisės aktus pakeitė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Pagal atleidimo sistemą paskirti padaliniai neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Paskirti padaliniai taip pat yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Nustatyta, kad Jindal peržiūros TL pasinaudojo šiuo atleidimu nuo pardavimo sandorių.

(81)

Elektros mokesčio grąžinimas: padaliniams gali būti grąžintas gamyboje per septynerius metus, skaičiuojant nuo komercinės gamybos pradžios, sunaudotos elektros mokestis. Jindal atveju septynerių metų laikotarpis baigėsi 2003 m. kovo 31 d. Todėl Jindal elektros mokesčio nebuvo galima grąžinti.

(82)

Vietos mokesčio grąžinimas: vietos mokestis – tai mokestis, kurį renka Indijos vietinės Vyriausybės, įskaitant Maharaštros Vyriausybę, už prekes, patenkančias į jų miesto teritoriją. Pramonės įmonėms Maharaštros Vyriausybė gali grąžinti vietos mokestį, jei jų įrenginiai yra tam tikruose nurodytuose miestuose valstijos teritorijoje. Bendra suma, kuri gali būti grąžinta, negali viršyti 100 % pagrindinio kapitalo investicijų. Jindal gamykla yra už miesto ribų. Taigi ji yra per se atleista nuo vietos mokesčių ir šiuo atveju ši posistemė netaikoma.

(83)

Jindal peržiūros TL įgijo tik atleidimo nuo pagamintų prekių pardavimo mokesčio, kuris, kaip nustatyta anksčiau, naudos gavėjui privalumų nesuteikė, teisę (Reglamento (EB) Nr. 367/2006 114 konstatuojamoji dalis). Taigi PPS šiuo atveju yra nekompensuotina.

(84)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudaro 19,5 %. Subsidijų sumos viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar nepakaktų toliau taikyti galiojančią priemonę siekiant panaikinti žalą darančių kompensuotinų subsidijų poveikį.

(86)

Nustatyta, kad peržiūros TL Jindal ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant peržiūrą nustatytas subsidijos dydis gerokai viršija per pirminį tyrimą nustatytą dydį. Nėra įrodymų, kad šios sistemos nebus taikomos arba jų bus palaipsniui atsisakyta artimiausioje ateityje.

(87)

Kadangi buvo įrodyta, kad bendrovė gauna daug didesnes subsidijas negu anksčiau ir tikėtina, kad ji toliau gaus subsidijas, kurių suma yra didesnė už pirminiame tyrime apskaičiuotą sumą, daroma išvada, kad toliau taikyti galiojančią priemonę nepakaktų siekiant panaikinti žalą darančių kompensuotinų subsidijų poveikį, todėl atsižvelgiant į naujus nustatytus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomų priemonių lygis.

(88)

Vadovaujantis išvadomis, padarytomis dėl Jindal subsidijavimo lygio ir dabartinių priemonių nepakankamumo siekiant panaikinti nustatytų kompensuotinų subsidijų daromą poveikį, reikėtų iš dalies pakeisti Jindal taikomą kompensacinį muitą kad būtų atspindėtas nustatytas naujas subsidijavimo lygis.

(89)

Iš dalies pakeistas kompensacinis muitas turėtų būti apskaičiuotas remiantis per šią peržiūrą nustatytu nauju subsidijavimo dydžiu, nes viršijamas pirminiame tyrime apskaičiuotas žalos skirtumas.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensuojamieji muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Tačiau kadangi nagrinėjamo produkto atveju Jindal taikomas 0 % antidempingo muitas, šios nuostatos šiuo atveju netaikomos.

(91)

Jindal, Indijos Vyriausybei ir Bendrijos pramonei buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galiojančias priemones ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Indijos Vyriausybė nepateikė jokių pastabų, o Jindal pastabos aptartos su kiekviena konkrečia pirmiau pateikta pastaba susijusiose konstatuojamosiose dalyse.

(92)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė prašė Komisijos priimti įsipareigojimą dėl kainos, kad galėtų padengti nustatytas kompensuotinas subsidijas. Komisija išanalizavo bendrovės pasiūlymą ir padarė išvadą, kad įsipareigojimo dėl kainos negalima priimti. Bendrovės siūlomi produktų grupėmis grindžiami įsipareigojimai dėl kainos leistų gerokai laisviau pakeisti tai grupei priklausančių produktų technines savybes. PET plėvelė turi daug įvairių vis besikeičiančių požymių, kurie dažniausiai lemia pardavimo kainą. Dėl to šių savybių pokyčiai daro didelį poveikį kainoms. Bandant padalyti esančias grupes, kad būtų galima dar labiau jas suvienodinti, atsižvelgiant į fizines savybes, padaugėtų tokių grupių ir dėl to būtų neįmanoma stebėti, ypač būtų apsunkintas muitinių darbas, kai importuojant joms būtų sudėtinga atskirti produktų rūšis ir juos klasifikuoti pagal grupes. Dėl šių priežasčių manoma, kad būtų nepraktiška priimti įsipareigojimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje. Jindal apie tai buvo pranešta ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau apsvarsčius jos pastabas pirmiau minėta išvada nebuvo pakeista.

(93)

Kadangi pirmiau su Jindal susijusi bendrovė India Polyfilms Limited1999 m. balandžio 1 d. susijungė su Jindal ir nebėra atskiras subjektas, ji išbraukta iš 1 straipsnio 2 dalyje pateikto sąrašo,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/12

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/14

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), nustatyta didžiausia leistina Fusarium toksinų koncentracija tam tikruose maisto produktuose.

(2)

Didžiausia leistina koncentracija turi būti griežtai nustatyta tokio lygio, kad būtų įmanoma jį pasiekti laikantis geros žemės ūkio ir gamybos praktikos bei atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų.

(3)

Didžiausią įtaką Fusarium toksino kiekiui turi klimato sąlygos augimo, o ypač žydėjimo, metu. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/583/EB dėl grūduose ir grūdų produktuose esančių Fusarium toksinų prevencijos ir jų koncentracijos mažinimo (3), įskaitant kukurūzus ir kukurūzų produktus, nustatyti bendri grūdų taršos Fusarium toksinais (zearalenonu, fumonizinais ir trichotecenais) mažinimo ir prevencijos principai, kurie bus įgyvendinami rengiant šiais principais pagrįstus nacionalinius praktikos kodeksus.

(4)

Didžiausia leistina Fusarium toksinų koncentracija grūduose ir grūdų produktuose, įskaitant kukurūzus ir kukurūzų produktus, buvo nustatyta 2005 m. Kalbant apie kukurūzus, nebuvo tiksliai žinomi visi veiksniai, lemiantys Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymą. Taigi didžiausią leistiną deoksinivalenolio ir zearalenono koncentraciją kukurūzuose ir kukurūzų produktuose buvo numatyta taikyti tik nuo 2007 m. liepos 1 d., o fumonizinų B1 ir B2 – nuo 2007 m. spalio 1 d., jei iki to laiko nebus nustatyta pakeista didžiausia leistina koncentracija, remiantis nauja informacija apie jos buvimą ir susidarymą. Šis laikotarpis buvo skirtas tam, kad grūdų grandinės maisto verslo operatoriai galėtų atlikti šių mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui.

(5)

Atsižvelgiant į nuo 2005 m. pasirodžiusią naują informaciją, reikėtų pakeisti didžiausias leistinas koncentracijas kukurūzuose ir kukurūzų produktuose, o taip pat ir šių koncentracijų taikymo datą.

(6)

Pateikta naujausia informacija rodo, kad 2005 m. ir 2006 m. kukurūzų derliuje dėl oro sąlygų nustatyta didesnė daugiausiai zearalenono bei fumonizinų ir, šiek tiek mažesne apimtimi, deoksinivalenolio koncentracija, nei 2003 m. ir 2004 m. derliuose. Taigi esant tam tikroms oro sąlygoms numatytos zearalenono ir fumonizinų koncentracijos kukurūzuose neįmanoma laikytis, net jei kiek įmanoma taikomos prevencijos priemonės. Todėl didžiausias leistinas koncentracijas reikia iš dalies pakeisti siekiant nesutrikdyti rinkos ir tuo pat metu išlaikyti aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį užtikrinant, kad poveikis žmonėms išliks žymiai mažesnis už visuomenės sveikatos apsaugos tikslais nustatytą didžiausią rekomenduojamą vertę.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad didžiausia leistina koncentracija būtų taikoma teisingai ir sklandžiai, taip pat reikėtų jas taikyti visiems tą patį sezoną išaugintiems kukurūzams ir kukurūzų produktams, todėl taikymo data turi atspindėti kitų derliaus metų pardavimo sezono pradžią. Kadangi kukurūzų derlių Europoje paprastai pradedama nuimti rugsėjo viduryje ir baigiama spalio pabaigoje, taikymo data reikėtų pasirinkti 2007 m. spalio 1 d.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

(9)

Taip pat reikėtų padaryti kelis nedidelius techninius pakeitimus.

(10)

Reikėtų nustatyti, kad didžiausia leistina koncentracija netaikoma neperdirbtiems kukurūzams, kurie skirti perdirbti juos drėgnai smulkinant (krakmolo gamyba). Iš tikrųjų moksliniai duomenys parodė, kad nepaisant neperdirbtuose kukurūzuose esančių Fusarium toksinų koncentracijos, iš kukurūzų pagamintame krakmole Fusarium toksinų nebuvo aptikta arba aptikta labai maža jų koncentracija. Nepaisant to, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, drėgnojo smulkinimo sektoriaus maisto verslo operatoriai turi nuolat stebėti gyvūnų pašarams skirtus šalutinius drėgnojo smulkinimo produktus ir tikrinti, ar jie atitinka 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacijoje dėl deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, T-2 ir HT-2 ir fumonizinų gyvūnų pašarams skirtuose produktuose (4) nustatytas rekomenduojamas vertes.

(11)

Tą pačią neapdirbtų kukurūzų partiją smulkinant sausuoju būdu susmulkintų frakcijų dalelės būna skirtingo dydžio. Moksliniai duomenys rodo, kad smulkinimo frakcijose, kurių dalelės yra mažesnės, yra didesnė Fusarium toksinų koncentracija, nei tose smulkinimo frakcijose, kurių dalelės yra didesnės. Kukurūzų smulkinimo frakcijos klasifikuojamos pagal dalelių dydį įvairiose Kombinuotosios Nomenklatūros pozicijose remiantis išsijojimu pro sietą, kurio akučių dydis yra 500 mikronų. Mažesnėms ir didesnėms nei 500 mikronų smulkinimo frakcijoms turi būti nustatyta skirtinga didžiausia leistina koncentracija, kad atspindėtų skirtingų frakcijų teršalų koncentraciją.

(12)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

11 straipsnio b dalis pakeičiama taip:

2)

Priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/18

(1)

Nemokamų maisto produktų tiekimas taikant Reglamentą (EEB) Nr. 3730/87 pastaraisiais metais susilaukė didelio pasisekimo ir vis daugiau dalyvaujančių valstybių narių pagalbos gavėjų jį laiko labai vertingu. Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad reikia atlikti tam tikrus redakcinio pobūdžio Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3149/92 (2) pakeitimus. Be to, žemės ūkio produktų rinkos sąlygos pakito ir todėl reikia priderinti tam tikrus programos taikymo taisyklių aspektus.

(2)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, norinčios dalyvauti vykdant metinį maisto produktų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims planą, kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 15 d. apie tai praneša Komisijai. Siekiant pagerinti biudžeto planavimą, šią datą reikėtų paankstinti iki vasario 1 d.

(3)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 3 straipsnio 2 dalies pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nustatyti tam tikri laikotarpiai, kurių paskirties valstybės narės privalo laikytis pašalindamos intervencines atsargas. Kad minėtų laikotarpių būtų laikomasi griežčiau, reikia nustatyti, kad viršijus atsargų laikymo sandėliuose laikotarpį, sandėliavimo išlaidos nebebūtų dengiamos iš Bendrijos biudžeto. Minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad intervencinės atsargos turi būti atsiimtos per šešiasdešimt dienų nuo teisės suteikimo ūkio subjektui konkurso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kalbų versijose minėto termino skaičiavimo pradžia nurodyta dviprasmiškai, reikėtų parengti tikslesnę tos nuostatos redakciją.

(4)

Reglamente (EEB) Nr. 3149/92 nėra numatytas produktų sutelkimo rinkoje operacijų, taikant 2 straipsnio 3 dalies c ir d punktus, terminas. Todėl šias operacijas galima atlikti iki programos įgyvendinimo pabaigos. Reikėtų nustatyti tokių operacijų vykdymo terminus, siekiant jas suderinti su biudžetiniais metais. Vykdant tokias operacijas taip pat reikėtų numatyti taikytinas nuostatas dėl garantijų, kad būtų užtikrintas tinkamas tiekimo sutarčių vykdymas.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 4 straipsnio 2 dalies a punkto antros pastraipos trečioje įtraukoje nustatyta galimybė perdirbtus žemės ūkio produktus ar maisto produktus rinkoje gauti tiekiant už atlyginimą produktus iš intervencinių atsargų, reikėtų patikslinti, kad tokia galimybe galima pasinaudoti įprastai vykdant planą. Numatant, kad intervencinių atsargų kiekis smarkiai sumažės, reikėtų nustatyti, kad būtų laikoma pakankama, jog gautuose maisto produktuose būtų bent vienas tai pačiai intervencinių produktų grupei priklausantis ingredientas.

(6)

Siekiant veiksmingiau reaguoti į labdaros organizacijų poreikius ir išplėsti tiekiamų maisto produktų asortimentą, buvo nustatyta, kad produktus iš intervencinių atsargų maisto produktų gamybos tikslais būtų galima naudoti kartu su kitais produktais. Numatant, kad sandėliuose turimų intervencinių produktų įvairovė smarkiai sumažės, reikėtų panaikinti minimalaus intervencinių produktų kiekio galutiniame produkte reikalavimą.

(7)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta galimybė rinkoje sutelkti tai pačiai produktų kategorijai kaip ir produktas, kurio laikinai negalima gauti iš intervencinių atsargų, priklausančius produktus. Minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto antros pastraipos trečioje įtraukoje nustatyta galimybė perdirbtus žemės ūkio produktus ar maisto produktus, priklausančius tai pačiai intervencinių produktų grupei, rinkoje gauti tiekiant už atlyginimą iš intervencinių atsargų. Reikėtų tas galimybes įtraukti į minėto reglamento 4 straipsnio 2a dalyje nurodytas intervencinių produktų perdirbimo taisykles. Ta pačia proga siekiant aiškumo, reikėtų iš dalies pakeisti 4 straipsnio 1 dalies struktūrą.

(8)

Siekiant paaiškinti, kaip taikomos nuostatos, susijusios su užstatų grąžinimu antraeilių reikalavimų nesilaikymo atveju, reikėtų nustatyti sumažinimų taikymo taisykles remiantis 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85, nustatančio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (3) 23 straipsnio 2 dalies a ir b punkto trečia įtrauka.

(9)

Taikydamos Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 4 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, valstybės narės Komisijai pateikia kvietimų dalyvauti konkursuose aprašus iki įgyvendinimo laikotarpio pradžios. Tokia prievolė be reikalo apsunkina schemos administravimą, todėl reikėtų ją panaikinti.

(10)

Iš dalies pakeitus Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 2 straipsnio 3 dalies pavadinimą ir siekiant aiškumo, reikėtų pritaikyti kai kurias toje dalyje pateiktas nuorodas.

(11)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 7 straipsnyje nustatyta produktų perdavimo tvarka. Siekiant atlikti perdavimą yra būtinas artimas valstybės narės gavėjos ir valstybės narės tiekėjos bendradarbiavimas, reikėtų, kad tiekiančioji valstybė narė kuo labiau palengvintų perdavimo operacijas, kad būtų laikomasi minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų ir kad tos operacijos būtų vykdomos laikantis 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (4). Tokiomis aplinkybėmis reikėtų patikslinti, kad valstybės narės gavėjos intervencijos agentūros išduotas leidimas išvežti yra privalomas dokumentas, kad gavėjas galėtų perimti valstybės narės tiekėjos pateikiamus produktus. Be to, kad būtų užtikrinta pašalinimo iš sandėlių kontrolė, reikėtų nustatyti, kad valstybės narės tiekėjos intervencijos agentūra kompetentingą valstybės narės gavėjos instituciją informuotų apie išvežimo iš sandėlio operacijos pabaigą.

(12)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 8a straipsnyje apibrėžiamuose mokėjimo reikalavimuose nenurodoma tvarka, taikoma gavus neišsamius prašymus atlikti mokėjimus. Reikėtų nustatyti tokiais atvejais taikytiną tvarką ir nuobaudas. Taip pat reikėtų nustatyti Bendrijos taikytinas priemones mokėjimų vėlavimo atveju.

(13)

Patirtis parodė, kad Europos Sąjungos piliečiai nepakankamai gerai informuoti apie Bendrijos vaidmenį teikiant pagalbą maistu labiausiai nepasiturintiems gyventojams. Todėl reikėtų nustatyti, kad pakuotės būtų ženklinamos Europos Sąjungos vėliava.

(14)

Reikėtų patikslinti produktų skirstymo grandinės lygius, kuriems taikomas Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas tikrinimas. Be to, būtų tikslinga tiksliau apibrėžti nuobaudas, taikytinas, jei skirstymo grandinės subjektai nesilaikytų ar pažeistų taisykles.

(15)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92.

(16)

Javų vadybos komitetas per pirmininko nustatytą laiką komitetas nuomonės nepateikė,

1)

1 straipsnio 1 dalyje „vasario 15 d.“ keičiama į „vasario 1 d.“;

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

8a straipsnis papildomas tokiomis pastraipomis:

„Tačiau jei pateisinamieji dokumentai turi didelių trūkumų, antroje pastraipoje nustatytas terminas gali būti sustabdytas, apie tai pranešus raštu produktus skirstyti paskirtam ūkio subjektui ar organizacijai. Mokėjimo laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai gaunami paprašyti dokumentai, kurie turi būti pateikti ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų. Jei dokumentai nepateikiami iki minėto termino, taikomi pirmoje pastraipoje nurodyti sumažinimai.

Išskyrus force major atvejus ir atsižvelgiant į trečioje pastraipoje nurodytą sustabdymo galimybę, antroje pastraipoje nurodyto dviejų mėnesių termino nesilaikymo atveju valstybei narei skirta kompensacija sumažinama, laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (6) 9 straipsnyje nustatytų taisyklių.

6)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

Priedas tampa I priedu, o jo pavadinimas pakeičiamas taip:

8)

šio reglamento priedo tekstas pridedamas kaip II priedas.

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/24

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytą importo muitą, minėtiems produktams reguliariai nustatomos tipinės CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/27

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/29

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/31

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo už grūdus ir priemonių, kurių reikia imtis esant grūdų rinkos trikdymams (2), 1 straipsnyje.

(3)

Salyklui taikomos grąžinamosios išmokos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į grūdų kiekius, kurių reikia atitinkamiems produktams pagaminti. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kaip nurodoma priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/33

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, eksportuotojo prašymu grąžinamoji išmoka, taikoma už grūdų eksportą paraiškos licencijai gauti registracijos dieną, turi būti taikoma eksportui, įvykdytinam per licencijos galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už salyklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/35

(1)

1974 m. spalio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2681/74 dėl išlaidų, padarytų tiekiant žemės ūkio produktus kaip pagalbą maisto produktais, Bendrijos finansavimo (3) 2 straipsnyje numatyta, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrius turi padengti išlaidų dalį, lygią šioje srityje pagal Bendrijos normas nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiui.

(2)

Siekiant palengvinti Bendrijos pagalbos maistu veiksmų operacijų biudžeto formavimą bei administravimą ir siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas susipažinti su dalimi, kuria Bendrija finansuoja nacionalinius pagalbos maistu veiksmus, reikia nustatyti šiems veiksmams skiriamų grąžinamųjų išmokų lygį.

(3)

Minėtoms operacijoms mutatis mutandis taikomos bendrosios normos ir taikymo taisyklės, kurias Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 13 straipsnyje numatyta taikyti eksporto grąžinamosioms išmokoms.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje yra apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių eksportą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/37

(1)

Pagal 1975 m. Europos ekonominės bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimą dėl cukranendrių cukraus (toliau – Susitarimas), kuris buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 75/456/EEB (1), Bendrija įsipareigoja garantuotomis kainomis pirkti ir importuoti konkretų kiekį žaliavinio arba baltojo cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalis Indija ir kurį ši valstybė įsipareigoja pristatyti Bendrijai. Susitarimo 11 straipsnyje numatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis gali denonsuoti Susitarimą, apie tai raštu pranešusi kitai šaliai prieš dvejus metus.

(2)

Reformuotoje cukraus rinkos bendro organizavimo sistemoje panaikinus intervencijos priemones, cukraus vidaus kainos nebebus užtikrinamos intervenciniu pirkimu. Yra dėsninga panaikinti garantuotų kainų sistemą, taikomą pagal Susitarimą importuojamam cukrui.

(3)

Todėl būtina denonsuoti Susitarimą, kaip numatyta jo 11 straipsnyje, ir pranešti Indijai, kaip susitarimą pasirašiusiai šaliai, apie tokį denonsavimą,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/38

(1)

Remiantis 1975 m. vasario 28 d. pasirašytoje AKR ir EEB Lomės konvencijoje ir prie tos konvencijos pridėtose atitinkamose deklaracijose pateiktu 3 protokolu dėl AKR cukraus (toliau – Cukraus protokolas), kurio tekstas perkeltas į 3 protokolą, įtrauktą į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas) (1) V priedą, Bendrija įsipareigoja garantine kaina pirkti ir importuoti konkrečius žaliavinio arba baltojo cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalys yra protokolą pasirašiusios AKR valstybės ir kurį šios valstybės įsipareigoja pristatyti Bendrijai, kiekius. Cukraus protokole numatyta, kad šį Susitarimą gali denonsuoti Bendrija kiekvienos AKR valstybės atžvilgiu ir kiekviena AKR valstybė Bendrijos atžvilgiu apie tai pranešusios prieš dvejus metus.

(2)

Šiuo metu AKR šalims taikomų prekybos nuostatų, išdėstytų AKR ir EB partnerytės susitarimo V priede, galiojimas baigiasi 2007 m. gruodžio 31 d. Remiantis AKR ir EB partnerytės susitarimo 36 straipsniu, ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) bus nustatyta nauja prekybos su AKR valstybėmis sistema, ir šie susitarimai pakeis AKR ir EB susitarime nustatytą prekybos sistemą. AKR ir EB partnerystės susitarimo 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, vykstant deryboms dėl EPS, susitarimo šalys turi persvarstyti Cukraus protokolą. Be to, 2007 m. gruodžio 31 d. taip pat baigia galioti 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusioje PPO ministrų konferencijoje Bendrijai duotas leidimas, nukrypstant nuo GATT I straipsnyje nustatytų įpareigojimų, taikyti AKR valstybėms AKR ir EB partnerytės susitarime nustatytas prekybos lengvatas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad cukraus importo sistema būtų įtraukta į EPS numatytą importo sistemą, tikslinga kuo anksčiau imtis visų būtinų veiksmų, kad Cukraus protokolo galiojimas ir visi jame nustatyti įpareigojimai būtų nutraukti, atsižvelgiant į Cukraus protokole nustatytą reikalavimą pranešti apie protokolo galiojimo nutraukimą prieš dvejus metus.

(4)

Cukraus protokole numatytos priemonės atitiko AKR ir EB interesus, nes jomis užtikrinamos realizavimo galimybės pelningoje rinkoje AKR eksportuotojams ir reguliarus tiekimas EB cukranendrių cukraus rafinavimo įmonėms. Tačiau toliau nebegalima naudotis Cukraus protokole numatytomis priemonėmis. Reformavus EB cukraus rinką, EB nebegarantuos kainų Europos cukraus gamintojams, palaipsniui naikinant buvusį intervencijos mechanizmą.

(5)

Liberalizuojant AKR ir ES prekybą nebegalima išlaikyti neribotų kiekių, kartu suteikiant jiems Cukraus protokole numatytas kainų ir apimčių garantijas. Pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (EBA) nuo 2009 m. liepos 1 d. numatytos neribotos galimybės gauti cukraus mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Kadangi 2009 m. spalio 1 d. numatyta pradėti antrą pereinamojo laikotarpio etapą, atitinkamai reikėtų patikslinti EBA cukraus režimą.

(6)

Nors protokolas ir denonsuojamas, Bendrija ir AKR valstybės, siekdamos parengti išsamius EPS, gali vėliau sudaryti abipusį susitarimą dėl cukraus importo sistemos.

(7)

Todėl Cukraus protokolą būtina denonsuoti, kaip nustatyta jo 10 straipsnyje, ir pranešti kiekvienai jį pasirašiusiai AKR valstybei apie šį denonsavimą,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/40

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybė narė gali per 12 metų nuo pranešimo apie tą direktyvą įregistruoti dėl pateikimo į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į tos direktyvos I priedą, ir kurie dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje, kol šios medžiagos bus laipsniškai tiriamos pagal darbo programą.

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 703/2001 (3) nustatomos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir pateikiamas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra metomilas.

(3)

Metomilo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 703/2001 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos maisto saugos tarnybai (toliau – EMST) privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas. Jungtinė Karalystė buvo paskirta ataskaitą apie metomilą rengiančia valstybe nare, o visa reikiama informacija apie šią medžiagą buvo pateikta 2004 m. gegužės 3 d.

(4)

Šią vertinimo ataskaitą valstybės narės ir EMST peržiūrėjo ir 2006 m. birželio 23 d. pateikė Komisijai kaip EMST veikliosios medžiagos pesticido metomilo keliamo pavojaus vertinimo tarpusavio peržiūros išvadas (4). Šią ataskaitą valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.

(5)

Vertinant šią veikliąją medžiagą buvo nustatyta keletas susirūpinimą keliančių problemų. Visų pirma, remiantis turimais duomenimis, operatoriaus sąlytis viršytų LOSL (leistiną operatoriaus sąlyčio lygį) ir nebuvo įrodyta, kad numatomas poveikis darbuotojams ir pašaliniams asmenims būtų priimtinas. Be to, susirūpinimą kelia ekotoksikologinės problemos dėl paukščiams, žinduoliams, vandens organizmams, bitėms ir netiksliniams nariuotakojams keliamo didelio pavojaus.

(6)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų apie tarpusavio peržiūros rezultatus ir apie tai, ar jis ketina toliau remti šios medžiagos įtraukimą. Pranešėjas pateikė pastabų, ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos. Tačiau nepaisant pateiktų argumentų, pirmiau minėtos problemos liko neišspręstos, o remiantis pateikta informacija atlikti ir per EMST ekspertų posėdžius apsvarstyti vertinimai neparodė, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kuriuose yra metamilo, siūlomomis naudojimo sąlygomis iš esmės atitinka Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

(7)

Todėl metomilas neturėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(8)

Reikėtų imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad galiojančios augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metomilo, registracijos per nustatytą laikotarpį būtų panaikintos, nebeatnaujinamos ir kad nebūtų registruojami nauji produktai.

(9)

Bet koks valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis turimoms augalų apsaugos produktų, kuriuose yra metomilo, atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti į rinką ir sunaudoti turėtų būti ne ilgesnis kaip dvylika mėnesių, kad turimos atsargos būtų naudojamos ne ilgiau kaip dar vieną auginimo sezoną, taip užtikrinant, kad augalų apsaugos produktais ūkininkai galėtų naudotis 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo.

(10)

Šiuo sprendimu neapribojama galimybė teikti paraiškas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, siekiant įtraukti metomilą į šios direktyvos I priedą.

(11)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės iki komiteto pirmininko nustatyto termino, ir todėl Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl šių priemonių: Pasibaigus Direktyvos 91/414/EEB 19 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytam laikotarpiui Taryba nepriėmė pasiūlyto įgyvendinimo akto ir neprieštaravo pasiūlymui dėl įgyvendinimo priemonių, todėl atitinkamai Komisija turi priimti šias priemones,

a)

augalų apsaugos produktų, kuriuose yra metomilo, registracijos būtų panaikinamos 2008 m. kovo 19 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktų, kuriuose yra metomilo, registracijos nebūtų išduodamos arba atnaujinamos.

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/42

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos leisti teikti į rinką augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, neįrašytų į šios direktyvos I priedą, ir kurie dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje, kol šios medžiagos bus laipsniškai tiriamos pagal darbo programą.

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 703/2001 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra trifluralinas.

(3)

Trifluralino poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjų pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 703/2001 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalį privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Graikija buvo paskirta ataskaitą apie trifluraliną rengiančia valstybe nare, o visa reikiama informacija apie šią medžiagą buvo pateikta 2003 m. liepos 11 d.

(4)

Valstybės narės ir EMST kartu persvarstė šią vertinimo ataskaitą darbo grupės posėdyje ir 2005 m. kovo 14 d. pateikė Komisijai kaip EMST vertinimo peržiūros išvadas dėl veikliosios medžiagos trifluralino keliamos rizikos (4). Šią ataskaitą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2007 m. kovo 16 d. pateikė kaip Komisijos trifluralino peržiūros ataskaitą.

(5)

Vertinant šią veikliąją medžiagą, nustatyta keletas susirūpinimą keliančių problemų. Trifluralinas labai toksiškas vandens organizmams, ypač žuvims. Ši medžiaga ilgai išlieka dirvožemyje ir nėra lengvai biologiškai skaidoma. Be to, ji gali kauptis. Ji viršija Direktyvoje 91/414/EEB nustatytą didžiausią biokoncentracijos veiksnį (BKV) vandens organizmuose, rodantį kaupimosi tokiuose organizmuose galimybę. Dėl didelio šios medžiagos lakumo negalima atmesti sklidimo oru galimybės, o stebėsenos programos atskleidė, kad nepaisant greito fotocheminio skilimo, medžiagos atsirado nuo naudojimo vietos nutolusiose vietovėse. Dėl šių priežasčių trifluralinas neatitinka įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą kriterijų.

(6)

Komisija paragino pranešėją pateikti savo pastabas apie peržiūros rezultatus ir apie tai, ar jis ketina toliau remti šios medžiagos įtraukimą. Pranešėjas pateikė savo pastabas, kurios buvo atidžiai išnagrinėtos. Tačiau, nepaisant pranešėjo pateiktų argumentų, nustatyta, kad pirmiau minėtos problemos negali būti išspręstos, o remiantis pateikta informacija atlikti ir per EMST ekspertų posėdžius apsvarstyti vertinimai neparodė, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kuriuose yra trifluralino, siūlomomis naudojimo sąlygomis iš esmės atitinka Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

(7)

Todėl trifluralinas neturėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(8)

Reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad galiojančios augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra trifluralino, registracijos per nustatytą laikotarpį būtų panaikintos, nebeatnaujinamos ir kad nebūtų išduodamos naujos tokių produktų registracijos.

(9)

Valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis turimoms augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra trifluralino, atsargoms sunaikinti, sandėliuoti, pateikti į rinką ir sunaudoti yra ribojamas iki dvylikos mėnesių, kad turimas atsargas būtų galima naudoti dar vieną auginimo sezoną, kartu užtikrinant, kad ūkininkai galės naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra trifluralino, 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo.

(10)

Šis sprendimas neapriboja galimybės teikti paraišką pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, siekiant įtraukti trifluraliną į šios direktyvos I priedą.

(11)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra trifluralino, registracijos būtų panaikintos iki 2008 m. kovo 20 d.;

b)

nuo šio sprendimo paskelbimo dienos augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra trifluralino, nebūtų registruojami arba perregistruojami.

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/44

(1)

Atsižvelgiant į klasikinio kiaulių maro protrūkius Rumunijoje, 2006 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2006/779/EB dėl pereinamojo laikotarpio gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Rumunijoje (3).

(2)

Sprendimas 2006/779/EB taikomas devynių mėnesių laikotarpį nuo Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į klasikinio kiaulių maro padėtį Rumunijoje, tikslinga pratęsti Sprendimo 2006/779/EB taikymo laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 31 d.

(3)

Todėl Sprendimas 2006/779/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/45

(1)

Atsižvelgiant į klasikinio kiaulių maro protrūkius tam tikrose valstybėse narėse, 2006 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2006/805/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (3). Šiame sprendime nustatomos tam tikros klasikinio kiaulių maro ligos kontrolės priemonės tose valstybėse narėse.

(2)

Sprendimas 2006/805/EB taikomas devynių mėnesių laikotarpį nuo Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į bendrą klasikinio kiaulių maro padėtį Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Slovakijos regionuose, tikslinga pratęsti Sprendimo 2006/805/EB taikymo laikotarpį iki 2008 m. liepos 31 d.

(3)

Todėl Sprendimas 2006/805/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/46

(1)

2006 m. birželio 14 d. Komisijos sprendimu 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinančiu Sprendimą 2006/135/EB (4), nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant išvengti šios ligos plitimo, įskaitant A ir B teritorijų nustatymą, įtarus ar patvirtinus ligos protrūkį.

(2)

Vokietija pranešė Komisijai apie jos teritorijoje, Bavarijos žemėje, kilusį H5N1 potipio gripo protrūkį naminių paukščių ūkyje ir ėmėsi tinkamų priemonių pagal Sprendimą 2006/415/EB, įskaitant A ir B teritorijų nustatymą, kaip nustatyta to sprendimo 4 straipsnyje.

(3)

Komisija išnagrinėjo šias priemones bendradarbiaudama su Vokietija ir įsitikino, kad A ir B teritorijų, kurias nustatė šios valstybės narės kompetentinga institucija, ribos yra pakankamai toli nuo faktinės protrūkio vietos. Todėl galima patvirtinti Vokietijos A ir B teritorijų ribas ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę.

(4)

Todėl Sprendimas 2006/415/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,