I PRIEDAS

BENDROSIOS GAIRĖS

TURINYS

1.

Įžanga

2.

Sąvokos

3.	Apskaitos ir ataskaitų teikimo principai

4.	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaita

4.1.

Ribos

4.2.	Skaičiavimu ir matavimu grindžiama metodika

4.3.	Apskaitos planas

5.	Skaičiavimu grindžiama išmetamo CO2 kiekio nustatymo metodika

5.1.	Skaičiavimo formulės

5.2.	Metodų pakopos

5.3.	Atsarginės priemonės metodai

5.4.	Veiklos duomenys

5.5.	Išmetamųjų teršalų faktoriai

5.6.	Oksidacijos ir konversijos koeficientai

5.7.	Perduodamas CO2

6.	Matavimu grindžiama metodika

6.1.	Bendrosios nuostatos

6.2.	Matavimu grindžiamos metodikos pakopos

6.3.	Papildomos procedūros ir reikalavimai

7.	Neapibrėžties įvertinimas

7.1.	Skaičiavimas

7.2.

Matavimas

8.	Ataskaitų teikimas

9.	Informacijos išsaugojimas

10.	Kontrolė ir patikra

10.1.

Duomenų gavimas ir tvarkymas

10.2.

Kontrolės sistema

10.3.

Kontrolė

10.3.1.

Procedūros ir pareigos

10.3.2.

Kokybės užtikrinimas

10.3.3.

Duomenų patikrinimas ir patvirtinimas

10.3.4.

Rangovams patikėti procesai

10.3.5.

Pataisymai ir taisomieji veiksmai

10.3.6.

Užrašai ir dokumentai

10.4.

Patikra

10.4.1.

Bendrieji principai

10.4.2.

Patikros metodika

11.	Išmetamųjų teršalų faktoriai

12.	CO2 neišskiriančios biomasės sąrašas

13.	Konkrečiai veiklai taikomų duomenų ir koeficientų nustatymas

13.1.

Kuro rūšių grynojo šilumingumo ir išmetamųjų teršalų faktorių nustatymas

13.2.

Konkrečiai veiklai taikomų oksidacijos koeficientų nustatymas

13.3.

Proceso metu išsiskiriančių ŠESD išmetamųjų teršalų faktorių, konversijos koeficientų ir sudėties duomenų nustatymas

13.4.

Biomasės dalies nustatymas

13.5.

Kuro ir medžiagos savybių nustatymo reikalavimai

13.5.1.

Akredituotos laboratorijos

13.5.2.

Neakredituotos laboratorijos

13.5.3.

Tiesioginiai dujų analizatoriai ir dujų chromatografai

13.6.

Ėminių ėmimo metodai ir tyrimų dažnumas

14.	Ataskaitų forma

14.1.

Duomenys apie įrenginį

14.2.

Veiklos rūšių apžvalga

14.3.

Degimo metu išsiskiriančios ŠESD (skaičiavimas)

14.4.

Proceso metu išsiskiriančios ŠESD (skaičiavimas)

14.5.

Masės balanso metodas

14.6.

Matavimo metodas

15.	Ataskaitų kategorijos

15.1.

TIPK ataskaitų forma

15.2.

Šaltinio kategorijos kodas

16.	Mažai ŠESD išmetančių įrenginių reikalavimai

1.   ĮŽANGA

Šiame priede pateikiamos bendrosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo dėl veiklos rūšių, išvardytų Direktyvos 2003/87/EB I priede, kuriame šiltnamio efektą sukeliančios dujos minimos siejant jas su šiomis veiklos rūšimis, apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės. Papildomos gairės dėl konkrečiai veiklai būdingo ŠESD išmetimo pateiktos II–XI prieduose.

2.   SĄVOKOS

Šiame ir II–XI prieduose vartojamos Direktyvos 2003/87/EB sąvokos.

1)

Be to, vartojamos šios pagrindinės sąvokos: a) veiklos rūšys – tai Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos rūšys; b) kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija ar institucijos, paskirta (-os) vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsniu; c) taršos šaltinis – tai įrenginio vieta ar procesas, kurį galima atskirai išskirti ir iš kurio į atmosferą išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos; d) sukėliklis – tai konkretus kuro tipas, žaliava ar produktas, dėl kurio vartojimo ar gamybos viename ar keliuose taršos šaltiniuose išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos; e) apskaitos metodika – tai metodika, kurią veiklos vykdytojas taiko konkretaus įrenginio išmetamo ŠESD kiekiui nustatyti; f) apskaitos planas – tai smulkūs, išsamūs ir aiškūs konkretaus įrenginio apskaitos metodikos dokumentai, įskaitant duomenų gavimo bei jų apdorojimo veiklos dokumentus ir jų teisingumo kontrolės sistemą; g) pakopa – tai tam tikras metodikos elementas, skirtas veiklos duomenims, išmetamųjų teršalų faktoriams ir oksidacijos ar konversijos koeficientams nustatyti; h) metinis – tai laikotarpis nuo kalendorinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; i) ataskaitinis laikotarpis – tai vieneri kalendoriniai metai, per kuriuos turi būti apskaitomas ir ataskaitose pateikiamas išmestas ŠESD kiekis; j) prekybos laikotarpis – tai kelerių metų etapas pagal išmetimo leidimų sistemą (pvz., 2005–2007 m. arba 2008–2012 m.), kuriam valstybė narė pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 ir 2 dalis parengė nacionalinį paskirstymo planą.

2)

Vartojamos šios su išmetamosiomis ŠESD, kuro rūšimis ir medžiagomis susijusios sąvokos: a) degimo metu išsiskiriančios ŠESD – tai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išsiskiriančios egzoterminės kuro reakcijos su deguonimi metu; b) proceso metu išsiskiriančios ŠESD – tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos vykdomų ir savaiminių medžiagų reakcijų ar šių medžiagų konversijos metu, įskaitant cheminę arba elektrolizės metalo rūdų redukciją, terminį medžiagų suardymą ir medžiagų, naudojamų kaip produktai ar pramoninės žaliavos, susidarymą; c) būdingasis CO2 – tai CO2, kuris yra kuro dalis; d) nuosaikus vertinimas – tai reiškia, kad yra apibrėžta prielaidų visuma, užtikrinanti, kad apskaičiuotasis metinis išmestas ŠESD kiekis nebūtų per mažas; e) partija – tai kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nuolatos tam tikru laikotarpiu, atitinkantis tipinius ėminius ir apibūdinimą; f) komercinis kuras – tai nustatytos sudėties kuro rūšys, kuriomis dažnai ir laisvai prekiaujama (jei konkrečia partija prekiaujama tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų), įskaitant visas komerciškai standartinio kuro rūšis, gamtines dujas, lengvąjį ir sunkųjį kurą, anglis, naftos koksą; g) komercinės medžiagos – tai nustatytos sudėties medžiagos, kuriomis dažnai ir laisvai prekiaujama, jei konkrečia partija prekiaujama tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų; h) komercinis standartinis kuras – tai tokios tarptautiniu mastu standartizuotos komercinio kuro rūšys, kurios 95 % patikimumu atitinka ± 1 % tikslumu nustatytą jų šilumingumą, įskaitant gazolį, lengvąjį kurą, gazoliną (benziną), žibalą, etaną, propaną ir butaną.

3)

Vartojamos šios su matavimu susijusios sąvokos: a) tikslumas – tai tam tikro kiekio matavimo rezultato ir tikrosios vertės (arba naudojant tarptautiniu mastu pripažintas bei surandamas kalibravimo medžiagas ir taikant standartinius empiriškai nustatytos etaloninės vertės metodus) atitiktis, atsižvelgiant tiek į atsitiktinius, tiek į sisteminius veiksnius; b) neapibrėžtis – tai parametras, susijęs su kiekio, apibūdinančio verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam kiekiui, sklaidą (įskaitant sisteminius ir atsitiktinius veiksnius) nustatymo rezultatu, išreiškiamas procentais ir nusakantis patikimumo intervalą ties vidutine verte, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo nesimetriškumą; c) aritmetinis vidurkis – tai visų imties elementų verčių suma, padalyta iš imties elementų skaičiaus; d) matavimas – tai operacijų visuma, kurių tikslas – nustatyti kiekio vertę; e) matavimo prietaisas – tai įtaisas, skirtas matavimams atlikti atskirai arba kartu su papildomu (-ais) įtaisu (-ais); f) matavimo sistema – tai visa matavimo prietaisų ir kitos įrangos (pvz., ėminių ėmimo ir duomenų apdorojimo įrangos) visuma, naudojama tokiems kintamiesiems, kaip, pvz., išmetamo CO2 veiklos duomenys, anglies kiekis, šilumingumas ar išmetamųjų teršalų faktorius, nustatyti; g) kalibravimas – tai operacijų visuma, kurias atliekant nustatytomis sąlygomis nustatomas santykis tarp matavimo prietaiso ar sistemos rodomų verčių arba medžiagos matu ar etalonine medžiaga nusakomų verčių ir atitinkamų etalonu realizuojamo kiekio verčių; h) ištisinis išmetamo ŠESD kiekio matavimas – tai operacijų visuma, kurių tikslas – nustatyti kiekio vertę periodiniais matavimais (keletu per valandą), taikant vietinius matavimus kamine (dūmtraukyje) ar išmetamųjų dujų ištraukimo operacijas, kai matavimo prietaisas yra arti kamino (dūmtraukio); jis neaprėpia matavimo metodų, grindžiamų atskirų ėminių ėmimu iš kamino (dūmtraukio); i) normaliosios sąlygos – tai 273,15 K (t. y. 0 oC) temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, apibrėžiantys normaliuosius kubinius metrus (Nm3).

4)

Vartojamos šios su skaičiavimu ir matavimu grindžiama išmetamo CO2 kiekio nustatymo metodika susijusios sąvokos: a) nepagrįstos sąnaudos – tai priemonės sąnaudos, kurios yra neproporcingos bendrai jos naudai, nustatytai kompetentingos institucijos. Parenkant pakopas ribinė vertė gali būti apibrėžiama kaip tikslumo lygio padidėjimą atitinkančių išmokų vertė. Ataskaitų apie išmetamą ŠESD kiekį kokybę didinančių, tačiau tiesioginės įtakos tikslumui neturinčių priemonių nepagrįstos sąnaudos gali atitikti dalį, kuri viršija ankstesnio prekybos laikotarpio praneštų turimų duomenų apie išmetamąsias ŠESD 1 % vidutinės vertės nuorodinę ribą. Jei apie įrenginį anksčiau nebuvo pranešama, atskaitai taikomi tipinių įrenginių, vykdančių tos pačios ar panašios rūšies veiklą, duomenys, perskaičiuoti atitinkamai pagal našumą; b) techniškai įmanoma – tai reiškia, kad veiklos vykdytojas per reikiamą laiką gali įsigyti techninius išteklius, kuriais galima patenkinti pasiūlytos sistemos poreikius; c) smulkieji sukėlikliai – tai grupė veiklos vykdytojo pasirinktų šalutinių sukėliklių, kurie kartu degindami iškastinį kurą išmeta ne daugiau kaip 1 kilotoną CO2 per metus arba sudaro mažiau kaip 2 % (bendras didžiausias kiekis – 20 kilotonų deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 per metus) bendro to įrenginio per metus išmetamo CO2 kiekio, neatėmus perduoto CO2 kiekio (taikoma didesnioji vertė pagal absoliutinį išmetamą ŠESD kiekį); d) pagrindiniai sukėlikliai – tai šalutinių sukėliklių grupei nepriklausančių sukėliklių grupė; e) šalutiniai sukėlikliai – tai grupė veiklos vykdytojo pasirinktų mažų sukėliklių, kurie kartu degindami iškastinį kurą išmeta ne daugiau kaip 5 kilotonas CO2 per metus arba sudaro mažiau kaip 10 % (bendras didžiausias kiekis – 100 kilotonų deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 per metus) bendro to įrenginio per metus išmetamo CO2 kiekio, neatėmus perduoto CO2 kiekio (taikoma didesnioji vertė pagal absoliutinį išmetamą ŠESD kiekį); f) biomasė – tai nesuanglėjusi ir biologiškai iri organinė medžiaga, susidariusi iš augalų, gyvūnų bei mikroorganizmų, įskaitant žemės ūkio, miškų ir kitų susijusių pramonės šakų produktus, šalutinius produktus, likučius, atliekas, taip pat pramoninių bei komunalinių atliekų nesuanglėjusias ir biologiškai irias organines frakcijas, įskaitant dujas ir skysčius, išgautus suskaidžius nesuanglėjusias ir biologiškai irias organines medžiagas; g) „grynas“ kalbant apie sudėtį reiškia, kad medžiaga ar kuras susideda iš ne mažiau kaip 97 % (masės) nustatytos medžiagos ar elemento, kas atitinka komercinę purum klasifikaciją. Kalbant apie biomasę tai yra biomasės anglies dalis bendrame kure ar medžiagoje esančios anglies kiekyje; h) energijos balanso metodas – tai metodas, skirtas nustatyti kaip katilo kuro panaudotos energijos kiekį, apskaičiuojamą kaip panaudotinos šilumos ir visų susijusių energijos nuostolių dėl spinduliavimo, perdavimo arba kaminų išmetamų dujų suma.

5)

Vartojamos šios su kontrole ir patikra susijusios sąvokos: a) kontrolės rizika – tai galimybė, kad kontrolės sistema neužkirs kelio arba neaptiks ir laiku neištaisys metinėje išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pateikiamo parametro esminio neteisingo pareiškimo; b) aptikimo rizika – tai rizika, kad tikrintojas neaptiks duomenų apie medžiagą neteisingo pareiškimo ar medžiagos neatitikties; c) būdingoji rizika – tai galimybė, kad metinėje išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje parametras bus nurodytas netiksliai, tariant, kad nėra susijusios kontrolės; d) patikros rizika – tai rizika, kad tikrintojas pateiks netinkamą patikros išvadą. Patikros rizika yra būdingosios rizikos, kontrolės rizikos ir aptikimo rizikos funkcija; e) priimtinas užtikrinimas – tai aukštas, nors neabsoliutus užtikrinimo lygis, išreikštas patikros išvadoje, jei tikrintoje išmetamų medžiagų ataskaitoje nėra esminių neteisingų pareiškimų arba įranga neturi esminių trūkumų; f) svarbos lygis – tai kiekybinė riba arba ribinis taškas, taikomas nustatyti atitinkamai patikros išvadai apie metinėje išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pateikiamus duomenis apie išmetamą ŠESD kiekį; g) užtikrinimo lygis – tai, kiek tikrintojas yra užtikrintas patikros išvadomis, kad buvo įrodyta ar neįrodyta, jog visoje apie įrenginį praneštoje informacijoje nėra esminių neteisingų pareiškimų; h) trūkumas – tai tyčinis ar netyčinis tikrinamo įrenginio veiksmas ar veiksmo nebuvimas, prieštaraujantis kompetentingos institucijos pagal įrenginio leidimą patvirtinto apskaitos plano reikalavimams; i) „esminis trūkumas“ reiškia, kad dėl kompetentingos institucijos pagal įrenginio leidimą patvirtinto apskaitos plano reikalavimų nesilaikymo įrenginys gali būti vertinamas kitaip; j) esminis neteisingas pareiškimas – tai neteisingas pareiškimas (praleidimai, iškraipymai ir klaidos įvertinant leidžiamą neapibrėžtį) metinėje išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje, kuris, tikrintojo profesionaliu vertinimu, galėtų turėti įtakos kompetentingos institucijos atliktam metinės išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos vertinimui, pvz., kai neteisingas pareiškimas viršija svarbos ribą; k) „akreditacija“ kalbant apie patikrą – tai akreditacijos institucijos pateikiamas pareiškimas, pagrįstas jos sprendimu, priimtu atlikus išsamų tikrintojo įvertinimą ir išreiškiantis formalų jo kompetencijos ir nepriklausomumo patikrai atlikti pagal nustatytus reikalavimus įrodymą; l) patikra – tai tikrintojo atliekama veikla, skirta patikros išvadai pateikti, kaip aprašyta Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnyje ir V priede; m) tikrintojas – tai kompetentinga, nepriklausoma, akredituota patikros institucija ar asmuo, atsakingas už patikros proceso vykdymą ir ataskaitų pateikimą vadovaujantis išsamiais reikalavimais, kuriuos valstybė narė nustato pagal Direktyvos 2003/87/EB V priedą.

3.   APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO PRINCIPAI

Siekiant užtikrinti tikslų ir patikrinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitą ir ataskaitų teikimą pagal Direktyvą 2003/87/EB, apskaita bei ataskaitų teikimas grindžiami šiais principais:

Išsamumas. Įrenginio apskaita ir ataskaitų teikimas aprėpia visus proceso metu ir degimo metu išsiskiriančias ŠESD iš visų taršos šaltinių ir sukėliklių, siejamų su visomis Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis veiklos rūšimis, bei visų ŠESD, nurodytų siejant jas su šiomis veiklos rūšimis, išmetimą, vengiant dvigubos apskaitos.

Nuoseklumas. Turi būti galima palyginti, kaip bėgant laikui kinta apskaitomas ir ataskaitose pateikiamas išmetamas ŠESD kiekis taikant tokią pat apskaitos metodiką ir duomenis. Apskaitos metodika gali būti keičiama vadovaujantis šių gairių nuostatomis, jei ataskaitose pateikiami duomenys tampa tikslesni. Apskaitos metodikos pakeitimus, išsamiai pagrįstus atitinkamais dokumentais pagal šias gaires, tvirtina kompetentinga institucija.

Skaidrumas. Apskaitos duomenys, įskaitant prielaidas, nuorodas, veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos ir konversijos koeficientus, turi būti gaunami, užrašomi, kaupiami, analizuojami ir pagrindžiami dokumentais taip, kad jais remdamiesi tikrintojas ir kompetentinga institucija galėtų atgaminti nustatytą išmetamą ŠESD kiekį.

Tikslumas. Turi būti užtikrinama, kad nustatomas išmetamas ŠESD kiekis sistemingai nebūtų didesnis ar mažesnis už realų išmetamą ŠESD kiekį. Neapibrėžties šaltiniai turi būti nustatyti ir kiek įmanoma sumažinti. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo ir matavimo tikslumą, turi būti veikiama ypač kruopščiai. Veiklos vykdytojas pateikia pagrįstą ataskaitoje pateikiamo išmetamo ŠESD kiekio patikimumo užtikrinimą. Išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taikant atitinkamą šiose gairėse išdėstytą apskaitos metodiką. Visa matavimo ar kita bandymų įranga, naudojama apskaitos duomenims pranešti, turi būti tinkamai naudojama, prižiūrima, kalibruojama ir tikrinama. Apskaitos duomenims saugoti ir apdoroti naudojamose skaičiuoklėse ir kitose priemonėse neturi būti klaidų. Išmetamo ŠESD kiekio ataskaitose ir susijusiuose dokumentuose neturi būti esminių neteisingų pareiškimų, parenkant bei pateikiant informaciją vengiama šališkumo ir pateikiama patikima bei suderinta ataskaita apie įrenginio išmetamą ŠESD kiekį.

Rentabilumas. Pasirenkant apskaitos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, vertinami juos lyginant su papildomomis sąnaudomis. Taigi, vykdant išmetamo ŠESD kiekio apskaitą ir apie tai pranešant, siekiama didžiausio įmanomo tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba sąnaudos dėl to būtų nepagrįstai didelės. Pačioje apskaitos metodikoje, vengiant kartojimosi ir atsižvelgiant į įrenginyje veikiančias sistemas, pateikiami logiški ir paprasti nurodymai veiklos vykdytojui.

Patikimumas. Vartotojai turi turėti galimybę pasikliauti tuo, kad patikrintoje išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje pateikiama informacija, kurią joje siekiama pateikti arba kurios pateikimo joje galima pagrįstai tikėtis, yra patikima.

Išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ir ataskaitų teikimo gerinimas. Išmetamo ŠESD kiekio ataskaitų tikrinimo procesas turi būti veiksminga ir patikima priemonė, padedanti laikytis kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės procedūrų ir suteikti informaciją, kuria remdamasis veiklos vykdytojas gali geriau apskaityti išmetamą ŠESD kiekį ir apie jį pranešti.

4.   ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ IŠMETIMO APSKAITA

4.1.   RIBOS

Įrenginio apskaitos ir ataskaitų teikimo procesas aprėpia visas susijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, iš visų taršos šaltinių ir (arba) sukėliklių, siejamų su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis įrenginyje vykdomomis veiklos rūšimis, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, siejamas su minėtomis veiklos rūšimis, taip pat išlakas dėl veiklos rūšių ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurias valstybės narės įtraukia pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį.

Direktyvos 2003/87/EB 6 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimuose būtų pateikiamas veiklos rūšių ir įrenginio išmetamo ŠESD kiekio aprašas. Todėl leidime turi būti išvardyti visi taršos šaltiniai ir sukėlikliai dėl Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų veiklos rūšių, kurie turi būti apskaitomi ir apie kuriuos turi būti teikiamos ataskaitos. Direktyvos 2003/87/EB 6 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimuose būtų išvardyti apskaitos reikalavimai, nurodantys apskaitos metodiką ir dažnumą.

Vežimui naudojamų transporto priemonių vidaus degimo variklių išmetamos ŠESD nėra įtraukiamos į išmetamo ŠESD kiekio sąmatas.

Išmetamo ŠESD kiekio apskaita aprėpia įprastų operacijų metu ir esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms išmetamo ŠESD kiekio apskaitą ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant įrenginių paleidimą, sustabdymą ir avarines situacijas.

Jei vienos ar kelių veiklos rūšių, priskirtų tai pačiai Direktyvos 2003/87/EB I priedo veiklos subpozicijai, atskiri ar bendri vieno įrenginio ar vienos zonos gamybos pajėgumai ar našumas atskirai arba kartu viršija atitinkamą tame priede apibrėžtą ribinę vertę, visas dėl visų tame priede išvardytų veiklos rūšių iš visų atitinkamo įrenginio ar zonos taršos šaltinių ir (arba) sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis turi būti apskaitomas ir nurodomas ataskaitose.

Tai, ar papildomas deginimo įrenginys, toks kaip kogeneravimo įrenginys, laikomas įrenginio dalimi, kurioje vykdoma kita I priede nurodyta veikla, ar atskiru įrenginiu, priklauso nuo vietos aplinkybių ir yra nurodoma įrenginio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime.

Visos įrenginio išmetamos ŠESD priskiriamos jam, neatsižvelgiant į šilumos ar elektros perdavimą kitiems įrenginiams. Iš kitų įrenginių gautos šilumos arba elektros gamybos metu išmetamos ŠESD nepriskiriamos tam įrenginiui.

4.2.   SKAIČIAVIMU IR MATAVIMU GRINDŽIAMA METODIKA

Direktyvos 2003/87/EB IV priede išmetamą ŠESD kiekį leidžiama nustatyti pasirinktinai taikant:

—	skaičiavimu grindžiamą metodiką, pagal kurią sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais matavimo sistemomis, ir taikant papildomus laboratorinių tyrimų parametrus ar standartinius koeficientus,

—	matavimu grindžiamą metodiką, pagal kurią taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis nustatomas ištisiniu atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos matavimu kaminų išmetamų dujų sraute.

Veiklos vykdytojas gali siūlyti taikyti matavimu grindžiamą metodiką, jei gali įrodyti, kad:

—	taip metinį įrenginio išmetamą ŠESD kiekį galima išmatuoti tiksliau negu alternatyvia skaičiavimu grindžiama metodika, be nepagrįstų sąnaudų, ir

—	kad matavimu ir skaičiavimu grindžiamų metodų palyginimas grindžiamas tapačiais taršos šaltiniais ir sukėlikliais.

Matavimo metodiką galima taikyti, jei ją patvirtina kompetentinga institucija. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio išmatuotą išmetamą ŠESD kiekį veiklos vykdytojas, vadovaudamasis 6.3c skyriaus nuostatomis, patvirtina skaičiavimu grindžiama metodika.

Kompetentingai institucijai patvirtinus, veiklos vykdytojas gali matavimu ir skaičiavimu grindžiamas metodikas derinti skirtingiems vieno įrenginio taršos šaltiniams. Veiklos vykdytojas užtikrina ir įrodo, kad nebuvo nei neapskaičiuoto, nei dusyk apskaičiuoto išmetamo ŠESD kiekio.

4.3.   APSKAITOS PLANAS

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 6 straipsnio 2 dalies c punktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimuose turi būti pateikti apskaitos reikalavimai, nurodyta apskaitos metodika ir dažnumas.

Apskaitos metodika yra apskaitos plano dalis, o jį tvirtina kompetentinga institucija, vadovaudamasi šiame poskyryje ir atskirose jo dalyse išdėstytais kriterijais. Valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos užtikrina, kad įrenginiams taikytina apskaitos metodika būtų nurodyta leidimo sąlygose arba, kai tai atitinka Direktyvą 2003/87/EB, bendrosiose privalomose taisyklėse.

Kompetentinga institucija prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui tvirtina veiklos vykdytojo parengtą apskaitos planą, kuris iš naujo yra tvirtinamas padarius kurį nors iš toliau išvardytų įrenginiui taikomos apskaitos metodikos pakeitimų.

Pagal 16 skyrių apskaitos plane turi būti:

a)	įrenginio ir jo vykdomų veiklos rūšių, kurie turi būti apskaitomi, aprašas;

b)	informacija apie atsakomybę už įrenginio apskaitą ir ataskaitų teikimą;

c)	kiekvienos įrenginyje vykdomos veiklos taršos šaltinių ir sukėliklių, kurie turi būti apskaitomi, sąrašas;

d)	taikytinos skaičiavimu ar matavimu grindžiamos metodikos aprašas;

e)	metodų pakopų, taikytinų veiklos duomenims, išmetamųjų teršalų faktoriams, oksidacijos ir konversijos koeficientams, sąrašas kiekvienam sukėlikliui, kuris turi būti apskaitomas;

f)	kiekvienam iš sukėliklių, kurie turi būti apskaitomi, matuoti naudotinų matavimo sistemų aprašas, matavimo prietaisų specifikacija ir tiksli įrenginio vieta;

g)	neapibrėžties ribinių verčių laikymosi pateikiant veiklos duomenis ir kitus parametrus (kai taikytina) įrodymai pagal kiekvienam sukėlikliui taikomas pakopas;

h)	jei reikia, kiekvieno iš sukėliklių grynajam šilumingumui, anglies kiekiui, išmetamųjų teršalų faktoriams, oksidacijos bei konversijos koeficientui ir biomasės daliai nustatyti naudotino kuro ir medžiagų ėminių ėmimo metodo aprašas;

i)	numatomų šaltinių ar analizės metodų, skirtų kiekvieno sukėliklių grynajam šilumingumui, anglies kiekiui, išmetamųjų teršalų faktoriams, oksidacijos koeficientui, konversijos koeficientui ir biomasės daliai nustatyti, aprašas;

j)	jei reikia, neakredituotų laboratorijų bei susijusių analizės procedūrų sąrašas ir aprašas, įskaitant visų susijusių kokybės užtikrinimo priemonių, pvz., tarplaboratorinių lyginamųjų bandymų, aprašytų 13.5.2, sąrašą;

k)

jei reikia, ištisinio išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemų, skirtų taršos šaltiniui apskaityti, aprašas, t. y. matavimo vietos, matavimų dažnumas, taikoma įrangos, kalibravimo, duomenų rinkimo ir saugojimo tvarka, ir patvirtinamojo skaičiavimo bei veiklos duomenų, išmetamųjų teršalų faktorių ir pan. pranešimo metodas;

l)	jei reikia, kai taikomas vadinamasis „atsarginės priemonės metodas“ (5.3 poskyris): išsamus metodo ir neapibrėžčių analizės aprašas, jei jis nepateikiamas pagal šio sąrašo a–k punktus;

m)	duomenų gavimo, tvarkymo ir kokybės kontrolės tvarkos aprašas, taip pat veiklos rūšių aprašas (žr. 10.1–10.3);

n)

jei reikia, informacija apie svarbias sąsajas su veikla, vykdoma pagal Bendrijos aplinkos vadybos ir audito sistemą (AVAS) bei kitas aplinkos vadybos sistemas (pvz., ISO 14001:2004), ypač dėl tvarkos ir kontrolės, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaita ir ataskaitų teikimu.

Apskaitos metodika turi būti keičiama, jei dėl to padidėja pateikiamų duomenų tikslumas, nebent tai yra techniškai neįmanoma arba tam prireiktų nepagrįstai didelių sąnaudų.

Esminius apskaitos metodikos, kaip apskaitos plano dalies, pakeitimus turi patvirtinti kompetentinga institucija, jei:

—	pasikeičia 1 lentelėje nustatytos įrangos kategorijos,

—	pasikeičia skaičiavimu ar matavimu grindžiama metodika, taikyta išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti,

—	padidėja veiklos duomenų ar kitų parametrų (kai taikytina) neapibrėžtis ir dėl to pasikeičia pakopa.

Apie visus kitus apskaitos metodikos ar ją grindžiančių duomenų pakeitimus kompetentingai institucijai turi būti pranešama be reikalo nedelsiant po to, kai veiklos vykdytojas apie juos sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti, nebent kitaip būtų nustatyta apskaitos plane.

Apskaitos plano pakeitimai turi būti aiškiai nurodyti, pagrįsti ir išsamiai patvirtinti dokumentais veiklos vykdytojo vidaus registre.

Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pakeistų savo apskaitos planą, jei jo apskaitos planas nebeatitinka šiose gairėse nustatytų taisyklių.

Kad kompetentingos institucijos ir Komisija galėtų keistis informacija apie apskaitą, ataskaitų teikimą bei patikrą pagal šias gaires ir kad jos būtų nuosekliai taikomos, valstybės narės turi palengvinti metinį apskaitos, ataskaitų teikimo ir patikros kokybės užtikrinimo ir įvertinimo procesą, kurį Komisija pradeda pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnio 3 dalį.

5.   SKAIČIAVIMU GRINDŽIAMA IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMO METODIKA

5.1.   SKAIČIAVIMO FORMULĖS

Išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal vieną iš šių formulių:

išmetamas CO2 kiekis = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius × oksidacijos koeficientas

arba taikant alternatyvų metodą, jei tai nurodyta konkrečiai veiklai taikomose gairėse.

Šioje formulėje degimo ir proceso metu išsiskiriančios ŠESD išreiškiamos taip:

Degimo metu išsiskiriančios ŠESD

Veiklos duomenys turi būti grindžiami sunaudojamu kuro kiekiu. Jei šiose gairėse nenurodyta kitaip, sunaudojamas kuro kiekis išreiškiamas kaip energijos kiekis TJ. Jei šiose gairėse nenurodyta kitaip, išmetamųjų teršalų faktorius išreiškiamas kaip t CO2/TJ. Naudojant kurą, ne visa kure esanti anglis oksiduojasi ir virsta CO2. Nevisiška oksidacija atsiranda dėl degimo proceso sutrikimų, dėl kurių dalis anglies nesudega arba oksiduojasi iš dalies ir virsta suodžiais ar pelenais. Į nesusioksidavusią anglį atsižvelgiama nustatant oksidacijos koeficientą, kuris turi būti išreiškiamas trupmena. Oksidacijos koeficientas išreiškiamas kaip vieneto dalis. Gaunama tokia skaičiavimo formulė:

išmetamas CO2 kiekis = kuro srautas [t arba Nm3] × grynasis šilumingumas [TJ/t arba TJ/Nm3] × išmetamųjų teršalų faktorius[t CO2/TJ] × oksidacijos koeficientas

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekio skaičiavimas išsamiau aprašytas II priede.

Proceso metu išsiskiriančios ŠESD

Veiklos duomenys grindžiami sunaudotu medžiagos kiekiu, našumu arba gamybos išeiga ir išreiškiami t arba Nm3. Išmetamųjų teršalų faktorius išreiškiamas [t CO2/t arba t CO2/Nm3]. Į žaliavose esančią anglį, kuri proceso metu nevirsta CO2, atsižvelgiama nustatant konversijos koeficientą, kuris išreiškiamas trupmena. Jei į konversijos koeficientą atsižvelgta nustatant išmetamųjų teršalų faktorių, atskiras konversijos koeficientas netaikomas. Sunaudotos žaliavos kiekis išreiškiamas kaip masė arba tūris [t arba Nm3]. Gaunama tokia skaičiavimo formulė:

išmetamas CO2 kiekis = veiklos duomenys [t arba Nm3] × išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba Nm3] × konversijos koeficientas

Proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio skaičiavimas išsamiau aprašytas II–XI prieduose pateiktose konkrečioms veiklos rūšims taikomose gairėse. Konversijos koeficientas taikomas ne pagal visus II–XI prieduose pateikiamus skaičiavimo metodus.

5.2.   METODŲ PAKOPOS

II–XI prieduose išdėstytose konkrečiai veiklai taikomose gairėse yra pateiktos konkrečios metodikos šiems kintamiesiems rodikliams nustatyti: veiklos duomenims (kuriuos sudaro du kintamieji: kuro (medžiagos) srautas ir grynasis šilumingumas), išmetamųjų teršalų faktoriams, sudėties duomenims, oksidacijos arba konversijos koeficientams. Šie skirtingi metodai vadinami pakopomis. Pakopų numeravimas didėjimo nuo 1 aukštyn tvarka reiškia didėjantį tikslumą, o didžiausiu skaičiumi pažymėta pakopa yra pageidautina pakopa.

Veiklos vykdytojas gali taikyti skirtingas pakopas skirtingiems vienam skaičiavimui taikomiems kuro (medžiagų) srauto kintamiesiems, grynajam šilumingumui, išmetamųjų teršalų faktoriams, sudėties duomenims, oksidacijos ar konversijos koeficientams. Pasirinktas pakopas turi patvirtinti kompetentinga institucija (žr. 4.3 poskyrį).

Lygiavertės pakopos žymimos tuo pačiu pakopos numeriu ir konkrečia abėcėlės raide (pvz., 2a ir 2b pakopos). Veiklos vykdytojas, vykdantis tų rūšių veiklą, kuriai šiose gairėse numatyti alternatyvūs skaičiavimo metodai (pvz., VII priede pateiktas „A metodas – pagrįstas krosnies sąnaudomis“ ir „B metodas – pagrįstas klinkerio išeiga“), gali vieną metodą pakeisti kitu tik tuomet, jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu gali įrodyti, kad dėl minėto pakeitimo atitinkamos veiklos metu išmetamo ŠESD kiekio apskaita ir ataskaitos bus tikslesni.

Visi veiklos vykdytojai visų B arba C kategorijos įrenginių visų sukėliklių visiems kintamiesiems nustatyti turi taikyti aukščiausios pakopos metodą. Kita žemesnė pakopa pagal apskaitos metodiką gali būti taikoma tik tuomet, jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad aukščiausios pakopos metodas techniškai neįmanomas arba kad dėl to nepagrįstai padidėtų sąnaudos. Kai deginant iškastinį kurą įrenginys išmeta daugiau kaip 500 kilotonų CO2 per metus (t. y. yra C kategorijos įrenginys), valstybė narė pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį turi informuoti Komisiją, jei visiems pagrindiniams sukėlikliams netaikomas aukščiausios pakopos metodų rinkinys.

Pagal 16 skyrių valstybės narės turi užtikrinti, kad veiklos vykdytojai visiems pagrindiniams sukėlikliams taikytų bent 1 lentelėje nurodytas pakopas, nebent tai būtų techniškai neįmanoma.

Veiklos vykdytojas šalutinių sukėliklių išmetamo ŠESD kiekio kintamiesiems apskaičiuoti gali pasirinkti ne žemesnę kaip 1 pakopą, o smulkiesiems sukėlikliams taikyti apskaitos ir ataskaitų teikimo būdus pagal nuosavą bepakopį įvertinimo metodą. Tai turi patvirtinti kompetentinga institucija.

Veiklos vykdytojas be reikalo nedelsdamas pasiūlo taikomų pakopų pakeitimus, kai:

—	pasikeičia prieinami duomenys ir dėl to galima tiksliau nustatyti išmetamą ŠESD kiekį,

—	atsiranda naujų ŠESD išmetimo šaltinių,

—	iš esmės pasikeičia kuro rūšių ar atitinkamų žaliavų asortimentas,

—	duomenyse aptinkama klaidų, atsiradusių dėl apskaitos metodikos,

—	pakeitimo pareikalauja kompetentinga institucija.

Kai naudojamas biomasės kuras ir grynų medžiagų kategorijai priskiriamos medžiagos, įrenginiams arba techniškai išskiriamoms jų dalims galima taikyti bepakopius metodus, nebent atitinkama vertė turi būti taikoma deginant biomasę išmetamam CO2 atimti iš ištisiniu išmetamų ŠESD matavimu nustatyto ŠESD kiekio. Šiems bepakopiams metodams priskiriamas ir energijos balanso metodas. Deginant iškastinį kurą susidarančios ŠESD ir deginant grynai biomasei priskiriamas medžiagas išmetamas CO2 įtraukiami į biomasės sukėliklių kategoriją ir gali būti įvertinami taikant bepakopius metodus. Mišrus kuras ir medžiagos, kuriose yra biomasės, yra apibūdinama taikant šio priedo 13.4 poskyrio nuostatas, nebent sukėliklis priskiriamas smulkiųjų kategorijai.

Jei aukščiausiosios pakopos metodika arba konkrečiam kintamajam skirta sutarta pakopa laikinai neįmanoma dėl techninių priežasčių, veiklos vykdytojas gali taikyti aukščiausią įmanomą pakopą iki vėl susidarys sąlygos, leidžiančios taikyti ankstesnę pakopą. Veiklos vykdytojas be reikalo nedelsdamas turi pateikti kompetentingai institucijai pakopos pakeitimo būtinumo įrodymą ir informaciją apie laikinąją apskaitos metodiką. Veiklos vykdytojas imasi visų reikiamų veiksmų, kad apskaitos ir ataskaitų teikimo tikslais kuo greičiau būtų galima taikyti ankstesnę pakopą.

Pakopų pakeitimai išsamiai dokumentuojami. Nedidelis duomenų trūkumas dėl matavimo sistemų prastovos turi būti kompensuojamas tinkama profesine praktika, kuri užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų įvertinamas nuosaikiai, atsižvelgiant į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) nuostatų 2003 m. liepos mėn. informacinį dokumentą dėl bendrųjų apskaitos principų (1). Jei pakopos pakeičiamos nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, atitinkamos paveiktos veiklos metu gauti rezultatai apskaičiuojami imant atitinkamą ataskaitinio laikotarpio dalį ir kompetentingai institucijai pranešami atitinkamose metinės ataskaitos dalyse.

1 lentelė

Būtiniausi reikalavimai

(„n-a“ reiškia „nenaudojama“)

A skiltis skirta A kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra ne didesnis kaip 50 kilotonų deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2, neatėmus perduoto CO2 kiekio);

B skiltis skirta B kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra didesnis kaip 50 kilotonų, bet ne didesnis kaip 500 kilotonų deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2, neatėmus perduoto CO2 kiekio);

C skiltis skirta C kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra didesnis kaip 500 kilotonų deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2, neatėmus perduoto CO2 kiekio).

Veiklos duomenys

Išmetamųjų teršalų faktorius

Sudėties duomenys

Oksidacijos koeficientas

Konversijos koeficientas

Kuro srautas

Grynasis šilumingumas

Priedas/veikla

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

II. Degimas

Komercinis standartinis kuras

2

3

4

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Kitas dujinis ir skystasis kuras

2

3

4

2a/2b

2a/2b

3

2a/2b

2a/2b

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Kietasis kuras

1

2

3

2a/2b

3

3

2a/2b

3

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Masės balanso metodas, skirtas suodžių gamybai ir dujų perdirbimo terminalams

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

1

2

2

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Fakelai

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

2a/b

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Dujų plovimas

Karbonato

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Gipso

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

	Veiklos duomenys						Išmetamųjų teršalų faktorius			Sudėties duomenys			Konversijos koeficientas
	Kuro srautas			Grynasis šilumingumas
	A	B	C	A	B	C	A	B	C	A	B	C	A	B	C
III. Naftos perdirbimo įrenginiai
Regeneravimas katalizinio krekingo įrenginiu	1	1	1	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
Vandenilio gamyba	1	2	2	n-a	n-a	n-a	1	2	2	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
IV. Koksavimo krosnys
Masės balansas	1	2	3	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	2	3	3	n-a	n-a	n-a
Kuras, naudojamas kaip perdirbimo žaliava	1	2	3	2	2	3	2	3	3	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
V. Metalo rūdų deginimas ir lydymas
Masės balansas	1	2	3	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	2	3	3	n-a	n-a	n-a
Karbonato sąnaudos	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	1
VI. Geležis ir plienas
Masės balansas	1	2	3	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	2	3	3	n-a	n-a	n-a
Kuras, naudojamas kaip perdirbimo žaliava	1	2	3	2	2	3	2	3	3	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
VII. Cementas
Pagal krosnies sąnaudas	1	2	3	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	2
Klinkerio išeiga	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	2	3	n-a	n-a	n-a	1	1	2.
Cemento deginimo dulkės	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	2	2	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
Anglis be karbonatų	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	1	2
VIII. Kalkės
Karbonatai	1	2	3	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	2
Šarminių metalų oksidai	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	2.
IX. Stiklas
Karbonatai	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
X. Keramika
Anglies sąnaudos	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	2	3	n-a	n-a	n-a	1	1	2
Šarminių metalų oksidai	1	1	2	n-a	n-a	n-a	1	2	3	n-a	n-a	n-a	1	1	2
Dujų plovimas	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a
XI. Celiuliozė ir popierius
Standartinis metodas	1	1	1	n-a	n-a	n-a	1	1	1	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a	n-a

5.3.   ATSARGINĖS PRIEMONĖS METODAI

Tais atvejais, kai techniškai neįmanoma visiems (išskyrus smulkiuosius) sukėlikliams taikyti bent 1 pakopos reikalavimų arba to sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, veiklos vykdytojas turi taikyti vadinamąjį atsarginės priemonės metodą. Tai leidžia veiklos vykdytojui netaikyti šio priedo 5.2 poskyrio ir parengti visiškai individualizuotą apskaitos metodiką. Veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu turi įrodyti, kad šią alternatyvią apskaitos metodiką taikant visam įrenginiui bus laikomasi 2 lentelėje pateikiamų viso įrenginio per metus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bendrųjų neapibrėžties ribinių verčių.

Neapibrėžties analize turi būti kiekybiškai įvertinamos visų per metus išmestam ŠESD kiekiui apskaičiuoti taikytų kintamųjų ir parametrų neapibrėžtys, atsižvelgiant į ISO Matavimo neapibrėžties išreiškimo vadovą (1995 m.) (2) ir į ISO 5168:2005. Analizė turi būti atliekama prieš kompetentingai institucijai patvirtinant apskaitos planą pagal ankstesnių metų duomenis ir turi būti kasmet atnaujinama. Šis metinis atnaujinimas turi būti parengtas kartu su metine išmesto ŠESD kiekio ataskaita ir turi būti patikrinamas.

Apie įrenginius, kuriems taikomas atsarginės priemonės metodas, valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį turi pranešti Komisijai. Veiklos vykdytojas turi nustatyti ir metinėje išmesto ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje nurodyti turimus duomenis arba geriausius veiklos duomenų, grynojo šilumingumo, išmetamųjų teršalų faktorių, oksidacijos koeficientų ir kitų parametrų įvertinimus, jei reikia, atlikęs laboratorinius tyrimus. Atitinkami metodai turi būti nurodyti apskaitos plane ir kompetentingos institucijos patvirtinti. 2 lentelė netaikoma įrenginiams, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nustatomas pagal XII priedą taikant ištisinės ŠESD kiekio apskaitos sistemas.

2 lentelė

Atsarginės priemonės metodo bendrosios neapibrėžties ribinės vertės

Įrenginio kategorija	Neapibrėžties ribinė vertė, kurią turi atitikti bendro metinio išmetamo ŠESD kiekio duomenys
A	±7,5 %
B	±5,0 %
C	±2,5 %

5.4.   VEIKLOS DUOMENYS

Veiklos duomenys – tai informacija apie medžiagų srautą, kuro sąnaudas, žaliavos sąnaudas ar gamybos išeigą, jei tai kuras – išreiškiama kaip energijos kiekis [TJ] (išskirtiniais atvejais – kaip masė ar tūris [t arba Nm3], žr. 5.5 poskyrį), o jei žaliava ar produktai – kaip masė arba tūris [t arba Nm3].

Veiklos duomenis veiklos vykdytojas gali nustatyti remdamasis sąskaitose faktūrose nurodytu kuro ar medžiagos kiekiu laikydamasis I priede nustatytų reikalavimų ir II–XI prieduose patvirtintų pakopų.

Jei ŠESD kiekiui apskaičiuoti reikalingų veiklos duomenų negalima nustatyti tiesiogiai, veiklos duomenys nustatomi įvertinant atsargų pokyčius:

C medžiagos = P medžiagos + (S medžiagos – E medžiagos) – O medžiagos,

čia:

C medžiagos	:	ataskaitiniu laikotarpiu perdirbtos medžiagos;
P medžiagos	:	ataskaitiniu laikotarpiu nupirktos medžiagos;
S medžiagos	:	medžiagų atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje;
E medžiagos	:	medžiagų atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
O medžiagos	:	kitais tikslais naudojamos medžiagos (pervežamos ar perparduodamos).

Tais atvejais, kai nustatyti „S medžiagas“ ir „E medžiagas“ tiesioginio matavimo būdu techniškai neįmanoma arba jei dėl to nepagrįstai padidėtų sąnaudos, veiklos vykdytojas gali šiuos du kiekius nustatyti remdamasis:

—	ankstesnių metų duomenimis ir jų santykiu su ataskaitinio laikotarpio išeiga arba

—	dokumentuotais metodais ir atitinkamai duomenimis, pateiktais audito patikrintose to atskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Tais atvejais, kai nustatyti metinės veiklos duomenis tiksliai visiems kalendoriniams metams yra techniškai neįmanoma arba kai dėl to nepagrįstai padidėtų sąnaudos, veiklos vykdytojas gali pasirinkti kitą tinkamą darbo dieną atskaitiniams metams atskirti nuo kitų metų. Nuokrypiai, kurie gali būti taikomi vienam ar keletui sukėliklių, turi būti aiškiai užregistruoti, sudaryti kalendorinių metų tipinės vertės pagrindą ir nuosekliai įvertinami kitiems metams.

5.5.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIAI

Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi pagal anglies kiekį kure arba žaliavose ir išreiškiami t CO2/TJ (degimo metu išsiskiriančios ŠESD) arba t CO2/t ar t CO2/Nm3 (proceso metu išsiskiriančios ŠESD).

Kad būtų kuo didesnis skaidrumas ir darna su nacionaline ŠESD apskaita, degimo metu išmetamoms ŠESD taikyti t CO2/t, o ne t CO2/TJ išreiškiamą išmetamųjų teršalų faktorių leidžiama tik tais atvejais, kai priešingu atveju nepagrįstai padidėtų veiklos vykdytojo sąnaudos.

Angliai į atitinkamą CO2 vertę perskaičiuoti taikomas koeficientas (3), lygus 3,664 [t CO2/t C].

Išmetamųjų teršalų faktoriai ir nuostatos dėl konkrečiai veiklai taikomų išmetamųjų teršalų faktorių išdėstyti šio priedo 11 ir 13 skyriuose.

Biomasė išmetamo CO2 kiekio požiūriu laikoma neutralia. Biomasei taikomas išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus 0 [t CO2/TJ arba t, arba Nm3]. Pavyzdinis įvairių biomase pripažintų medžiagų sąrašas pateiktas šio priedo 12 skyriuje.

Kurui arba medžiagoms, kuriose yra ir iškastinio kuro, ir biomasės anglies, taikomas svertinis išmetamųjų teršalų faktorius, nustatomas pagal iškastinio kuro anglies dalį bendrame kuro anglies kiekyje. Šis skaičiavimas atliekamas skaidriai ir dokumentuojamas pagal šio priedo 13 skyriuje pateiktas taisykles ir jame nustatyta tvarka.

Būdingasis CO2, kuris įrenginiui pagal ES-ETS yra perduodamas kaip kuro dalis (pvz., aukštakrosnių dujos, kokso dujos ar gamtinės dujos), turi būti įtraukiamas į to kuro išmetamųjų teršalų faktorių.

Kompetentingos institucijos leidimu būdingasis CO2 iš sukėliklio, kuris vėliau perduodamas iš įrenginio kaip kuro dalis, gali būti atimamas iš to įrenginio išmetamo ŠESD kiekio, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas į kitą ES-ETS įrenginį, ar ne. Bet kuriuo atveju apie jį turi būti pranešama papildomų duomenų skiltyje. Apie atitinkamus įrenginius valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnio įpareigojimus turi pranešti Komisijai.

5.6.   OKSIDACIJOS IR KONVERSIJOS KOEFICIENTAI

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD oksidacijos koeficientas arba proceso metu išsiskiriančių ŠESD konversijos koeficientas turi būti taikomas įvertinti anglies daliai, kuri proceso metu nesioksidavo ir nepasikeitė. Oksidacijos koeficientams netaikomas reikalavimas taikyti aukščiausią pakopą. Jei įrenginyje naudojamas įvairių rūšių kuras ir apskaičiuojami konkrečiai veiklai taikomi oksidacijos koeficientai, kompetentingos institucijos leidimu veiklos vykdytojas gali nustatyti veiklai vieną suminį oksidacijos koeficientą ir taikyti jį visoms jo naudojamoms kuro rūšims arba, jei nenaudojama biomasė, priskirti nevisišką oksidaciją vienam iš pagrindinių kuro srautų, o visiems kitiems taikyti vertę 1.

5.7.   PERDUODAMAS CO2

Kompetentingos institucijos leidimu veiklos vykdytojas gali iš apskaičiuoto įrenginio išmetamo ŠESD kiekio atimti tą CO2, kuris yra ne išmetamas iš įrenginio, bet perduodamas iš įrenginio kaip gryna medžiaga arba yra tiesiogiai naudojamas ir neatsiejamas nuo produktų ar žaliavos, jei apie tai nurodoma ir atitinkamuose duomenyse apie veiklą bei įrenginį, kuriuos valstybė narė praneša savo nacionalinėje ŠESD apskaitoje, teikiamoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Atitinkamas CO2 kiekis pateikiamas kaip papildomi duomenys. Apie atitinkamus įrenginius valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnio įpareigojimus turi pranešti Komisijai. Galimi iš įrenginio perduodamo CO2 atvejai:

—	grynas CO2, naudojamas gėrimams prisotinti angliarūgšte,

—	grynas CO2, naudojamas kaip sausas aušinti skirtas ledas,

—	grynas CO2, naudojamas kaip ugnies gesinimo medžiaga, šaltnešis arba laboratorinės dujos,

—	grynas CO2, naudojamas grūdinių kultūrų kenkėjams naikinti,

—	grynas CO2, naudojamas kaip tirpiklis maisto ar chemijos pramonėje,

—	CO2 naudojamas ir neatsiejamas nuo chemijos ir celiuliozės pramonės produktų ar žaliavų (pvz., karbamidui ar nusodinamiems karbonatams),

—	karbonatai, neatsiejami nuo pusiau sauso kaminų išmetamų dujų plovimo iš purškalų išdžiovinto sugėrimo produkto (SDAP).

Kasmet perduodamo CO2 ar karbonato masė turi būti nustatyta ne didesne kaip 1,5 % neapibrėžtis tiesiogiai (naudojant debitmačius arba masės debitmačius), sveriant arba netiesiogiai – pagal atitinkamo produkto (pvz., karbonatų ar karbamido) masę.

Tais atvejais, kai dalis perduodamo CO2 išsiskyrė deginant biomasę arba įrenginys tik iš dalies reglamentuojamas Direktyva 2003/87/EB, veiklos vykdytojas atima tik atitinkamą perduodamo CO2 masės dalį, kurią vykdant direktyva reglamentuojamą veiklą išskiria iškastinis kuras ir medžiagos. Atitinkami priskyrimo metodai turi būti su atsarga ir juos turi patvirtinti kompetentinga institucija.

6.   MATAVIMU GRINDŽIAMA METODIKA

6.1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Kaip išdėstyta 4.2 poskyryje, iš visų pasirinktų šaltinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką ir naudojant ištisinio išmetamų ŠESD matavimo sistemas (CEMS), taikant standartizuotus arba pripažintus metodus, veiklos vykdytojui prieš ataskaitinį laikotarpį gavus kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad taikant CEMS pasiekiamas didesnis tikslumas, negu apskaičiuojant išmetamą ŠESD kiekį tiksliausios pakopos metodu. Konkretūs matavimu grindžiamos metodikos metodai išdėstyti šių gairių XII priede. Apie savo apskaitos sistemose CEMS taikančius įrenginius valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį turi pranešti ES Komisijai.

Koncentracijai ir masei ar tūriui matuoti taikoma procedūra, jei įmanoma, turi atitikti standartizuotus metodus, apribojančius ėminių ėmimo bei matavimo nuokrypius ir turinčius žinomą matavimo neapibrėžtį. Jei yra, turi būti taikomi CEN (t. y. Europos standartizacijos komiteto išleisti) standartai. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO (t. y. Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleisti) arba nacionaliniai standartai. Jei taikytinų standartų apskritai nėra, jei įmanoma, procedūra gali būti vykdoma vadovaujantis standartų projektais ar pramonės šakos geriausios praktikos gairėmis.

Atitinkami ISO standartai yra šie:

—	ISO 12039:2001 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Anglies monoksido, anglies dioksido ir deguonies kiekio nustatymas. Automatinio matavimo metodo techninės charakteristikos ir kalibravimas,

—	ISO 10396:2006 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Ėminių ėmimas dujų koncentracijai automatizuotai nustatyti,

—	ISO 14164:1999 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Dujų srautų tūrio debito nustatymas dujotakiuose. Automatizuotas metodas.

Biomasei tenkanti išmatuoto išmetamo CO2 kiekio dalis turi būti atimama pagal skaičiavimo metodą ir nurodyta kaip papildomi duomenys (žr. šio priedo 14 skyrių).

6.2.   MATAVIMU GRINDŽIAMOS METODIKOS PAKOPOS

Įrenginio veiklos vykdytojas pagal XII priedą turi taikyti aukščiausią pakopą kiekvienam taršos šaltiniui, kuris yra nurodytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime ir kuriam atitinkamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nustatomas taikant CEMS.

Tik jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad aukščiausios pakopos metodas techniškai neįmanomas arba jo sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, atitinkamam taršos šaltiniui gali būti taikoma kita žemesnė pakopa. Taigi kiekvienam taršos šaltiniui pasirinkta pakopa turi atitikti aukščiausią techniškai įmanomą tikslumo lygį, kurio sąnaudos nebūtų nepagrįstai didelės. Pasirinktas pakopas turi patvirtinti kompetentinga institucija (žr. 4.3 poskyrį).

2008–2012 m. ataskaitiniais laikotarpiais turi būti taikoma ne žemesnė kaip 2 pakopa pagal XII priedą, nebent ji būtų techniškai neįmanoma.

6.3.   PAPILDOMOS PROCEDŪROS IR REIKALAVIMAI

a)   Ėminių ėmimo dažnumas

Pagal XII priedo nuostatas turi būti apskaičiuojami visų išmetamo ŠESD kiekio nustatymo elementų (taikytinų) valandiniai vidurkiai, tam pasinaudojant visais apie tą konkrečią valandą turimais duomenų rezultatais. Jei dalį valandos įranga buvo nekontroliuojama arba neveikė, valandinis vidurkis turi būti skaičiuojamas proporcingai pagal likusius tos konkrečios valandos duomenų rezultatus. Jei išmetamo ŠESD kiekio nustatymo elemento galiojančių valandinių duomenų apskaičiuoti neįmanoma, kadangi yra turima mažiau kaip 50 % didžiausio valandinių duomenų rezultatų skaičiaus (4), tos valandos netenkama. Kiekvienu atveju, kai galiojančių valandinių duomenų apskaičiuoti neįmanoma, pagal šio poskyrio nuostatas turi būti apskaičiuojamos pakaitinės vertės.

b)   Prarasti duomenys

Jei dėl įrangos nekontroliavimo (pvz., kalibruojant ar įsikišimo klaidų) ar neveikimo vieno ar daugiau išmetamo ŠESD kiekio nustatymo elementų galiojantys valandiniai duomenys negali būti pateikiami, veiklos vykdytojas nustato pakaitines kiekvienos prarastos valandos duomenų vertes, kaip nurodyta toliau.

i)   Koncentracija

Jei negalima pateikti galiojančių valandinių duomenų apie tiesiogiai pagal koncentraciją matuojamą parametrą (pvz., ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos), O2), tos valandos pakaitinė vertė C* subst apskaičiuojama taip:

čia:

: konkretaus parametro koncentracijos aritmetinis vidurkis;

σ C_ geriausias konkretaus parametro koncentracijos standartinio nuokrypio įvertis.

Standartinio nuokrypio aritmetinis vidurkis pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui turi būti apskaičiuojamas pagal visą duomenų apie išmetamas ŠESD, gautų per ataskaitinį laikotarpį, visumą. Jei toks laikotarpis dėl esminių techninių įrenginio pakeitimų netaikytinas, su kompetentinga institucija turi būti susitariama dėl tipinio laikotarpio, jei įmanoma vienų metų trukmės.

Standartinio nuokrypio aritmetinio vidurkio skaičiavimas turi būti pateikiamas tikrintojui.

ii)   Kiti parametrai

Jei galiojančių valandinių duomenų apie netiesiogiai pagal koncentraciją matuojamą parametrą negalima pateikti, šių parametrų pakaitinės vertės gaunamos taikant proceso masės balanso modelį arba energijos balanso metodą. Rezultatams patvirtinti naudojami likę išmetamų ŠESD skaičiavimo išmatuoti elementai.

Masės ar energijos balanso modelis ir jo pamatinės prielaidos yra aiškiai dokumentuojama ir pateikiama tikrintojui kartu su apskaičiuotais rezultatais.

c)   Apskaičiuoto išmetamo ŠESD kiekio patvirtinimas

Išmetamą ŠESD kiekį nustatant pagal matavimu grindžiamą metodiką, kiekvienų nagrinėjamų ŠESD metinis išmetamas kiekis kartu nustatomas skaičiavimu vienu iš šių būdų:

a)	išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimas kaip atitinkamai veiklai nustatyta atitinkamuose prieduose. Paprastai išmetamoms ŠESD skaičiuoti gali būti taikomos žemesnės pakopos (t. y. ne žemesnė kaip 1 pakopa) arba

b)	išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimas kaip nustatyta 2006 TIPK gairėse, pvz., gali būti taikomi 1 pakopos metodai.

Matavimo ir skaičiavimo metodų rezultatai gali skirtis. Veiklos vykdytojas turi išnagrinėti matavimo ir skaičiavimo metodų rezultatų koreliaciją, atsižvelgdamas į tai, kad taikant du skirtingus metodus galimi neišvengiami skirtumai. Atsižvelgdamas į šią koreliaciją veiklos vykdytojas skaičiavimo metodo rezultatus taiko matavimo metodo rezultatams patikrinti palyginimo būdu.

Veiklos vykdytojas turi nustatyti ir metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje nurodyti turimus duomenis arba geriausius veiklos duomenų, grynojo šilumingumo, išmetamųjų teršalų faktorių, oksidacijos koeficientų ir kitų parametrų, naudotų ŠESD kiekiui įvertinti pagal II–XI priedus, įvertinimus, jei reikia, atlikęs laboratorinius tyrimus. Atitinkami metodai turi būti nurodyti apskaitos plane ir patvirtinti kompetentingos institucijos.

Jei palyginus su skaičiavimo metodo rezultatais aiškiai matyti, kad matavimo metodo rezultatai neteisingi, veiklos vykdytojas turi taikyti pakaitines vertes, kaip aprašyta tolesniame skyriuje.

7.   NEAPIBRĖŽTIES ĮVERTINIMAS

7.1.   SKAIČIAVIMAS

Šis skyrius yra susijęs su šio priedo 16 skyriumi. Veiklos vykdytojas turi suprasti pagrindinius išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimo neapibrėžties šaltinius.

Taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką pagal 5.2 poskyrio nuostatas, kompetentinga institucija jau bus patvirtinusi kiekvieno įrenginio sukėliklio pakopų derinį bei patvirtinusi visą kitą išsamią minėto įrenginio apskaitos metodikos medžiagą, kaip nurodyta įrenginio leidime. Taip kompetentinga institucija patvirtina neapibrėžtį, kuri tiesiogiai atsiranda teisingai taikant patvirtintą apskaitos metodiką, o šio patvirtinimo įrodymas yra leidimo turinyje. Pakopų derinio nurodymas išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje atitinka Direktyvoje 2003/87/EB reikalaujamą pranešimą apie neapibrėžtį. Taigi, jei taikoma skaičiavimu grindžiama metodika, papildomai pranešti apie neapibrėžtį nereikalaujama.

Pagal pakopų sistemą nustatyta matavimo sistemos neapibrėžtis aprėpia nurodytą naudojamų matavimo prietaisų neapibrėžtį, neapibrėžtį dėl kalibravimo ir bet kokias papildomas neapibrėžtis, susijusias su tuo, kaip matavimo prietaisai yra iš tiesų naudojami. Pagal pakopų sistemą nurodytos ribinės vertės yra skirtos vieno ataskaitinio laikotarpio vertės neapibrėžčiai.

Kalbant apie komercinį kurą ir medžiagas, kompetentingos institucijos gali leisti veiklos vykdytojui nustatyti metinį kuro (medžiagos) srautą remiantis tik sąskaitoje faktūroje nurodytu kuro ar medžiagos kiekiu be papildomo atskiro susijusių neapibrėžčių įrodymo, jei nacionaliniai teisės aktai ar patvirtinta atitinkamų nacionalinių ar tarptautinių standartų taikymo praktika užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius yra laikomasi atitinkamų veiklos duomenų neapibrėžties reikalavimų.

Visais kitais atvejais veiklos vykdytojas pateikia raštišką kiekvieno šaltinio veiklos duomenų nustatymo neapibrėžties lygio įrodymą, kad įrodytų, jog yra laikosi šių gairių II–XI prieduose nustatytų neapibrėžties ribinių verčių. Veiklos vykdytojas skaičiavimus grindžia matavimo prietaisų gamintojo pateiktomis specifikacijomis. Jei specifikacijų neturima, veiklos vykdytojas pasirūpina matavimo prietaiso neapibrėžties įvertinimu. Abiem atvejais jis atsižvelgia į būtinas šių specifikacijų pataisas, atsirandančias dėl tikrųjų naudojimosi sąlygų poveikio, pvz., senėjimo, fizinės aplinkos sąlygų, kalibravimo ir techninės priežiūros. Šioms pataisoms gali būti pritaikoma eksperto išvada su atsarga.

Jei taikomos matavimo sistemos, veiklos vykdytojas atsižvelgia į kumuliacinį visų matavimo sistemos sudedamųjų dalių poveikį metinių veiklos duomenų neapibrėžčiai, taikydamas klaidos paplitimo dėsnį (5), kuris panaudoja dvi patogias taisykles, skirtas nekoreliuotoms neapibrėžtims sujungti sudedant ir dauginant arba taikant atitinkamas aproksimacijas su atsarga, jei atsiranda tarpusavyje priklausomų neapibrėžčių:

a)   sumos neapibrėžtis (pvz., atskirų metinės vertės dėmenų):

nekoreliuotų neapibrėžčių:

tarpusavyje priklausomų neapibrėžčių:

čia:

Utotal – sumos neapibrėžtis, išreikšta procentais,

xi ir Ui – atitinkamai netikslūs kiekiai ir su jais susijusios procentinės neapibrėžtys.

b)   sandaugos neapibrėžtis (pvz., skirtingų parametrų, taikytų matuoklio rodmenims perskaičiuoti į masės debito duomenis):

nekoreliuotų neapibrėžčių:

tarpusavyje priklausomų neapibrėžčių:

čia:

Utotal – neapibrėžtis, išreikšta procentais,

Ui – su kiekvienu iš kiekių susijusios procentinės neapibrėžtys.

Vykdydamas kokybės užtikrinimą ir kontrolę, veiklos vykdytojas valdo ir išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje sumažina likusias išmetamų ŠESD duomenų neapibrėžtis. Patikros proceso metu tikrintojas tikrina, ar teisingai taikoma patvirtinta apskaitos metodika, ir įvertina likusių neapibrėžčių valdymą ir mažinimą vykdant veiklos vykdytojo kokybės užtikrinimo ir kontrolės procedūras.

7.2.   MATAVIMAS

Kaip išdėstyta 4.2 poskyryje, veiklos vykdytojas gali pateisinti matavimu grindžiamos metodikos taikymą, jei ji patikimai užtikrina didesnį tikslumą, nei atitinkama skaičiavimu grindžiama metodika (plg. 4.2 poskyrį). Pateikdamas kompetentingai institucijai šį pagrindimą, veiklos vykdytojas pateikia kiekybinius išsamesnės neapibrėžčių analizės, kurioje nagrinėjami šie pateikiami neapibrėžties šaltiniai, rezultatus (atsižvelgdamas į EN 14181):

—	nurodyta ištisinio matavimo prietaisų neapibrėžtis,

—	su kalibravimu susijusios neapibrėžtys,

—	papildoma neapibrėžtis, susijusi su tuo, kaip apskaitos įranga iš tiesų yra naudojama.

Remdamasi veiklos vykdytojo pagrindimu, kompetentinga institucija gali suteikti veiklos vykdytojui leidimą tam tikriems ar visiems įrenginyje esantiems šaltiniams taikyti ištisinio išmetamų ŠESD matavimo sistemą bei patvirtinti visą kitą išsamią minėtų šaltinių apskaitos metodikos medžiagą, kaip turi būti nurodyta įrenginio leidime. Taip kompetentinga institucija leidžia neapibrėžtį, kuri tiesiogiai atsiranda teisingai taikant patvirtintą apskaitos metodiką, o šis patvirtinimas nurodomas leidimo turinyje.

Atitinkamų šaltinių ir sukėliklių neapibrėžties dydį, nustatytą atlikus pradinę išsamią neapibrėžčių analizę, veiklos vykdytojas savo metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje kompetentingai institucijai nurodo iki kompetentinga institucija išnagrinėja matavimo, o ne skaičiavimo būdo pasirinkimą ir pareikalauja iš naujo apskaičiuoti neapibrėžties dydį. Šio neapibrėžties dydžio nurodymas išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje atitinka Direktyvoje 2003/87/EB reikalaujamą pranešimą apie neapibrėžtį.

Vykdydamas kokybės užtikrinimą ir kontrolę, veiklos vykdytojas išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje tvarko ir sumažina likusias ŠESD išmetimo duomenų neapibrėžtis. Patikros proceso metu tikrintojas tikrina, ar teisingai taikoma patvirtinta apskaitos metodika, ir vertina likusių neapibrėžčių tvarkymą ir mažinimą, pagal veiklos vykdytojo kokybės užtikrinimo ir kontrolės procedūras.

8.   ATASKAITŲ TEIKIMAS

Direktyvos 2003/87/EB IV priede nustatyti įrenginių ataskaitoms keliami reikalavimai. Rengiant kiekybinių duomenų ataskaitas vadovaujamasi šio priedo 14 skyriuje nurodyta ataskaitų forma, jei ES Komisija dar nėra paskelbusi lygiaverčio elektroninio metinės ataskaitos standartinio protokolo.

ŠESD apskaitos ataskaitoje nurodomas metinis ŠESD kiekis per ataskaitinio laikotarpio kalendorinius metus.

Ataskaita tikrinama vadovaujantis išsamiais valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB V priedą nustatytais reikalavimais. Veiklos vykdytojas patikrintą ankstesnių metų išmetamo ŠESD kiekio ataskaitą kompetentingai institucijai pateikia kasmet iki kovo 31 d.

Kompetentinga institucija turimas išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas skelbia viešai, vadovaudamasi taisyklėmis, nustatytomis 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB (6). Norėdami taikyti minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą išimtį, veiklos vykdytojai ataskaitoje gali nurodyti, kokią informaciją komerciniu požiūriu jie laiko pažeidžiama.

Kiekvienas veiklos vykdytojas į įrenginio ataskaitą įtraukia šią informaciją:

1)	duomenis apie įrenginį, nurodytus Direktyvos 2003/87/EB IV priede, ir unikalų jo leidimo numerį;

2)

visų šaltinių ir (arba) sukėliklių išmetamo ŠESD kiekio sumas, pasirinktą metodą (matavimo arba skaičiavimo), pasirinktus pakopas ir metodą (jei taikoma), veiklos duomenis (7), išmetamųjų teršalų faktorius (8) ir oksidacijos/konversijos koeficientus (9). Toliau nurodyti duomenys, į kuriuos neatsižvelgiama nustatant išmetamą ŠESD kiekį, pranešami kaip papildoma informacija: sudegintos [TJ] arba procesuose sunaudotos [t arba Nm3] biomasės kiekis, biomasei degant išmetamas CO2 kiekis [t CO2], kai išmetamų ŠESD kiekiui nustatyti taikomas matavimo būdas, iš įrenginio perduodamas CO2 kiekis [t CO2] ir būdingasis CO2, paliekantis įrenginį kaip kuro dalis;

3)

jei kuro išmetamųjų teršalų faktoriai ir veiklos duomenys yra susiję su mase, o ne su energija, veiklos vykdytojas ataskaitoje pateikia papildomas pakaitines kiekvienos kuro rūšies grynojo šilumingumo ir išmetamųjų teršalų faktoriaus metinių vidurkių vertes. Pakaitinės vertės reiškia, jog standartiniams skaičiavimo metodams pagal I–XI priedus reikiamų kintamųjų (t. y. kuro (medžiagos) srauto, grynojo šilumingumo arba taršos, oksidacijos ar konversijos koeficientų) duomenims pakeisti taikomos metinės vertės (pakeistos empiriškai arba pagal priimtinus šaltinius), kad ataskaita būtų išsami tuo atveju, kai pagal apskaitos metodiką visi reikiami kintamieji negaunami;

4)	jei taikomas masės balanso metodas, veiklos vykdytojai praneša masės srauto, anglies bei energijos kiekį kiekviename į įrenginį patenkančiame ir jį paliekančiame kuro bei medžiagos sraute ir jų atsargas;

5)

jei taikomas ištisinė išmetamo ŠESD kiekio apskaita (XII priedas), veiklos vykdytojas praneša metinį deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 kiekį ir deginant biomasę išmetamo CO2 kiekį. Be to, veiklos vykdytojas praneša papildomus pakaitinius kiekvienos rūšies kuro grynojo šilumingumo ir išmetamųjų teršalų faktoriaus metinių vidurkių duomenis ar atitinkamus kitus susijusius medžiagų ir produktų parametrus, gautus patvirtinamuoju skaičiavimu;

6)	jei taikomas 5.3 poskyryje aprašytas atsarginės priemonės metodas, veiklos vykdytojas praneša papildomus pakaitinius kiekvieno parametro, kurio pagal I–XI priedus reikiamų duomenų tuo metodu negaunama, duomenis;

7)	jei kuras naudojamas, bet išmetamos ŠESD skaičiuojamos kaip proceso metu išsiskiriančios ŠESD, veiklos vykdytojas praneša papildomus pakaitinius duomenis apie atitinkamus standartinio šių kuro rūšių išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimo kintamuosius;

8)	laikinus ar pastovius pakopų pakeitimus, šių pakeitimų priežastis, pakeitimų taikymo pradžios datą ir laikinų pakeitimų taikymo pradžios ir pabaigos datas;

9)	kitus ataskaitiniu laikotarpiu įrenginyje atliktus pakeitimus, kuriuos gali būti svarbu nurodyti išmetamo ŠESD kiekio ataskaitoje.

Informacija, kuri turi būti pateikiama pagal 8 ir 9 punktus, ir 2 punkte nurodyta papildoma informacija nėra tinkama pateikti ataskaitų formoje numatytos lentelės pavidalu, todėl yra įtraukiama į metinę ŠESD išmetimo ataskaitą kaip paprastas tekstas.

Kuras ir jį deginant išmetamas ŠESD kiekis pranešamas taikant TIPK kuro kategorijas (žr. šio priedo 11 skyrių), kurios atitinka Tarptautinės energetikos agentūros apibrėžtis. Kai valstybė narė, su kuria veiklos vykdytojas yra susijęs, yra paskelbusi kuro kategorijų sąrašą, įskaitant apibrėžtis ir išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkančius naujausią jos nacionalinę ŠESD apskaitą, pateiktą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui, taikomos šios kategorijos ir jų išmetamųjų teršalų faktoriai, jei jie yra patvirtinti atitinkamoje apskaitos metodikoje.

Be to, yra pranešama atliekų rūšys ir išmetamų ŠESD kiekis jas naudojant kurui arba kaip žaliavas. Atliekų rūšys pranešamos taikant „Europos atliekų sąrašo“ klasifikaciją, nustatytą 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2000/532/EB, pakeičiančiame Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (10). Atitinkami šešių skaitmenų kodai įterpiami prie atitinkamų įrenginyje naudojamų atliekų rūšių pavadinimų.

Vieno įrenginio tos pačios veiklos rūšies skirtingų šaltinių ar sukėliklių išmetamų ŠESD kiekis gali būti pranešamas pateikiant suvestinius veiklos rūšies duomenis.

Išmetamo ŠESD kiekio duomenys nurodomi suapvalintomis CO2 tonomis (pvz., 1 245 978 tonos). Veiklos duomenys, išmetamųjų teršalų faktoriai ir oksidacijos arba konversijos koeficientai suapvalinami nurodant tiktai tiek išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimams, tiek ataskaitoms svarbius skaitmenis.

Siekiant užtikrinti, kad vadovaujantis Direktyva 2003/87/EB pranešami duomenys, vadovaujantis JT Bendrąja klimato kaitos konvencija valstybių narių pranešami duomenys ir kitų išmetamo ŠESD kiekio duomenys, pranešami Europos išmetamųjų ŠESD registrui (EPRTR), būtų nuoseklūs, kiekviena įrenginio vykdoma veikla žymima taikant toliau nurodytų dviejų ataskaitų sistemų kodus:

a)	nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemų bendrosios ataskaitų formos, patvirtintos atitinkamų Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos institucijų (žr. šio priedo 15.1 poskyrį);

b)	Reglamento 166/2006 dėl Europos išmetamųjų ŠESD registro (EPRTR) I priedo IPPC kodu (žr. šio priedo 15.2 poskyrį).

9.   INFORMACIJOS IŠSAUGOJIMAS

Įrenginio veiklos vykdytojas dokumentuoja ir archyve saugo iš visų taršos šaltinių ir (arba) sukėliklių, siejamų su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis veiklos rūšimis, įrenginio išmetamo ŠESD kiekio apskaitos duomenis.

Dokumentuotų ir archyve saugomų apskaitos duomenų turi pakakti metinės įrenginio išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos, veiklos vykdytojo pateiktos vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 3 dalimi, patikrai atlikti pagal tos direktyvos V priede išdėstytus kriterijus.

Duomenų, kurie nėra įtraukti į metinę išmetamo ŠESD kiekio ataskaitą, pranešti ar kitaip viešai skelbti nereikalaujama.

Kad išmetamą ŠESD kiekį galėtų iš naujo nustatyti tikrintojas ar kita trečioji šalis, įrenginio veiklos vykdytojas ne mažiau kaip 10 metų po kiekvienų ataskaitinių metų ataskaitos pateikimo, vadovaudamasis Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 3 dalimi, saugo šią informaciją:

jei taikomas skaičiavimo metodas:

—	visų apskaitomų šaltinių sąrašą,

—	veiklos duomenis, kuriais remiantis apskaičiuojamas kiekvieno sukėliklio išmetamas ŠESD kiekis, sugrupuotas pagal procesą ir kuro ar medžiagos rūšį,

—	dokumentus, kuriais pagrindžiamas apskaitos metodikos pasirinkimas, ir dokumentus, kuriais pagrindžiami laikini arba nelaikini apskaitos metodikos ir kompetentingos institucijos patvirtintų pakopų pakeitimai,

—	apskaitos metodikos, konkrečiai veiklai taikomų išmetamųjų teršalų faktorių ir konkretaus kuro biomasės dalių bei oksidacijos ar konversijos koeficientų nustatymo rezultatų dokumentus ir atitinkamus dokumentus, patvirtinančius kompetentingos institucijos leidimą,

—	įrenginio ir jo sukėliklių veiklos duomenų rinkimo proceso dokumentus,

—	veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos arba konversijos koeficientus, pateiktus kompetentingai institucijai įtraukti į nacionalinį paskirstymo planą tų metų, kurie eina prieš prekybos sistemos taikymo laikotarpį,

—	su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaita susijusių įsipareigojimų dokumentus

—	metinę išmetamo ŠESD kiekio ataskaitą,

—	kitą informaciją, kuri nurodyta kaip reikalinga metinės ŠESD apskaitos ataskaitos patikrai atlikti,

jei taikomas matavimo metodas, išsaugoma ši papildoma informacija:

—	visų apskaitomų taršos šaltinių sąrašas,

—	dokumentai, pateisinantys matavimu grindžiamos metodikos pasirinkimą,

—	duomenys, naudoti kiekvieno taršos šaltinio išmetamo ŠESD kiekio neapibrėžčių analizei atlikti,

—	patvirtinamiesiems skaičiavimams naudoti duomenys,

—	išsamus techninis ištisinio matavimo sistemos aprašas, įskaitant kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo dokumentus,

—	neapdoroti ir suvestiniai ištisinio matavimo sistemos duomenys, įskaitant laikui bėgant įvykusių pasikeitimų dokumentus, bandymų, prastovų, kalibravimo, remonto ir techninės priežiūros registracijos žurnalą,

—	visų ištisinės matavimo sistemos pakeitimų dokumentai.

10.   KONTROLĖ IR PATIKRA

Išmetamų ŠESD kontrolę ir patikrą reglamentuoja šio priedo 16 skyrius.

10.1.   DUOMENŲ GAVIMAS IR TVARKYMAS

Veiklos vykdytojas sukuria, dokumentuoja, įgyvendina ir prižiūri veiksmingą duomenų gavimo ir tvarkymo veiklą (toliau – duomenų srauto veikla), skirtą apskaityti ir teikti ataskaitas vadovaujantis patvirtintu apskaitos planu, leidimu ir šiomis gairėmis. Ši duomenų srauto veikla aprėpia parametrų matavimą, apskaitą, analizavimą, registravimą, apdorojimą ir skaičiavimą, kad būtų galima teikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ataskaitas.

10.2.   KONTROLĖS SISTEMA

Veiklos vykdytojas sukuria, dokumentuoja, įgyvendina ir prižiūri veiksmingą kontrolės sistemą, skirtą užtikrinti, kad metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje, sudarytoje pagal duomenų srauto veiklą, nebūtų neteisingų pareiškimų ir ji atitiktų patvirtintą apskaitos planą, leidimą ir šias gaires.

Veiklos vykdytojo kontrolės sistemą sudaro procesas, skirtas ataskaitoms veiksmingai stebėti ir teikti, kaip yra numatyta ir įgyvendinama už metinių išmetamo ŠESD kiekio ataskaitų teikimą atsakingų asmenų. Kontrolės sistemą sudaro šios sudedamosios dalys:

a)	paties veiklos vykdytojo atliekamas būdingos bei kontrolės rizikos dėl klaidų, iškraipymų ar praleidimų (neteisingų pareiškimų) metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje ir patvirtinto apskaitos plano, leidimo ir šių gairių nesilaikymo įvertinimo procesas;

b)

kontrolė, padedanti sumažinti nustatytą riziką. Veiklos vykdytojas vertina ir tobulina savo kontrolės sistemą, kad užtikrintų, jog metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje nebūtų esminių neteisingų pareiškimų ar esminių trūkumų. Įvertinimas turi aprėpti vidinį kontrolės sistemos ir pranešamų duomenų auditą. Kontrolės sistemoje gali būti taikomos nuorodos į kitas procedūras ir dokumentus, įskaitant nurodytuosius vadybos sistemose ES aplinkos vadybos ir audito sistema (AVAS) ISO 14001:2004 (Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės), ISO 9001:2000 ir finansinės kontrolės sistemose. Jei tokia nuoroda daroma, veiklos vykdytojas užtikrinta, kad patvirtinto apskaitos plano, leidimo ir šių gairių reikalavimai būtų pritaikyti atitinkamoje taikytinoje sistemoje.

10.3.   KONTROLĖ

Būdingai ir kontrolės rizikai kontroliuoti bei sumažinti pagal 10.2 poskyrio nuostatas veiklos vykdytojas nustato ir įgyvendina kontrolę pagal 10.3.1–10.3.6 punktų nuostatas.

10.3.1.   PROCEDŪROS IR PAREIGOS

Veiklos vykdytojas priskiria pareigas visai duomenų srauto veiklai ir visai kontrolei. Prieštaringos pareigos, įskaitant tvarkymą ir kontrolę, turi būti atskirtos, o jei tai neįmanoma, turi būti įdiegti alternatyvūs kontrolės būdai.

Veiklos vykdytojas 10.1 poskyryje nurodytą duomenų srauto veiklą ir 10.3.2–10.3.6 punktuose aprašomą kontrolę dokumentuoja rašytinėmis procedūromis, aprėpdamas:

—	10.1 poskyryje nurodytos duomenų gavimo bei tvarkymo veiklos seką ir sąveiką,

—	rizikos įvertinimą 10.2 poskyryje nurodytai kontrolės sistemai nustatyti ir įvertinti,

—	10.3.1 punkte nurodytoms pareigoms būtinos kompetencijos vadybą,

—	10.3.2 punkte nurodytą naudojamos matavimo įrangos ir informacinės technologijos kokybės užtikrinimą,

—	10.3.3 punkte nurodytus praneštų duomenų vidaus patikrinimus,

—	10.3.4 punkte nurodytus rangovams patikėtus procesus,

—	10.3.5 punkte nurodytus pataisymus ir taisomuosius veiksmus,

—	10.3.6 punkte nurodytus užrašus ir dokumentus.

Kiekviena iš šių procedūrų aprėpia (jei reikia) šiuos elementus:

—

pareigas,

—	užrašus (elektroninius ir fizinius, pagal tai, kas reikalinga ir tinkama),

—	naudojamas informacines sistemas (jei reikia),

—	sąnaudas bei išeigą ir aiškią sąsają su ankstesne ir kita iš eilės veikla,

—	dažnumą (jei reikia).

Procedūros turi būti tinkamos nustatytai rizikai sumažinti.

10.3.2.   KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

Veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į pagal 10.2 poskyrio nuostatas nustatytą riziką, užtikrina, kad atitinkama matavimo įranga būtų reguliariai ir prieš pradedant naudoti kalibruojama, derinama bei tikrinama, taip pat kad būtų tikrinama, ar ji atitinka matavimo standartus, kuriuos galima prilyginti tarptautiniams matavimo standartams. Jei matavimo prietaiso sudedamųjų dalių kalibruoti neįmanoma, veiklos vykdytojas tai nurodo apskaitos plane ir pasiūlo alternatyvią kontrolę, kurią turi patvirtinti kompetentinga institucija. Nustačius, kad prietaisai neatitinka reikalavimų, veiklos vykdytojas nedelsiant imasi būtinų taisomųjų veiksmų. Kalibravimo ir autentikavimo rezultatų įrašai saugomi 10 metų.

Jei veiklos vykdytojas naudojasi informacine technologija, įskaitant proceso valdymo kompiuterinę technologiją, ji turi būti suprojektuota, dokumentuota, išbandyta, įdiegta, kontroliuojama ir techniškai prižiūrima taip, kad būtų užtikrintas patikimas, tikslus ir laiku atliekamas duomenų apdorojimas atsižvelgiant į pagal 10.2 poskyrio nuostatas nustatytą riziką. Tai aprėpia tinkamą apskaitos plane pateikiamų skaičiavimo formulių taikymą. Informacinės technologijos kontrolė aprėpia prieigos kontrolę, dubliavimą, tęstinumo planavimą ir saugumą.

10.3.3.   DUOMENŲ PATIKRINIMAS IR PATVIRTINIMAS

Duomenų srautui valdyti veiklos vykdytojas parengia ir įdiegia duomenų patikrinimo ir pavirtinimo sistemą, atsižvelgdamas į pagal 10.2 poskyrio nuostatas nustatytą riziką. Patvirtinimas gali būti atliekamas rankiniu ar elektroniniu būdu. Jis turi būti parengtas taip, kad duomenų atmetimo ribos būtų iš anksto aiškios, jei tai įmanoma.

Paprasti ir veiksmingi duomenų patikrinimai gali būti atliekami darbiniu lygiu, palyginant apskaitomas vertes pagal vertikalųjį ir horizontalųjį metodus.

Pagal vertikalųjį metodą palyginami keleto metų to paties įrenginio išmetamo ŠESD kiekio apskaitos duomenys. Apskaitos klaida tikėtina, jei metinių duomenų skirtumo negalima paaiškinti:

—	veiklos lygio pokyčiais,

—	kuro ar žaliavų pokyčiais,

—	išmetimo proceso pokyčiais (pvz., energijos naudojimo efektyvumo pagerinimu).

Pagal horizontalųjį metodą palyginamos vertės gaunamos iš skirtingų darbinių duomenų rinkimo sistemų, įskaitant:

—	kuro ar medžiagų pirkimo duomenų palyginimą su atsargų pokyčiais (remiantis informacija apie laikotarpio pabaigos ir pradžios atsargas) ir duomenimis apie taikytinų sukėliklių sąnaudas,

—	ŠESD koeficientų, kurie buvo išanalizuoti, apskaičiuoti ar gauti iš kuro tiekėjo, palyginimą su nacionaliniais ar tarptautiniais etaloniniais panašaus kuro ŠESD koeficientais,

—	ŠESD koeficientų, gautų atliekant kuro tyrimus, palyginimą su nacionaliniais ar tarptautiniais etaloniniais panašaus kuro ŠESD koeficientais,

—	išmatuoto ir apskaičiuoto išmetamo ŠESD kiekio palyginimą.

10.3.4.   RANGOVAMS PATIKĖTI PROCESAI

Jei veiklos vykdytojas nusprendžia bet kurį duomenų srauto procesą patikėti vykdyti rangovams, jis kontroliuoja šių procesų kokybę, atsižvelgdamas į pagal 10.2 poskyrio nuostatas nustatytą riziką. Veiklos vykdytojas nustato atitinkamus perduodamų duomenų bei metodų reikalavimus ir tikrina kokybę.

10.3.5.   PATAISYMAI IR TAISOMIEJI VEIKSMAI

Jei kuri nors duomenų srauto veiklos ar kontrolės dalis (prietaisas, įranga, personalo narys, tiekėjas, procedūra ar kita) neveikia tinkamai arba neatitinka nustatytų ribų, veiklos vykdytojas nedelsdamas imasi atitinkamų pataisymų, o atmesti duomenys turi būti pataisyti. Veiklos vykdytojas įvertina taikytinų priemonių rezultatų tinkamumą, nustato pagrindinę sutrikimo ar klaidos priežastį ir imasi atitinkamų taisomųjų veiksmų.

Šiame punkte aprašyta veikla atliekama laikantis 10.2 poskyrio nuostatų (rizika pagrįstas metodas).

10.3.6.   UŽRAŠAI IR DOKUMENTAI

Kad galėtų įrodyti ir užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir atkurti praneštus duomenis apie išmetamas ŠESD, veiklos vykdytojas ne trumpiau kaip 10 metų turi saugoti užrašus apie visą kontrolę (įskaitant įrangos ir informacinės technologijos kokybės užtikrinimo (kokybės kontrolės), patikrinimų, duomenų patvirtinimo ir pataisymų duomenis) ir visą šio priedo 9 skyriuje išvardytą informaciją.

Veiklos vykdytojas užtikrina, kad atitinkami dokumentai būtų prieinami, kai jie būtini duomenų srauto veiklai ir kontrolei. Veiklos vykdytojas turi turėti parengęs šių dokumentų versijos atpažinimo, pateikimo, platinimo ir kontrolės tvarką.

Šiame punkte aprašyta veikla atliekama laikantis rizika pagrįsto metodo pagal 10.2 poskyrio nuostatas.

10.4.   PATIKRA

10.4.1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

Patikros tikslas – užtikrinti, kad išmetamos ŠESD apskaitomos pagal gaires ir kad patikimi bei teisingi duomenys apie išmetamą ŠESD kiekį yra pranešami pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 3 dalį. Valstybės narės atsižvelgia į atitinkamas Europos akreditacijos organizacijos (EA) išleistas gaires.

Pagal 10.4.2 e punkto nuostatas po patikros parengiama patikros išvada, kurioje pagrįstai patikimai nurodoma, ar duomenyse apie išmetamą ŠESD kiekį nėra esminių neteisingų pareiškimų ir esminių trūkumų.

Veiklos vykdytojas tikrintojui pateikia išmetamų ŠESD ataskaitą, kiekvienam įrenginiui savo patvirtinto apskaitos plano kopiją ir bet kokią kitą reikiamą informaciją.

Patikros sritį nusako užduotys, kurias tikrintojas turi atlikti, kad pasiektų pirmiau nurodytą tikslą. Tikrintojas turi atlikti bent 10.4.2 punkte nurodytus veiksmus.

10.4.2.   PATIKROS METODIKA

Tikrintojas planuoja ir atlieka patikrą laikydamasis profesinio skepticizmo požiūrio, turėdamas omenyje, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje esanti informacija gali turėti esminių neteisingų pareiškimų.

Per patikrą tikrintojas atlieka šiuos veiksmus:

a)   Strateginė analizė

Tikrintojas turi:

—	patikrinti, ar apskaitos planą patvirtino kompetentinga institucija ir ar tai yra tinkama jo versija. Jei taip nėra, tikrintojas nutraukia patikrą, išskyrus elementus, kuriems nepatvirtinimas akivaizdžiai neturi įtakos,

—

suprasti kiekvieną įrenginio veiklą, šaltinius, įrenginyje esančius sukėliklius, veiklos duomenims stebėti ar matuoti naudojamą matavimo įrangą, išmetamųjų teršalų faktorių bei oksidacijos (konversijos) koeficientų kilmę ir taikymą, kitus duomenis, taikytus išmetamoms ŠESD apskaityti ar matuoti, ir aplinką, kurioje veikia įrenginys,

—	suprasti veiklos vykdytojo apskaitos planą, duomenų srautą, vidaus sistemą, įskaitant bendrą apskaitos ir ataskaitų teikimo organizavimą,

—	taikyti 3 lentelėje nurodytą svarbos lygį. 3 lentelė Svarbos lygiai   Svarbos lygis A ir B kategorijų įrenginiai 5 % C kategorijos įrenginiai 2 %

Tikrintojas atlieka strateginę analizę taip, kad galėtų atlikti rizikos analizę, kaip nurodyta toliau. Jei reikia, jis turi apsilankyti įrenginio vietoje.

b)   Rizikos analizė

Tikrintojas turi:

—	išanalizuoti su veiklos vykdytojo veiklos sritimi bei sudėtingumu ir taršos šaltiniais bei sukėlikliais susijusią būdingą riziką ir kontrolės riziką, dėl kurios gali atsirasti esminių neteisingų pareiškimų ir esminių trūkumų,

—

parengti patikros planą, kuris atitiktų rizikos analizę. Patikros plane aprašomas patikros veiksmų atlikimo būdas. Jame pateikiama patikros programa ir duomenų rinkimo planas. Patikros programoje yra aprašoma veiksmų pobūdis, kuriuo metu jie turi būti atliekami ir jų aprėpiama sritis, kad patikros planas būtų įgyvendintas. Duomenų rinkimo plane nurodoma, kurie duomenys turi būti tikrinami, kad būtų galima parengti patikros išvadą.

c)   Patikra

Jei reikia, atlikdamas patikrą tikrintojas turi apsilankyti įrenginio vietoje, kad galėtų patikrinti matuoklių ir apskaitos sistemų veikimą, atlikti apklausas ir surinkti pakankamai informacijos bei įrodymų.

Be to, tikrintojas turi:

—	įvykdyti patikros planą, surinkdamas duomenis pagal nustatytus duomenų rinkimo metodus, kritinės analizės bandymus, dokumentų patikrinimus, tyrimo procedūras ir duomenų peržiūros procedūras, įskaitant visus susijusius papildomus įrodymus, kuriais gali būti grindžiama tikrintojo patikros išvada,

—	patvirtinti patvirtintame apskaitos plane nurodytam neapibrėžties lygiui apskaičiuoti taikytos informacijos teisingumą,

—	patikrinti, ar patvirtintas apskaitos planas yra įgyvendintas, ir išsiaiškinti, ar apskaitos planas yra naujas,

—

pareikalauti iš veiklos vykdytojo pateikti visus trūkstamus duomenis ar pateikti trūkstamas audito rezultatų dalis, paaiškinti duomenų apie išmetamą ŠESD kiekį pokyčius arba, prieš parengdamas galutinę patikros išvadą, pertikrinti skaičiavimus ar pakoreguoti praneštus duomenis. Apie visus nustatytus trūkumus ir neteisingus pareiškimus tikrintojas bet kokia forma praneša veiklos vykdytojui.

Veiklos vykdytojas ištaiso bet kokius praneštus neteisingus pareiškimus. Ištaisoma visa medžiaga, iš kurios buvo paimti bandomieji duomenys.

Per patikros procesą tikrintojas neteisingus pareiškimus ir trūkumus nustato įvertindamas, ar:

—	apskaitos planas buvo įgyvendintas, kad būtų galima pagrįsti nustatytus trūkumų atvejus,

—	ar renkant duomenis buvo gauti aiškūs ir objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys nustatytus neteisingų pareiškimų atvejus.

d)   Vidinė patikros ataskaita

Baigęs patikros procesą, tikrintojas parengia vidinę patikros ataskaitą. Patikros ataskaitoje turi būti pateikiami įrodymai, kad buvo visiškai įgyvendinta strateginė analizė, rizikos analizė bei patikros planas ir pateikiama pakankamai informacijos patikros išvadoms pagrįsti. Vidinė patikros ataskaita taip pat turėtų palengvinti galimą audito įvertinimą, kurį gali atlikti kompetentinga institucija ir akreditacijos institucija.

Remdamasis vidinės patikros ataskaitos išvadomis tikrintojas turi nuspręsti, ar metinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje yra kokių nors esminių neteisingų pareiškimų pagal svarbos ribą ir ar yra esminių trūkumų ar kitų dalykų, svarbių patikros išvadai.

e)   Patikros ataskaita

Tikrintojas veiklos vykdytojui skirtoje patikros ataskaitoje pateikia patikros metodiką, savo gautus duomenis ir patikros išvadą; šią ataskaitą jis kartu su metine ŠESD apskaitos ataskaita pateikia kompetentingai institucijai. Metinė ŠESD apskaitos ataskaita pripažįstama tinkama, jei bendras išmetamųjų ŠESD kiekis nurodytas be esminių klaidų ir, tikrintojo nuomone, nesama esminių trūkumų. Jei esama neesminių trūkumų ar neteisingų pareiškimų, tikrintojas gali nučodyti juos patikros ataskaitoje („aptikus neesminių trūkumų ar neesminių neteisingų pareiškimų, patvirtinta kaip tinkama“). Tikrintojas apie juos gali pranešti ir atskirame rašte vadovybei.

Jei tikrintojas aptinka esminių trūkumų ar esama esminių neteisingų pareiškimų, jis gali padaryti išvadą, kad metinės ŠESD apskaitos ataskaitos yra netinkamos. Tikrintojas gali padaryti išvadą, kad metinė ŠESD ataskaita nėra patikrinta, jei buvo aprėpties apribojimų (jei aplinkybės neleido arba buvo nustatyta apribojimų, kurie tikrintojui neleido gauti įrodymų, reikiamų patikros rizikai sumažinti iki pagrįsto lygio) ir (arba) esminių neapibrėžčių.

Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas, pasitaręs su kompetentinga institucija, per jos nustatytą laikotarpį ištaisys trūkumus ir neteisingus pareiškimus. Be to, visi veiklos vykdytojų, tikrintojų ir kompetentingų institucijų nuomonių skirtumai neturi pakenkti tinkamam ataskaitų teikimui ir turi būti panaikinti pagal Direktyvą 2003/87/EB, šias gaires, valstybių narių pagal tos direktyvos V priedą nustatytus reikalavimus ir atitinkamą nacionalinę tvarką.

11.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIAI

Šiame skyriuje pateikiami etaloniniai išmetamųjų teršalų faktoriai 1 pakopai, kurioje leidžiama taikyti ne konkrečiai veiklai taikomus kuro degimo išmetamųjų teršalų faktorius. Jei kuras nepriklauso nė vienai iš egzistuojančių kuro kategorijų, veiklos vykdytojas, vadovaudamasis savo profesionaliu vertinimu, pritarus kompetentingai institucijai, priskiria naudojamą kurą atitinkamai kuro kategorijai.

4 lentelė

Kuro ŠESD koeficientai, susiję su grynuoju šilumingumu (NCV) ir kuro masės vieneto grynuoju šilumingumu

Kuro tipo aprašas	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/TJ)	Grynasis šilumingumas (TJ/Gg)
	2006 m. TIPK gairės (išskyrus biomasę)	2006 m. TIPK gairės
Žalia nafta	73,3	42,3
Orimulsija	76,9	27,5
Suskystintos gamtinės dujos	64,1	44,2
Benzinas	69,2	44,3
Žibalas	71,8	43,8
Skalūnų alyva	73,3	38,1
Dujos; dyzelinas	74,0	43,0
Mazuto atliekos	77,3	40,4
Suskystintos naftos dujos	63,0	47,3
Etanas	61,6	46,4
Ligroinas (nafta)	73,3	44,5
Naftos bitumas	80,6	40,2
Tepalai, tepalinės alyvos	73,3	40,2
Naftos koksas	97,5	32,5
Naftos įmonių žaliava	73,3	43,0
Naftos įmonių dujos	51,3	49,5
Kietasis parafinas	73,3	40,2
Vaitspiritas ir pramoninis spiritas	73,3	40,2
Kiti naftos produktai	73,3	40,2
Antracitas	98,2	26,7
Koksuojančiosios anglys	94,5	28,2
Kitos bituminės anglys	94,5	25,8
Pusiau bituminės anglys	96,0	18,9
Rausvosios anglys	101,1	11,9
Naftos skalūnai ir bituminis smėlis	106,6	8,9
Patentinis kuras	97,5	20,7
Koksavimo ir rausvųjų anglių koksas	107,0	28,2
Dujų koksas	107,0	28,2
Degutas	80,6	28,0
Dujų gamyklos dujos	44,7	38,7
Koksavimo dujos	44,7	38,7
Aukštakrosnių dujos	259,4	2,5
Deguoninės plieno lydymo krosnies dujos	171,8	7,1
Gamtinės dujos	56,1	48,0
Pramoninės atliekos	142,9	n-a
Panaudota alyva ir tepalai	73,3	40,2
Durpės	105,9	9,8
Mediena; medienos atliekos	0	15,6
Kita pagrindinė kietoji biomasė	0	11,6
Medienos anglis	0	29,5
Biobenzinas	0	27,0
Biodyzelinas	0	27,0
Kitas skystas kuras	0	27,4
Organinių atliekų dujos	0	50,4
Dumblo dujos	0	50,4
Kitos biologinės dujos	0	50,4
	Kiti šaltiniai	Kiti šaltiniai
Panaudotos padangos	85,0	n-a
Anglies monoksidas	155,2	10,1
Metanas	54,9	50,0

12.   CO2 NEIŠSKIRIANČIOS BIOMASĖS SĄRAŠAS

Šiame pavyzdiniame, tačiau nebaigtiniame sąraše išvardijamos taikant šias gaires biomase laikomos medžiagos, kurioms taikomas išmetamųjų teršalų faktorius, lygus 0 [t CO2/TJ arba t arba Nm3]. Durpės ir toliau išvardytų medžiagų iškastinės dalys nelaikomos biomase. Jei regimuoju ar uodžiamuoju būdu negalima akivaizdžiai pasakyti, kad medžiagos užterštos kitomis medžiagomis ar kuru, 1 ir 2 grupių medžiagų grynumui nustatyti tyrimo procedūros nebūtinos.

1 grupė. Augalai ir augalų dalys:

—

šiaudai,

—	šienas ir žolė,

—	lapai, mediena, šaknys, kelmai, žievė,

—	javai, pvz., kukurūzai ir kvietrugiai.

2 grupė. Biomasės atliekos, produktai ir šalutiniai produktai:

—	pramoninės medienos atliekos (medienos produkcijos gamybos ir apdorojimo darbų medienos atliekos bei medienos gaminių pramonės darbų medienos atliekos),

—	naudota mediena (naudoti iš medienos pagaminti gaminiai, medienos medžiagos), medienos apdorojimo darbų produktai ir šalutiniai produktai,

—	savo sudėtyje medienos turinčios celiuliozės ir popieriaus pramonės atliekos, pvz., sulfatinės nuoviros (tik su biomasės anglimi),

—	celiuliozės gamybos žaliavinė talo alyva, talo alyva ir dervų alyva,

—	miškų ūkio atliekos,

—	perdirbaut lignoceliuliozės turinčius augalus gaunamas ligninas

—	gyvūnų, žuvų ir maisto miltai, riebalai, aliejus ir taukai,

—	pirminės maisto ir gėrimų gamybos atliekos,

—	augaliniai aliejai ir riebalai,

—

mėšlas,

—	žemės ūkio įmonių atliekos,

—	nuotekų dumblas,

—	virškinant, fermentuojant ar biomasei virstant dujomis susidarančios biodujos,

—	uostų dumblas bei kitas vandens telkinių dumblas ir nuosėdos,

—	sąvartynų dujos,

—	medžio anglys.

3 grupė. Mišrių medžiagų biomasės dalis:

—	tvarkant vandens telkinius surinktų plūduriuojančių atliekų biomasės dalis,

—	mišrių maisto ir gėrimų gamybos atliekų biomasės dalis,

—	mišinių, kurių sudėtyje yra medienos, biomasės dalis,

—	tekstilės atliekų biomasės dalis,

—	popieriaus, kartono, popieriumi klijuoto kartono biomasės dalis,

—	komunalinių ir pramonės atliekų biomasės dalis,

—	sulfatinių nuovirų su iškastine anglimi biomasės dalis,

—	apdorotų komunalinių ir pramonės atliekų biomasės dalis,

—	etilotrebutilo eterio (ETBE) biomasė,

—	butanolio biomasės dalis.

4 grupė. Kuras, kurio visos sudedamosios dalys ir tarpiniai produktai pagaminti iš biomasės:

—	bioetanolis,

—	biodyzelinas,

—	eterintas bioetanolis,

—	biometanolis,

—	biodimetileteris;

—	bioalyva (pirolizės mazutas) ir biodujos.

13.   KONKREČIAI VEIKLAI TAIKOMŲ DUOMENŲ IR KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS

Šis skyrius privalomas tik toms šių gairių dalims, kuriose yra aiški nuoroda į I priedo 13 skyrių. Šio skyriaus nuostatoms galioja šio priedo 16 skyriaus nuostatos.

13.1.   KURO RŪŠIŲ GRYNOJO ŠILUMINGUMO IR IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIŲ NUSTATYMAS

Speciali tvarka konkrečiai veiklai taikomam išmetamųjų teršalų faktoriui nustatyti, įskaitant konkrečios kuro rūšies bandinių ėmimo tvarką, su kompetentinga institucija suderinama prieš prasidedant atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, kuriuo ji bus taikoma.

Kuro bandiniams imti ir jo grynajam šilumingumui, anglies kiekiui ir išmetamųjų teršalų faktoriui nustatyti taikomos procedūros, jei įmanoma, turi atitikti standartizuotus metodus, apribojančius ėminių ėmimo bei matavimo nuokrypius ir turinčius žinomą matavimo neapibrėžtį. Jei yra, turi būti taikomi CEN standartai. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO arba nacionaliniai standartai. Jei taikytinų standartų apskritai nėra, kai tai įmanoma, procedūra gali būti vykdoma vadovaujantis standartų projektais ar pramonės šakos geriausios praktikos gairėmis.

Toliau pateikiami atitinkamų CEN standartų pavyzdžiai:

—	EN ISO 6976:2005 Gamtinės dujos. Šilumingumo, tankio, santykinio tankio ir Wobbe skaičiaus skaičiavimas pagal sudėtį,

—	EN ISO 4259:1996 Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir naudojimas taikomuose bandymų metoduose.

Toliau pateikiami atitinkamų ISO standartų pavyzdžiai:

—	ISO 13909-1,2,3,4:2001 Antracitas ir koksas. Mechaninis bandinių ėmimas,

—	ISO 5069-1,2:1983 Rudosios ir rausvosios anglys. Bandinių ėmimo principai,

—	ISO 625:1996 Kietasis neiškastinis kuras. Anglies ir vandenilio nustatymas. Liebig metodas,

—	ISO 925:1997 Kietasis neorganinis kuras. Karbonatų anglies kiekio nustatymas. Gravimetrinis metodas,

—	ISO 9300-1990 Dujų srauto matavimas kritinėmis Venturio tūtomis,

—	ISO 9951-1993/94 Dujų debito matavimas uždaruose vamzdynuose. Turbininiai matuokliai.

Toliau pateikiami papildomi nacionaliniai standartai kurui apibūdinti:

—	DIN 51900-1:2000 Kietojo ir skystojo kuro bandymai. Bendrojo šilumingumo nustatymas kalorimetrine bomba ir grynojo šilumingumo skaičiavimas. 1 dalis. Principai, prietaisai, metodai,

—	DIN 51857:1997 Dujinis kuras ir kitos dujos. Šilumingumo, tankio, santykinio tankio skaičiavimas ir grynųjų dujų bei dujų mišinių Wobbe indeksas,

—	DIN 51612:1980 Suskystintų naftos dujų bandymai; grynojo šilumingumo skaičiavimas,

—	DIN 51721:2001 Kietojo kuro bandymai. Anglies ir vandenilio kiekio nustatymas (taikoma ir skystam kurui).

Laboratorija, kurioje nustatomas išmetamųjų teršalų faktorius, anglies kiekis ir grynasis šilumingumas, turi atitikti šio priedo 13.5 poskyrio reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad norint pasiekti tinkamą konkrečiai veiklai taikomo išmetamųjų teršalų faktoriaus tikslumą (be analizės anglies kiekiui ir grynajam šilumingumui nustatyti procedūros tikslumo), lemiamą svarbą turi bandinių ėmimo dažnumas, bandinių ėmimo tvarka ir bandinių paruošimas. Jie labai priklauso nuo kuro (medžiagos) būklės ir vienalytiškumo. Reikalaujamas labai nevienarūšių medžiagų, tokių kaip kietosios komunalinės atliekos, bandinių skaičius bus didesnis, o daugelio komercinių dujinio arba skystojo kuro rūšių – kur kas mažesnis.

Anglies kiekio, grynojo šilumingumo ir išmetamųjų teršalų faktorių nustatymo bandinių ėmimo procedūra ir tyrimų dažnumas turi atitikti 13.6 poskyrio reikalavimus.

Visi atitinkamoje laboratorijoje išmetamųjų teršalų faktoriui nustatyti taikomų procedūrų dokumentai ir visų rezultatų visuma saugomi ir pateikiami išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos tikrintojui.

13.2.   KONKREČIAI VEIKLAI TAIKOMŲ OKSIDACIJOS KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS

Speciali tvarka konkrečiai veiklai taikomam oksidacijos koeficientui nustatyti, įskaitant konkrečios kuro rūšies ir įrenginio bandinių ėmimo tvarką, su kompetentinga institucija suderinama prieš prasidedant atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, kuriuo ji bus taikoma.

Tipiškam konkrečios veiklos oksidacijos koeficientui, taikomam konkrečiai veiklai, nustatyti taikomos procedūros (pvz., pagal suodžių, pelenų, nuotekų ir kitų atliekų ar pašalinių produktų anglies kiekį), jei įmanoma, turi atitikti standartizuotus metodus, apribojančius ėminių ėmimo bei matavimo nuokrypius ir turinčius žinomą matavimo neapibrėžtį. Jei yra, turi būti taikomi CEN standartai. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO arba nacionaliniai standartai. Jei taikytinų standartų apskritai nėra, jei įmanoma, procedūra gali būti vykdoma vadovaujantis standartų projektais ar pramonės šakos geriausios praktikos gairėmis.

Laboratorija, kurioje nustatomi oksidacijos koeficientas arba pagrindžiantys duomenys, turi atitikti šio priedo 13.5 poskyrio reikalavimus. Bandinių ėmimo procedūra ir tyrimų dažnumas, skirti atitinkamiems kintamiesiems (pvz., anglies kiekiui pelenuose) nustatyti, turi atitikti 13.6 poskyrio reikalavimus.

Visi organizacijos oksidacijos koeficientams nustatyti taikomų procedūrų dokumentai ir visa rezultatų visuma saugomi ir pateikiami išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos tikrintojui.

13.3.   PROCESO METU IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIŲ, KONVERSIJOS KOEFICIENTŲ IR SUDĖTIES DUOMENŲ NUSTATYMAS

Specialioji tvarka konkrečios veiklos metu išsiskiriančių ŠESD išmetamų teršalų faktoriui, konversijos koeficientui ar sudėties duomenims nustatyti, įskaitant konkrečios medžiagos bandinių ėmimo tvarką, su kompetentinga institucija suderinama prieš prasidedant atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, kuriuo ji bus taikoma.

Atitinkamos medžiagos bandinių ėmimo ir sudėties nustatymo arba proceso metu išsiskiriančių ŠESD koeficiento nustatymo procedūros, jei įmanoma, turi atitikti standartizuotus metodus, apribojančius ėminių ėmimo bei matavimo nuokrypius ir turinčius žinomą matavimo neapibrėžtį. Jei yra, turi būti taikomi CEN standartai. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO arba nacionaliniai standartai. Jei taikytinų standartų apskritai nėra, jei įmanoma, procedūra gali būti vykdoma vadovaujantis standartų projektais ar pramonės šakos geriausios praktikos gairėmis.

Naudojama laboratorija turi atitikti šio priedo 13.5 poskyrio reikalavimus. Bandinių ėmimo procedūra ir tyrimų dažnumas turi atitikti 13.6 poskyrio reikalavimus.

Visi organizacijos taikomų procedūrų dokumentai ir visa rezultatų visuma saugomi ir pateikiami išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos tikrintojui.

13.4.   BIOMASĖS DALIES NUSTATYMAS

Šiose gairėse sąvoka „biomasės dalis“ – tai, remiantis biomasės apibrėžimu (žr. šio priedo 2 ir 12 skyrius), biomasės anglies masės dalis procentais bendroje ėminio anglies masėje.

Kuras ar medžiaga pagal 5.2 poskyryje pateikiamas supaprastintas apskaitos ir ataskaitų teikimo nuostatas laikomi gryna biomase, jei ne biomasės dalis sudaro ne daugiau kaip 3 % viso atitinkamo kuro ar medžiagos kiekio.

Specialioji tvarka konkrečios kuro rūšies biomasės daliai nustatyti, įskaitant bandinių ėmimo tvarką, su kompetentinga institucija derinama prieš prasidedant atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, kuriuo ji bus taikoma.

Kuro ar medžiagos bandinių ėmimo ir biomasės dalies nustatymo procedūros, jei įmanoma, turi atitikti standartizuotus metodus, apribojančius ėminių ėmimo bei matavimo nuokrypius ir turinčius žinomą matavimo neapibrėžtį. Jei yra, turi būti taikomi CEN standartai. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO arba nacionaliniai standartai. Jei taikytinų standartų apskritai nėra, jei įmanoma, procedūra gali būti vykdoma vadovaujantis standartų projektais ar pramonės šakos geriausios praktikos gairėmis.

Kure esančiai biomasės daliai nustatyti taikytini metodai galėtų būti nuo rankinio medžiagų mišinių sudedamųjų dalių rūšiavimo, diferencialinių metodų dviejų sudedamųjų dalių mišinio šiluminei vertei ir jo dviems grynoms sudedamosioms dalims nustatyti iki anglies izotopo C-14 analizės, atsižvelgiant į konkretaus atitinkamo kuro mišinio ypatybes. Jei kuras ar medžiagos gaunama gamybos procesu, kurio sąnaudų srautai yra apibrėžti ir atsekami, veiklos vykdytojas gali biomasės dalį nustatyti remdamasis į procesą patenkančios ir po jo liekančios iškastinio kuro ir biomasės anglies masės balansu. Atitinkamus metodus turi patvirtinti kompetentinga institucija.

Biomasės daliai nustatyti naudojama laboratorija turi atitikti šio priedo 13.5 poskyrio reikalavimus.

Biomasės daliai kure ir medžiagose nustatyti taikoma bandinių ėmimo procedūra ir tyrimų dažnumas turi atitikti 13.6 poskyrio reikalavimus.

Visi atitinkamoje laboratorijoje biomasės daliai nustatyti taikomų procedūrų dokumentai ir visa rezultatų visuma saugomi ir pateikiami išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos tikrintojui.

Jei nustatyti biomasės dalį kuro mišinyje nėra techniškai neįmanoma arba jei dėl to nepagrįstai padidėtų sąnaudos, veiklos vykdytojas remiasi prielaida, kad biomasės dalis yra 0 % (t. y. visa minėto kuro sudėtyje esanti anglis yra iškastinė), arba kompetentingai institucijai pateikia tvirtinti vertinimo metodą.

13.5.   KURO IR MEDŽIAGOS SAVYBIŲ NUSTATYMO REIKALAVIMAI

13.5.1.   AKREDITUOTOS LABORATORIJOS

Laboratorija, kurioje nustatomas išmetamųjų teršalų faktorius, grynasis šilumingumas, oksidacijos koeficientas, anglies kiekis, biomasės dalis ar sudėties duomenys, turi būti akredituota pagal EN ISO 17025:2005 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai.

13.5.2.   NEAKREDITUOTOS LABORATORIJOS

Pirmenybė turėtų būti teikiama pagal EN ISO 17025:2005 akredituotoms laboratorijoms. Naudotis neakredituotų laboratorijų paslaugomis leidžiama tik tuomet, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu gali įrodyti, kad laboratorija atitinka nustatytiesiems reikalavimus lygiaverčius EN ISO 17025:2005. Atitinkamos laboratorijos ir tyrimo procedūros išvardijama įrenginio apskaitos plane. Lygiavertiškumas kokybės vadybos požiūriu gali būti įrodomas akredituotu laboratorijos sertifikavimu pagal EN ISO 9001:2000 reikalavimus. Turi būti pateikiami papildomi įrodymai, kad laboratorija yra techniškai kompetentinga ir, taikydama atitinkamas tyrimo procedūras, gali pateikti techniškai teisingus rezultatus.

Veiklos vykdytojo atsakomybe kiekviena neakredituota laboratorija, kurios paslaugomis jis naudojasi išmetamų ŠESD skaičiavimui naudojamiems rezultatams nustatyti, imasi šių priemonių:

a)   Patvirtinimas

Kiekvieną tyrimo metodą, kurį taiko neakredituota laboratorija, turi patvirtinti pagal EN ISO 17025:2005 akredituota laboratorija. Patvirtinimo procedūra atliekama prieš prasidedant veiklos vykdytojo ir laboratorijos sutartiniams santykiams. Tai daroma pakankamą skaičių kartų kartojant ne mažiau kaip penkių kiekvieno parametro nustatymo ir kiekvienos kuro rūšies ar medžiagos ėminių, atitinkančių numatomą verčių intervalą, įskaitant vieną tuščiąjį ėminį, tyrimą, kad būtų galima nustatyti metodo pakartojamumą ir gauti prietaiso kalibravimo kreivę.

b)   Lyginamieji bandymai

Pagal EN ISO 17025:2005 akredituota laboratorija vieną kartą per metus atlieka tyrimo metodų rezultatų lyginamuosius bandymus, bent penkis kartus tipinio ėminio tyrimą atlikdama taikydama etaloninį metodą kiekvienam atitinkama parametrui ir kuro rūšiai ar medžiagai.

Veiklos vykdytojas atsargą suteikiančias pataisas (t. y. tokias, kurios neleistų sumažintai įvertinti išmetamo ŠESD kiekio) taiko visiems atitinkamų metų atitinkamiems duomenims, jei tarp neakredituotos ir akredituotos laboratorijų gautų rezultatų esama skirtumų, dėl kurių išmetamų ŠESD kiekis gali būti įvertintas sumažintai. Apie bet kokius statistiškai reikšmingus (2σ) neakredituotos ir akredituotos laboratorijų gautų galutinių rezultatų skirtumus (pvz., sudėties duomenys) pranešama kompetentingai institucijai, ir jie nedelsiant išsiaiškinami prižiūrint pagal EN ISO 17025:2005 akredituotai laboratorijai.

13.5.3.   TIESIOGINIAI DUJŲ ANALIZATORIAI IR DUJŲ CHROMATOGRAFAI

Naudoti tiesioginius dujų chromatografus ir ištraukiamuosius ar neištraukiamuosius dujų analizatorius išmetamiems dujiniams teršalams nustatyti taikant šias gaires leidžiama tik gavus kompetentingos institucijos leidimą. Šias sistemas leidžiama naudoti tik dujinio kuro rūšių ir dujinių medžiagų sudėties duomenims nustatyti. Sistemas naudojantis veiklos vykdytojas turi atitikti EN ISO 9001:2000 reikalavimus. Įrodyti, kad sistema atitinka tuos reikalavimus, galima akredituotu sistemos sertifikatu. Kalibravimo tarnybos ir kalibravimo dujų tiekėjai turi būti akredituoti pagal EN ISO 17025:2005.

Jei reikia, pradinį ir kasmet kartojamą prietaiso patvirtinimą pagal EN ISO 17025:2005 akredituota laboratorija atlieka pagal EN ISO 10723:1995 Gamtinės dujos. Tiesioginių analizinių sistemų įvertinimas. Visais kitais atvejais veiklos vykdytojas atlieka pradinį patvirtinimą ir metinius lyginamuosius bandymus:

a)   Pradinis patvirtinimas

Patvirtinimas turi būti atliekamas prieš 2008 m. sausio 31 d. arba atiduodant eksploatuoti naują sistemą. Tai daroma pakankamą skaičių kartų kartojant ne mažiau kaip penkių kiekvieno parametro nustatymo ir kiekvienos kuro rūšies ar medžiagos ėminių, atitinkančių numatomą verčių intervalą, įskaitant vieną tuščiąjį ėminį, tyrimą, kad būtų galima nustatyti metodo pakartojamumą ir gauti prietaiso kalibravimo kreivę.

b)   Metiniai lyginamieji bandymai

Pagal EN ISO 17025:2005 akredituota laboratorija vieną kartą per metus atlieka tyrimo metodų rezultatų lyginamąjį bandymą, atitinkamą skaičių kartų tipinio ėminio tyrimą atlikdama kiekvienam atitinkama parametrui ir kuro rūšiai ar medžiagai taikydama etaloninį metodą.

Veiklos vykdytojas atsargą suteikiančias pataisas (t. y. tokias, kurios neleistų sumažintai įvertinti išmetamo ŠESD kiekio) taiko visiems atitinkamų metų atitinkamiems duomenims, jei tarp dujų analizatoriumi ar dujų chromatografu ir akredituotos laboratorijų gautų rezultatų esama skirtumų, dėl kurių išmetamų ŠESD kiekis gali būti įvertinas sumažintai. Apie bet kokius statistiškai reikšmingus (2σ) dujų analizatoriumi ar dujų chromatografu ir akredituotos laboratorijų gautų galutinių rezultatų skirtumus (pvz., sudėties duomenys) pranešama kompetentingai institucijai, ir jie nedelsiant išsiaiškinami prižiūrint pagal EN ISO 17025:2005 akredituotai laboratorijai.

13.6.   ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI IR TYRIMŲ DAŽNUMAS

Atitinkamas išmetamųjų teršalų faktorius, grynasis šilumingumas, oksidacijos koeficientas, konversijos koeficientas, anglies kiekis, biomasės dalis ar sudėties duomenys turi būti nustatomi taikant visuotinai pripažintus tipinių ėminių ėmimo metodus. Veiklos vykdytojas pateikia įrodymus, kad paimti ėminiai yra tipiniai ir be nuokrypių. Tipinė vertė taikoma tik tam kuro ar medžiagos teikimo laikotarpiui ar partijai, kuriems priskirta kaip tipinė.

Paprastai tyrimas atliekamas su ėminiu, kurį sudaro per tam tikrą laikotarpį (pvz., nuo dienos iki keleto mėnesių) surinktų ėminių (pvz., 10–100) mišinys, jei kuro ar medžiagos ėminį galima laikyti nekintant jo sudėčiai.

Ėminių ėmimo procedūra ir dažnumas parenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog atitinkamo parametro metinis vidurkis yra nustatomas su neapibrėžtimi, mažesne kaip 1/3 neapibrėžties, reikalaujama pagal to paties sukėliklio veiklos duomenims patvirtintą pakopą.

Jei veiklos vykdytojas negali laikytis didžiausiosios leidžiamos metinės vertės neapibrėžties reikalavimų arba negali įrodyti, kad laikosi ribinių verčių, jo atliekamų tyrimų dažnumas turi būti ne mažesnis nei nurodytasis 5 lentelėje. Visais kitais atvejais tyrimų dažnumą nustato kompetentinga institucija.

5 lentelė

Nuorodinis mažiausiasis tyrimų dažnumas

Kuras (medžiaga)	Tyrimų dažnumas
Gamtinės dujos	Ne rečiau kaip kartą per savaitę
Proceso dujos (naftos perdirbimo įmonių mišrios dujos, koksavimo krosnių dujos, aukštakrosnių dujos ir konverterio dujos)	Ne rečiau kaip kartą per parą, skirtingu paros laiku taikant atitinkamas procedūras
Kuras	Kas 20 000 tonų ir ne rečiau kaip šešis kartus per metus
Anglys, techninės (koksinės) anglys, naftos koksas	Kas 20 000 tonų ir ne rečiau kaip šešis kartus per metus
Kietosios atliekos (grynasis iškastinis kuras arba mišrusis iškastinis biokuras)	Kas 5 000 tonų ir ne rečiau kaip keturis kartus per metus
Skystosios atliekos	Kas 10 000 tonų ir ne rečiau kaip keturis kartus per metus
Karbonato mineralai (pvz., kalkakmenis ir dolomitas)	Kas 50 000 tonų ir ne rečiau kaip keturis kartus per metus
Molis ir skalūnai	Kas 50 000 tonų CO2 atitinkantį medžiagos kiekį ir ne rečiau kaip keturis kartus per metus
Kiti sąnaudų ir išeigos srautai pagal masės pusiausvyrą (netaikoma kurui ar regeneratoriams)	Kas 20 000 tonų ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį
Kitos medžiagos	Atsižvelgiant į medžiagos tipą ir kaitą: kas 50 000 tonų CO2 atitinkantį medžiagos kiekį ir ne rečiau kaip keturis kartus per metus

14.   ATASKAITŲ FORMA

Ataskaitoms teikti turi būti naudojamasi toliau pateikiamomis lentelėmis, kurias galima pritaikyti taip, kad atitiktų veiklos rūšių skaičių, įrenginio rūšį, kurą ir apskaitomus procesus. Informacija turi būti rašoma į pilkus langelius

14.1.   DUOMENYS APIE ĮRENGINĮ

Duomenys apie įrenginį	Atsakymas
1. Įmonės pavadinimas
2. Įrenginio veiklos vykdytojas
3. Įrenginys
3.1. Pavadinimas
3.2. Leidimo numeris (11)
3.3. Ar reikalaujama pranešti pagal EPRTR?	Taip/Ne
3.4. EPRTR registracijos numeris (12)
3.5. Adresas (įrenginio miestas)
3.6. Pašto kodas (šalis)
3.7. Vietovės koordinatės
4. Kontaktinis asmuo:
4.1. Vardas ir pavardė
4.2. Adresas; miestas; pašto kodas; šalis
4.3. Telefonas
4.4. Faksas
4.5. Elektroninis paštas
5. Ataskaitiniai metai
6. Vykdomos I priede nurodytos veiklos rūšys (13)
1 veikla
2 veikla
N veikla

14.2.   VEIKLOS RŪŠIŲ APŽVALGA

Dėl I priede nurodytų veiklos rūšių išmetamos ŠESD

Kategorijos	TIPK BAF-kategorija (14) -degimo metu išsiskiriančios ŠESD	TIPK BAF-kategorija (15) -proceso metu išsiskiriančios ŠESD	EPRTR kategorijos IPPC kodas	Pakopos keitėsi? Taip/Ne	Išmetamų ŠESD kiekis, t CO2
Veiklos rūšys
1 veikla
2 veikla
N veikla
Iš viso

Papildomi duomenys

	Perduotas ar būdingasis CO2			Deginant biomasę išmetamas ŠESD kiekis (16)
	Perduotas ar būdingasis kiekis	Perduota medžiaga ar kuras	Perdavimo tipas (būdingasis į įrenginį patenkantis ar jį paliekantis, perduodamas į įrenginį ar jį paliekantis)
Vienetai	[t CO2]			[t CO2]
1 veikla
2 veikla
N veikla

14.3.   DEGIMO METU IŠSISKIRIANČIOS ŠESD (SKAIČIAVIMAS)

Veikla
Kuro rūšis
IEA kategorija
Atliekų katalogo numeris (kai reikia)
Parametras	Leidžiami vienetai	Naudojami vienetai	Vertė	Taikoma pakopa
Sunaudoto kuro kiekis	t arba Nm3
Kuro grynasis šilumingumas	TJ/t arba TJ/Nm3
Išmetamųjų teršalų faktorius	t CO2/TJ arba t CO2/t arba t CO2/Nm3
Oksidacijos koeficientas
Deginant iškastinį kurą išmetamas CO2	t CO2	t CO2
Sunaudota biomasė	TJ, t arba Nm3

14.4.   PROCESO METU IŠSISKIRIANČIOS ŠESD (SKAIČIAVIMAS)

Veikla
Medžiagos tipas
Atliekų katalogo numeris (kai reikia)
Parametras	Leidžiami vienetai	Naudojami vienetai	Vertė	Taikoma pakopa
Veiklos duomenys	t arba Nm3
Išmetamųjų teršalų faktorius	t CO2/t arba t CO2/Nm3
Konversijos koeficientas
Deginant iškastinį kurą išmetamas CO2	t CO2	t CO2
Sunaudota biomasė	t arba Nm3

14.5.   MASĖS BALANSO METODAS

Parametras
Kuro ar medžiagos pavadinimas
IEA kategorija (kai reikia)
Atliekų katalogo numeris (kai reikia)
	Leidžiami vienetai	Naudojami vienetai	Vertė	Taikoma pakopa
Veiklos duomenys (masė arba tūris) išeigos srautams taikykite neigiamas vertes	t arba Nm3
NCV (kai taikytina)	TJ/t arba TJ/Nm3
Veiklos duomenys (šilumos sąnaudos) = masė ar tūris × NCV (kai taikytina)	TJ
Anglies kiekis	t C/t arba t C/Nm3
Deginant iškastinį kurą išmetamas CO2	t CO2	t CO2

14.6.   MATAVIMO METODAS

Veikla
Taršos šaltinio tipas
Parametras	Leidžiami vienetai	Naudojami vienetai	Vertė	Taikoma pakopa
Deginant iškastinį kurą išmetamas CO2	t CO2
Deginant biomasę išsiskiriantis CO2	t CO2

15.   ATASKAITŲ KATEGORIJOS

Apie išmetamą ŠESD kiekį pranešama pagal ataskaitų formas ir EPRTR reglamento (EB) Nr. 166/2006 I priedo TIPK kodų kategorijas (žr. šio priedo 15.2 poskyrį). Konkrečios abiejų ataskaitų formų kategorijos pateiktos toliau. Jei veiklą būtų galima priskirti dviem ar kelioms kategorijoms, pasirenkama klasifikacija, kuri atspindi pirminį veiklos tikslą.

15.1.   TIPK ATASKAITŲ FORMA

Toliau lentelėje pateikiama ištrauka iš bendros ataskaitų formos (BAF), kuri sudaro JTBKKK ataskaitų gairių dėl metinės apskaitos (17) dalį. Pagal BAF išmetamosios ŠESD skirstomos į septynias pagrindines kategorijas:

1)	energetika;

2)	pramoniniai procesai;

3)	tirpiklių ir kitų produktų naudojimas;

4)	žemės ūkis;

5)	žemėnaudos pakeitimas ir miškų ūkis;

6)

atliekos;

7)

kita.

Toliau BAF lentelėje nurodytos 1, 2 ir 6 kategorijos, susijusios su Direktyva 2003/87/EB, ir svarbios jų subkategorijos:

1. ENERGETIKOS SEKTORIAUS ATASKAITA

A. Kuro deginimo veiklos (sektorių metodas)

1. Energetikos pramonė

a) Viešoji elektros ir šilumos gamyba

b) Naftos perdirbimas

c) Kietojo kuro gamybos ir kitos energetikos įmonės

2. Gamybos pramonės įmonės ir statyba

a) Geležies ir plieno

b) Spalvotųjų metalų

c) Chemikalų

d) Celiuliozės, popieriaus ir spaudos

e) Maisto perdirbimo, gėrimų ir tabako

f) Kita

4. Kiti sektoriai

a) Komercinis, institucinis

b) Gyvenamasis

c) Žemės ūkio; miškų ūkio; žuvininkystės

5. Kiti  (18)

a) Stacionarūs

b) Mobilūs

B. Kurui garuojant išmetamos ŠESD

1. Kietojo kuro rūšys

a) Anglių gavyba

b) Kietojo kuro transformavimas

c) Kita

2. Nafta ir gamtinės dujos

a) Nafta

b) Gamtinės dujos

c) Dujų išleidimas ir nesunaudotų dujų deginimas fakelu

Dujų išleidimas

Nesunaudotų dujų deginimas fakelu

d) Kiti

2. PRAMONĖS PROCESŲ SEKTORIŲ ATASKAITA

A. Neorganiniai produktai

1. Cemento gamyba

2. Kalkių gamyba

3. Kalkakmenio ir dolomito naudojimas

4. Natrio karbonato gamyba ir naudojimas

5. Bituminės stogo dangos

6. Kelių asfaltavimas

7. Kita

B. Chemijos pramonė

1. Amoniako gamyba

2. Azoto rūgšties gamyba

3. Adipinės rūgšties gamyba

4. Karbido gamyba

5. Kita

C. Metalų gamyba

1. Geležies ir plieno gamyba

2. Geležies lydinių gamyba

3. Aliuminio gamyba

4. SF6 naudojimas aliuminio ir magnio liejyklose

5. Kita

6. ATLIEKŲ SEKTORIŲ ATASKAITA

C Atliekų deginimas  (18)

PAPILDOMA INFORMACIJA

Deginant biomasę išsiskiriantis CO2

15.2.   ŠALTINIO KATEGORIJOS KODAS

Duomenims pranešti turėtų būti taikomi šie šaltinio kategorijos kodai:

Nr.	Veikla
1.	Energetikos sektorius
a)	Naftos ir dujų perdirbimo gamyklos
b)	Dujofikavimo ir skystinimo įrenginiai
c)	Šiluminės elektrinės ir kiti deginimo įrenginiai
d)	Koksavimo krosnys
e)	Anglių smulkinimo įrenginiai
f)	Anglių produktų ir kietojo bedūmio kuro gamybos įmonės
2.	Metalų gamyba ir apdorojimas
a)	Metalo rūdų (įskaitant sulfido rūdą) išdeginimo arba sukepinimo įrenginiai
b)	Ketaus ar plieno (pirminio ar antrinio lydymo) gamybos luitais įrenginiai, įskaitant nepertraukiamą liejimą
c)	Juodųjų metalų apdorojimo įrenginiai: i) karštojo valcavimo įmonės ii) kalvės, kuriose naudojami kūjai iii) dengimo lydalinėmis metalo dangomis įrenginiai
d)	Juodųjų metalų liejyklos
e)	Įrenginiai: i) spalvotųjų žaliavinių metalų gamybos iš rūdos, koncentratų ar antrinių žaliavų metalurginiais, cheminiais ar elektrolizės procesais ii) spalvotųjų metalų lydymo, įskaitant legiravimą, taip pat ir perdirbtų produktų (taurinimas, liejimas ir kt.)
f)	Metalų ir plastikų paviršiaus apdorojimo elektrolizės ar cheminiais procesais įrenginiai
3.	Naudingųjų iškasenų pramonė
a)	Požeminė kasyba ir susijusios operacijos
b)	Atviroji kasyba
c)	Įrenginiai, skirti gaminti: — cemento klinkeriui sukamosiose krosnyse — kalkėms sukamosiose krosnyse — cemento klinkeriui ar kalkėms kitose krosnyse
d)	Asbestui ir asbestinių produktų gamybos įrenginiai
e)	Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamybos įrenginiai
f)	Mineralų lydymo įrenginiai, įskaitant mineralinio pluošto gamybą
g)	Keramikos gaminių gamybos degimo būdu, ypač čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, plytelių, keramikos ar porceliano, įrenginiai
4.	Chemijos pramonė
a)	Chemijos įrenginiai, skirti šioms pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms pramoniniu būdu gaminti: i) angliavandeniliams (linijiniams ar cikliniams, sotiesiems ar nesotiesiems, alifatiniams ar aromatiniams) ii) deguonies turintiems angliavandeniliams, pvz., spiritui, aldehidams, ketonams, karboksilo rūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinei dervai iii) sieros angliavandeniliams iv) azoto turintiems angliavandeniliams, pvz., aminams, nitritiniams junginiams, azoto junginiams, ar nitrato junginiams, nitrilams, cianatams, izocianatams v) fosforo turintiems angliavandeniliams vi) halogeniniams angliavandeniliams vii) organometaliniams junginiams viii) pagrindinėms plastinėms medžiagoms (polimerams, sintetiniam pluoštui ir celiuliozės pluoštui) ix) sintetinei gumai x) dažams ir pigmentams xi) paviršinio aktyvumo medžiagoms ir surfaktantams
b)	Chemijos įrenginiai, skirti šioms pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms pramoniniu būdu gaminti: i) dujoms, pvz., amoniakui, chlorui ar vandeninio chloridui, fluorui ar vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui ii) rūgštims, pvz., chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sieringoms rūgštims iii) bazėms, pvz., amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui iv) druskoms, pvz., amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui v) ne metalams, metalų oksidams ar kitiems neorganiniams junginiams, pvz., kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui
c)	Chemijos įrenginiai, skirti fosforinėms, azoto ar kalio trąšoms (paprastosioms ar mišriosioms trąšoms) pramoniniu būdu gaminti
d)	Chemijos įrenginiai, skirti pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams pramoniniu būdu gaminti
e)	Įrenginiai, skirti taikant cheminį ar biologinį procesą pagrindiniams farmacijos produktams pramoniniu būdu gaminti
f)	Įrenginiai, skirti sprogmenims ir pirotechnikos gaminiams pramoniniu būdu gaminti
5.	Atliekų ir nuotekų tvarkymas
a)	Pavojingų atliekų deginimo, pirolizės, utilizavimo, cheminio apdorojimo ar užkasimo įrenginiai
b)	Komunalinių nuotekų deginimo įrenginiai
c)	Nepavojingų atliekų šalinimo įrenginiai
d)	Sąvartynai (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus)
e)	Gyvūnų skerdenų ir gyvūninės kilmės atliekų šalinimo ar perdirbimo įrenginiai
f)	Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai
g)	Savarankiškai dirbantys nuotekų valymo įrenginiai, kurie aptarnauja vieną ar keletą šiame priede nurodytų veiklos rūšių
6.	Popieriaus ir medienos gamyba ir apdorojimas
a)	Celiuliozės gamybos iš medienos ar panašių pluoštinių medžiagų pramoniniai įrenginiai
b)	Popieriaus bei kartono ir kitų pirminių medienos produktų (pvz., medienos drožlių plokščių, plaušo plokščių ir faneros) gamybos pramoniniai įrenginiai
c)	Medienos ir medienos produktų konservavimo chemikalais pramoniniai įrenginiai
7.	Intensyvi naminių gyvūnų veislininkystė ir žemės ūkis
a)	Intensyvios paukščių ir kiaulių veislininkystės ūkiai
b)	Intensyvus žemės ūkis
8.	Gyvūninės ir augalinės kilmės produktai maisto ir gėrimų pramonei
a)	Skerdyklos
b)	Apdorojimas ir perdirbimas, skirti maistui ir gėrimams gaminti iš: — gyvūnų žaliavos (išskyrus pieną) — augalinės kilmės žaliavos
c)	Pieno apdorojimas ir perdirbimas
9.	Kita veikla
a)	Pluošto ar tekstilės pirminio apdorojimo (tokiomis operacijomis kaip plovimas, balinimas, merserizavimas) ar dažymo įrenginiai
b)	Kailių ir odų džiovinimo įrenginiai
c)	Medžiagų, objektų ar produktų paviršiaus apdorojimo naudojant organinius tirpiklius, ypač apdailos, spausdinimo, padengimo, riebalų pašalinimo, hermetizavimo, klijavimo, dažymo, valymo ar impregnavimo įrenginiai
d)	Anglies (perdegtos anglies) ar anglies grafito gamybos deginimo ar grafitizacijos būdu įrenginiai
e)	Laivų statymo, dažymo ar dažų šalinimo įrenginiai

16.   MAŽAI ŠESD IŠMETANČIŲ ĮRENGINIŲ REIKALAVIMAI

4.3, 5.3, 7.1 poskyriams ir 10 bei 13 skyrių reikalavimams taikomos toliau nurodytos išimtys, jei įrenginys per ankstesnį prekybos laikotarpį pagal patikrintą ataskaitą išmetė mažiau kaip 25 000 tonų CO2. Jei pranešti duomenys apie išmestas ŠESD nebetaikytini, nes pasikeitė darbo sąlygos ar pats įrenginys arba neturima ankstesnių patikrintų duomenų apie išmestą ŠESD kiekį, išimtys taikomos, jei kompetentinga institucija patvirtina, kad, nuosaikiai vertinant, numatomas kitų penkerių metų kasmet deginant iškastinį kurą išmetamas CO2 kiekis yra mažesnis kaip 25 000 tonų. Valstybės narės gali atsisakyti privalomo kasmetinio tikrintojo apsilankymo vietoje per patikros procesą ir leisti jam priimti sprendimą remiantis savo rizikos analizės rezultatais.

—	Kai būtina, veiklos duomenų neapibrėžčiai įvertinti veiklos vykdytojas gali naudotis atitinkamų matavimo prietaisų tiekėjo pateikta informacija, neatsižvelgdamas į konkrečias naudojimo sąlygas.

—	Valstybės narės gali atsisakyti būtinumo pateikti atitikties įrodymą pagal šio priedo 10.3.2 punkto reikalavimus dėl kalibravimo.

—	Valstybės narės visiems sukėlikliams ir atitinkamiems kintamiesiems gali leisti taikyti žemesnių pakopų metodus (ne žemesnių kaip 1 pakopa).

—	Valstybės narės gali leisti naudoti supaprastintus apskaitos planus, kuriuose yra bent šio priedo 4.3 poskyrio a, b, c, e, f, k ir l punktuose išvardyti elementai.

—

Valstybės narės gali atsisakyti reikalavimų dėl atitinkamos laboratorijos akreditacijos pagal EN ISO 17025:2005, jei ji: — pateikia išsamius įrodymus, kad ji techniškai kompetentinga ir, taikydama atitinkamas analizės procedūras, gali pateikti techniškai teisingus rezultatus, — kasmet dalyvauja atliekant tarplaboratorinius lyginamuosius bandymus ir po to, jei reikia, įsipareigoja imtis taisomųjų priemonių.

—	Kuro ar medžiagų sąnaudas galima nustatyti pirkimo duomenų registru ir įvertintais atsargų pokyčiais, papildomai nenagrinėjant neapibrėžčių.

---

(1)  Galima rasti adresu: http://eippcb.jrc.es/

(2)  Matavimo neapibrėžties išreiškimo vadovas, ISO/TAG-4. 1993 m. BIPM, IEC, IFCC, ISO, IUPAC, IUPAP ir OIML vardu išleido Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) (pataisytas ir pakartotinai išleistas 1995 m.).

(3)  Pagal atominės anglies masės (12,011) ir deguonies (15,9994) masės santykį.

(4)  Didžiausiasis valandinių duomenų rezultatų skaičius priklauso nuo matavimo dažnumo.

(5)  2000 m. Geros praktikos rekomendacijų I priedas ir ištaisytų 1996 m. TIPK gairių (Ataskaitų teikimo nurodymai) I priedas:):

http://www.ipcc-nggip.iges.or.jp/public/public.htm.

Matavimo neapibrėžties išreiškimo vadovas, ISO/TAG 4. 1993 m. BIPM, IEC, IFCC, ISO, IUPAC, IUPAP ir OIML vardu išleido Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) (pataisytas ir pakartotinai išleistas 1995 m.).

ISO-5168:2005 Skysčio srauto matavimas. Neapibrėžčių įvertinimo tvarka.

(6)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(7)  Degimo veiklos rūšių duomenys išreiškiami kaip energija (mažiausiasis šilumingumas) ir masė. Biomasės kuras ar žaliavos taip pat turi būti pranešami kaip veiklos duomenys.

(8)  Pranešami degimo veiklos rūšių išmetamųjų teršalų faktoriai išreiškiami kaip išmetamas CO2 kiekis energijos kiekiui.

(9)  Pranešami konversijos ir oksidacijos koeficientai išreiškiami kaip bematės trupmenos.

(10)  OL L 226, 2000 9 6, p. 3. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).

(11)  Identifikacijos numeris bus suteiktas kompetentingos institucijos leidimo išdavimo metu.

(12)  Turi būti pildomas tik tuo atveju, jeigu įrenginiui reikia ataskaitos (EPRTR) ir yra ne daugiau kaip viena papildoma išduodant EPRTR leidimą. Informacija nėra būtina ir naudojama papildomiems identifikacijos tikslams, išskyrus duomenims apie pavadinimą ir adresą gauti.

(13)  Pvz., „Naftos perdirbimo įmonės“.

(14)  Pvz., „1A2f Kitų pramonės šakų kuro degimas“.

(15)  Pvz., „2A2 Pramoniniai procesai. Kalkių gamyba“.

(16)  Pildoma tik tuomet, kai išmetamas ŠESD kiekis nustatomas matuojant.

(17)  JTBKKK (1999): BKKK/ŠK/1999/7.

(18)  Neįskaitant atliekas naudojančių šiluminių elektrinių. Apie energijai gauti deginamas atliekas pranešama pagal Energetikos modulį, 1A. Žr. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų pranešimo nurodymus. Pataisytos 1996 m. TIPK Gairės dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, 1997 m.

II PRIEDAS

Gairės dėl degimo metu išsiskiriančių ŠESD, susidarančių dėl Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų veiklos rūšių

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant iš deginimo įrenginių išmetamas ŠESD, kurių vardinė šiluminė galia viršija 20 MW (išskyrus pavojingų arba komunalinių atliekų įrenginius), kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, ir stebint Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų kitų veiklos rūšių, jei nurodyta šių gairių III–XI prieduose, degimo metu išsiskiriančias ŠESD. Dėl atitinkamų naftos chemijos pramonės procesų, jei jie reglamentuojami Direktyvos 2003/87/EB I priede, taip pat galioja III priedas.

Degimo metu susidarančių ŠESD kiekio apskaita aprėpia visų kuro rūšių deginimo įrenginyje išmetamas ŠESD ir dujų plovimo procesų metu išmetamas ŠESD, pavyzdžiui, norint pašalinti SO2. Transporto priemonių vidaus degimo variklių išmetamos ŠESD nėra apskaitomos ir apie jas nepranešama. Visas kuro deginimo įrenginio išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas įrenginiui, nepaisant į kitus įrenginius išsiunčiamos šilumos arba elektros. Su iš kitų įrenginių gaunamos šilumos arba elektros gamyba susijęs išmetamas ŠESD kiekis gaunančiam įrenginiui nepriskiriamas.

ŠESD iš deginimo įrenginio, kuris yra greta ir pagrindinį kurą gauna iš sudėtinės plieno lydymo gamyklos, tačiau veikia pagal atskirą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimą, gali būti skaičiuojami kaip tos plieno lydymo gamyklos masės balanso skaičiavimo dalis, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad toks metodas sumažina bendrą išmetamo ŠESD kiekio nustatymo neapibrėžtį.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Deginimo įrenginių ir procesų metu išmetamo CO2 šaltiniai aprėpia:

—

katilus,

—	degiklius,

—

turbinas,

—	šildytuvus,

—

kūryklas,

—	atliekų deginimo įrenginius,

—	džiovinimo krosnis,

—

krosnis,

—	džiovyklas,

—	variklius,

—

fakelus,

—	dujų plautuvus (proceso metu išsiskiriančias ŠESD),

—	kitus įrenginius arba mechanizmus, kuriuose naudojamas kuras, išskyrus transportavimui skirtus įrenginius arba mechanizmus su degimo varikliais.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

2.1.1.   DEGIMO METU IŠSISKIRIANČIOS ŠESD

2.1.1.1.   BENDROSIOS DEGIMO VEIKLOS RŪŠYS

Degimo šaltinių išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamos kiekvienos naudojamos kuro rūšies energijos kiekį padauginant iš išmetamųjų teršalų faktoriaus ir oksidacijos koeficiento. Atliekamas toks kiekvienos veiklos rūšies skaičiavimas:

išmetamas CO2 kiekis = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius × oksidacijos koeficientas

čia:

a)   Veiklos duomenys

Veiklos duomenys yra išreiškiami kaip ataskaitiniu laikotarpiu sunaudojamo kuro grynasis energijos kiekis (TJ). Sunaudojamo kuro energijos kiekis apskaičiuojamas taikant šią formulę:

sunaudojamo kuro energijos kiekis [TJ] = sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3] × grynasis šilumingumas [TJ/t arba TJ/Nm3] (1)

Jei naudojamas su masė arba tūriu susijęs išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba t CO2/Nm3], veiklos duomenys išreiškiami kaip sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3].

čia:

a1)   Sunaudojamo kuro kiekis

1 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį sunaudojamo kuro kiekį veiklos vykdytojas ar kuro tiekėjas nustato mažesne kaip ±7,5 % neapibrėžtimi, jei reikia, atsižvelgdamas į atsargų pokytį.

2 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį sunaudojamo kuro kiekį veiklos vykdytojas ar kuro tiekėjas nustato mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi, jei reikia, atsižvelgdamas į atsargų pokytį.

3 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį sunaudojamo kuro kiekį veiklos vykdytojas ar kuro tiekėjas nustato mažesne kaip ±2,5 % neapibrėžtimi, jei reikia, atsižvelgdamas į atsargų pokytį.

4 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį sunaudojamo kuro kiekį veiklos vykdytojas ar kuro tiekėjas nustato mažesne kaip ±1,5 % neapibrėžtimi, jei reikia, atsižvelgdamas į atsargų pokytį.

a2)   Grynasis šilumingumas

1 pakopa

Pamatiniai kiekvienos kuro rūšies išmetamųjų teršalų faktoriai yra taikomi, kaip nurodyta I priedo 11 skyriuje.

2a pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies grynąjį šilumingumą, praneštą atitinkamos valstybės narės naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2b pakopa

Komercinio kuro rūšių grynasis šilumingumas atitinka nurodytąjį kuro tiekėjo pateiktuose atitinkamo pirkimo dokumentuose, jei jis nustatytas remiantis pripažintais nacionaliniais ar tarptautiniais standartais

3 pakopa

Tipišką kuro grynąjį šilumingumą įrenginyje, vadovaudamasis I priedo 13 skyriaus nuostatomis, išmatuoja veiklos vykdytojas, laboratorija, su kuria sudaryta sutartis, arba kuro tiekėjas.

b)   Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Pamatiniai kiekvienos kuro rūšies išmetamųjų teršalų faktoriai yra taikomi, kaip nurodyta I priedo 11 skyriuje.

2a pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2b pakopa

Veiklos vykdytojas kiekvienos kuro partijos išmetamųjų teršalų faktorius nustato remdamasis vienu iš šių nustatytų pakaitinių matų:

—	konkrečių naftos ar dujų rūšių tankio matavimu, įprastu, pvz., naftos perdirbimo arba plieno pramonėje,

—	konkrečių anglių rūšių grynuoju šilumingumu,

bei, vadovaujantis I priedo 13 skyriaus nuostatomis, kartą per metus nustatyta empirine koreliacija. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam ji buvo nustatyta.

3 pakopa

Tipiškus atitinkamų partijų konkrečiai veiklai taikomus išmetamųjų teršalų faktorius nustato veiklos vykdytojas, išorinė laboratorija arba kuro tiekėjas, vadovaudamiesi I priedo 13 skyriaus nuostatomis.

c)   Oksidacijos koeficientas

Veiklos vykdytojas gali pasirinkti jo apskaitos metodiką atitinkančią pakopą.

1 pakopa

Taikomas oksidacijos koeficientas 1,0 (2).

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies oksidacijos koeficientus, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Konkrečiai kietojo kuro veiklai taikomus koeficientus veiklos vykdytojas nustato remdamasis pelenų, nuotekų ir kitų atliekų bei pašalinių produktų anglies kiekiu ir kitu nevisiškai susioksidavusios išmetamos anglies kiekiu. Duomenys apie sudėtį gaunami pagal I priedo 13 skyriaus nuostatas.

2.1.1.2.   MASĖS BALANSO METODAS. SMALKES IŠSKIRIANTYS IR DUJŲ PERDIRBIMO TERMINALAI

Masės balanso metodas gali būti taikomas smalkes išskiriantiems ir dujų perdirbimo terminalams. Pagal jį turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kitose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti taikant šią formulę:

išmetamas CO2 kiekis [t CO2]= (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C

čia:

—	žaliava [t C]: visas į įrenginį patenkantis anglies kiekis,

—	produktai [t C]: visas produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis už įrenginio ribų,

—	išeinantys srautai [t C]: iš įrenginio ribų išeinantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Tai neaprėpia į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

—	atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas įrenginyje.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamas CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) - Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) - Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) - Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiais)) × 3,664

čia:

a)   Veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių bei medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energijos dalimi (kuras), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ±7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ±2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ±1,5 % neapibrėžtimi.

b)   Anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skyriuje arba IV–VI prieduose išvardytus standartinius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

2 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skyriaus nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

2.1.1.3.   FAKELAI

Fakelų išmetamas dujų kiekis aprėpia įprastinį nesunaudotų dujų deginimą fakelu, eksploatacinį nesunaudotų dujų deginimą fakelu (sujungimas, paleidimas ir sustabdymas) ir avarinį išleidimą.

Išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal fakelo dujų [Nm3] kiekį ir anglies kiekį fakelo dujose [t CO2/Nm3] (įskaitant sudėtyje esantį CO2).

išmetamas CO2 kiekis = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius × oksidacijos koeficientas

čia:

a)   Veiklos duomenys

1 pakopa

Ataskaitiniu laikotarpiu sunaudotas fakelo dujų kiekis nustatomas mažesne kaip ±17,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitiniu laikotarpiu sunaudotas fakelo dujų kiekis nustatomas mažesne kaip ±12,5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitiniu laikotarpiu sunaudotas fakelo dujų kiekis nustatomas mažesne kaip ±7,5 % neapibrėžtimi.

b)   Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Taikomas etaloninis išmetamųjų teršalų faktorius, lygus 0,00393 t CO2/m3 (įprastomis sąlygomis), nustatytas remiantis sudegusio gryno etano kiekiu, kuriuo remiamasi kaip pakaitiniu fakelo dujų matu su atsarga.

2a pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2b pakopa

Konkrečiam įrenginiui skirti išmetamųjų teršalų faktoriai gaunami įvertinus fakelo srauto molekulinę masę modeliuojant procesą pagal standartinius pramonės modelius. Įvertinant atitinkamas kiekvieno iš sudėtinių srautų santykines dalis ir molekulinę masę gaunama fakelo dujų masės svertinio metinio vidurkio vertė.

3 pakopa

Išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/Nm3 fakelo dujų] apskaičiuojamas remiantis anglies kiekiu fakelo dujose ir taikant I priedo 13 skyriaus nuostatas.

c)   Oksidacijos koeficientas

Gali būti taikomos žemesnės pakopos.

1 pakopa

Taikoma vertė 1,0.

2 pakopa

Veiklos vykdytojas taiko konkrečios šalies oksidacijos koeficientus, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2.1.2.   PROCESO METU IŠSISKIRIANČIOS ŠESD

Proceso metu išmetamas CO2 kiekis, susidaręs SO2 dujoms plauti iš atliekinių dujų srauto naudojant karbonatą, apskaičiuojamas pagal nupirkto karbonato (1a pakopos skaičiavimo metodas) arba pagaminto gipso kiekį (1b pakopos skaičiavimo metodas). Šie du skaičiavimo metodai yra lygiaverčiai. Skaičiuojama taip:

išmetamas CO2 kiekis [t] = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius

čia:

A skaičiavimo metodas „pagal karbonato kiekį“

Išmetamas dujų kiekis apskaičiuojamas pagal sunaudoto karbonato kiekį:

a)   Veiklos duomenys

1 pakopa

Sauso karbonato kaip proceso žaliavos kiekį per metus veiklos vykdytojas arba tiekėjas nustato mažesne kaip ±7,5 % neapibrėžtimi.

b)   Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Išmetamųjų teršalų faktoriai apskaičiuojami ir pranešami su viena tona karbonato išmetamos CO2 masės vienetais. Sudėties duomenims perskaičiuoti į išmetamųjų teršalų faktorius taikomi 1 lentelėje pateikiami stechiometriniai koeficientai.

1 lentelė

Stechiometriniai koeficientai

Karbonatas	Koeficientas [t CO2/t Ca-, Mg- ar kitas karbonatas]	Pastabos
CaCO3	0,440
MgCO3	0,522
Paprastai: XY(CO3)Z	Išmetamųjų teršalų faktorius = [MCO2]/{Y × [Mx] + Z × [MCO3 2-]}	X = žemės šarminis arba šarminis metalas Mx = X molekulinė masė, išreikšta [g/mol] MCO2 = CO2 molekulinė masė = 44 [g/mol] MCO3- = CO3 2- molekulinė masė = 60 [g/mol] Y = X stechiometrinis skaičius = 1 (žemės šarminių metalų) = 2 (šarminių metalų) Z = CO3 2- stechiometrinis skaičius = 1

B skaičiavimo metodas „pagal gipso kiekį“

Išmetamas dujų kiekis apskaičiuojamas remiantis pagaminto gipso kiekiu:

a)   Veiklos duomenys

1 pakopa

Veiklos vykdytojas ar gipso perdirbėjas sauso gipso (CaSO4 × 2H2O) kiekį tonomis kaip proceso išeigą per metus nustato mažesne kaip ±7,5 % neapibrėžtimi.

b)   Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Sauso gipso (CaSO4 × 2H2O) ir CO2 stechiometrinis koeficientas: 0,2558 t CO2/t gipso.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos XII priede pateiktos matavimo gairės.

---

(1)  Jei taikomi tūrio vienetai, veiklos vykdytojas apsvarsto, ar nereikia taikyti perskaičiavimo, norint atsižvelgti į matavimo prietaiso ir įprastų sąlygų, kuriomis buvo nustatytas atitinkamos kuro rūšies mažiausiasis šilumingumas, slėgio ir temperatūros skirtumus.

(2)  Žr. 2006 m. TIPK Gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos.