22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1098/2007

2007 m. rugsėjo 18 d.

nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) naujausioje mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad menkių ištekliai Baltijos jūros ICES 25–32 pakvadračiuose sumažėjo iki lygių, kuriuose jų reprodukcinis pajėgumas pablogėjo, ir kad ištekliai žvejojami netausiai.

(2)	Naujausioje ICES mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad menkių ištekliai Baltijos jūros ICES 22, 23 ir 24 pakvadračiuose naudojami pernelyg intensyviai ir pasiekė lygius, kai jiems kyla reprodukcinio pajėgumo pablogėjimo grėsmė.

(3)	Reikia imtis priemonių daugiamečiam Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos valdymo planui nustatyti.

(4)	Plano tikslas – užtikrinti, kad Baltijos jūros menkių ištekliai galėtų būti naudojami tvariomis ekonominėmis, aplinkos ir socialinėmis sąlygomis.

(5)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) reikalaujama, inter alia, kad, siekiant šio tikslo, Bendrija turi laikytis atsargumo principo imdamasi priemonių ištekliams apsaugoti ir išsaugoti, numatyti jų tausų naudojimą ir kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms. Ji turėtų siekti palaipsniui įgyvendinti ekosistemomis pagrįstą žvejybos valdymo metodą ir turėtų prisidėti prie veiksmingos žvejybos veiklos ekonomiškai perspektyvioje ir konkurencingoje žvejybos pramonėje, suteikdama tinkamą gyvenimo lygį tiems, kurie priklauso nuo Baltijos jūros menkių žvejybos, ir atsižvelgdama į vartotojų interesus.

(6)	Siekiant šio tikslo, rytinės dalies ištekliai turi būti atkurti iki biologiškai saugaus dydžio ir turi būti užtikrintas toks abiejų išteklių lygis, kuriam esant išsaugomas visas jų reprodukcinis pajėgumas ir gali būti pasiektas didžiausias ilgalaikis sužvejojamų žuvų kiekis.

(7)	Tai galima pasiekti nustatant tinkamą metodą žvejybos pastangai menkių žvejyboje laipsniškai sumažinti iki tikslą atitinkančių lygių ir nustatant tokius menkių išteklių didžiausio leistino sugauti kiekio (DLSK) lygius, kurie atitiktų žvejybos pastangą.

(8)	Kadangi sugauti menkių kiekiai žvejojant silkes ir šprotus bei žvejojant lašišas žiauniniu tinklu bei pinkliuoju tinklu yra labai nedideli, šiems žvejybos būdams neturėtų būti taikomas laipsniškas žvejybos pastangos sumažinimas.

(9)	Siekiant užtikrinti žvejybos galimybių stabilumą, tikslinga apriboti DLSK pokyčius nuo vienų iki kitų metų.

(10)	Tinkamai įgyvendinant žvejybos pastangos kontrolę, turi būti reguliuojama laikotarpių, per kuriuos leidžiama menkių žvejyba, trukmė. Valstybės narės gali nustatyti bendras dienas, kuriomis visiems jų vėliava plaukiojantiems Bendrijos laivams leidžiama nebūti uoste.

(11)

Siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytoms priemonėms, reikalingos kontrolės priemonės, papildančios kontrolės priemones, nustatytas 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1627/94, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (3), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (4), ir 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2807/83, nustatančiame išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (5), arba nukrypstančios nuo jų.

(12)	Per pirmus trejus daugiamečio plano taikymo metus jis turėtų būti laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje.

(13)	ICES 27 ar 28 pakvadračiams gali būti netaikomos žvejybos pastangos valdymo nuostatos, atsižvelgiant į labai mažus sugaunamus kiekius šiuose ICES pakvadračiuose.

(14)	Šiame reglamente numatytas daugiametis planas pakeičia esančią žvejybinės pastangos Baltijos jūroje valdymo tvarką. Todėl 1997 balandžio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 779/97, nustatantis žvejybinės pastangos Baltijos jūroje valdymo tvarką (6), turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas šių menkių išteklių (toliau – atitinkami menkių ištekliai) ir jų žvejybos būdų daugiametis planas:

a)	A rajone paplitusios menkės;

b)	B ir C rajonuose paplitusios menkės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje ir su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse narėse (toliau – atitinkamos valstybės narės) veikiantiems Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai ar didesnis. Tačiau 9 straipsnis taikomas Baltijos jūroje veikiantiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei aštuoni metrai.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente, greta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (7) 2 straipsnyje pateiktų apibrėžimų, taikomi ir šie apibrėžimai:

a)	Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) zonos – 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (8) apibrėžti kvadratai ir pakvadračiai;

b)	Baltijos jūra – ICES IIIb, IIIc ir IIId kvadratai;

c)	didžiausias leistinas sugauti kiekis (DLSK) – kiekvieno išteklio kiekis, kurį kasmet leidžiama sužvejoti;

d)	LSS – laivų stebėjimo sistemos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (9), skirtos bet kokio ilgio laivams;

e)	A rajonas – ICES 22–24 pakvadračiai, B rajonas – ICES 25–28 pakvadračiai, C rajonas – ICES 29–32 pakvadračiai;

f)	nebuvimo uoste dienos – bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kurį laivas nebūna uoste, ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis.

II   SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4 straipsnis

Tikslas ir uždaviniai

Planu užtikrinamas tausus atitinkamų menkių išteklių naudojimas laipsniškai mažinant ir išlaikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientus lygiuose, ne žemesniuose nei:

a)	0,6 3–6 metų amžiaus menkių ištekliams A rajone ir

b)	0,3 4–7 metų amžiaus menkių ištekliams B ir C rajonuose.

III   SKYRIUS

BENDRAS SUGAUTI LEIDŽIAMAS KIEKIS

5 straipsnis

DLSK nustatymas

1.   Kiekvienais metais Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia dėl atitinkamų menkių išteklių DLSK kitiems metams.

2.   Atitinkamų menkių išteklių DLSK nustatomi pagal 6 ir 7 straipsnius.

6 straipsnis

Atitinkamų menkių išteklių DLSK nustatymo tvarka

1.   Taryba priima atitinkamų menkių išteklių DLSK, kuris, remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) atliktu moksliniu vertinimu, yra didžiausias iš šių DLSK:

a)	DLSK, dėl kurio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas sumažėtų 10 % jo taikymo metais, palyginti su mirtingumo dėl žvejybos koeficientu, nustatytu praėjusiems metams;

b)	DLSK, dėl kurio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taptų toks, kaip apibrėžta 4 straipsnyje.

2.   Jei dėl 1 dalies taikymo DLSK viršytų praėjusių metų DLSK daugiau nei 15 %, Taryba priima DLSK, kuris yra 15 % didesnis nei tų metų DLSK.

3.   Jei dėl 1 dalies taikymo DLSK taptų daugiau kaip 15 % mažesnis nei praėjusiųjų metų DLSK, Taryba priima DLSK, kuris yra 15 % mažesnis nei tų metų DLSK.

4.   3 dalis netaikoma, kai ŽMTEK atliktas mokslinis vertinimas rodo, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas DLSK taikymo metais viršys 1 per metus 3–6 metų amžiaus menkių ištekliams A rajone arba 0,6 per metus 4–7 metų amžiaus menkių ištekliams B ir C rajonuose.

7 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 6 straipsnio nuostatų, Taryba gali, kai jos manymu tai tikslinga, priimti DLSK, kuris yra mažesnis už DLSK, susidarantį dėl 6 straipsnio taikymo.

IV   SKYRIUS

ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMAS

8 straipsnis

Laikotarpių, kai leidžiama žvejoti tam tikromis žvejybos įrankių rūšimis, nustatymo tvarka

1.   Tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akies dydis yra 90 mm arba didesnis, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 90 mm arba didesnis, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais žvejoti žvejybos laivams draudžiama:

a)	A rajone – nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. ir

b)	B rajone – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

2.   Žvejojant dreifuojančiomis ūdomis menkes draudžiama laikyti laive.

3.   Taryba kiekvienais metais kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia dėl kitiems metams taikomo didžiausio nebuvimo uoste dienų skaičiaus laikotarpiais, nepatenkančiais į nurodytuosius 1 dalyje, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais pagal 4 ir 5 dalyse nustatytas taisykles.

4.   Kai ŽMTEK apskaičiuoja, kad vieno atitinkamo menkių išteklio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra mažiausiai 10 % didesnis už 4 straipsnyje apibrėžtą mažiausią mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendras dienų skaičius, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais, sumažinamas 10 %, palyginti su bendru einamaisiais metais leidžiamu dienų skaičiumi.

5.   Kai ŽMTEK apskaičiuoja, kad vieno atitinkamo menkių išteklio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra mažiau nei 10 % didesnis už 4 straipsnyje apibrėžtą mažiausią mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendras dienų skaičius, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais, yra lygus bendram einamaisiais metais leidžiamam dienų skaičiui, padaugintam iš 4 straipsnyje apibrėžto mirtingumo dėl žvejybos koeficiento ir padalytam iš ŽMTEK apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos koeficiento.

6.   Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, 1 dalyje nurodytais draudimo žvejoti laikotarpiais leidžiama per mėnesį pasinaudoti ne daugiau kaip penkiomis dienomis (kurios suskirstomos į bent dviejų iš eilės einančių dienų laikotarpius) iš didžiausio nebuvimo uoste dienų skaičiaus, nustatyto taikant 3–5 dalis. Tomis dienomis žvejybos laivai gali jūroje statyti tinklus ir iškrauti žuvį tik nuo tos pačios savaitės pirmadienio 6 val. iki penktadienio 18 val.

16 straipsnis taikomas pirmoje pastraipoje nurodytiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti menkes.

7.   Komisijos ar valstybės narės prašymu valstybės narės paskelbia savo tinklavietėje ar pateikia Komisijai ir visoms valstybėms narėms taikomos sistemos aprašymą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3, 4 ir 5 dalių.

9 straipsnis

Žvejybos rajonų apribojimai

1.   Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

a)

1 rajonas: — 55° 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos — 55° 45′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos — 55° 00′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos — 55° 00′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos — 55° 15′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos — 55° 15′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos — 55° 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos

b)	2 rajonas: — 55° 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos — 54° 48′ šiaurės platumos, 19° 20′ rytų ilgumos — 54° 45′ šiaurės platumos, 19° 19′ rytų ilgumos — 54° 45′ šiaurės platumos, 18° 55′ rytų ilgumos — 55° 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos

c)

3 rajonas: — 56° 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos — 56° 13′ šiaurės platumos, 19° 31′ rytų ilgumos — 55° 59′ šiaurės platumos, 19° 13′ rytų ilgumos — 56° 03′ šiaurės platumos, 19° 06′ rytų ilgumos — 56° 00′ šiaurės platumos, 18° 51′ rytų ilgumos — 55° 47′ šiaurės platumos, 18° 57′ rytų ilgumos — 55° 30′ šiaurės platumos, 18° 34′ rytų ilgumos — 56° 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 157 mm arba didesnis, arba dreifuojančiomis ūdomis. Laive negali būti laikomi kiti žvejybos įrankiai.

3.   Žvejojant bet kuriomis 2 dalyje apibrėžtomis žvejybos įrankių rūšimis, laive negali būti laikoma menkių.

V   SKYRIUS

STEBĖSENA, INSPEKTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

10 straipsnis

Specialus leidimas žvejoti menkes Baltijos jūroje

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1627/94 1 straipsnio 2 dalies, visi Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis ir kuriuose laikomi arba naudojami bet kokie įrankiai menkių žvejybai Baltijos jūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 3 straipsnį, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

2.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytą specialų leidimą žvejoti menkes gali išduoti tik Bendrijos laivams, kurie 2005 m. turėjo pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005, nustatančio 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (10), III priedo 6.2.1 punktą išduotą specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje. Tačiau valstybė narė Bendrijos laivui, plaukiojančiam su tos valstybės narės vėliava ir 2005 m. neturėjusiam specialaus žvejybos leidimo, gali išduoti specialų leidimą žvejoti menkes, jeigu valstybė narė užtikrina, kad bent jau lygiaverčiams pajėgumams (išmatuotiems kilovatais (kW)) Baltijos jūroje yra nebeleidžiama žvejoti bet kuriuo 1 dalyje nurodytu žvejybos įrankiu.

3.   Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato ir tvarko laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą ir skelbia jį savo oficialiojoje tinklavietėje.

4.   Žvejybos laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas, kuriam valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, tokio leidimo kopiją turi turėti žvejybos laive.

11 straipsnis

Laivo žurnalai

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio 4 dalies, visų Bendrijos laivų, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai ar didesnis, kapitonai veda laivo žurnalą, kuriame pagal to reglamento 6 straipsnį registruoja laivų vykdomas operacijas.

Nepaisant pirmos pastraipos, žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis 8–10 metrų ir kuriuose yra C rajone pagautų menkių, vedamas laivo žurnalas, atitinkantis Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 2 punkto nuostatas.

2.   Valstybės narės patikrina, ar naudojantis LSS duomenimis Žvejybos stebėjimo centre (ŽSC) gauta informacija iš laivų, kuriuose įrengta LSS, atitinka laivo žurnale užregistruotą veiklą. Toks kryžminis patikrinimas registruojamas kompiuterine forma ir saugomas trejus metus.

3.   Kiekviena valstybė narė tvarko ir skelbia savo oficialiojoje tinklavietėje kontaktinę informaciją, reikalingą pateikiant laivo žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir išankstinius pranešimus, kaip nurodyta 17 straipsnyje.

12 straipsnis

Duomenų apie sužvejotus kiekius elektroninis registravimas ir perdavimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 1 straipsnio, valstybės narės gali leisti žvejybos laivų, kuriuose įrengta LSS, kapitonams elektroniniu būdu pateikti informaciją, kuri turi būti užregistruota laivo žurnale. Informacija perduodama vėliavos valstybės narės ŽSC kiekvieną dieną, užbaigus tos kalendorinės dienos žvejybos operacijas. Pakrantės valstybės ŽSC ir inspektavimo tarnybos prašymu laivo žurnalo informacija jiems pateikiama tuo metu, kai žvejybos laivas yra pakrantės valstybės vandenyse.

13 straipsnis

Žvejybos pastangos duomenų registravimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnio, Bendrijos žvejybos laivo, kuriame yra kuris nors šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos įrankis, kapitonas, žvejybos laivui įplaukiant į uostą ar išplaukiant iš jo, arba įplaukiant į Baltijos jūrą ar išplaukiant iš jos, vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda pranešimą apie žvejybos pastangą, kuriame pateikiama ši informacija:

a)	išplaukiant iš uosto ar įplaukiant į Baltijos jūrą: i) laivo pavadinimą, laivo išorinius atpažinimo ženklus ir radijo šaukinį; ii) išplaukimo iš uosto ar įplaukimo į Baltijos jūrą dieną ir laiką (vietos laiku); iii) rajoną, kuriame žvejos laivas, kaip apibrėžta 3 straipsnio e punkte;

b)	įplaukiant į uostą ar išplaukiant iš Baltijos jūros: i) laivo pavadinimą, laivo išorinius atpažinimo ženklus ir radijo šaukinį; ii) įplaukimo į uostą ar išplaukimo iš Baltijos jūros dieną ir laiką (vietos laiku).

2.   Laivams, kuriuose įrengtas LSS, 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai bei 1 dalies b punktas netaikomi.

3.   Vėliavos valstybės narės ŽSC pranešimą apie žvejybos pastangą įregistruoja savo kompiuterinėje duomenų bazėje.

4.   Pateikus prašymą, vėliavos valstybė narė pakrantės valstybei narei pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

14 straipsnis

Žvejybos pastangos stebėsena ir kontrolė

Vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos stebi ir kontroliuoja atitiktį:

a)	žvejybos pastangos lygiui, nurodytam 8 straipsnyje;

b)	9 straipsnyje numatytiems žvejybos apribojimams.

15 straipsnis

Laivo žurnale leistinas nukrypimo dydis

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant laive laikomų žuvų, kurioms nustatytas DLSK, kiekį kilogramais, leistinas nukrypimo dydis yra 10 % laivo žurnale nurodyto kiekio, išskyrus menkes, kurių atveju leistinas nukrypimo dydis yra 8 %.

A ir B rajonuose sugautiems kiekiams, kurie iškrauti neišrūšiuoti, leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant kiekius yra 10 % viso laive laikomo kiekio.

16 straipsnis

Įplaukimas į konkrečius rajonus arba išplaukimas iš jų

1.   Žvejybos laivas, kuriam išduotas specialus leidimas žvejoti menkes, vieno žvejybos reiso metu gali žvejoti tik A, B arba C rajone.

2.   Žvejybos laivas gali pradėti žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse A, B arba C rajone tik tuo atveju, jeigu jame nelaikomos menkės.

Jeigu žvejybos laivas vyksta į uostą rajone, kuriame jis žvejojo, neiškrovęs žuvų, šis laivas gali tęsti žvejybos veiklą tame rajone, net jeigu laive laikomos menkės.

3.   Kai žvejybos laivas iš A, B arba C rajono išplaukia jame esant menkių, jis:

a)	plaukia tiesiai į už to rajono, kuriame jis žvejojo, ribų esantį uostą ir iškrauna žuvis;

b)

išplaukiant iš rajono, kuriame laivas žvejojo, tinklus sukrauti taip, kad jų nebūtų įmanoma tuoj pat vėl panaudoti, laikantis šių sąlygų: i) tinklai, gramzdikliai ir panašūs žvejybos įrankiai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų bei ištraukimo lynų ir virvių; ii) tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, turi būti patikimai pritvirtinti prie kurios nors antstato dalies.

4.   Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, 2008 metais žvejybos laivas vieno žvejybos reiso metu gali žvejoti A bei B rajonuose ir pradėti žvejybos veiklą viename iš rajonų tik jei tame laive laikoma mažiau nei 150 kg menkių. Valstybės narės imasi konkrečių priemonių užtikrinti veiksmingą kontrolę. Valstybė narės iki 2008 m. sausio 31 d. Komisijai praneša apie tas priemones.

17 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.   Iš A, B arba C rajonų išplaukiančio Bendrijos žvejybos laivo, kuriame laikoma daugiau kaip 300 kg gyvojo svorio menkių, kapitonas praneša pakrantės valstybės, kurioje jis iškraus žuvis, kompetentingoms institucijoms bent valandą prieš išplaukiant iš rajono apie:

a)	išplaukimo laiką ir vietą;

b)	menkių kiekį ir bendrą kitų laive laikomų rūšių gyvąjį svorį;

c)	iškrovimo vietos pavadinimą;

d)	numatomą atplaukimo į iškrovimo vietą laiką.

Pakrantės valstybė apie iškrovimą praneša vėliavos valstybei.

2.   Kai Bendrijos žvejybos laivas ketina įplaukti į uostą rajone, kuriame jis žvejojo, su daugiau nei 300 kg gyvojo svorio menkių laive, bent valandą prieš įplaukiant į rajoną Bendrijos žvejybos laivo kapitonas praneša pakrantės valstybės kompetentingoms institucijoms, o pakrantės valstybė praneša vėliavos valstybei visą informaciją, nurodytą 1 dalies b, c ir d punktuose.

3.   1 dalies a ir b punktuose nurodytas reikalavimas pateikti informaciją netaikomas laivams, kuriems taikomas 12 straipsnis.

4.   1 dalies a punktas netaikomas laivams, kuriuose įrengta LSS.

5.   1 ir 2 dalyse numatytą pranešimą taip pat gali pateikti Bendrijos žvejybos laivo kapitono atstovas.

18 straipsnis

Patvirtinti uostai

1.   Jeigu laive laikoma daugiau nei 750 kilogramų gyvojo svorio menkių, menkes galima iškrauti tik patvirtintuose uostuose.

2.   Kiekviena valstybė narė gali patvirtinti uostus, kuriuose turi būti iškrautas didesnis nei 750 kg gyvojo svorio Baltijos menkių kiekis.

3.   Iki 2007 m. spalio 10 d. kiekviena valstybė narė, kuri yra sudariusi patvirtintų uostų sąrašą, tvarko patvirtintų uostų sąrašą ir skelbia jį savo oficialiojoje tinklavietėje.

19 straipsnis

Pirmą kartą iškrautų menkių svėrimas

Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad bet koks Baltijos jūroje sužvejotas ir Bendrijos uoste iškrautas menkių kiekis būtų sveriamas prieš jį parduodant arba prieš jį išvežant į kitą vietą iš iškrovimo uosto. Svėrimui naudojamas svarstykles patvirtina kompetentingos nacionalinės institucijos. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

20 straipsnis

Inspektavimo standartai

Kiekviena su Baltijos jūra besiribojanti valstybė narė nustato konkrečius inspektavimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami I priede apibrėžti siektini standartai.

21 straipsnis

Tranzito ir perkrovimo draudimas

1.   Tranzitas per rajonus, kuriuose neleidžiama žvejoti menkių, draudžiamas, jeigu laive turimi žvejybos įrankiai nėra saugiai surišti ir sukrauti pagal 16 straipsnio 3 dalies b punktą.

2.   Menkes perkrauti draudžiama.

22 straipsnis

Baltijos jūroje sužvejotų menkių vežimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalies, žvejybos laivo, kurio bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis, kapitonas užpildo iškrovimo deklaraciją, kai žuvys vežamos į kitą nei į iškrovimo vietą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies, iškrovimo deklaracija pridedama prie vežimo dokumentų, numatytų to Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, susijusių su vežamu kiekiu. To reglamento 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

23 straipsnis

Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais

Atitinkamos valstybės narės atlieka bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą.

24 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

1.   Su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės pagal II priedą parengia Baltijos jūrai skirtas nacionalines kontrolės veiksmų programas.

2.   Su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės pagal I priedą nustato konkrečius inspektavimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami I priede apibrėžti siektini standartai.

3.   Iki kiekvienų metų sausio 31 d. su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės savo oficialiosiose tinklavietėse paskelbia 1 dalyje nurodytas savo nacionalines kontrolės veiksmų programas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su jomis galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

4.   Komisija bent vieną kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar laikomasi nacionalinių kontrolės veiksmų programų, skirtų menkių ištekliams Baltijos jūroje, ir būtų įvertinti jų įgyvendinimo rezultatai.

25 straipsnis

Speciali stebėsenos programa

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies penktos pastraipos, speciali atitinkamų menkių išteklių kontrolės ir inspektavimo programa gali trukti ilgiau nei trejus metus.

VI   SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

26 straipsnis

Plano įvertinimas

1.   Komisija, remdamasi ŽMTEK ir Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos rekomendacijomis, trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kasmet įvertina valdymo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir jų žvejybos būdams.

2.   Komisija trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kas trejus metus prašo ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl pažangos siekiant 4 straipsnyje nurodytų tikslų tempo. Jeigu rekomendacijoje nurodoma, kad tikslai greičiausiai nebus pasiekti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti.

27 straipsnis

Mažiausių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų patikslinimas

Jeigu Komisija, remdamasi ŽMTEK rekomendacija, nustato, kad 4 straipsnyje pateikti mažiausi mirtingumo dėl žvejybos koeficientai neatitinka valdymo plano tikslų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl patikslintų mažiausių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų, kurie atitiktų tikslą.

28 straipsnis

Europos žuvininkystės fondas

Per pirmus trejus daugiamečio plano taikymo metus jis laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktį.

29 straipsnis

ICES 27 ir 28 pakvadračiai

1.   B rajone žvejojančios valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip spalio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie visus menkių kiekius ir priegaudos kiekius, sugautus per pastaruosius 12 mėnesių B rajone, ir tos rūšies žuvų išmetimus, suskirstytus pagal ICES pakvadračius bei 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas žvejybos įrankių rūšis.

2.   Kiekvienais metais ne vėliau kaip gruodžio 15 d. Komisija, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir remdamasi 1 dalyje nurodytomis valstybių narių ataskaitomis bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacija, priima sprendimą dėl 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 ir 5 dalyse bei 13 straipsnyje nurodytų apribojimų netaikymo 27 ir (arba) 28.2 pakvadračiui, jei yra įrodymų, kad sugauti menkių kiekiai tuose ICES pakvadračiuose yra mažesni nei 3 % visų B rajone sugautų menkių kiekių.

3.   Apribojimų ICES 27 ir (arba) 28.2 pakvadračiui netaikymas galioja nuo kitų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

4.   8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3, 4 bei 5 dalys netaikomos ICES 28.1 pakvadračiui. Tačiau jeigu esama įrodymų, kad sugauti menkių kiekiai yra didesni nei 1,5 % visų B rajone sugautų menkių kiekių, taikomas 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 3, 4 ir 5 dalys bei šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 779/97 panaikinamas.

2.   Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio 1a dalis panaikinama.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

(1)  2007 m. birželio 7 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(4)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(5)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

(6)  OL L 113, 1997 4 30, p. 1.

(7)  OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

(8)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

(9)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(10)  OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).

---

---

---

22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/11

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2007

2007 m. rugsėjo 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 601/2004, nustatantį tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Tarybos reglamente (EB) Nr. 601/2004 (2) įgyvendinamos tam tikros apsaugos priemonės, kurias priėmė Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (toliau – CCAMLR).

(2)

2004 m., 2005 m. ir 2006 m. lapkričio mėn. įvykusiuose dvidešimt trečiajame, dvidešimt ketvirtajame ir dvidešimt penktajame metiniuose susirinkimuose CCAMLR iš dalies pakeitė keletą apsaugos priemonių, kad, inter alia, būtų patobulinti licencijų išdavimo reikalavimai, saugojama aplinka, sustiprinti Dissostichus spp. moksliniai tyrinėjimai ir užkirstas kelias neteisėtai žvejybai.

(3)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 601/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 601/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Per tris dienas nuo 1 dalyje nurodyto leidimo išdavimo datos valstybės narės kompiuteriniu ryšiu perduoda Komisijai tokią informaciją apie laivą, kuriam galioja leidimas: a) atitinkamo laivo pavadinimą; b) laivo tipą; c) ilgį; d) laivo IMO numerį (jei suteiktas); e) laivo pastatymo vietą ir datą; f) ankstesnę vėliavos valstybę (jei yra); g) tarptautinį laivo radijo šaukinį; h) laivo savininko (-ų) ir tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą, jei žinomas; i) spalvotas laivo fotografijas, kurios turi būti: i) ne mažesnė nei 12 × 7 cm dydžio laivo dešiniojo borto fotografija, kurioje matyti visas borto bendrasis ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės; ii) ne mažesnė nei 12 × 7 cm dydžio laivo kairiojo borto fotografija, kurioje matyti visas borto bendrasis ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės; iii) ne mažesnė nei 12 × 7 cm dydžio laivagalio fotografija, padaryta tiesiogiai iš laivagalio; j) laikotarpį, kurio metu laivui suteikta teisė žvejoti Konvencijos zonoje, nurodant žvejybos pradžios ir pabaigos datas; k) žvejybos rajoną arba rajonus; l) tikslines rūšis; m) naudojamus žvejybos įrankius; n) priemones, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad laive įmontuotas palydovinio stebėjimo prietaiso veikimas būtų apsaugotas nuo klastojimo. Valstybės narės Komisijai taip pat perduoda, jei tai naudinga, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti CCAMLR zonoje: a) operatoriaus pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą, jei jis skiriasi nuo laivo savininko (-ų) pavadinimo (vardo, pavardės) ir adreso; b) kapitono ir atitinkamais atvejais asmens, atsakingo už žvejybos vykdymą, vardą, pavardę bei pilietybę; c) žvejybos metodo arba metodų tipą; d) laivo siją (m); e) bendrą registruotą talpą; f) laivo ryšio įrangos tipus ir jos numerius (INMARSAT A, B ir C numerius); g) įprastą įgulos sudėtį; h) pagrindinio variklio arba variklių galią (kW); i) krovumą (tonomis), žuvų triumų skaičių ir jų talpą (m3); j) visą kitą informaciją (pvz., laivo atsparumo ledo apkrovai klasę), kuri laikoma tinkama. Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją CCAMLR sekretoriatui.“;

2)

4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3.   Kiekviena valstybė narė patikrina 2 dalyje nurodytą informaciją, remdamasi duomenimis, kurie buvo gauti Bendrijos žvejybos laivuose, plaukiančiuose su jos vėliava, veikiančiomis laivų stebėjimo sistemomis. Ji laivų stebėjimo sistemomis gautą informaciją per dvi dienas nuo jos gavimo dienos konfidencialiu būdu pagal CCAMLR nustatytas konfidencialumo taisykles kompiuteriniu ryšiu perduoda CCAMLR sekretoriatui.“;

3)

įterpiamas šis straipsnis: „5a straipsnis Pranešimai apie ketinimą vykdyti krilių žvejybą Visos Susitariančiosios Šalys, ketinančios žvejoti krilius Konvencijos zonoje, praneša sekretoriatui apie savo ketinimą ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki eilinio metinio CCAMLR posėdžio prieš pat sezoną, kurio metu jos ketina žvejoti.“;

4)

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3.   Iki CCAMLR metinio susirinkimo likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams laivo vėliavos valstybė narė praneša Komisijai apie Bendrijos žvejybos laivo ketinimą vykdyti naują žvejybą Konvencijos zonoje. Valstybė narė nepradeda vykdyti naujos žvejybos, kol neužbaigtas CCAMLR nustatytas procesas, skirtas apsvarstyti šią žvejybą. Valstybė narė pagal galimybes pateikia kuo daugiau toliau nurodytos informacijos: a) numatomos žvejybos pobūdį, įskaitant tikslines rūšis, žvejybos būdus, numatomą rajoną ir mažiausius sugaunamų žuvų kiekius, kurių reikia perspektyviai žvejybai užtikrinti; b) biologinę informaciją, gautą atlikus išsamius mokslinius tyrimus ir (arba) žvalgomuosius reisus, tokią kaip išteklių paplitimas, gausumas, populiacijos duomenys ir informacija apie išteklių identiškumą; c) išsamią informaciją apie nuo žvejybos priklausomas ir su ja susijusias rūšis bei tikimybę, kad tokias rūšis kokiu nors būdu paveiks numatoma žvejyba; d) informaciją apie kitą rajone vykdomą žvejybą arba apie panašią kitoje vietoje vykdomą žvejybą, kuri galėtų padėti įvertinti potencialų pagausėjimą; e) jei numatoma žvejyba bus vykdoma naudojant dugninius tralus, informaciją apie žinomą ir numatomą šių įrankių poveikį pažeidžiamoms jūros ekosistemoms, įskaitant bentosą bei bentoso bendrijas.“;

5)

įterpiami šie straipsniai: „7a straipsnis Žvalgomajai žvejybai keliami specialūs reikalavimai Žvalgomąją žvejybą vykdantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai: a) laivams draudžiama išmesti: i) naftos arba kuro produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) I priede numatytais atvejais; ii) šiukšles; iii) maisto atliekas, kurių nepraleidžia tinklas, kurio akių dydis yra ne daugiau kaip 25 mm; iv) paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus); v) nuotekas 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu, arba vi) deginimo pelenus; b) į 88.1 ir 88.2 parajonius įvežti gyvus naminius paukščius ar kitus gyvus paukščius draudžiama, o visi išdoroti naminiai paukščiai, kurie nebuvo suvartoti, iš 88.1 ir 88.2 parajonių išvežami; c) 88.1 ir 88.2 parajoniuose žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balenio salų pakrantės. 7b straipsnis Ženklinimo įsagais programa 1.   Kiekvienas žvejybos laivas, vykdantis žvalgomąją žvejybą, įgyvendina tokią ženklinimo įsagais programą: a) Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami pagal CCAMLR Dissostichus spp. žvalgomojoje žvejyboje ženklinimo įsagais programos ir protokolo nuostatas. Laivai baigia ženklinimą įsagais tik įsagais paženklinę 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagais paženklinę Dissostichus spp. pagal nustatytą normą; b) programa skiriama visų dydžių gyvūnams siekiant, kad būtų laikomasi ženklinimo įsagais reikalavimų. Ženklinami tik geros būklės nototeniniai dančiai. Visiems paleidžiamiems gyvūnams pritvirtinami du įsagai ir jie paleidžiami kuo didesniame plote; regionuose, kur randamos abi Dissostichus rūšys, ženklinimo įsagais norma turi būti kuo proporcingesnė sugautų Dissostichus spp. rūšims ir dydžiui; c) visuose įsaguose aiškiai įspaudžiamas unikalusis serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai vėl būtų sugauti; nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. visų žvalgomojoje žvejyboje naudojami įsagai gaunami Sekretoriate; d) visi antrą kartą sugauti įsagais paženklinti gyvūnai (t. y. sugauta žuvis su anksčiau įsegtu įsagu) nepaleidžiami net ir tuo atveju, jei laisvėje išbuvo trumpai; e) nustatomi visų antrą kartą sugautų įsagais paženklintų gyvūnų biologiniai duomenys (ilgis, svoris, lytis, gonadų būklė), padaroma elektroninė žuvies fotografija su nurodyta data, išimami otolitai ir išsegamas įsagas; f) visi atitinkami duomenys apie įsagus ir visi duomenys, surinkti apie antrą kartą sugautas žuvis su įsagais, elektroniniu būdu CCAMLR formatu perduodami CCAMLR per tris mėnesius nuo laivo išplaukimo iš tų žvejybos rajonų; g) visi atitinkami duomenys apie įsagus, visi duomenys, surinkti apie antrą kartą sugautas žuvis su įsagais, ir jų pavyzdžiai, elektroniniu būdu CCAMLR formatu taip pat perduodami atitinkamoms duomenų apie įsagus saugykloms, kaip išsamiai nustatyta CCAMLR ženklinimo įsagais protokole. 2.   Įsagais paženklinti ir paleisti nototeniniai dančiai neįskaitomi laikantis leistinų sugauti kiekių apribojimų.“;

6)

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4.   Ne vėliau kaip per tris dienas pasibaigus kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui kompiuteriniu ryšiu valstybės narės perduoda CCAMLR duomenis, nusiųsdamos kopiją Komisijai, apie sugautus kiekius ir žvejybos pastangas, kuriuos valstybėms narėms pranešė kiekvienas su jų vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje registruotas žvejybos laivas. Visuose pranešimuose apie sugautus kiekius ir žvejybos pastangas nurodomas atitinkamo sugavimo ataskaitinis laikotarpis.“;

7)	9 straipsnio 5 dalis išbraukiama;

8)	13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4.   Valstybės narės 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus duomenis kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje perduoda CCAMLR, nusiųsdamos kopiją Komisijai.“;

9)	14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4.   Kiekvieno mėnesio pabaigoje valstybės narės gautą pranešimą perduoda CCAMLR.“;

10)

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Valstybės narės, nepažeisdamos Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio, iki kiekvienų metų liepos 31 d. praneša CCAMLR, kopiją nusiųsdamos Komisijai, apie praėjusių metų su jų vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų bendrą sugautą kiekį, suskirstytus pagal laivus.“;

11)

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Valstybės narės sukaupia tikslius kiekvieno 10 dienų laikotarpio duomenis apie sugautus kiekius ir žvejybos pastangas kiekviename 10 × 10 jūrmylių stačiakampyje ir ne vėliau nei iki kiekvienų metų kovo 1 d. tuos duomenis perduoda CCAMLR, kopiją nusiųsdamos Komisijai.“;

12)

18 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1.   Bendrijos žvejybos laivai, FAO 48.3 statistiniame parajonyje gaudantys krabus, iki kiekvienų metų rugsėjo 25 d. CCAMLR perduoda duomenis apie žvejybą ir sugautų krabų kiekius iki tų metų rugpjūčio 31 d., kopiją nusiųsdami Komisijai. 2.   Duomenys apie kiekius, sugautus nuo kiekvienų metų rugpjūčio 31 d., perduodami CCAMLR per du mėnesius nuo žvejybos nutraukimo dienos, kopiją nusiunčiant Komisijai.“;

13)

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Bendrijos žvejybos laivai, FAO 48.3 statistiniame parajonyje gaudantys kalmarus (Martialia hyadesi), iki kiekvienų metų rugsėjo 25 d. perduoda CCAMLR tikslius duomenis apie sugautus kiekius ir žvejybos pastangas tame žvejybos rajone, kopiją nusiųsdami Komisijai. Nurodomas sugautų ir paleistų arba žuvusių jūrinių paukščių ir jūrų žinduolių skaičius.“;

14)

įterpiamas šis straipsnis: „26a straipsnis Pranešimas apie pastebėtą laivą 1.   Licenciją turinčio žvejybos laivo kapitonui pastebėjus žvejybos laivą Konvencijos zonoje, apie kiekvieną tokį pastebėjimą kapitonas, turėdamas galimybę, dokumentuose užfiksuoja kuo daugiau informacijos, įskaitant: a) laivo pavadinimą ir aprašymą; b) laivo šaukinį; c) laivo registracijos numerį ir IMO/Loido numerį; d) laivo vėliavos valstybę; e) laivo fotografijas pranešimui pagrįsti; f) visą kitą svarbią informaciją apie pastebėto laivo matytą veiklą. 2.   Kapitonas pranešimą su 1 dalyje nurodyta informacija kuo greičiau perduoda savo vėliavos valstybei. Vėliavos valstybė visus tokius pranešimus pateikia CCAMLR sekretoriatui, jei pastebėtas laivas vykdo NNN žvejybą pagal CCAMLR standartus.“;

15)

28 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Taikant šį skirsnį gali būti laikoma, kad Susitariančiosios Šalies laivas vykdė NNN veiklą, kuri sumažino CCAMLR apsaugos priemonių veiksmingumą, jeigu tas laivas: a) užsiėmė žvejyba Konvencijos zonoje neturėdamas 3 straipsnyje nurodyto specialaus žvejybos leidimo arba, jei tai ne Bendrijos žvejybos laivas, neturėdamas licencijos, išduotos remiantis atitinkamomis CCAMLR apsaugos priemonėmis, arba jei jis pažeidė tokio leidimo ar licencijos sąlygas; b) neįregistravo sugautų kiekių Konvencijos zonoje arba nepranešė apie juos pagal pranešimų pateikimo sistemą, taikomą šių laivų vykdomai žvejybai, arba pateikė klaidingus pranešimus; c) žvejojo uždraustu žvejybos sezonu arba draudžiamuose rajonuose pažeisdamas CCAMLR apsaugos priemones; d) naudojo draudžiamus žvejybos įrankius pažeisdamas taikomas CCAMLR apsaugos priemones; e) atliko perkrovimą į laivus, kurie įtraukti į CCAMLR NNN laivų sąrašą, arba vykdė su jais bendrą žvejybos veiklą, teikė jiems paramą ar perdavė atsargų; f) nepateikė galiojančių dokumentų apie sugautus Dissostichus spp. kiekius, kai juos reikalaujama pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1035/2001 nuostatas; g) užsiėmė žvejyba, pažeisdamas bet kurią kitą CCAMLR apsaugos priemonę, ir tokia veikla trukdė siekti Konvencijos XXII straipsnyje nustatytų jos tikslų; arba h) užsiėmė žvejyba vandenyse, esančiuose šalia Konvencijos zonos salų, kuriems visos Konvencijos Susitariančios Šalys pripažįsta šalies suverenitetą, ir tokia veikla trukdė siekti CCAMLR apsaugos priemonių tikslų.“;

16)

30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis pakeičiamos taip: „1.   Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės ir Bendrijos teisės aktų, imasi visų reikiamų priemonių, kad: a) Bendrijos žvejybos laivams, įtrauktiems į NNN laivų sąrašą, nebūtų išduodamas 3 straipsnyje nurodytas specialus žvejybos leidimas, leidžiantis žvejoti Konvencijos zonoje; b) laivams, įtrauktiems į NNN laivų sąrašą, nebūtų išduodama licencija arba specialus žvejybos leidimas, leidžiantis žvejoti vandenyse, priklausančiuose valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai; c) laivams, įtrauktiems į NNN laivų sąrašą, nebūtų suteikiama valstybių narių vėliava; d) laivams, įtrauktiems į NNN laivų sąrašą, nebūtų leidžiama įplaukti į uostus, išskyrus reikalavimų vykdymo veiksmo tikslais arba dėl force majeure, ar siekiant suteikti pagalbą laivams arba tuose laivuose esantiems asmenims kilus pavojui ar ištikus nelaimei. Laivai, kuriems leidžiama įplaukti į uostą, turi būti inspektuojami pagal 27 straipsnį; e) kai tokiems laivams leidžiama įplaukti į uostą: i) būtų tikrinama dokumentacija ir kita informacija, atitinkamais atvejais įskaitant dokumentus apie sugautus Dissostichus spp. kiekius, siekiant patvirtinti, kuriame rajone sugautas laimikis; o tais atvejais, kai kilmės neįmanoma tinkamai patvirtinti, laimikis sulaikomas arba atsisakoma jį iškrauti ar perkrauti, ir ii) esant galimybei, — jei nustatoma, kad laimikis sugautas pažeidžiant CCAMLR apsaugos priemones, jis konfiskuojamas, — tokiems laivams draudžiama teikti paramą, įskaitant neavarinį degalų papildymą, atsargų perdavimą ir remontą; f) importuotojai, vežėjai ir kitų atitinkamų sektorių subjektai būtų raginami nesudaryti sandorių dėl į NNN laivų sąrašą įtrauktuose laivuose sužvejotos žuvies ir neperkrauti jos į kitus laivus. 2.   Draudžiama tokia veikla a) nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio, Bendrijos žvejybos laivams, paramą teikiantiems laivams, degalų atsargas papildantiems laivams, plaukiojančioms bazėms ir krovininiams laivams draudžiama bet kuriuo būdu dalyvauti atliekant perkrovimą ar vykdant bendrą žvejybos veiklą su laivais, įtrauktais į NNN laivų sąrašą, teikti jiems paramą ar perduoti atsargas; b) frachtuoti laivus, įtrauktus į NNN laivų sąrašą; c) importuoti, eksportuoti ar reeksportuoti Dissostichus spp. iš laivų, įtrauktų į NNN laivų sąrašą.“;

17)

31 straipsnis pakeičiamas taip: „31 straipsnis Schema, kuria Šalių piliečiai skatinami laikytis CCAMLR apsaugos priemonių 1.   Nepažeisdamos principo, kad pirmiausia atsakomybė tenka vėliavos valstybei, valstybės narės, laikydamosi taikomų savo įstatymų ir kitų teisės aktų ir jais vadovaudamosi, imasi tinkamų priemonių, kad: a) patikrintų, ar jų jurisdikcijai priklausantys fiziniai arba juridiniai asmenys užsiima NNN veikla, aprašyta 28 straipsnyje; b) imtųsi tinkamų veiksmų, jei patvirtinama bet kuri a punkte nurodyta veikla, ir c) bendradarbiautų siekiant įgyvendinti a punkte nurodytas priemones ir veiksmus. Šiuo tikslu gali bendradarbiauti atitinkamos valstybių narių agentūros, kad įgyvendintų CCAMLR apsaugos priemones, ir siekti bendradarbiauti su pramonės subjektais pagal savo jurisdikciją. 2.   Siekdamos padėti įgyvendinti šią apsaugos priemonę, CCAMLR sekretoriatui ir Susitariančiosioms Šalims bei su CCAMLR bendradarbiaujančioms Nesusitariančiosioms Šalims valstybės narės laiku pateikia pranešimus apie veiksmus ir priemones, kurių imtasi pagal 1 dalį, kad būtų įgyvendinta Dissostichus spp. sugavimo dokumentavimo schema, kopiją nusiųsdamos Komisijai.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2007 m. liepos 10 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

---

22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/17

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1100/2007

2007 m. rugsėjo 18 d.

nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	2004 m. liepos 19 d. Taryba patvirtino išvadas dėl 2003 m. spalio 1 d. Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos veiksmų plano dėl europinių ungurių išteklių valdymo parengimo, kuriose be kita ko Komisijos prašoma pasiūlyti ilgalaikes ungurių Europoje valdymo priemones.

(2)	2005 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Komisija raginama nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl europinių ungurių išteklių atkūrimo.

(3)

Naujausiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėse rekomendacijose dėl europinių ungurių pažymėta, kad šių žuvų ištekliai neatitinka saugių biologinių ribų ir kad dabar vykdoma žvejyba nėra tvari. ICES rekomenduoja nedelsiant parengti europinių ungurių išteklių atkūrimui skirtą planą ir kiek įmanoma sumažinti naudojimą bei kitą žmonių veiklą, turinčią įtakos žvejybos plotams arba ištekliams.

(4)

Bendrijoje sąlygos ir poreikiai yra įvairūs, todėl reikia skirtingų konkrečių sprendimų. Į tą įvairovę turėtų būti atsižvelgta numatant ir įgyvendinant priemones, užtikrinančias europinių ungurių populiacijos apsaugą ir tvarų naudojimą. Sprendimai turėtų būti priimami kuo arčiau tų vietovių, kuriose gaudomi unguriai. Pirmenybė turėtų būti teikiama valstybių narių veiksmams, rengiant regionines ir vietos sąlygas atitinkančius ungurių išteklių valdymo planus.

(5)

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3), siekiama, inter alia, apsaugoti, išsaugoti ir pagerinti vandens aplinką, kurioje unguriai išbūna dalį savo gyvenimo ciklo; ir būtina užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą ir pagal minėtas direktyvas, būtų suderintos ir nuoseklios. Visų pirma ungurių išteklių valdymo planai turėtų apimti pagal Direktyvą 2000/60/EB apibrėžtus upių baseinus.

(6)

Europinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumas priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo ir suderintų veiksmų Bendrijos, valstybių narių ir vietos bei regioniniu lygiu, taip pat turėtų būti informuojami ir dalyvauti susiję viešojo sektoriaus subjektai bei su jais konsultuojamasi. Šiuo tikslu Europos žuvininkystės fondo parama gali padėti veiksmingai įgyvendinti ungurių išteklių valdymo planus.

(7)	Jeigu valstybės narės teritorijoje esantys upių baseinai negali būti nustatyti ir apibrėžti kaip europinių ungurių natūralios buveinės, ta valstybė narė turėtų turėti galimybę būti atleista nuo pareigos rengti ungurių išteklių valdymo planą.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad ungurių išteklių atkūrimo priemonės būtų veiksmingos ir lygiavertės, būtina, kad valstybės narės nustatytų priemones, kurių jos ketina imtis, ir rajonus, kuriems tos priemonės turi būti taikomos, kad ši informacija būtų paskelbta kuo plačiau ir kad priemonių veiksmingumas būtų vertinamas.

(9)	Ungurių išteklių valdymo planus turėtų tvirtinti Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto atliktu techniniu ir moksliniu įvertinimu.

(10)

Upės baseine, kuriame žvejyba ir kitokia ungurių ištekliams įtakos turinti žmonių veikla gali paveikti kelias valstybes, visos programos ir priemonės turėtų būti koordinuojamos visame atitinkamame upės baseine. Tačiau koordinavimas neturi sukliudyti šalims greitai įdiegti jų teritorijai skirtą ungurių išteklių valdymo plano dalį. Upės baseinų, kurių dalis ploto yra už Bendrijos ribų, atveju Bendrija turėtų siekti, kad būtų užtikrinamas deramas koordinavimas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

(11)

Tarpvalstybinio koordinavimo atveju Bendrijos viduje ir už jos ribų turėtų būti ypač atsižvelgiama į Baltijos jūros ir Europos pakrančių vandenis, kuriems netaikoma Direktyva 2000/60/EB. Tačiau būtinybė užtikrinti minėtą koordinavimą neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms imtis neatidėliotinų veiksmų.

(12)	Pagal ungurių išteklių valdymo planą turėtų būti įgyvendinamos specialios priemonės, skirtos gausinti į Europos vandens telkinius išleidžiamų trumpesnių nei 12 cm ungurių skaičių, ir priemonės perkelti trumpesnius nei 20 cm ungurius išteklių atkūrimo tikslais.

(13)

Iki 2013 m. liepos 31 d. 60 % kasmet sugaunamų trumpesnių nei 12 cm ungurių turėtų būti skirti panaudoti išteklių atkūrimui. Kasmet reikėtų stebėti trumpesnių nei 12 cm ungurių rinkos kainų pokyčius. Tuo atveju, jeigu išteklių atkūrimui valstybių narių nustatytuose ungurių upių baseinuose saugomų trumpesnių nei 12 cm ungurių vidutinės rinkos kainos smarkiai kristų, palyginti su kitiems tikslams naudojamų trumpesnių nei 12 cm ungurių kaina, Komisija turėtų būti įgaliota imtis atitinkamų priemonių, kurių viena galėtų būti laikinas išteklių atkūrimui skirtų trumpesnių nei 12 cm ungurių procentinės dalies sumažinimas.

(14)

Bendrijos vandenyse, esančiuose link jūros nuo ungurių upių baseinų, kurie yra valstybių narių nustatytos ungurių natūralios buveinės, ribų, sugaunamų ungurių kiekis turėtų būti palaipsniui mažinamas, mažinant žvejybos pastangas arba sugaunamos žuvies kiekį bent 50 % nuo vidutinių žvejybos pastangų arba nuo vidutinio sugautos žuvies kiekio 2004–2006 m.

(15)	Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktina informacija, turėtų parengti pranešimą apie ungurių išteklių valdymo planų įgyvendinimo rezultatus ir prireikus pasiūlyti atitinkamas priemones europinių ungurių ištekliams atkurti.

(16)

Valstybės narės turėtų nustatyti kontrolės ir sugavimų stebėsenos sistemą, pritaikytą esamoms aplinkybėms ir žvejybai jų vidaus vandenyse jau taikomoms teisės normoms, laikantis 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (4). Todėl valstybės narės turėtų parengti tam tikrą informaciją ir preliminarius skaičiavimus dėl verslinės ir mėgėjų žuvininkystės, kurie prireikus papildytų ungurių išteklių valdymo planų ataskaitas ir įvertinimus, taip pat kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones. Be to, valstybės narės turėtų imtis ungurių importo ir eksporto kontrolę bei vykdymą užtikrinančių priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiame reglamente nustatoma Bendrijos vandenų, valstybių narių lagūnų, upių žiočių ir upių bei su jomis susisiekiančių vidaus vandenų, kurie teka į ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX rajonuose esančias jūras arba į Viduržemio jūrą, Anguilla anguilla rūšies europinių ungurių išteklių apsaugą ir tausojantį naudojimą užtikrinanti sistema.

2.   Pasikonsultavusi su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu Komisija 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (5) 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka iki 2007 m. gruodžio 31 d. priima sprendimą dėl Juodosios jūros ir su ja susijusių upių sistemų, t. y. ar šie vandenys yra europinių ungurių natūralios buveinės pagal šio reglamento 3 straipsnį.

3.   Šiame reglamente numatytos priemonės yra patvirtinamos ir įgyvendinamos nepažeidžiant direktyvų 92/43/EEB ir 2000/60/EB atitinkamų nuostatų.

2 straipsnis

Ungurių išteklių valdymo planų rengimas

1.   Valstybės narės nustato ir apibrėžia jų nacionalinėje teritorijoje esančius atskirus upių baseinus, kurie yra europinių ungurių natūralios buveinės („ungurių upės baseinai“), tarp kurių gali būti jūrų vandenys. Pateikdama tinkamą pagrindimą valstybė narė gali nustatyti, kad visa jos nacionalinė teritorija ar egzistuojantis regioninis administracinis vienetas sudaro ungurių upės baseiną.

2.   Valstybės narės, apibrėždamos ungurių upės baseinus, kiek įmanoma atsižvelgia į Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnyje nurodytas administracines priemones.

3.   Valstybės narės parengia kiekvienam pagal 1 dalį apibrėžtam ungurių upės baseinui skirtą ungurių išteklių valdymo planą.

4.   Kiekvieno ungurių išteklių valdymo plano tikslas – sumažinti antropogeninės veiklos sukeltą mirtingumą siekiant kuo patikimiau užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių biomasės, palyginti su didžiausiu galimu jūrą pasiekiančių ungurių skaičiumi, kuris būtų buvęs, jei ištekliams poveikio nebūtų turėjusi antropogeninė veikla. Ungurių išteklių valdymo planas rengiamas siekiant per ilgą laikotarpį šį tikslą pasiekti.

5.   Siekiamas neršto migracijos lygis nustatomas atsižvelgiant į turimus duomenis apie kiekvieną ungurių upės baseiną vienu ar keliais iš toliau nurodomų trijų būdų:

a)	naudojant tinkamiausiu laikotarpiu iki 1980 m. surinktus duomenis, jeigu jų turima užtektinai ir jų kokybė pakankamai gera;

b)	įvertinant buveinę pagal potencialų ungurių skaičių sąlygomis, kai nėra antropogeninės veiklos sukelto mirtingumo;

c)	atsižvelgiant į panašių upių sistemų ekologiją ir hidrografiją.

6.   Kiekviename ungurių išteklių valdymo plane pateikiamas ungurių populiacijos ungurių upės baseine dabartinės padėties aprašymas ir analizė, susiejami su 4 dalyje nustatytu siekiamu neršto migracijos lygiu.

7.   Kiekviename ungurių išteklių valdymo plane nurodomos priemonės 4 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, stebėti ir tikrinti. Valstybės narės gali apibrėžti priemones, atsižvelgdamos į vietos ir regionines sąlygas.

8.   Ungurių valdymo plane gali būti nurodytos jomis neapsiribojant šios priemonės:

—	verslinės žvejybos mažinimas,

—	mėgėjų žvejybos ribojimas,

—	išteklių atkūrimo priemonės,

—	struktūrinės priemonės, skirtos sudaryti sąlygas migracijai upėmis ir pagerinti upių buveines, bei kitos aplinkos apsaugos priemonės,

—	sidabrinių ungurių vežimas iš vidaus vandenų į vandenis, iš kurių jie laisvai gali pasiekti Sargaso jūrą,

—	kovos su plėšrūnais priemonės,

—	laikinas hidroelektrinių turbinų išjungimas,

—	su akvakultūra susijusios priemonės.

9.   Kiekviename ungurių išteklių valdymo plane pateikiamas tvarkaraštis 4 dalyje nustatytam siekiamam neršto migracijos lygiui pasiekti laikantis laipsniško metodo ir atsižvelgiant į planuojamą pagausėjimo lygį; jis apima priemones, kurios bus taikomos nuo pirmųjų ungurių išteklių valdymo plano taikymo metų.

10.   Ungurių išteklių valdymo plane kiekviena valstybė narė numato kuo greičiau įgyvendinti atitinkamas priemones, skirtas sumažinti ungurių mirtingumą, kurį sukelia kiti nei žvejyba veiksniai, įskaitant hidroelektrinių turbinas, siurblius ar plėšrūnus, išskyrus atvejus, kai tai nėra būtina siekiant plano tikslo.

11.   Kiekviename ungurių išteklių valdymo plane pateikiamas kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurios bus taikomos kituose nei Bendrijos vandenyse pagal 10 straipsnį, aprašymas.

12.   Ungurių išteklių valdymo planą sudaro valdymo planas, patvirtintas nacionaliniu lygiu kaip 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) 24 straipsnio 1 dalies v punkte nurodyta Bendrijos apsaugos priemonė.

3 straipsnis

Prievolės parengti ungurių išteklių valdymo planą išimtis

1.   Valstybei narei gali būti netaikoma prievolė parengti ungurių išteklių valdymo planą, jeigu pateikiamas tinkamas pagrindimas, kad jos teritorijoje esantys upių baseinai arba jūrų vandenys nėra europinių ungurių natūralios buveinės.

2.   Valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d. pateikia pagal 1 dalį parengtus prašymus dėl išimties taikymo.

3.   Remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto arba kitų atitinkamų mokslinių institucijų atliktu techniniu ir moksliniu įvertinimu, Komisija tvirtina išimtis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4.   Komisijai patvirtinus išimtį, atitinkamai valstybei narei netaikomas 4 straipsnis.

4 straipsnis

Pranešimas apie ungurių išteklių valdymo planus

1.   Valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia pagal 2 straipsnį parengtus ungurių išteklių valdymo planus.

2.   Valstybės narės, iki 2008 m. gruodžio 31 d. nepateikusios ungurių išteklių valdymo plano Komisijai tvirtinti, sumažina žvejybos pastangas mažiausiai 50 %, palyginti su vidutinėmis žvejybos pastangomis 2004–2006 m. arba sumažina žvejybos pastangas siekdamos užtikrinti, kad sugaunamų ungurių kiekis sumažės mažiausiai 50 %, palyginti su vidutiniu sugautu kiekiu 2004–2006 m., sutrumpindamos ungurių žvejybos sezoną arba pasitelkdamos kitas priemones. Tiek sumažinama nuo 2009 m. sausio 1 d.

3.   2 dalyje numatytas sugaunamo kiekio sumažinimas gali būti visiškai arba iš dalies pakeistas kovos su kitos antropogeninės veiklos sukeltu mirtingumu neatidėliotinomis priemonėmis, kurios leis jūros nerštavietes pasiekti tokiam pačiam sidabrinių ungurių skaičiui, kaip ir sumažinus jų sugaunamą kiekį.

5 straipsnis

Ungurių išteklių valdymo planų tvirtinimas ir įgyvendinimas

1.   Remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto arba kitų atitinkamų mokslinių įstaigų atliktu techniniu ir moksliniu įvertinimu, Komisija tvirtina ungurių išteklių valdymo planus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Valstybės narės ungurių išteklių valdymo planus, Komisijos patvirtintus pagal 1 dalį, įgyvendina nuo 2009 m. liepos 1 d. arba kuo anksčiau nei nurodyta data.

3.   Nuo 2009 m. liepos 1 d. arba nuo ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimo pradžios prieš tą datą Anguilla anguilla rūšies ungurių žvejyba leidžiama visus metus, jeigu žvejyba atitinka ungurių išteklių valdymo plane, Komisijos patvirtintame pagal 1 dalį, nustatytus reikalavimus ir apribojimus.

4.   Valstybės narės, ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikusios ungurių išteklių valdymo planus Komisijai tvirtinti, kurių Komisija negali patvirtinti pagal 1 dalį, sumažina žvejybos pastangas mažiausiai 50 %, palyginti su vidutinėmis žvejybos pastangomis 2004–2006 m., arba sumažina žvejybos pastangas siekdamos užtikrinti, kad sugaunamų ungurių kiekis sumažės mažiausiai 50 %, palyginti su vidutiniu sugaunamu kiekiu 2004–2006 m., sutrumpindamos ungurių žvejybos sezoną, arba pasitelkdamos kitas priemones. Tiek sumažinama per tris mėnesius nuo sprendimo nepatvirtinti plano priėmimo dienos.

5.   4 dalyje nustatytas sugaunamo kiekio sumažinimas gali būti visiškai arba iš dalies pakeistas kovos su kitos antropogeninės veiklos sukeltu mirtingumu neatidėliotinomis priemonėmis, kurios leis jūros nerštavietes pasiekti tokiam pačiam sidabrinių ungurių skaičiui, kaip ir sumažinus jų sugaunamą kiekį.

6.   Jeigu Komisija negali patvirtinti ungurių išteklių valdymo plano, valstybė narė per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl plano nepatvirtinimo priėmimo dienos gali pateikti patikslintą planą.

Patikslintas ungurių išteklių valdymo planas patvirtinamas 1 dalyje nustatyta tvarka. 4 dalyje nustatytas sugaunamo kiekio sumažinimas nevykdomas, jei Komisija patvirtina patikslintą planą.

6 straipsnis

Kelių valstybių narių teritoriją apimančių upės baseinų ungurių išteklių valdymo planai

1.   Ungurių upės baseinams apimant daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, atitinkamos valstybės narės bendrai rengia ungurių išteklių valdymo planą.

Tuo atveju, kai koordinavimo veiksmai gali užtrukti tiek, kad būtų neįmanoma laiku pateikti ungurių išteklių valdymo plano, valstybės narės gali pateikti ungurių išteklių valdymo planus, skirtus nacionalinei upės baseino teritorijai.

2.   Jeigu ungurių upės baseinas driekiasi už Bendrijos teritorijos, atitinkamos valstybės narės ungurių išteklių valdymo planą stengiasi rengti bendradarbiaudamos su atitinkamomis trečiosiomis šalimis; taip pat turi būti paisoma atitinkamų regioninių žvejybos organizacijų kompetencijos. Jeigu atitinkamos trečiosios šalys nedalyvauja bendrai rengiant ungurių išteklių valdymo planą, suinteresuotos valstybės narės gali pateikti ungurių išteklių valdymo planą, skirtą ungurių upės baseino daliai, esančiai jų teritorijoje, siekiant 2 straipsnio 4 dalyje nustatyto siekiamo neršto migracijos lygio.

3.   2, 4 ir 5 straipsniai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems kelių valstybių narių teritoriją apimančių upės baseinų ungurių išteklių valdymo planams.

7 straipsnis

Išteklių atkūrimo priemonės

1.   Jei valstybė narė leidžia žvejoti trumpesnius nei 12 cm ilgio ungurius pagal ungurių išteklių valdymo planą, nustatytą pagal 2 straipsnį, arba pagal 4 straipsnio 2 dalyje ar 5 straipsnio 4 dalyje numatytą žvejybos pastangų sumažinimą, ji skiria mažiausiai 60 % per kiekvienus metus toje valstybėje narėje sugautų trumpesnių nei 12 cm ilgio ungurių naudoti prekybai, kad būtų atkurti ungurių ištekliai upių baseinuose, kaip apibrėžta valstybių narių pagal 2 straipsnio 1 dalį, siekiant padidinti sidabrinių ungurių neršto migracijos lygį.

2.   Ungurių išteklių valdymo plane, nustatytame pagal 2 straipsnį, numatoma, kad 60 % sugauto kiekio skiriama ištekliams atkurti. Pirmaisiais ungurių išteklių valdymo plano taikymo metais šis kiekis yra ne mažiau kaip 35 %, o kiekvienais metais jis palaipsniui didinamas mažiausiai 5 %. 60 % lygis turi būti pasiektas iki 2013 m. liepos 31 d.

3.   Siekdamos užtikrinti, kad atitinkama 2 dalyje nurodyta procentinė dalis trumpesnių nei 12 cm ilgio ungurių būtų naudojami pagal išteklių atkūrimo programą, valstybės narės turi nustatyti tinkamą ataskaitų teikimo sistemą.

4.   Ungurių perkėlimas išteklių atkūrimo tikslais įtraukiamas į ungurių išteklių valdymo planą, kaip apibrėžta 2 straipsnyje. Ungurių išteklių valdymo plane nurodomas trumpesnių nei 20 cm ilgio ungurių kiekis, kurį reikia skirti ištekliams atkurti siekiant padidinti sidabrinių ungurių neršto migracijos lygį.

5.   Komisija kiekvienais metais praneša Tarybai apie trumpesnių nei 12 cm ilgio ungurių rinkos kainų kitimą. Šiuo tikslu atitinkamos valstybės narės sukuria tinkamą sistemą, skirtą kainoms stebėti, ir kiekvienais metais teikia Komisijai ataskaitas apie šias kainas.

6.   Jeigu labai sumažėja ištekliams atkurti naudojamų ungurių vidutinės rinkos kainos palyginti su kitais tikslais naudojamų ungurių išteklių kainomis, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija imasi reikiamų priemonių problemai spręsti ir gali laikinai sumažinti 2 dalyje nurodytas procentines dalis.

7.   Komisija ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. pateikia Tarybai pranešimą, kuriame įvertinamos išteklių atkūrimo priemonės, įskaitant rinkos kainų kitimą. Atsižvelgdama į šį įvertinimą Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl tinkamų priemonių, skirtų suderinti išteklių atkūrimo priemones siekiant 2 dalyje nurodytų procentinių dalių.

8.   Išteklių atkūrimas laikomas apsaugos priemone taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 38 straipsnio 2 dalį, jeigu:

—	tai yra ungurių išteklių valdymo plano, nustatyto pagal 2 straipsnį, dalis,

—	tai taikoma trumpesniems nei 20 cm ilgio unguriams ir

—	tai padeda pasiekti 40 % siekiamo neršto migracijos lygio, kaip nurodyta 2 straipsnio 4 dalyje.

8 straipsnis

Priemonės, susijusios su Bendrijos vandenimis

1.   Jei valstybė narė vykdo ungurių žvejybą Bendrijos vandenyse, valstybė narė sumažina žvejybos pastangas mažiausiai 50 %, palyginti su vidutinėmis pastangomis 2004–2006 m., arba sumažina žvejybos pastangas siekdama užtikrinti, kad sugaunamų ungurių kiekis sumažės mažiausiai 50 %, palyginti su vidutiniu sugautu kiekiu 2004–2006 m. Šio sumažinimo siekiama laipsniškai, iš pradžių kiekvienais metais sumažinant 15 % pirmuosius dvejus metus per 5 metų laikotarpį, nuo 2009 m. liepos 1 d.

2.   Taikant 1 dalį Bendrijos vandenys yra vandenys, esantys jūros link nuo upių baseinų, kurie yra ungurių natūralios buveinės, kaip nustatyta valstybių narių pagal 2 straipsnio 1 dalį, ribų.

9 straipsnis

Ataskaitų rengimas ir įvertinimas

1.   Kiekviena valstybė narė teikia Komisijai ataskaitas iš pradžių kas trejus metus pirmąją ataskaitą pateikiant iki 2012 m. birželio 30 d. Pateikus pirmąsias tris trejų metų ataskaitas, vėliau ataskaitos teikiamos kas šešerius metus. Ataskaitose apibūdinama vykdyta stebėsena, veiksmingumas ir rezultatai, visų pirma pateikiami geriausi turimi duomenys apie:

a)	kiekvienoje valstybėje narėje – sidabrinių ungurių biomasės dalį, kuri pasiekia jūros nerštavietes, arba sidabrinių ungurių biomasės dalį, kuri migruodama jūros link neršti palieka tos valstybės narės teritoriją, palyginti su 2 straipsnio 4 dalyje nustatytu siekiamu neršto migracijos lygiu;

b)	ungurių žvejybos pastangų kiekvienais metais dydį ir pagal 4 straipsnio 2 dalį bei 5 straipsnio 4 dalį įvykdytą sumažinimą;

c)	kitų nei žvejyba mirtingumo veiksnių lygį ir pagal 2 straipsnio 10 dalį įvykdytą sumažinimą;

d)	sugautų trumpesnių nei 12 cm ilgio ungurių kiekį ir jo dalių, kurios naudojamos skirtingais tikslais, santykį.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą su ungurių išteklių valdymo planų įgyvendinimo rezultatų statistiniu ir moksliniu įvertinimu, prie kurio pridedama Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomonė.

3.   Komisija, atsižvelgdama į 2 dalyje minėtą pranešimą, pasiūlo visas tinkamas priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, o Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl alternatyvių priemonių, skirtų siekiamam neršto migracijos lygiui, nustatytam 2 straipsnio 4 dalyje, arba žvejybos pastangų sumažinimui pagal 4 straipsnio 2 dalį bei 5 straipsnio 4 dalį pasiekti.

10 straipsnis

Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas kituose nei Bendrijos vandenyse

1.   Valstybės narės nustato kontrolės ir sugavimų stebėsenos sistemą, pritaikytą esamoms aplinkybėms ir žvejybai jų vidaus vandenyse jau taikomoms teisės normoms bei atitinkančią susijusias Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 išdėstytas nuostatas.

2.   Kontrolės ir sugavimų stebėsenos sistemoje pateikiamas išsamus visų žvejybos upių baseinuose, kurie yra ungurių natūralios buveinės, kaip nustatyta valstybių narių pagal 2 straipsnio 1 dalį, įskaitant privačius vandenis, teisių paskyrimo sistemų aprašymas.

11 straipsnis

Informacija apie žvejybą

1.   Iki 2009 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė surenka toliau nurodytą informaciją apie verslinę žvejybą:

—	visų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti ungurius Bendrijos vandenyse pagal 8 straipsnį, sąrašą, nepaisant laivo bendro ilgio,

—	visų žvejybos laivų, komercinių subjektų arba žvejų, kuriems leidžiama žvejoti ungurius upių baseinuose, kurie yra ungurių natūralios buveinės, kaip nustatyta valstybių narių pagal 2 straipsnio 1 dalį, sąrašą,

—	visų aukcionų ar kitų institucijų ir asmenų, kuriems valstybė narė leidžia vykdyti pirminę ungurių prekybą, sąrašą.

2.   Valstybės narės reguliariai nustato galimą žvejų, užsiimančių mėgėjų žvejyba, ir jų sugaunamų ungurių skaičių.

3.   Komisijos prašymu valstybės narės pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.

12 straipsnis

Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas, susiję su ungurių importu ir eksportu

Ne vėliau kaip 2009 m. liepos 1 d. valstybės narės:

—	imasi priemonių, kurios būtinos siekiant nustatyti visų į jų teritoriją importuojamų arba eksportuojamų iš jos gyvų ungurių kilmę ir užtikrinti jų atsekamumą,

—	nustato, ar Bendrijos teritorijoje sužvejoti ir iš jos eksportuojami unguriai buvo sugauti Bendrijos apsaugos priemones atitinkančiais būdais,

—	imasi priemonių nustatyti, ar bet kurios atitinkamos regioninės žvejybos organizacijos vandenyse sužvejoti ir į jų teritoriją importuojami unguriai buvo sugauti atitinkamos regioninės žvejybos organizacijos taisykles atitinkančiu būdu.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2006 m. gegužės 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

(3)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(4)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su pakeitimais padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(5)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

---

22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/24

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1101/2007

2007 m. rugsėjo 21 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. rugsėjo 22 d.

---

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).

---

---

22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/26

---

2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 124, 2004 m. balandžio 27 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 01 skyrius, 02 tomas, p. 130)

I priedas, Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimai

145 puslapis, 41 punktas, b papunktis (41 straipsnio 3 dalies septintos pastraipos pakeitimas): yra : „…, nustatytas svorinis koeficientas, minimas XI priedo 3 straipsnio 5 dalyje, jeigu ta valstybė narė …“; turi būti : „…, nustatytas korekcinis koeficientas, minimas XI priedo 3 straipsnio 5 dalies a punkte, jeigu ta valstybė narė …“.

164 puslapis, 94 punktas (IVa priedo „Darbas ne visą darbo dieną“ 3 straipsnio antros pastraipos antro sakinio pakeitimas): yra : „Pensijų sistemos įmokos apskaičiuojamos pagal bazinį darbo užmokestį, mokamą visą ne visą darbo dieną dirbančiam pareigūnui.“; turi būti : „Pensijų sistemos įmokos apskaičiuojamos pagal pareigūno bazinį darbo užmokestį, mokamą ne visą darbo dieną dirbančiam pareigūnui.“

187 puslapis, 100 punktas, m papunktis (X priedo 21 straipsnio pirmos pastraipos b punkto pakeitimas): yra : „b) jo asmeninių daiktų pervežimo ar jo baldų ir asmeninių daiktų sandėliavimo išlaidas, jei suteikiamas apstatytas baldais būstas.“; turi būti : „b) jo asmeninių daiktų pervežimo ir jo baldų bei asmeninių daiktų sandėliavimo išlaidas, jei suteikiamas apstatytas baldais būstas.“.

II priedas, Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pakeitimai

223 puslapis, 4 punktas (naujo 3b straipsnio įvadinis sakinys):

yra:

„… 88 straipsnyje nustatytiems terminams vienoje iš pareigų grupių, minimų 89a straipsnyje:“;

turi būti:

„… 88 straipsnyje nustatytiems terminams vienoje iš pareigų grupių, minimų 89 straipsnyje:“.

---

22.9.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/26

---

1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (Tarnybos nuostatai), klaidų ištaisymas

( Europos Bendrijų oficialusis leidinys L 56, 1968 m. kovo 4 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 01 skyrius, 02 tomas, p. 5)

42 ir 43 puslapiai, 90 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka:

yra:

„…; tačiau jei individuali priemonė taikoma ir kito asmens nenaudai, terminas šio kito asmens atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie aktą gavimo dienos, bet ne vėliau kaip nuo akto paskelbimo dienos,“

turi būti:

„…; tačiau jei konkrečiam asmeniui skirtas aktas yra nepalankus ir kitam asmeniui, terminas šio kito asmens atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai jis gavo pranešimą apie tokį aktą, bet ne vėliau kaip nuo akto paskelbimo dienos;“.

---