25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/3

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1913/2006 (2) 5 straipsnio 4 dalyje padaryta klaida, susijusi su operaciniu įvykiu, kuris nustatomas 2000 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2707/2000, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 dėl Bendrijos pagalbos aprūpinant pienu ir tam tikrais pieno produktais švietimo įstaigų moksleivius taikymo taisykles (3), 1 straipsnyje numatytai pagalbai tam tikriems pieno produktams. Kad būtų išvengta klaidinančio aiškinimo, šią klaidą tikslinga ištaisyti.

(2)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1913/2006 6 straipsnio nuostatas, 11 straipsnio c punkto tekstas yra nereikalingas. Aiškumo sumetimais turėtų būti išbraukti to punkto žodžiai „kai valiutų keitimo kursą lemiantis operacinis įvykis yra spalio 1 d.“.

(3)

Prieš priimant ir paskelbiant Reglamentą (EB) Nr. 1913/2006 buvo užbaigta 1993 m. spalio 15 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2825/93, nustatančio tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl patikslintų grąžinamųjų išmokų eksportuojamiems iš grūdų gaunamiems spiritiniams gėrimams (4), ir 2000 m. kovo 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 562/2000, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 išsamias taikymo taisykles dėl galvijienos supirkimo (5) kodifikavimo procedūra. Nuo 2006 m. lapkričio 30 d. reglamentai (EEB) Nr. 2825/93 ir (EB) Nr. 562/2000 buvo panaikinti ir pakeisti atitinkamai Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1670/2006 (kodifikuota versija) (6) ir (EB) Nr. 1669/2006 (kodifikuota versija) (7). Atitinkamai nuorodos į reglamentus (EEB) Nr. 2825/93 ir (EB) Nr. 562/2000 nebegalioja, todėl Reglamente (EB) Nr. 1913/2006 jos turėtų būti pakeistos.

(4)

Šiame reglamente numatytas pakeitimas ir pataisymai turėtų būti taikomi nuo tos pačios dienos, kaip ir iš dalies pakeistasis reglamentas.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1913/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti ir pataisyti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka susijusių vadybos komitetų nuomonę,

1)

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Reglamento (EB) Nr. 2707/2000 1 straipsnyje nurodytos pagalbos, skirtos aprūpinti moksleivius tam tikrais pieno produktais, atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra laikotarpio, kuriam pateikta minėto reglamento 11 straipsnyje nurodyta mokėjimo paraiška, pirmoji diena.“

2)

11 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

3)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

4)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1669/2006 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1669/2006 16 straipsnis pakeičiamas taip:

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/5

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1786/2003 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta sausųjų pašarų perdirbimo įmonėms mokėtina pagalbos suma, neviršijanti to reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto didžiausio garantuoto kiekio.

(2)

Remdamosi 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2005, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles (2), 33 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa valstybės narės Komisijai pranešė, kokiam kiekiui sausųjų pašarų 2006–2007 prekybos metais buvo pateikta pagalbos paraiškų. Iš šių pranešimų matyti, kad didžiausias garantuotas sausųjų pašarų kiekis nebuvo viršytas.

(3)

Todėl vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1786/2003 4 straipsnio 2 dalimi, pagalbos už sausuosius pašarus suma padidinama ir yra 33 EUR už toną.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama reglamentu nustatyti pagalbos dydžio ribą, už kurią mažesnės pagalbos priemonės nelaikomos atitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.

(2)

Remdamasi tuo reglamentu, Komisija priėmė 2001 m. sausio 12 d. Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (3), kuriame vienam pagalbos gavėjui trejų metų laikotarpiui nustatoma 100 000 EUR riba. Iš pradžių tas reglamentas nebuvo taikomas žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros bei transporto sektoriams, nes tiems sektoriams buvo taikomos specialios taisyklės.

(3)

Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (4) buvo nustatyta konkreti 3 000 EUR pagalbos, suteikiamos vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, suma, nes Komisijos patirtis parodė, kad galima tvirtinti, kad labai nedidelės šiuose sektoriuose suteiktos pagalbos sumos neatitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų. Tai tas atvejis, kai ir individualių įmonių gautos pagalbos suma yra nedidelė ir bendra šiems sektoriams suteiktos pagalbos suma neviršija mažo gamybos vertės procentinio dydžio.

(4)

Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant dabartines bendrąsias de minimis taisykles, manoma, kad tas taisykles būtina pakeisti. Todėl 2006 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (5). Tas reglamentas pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 69/2001, padidino bendrąją de minimis pagalbos ribą nuo 100 000 EUR iki 200 000 EUR, išplėtė reglamento taikymą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriui ir nustatė naują 100 000 EUR de minimis ribą valstybės pagalbai kelių transporto sektoriuje.

(5)

Nesena patirtis taikant valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje, ypač de minimis riba, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1860/2004, bei Gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (6) parodė, kad konkurencijos iškraipymo pavojus, kurį kelia de minimis pagalba, yra mažesnis, nei buvo galima tikėtis remiantis 2004 m. prognozėmis.

(6)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba žuvininkystės sektoriaus įmonėms, neviršijanti 30 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui per trejus metus, kai visoms žuvininkystės sektoriaus įmonėms per trejus metus suteiktos pagalbos bendra suma neviršija maždaug 2,5 % žuvininkystės sektoriaus metinės produkcijos dydžio vertės, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės. Todėl reikėtų pažymėti, kad tokiai pagalbai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Todėl metai, į kuriuos yra atsižvelgiama, yra atitinkamose valstybėse narėse apmokestinimo tikslais naudojami fiskaliniai metai. Santykinis trejų metų laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais, kad kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą būtų nustatytas bendras per atitinkamus fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus suteiktos tokios pagalbos dydis.

(7)

Be to, suteikiant de minimis pagalbą, turėtų būti atsižvelgta į kitokio pobūdžio valstybės narės suteiktą valstybės pagalbą.

(8)

Neturėtų būti sudaromos galimybės šią nustatytą de minimis ribą viršijančią valstybės pagalbą išskirstyti į mažesnes dalis tam, kad jos patektų į šio reglamento taikymo sritį.

(9)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai pagalbos gavėjas pagal nacionalinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti.

(10)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės buvo įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti (7). Šis principas taip pat taikomas žuvininkystės sektoriui. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios suma nustatoma pagal rinkai pateiktų produktų kainą ar kiekį.

(11)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas eksporto pagalbai arba de minimis pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams nei importuotiems produktams. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų dėl naujo arba esamo gaminio pristatymo naujoje rinkoje išlaidoms padengti paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(12)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8), nes gali kilti sunkumų nustatant tokioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(13)

Atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, pagalba žvejybos pajėgumams didinti ir pagalba žvejybos laivams statyti ar pirkti neįeina į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus pagalbą, skirtą modernizavimui virš pagrindinio denio, kaip tai apibrėžta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (9) 11 straipsnyje.

(14)

Siekiant skaidrumo, vienodo aiškinimo ir teisingo de minimis pagalbos ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 nuostatas, reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrios pagalbos subsidijos ekvivalentą, išskyrus subsidijas, mokamas dalimis, būtina remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje vyraujančiomis palūkanų normomis. Siekiant vienodo, skaidraus ir paprasto valstybės pagalbos taisyklių taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normos turėtų būti laikomos orientacinėmis palūkanų normomis, kurias, remdamasi objektyviais kriterijais, reguliariai nustato Komisija ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete. Tačiau prie žemiausios normos gali reikėti pridėti papildomus bazinius punktus, atsižvelgiant į pateiktas garantijas arba su pagalbos gavėju susijusią riziką.

(15)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir veiksmingos stebėsenos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai de minimis pagalbai. Skaidri pagalba yra tokia pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, subsidijas, palūkanų normų subsidijas ir apribotą atleidimą nuo mokesčių. Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma yra mažesnė negu nustatyta de minimis riba. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (10) nurodyta pagalba neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos. Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis.

(16)

Taikant šį reglamentą neatmetama galimybė, kad valstybės narės priimta priemonė gali nebūti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, remiantis kitu negu šiame reglamente nurodytu pagrindu tokiais atvejais, kaip antai kapitalo injekcijos, nes tokia priemonė priimta laikantis rinkos investuotojo principo.

(17)

Būtina užtikrinti garantijų schemų, nedarysiančių poveikio prekybai ar neiškreipsiančių konkurencijos, ir apie kurias turima pakankamai duomenų patikimai bet kokiam poveikiui įvertinti, teisinį aiškumą. Todėl šiuo reglamentu bendroji 30 000 EUR vienam pagalbos gavėjui de minimis riba turėtų būti keičiama nuo garantijos priklausančia riba, pagrįsta tokios individualios paskolos pagrindinės garantijos suma. Ši konkreti riba turi būti apskaičiuota remiantis metodologija, kuri naudojama vertinti valstybės pagalbos sumai, įtrauktai į garantijų schemas, padengiančias paskolas perspektyvioms įmonėms. Nuo garantijos priklausančiai ribai apskaičiuoti naudojama metodologija ir duomenys neturėtų apimti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nurodytų sunkumus patiriančių įmonių. Todėl ši konkreti riba neturėtų būti taikoma individualiai ad hoc pagalbai, nepatenkančiai į garantijos schemos taikymo sritį, sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamai pagalbai arba garantijoms, teikiamoms pagrindiniams sandoriams, kurie nelaikomi paskola, pavyzdžiui, garantijos kapitalo sandoriams. Konkreti riba turėtų būti nustatoma pagal tai, kad atsižvelgiant į 13 % ribos normą (galutinis įsipareigojimų nevykdymo santykis), atspindinčią garantijų schemų blogiausią atvejį Bendrijoje, 225 000 EUR sudarančios garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti prilygintas šiame reglamente nustatytai de minimis ribai. Ši konkreti riba turėtų būti taikoma tik garantijoms, dengiančioms iki 80 % pagrindinės paskolos.

(18)

Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos teikimo taisyklių, ir ypač, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų tokios pagalbos teikimo sąlygas. Remiantis Sutarties 10 straipsniu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagal de minimis taisyklę suteiktos pagalbos suma neviršytų 30 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui arba, remiantis valstybės narės žuvininkystės sektoriuje pagamintos produkcijos verte per trejus fiskalinius metus, Komisijos nustatytos bendros ribos. Todėl reikėtų, jog teikdamos de minimis pagalbą valstybės narės informuotų atitinkamą įmonę apie pagalbos sumą ir kad pagalba yra de minimis, darydamos nuorodą į šį reglamentą. Be to, prieš skiriant tokią pagalbą, atitinkama valstybė narė turėtų gauti iš įmonės deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per tuos fiskalinius metus ir praėjusius dvejus fiskalinius metus, ir nuodugniai patikrinti, kad suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijamos de minimis nustatytos ribos. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad nustatytų ribų būtų tinkamai laikomasi, galėtų būti centrinio registro priemonės.

(19)

Siekiant aiškumo ir esant skirtingo dydžio de minimis pagalbos ribai žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, reikėtų priimti specialų tik žuvininkystės sektoriui taikomą reglamentą, o Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(20)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, pirmiausia į tai, kaip dažnai reikia persvarstyti valstybės pagalbos politiką ir ypač į reglamentų (EB) Nr. 1998/2006 bei (EB) Nr. 1860/2004 taikymo laikotarpius, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių pritaikymo laikotarpis dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas. Dėl teisinio aiškumo reikėtų paaiškinti šio reglamento poveikį suteiktai pagalbai dar prieš jam įsigaliojant,

a)

pagalbą, kurios suma nustatoma pagal rinkai pateiktų produktų kainą ar kiekį;

b)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

c)

pagalbą, kuria siekiama, kad būtų naudojamos vietinės, o ne importuotos prekės;

d)

pagalbą žvejybos pajėgumams, išreikštiems talpa ar galia, didinti, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio n punkte, išskyrus pagalbą modernizavimui virš pagrindinio denio, kaip tai numatyta to reglamento 11 straipsnio 5 dalyje;

e)

pagalbą žvejybos laivams pirkti ar statyti;

f)

pagalbą, skirtą sunkumus patiriančioms įmonėms.

a)

žuvininkystės sektoriaus įmonės – tai įmonės, užsiimančios žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;

b)

žuvininkystės produktai – tai Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (11) 1 straipsnyje išvardyti produktai;

c)

gamyba ir prekyba – tai visos operacijos, įskaitant paruošimą, apdorojimą, gamybą, paskirstymą nuo iškrovimo ar sugavimo iki galutinio produkto.

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis;

b)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma neviršija nustatytos de minimis ribos;

c)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas valstybės kapitalas neviršija de minimis ribos;

d)

pagalba grąžintinomis avansinėmis išmokomis nelaikoma skaidria, jei bendra grąžintinų avansinių išmokų suma yra didesnė už šiame reglamente nurodytą ribą;

e)

pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma de minimis pagalba, kai paskolos dalis, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 225 000 EUR vienai įmonei. Jeigu pagrindinės paskolos garantijos dalis sudaro tik atitinkamą šios ribos dalį, laikoma, kad tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas atitinka 2 dalyje nustatytos taikytinos ribos tą pačią dalį. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos.

a)

pavadinime žodžiai „ir žuvininkystės sektoriuose“ pakeičiami žodžiu „sektoriuje“;

b)

1 straipsnyje žodžiai „žemės ūkio ar žuvininkystės sektoriuose“ pakeičiami žodžiais „žemės ūkio sektoriuje“;

c)

2 straipsnyje:

d)

3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

e)

4 straipsnio 2 dalyje žodžiai „atitinkamai“, „ir žuvininkystei“ išbraukiami;

f)

4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje žodžiai „ar žuvininkystės“ išbraukiami;

g)

II priedas išbraukiamas.

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/13

(1)

Europos bendrijai prisijungus prie Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto, priimto 1999 m. liepos 2 d. ir patvirtinto Tarybos sprendimu 2006/954/EB (2) bei su tuo susijusiais Reglamento (EB) Nr. 6/2002 pakeitimais, būtina patvirtinti tam tikras technines įgyvendinančias priemones.

(2)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (3).

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 109 straipsnį, nuomonę,

1)

įterpiamas šis 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Atsisakymo pagrindų ekspertizė

1.   Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 106e straipsnio 1 dalį Tarnyba, nagrinėdama tarptautinę registraciją, nustato, kad dizainas, kurį siekiama užregistruoti, neatitinka to reglamento 3 straipsnio a punkte pateikto dizaino apibrėžties arba dizainas prieštarauja viešajai tvarkai ar visuotinai pripažintiems moralės principams, ji privalo ne vėliau kaip per šešis mėnesius po tarptautinės registracijos paskelbimo dienos išsiųsti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniam biurui (toliau – Tarptautinis biuras) pranešimą apie atsisakymą, nurodydama atsisakymo pagrindus pagal Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto, priimto 1999 m. liepos 2 d. (toliau – Ženevos aktas) ir patvirtinto Tarybos sprendimu 2006/954/EB (4), 12 straipsnio 2 dalį.

2.   Tarnyba nurodo laikotarpį, per kurį tarptautinės registracijos savininkas turi galimybę pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 106e straipsnio 2 dalį atsisakyti tarptautinės registracijos Bendrijoje, apriboti vienu ar keliais pramoniniais dizainais tarptautinę registraciją Bendrijoje arba pateikti pastabas.

3.   Jei tarptautinės registracijos savininkas turi būti atstovaujamas Tarnybos procesiniuose veiksmuose pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 77 straipsnio 2 dalį, pranešime turi būti nurodyta, kad savininkas įsipareigoja paskirti atstovą, kaip nurodyta to reglamento 78 straipsnio 1 dalyje.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis galioja mutatis mutandis.

4.   Jei savininkas nepaskiria atstovo per nustatytą laikotarpį, Tarnyba atsisako suteikti apsaugą tarptautinei registracijai.

5.   Jei savininkas per nustatytą laikotarpį pateikia pastabas, tenkinančias Tarnybą, Tarnyba atšaukia atsisakymą ir informuoja Tarptautinį biurą pagal Ženevos akto 12 straipsnio 4 dalį.

Jei pagal Ženevos akto 12 straipsnio 2 dalį savininkas per nustatytą laikotarpį nepateikia pastabų, tenkinančių Tarnybą, Tarnyba patvirtina sprendimą atsisakyti suteikti apsaugą tarptautinei registracijai. Tokį sprendimą galima apskųsti pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 VII antraštinę dalį.

6.   Jei savininkas atsisako tarptautinės registracijos, nutaria apriboti tarptautinę registraciją Bendrijoje vienu ar keliais pramoniniais dizainais, jis raštu informuoja Tarptautinį biurą taip, kaip nurodyta Ženevos akto 16 straipsnio 1 dalies iv ir v punktuose. Savininkas gali informuoti Tarnybą, pateikdamas atitinkamą pareiškimą.

2)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Bendrijos dizaino registracijos pratęsimas

1.   Prašyme pratęsti dizaino registraciją turi būti:

2.   Mokesčius, mokėtinus už registracijos pratęsimą pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 13 straipsnį, sudaro:

3.   Jei šio straipsnio 2 dalyje minimas mokestis sumokamas pagal Reglamento (EB) Nr. 2246/2002 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikoma, kad tai yra pratęsimo paraiška, jei joje nurodyta visa informacija, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

4.   Jei pratęsimo prašymas pateikiamas per Reglamento (EB) Nr. 6/2002 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį, bet nesilaikoma kitų pratęsimo reikalavimų, nustatytų minėtojo reglamento 13 straipsnyje ir šiame reglamente, Tarnyba informuoja pareiškėją apie trūkumus.

5.   Jei pratęsimo paraiška nepateikiama arba pateikiama pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 6/2002 13 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodytam terminui, arba jei nesumokami mokesčiai arba mokesčiai sumokami pasibaigus terminui, arba jei trūkumai neištaisomi per Tarnybos nustatytą laikotarpį, Tarnyba nusprendžia, kad registracija baigėsi ir atitinkamai informuoja savininką.

Sudėtinės registracijos atveju, jei sumokėtų mokesčių nepakanka, kad būtų sumokėta už visus dizainus, kurių registracijos pratęsimo prašoma, toks sprendimas priimamas tik po to, kai Tarnyba nustato, už kuriuos dizainus yra sumokėta.

Jei nėra kitų kriterijų, leidžiančių nuspręsti, už kuriuos dizainus yra sumokėta, Tarnyba parenka dizainus tokia eilės tvarka, kokia jie pateikti pagal 2 straipsnio 4 dalį.

Tarnyba nusprendžia, kad visų dizainų, už kuriuos nebuvo sumokėtas pratęsimo mokestis arba buvo sumokėti ne visi mokesčiai, registracijos galiojimas pasibaigė.

6.   Kai pagal 5 dalį priimtas sprendimas tampa galutinis, Tarnyba išregistruoja dizainą iš Registro kitą dieną, kai baigėsi esamos registracijos galiojimas.

7.   Jei 2 dalyje nurodyti pratęsimo mokesčiai buvo sumokėti, bet registracija nepratęsta, tokie mokesčiai grąžinami.

8.   Vienas pratęsimo prašymas gali būti pateiktas dėl dviejų ar daugiau dizainų, nesvarbu, ar jie yra tos pačios sudėtinės registracijos dalis, ar ne, už kiekvieną dizainą sumokant nustatytus mokesčius, jei kiekvienu atveju savininkai ar atstovai yra tie patys.“;

3)

įterpiamas šis 22a straipsnis:

„22a straipsnis

Tarptautinės registracijos, kai nurodoma Bendrija, pratęsimas

Tarptautinė registracija pratęsiama tiesiogiai Tarptautiniame biure pagal Ženevos akto 17 straipsnį.“;

4)

31 straipsnis papildomas tokia dalimi:

„6.   Jei Tarnyba paskelbia, kad tarptautinė registracija negalioja Bendrijos teritorijoje, ji apie savo sprendimą, kai šis tampa galutiniu, informuoja Tarptautinį biurą.“;

5)

47 straipsnis papildomas tokia dalimi:

„3.   Tarnybos ir Tarptautinio biuro tarpusavio pranešimai siunčiami abipusiu susitarimu nustatytu būdu ir tam tikru formatu, jei įmanoma – elektroninėmis priemonėmis. Bet kokia nuoroda į formas aiškinama kaip nuoroda, į kurią įeina ir formos elektroniniu formatu.“.

6)

71 straipsnis papildomas tokia dalimi:

„3.   Tarnyba teikia informaciją apie dizainų tarptautines registracijas, kai nurodoma Bendrija, pateikdama elektroninę nuorodą į paieškai pritaikytą Tarptautinio biuro tvarkomą duomenų bazę.“

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/16

(1)

Europos bendrijai prisijungus prie Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto, priimto 1999 m. liepos 2 d. (toliau – Ženevos aktas) ir patvirtinto Tarybos sprendimu 2006/954/EB (2) bei su tuo susijusiais Reglamento (EB) Nr. 6/2002 pakeitimais, būtina patvirtinti tam tikras įgyvendinančias priemones, susijusias su mokesčiais, mokėtinais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniam biurui.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 6/2002 106c straipsnyje nurodoma, kad Ženevos akto 7 straipsnio 1 dalyje minimi nustatyti nurodymo mokesčiai yra pakeičiami individualiu nurodymo mokesčiu.

(3)

Tokio mokesčio suma yra nustatyta prie Sprendimo 2006/954/EB pridėtoje Deklaracijoje dėl individualaus mokesčio sistemos, parengtos pagal Ženevos akto 7 straipsnio 2 dalį.

(4)

Tam, kad būtų užtikrintas būtinas lankstumas ir palengvintas mokesčių mokėjimas, reikia suderinti taisykles, taikomas už dizainą mokamiems mokesčiams, ir taisykles, taikomas už prekių ženklus mokamiems mokesčiams, nustatytiems 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (3), uždraudžiant grynuosius pinigus ir čekius kaip mokėjimo priemones.

(5)

Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2246/2002 dėl mokesčių, mokamų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) už Bendrijos dizainų registraciją (4).

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Mokesčių, įgyvendinimo taisyklių ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklų ir dizaino) Apeliacinių tarybų procedūrų komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio a ir b punktai pakeičiami taip:

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Mokesčiai

1.   Mokesčiai, mokėtini Tarnybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 6/2002 ir Reglamentą (EB) Nr. 2245/2002, yra nustatyti šio reglamento priede.

2.   Individualūs nurodymo mokesčiai, mokėtini Tarptautiniam biurui pagal Ženevos akto 7 straipsnio 2 dalį, laikantis Reglamento (EB) Nr. 6/2002 106c straipsnio, to paties reglamento 13 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 2245/2002 22 straipsnio 2 dalies a punkto, yra nustatyti šio reglamento priede.“;

3)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tarnybai mokėtini mokesčiai ir įmokos mokami eurais, įmokant arba pervedant atitinkamą sumą į Tarnybos banko sąskaitą.“;

4)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

priedas iš dalies keičiamas taip:

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/18

(1)

Bendrijos ir valstybių narių uždavinys – kovoti su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Bendrijos finansiniams interesams, įskaitant cigarečių kontrabandą ir padirbinėjimą. Siekiant šio tikslo, turi būti panaudotos visos įmanomos priemonės, tačiau tuo pat metu išsaugotas dabartinis kompetencijos paskirstymas ir pusiausvyra tarp valstybių narių ir Bendrijos lygmenų.

(2)

Veikla, kurios tikslas – geriau informuoti, rengti studijas, mokymo kursus ar teikti techninę paramą, itin prisideda prie Bendrijos finansinių interesų apsaugos gerinimo.

(3)

Tokių iniciatyvų rėmimas dotacijomis praeityje leido sustiprinti Bendrijos ir valstybių narių veiklą kovos su sukčiavimu bei Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje ir įgyvendinti Herkulio programoje 2004–2006 m. laikotarpiui numatytus tikslus.

(4)

Sprendimo Nr. 804/2004/EB (3) 7 straipsnio a punktu Komisija įpareigojama pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą apie Herkulio programos įgyvendinimą ir tikslingumą ją tęsti. Ataskaitoje daroma išvada, kad Herkulio programos nustatyti tikslai pasiekti. Joje taip pat rekomenduojama programą pratęsti 2007–2013 m. laikotarpiui.

(5)

Siekiant sustiprinti Bendrijos ir valstybių narių veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje, įskaitant kovą su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu, naujoji programa visas su bendra Komisijos (OLAF) kovos su sukčiavimu veikla susijusias vykdomąsias išlaidas turėtų sujungti į bendrą pagrindinį teisės aktą.

(6)

Programą skatinančios ir įgyvendinančios dotacijos skiriamos ir viešųjų pirkimų sutartys sudaromos laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) ir jo įgyvendinimo taisyklių. Kadangi praeityje iniciatyvos nebuvo remiamos dotacijomis veiklai, tokių dotacijų į programą įtraukti nereikėtų.

(7)

Herkulio programoje turėtų turėti galimybę dalyvauti stojančios šalys ir šalys kandidatės; tam pagal atitinkamus pagrindų susitarimus jos turi sudaryti susitarimo memorandumą.

(8)

Šiuo sprendimu visam programos įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (5) 37 punkte,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Programos tikslai

1.   Šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos veiksmų programa, kuria skatinamas darbas Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje. Programa vadinama „Herkulio programa II“ (toliau – programa).

2.   Programa skatinama veikla pagal šiame sprendime išdėstytus bendruosius kriterijus. Visų pirma susitelkiama prie šių tikslų:

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

Veikla

Programa būti įgyvendinama vykdant toliau nurodomą veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos, įskaitant prevenciją ir kovą su cigarečių kontrabanda ir klastojimu, srityje:

3)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Bendrijos lėšos

1.   Pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:

2.   Dotacijų gavėjai turi atitikti šiame sprendime išdėstytas nuostatas, kad turėtų teisę į Bendrijos dotacijas, skiriamas veiklai, kuria siekiama apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Veikla turi atitikti principus, kurių Bendrija laikosi gindama savo finansinius interesus, o dirbant turi būti atsižvelgiama į susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus išdėstytus konkrečius kriterijus remiantis metinėje dotacijų programoje, detalizuojančioje šiame sprendime nurodytus bendruosius kriterijus, nurodytais prioritetais.

3.   Sudarant viešųjų pirkimų sutartis arba skiriant dotaciją iš Bendrijos lėšų finansuojamos vykdomosios išlaidos, susijusios su veikla Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje.

4.   Subjektų, galinčių gauti Bendrijos finansavimą (pagal viešųjų pirkimų sutartis arba dotaciją) pagal šią programą, vykdoma veikla turi būti priskiriama veiksmams, kuriais siekiama sustiprinti Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti skirtas priemones, ir ja turi būti siekiama bendros svarbos Europos tikslų šioje srityje arba tikslų, kurie yra Europos Sąjungos politikos šioje srityje dalimi.“;

4)

įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

Subjektai, turintys teisę į Bendrijos finansavimą

Bendrijos finansavimą pagal programą gali gauti šie subjektai:

2b straipsnis

Gavėjų atranka

Subjektai, kurie turi teisę gauti dotaciją veiklai pagal 2a straipsnį, atrenkami remiantis kvietimais teikti pasiūlymus, laikantis metinėje dotacijų programoje, kurioje išsamiai aprašomi šiame sprendime nurodyti bendrieji kriterijai, išdėstytų prioritetų. Suteikta dotacija veiklai, kurią apima programa, atitinka šiame sprendime nurodytus bendruosius kriterijus.

2c straipsnis

Paraiškų dotacijoms gauti vertinimo kriterijai

Paraiškos veiklos dotacijoms vertinamos atsižvelgiant į:

2d straipsnis

Reikalavimus atitinkančios išlaidos

Pagal 2 straipsnio 4 dalį apskaičiuojant dotacijos dydį atsižvelgiama tik į išlaidas, būtinas sėkmingam veiklos įgyvendinimui.

Taip pat reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis laikomos išlaidos, susijusios su Balkanų šalių, dalyvaujančių pietryčių Europos šalių stabilizavimo ir asociacijos procese (6), Rusijos Federacijos, Europos kaimynystės politikos apimamų šalių (7) ir tam tikrų šalių, sudariusių su Bendrija susitarimus dėl tarpusavio pagalbos muitų srityje, atstovų dalyvavimo išlaidos.

5)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įgyvendinimas

Bendrijos finansavimas vykdomas pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.“;

7)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Patikrinimai ir auditas

1.   Dotacijos gavėjas užtikrina, kad prireikus Komisijai būtų prieinami partnerių arba narių turimi pagrindžiantieji dokumentai.

2.   Komisija gali atlikti Bendrijos lėšų panaudojimo auditą, kurį gali daryti tiek jos pačios darbuotojai, tiek bet kuris kitas jos pasirinktas kvalifikuotas nepriklausomas subjektas. Tokie auditai gali būti atliekami per visą sutarties ar susitarimo galiojimo laikotarpį bei penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo atlikimo dienos. Prireikus Komisija, remdamasi audito išvadomis, gali priimti sprendimus susigrąžinti dotacijas.

3.   Komisijos darbuotojai ir, Komisijai leidus, išorės darbuotojai, turi atitinkamą teisę patekti į vietas ir patalpas, kuriose vykdoma veikla, ir susipažinti su visa informacija, tarp jų informacija elektronine forma, reikalinga atliekant 2 dalyje numatytą auditą.

4.   Audito rūmai ir OLAF naudojasi vienodomis teisėmis, ypač prieigos teisėmis, kaip ir 3 dalyje nurodyti asmenys.

5.   Be to, siekdama apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija pagal šią programą atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (8). Prireikus tyrimus atlieka OLAF pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (9).

9)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

Komisija (OLAF) kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programos rezultatus. Taip pat pateikiama informacija apie jos ir kitų programų ir veiklos Europos Sąjungos lygmeniu atitikimą bei papildomumą.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. atliekamas nepriklausomas programos įgyvendinimo įvertinimas, įskaitant veiklos įgyvendinimo ir programos tikslų pasiekimo patikrinimą.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija (OLAF) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai programos tikslų pasiekimo ataskaitą.“;

11)

įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Programos valdymas

Remdamasi kaštų efektyvumo analize, Komisija gali samdyti ekspertus ir naudotis bet kokios kitos formos technine ir administracine pagalba, kuri neapima viešųjų valdžios institucijų uždavinių vykdymo perdavimo tretiesiems asmenims pagal ad hoc paslaugų teikimo sutartis. Siekdama palengvinti programos vykdymą, ji taip pat gali finansuoti tyrimus ir organizuoti ekspertų posėdžius bei naudoti informavimo, skelbimo ir sklaidos priemones, tiesiogiai susijusias su programos tikslų siekimu.“;

12)

priedas išbraukiamas.

25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/23

(1)

2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas 2006/802/EB, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje ir skubios laukinių kiaulių ir kiaulių kiaulininkystės ūkiuose vakcinacijos nuo šios ligos Rumunijoje planą (2), buvo priimtas siekiant toje valstybėje narėje kovoti su klasikiniu kiaulių maru.

(2)

To sprendimo 4 straipsnyje patvirtinamas 2006 m. rugsėjo 27 d. Rumunijos Komisijai pateiktas skubios kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro gyvais praskiestais įprastiniais skiepais kiaulininkystės ūkiuose planas (toliau – patvirtintas planas).

(3)

Sprendimo 2006/802/EB 5 straipsnio c punkte nustatyta, kad Rumunija užtikrina, jog kiauliena, pagaminta iš kiaulių, kurios paskiepytos laikantis to sprendimo 4 straipsnio nuostatų, būtų skirta tik privačiam namų ūkio vartojimui arba mažais kiekiais būtų tiekiama gamintojo tik galutiniam vartotojui arba vietinei rinkai toje pačioje savivaldybėje ir nebūtų išvežama į kitas valstybes nares. To sprendimo 5 straipsnio b punkte numatyta, kad tokia kiauliena turi būti ženklinama specialiu ženklu.

(4)

Patvirtintame plane numatyta, kad draudžiama išvežti namines kiaules, kiaulieną, kiaulienos produktus ir šalutinius tų kiaulių produktus iš mėgėjų ūkių, išskyrus tuos, kurie skirti kilmės ūkio šeimos vartojimui. Prireikus gyvi gyvūnai gali būti parduodami tik vietinėje rinkoje.

(5)

2007 m. gegužės 3 d. Rumunija pateikė Komisijai patvirtinto plano pakeitimą. Pagal patvirtintą planą su pakeitimais tam tikromis sąlygomis leidžiama pervežti kiaules iš mažesnių arba mėgėjų ūkių, jeigu joms buvo atlikta skubi vakcinacija gyvais praskiestais įprastiniais skiepais, kaip nustatyta Sprendimo 2006/802/EB 4 straipsnyje, tiesiai į skerdyklą, esančią kilmės ūkio apygardoje, o jeigu toje apygardoje skerdyklos nėra – į skerdyklą, esančią gretimoje apygardoje.

(6)

Be to, Rumunija paprašė taikyti jai laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Sprendimo 2006/802/EB 5 straipsnio c punkto iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., kad galėtų iš tų kiaulių pagamintą mėsą parduoti apygardoje, atsižvelgiant į didelius sunkumus norint rasti pakankamą vietinę rinką savivaldybėje.

(7)

Patvirtinto plano pakeitimas ir prašymas taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Sprendimo 2006/802/EB 5 straipsnio c punkto, yra suderinami su klasikinio kiaulių maro likvidavimo tikslu. Tačiau gyvūnų sveikatos sumetimais leidžianti nukrypti nuostata turi būti taikoma laikantis tam tikrų sąlygų: visų pirma minėta kiauliena turėtų būti ženklinama specialiu ženklu siekiant užtikrinti visišką atsekamumą ir neturėtų būti išvežama į kitas valstybes nares.

(8)

Todėl Sprendimą 2006/802/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Skubios kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro gyvais praskiestais įprastiniais skiepais kiaulininkystės ūkiuose planas

2006 m. rugsėjo 27 d. Rumunijos Komisijai pateiktas skubios kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro gyvais praskiestais įprastiniais skiepais kiaulininkystės ūkiuose priedo 4 punkte nurodytoje teritorijoje planas, iš dalies pakeistas 2007 m. gegužės 3 d. Komisijai pateiktu pakeitimu, yra patvirtinamas.“;

2)

įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 5 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos

1.   Nukrypdama nuo 5 straipsnio c punkto Rumunija gali leisti prekiauti kiauliena, pagaminta iš kiaulių, kurios paskiepytos laikantis 4 straipsnio nuostatų, vietinėje tų kiaulių kilmės ūkio apygardos rinkoje, jeigu:

2.   1 dalyje nurodyta kiauliena į kitas valstybes nares nesiunčiama.“.