1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytą importo muitą, minėtiems produktams reguliariai nustatomos tipinės CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/6

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1282/2006 (2) III dalies 2 skirsnyje numatoma, kad į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuotinų sūrių, sudarančių dalį kvotos pagal susitarimus, sudarytus per daugiašales prekybos derybas, eksporto licencijos gali būti skiriamos vadovaujantis atskira tvarka, pagal kurią Jungtinėse Valstijose gali būti paskirti privilegijuotieji importuotojai.

(2)

Tokią tvarką reikėtų nustatyti 2008 m. eksportui, taip pat reikėtų nustatyti papildomas su juo susijusias taisykles.

(3)

Administruodamos importą, kompetentingos JAV institucijos atskiria papildomą Europos bendrijai suteiktą Urugvajaus raunde numatytą kvotą ir Tokijo raunde numatytas kvotas. Eksporto licencijos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į tai, ar produktai gali būti eksportuojami pagal minėtą JAV kvotą, kaip nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų suderintame tarifų sąraše.

(4)

Siekiant eksportuoti didžiausią kiekį pagal kvotas, dėl kurių didelis susidomėjimas nepareikštas, reikėtų leisti pateikti viso kvotos kiekio paraiškas.

(5)

Tam, kad Bulgarijos ir Rumunijos operacijų vykdytojai galėtų prisitaikyti prie Bendrijoje taikomos sistemos, tose valstybėse narėse pateiktoms 2008 kvotos metų eksporto licencijų paraiškoms reikėtų taikyti pereinamojo laikotarpio priemones.

(6)

Pereinamojo laikotarpio priemones reikėtų taikyti anksčiau vykdyto eksporto kriterijui ir pavaldžiųjų įmonių kriterijui.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

a)

pareiškėjų sąrašas;

b)

kiekvieno pareiškėjo prašomi kiekiai, suskirstyti pagal produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo kodus (2007);

c)

pareiškėjo paskirto importuotojo į Jungtines Valstijas pavadinimas ir adresas.

a)

valstybės narės, kurioje pateikta paraiška, kompetentingai valdžios institucijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie iki paraiškos pateikimo mažiausia trejus metus buvo įsisteigę Bulgarijoje ir Rumunijoje ir mažiausia vienerius kalendorinius metus į Jungtines Amerikos Valstijas eksportavo produktus, kurių KN kodas 0406;

b)

valstybės narės, kurioje pateikta paraiška, kompetentingai valdžios institucijai raštu įsipareigoja pradėti pavaldžiosios įmonės steigimo Jungtinėse Amerikos Valstijose procedūrą.

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/12

(1)

Ši byla susijusi su siūloma koncentracija pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (toliau – Susijungimų reglamentas) 4 straipsnį, kai įmonė Universal Music Group Inc. (toliau – Universal, JAV), priklausanti grupei Vivendi S.A. (toliau – Vivendi, Prancūzija), pirkdama akcijas ir turtą įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės BMG Music Publishing Group (toliau – BMG, Vokietija ir kt.), šiuo metu priklausančios grupei Bertelsmann, kontrolę.

(2)

Universal yra tarptautinės žiniasklaidos bendrovės Vivendi pavaldžioji bendrovė, vykdanti muzikos įrašymo ir įrašų leidybos veiklą visame pasaulyje. Universal vykdo muzikos įrašų leidybos veiklą per grupę Universal Music Publishing Group (toliau – UMPG).

(3)

BMG priklauso tarptautinei žiniasklaidos bendrovių grupei Bertelsmann (toliau – Bertelsmann). BMG yra Bertelsmann padalinys, vykdantis muzikos įrašų leidybos veiklą visame pasaulyje.

(4)

Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad dėl koncentracijos vienašalių padarinių būtų itin trukdoma veiksmingai konkuruoti kūrinio naudojimo internete teisių rinkoje Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat EEE mastu. Šiuo klausimu išreikštas rimtas susirūpinimas. Tačiau šalių pateikti įsipareigojimai yra tinkami, kad būtų išspręstos konkurencijos problemos.

(5)

Muzikos įrašų leidyba yra sritis, kurioje naudojamos autorių intelektinės nuosavybės teisės (toliau sąvoka „autorius“ taikoma tiek muzikinio kūrinio teksto autoriams, tiek kompozitoriams). Autoriai jiems priklausančias intelektinės nuosavybės teises (toliau – leidybos teisės) perduoda muzikos įrašų leidėjams, iš kurių gauna išmokas avansu ir autorinio atlygio už komercinį jų kūrinių panaudojimą dalį.

(6)

Muzikos įrašų leidėjai naudojasi iš autorių gautomis teisėmis ir suteikia licencijas teisių naudotojams. Naudotojai moka autorinį atlyginimą už šių muzikos kūrinių panaudojimą. Priklausomai nuo specifinio teisių tipo, licencijas teisių naudotojams suteikia tiesiogiai leidėjai arba jos suteikiamos per kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijas.

(7)

Rinkos tyrimas siekiant apibrėžti atitinkamas produkto rinkas patvirtino, kad nagrinėjant muzikos įrašų leidybos teisių naudojimą, reikia išskirti skirtingų kategorijų teises: kūrinio mechaninio atgaminimo teises, atlikimo teises, sinchronizavimo teises, kūrinio atgaminimo reprografijos būdu teises ir kūrinio naudojimo internete teises. Šių kategorijų teisės taikomos skirtingiems muzikos kūrinio naudojimo būdams, pvz.: norint įrašyti kūrinį į kompaktinį diską, reikia turėti mechaninio atgaminimo teises; norint atlikti muzikinį kūrinį per radiją ir baruose, reikia įsigyti atlikimo teises; jeigu muzika bus naudojama filmuose, reikia turėti sinchronizavimo teises; kūrinio atgaminimo reprografijos būdu teises turintis naudotojas gali spausdinti muzikos kūrinio natas; norint muzikos kūrinį parduoti internete arba mobiliaisiais telefonais, būtina turėti kūrinio naudojimo internete teises. Taigi šių kategorijų teisėmis naudojamasi atskirose rinkose.

(8)

Kalbant apie autoriams teikiamas muzikos įrašų leidybos paslaugas, rinkos tyrimas patvirtino, kad šios rinkos nereikia toliau skirstyti, nes autoriai skirtingų kategorijų teisėmis apsaugotiems kūriniams paprastai nenaudoja skirtingų muzikos įrašų leidėjų paslaugų.

(9)

Rinkos tyrimas parodė, kad geografiniu požiūriu autoriams teikiamų muzikos įrašų leidybos paslaugų rinka bei rinkos, kuriose naudojamos kūrinio atlikimo, mechaninio atgaminimo, sinchronizavimo, atgaminimo reprografijos būdu ir kūrinio naudojimo internete teisės, yra nacionalinės rinkos. Dėl kūrinio naudojimo internete teisių, panašu, kad ši rinka ateityje apims visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją. Nebūtina tiksliai apibrėžti visų atitinkamų produkto rinkų geografinės apimties, nes analizės išvados yra vienodos, nepaisant rinkų geografinės teritorijos.

(10)

Koncentracija, apie kurią pranešta, daro poveikį autoriams teikiamų muzikos įrašų leidybos paslaugų rinkai bei rinkoms, kuriose naudojamos atlikimo, mechaninio atgaminimo, sinchronizavimo, atgaminimo reprografijos būdu ir kūrinio naudojimo internete teisės, keliose EEE šalyse, taip pat visos EEE mastu. Rinkos tyrimas parodė, kad dėl koncentracijos nekyla konkurencijos problemų nė vienoje paveiktoje rinkoje, išskyrus kūrinio naudojimo internete teisių rinkas.

(11)

Rinkos tyrimas parodė, kad autoriams teikiamų muzikos įrašų leidybos paslaugų rinkose autoriai ir toliau turės pakankamai alternatyvių galimybių ir nebus priversti naudotis vien tik susijungusios įmonės paslaugomis. Todėl dėl susijungimo nekyla konkurencijos problemų nė vienoje paveiktoje autoriams teikiamų muzikos įrašų leidybos paslaugų rinkoje.

(12)

Dėl muzikos įrašų leidybos teisių naudojimo, rinkos tyrimas parodė, jog nepanašu, kad dėl susijungimo kiltų konkurencijos problemų kūrinio mechaninio atgaminimo, atlikimo, sinchronizavimo ir atgaminimo reprografijos būdu teisių rinkose. Toms rinkoms, kuriose svarbiausią vaidmenį atlieka kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos (kūrinio mechaninio atgaminimo ir kūrinio atlikimo teisių rinkos), susijungimas neturės didelio poveikio, kadangi kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos nustato tarifus ir suteikia licencijas teisių naudotojams laikydamosi nediskriminavimo pricipo. Rinkos tyrimas patvirtino, kad rinkose, kuriose autorių teises tiesiogiai administruoja leidėjai nedalyvaujant kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijoms (kūrinio sinchronizavimo ir kūrinio atgaminimo reprografijos būdu teisių rinkos), po susijungimo klientai ir toliau turės pakankamai alternatyvių galimybių ir nebus priversti naudotis vien tik susijungusios įmonės paslaugomis. Todėl nepanašu, kad po susijungimo Universal galės padidinti kūrinio atlikimo, mechaninio atgaminimo ir atgaminimo reprografijos būdu teisių kainas.

(13)

Kūrinio naudojimo internete teisių rinkoje leidėjai neseniai pradėjo atšaukti atitinkamas anglų ir amerikiečių autorių kūrinių repertuarų teises, kurias buvo suteikę tradicinei sistemai priklausančioms kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijoms. Jie pradėjo savo teises perduoti pasirinktoms individualiam leidėjui atstovaujančioms kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijoms. Tokia galimybė patvirtinta 2005 m. paskelbtoje Komisijos rekomendacijoje.

(14)

Rinkos tyrimas parodė, kad atšaukus teises, kainų nustatymo teisė iš kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijų pereina leidėjams. Šiomis naujomis aplinkybėmis po susijungimo Universal, (visiškai arba iš dalies) naudodamasi jai priklausančiomis autorių teisėmis arba atskirų įrašų teisėmis, galės kontroliuoti didelę kūrinių dalį. Universal kontroliuotų net 50 % arba daugiau populiariausių kūrinių sąrašuose esančių kūrinių Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat EEE mastu. Todėl šios įmonės teisėmis apsaugoti kūriniai taptų „privalomais“ visiems muzikos paslaugų teikėjams internetu arba mobiliaisiais telefonais, o dėl susijungimo itin sumažėtų šių paslaugų teikėjų galimybės apeiti Universal.

(15)

Todėl Komisija išreiškė susirūpinimą, kad po susijungimo Universal turėtų galimybę ir paskatų didinti anglų ir amerikiečių autorių kūrinių repertuaro naudojimo internete teisių kainas.

(16)

Galima daryti išvadą, kad dėl siūlomos koncentracijos, apie kurią pranešta, galėtų būti itin trukdoma veiksmingai konkuruoti kūrinio naudojimo internete teisių rinkoje Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat EEE mastu.

(17)

Siekdama pašalinti Komisijos iškeltas konkurencijos problemas, Universal įsipareigojo parduoti kelis svarbius anglų ir amerikiečių autorių teisėmis apsaugotų kūrinių katalogus bei atsisakyti kelių sutarčių su autoriais. Šie katalogai apima Zomba UK, 19 Music, 19 Songs, BBC music publishing, Rondor UK veiklos teises EEE teritorijoje, taip pat Zomba U.S. katalogo EEE licenciją. Šiuose kataloguose daug populiarių pavadinimų ir keleto sėkmingai dirbančių autorių, pavyzdžiui, The Kaiser Chiefs, Justin Timberlake ir R. Kelly, kūriniai. Nors konkurencijos problemos susijusios tik su kūrinio naudojimo internete teisėmis, siekiant, kad įsipareigojimai būtų gyvybingi, jie turi būti taikomi visų tipų autorių teisėms (t. y. taip pat kūrinio mechaninio atgaminimo, atlikimo, sinchronizavimo ir kūrinio atgaminimo reprografijos būdu teisėms).

(18)

Šalys du kartus atsižvelgė į dviejų rinkos tyrimų rezultatus ir labai pagerino žalą ištaisančių įsipareigojimų kokybę. Atsižvelgdama į galutiniame žalą ištaisančių priemonių pasiūlyme pateiktų katalogų kokybę, Komisija daro išvadą, kad įsipareigojimais pašalinamos konkurencijos problemos.

(19)

Todėl galima daryti išvadą, kad, remiantis šalių pateiktais įsipareigojimais, dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, nebus itin trukdoma veiksmingai konkuruoti bendrojoje kūrinių naudojimo internete teisių rinkoje arba didelėje jos dalyje. Todėl siūloma koncentracija galėjo būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/15

(1)

Įgyvendinant Susitarimo 2 protokolą vidaus atskaitos kainas Susitariančiosioms Šalims nustato Jungtinis komitetas.

(2)

Susitariančiųjų Šalių vidaus rinkose pasikeitė faktinės žaliavų, kurioms taikomos kainų kompensavimo priemonės, kainos.

(3)

2006 m. pabaigoje Jungtinis komitetas nustatė visų žaliavų vidaus atskaitos kainas. Vidaus atskaitos kainos turėtų būti periodiškai, ne mažiau kaip kartą per metus, persvarstomos.

(4)

Kadangi 2006 m. pabaigoje grūdų rinka buvo labai nepastovi, persvarstymas buvo numatytas gegužės mėn.

(5)

Kadangi persvarsčius grūdų kainas buvo gauti iš esmės skirtingi skaičiai, būtina atnaujinti 2 protokolo III lentelę ir IV lentelės b dalyje išvardytas atskaitos kainas ir sumas,

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/18

(1)

2003 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2032/2003 dėl 10 metų programos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1896/2000 (2), yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti ir galbūt įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra ir guazatino triacetatas.

(2)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2032/2003 Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo įvertinta, ar guazatino triacetatą galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)

Jungtinė Karalystė buvo paskirta valstybe nare pranešėja ir pagal Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 10 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas 2006 m. rugsėjo 22 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 11 straipsnio 4 dalies nuostatas Biocidinių produktų nuolatinis komitetas 2007 m. kovo 16 d. posėdyje peržiūros išvadas įtraukė į įvertinimo ataskaitą.

(5)

Kadangi nepakanka svarbių medžiagos išplovimo iš paviršiaus, guazatino poveikio Daphnia magna reprodukcijai ir skilimo greičio vandens telkinių nuosėdose bei dirvožemyje duomenų, guazatino triacetato negalima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą naudojimui 8-to tipo produktams. Be to, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija atliko pavojaus aplinkai įvertinimą, pasitelkdama realistinį nepalankiausią scenarijų, iš kurio paaiškėjo, kad guazatino triacetatas kelia nepriimtiną pavojų aplinkai.

(6)

Peržiūrint guazatino triacetato tyrimo rezultatus neiškilo neišspręstų ar susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos turėtų svarstyti Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 230/20

(1)

Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo stebėsena ir ankstyvu nustatymu, ir būtiniausios kontrolės priemonės, kurios būtų taikomos šios ligos protrūkio tarp naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių atveju.

(2)

Direktyvoje 2005/94/EB taip pat nustatytos taisyklės dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių, pvz., zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomų paukščių, profilaktinio skiepijimo nuo paukščių gripo taikymo pradžios ir numatyta, kad tokias išsamias taisykles nustato Komisija. Šioje direktyvoje taip pat numatyta, kad valstybės narės pateiktų Komisijai patvirtinti naminių paukščių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių profilaktinio skiepijimo planus.

(3)

2006 m. liepos 6 d. Komisijos sprendime 2006/474/EB dėl priemonių labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia gripo A viruso H5N1 potipis, galinčio plisti tarp paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai ir panaikinantis Sprendimą 2005/744/EB (3) nustatytos taisyklės, taikytinos siekiant išvengti, kad paukščiai, laikomi valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, neužsikrėstų paukščių gripu, kurį sukelia labai patogeniško gripo A viruso H5N1 potipis, nuo laukinių paukščių. Jame taip pat nustatytos taisyklės dėl zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomų paukščių skiepijimo ir nurodytos išsamios taisyklės dėl valstybių narių skiepijimo planų pateikimo Komisijai.

(4)

Profilaktiniam skiepijimui turėtų būti naudojamos tik vakcinos, kurias leidžiama naudoti remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (4), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu EB Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (5).

(5)

1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (6) pateikiama zoologijos sodų, kuriems taikoma ši direktyva, apibrėžtis. Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo šiame sprendime turi būti atsižvelgta į šią zoologijos sodų apibrėžtį.

(6)

Pagal Sprendimą 2006/474/EB Komisija patvirtino 17 zoologijos soduose laikomų paukščių profilaktinio skiepijimo nuo paukščių gripo planų, kuriuos pateikė valstybės narės. 14 valstybių narių įvykdė skiepijimo planus. Apskritai po skiepijimo dviem vakcinomis nepastebėta jokių nepageidaujamų reakcijų beveik 45 000 paskiepytų paukščių atveju, o daugelio paukščių rūšių atveju nustatytas įgytas didelis imunitetas.

(7)

Be to, paskutinės skiepijimo akcijos metu įgyta patirtis ir Europos maisto saugos tarnybos gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinės grupės 2007 m. vasario 1 d. paskelbta nuomonė apie zoologijos soduose laikomų paukščių skiepijimą nuo H5 ir H7 potipių paukščių gripo virusų ir 2007 m. gegužės 11 d. nuomonė apie naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių skiepijimą rodo, kad tikslinga išplėsti profilaktinio skiepijimo planus ir įtraukti visus labai patogeniško paukščių gripo H5 ir H7 potipius, tokiu būdu atsižvelgiant į grėsmę, kurią kelia laukiniai migruojantys paukščiai, keliaujantys iš vietovių, kuriose pasitaiko paukščių gripo laukiniuose paukščiuose atvejų ir grėsmę, kylančią dėl protrūkių naminiuose paukščiuose, kai protrūkio naminiuose paukščiuose atveju kyla grėsmė tos valstybės narės, kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomų paukščių sveikatai.

(8)

Be to, profilaktinio skiepijimo planų administraciniai patvirtinimo ir įgyvendinimo reikalavimai turėtų būti iš dalies keičiami, jei jie nekelia grėsmės ligos kontrolei. Todėl šiame sprendime reikėtų atsižvelgti į administracinę naštą lengvinančius reikalavimus.

(9)

Taip pat šio sprendimo tikslais tikslinga svarstyti tam tikrus profilaktinio skiepijimo planus, kurie buvo patvirtinti pagal Sprendimą 2006/474/EB. Todėl tokie planai turėtų būti išvardyti šio sprendimo III priede.

(10)

Priėmus Sprendimą 2006/474/EB, tam tikros valstybės narės pateikė profilaktinio skiepijimo planus patvirtinti pagal to sprendimo reikalavimus. Tos valstybės narės buvo informuotos apie šiame sprendime išdėstytus reikalavimus. Kadangi tie planai taip pat atitinka šio sprendimo reikalavimus, jie turėtų būti patvirtinti ir išvardyti šio sprendimo III priede.

(11)

Siekiant aiškumo tikslinga panaikinti Sprendimą 2006/474/EB ir pakeisti jį šiuo sprendimu.

(12)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

kurios turi būti taikomos siekiant išvengti, kad zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomi paukščiai neužsikrėstų labai patogeniško paukščių gripo virusu nuo laukinių paukščių ar kilus protrūkiui naminiuose paukščiuose ar kituose nelaisvėje laikomuose paukščiuose;

b)

skirtos zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomiems paukščiams profilaktiškai skiepyti.

a)

Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnio apibrėžtys;

b)

Direktyvos 1999/22/EB 2 straipsnio zoologijos sodo apibrėžtis;

c)

Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkto patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų apibrėžtis.

a)

planuojamus dalinius patvirtintų profilaktinio skiepijimo planų pakeitimus;

b)

zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomų paukščių profilaktinio skiepijimo nutraukimo datą.